KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS195.182.85.232/failai/Kursenu miesto kompleksines...

1

KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS

2014-2020 M. GALIMYBIŲ STUDIJA

2013, Vilnius

Užsakovas: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Vykdytojas: Ūkio subjektų grupė Socialinė įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ Socialinė įmonė UAB „Lyderio grupė“

2

TURINYS

KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS 2014-2020 M. GALIMYBIŲ STUDIJA ............................. 1

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................ 4

LENTELIŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................................. 5

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 7

SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 8

I. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ ........................................................................................................ 12

1.1. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga .............................................................................. 12

1.2. Bendra Kuršėnų miesto apžvalga ........................................................................................... 18

1.3. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga ............................................................... 27

1.4. Poreikių analizė ....................................................................................................................... 32

1.4.1. Miesto kompleksinės plėtros problemos ........................................................................ 32

1.4.2. Projekto tikslinės grupės ................................................................................................. 33

1.4.3. Tikslinė teritorija Kuršėnų miesto kompleksinei plėtrai 2014-2020 m. laikotarpiui ....... 36

II. KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS VIZIJA ..................................................................... 37

III. OPTIMALIAUSIO SPRENDIMO PARINKIMAS ................................................................................. 39

3.1. Alternatyvų aprašymas ........................................................................................................... 39

3.2. Alternatyvų analizė ................................................................................................................. 52

IV. PASIRINKTO SPRENDIMO ĮGYVENDINIMAS ................................................................................. 67

4.1. Finansavimo planas ................................................................................................................ 67

4.2. Finansinis vertinimas .............................................................................................................. 70

4.2.1. Projekto finansinio įvertinimo prielaidos ........................................................................ 70

4.2.2. Finansinis projekto įvertinimas........................................................................................ 73

4.2.3. Pasirinkto optimalaus sprendimo naudos įvertinimas .................................................... 81

4.3. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas ............................................................. 82

4.4. Pagrindiniai reikalavimai darbams ir paslaugoms .................................................................. 90

4.5. Projektų įgyvendinimo procesų valdymas .............................................................................. 93

V. RIZIKOS ĮVERTINIMAS .................................................................................................................... 95

5.1. Rizikos analizė ......................................................................................................................... 95

5.2. Jautrumo įvertinimas ............................................................................................................ 102

PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .......................................................................................... 105

3

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 108

1 priedas. Kuršėnų mieste numatytos įgyvendinti strateginio plėtros plano priemonės ........... 108

2 priedas. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros objektai .................................................... 110

3 priedas. Preliminarus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas ...................................... 113

4 priedas. Kuršėnų miesto pasirinktos alternatyvos objektų esamos būklės aprašymas ir

fotofiksacijos ................................................................................................................................ 118

4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Kuršėnų m. geografinė padėtis ............................................................................................... 19

2 pav. Šiaulių r. savivaldybės seniūnijos ............................................................................................ 19

3 pav. Gyventojų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. pr. ................................................................. 20

4 pav. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes, 2013 m. pr. .......................................................... 21

5 pav. Gimusių ir mirusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m. ............................................. 22

6 pav. Išvykusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m. ............................................................ 22

7 pav. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose metų pabaigoje Kuršėnų

m., 2007-2012 m. .............................................................................................................................. 24

8 pav. Apgyvendinimo įstaigų ir maitinimo vienetų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. ................ 25

9 pav. Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose Kuršėnų m., 2007-2012 m. ........... 25

10 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičius Kuršėnų mieste,

2010-2012 m. ..................................................................................................................................... 26

11 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis Šiaulių rajono savivaldybėje,

t, 2007-2011 m. ................................................................................................................................. 26

12 pav. Kelių sudėtis Kuršėnų m., 2012 m. ....................................................................................... 27

13 pav. Kuršėnų miesto objektai ....................................................................................................... 28

14 pav. Identifikuotos Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros problemos ........................................ 33

15 pav. I alternatyvos žemėlapis ....................................................................................................... 39

16 pav. II alternatyvos žemėlapis ...................................................................................................... 43

17 pav. III alternatyvos žemėlapis ..................................................................................................... 47

5

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga ......................................................................... 12

2 lentelė. Nedarbo rodikliai Šiaulių rajono savivaldybėje ir Kuršėnų mieste, 2007-2013 m. ........... 23

3 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, 2007-2012 m. ........................................................... 23

4 lentelė. Tikslinės grupės ir identifikuoti jų poreikiai....................................................................... 34

5 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros tikslai ir uždaviniai ................................................ 38

6 lentelė. I alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis ................. 41

7 lentelė. II alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis ................ 44

8 lentelė. III alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis ............... 49

9 lentelė. Kokybinių kriterijų įvertinimas balais ................................................................................ 52

10 lentelė. Žymėjimai, kriterijų grupių svoriai, tipai ir kryptys ......................................................... 52

11 lentelė. Kriterijai ir jų tipų, krypčių ir svorių nustatymas ............................................................. 52

12 lentelė. Alternatyvų įvertinimas pagal daugiakriterinės analizės kriterijus ................................. 54

13 lentelė. Daugiakriterinės alternatyvų analizės sprendiniai .......................................................... 66

14 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo struktūra ......................... 67

15 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo planas.............................. 69

16 lentelė. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos remonto, rekonstrukcijos ir eksploatacijos

išlaidos, tūkst. Lt ................................................................................................................................ 71

17 lentelė. Susisiekimo infrastruktūros remonto, rekonstrukcijos išlaidos, tūkst. Lt ....................... 71

18 lentelė. Apšvietimo išlaidos, tūkst. Lt ........................................................................................... 72

19 lentelė. Pajamos iš sukurtos viešosios infrastruktūros, tūkst. Lt ................................................. 73

20 lentelė. Sąlygos finansiniam vertinimui ........................................................................................ 73

21 lentelė. Projekto biudžetas, Lt ...................................................................................................... 74

22 lentelė. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų detalizavimas, Lt ................................................... 75

23 lentelė. Pagrindinių projekto veiklų išsidėstymas per investicijų metus, tūkst. Lt ...................... 75

24 lentelė. Nusidėvėjimo ir likutinės vertės apskaičiavimas ............................................................. 77

