VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA - mf.vu.lt · reanimacija ir intensivioji terapija“ (2 mėn. 8...

VILNIAUS UNIVERSITETAS

PATVIRTINTA:

Medicinos fakulteto tarybos

posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d.

protokolo Nr. 3 (503)

Vilniaus universiteto

Senato komisijos posėdyje

2005 m. lapkričio mėn. 10 d.

protokolo Nr. SK 2005 - 15

VAIKŲ CHIRURGIJOS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Vilniaus universiteto rektorius ................................. akad. B. Juodka

(parašas)

A. V.

Rezidentūros programos

rengimo vadovas .................................. doc. K.Trainavičius

(parašas)

Vilnius, 2005 m. spalis

2

TURINYS

1. Antraštinis puslapis ................................................................................................... 1

2. Turinys.......................................................................................................................2

3. Studijų programos aprašo turinys ............................................................................. 3

4. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) .................... 4

5. Programos paskirtis ir tikslai ..................................................................................... 6

6. Programos sandara ir turinys .................................................................................... 7

7. Studijų vykdymas ..................................................................................................... 9

8. Pedagoginis ir mokslinis personalas ........................................................................ 10

9. Programos aprūpinimas .......................................................................................... 10

10. Išoriniai ryšiai ....................................................................................................... 11

11. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas ................................................................... 11

12. Programos poreikis ................................................................................................ 12

13. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija ................................................. 12

14. Priedai ................................................................................................................... 13

14.1. Ciklų programos .................................................................................... 13

14.2. Numatomų rezidentų vadovų sąrašai ..................................................... 54

14.4 Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarka......................................65

14.5 Kiti priedai ...............................................................................................74

3

3. Studijų programos aprašo turinys

Rezidentūros studijų programos duomenys

Rezidentūros studijų programa Vaikų chirurgija

Studijų programos šaka (specializacija) –

Studijų sritis biomedicinos mokslai

Studijų kryptis medicina

Studijų rūšis rezidentūros

Studijų trukmė (metais) 5

Programos apimtis kreditais 220

Būtina stojančiojo kvalifikacija medicinos gydytojas

Suteikiama profesinė kvalifikacija gydytojas vaikų chirurgas

Programos rengimo grupė

Eil.

Nr.

Pedagoginis vardas (mokslo

laipsnis), vardas, pavardė

Pareigos Telefonas

(darbo ir

mobilusis)

Elektronininis

paštas

1. Doc. Kęstutis Trainavičius Vaikų ligų klinikos

docentas

2720596

[email protected]

2.

Prof. Benjaminas Siaurusaitis. Vaikų ligų klinikos

profesorius

2720233

3. Med. dr. Kęstutis Saniukas

Vaikų ligų klinikos

lektorius

2720224

4

4Programos paskirtis ir tikslai

Gydytojų vaikų chirurgų rengimo programa skirta paruošti kvalifikuotą specialistą-

gydytoją vaikų chirurgą.

LR SAM 2004 06 28 įsakymu Nr V-469 patvirtintame medicinos praktikos profesinių

kvalifikacijų rūšių sąraše gydytojas vaikų chirurgas yra vienas iš dešimties chirurginių

specialybių. Panašiai yra ir Europos Sąjungos šalyse (direktyva 2001/19/EC). Artimiausia

vaikų chirurgams rezidentūros programa yra gydytojas chirurgas, tačiau pagal SAM

galiojančias teisės aktus (Medicinos norma 74:2000 Gydytojas chirurgas, LR SAM) chirurgai

gydo tik suaugusius, tuo tarpu gydytojas vaikų chirurgas – vaikus nuo gimimo iki 18 metų

(Medicinos norma 61:1998 – Gydytojas vaikų chirurgas, LR SAM).

Pagrindinis šios programos tikslas – paruošti kvalifikuotą specialistą – gydytoją vaikų

chirurgą pagal Lietuvos Respublikos poreikius. Baigęs rezidentūrą gydytojas vaikų chirurgas

turi mokėti ir sugebėti teikti būtinąją medicinos pagalbą ir atlikti būtinas operacijas, sugebėti

dirbti bet kurio lygio ligoninėje, ambulatorijoje ar konsultuoti ligonius savo specialybės ribose.

Išlaikęs rezidentūros baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą, jis įgyja profesinę gydytojo vaikų

chirurgo kvalifikaciją ir teisę gauti SAM Valstybinės akreditavimo tarybos išduotą licenciją

šios veiklos praktikai Lietuvos Respublikoje.

Šia veikla jis gali užsisimti LR miestų bei rajonų ligoninėse bei poliklinikose,

valstybinėse bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Kitas tikslas – kad paruoštų Lietuvos vaikų chirurgų žinios ir gebėjimai atitiktų ES

direktyvų reikalavimus dėl diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo Europos šalyse.

Todėl ši programa parengta remiantis mūsų turima 14 metų praktine patirtimi ruošiant

gydytojus vaikų chirurgus bei teisiniais aktais, šiuo metu nustatančiai reikalavimus šių

specialistų rengimui.

1. LR Aukštojo mokslo įstatymas, 2000 03 21, Nr VIII-1586.

2. Vilniaus Universiteto Statutas, 2002 04 23, Nr IX-860.

3. LR Medicinos praktikos įstatymas, 2004 04 20 Nr IX-2148.

4. LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr 1359 „Dėl gydytojų rengimo“.

5. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 įsakymas

Nr ISAK-480/V-210 „Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai“.

6. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymas

NR ISAK-969/V-445 1 priedas „Medicinos rezidentūros, odotologijos rezidentūros bei

veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimai“.

7. LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymas Nr ISAK-1310 „Dėl medicinos

odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir

registravimo“.

8. Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentas. 2004 02 05.

9. The Scope of pediatric Surgery. European Union of Medical Specialists. Bruxelles, 1994.

10. Charter of training of Medical Specialists in the European Community (D 9367/BIS)

European Union of Medical Specialists. Bruxelles, 1993.

11. Endgultige Weiterbindungsinhalte der Neuen WBO: 16. Kinderchirurgie Dt.Ges.

Kinderchir., HF. 1, 1994, S. 102-106.

12. Program specializacji z chirurgii dzieciecej z dnia 11 05 1993. I program podspecializacij

w chirurgii dzieciecej w Polsce.

13. Holschneider A.M., Driller C. Training in Pediatric Surgery in Europe – Eur J Pediatr Surg

1999; 9 (1): 2-3.

14. Europos Tarybos direktyva dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir

kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo (93) 16 (EEC).

15. Europos Parlamento direktyva 2001/19/EC.

16. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 28 įsakymas Nr. V – 469 „Dėl medicinos

praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“.

17. Gydytojo norma MN 61 : 1988 Gydytojas vaikų chirurgas.

Šios programos ryšys su Vilniaus universiteto ir Medicinos fakulteto pagrindiniais

tikslais ir strateginiais planais yra neabejotinas. Rezidentas visų ciklų metu mokosi tik VU

5

Medicinos fakulteto įvairiose klinikose, kurios yra 5-se Vilniaus m. ligoninėse. Jose vykdomas

praktinis diagnostinis – gydomasis, mokslinis ir pedagoginis darbas. Jo studijoms čia yra geros

sąlygos.

Ji taip pat atitinka Lietuvos sveikatos programos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos

prioritetą – Motinos ir vaiko sveikatos apsaugą.

5. Programos sandara ir turinys

Vaikų chirurgijos rezidentūros mokymo planas

Rezidentūros

metai

Ciklas Trukmė Vieta

I

1. Bendroji chirurgija

2. Ortopedija-traumatologija,

plastinė ir atstatomoji chirurgija

3. Abdominalinė chirurgija ir

urologija

4 mėn. (16 kreditų)


1 mėn. (4 kreditai)



VUGPL Bendrosios

chirurgijos klinika

VUGPL

Ortopedijos-

traumatologijos ir

plastinės chirurgijos

klinika

Santariškių

klinikos, Pilvo

chirurgijos centras

bei urologijos

centras

II

1.Neurochirurgija ir

neuroangiochirurgija

2. Krūtinės, širdies ir kraujagyslių

chirurgija

Pediatrija


(po 2 mėn., t.y. 8

kreditus)


VUGPL,

Neurochirurgijos

centras

Santariškių klinikų

Centro filialas,

Krūtinės chirurgijos

centras, Santariškių

klinikos, širdies ir

Vilniaus m.

universitetinė

ligoninė

kraujagyslių

chirurgijos centrai

Vilniaus

universiteto vaikų

ligoninė (VUVL)

Pediatrijos centras

III

1. Urgentinė abdominalinė vaikų

chirurgijos

2. Pūlinė vaikų chirurgija

3. Ambulatorinė vaikų chirurgija

4. Vaikų reanimacija ir

intensyvioji terapija





VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

IV 1. Vaikų traumatologija stacionare

poliklinikoje



VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

6

2. Vaikų ortopedija stacionare

poliklinikoje



VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

V

1. Vaikų neskubi abdominalinė

chirurgija su koloproktologija

2. Vaikų torakalinė ir

onkochirurgija

3. Naujagimių chirurgija

4. Vaikų urologija




3 mėn. (12kreditų)

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

VUVL, Vaikų

chirurgijos centras

Iš viso 16 ciklų 55 mėn.

(220 kreditų)

Pastaba: Laisvai pasirenkamas rezidentų ciklas yra III rezidentūros metais „Vaikų

reanimacija ir intensivioji terapija“ (2 mėn. 8 kreditai). Jei rezidentas jo nesirenka, 2 mėn.

(8 kreditai) pailgėja urogentinės abdominalinės vaikų chirurgijos ciklas.

Privalomų išmokti operacijų sąrašas (minimalus):

1. Odos – poodžio pūlinių incizija, drenavimas.

2. Incizija sergant landuoniu.

3. Osteoperforacija, drenavimas sergant ūminiu osteomielitu.

4. Artrocentezė, lavažas sergant pūliniu artritu.

5. Gerybinių odos – poodžio navikų šalinimas.

6. Įaugusio nago rezekcija.

7. Apendektomija (nekomplikuoto ir komplikuoto apendicito.

8. Venų preparavimas, venesekcija.

9. Torakocentezė.

10. Aktyvus ir pasyvus pleuros ertmės drenažas.

11. Limfmazgio pašalinimas.

12. Tiesiosios žarnos polipo pašalinimas.

13. Herniorafija – įvairių pilvo sienos išvaržų kirkšnies, bambos, baltosios linijos.

14. Herniorafija – įstrigusios išvaržos.

15. Laparotomija, dezinvaginacija (be žarnos rezekcijos).

16. Laparotomija dėl įvairios kilmės peritonitų, pilvo ertmės sanavimas, drenavimas.

17. Laparotomija dėl sąauginio žarnų nepraeinamumo (be žarnų rezekcijos).

18. Mekelio divertikulo pašalinimas (be žarnų rezekcijos).

19. Uždara išnirimų repozicija.

20. Uždara kaulų lūžių repozicija.

21. Odos – poodžio žaizdos revizija ir siūlė.

22. Skeletinis tempimas.

23. Atvirų kaulų lūžių chirurginis sutvarkymas, osteosintezė (intraosalinė, plokštele).

24. Atvira ar perkutaninė žastikaulio vidinio antkrumplio repozicija.

25. Šalinti svetimkūnius iš minkštųjų audinių.

26. Falangų osteosintezė.

27. Amputuotos bigės sutvarkymas.

28. Sausgyslės siūlė.

29. Nervo siūlė.

30. Odos plastika vietiniais audiniais.

31. M. sternocleidomastoideus rezekcija.

32. Sausgyslės plastika.

33. Cierkumcizija, dorzumcija.

34. Sėklinio virželio ir sėklidės dangalų vandenės operacija.

35. Orchiopeksija.

7

36. Sėklidės ir jos ataugų užsisukimo operacijos.

Kaip ir daugelyje Europos bei Amerikos šalių, ruošiant vaikų chirurgus pirmuosius 1,5

metų jie mokosi pagrindinių chirurgijos ir jos šakų specialybių ir 0,5 metų pediatrijos. Kitus 3

metus mokosi įvairių vaikų chirurgijos šakų, tarp jų III ir IV metais - pagrindinių ir V –

specializuotų. Mūsų programa parengta pagal Lietuvos realijas, iš Europos šalių panašiausios į

ją trukme ir turiniu yra Šveicarijos, Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos vaikų chirurgų

ruošimo programos.

7. Studijų vykdymas

Vaikų chirurgijos rezidentūros studijos organizuojamos pirmus 1,5 metų VU MF įvairiose

chirurgijos profilio klinikose, kur rezidentai studijuoja chirurgijos pagrindus. Šios klinikos yra

4-se Vilniaus m. ligoninėse: Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje,

Santariškių klinikose, Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje ir Santariškių klinikų Centro

filiale. Likusius 3,5 m. jie studijuoja Vilniaus Universiteto vaikų ligoninėje: 0,5 metų pediatriją

– Pediatrijos centre (214 lovų, 7 įvairiaus profilio pediatrijos skyriai) ir 3 metus Vaikų

chirurgijos centre (202 lovos, 6 įvairiaus profilio vaikų chirurgijos skyriai). Šios mokymo

bazės yra geros, pakankamai įvairiaus profilio sudėtingų ligonių, operacijų, aukštos

kvalifikacijos specialistai. Vilniaus universiteto vaikų ligoninė – geriausia Respublikos vaikų

ligoninė.

Pradėdamas studijas rezidentas gauna rezidentūros programą, supažindinamas

pasirašytinai su 2003 LR Vyriausybės nutarimu Nr 1359, įstatymais ir SAM teisės aktais,

nustatančiais rezidento teises ir pareigas. Paskiriamas rezidento vadovas,su kuriuo rezidentas

dirba gydytojo asistento teisėmis visose ligoninėse. Sudaromas rezidento darbo planas

vieneriems metams įvairiose klinikose (darbo planai ir rezidentų vadovai keičiami kas metai,

pagal numatomų rezidentūros programoje ciklų profilį). Numatoma rezidento mokslinio darbo

tema visam rezidentūros laikotarpiui ir Vaikų ligų klinikos vedėjas skiria mokslinį vadovą. Juo

gali būti VU dėstytojas, turintis mokslinį laipsnį. Mokslinio darbo tema gali būti keičiama tik

suderinus su rezidentūros vadovu ir koordinatoriumi. Pagal numatytą programą daugiausia - 80% studijų laiko skiriama išmokti vaikų chirurgo

amato ir praktinių įgūdžių. Jie numatyti kiekvieno ciklo darbo plane (pobūdis ir kiekis) bei per

visą rezidentūros laikotarpį. Juos rezidentas įgyja praktiškai dirbdamas kasdien ir budėdamas

su rezidento vadovu, atlikdamas vadovo patikėtas ir paskirtas medicinines manipuliacijas.

Rezidentas budi per mėnesį ne mažiau kaip 48 val. drauge su budinčių chirurgų brigada

gydytojo asistento teisėmis, po budėjimo turi nedarbo dieną. Teorinėms studijoms skiriama iki 20% darbo laiko. Tai:

- seminarai (vienas 2 val. seminaras per savaitę),

-. paskaitų lankymas,

-. ligonių, operacijų aptarimai,

-. rezidentų naujos literatūros referavimas,

-. rytais gydytojų konferencijos (kasdien po 0,5 val),

- klinikinės ir patologo – anatominės konferencijos,

- med. draugijų posėdžiai, mokslinės konferencijos,

- savarankiškos studijos, neišeinant iš klinikos (klinikoje yra LR Med. bibliotekos filialas su

internetiniu tinklu), ruošiantis seminarams, operacijoms, referuoti literatūrą, moksliniam

pranešimui ir kt.

Visas šias teorines studijų formas ir kiekį bei praktinį darbą (kuruotus ligonius, atliktas bei

asistuotas operacijas, med. manipuliacijas, budėjimus) rezidentas pažymi savo rezidentūros

dienyne. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu.

Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.

Baigdamas rezidentūrą, rezidentas įvykdo visus numatytus programoje ciklus, išlaiko

visas numatytas įskaitas, suveda per visus 5 m. įgytus praktinius įgūdžius (atliktų ir asistuotų

manipuliacijų ir operacijų skaičių ir pobūdį), pateikia užbaigtą mokslinį darbą.

Minimalus programoje numatytų savarankiškų operacijų skaičius yra 500.

8

Atliktas mokslinis darbas gali būti apgintas pateikus paskelbtą mokslinį straipsnį

moksliniame žurnale (galima papildomai ir pranešimus mokslinėse konferencijose), arba

apgina jį vertinimo komisijoje.

