Lietuvos darbo rinkos tendencijos ir ateities poreikiai ... Gruzevskio pristatymas.pdf · LSTC...
Transcript of Lietuvos darbo rinkos tendencijos ir ateities poreikiai ... Gruzevskio pristatymas.pdf · LSTC...
prof. Boguslavas GRUŽEVSKISLSTC Darbo rinkos tyrim ų institutas
2016, Vilnius
Lietuvos darbo rinkos tendencijos ir ateities poreikiai/galimybės
TURINYS1. Efektyvus užimtumas –pagrindinis ūkio politikos tikslas;
2. Demografini ų proces ų iššūkiai;
3. Užimtumo ir nedarbo dinamika;
4. Lietuvos ekonomin ės sistemos prieštaravimai;
5. Darbo rinkos ateitis - koki ų darbo vietų reik ės?
EFEKTYVUS UŽIMTUMAS
EFEKTYVUS UŽIMTUMAS –
ŠALIES ATEITIES PAGRINDAS
EFEKTYVUS UŽIMTUMAS
Efektyvus užimtumas
Ūkio poreikiai Gyventojų poreikiai
IšsilavinimasKvalifikacijaMotyvacija
Darbo kaštaiIšsidėstymas
Našumas
Darbo apmokė-
jimas
Darbo sąlygos
DARBOsantykiai
Darbo rinkos ateitis (1)Optimistin ė – Auga gyventojų gerovė, didėjaraštingumas, mažėja bendras gyventojųprieaugis, gerėja darbo sąlygos, darbas lanksčiaiderinamas su laisvalaikiu ir tarnauja žmoniųsocialinei raidai (nuotolinis darbas);
Pesimistin ė – Auga gyvenimo lygiodiferenciacija (OECD ataskaita 2014), mažėjaapmokamo darbo apimtis/poreikis (J. Rifkin;Romos klubas 1998), didėja bendro gyventojųskaičiaus disproporcijos bei gyventojų senėjimas,auga socialinė įtampa bei konfliktai.
Darbo rinkos ateitis (2)
2013 m. tik 43 proc . darbdavių (Brazilija, Vokietija,Indija, Meksika, Marokas, Turkija, Saudo Arabija, JAV,DB) galėjo tinkamai patenkinti savo kvalifikuotosdarbo jėgos poreikį;
2020 m. pasaulyje pritrūks apie 85 mln . aukštosir vidutinės kvalifikacijos specialistų (McKinsey
Global Institute);
OECD šalyse 12-13 proc . 15-24 metų amžiausjaunimo yra NEET.
16,1
12,2
14,4
11,2
15,9 16,5 16,6 16,1 17,114,1
16,6
13,5
0
5
10
15
20
2005 2007 2009 2011 2013 2014
Nedirban čių ir nesimokan čių žmoni ų dalis (NEET) 15-34 amžiaus (proc.)
European Union(28) Lithuania
20493851
18329904
20239269
21130306
16000000170000001800000019000000200000002100000022000000
2005 2007 2009 2014
Nedirban čio ir nesimokan čio (NEET) jaunimo dinamika (t ūkst.) 2005-2014m.
European Union(28)
9955291392
134640
110160
0
50000
100000
150000
2005 2007 2009 2014
Nedirban čio ir nesimokan čio (NEET) jaunimo dinamika (t ūkst.) 2005-2014m.
Lithuania
Darbo rinkos ateitis (3)
Pasaulyje vis labiau jau čiama -
Globali kvalifikuot ų darbuotoj ųpasiūlos kriz ė: iš vienos pusės, augajaunimo nedarbas, iš kitos – vis labiaujaučiamas kvalifikuot ų darbuotoj ųtrūkumas .
Tapti talentų traukos centru = pirmiausia tur ėti talentus !