25 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinis vertinimas .................................................................. 77

26 lentelė. Projekto įgyvendinimo viešųjų lėšų suvestinė ................................................................ 80

27 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinės analizės rodikliai ....................................................... 80

28 lentelė. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas ..................................................... 86

29 lentelė. Projekto valdymo komandos narių funkcijos ir atsakomybės ........................................ 93

6

30 lentelė. Statybos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ............................................................. 95

31 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................................ 97

32 lentelė. Paklausos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................................... 98

33 lentelė. Makroekonominių rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................... 100

34 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės .......................................... 101

35 lentelė. Kitos rizikos ir jų valdymo priemonės ............................................................................ 101

36 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai FGDV (I) pokyčiui .............................................. 103

37 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai ........................................................................... 103

7

ĮVADAS

Ši galimybių studija parengta vykdant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir

įmonių grupės, sudarytos iš UAB „Lyderio grupė“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, 2013 m.

spalio 11 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 1S-485. Šia sutartimi įmonių grupė įsipareigoja

parengti dešimties savivaldybių centrų ar kitų miestų, tame tarpe ir Kuršėnų miesto, kompleksinės

plėtros galimybių studiją.

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studija yra viena iš

dešimties bandomųjų (pavyzdinių) studijų, kurios pagrindu ateityje būtų galima rengti savivaldybių

centrų ir kitų miestų (kuriuose gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) viešosios infrastruktūros

atnaujinimo projektus, siekiant gauti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą.

Pagrindinis galimybių studijos tikslas – parengti racionalią, socialiai ir ekonomiškai pagrįstą

Kuršėnų miesto kompleksinio vystymo koncepciją 2014-2020 metams.

Pagrindiniai uždaviniai:

atlikti Kuršėnų miesto esamos situacijos analizę;

identifikuoti miesto kompleksinio vystymo tikslinę teritoriją ir plėtotinus objektus 2014-

2020 metams;

parinkti optimaliausią kompleksinės plėtros sprendimą ir jį detalizuoti laiko, finansiniu ir

kitokiais aspektais.

Vadovaudamasi šia galimybių studija, Šiaulių rajono savivaldybės administracija galėtų

siekti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Kuršėnų miesto viešosioms

erdvėms planuoti, apleistoms teritorijoms tvarkyti ir nuosekliai vystyti miesto urbanistinę

infrastruktūrą.

8

SANTRAUKA

Šioje studijoje išsikelto tikslo siekiama atliekant aktualių strateginių dokumentų analizę,

bendrą Kuršėnų miesto apžvalgą, apimančią demografinių, verslo, viešojo saugumo, kelių

infrastruktūros esamos situacijos analizę, apžvelgiant visą Kuršėnų miesto viešąją infrastruktūrą.

Taip pat atliekama miesto kompleksinės plėtros poreikių analizė, identifikuojama miesto

kompleksinės plėtros vizija 2014-2020 metams. Siekiant tikslo buvo atliekama alternatyvų analizė

ir parenkamas optimaliausias sprendimas, kurio įgyvendinimas detaliai išanalizuojamas.

Galimybių studijos struktūra. Galimybių studiją sudaro santrauka, penkios pagrindinės

dalys, išvados ir priedai.

Pirmoje studijos dalyje pateikiama esama Kuršėnų miesto situacijos analizė, apimanti šiuos

keturis poskyrius:

Aktualių strateginių dokumentų apžvalga. Šiame poskyryje pateikiama glausta šių parengtų

ir galiojančių nacionalinių strateginių dokumentų apžvalga: 2014–2020 metų Nacionalinė

pažangos programa, Strategija „Europa 2020“, Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“,

2011–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrasis planas. Taip pat pateikiama Šiaulių rajono savivaldybės ir Kuršėnų miesto

strateginio planavimo dokumentų apžvalga, kurioje nagrinėjamas Šiaulių apskrities

teritorijos bendrasis (generalinis) planas, Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas,

Kuršėnų miesto bendrasis planas, Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros planas, Šiaulių

regiono 2014-2020 m. plėtros planas, Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas

2011–2017 metams, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros plėtros programa 2013-2015

metams. Apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas minėtų dokumentų pažangos sričių,

prioritetų, tikslų bei uždavinių, susijusių su Kuršėnų miesto vystymu, nagrinėjimui.

SANTRAUKA

I dalis. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

II dalis. KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS VIZIJA

III dalis. OPTIMALIAUSIO SPRENDIMO PARINKIMAS

IV dalis. PASIRINKTO SPRENDIMO ĮGYVENDINIMAS

V dalis. RIZIKOS ĮVERTINIMAS

PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

PRIEDAI

9

Bendra Kuršėnų miesto apžvalga. Šiame poskyryje, remiantis Lietuvos statistikos

departamento, Lietuvos darbo biržos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos bei

Kuršėnų miesto seniūnijos pateiktais duomenimis, trumpai pristatoma miesto

geografinė padėtis, pateikiami analitiniai duomenys apie Kuršėnų miestą, vadovaujantis

demografiniais, socialiniais, užimtumo, verslo, finansų, aplinkosaugos, transporto,

viešojo saugumo ir kitais rodikliais. Atlikta apžvalga parodė, kad Kuršėnų mieste

pastebimas nemažas gyventojų senėjimo procesas, kuris Kuršėnų mieste vyksta

spartesniu tempu nei kitose šalies vietovėse. Nustatyta, kad viena pagrindinių gyventojų

mažėjimo priežasčių Kuršėnų mieste – auganti emigracija. Kuršėnų mieste taip pat

pastebimas augančių socialinės pašalpos gavėjų ir socialinės rizikos šeimų skaičius.

Mieste fiksuojamas verslumo lygio padidėjimas.

Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga. Rengiant šį poskyrį, iš prieinamų

šaltinių buvo surinkta ir pagal pateiktas grupes susisteminta visa Kuršėnų miesto viešoji

infrastruktūra, aprašyta jos būklė, prieinamumas, atskleista problematika bei

identifikuotas plėtros poreikis. Taip pat nustatyta viešosios infrastruktūros buvimo

vieta, kuri pavaizduota ir pagal atskiras grupes pateikta miesto žemėlapiuose. Poskyrio

pabaigoje pateiktas apžvalgos apibendrinimas ir bendras visų viešosios infrastruktūros

objektų buvimo vietą reprezentuojantis žemėlapis.

