Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

18
...dvasios tvirtybės, kančios, aistros ir valgio gaminimo paslaptys meistriškai sukurtoje istorijoje apie moterį, kuri myli taip pat aistringai, kaip ir gamina. The Washington Post

description

Čia kiekvienas receptas pasakoja palaidotos meilės istoriją. Laura Esquivel (Laura Eskivel, g. 1950 m.) – meksikiečių autorė, kurios pirmasis romanas “Kaip vanduo šokoladui” iš karto atnešė jai pasaulinį pripažinimą. Knyga išversta į 33 kalbas, pagal ją pastatytas to paties pavadinimo filmas, pelnęs net vienuolika prestižinių apdovanojimų. “Kaip vanduo šokoladui” – uždraustos meilės istorija, aistros, prasiveržiančios patiekalais, istorija, maistas ir meilė, susipynę vienoje knygoje. Laura Esquivel, sekdama Lotynų Amerikos magiškojo realizmo tradicija, kuria charakterius, nenusileidžiančius Gabrielio Garcios Marquezo ir Isabelės Allende’s herojams. Dvylika mėnesių, dvylika tradicinės meksikiečių virtuvės patiekalų, dvylika neišsipildžiusios aistros epizodų. “Kaip vanduo šokoladui” – knyga apie Titą, kuriai uždrausta ištekėti, nes pagal tradiciją jauniausioji šeimos duktė turi rūpintis motina iki pat mirties.

Transcript of Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

Page 1: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

LAURAESQUIVEL

LAUR

A ESQ

UIV

EL...dvasios tvirtybės, kančios, aistros ir valgio gaminimo paslaptys

meistriškai sukurtoje istorijoje apie moterį, kuri myli taip pat aistringai, kaip ir gamina.

Th e Wa shing ton Post

Čia kiekvienas receptas pasakoja palaidotos meilės istoriją.

LAURA ESQUIVEL (Laura Eskivel, g. 1950 m.) – meksikiečių autorė, kurios pirmasis romanas „Kaip vanduo šokoladui“ iš karto atnešė jai pasaulinį pri-pažinimą. Knyga išversta į 33 kalbas, pagal ją pasta-tytas to paties pavadinimo filmas pelnė net vienuo-lika prestižinių apdovanojimų.

„Kaip vanduo šokoladui“ – uždraustos meilės istorija, aistros, pra-siveržiančios patiekalais, istorija, maistas ir meilė, susipynę vienoje knygoje. Laura Esquivel, sekdama Lotynų Amerikos magiškojo re-alizmo tradicija, kuria charakterius, nenusileidžiančius Gabrielio Garcíos Márquezo ir Isabelės Allende’s herojams. Dvylika mėnesių, dvylika tradicinės meksikiečių virtuvės patiekalų, dvylika neišsipil-džiusios aistros epizodų.

„Kaip vanduo šokoladui“ – knyga apie Titą, kuriai uždrausta ištekėti, nes pagal tradiciją jauniausioji šeimos duktė turi rūpintis motina iki pat mirties. Todėl už jos karštai mylimo Pedro išteka vyresnioji sesuo, o Tita visą savo ilgesį, meilę, aistrą, pavydą ir neapykantą perkelia į valgio gaminimą. Romane sudėti receptai – iš kartos į kartą perduo-damų tradicijų, lemiančių valgytojų likimus, išraiška. Tai savotiškos formulės, kuriomis galima atgaivinti šeimos ir žmogaus atmintį. Tai prisiminimai ir šeimos paslaptys, virtę maistu. Senoviniais receptais autorė atrakina gausybę prasmių ir į laisvę išleidžia pašėlišką Titos ir jos mylimojo aistrą. Meilė, geismas ir mirtis – viskas priklauso nuo Titos ruošiamų pasakiškų valgių. Magija, susipynusi su realybe, atve-ria skonių, kvapų ir jausmų kupiną pasaulį.

9 786094 660283

ISBN 978-609-466-028-3

Page 2: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

2

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

Page 3: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

3

VILNIUS 2014

Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė

R o m a n a s , kuriame kas mėnesį pateikiami valgių ruošimo receptai,

meilės istorijos, namų gamybos vaistai ir kitos priemonės

L AUR A ESQUIVEL

Page 4: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

4

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

UDK 821.134.2(72)-31Es88

Laura ESQUIVELCOMO AGUA PARA CHOCOLATENarrativa Mondadori

© 1995 by Laura Esquivel© Alma Naujokaitienë, vertimas á lietuviø kalbà, 2003© Asta Puikienë, virðelio dizainas, 2014© „Tyto alba“, 2014ISBN 978-609-466-028-3

Page 5: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

5

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

P I R M A S S K Y R I U S

Sausis

Ka lë di niai py ra gë liai

Page 6: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

6

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

Rei k ia :

1 skar di në lës sar di niø,pu sës rin gës rû ky tos deð ros,svo gû no gal vu tës,1 skar di në lës ma þø ait riø jø pa pri kø,10 kvie ti nës duo nos pa plo èiø,rau do në lio

Page 7: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

7

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

Ruo ð i mo bû das :

Svo gû nà rei kia su smul kin ti. Pa ta ria ma ðiek tiek svo gû no uþ si dë ti ant mo mens, tai sau go nuo var gi na mo aða ro ji mo, jei kas nors ða lia pjaus to svo gû nus. Ne tai blo giau sia, kaip sa ko ma, kad aða ro ji nuo pjaus to mø svo gû nø, tie siog kar tais pra dë jæs taip ási ver ki, kad nie-kaip ne ga li su sto ti. Ne þi nau, ar jums yra taip nu ti kæ, bet man tai jau tik rai. Ir ga ly bæ kar tø. Ma ma sa ko, taip yra dël to, kad að to kia pat jaut ri svo gû nams kaip ma no se ne lës se suo Ti ta.

