Prieð deðimt metø, 2006 metø liepos22 dienà, Priekulëje iðkilmingai buvoatidarytas Laisvës kovø ir tremties is-torijos muziejus, spalio 1 dienà tapoGargþdø kraðto muziejaus filialu. Pra-bëgus deðimtmeèiui, norëjosi paþymëtiðá nedidelá, bet svarbø jubiliejø.

Jubiliejinis renginys vyko liepos 21dienà muziejaus kiemelyje. Dalyvavo160 þmoniø, kuriø didþiuma buvo ir ati-darant muziejø – tai buvæ tremtiniai,politiniai kaliniai, partizanø ryðininkai,sàjûdieèiai, sovietinio laikotarpio re-zistentai, þmonës, menantys pokará irsusijæ su jo ávykiais. Á ðventæ atvykoKlaipëdos rajono savivaldybës merasVaclovas Daèkauskas, mero pavaduo-tojos Rûta Cirtautaitë ir Violeta Riau-kienë, taip pat dalis Klaipëdos rajonosavivaldybës tarybos nariø – ReginaKernagienë, Rasa Petrauskienë, Dali-ja Ðeporaitienë, Èeslovas Tarvydas.Klaipëdos miesto tarybai atstovavoArûnas Barbðys, Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungos pirmininkasGvidas Rutkauskas, Lietuvos Respub-likos Seimo narë, LPKTS tarybos pir-mininkë Vincë Vaidevutë Margevièie-në, LPKTS valdybos pirmininkës pava-duotoja Ona Aldona Tamoðaitienë.Taip pat dalyvavo ðios sàjungos Klai-pëdos miesto pirmininkas VytautasPranciðkus Mickus, Klaipëdos rajonofilialo pirmininkas Jonas Ðatkus. Pa-sveikinti atvyko ir kariniø struktûrø at-stovai – tai Klaipëdos apskrities jûros

Minint muziejaus ákûrimo jubiliejøðauliø 3-iosios rinktinës, Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Butigeidþiodragûnø bataliono, Lietuvos ka-riuomenës Kraðto apsaugos Sava-noriø pajëgø Þemaièiø apygardos3-iosios rinktinës 302 lengvosiospëstininkø kuopos ágalioti asme-nys.

Ankstyvàjá muziejaus laikotar-pá prisiminë Dionyzas Varkalis,Klaipëdos kalvystës muziejaus va-dovas, rinkæs ir kaupæs istorinæ me-dþiagà apie tremtinius ir rezisten-tus. Kaip nepaminëti mûsø Prieku-lës jaunøjø ðauliø bûrio, kuriam va-dovauja instruktorius Giedrius Sa-baliauskas. Pastarieji yra nuolati-niai muziejaus pagalbininkai,muziejaus neformaliojo vaikø ðvie-timo programos „Atiduok Tëvynei,kà privalai“ dalyviai.

Renginá pradëjome iðkilmingaiáneðdami vëliavas. Gargþdø kultû-ros centro buvusiø politiniø kali-niø ir tremtiniø choras „Atmin-ties aidai“ (vadovë Regina Èesnaus-kienë), pritariant dalyviams, sugiedo-jo Lietuvos himnà. Pokario metø kan-kiniai – partizanai, tremtiniai, Amþiny-bën iðëjæ muziejaus draugai, globëjai,rëmëjai buvo pagerbti tylos minute.

Oficialiojoje renginio dalyjemuziejø pasveikino visi aukðèiausuminëti valdþios atstovai ir kitigarbingi sveèiai. Ypatingà padëkàmuziejui pareiðkë ir apdovanojo Lie-

tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-junga. Muziejaus vadovei Sabinai Vin-ciûnienei buvo áteiktas LPKTS 2-ojolaipsnio þymuo „Uþ nuopelnus Lietu-vai“. Taip pat ði sàjunga padëkos rað-tus áteikë Klaipëdos rajono savivaldy-bës tarybai uþ svarø indëlá, kuriantmuziejø bei skatinant jo veiklà dabar.Padëkos raðtai buvo áteikti muziejausdarbuotojams Genovaitei Jankauskie-nei ir Bronislovui Lukauskiui.

Ðventiniame koncerte mus pamalo-nino skambia puèiamøjø muzika Klai-pëdos kariniø jûrø pajëgø orkestras (va-dovas Pranciðkus Memënas).

Padëkojome visiems dalyviams, opabaigoje muziejaus teritorijoje paso-dinome Gargþdø kraðto muziejaus pa-dovanotà àþuoliukà, tam, kad jis pri-mintø ðià datà, kad graþiai augtø ir kles-tëtø kartu su muziejumi.

Sabina VINCIÛNIENË

Liepos 23 dienà LPKTS buveinëjeKaune ávyko Tëvynës sàjungos-Lietu-vos krikðèioniø demokratø Politiniøkaliniø ir tremtiniø frakcijos valdybosir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos valdybos posëdþiai.

PKTF valdybos posëdisTS-LKD Politiniø kaliniø ir tremti-

niø frakcijos valdybos pirmininkas Sei-mo narys Mantas Adomënas posëdyjedalyvavusius Seimo narius pakvietë ap-tarti politines aktualijas. Frakcijos pirmi-ninkë Seimo narë Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë sakë, kad nors Seimas ir atos-togauja, bet yra daug labai svarbiø dar-bø: darbo kodekso priëmimas, ástatymasdël dirbtinio apvaisinimo ir kitø. Seimonarys Arvydas Anuðauskas atkreipë dë-mesá, kad valstybë skiria per maþai dëme-sio policijos techninei bazei atnaujinti.

(keliama á 2 psl.)

PosëdþiavoTS-LKD PKTF

ir LPKTSvaldybos

* *

Nr. 29(1195)

2016 m. rugpjûèio 5 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. rugpjûèio 5 d.Nr. 29 (1195) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Mantas Adomënas teigë, kad klau-

simas dël nukentëjusiøjø nuo okupaci-jos valstybiniø pensijø net nebuvoátrauktas á Seimo darbotvarkæ ir tvir-tino sieksiàs, kad jis bûtø svarstomasrugsëjá. Jis trumpai aptarë tarptautinæpolitinæ situacijà: kandidato á JAV pre-zidento postà D. Trumpo pareiðkimai,„Brexit“ ir nuolatinë terorizmo grësmëgerina Rusijos „akcijas“.

M. Adomënas padëkojo RasaiDuobaitei-Bumbulienei, parengusiaiPKTF nariø – kandidatø á Seimo nariusTS-LKD daugiamandatëje apygardojelankstinukà, kuris turëjo átakos reitin-guojant TS-LKD rinkiminá sàraðà. Jispriminë, kad partijos stiprioji pusë –vienmandatës apygardos. Kandidatøvienmandatëse apygardose sëkmëlems, ar bûsime Seimo dauguma, ar lik-sime opozicijoje. 12 kandidatø vien-mandatëse apygardose – mûsø frakci-jos nariai, turime juos paremti, paagi-tuoti rinkëjus uþ juos balsuoti.

Frakcijos valdybos narys VilhelmHaase pasiûlë ásteigti PKTF rinkimináðtabà, naudotis esama struktûra – ko-ordinatoriais, skyriais.

Loreta Kalnikaitë sakë, kad reitin-gavimas buvo pamoka ir árodymas,kaip dirbame. Dalis TS-LKD nariø,ypaè vyresnio amþiaus, negalëjo reitin-guoti, nes neturëjo galimybës atvykti ápartijos skyriaus bûstinæ. Jauèiama di-delë atskirtis, PKTF nariai jauèiasi par-tijoje nereikalingi, atstumti.

Povilas Jakuèionis iðsakë pastabasdël partijos programos. Anot jo, pro-

Posëdþiavo TS-LKD PKTF ir LPKTS valdybosgrama nukreipta á akademiná jaunimà,verslius þmones, miestus. Kaimo þmo-gui ir vyresniam nei 50 metø neskiria-ma dëmesio.

Gvidas Rutkauskas taip pat negai-lëjo kritikos. Jis sakë, kad yra labaiskaudu, kad buvæ tremtiniai partijaireikalingi kaip balsuotojai. „Taip, mesbalsuosim, bet norëtume dalyvauti irvalstybës valdyme,“ – sakë LPKTS pir-mininkas ir kandidatas á Seimo nariusdaugiamandatëje apygardoje.

Jam pritarë ir Gediminas Uogin-tas: „Ði „liga“ tæsiasi jau seniai, ma-þai mûsø frakcijos nariø patenka ir áTS-LKD tarybà“.

Frakcijos pirmininkë V. V. Marge-vièienë sakë, kad padëtis nëra tokia jaubloga,vienmandatëse apygardose net12 mûsø frakcijos nariø. M. Adomë-nas pritarë, kad negalëjimas balsuotinamuose turëjo átakos kandidatø rei-tingavimo rezultatams, ir paragino pa-dëti norintiesiems atlikti savo pareigà.

LPKTS valdybos posëdisLPKTS pirmininkas Gvidas Rut-

kauskas aptarë aktualius LPKTS klau-simus. Jis informavo, kad jau galutinaiapsispræsta dël paminklo Dainavos apy-gardos partizanams vietos – nuspræs-ta já statyti Pirmojo Alytaus aikðtëje –graþioje ir ðviesioje vietoje. Ði vieta pa-sirinkta Alytaus miesto savivaldybës,Lietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centro, Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos, Lais-vës kovø dalyviø atstovø susitikime.

G. Rutkauskas informavo, kad paga-

liau baigësi teisimasis su LPKTS Palan-gos filialu. „Sutikome susitaikyti su sàly-ga, kad pareiðkëjas apmokëtø mûsø ad-vokato iðlaidas“, – sakë pirmininkas.

LPKTS valdybos pirmininkëR.Duobaitë-Bumbulienë pateikë in-formacijà apie valdybos darbà. „Po to,kai Kauno miesto valdþia apmokesti-no visus Laisvës alëjos kiemus – pavyz-dþiui, automobilio pastatymas LPKTSkieme valandai kainuoja 1,2 euro – pra-dëjome tvarkytis þemës nuomos doku-mentus,“ – sakë valdybos pirmininkë.

R. Duobaitë-Bumbulienë papasako-jo, kad intensyviai ruoðiamasi knygos„Tremties vaikai“ treèios dalies leidybai.Taip pat visø trijø knygø ádomiausiosistorijos verèiamos á anglø kalbà.

Dar neásibëgëjo Povilo Jakuèionioinicijuotos LPKTS kûrëjø galerijos su-kûrimas, gauta þiniø tik ið trijø filialø.

Valdybos pirmininkë informavo,kad jau gauta parama ið Vyriausybës irSocialinës apsaugos ir darbo ministe-rijos. Paramà skyrë ir Lietuviø fondas„Ið kartos á kartà“ (JAV), Kraðto ap-saugos ministerija skyrë lëðø renginioprie Labûnavos bokðto organizavimui.Taip pat du „Tremtinio“ projektus re-mia Spaudos, radijo ir televizijos rëmi-mo fondas.

Valdybos nariams pateikta pirmo-jo ðiø metø pusmeèio pajamø ir iðlai-dø sàmata.