Poreikių analizė. Remiantis strateginių dokumentų apžvalga, bendra Kuršėnų miesto

analize, viešosios infrastruktūros apžvalga, identifikuotos ir suformuluotos miesto

kompleksinės plėtros problemos: rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo erdvių

plėtra; sporto infrastruktūros vystymas; viešųjų paslaugų prieinamumo didinimas;

patrauklios aplinkos verslui kūrimas; reprezentacinių, pažintinių erdvių vystymas. Taip

pat išskirtos trys tikslinės grupės (miesto gyventojai, miesto verslininkai ir miesto svečiai,

turistai) ir identifikuoti bei detalizuoti jų poreikiai. Įvertinus Kuršėnų miesto

kompleksinės plėtros ir tikslinių grupių poreikius, išskirtos potencialios miesto

kompleksinės plėtros teritorijos. Analizės pabaigoje glaustai pateiktos pagrindinės

gautos išvados.

Antroje studijos dalyje, remiantis anksčiau atliktomis analizėmis, susitikimų su Šiaulių

rajono savivaldybės administracijos darbo grupe metu aptarta informacija, atsižvelgiant į Šiaulių

rajono savivaldybės viziją, pateiktą Šiaulių rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane 2011-

2017 metams, suformuota Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros vizija 2014-2020 metams –

Kuršėnai – patrauklus ir gyvybingas miestas, kuriame gyvena aktyvūs, sveiki ir laimingi žmonės.

Taip pat iškelti miesto kompleksinės plėtros tikslai ir uždaviniai.

Trečioje studijos dalyje pateikiamas siūlomų Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų

alternatyvų aprašymas. Alternatyvos formuojamos atliktų aplinkos ir poreikių analizių bei

suformuotos vizijos, tikslų ir uždavinių pagrindu. Alternatyvos formuojamos atskiroms teritorijoms,

įvertinant kiekvienos jų atitikimą vienodiems tikslinių grupių poreikiams. Šioje galimybių studijoje

trys alternatyvos sudaromos iš identifikuotų Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų 2014-

2020 m. laikotarpiui. Suformuotos alternatyvos pateikiamos miestų žemėlapiuose. Kuršėnų miesto

kompleksinės plėtros studijoje nagrinėjamos trys alternatyvos:

10

I alternatyva – kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios alternatyvos

atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami trys projektai, apimantys keturių centrinėje

miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą bei vieno objekto statybą.

II alternatyva – vidutinis kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios

alternatyvos atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami keturi projektai, apimantys

centrinėje miesto dalyje ir Daugėlių mikrorajone esančių objektų įrengimą, atnaujinimą.

III alternatyva – maksimalus kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios

alternatyvos atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami šeši projektai, apimantys

centrinėje miesto dalyje ir Daugėlių mikrorajone esančių objektų įrengimą, atnaujinimą.

Šiame galimybių studijos skyriuje visos anksčiau aprašytos ir pristatytos alternatyvos yra

palyginamos tarpusavyje pagal iš anksto aiškiai nustatytus kriterijus. Alternatyvos palyginamos ir

optimaliausia alternatyva priimama taikant daugiakriterinę alternatyvų analizę.

Palyginus analizuojamas alternatyvas, išaiškėjo, kad optimaliausia ir priimtiniausia yra III

alternatyva, kuri daugiakriterinio vertinimo metu įvertinta aukščiausiu balu. Kitos alternatyvos,

surinkusios mažesnį balų skaičių, buvo atmestos.

Pasirinktos alternatyvos atveju numatoma įgyvendinti šiuos projektus:

Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas.

Ventos upės viešosios erdvės įrengimas.

Daugėlių sporto komplekso sukūrimas, rekonstruojant buvusius kultūros namus ir

Daugėlių stadioną su prieigomis.

Vyčio paminklo zonos sutvarkymas.

Pėsčiųjų-dviračių tako įrengimas.

Pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant Šiaulių rajono viešąją biblioteką, ir jo

prieigų sutvarkymas.

Ketvirtame studijos skyriuje pristatomas pasirinkto sprendimo įgyvendinimas:

Finansavimo planas. Aprašytas planuojamų kompleksinės plėtros projektų investavimo

poreikis pagal veiklas, nustatytas bendras investicijų poreikis 2014-2020 m. laikotarpiui.

Identifikuoti kompleksinės plėtros projektų finansavimo šaltiniai, finansavimo struktūra.

Sudarytas finansavimo planas, paskirstant išlaidų poreikį pagal numatytų įgyvendinti

kompleksinės plėtros projektų veiklas laike.

Finansinis vertinimas. Atlikus siūlomų sprendinių alternatyvų analizę ir nustačius

optimaliausią alternatyvą, atlikta jos finansinė analizė.

Finansinės analizės tikslas – atsižvelgus į projekto grynuosius pinigų srautus, įvertinti

projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąžos normą

(FVGN), projekto finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV), kapitalo grynąją dabartinę

vertę (FGDV (K)) bei kapitalo vidinės grąžos normą (FVGN(K)).

Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Pristatytos visų kompleksinės

plėtros projektų veiklos. Sudarytas ir grafiniu būdu pateiktas identifikuotų veiklų

įgyvendinimo planas.

11

Pagrindiniai reikalavimai darbams ir paslaugoms. Pateikti nustatyti reikalavimai prekių,

paslaugų ar darbų techninėms, kokybės, teikimo ar atlikimo ir kt. savybėms. Pristatyti

reikalavimų darbams ir paslaugoms užtikrinimo valdymas, atsakomybės.

Projektų įgyvendinimo procesų valdymas. Pateikta projektų valdymo schema, projektų

valdymo komanda, apibrėžtos komandos narių funkcijos ir atsakomybės projekte.

