LIETUVIŲKALBA

2 DALIS

Asta Kibildienė Asta Leskauskaitė Ingrida Visockienė

2 3

TURINYS

IV SKYRIUS (tęsinys)TEKSTO KŪRIMASATEITIES SALOJE 4

1. Teksto kūrimo vingrybės 6 2. II dalis. PIRMASIS SKRYDIS. Tema ir pagrindinė mintis. Kodėl reikia pavadinimo 10 3. Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas 14 4. Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos 16 5. Teksto struktūra 20 6. Ateities salos atradimai 22 Užduočių bankas 24 Apibendrinimas 28

V SKYRIUSKALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE DRAUGYSTĖS SALOJE 30

1. Draugystės saloje 32 2. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas ir kalbos dalys 36 3. Morfologijos skyriai. Kalbos dalių sistema 38 4. Daiktavardžio reikšmė 42 5. Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai 44 6. Daiktavardžio gramatiniai požymiai 48 7. Linksnių reikšmės. Pagrindiniai vienarūšių sakinio

dalių skyrybos atvejai 52 8. Veiksmažodžių valdomi linksniai.

Taisyklingas linksnių vartojimas 56 9. Prielinksniai ir polinksniai. Prielinksninės

konstrukcijos ir taisyklingas jų vartojimas 58 10. Atradimai: samprotauju apie draugystę 62 Užduočių bankas 64 Apibendrinimas 68

VI SKYRIUSKALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE STEBUKLŲ SALOJE 70

1. Stebuklų salos išmėginimai 72 2. Būdvardžio reikšmė, gramatiniai požymiai, derinimas su daiktavardžiu 76 3. Būdvardžių laipsniai, jų rašybos ypatumai.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai 80 4. Būdvardžių daiktavardėjimas. Būdvardis sakinyje 82 5. Jungtukas. Jungtukų skyriai. Sakinių su jungtukais skyryba 84 6. Daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimas 88 7. Daiktavardžių ir būdvardžių rašyba 92 8. Daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimas 96 9. Draugystės ir Stebuklų salų atradimai. Pažįstu kalbos dalis 98 10. Pasakojimas. Tiesioginė kalba pasakojime 100 11. Pasakojimo (pasakos) tobulinimas 106 12. Stebuklai pildosi. Projektinio darbo pristatymas 110 Užduočių bankas 112 Apibendrinimas 116

VII SKYRIUSSINTAKSĖ IR SKYRYBA KELIAUJANT NAMO 118

1. Namo begrįžtant 122 2. Aprašymas 124 3. Sakinių rūšys 128 4. Žodžių junginys 130 5. Vienarūšės sakinio dalys 132 6. Vientisinis sakinys. Sakinio dalys. Veiksnys ir tarinys 134 7. Papildinys 138 8. Aplinkybės 140 9. Pažyminys 142 10. Sudėtinis sakinys 144 11. Kreipinys 146 12. Antra staigmena – Sintaksės išgelbėjimas 150 13. Aprašymo tobulinimas 152 15. Atradimai: rašau skelbimą 154 Užduočių bankas 156 Apibendrinimas 164 Kelionei pasibaigus 166

20 21

Kodėl reikia laikytis struktūros kuriant tekstą?

5. TEKSTO STRUKTŪRA Įsižiūrėk į šią iliustraciją.

Kaip statybininkai stato namą? Ar galima pradėti statyti nuo stogo? O kokia tvarka kuriamas tekstas?

Mūsų kelionės tikslas – išmokti kurti įvairius tekstus. Teksto kūrimas – ilgas procesas. Tu jau žinai, kas yra tema, pagrindinė mintis, ką rodo kūrinio pavadinimas, kokie yra tekstų tipai, kas yra pastraipa. Dabar prisimink teksto struktrą.

Struktūrà – sudedamųjų dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys, sandara.

Kokios yra teksto dalys?

Kiekvieną tekstą sudaro trys dalys: įžanga, dėstymas, pabaiga.

Jas visas sieja tema ir pagrindinė mintis.

I. žanga – įvadinė dalis, pradžia. Įžangoje pasakoma teksto tema, gali būti iškeliama pagrindinė mintis.

II. Dstymas – temos ir pagrindinės minties plėtojimas (pasakojamas įvykis, aprašoma gamta, daiktas ar gyvūnas, išdėstoma ir argumentuojama pagrindinė mintis). Dėstymas priklauso nuo teksto tipo.

III. Pabaigà – svarbiausių dėstymo minčių apibendrinimas. Čia dar kartą primenama tema ir pabrėžiama pagrindinė mintis, kuri buvo įrodoma, pasakoma išvada, apibendrinamasis įvertinimas.

Kaip sukurti geros struktūros tekstą?

Įsidėmėk svarbiausius teksto kūrimo reikala­vimus. Jie visuomet padės sukurti gerą ir įdomų tekstą.

ŠARKOS BIJO BLIZGUČIŲ

Įprasta manyti, kad šarka yra blizgučių manijos apsėsta vagilė. Pasirodo, šis paukštis šmeižiamas ne­pelnytai. Nauji tyrimai atskleidė, kad šarkų visiškai netraukia žvilgantys objektai.

Èkseterio universiteto (Didžióji Britãnija) moks­lininkai sugriovė seną mitą. Tyrėjai atliko keletą testų su laukinėmis ir nelaisvėje laikomomis šarko­mis: buvo stebima paukščių reakcija į blizgančius ir neblizgančius daiktus.

Vyriausiasis tyrėjas Tonis Šefardas sakė, kad iš šarkų elgesio negalima daryti išvadų, jog jas besąly­giškai trauktų blizgučiai. Priešingai – gauti rezultatai parodė, kad šarkoms būdinga neofobija – liguista viso, kas nauja, baimė. <...>

Tiek blizgius, tiek mėlynus objektus paukščiai daž­niausiai ignoruodavo1 arba jų vengdavo. Kai tie daik­tai būdavo netoliese, šarkos kur kas atsargiau lesdavo net riešutus. Nelaisvėje laikomi paukščiai blizgančiais daiktais apskritai nesusidomėjo. Panašiai kaip ir ki­ti varninių šeimos paukščiai, šarkos yra sumanios. Užuot susidomėjusios nematytais blizgančiais objek­tais, jos laikosi nuo šių daiktų saugiu atstumu.