Ją sudaro rezidentų vaikų chirurgų koordinatorius-Vaikų chirurgas centro vedėjas (VU

profesorius ar docentas), VU pedagogas ir rezidento vadovas. Ši komisija įvertina, ar

rezidentas įvykdė visą rezidentūros programą (ciklus, įskaitas, įgytų praktinių įgūdžių kiekį ir

kokybę bei atliktą mokslinį darbą). Jei rezidentas neturi paskelbęs mokslinio straipsnio, jis

pristato komisijai ir apgina mokslinio darbo teiginius ir rezultatus, jį įvertina recenzentas – jo

mokslinio darbo vadovas bei komisija. Komisija įvertina, ar rezidentas įvykdė visą

rezidentūros programą ir nusprendžia, ar jis gali laikyti baigiamąjį kvalifikacinį rezidentūros

egzaminą. Šio egzamino programoje yra klausimai iš visų per 5 m. studijuotų chirurgijos bei

vaikų chirurgijos šakų.

Šiam egzaminui VU Rektorius sudaro egzaminų komisiją iš 5-7 asmenų. Į ją privalo įeiti

vaikų chirurgijos ir pediatrijos specialybės pedagogais iš Vilniaus Universiteto ir Kauno

Medicinos universiteto (profesoriai ar docentai, minimum – mokslų daktarai), Sveikatos

apsaugos ministerijos konsultantas – vaikų chirurgas, MF dekanato atstovas, gali įeiti Lietuvos

vaikų chirurgų draugijos valdybos atstovas. Egzaminas vyksta pagal VU studijų taisykles raštu

ir žodžiu akla bilietų sistema. Biliete yra 7 klausimai iš visų vaikų chirurgijos šakų ir

rentgenograma. Vertinamos rezidento teorinės žinios ir praktinis pasirengimas, esant

netiksliems ar neaiškiems atsakymams, užduodant papildomus klausimus apie jo išmoktas

operacijas ar klinikines situacijas. Komisija atsakymus vertina 10 balų sistema, galutinis

pažymys nustatomas komisijos narių bendru sutarimu. Egzaminas yra išlaikytas, jei komisija

įvertina rezidento žinias ne mažiau kaip 5 balais. Galutinis pažymys ir rezultatas pranešami

rezidentui ir įrašomi į egzamino protokolą, kurį pasirašo visi komisijos nariai.

Išlaikius kvalifikacinį egzaminą, Vilniaus Universitetas išduoda rezidentui gydytojo vaikų

chirurgo profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, kuris suteikia teisę gauti licenciją.

8. Pedagoginis ir mokslinis personalas

Rezidentų vadovus parenka Vaikų chirurgijos centro vedėjas, atsižvelgdamas į jų

profesinę patirtį, mokslinę veiklą ir pedagoginius sugebėjimus. Jam rekomendavus, šie

kandidatai apsvarstomi Vaikų ligų klinikos posėdyje ir pateikę reikalingus dokumentus

(gyvenimo aprašymą, kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pažymą iš pagrindinės

darbovietės) teikiami VU rektoriui, kuris priima juos dirbti VU nepagrindinėse pareigose

rezidentuų vadovais vienerių metų laikotarpiui. Pradedant dirbti, Vaikų chirurgijos centro

vedėjas juos supažindina su jų pareigomis, atsakomybe, rezidentų mokymo tikslais,

programomis ir metodika.

Atrenkant rezidentų vadovus, minimalus darbo stažas pagal profesiją yra 5 m. mūsų

rezidentų vadovų jis daug didesnis; problemų parenkant juos praktiškai neturime, nes Vilniaus

universiteto vaikų ligoninėje yra daug gerų įvairių vaikų chirurgijos šakų specialistų, kurie

aktyviai dirba mokslinį darbą ir turi pedagoginio darbo patirties. Jų kvalifikacija gera. Jais

dirba praktiškai visų skyrių vedėjai, tas palengvina rezidentų darbo organizavimą, pvz.,

suteikiant jiems galimybę atlikti operacijas ar joms asistuoti. Šių vadovų charakteristikas žiūr.

3 priede. Rezidentų vadovai dirba su rezidentais cikle, atitinkančiame jų profesinę kvalifikaciją

(priedas 2.2). Jie moko rezidentus praktinio gydytojo vaikų chirurgo darbo, praktinių įgūdžių.

Problema juos įdarbinant viena – Vilniaus universitetas per mažai jiems atlygina už

atliekamą darbą.

Visus teorinius seminarus rezidentams praveda VU pedagogai – vaikų chirurgai

(profesoriai ar docentai) – žiūr. 2.1. priedą.

9. Programos aprūpinimas Vaikų chirurgų mokymo rezidentūroje bazės yra geros. Jos vyksta įvairiose chirurginio ir

pediatrinio profilio VU medicinos fakulteto klinikose (išvardinta p. 6) 5–se Vilniaus ligoninėse

(7 punktas). Šių .ligoninių ir klinikų lygis, aprūpinimas diagnostine – gydomąja aparatūra,

9

ligonių gausa ir įvairovė, atliekamos šiuolaikiškos operacijos bei aukšta chirurgų-rezidentų

vadovų profesinė kvalifikacija sudaro geras sąlygas rengti rezidentus vaikų chirurgus ir įgyti

jiems teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. 3 iš šių ligoninių yra Vilniaus universiteto ligoninės, 2

universitetinės.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninė yra geriausia Respublikos vaikų ligoninė, jos Vaikų

chirurgijos centre kasmet gydome per 10000 sergančių vaikų, atliekama beveik 5000 operacijų

(t.y., daugiau nei 1/3 operacijų, atliekamų vaikams Lietuvoje), gydomi ir operuojami

sudėtingiausi Respublikos torokaliniai, proktologiniai, onkochirurginiai, urologiniai,

ortopediniai ligoniai, naujagimiai dėl įgimtų anomalijų.

10. Išoriniai ryšiai

Panaši rezidentūra vyksta Kauno medicinos universitete. Vaikų chirurgų rengimo trukmė

bei programos turinys derinamas tarp VU ir KMU, daug kartų svarstyta Lietuvos vaikų

chirurgų draugijos konferencijose. Yra nedideli skirtumai tik atskirų ciklų apimtyje.

Vaikų chirurgijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos

universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. Į užsienio

universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas

Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs rezidentas savo rezidentūros vadovui pateikia

ataskaitą. Nepristatęs ataskaitos ar užtrukęs užsienyje ilgiau, nei patvirtinta Vilniaus

universiteto Rektoriaus įsakymu, rezidentas svarstomas Medicinos fakulteto taryboje ir

informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius.

11. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas

Studijų turinys nuolat yra ir bus koreguojamas, atsižvelgiant į:

- realias gydytojo vaikų chirurgo darbo funkcijas šiuo metu Lietuvoje,

- vertinant įvairių Europos šalių vaikų chirurgų funkcijas, kurios yra skirtingos

įvairiose šalyse ir priklauso nuo rezidentų rengimo trukmės bei sveikatos apsaugos

sistemų skirtingo finansavimo bei apmokėjimo gydytojams už darbą principų. Jau 5

metai ruošiame rezidentus pagal minimalią ES šių specialistų rengimo trukmę – 5 metų

studijų programa.

Taip pat programos turinys, mokymo metodika, dėstytojų kvalifikacija ir

rūpestingumas išsiaiškinami anoniminės rezidentų apklausos metu baigiantis mokslo

metams, aptariami su rezidentais bei jų vadovais. Vaikų chirurgijos centro vedėjas,

atsakingas už šių rezidentų darbo koordinavimą, koreguoja esamus trūkumus ir

parenka būsimuosius rezidentų vadovus kitiems metams. Praktinio darbo trūkumai

šalinami kasdieniam darbe.

Rezidentūros bazėse rezidentai dirba vyresnių patyrusių gydytojų – rezidentų

vadovų ir skyriaus vedėjų nuolatinėje priežiūroje, dirbdami jų asistentais, kaip numato

LR įstatymai ir teisės aktai.

Rezidentas skatinamas savarankiškam darbui ir studijoms.

Įgytas rezidento žinias, gebėjimus ir savarankiškumo laipsnį vertina ir

koreguoja:

1. Rezidento vadovas kasdienio praktinio darbo metu:

- kasdien vizituojant kuruojamus ligonius,

- juos aptardamas su rezidentu,

- budėjimų metu,

- skirdamas rezidentą demonstruoti ligonius rytinių gydytojų konferencijų metu,

- apklausiant rezidentą apie pasirengimą operacijai ar manipuliacijai,

- įvvertinant rezidento sugebėjimus ją atliekant,

10

- aptariant gydytojų ir rezidentų padarytas diagnostikos ar gydymo

klaidas, analizuojant jų priežastis ir būdus pašalinti.

2. Rezidentų vadovas ar VU pedagogas teorinių seminarų metu. Jų metu netikslumus

pastebi ir koreguoja ne tik jie, bet ir kiti seminare dalyvaujantys rezidentai.

3. Rezidento vadovas ar skyriaus vedėjas įvertina praktinį rezidento darbą kiekvieno

mėn. pabaigoje, įrašydamas į rezidento dienyną.

4. Vaikų chirurgijos centro vedėjas kiekvieną mėnesį įvertina rezidento bei jo vadovo

darbą skyriuje.

5. VU pedagogas (docentas ar profesorius) įskaitų metu (raštu ir žodžiu) po kiekvieno

programoje numatyto ciklo.

6. Pasibaigus rezidentūros metams komisija iš 3 asmenų: Vaikų chirurgijos centro

vedėjas, VU pedagogas ir rezidento vadovas, įvertina ar rezidentas įvykdė tų metų

rezidentūros programą. Vertiname:

- ar dirbo visuose programoje numatytuose cikluose, kaip dirbo,

- ar išmoko, kiek ir kokių operacijų ir med. manipuliacijų,

- kokį etapą padarė savo moksliniame darbe.

Teigiamai įvertinus, rezidentas peratestuojamas kitiems mokslo metams.

7. Rezidentūros baigiamojo kvalifikacinio egzamino komisija (žr. p.7).

Vaikų chirurgijos rezidentūros programa kas keli metai yra atnaujinama,

vertinama ir tvirtinama MF Taryboje . Nuo šių metų ji bus tvirtinama ir VU Senate,

VU Rektoriaus bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo

centre.

Už programos atnaujinimą atsakingas vaikų chirurgų rezidentūros koordinatorius.

12. Programos poreikis

Kadangi Lietuvos Respublikoje vaikai sudaro apie 1/4 gyventojų, o tik 1/3 rajono

ligoninių dirba vaikų chirurgai, pagal dabar SAM nustatytą tvarką bendrieji chirurgai

vaikų negydo, gydytojų vaikų chirurgų poreikis Respublikoje yra. Ta patvirtina ir SAM

analizuojami duomenys, kiek specialistų reikia ligoninėms: kasmet pageidaujama 3-5

vaikų chirurgai. SAM reguliuoja jų rengimą, kasmet skirdama po 1 valstybės

finansuojamą rezidentūros vietą VU ir KMU. Gydytojai vaikų chirurgai rengiami iš

medicinos gydytojų, baigusių internatūrą.

Gydytojų vaikų chirurgų rengimas, jo turinys derinami su Europos Parlamento

direktyvomis 93/16 EEC ir 2001/19/EC dėl diplomų pripažinimo Europos šalyse bei

UEMS Vaikų chirurgų rengimo direktyva D 9367/BJS, taip pat su Vokietijos,

Lenkijos ir kitų Europos šalių ruošimo programomis.

13. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija

Šiuo metu VU Vaikų ligų klinikoje Vaikų chirurgijos centre studijuoja 10

rezidentų vaikų chirurgų. Kiekvienais metais numatoma jų rengti po 1 rezidentą

valstybės finansuojamoje rezidentūroje.

Esant poreikiui, galėtume ruošti dar 2-3 vaikų chirurgus kasmet valstybės

nefinansuojamoje rezidentūroje.

11

14. Priedai

14.1. Ciklų programos

1. programa

1. Ciklo pavadinimas. – Bendroji chirurgija

2. Apimtis kreditais – 16 (4 mėn.)

3. Ciklo praktinė dalis valandomis 550 val.

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.

1 2 3

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12

13.

Aseptika ir antiseptika, jų principai ir metodai.

Chirurginių instrumentų ir tvarsliavos sterilizavimas.

Chirurgo rankų paruošimo būdai, metodika.

Operacinio lauko paruošimas.

Indikacijos operacijai, jų pagrindimas. Etiniai ir juridiniai

santykių su pacientais aspektai.

Operacijų rūšys (skubios, neskubios), jų sudėtingumo,

rizikos kriterijai.

Galimos operacijų ir pooperacinės komplikacijos, jų

prognozavimas ir prevencija.

Chirurginė operacijų technika: darbas rankomis,

instrumentais, aparatais.

Chirurginiai mazgai.

Darbo operacinėje bei operacijos organizacija, juridiniai

aspektai.

Pūlinių atvėrimo metodai (punkcija, incizija, drenavimas),

jų principai ir technika.

Pūlinių žaizdų ir pūlinių gydymo principai.

Hospitalinė infekcija, jos profilaktika, gydymo principai.

6

6

6

6

10

10

10

6

6

6

6

6

6

Iš viso 90

Praktiniai įgūdžiai:

1. Chirurginių instrumentų ir tvarsliavos sterilizavimas.

2. Saugoti ir paruošti chirurgo rankas operacijai.

3. Paruošti operacinį lauką.

4. Paimti įvairius bakteriologinius pasėlius ir juos įvertinti.

5. Zonduoti ir plauti skrandį.

6. Atlikti valomąją klizmą, įstatyti dujų vamzdelį.

7. Išmokti rišti chirurginius mazgus.

8. Išmokti formuluoti indikacijas operacijai.

9. Išmokti paaiškinti pacientui operacijos tikslą, priemones, eigą, galimą riziką,

komplikacijas ir pasekmes.

10. Išmokti perrišti pūlines žaizdas ir pūlinius.

11. Išmokti atlikti pūlinio punkciją ir evakuoti pūlius.

12. Išmokti atlikti pūlinio inciziją, drenuoti pūlinį, pašalinti drenus.

12

4. Ciklo – tikslas įsisavinti šuiolaikinės aseptikos ir antiseptikos, chirurginių

operacijų principus, įgyti pagrindinių chirurginių manipuliacijų praktinius įgūdžius.

Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis

vadovaujamas rezidentūros vadovo: jo kuruojamose palatose dalyvauja gydant

ligonius, aptariant jų diagnostikos bei gydymo taktiką, bendrose vizitacijose, atliekant

jiems įvairias medicininess manipuliacijas. Budi su chirurgų brigada. Jo

savarankiškumo laipsnį pavedant atlikti ar asistuoti įvairias med. manipuliacijas

nusprendžia rezidento vadovas ir už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai

studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus klinikoje esančioje Medicinos

bibliotekos filiale, juos aptaria ir diskutuoja su rezidento vadovu, aptardami konkrečius

ligonius vizitacijų, rytinių konferencijų ar teorinių seminarų metu.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.

1. Aseptika ir antiseptika, jų principai ir metodai: trumpa istorijos apžvalga,

apibrėžimas, egzogeninė ir endogeninė infekcija, operacinės ir tvarstymų

kambario darbo organizacija, chirurgo rankų paruošimas, vienkartinės

priemonės, antiseptinės priemonės, jų panaudojimo metodai.

2. Chirurginių instrumentų ir tvarsliavos sterilizavimas: chirurginių

instrumentų rūšys, operacinė tvarsliava, sterilizavimo metodai, aparatai.

3. Chirurgo rankų paruošimo būdai, metodika: chirurgo rankų apsauga,

mechaninis ir cheminis rankų paruošimo būdai, cheminės medžiagos.

4. Operacinio lauko paruošimas:operacinio lauko paruošimo būtinumas, būdai,

medžiagos.

5. Indikacijos operacijai, jų pagrindimas: indikacijų rūšys, kontraindikacijos

(absoliučios, santykinės).

6. Operacijų rūšys,jų sudėtingumo, rizikos kriterijai: skubios ir neskubios

operacijos, chirurgo pasirengimo ir operacijų sudėtingumo santykis, operacijų

rizikos aspektai.

7. Galimos operacijų ir pooperacinės komplikacijos, jų prognozavimas ir

prevencija: komplikacijų priežastys, ankstyvosios ir atokios komplikacijos,

komplikacijų prognozavimas, prevencija, komplikacijų gydymas.