Įgyvendinus pasirinktą alternatyvą, bus sukurta patraukli viešoji infrastruktūra, pagerinta

Kuršėnų miesto gyvenamoji ir investicinė aplinka, suformuotas savitas miesto veidas. Miesto

gyventojai ir svečiai turės galimybę turiningai leisti laisvalaikį patraukliose erdvėse,

reprezentatyviose, sutvarkytose centrinėse miesto aikštėse išvystyta infrastruktūra leis tenkinti

sportavimo poreikius. Taip pat pagerės Kuršėnų miesto įvaizdis. Patraukli, išvystyta viešoji

infrastruktūra pritrauks daugiau investuotojų, skatins verslo vystymą ir kūrimą mieste.

12

I. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga

Šiame poskyryje pateikiama aktuali strateginių dokumentų, susijusių su Kuršėnų miesto

kompleksine plėtra, apžvalga (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga

Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui

2014–2020 metų Nacionalinė pažangos programa

Programoje išskiriami 3 horizontalieji prioritetai: „Kultūra“, „Regioninė plėtra“ ir „Sveikata visiems“. Šiam projektui aktualaus prioriteto „Regioninė plėtra“ bendrasis tikslas - užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą, o vienas iš bendrajam tikslui pasiekti numatytų tikslų yra didinti teritorinę sanglaudą regionuose. Šio tikslo pasiekimui suformuluotas uždavinys: • spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą. Siekiant didinti didžiųjų miestų investicinį patrauklumą ir taip prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo bei ekonominio augimo, numatomos investicijos į šių miestų viešąją infrastruktūrą jų viešosioms erdvėms plėtoti, apleistoms teritorijoms sutvarkyti, jų urbanistinę infrastruktūrą nuosekliai vystyti. Didėjanti teritorinė sanglauda ir subalansuotas ekonomikos augimas bus įmanomi tik didinant ir mažesnių šalies miestų patrauklumą. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama kartu investuoti tiek į didžiųjų miestų, tiek ir į savivaldybių centrų ir kitų miestų viešąją infrastruktūrą, kad sprendžiant vienų vietovių problemas nebūtų didinamos problemos kitose.

Strategija „Europa 2020“ „Europa 2020“ – tai Europos Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo strategija. Ja siekiama ne tik įveikti daugelyje valstybių narių tebesitęsiančią ekonomikos krizę, bet ir šalinti ES augimo modelio trūkumus bei sudaryti sąlygas kitokiam – pažangesniam, tvaresniam ir labiau integraciniam – augimui. Šioje strategijoje iškelti trys, vienas kitą papildantys, prioritetai:

pažangus augimas - žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas;

tvarus augimas - taupiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas;

integracinis augimas - didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.

Siekiant įvardintų prioritetų įgyvendinimo, būtini įvairūs

13


veiksmai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu, todėl strategijoje pristatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos skirtos pažangai, atsižvelgus į kiekvieną prioritetinę temą, skatinti. Šio projekto ribose aktualios iniciatyvos yra šios:

„Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Siekiama padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, modernizuoti mūsų transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą.

„Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“. Ja siekiama kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma MVĮ, remti tvirtos ir tvarios pramonės bazės kūrimą, kad Lietuva galėtų konkuruoti pasauliniu mastu.

„Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“. Jos tikslas - modernizuoti darbo rinkas ir žmonėms suteikti daugiau galių, sudarant galimybes tobulinti įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, pasitelkiant darbo jėgos judumą.

„Europos kovos su skurdu planas“. Iniciatyvos tikslas – užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikiamais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys gyventų oriai ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime.

Neatsižvelgiant į išsivystymo ir gyvenimo lygį, siūlomos priemonės yra aktualios kiekvienai vietovei. Įgyvendintos minėtos veiklos sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“

Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas. Ji remiasi Nacionalinio saugumo Strategijos nuostatomis. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant jų valdymo lygmens, turi prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir visuotinio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. Įgyvendinant strategijos nuostatas, ypatingai svarbus vaidmuo tenka savivaldybių institucijoms. Studijos rengimas susijęs su veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės, verslo aplinkos, socialinės verslo atsakomybės, darnaus išteklių panaudojimo, ekonomikos integralumo, atviro ir įgaliojimų suteikiančio, visuomenės poreikius atitinkančio, valdymo pokyčių iniciatyvomis ir jų pasiekimui numatytomis priemonėmis atitinkamoje srityje. Iniciatyvomis siekiama:

užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo

14


galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietovėje jie gyventų), modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijoje siekti vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų;

veiksmingam paslaugų teikimui užtikrinti naujausių technologijų panaudojimą. Viešąsias paslaugas teikti ir elektroninėje erdvėje;

skatinti susitarimus su vietos bendruomene dėl paslaugų teikimo masto ir kokybės standartų;

plačiai įtraukti piliečius nustatant paslaugų teikimo būdus ir tobulinimo procesus, nuolat atlikti piliečių pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimus, pasiekti abipusį susitarimą dėl paslaugų teikimo standartų ir masto;

sudaryti realias galimybes viešąsias paslaugas teikti ne tik valdžios institucijoms, bet ir bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir privačiam sektoriui;

sukurti mechanizmus, padėsiančius įtraukti piliečius ir kitas suinteresuotas grupes nustatant visuomenės poreikius ir užtikrinant jų dalyvavimą dialoguose;

kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai, sudaryti palankias sąlygas kūrybos ir kultūros pramonės plėtrai šalyje bei konkurencingumui tarptautinėse rinkose;

diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose;

visoje šalyje plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas, siekiant užtikrinti kultūros įvairovę ir jos prieinamumą. Skatinti kultūros ir įvairių gyvenimo sričių partnerystę, panaudojant kūrybos produktus ir kultūros paslaugas;

stiprinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, ugdyti bendruomenių lyderius ir remti pilietines iniciatyvas.

Mažinti socialinę atskirtį, kuriant ir įgyvendinant nacionalines skurdo mažinimo programas.