KURIAME LIETUVOS ATEIT Į
DEMOGRAFINI Ų PROCESŲ IŠŠŪKIAI
LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL LYT Į IR AMŽIŲ 2010 m. bei 2060 m. prognoz ė
050001000015000200002500030000
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
75
80
85
90
95+
0 5000 10000 15000 20000 25000 30000
Vyrai
Moterys
2060
1
Bendrųjų gimstamumo ir natūralios gyventojų kaitos rodikli ų dinamikos palyginimas Lietuvoje (tūkst. ir promilėmis)
30,7 30,3 29,9 30,432
-11,4 -10,8 -10,5 -11,6 -9,9 -9,8
30,5
9,9 10 10,2 10,1 10,3 10,9
-3,5-3,7 -3,6 -3,9 -3,4 -3,4
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
30
35
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Natūrali gyventojų kaita
Gimusiųjų skaičius
Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1000 gyventojų
Bendrasis gimstamumo rodiklis 1000 gyventojų
tūkst.ir prom.
Šaltinis:Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Emigrantų iš Lietuvos skaičiaus dinamika bei imigracijos pokyčiai (tūkst.)
Šaltinis: patikslinti Statistikos departamento duomenys.Pastaba: 2004–2009 m. emigrantų skaičius Statistikos departamento perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos
2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais bei 2006–2010 m. atliktų statistinių tyrimų, kuriais remiantis buvoįvertinti 2001–2009 m. nedeklaruotos emigracijos srautai, duomenimis.Neto migracija 2015 m. šalyje siekė - 23 tūkst.
19,8 2224,3 23,6
40,3
62,8
34,732,2
26,8
40,4
83,2
53,9
41,1 38,8 36,6
46,5
5,6 6,8 7,7 8,6 9,36,5 5,2
15,7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Imigrantai Emigrantai
3,6
13,3
3,6
10,2
-13,2
3,8
5,5
0
2,7
6,5
5,6
10,3
12,5
20
0
4,8
1,9
6,7
3,7
10
5,6
11,8
14,3
11,5
3,2
44,4
24,1
-27,6
0
10,9
-7,7
0
13,7
7,8
27,3
37,5
-22,7
-14,4
-18,2
40
0
3
17,7
-19,5
5
5,6
23,7
-11
-18,7
34,7
19,2
-6,1
-3,2
-2
-3,7
-0,3-4,5
-5,6
-2,8
6
-40 -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50
ES 27
Airija
Austrija
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Estija
Graikija
Ispanija
Italija
Jungtinė Karalystė
Kipras
Latvija
Lenkija
Lietuva
Liuksemburgas
Malta
Nyderlandai
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Švedija
Vengrija
Vokietija
Norvegija
Šveicarija
2010-2060 m.
2010-2025 m.
ES valstybių narių bendro gyventojų skaičiaus prognozės pokyčiai (%)(Apskaičiuota pagal Eurostato 2011 m. prognozes (EUROPOP) bei nacionalinių statistikos tarnybų einamosios
statistikos duomenis)
Demografini ų proces ų iššūkiai užimtumui
1. Intensyvus bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas bei periferinių teritorij ų depopuliacija ( ir ekonominis tuštėjimas);2. Spartus gyventojų senėjimas (EUROSTAT duomenimis, aukščiausias ES pagreitis);3. Nacionalinės darbo jėgos pasiūlos mažėjimas;4. Žemas išorinės imigracijos intensyvumas bei reemigracija.
KURIAME LIETUVOS ATEIT Į
UŽIMTUMO IR NEDARBO DINAMIKA
Bendras užimtųjų skaičius 1998-2015 m., tūkst.
1489,4
1456,5
1397,8
1351,8
1405,9
1438,01420,3
1434,4 1428,9
1451,5
1427,1
1317,4
1247,7 1253,6
1275,71292,8
1319,01334,9
1100
1150
1200
1250
1300
1350
1400
1450
1500
1550
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Bendras užimtųjų skaičius
Užimtumo lygis 1998-2015 m., proc.
62,3
61,4
58,7
57,2
59,6
60,9
61,6
62,8
63,6
65,064,4
59,9
57,6
60,2
62,0
63,7
65,7
67,2
52
54
56
58
60
62
64
66
68
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Užimtumo lygis proc.