8. Chirurginė operacijų technika: darbas rankomis, instrumentais, aparatais:

chirurginiai instrumentai, šiuolaikiniai chirurginiai aparatai, jų panaudojimo

galimybės.

9. Chirurginiai mazgai: chiruginių mazgų rūšys, mazgų užrišimo būdai, technika.

10. Darbo operacinėje bei operacijos organizacija, juridiniai aspektai:

operacinės darbo principai, funkcijų pasiskirstymas, juridinė atsakomybė.

11. Pūlinio atvėrimo metodai (punkcija, incizija, drenavimas), jų principai ir

technika: operacinio lauko paruošimo ypatybės, pjūvių kryptis, operacijos

instrumentai, drenavimo rūsys ir ypatumai.

12. Pūlinių žaizdų ir pūlinių gydymo principai: pūlinių žaizdų rūšys, drenavimo

būtinumas, antibakterinio gydymo pagrindimas.

13. Hospitalinė infekcija, jos profilaktika, gydymo principai: hospitalinės

infekcijos epidemiologija, profilaktikos priemonės, gydymo ypatybės.

6. Dalykas privalomas

7. Rekomenduojama literatūra:

13

1. Bendroji chirurgija diagramomis, schemomis ir lentelėmis: (Mokymo metod.

priemonė) /Kauno Medicinos inst., Parengė V.Vaškelis – V., LTSR sveikatos

apsaugos m-ja, 1985. –127 p.

2. Bendrosios chirurgijos praktikos darbai: (Mokymo metod. priemonė) /Kauno

Medicinos inst., Parengė V.Vaškelis ir kt. – V., LTSR sveikatos apsaugos m-ja,

1986. –135 p.

3. Gaidamonis E. ir kt. Pilvo organų trauma. – Klaipėda, 1995. – 97 p.

4. Sučila A., Sučila M. Ūminės chirurginės pilvo ligos. – V., Mokslas, 1987. – 190 p.

5. Urgentinė chirurgija (J.Brėdikis, L.Klumbys, Č.Sinkevičius ir kt.). – V., Mokslas,

1987. – 339 p.

6. Principles of surgery / Ed. Seymour J.Schrvara et al. – New york etc., 1994. Vol. I.,

II. 2074 p.

7. Schmitt W., Hartig W. Allgemeine Chirurgie / Hrsg. W.Schmitt u.a. – Leipzig :

Barth, 1985. – 783 S.

8. Chirurgie der Infectionen / Hrag von Wschmitt u.a. – Leipzig, 1991. – 768 p.

9. Davis J.H. Clinical surgery. St. Lovis etc.: Mosby. 1987. Vol. 1., 2.

10. General surgery at the district hospital / NHO, Ed. By John Cook et al. – Geneva:

NHO, 1988. – 231 p.

11. Herzog H. Poliklinische Chirurgie. – Jena: Fischer, 1981. – 508 S.

12. Hill G.J. Outpatient surgery. – Philadelphia etc., 1980. – 1457 p.

13. Unfallchirurgie / Hrsg. Von L.Hecht. – Erlangen: Straube, cop. 1980. – 120 p.

14. Gostiščev V.K. Obščaja chirurgija: Učebnik dlia stud. med. vuzov (rusų kl.).- M.,:

Medicina, 1998. – 574 p.

8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas

kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo

pabaigoje raštu ir žodžiu.Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas

pažymi savo rezidentūros dienyne; kuruotus ligonius, atliktus ir stebėtus diagnostikos

– gydomasiąs manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas,

perskaitytą literatūrą, budėjimus. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu

įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį

įvertinimą 10 balų sistema įrašo į rezidento dienyną.

9. Rezidentūros bazė – VUGPL Bendrosios chirurgijos klinika

10. Rezidentūros vadovas – doc. Juozas Stanaitis (žr. priedą 14-2. 1)

2. programa

1. Ciklo pavadinimas. – Ortopedija-traumatologija, plastinė ir atstatomoji

chirurgija



Eil.

Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,

val.

1.

2.

3.

4.

5.

Traumatologinio ligonio tyrimo metodika

Kaulų lūžių ir sužalojimų klasifikacijos principai

Bendrieji traumuotų ligonių organizmo pakitimai

Pirmoji medicinos pagalba traumuotiems ligoniams

Gydomosios imobilizacijos principai ir metodai

6

10

6

6

6

14

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

Žaizdos

Kaulų lūžiai

Kaulų lūžiai

Kaulų lūžių konsolidacija

Ortopedinio ligonio ištyrimas

Konservatyvus optopedinių ligonių gydymas

Ortopediniės operacijos

Įgimti ir įgyti galūnių defektai

Sąnarių protezavimas

Plastinės chirurgijos principai ir metodai

Atstatomoji chirurgija

Mikrochirurginė technika

Galūnių ir jų atskirų segmentų replantacija ir rekonstrukcija

Kitų organų replantacija ir rekonstrukcija

Veido rekonstrukcinės operacijos

6

6

6

6

6

6

10

6

10

6

6

6

6

6

6

Iš viso 132


1. Transportinė kaulų lūžių imobilizacija įvairiais metodais.

2. Uždėti bei nuimti gipso tvarstį, gipso longetę.

3. Atstatyti išnirusį sąnarį (uždara repozicija).

4. Diagnozuoti kaulų lūžį pagal klinikinius požymius.

5. Diagnozuoti kaulų lūžį pagal rentgenologinius požymius, įvertinti dislokacijas.

6. Atlikti skeletinį tempimą.

7. Atlikti pirminį chirurginį odos – poodžio žaizdų sutvarkymą.

8. Atlikti kelio sąnario punkciją.

9. Ligonių su ortopedinėmis anomalijomis klinikinio tyrimo metodika (statikos,

eisenos, judesių apimties, deformacijų dydžio matavimas ir įvertinimas ir kt.).

10. Kosmetiniai pjūviai.

11. Kosmetinės siūlės.

12. Sausgyslės siūlė.

13. Nervo siūlė.

4. Ciklo – tikslas įsisavinti šiuolaikiškus traumų diagnostikos ir gydymo

principus.įgyti diagnostikos, pirmos med. pagalbos, gyvavimo technikos ir

nesudėtingų operacijų įgūdžių.

Studijų metodai.Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis










1. Traumatologinio ligonio tyrimo metodika: tyrimo metodai, jų seka.

15

2. Kaulų lūžių ir sužalojimų klasifikacijos principai: traumos sunkumo įvertinimas

ir baigties prognozavimas, politrauma.

3. Bendrieji traumuotų ligonių organizmo pakitimai: trauminis šokas, riebalų

embolija, trauminės toksikozės ir suspaudimo sindromai.

4. Pirmoji medicinos pagalba traumuotiems ligoniams: organizacija, principai ir

metodai, transportinė imobilizacija.

5. Gydomosios imobilizacijos principai ir metodai: indikacijos gipsavimui,

gipsavimo technika, kontrolė.

6. Žaizdos: jų chirurginio gydymo principai ir metodai, anaerobinės infekcijos

profilaktika.

7. Kaulų lūžiai: klinikinė simptomatika ir diagnostika.

8. Kaulų lūžiai: indikacijos ir kontraindikacijos atvirai kaulų lūžių repozicijai, jos

metodai.

9. Kaulų lūžių konsolidacija: jos laipsnio įvertinimas, osteogenezės stimuliacija,

traumuotų ligonių reabilitacija.

10. Ortopedinio ligonio ištyrimas: principai ir metodai.

11. Konservatyvus ortopedinių ligonių gydymas: indikacijos ir metodai.

12. Ortopedinės operacijos: tikslai, rūšys, metodai.

13. Įgimti ir įgyti galūnių defektai: protezavimo principai ir metodai.

14.Sąnarių protezavimas: indikacijos sąnarių protezavimui, jo metodai.

15. Plastinės chirurgijos principai ir metodai: kosmetiniai pjūviai, siūlės.

16. Atstatomoji chirurgija: principai ir metodai.

17. Mikrochirurginė technika: jos panaudojimas susiuvant kraujagysles, nervus ir kt.

18. Galūnių ir jų atskirų segmentų replantacija ir rekonstrukcija: indikacijos,

operacijų metodai ir technika.

19. Kitų organų replantacija ir rekonstrukcija: indikacijos, operacijų metodai ir

technika.

20. Veido rekonstrukcinės operacijos: operacijų metodai.



1. Traumatologija (A.Petrulis ir kt.). V., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. –

321 p.


3. Herzog H. Poliklinische Chirurgie. – Jena: Fischer, 1981. – 508 S.

4. Hill G.J. Outpatient surgery. – Philadelphia etc., 1980. – 1457 p.

5. Oxford handbook of operative surgery /Ed. By G.R.Mc Latchie, D.J.Leaper. –

Oxford etc., 1996. – 721 p.

6. Vitkus M. Odos defektų plastikos principai ir rekonstrukcinė rankos chirurgija.

Metod. nurod. – V.: VU l-kla, 1995. – 64 p.

7. Plastic and reconstructive surgery. Ed. By Jan F.K.Muir. – London etc.:

Bailiere tindall, cop. 1986. 173 p.

8. Aesthetic laser surgery: (Videorecording book) Brooke R.Seckel. – Boston

etc.: Little, 1996. 162 p. videocasette.






16


įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias per įskaitą ir

galutinįįvertinimą 10 balų sistema įrašo į rezidento dienyną.

9. Rezidentūros bazė – VUGPL Ortopedijos-traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinika.

10. Rezidentūros vadovas – doc. Manvilius Kocius (žr. priedą 14-2. 1)

3 programa

1. Ciklo pavadinimas. – Abdominalinė chirurgija ir urologija



Eil.


val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

Ūminis apendicitas

Žarnų nepraeinamumas

Išvaržos, įstrigusi išvarža

Peritonitas

Tulžies pūslės, latakų ir kasos ūminės ligos.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės ir navikų

komplikacijos.

Uždaros ir atviros pilvo ertmės traumos.

Gerybiniai ir piktybiniai žarnų navikai, moterų lytinių

organų navikai

Videolaparoskopinės operacijos

Ligonio urologinio tyrimo metodai

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Inkstų ir šlapimo takų akmenligė.

Inkstų ir šlapimo takų traumos

Inkstų, šlapimo takų ir vyrų lytinių organų navikai

6

10

10

6

10

10

6

6

10

6

6

6

6

10

Iš viso 108


1. Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas.

2. Rektoromanoskopija.

3. Apendektomija – nekomplikuotas apendicitas.

4. Hernijorafija - nekomplikuota išvarža.

5. Venų preparavimas, venesekcija.

6. Kateterizuoti šlapimo pūslę.

7. Išmokti gydyti inkstų kolitą.

4. Ciklo tikslas – įsisavinti ūminių chirurginių pilvo ertmės ligų ir dažniausių

urologinių ligų diagnostikos ir gydymo principus, įgyti nesudėtingų manipuliacijų

ir operacijų įgūdžių.



17









1. Ūminis apendicitas: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,

gydymo taktika, operacijų technika, pooperacinis gydymas.

2. Žarnų nepraeinamumas: klasifikacija, klinika, diagnostika, diferencinė

diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas, operacijų būdai ir technika,

pooperacinis gydymas.

3. Išvaržos, įstrigusi išvarža: anatomija ir išvaržų formos, klinika, diagnostika,

diferencinė diagnostika, gydymo taktika, operacijų būdai, galimos komplikacijos.

4. Peritonitas: priežastys, klasifikacija, klinika, diagnostika, chirurginio gydymo

taktika, operacijų technika, drenavimo būdai, komplikacijų diagnostika ir gydymas.

5. Tulžies pūslės, latakų ir kasos ūminės ligos: jų klinika, diagnostika, gydymo

taktika, operacijų technika: ūminis cholecistitas, cholecistopankreatitas, tulžinis

peritonitas, ūminis pankreatitas.

6. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės ir navikų komplikacijos: jų klinika,

diagnostika, chirurginio gydymo principai, operacijų technika: prakiurusi opa, navikai,

opinės kilmės kraujavimai, navikinės kilmės kraujavimai.

7. Uždaros ir atviros pilvo ertmės traumos: jų klinika, diagnostika, chirurginio

gydymo taktika, operacijų metodai, komplikacijos.

8. Gerybiniai ir piktybiniai žarnų navikai, moterų lytinių organų navikai: jų

klinika, diagnostika, gydymo taktika, operacijų metodai.

9. Videolaparoskopinės operacijos: Indikacijos ir kontraindikacijos laparoskopinėms

operacijoms, jų metodai, galimos komplikacijos.

10. Ligonio urologinio tyrimo metodai: rentgenokontrastiniai, radioizotopiniai,

ultragarsiniai, KT ir kt.

11. Lėtinis inkstų nepakankamumas: inkstų transplantacijos etiniai ir juridiniai

aspektai, indikacijos, transplantacijos principai ir metodai.

12. Inkstų ir šlapimo takų akmenligė: klinika, diagnostika, gydymo principai ir

metodai.

13. Inkstų ir šlapimo takų traumos: jų diagnostika, gydymo principai.

14. Inkstų, šlapimo takų ir vyrų lytinių organų navikai: jų diagnostika, gydymo

principai ir metodai.



1. Urgentinė chirurgija (J.Brėdikis, L.Klumbys, Č.Sinkevičius ir kt.). – V.,

Mokslas, 1987. – 339 p.


3. Principles of surgery / Ed. Seymour J.Schrvara et al. – New york etc., 1994.

Vol. I., II. 2074 p.

4. Schmitt W., Hartig W. Allgemeine Chirurgie / Hrsg. W.Schmitt u.a. – Leipzig :

Barth, 1985. – 783 S.

18

5. Spezielle Chirurgie: Lehrbuch fur Studierende und Arzte: In 2 Banden / Hrsg.

von H.J.Serfling et al. – Leipzig: Barth, 1990. – 999 S.

6. Principles of laparoscopic surgery / Ed. Maurice E.A. et al. – New York etc.,

1995. – 852 p.

7. Laparoscopic surgery: An atlas for gen. Surgeons / Ed. By G.C.Vitale et al. –

Philadelphia, 1995. – 260.

8. Zollinger R., Zollinger R. Atlas chirurgičeskich operacij (rusų kl.). – M. 1996.

– 436 p.

9. Kliničeskaja chirurgija: Sprav. Rukovodstvo dlia vračei (rusų kl.) Alzimirov

V.A. I dr. – M.: Medicina, 1988. – 634 p.









9. Rezidentūros bazė –Vilniaus universitetinė lig. „Santariškių klinikos“ Pilvo

chirurgijos bai nefrourologijos centrai

10. Rezidentūros vadovas – prof. Kęstutis Strupas (žr. priedą 14-2. 1)

4. programa.

1. Ciklo pavadinimas. – Neurochirurgija ir neuroangiochirurgija



Eil.

Nr. Temos pavadinimas Teorinė

dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Kaukolės kaulų lūžiai

Galvos smegenų trauma, cerebralinė koma

Neurochirurginė urgentinė galvos smegenų kraujagyslių

patologija (aneurizmos, insultai, embolijos, spontaninė

subarachnoidinė hemoragija)

Galvos smegenų navikai, abscesai, cistos, parazitinės ligos

Nugaros smegenų trauma, insultai, navikai, diskų išvaržos,

spondilolistezė

Periferinių nervų pažeidimas

10

10

10

10

10

10

Iš viso 60


1. Įvertinti galvos ir stuburo rentgenogramas, diagnozuoti kaulų lūžius.

2. Atlikti juosmeninę punkciją.

3. Išmokti pagal klinikinius ir neurologinius požymius diagnozuoti subduralines ir

epiduralines hematomas, centrinį ir periferinį paralyžių.

19

4. Ciklo tikslas–įsisavinti galvos ir nugaros smegenų traumų, navikų ir insultų

diagnostikos ir gydymo principus, įgyti praktinių įgūdžių diagnozuojant šią patologiją.











1. Kaukolės kaulų lūžiai: rūšys, lokalizacijos ypatybės, diagnostika, hematomų rūšys,

gydymo principai, impresinių lūžių gydymas.

2. Galvos smegenų trauma, cerebralinė koma: galvos smegenų kompresijos klinika,

diagnostika, gydymas.

3. Neurochirurginė urgentinė galvos smegenų kraujagyslių patologija

(aneurizmos, insultai, embolijos, spontaninė subarachnoidinė hemoragija): jų


4. Galvos smegenų navikai, abscesai, cistos, parazitinės ligos: jų diagnostika,

gydymas.