Pa sa ko ja ma, kad Ti ta bu vu si to kia jaut ri svo gû nø kva pui, jog dar ma no pro se ne lës ásèio se vis aða ro da vo juos pjaus tant; ji pra virk da-vo taip gar siai, kad verks mà gir dë da vo net apy kur të vi rë ja Na èia. Vie nà kar tà ji taip kly kë, kad tai pa anks ti no gim dy mo lai kà. Ma-no pro se ne lei ne spë jus në su si vok ti, Ti ta ið vy do pa sau lá tie siai ant vir tu vës sta lo, ir jà ap gau bë ver da mos lakð ti niø sriu bos, èiob re liø, lau ro la pø, ka len drø, vi rin to pie no, èes na kø ir, þi no ma, svo gû nø kva pai. Kaip su pran ta te, pri bu vë jos në ne pri rei kë, to dël Ti ta gi më rau do da ma, tar si ið anks to bû tø þi no ju si pra na ðys tæ, kad ið te kë ti ir pa tir ti ve dy bi næ lai mæ jai ne skir ta. Na èia vë liau pa sa ko ju si, kad Ti-ta á ðá pa sau lá áplau kë tik rà ja to þo dþio pras me, su di dþiau siu aða rø po tvy niu, uþ lie ju siu ne tik vir tu vës sta là, bet ir grin dis.

Po vi dur die nio, kai ið gàs tis ap ri mo, kait ri sau lë ið dþio vi no van de-ná, Na èia ðluos të rau do nas grin dø plyteles. Taip at si ra do net pen ki ki log ra mai drus kos, ir ðiø at sar gø mais tui pa ka ko ga na il gai. Toks ne pa aið ki na mas gi mi mo bû das nu lë më ne nu mal do mà Ti tos po-

Page 8: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

8

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

trau ká prie vir tu vës ir tai, kad jo je te ko pra leis ti di dþi à jà gy ve ni mo da lá jau nuo pir mos gy ve ni mo aki mir kos, ir dar: jos të và, tai yra ma no pro se ne lá, ið ti ko in fark tas, jis pa si mi rë vos jai su lau kus dvie jø die nø. Ma mai Ele nai nuo su krë ti mo din go pie nas. Ka-dan gi tuo met dar ne bu vo pie no mi ði niø ar ko kio ki to pa kai ta lo, o þin dy vës ras ti ne pa vy ko, ki lo rû pes tis, kaip mer gai tæ mai tin ti. Na èia, ið ma niu si ga ly bæ vir tu vës pa slap èiø ir ki tø gy ve ni mið kø da ly kø, ku riø èia ne mi në si me, ap si ë më ruoð ti mer gai tei val gá. Ji pa si ro dë tin ka miau sia rû pin tis „ne kal to kû di kio pil vo rei ka lais“, nors sa vo vai kø ne tu rë jo. Ji nei skai ty ti, nei ra ðy ti ne mo kë jo, ta èiau vir tu vës rei ka lus ne pa pras tai ge rai ið ma në. Ma ma Ele na mie lai pri ëmë ðá pa siû ly mà, nes, ne pai sant ge du lo, jos pe èius uþ griu vo ûkio prie þiû ros dar bai, tu rë jo màs ty ti, kaip ið mai tin ti vai kus ir su teik ti jiems ge rà ið si la vi ni mà, o pa pil do mø rû pes èiø dël nau ja gi mës mai ti ni mo jai tik rai ne rei kë jo.

Tai gi nuo tos die nos Ti ta bu vo ap gy ven din ta vir tu vë je, kur, mai-ti na ma ko ðë mis ir ar ba të lë mis, au go kaip ant mie liø. Ga li ma sa ky ti, jau ta da at si ra do ðeð ta sis po jû tis – mais to ga mi ni mo. Pa vyz dþiui, jos mai ti ni mas pri klau së nuo vir tu vës dar bo: ry tà, kai uþuos da vo ver da-mas pu pe les, ar vi dur die ná, kai pa jus da vo, kad van duo við toms peð ti jau karð tas, o pas kui pa va ka re, kai pa sklis da vo kà tik ið kep tos duo nos kva pas, – ta da ji su pras da vo, kad lai kas pra ðy tis mai ti na mai.

Kar tais ji ûmai pra virk da vo, ypaè Na èiai smul ki nant svo gû nus, ta èiau þi no da mos, dël ko taip yra, në vie na ðiems verks mams di de lio dë me sio ne tei kë. Daþnai tai net virs da vo pra mo ga, tad vai kys të je Ti ta ne skir da vo, ka da ji verk da vo ið dþiaugs mo, o ka da ið tik ro po rei kio verk ti. Juo kas jai ta po verks mo for ma.