Asmenys apdrausti visomis socialinio draudimo r ūšimis (t ūkst.)
1192,3
1223,6
1268,9
1321,7 1330,2
1195,3
1129,8
1175,7
1219,0
1242,1
1270,9
1288,0
1000,0
1050,0
1100,0
1150,0
1200,0
1250,0
1300,0
1350,0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Užimtųjų skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis (tūkst.)
0 50 100 150 200 250
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Apdirbamoji gamyba
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
Statyba
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir…
Transportas ir saugojimas
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
Informacija ir ryšiai
Finansinė ir draudimo veikla
Nekilnojamojo turto operacijos
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
Administracinė ir aptarnavimo veikla
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
Švietimas
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
Kita aptarnavimo veikla
Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su…
2011
2012
2013
2014
2015
21
Nedarbo rodikliai 2004–2015 m.(Statistikos departamento duomenimis)
172,5
134
27,4 25,4 20,4
158
184,4
132,9
89,3 94,3
225,1
291,1
257,7
195,2
69,031,0 22,1
46,352,7
46,7
22,112,013,720,7
11,810,7
9,1
21,9
19,3
16,313,2
17,8
13,7
5,8
4,35,6
8,3
11,4
22,5
15,7
9,88,2
13,4
29,2
33,2
26,4
0
50
100
150
200
250
300
350
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20150
5
10
15
20
25
30
35
40Bedarbiai, t ūkst.
Jauni bedarbiai (15-24 met ų), tūkst.
Nedarbo lygis, proc.
Jaunimo nedarbo lygis, proc.
ProcentaiTūkst.
35,1
15,3
* Estijos, Graikijos, Italijos,Austrijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos rodikliai pateikti remiantis 2014 metų duomenimis.
22
Nedarbo lygis ES šalyse Eurostat duomenimis.Metinis vidurkis (proc.)
7,2
11,4
6,8
7,7
6,0
12,8
14,9
17,9
21,8
9,2
13,8
8,5
8,1
16,5
15,7
4,9
11,0
6,6
4,4
4,2
9,8
13,4
7,7
8,3
13,7
7,9
8,0
8,2
9,4
8,3
9,4
5,1
6,2
4,6
7,4
9,4
26,5
22,1
10,4
16,6
12,7
15,6
9,9
9,1
6,1
6,8
5,3
6,9
5
7,5
12,6
6,8
9,1
11,5
9,4
7,4
7,7
9,8
0 5 10 15 20 25 30
ES (28 šalys
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Vokietija
Estija
Airija
Graikija
Ispanija
Prancūzija
Kroatija
Italija
Kipras
Latvija
Lietuva
Liuksemburgas
Vengrija
Malta
Olandija
Austrija
Lenkija
Portugalija
Rumunija
Slovėnija
Slovakija
Suomija
Švedija
Jungtinė Karalystė
2011 2015
%
Darbo rinkos proces ų iššūkiai užimtumui
1. Imigracija mažėja;2. Darbo rinkos pasipildymas (iš natūralaus gyventojų prieaugio) mažėja;3. Nedarbas mažėja;4. ... Mažėja Lietuvos darbdavių svajonės apsirūpinti tinkamais darbo ištekliais.
Ateities BOMBA!!! – augant darbo kaštams, apsirūpinimas darbo ištekliais nedidės???
24
Pagrindinės darbuotojų įdarbinimo problemos ES šalyse.
Atsakymų nuomonių pasiskirstymas tyrimų duomenimis
0
10
20
30
40
50
60
LT EE FIRO M
TNO LV TR IE EL PLSK SIAT IS ES FR UK PT
EU27EU15 LU CZ SE DE IT BG DK
CY NL BEHU
Darbuotojų (kv alif ikuotų ir nekv alif ikuotų) trūkumas Atly ginimo dy dis
Šaltinis: Eurobarometras: European SME Observatory, 2007 m.
Kvalifikuotos darbo j ėgos trūkumo vertinimas Lietuvoje (proc.)