5. Nugaros smegenų trauma, insultai, navikai, diskų išvaržos, spondilolistezė: jų


6. Periferinių nervų pažeidimas: jo diagnostika, gydymas.



1. Traumatologija (A.Petrulis ir kt.). V., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. –

321 p.


Mokslas, 1987. – 339 p.



Vol. I., II. 2074 p.





Oxford etc., 1996. – 721 p.


– 436 p.





20







9. Rezidentūros bazė –VUGPL – Neuroangiochirurgijos centras.

10. Rezidentūros vadovas – prof. Egidijus Barkauskas (žr. priedą 14-2. 1)

5. programa

1. Ciklo pavadinimas. – Krūtinės, širdies ir kraujagyslių chirurgija



Eil.


val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

1. Struma

2. Pūlinės plaučių ir pleuros ligos, plaučių tuberkuliozė

3. Kvėpavimo sistemos organų navikai

4. Kiti krūtinės navikai: krūtinės ląstos, krūties

5. Krūtinės ląstos uždara trauma ir atviri sužeidimai

6. Ligonių su įgimtomis ir įgytomis širdies ydomis tyrimo

metodai

7. Įgimtos širdies ydos

8. Dažniausios vaikų įgimtos širdies anomalijos

9. Ūminis pūlinis perikarditas

10. Uždaros ir atviros širdies traumos

11. Širdies vožtuvų protezavimas, širdies transplantacija

12. Kraujotakos tyrimo metodai

13. Ūminė galūnių ir organų išemija

14. Lėtinės arterijų ligos

15. Lėtinės venų ir limfagyslių ligos

16. Kraujagyslių sužeidimai

17. Kraujagyslių ir limfinės sistemos navikai

6

6

6

6

10

6

6

6

6

6

10

6

6

6

6

6

6

Iš viso 110


1. Atlikti pleuros ertmės punkciją.

2. Drenuoti pleuros ertmę.

3. Išmokti palpuoti skydliaukę, limfmazgius, krūtis, įvertinti patologiją, esančią juose.

4. Išmokti rentgenologiškai diagnozuoti pūlines plaučių ir pleuros ligas bei jų

komplikacijas, krūtinės ląstos navikus.

5. Išmokti kliniškai ištirti vaiką, turintį širdies ydą, įvertinti jo EKG pokyčius.

6. Įvertinti rentgenologinius pokyčius ligoniams, turintiems širdies ydą ar perikarditą.

21

7. Ištirti kraujotaką klinikiniais metodais ir ultragarsiniu dopleriniu tyrimu.

8. Stabdyti kraujavimą įvairiais metodais.

9. Atlikti paviršinių venų varicektomiją.

4. Ciklo tikslas –išmokti krūtinės ląstos ir širdies bei kraujagyslių ligų, navikų ir

traumų diagnostikos ir gydymo principų įgyti praktinių įgūdžių jos diagnozuojant ir

atliekant nesudėtingas manipuliacijas bei operacijas.











1. Struma: diagnostika, gydymo principai ir metodai.

2. Pūlinės plaučių ir pleuros ligos, plaučių tuberkuliozė: indikacijos chirurginiam

gydymui ir jo metodai.

3. Kvėpavimo sistemos organų navikai: jų diagnostika, chirurginis gydymas.

4. Kiti krūtinės navikai (krūtinės ląstos, krūties): jų diagnostika, chirurginis

gydymas.

5. Krūtinės ląstos uždara trauma ir atviri sužeidimai: diagnostika, chirurginio

gydymo principai ir metodai.

6. Ligonių su įgimtomis ir įgytomis širdies ydomis tyrimo metodai: klinikinis,

funkcinė diagnostika, ultragarsinis, rentgenokontrastinis ir kt.

7. Įgimtos širdies ydos: klasifikacija, jų gydymo taktika, indikacijos ir terminai

chirurginėms operacijoms, jų principai.

8. Dažniausios vaikų įgimtos širdies anomalijos: neužakęs Botalo latakas, defektai

tarp prieširdžių, skilvelių, Fallot tetrada, stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir kt., jų

diagnostika ir gydymo taktika.

9. Ūminis pūlinis perikarditas: jo etiopatogenezė, diagnostika, gydymas.

10. Uždaros ir atviros širdies traumos: hemopericardium, jų diagnostika, gydymo

principai.

11. Širdies vožtuvų protezavimas, širdies transplantacija: indikacijos, principai ir

metodai.

12. Kraujotakos tyrimo metodai: klinikinis, ultragarsinis, rentgenokontrastinis ir kt.

13. Ūminė galūnių ir organų išemija: jos diagnostika, gydymas.

14. Lėtinės arterijų ligos: jų diagnostika, gydymas, komplikacijos, amputacijų

principai.

15. Lėtinės venų ir limfagyslių ligos: jų diagnostika, gydymo principai ir metodai.

16. Kraujagyslių sužeidimai: jų diagnostika, chirurginio gydymo metodai.

17. Kraujagyslių ir limfinės sistemos navikai: jų diagnostika, gydymas.



22


Mokslas, 1987. – 339 p.


Vol. I., II. 2074 p.





6. Urschel C. et al. Atlas of thoracic surgery. – New York etc.: Churchill

Liwingstone, 1995. – 238 p.


Oxford etc., 1996. – 721 p.


– 436 p.











9. Rezidentūros bazė –VU Krūtinės chirurgijos, širdies chirurgijos ir kraujagyslių

chirurgijos centrai

10. Rezidentūros vadovai – prof. R.Janilionis, prof. V.Sirvydis, prof. V.Triponis (žr.

priedą 14-2. 1)

6. programa

1. Ciklo pavadinimas. – Pediatrija



Eil.

Nr.

Temos pavadinimas Teorinė

dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

VUVL I pediatrijos skyriuje (diagnostikos)

Vaiko amžiaus periodai

Vaikų mityba ir higiena

Vaikų klinikinio tyrimo metodika

Vaikų infekcinės ligos

Geltos

Hepatosplenomegalija

4

4

4

4

4

4

23

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

1.

2.

3.

4.

5

1.

2.

3.

4.

.5.

6.

7.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

RUVL II pediatrijos skyriuje (žarnyno infekcijų ir

neurologijos).

Šigeliozė

Salmoneliozė

Kiti infekcinės kilmės viduriavimai

Neinfekcinės kilmės kūdikių ir vaikų viduriavimas

Vaikų neurologinio tyrimo ypatybės

Cerebriniai vaikų paralyžiai

Epilepsija

Įgimtos anomalijos ir jų pasekmės

Vaikų neurozės

VUVL III pediatrijos skyriuje (onkohematologijos).

Mažakraujystė

Hemoblastozės

Trombocitopenijos

Hemoraginis vaskulitas

Hemofilija ir kitos koagulopatijos

VUVL IV pediatrijos skyriuje (kvėpavimo organų ligų ir

neuroinfekcijų).

Ūmi virusinė infekcija

Ūminis bronchitas, laringotracheitas, obstrukcinis bronchitas

Ūminis meningitas ir encefalitas

Ūminė pneumonija

Lėtinis bronchitas ir pneumonija

Kitos ūminės ir lėtinės kvėpavimo takų ligos

Infekcinės kvėpavimo takų ligos (kokliušas, difterija, tbc ir kt.)

5. RVUVL V pediatrijos skyriuje (nefrologija,

gastroenterologija, kardioreumatologija).

Ūminis ir lėtinis glomerulonefritas, lipoidinė nefrozė

Paveldimosios tubulopatijos ir nefropatijos

minis ir lėtinis inkstų nepakankamumas

Ūminis gastritas, lėtinis gastroduodenitas, opaligė

Tulžies pūslės ir latakų ligos. Lėtinis hepatitas. Kepenų cirozė

Malabsorbcijos sindromas

Cukrinis diabetas

Įgimtos širdies ydos:

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai

Širdies veiklos nepakankamumas

Reumatas, jo pasekmės

Difuzinės jungiamojo audinio ligos

6. VUVL Naujagimių ir neišnešiotų naujagimių skyriai

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

24

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7

.8.

9.

10.

Naujagimių brandumas, maitinimas ir slauga

Gimdymo traumos

Kvėpavimo sutrikimo sindromas

Hemoraginė naujagimių liga

Naujagimių odos ir poodžio ligos

Intrauterininė infekcija

Naujagimių pneumonija

Naujagimių geltos

Neišnešioti naujagimiai

Naujagimių reanimacija ir intensyvioji terapija.

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

Iš viso 196

Praktiniai įgūdžiai: (1)

1. Išmokti įvertinti vaiko fizinį išsivystymą.

2. Išmokti apskaičiuoti kūdikio dietą ir maisto kaloringumą.

3. Išmokti įvertinti įvairaus tipo bėrimus odoje.

4. Išmokti palpuoti ir įvertinti periferinius limfmazgius, kepenis, blužnį.


1. Išmokti įvertinti normalią ir patologinę koprogramą.

2. Išmokti paimti išmatas pasėliui ir įvertinti jo rezultatus.

3. Išmokti įvertinti vaiko psichomotorinį išsivystymą.

4. Išmokti neurologiškai ištirti ligonį klinikiniais metodais.


1. Išmokti vertinti periferinio kraujo tyrimą, mielogramą, koagulogramą.

2. Išmokti atlikti kaulų čiulpų punkciją (sternalinę, iš klubakaulio).

Praktiniai įgūdžiai (4)

1. šmokti paimti pasėlius iš nosiaryklės kokliušui, difterijai ir kt.

2. Išmokti auskultuoti, perkutuoti plaučius ir įvertinti duomenis.

3. Išmokti ištirti plaučių funkciją.

4. Išmokti atlikti fizinio krūvio mėginį.

5. Išmokti priekinės nosies tamponados kraujuojant iš nosies.

6. Išmokti įvertinti krūtinės ląstos rentgenogramas.

7. Išmokti atlikti juosmeninę punkciją.


1. Išmokti įvertinti kiekybinių mikroskopinių šlapimo tyrimų rezultatus.

2. Išmokti paimti šlapimą bakteriologiniam tyrimui ir įvertinti jo rezultatus.

3. Išmokti apskaičiuoti ir atlikti parenterinį vaiko maitinimą.

4. Išmokti atlikti valomąją klizmą.

5. Išmokti parengti ligoni instrumentiniam ir rentgenologiniam virškinamojo trakto

tyrimui.

6. Išmokti įvertinti skrandžio sulčių, pH – metrijos ir duodeninio zondavimo

rezultatus.

7. Išmokti auskultuoti, perkutuoti širdį ir įvertinti duomenis.

8. Išmokti registruoti ir įvertinti EKG.

9. Išmokti vaikams matuoti arterinį kraujospūdį.

25

10. Išmokti kliniškai ištirti sąnarius.


1. Išmokti įvertinti fizinį, morfologinį ir neurologinį naujagimio brandumą.

2. Išmokti slaugyti naujagimį ir neišnešiotą naujagimį.

3. Išmokti zonduoti naujagimio stemplę ir skrandį ir maitinti jį pro zondą.

4. Išmokti įvertinti naujagimio kraujo (klinikinius ir biocheminius), šlapimo bei

smegenų skysčio tyrimus.

4. Ciklo tikslas – išmokti įvairių naujagimių ir vaikų ligų diagnostikos metodų ir

gydymo principų, įgyti praktinių įgūdžių vertinant vaiko fizinę ir psichinę brandą, jį

matant, to ištiriant klinikiniais metodais.










5.Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.

VUVL I pediatrijos skyriuje (diagnostikos)

1. Vaiko amžiaus periodai: fizinė raida, morfofiziologiniai ypatumai, amžiaus

periodai.

2. Vaikų mityba ir higiena: kūdikių ir sveikų vaikų mityba ir higiena, gydomosios

dietos.

3. Vaikų klinikinio tyrimo metodika: inspekcija, perkusija, palpacija, auskultacija.

4. Vaikų infekcinės ligos: tymai, skarlatina, raudonukė, vėjaraupiai, parotitas, jų

epidemiologija, diagnostika ir gydymas.

5. Geltos: jų diferencinė diagnostika, epidemiologiniai, klinikiniai, laboratoriniai

diagnostikos kriterijai, gydymas.

6. Hepatosplenomegalija: jų priežastys, diagnostika ir diferencinė diagnostika,

gydymas.

2. RUVL II pediatrijos skyriuje (žarnyno infekcijų ir neurologijos).

1. Šigeliozė: jos formos, klinika, diagnostika, gydymas.

2. Salmoneliozė: klinika, diagnostika, gydymas.

3. Kiti infekcinės kilmės viduriavimai: jų diagnostika, gydymas.

4. Neinfekcinės kilmės kūdikių ir vaikų viduriavimas: jo priežastys, diagnostika,

gydymas.

5. Vaikų neurologinio tyrimo ypatybės: klinikinio, sonoskopinio, rentgenologinio

tyrimo savitumai.

6. Cerebriniai vaikų paralyžiai: klinikinis ištyrimas, chirurginio gydymo galimybės.

7. Epilepsija: klinikinis ištyrimas, diferencinė diagnostika, gydymas.

8. Įgimtos anomalijos ir jų pasekmės: (mikrocefalija, hidrocefalija, Dauno liga,

kraniostenozė ir kt.).

9. Vaikų neurozės: priežastys, diagnostika, gydymas.

26

3. VUVL III pediatrijos skyriuje (onkohematologijos).

1. Mažakraujystė: jos priežastys, diferencinė diagnostika, gydymo principai ir

metodai.

2. Hemoblastozės: sisteminės ligos ir solitariniai navikai, jų diagnostika ir gydymo

principai.

3. Trombocitopenijos: jų priežastys, diferencinė diagnostika, gydymo pricipai.

4. Hemoraginis vaskulitas: jo diagnostika, gydymo principai.

5. Hemofilija ir kitos koagulopatijos: jų diagnostika, gydymo principai.

4. VUVL IV pediatrijos skyriuje (kvėpavimo organų ligų ir neuroinfekcijų).

1. Ūmi virusinė infekcija: jos įvairios formos, klinika, diagnostika, gydymas. Gripas.

2. Ūminis bronchitas, laringotracheitas, obstrukcinis bronchitas: jų klinika,


3. Ūminis meningitas ir encefalitas: jų priežastys, diagnostika, gydymas.

Neurotoksikozės sindromas.

4. Ūminė pneumonija: jos rūšys, klinika, diagnostika, gydymas.

5. Lėtinis bronchitas ir pneumonija: jų diferencinė diagnostika, priežastys, gydymo

principai. Tuberkuliozė.

6. Kitos ūminės ir lėtinės kvėpavimo takų ligos: tonzilitas, adenoidai, sinusitas ir kt.,

jų diagnostika, gydymas.

7. Infekcinės kvėpavimo takų ligos (kokliušas, difterija, tbc ir kt.): diagnostika,

gydymas.

5. RVUVL V pediatrijos skyriuje (nefrologija, gastroenterologija,

kardioreumatologija).

1. Ūminis ir lėtinis glomerulonefritas, lipoidinė nefrozė: diagnostika, gydymas.

2. Paveldimosios tubulopatijos ir nefropatijos: diagnostika, gydymas.

3. Ūminis ir lėtinis inkstų nepakankamumas: diagnostika, gydymas.

4. Ūminis gastritas, lėtinis gastroduodenitas, opaligė: diagnostika, gydymas.

5. Tulžies pūslės ir latakų ligos. Lėtinis hepatitas. Kepenų cirozė: diagnostika,

gydymas.

6. Malabsorbcijos sindromas: diagnostika, gydymas.

7. Cukrinis diabetas: diagnostika, gydymas.

8. Įgimtos širdies ydos: jų klasifikacija, diagnostika, indikacijos chirurginiam

gydymui.

9. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai: diagnostika, gydymas.

10. Širdies veiklos nepakankamumas: diagnostika, gydymas.

11. Reumatas, jo pasekmės: diagnostika, gydymas.

12. Difuzinės jungiamojo audinio ligos: diagnostika, gydymas.

6. VUVL Naujagimių ir neišnešiotų naujagimių skyriai

1. Naujagimių brandumas, maitinimas ir slauga: brandumo kriterijai, sveiko ir

sergančio naujagimio maitinimas, slauga.