Ly giai taip pat ji ne skir da vo troð ki mo gy ven ti nuo troð ki mo val-gy ti. Në ra leng va þmo gui, su vo kian èiam ap lin kà tik kaip vir tu væ, pa þin ti ið ori ná pa sau lá. Tas di dþiu lis uþ vir tu vës du rø á na mo gi lu mà at si ve rian tis pa sau lis jà bau gi no, pa þás ta mes nës bu vo ki tos du rys, ve dan èios ið vir tu vës á kie mà, á so dà, á dar þà, – taip, tai bu vo jos

Page 9: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

9

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

pa sau lis, ir jis bu vo svar biau sias. Vi sai prie ðin gai nei jos se se rims, ku rias Ti tos pa sau lis gàs di no, at ro dë ku pi nas ne þi no mø pa vo jø. Joms buvo keis ta ir ne su pran ta ma þais ti vir tu vë je, nors vie nà die nà Ti ta ákal bë jo pa si þiû rë ti, kaip nuo sta biai at ro do lie taus la ðai, tek ðin tys ant ákai tu sios kros nies.

Tuo me tu, kai Ti ta dai na vo ir ðla pio mis ran ko mis gau dë rit min-gai te kðin èius la ðus, kad jie kris tø ant kros nies ir ðok tø, Ro sau ra abe jin gai tû no jo kam pu ty je. To ne pa sa ky si apie Ger trû dà, ku riai pa ti ko vis kas, kas rit min ga, – ar tai bû tø ju de sys, ar mu zi ka, – ji su dþiaugs mu ási trau kë á þai di mà. Tai gi Ro sau rai ne li ko nie ko ki ta, kaip ir gi pradëti þai sti, ta èiau ran kø ji ne no rë jo su ðlap ti, tai ir dþiaugs-mo di de lio ne pa ty rë. Tuo met Ti ta pasiðovë jai pa dë ti, steng da ma si pri kið ti jos ran kas prie ðil tos kros nies, bet Ro sau ra pa si prie ði no, ir jos ko vo jo tol, kol su py ku si Ti ta pa lei do jos ran kas, o ði ne ið lai kë pu siau svy ros ir par griu vu si pri si lie të prie ákai tu sios kros nies. Ma þa to, kad ge rai ga vo á kai lá, Ti tai sa va me pa sau ly je – vir tu vë je – bu vo uþ draus ta þais ti su se se ri mis. Tai gi jos þai di mø drau ge ta po Na èia. Jied vi ið gal vo da vo ávai riau siø þai di mø ir uþ si ë mi mø, su si ju siø su vir tu ve ir mais to ruo ði mu. Kar tà mies to aikð të je ið vy du sios pre kei vá, ið ba lio në liø da ran tá ávai riau sias gy vû nø fi gû rë les, tà pa tá su ma në pa më gin ti ið rû ky tø deð rø. Jos pa si da rë ne tik þi no mø, bet ir ið gal-vo tø gy vû nø fi gû rë liø, pa vyz dþiui, gy vû nà su gul bës kak lu, ðuns le te no mis ir ar klio uo de ga.

Bû da vo gai la pas kui jas ar dy ti, bet deð ras reikëjo kep ti. To dël Ti ta daþ niau siai prie ðin da vo si. Vie nin te lë ið im tis, kai Ti ta su tik da-vo grà þin ti deð rà, – tai pa þa das kep ti ka lë di nius py ra gë lius, nes juos ne pa pras tai më go. Ji ne tik be liû de sio at si svei kin da vo su gy vû në liais, bet ir pa ti ste bë da vo links mai èirð kan èià deð rà.

Deð rà ka lë di niams py ra gë liams rei kia la bai ati dþiai kep ti ant lë tos ug nies, ji tu ri bû ti ið ke pu si, bet ne ap skru du si. Kai deð ra pa ga liau ið ke pa, rei kia dë ti sar di nes, prieð tai ið ëmus aða kas. Pei liu nuo ode liø rei kia pa ða lin ti juo das dë mes. Kar tu ámai ðo mas smul kin tas svo gû nas,

Page 10: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

10

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

ait rio sios pa pri kos ir rau do në lis. Ðis áda ras ku rá lai kà pa lie ka mas, o pas kui juo áda ro mas py ra gas.

Ti ta ne pa pras tai më gau da vo si ðiuo pro ce su, nes nuo du bens su áda ru sklis da vo ma lo nus kva pas, o kva pai pri min da vo pra ëju sá lai-kà, vi sið kai ki to ká nei nû die nos kva pai ir gar sai. Ti tai la bai pa ti ko trauk ti á sa ve tà ne pa kar to ja mà dû mo kva pà ir min tyse ke liau ti po sa vo pri si mi ni mus.

Ne la bai pri si mi në, ka da pir mà kart uþuo dë ðiø py ra gë liø kva pà, nes ga li bû ti, kad pri si minë ið tø lai kø, kai dar ne bu vo gi mu si. Gal-bût keis tas deð ros ir sar di niø de ri nys taip smar kiai jà su gun dë, kad ið si rin ko bû tent Ma mos Ele nos ásèias ir to kiu bû du pa pil dë De la Gar sø ðei mà, kur þmo nës ska niai mai tin da vo si ir ruoð da vo ypaè gar dþià deð rà.