Taigi šarkų pomėgis gvelbti blizgius daiktus veikiau tėra žmonių prasimanymas, įsitvirtinęs folk­lore, literatūroje ir muzikoje. Vakar Euròpoje ir Šiáurės Amèrikoje šie paukščiai dažnai laikomi blo­gio nešėjais ir velnio simboliais. Todėl prietaringi žmonės, pamatę šarką, visada ją pasveikina siekda­mi išvengti nelaimės.

Pagal http://lzinios.lt

1 Ignorúoti – tyčia nepastebėti, nepaisyti.

Įsivaizduok, kad tekstas – tai tavo sva-jonių namas. Tavo tėvai ketina jį įsigyti, todėl šiandien einate jo apžiūrėti. Pardavi-mo agentas jus pasitinka prieškambaryje. Čia jūs pasisveikinate, trumpai pasakote, dėl ko atvykote (tai tarsi teksto įžanga).

Tada jus pakviečia į vidų. Jūs apžiū-rite visą namą, kiekvienas kambarys vis kitoks, vienas už kitą gražesnis (čia tarsi teksto dėstymas). Agentas pasakoja apie namo privalumus (tai primena pagrin-dinės minties pasakymą) ir jus išlydi pro galinį išėjimą.

Atsisveikindami dar kartą prisimenate, apie ką kalbėjotės, nes norite įsitikinti, kad tikrai vieni kitus supratote (tai teksto pabaiga).

Ar kadaise tikėjai, kad esama ir mil- žinų, ir nykštukų? Perskaityk Vytautės Žilinskaitės apsakymo „Antras gurkš-nis“ ištrauką ir ją pasiaiškink.

Jonė sėdi ant lopytos sofos ir varto dvi knygeles. Viena apie milžinus, antra apie nykštukus. Sudeda jas greta ir palygina piešinius. Mergaitė vos paskaito, bet skai­to. Todėl pasakytų, jog nykštukai links­mesni už milžinus – gal kad mažučiai ir visada it žvirbliai būriu. O milžinai niūres­ni, gal kad vieniši ir vargiai gali pasislėpti. Koks nedorėlis pykšt! iš šautuvo – ir griū­va milžinas kaip ilgas. Mergaitė susimąsto: o jeigu jai reikėtų pasirinkti, kuo būti – milžine ar nykštuke? Patogiau nykštuke: šmikšt it pelytė po sofa, kai girti dėdės barasi ir mušasi nežinia ko... Arba kai mama pasileidžia su jais kvatotis nežinia kaip... Bet ir milžine būti neblogai: čiuptų tuos dėdes už pakarpų ir sviestų už jūrių marių, kad kelio atgal nesurastų...

1. Pasakyk, kokių bėdų turi Jonė.

2. Nurodyk, kuri teksto dalis – įžanga ar pabaiga – yra ši ištrauka. Atsakymą pa­grįsk.

1. Įvardyk ir apibūdink teksto dalis.2. Pasirink vieną teksto kūrimo reikalavi-

mą ir jį išsamiai paaiškink.

3. Nurodyk, kuris teksto kūrimo reikala-vimas tau atrodo sudėtingiausias.

4. Pasamprotauk, kodėl rašant tekstą reikia laikytis jo kūrimo reikalavimų.

5. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 26).

6. Atsakyk į įsivertinimo testo 5 ir 10 klausimus, atlik 16 užduotį (p. 29), užbaik 2.4 teiginį (p. 28).

UŽDUOTYS IRĮSIVERTINIMAS

Laikykis teksto kompozicijos: įžanga, dėstymas, pabaiga.

Tekstą skaidyk dalimis (pastraipomis).

Sklandžiai siek mintis tarpusavyje.

Įžangą suformuluok glaustai ir aiškiai.

Dėstymo dalyje venk pašalinės, su nagrinėjama tema nesusijusios informacijos.

Savo argumentus ir nuomonę dėstyk nuosekliai.

Pabaigoje nekalbėk apie tai, ko neminėjai dėstyme.

Pabaigą sukurk trumpą.

22 23

Ar įveikiau antrą Ateičiukų išmėginimą?

6. ATEITIES SALOS ATRADIMAI Ateičiukai jau ketina išskristi. O tu ar pasiruošęs įveikti paskutinį

Ateities salos išmėginimą? Pasvarstyk, kuo šis išmėginimas tau bus svarbus ateityje.

Prisimink tai, ką išmokai keliaudamas po Ateities salą.

Pasakojimas, aprašymas ar samprotavimas?

Ateities saloje sužinojai, kad yra trys teksto tipai: pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas. Taip pat analizavai, kaip kurti kiekvieno tipo pastraipą. Taigi laikas pasirinkti vieną teksto tipą ir atsakyti į „At­radimų rato“ tiriamąjį klausimą: Ką ir kodėl reikės mokėti ateityje?

Turbūt svarstai, kurį teksto tipą pasirinkti. Pir­miausia reikėtų atsiversti p. 17–18 ir prisiminti, kaip kurti pastraipą. Tada gali remtis šiais Ateičiukų patarimais:1. Jeigu pasirinksi pasakojimą, papasakok, kaip, tavo

manymu, žmonės gyvens ateityje, kokius darbus dirbs, kokie gebėjimai bus reikalingi.

Technologijų pažanga pirmyn šuoliuoja žvėriškais tempais. Kasdien išrandame tech­nologinių naujovių ir jomis naudojamės. Tomis naujovėmis spręsime problemas, apie kurias šiandien net nenutuokiame arba dar ne­žinome, kad jas galima šalinti kaip tik tokiais būdais. Daugybė rytojaus profesijų šiandien neegzistuoja. Tai kokių gi gebėjimų reikia įgy­ti, kad neliktum be darbo?

Tai, ką šiandien nešiojamės kišenėje, prieš 40 metų buvo pastato dydžio. Futurologai1 pranašauja, kad po 25 metų tai susitrauks iki kraujo kūnelių dydžio. Tada jau bus sukurta dirbtinė intuicija, gebėsime iš atminties leng­vai ištraukti informaciją – įvykius ir faktus. Technologijos ir žmogus taps vieniu2.

„Kokių tokioje ateityje gebėjimų reikės, kad veikla būtų sėkminga?“ – kelia klausimą Nerijus Pačėsa.