2011–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija

Strategijos tikslas – sukurti ir (arba) atnaujinti sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, mėgėjams ir profesionaliems sportininkams. Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:

Lietuvos gamtines ir rekreacines sąlygas plačiau pritaikyti mėgėjų ir profesionaliajam sportui, nustatant prioritetus

15


investicijų projektams, kuriems įgyvendinti nereikia didelių lėšų kuriant sporto infrastruktūrą ir panaudojant Lietuvos gamtinės aplinkos pranašumus;

nustatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus, taikomus vietos sporto ir sveikatinimo infrastruktūrai, planuojant ir atliekant artimiausios gyvenamosios aplinkos pertvarkymus, ypač daug dėmesio skiriant vaikų, paauglių ir pagyvenusių žmonių sveikos gyvensenos ugdymui ir sportavimui.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas

Svarbiausias bendrojo plano principas yra užtikrinti tvarią šalies teritorijos raidą, vadovaujantis šiomis strateginėmis visuomenės ir ūkio plėtotės prielaidomis:

kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą;

nedaryti žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai;

nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų;

koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant į visos Europos pastangas);

išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą. Svarbiausiam strateginiam principui įgyvendinti būtinos šios strateginės šalies raidos kryptys:

1) gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas plėtojant socialinę ir kultūrinę bei techninę infrastruktūrą;

2) šalies ekonomikos augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas technologijas;

3) aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą. Kuršėnų teritorija (Kuršėnų – Mažeikių rekreacinis arealas) priskiriama gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniam arealui, priklausančiam lokalinės svarbos rekreacinei sistemai. Plane pažymima, kad Kuršėnų teritorijoje prioritetas turi būti skiriamas verslo rekreacijos plėtrai.

Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas

Bendrajame plane Kuršėnų miesto plėtra numatyta įgyvendinant šiuos tikslus:

formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio apskrities vystymo ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės sąlygas;

atkurti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavusias zonas, siekiant gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą;

plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą;

16


plėtoti darnią transporto sistemą, tam kuo tinkamiau naudoti turimą įvairių rūšių transporto infrastruktūrą, mažinti neigiamą jo poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį, operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybės rodiklius;

tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – eliminuoti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą.

Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas

Nustatant teritorijos erdvinio vystymo politikos, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetus bei svarbiausias tvarkymo priemones, vadovaujamasi Šiaulių rajono savivaldybės bendruoju planu. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimas apima Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją administracinėse ribose. Šiaulių rajono savivaldybės bendrajame plane numatyti šie specialieji reglamentai, kurie gali turėti įtakos galimybių studijos sprendiniams:

esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir didinimas migraciniuose koridoriuose;

esamo kraštovaizdžio natūralumo gražinimas ir gausinimas migraciniuose koridoriuose;

miestų teritorijų urbanizacijos reglamentas (įgyvendinant gyvenamųjų vietovių tinklo plėtrą Šiaulių teritorijoje, numatomas vienas lokalinis (b) kategorijos centras – Kuršėnai, kuriam suteikiama Šiaulių savivaldybės administracinė funkcija, kuri siejama su naujų administracinių valdymo ir organizacinių funkcijų steigimu, tyrimo – plėtojimo potencialo ugdymu, naujų darbo vietų kūrimu, gyventojų skaičiaus augimu ir miesto teritorine plėtra);

rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis;

objektų sankaupų miestuose ir miesteliuose tvarkymas;

gėlo vandens išteklių teritorijos tvarkymas. Kuršėnai patenka į 1A kategorijos metropolinės integracijos ašies aktyvios veiklos arealą ir Šiaulių – Kuršėnų aglomeruotos urbanizacijos zoną, todėl prognozuojamas ir reikalingas esamo socialinio – ekonominio potencialo stiprinimas.

Kuršėnų miesto bendrasis planas Miesto bendrajame plane numatytos prioritetinės sritys ir elementai, kurių savitumas yra reikšmingas miesto socialinei, ekonominei plėtrai bei vizualiniam įvaizdžiui:

Ventos upės pakrantės vystymas, tausojant jos rekreacinius išteklius;

miesto viešųjų erdvių, senamiesčio išsaugojimas ir plėtra;

17


pramoninių rajonų vystymas, pramonės zonos kūrimas;

susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Remiantis šiais sprendiniais bus siekiama sudaryti sąlygas gyvenimo kokybei gerėti, išlaikant darniosios plėtros esminius principus. Galimybių studija rengiama atsižvelgiant į miesto bendrajame plane įvardintus sprendinius bei neprieštaraujant, o vystant ir papildant numatytas plėtros kryptis.

Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros planas

Galimybių studijos rengimas tiesiogiai siejasi su Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros plano III prioriteto „Šiaulių regiono sanglaudos skatinimas“ 3.1 tikslu „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas visuomenės reikmėms“. Šiaulių apskrities vystymosi kryptis yra darni teritorijos plėtra, kurios siekiant reikėtų:

harmonizuoti socialinę-ekonominę ir ekologinę plėtrą, kad būtų išsaugota gamtinė aplinka ir jos įvairovė, mažėtų neigiami ūkinės veiklos padariniai, būtų užtikrintas kultūrinis identitetas;

gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir gyvenamąją aplinką, įgyvendinant gyvenamųjų namų ir socialinių būstų plėtros projektus;

vykdyti Šiaulių apskrities bendrajame plane numatytą teritorinę plėtrą, įvertinus demografinius, socialinius ir ekonominius veiksnius bei prognozuojant perspektyvas.

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai šias nuostatas atspindi ir įgyvendina.

Šiaulių regiono 2014-2020 metų plėtros planas

Šios galimybių studijos rengimas taip pat tiesiogiai siejasi su Šiaulių regiono 2014-2020 metų plėtros plano I prioritetu „Stiprėjanti ir konkurencinga ekonomika“ 1.01 tikslu „Sukurti efektyvią ekonominę infrastruktūrą“ 1.01.01 uždaviniu „Modernizuoti transporto infrastruktūrą, skatinti darnų judumą“, 1.01.02 uždaviniu „Plėtoti turizmo infrastruktūrą“, 1.01.05 uždaviniu „Gerinti aplinkos kokybę: mažinti aplinkos taršą, tvarkyti užterštas teritorijas ir vykdyti taršos prevenciją“, 1.02 tikslo „Didinti teritorinę sanglaudą regione“ 1.02.01 uždavinio „Kompleksiškai spręsti mieto gyvenamųjų vietovių problemas“, 2.03 tikslo „Užtikrinti gyventojų gerovę“, 2.03.01 uždavinio „Didinti viešjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę, kultūrinę ir skait,meninę atskirtį“, 2.03.03 uždavinio „Skatinti sveiką gyvenseną ir stiprinti sveikatą“. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai šiuos uždavinius atspindi ir įgyvendina.