Sàskrydþiui „Su Lietuva ðirdy“,ávyksianèiam rugpjûèio 6 dienà Ario-galoje, pasirengta neblogai. Raðtai sa-vivaldybëms dël transporto suteikimonuvykti á LPKTS renginius iðsiøsti dar

balandþio mënesá. Pagaminti leidimaiávaþiuoti á Dubysos slëná, kvietimai,plakatai. Valdybos pirmininkë dar kar-tà aptarë sàskrydþio programà. For-muoti sàskrydþio dalyviø kolonà paves-ta Edvardui Stronèikui ir Vincei Vai-devutei Margevièienei. Ðventës auku-rà áþiebs LPKTS Garbës pirmininkasPovilas Jakuèionis. Vëliavas kelsLPKTS pirmininkas G. Rutkauskas,jo pavaduotojas Z. Èerkauskas irLPKTS tarybos pirmininkë V. V. Mar-gevièienë. Aptartos sàskrydþio rezo-liucijø temos: apie emigracijos stabdy-mà, pensijø didinimà, istorinio atmini-mo politikà.

R. Duobaitë-Bumbulienë padëko-jo visiems dalyvavusiems Juodojo bir-þelio þvakuèiø akcijoje. Gauta nuo-traukø ið 50 vietø. Ji pasiûlë ðià akcijàpakartoti spalio 2 dienà minint 1951metø trëmimo 65-àsias metines.

Valdybos pirmininkë padëkojoLPKTS dainø ir poezijos ðventës „Leis-kit á Tëvynæ“ organizatoriams: LPKTSKëdainiø filialui ir Këdainiø savivaldybei.

Posëdyje svarstytas LPKTS Proce-dûrø ir etikos komisijos reglamentas,iðklausytos pastabos.

LPKTS tarybos posëdá numatytasurengti spalio 1 dienà Kaune, arti-miausias valdybos posëdis ir konfe-rencija „Vyresnio amþiaus þmonësnëra naðta visuomenei“ ávyks rugsë-jo 2–3 dienà Ðilalëje.

Þygiai „Partizanø takais“ ávyks rug-sëjo 10 dienà Tauragës kraðte, rugsëjo24 dienà – Zarasø ir Rokiðkio kraðte.

Jolita NAVICKIENË

Paminëjome Þalgirio pergalës par-ko ákûrimo 26-àsias metines. Prie greit-kelio Vilnius–Klaipëda ties Cinkiðkiais1990 metais ákurtame 10 hektarø plo-to parke kasmet susirenkama paminë-ti Þalgirio mûðio pergalës , pagerbti þu-vusiø karþygiø.

Parke yra pasodinta 580 raudonø-jø àþuolø. Medþiai susodinti taip, kadið paukðèio skrydþio matytøsi uþraðas„Þalgiris“. Centrinis paminklas – sti-lizuoti Gedimino stulpai. Parke pasta-tyta 1 koplytstulpis ir 13 skulptûriniøstogastulpiø, primenanèiø þymiausiusÞalgirio mûðio karþygius. Vytauto Di-dþiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos irrûpintojëlio stogastulpius iðdroþëAdolfas Teresius, Rièardas Gaðka irAlgimantas Sakalauskas.

Klubo „Þalgirio pergalës parkas“valdybos nariø atveþta amþinoji ugnis,áþiebta Kaune nuo Neþinomo kareiviokapo, buvo perduota parko kûrëjui Al-fonsui Bajarskui, o jis, kaip darbø tæs-tinumà, jà perdavë neseniai iðrinktamparko pirmininkui Gintautui Tamulai-èiui, kuris ir uþdegë ðventës aukurà.

Renginio vedëja pristatë garbiussveèius. Susirinkusiuosius pasveikinoLietuvos Respublikos AtkuriamojoSeimo narys Leonas Milèius, Seimo na-riai: Antanas Nesteckis, VytautasKamblevièius, Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë, Rytas Kupèinskas, Kaunomiesto tarybos narë Gintarë Skaistë.

Lietuvos didvyrius nuo seniausiø lai-

Þalgirio parko ðventëje – mokiniø pieðiniaikø iki dabarties priminë klubo „Þalgi-rio pergalës parkas“ pirmininkas Gin-tautas Tamulaitis.

Dþiaugiamës, kad kaskart vis dau-giau mokiniø dalyvauja parko puoselë-jime, uþ tai turime bûti dëkingi Babtøgimnazijos direktoriui Vidui Mikalaus-kui, Babtø kultûros centro direktoreiEglei Patinskaitei-Þiuraitienei, Lietu-vos ðauliø sàjungai bei Vytauto Didþio-jo 2-osios rinktinës jaunøjø ðauliø Bab-tø kuopos vadei Þanetai Jankauskaitei.Ðventës metu mokiniai galëjo iðbandy-ti savo jëgas orientacinëse varþybose,susipaþinti su istoriniu kostiumu, pa-siklausyti pasakojimø apie vaistinguo-sius augalus, dalyvauti dailës plenereÞalgirio mûðio tema.

Ðventës metu buvo paleistos trysdedikacinës salvës: uþ Lietuvos valsty-bæ, Lietuvos kariuomenæ ir Þalgirio beiSaulës mûðiø pergales. Koncertavofolkloro ansamblis „Grieþlë“ ir Domei-kavos kapela „Jovaras“.

Esame dëkingi ir Babtø seniûnui Jo-nui Praðkevièiui, kuris rûpinasi par-ko graþinimu, ðiemet á mûsø gretasásijungusiam jaunam ûkininkai Povi-lui Staliûnui, Babtø kultûros centrodirektorei Eglei Patinskaitei-Þiurai-tienei, Babtø gimnazijos direktoriuiVidui Mikalauskui, Sàjûdþio aktyvis-tei Julijai Ickevièienei. Norime padë-koti neabejingiems ir parko vystymàremiantiems Kauno rajono vado-vams, nuolatiniam besilankanèiam

parko ðventëse LR Seimo nariui An-tanui Nesteckiui, taip pat parko val-dybos nariams, vienam ið parko ákû-rëjø Alfonsui Bajarskui bei visiems,

kurie nuolat prisideda prie ðio kil-naus darbo.

Klubo „Þalgirio pergalësparkas“ valdybos inf.

333332016 m. rugpjûèio 5 d. Nr. 29 (1195)TremtinysÁvykiai, komentarai

Nors ðiais metais svarbiausias poli-tinis ávykis Lietuvoje turëtø bûti Seimorinkimai, tarptautinë padëtis daþnaipriverèia apie tai pamirðti: vos ne kas-dienybe tapæ teroristiniai iðpuoliai Va-karø Europoje, Afganistane, Afrikoje,JAV ir kitur, tiesiogiai ar netiesiogiaisusijæ su islamistais, tarsi á antrà planànustumia toká svarbø dalykà, kaip ða-lies valdþios pasirinkimà ateinantiemsketveriems metams. O juk nieko svar-biau net bûti negali – kai prieð akis aud-ringas vandenynas, sëkminga laivo ir jokeleiviø kelionë priklauso tik nuo ka-pitono ir jo komandos gebëjimø ir pa-siaukojimo. Deja, neatrodo, kad visimûsø tautieèiai supranta ðià elementa-rià tiesà, nes kaskart puola prie niekamneþinomø kapitonø ir komandø – kaitik nauji rinkimai, taip nauja partija –gelbëtoja (svarbiausia, kad ne visadagelbëtojø ið tikrøjø reikia). Prisiminki-me, kiek visokiø „naujøjø“, „duonosvalgytojø“, „laisvës“, „darbo“ partijøatsirasdavo prieð eilinius Seimo rinki-mus... Kai kuriø ðiandien net veidø ne-

Gelbëtojai ar populistai?prisimename. Pavyzdþiui, kuris eilinisrinkëjas ið Lietuvos uþkampyje esan-èios „kolûkinës gyvenvietës“ tiksliaiávardins, kokia „politinë partija“ Lie-tuvà „gelbëjo“ per praëjusius Seimorinkimus? Net neabejoju, kad retas ku-ris prisimins „Dràsos kelio“ partijà irjos veikëjus (juo labiau kad pagrindi-në ðios partijos veikëja sëkmingai pa-sislëpë uþjûriuose, taigi ir jos veidasdaug kam prisimirðo). Na, o jei kà ir pri-simins, tai tik Garliavos skandalà, ir, þi-noma, já susies su valdþia ir pedofilija(nors, anot „Klausimëlio“, ne kiekvie-nas paaiðkintø, kà tas þodis reiðkia).

Jau tada ðios „partijos-gelbëtojos“apologetai skelbësi esantys „nesiste-miniai“, deja, niekam dorai nepaaið-kino, kaip suprasti tà „nesistemiðku-mà“. Tad rinkëjams beliko kliautis sa-vo supratimu: daug kam sisteminëmisapskelbtos partijos asociavosi su so-vietmeèiu, nes „sistema“ tais laikais tu-rëjo negatyvø sovietinës valdþios „mo-nopolio“ atspalvá.

Manipuliuota ir tariamu „visuome-

niðkumu“ – atseit politinë jëga yra gry-nai visuomeninis darinys, susidedantisið pilietiðkai nusiteikusiø asmenø, ne-susijusiø ideologiniais – politiniais sai-tais (kaip kad bûna susijæ esamø poli-tiniø partijø nariai). Na, èia jau susidu-riame su paradoksu – kaip gali bûti „ne-politinis“ darinys, jeigu jis rengiasi da-lyvauti politiniame ðalies gyvenime? Osavo esme toks „visuomeniðkumas“greièiau primena kolektyvinæ atsako-mybæ, taip dþiugiai mëgtà paskutiniaissovietmeèio laikais – jos esmë buvo tai,kad... atsakingø nebuvo (nes kai atsa-kingi visi, tai konkreèiai atsakingo þmo-gaus nëra).

Politologai aiðkina, kad tokios par-tijos-gelbëtojos susikuria tam, kad su-rinktø „protesto“ balsus. Per ðiuos rin-kimus á tokius „protesto“ balsø surin-këjus pretenduoja Lietuvos valstieèiøir þaliøjø sàjunga bei „Lietuvos sàra-ðas“. Na, „þalieji valstieèiai“ su savo va-du Ramûnu Karbauskiu nëra naujokaipolitiniame ðalies gyvenime, o „Lietu-vos sàraðas“ atsirado prieð pat 2012

metø Seimo rinkimus. Taèiau partijosvadovas Darius Kuolys – tikrai ne nau-jokas politikoje.

Anot politologø, „skirties tarp sis-teminiø ir nesisteminiø partijø pagrin-das ir kartu atpaþinimo kriterijus galibûti tik vienas – jø poþiûris á pamatiniusvisuomeninæ ir ekonominæ santvarkàgrindþianèius politinius ir ideologiniusprincipus. Sisteminës partijos yra tos,kurios ið esmës pritaria esamiems prin-cipams, taigi laiko esamà santvarkànormalia ir priimtina. Kritikuojami tikdaliniai santvarkos trûkumai laikantjuos neprincipiniais kartu siûlant juospaðalinti reformistiniu keliu. Tuo tar-pu nesisteminës partijos kvestionuojapamatinius santvarkos principus ir siû-lo jà keisti ið esmës.“

Kol kas neteko girdëti tokiø siûly-mø keisti santvarkà ið esmës – teko gir-dëti tik siûlymus griauti. Bet tai visai ne„nesisteminis“ màstymas – tai papras-èiausias populizmas, girdëtas ne kartà,artëjant eiliniams Seimo rinkimams.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Vokietijoje ir Prancûzijoje vël teroroaktai, vël siautëja islamistai radikalai irvël politikai mekena apie tolerancijà,meilæ ir vienybæ.

Þuvusiems ir suþeistiems dabar tur-bût labiausiai trûksta meilës ir toleran-cijos? Senoji Europa silpna, paþeidþia-ma ir panaðu, kad toliau tokia nori bû-ti, nors galëtø pasiprieðinti ekstremiz-mui ir pagaliau apsaugoti savo þmonesir savo valstybes. Bûdø ir metodø yra,taèiau valdantys silpni politikai neturivalios imtis ryþtingø veiksmø, norsþmonës to laukia ir niekaip negali su-laukti, todël vis dràsiau renkasi krað-tutiniø pakraipø politines jëgas.