1 Futurològas – ateities prognozuotojas.2 Vienóve.

Atsakydamas remiasi Harvardo universite­to dėstytojo dr. Tonio Vagnerio nurodomais septyniais išgyvenimo gebėjimais:

kritinis mąstymas ir problemų spren­ dimas,

bendradarbiavimas ir lyderystė, judrumas ir prisitaikymas, verslumas ir iniciatyvumas, veiksmingas žodinis ir rašytinis bendra­

vimas, informacijos paieška ir analizė, smalsumas ir kūrybingumas.

„Tikimės, kad baigę aukštąsias mokyklas žmonės bus drąsūs, kūrybingi, naujoviškai mąstantys ir galvojantys, jog tai jie kuria atei­tį“, – pranešimą baigė Nerijus Pačėsa.

Pagal http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/nerijus-pacesa-apie-7-gyvybiskai-svarbius-igudzius-issi-

laikyti-ateities-darbo-rinkoje-666-496118

Perskaityk tekstą ir sužinosi, ką apie ateitį mano Verslo mokyklos Lietuvojè vadovas Nerijus Pačėsa.

2. Jei pasirinksi aprašymą, aprašyk ateityje gyven­siantį žmogų arba jo aplinką, apmąstyk, ką jis

turės sugebėti.3. Jei pasirinksi samprotavimą, pirmu sakiniu

nurodyk, ką ateityje reikės mokėti, o toliau aiškink, kodėl taip manai, remkis savo arti­mųjų žmonių nuo mone, skaityta informacija, matytais filmais.

Sėkmės!

1. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 27).

2. Atsakyk į įsivertinimo testo 11 klau simą, atlik 17 ir 18 užduotis (p. 29).

3. Atlik trečiosios „Atradimų rato“ pakopos užduotį (p. 28). Susumuok balus (p. 29) ir sužinok, ar įveikei antrą Ateičiukų išmėginimą.

UŽDUOTYS IRĮSIVERTINIMAS

1. Pafantazuok, koks neįtikėti-nas išradimas galėtų būti ateityje.

2. Pamąstyk, kokių profesijų gali atsirasti po dešimt, dvidešimt metų.

3. Pasirink vieną iš tekste pateiktų septynių išgyvenimo gebėjimų ir pakomentuok, kaip jį supranti.

Tema ir pagrindinė mintis. Kodėl reikia pavadinimo?

Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas

Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos

Teksto struktūra

Prisimink ir apgalvok!

UŽDUOČIŲ BANKAS

24 25

❶ TEKSTO KŪRIMO VINGRYBĖS p. 6–9

1. Pasakyk, pagal kokią taisyklę parašyti šie žodžiai.

❷ TEMA IR PAGRINDINĖ MINTIS. KODĖL REIKIA PAVADINIMO p. 10–13

1. Pasakyk, kokia tema tau būtų lengva sukurti rašinį. Paaiškink, kodėl. Kokia būtų pagrindinė to rašinio mintis?

2. Perskaityk Ramutės Skučaitės eilėraštį.

Tekšt, tekšt, tekšt! – Lašai nuo stogo: – Oi, kaip mums gyventi bloga!

Tekšt! – bėda tikrai opi – Esam visąlaik šlapi!

Neteisinga tai! Visai! Norim būt sausi lašai!

Eisim, saulei pasiskųsim, Pasiskųsim ir pradžiūsim!

Kas lašiukams atsitiko? Vos pradžiūvo ir... neliko!

2.1. Nurodyk, su kokiu žmogumi galėtum palyginti Ramutės Skučaitės eilėraščio lašus.

2.2. Pasakyk pagrindinę šio eilėraščio mintį.

2.3. Sugalvok eilėraščiui du pavadinimus: pirmas tegul rodo temą, antras – sužadina smalsumą.

3. Nubraižyk temos „Išmaniojo telefono nauda“ minčių žemėlapį.

3.1. Žvelgdamas į minčių žemėlapį suformuluok pagrindinę temos mintį.

4. Pamąstyk, kodėl svarbu išmokti suformuluoti pagrindinę temos mintį, išmanyti pavadinimo paskirtį.

❸ TEKSTŲ TIPAI. PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS p. 14–15

1. Aprašymas, Pasakojimas ir Samprotavimas nusprendė susidraugauti su Veiksmu, Vaizdu ir Mintimi. Nu­spręsk, kas su kuo būtų geriausi draugai. Kodėl taip manai?

2. Klausimams priskirk teksto tipą.

Kas atsitiko? • • AprašymasKaip atrodo? • • SamprotavimasKodėl tai įvyko? • • Pasakojimas

3. Perskaityk šiuos tris tekstų pradžios ir pabaigos sakinius ir nustatyk teksto tipą. Atsakymą pagrįsk.

a) Atvažiavau į kaimą. <...> Namo grįžau puikiai nusiteikęs.b) Kolibris – nuostabiausias žirgas pasaulyje. <...> Vienu žodžiu, gražesnio už jį nėra.c) Joris mėgsta konstruoti lego, nes taip gali išpildyti savo svajones. <...> Konstruodamas berniukas atskleidžia savo

kūrybiškumą.

4. Perskaityk Miko prisiminimus ir pasakyk, kodėl jo atsakymas Daumantą nuvylė.

Neseniai Mikas grįžo iš Laplandijos. Kiemo draugas Daumantas jo paklausė: „Kaip atrodo Kalėdų Senelis?“ Mikas ėmė pasakoti: „Kad tu žinotum... Pirmiausia mus aprengė šiltais drabužiais, tada įsėdome į roges. O jas vilko tikri elniai!“ Daumantas susiraukė...

4.1. Parašyk trumpą Kalėdų Senelio aprašymą arba papasakok, ką Mikas veikė Laplandijoje.

5. Paaiškink, kuo skiriasi pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas.

5.1. Pagalvok, kas galėtų simbolizuoti pasakojimą, aprašymą ir samprotavimą. Simbolius nupiešk.

2. Įrašyk praleistas raides ir pasitikrink jų rašybą. Kai kurių žodžių reikšmė pasikeičia, kai į jų šaknį įrašomos skirtingos raidės. Rask tuos žodžius. Pavyzdys. Rąžosi – ręžtis – ryžtis.

M stytojas, gr ža, paž stamas, šv sti,

neįl si, t sinys, dr sta,

sotėlis,

š lame, ž sinėlis, dr skosi, gr žtis,

sp sti, tr šos, m slingas, gr sia,

užg so, m žta, spr sti, t sti,

sutr šo, išgr sta,t žta,gl žta.