Šiaulių rajono savivaldybės Strateginiame plane įvardinta Šiaulių rajono vizija – Šiaulių

18


strateginis plėtros planas 2011–2017 metams

rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka. Vizijos įgyvendinimui suformuluoti 3 prioritetai:

pilietiškos, apsišvietusios, kūrybiškos, sveikai ir saugiai gyvenančios bendruomenės kūrimas;

verslo aplinkos ir verslumo plėtra;

subalansuotas rajono infrastruktūros vystymas. Numatant Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros principus ir programas, svarbu laikytis šių Šiaulių regiono plėtros plano projekte apibrėžtų tikslų ir uždavinių:

didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą;

užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;

gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi;

gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone;

didinti rajono turizmo potencialą;

gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos gerinimas;

viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra. Rengiamoje Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai papildys strateginį plėtros planą ir koreliuos su strateginiame plėtros plane nurodytomis priemonėmis. 1 priede pateikiamas priemonių, numatomų įgyvendinti Kuršėnų mieste, sąrašas.

Sektorinė studija „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“

Rengiamos Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijos sprendiniai prisidės prie studijoje pateiktų šių rekomendacijų įgyvendinimo: „Siekiant geriau tenkinti vietos gyventojų susisiekimo, aktyvaus laisvalaikio, sportavimo poreikius, rekomenduotina tęsti dviračių transporto priemonių infrastruktūros vystymą“ bei 13 priemonės „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“.

Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“

1.2. Bendra Kuršėnų miesto apžvalga

Geografinė apžvalga. Kuršėnų miestas yra įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje (žr. 1 paveikslą).

Kuršėnai – didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Miestas užima beveik 12 km²

plotą.

19

1 pav. Kuršėnų m. geografinė padėtis

Šaltinis: lt.wikipedia.org

2 pav. Šiaulių r. savivaldybės seniūnijos Šaltinis: commons.wikimedia.org

Kuršėnų miesto seniūnija, kartu su dar kitomis 10 seniūnijų, sudaro Šiaulių rajono

savivaldybę, kurios administracinis centras yra įsikūręs Šiauliuose (žr. 2 paveikslą).

Kuršėnų miestas yra strategiškai patogioje geografinėje vietoje – 25 km atstumu nutolęs

nuo rajono centro Šiaulių, iki 140 km atstumu – nuo neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto bei Latvijos

sostinės Rygos. Miestą kerta svarbus magistralinis kelias A11, jungiantis ketvirtą pagal dydį šalies

miestą – Šiaulius ir pagrindinį Lietuvos kurortą – Palangą. Per Kuršėnų miestą driekiasi dvi

geležinkelio linijos, kuriomis kursuoja keleivinis geležinkelių transportas, važiuojantis Vilniaus-

Klaipėdos ir Vilniaus-Mažeikių maršrutais.

Demografinė apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kuršėnų mieste

2013 m. pradžioje gyveno 11 534 gyventojai (gyventojų skaičius perskaičiuotas remiantis Lietuvos

Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais). 2007-2013 m. laikotarpiu

gyventojų skaičius Kuršėnuose sumažėjo daugiau nei septintadaliu (13,3 proc.) (žr. 3 paveikslą).

Pastebėta, kad spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo užfiksuotas ir

Šiaulių rajono bei regiono mastu, atitinkamai 12,1 proc. ir 13,4 proc. Šalyje tuo pačiu laikotarpiu

gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo ne toks ženklus ir siekė 8,6 proc. Gauti duomenys leidžia

daryti prielaidą, jog Lietuvoje yra patrauklesnių vietovių gyventi ir dirbti nei Kuršėnų miestas.

20

3 pav. Gyventojų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. pr.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013

2007-2013 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste buvo užfiksuotas visų amžiaus grupių gyventojų

skaičiaus mažėjimas. Pastebėta, kad Kuršėnuose analizuojamu laikotarpiu daugiau nei ketvirtadaliu

(26,0 proc.) sumažėjo vaikų (0-14 m.) skaičius, daugiau nei septintadaliu (13,4 proc.) – darbingo

amžiaus. Pensinio amžiaus gyventojų (65 m. ir vyresni) skaičiaus mažėjimas nebuvo toks spartus ir

siekė 1,9 proc. Panašios tendencijos pastebimos ir Šiaulių regione (vaikų sumažėjo 25,0 proc.,

darbingo amžiaus gyventojų – 13,6 proc., pensinio amžiaus gyventojų – 0,6 proc.).

Kuršėnų miestas – savivaldybės, regiono ir visos šalies kontekste išsiskiria mažiausiu vaikų ir

darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi bei didžiausiu 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi

(žr. 4 paveikslą). Tokia situacija leidžia daryti prielaidą, kad Kuršėnų mieste vyrauja gyventojų

senėjimo procesas. Pažymėtina, kad tai aktuali visos šalies problema, tačiau Kuršėnuose ji išsiskiria

didesniu mastu.

13 296 13 160

13 075

12 749

12 049

11 691 11 534

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

21

4 pav. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes, 2013 m. pr.


Nepaisant spartaus gyventojų senėjimo proceso, 2008-2012 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste

užfiksuotas gimstamumo didėjimas. Minėtu laikotarpiu gimė 5,5 proc. daugiau vaikų nei

ankstesniais metais (žr. 5 paveikslą). Atlikta analizė parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu mažiausiai

gimusiųjų užfiksuota 2010 m., daugiausiai – 2012 m., atitinkamai 81 ir 116 gimusių kūdikių.

2008-2012 m. mirusiųjų skaičius mažėjo visose analizuojamose teritorijose. Atitinkamai

mieste – 8,6 proc., savivaldybėje – 9,9 proc., regione – 5,2 proc., šalyje – 6,6 proc. Tačiau pagal

mirusiųjų skaičių, tenkantį 1 000-iui gyventojų, 2012 m. šis rodiklis buvo didžiausias Kuršėnų

mieste (15,4 asm./1 000-iui gyv.).