Neáleisti to, kas nevertasSuprantama, kad bûtent krikðèio-

niðkoji Europos tradicija mus ápareigo-ja priimti pavargëlá á savo namus. Ta-èiau, jei yra teisë atvykti á ðalá, teisë áleis-ti á ðalá, tai tokios pat teisës yra ir ne-priimti bei neáleisti. Labai keistaiskamba kai kuriø visuomenës veikëjøaiðkinimai, kad migrantai yra þmonësir dël to jie gali laisvai atvykti á Vakarøðalis. Tokia logika besivadovaudamosVokietija ir Austrija ásileido 1,5 mili-jono þmoniø, kuriø paþiûros ir supra-timas apie Europos vertybes yra neaið-kus ar net prieðiðkas. Kokiø pasekmiøtoks antplûdis turi, matome dabar, o il-galaikes – pamatysime tik ateityje.

Kaip Europa galëtø kovoti su ekstremizmu ir kaip ji to nedaroFaktai akivaizdûs, kad terorizmas

klesti tose ðalyse, kurios turi gausias ið-eiviø ið islamiðkojo pasaulio bendruo-menes. Rytø ir centrinëje Europoje:Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Ru-munijoje ir kitur, kur tokie migrantaimasiðkai nepriimami, jokiø teroro ak-tø nevyksta.

Kitos liberaliosios demokratijos ða-lys, tokios kaip Australija, Japonija,JAV, taiko grieþtas atvykimo taisykles,nes joms valstybës gyventojø saugumasyra didesnë vertybë nei atvykëliø norasimigruoti.

Teisës lygu pareigosKaip þinia, kiekvienà teisæ turi ati-

tikti pareiga, taèiau deja, bet nelibera-laus poþiûrio atstovai labai daþnai uþ-mirðta tai, suabsoliutindami teises ir vi-siðkai ignoruodami pareigas. Atvykë-liai, o vëliau jau gyventojai ágauna ne tikteises, bet ir pareigas. Prancûzijos pilie-tis turi teises, bet taip pat ir pareigas. Jei-gu toks asmuo vykdo teroristinæ ir ekst-remistinæ veiklà, kuri jokiu bûdu nesu-derinama su pilieèio pareigomis, tai ko-kiø teisiø jis gali reikalauti ið valstybës?

Asmenys, kurie turi valstybëje ko-ká nors statusà, – yra pilieèiai, pabëgë-liai, migrantai ar turi bet koká kità, betvykdo ekstremistinæ veiklà, jie turëtønetekti visø statuso teikiamø privilegi-jø ir bûti grieþtai persekiojami. Kai ku-

rie treèios kartos imigrantø vaikai Pran-cûzijoje jauèiasi ne Prancûzijos drau-gai, bet jos prieðai, tai kaip Prancûzijagali juos ginti, saugoti ir globoti? Ne-turëtø bûti iðimèiø, ar tai yra dykumøkovotojai, ar kaþkuriø Vakarø valsty-biø pilieèiai, jeigu jie yra ekstremistai,tai jie yra prieðai ir su jais turi bûti ati-tinkamai elgiamasi.

Persekioti visus ekstremizmo rëmëjusKai vykdomi teroro aktai ir þudomi

nekalti gyventojai, kai kurios toleran-cijos formos turi bûti apribotos. Rei-kia pasirinkti, arba saugumas, arba ne-kaltø þmoniø mirtys. Negalima apsi-metinëti ir aiðkinti, kad islamas yra tai-kos religija, ar, kad visos religijos vie-nodos. Ar teko girdëti, kad koks norskrikðèionis ar induistas apsikrovæssprogmenimis bûtø juos detonavæsTeherane ar El Rijade? Ne, ne visosreligijos vienodos, o bûtent islamo irAlacho vardu yra vykdomi nusikalti-mai. Bûtina rimtai uþsiimti islamo re-liginëmis bendruomenëmis – ávesti te-stus ir privalomus kursus dvasinin-kams, privalomà ðvietimà meèeèiø ku-ruojamose mokyklose ir organizacijo-se, taip pat nuolatinæ valstybiniø insti-tucijø prieþiûrà.

Religinës islamo bendruomenës yrapadidintos rizikos organizacijos ir taineigti yra taip pat kvaila, kaip aiðkinti,

kad futbolo sirgaliai nëra susijæ su muð-tynëmis po varþybø.

Prieðo prieðai yra mûsø draugaiSena Antikos iðmintis sako, kad

prieðø prieðai yra mûsø draugai. Kaivyksta karas prieð brutalius ir jokiøskrupulø nesirenkanèius niekðus, jiemsreikia atsakyti tuo paèiu. Vardan taikosir klestëjimo Vakarø demokratijos tu-rëtø bendradarbiauti su bet kokiais uþ-sienio reþimais ar diktatoriais, jeigu jieirgi kovoja su ekstremistais.

Nesvarbu, ar tai komunistai Kinijo-je, ar reþimai Egipte, Sirijoje ir kiturAfrikoje, jeigu jie kovoja su ekstremis-tais, bûtina su jais derinti veiksmus irkeistis informacija. Diktatoriai nëradraugai Europai ilguoju ir strateginiuperiodu, taèiau jø metodai ir jø para-ma yra reikalinga tam, kad Europos ða-liø visuomenës bûtø apsaugotos. Rink-tis draugus tada, kai þudomi nekaltiþmonës, yra kvailas principø rodymasmirties akivaizdoje.

Metodø kovai su ekstremizmu yra,nors jie ne visiems patinka, nes bûtinakaþkà aukoti, bet laimëjimas yra taika,ramybë ir saugumas. Europos pasieki-mai greitai gali subyrëti, jeigu jø niekasnegins, o tada stos tamsûs laikai. TaipEuropos istorijoje jau yra buvæ.

Vidas URBONAVIÈIUS,www.tsajunga.lt

Lietuvos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë dalyvavo kasmetinia-me Lietuvos ambasadoriø susitikime Vil-niuje, kuriame aptarë pagrindinius uþda-vinius uþsienio valstybëse reziduojan-tiems mûsø ðalies diplomatams.

Ðalies vadovës teigimu, diplomataituri bûti arti Lietuvos þmoniø, girdëtiir matyti jø problemas bei lûkesèius irvisose srityse ginti valstybës interesus.Lietuvos ambasadoriai turi iðeiti ið sa-

Lietuvai reikalinga ne kabinetinë, o aktyvi diplomatijavo kabinetø ir aktyviai megzti kontak-tus su uþsienio ðaliø politikais, visuo-mene, verslu, þiniasklaida, pristatyda-mi mûsø ðalies galimybes ir spræsdamimûsø valstybei svarbius klausimus.

Pasaulyje tæsiantis politiniams ir ka-riniams neramumams, kylant vis nau-joms terorizmo grësmëms, kriziniø situ-acijø metu, kiekvienas uþsienyje esantisLietuvos þmogus diplomatinæ pagalbà tu-ri gauti operatyviai, kokybiðkai ir laiku.

Dëmesingumas savo pilieèiams turi tap-ti neatsiejama ambasadø darbo dalimi.

Prezidentë taip pat atkreipë dëme-sá, jog dël globaliø ekonominiø iððûkiøir auganèios pasaulinës konkurencijositin didelæ reikðmæ ágauna efektyvi eko-nominë diplomatija. Viena svarbiausiødiplomatø uþduoèiø – padëti paþan-giam uþsienio verslui atrasti Lietuvà.Tam bûtina tæsti kryptingà darbà su uþ-sienio investuotojais ir toliau glaudþiai

bendradarbiauti su inovacijø ir investi-cijø plëtros agentûromis Lietuvoje. Pa-sauliniame „Doing Bussiness“ reitingeLietuva uþima 20 vietà, o globaliame eko-nominës laisvës indekse yra 13 ir lenkiatokias ðalis kaip Vokietija bei Japonija.

Ðalies vadovë taip pat paragino diplo-matus aktyviai átraukti pasaulio lietuviusir visus Lietuvos draugus á artëjanèioValstybës atkûrimo ðimtmeèio renginius.

Prezidentës spaudos tarnyba

44444 2016 m. rugpjûèio 5 d.Nr. 29 (1195) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-

me Bronislovà RAMANAUSKÀ, buvusá politiná kaliná, No-rilsko kalëjimo sukilimo dalyvá, ilgametá aktyvø LPKTS Aly-taus filialo tarybos nará, partizanø paminklo statytojà. Lin-kime stiprios sveikatos, dvasios ramybës ir telaimina Aukð-èiausiasis Jus ir Jûsø ðeimà.

LPKTS Alytaus filialo taryba,choras „Atmintis“

Graþaus jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Jurbarko filialo narius:Adelæ KULIKAUSKIENÆ – 65-ojo,Vitalijø GIRDÞIØ – 60-ojo.Linkime ilgø ir prasmingø metø, sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me buvusá partizanà, politiná kaliná ir tremtiná, aktyvø trem-tiniø choro nará Albinà KAZULËNÀ. Linkime stiprios svei-katos, geros nuotaikos ir Dievo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas,Rokiðkio buvusiø tremtiniø choras „Vëtrungë“

PadëkaDëkojame paaukojusiems knygos „Tremties vaikai“ 3 dalies leidybai:LPKTS Tauragës filialo nariams:Almai Miðeikienei – 20 eurø,Albinai Skirienei – 20 eurø,Vytautui Laurinaièiui – 20 eurø,Vidui Èereðkevièiui – 20 eurø,Klemensui Pauliui – 20 eurø,Juozui Berneckiui – 20 eurø,Rimantui Stoðkui – 20 eurø,Antanui Martutaièiui – 20 eurø;LPKTS Anykðèiø filialo nariams:Vladai Imbrasienei – 20 eurø,Povilui Radzevièiui – 10 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Naujos knygos

Laisvës kovø dalyvis Antanas Obe-levièius gyvena Kaune. Gimë 1926 me-tø vasario 11 dienà Vojakiðkiø kaime,Rumðiðkiø valsèiuje, Kauno apskrity-je. Ðeimoje augome aðtuoni vaikai: ke-turi broliai ir keturios seserys. Kai ku-rie jø pokariu tapo aktyvûs partizanø rë-mëjai, Petras ir Antanas buvo nuteisti.Okupacijos pradþioje jie matë sovietø ka-reiviø ir karininkø neiðprusimà, barbariz-mà, kaimo pradþios mokykloje, kur mo-kësi, dingo tautiniai simboliai, atsiradokomunistiniø vadø portretai. Mena pir-muosius trëmimus, þmoniø aðaras, nuojø slapstësi ir kai kas ið giminës.

Bûdamas penkiolikos Antanas pradë-jo mokytis Kauno 4-oje amatø mokyk-loje, ten skaitë ir platino proklamacijas,skatinanèias netarnauti vokieèiams, vë-liau ásijungë á pasiprieðinimo sugráþusiamokupantui veiklà. Tapo Didþiosios Ko-vos apygardos partizanø pagalbininku irnariu. Já suëmë devyniolikos – 1945metø liepos 25 dienà. Po trijø savaièiøiðveþë á Vilniø, ten nuteisë uþ „tëvynësiðdavimà“ deðimt metø kalëti. Iðveþë áKomijà, ten Meþogo darbo kolonijojestatë naujà lagerá. 1948 metø birþelyjeiðveþë á Intos specialiuosius lagerius.Iðvarë dirbti á kasyklas.