Ma mos Ele nos so dy bo je deð ros ruo ði mas pri ly go ri tu a lui. Die nà prieð tai im da vo lup ti èes na kus, ruoð ti ait ri à sias pa pri kas ir mal ti prie sko nius. Ðei mos mo te rys da ly vau da vo vi sos iki vie nos: Ma-ma Ele na, jos duk te rys Ger trû da, Ro sau ra ir Ti ta, vi rë ja Na èia ir tar nai të Èen èia. Su së du sios ap link vir tu vës sta là ðne ku èiuo da vo si ir juo kau da vo, o lai kas iki su te mø skrie te pra skrie da vo. Tuo met Ma ma Ele na tar da vo:

– Ðian dien pa kaks.Ji tuð èiai bur nos ne au ðin da vo, tad po ðiø þo dþiø vi sos su pras-

da vo, kà to liau da ry ti. Pir miau sia nu kraus ty da vo sta là, o pas kui pa si da ly da vo dar bus: vie na ei da vo uþ da ry ti við tø, ki ta – pa sem ti van dens ið ðu li nio, kad pus ry èiams ne stig tø, o tre èia pa si rû pin da-vo mal ko mis pa kur ti kros ná. Tà die nà ne rei kë da vo nei ly gin ti, nei megz ti, nei siû ti. Ga liau siai vi sos ið si skirs ty da vo po sa vo kam ba rius skai ty ti, mels tis ir mie go ti. Vie nà to kià pa va ka ræ, dar Ma mai Ele-nai ne ið ta rus, kad lei dþia ma kil ti nuo sta lo, Ti ta, ku riai jau buvo pen kio li ka, vir pan èiu bal su pa sa kë, kad su ja no rë tø pa si kal bë ti Ped ras Mus ki sas…

– Ir kà gi tas po nas ke ti na man pa sa ky ti?

Page 11: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

11

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

Tà Ma ma Ele na ið ta rë, ro dos, po vi sà am þi ny bæ tru ku sios ty los, ku ri su sting dë Ti tai sie là.

Vos gir di mu bal su Ti ta ið ta rë:– Að neþinau.Ma ma Ele na dëb te lë jo á Ti tà þvilgs niu, ku ria me at si spin dë jo vi si

me tai, nu gy ven ti ðio je ðei mo je tvar dan tis.– Kà gi, ge riau jau ið syk per spëk já, te gul ne si var gi na pra ðy da-

mas ta vo ran kos. Jis tik vel tui ðvais ty tø sa vo ir ma no lai kà. Pui kiai þi nai, kad, bû da ma jau niau sia duk të, pri va lai rû pin tis ma ni mi li gi pat mir ties.

Ið ta ru si ðiuos þo dþius Ma ma Ele na lë tai pa ki lo nuo sta lo, ási dë jo aki nius á pri juos tës ki ðe nai tæ ir pa bai gà reið kian èiu to nu pra ne ðë:

– Ðian dien pa kaks!Ti ta ge rai þi no jo, kad po kal bis pa gal ðiø na mø ásta ty mus èia

ne pa gei dau ja mas, ta èiau ji pir mà syk ið drá so pa prieð ta rau ti sa vo mo ti nos va liai.

– Bet að ma nau, kad…– Tu ne tu ri tei sës nie ko ma ny ti, ir baig ta! Nie kas nuo am þiø am-

þi nø jø mû sø gi mi në je në ra prieð ta ra væs ðiai tra di ci jai, ir tu ne bû si pir mo ji, ku ri ði taip pa si elgs.

Ti ta pa na ri no gal và, aða ros pap së jo ant sta lo, to kios sun kios, kaip ir jos pe èius uþ gu lu si lem tis. Nuo tos aki mir kos ir jos, ir sta lo lau kë tas pats, – juk në ra vil ties nu si kra ty ti ab sur dið kø prie vo liø, ku rias rei kës at lik ti, pa suk ti gy ve ni mà ki ta lin kme, o sta lui teks su ger ti nuo vai kys tës èia lie jamas aða ras ir su si tai ky ti su nuosp ren dþiu.

Bet Ti ta su tuo ne su si tai kë. Jai ne da vë ra my bës ga ly bë min èiø ir abe jo niø. Pa vyz dþiui, la bai knie të jo su þi no ti, kas ðios tra di ci jos pra di nin kas. Bû tø ge rai ðiam ið ra din gam as me niui pra neð ti, kad jo su ma ny mas ap sau go ti mo te rø se nat væ tu rë jo vie nà ne di de lá trû ku-mà. Jei gu Ti tai ne lem ta ið te kë ti ir su si lauk ti vai kø, kas ta da se nat vë je pa si rû pins ja pa èia? Ko kia atei tis nu ma ty ta jai? O gal ma ny ta, kad duk te rys, karðinan èios sa vo mo ti nas, po gim dy to jø mir ties il gai ne-

Page 12: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

12

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

ið gy vens? O ið te kë ju sios mo te rys, ne su si lau ku sios vai kø? Kas jo mis pa si rû pins? Ir dar, kas le mia, kad bû tent jau niau sia jai duk te riai skir ta kar ðin ti mo ti nà, o ne vy riau sia jai? Ar kas nors tei ra vo si pa smerk tø jø duk te rø nuo mo nës? Ar joms leis ta bent jau pa þin ti mei læ? O gal ir tai uþ draus ta?