2.1. Pasirink penkis sunkiausius žodžius ir parašyk su jais po sakinį.

3. Parenk dešimties žodžių diktantą bendraklasiui. Šiuo diktantu turi išsiaiškinti, ar jis išmoko rašyti nosines raides šaknyje.

3.1. Padiktuokite žodžius vienas kitam.

3.2. Įvertinkite vienas kito darbą pažymiu (už vieną klaidą atimamas vienas balas).

4. Ar esi kada žaidęs žaidimą „Paslaptis“? Jei ne, paskaityk aprašymą.

Norint žaisti šį žaidimą reikia turėti keletą įvairių daiktų, tarkim, gėlių žiedų, saldainių popieriukų, šakelių, akme-nukų ir pan. Iš jų dėliojamas paveikslas – mozáika. Kur nors nuošalesnėje saugioje vietoje iškasama duobutė ir iš turi-mų medžiagų sudėliojama mozaika. Užbaigta uždengiama stikliuku ir užrausiama žemėmis. Žaidimo esmė tokia: šis slaptas kūrinys rodomas tik geriems draugams.

4.1. Paaiškink, kodėl vaikui naudinga žaisti „Paslaptį“.

4.2. Pasvarstyk, kaip žaidimą „Paslaptis“ galima susieti su pamokos tema „Teksto kūrimo vingrybės“.

5. Patikrink, ką gali tavo vaizduotė. Įsivaizduok, kad esi ąžuoliukas, išdygęs prie galingo ąžuolo šaknų. Keliais sakiniais aprašyk, kaip jautiesi. Rašyk pirmuoju asmeniu.

5.1. Keliais sakiniais papasakok, kaip suvoki aplinkinį pasaulį, pavyzdžiui, gamtą, žmones, kitus ąžuoliukus. Rašyk pirmuoju asmeniu.

5.2. Parašyk, kur ir kokiu laiku norėtum gyventi, jei būtum ąžuolas. Rašyk pirmuoju asmeniu.

6. Sugalvok, kaip lengviau galėtum įsiminti tuos žodžius, kurių šaknyje rašomos nosinės raidės. Pavyzdžiui, nesunkiai įsidėmėtum žodžių tąsi, tįsta, tęsiasi rašybą perskaitęs tokią linksmą kramtomosios gumos reklamą: „Ji tąsi, todėl tęsiama tįsta be galo, be krašto.“

26 27

❹ PASAKOJIMO, APRAŠYMO IR SAMPROTAVIMO PASTRAIPOS p. 16–19

1. Perskaityk Liusės Mod Montgomeri romano „Anė iš Žaliastogių“ ištrauką.

Mergaitė buvo maždaug vienuolikos metų, aprengta labai trumpa, labai ankšta, labai negražia suknele iš gelsvai pilkšvos pusvilnonės flanelės. Ant galvos užsidėjusi nublukusią rudą šiaudinę skrybėlaitę, o iš po jos per visą nugarą tįsojo storos, rusvos kasos. Veidelis smulkus, išbalęs, liesas ir be galo strazdanotas. Burna didelė, akys irgi didžiulės, tai žalsvos, tai pilkos – nelygu šviesa ir nuotaika.

Tai šit ką būtų pastebėjęs pašalietis. O įdėmesnis stebėtojas gal būtų pamatęs, kad jos smakras smailus ir išraiškin-gas, kad didžiulės akys gyvos ir žvitrios, kad lūpos švelnios ir putlios, o kakta plati ir aukšta. Trumpai sakant, įžvalges-nis stebėtojas tikriausiai būtų padaręs išvadą, jog šios beglobės būtybės, kurios taip absurdiškai baiminosi drovusis Matijus Katbertas, kūne turėtų gyventi nepaprasta siela.

1.1. Nurodyk kiekvienos pastraipos temą.

1.2. Nustatyk šio teksto tipą ir paaiškink, kodėl taip manai.

2. Perskaityk penktokės sukurtą pastraipą.

Kas yra drąsa? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Kiekvienas drąsą suvokiame savaip. Man atrodo, kad drąsus poelgis yra atkakliai, nepaisant galimų sunkumų ar pavojų, siekti savo tikslo. Pavyzdžiui, jodamas nukrinti nuo žirgo, visą kūną skauda, bet tu nepasiduodi, vėl sėdi į balną ir joji toliau. Amerikos prezidentas Ronaldas Reiganas yra pasa-kęs: „Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiems.“ Mano manymu, drąsūs žmonės gyvenime pasiekia daugiau, nes nebijo susidurti su kliūtimis. Taigi drąsa – tai atkaklumas.

2.1. Nustatyk teksto tipą.

2.2. Surask teiginį ir pastraipos apibendrinimą.

2.3. Parašyk, kokiais dviem skirtingais argumentais įrodomas teiginys.

3. Sukurk samprotavimo pastraipą apie tai, kuo norėtum būti užaugęs, ir paaiškink, kodėl tai, kuo ketini užsi­imti, tau patinka. Kurdamas pastraipą naudokis žinynais, žodynais.

3.1. Sukurta pastraipa apsikeisk su bendraklasiu ir žalia spalva pabrauk jo pastraipos teiginį, geltona – ar­gumentus, raudona – pastraipos apibendrinimą.

3.2. Įvertink bendraklasio darbą – parašyk, kas patiko, ką keistum.

❺ TEKSTO STRUKTŪRA p. 20–21

1. Paaiškink, ką reikia dėstyti teksto įžangoje, o ką – pabaigoje.

2. Nurodyk, kam tekstui reikalingas dėstymas.

2.1. Papasakok, apie ką rašysi kurdamas pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo dėstymą.

3. Perskaityk sakinius ir nustatyk, kuris yra teksto pradžios, o kuris – pabaigos.

a) Taigi ši istorija man įrodė, kad visur gerai, bet namie geriausia. ( )b) Džiaugiuosi, kad Martis grįžo, nes mūsų šeima jį labai myli. ( )c) Pagaliau išaušo ta diena, kai rankose laikiau bilietą į Kretą. ( )d) Po to karto daugiau niekada nešoku nuo lieptelio į vandenį. ( )e) Pirmaisiais laiško žodžiais noriu pasidžiaugti, kad pagaliau sulaukiau Kalėdų. ( )f) Neseniai perskaičiau labai įdomią Janinos Degutytės knygą „Nepalik manęs“. ( )

4. Viena pora parašo rašinio „Vaikystę prisiminus“ įžangą, kita – pabaigą.

4.1. Apsikeiskite sąsiuviniais su kita pora ir perskaitykite draugų sukurtą rašinio pabaigą arba įžangą. Nurodykite vieną jos privalumą arba vieną trūkumą (ką reikėtų taisyti).