„Keturiasdeðimties hektarø lagerioteritorijoje buvo 22 politiniø kaliniøprikimðti barakai, – pasakojo AntanasObelevièius. – Mus varë á ðachtas kas-ti akmens anglies. Ir ðiomis sàlygomislietuviai ðvietësi, lavinosi, dainavo. Tenbaisiomis vargo ir paþeminimo sàlygo-mis 1949 metø rugpjûèio 1 dienà para-ðiau pirmàjá eilëraðtá „Varguoliui“:Jei slëgs tave skurdas, nelaimës, vargaiIr virpins tau ðirdá lyg stygà skausmai,Nepameski vilties lyg saulës ðviesos,Tikëk ateitim iðsvajotos dienos.

Kai já perskaitë artimiausiems drau-gams, buvo pagirtas. Kûrë toliau. Ðá ke-turiø posmeliø eilëraðtá kartu su kitaiskûrybos pavyzdþiais raðë ant mokykliniosàsiuvinio lapeliø ar vyniojamo popie-riaus skiautelës ir slapta parsiveþë á Lietu-

Nepameski viltiesvà. Lageryjepradëjo raðyti irdviejø daliøpublicistiná kû-riná „Mûsø sie-kiai“ ir „Iðskir-tos ðirdys“.

Nors vëliauiðleido ið lage-rio, taèiau sau-gumas jaunoþmogaus nepa-liko ramybëje.Antanas iðvyko gyventi á Panevëþá, ban-dë uþsikabinti uþ gyvenimo, mokësi. Su-kûræs ðeimà, augino vaikus, taèiau KGBir toliau ðantaþavo ir þemino. Per kratasrado rankraðèius, konfiskavo. Antanasbandë eilëraðèius atkurti ið atminties.

Atgimimo metais dalyvavo visuoserenginiuose, 1990 metais ástojo á Ðau-liø sàjungà, tais sunkiais metais buvoLietuvos parlamento gynëju, uþ tai bu-vo apdovanotas, vëliau gavo Kario sa-vanorio statusà.

Pirmieji A. Obelevièiaus eilëraðèiaibuvo iðspausdinti almanache „TremtinioLietuva“. Pradëjo raðyti atsiminimus,juos 2001 metais sudëjo á knygà „O ko-dël gi?“ Domisi þilàja Lietuvos senove,uþaugo prie Nemuno, pro kur tiesësi ke-liai á Vilniø, Kernavæ, Trakus. Paraðë vaiz-deliø apie seniausius laikus ir iðleido kny-gà „Þygis á vikingø þemæ“ (2014).

„Noriu, kad iðlikæ mano kûrybospavyzdþiai nepranyktø, tad jau bûda-mas devyniasdeðimties noriu paskelb-ti juos knygelëje. Suprantu, kad eilësnëra aukðto meninio lygio, taèiau tai –mûsø istorija, pasiprieðinimo okupan-tams net ir sunkiomis lagerio sàlygomisárodymas, – sako Antanas Obelevièius,laikydamas rankose eilëraðèiø knyge-læ „Nepameski vilties“. Uþ jos pasiro-dymà dëkoja bièiuliams, spaustuvei„Morkûnas ir Ko.“, leidyklai „Nauja-sis lankas“ ir poniai Izabelei. Tikisi ru-dená pristatyti jà skaitytojams.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Buvæ Krekenavos kraðto gyventojaijau treèius metus renkamës á kraðtie-èiø ðventæ – susitikimà. Ðiemet, minë-dami didþiojo Lietuvos gyventojø trë-mimo 75-àsias metines, susitikimà pra-dëjome aplankydami netoli Krekena-vos akmenimis ir girnapusëmis apjuos-tas Panevëþio rajono Ðvenèiuliðkiø ka-pinaites, kuriose ilsisi kariø savanoriø,partizanø, kovotojø uþ Lietuvos laisvæir nepriklausomybæ palaikai. Uþdegë-me þvakeliø, tylos minute pagerbëmekovotojus. Krekenavos Maþojoje bazi-likoje meldëmës uþ Lietuvos patriotus.Ðv. Miðias aukojo Krekenavos klebo-nas kun. dr. Gediminas Jankûnas.

Po ðv. Miðiø rinkomës á Krekenavosparapijos bendruomenës namus. Èiapagerbëme mûsø kraðtietæ Birutæ Gai-liûnaitæ-Banaitienæ, ðiais metais ðven-èianèià 80-àjá jubiliejø. Jubiliatë, paty-rusi daug vargo, moka dþiaugtis tuo, kàjai ir jos ðeimai dovanojo gyvenimas:„Dþiaugiuosi tuo, jog visi sveiki gráþo-

Kraðtieèiø susitikimasme ið Sibiro. Kad per visà laikà, kolbuvome Sibire, nemaèiau në vie-no prasigërusio ar kitaip degrada-vusio lietuvio, në vienas nenusiþu-dë. Dþiaugiuosi savo doru sûnumi,kuris neieðko gyvenimo svetur, su-kûræs ðeimà, gyvena Lietuvoje,ðaunia, sportinës karjeros sie-kianèia anûkële. Ar ne per daugkartais skundþiamës, dejuoja-me. Pagalvokime, susimàstyki-me, prisiminkime tuos, kuriekentëjo lageriuose, tremtyje,kentë badà, ðaltá,“ – sakë BirutëBanaitienë.

Susitikime buvo pristatyta kny-ga „Su Lietuva Ðirdy“. „Knygojesudëti tremtinës Birutës, kilusiosið daugiavaikës ðeimos, atsimini-mai apie gyvenimà toli nuo gimtinës.Knygoje ne vienas puslapis skirtas irkaimynams – kovotojams uþ LietuvosLaisvæ,“ – sakë knygos sudarytoja krað-tietë ið Panevëþio rajono Kurgulø kai-

mo Joana Darguþytë-Perednienë irnuoðirdþiai padëkojo kraðtieèiams, pri-sidëjusiems prie knygos sudarymo.

Ilgai netilo kalbos, prisiminimaiapie visiems skaudø mûsø istorijos

Graþaus 75-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikinamebuvusià tremtinæ, LPKTS valdybos pirmininkës pavaduotojàOnà Aldonà TAMOÐAITIENÆ. Linkime sveikatos ir gra-þiø, prasmingø darbø.

LPKTS valdyba,LPKTS Kauno filialas

laikotarpá – tremtá. Skirstëmës á na-mus tvirtai tikëdami, jog Lietuva gy-vuoja ir gyvuos.

Joana DARGUÞYTË-PEREDNIENË

555552016 m. rugpjûèio 5 d. Nr. 29 (1195)Tremtinys

Kai kuriø þmoniø gyvenimai tampalegendomis.

Raðydamas knygas apie DidþiosiosKovos apygardos vado Jono Misiûno-Þalio Velnio gyvenimà ir vadovavimàpokario pasiprieðinimo kovoms Uk-mergës, Trakø ir Kauno apskrityse(„Jonas Misiûnas-Þalias Velnias“,2015), archyvuose radau daug naujosmedþiagos, tø ávykiø liudytojai pateikëdar negirdëtø faktø. Knygoje raðiauapie jo þmonà ir bendraþygæ Onutæ Kri-vickaitæ-Misiûnienæ, Kazimiero, þuvu-sià 1945 metø vasario 24 dienà Pigo-niø kaime, Musininkø valsèiuje, Uk-mergës apskrityje. Pavyko Spirakiøbaþnyèios (Panevëþio rajonas) gimimøregistracijos knygoje rasti svarbiø ára-ðø, liudijimø apie Misiûnø vaikus, jø li-kimus. Deja, knygoje apraðyti ávykiaijau tapo istorija, kuri nuolat pasipildonaujais faktais. Noriu papildyti ir pa-tikslinti Jono ir Onutës Misiûnø vaikølikimus po tai, kai jø tëveliai þuvo: Onu-të Pigonyse, o Jonas 1947 metø kovo11-àjà Butyrkø kalëjime, Maskvoje.

Onutës Krivickaitës brolio Mykolosûnus Vilhelmas Julius Krivickas, gyve-nantis Vilniuje, mums pateikë naujø duo-menø apie Jono Misiûno ðeimà. Manonuomone, sovietinis saugumas kûrëÞalio Velnio neigiamà gyvenimo legen-dà, tad iðlikusiais KGB archyve doku-mentais besàlygiðkai tikëti negalima.

Jonas Misiûnas gimë 1911 metøsausio 15-àjà Pamiðkës dvare (dabarPanevëþio rajonas, Paástrio seniûnija).1931 metø pradþioje iðëjo savanoriu á

Lietuvos kariuomenæ. Tarnavo IV Lie-tuvos karaliaus Mindaugo pëstininkøpulke Pajuostyje, prie Panevëþio, o1934 metais tapo liktiniu virðila. Anas-tazija Krivickaitë-Kæstaitienë tvirtino,kad kaip tik tada jos sesuo Onutë, tuometu gyvenusi Oþeliø kaime, Panevë-þio rajone, su Jonu ir susipaþino. Jie-du susituokë. Onutë 1935 metø rugp-jûèio 2 dienà pagimdë dukrà DanutæOnà ir augino motinos gimtinëje.Apie tai byloja mergaitës gimimo ára-ðas Panevëþio ðv. Petro ir ðv. Poviloparapijos baþnytinëse knygose. Da-nutë Ona nuo ðeðeriø mënesiø am-þiaus gyveno motinos Onutës sesersAnastazijos Krivickaitës-Kestaitie-nës ðeimoje Panevëþyje. Kai 1938 me-tais virðilà Jonà Misiûnà perkëlë tar-nauti á Kupiðká, jie ir toliau paliko duk-rà priþiûrëti Anastazijai, nes 1937 me-tø gruodþio 27 dienà jiems gimë dvy-nukai Ringaudas Jonas (mirë 2013metø rugpjûèio 18 dienà Rudiliuose,Kupiðkio rajone) ir Kæstutis Zigman-tas (mirë 1995 metø kovo 15 dienà Ka-liningrado srityje, Rusijoje). OkupavusLietuvà, Jonà Misiûnà perkëlë tarnautiá Valkininkus, ten jie iðvyko vël tik sudvynukais, Onutë Danutë liko Panevë-þyje. 1942 metø birþelio 29 dienà gimëketvirtas vaikas, sûnus Gediminas Pet-ras, taèiau iðgyveno tik pusæ metø. Pa-laidotas Panevëþyje.

Kai 1942 metais Jonas Misiûnas at-sikëlë á Kaiðiadoris, dirbo vieðosios po-licijos geleþinkelio apsaugos bûrio va-du Kaugonyse, þmonà su dvynukais

ákûrë Civiðkiø kaime, Þas-liø valsèiuje, pas Ðerelius.1944 metø rugpjûèio pabai-goje, kai Jonas Misûnas ta-po Þaliu Velniu ir organiza-vo pasiprieðinimà Musnin-kø valsèiuje, á Janioniø kai-mà perveþë ir ðeimà: ið pra-dþiø pas ûkininkà JuozàKupèinskà, paskui pas StasáPaulauskà. Deja, lapkrièio 25dienà NKVD kareiviai apsu-po partizanø ðeimos sodybà,rado Onutæ su vaikais. Juosiðveþë á Ðirvintas, paskui per-davë Ukmergës saugumui, oprieð Kalëdas vaikus ákur-dino Èiobiðkio vaikø prie-glaudoje. Onutë buvo nëð-èia. Ukmergës kalëjime1945 metø sausio 4 dienàpagimdë sûnelá Vytautà.Po ðeðiø dienø kûdiká sau-gumieèiai pasiliko ákaitu, oOnutæ iðsiuntë á Musnin-kus, kad perduotø vyruilaiðkà su raginimu legali-zuotis. Deja, ten moterissutiko ne tik vyrà, bet ir mirtá.