Ti ta pui kiai þi no jo, kad vi sos ðios abe jo nës te be gu lës ne at sa ky tø klau si mø ar chy ve. De la Gar sø ðei mo je tu rë jai pa klus ti, ir vis kas. Ma ma Ele na pa li ko vir tu væ su py ku si ir á Tità net ne pa þvel gë, ma þa to, vi sà sa vai tæ ne pra ta rë jai në þo dþio.

Ty los áþa dai bu vo su lau þy ti, kai mo ti na ap þiû ri në jo dra bu þius, ku riuos siu vo kiek vie na mo te ris. Ma ma Ele na pa ste bë jo, kad ne prie -kaið tin gai su siû tas Ti tos siu vi nys prieð tai ne bu vo daigs ty tas.

– Tu riu ta ve pa gir ti, – ta rë jai, – dygs niai to ly gûs, bet prieð tai siu vi nio ne su daigs tei, tie sa?

– Ne, – at sa kë Ti ta, ap stul bu si, kad ty los baus më pa ga liau bai-gë si.

– Va di na si, rei kës vis kà ið ar dy ti. Su daigs ty si siu vi ná, su siû si ið nau jo, o ta da ir áver tin siu ta vo dar bà. At ei ty þi nok, kad tin gi nys ir ðykð tuo lis mo ka du kar tus.

– Bet taip sa ko ma apie tuos, ku rie klys ta, o jûs pa ti kà tik sa kë te, kad ma no siu vi nys…

– Tu ir vël drás ti man prieð gy niau ti? Jau ga na to, kad lau þai siu-vi mo tai syk les.

– At leis ki te, ma my te. Dau giau tai ne pa si kar tos.Ti tos þo dþiai kiek ap mal dë Ma mos Ele nos pyk tá. Ma lo niai ið tar ti

„ma my te“ ne bu vo taip pa pras ta. Ma mai Ele nai at ro dë, kad þo dis „ma ma“ ne pa kan ka mai pa gar bus, tad nuo ma þens ápra ti no duk-te ris kreip tis á jà „ma my te“. Vie nin te lë Ti ta ne pai së ðios tai syk lës ar ba kreip da vo si á jà ne pa kan ka mai pa gar biai, uþ tai ne kar tà yra uþ si dir bu si ant au sá. Ta èiau ðá kart jai pui kiai pa vy ko! Ma ma Ele-na pa ten kin ta màs të, kad ga liau siai pa vy ko su tram dy ti ne klus nø jau ny lës bû dà. De ja, ne il gai te ko dþiaug tis, nes ki tà die nà, ly di mas

Page 13: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

13

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

sa vo gar baus të vo, jø na muo se pa si ro dë Ped ras Mus ki sas, ke tin da-mas pra ðy ti Ti tos ran kos. Jø ap si lan ky mas su kë lë tik rà samb rûz dá. Nie kas to ne si ti kë jo. Prieð die nà Ti ta per Na èios bro lá per da vë Ped rui þi nu tæ, kad at si sa ky tø vi zi to. Anas die va go jo si, kad þi nu tæ Ped rui per da væs, ta èiau sve èiai vis dël to at vy ko. Ma ma Ele na juos pa kvie të á sve tai næ. Ji el gë si ma lo niai, ta èiau pa aið ki no, ko dël Ti ta ne ga lin ti te kë ti.

– Þi no ma, jei gu jûs no ri te ap ves din ti Ped rà, tai ga liu pa siû ly ti ki tà sa vo duk te rá, Ro sau rà, tik dve jais me tais vy res næ uþ Ti tà, ji pui ki par ti ja ir pa si ren gu si san tuo kai…

Ið gir du si to kius þo dþius Èen èia ant Ma mos Ele nos vos ne ap ver të pa dëk lo su ka va ir sau sai niais, ji kaip tik áþen gë á sve tai næ pa siû ly ti po nui Pas ku a liui su sû nu mi pa si vai ðin ti. At si pra ðiu si pas ku bo mis spru ko á vir tu væ, kur, ne kan trau da mos ið girs ti, kas vyks ta sve tai në je, lû ku ria vo Ti ta, Ro sau ra ir Ger trû da. Vos jai pa si ro dþius, vi sos me të dar bus, kad tik ne pra leis tø ið pa sa ko ji mo në þo de lio.

Vi sos bu vo uþ si ë mu sios ka lë di niais py ra gë liais. Kaip ma ty ti ið pa va di ni mo, ðie py ra gë liai pa pras tai ke pa mi ar të jant Ka lë doms, ta-èiau ðá kart jie bu vo skir ti Ti tos ðe ðio lik to jo gim ta die nio ðven tei, nes juos Ti ta la bai më go.

– O Die vu lë liau! Ðei mi nin kë siû lo duk ters ran kà lyg ko ká troð-ki ná? Ir në gal vos ne su ka, kad ne tà, ku rios jiems rei kia? Bet juk ne tas pats, jei pra ðai pa plo të liø, o tau pa duo da troð ki ná.