4.2. Pasitarkite, ką rašytumėte kurdami dėstymą.

❻ ATEITIES SALOS ATRADIMAI p. 22–23

1. Pildydami minčių žemėlapį išskleiskite temą „Kokių gebėjimų reikės ateityje“.

2. Prisimink tai, ką išmokai keliaudamas po Ateities salą, rašymo žingsnius, pasirink teksto tipą ir sukurk pa­straipą tema „Ką ir kodėl reikės mokėti ateityje?“

2.1. Gali remtis siūloma pagalba: duotas pirmas ir paskutinis temos sakiniai.

Koks gyvenimas bus po dešimties ar dvidešimties metų, beveik neįmanoma pasakyti, bet jau dabar turime apmąs-tyti, ką ir kodėl reikės mokėti ateityje.

<...>Vadinasi, tik nuo manęs priklauso, ar būsiu laimingas.

3. Apsikeisk sukurta pastraipa su bendraklasiu. Pieštuku ištaisyk draugo pastraipos klaidas (rašyba, skyryba, neaiški mintis, kartojama mintis ar žodis, netinkama pastraipos sandara).

4. Perskaityk draugo pastabas ir, jeigu jos tau atrodo pagrįstos, pastraipą pakoreguok.

5. Pastraipą perrašyk.

6. Prisimink, kokius du išmėginimus įsipareigojai įveikti, kad gautum Ateities salos Atradimų medalį. Įsivertink.

1. Už pirmą išmėginimą mokytojas mane įvertino ... .2. Už pirmą išmėginimą save vertinu ... .3. Už antrą išmėginimą mokytojas mane įvertino ... .4. Už antrą išmėginimą save vertinu ... .5. Manau, kad esu vertas gauti Ateities salos Atradimų medalį, nes ... .

Manau, Ateities salos Atradimų medalį gausiu tik tada, kai...

APIBENDRINIMAS

ATRADIMŲ RATAS

ĮSIVERTINU

Apibendrindamas at-sakymus gebu pateikti išvadas trimis sakiniais.

1. Kadangi ateityje žmonės , drįs-čiau teigti, jog .

2. Žinoma, galima manyti, kad .

3. Vis dėlto (pa-teikiama galutinė išvada).

1. Ateities žmogus, perskaitęs tekstą ar išklausęs kalbą, suvokia , nes .

2. Ateities žmogus žino, kaip rašyti , nes .

3. Ateities žmogus gali parašyti pastraipas, nes .

4. Ateities žmogus išmano teksto struktūrą, nes .

Ateities žmogus „Pirmo-jo skrydžio“ stovykloje mokysis kurti tekstus.

1. Ateities žmogus turės būti kūrybiškas, .

2. Ar jam reikės aiškiai, rišliai išsakyti savo mintis?

Taip, reikės, nes . Ne, nereikės, nes .

0–7

2

Pirmyn!Reikia pagalbos! Turėtum dar pasimokyti.

8–12

3

13–17

4

18–22

5

23–26

6

27–30

7

31–34

8

35–37

9

38–40

10

BALAI

Pažymys

Pasiekimų lygis

TIRIAMASIS KLAUSIMASKą ir kodėl reikės mokėti ateityje?

3. ATRANDU1. PRISIMENU, KLAUSIU,

NUMANAU

2. IEŠKAU, SPRENDŽIU, TYRINĖJU

I. Ką žinau?

1. Kada nosinės raidės nerašomos šaknyje? (Žr. 1 pamoką, p. 8.)1 balas

2. Kas yra tema ir pagrindinė mintis? (Žr. 2 pamoką, p. 11–12.)2 balai

3. Kas yra pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas? (Žr. 3 pamoką, p. 14.) 3 balai

4. Kas yra pastraipa? (Žr. 4 pamoką, p. 17.)

1 balas

5. Kokia yra teksto struktūra? (Žr. 5 pamoką, p. 20.)3 balai

II. Ką suprantu?

6. Kodėl kuriant tekstą keliami keturi klausimai? (Žr. 1 pamoką, p. 7.)4 balai

7. Dėl kokių trijų priežasčių tekstui reikia pavadinimo? (Žr. 2 pamoką, p. 12.) 3 balai

8. Kodėl pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo tekstai kuriami skirtingai?

(Žr. 3 pamoką, p. 14.)

3 balai

9. Kodėl skiriasi pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipų sandara?

(Žr. 4 pamoką, p. 17–18.)

1 balas

10. Ką rašyti teksto įžangoje, dėstyme, pabaigoje? (Žr. 5 pamoką, p. 20.) 3 balai

11. Koks pasirinkto teksto tipo pastraipos tikslas? (Žr. 6 pamoką, p. 22.) 1 balas

III. Ką gebu?

12. Nurodyti tris būdus, kurie padeda ugdyti kūrybiškumą. (Žr. 1 pamoką, p. 7, 9.) 3 balai

13. Sukurti savo kaip kūrėjo slapyvardį. (Žr. 2 pamoką, p. 10–12.)1 balas

14. Pabaigti sakinius ir nustatyti teksto tipą. (Žr. 3 pamoką, p. 14.)

Šiandien jums papasakosiu apie .

Parodoje mačiau . Jis .

Mėgstu žiūrėti animacinius filmukus, nes .

Arba: Nemėgstu žiūrėti animacinių filmukų, nes .

3 balai

15. Pateikti pavyzdį iš savo ar aplinkinių gyvenimo teiginiui „Kiekvienas

žmogus atsakingas už savo poelgius“. (Žr. 4 pamoką, p. 16–19.)

1 balas

16. Parašyti pirmą ir paskutinį pastraipos sakinius tema „Ką ateityje žmonės

vertins labiausiai“. (Žr. 5 pamoką, p. 20–21.)

2 balai

17. Parašyti trijų struktūrinių elementų pastraipą tema „Ką ir kodėl reikės

mokėti ateityje?“ (Žr. 6 pamoką, p. 22.)

3 balai

18. Nurodyti pastraipos trūkumus ir susiplanuoti, kaip tobulinti savo darbą.

(Žr. 6 pamoką, p. 22.)