Anastazijos Krivickaitës-Kæstaitie-nës teigimu, Èiobiðkyje prieglaudos ve-dëja juos, kaip partizanø vado vaikus, ter-orizavo. Vasarà Kæstutis Zigmantas pa-bëgo pas senelius á Panevëþá, o Ringau-dà Jonà pasiëmë dëdë Melinskas. Vai-kai blaðkësi pas gimines, kol suaugæ bu-vo priversti iðvykti gyventi á Kalining-rado sritá. Ringaudas Jonas sugráþo á

Lietuvà ir gyveno Rudiliuose, Kupið-kio rajone. Kæstutis Zigmantas sveturir mirë, o Vytautas gyvena Kaliningra-do srityje ir ðiandien.

Nesunku suvokti, kad Jono ir Onu-tës Misiûnø vaikø gyvenimas po tëve-liø mirties buvo sunkus. Ilgai neðiojoprieðo vaikø etiketes, net Lietuvoje ne-galëjo gyventi.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Þalio Velnio legenda

Kæstutis Zigmantas Misiûnas (1937–1995) suþmona. 1959 metai

Pabaiga.Pradþia Nr. 28 (1194)

Juozaièiai su kaimynais á tremtiesvietà vaþiavo iki balandþio 29 dienos.Tai turëjo bûti Þigalovas Irkutsko sri-tyje. Taèiau, kol pasiekë Lenos upæ irturëjo pervaþiuoti á kità pusæ, dvi au-tomaðinos nugarmëjo po ledu su trem-tiniais, jø turteliu ir vairuotojais. Tadasugràþino juos atgal iki Makyðovkos.Ten apgyvendino senoje cerkvëje, pa-verstoje sandëliu. Tuoj vyrai sukûrë lau-þà. Miestelio gyventojams praneðë, kadtremiami „liaudies prieðai“, taèiau no-rintieji galëjo prisidëti prie jø pamaiti-nimo. Suneðë virtø su lupenomis bul-viø, net kiauðiniø. Þmonës kelionëjebuvo labai iðalkæ, nesikuklino. Iðbadë-jusi Janina Bronislava suvalgë net að-tuonis kiauðinius… Ir vël prasidëjo al-kanos dienos.

Atvykus á Ust-Udà, dviejø gatviø ra-jono centrà, apgyvendino sandëliuose.Juozaièiams pasiûlë ásikurti pas kolû-kio pirmininko seserá. Kambaryje, ku-riame turëjo ásikurti sergantis tëvas sumergaitëmis, viename kampe þviegëkiaulës garde, kitame – verðiukas, tre-èiame – viðtos. Jiems buvo skirtas kam-pelis ketvirtajame. Smarvë neiðpasaky-ta. Vaikai pradëjo verkti. Tad jie nuta-rë gráþti á sandëlá, o ðeimininkë tarsi iruþpyko: atvaþiavo ir vaidina ponus, okaip jie toje savo Lietuvoje gyveno? Mesþinome, dar didesniame varge…

Po kurio laiko skyrë kambarëlá ba-rake, bet èia uþpuolë blakës. Tada pri-

Tremtyje sesutëms atstojo mamàsikirto kieèiø, paklojo ant grindø ir tenmiegojo. Ið pradþiø blakës to kvapo bi-jojo, taèiau greitai iðalkæ puolë vaikuslyg tikri smakai.

Po poros dienø reikëjo uþ duonà ati-dirbti. O Juozaièiø ðeimoje tik JaninaBronislava darbinga, jai jau septynio-lika. Jai pasisekë: pradëjo talkinti ki-nieèiui darþininkui, senos tremtiniø gi-minës atstovui. Jis lauke prie Angarosið arkliø mëðlo darë paklotà, kasë duo-bes, o kai mëðlas perdegdavo, sodinoten agurkus. Þemë nuo ákaitusio mëð-lo gaudavo ðilumos, agurkai uþaugda-vo. O jo èia buvo daug, nes Èapajevokolûkis augino arklius.

Taip kolûkyje prabëgo ketveri me-tai. Vaikai pramoko rusiðkai, Elenutëpradëjo lankyti mokyklà. Janina Bro-nislava per rugiapjûtæ tapdavo grûdøpriëmëja. Svërë javø derliø, vykdë ap-skaità. Uþ tai kasdien gaudavo po pu-sæ kilogramø miltø. Jie buvo prastoskokybës, tiko tik keisto skonio kavai irkvietinei koðei… Gyveno jie vienamekolûkio kontoros pastato kambarëly-je. Mergaièiø tëvelis vis sirgo, buvo la-bai nervingas, gal ne visada save kont-roliavo. Vis kalbëjo, kad pabëgs iðtremties, nors vargu ar pats tuo tikëjo.Rodydamas á Sajanus, sakydavo: uþ tøkalnø – Vilnius. Kartà iðëjo ið namø irdingo. Já surado uþ 30 kilometrø. Nu-veþë á Irkutskà, iðlaikë iðtisus metus ka-lëjime, kad ásitikintø, ligonis jis ar ap-simetëlis. Sugráþæs þmogus gyveno nei-lgai, nes mirë pirtyje prisikvëpavæs

smalkiø. Palaidojo já kaimokapinëse, pastatë kryþiø, ap-tvërë kapà tvorele. Vieti-niams tai buvo labai keista,nes jie, palaidojæ artimuosius,palikdavo tik þemiø kauburë-lius. Po tëvelio laidotuviø Ja-nina Bronislava sesutes turë-jo auginti viena…

Tëveliui mirus, pas jas pa-sibeldë nepaþástami þmonës.Jie pareiðkë, kad maþàsias, li-kusias be tëvo, iðveð á vaikøprieglaudà. Kilo panika, tosklykë, apsikabino vyresniàjàsesæ ir nepaleido. Janina Bro-nislava ryþtingai pasakë, kadsesuèiø neatiduos, kas beá-vyktø, ákalbinëjama paleng-vinti savo dalià, nesutiko. Ta-da sveèiai nusileido, pasakë,kad skirs dvideðimties rubliøpaðalpà… Kolûkyje dirbti bu-vo labai sunku, ji buvo vienamaitintoja. Kartà net buvosumaniusi pasitraukti ið ðiopasaulio. Iðëjo prie Angaros su sunkiaisketinimais, taèiau toptelëjo mintis: „Okaip iðlaikys lageriuose besikankinan-ti mama, suþinojusi apie mano pasitrau-kimà?“ Kiek pasëdëjo ant upës kran-to, ágavo stiprybës ir gráþo pas seseris.

Onutë pradëjo dirbti keturiolikos.Ið pradþiø pakeitë Janinà Bronislavàdarþininkystëje pas kinietá, o po apen-dicito operacijos uþ valgymà priþiûrë-jo vietiniø vaikus. Ji Lietuvoje buvo

ápusëjusi mokslus ketvirtoje klasëje,taèiau Sibire jau nesimokë. Raðë die-noraðtá, bet jis, deja, neiðliko. Vietiniaipamatë, kad tremtiniai visai ne „liau-dies prieðai“, o normalûs þmonës. Vie-tos ligoninës vyr. gydytojas pasamdëOnutæ priþiûrëti jø vaikà. Jai padëjo irElenutë.

Janina Bronislava jau dirbo ligoninësvirtuvëje, tad visos gaudavo pavalgyti.

(keliama á 7 psl.)

Sugráþæ ið lagerio ir tremèiø Janina Bronislava, ma-ma Ona, Elenutë, Onutë jau Lietuvoje. 1959 metai

66666 2016 m. rugpjûèio 5 d.Nr. 29 (1195) Tremtinys

Lietuviai nuo seno sakydavo: „Nuobado, maro, ugnies ir karo gelbëk mus,Vieðpatie!“ Taèiau, kai Sovietø sàjun-ga 1940 metø birþelio 15 dienà okupa-vo Lietuvà, jie pradëjo laukti karo. At-rodë, tik karas gali padëti nusikratytisovietinës okupacijos, atgauti Nepri-klausomybæ ir sustabdyti okupantø pra-dëtà lietuviø tautos masiná naikinimà.Vokietija tuo metu buvo vienintelë Eu-ropos valstybë, pajëgi kariauti su So-vietø sàjunga. Manyta, kad tokios dvisistemos, kaip naciø ir bolðevikø, ne-gali ilgai viena kitos pakæsti, nes tai iðesmës nesutaikomos prieðës.

Kiekvienas susipratæs lietuvis sten-gësi prieðintis okupantams. Vyko slaptipasitarimai, kuriuose buvo aptariamipasiprieðinimo bûdai. Patyræ, kad vie-ðai ir legaliai nuo okupantø këslø gin-tis nëra jokios galimybës, lietuviai bu-vo priversti pradëti pogrindinæ veiklà.Neorganizuotas antisovietinis pasiprie-ðinimas pradëjo reikðtis nuo pat pirmø-jø okupacijos dienø.

Alytaus apskrityje uþfiksuotas pir-masis antisovietinio pasiprieðinimoveiksmas – 1940 metø birþelio 29 die-nà 22 valandà Butrimoniø miestelyje,Margio gatvëje rastas atsiðaukimas,nukreiptas prieð Raudonàjà armijà „Ða-lin raudonoji armija“. Kas atsiðaukimàiðplatino – nenustatyta.

Pirmà kartà antisovietinis pogrindisLietuvoje stipriau pasireiðkë paskelbusLiaudies seimo rinkimus. Ta proga suatsiðaukimais, raginanèiais lietuviusrinkimus boikotuoti, pasirodë nemaþaipogrindþio grupiø. Vienà pirmøjø at-siðaukimø 1940 metø liepos 8 dienà pa-skelbë „Lietuvos gynimo rinktinë“. Ja-me raðoma:

„Pavergtos Tëvynës sûnau! Ðian-dien Tau iðmuðë valanda pasirodyti,kad esi Lietuvis. Tikras Lietuvis sutiksgeriau mirti, negu ties rankà balsuoti uþLietuvos iðdavikus. Neik á rinkimø sa-læ, nes ten prievarta turësi iðduoti savobroliø laisvæ ir tikybà. Ðalin, Lietuvosiðdavikai! Jums tëvynë – Maskva.“

Netrukus slaptø antisovietiniø sam-bûriø atsirado visoje Lietuvoje. Jie nie-kada nebuvo tiksliai suregistruoti, kitinet netapo pastoviomis organizacijo-mis. Taèiau ir þinomieji sambûriai, vei-kæ ávairiose Lietuvos vietovëse, paro-do, kad antisovietinis pogrindis kraðteiðplito labai greitai.

Alytaus apskrityje ir paèiame Aly-tuje veikë „Kraðto mylëtojai“, Alytausgimnazijos moksleiviai suorganizavo„Mirties batalionà“, vëliau – „Lietuvosapsaugos gvardijà“. Miroslave veikë„Tëvynës mylëtojai“, Simne, Meteliuo-se ir Krokialaukyje – „Tëvynës mylë-tojø sàjunga“, Merkinëje ir Stakliðkë-se – „Lietuvos mylëtojø sàjunga“, Birð-tone – „Mirties batalionas“, kuriam pri-klausë 36 nariai. Seinø apskrityje, Laz-dijuose veikë „Laisvës mylëtojai“ ir„Lietuvos mylëtojø sàjunga“, Kapèia-miestyje – „Laisvës mylëtojai“.

Lietuviø antisovietinis pogrindispradëjo veikti kaip pasyvus pasiprieði-nimas – ragino nedalyvauti sovietø pa-skelbtuose tariamuose rinkimuose, nei-ti á okupantø organizuojamus mitingus,nemokëti mokesèiø, nepilti pyliavø.