Èen èia, pa sa ko da ma vis kà, kas vyks ta sve tai në je, ne si lio vë kal bë-ju si to kiais pa ly gi ni mais, þi no ma, sa vaip vis kà pa gra þin da ma. Ti ta ge rai þi no jo, ko kia ji ga li bû ti me la gë ir pra ma niû gë, ta èiau nie kaip ne ga lë jo at si kra ty ti apë mu sio ne ri mo. Ji ne no rë jo pri im ti uþ gry nà pi ni gà to, kà da bar ið gir do. Vaiz duo da ma vi sið kai ra mià, ji to liau ko èio jo pa plo të lius, o se se rys su Na èia dë jo áda rà.

Ge riau si yra kros ny je kep ti pa plo të liai. Bet, jei në ra ga li my bës, ga li ma ne di de liø pa plo të liø uþ si sa ky ti duo ni në je, nes di de li ðiems py ra gë liams ne tin ka. Áda ry ti py ra gë liai dar deðimt mi nu èiø ke pa mi

Page 14: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

14

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

or kai të je ir pa tie kia mi karð ti. Pa ta ria ma per nak tá lai ky ti juos uþ-deng tus dro be, kad pa plo èiø teð la pri si ger tø deð ros sy vø.

Ti ta jau bai gë áda ry ti py ra gë lius ryt die nos puo tai, kai vir tu vë je pa si ro dë Ma ma Ele na ir pra ne ðë, kad su tin ka su Ped ro pra ðy mu ves ti duk te rá, tik ne Ti tà, o Ro sau rà.

Ið gir du si ðià þi nià, Ti ta pa si ju to taip, tar si jos kû nà bû tø su kaus tæs þie mos ðal tis; bu vo taip ðal ta ir sau sa, kad jos skruos tai uþ si lieps no jo, jie pasidarë rau do ni – kaip tie obuo liai ant sta lo. Tas sting dan tis ðal tis dar il gai jos ne pa lei do, ir nie kas ne ga lë jo jo ið sklai dy ti, net Na èios pa sa ko ji mas, kai ji, ið ly dë da ma po nà Pas ku a lá Mus ki sà su sû nu mi, nu gir do jø po kal bá. Na èia ëjo të vui su sû nu mi ið pas kos. Jie du þings-nia vo lë tai ir po nas Pas ku a lis ty liai, bet pik to kai pa klau së sû naus:

– Ped rai, ko dël taip pa si el gei? Su tik da mas ves ti Ro sau rà at ro dei ap gai lë ti nai. Kur din go mei lë, ku rià pri sie kei Ti tai? Ar tai bu vo vien tuð ti þo dþiai?

– Þi no ma, ne, bet jei gu jums draus tø ves ti mo te rá, ku rià my li te, o vie nin te lë ið ei tis bû tø ves ti jos se se rá, kad tik gy ven tu mët ar èiau jos, ar pa si elg tu mët ki taip?

Na èiai ne pa vy ko ið girs ti at sa ky mo, nes Pul kë, jø ðuo, triu ðá pa lai-kæs ka ti nu, puo lë pa siu tið kai ska ly ti.

– Va di na si, tu nu spren dei ves ti ne my li mà?– Ne, të ve, að ve du to dël, kad per daug my liu Ti tà.Bal sai pa maþu to lo, be to, juos uþ go þë sau sø la pø èe þë ji mas po vy rø

ko jo mis. La bai keis ta, kad Na èia, ku ri lai ky ta apy kur te, pa sa ko jo gir-dë ju si jø ðne kà. Ti ta pa dë ko jo jai uþ per sa ky tà po kal bá, ta èiau nie kas ne ga lë jo ið sklai dy ti nu si vy li mo Ped ru. Sa ko ma, kur èias ne gir di, bet su pran ta. Gal bût Na èia ið gir do tik tai, kà ki ti nu ty lë jo. Tà nakt Ti tai taip ir ne pa vy ko uþ mig ti, ji ne ga lë jo pa aið kin ti uþ plû du siø jaus mø. Ap mau du, kad tais lai kais dar ne bu vo þi no ma apie kos mo so juo-dà sias sky les, nes tuo met bû tø ma niu si, kad jos krû ti në je at si ra do juo do ji sky lë, pro ku rià ir skver bia si be ga li nis ðal tis.

Kai tik uþ merk da vo akis, aið kiai pri si min da vo per nykð tes Ka lë das,

Page 15: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

15

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

kai Ped ras su vi sa ðei ma bu vo pir mà kart pa kvies tas á jø na mus va ka-rie nës, ir ðal tis jà smaigs të lyg ada to mis. Nors bu vo pra bë gæ me tai, ji pui kiai pri si mi në gar sus, kva pus, sa vo nau jos suk ne lës ðiugþ de sá, kai ëjo kà tik ið vað kuo to mis grin di mis, Ped ro þvilgs ná, glos tan tá jos pe èius… Ak, tas þvilgs nis! Ji ne ðë sve èiams sal du my nus di de lë je va-zo je, kai já pa ju to, to ká karð tà, net nu tvi lkiu sá jai odà. Pa si su ko – ir jø þvilgs niai su si ti ko. Tà aki mir kà ji su vo kë, kà pa jun ta spur ga, áleis ta á ver dan tá alie jø. Jà uþ lie ju si karð èio ban ga bu vo to kia smar ki, kad vi sas kû nas pra dë jo ðnypð ti, – vei das, pil vas, ðir dis, krû tys, – Ti ta ne ga lë jo to þvilgs nio at lai ky ti ir nu sku bë jo á ato kes næ sve tai nës vie tà, kur Ger trû da skam bi no pia no la „Jau nys tës akis“. Pa dë ju si ant sta le lio va zà su sal du my nais, ji pa ë më pir mà pa si tai kiu sià tau re læ su „No jaus li ke riu“* ir pri së do prie kai my nys të je gy ve nan èios Pa ki tos Lo bo. Ta èiau pa si trau ku si to liau nuo Ped ro ji nie ko ne lai më jo; jau të, kaip krau jas pa ðë lu siai tvink si gys lo se. Skruos tus uþ lie jo sod rus rau do nis, o klai dþio jan tis þvilgs nis nie kaip ne ra do sa vo tiks lo. Pa ki ta pa ste bë jo, kad ji keis tai at ro do, ir vaizduodama su si rû pi nu sià pa kal bi no:

– Pui kus li ke ris, ar ne tie sa?– Jums pa tin ka?– Ti ta, ar ge rai jau tie si? At ro dai su tri ku si.– Vis kas ge rai, aèiû.– Esi to kio amþiaus, kad ypa tin go mis pro go mis ga li pa ra gau ti ðiek

tiek li ke rio, bet prieð tai rei kia pa klaus ti ma mos lei di mo. Ma tau, tu su si jau di nu si, net vir pi. – Ir su uþuo jau ta pri dû rë: – Dau giau ne gerk, nes dar ið krë si ko ká pokð tà.

Tik to jai trû ko! Kad Pa ki ta Lo bo pa lai ky tø jà gir ta. Þût bût rei-kë jo ið sklai dy ti jos abe jo nes, kol gan das ne pa sie kë mo ti nos. Min tis apie gim dy to jà trum pai pri ver të jà pa mirð ti Ped rà ir ji vi sais bû dais áti ki në jo Pa ki tà, kad jos min tys te bë ra skaid rios, o pro tas skvar bus. Pa si da li jo su ja gan dais ir ap kal bo mis. Net at sklei dë jai re cep tà „No-

* Saldus migdolø skonio likeris. Vert.

Page 16: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

16

L a u r a E s q u i v e l • K a i p v a n d u o ð o k o l a d u i

jaus li ke rio“, ku ris ga mi na mas ið ke tu riø un ci jø al ber èi go* kau liu kø ir pu sës sva ro ab ri ko sø kau liu kø uþ pli kius juos asumb re ver dan èio van dens ir pa lai kius dvi de ðimt ke tu rias va lan das, kad su minkð të tø; pas kui jie ið gliau do mi, su smul ki na mi ir uþ pli ko mi dviem asumb-rë mis ver dan èio van dens. Pen kio li ka die nø vis kas mirks ta. Pas kui rei kia dis ti liuo ti. Kai du su pu se sva ro smul kaus cuk raus vi sið kai ið tirps ta van de ny, de da mos ke tu rios un ci jos apel sin me dþio þie dø, ge rai su mai ðo ma ir ko ðia ma. No rë da ma vi sið kai ið sklai dy ti Pa ki tos áta ri mus, kad jos fi zi në ir psi chi në svei ka ta kuo pui kiau sia, pri dû rë, kad asumb rë – tai 2,016 lit ro, nei dau giau, nei ma þiau.

Kai Ma ma Ele na pri ëjo pa si tei rau ti, ar Pa ki tai nie ko ne trûks ta, ðio ji dþiaugs min gai at sa kë:

– Man vis ko pa kan ka! Ko kios pui kios ta vo duk te rys! Ir kaip ádo-miai pa sa ko ja!

Ma ma Ele na pa siun të Ti tà á vir tu væ at neð ti dau giau uþ kan dþiø ir pa da ly ti juos sve èiams. Ne at si tik ti nai ða lia at si dû ræs Ped ras pa si siû lë jai pa dë ti. Ti ta ty lë da ma sku biai ëjo vir tu vës link. Ped ro ar tu mas jai kë lë jau du lá. Ji pa su ko tie siai prie di de liø pa dëk lø su gar dþiais uþ kan dþiais, kan triai lau kian èiais ant vir tu vës sta lo.

Nie kuo met ne pa mirð to at si tik ti nio su si lie ti mo ran ko mis, kai abu du ne gra biai më gi no pa im ti tà pa tá pa dëk là.

Tuo met Ped ras ir pri si pa þi no jà my lás.– Pa ne le Ti ta, nau do juo si ðia pui kia pro ga ga lë da mas pa si kal bë ti

su ju mis vie na, no riu pa sa ky ti, kad esu pa mi læs jus ið vi sos ðir dies. Þi nau, ma no po el gis per drà sus ir áþû lus, bet jûs to kia ne pa sie kia-ma, kad nu ta riau jau ðá va ka rà jums pri si pa þin ti. Pra ðau tik vie na: at sa ky kit, ar ga liu ti kë tis jû sø mei lës?

– Da bar ne þi nau, kà jums at sa ky ti. Duo kit man lai ko.– Ne, að neiðtver siu, man rei kia at sa ky mo tuo jau pat: jei my li,

ne rei kia svars ty ti. Juk ar ba my li, ar ba ne. Að ne su ið kal bus vy rið kis,

* Tokia abrikosø rûðis. Vert.