2. Gimdymo traumos: galvos smegenų, vidaus organų, kaulų, minkštųjų audinių.

3. Kvėpavimo sutrikimo sindromas: rūšys, diagnostika, gydymas.

4. Hemoraginė naujagimių liga: diagnostika, gydymas.

5. Naujagimių odos ir poodžio ligos: diagnostika, gydymas.

27

6. Intrauterininė infekcija: diagnostika, gydymas.

7. Naujagimių pneumonija: diagnostika, gydymas.

8. Naujagimių geltos: diferencinė diagnostika, gydymas.

9. Neišnešioti naujagimiai: slaugos ir gydymo ypatybės.

10. Naujagimių reanimacija ir intensyvioji terapija.



1. Astrauskas V. ir kt. Cukrinis diabetas. – V., 1988.

2. Balevičienė G. Pūslinės ir pūslelinės odos ligos. - V., 1991.

3. Mencelis K., Basys V., Venckauskas A. Vaisiaus ir naujagimio ligos. – V., 1986.

4. Raugalė A. Klinikinė pediatrinė farmakologija. – V., 1987.

5. Raugalė A. Pediatrijos vaistų žinynas (receptūra). – V., “Gamta”, 1998.

6. Raugalė A. ir kt. Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija. – V., 1992.

7. Šimulis P. Vaikų kardiologija. – V., 1992.

8. Tilindienė N. Vaikų kraujo ligos. – V., 1990.

9. Vaikų ligos (red. A.Raugalė). – V., “Mokslas”, 1988.

10. Vasiliauskas B. Klinikinė alergologija. – V., 1991.

11. Vaikų ligos (rek. A.Raugalė). I, II, III t. V.,









9. Rezidentūros bazė –VUVL Pediatrijos centras

10. Rezidentūros vadovas – prof. P.Kaltenis (žr. priedą 14-2. 1)

7. programa

1. Ciklo pavadinimas. – Urgentinė abdominalinė vaikų chirurgija


3. Ciklo praktinė dalis valandomis 696 val

Eil.

Nr. Temos pavadinimas Teorinė

dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Vaikų chirurgijos ypatumai, raida, organizacija Lietuvoje.

Vaikų chirurgų kompetencija

Vaikų chirurgų darbo etiniai ir juridiniai aspektai.

Vaiko sergančio ūmine pilvo ertmės organų liga klinikinio tyrimo

metodika

Vaiko sergančio ūmine chirurgine liga pavyzdinė ligos istorija

Ultragarsiniai tyrimai

4

4

4

6

4

6

28

7.

8.

9.

10

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

Endoskopiniai tyrimai

Ligonių sergančių ūminėmis pilvo ertmės organų ligomis

parengimas operacijai.

Pilvo sienos išvaržos

Vaikų ūminis apendicitas

Vaikų ūminis apendicitas

Invaginacija

Sąauginis žarnyno nepraeinamumas

Vaikų peritonitai

Vaikų peritonitai

Pirminis peritonitas

Vaiko, kraujuojančio iš virškinimo trakto, tyrimų planas

Portalinė hipertenzija

Tulžies pūslės ir latakų diskinezija ir uždegimas

Vaikų pankreatitas

Pilvo ertmės cistos

Uždara pilvo trauma

Atvira pilvo organų trauma

6

4

6

4

4

4

6

4

4

4

4

4

4

4

4

6

4

Iš viso 104


1. Tirti pirštu pro tiesiąją žarną.

2. Valomoji klizma.

3. Skrandžio zondavimas ir skrandžio plovimas.

4. Herniorafija, esant neįstrigusioms pilvo sienos išvaržoms.

5. Išmokti konservatyviai gydyti įstrigusią išvaržą ir ją operuoti.

6. Išmokti konservatyviai gydyti žarnų invaginaciją ir operuoti (be žarnų rezekcijos).

7. Apendektomija vaikams dėl netrūkusio ir trūkusio apendicito, pilvo ertmės

sanavimas.

8. Laparotomija dėl įvairios kilmės peritonitų, pilvo ertmės sanavimas.

9. Laparotomija dėl sąauginio žarnų nepraeinamumo, sąaugų išdalinimas (be žarnų

rezekcijos).

10. Mekelio divertikulo pašalinimas (be žarnų rezekcijos).

4. Ciklo tikslas – įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūžių diagnozuojant ūmines

chirurgines ligas ir traumas bei pediatro taktika jas diagnozavus.

Studijų metodai. V Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis










29

1. Vaikų chirurgijos ypatumai, raida, organizacija Lietuvoje: vaikų chirurgijos

istorija, ištakos, savistovios specialybės atsiradimo būtinybė, vaikų chirurgijos skyriai

Lietuvoje, vaikų chirurginės pagalbos organizacija Lietuvoje.

2. Vaikų chirurgų kompetencija: vaikų chirurgo veiklos sritys, vaikų chirurgo norma

MN 61:1988 Gydytojas vaikų chirurgas.

3. Vaikų chirurgų darbo etiniai ir juridiniai aspektai: Hipokrato priesaika, Lietuvos

respublikos įstatymai, SAM įsakymai, įstaigų vadovų įsakymai, reglamentuojantys

vaikų chirurgo veiklą.

4. Vaiko sergančio ūmine pilvo ertmės organų liga tyrimo metodika: klinikinis ištyrimas, pagalbiniai diagnostikos būdai: tyrimas pirštu per tiesiąją žarną,

laboratoriniai, rentgeniniai, echoskopiniai tyrimai, jų diagnostinė vertė.

5. Vaiko sergančio ūmine chirurgine liga pavyzdinė ligos istorija: ligos istorijos

juridinė svarba, rašymo reikalavimai, saugojimas.

6. Ultragarsiniai tyrimai: indikacijos, galimybės, informatyvumas, vertė, pilvo ertmės

parenchiminių organų ir virškinimo trakto ligų bei traumų echoskopinė diagnostika.

7. Endoskopiniai tyrimai: fibroezofagogastroduodenoskopija, rektoromanoskopija,

kolonoskopija, indikacijos, ligonio parengimas, informatyvumas, laparoskopija,

indikacijos, technika, reikšmė.

8. Ligonių sergančių ūminėmis pilvo ertmės organų ligomis parengimas

operacijai: priešoperacinė pagalba, būtini laboratoriniai tyrimai, psichologinis ir

medikamentinis parengimas..

9. Pilvo sienos išvaržos: operacijų technika, metodo ir laiko parinkimas, galimos

komplikacijos, recidyvo priežastys; įstrigusios išvaržos gydymo principai.

10. Vaikų ūminis apendicitas: diagnostika, diferencinė diagnostika, ultragarsinės

diagnostikos galimybės, mažųjų vaikų apendicito ypatybės, diagnostinių klaidų

priežastys.

11. Vaikų ūminis apendicitas: apendektomija ir poapendektominės komplikacijos:

priežastys, profilaktika, diagnostika ir gydymas.

12. Invaginacija: kūdikių ir vyresnių vaikų invaginacijos patogenezės ir gydymo

skirtumai, diagnostikos klaidų priežastys.

13. Sąauginis žarnyno nepraeinamumas: pilvo ertmės sąaugų susidarymo priežastys,

sąauginė liga, sąauginis žarnyno nepraeinamumas, jo konservatyvus ir operacinis

gydymas, operacijų rūšys ir technika.

14. Vaikų peritonitas: peritonito patogenezė, rūšys, stadijos, pjūvio parinkimas,pilvo

ertmės sanacijos būdai, pilvo ertmės drenavimas, žarnyno motorikos atstatymo

priemonės.

15. Vaikų peritonitas: pooperacinės peritonito komplikacijos, jų priežastys, ankstyva

diagnostika, gydymas, profilaktika.

16. Pirminiai peritonitai: priežastys, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo

principai.

17. Vaiko, kraujuojančio iš virškinimo trakto, tyrimų planas: klinikinių,

laboratorinių, ultragarsinių bei endoskopinių tyrimų vertė, ligonio rengimas operacijai,

antihemoraginės priemonės, indikacijos operacijai.

18. Portalinė hipertenzija: diagnostika, indikacijos operacijai, operacijų rūšys ir

technika, kraujavimo iš stemplės venų stabdymas.

19. Tulžies pūslės ir latakų diskinezija ir uždegimas: echoskopijos ir endoskopijos

diagnostinė vertė, indikacijos operaciniam gydymui, cholecistektomija.

20. Vaikų pankreatitai: priežastys, formos, klinika, diagnostika, komplikacijos,

indikacijos operacijai ir jos technika, pooperacinės komplikacijos.

21. Pilvo ertmės cistos: rūšys, jų kilmė, cistų klinikiniai pasireiškimai, komplikacijos,

operacijų rūšys ir technika.

30

22. Uždara pilvo trauma: ertminių ir parenchiminių organų sužalojimų diagnostika,

pagalbiniai tyrimai, konservatyvus ir operacinis gydymas, diferencijuotas blužnies,

kepenų, inkstų sužalojimų gydymas.

23. Atvira pilvo ertmės organų trauma: jų klinikiniai požymiai, diagnostika,

chirurginio gydymo taktika, operacijų metodai, komplikacijos.



1. Gradauskas J. Vaikų peritonitai. – V., 1986. – 85p.

2. Gradauskas J. Vaikų chirurginių ligų semiotika ir diagnostika. V., 1988. – 56p.

3. Gradauskas J. Vaikų chirurgija. – V., Mokslas, 1989. – 270p.

4. Urmonas V., Rinkevičius S., Bagdzevičius R. Vaikų chirurginių ligų diferencinė

diagnostika. – Kaunas, 1991. – 56p.

5. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. Vilnius; VU leidykla, 2000. 51 p.

6. Kinderchirurgie: Diagnostik, Indikation, Therapie, Prognose/ Beg. Von M.Grob. –

Stuttgart, New York: Thieme, 1982. – 1170 S.

7. Kinderchirurgie fur die klinische Praxis/ Hrag. Von W.Ticher, K.Gdaniez. Leipzig:

Thieme, 1988. – 334p.

8. Aschraft K.W., Holder T.M. Pediatric Surgery. – Saunders Co, Philadelphia, 1993.

– 1062p.

9. Aschraft K.W., Holder T.M. Detskaja chirurgija (rusų kalba). T.1. – St. Peterburg,

1996. – 384p.

10. Waldschmidt J. Das acute Abdomen im Kindesalter. – Weinheim, 1990. – 1044p.

11. Bairov G.A. Sročnaja chirurgija detei (rusų kl.). – St. Peterburg, 1997. – 462p.

12. Isakov J.F. Pediatric surgery. – Moscow: Mir, 1989.

13. Isakov J.F. Chirurgičeskije bolezni u detei (rusų kl.). – Moskva, Medicina, 1988.









9. Rezidentūros bazė –VUVL Vaikų chirurgijos centras

10. Rezidentūros vadovas – doc. K.Trainavičius, G Breivienė (žr. priedą 14-2. 1)

8. Programa

1. Ciklo pavadinimas. – Pūlinė vaikų chirurgija


3. Ciklo praktinė dalis valandomis (272)val

Eil. Temos pavadinimas Teorinė

31

Nr. dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

Vaikų imuninė sistema ir jos ypatybės

Bendri pūlinių ligų gydymo principai

Paraproktitas ir pararektalinė fistulė

Landuonis rūšys

Ūminis hematogeninis osteomielitas.

Ūminis hematogeninis osteomielitas

Ūminis hematogeninis osteomielitas

Sepsis.

Sepsis.

6

6

4

6

6

6

4

6

4

Iš viso 48 val.


1. Pūlinių žaizdų perrišimas.

2. Pūlių evakuavimas iš odos – poodžio pūlinių: punkcija, incizija, drenažas.

3. Indikacijos pūliniū incizijoms, jų vietos parinkimas, pūlinių drenavimas.

4. Incizija sergant landuoniu.

5. Osteoperforacija, drenavimas sergant ūminiu osteomielitu.

6. Sąnarių punkcija, drenažas, lavažas sergant pūliniu artritu.

7. Nekrektomija sergant lėtiniu osteomielitu.







jiems įvairias medicinines manipuliacijas. Budi su chirurgų brigada. Jo







1. Vaikų imuninė sistema ir jos ypatybės: imunoglobulinų titro nustatymas,

nespecifinio imuniteto faktoriai pūlinių ligų sukėlėjų charakteristika, agresyvumo

mechanizmai hospitalinė infekcija.

2. Bendri pūlinių ligų gydymo principai: antibakterinių preparatų parinkimas

detoksikacinė terapija imunizacija pūlinių sanacijos būdai fizioterapija.

3. Paraproktitas ir pararektalinė fistulė: priežastys taktinės diagnostikos ir gydymo

klaidos ūminio ir lėtinio paraproktito gydymas.

4. Landuonis: rūšys ir gydymo metodai diagnostinių ir taktinių klaidų priežastys

landuonies komplikacijos.

5. Ūminis hematogeninis osteomielitas: diagnostinių klaidų priežastys diagnostikos

priemonės, jų nuoseklumas ir vertė.

32

6. Ūminis hematogeninis osteomielitas: patogenezinis, diferencijuotas, kompleksinis

ūminio hematogeninio osteomielito gydymas naujagimių – kūdikių osteomielito

ypatumai.

7. Ūminis hematogeninis osteomielitas: osteomielito chronizacijos ir komplikacijų

priežastys, rūšys, jų gydymas, atipinės osteomielito formos.

8. Sepsis: patogenezė, patomorfologija, sepsio diagnostika (klinikiniai, laboratoriniai

kriterijai, pagalbiniai diagnostikos būdai), sepsinis šokas.

9. Sepsis: kompleksinis sepsio gydymas, pūlinių ligų sanacijos būdai, DIK sindromo

patogenezė ir gydymas.



1. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Vaikų pūlinė chirurgija. - V., 1977m.

2. Gradauskas J. Vaikų chirurgija. – V., Mokslas, 1989. – 270p

3. Kinderchirurgie: Diagnostik, Indikation, Therapie, Prognose/ Beg. Von

M.Grob. – Stuttgart, New York: Thieme, 1982. – 1170 S.

4. Kinderchirurgie fur die klinische Praxis/ Hrag. Von W.Ticher, K.Gdaniez.

Leipzig: Thieme, 1988. – 334p.

5. Aschraft K.W., Holder T.M. Pediatric Surgery. – Saunders Co, Philadelphia,

1993. – 1062p.

6. Aschraft K.W., Holder T.M. Detskaja chirurgija (rusų kalba). T.1. – St.

Peterburg, 1996. – 384p.


8. Isakov J.F. Chirurgičeskije bolezni u detei (rusų kl.). – Moskva, Medicina,

1988.










9. Rezidentūros bazė –VUVL – Vaikų chirurgijos centras.

10. Rezidentūros vadovas – doc. K.Trainavičius (žr. priedą 14-2. 1)

9. programa

1. Ciklo pavadinimas. –Ambulatorinė vaikų chirurgija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1. Vaikų ūminiai pilvo skausmai 4

33

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

Ūminės chirurginės pilvo ertmės organų ligos

Nesunkios vaikų traumos

Odos – poodžio pūlinės ligos

Ūminis pūlinis limfadenitas.

Indikacijos hospitalizacijai sergant pūlinėmis odos – poodžio

ligomis.

Ūminiai artritai

Vaikų profilaktinės apžiūros

Vaikų dispanserizacija

6

6

6

4

4

6

4

4

Iš viso 44


1. Odos – poodžio žaizdų siūlė.

2. Žaizdų, pūlinių perrišimas.

3. Incizijos esant apynaginiam ir ponaginiam landuoniui.

4. Šunvočių gydymas.

5. Incizijos esant odos –poodžio abscesams, pūliniams limfadenitams.

6. Palpuoti sėklides, įvertinti jų lokalizaciją ir dydį.

7. Mokėti dokumentuoti ligonio apžiūros duomenis jo ambulatorinėje kortelėje.

8. Mokėti užpildyti ligonio dispanserinio sekimo kortelę.














1. Vaikų ūminiai pilvo skausmai: priežastys, diagnostika, diferencinė diagnostika.

2. Ūminės chirurginės pilvo ertmės organų ligos: diagnostika, vaikų chirurgo

taktika.

3. Nesunkios vaikų traumos: odos – poodžio žaizdos, nubrozdijimai, sumušimai,

raiščių patempimai, kaulų lūžiai bei dislokacijos ir kt. diagnostika, gydymo taktika.

4. Odos – poodžio pūlinės ligos: šunvotės, piktvotės, pūlinio, pūlyno diagnostika ir

gydymo taktika, veido šunvočių ypatumai, indikacijos hospitalizacijai.

5. Ūminis pūlinis limfadenitas: limfadenopatijų priežastys, diagnostika, observacijos

terminai, onkologinis budrumas, limfadenitų konservatyvus ir operacinis gydymas.

6. Indikacijos hospitalizacijai sergant pūlinėmis odos – poodžio ligomis:

hospitalizacijos medicininiai ir ekonominiai kriterijai.