Antisovietinis pasiprieðinimas Dzûkijoje 1940–1941 metaisBuvo raginama likti iðtikimiems savotautai, stengiamasi padràsinti artëjan-èiu karu, taip pat buvo parodomos Lie-tuvai ir lietuviams sovietø daromosskriaudos ir sovietinës santvarkosydos. Tam reikalui naudota vienintelëámanoma priemonë – pogrindþio spau-da. Pogrindþio grupës ar pavieniai as-menys raðë ranka ir maðinële. Pa-ruoðtus tekstus padaugindavo ðapi-rografais ar rotatoriais ir platindavo.Pradþioje buvo platinami tik atsiðau-kimai, o 1940 metø gruodá pasirodëir pogrindinis laikraðtis „Laisvoji Lie-tuva“, vëliau „Aktyvistas“. Ypaè pla-èiai pogrindþio spauda paplito 1941metø pavasará. Buvo platinamas ið Ber-lyno pargabentas Lietuviø aktyvistøfronto (LAF) leidinys „Ið bolðevikinësvergijos á naujà Lietuvà“.

Alytuje ir jo apylinkëse sovietøagentai buvo labai budrûs ir akyli, nesèia buvo ásikûrusi didelë Raudonosiosarmijos karinë bazë, taèiau pogrindþioliteratûros rasta daugelyje vietø – pa-èiame Alytuje ir ðio valsèiaus Kriauniøkaime; Daugø valsèiuje; Merkinës vals-èiaus Samûniðkiø, Ryliðkiø ir Veismû-nø kaimuose, Liðkiavoje bei Druski-ninkuose; Miroslavo valsèiaus Dapkið-kiø ir Zizënø kaimuose; Simne ir ðiovalsèiaus Giluièiø, Kavalèiukø, Mete-liø, Santaikos, Varnagiriø, Verebiejøkaimuose, Krokialaukyje; Seirijø irStakliðkiø apylinkëse. Seinø apskrity-je pogrindþio spaudos rasta Veisiejø,Leipalingio apylinkëse, Ðventeþeryje,Ðlavantø ir Mikyèiø kaimuose. Èia su-minëtos tik tos vietovës, kur pogrindi-në spauda pateko á sovietø agentø ran-kas. Daugeliu atvejø pogrindþio spau-da buvo paskleidþiama tiesiog gatvëse,lipdoma ant tvorø, namø sienø, medþiøar telegrafo stulpø.

1941 metais Alytaus apskrityje bu-vo suimti antisovietiniø atsiðaukimøplatintojai: sausio 4 dienà – Juozas Tu-laba, Martyno (gimæs 1910 metais, gy-venantis Meteliø kaime), sausio 11 die-nà – Jonas Laibinis, Antano (gimæs1920 metais, gyvenantis Meteliø kai-me), sausio 13 dienà – Punios vargo-nininkas Jurgis Tamoðiûnas, Kazio (gi-mæs 1903 metais). Seinø apskrityje,Veisiejuose ir jø apylinkëse 1941 me-tais sausio mën. suimti: mokytojas An-tanas Rudzikas, Petro (gimæs 1914 me-tais, gyvenantis Kalviø kaime), veteri-narijos gydytojas Povilas Zulonas, Jo-no (gimæs 1912 metais), eigulys StepasSekmanas, Antano (gimæs 1911 me-tais), miðko darbø priþiûrëtojas Jur-gis Stabingis, Jurgio (gimæs 1897 me-tais), siuvëjas Stasys Paliutis, Stasio(gimæs 1901 metais), miðko darbinin-kas Liudas Mituzas, Jono (gimæs1917 metais); Kapèiamiestyje – mið-ko darbininkas Jonas Valenta, Jono(gimæs 1910 metais).

Prieð 1941 metø sausio 12-osios rin-kimus á SSSR Aukðèiausiàjà Tarybà(kelios dienos prieð rinkimus ir naktáið 11-osios á 12-àjà) Seirijø valsèiausAkuoèiø, Aviþieniø, Seiliûnø irKrikðtoniø rinkiminëse apylinkësebuvo primëtyta atsiðaukimø. Miros-lavo valsèiaus Talokiø, Poðnios irCigoniðkiø apylinkëse prieð rinkimus

ir rinkimø dienà bu-vo rasta „Tëvynësmylëtojø draugijos“iðleistø atsiðaukimø.Birðtono valsèiuje,Merkinës valsèiausLiðkiavos apylinkëjebuvo iðplatinta atsi-ðaukimø ir iðkeltaTrispalvë vëliava.Butrimoniø valsèiausAlgirdënø ir Pivaðiû-nø apylinkëse buvorasta iðmëtytø atsi-ðaukimø. SenosiosVarënos valsèiuje irrinkiminëje apylin-këje buvo nukirptostelefonø vielos. Kal-tininkai tuo paèiu lai-ku surasti ir areðtuo-ti. Tai buvo Lapi-niauskas ir JuozasKamarauskas, Varë-nos gyventojai.

1941 metø Vasa-rio 16-àjà Daugø vals-èiuje (Gudþiø, Papið-kiø, Andriûnø ir kt.kaimuose) slapta iðkeltos tautinës tris-palvës vëliavos, uþ kà buvo areðtuotasbuvæs pasienio policininkas. JuozasKurkutis, Andriaus (gimæs 1906 me-tais, gyvenantis Doðkoniø kaime). Tuopat metu uþ tautinës vëliavos iðkëlimàAlytuje areðtuotas gimnazistas Algir-das Aldonis, Motiejaus (gimæs 1922metais), priklausæs antisovietinei„Kraðto mylëtojø“ moksleiviø organi-zacijai. Alovës valsèiuje tautinës vëlia-vos iðkeltos medþiuose Domantoniø,Venciûnø, Kaniûkø, Lelioniø ir kituo-se kaimuose. 1941 metø kovo 5 dienàDauguose, prie baþnyèios buvo rastadaug antisovietinio pobûdþio lapeliø.

Á pogrindinæ antisovietinæ veiklàjungësi daugiausia jaunimas, ypaè bu-vusiø ávairiø patriotiniø organizacijønariai – ðauliai, tautininkai, jaunalietu-viai, skautai, ateitininkai, pavasarinin-kai, Jaunøjø ûkininkø rateliø nariai irkt. Taèiau netrûko ir subrendusio am-þiaus ávairiø profesijø bei visuomenësgrupiø atstovø – dvasininkø, karinin-kø, policininkø, mokytojø, tarnautojø,ûkininkø ir darbininkø.

Taèiau vien pasyviu pasiprieðinimulietuviø antisovietinis pogrindis neap-siribojo. Jau 1940 metø rudená pradë-ta slapta rinkti aukas, kad bûtø pasirû-pinta suimtøjø ðeimomis, kurios atsi-dûrë sunkiose sàlygose. Okupantamsnuëjæ tarnauti asmenys pradëjo gautipogrindþio áspëjimø bei grasinimø, vie-nas kitas buvo sunaikintas.

Artëjanèio karo ir su juo siejamosLietuvos Nepriklausomybës perspek-tyva nuo pat okupacijos pradþios ska-tino tam atvejui ruoðtis. Kaip tas iðsi-laisvinimas bus pasiektas, plano netu-rëta. Dauguma manë, kad laisvë bus at-gauta kaip 1918–1919 metais, ir iðanksto pradëjo rûpintis ginklais. Taibuvo nelengvas ir rizikingas dalykas,nes okupantai ásakë gyventojams visusturimus ginklus atiduoti. Uþ ginklø lai-kymà grësë didelës bausmës. Taèiaudël kovos uþ savo laisvæ reikëjo rizi-

kuoti. Ginklai buvo kaupiami. Visø pir-ma, daugelis okupantø ásakymo atiduo-ti turimus ginklus nepaklausë ir juospaslëpë. Buvo paslëpta dalis Ðauliø sà-jungos ginklø, patekusiø á Lietuvà in-ternuojant Lenkijos karinius dalinius1939 metø rudená.

Ið archyviniø dokumentø þinome,kad 1940 metø spalio 1 dienà Alytausapskrityje, Daugø valsèiuje, jau veikëpogrindinë „Geleþinio Vilko“ organi-zacija. Per kelis mënesius ásteigti orga-nizacijos padaliniai visoje apskrityje.Alytaus mieste ir valsèiuje pavardëmisþinomi 100 nariø, Alovës valsèiuje –73, Butrimoniø valsèiuje – 15, Daugøvalsèiuje – 230, Merkinës valsèiuje – 66,Miroslavo valsèiuje – 13, Seirijø valsèiu-je – 10, Simno valsèiuje – 46, SenosiosVarënos valsèiuje – 35 nariai. Nëra duo-menø apie organizacijos narius Jiezno,Stakliðkiø ir Varënos valsèiuose. Neabe-jotina, kad nariø skaièius, palyginti su ki-tais valsèiais, yra per maþas Butrimoniø,Miroslavo, Seirijø (A. Nykðtaitis 1960metø parodymuose teigia, kad Seirijøvalsèiuje buvo 30 nariø) ir Senosios Va-rënos valsèiuose. Galima manyti, jog or-ganizacijos nariø buvo ir Trakø apskri-ties Onuðkio valsèiuje, nes ten irgi bu-vo platinami atsiðaukimai.

Pagal surinktus duomenis (jie nëragalutiniai) yra þinomos 588 organiza-cijos nariø pavardës, ið kuriø 162 ðau-liai, tautininkai ir jaunalietuviai.

LSSR NKGB Alytaus apskritiesskyriaus virðininkas, valstybës saugu-mo kapitonas V. Rogoþin, 1945 metøbirþelio 14 dienà operatyvinëje paþy-moje raðë, kad nacionalistinei „Gele-þinio Vilko“ organizacijai Alytaus ap-skrityje priklausë iki 760 nariø. 1945metø kovo 2 dienos duomenimis: nusta-tyta gyvenamoji vieta – 117, banditø – 13,tarnauja Raudonojoje armijoje – 11,slapstosi neþinia kur – 13, pasitraukæ áVokietijà – 5, ávairiu laiku areðtuoti„Smerð“, NKVD ir NKGB – 44 nariai.

(keliama á 7 psl.)

Kapitonas Jonas Vytautas Dainius, 1929 metais

777772016 m. rugpjûèio 5 d. Nr. 29 (1195)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2000 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

(atkelta ið 5 psl.)Ten susipaþino su virëja

Katia. Tai ji patarë mergaitei ei-ti mokytis kirpëjos amato. Ta-èiau jai ði profesija nepatiko:mergaitë mieliau padëdavo gy-dytojams operacijose: tuo me-tu elektros dar nebuvo, reikë-jo operaciná stalà apðviesti þi-baline lempa... Onutë pakeitëjà virtuvëje. Kartu reikëjo kû-renti krosná lavoninëje, taèiaumergaitë ten likti viena bijojo.Tad jà pakeisdavo sesuo.

Janina Bronislava kirpëjadirbo penkerius metus. Apietuos metus kalba su humoru,jog iki ðiol nepamirðo, kai pasklientus galvose ir net barzdo-se spurdëjo utëlës. Buvo nera-

Tremtyje sesutëms atstojo mamàðyta taisyklë: uþtikus galvoje gy-viø, kirpo vaikinus plikai. Jie bû-davo nepatenkinti. Tokiø istori-jø nutiko ir Janinai Bronislavai.Taèiau labiau traukë medicina...