2008-2012 m. vyravo neigiama natūrali gyventojų kaita. Kuršėnuose natūrali gyventojų

kaita mažėjo nuo -87 iki -64. Tai lėmė išaugęs gimusiųjų ir sumažėjęs mirusiųjų skaičius.

Lyginamose teritorijose neigiamas gyventojų prieaugis didėjo (savivaldybėje – 22,0 proc., regione –

34,2 proc., šalyje – 19,5 proc.).

14,2 14,5 14,4 14,7

64,0 66,8 66,3 67,1

21,8 18,7 19,3 18,2

Kuršėnų m. Šiaulių r. sav. Šiaulių apskr. Lietuvos Respublika

65 m. ir vyresni

Darbingo amžiaus gyventojai (15-64 m.)

0-14 m. gyventojai

22

5 pav. Gimusių ir mirusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m.

Šaltinis: Kuršėnų miesto seniūnija

Viena pagrindinių vietos gyventojų mažėjimo priežasčių, kaip ir visoje Lietuvoje, yra

emigracija. 2008-2012 m. savo išvykimą iš Kuršėnų miesto deklaravo 1 435 asmenys (žr. 6

paveikslą). Daugiausiai išvykusių žmonių buvo 2010 m. 2012 m., lyginant su 2008 m., išvykusių

gyventojų skaičius išaugo beveik pustrečio karto. Lyginamose teritorijose emigracija taip pat augo,

tačiau mažesniu mastu: savivaldybėje – 70,1 proc., regione – 27,3 proc., šalyje – 28,3 proc.

6 pav. Išvykusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m.

Šaltinis: Kuršėnų miesto seniūnija

Socialinė apžvalga. Kuršėnų mieste, kur 2010-2011 m. laikotarpiu registruotų bedarbių

skaičius palaipsniui mažėjo, 2012 m. vėl fiksuotas bedarbių skaičiaus augimas (žr. 2 lentelę).

Priešinga situacija pastebima Šiaulių rajono savivaldybėje, kur 2010-2012 m. laikotarpiu buvo

užfiksuotas kasmetinis registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimas.

110 99

81 92

116

197

165 176 183 180

2008 2009 2010 2011 2012

Gimusiųjų skaičius Mirusiųjų skaičius

107

200

499

369

260

2008 2009 2010 2011 2012

23

Analogiška tendencija pastebima analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus

gyventojų santykį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių skaičius

2010-2012 m. laikotarpiu mažėjo regione ir visoje šalyje.

2 lentelė. Nedarbo rodikliai Šiaulių rajono savivaldybėje ir Kuršėnų mieste, 2007-2013 m.

2007 2008 2009 2010 2011 2012

2013 01-2013 09

Registruoti bedarbiai Šiaulių r. savivaldybėje

2 082 2 322 - 4 300 3 400 3 000 -

Registruoti bedarbiai Kuršėnų mieste

635 683 - 1 000 676 757 673

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių r. sav., proc.

4,4 4,9 - 13,9 12,5 11,2 -

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kuršėnų m., proc.

5,0 5,6 - 14,8 9,9 11,9 9,9

*tuščiuose lentelės langeliuose informacija nepateikta, nes trūksta duomenų

Šaltinis: Šiaulių teritorinė darbo birža

2012 m. Kuršėnų mieste socialinę pašalpą gavo 763 asmenys (žr. 3 lentelę). Pastebima

kasmetinė socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus augimo tendencija. 2007-2012 m. laikotarpiu

socialinės paramos gavėjų skaičius išaugo 4,5 karto. Pažymėtina, kad šis rodiklis mažiausias

lyginamų teritorijų tarpe: savivaldybėje paramos gavėjų skaičius išaugo 5,7 karto, regione – 4,6

karto, šalyje – 6,1 karto.

3 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, 2007-2012 m.

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika 36 621 37 292 73 512 181 285 221 062 221 922

Šiaulių apskritis 5 921 6 050 11 371 24 136 27 739 27 357

Šiaulių r. savivaldybė

710 659 1 243 2 992 3 808 4 011

Kuršėnų miestas 171 144 272 672 746 763

Šaltiniai: Šiaulių rajono savivaldybės administracija; Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013

2007-2012 m. laikotarpiu socialinės rizikos šeimų skaičius Kuršėnuose išaugo beveik

trečdaliu (30,4 proc.) (žr. 7 paveikslą). Regione socialinės rizikos šeimų padaugėjo 12,5 proc. Tuo

tarpu savivaldybėje ir šalyje analizuojamų šeimų skaičius sumažėjo (atitinkamai 10,0 proc. ir 13,1

proc.). Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius 2007-2012 m. laikotarpiu augo tik

Kuršėnų mieste (24,4 proc.), kai tuo tarpu savivaldybėje, regione ir šalyje sumažėjo (atitinkamai:

32,2 proc., regione – 8,1 proc., šalyje – 23,6 proc.).

24

7 pav. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose metų pabaigoje Kuršėnų m., 2007-

2012 m.

Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija

Verslo apžvalga. Registruotų ūkio subjektų skaičius Kuršėnų mieste ir lyginamose

teritorijose nuolat auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009-2012 m. laikotarpiu

savivaldybėje registruotų subjektų skaičius išaugo 6,6 proc., regione – 1,1 proc., šalyje – 6,7 proc.

Verslumo lygio augimui Kuršėnų mieste įtakos turi gerėjanti visos šalies ekonominė padėtis,

patrauklių verslo aplinkos sąlygų kūrimas.

2007-2012 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste veikė 6 maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos,

tačiau 2013 m. jų skaičius sumažėjo ir siekė 5 (žr. 8 paveikslą). Analogiška situacija pastebima

Šiaulių regione, kur nagrinėjamu laikotarpiu maitinimo įstaigų skaičius sumažėjo 3,9 proc. Kitaip

nei Kuršėnuose ir regione, 2007-2012 m. laikotarpiu maitinimo įstaigų skaičius savivaldybėje ir

šalyje išaugo, atitinkamai 11,1 proc. ir 4,5 proc.