7. Ūminiai artritai: diagnostika, pūlingų ir kitų sąnarių ligų diferencinė diagnostika,

vaikų chirurgo taktika.

34

8. Vaikų profilaktinės apžiūros: jų tikslai, vaikų chirurgo indėlis, šių apžiūrų

metodika.

9. Vaikų dispanserizacija: sergančių chirurginėmis ligomis dispanserizacijos tikslai,

principai, metodika.



1. Gradauskas J. Vaikų chirurgija. – V., Moksla,s 1989. – 270p.

2. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Naujagimių chirurgija. V., 1982. – 91p.

3. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Vaikų pūlinė chirurgija. – V., 1977.

4. Urmonas V., Rinkevičius S., Bagdzevičius R. Vaikų chirurginių ligų diferencinė

diagnostika. – Kaunas, 1991. – 56p.

5. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. Vilnius; VU leidykla. 2000. 51 p.


Thieme, 1988. – 334p.

7. Aschraft K.W., Holder T.M. Detskaja chirurgija (rusų kalba). T.1. – St. Peterburg,

1996. – 384p.




11. Lioniuškin A.J. Rukovotstvo po detskoi polikliničeskoi chirurgii (rusų kl.). –

Moskva, Medicina, 1986. – 334p.



pabaigoje raštu ir žodžiu.

Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo

rezidentūros dienyne; kuruotus ligonius, atliktas ir stebėtas diagnostikos – gydomasią

manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą,

budėjimus. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą

rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą 10

balų sistema įrašo į rezidento dienyną.



10. programa

1. Ciklo pavadinimas. –Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas

Šokas

Smegenų edema

4

6

6

35

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

Koma

Ūminiai egzogeniniai apsinuodijimai

Astminė būklė

Traukulinis sindromas

Ūminis inkstų nepakankamumas

Sepsis ir kitos pūlinės chirurginės ligos

Vaikų reanimacijos ligoninės sąlygomis principai ir metodai

6

6

4

4

4

6

4

Iš viso 50


1. Dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas.

2. Sudaryti infuzinę programą vaikui, sergančiam peritonitu.

3. Nustatyti kraujo grupę, atlikti tapatumo mėginius.

4. Atlikti venesekciją.

4.Ciklo tikslas – išmokti įvairių naujagimių ir vaikų ligų diagnostikos metodų ir













1. Ūminis kvėpavimo nepakankamumas: priežastys, simptomatologija, intensyvi

terapija, naujagimių kvėpavimo nepakankamumas.

2. Šokas: priežastys ir rūšys, diagnostika, laipsnio nustatymas, skubūs tyrimai, atskirų

šoko rūšių intensyvioji terapija, indikacijos ir kontraindikacijos kraujo transfuzijai.

3. Smegenų edema: priežastys, diagnostika, gydymas; smegenų kompresija

4. Koma: bendrieji diagnostikos kriterijai, skubūs laboratoriniai tyrimai, intensyvioji

terapija, atskiros komų rūšys: hepatinė, diabetinė, hiperosmoliarinė, hiperglikeminė,

neketoninė, ūminis antinksčių nepakankamumas.

5. Ūminiai egzogeniniai apsinuodijimai: priežastys, rūšys, gydymo metodai; vaikų

ekstrakorporinė detoksikacija.

6. Astminė būklė: intensyvi kompleksinė terapija.

7. Traukulinis sindromas: priežastys, gydymas.

8. Ūminis inkstų nepakankamumas: klinikiniai ir laboratoriniai požymiai, priežastys,

gydymas.

9. Sepsis ir kitos pūlinės chirurginės ligos: Priešoperacinis parengimas, kompleksinė

pooperacinė terapija, DIK sindromas.

10.Vaikų reanimacija ligoninės sąlygomis: principai ir metodai.

6. Laisvai pasirenkamas ciklas.

36



2. Gradauskas J., Trainavičius K. Vaikų chirurginių ligonių slauga. – V., 1988.

3. Traumatologija (A.Petrulis, S.Pranckevičius, J.Stanaitis, P.Baubinas,

V.Baltaitis). V., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 322p.

4. Vaikų gaivinimas: metod. Rekomendacijos (V.Žilinskaitė ir kt.). V., 1999. 47

p.

5. Sunkus sepsis ir sepsinis šokas. Pagalbos rekomendacijos. V., 2002. 38 p.


1993. – 1062p.



8. Pediatric trauma: Pre hospital emergensy care: Videorecording – Waschington,

1986. 1 video casette.











11. programa

1. Ciklo pavadinimas. –Vaikų traumatologija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

Vaikų traumatologinė pagalba: jos organizacija Lietuvoje,

traumatologinė pagalba vaikų poliklinikoje, vaikų

traumatologijos punkte, vienos dienos vaikų traumatologijos

stacionaras, vaikų traumatologijos skyriai.

Vaikų traumatizmas: rūšys, pobūdis, apskaita, profilaktikos

būdai ir priemonės.

Žaizdos: rūšys, jų komplikacijos šautinių žaizdų ypatumai,

veido žaizdos, pirminė ir antrinė žaizdos siūlės, žaizdų

supūliavimo priežastys.

Imunizacija: prieš stabligę ir pasiutligę, profilaktinių

skiepijimų (prieš stabligę) terminai, aktyvaus imuniteto

6

6

6

6

37

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

trukmė, indikacijos stabligės anatoksinui ir serumui švirkšti.

Minkštųjų audinių, sąnarių, kaulų svetimkūniai: pavojai,

diagnostika, operacijų principai.

Kaulų lūžiai: klasifikacija, “leistini” ir “neleistini” poslinkiai,

diagnostinių klaidų priežastys, vaikų kaulų lūžių ypatumai,

transportinė imobilizacija.

Kaulų lūžių komplikacijos: kraujagyslių, nervų pažeidimas,

avaskulinė nekrozė, osifikuojantis miozitas, sąnarių

kontraktūros.

Kaulų lūžių gydymas: būdai, jų pasirinkimo principai ir

technika, uždaros repozicijos metodika, anestezija,

nesėkmingos repozicijos priežastys.

Indikacijos lūžių operaciniam gydymui ir kompresijos –

distrakcijos metodui: operacinio gydymo metodai, metalinės

konstrukcijos, kompresijos distrakcijos aparatų rūšys,

operacinio gydymo komplikacijos.

Kaulų lūžių imobilizacijos terminai: imobilizacijos būdai,

komplikacijos (Folkmano kontraktūra, nervų – kraujagyslių

suspaudimas, išeminė nekrozė).

Atviri kaulų lūžiai: diagnostika, pirmoji pagalba, chirurginis

gydymas, komplikacijų priežastys ir jų profilaktika.

Sulėtėjusi konsolidacija, pseudoartrozė: klinikinė ir

rentgenologinė diagnostika, priežastys, “defektpseudoartrozė”,

gydymo metodai, jų atranka ir technika.

Ilgųjų kaulų lūžiai: diagnostika, gydymo būdai, imobilizacijos

terminai, komplikacijos.

Epifizeolizės ir osteoepifizeolizės: klinikinė ir rentgenologinė

diagnostika, uždaros repozicijos metodika, imobilizacijos

ypatumai, komplikacijos.

Alkūnės srities kaulų lūžiai: diagnostinių klaidų priežastys,

gydymo metodo ir imobilizacijos būdo parinkimas;

komplikacijos: kraujagyslių – nervų pažeidimas, sąnario

kontraktūra, osifikuojantis miozitas, potrauminės deformacijos.

Plaštakos ir pirštų trauma: minkštųjų audinių sužalojimai,

kaulų lūžiai, trauminė amputacija, gydymo būdai,

komplikacijos.

Stuburo ir dubenkaulio lūžiai: rūšys, gydymo principai,

komplikacijos, dubens organų sužalojimų diagnostika ir

gydymas.

Patologiniai kaulų lūžiai: priežastys, diferencinė diagnostika,

gydymas, kaulų transplantacija.

Naujagimių kaulų lūžiai: diagnostika, imobilizacijos būdai ir

terminai, komplikacijos, atokūs rezultatai.

Sąnarių trauma: hemartrozės, atviri sužalojimai, svetimkūniai,

išnirimai; gydymo taktika, sąnarių punkcijos, sąnarių išnirimo

repozicijos metodai.

Sausgyslių sužalojimai: diagnostika, pirminė ir antrinė siūlė,

komplikacijų ir nesėkmių priežastys.

Trauminė galūnės amputacija: chirurginis bigės sutvarkymas,

bigės rengimas protezavimui, protezavimas, reabilitacija.

Galūnių replantacija: indikacijos, ir kontraindikacijos,

4

6

6

6

6

6

6

6

6

4

6

6

6

4

4

6

6

6

4

38

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

amputuoto segmento laikini konservavimo ir transportavimo

būdai, replantacijos principai.

Nudegimai: nudegimo ploto ir gylio nustatymas, pavojai ir

komplikacijos, pirmoji pagalba ir parengimas transportavimui.

Nudegimų konservatyvus ir operacinis gydymas: odos

plastikos būdai, ponudegiminių randų profilaktika ir gydymas;

nudegiminio šoko ypatumai.

Nušalimai: laipsniai, pirmoji pagalba, komplikacijos,

gydymas; bendras organizmo sušalimas.

Vaikų neurotrauma: dažnumas, aktualumas, pasekmės, jų

profilaktika.

Trauminis smegenų pažeidimas: sukrėtimas, sutrenkimas,

suspaudimas, subarachnoidinis kraujo išsiliejimas; smegenų

koma.

Kaukolės kaulų lūžiai: jų diagnostika, gydymo principai;

impresiniai, atviri lūžiai.

Nugaros smegenų sužalojimai, periferinių nervų sužalojimai:

jų topinė diagnostika, gydymo ir reabilitacijos principai.

Gyvulių, gyvatės, vabzdžių įkandimai: jų diagnostika ir

gydymo principai.

Potrauminių ligonių dispanserizacija bei reabilitacija: reikšmė,

dispanserizacijos trukmė.

4

6

4

4

6

6

6

4

4

Iš viso 172


1. Įvairių žaizdų revizija, siūlė.

2. Įvairiais būdais stabdyti išorinį kraujavimą.

3. Sąnarių punkcijos.

4. Nustatyti sąnarių judesių amplitudę.

5. Uždėti gipso longetę ir gipso tvarstį.

6. Uždėti skeletinį tempimą.

7. Atstatyti įvairių sąnarių išnirimus uždaru būdu.

8. Atlikti įvairių kaulų lūžių bei epifizeolizių uždarą repoziciją.

9. Atlikti atvirų kaulų lūžių žaizdos sutvarkymą ir osteosintezę (intraosalinę ir

plokštele).

10. Atlikti atvirą ar perkutaninę žastikaulio antkrumplio repoziciją ir osteosintezę.

11. Šalinti svetimkūnius iš minkštųjų audinių.

12. Susiūti sausgysles, nervus (pirminė siūlė).

13. Nustatyti nudegimo plotą, atlikti pirminį chirurginį nudegimo sutvarkymą.

14. Atlikti odos plastiką vietiniais audiniais.

15. Atlikti falangų osteosintezę, sutvarkyti amputuotą bigę.








39







1. Vaikų traumatologinė pagalba: jos organizacija Lietuvoje, traumatologinė pagalba

vaikų poliklinikoje, vaikų traumatologijos punkte, vienos dienos vaikų traumatologijos

stacionaras, vaikų traumatologijos skyriai.

2. Vaikų traumatizmas: rūšys, pobūdis, apskaita, profilaktikos būdai ir priemonės.

3. Žaizdos: rūšys, jų komplikacijos šautinių žaizdų ypatumai, veido žaizdos, pirminė ir

antrinė žaizdos siūlės, žaizdų supūliavimo priežastys.

4. Imunizacija: prieš stabligę ir pasiutligę, profilaktinių skiepijimų (prieš stabligę)

terminai, aktyvaus imuniteto trukmė, indikacijos stabligės anatoksinui ir serumui

švirkšti.

5. Minkštųjų audinių, sąnarių, kaulų svetimkūniai: pavojai, diagnostika, operacijų

principai.

6. Kaulų lūžiai: klasifikacija, “leistini” ir “neleistini” poslinkiai, diagnostinių klaidų

priežastys, vaikų kaulų lūžių ypatumai, transportinė imobilizacija.

7. Kaulų lūžių komplikacijos: kraujagyslių, nervų pažeidimas, avaskulinė nekrozė,

osifikuojantis miozitas, sąnarių kontraktūros.

8. Kaulų lūžių gydymas: būdai, jų pasirinkimo principai ir technika, uždaros

repozicijos metodika, anestezija, nesėkmingos repozicijos priežastys.

9. Indikacijos lūžių operaciniam gydymui ir kompresijos – distrakcijos metodui: operacinio gydymo metodai, metalinės konstrukcijos, kompresijos distrakcijos aparatų

rūšys, operacinio gydymo komplikacijos.

10. Kaulų lūžių imobilizacijos terminai: imobilizacijos būdai, komplikacijos

(Folkmano kontraktūra, nervų – kraujagyslių suspaudimas, išeminė nekrozė).

11. Atviri kaulų lūžiai: diagnostika, pirmoji pagalba, chirurginis gydymas,

komplikacijų priežastys ir jų profilaktika.

12. Sulėtėjusi konsolidacija, pseudoartrozė: klinikinė ir rentgenologinė diagnostika,

priežastys, “defektpseudoartrozė”, gydymo metodai, jų atranka ir technika.

13. Ilgųjų kaulų lūžiai: diagnostika, gydymo būdai, imobilizacijos terminai,

komplikacijos.

14. Epifizeolizės ir osteoepifizeolizės: klinikinė ir rentgenologinė diagnostika,

uždaros repozicijos metodika, imobilizacijos ypatumai, komplikacijos.

15. Alkūnės srities kaulų lūžiai: diagnostinių klaidų priežastys, gydymo metodo ir

imobilizacijos būdo parinkimas; komplikacijos: kraujagyslių – nervų pažeidimas,

sąnario kontraktūra, osifikuojantis miozitas, potrauminės deformacijos.

16. Plaštakos ir pirštų trauma: minkštųjų audinių sužalojimai, kaulų lūžiai, trauminė

amputacija, gydymo būdai, komplikacijos.

17. Stuburo ir dubenkaulio lūžiai: rūšys, gydymo principai, komplikacijos, dubens

organų sužalojimų diagnostika ir gydymas.

18. Patologiniai kaulų lūžiai: priežastys, diferencinė diagnostika, gydymas, kaulų

transplantacija.

19. Naujagimių kaulų lūžiai: diagnostika, imobilizacijos būdai ir terminai,

komplikacijos, atokūs rezultatai.

20. Sąnarių trauma: hemartrozės, atviri sužalojimai, svetimkūniai, išnirimai; gydymo

taktika, sąnarių punkcijos, sąnarių išnirimo repozicijos metodai.

40

21. Sausgyslių sužalojimai: diagnostika, pirminė ir antrinė siūlė, komplikacijų ir

nesėkmių priežastys.

22. Trauminė galūnės amputacija: chirurginis bigės sutvarkymas, bigės rengimas

protezavimui, protezavimas, reabilitacija.

23. Galūnių replantacija: indikacijos, ir kontraindikacijos, amputuoto segmento

laikini konservavimo ir transportavimo būdai, replantacijos principai.

24. Nudegimai: nudegimo ploto ir gylio nustatymas, pavojai ir komplikacijos, pirmoji

pagalba ir parengimas transportavimui.

25. Nudegimų konservatyvus ir operacinis gydymas: odos plastikos būdai,

ponudegiminių randų profilaktika ir gydymas; nudegiminio šoko ypatumai.

26. Nušalimai: laipsniai, pirmoji pagalba, komplikacijos, gydymas; bendras

organizmo sušalimas.

27. Vaikų neurotrauma: dažnumas, aktualumas, pasekmės, jų profilaktika.

28. Trauminis smegenų pažeidimas: sukrėtimas, sutrenkimas, suspaudimas,

subarachnoidinis kraujo išsiliejimas; smegenų koma.

29. Kaukolės kaulų lūžiai: jų diagnostika, gydymo principai; impresiniai, atviri lūžiai.

30. Nugaros smegenų sužalojimai, periferinių nervų sužalojimai: jų topinė

diagnostika, gydymo ir reabilitacijos principai.

31. Gyvulių, gyvatės, vabzdžių įkandimai: jų diagnostika ir gydymo principai.

32. Potrauminių ligonių dispanserizacija bei reabilitacija: reikšmė,

dispanserizacijos trukmė.