2 balai

Žinias pritaikau...

Keliu naujų klausimų...

38 39

Kaip atskirti kalbos dalis?

3. MORFOLOGIJOS SKYRIAI. KALBOS DALIŲ SISTEMA Klaidžius netyčia nugirdo visų vienuolikos kalbos dalių ginčą, kuri iš jų

reikalingesnė. Jis šį ginčą bandė išspręsti, bet nesugebėjo. Padėk Klaidžiui – pasvarstyk, kurios kalbos dalys reikalingiausios. Kodėl?

Atėjo laikas apsilankyti ir kalbos dalių namuose. Pasi­domėk, kaip vienuolika geriausių draugių gyvena.

Kodėl ne visos kalbos dalys gali tapti sakinio dalimis?

Lietuvių kalboje yra vienuolika kalbos dalių. Jos visos draugauja: tekste prie daiktavardžių ir veiks-mažodžių glaudžiasi kitos kalbos dalys ir sukuria įdomių istorijų.

Kalbos dalys sakinyje tampa sakinio dalimis. Tik ar tikrai visos kalbos dalys gali būti ir sakinio dalys? Deja, ne! Daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvar-dis, veiksmažodis, prieveiksmis eina sakinio dalimis. Tai savarañkiškosios kalbõs dãlys. Jungtukas, prie-linksnis ir dalelytė yra nesavarañkiškosios kalbõs dãlys, todėl sakinyje sakinio dalimis netam pa. Prie-linksniai su daiktavardžiais sudaro prielinksninius junginius, kurie sakinyje gali atlikti įvairias funkcijas.

Kaip skirstomos kalbos dalys?

Kiekviena kalbos dalis turi ir išskirtinius požymius, vadinamus gramãtiniais.

Patyrinėk schemą:

Kalbõs dãlys – tai žodžių gramatinės klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių (santykių su kitais žodžiais), morfologinių požymių (formų ir gramatinių reikšmių ypatybių) bendrumą.

Linksniãvimas – kaitymas linksniais, pavyzdžiui: lėlė, lėlės, lėlei, lėlę, lėle, lėlėje, lėle!; lėlės, lėlių, lėlėms, lėles, lėlėmis, lėlėse, lėlės!

Asmenãvimas – kaitymas asmenimis, pavyzdžiui: bėgu, bėgi, bėga, bėgame, bėgate, bėga.

Laipsniãvimas – kaitymas laipsniais, pavyzdžiui: geras, geresnis, geriausias; gerai, geriau, geriausiai.

Kalbos dalys

Katomosios

Daiktavardis:

kėdė, saulė, bėgimas.

Būdvardis:

stropus, auksinis, baltas.

Skaitvardis:

penki, antras, vienuolika.

Įvardis:

ji, toks, kitas.

Asmenúojamoji

Veiksmažodis:

einu, eini, eina, einame, einate, eina.

Dalis prieveiksmių

laipsniuojami.

Nekatomosios

Linksniúojamosios Prielinksnis:

ant, į, už, per ir kt.

Jungtukas:

ir, o, bet, kad ir kt.

Dalelytė:

gi, vos, kaži(n).

Ištiktukas:

kapt, triokšt, liuokt.

Jaustukas:

ai, oi, ak, ačiū.

Prieveiksmis:

gražiai (gražiau, gra­žiausiai), ten, visada.

„Koks keistas žodis...“ – veikiausiai dingtelės tau į galvą. Žodis morfològija kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: morphē – „forma“ ir logos – „mokslas“.

Kalbos šalyje morfologija eina svarbias pareigas – ji yra tarsi vieno iš šios šalies didmiesčių merė. Jai pavaldi savi-valdybė sudaryta iš trijų seniūnijų, vadinamų skỹriais.

Kalbõs dãlys –

žodžių klasės (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas, dalelytė, ištiktukas, jaustukas).

Žõdžių sándara –

žodžio darybinių ir (ar) kaitybinių sudedamųjų dalių visuma.

Žõdžių darýba –

naujos reikšmės žodžių darymas pridedant priešdėlį, priesagą, kitą šaknį ar kamieną, pakeičiant galūnę.

Morfologijos skyriai

Morfològija – kalbos mokslas, tiriantis kalbos dalis ir jų sudėtį – kaitybą ir darybą.

Kas yra morfologija?

Ištiktukas gali eiti tariniu, taip pat padeda sustiprinti įspūdį, pavaizduoti, pamėgdžioti garsus, vaizdus, po-jūčius. Todėl jis savarankiška kalbos dalis. Jaustukas nepriklauso nei savarankiškosioms, nei tarnybinėms kalbos dalims.

40 41

1. Paaiškink, kas pasako kalbos dalių reikšmę.

2. Nurodyk požymius, kurie padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos.

3. Pasvarstyk, kodėl vienos kabos dalys eina sakinio dalimis, o kitos – ne.

4. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. ...).

5. Atsakyk į įsivertinimo testo 4, 13 klau- simus (p. ...) ir užbaik ... teiginį.

UŽDUOTYS IRĮSIVERTINIMAS

Perskaityk lietuvių liaudies pasakos „Dangus griūva“ ir Oskaro Milašiaus pasakos „Dangus griūva“ pradžias.

Liaudies pasaka

Gyveno senutė ir turėjo katinuką. Išėjo jie abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katinukui ant uodegytės. Katinukas pradėjo rėkti:

– Senučiut, senučiut, dangus griūva – bėgsiu!– Nebėk, katinuk, negriūva.Kitas lapelis vėl tiktai šlept katinukui ant

uodegytės. Katinukas vėl šaukia:– Senučiut, dangus griūva, bėgsiu!Nu bėgt! Nu bėgt!Susitiko kiškį:– Kiški piški, bėkim, bėkim – dangus griūva!– Kas gi tau sakė?– Aš pats mačiau: man ant uodegytės buvo

užgriuvęs.

Oskaro Milašiaus pasaka

Kartą išėjo katinėlis daržan pame-džioti; beliuoksint tarp kopūstų šlept ir nukrito jam ant uodegos dideliausias tų simpatingų daržovių lapas.

– O siaube! Dangus griūva ant galvos!Katinėlis pasipusto padus. Pašėlusiai

lėkdamas, susitinka zuikį.– Zuiki, zuiki, negaišuok nė valan-

dėlės, dangus griūva!– Kas tau sakė?– Ogi niekas, man pačiam nukrito ant

uodegos didelis dangaus lopas.