Elenutei mokslai sekësi ge-rai. 1955 metais ji baigë septy-nias klases, lankë aðtuntà, kaisuþinojo, kad gali vaþiuoti á Lie-tuvà. Viskà metusi, iðdardëjo.Atvaþiavusi apsigyveno passeserá Marytæ Birðtone.

Kaip minëjome, JaninaBronislava Sibire sukûrë ðei-mà, augino dukterá, o Onutë ið-tekëjo uþ vietinio, jos kartu pa-gimdë dukteris. Ðiandien Onu-të, Elena ir Aldona gyvenaKaune, jos keturios ir teliko iðJuozaièiø ðeimos. Visos sese-

rys – Janina Bronislava, Elenu-të, Onutë ir Aldona baigë Kau-no medicinos mokyklà ir ilgusmetus dirbo seselëmis. Aldona– akuðere Kauno krikðèionið-kuose gimdymo namuose. Mo-terys mano, kad tokiam pasirin-kimui átakos turëjo iðgyvenimai,matant þmoniø skriaudas irnegalint jiems padëti.

1989 metais Janina Bronis-lava su Aldona nuvyko á Sibiràir parsiveþë tëvelio palaikus,palaidojo Prienø kapinëse, ða-lia mamos. Suspëjo laiku, nestuos kapus apsëmë ant Anga-ros pastatytos Bratsko hidro-elektrinës vandenys...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Antisovietinis pasiprieðinimasDzûkijoje 1940–1941 metais

(atkelta ið 6 psl.)Nepavyko tiksliai nustaty-

ti, ar pogrindinë „GeleþinioVilko“ organizacija turëjocentralizuotà vadovybæ, kas jàsudarë, kokiais organizaci-niais ir programiniais princi-pais ji vadovavosi. Tik þino-ma, kad per ryðininkus inst-rukcijas gaudavo ið Kauno.Galima manyti, kad organiza-cijos centrinë vadovybë buvoásikûrusi Alytuje, o padaliniai– valsèiuose (apygardos,kuopos) ir kaimuose (bûriai,skyriai). Kiekviename valsèiu-je paskirtas vadovas (vadas),kuris per skyriø vadus pateik-davo visà informacijà, taip patnariams pavesdavo atlikti tamtikras uþduotis. Buvo grieþtailaikomasi konspiracijos, gal to-dël NKGB ðios organizacijosiki karo pradþios neiðaiðkino,nors keletas nariø ir buvo su-imti 1941 metø balandá: 5 die-nà – Algirdas Jusevièius, Igno(gimæs 1923 metais, gyvenan-tis Sokoniø kaime) ir Boleslo-vas Maèionis, Kazimiero (gi-mæs 1915 metais, gyvenantisAtþalyno kaime), 9 dienà – Pet-ras Juonys, Petro (gimæs 1923metais, gyvenantis Sokoniøkaime), Kostas Maèionis, Sil-vestro (gimæs 1923 metais, gy-venantis Atþalyno kaime) irJulius Mironas, Viktoro (gi-mæs 1917 metais, gyvenantisDaugø kaime), 17 dienà – Bo-leslovas Platûkis, Gabrio (gi-mæs 1922 metais, gyvenantisPoceloniø kaime). 1941 metøbirþelio 1 dienà suimtas Leo-

nas Milinavièius, Martyno(gimæs 1884 metais, gyve-nantis Daugø kaime).

Pagrindinis „GeleþinioVilko“ organizacijos tikslas– Nepriklausomos Lietu-vos valstybës atkûrimas.Ðios organizacijos egzistavi-mà galima suskirstyti á 2 pe-riodus: iki karo pradþios,kai veikë nelegaliai, ir veik-la prasidëjus karui. Pirma-me etape nariai platino at-siðaukimus, këlë Lietuvosvalstybës vëliavas, boiko-tavo sovietinius renginiusir rinkimus á valdþios orga-nus, rinko aukas areðtuo-tøjø ðeimoms paremti irginklams pirkti, sekë so-vietiná aktyvà, kaupë gink-lus, ruoðësi tinkamu mo-mentu sukilti ir perimtivaldþià vietose. I Varënosvalsèiaus skyriaus nariaiplanavo ginklø gauti iðRaudonosios armijos 29-ajame ðauliø teritoriniamekorpuse, Varënos vasaroskarinëje stovykloje tarnau-janèiø lietuviø kariø, o aly-tiðkiai pirko ginklus ið Aly-tuje dislokuotos Raudono-sios armijos águlos kareiviø.GVLP Daugø apygardosákûrëjas Petras Juonys (gi-mæs 1901 metais) savo parody-muose 1945 metais teigë, kadbuvo leidþiamas laikraðtis„Kovos varpas“, kurá redaga-vo Daugø valsèiaus paðto vir-ðininkas Jonas Blaþys. Laik-raðtyje buvo spausdinami Pet-ro Juonio, Algirdo Jusevi-

èiaus, Kazio Maèionio, KostoMaèionio ir kitø straipsniai, ei-lëraðèiai, informacijos. Po-grindinio laikraðèio iðleisti 4numeriai (1940 metø gruodá,1941 metø sausá, vasará ir ko-và). Poetas Boleslovas Maèio-nis 1941 metø balandá ruoðësi

ILSËKITËS RAMYBËJE

Emilija Kanèiauskaitë-Gerbenienë1931–2016

Gimë Kelmës r. Deguèiø k. ûkininkø ðeimoje,auginusioje septynis vaikus. Vyriausioji sesuo bu-vo iðëjusi á partizanus ir slapstësi. 1948 m. tëtis sumama buvo iðtremti á Krasnojarsko kr. Rybinsko r.Borodino k. Stalino kolûká, vaikai 1951 m. iðtrem-ti á Irkutsko sr. Zimos miestà. 1956 m. ðeima rea-bilituota. 1957 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno të-viðkëje. 1961 m. Emilija sukûrë ðeimà, apsigyvenoKurðënuose, uþaugino tris sûnus. Dirbo Pavenèiøcukraus kombinate, Kurðënø buitinio aptarnavimo kombinate. Nuo1995 m. buvo aktyvi LPKTS Kurðënø filialo narë.

Palaidota Kelmës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnus su ðeimomis.

LPKTS Kurðënø filialas

Antanas Maþeika1932–2016

Gimë Këdainiø r. Alksnupiø k. virðaièio ðeimo-je. 1948 m. kartu su ðeima iðtremtas á Krasnojarskokr. Daurskojës r. Tubilo gyvenvietæ. Dël sveikatosnegalëjo dirbti miðko ruoðos darbø, dirbo konto-roje. Pirmasis gyvenvietëje ásigijo fotoaparatà, fik-savo tremties akimirkas. Parsiveþtomis nuotrau-komis vëliau gausiai papildë Genocido aukømuziejaus archyvà. 1959 m. gráþo á Lietuvà, ilgusmetus gyveno Këdainiuose, baigë Kauno politechni-kos institutà, dirbo inþinieriumi Këdainiø MSV. 1978 m. sukûrë ðei-mà. Uþaugino sûnø ir dukterá. 1986 m. persikëlë gyventi á Kaunà. Dai-navo Kauno buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø chore „Ilgesys“.

Palaidotas Kauno Eiguliø kapinëse.

Vidmantas Maðanauskas1936–2016

Gimë Ðakiø r. Lekëèiø k. Mokësi Lekëèiø pra-dþios mokykloje. 1949 m. ðeima iðtremta á Sibirà.Tremtyje teko dirbti ávairius darbus. 1956 m. grá-þo á Lietuvà. Dirbo Kazlø Rûdos miðkø ûkyje. 1956m. buvo paðauktas á sovietø kariuomenæ. 1958 m.gráþo á Lietuvà ir apsigyveno Lekëèiuose. Visà gy-venimà Vidmantà traukë menas ir kraðtotyra. Ta-pë ir droþë ið medþio skulptûras, rinko antikvari-nius daiktus. 1988 m. buvo priimtas á Lietuvos tau-

todailininkø sàjungà. 1997 m. atidarë asmeniná Lekëèiø kraðtomuziejø. 1989 m. ákûrë LPKTS Lekëèiø skyriø ir jam vadovavo. 1990m. buvo iðrinktas Lekëèiø apylinkës deputatu. Buvo Lietuvos ðauliøsàjungos narys. Organizavo Lekëèiuose paminklo þuvusiems Þalgi-rio rinktinës partizanams statybà.

Ðakiø politiniai kaliniai ir tremtiniai

UþjauèiameMirus Lietuvos Nepriklausomybës Akto signatarui Kazi-

mierui Uokai (1951–2016), nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimosnarius, gimines, artimuosius ir bendraþygius.

Vilniaus sàjûdininkai

Mirus Aldonai Leikutei-Vainiûnienei-Lauciuvienei (1939–2016), nuoðirdþiai uþjauèiame dukrà Linà, sûnø Artûrà, vai-kaièius, seserá Janinà ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Mirus buvusiai tremtinei Monikai Stanèikienei nuoðirdþiaiuþjauèiame dukterá, sûnø, vaikaièius.

LPKTS Elektrënø ir Vievio filialai

Bernardas Vadeika, 1956 metais

iðleisti laikraðtá „Þygis“, taèiaunespëjo, nes buvo areðtuotasper ðv. Velykas. Antisovieti-nio centro direktyvas ið Aly-taus á Daugus dviraèio pom-

poje parveþdavo buvæs polici-ninkas Juozas Biekða, gyve-nantis Rimënø kaime.

(bus daugiau)Gintaras LUÈINSKAS

Adomas Skliutas, 1949 metais

88888 2016 m. rugpjûèio 5 d.Nr. 29 (1195) Tremtinys

Istorinës atminties saugojimas irpuoselëjimas visuomenei yra svarbus,nes ugdo þmonëse pilietiðkumà ir pat-riotizmà, atsakomybæ prieð buvusiaskartas ir tinkamà jaunosios kartos auk-lëjimà. Visa tai ypaè svarbu ðiais nera-miais laikais. Visur yra nuveikta reikð-mingø ne tik kaimui ar miesteliui, betir platesnei visuomenei darbø. Yra arbuvo þymiø þmoniø, nusipelniusiø kul-tûrai, ûkiui, ar tiesiog ne savanaudiðkapagalba nelaimëje artimam, kaimynui.

Ðià knygà raðëme tikëdami paskatin-ti kitas miesteliø ir kaimø bendruome-nes domëtis savo istorija. Daugelis sau-go ir gerbia savo ðeimø istorijas. Tuoásitikinome pradëjæ rinkti medþiagàbûsimai knygai apie Pajiesio kaimà.Kiekvienas miestelis ar kaimas ir daþ-na ðeima saugo atmintá apie ávykius jøartimoje aplinkoje, apie savo seneliusir prosenelius, jø gyvenimà ir veiklà, ne-bûtinai ryðkiai iðsiskirianèià ið kitø. Irapie tai reikia raðyti.

Pateikiu maþà iðtraukà ið knygosapie Pajiesio kaimà pavadinimu „Kai-mas prie lakðtingalø upës“. Tai manogimtasis kaimas, esantis Kauno rajoneGarliavos apylinkiø seniûnijoje. Ti-kiuosi, jog atsiras daugiau norinèiø pa-raðyti savo kaimo istorijà.

Knygos apie Pajiesio istorijà frag-mentas

„Garliavos valsèius 1919-aisiais bu-vo unikali pilietinës pareigos ir patrio-tizmo pasireiðkimo vieta. Daugiau kaip200 savanoriø, trys deðimtys VytiesKryþiaus kavalieriø, ið kuriø net septyniaukðèiausiu apdovanojimu uþ narsumàpaþymëti po du kartus. Jonuèiø kapi-nës Garliavoje ir ðiandien – tarsi mûsødidvyriø Panteonas.