2. Traumatologija (A.Petrulis, S.Pranckevičius, J.Stanaitis, P.Baubinas,

V.Baltaitis). V., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 322p.

3. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. Vilnius; VU leidykla, 2000. 51 p.



5. Pediatric fractures: A practical approach to assessment a treatment / Ed G.D.

Moc Ewen et al. – Baltimore etc., 1993. – 422p.

6. Cheek William R. Atlas of pediatric neurosurgery. – Philadelphia etc.:

W.B.Saunders Co, 1996. – 194p.


1993. – 1062p.

8. Aschraft K.W., Holder T.M. Detskaja chirurgija (rusų kalba). T.1. – St.

Peterburg, 1996. – 384p.


10. Isakov J.F. Chirurgičeskije bolezni u detei (rusų kl.). – Moskva, Medicina,

1988.


12. Operativnaja chirurgija s topografičeskoj anatomijej detskovo vozrasta (rusų

kl.): Vadovėlis (Isakov J.F. ir kt.). – Moskva, Medicina, 1989. – 590p.




41







10. Rezidentūros vadovai – J.Vencius, V.Misevičius (žr. priedą 14-2. 2)

12. programa

1. Ciklo pavadinimas. –Vaikų ortopedija



Eil.

Nr.c


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

Ortopedinės anomalijos

Klubo sąnario displazija ir įgimtas išnirimas

Stuburo iškrypimai

Įgimtos ir įgytos galūnių deformacijos

Šleivapėdystė

Plokščiapėdystė

Kitos ortopedinės galūnių anomalijos

Kreivakaklystė

Osteochondropatijos

Sisteminės ortopedinės ligos

Vaikų kaulų cistos ir gerybiniai navikai

Vaikų profilaktinių apžiūrų organizavimas

VCP chirurginis gydymas

6

10

10

10

10

6

10

6

10

10

6

4

10

Iš viso 108


1. Nustatyti stuburo iškrypimo laipsnį.

2. Kliniškai diagnozuoti: įgimtą klubo sąnario iškrypimą, šleivapėdystę,

kreivakaklystę.

3. Atlikti ir įvertinti plantogramas, diagnozuoti plokščiapėdystę.

4. Konservatyviai gydyti kreivakaklystę ir ją operuoti.








42







1. Ortopedinės anomalijos ir ligos: simptomatika, diagnostika, ortopedinis klinikinis

ligonių ištyrimas, kiti šiuolaikiniai diagnostikos metodai (ultragarsinis tyrimas KT,

artroskopija, artrografija, angiografija ir kt.).

2. Klubo sąnario displazija ir įgimtas išnirimas: ankstyvoji klinika, ultragarsinė

diagnostika, rentgenologiniai požymiai, konservatyvus ir operacinis gydymas, jų

metodai.

3. Stuburo iškrypimai: jų diagnostika, gydymas, skoliozė, jos rūšys, laipsniai,

konservatyvus ir operacinis gydymas, netaisyklingos laikysenos problemos.

4. Įgimtos ir įgytos galūnių deformacijos: šleivašlaunystė, blauzdos ir kelio sąnario

deformacijos, jų diagnostika, gydymas.

5. Šleivapėdystė: jos diagnostika, gydymas.

6. Plokščiapėdystė: jos diagnostika, gydymas, profilaktika.

7. Kitos ortopedinės galūnių anomalijos: galūnių ir jų dalių trūkumai, polidaktilijos,

sindaktilijos, galūnių protezavimo principai ir metodai.

8. Kreivakaklystė: jos priežastys, diagnostika, gydymas; Šprengelio liga.

9. Osteochondropatijos: jų klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas.

10. Sisteminės ortopedinės ligos: artrogripozė, netobula osteogenezė,

chondrodistrofija, kremzlinės egzostozės ir kt.; jų diagnostika, gydymas, reabilitacija.

11. Vaikų kaulų cistos ir gerybiniai navikai: jų diagnostika, gydymas.

12. Vaikų profilaktinių apžiūrų organizavimas: profilaktinių apžiūrų reikšmė,

ortopedinių ligonių dispanserizacija.

13. VCP chirurginis gydymas: diagnostika, operacijų metodai, rezultatai.




2. Vitkus M. Odos defektų plastikos principai ir rekonstrukcinė rankos chirurgija.

Metod. nurod. – V.: VU l-kla, 1995. – 64 p.

3. Vaikų traumatologijos ir ortopedijos praktikos darbai: (Mokymo – metod.

Priemonė) / KMI. (P.Baubinas ir kt.) – K., KMA,1987. – 94p.


1993. – 1062p.

5. Chung Stanley M.K. Handbook of pediatric orthopedics. – New York, 1986. –

270p.

6. Morissy R.T. Atlas of pediatric orthopedic surgery. – Philadelphia: Lippincot,

1992. – 747p.


Oxford etc., 1996. – 721 p.

8. Plastic and reconstructive surgery. Ed. By Jan F.K.Muir. – London etc.:

Bailiere tindall, cop. 1986. 173 p.

43










10. Rezidentūros vadovai – K.Saniukas, Š.Bernotas (žr. priedą 14-2. 2)

13 programa

1. Ciklo pavadinimas.Neskubi abdominalinė vaikų chirurgija

2. Apimtis kreditais. 12 kreditų (3 mėn.)

3. Ciklo praktinė dalis valandomis. 384 val.

Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

Vaikų lėtinės pilvo ertmės organų ligos

Pagalbiniai lėtinių pilvo ertmės organų ligų diagnostikos būdai

Indikacijų operacijai nustatymas

Žarnos rezekcija

Dažniausios vaikų skrandžio operacijos

Pilvo ertmės cistos

Lėtinės obstipacijos

Hiršprungo liga

Tiesiosios žarnos – išangės atrezija

Portalinė hipertenzija

Indikacijos “planinei” splenektomijai

Išangės įtrūkimai, tiesiosios žarnos iškritimas, hemorojus

6

6

10

10

10

10

6

10

10

6

6

6

Iš viso 96


1. Atlikti sifoninę klizmą.

2. Parengti ligonį irigoskopijai, mokėti įvertinti jos rezultatus.

3. Atlikti rektoromanoskopiją.

4. Atlikti fibrogastroskopiją.

5. Bužuoti išangės stenozę.

6. Suleisti spiritą į pararektalinius audinius, atlikti Tieršo operaciją.

7. Pašalinti tiesiosios žarnos polipą.

4. Ciklo tikslas – išmokti pilvo ertmės ir proktologinių įgimtų anomalijų ir ligų

diagnostikos ir gydymo metodų ir taktikos, įgyti praktinių įgūdžių atliekant šiems

ligoniams med. manipuliacijas ir operacijas (žr. p. 3).

44











1. Vaikų lėtinės pilvo ertmės organų ligos: semiotika ir diagnostika, pilvo skausmų

interpretacija, vėmimų rūšys ir priežastys, defekacijos sutrikimai, patologinės išskyros,

klinikinių tyrimų nuoseklumas, jų diagnostinė vertė.

2. Pagalbiniai lėtinių pilvo ertmės organų ligų diagnostikos būdai: laboratoriniai

(klinikiniai, biocheminiai, bakteriologiniai), echoskopija, endoskopija, rentgeniniai ir

radiologiniai tyrimai, jų parinkimas, nuoseklumas, informatyvumas, kitų (ne pilvo

ertmės) organų tyrimų būtinybė.

3. Indikacijų operacijai nustatymas: operacijos laiko, pjūvio, būdo parinkimas,

kontraindikacijos neskubiai operacijai, operacijos rizikos laipsniai, anestazijos būdo

parinkimas, ligonio bei jo tėvų parengimas neskubiai operacijai.

4. Žarnos rezekcija: indikacijos vaikų žarnos segmento rezekcijai, žarnyno

kraujotaka, segmento mobilizacija, žarnos spindžio atidarymas (technika, pavojai,

komplikacijos), anastomozių rūšys, vienaeilė, dvieilė, trieilė žarnos siūlė,

„apeinamosios” (vidinės) anastomozės, žarnos siuvimo aparatai.

5. Dažniausios vaikų skrandžio operacijos: gastrostomija, indikacijos, būdai,

technika, gastroenteroanastomozė, GER, antirefliuksinė įskrandžio operacija,

perforuotos skrandžio opos užsiuvimas.

6. Pilvo ertmės cistos: klasifikacija, kilmė, anatominiai ryšiai, nekomplikuotų cistų

semiotika, diagnostika, operacijų būdai, bendrojo tulžies latako cista, kasos cista,

mergaičių vidinių lytinių organų cistos, jų komplikacijos.

7. Lėtinės obstipacijos: priežastys ir rūšys, jų diferencinė diagnostika, gydymo

metodo parinkimas, kompleksinis konservatyvus gydymas, enkoprezė.

8. Hiršprungo liga: diagnostika ir diferencinė diagnostika, indikacijos dirbtinei

išangei, jos technika, radikalių operacijų metodai: Svenson’o, Duhamel’o, Soave;

komplikacijos, prognozė.

9. Tiesiosios žarnos – išangės atrezija: su fistulėmis į tarpvietę, makšties prieangį,

makštį: jų diagnostika, pilnavertis ligonio ištyrimas, operacijos laiko ir metodo

parinkimas, operacijų technika.

10. Portalinė hipertenzija: šiuolaikinė diagnostika, indikacijos “planinei” operacijai,

splenorenalinė, portakavalinė, mezenterikokavalinė anastomozės.

11. Indikacijos “planinei” splenektomijai: įgimta mikrosferocitinė anemija,

trombocitopeninė purpura, portalinė hipertenzija, splenektomijos technika, galimos

komplikacijos.

12. Išangės įtrūkimai, tiesiosios žarnos iškritimas, hemorojus: jų klinika,

diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas.

6. Dalykas privalomas.


45

1. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Naujagimių chirurgija. – V., 1982. – 91p.




– 1062p.




Thieme, 1988. – 334p.

7. Waldschmidt J. Das acute Abdomen im Kindesalter. – Weinheim, 1990. – 1044p.



10. Volker. Ultraschalldiagnostik im Padiatrie und Kinderchirurgie / Von H.- J.Beyer

et al. – Leirzig: Thieme 1989. – 289p.

11. Ultrazvukovaja diagnostika v detskoj chirurgii (rusų kl.) / Red. Dvoriakovskis I.V.,

Beliajeva O.A. – Moskva, Profit, 1997. – 243p.









9. Rezidentūros bazė – VUVL Vaikų chirurgijos centras

10. Rezidentūros vadovas – Stanislovas Maknavičius (žr. p. 14.2.2.).

14 programa

1. Ciklo pavadinimas. Vaikų torakalinė ir onkochirurgija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

Krūtinės ląstos organų ūminių ir lėtinių ligų semiotika ir

diagnostika

Vaikų ūminės pneumonijos

Pūlinis pleuritas

Bronchektazinė liga

Įgimtos bronchų ir plaučių anomalijos

Stemplės nudegimas, randinė stenozė, chalazija, achalazija

Krūtinės ląstos navikai ir cistos

Krūtinės ląstos deformacijos

Krūtinės ląstos organų trauma

4

4

6

6

4

6

10

6

6

46

10.

11

12.

13.

14.

15.

16.

17.

Kvėpavimo takų ir stemplės svetimkūniai.

Vaikų onkologija ir jos ypatumai

Navikų semiotika ir diagnostika

Piktybinių navikų gydymo principai ir būdai

Dažniausi vaikų gerybiniai navikai

Pilvo ertmės organų ir retroperitoninio tarpo navikai

Kaulų piktybiniai navikai

Vaikų sisteminės onkologinės ligos

4

6

6

6

6

6

6

4

Iš viso 96


1. Dalyvauti atliekant ir įvertinant bronchoskopijos bei bronchografijos duomenis.

2. Punktuoti ir drenuoti pleuros ertmę (aktyvus ir pasyvus drenažas).

3. Bužuoti stemplę tiesiogiai ir su siūlu.

4. Mokėti įvertinti krūtinės ląstos rentgenogramas ir kompiuterines tomogramas,

rentgenologiškai diagnozuoti tarpuplaučio navikus, cistas ir kitą krūtinės ląstos

patologiją.

5. Dalyvauti atliekant plaučių, tarpuplaučio, stemplės operacijas.

6. Šiuolaikinių navikų diagnostikos metodų (rentgeninio, rentgenokontrastinio,

ultragarsinio, radiologinio, KT ir kt.) interpretacija.

7. Punkcinė naviko biopsija.

8. Limfmazgio pašalinimas histologiniam tyrimui.

9. Odos – poodžio gerybinių navikų pašalinimas.

4. Ciklo tikslas – išmokti krūtinės ląstos įgimtų anomalijų, ligų, traumų bei įvairios

lokalizacijos navikų diagnostikos metodų ir taktikos, įgyti praktinių įgūdžių, atliekant

šiems ligoniams med. manipuliacijas ir operacijas (žr. p. 3).











1. Krūtinės ląstos organų ūminių ir lėtinių ligų semiotika ir diagnostika: klinikinis

ištyrimas, pagalbiniai diagnostikos metodai, indikacijos bronchoskopijai ir jos

technika, bronchografija.

2. Vaikų ūminės pneumonijos: etiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas,

destrukcinė (absceduojanti) pneumonija, plaučio abscesas.

3. Pūlinis pleuritas, jo rūšys (empiema, piopneumotoraksas): patogenezė,

diferencinė diagnostika, kompleksinis gydymas.

4. Bronchektazinė liga: patomorfologija, klinika, diagnostika, indikacijos operacijai,

operacijų metodai, pooperacinės komplikacijos. Reabilitacija.

5. Įgimtos bronchų ir plaučių anomalijos: jų diagnostika, chirurginis gydymas.

47

6. Stemplės nudegimas, randinė stenozė, chalazija, achalazija: jų konservatyvus

gydymas, operacijų metodika.

7. Krūtinės ląstos navikai ir cistos: jų šiuolaikinė diagnostika, diferenciacija,

kompleksinis gydymas, operacijų būdai.

8. Krūtinės ląstos deformacijos: įduba krūtinė, pleištiška krūtinė. Indikacijos

operacijai. Operacijų technika.

9. Krūtinės ląstos organų trauma: poodžio emfizema, pneumotoraksas, krūtinės

ląstos suspaudimas.

10. Kvėpavimo takų ir stemplės svetimkūniai: epidemiologija, klinikinė ir

radiologinė bei endoskopinė diagnostika, gydymas.

11. Vaikų onkologija ir jos ypatumai: Navikų patofiziologija ir patomorfologija,

klinikinės stadijos. TNM klasifikacija. Ikinavikinės ligos ir rizikos faktoriai.

12. Navikų semiotika ir diagnostika: šiuolaikiniai diagnostikos būdai (ultragarsinis,

rentgeninis, radioizotopinis, KT, citomorfologinis ir kt.).

13. Piktybinių navikų gydymas: principai ir būdai (chirurginis, chemoterapinis,

spindulinis, imuninis, hormoninis ir kt.).

14. Dažniausi vaikų gerybiniai navikai: odos – poodžio, nervų sistemos, teratomos,

jų diagnostika, gydymas.

15. Pilvo ertmės organų ir retroperitoninio tarpo navikai: jų simptomai,


16. Kaulų piktybiniai navikai: jų simptomai, diagnostika, gydymas.

17. Vaikų sisteminės onkologinės ligos: leukemija, Hodžkino ir nehodžkino

limfoma, limfosarkoma, jų diagnostika, vaikų chirurgo vaidmuo jų gydyme.





3. Siaurusaitis B. Vaikų traumos. Vilnius: VU leidykla, 2000. 51 p.


– 1062p.

5. Urschel C. et al. Atlas of thoracic surgery. – New York etc.: Churchill

Liwingstone, 1995. – 238 p.


Thieme, 1988. – 334p.

7. Principles and practice of pediatric oncology / Ed by P.A.Pizro u.d. – Philadelphia,

1989. – 1129 p.

8. Zollinger R., Zollinger R. Atlas chirurgičeskich operacij (rusų kl.). – M. 1996. –

436 p.

9. Kliničeskaja chirurgija: Sprav. Rukovodstvo dlia vračei (rusų kl.) Alzimirov V.A. I

dr. – M.: Medicina, 1988. – 634 p.