Kokie požymiai padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos?

Kaitymas padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos. Kai-tant lengva atpažinti veiksmažodį, nes tik jis asmenuojamas. Linksniuojami daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, o kai kurie būdvardžiai dar ir laipsniuojami. Kaitymas padeda atskirti įvardį nuo prieveiksmio, palyginkite: tas, kas – įvar-džiai, nes linksniuojami, ten, tada – prieveiksmiai, nes nekai-tomi.

O kaip atskirti nekaitomąsias kalbos dalis? Reikia žiūrėti, kokį vaidmenį jos atlieka sakinyje. Pavyzdžiui, sakinyje Mer-gaitės ir berniukai ilgėjosi namų „ir“ yra jungtukas, nes jungia žodžius; sakinyje Ilgai kalbėjausi su mama „su“ yra prielinks-nis, nes eina su linksniuojamuoju žodžiu „mama“, abu atsako į klausimą su kuo kalbėjausi?

Kalbos dalys viena nuo kitos skiriasi ir reikšme. Kaip ma-nai, kas galėtų pasakyti jų reikšmę? Ogi pavadinimai! Palygink žodžius tyla, tylus, tylino, tyliai.

Tyla reiškia ypatybės pavadinimą (kas tai?) – daiktavardis.Tylus – pačią ypatybę (koks?) – būdvardis.Tylino – veiksmą (ką veikė?) – veiksmažodis.Tyliai paaiškina veiksmo ypatybę (kaip?) – prieveiksmis.

1. Paaiškink, kas pasako kalbos dalių reikšmę.

2. Nurodyk požymius, kurie padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos.

3. Pasvarstyk, kodėl vienos kalbos dalys eina sakinio dalimis, o kitos – ne.

4. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 64–65).

5. Atsakyk į įsivertinimo testo 3 klausimą, atlik projekto III etapo užduotį (p. 69) ir užbaik 2.2 teiginį (p. 68).

UŽDUOTYS IRĮSIVERTINIMAS

Kaip manai, ar galima daiktavardį, kitas linksniuojamąsias kalbos dalis asmenuoti? „Nesąmonė!“ – pasakysi. Tačiau finougrų, tiurkų kalbų daiktavardžiai, kitos linksniuojamosios kalbos dalys gali būti kaitomos asmenimis, o mongolų – net laikais!

Jonas Šukys

1. Išsiaiškink, kurių kalbos dalių daugiausia abiejų pasakų pradžiose.

2. Pasvarstyk, kuriai kalbos daliai priskirtum žodį šlept. Dėl ko abiejose pasakose šis žodis pavartotas?

3. Nurodyk paryškintų sakinių kalbos dalių pavadinimus. Rask deminuty-vus. Kurios tai kalbos dalys?

44 45

Kuo panašūs ir kuo skiriasi bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai?

5. BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI Pasvarstyk, kuo skiriasi ir kuo panašūs paveikslėlio sakinyje pavartoti daiktavardžiai eglė.

Ar žinai, be ko niekas negali būti? Be vardo! O kuri kalbos dalis visus pavadina? Daiktavardis! O ką ir kaip pavadina daiktavardis, išsiaiškinsi apsilankęs bendrinių ir tikrinių daiktavardžių valdose.

Kokie yra daiktavardžių skyriai?

Daiktavardžių išties gausu. Ne vienam kyla klausimas, kaip tarp jų nepasiklysti. O tai padaryti visai paprasta – reikia tik žinoti, į kokius skyrius daiktavardžiai skirstomi.

Daiktavardžiai skiriami į du skyrius: bendriniùs ir tikriniùs daiktãvardžius.

Tikrniais daiktãvardžiais vadiname tuos daiktavardžius, kurie reiškia daikto, asmens vardą, skiriantį tą daiktą, asmenį iš kitų tos pačios rūšies daiktų, asmenų. Tikriniai daik-tavardžiai – individualūs miestų, upių, ežerų, kalnų, dangaus kūnų, žmonių ir kiti vardai. Tokie daiktavardžiai rašomi didžiąja raide.

Ką pavadina tikriniai daiktavardžiai?

Patyrinėk schemą ir išsiaiškink, ką pavadina tikriniai daiktavardžiai.

Bendrnis daiktãvardis reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą. Pavyz-džiui, miestas žymi tai, kas bendra visiems miestams, o Vilnius – išskirtinis miestas, Lietuvos sostinė. Bendriniai daiktavardžiai – tai apibendrinti vienarūšių daiktų, gyvų pada-rų ar reiškinių pavadinimai (akmuo, džiaugs-mas, gėlė, poetas, šuo, žemė, meilė, žaibas). Tokie daiktavardžiai rašomi mažąja raide.

Tikrinių daiktavardžių skyriaipagal reikšmę

Gyvų būtybiųvardai

Negyvų dalykųpavadinimai

Mitinių būtybių vardai:

Perkūnas, Vandenis, Žemyna.

Žmonių vardai, pavardės, slapyvardžiai ir pravardės:

Agnė, Kęstutis, Mačernis, Vaišnoras, Maironis, Žemaitė, Miknius.

Gyvūnų vardai:

arklių – Bėris, Žvaigždė, karvių – Dangė, Žalė, kačių – Micius, Runcė, šunų – Brisius, Sargis, Belė.

Vietovardžiai, tai yra gyvenamųjų vietų, ežerų, upių, kalnų, miškų ir kiti pavadinimai:

Lietuva, Kražiai, Dùsetos, Narùtis, Nẽmunas, Šventoji, Medvėgalis.

Kosminių ir astronominių objektų pavadinimai:

Marsas, Mėnulis, Saturnas, Žemė.

Mokslinės ir grožinės literatūros, meno kūrinių pavadinimai:

„Vasara su Katšuniu“, „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.

Epochų, svarbių istorinių įvykių, švenčių pavadinimai:

Renesansas, Žalgirio mūšis, Kalėdos, Velykos.

Periodinių leidinių pavadinimai:

„Aušra“, „Atgimimas“.

Pagamintų daiktų, maisto produktų pavadinimai:

„Magija" (sūreliai), „Snaigė“ (šaldytuvas).

Draugijų, įstaigų, gamyklų, organizacijų pavadinimai:

„Inkaras“, „Žalgiris“.

46 47

Kada reikia kabučių?