Parengta remiantis Lietuvos pramoninkų konfederacijos duomenimis. Prieiga per internatą: http://www.easystart.lt/media/dynamic/files/292/2012_i_ketv_pli_apzvalga.pdf.
Šaltinis: Už. Ruokytė, A.V.Rutkauskas, V.Navickas Mokesčių ir darbo rinkos sąveika, Vilnius, 2012, p. 121.
46
23
42
57 6151 48
53
77
58
43 3949 52
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Maistoparmonė
Tekstilėspramonė
Medienospramonė
Elektronikospramonė
Chemijospramonė
Mašinųpramonė
Visa pramonė
Netrūksta Trūksta
KURIAME LIETUVOS ATEIT Į
Lietuvos ekonomin ės sistemos
prieštaravimai
Lietuvos ekonomika
Stipriausia regione.
Lenkiame Estiją, Lenkiją, Latviją, Vengriją. 2014 m.
aplenkėme Graikiją.
BVP vienam gyventojui, 2014 ( EU-28 = 100%)263
132130
128124124
124119
110108
10797
93
8585
8483
78
7674
7372
6868
64
5954
45
0 50 100 150 200 250 300
LuxembourgIreland
NetherlandsAustria
Denmark
GermanySweden
BelgiumFinland
United KingdomFrance
Italy
SpainCyprus
MaltaCzech Republic
SloveniaPortugalSlovakia
LithuaniaEstonia
GreeceHungary
Poland
LatviaCroatia
RomaniaBulgaria
Vidutinis darbo užmokestis (neto) ES2013-2014 (euro)
31893122
26902597
23302160
213621282114
20541946
19231833
16151092
1044985
841818
710701683678
557524
503398
333
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500
LuxembourgDenmarkSweden
United KingdomFinlandIreland
NetherlandsFranceAustria
GermanyBelgium
ItalyCyprus
SpainMalta
SloveniaPortugalEstoniaGreeceCroatia
Czech RepublicSlovakia
PolandLatvia
LithuaniaHungaryRomaniaBulgaria
Lietuvos ir kai kuri ų ES šalių ekonominio potencialo (BVP) ir vidutinio darbo užmokes čio
(VDU) santykiai 2014 m.
Šalis BVP proc. nuo vidurkio
VDU (Eur.) Komentarai
Lietuva (LT) 74 524 LV proporcija = 644 euro; EE - 852; PL – 738 euro.
Estija (EE) 73 841
Lenkija (PL) 68 678
Latvija (LV) 64 557
Kroatija (HR) 59 710
Rumunija (RO) 54 398 Jeigu LT BVP lygis = 545 euro .
Bulgarija (BG) 45 333 LT BVP lygis = 547 euro
Produktyvumo ir realaus darbo užmokes čio poky čiai 2008-2014 (%)
-10
-5
0
5
10
15
20
25
PL LV LT EE EU-28 DK UK DE
Produktyvumo pokyčiai Realaus darbo užmokesčio pokyčiai
Šaltinis: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI.
Produktyvumo ir realaus darbo užmokes čio poky čiai 2014-2015 (%)
Source: Benchmarking Working Europe 2016. ETUI.
Silpnosios darbo santykių Lietuvoje vietos
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas, 2013-2014 m.
Bulgarija - 70
Bulgarija - 22
Bulgarija - 144
Danija - 6Danija - 1
Danija - 52
Estija - 19
Estija - 57
Estija - 96
Latvija - 45
Latvija - 37
Latvija - 112Lenkija - 112
Lenkija - 91
Lenkija - 121
Rumunija - 84
Rumunija - 8
Rumunija - 132
Slovakija - 126
Slovakija - 52
Slovakija - 119
Suomija - 92
Suomija - 40
Suomija - 68
Lietuva – 130
Lietuva - 111
Lietuva - 135
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Įdarbinimo ir atleidimo
praktikos Atleidimo kaštai
Pajėgumai pritraukti
talentus
Iš 148 valstybiųLietuva 2014 m. Pasaulio ekonomikos forumo „Europa 2020“konkurencingumo indekse pagalįdarbinimo ir atleidimo praktikasužima 23 vietą iš 28 ES valstybių.