48





10. Rezidentūros vadovas – Stanislovas Maknavičius (žr. p. 14.2.2.).

15 programa

1. Ciklo pavadinimas. Naujagimių chirurgija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Naujagimių chirurgijos ypatumai

Įgimtas aukštas virškinamojo trakto nepraeinamumas

Pilorostenozė

Plonųjų žarnų atrezija

Tiesiosios žarnos ir išangės atrezija

Naujagimių peritonitai

Ūminis naujagimių kvėpavimo nepakankamumas

Naujagimių pūlinės ligos

Iš viso

6

10

6

6

10

6

6

10

60


1. Mokėti gydyti omfalitą.

2. Atlikti inciziją sergant naujagimių mastitu, pseudofurunkulioze, nekrozuojančia

naujagimių flegmona, paviršiniu paraproktitu.

3. Atlikti venesekciją.

4. Mokėti bužuoti išangę bei fistulę į tarpvietę, esant išangės atrezijai.

5. Mokėti punktuoti sąnarį esant osteomielitui, atlikti metafizės osteoperforaciją.

4. Ciklo tikslas – išmokti naujagimių įgimtų anomalijų ir ligų diagnostikos ir gydymo

metodų ir taktikos, įgyti praktinių įgūdžių, atliekant šiems ligoniams med.

manipuliacijas ir operacijas (žr. p. 3).

Studijų metodai. V Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis







49




1. Naujagimių chirurgijos ypatumai: optimalus sklaidos ydų chirurginio gydymo

laikas, naujagimių transportavimas, rengimas operacijai, operacijų ypatybės,

instrumentai, pooperacinė slauga.

2. Įgimtas aukštas virškinamojo trakto nepraeinamumas: stemplės atrezija,

stemplės – trachėjos jungtis, prievarčio ir dvylikapirštės žarnos atrezija, jų diagnostika,

operacijų metodai.

3. Pilorostenozė: jos diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymas, operacijos

technika.

4. Plonųjų žarnų atrezija: rūšys, diagnostika,operacijų metodai, komplikacijos,

mekonijinis peritonitas.

5. Tiesiosios žarnos ir išangės atrezija: jos rūšys, diagnostikos ir gydymo metodai,

operacijų laikas ir metodai.

6. Naujagimių peritonitai: sepsinis, perforacinis, jų diagnostika, gydymas, NEC

sindromas, gydymo rezultatų dinamika.

7. Ūminis naujagimių kvėpavimo nepakankamumas: kvėpavimo organų ir

diafragmos anomalijos, jų diagnostika, gydymo principai ir metodai.

8.Naujagimių pūlinės ligos: sukėlėjai, eigos ypatumai, poodžio, kaulų pūlinės ligos,

jų diagnostika, gydymo metodai.



1. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Naujagimių chirurgija. – V., 1982. – 91p.

2. Gradauskas J., Siaurusaitis B. Vaikų pūlinė chirurgija. - V., 1977m.


4. Surgery of the newborn / Ed N.V.Freeman et al. – Edinburg etc.: Churchill

Livingsbone, 1994. – 824p.


– 1062p.




Thieme, 1988. – 334p.

8. Bairov G.A., Doroševskij J.L., Nemilova T.K. Atlas operacij u novoroždennich

(rusų kl.) Leningrad, 1984. 254 p.

1 Bairov G.A. Sročnaja chirurgija detei (rusų kl.). – St. Peterburg, 1997. – 462p.

2 Isakov J.F. Chirurgičeskije bolezni u detei (rusų kl.). – Moskva, Medicina, 1988.







50




10. Rezidentūros vadovas – Pranas Gurskas (žr. p. 14.2.2.).

16 programa

1. Ciklo pavadinimas. Vaikų urologija



Eil.

Nr.


dalis, val.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

Inkstų – šlapimo latakų sklaidos ydų bei ligų semiotika ir

diagnostika

Obstrukcinės uropatijos

Vezikoureterinis refliuksas

Dvigubo inksto patologija

Šlaplės sklaidos sutrikimai

Šlapimo organų uždegimas

Inkstų – šlapimo takų akmenligė

Šlapimo nelaikymas

Sėklidžių sklaidos sutrikimai ir ligos

Inkstų – šlapimo takų trauma

Sėklidės ir jos ataugų užsisukimas, uždegimai, navikai

Vaikų dispanserizacija dėl urologinių ligų ir anomalijų

4

10

6

6

6

6

6

6

10

6

10

4

Iš viso 80


1. Kalibruoti ir bužuoti šlaplę.

2. Atlikti cistoskopiją ir įvertinti duomenis.

3. Atlikti cistografiją ir įvertinti duomenis.

4. Atstatyti parafimozę.

5. Atlikti cirkumciziją.

6. Sėklinio virželio ir sėklidės dangalų vandenės operacija.

7. Orchiopeksija.

8. Varikocelės operacijos.

9. Epicistostomija.

9. Sėklidės ir jos ataugų užsisukimo operacijos.

4. Ciklo tikslas – išmokti įgimtų urogenitalinės sistemos anomalijų ir ligų diagnostikos

ir gydymo metodų ir taktikos, įgyti praktinių įgūdžių, atliekant jiems med.

manipuliacijas ir operacijas (žr. p. 3).



51









1. Inkstų – šlapimo latakų sklaidos ydų bei ligų semiotika ir diagnostika: dizurijos

rūšys, šlapimo pakitimai, pagalbiniai diagnostikos būdai, jų vertė ir vieta.

2. Obstrukcinės uropatijos: klasifikacija, priežastys, semiotika, diagnostika,

gydymas, “nebylus” inkstas, indikacijos nefrektomijai.

3. Vezikoureterinis refliuksas: patogenezė, klinika, komplikacijos, antirefliuksinių

operacijų rūšys, metodo parinkimas, komplikacijos.

4. Dvigubo inksto patologija: semiotika, diagnostika, operacijų rūšys,

heminefrektomija, ureterocelė.

5. Šlaplės sklaidos sutrikimai: fimozė, hipospadija, epispadija, operacijų terminai ir

metodai, parafimozė.

6. Šlapimo organų uždegimas: ūminis, lėtinis, pirminis, antrinis pielonefritas, cistitas,

uretritas, jų etiologija, patogenezė, diagnostika, diferencijuotas gydymas,

dispanserizacija.

7. Inkstų – šlapimo takų akmenligė: inkstų dieglys, konkrementų charakteristika,

diagnostika, šiuolaikinis diferencijuotas gydymas, reabilitacija, dispanserizacija.

8.Šlapimo nelaikymas: priežastys ir rūšys, tyrimų reikšmė, metodika, gydymas,

dispanserizacija.

9. Sėklidžių sklaidos sutrikimai ir ligos: kriptorchizmas, sėklidės vandenė,

varikocelė.

10. Inkstų – šlapimo takų trauma: atskirų organų sužalojimų simptomatika,


11. Sėklidės ir jos ataugų užsisukimas, uždegimai, navikai: jų diagnostika,

gydymas.





3. Gradauskas J., Trainavičius K. Vaikų chirurginių ligonių slauga. – V., 1988.


– 1062p.


Thieme, 1988. – 334p.

6. Liebert P.S. Color atlas of pediatric surgery. – Philadelphia etc: W.B.Saunders co.,

1996. – 343p.

7. Duchanov A.J. Urologija detskogo vozrasta. Leningrad, 1968. 310 p.




52










10. Rezidentūros vadovas – Kastytis Gricius (žr. p. 14.2.2.).

14.2. Numatomų rezidentų vadovų sąrašai

P2.1. Programoje dėstysiantys profesoriai ir docentai

Eil. nr.

Vardas, pavardė Pedagoginis ir mokslo laipsnis

Numatomas dėstyti dalykas ar ciklas, kuriam vadovaus

Profesinė kvalifikacija ir darbo stažas

Institucija, iš kurios kviečiama

1. KęstutisTrainavičius Docentas med.dr.

Vaikų abdominalinė, ambulatorinė ir pūlinė chirurgija, onkochirurgija

Gydytojas vaikų chirurgas, 23 m.

VU Vaikų ligų klinika, VUVL skyriaus vedėjas

2.

Kęstutis Saniukas Lektorius, med. dr.

Vaikų ortopedija-traumatologija

Gydytojas ortopedas-traumatologas, 25 m

VU Vaikų ligų klinika, VUVL skyriaus vedėjas

...3..... Juozas Stanaitis. Docentas,

med.dr. Bendroji chirurgija

Gydytojas chirurgas, 35 m.

VU Bendrosios chirurgijos centras

4. Manvilus Kocius Docentas,

med.dr.

Ortopedija-traumatologija ir plastinė bei atstatomoji chirurgija

Gydytojas ortopedas-traumatologas

VU ortopedijos-traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinika

.5. Kęstutis Strupas Prof. med. habil. dr.

Abdominalinė chirurgija

Gydytojas pilvo chirurgas

VU Pilvo chirurgijos centras

6. Balys Dainys Prof., med. habil. dr.

Urologija Gydytojas urologas VU nefrologijos ir urologijos klinika

7.

Egidijus Barkauskas

Prof., med. habil. dr.

Neurochirurgija ir neuroangiochirurgija

Gydytojas neuroangiochirurgas

VU Neuroangio- chirurgijos centras

8.

Ričardas Janilionis


Krūtinėschirurgija

Gydytojas krūtinės chirurgas

VU krūtinės chirurgijos centras

9.

Vytautas Sirvydis


Širdies chirurgija

Gydytojas širdies chirurgas

VU Širdies chirurgijos centras

53

10. Vytautas Triponis


Kraujagyslių chirurgija

Gydytojas kraujagyslių chirurgas

VU Kraujagyslių chirurgijos centras

11. Petras Kaltenis


Pediatrija

Gydytojas pediatras

VU Pdiatrijos centras

12. Nijolė Drazdienė

Docentė, med. dr.

Neonatologija

Gydytoja pediatrė-neonatalogė

VU Neonatologės centras

P.2.2. Numatomi rezidentų vadovų(ciklų vadovų) sąrašai

Eil. nr.

Vardas, pavardė

Pedagoginis ir mokslo laipsnis

Numatomas dėstyti dalykas

ar ciklas, kuriam vadovaus

Profesinė kvalifikacija ir darbo stažas

Institucija, iš kurios kviečiama

VU dėstytojai

1. Gintarė Breivienė

-

Vaikų ungentinė abdominalinė chirurgija

Gydytoja vaikų chirurgė, 33m.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės skyriaus gydytoja

2. Jonas Vencius Med. dr. Vaikų traumatologija

Gydytojas ortopedas-traumatologas, 29 m.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės skyriaus vedėjas

3, Vidas Misevičius

- Vaikų traumatologija

Gydytojas vaikų chirurgas ir traumatologas-ortopedas, 10 m.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės skyriaus gydytojas

4. Šarūnas Bernotas

- Vaikų ortopedija

Gydytojas ortopedas-traumatologas, 10 m.


5. Stanislovas Jonas Maknavičius

Med. dr. Vaikų torokalinė chirurgija, proktologija



6. Pranas Gurskas

Med. dr. Naujagimių chirurgija



7. Kastytis Gricius

- Vaikų urologija Gydytojas urologas, 36 m.


54

14.3. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarka

VILNIAUS UNIVERSITETO

REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS

2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m.

birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:

Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas

Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos docentas

Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius

Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas

Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas

Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja

Asta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė

2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d. atrinkti

bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.

Rektorius

akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams

S. Vaškevičienė, 2687093

55


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208

Vilnius

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės

medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo

nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentą.

PRIEDAS. 2 lapai.

Prorektorius dr. A. Pikturna

____________________________

Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui

A. Gutauskienė, 2687094

56

PATVIRTINTA

VU prorektoriaus

dr. A. Pikturnos

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO

REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka,

organizuoti ir vykdyti.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto studijų

nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu, Lietuvos

Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro

įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų

patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.

3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros bazių

vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.

II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir

atrankos procedūrų atlikimu.

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;

vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;

nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;

nustato tinkamiausias bazes;

patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;

nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;

atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir vertinimui

organizuoti ir vykdyti.

7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte nurodytoms

funkcijoms vykdyti.

III. KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo proceso

aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;

prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;

gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas, jei

paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota ar neįvykdė

įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;

susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu,

vertinimu ir palyginimu.

9. Komisija privalo:

vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;

vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;

Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūros bazių

vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;

nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje;

nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;

apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;

57

neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei jos

atskleidimas prieštarauja įstatymams.

IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau

kaip 2/3 Komisijos narių.

11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto

Rektoriaus įsakymu.

12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto

Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.

13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu

balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentai

saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes,

priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universiteto

užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudariusiam Vilniaus universitetui priėmus

sprendimą dėl jos išformavimo.

17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

58

VILNIAUS UNIVERSITETAS

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

2005-05-02 Nr. 01

Vilnius

Posėdis įvyko 2005-05-02 15 val.

Pirmininkas - doc. Algirdas Utkus

Sekretorė - Asta Gutauskienė

Dalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijos nariai),

Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.

Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.

Darbotvarkė:

1. Dėl VU rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos.

SVARSTYTA. VU rezidentūros bazių vertinimas ir atranka.

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu

Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės

medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo

nuostatų patvirtinimo“ rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros bazių vertinimo anketą (toliau –

anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti rezidentūros bazėmis, pildė internete pateiktą

anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos

komisija (toliau – komisija) gavo 21 užpildytą anketą. Vadovaujantis Rezidentūros bazių vertinimo ir

atrankos komisijos darbo reglamentu išnagrinėjusi gautas anketas komisija priėmė nutarimus.

NUTARTA:

1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

1.4. Valstybinis patologijos centras;

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.

2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:

2.1. UAB „Northway medicinos centras“;

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras".

59

3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.

4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, ar atsiradus

kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktų rezidentūros bazių

veiklos laikotarpius.

Pirmininkas doc. Algirdas Utkus

Sekretorė Asta Gutauskienė

60

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Vilnius

2005

Bendrosios nuostatos

Anketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK –

969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės

medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir

vertinimo nuostatų patvirtinimo“.

Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į VU Medicinos fakulteto

Podiplominių studijų skyrių (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei pateikiama

elektronine forma (el. paštu [email protected] ) iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.

Anketos elektroninis variantas pateiktas VU MF tinklalapio puslapyje „Informacija

VU MF rezidentams” (URL: http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm). Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta ir parinkta

atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga,

turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Medicinos rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos

praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos

universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros

pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę

kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas

mailto:[email protected]

http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm

61

rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės

patirties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio

31 d. Nr. 1359)

Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties

studijos, kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą

gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas

rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja

specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos

priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos

rezidentūros studijos ir jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas,

padedamas rezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų,

lygiagrečiai vyksta ir su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai (Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m.

birželio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos

rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir

rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“)

Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas,

dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę

kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m.

spalio 31 d. Nr. 1359)

Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje

rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos

formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

62

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Duomenys apie įmonę (įstaigą)

1. Administraciniai duomenys

Įmonės, įstaigos pavadinimas

Adresas

Telefonas Faksas

Elektroninis paštas

Įmonės, įstaigos steigėjas

Įmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigos

vardas pavardė

telefonas faksas Elektroninis paštas

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM (Odontologų rūmų)

išduotos licencijos numeris ir data

Įmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija

2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veiklą

kokie skyriai ir jų skaičius

gydytojų ir jiems prilygintų specialistų skaičius

gydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius ir jų kvalifikacija (licencijos, sertifikatai)

medicininė–diagnostinė įranga

lovų skaičius

gydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metus

kokios procedūros (operacijos) atliekamos

procedūrų (operacijų) skaičius per metus

atliekami laboratoriniai tyrimai

atliekami radiologiniai tyrimai

atliekami kiti tyrimai

3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybės

Biblioteka

gaunami periodiniai mokslo ir medicinos praktikos leidiniai

Patalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas ir kt.)

63

Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)

4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)

Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti atliekami įmonėje

(įstaigoje)

Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius

5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau informacijos apie Jūsų

įmonę (įstaigą)

Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuo parašas

Data

64

14.4 Kiti priedai


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ

2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236

Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų

įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-969/V-

455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos sprendimu,

įsakau:

1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

1.4. Valstybinis patologijos centras;

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.

2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

2.1. UAB „Northway medicinos centras“;

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;

2.3. UAB "Pašilaičių šeimos medicinos centras".

3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms nenumatytoms

aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo komisijai koreguoti patvirtintų

rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.

65

Rektorius akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms

S. Vaškevičienė, 2687093

VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA - mf.vu.lt · reanimacija ir intensivioji terapija“ (2 mėn. 8...

Documents

Transcript of VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA - mf.vu.lt · reanimacija ir intensivioji terapija“ (2 mėn. 8...