Page 17: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

17

K a l ë d i n i a i p y r a g ë l i a i

ta èiau þo dþiø tuð èiai ne lai dau. Pri sie kiu, my lë siu jus am þi nai. O jûs? Ar jau èia te man tà pa tá?

– Taip!Taip taip, tûks tan tá kar tø taip. Nuo tos nak ties pa mi lo já vi siems

lai kams. Ta èiau da bar pri va lo jo at si sa ky ti. Ne va lia geis ti bû si mo se sers vy ro. Kad uþ mig tø, tu rë jo pa si steng ti ið gui ti já ið sa vo min-èiø. Pa ra ga vo ka lë di niø py ra gai èiø, ku riuos Na èia pa li ko jai ant nak ti nio sta le lio kar tu su stik li ne pie no. Ki tu me tu tai bû tø bu væs ne ap sa ko mas ma lo nu mas. Na èia ið il ga me tës pa tir ties þi no jo, kad ðie gar dûs py ra gai èiai Ti tai ið sklai do di dþiau sius rû pes èius. Bet tik ne da bar. Jie ne uþ pil dë vi di nës tuð tu mos. At virkð èiai, jà net su py ki no. Ta da ji su vo kë, kad ne nuo al kio ta tuð tu ma – tai bu vo skaus min gas ny ku mos po jû tis. Þût bût rei kë jo at si kra ty ti ðio var gi nan èio ðal èio jaus mo. Pir miau sia ap si vil ko vil no nius dra bu þius ir uþ si klo jo sun kia ant klo de. Ta èiau dre bu lys ne si lio vë. Ta da uþ si mo vë vil no nes ko ji nes ir uþ si klo jo dar dviem ant klo dë mis. Nie kas ne pa si kei të. Ga liau siai pa si ë më ap klo tà, ku rá bu vo pra dë ju si ner ti tà dien, kai Ped ras uþ si-mi në apie ve dy bas. To ká ap klo tà kaip ðis ga li ma nu ner ti và ðe liu tik per me tus. Bû tent po tiek lai ko Ti ta su Ped ru bu vo nu ma tæ pa duo ti uþ sa kus. Kad dar bas ne nu ei tø vë jais, ji su átû þiu ëmë si ner ti, lie jo aða ras ir në rë, kol ga liau siai pa ry èiais ap klo tas bu vo baig tas, ir juo uþ si klo jo. Bet në tas ne pa dë jo. Nei tà nakt, nei dau gy bæ ki tø nak tø jai taip ir ne pa vy ko at si kra ty ti sting dan èio ðal èio jaus mo.

Bus dau giau…

Ki tas re cep tas: Èia be lës py ra gas (Ves tu viø)

Page 18: Laura Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“

LAURAESQUIVEL

LAUR

A ESQ

UIV

EL

...dvasios tvirtybės, kančios, aistros ir valgio gaminimo paslaptys meistriškai sukurtoje istorijoje apie moterį, kuri myli taip pat aistringai, kaip ir gamina.

Th e Wa shing ton Post

Čia kiekvienas receptas pasakoja palaidotos meilės istoriją.

LAURA ESQUIVEL (Laura Eskivel, g. 1950 m.) – meksikiečių autorė, kurios pirmasis romanas „Kaip vanduo šokoladui“ iš karto atnešė jai pasaulinį pri-pažinimą. Knyga išversta į 33 kalbas, pagal ją pasta-tytas to paties pavadinimo filmas pelnė net vienuo-lika prestižinių apdovanojimų.

„Kaip vanduo šokoladui“ – uždraustos meilės istorija, aistros, pra-siveržiančios patiekalais, istorija, maistas ir meilė, susipynę vienoje knygoje. Laura Esquivel, sekdama Lotynų Amerikos magiškojo re-alizmo tradicija, kuria charakterius, nenusileidžiančius Gabrielio Garcíos Márquezo ir Isabelės Allende’s herojams. Dvylika mėnesių, dvylika tradicinės meksikiečių virtuvės patiekalų, dvylika neišsipil-džiusios aistros epizodų.

„Kaip vanduo šokoladui“ – knyga apie Titą, kuriai uždrausta ištekėti, nes pagal tradiciją jauniausioji šeimos duktė turi rūpintis motina iki pat mirties. Todėl už jos karštai mylimo Pedro išteka vyresnioji sesuo, o Tita visą savo ilgesį, meilę, aistrą, pavydą ir neapykantą perkelia į valgio gaminimą. Romane sudėti receptai – iš kartos į kartą perduo-damų tradicijų, lemiančių valgytojų likimus, išraiška. Tai savotiškos formulės, kuriomis galima atgaivinti šeimos ir žmogaus atmintį. Tai prisiminimai ir šeimos paslaptys, virtę maistu. Senoviniais receptais autorė atrakina gausybę prasmių ir į laisvę išleidžia pašėlišką Titos ir jos mylimojo aistrą. Meilė, geismas ir mirtis – viskas priklauso nuo Titos ruošiamų pasakiškų valgių. Magija, susipynusi su realybe, atve-ria skonių, kvapų ir jausmų kupiną pasaulį.

9 786094 660283

ISBN 978-609-466-028-3