Darbdavių išskirtos 3 esminės
Darbo kodekso tobulinimo problemos
Lietuvos darbdavių apklausa, „Spinter tyrimai“, 2013 m.
47%
36%
30%
29%
27%
25%
27%
2
Per dideli apribojimai atleisti darbuotoją
Per dideli apribojimai naudoti terminuotas darbosutartis
Taikomi apribojimai tiesiogiai su darbuotoju tartis dėlviršvalandinio darbo, darbo grafikų ir kt.
Nelankstus darbo laiko reguliavimas
Nelankstus viršvalandžių reguliavimas
Sunkumai laikinai pakelti darbo atlyginimą
Niekas netrukdė
Kita
Darbo laiko reglamentavimas
Darbo sutarties nutraukimas
Terminuotos darbo sutartys
Darbo užmokes čio nustatymo lankstumas (7.02 rodiklis)
Šalis 2014-2015 2015-2016
Estija (EE) 1 1
Latvija (LV) 6 2
Lietuva (LT) 8 11
Jungtinė Karalystė (UK) 10 15
Lenkija (PL) 29 28
Danija (DK) 107 105
Vokietija (DE) 136 132
Šaltinis: Global Competitiveness Report 2014-2015 / 2015-2016.
Disponuojam
ų pajam
ų diferenciacija (G
ini koeficientas) 2014 m.
ES
šalyse
Šaltinis: E
urostat
30,9
25,025,1
25,425,6
25,926,1
26,227,5
27,627,7
27,928,7
29,230,2
30,730,7 30,8
31,632,4
34,534,5 34,7
34,7 34,835,0
35,435,5
35,6
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
ES-28
Slovėnija
Čekijos Resp.
Švedija
Suomija
Belgija
Slovakija
Nyderlandai
Danija
Austrija
Malta
Vengrija
Liuksemburgas
Prancūzija
Kroatija
Airija
Vokietija
Lenkija
Jungtinė Karalystė
Italija
Graikija
Portugalija
Ispanija
Rumunija
Kipras
Lietuva
Bulgarija
Latvija
Estija
Asmeninis vartojimas vidutiniškai vienam gyventojui 2014, PGS (ES28 = 100)
Šaltinis: iš prof. R. Lazutkos paskaitos LMA, 2016 m. kovo mėn.
Turtams augant –neteisingumas tik
dar labiau siaut ėjo.
(ST, Amoso knyga, 5)
Ekonominės sistemos prieštaravimų įtaka ateities užimtumui Lietuvoje
1. Lietuvos darbo rinkos nepatrauklumas nacionaliniams darbo ištekliams:1.1. žemas VDU;
1.2. žemas MMA;
1.3. žema darbo vietų kokybė (technologinis lygis);
1.4. žemas pasitikėjimo (lojalumo) lygis.
2. Aukšta gyvenimo lygio diferenciacija;3. Didelis šešėlinės ekonomikos vaidmuo.
Lietuvos darbo rinkos ateitis
KOKI Ų DARBO VIET Ų REIKIA?
M įslė (iš teorijos)
Ar galima stiprinti namo sienas ir kelti
stogą ant silpnų pamatų?
Klausimas (iš valstybės valdymo praktikos)
Ar tikslinga kurti Lietuvos ateičiai reikalingas darbo
vietas, neišsprendus ekonominės raidos
prieštaravimų?
Ateities darbo vietos Lietuvoje
1. Aukšto našumo ir aukštos pridėtinės vertės;2. Gerai apmokamos;3. Žaliosios ekonomikos srityje;4. Pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms;5. Panaudojant žemės ūkio, mažosios energetikos bei biotechnologijų bazes.
Naujos darbo vietos turi sudaryti sąlygas Lietuvoje kurti
harmoningą ateitį!