Ðiandien, kai ruoðiamës mûsø vals-tybës atkûrimo ðimtmeèiui, mes turi-me ávardyti nusipelniusius. Lietuvojenëra kitø karþygiø kaip Vyties Kryþiauskavalieriai ir savanoriai. Jie buvo pasi-aukojimo pavyzdys pokario rezistenci-jai, jie priminë mums Tautos vertybesAtgimime.

Kauno apylinkëse, kuriose dirbo lie-tuviai ûkininkai, nuolat lankësi knyg-neðiai, èia buvo ypaè stipri tautinë dva-sia ir lietuviðkas þodis. Todël, kai Vasa-rio 16-osios aktas prabudino tautà, jokvietimà labai ryðkiai iðgirdo Pakaunëskraðto þmonës. Garliavos valsèius á be-sikurianèià Lietuvos kariuomenæ pasiun-të 200 vyrø, Vasario 16-osios ákvëptø, odar labiau pakylëtø ir pastûmëtø idëjos,kad sava valstybë – tai ir sava þemë, ga-limybë dirbti sau. Pakaunës savanoriamsnereikëjo tiesiogiai ginti savo namø.Taèiau jie pasiaukojanèiai stojo visosLietuvos gynybon, rodydami stebëti-nus narsos ir didvyriðkumo pavyzdþius.Dar gausesnë Kauno kraðto savanoriøarmija – „Versmës“ leidyklos duome-nimis, joje – 656 pavardës.

Savo istorijà turi raðyti ne tik Vals-tybë. Kiekvienas regionas, kiekvienasLietuvos miestas ir kaimelis, net daþ-na ðeima áneðë savo indëlá á Lietuvos suk-lestëjimà ir gerovæ. Labai norëtume pa-skatinti visus ieðkoti savo sàryðio su isto-rija.“ (Ið Viliaus Kavaliausko knygos „Pa-kaunës kraðto karþygiai...“)

Kaimas prie lakðtingalø upës1919–1920 metø Pajiesio savanoriai

Man visam gyvenimui ásiminë kadai-se, berods „Trimito“ þurnale skaitytaseilëraðtis apie savanorius:

„O èia vargas lapoja vartuosÞëdnà þingsná lietuviui draudþiaJis iðeidavo lauko artiIr paðvilpdavo graudþiai, graudþiai

Prieð perkûnijà þemë ákaista,O tà vasarà net ypatingaiNe vienam pasirodë keistaVienàkart ið namø jisai dingo

Jo nër ir vis nër, ir niekas neþino,Kur jis bûtø pradingti galëjæsÐarmotas pamatë puðynasSukniubusá já pakelëje...“Juozas Jakuèionis, Juozo, gimæs

1901-01-16 Pajiesio k. Garliavosvalsè. Kauno aps. Tarnavo 1919-01-15–1920-07-09 ir 1921-11-06–1922-

11-04. Sav. LKKSK 1932-02-26, prot.Nr. 190. Buvo gavæs þemës Kaèerginësapylinkëse. Gyveno Pajiesio k. Apdo-vanojimo liudijimas Nr. 8011, iðduotas1932-02-29.

Povilas Janèiauskas, gimæs 1897metais, Pajiesio k. Sàraðe Nr. 192.

Mykolas Kurauskas, Kazio, gimæs1894 metais Pajiesio k. Garliavos valsè.Kauno aps., tarnavo sav. 1919-02-01–1920—02-08. 1932 metais gyveno Pa-jiesio II k. Apdovanojimo liudijimasNr. 6820, iðduotas 1931-06-17.

Pranas Purvis, Jono, gimæs 1897-09-01 Pajiesio k. Garliavos valsè., Kau-no aps. Mirë 1958-09-17 Trakø r. Grá-þæs ið JAV nuo 1920-07-27 tarnavo sa-vanoriø kariuomenëje. 1920-09-01 jamsuteiktas pëstininkø vyr. lnt. laipsnis. Da-lyvavo Klaipëdos iðvadavime. 1938 me-tais paleistas á dimisijà. Apdovanojimoliudijimas Nr. 896, iðduotas 1928-08-31.1945 metais suimtas ir iðtremtas.

Bronius Skuèas, gimæs 1900 metaisPajiesio k. Sàraðe Nr. 15.

Juozas Stravinskas, Mato, gimæs1899 metais Pabartuvio k. Garliavosvalsè. Kauno aps. Tarnavo 1918-12-29–1921-12-07. Buvo gavæs þemësAukðtosios Panemunës valsè. Sietynok. Kurá laikà gyveno Pajiesio kaime.Apdovanojimo liudijimas Nr. 4278, ið-duotas 1928-11-21.

Juozas Ðtuopis, Petro, gimæs 1902metais Raðnavos k. Garliavos valsè.

Kauno aps. Tarnavo 1919-02-13–1919-09-19, paleistas kaip maþametis.1931 metais gyveno Pajiesio I k. Gar-liavos valsè. Apdovanojimo liudijimasNr. 10226, iðduotas 1940-03-13.

Jurgis Ðtuopis, Jurgio (1897-1937), kilæs ið Pajiesio k., tarnavo1919–1922 metais. Vëliau buvo Lietu-vos kariuomenës Generalinio ðtabo Li-teratûros skyriaus darbuotojas, „Ka-rio“ laikraðèio pirmasis administrato-rius, redagavo „Ryto“ ir „Tëvynës sar-go“ laikraðèius. Jis buvo savanoriø or-ganizatorius, dirbo su jaunimu ateiti-ninkais ir pavasarininkais.

Antanas Þemaitis, Povilo, gimæs1900 metais Pajiesio k., tarnavo 3 pëst.pulke. Sàraðe Nr. 180. Gyveno Jurgi-niðkiø kaime. (Pastaba: palikti LCVAdokumentuose buvæ sutrumpinimai.)

Pajiesio kaimo ðauliaiLietuvos ðauliø sàjungos organiza-

cinë struktûra buvo panaði á dabartiniøvisuomeniniø organizacijø struktûras.Vyko ðauliø suvaþiavimai, buvo taryba irvaldyba. Jie turëjo Ðauliø Garbës Teis-mà ir Garbës ðaulius. Uþ nuopelnus bu-vo apdovanojami Ðaulio Þvaigþdësmedaliu. Buvo ðauliø rinktinës pagalapskritis, valsèiuose – kuopos ir bûriai.

Garliavos valsèiaus ðauliø kuopojebuvo 125 ðauliai ir 8 rëmëjai. Ið jø I rû-ðies atsargos kariø iki 35 metø amþiaus– 36, II rûðies iki 45 metø amþiaus – 25ðauliai. Jie turëjo tris ðautuvus ir 442ðovinius. Buvo ne itin gerai ginkluoti.Daug ginklø savo namuose turëjo tikvalstybës tarnautojai. Kuopos vadasbuvo ats. leit. Markauskas ið Tabarið-kiø kaimo.

Pajiesio ðauliø sàraðas:Vincas Aukðtikalnis, I bûrys, nario

liudijimo Nr. 84303.Juozas Brazaitis, 26 bûrys, nario

liudijimo Nr. 44612, priimtas 1928 m.Juozas Brazaitis, 4 bûrys, nario liu-

dijimo Nr. 69065, priimtas 1931 m.Juozas Janèauskas, gimæs 1897 me-

tais, 6 bûrys, nario liudijimo Nr.83719, priimtas 1931metais.

Juozas Jankauskas, 2 bûrys, narioliudijimo Nr. 46028, priimtas 1920 m.

Agota Ona Kurauskaitë, gimusi 1920metais Pajiesio k., priimta 1939 m.

Zigmas Rimas, 37 bûrys, liudijimonario Nr. 71197, priimtas 1931 metais,apdovanotas Lietuvos nepriklausomy-bës medaliu.

Antanas Jakuèionis, Antano, gimæs1904 metais, Lietuvos kariuomenëskarininkas, 1928 metais.

Antanas Skuèas, Juozo, gimæs 1905metais Pajiesio k., 53 Juragiø bûrys,nario liudijimo Nr. 79753, priimtas1933metais.

Antanas Þemaitis, Povilo, gimæs1901 metais Pajiesio k., 53 Juragiø bû-rys, nario liudijimo Nr.89141, atsargosvirðila, 1934 metais iðrinktas á Kontro-lës komisijà, 1939 metais paskirtas ðau-liø bûrio vadu.

Þemaitis Juozas, I bûrys, nario liu-dijimo Nr. 79862, priimtas 1933 m.

Motiejus Visockis, Motiejaus, gimæs1900 metais, buvo LÐS narys – ðaulys.

Jonas Jakuèionis, Jurgio, gimæs1906 metais, Pajiesio k., buvo 417 ðau-

liø bûrio ðaulys, Lietuvos kariuomenëskarininkas, 1928 metais PrezidentoA.Smetonos apdovanotas Lietuvos ne-priklausomybës medaliu.

Nepavyko LCVA ðauliø sàraðuosesurasti Pajiesio kaimo 1919–1920 me-tais Nepriklausomybës kovø savano-riø, vëliau tapusiø ðauliais, pavardþiø,iðskyrus Antanà Þemaitá. Sàraðuosedaug ðauliø nariø liudijimø numeriøtuðti. Gal jø dokumentai saugumo su-metimais buvo sunaikinti. Juk sàraðaisudaryti 1940 metais, kai LÐS buvo nai-kinama. Be savanorio Antano Þemai-èio, savanoris Juozas Jakuèionis taippat turëjo bûti ðauliu. Taigi prie iðvar-dytø sàraðe ðauliø galima priskaièiuotidar septynis ðaulius buvusius savano-rius, juk savanoris negalëjo nebûti ðau-liu. Ið viso jø bûtø 18.

Pajiesio kaimo Lietuvos kariuome-nës karininkai

Jonas Jakuèionis, gimæs 1901 me-tais spalio 1 dienà Pajiesio kaime. 1925metø birþelio 19 dienà baigë Prienø„Þiburio“ gimnazijà. Baigë VDU Tei-siø fakulteto Ekonomijos skyriaus 8 se-mestrus. 1930 metø lapkrièio 4 dienàKauno komendantûros pasiøstas á Ka-ro mokyklà. 1931 metø spalio 29 die-nà jà baigus (VI asp. laida) suteiktaspëstininkø jaunesniojo leitenantolaipsnis ir paleistas á pëstininkø karinin-kø atsargà. 1937 metø lapkrièio 23 die-nà pakeltas á atsargos leitenantus. Sta-þavosi Ðveicarijoje. Dirbo finansø mi-nisterijoje. 1935–1938 metais dirborevizoriumi, apskrities komendanto

pavaduotoju Zarasuose (visuomeniniaispagrindais). 1938– 1939 metais gyvenoÐiauliuose, nuo 1940-øjø – Kaune. Vo-kieèiø okupacijos metu dirbo inspekto-riumi Finansø ministerijoje. Uþ nepaklus-numà naciams buvo uþdarytas á Kaunosunkiøjø darbø kalëjimà. 1944 metaisástojo á generolo P. Plechavièiaus Vie-tinæ rinktinæ jau turëdamas vyr. leitenan-to laipsná. NKVD buvo átrauktas á numa-tomø suðaudyti þmoniø sàraðus, todël vo-kieèiams traukiantis, jis pasitraukë á Va-karus – Drezdenà. Po to á Ðveicarijà ir ga-liausiai emigravo á JAV. Gyveno Niujor-ke, dirbo draudimo bendrovëje.

(bus daugiau)Povilas JAKUÈIONIS

Antanas Þemaitis

Jonas Jakuèionis