Veikiausiai pastebėjai, kad kai kurie tikriniai daiktavardžiai rašomi su kabutėmis. Išsiaiškink, kada jų reikia.

Kaip bendriniai daiktavardžiai tampa tikriniais, o tikriniai – bendriniais?

SVARBU: kalbos ir tautybės yra bendriniai daik-tavardžiai ir rašomi mažąja raide, pavyzdžiui, lietuvių kalba, lietuvis.

Saulė, Žemė ir Mėnulis vartojami ir kaip tikri-niai, ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Kai kalbama apie astronomijos objektus, sakomi tikriniai vardai, o kai nusileidžiama į žemiškąjį žmogaus gyvenimą, šie astronomijos objektai tampa paprastais žmogaus aplinkos daiktais, tada jų pavadinimai rašomi mažą­ja raide, turi mažybines formas (saulė, saulelė, sauly-tė, mėnulis, mėnuliukas, žemė, žemelė).

Žmonių vardai ir pavardės gali būti kilę iš bend­rinių daiktavardžių, kaip antai: vardai – Rasa, Rūta, Gintaras, Linas, pavardės – Vilkas, Lapė, Žvirblis, Gaidys, Sakalas, Uosis ir kt.

Griežtos ribos tarp tikrinių ir bendrinių daiktavardžių nėra. Kalboje kartais pasitaiko, kad tikrinis daiktavardis visiškai atitrūksta nuo savo pirmykštės individualios reikšmės ir imamas vartoti kaip bendras tam tikros rūšies daiktų ar reiškinių pavadinimas. Tada jis virsta bendriniu daiktavar­džiu. Šitaip iš žmonių pavardžių atsirado tarptau­tiniai bendriniai daiktavardžiai amperas, brauningas, fordas, omas, niutonas, parkeris, rentgenas, vatas, vol-tas, mauzeris, mersedesas ir kt.

Panašiai į kalbą atėjo bendriniai daiktavardžiai mecenatas ir mentorius, tik čia vieno asmens vardas ar pavardė perkelta kitiems asmenims, pasižymin­tiems panašiomis savybėmis.

Žmonių pavadinimų yra kilusių ir iš literatūros bei meno kūrinių personažų vardų, pavyzdžiui, donkichotas, donžuanas.

Pagal http://www.lamokykla.com/main/wp-content/uploads/2012/10/bendriniai-tikriniai.pdf

1. Nurodyk, į kokius skyrius skirstomi daiktavardžiai.

2. Paaiškink, kaip tikriniai daiktavar-džiai virsta bendriniais.

3. Pasvarstyk, kodėl augalų pavadi-nimai kartais tampa tikriniais daikta-vardžiais.

4. Išsiaiškink žodžių mecenatas, mentorius, donkichotas, donžuanas reikšmes tarptautinių žodžių žodyne (www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas).

5. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 65–66).

6. Atsakyk į įsivertinimo testo 5 klausimą, atlik projekto V etapo užduotį (p. 69).

UŽDUOTYS IRĮSIVERTINIMAS

Kiekvienoje kalboje didžiųjų raidžių rašymo tradicijos skirtingos, savitos. Štai vokiečių kalboje visi daiktavardžiai, nesvarbu, kokia jų rūšis (tikrinis ar bendrinis), rašomi didžiosiomis raidėmis, o arabų, indų, kinų kalbose didžiosios raidės apskritai nevartojamos (žinoma, čia daug lemia ir jų rašymo sistema, saviti raidynai). XVIII amžiuje anglų kalba rašytuose tekstuose ne vienas šiandienis skaitytojas rastų kur kas daugiau didžiosiomis raidėmis parašytų žodžių (beveik visus daiktavardžius tuomet mėgta rašyti iš didžiosios raidės) nei šiandien.

Pagal Aureliją Tamošiūnaitę

Kabutėse rašome:

1. Mokslinės ir grožinės literatūros, meno kūrinių pavadinimus:

„Kliudžiau“, „Sveikatos biblija“, „Ūkanos“ (paveikslo pavadinimas).

2. Periodinių leidinių (laikraščių, žurnalų) pavadinimus:

„Lietuvos rytas“, „Panelė“.

3. Draugijų, įstaigų, gamyklų, organizacijų pavadinimus:

akcinė bendrovė „Gintaras“, berniukų choras „Ąžuoliukas“.

4. Pagamintų daiktų, maisto produktų pavadinimus:

saldainiai „Paukščių pienas“, mobilusis telefonas „Huawei P9“, automobilis „Lexus“.

Seniai seniai, neatmenamais laikais, kada dar žmonių nebuvo pasaulyje, viename gražiame namelyje gyveno Mėnuo ir Saulė. Begyvendami jie taip vienas kitą pamilo, jog ėmė ir susituokė, o gražiai mylėdami ir dukters susilaukė. Dukte­riai davė Žemės vardą.

Daug daug metų Mėnuo su Saule sutardami pragyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko.

– Jeigu tu tokia karštuolė, aš tave pamesiu, – sako Mėnuo Saulei.

– O jeigu tu ir toliau būsi toks šaltas, tai aš su tavimi negyvensiu, – atsakė Saulė.

– Gerai, skirkimės. Bet duktė liks pas mane, – tarė Mėnuo.

– Ne. Dukters aš tau nepaliksiu! Tu nori, kad ji, prie tavęs gyvendama, sušaltų? – ėmė pykti Saulė.

Kreipiasi jie į Perkūną ir prašo išspręsti jų ginčą.

Šis, išklausęs Mėnesį ir Saulę, tarė griausmin­gu balsu:

– Tegul bus taip: Saulė dieną saugos savo dukterį Žemę, o Mėnuo – naktį.

Taip jie net iki šiol ir vykdo Perkūno valią: nuo ryto iki vakaro Saulė žiūri į savo dukterį Žemę, o nuo vakaro iki ryto – Mėnuo ją globoja. O kai Mėnuo neturi laiko, tada Žemei šviečia jo seserys žvaigždės.

Perskaityk lietuvių pasaką „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“.

1. Išsiaiškink, kodėl pasakoje daiktavar-džiai Saulė, Mėnulis ir Žemė rašomi didžiąja raide.

2. Pasvarstyk, kurie pasakoje vartojami bendriniai daiktavardžiai galėtų virsti tikriniais. Kodėl?

3. Aptark, ko galima pasimokyti iš pasakos veikėjų elgesio.