Kuršėnų mieste veikia viena apgyvendinimo įstaiga – motelis „Romuva“. Šiame motelyje

2012 m. buvo apgyvendinta 415 turistų (žr. 9 paveikslą). Lyginant 2012 m. su 2007 m.,

apgyvendintų turistų skaičius Kuršėnuose išaugo 7,5 proc., savivaldybėje – 103,7 proc., šalyje –

11,1 proc., o regione sumažėjo 18,9 proc. Minėti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Kuršėnų

miestas yra patrauklus, turintis turizmo plėtros potencialą.

23 20 20 20

24

30

41

46 46 44

53 51

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Socialinės rizikos šeimos Vaikai socialinės rizikos šeimose

25

8 pav. Apgyvendinimo įstaigų ir maitinimo vienetų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija

9 pav. Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose Kuršėnų m., 2007-

2012 m. Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija

Viešasis saugumas. 2010-2012 m. laikotarpiu nusikalstamumas Kuršėnų mieste augo. 2012

m. lyginant su 2010 m., užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius išaugo 60,9 proc. (žr. 10

paveikslą). Tuo pačiu laikotarpiu nusikalstamumas savivaldybėje išaugo 42,5 proc., regione – 28,5

proc., šalyje – 6,21 proc.

Didžiausią užregistruotų nusikalstamų veikų dalį Kuršėnuose sudarė vagystės, nesunkūs

sveikatos sutrikdymai, viešosios tvarkos pažeidimai ir kitos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas

dėmesys, kad fiksuojamas kasmetinis augančių nesunkių sveikatos sutrikdymų skaičius. Nuo 2010

m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. jų skaičius išaugo beveik 7 kartus. Tuo pačiu laikotarpiu

viešosios tvarkos pažeidimų skaičius Kuršėnų mieste išaugo 113,3 proc. Šis rodiklis panašus į

savivaldybės (savivaldybėje viešosios tvarkos pažeidimų užregistruota 112,5 proc.), bet ženkliai

lenkia regiono (regione – 44,0 proc.) ir šalies rodiklius (šalyje – 30,0 proc.).

1 1 1 1 1 1 1

6 6 6 6 6 6

5

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Apgyvendinimo įstaigos Maitinimo vienetai

386

783

465

758

322

415

2007 2008 2009 2010 2011 2012

207

290

333

15 25 32

2010 2011 2012

Nusikalstamos veikos Viešosios tvarkos pažeidimai

26

10 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičius Kuršėnų mieste, 2010-2012

m.

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas

Nepakankamai efektyviai prižiūrimos, neapšviestos miesto erdvės gali būti viena iš

augančio nusikalstamumo priežasčių. Siekiant sumažinti nusikalstamumą viešose erdvėse, tikslinga

investuoti į apleistos, neprižiūrėtos viešosios infrastruktūros sutvarkymą.

Aplinkosauga. Kuršėnų miesto aplinkos oro kokybė pasižymi gana dideliu užterštumu.

2007-2011 m. laikotarpiu savivaldybėje išmestų teršalų kiekis išaugo 17,8 proc. (žr. 11 paveikslą).

Išmestų teršalų kiekis buvo sumažėjęs tik 2009 m.

11 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis Šiaulių rajono savivaldybėje, t, 2007-

2011 m.


Pagrindiniai stacionarūs oro teršėjai Kuršėnų mieste – katilinės (Kuršėnų Tilvyčio g. katilinė

2010 m. išmetė 21 262 t teršalų, o Kuršėnų Ventos g. katilinė – 1 689 t.) bei UAB „Granulta“,

užsiimanti medžio kuro granulių ir briketų gamyba. Per 2010 m. įmonė į aplinkos orą išmetė 31 356

t teršalų, kas sudarė 17,2 proc. visų savivaldybėje į atmosferą išmestų teršalų iš stacionarių taršos

šaltinių.

Aplinkos orą ypač teršia transporto išmetami teršalai. Transporto išmetamais teršalais

labiausiai užteršta intensyviausia miesto dalis – centras, šioje miesto dalyje esančių Vilniaus ir

Ventos gatvių aplinka, Vytauto bei V. Kudirkos gatvių aplinka.

Kelių infrastruktūra. Kuršėnų miestas turi gerai išplėtotą, tankų susisiekimo infrastruktūros

tinklą. Kuršėnų miesto seniūnijos duomenimis, 2012 m. Kuršėnų mieste 95,6 proc. visų kelių buvo

su įrengta danga ir pagal šį rodiklį lenkė savivaldybės (85,9 proc.), regiono (87,2 proc.) ir šalies

(81,1 proc.) rodiklius. Analizuojant miesto gatvių pasiskirstymą pagal dangą, matyti, kad keliai su

patobulinta danga Kuršėnų mieste sudarė beveik pusę (46,2 proc.) visų miesto kelių. Pagal šį

rodiklį miestas taip pat ženkliai lenkė savivaldybės (12,5 proc.), regiono (19,0 proc.) ir šalies (21,9

proc.) rodiklį.

157,5 170,6

144,8

182,2 185,5

2007 2008 2009 2010 2011

27

12 pav. Kelių sudėtis Kuršėnų m., 2012 m.

Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija

Analizuojamose teritorijose 2008-2012 m. laikotarpiu pastebimas išaugęs kelių su

patobulinta danga ilgis: Kuršėnuose – 3,3 proc., savivaldybėje – 2,9 proc., regione – 0,7 proc.,

šalyje – 11,7 proc. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad savivaldybė yra suinteresuota

susisiekimo infrastruktūros gerinimu, kurios sutvarkymas prisidėtų prie patrauklios gyvenamosios

ir verslo aplinkos kūrimo.

Išvados

Kuršėnų miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, įsikūręs greta ketvirto pagal dydį šalies miesto, rajono centro – Šiaulių;

Kuršėnų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, tačiau Kuršėnų mieste jis vyksta spartesniu tempu;

viena pagrindinių gyventojų mažėjimo priežasčių Kuršėnų mieste – auganti emigracija;

Kuršėnų mieste, kaip ir visoje šalyje, fiksuojami neigiami socialinės aplinkos pokyčiai – augantis socialinės pašalpos ir socialinės rizikos šeimų skaičius;

Kuršėnų mieste pastebimas verslumo lygio padidėjimas;

Kuršėnų mieste fiksuojamas sparčiai augantis nusikalstamumas, lyginant su Lietuvos rodikliu;

aplinkos oro kokybė Kuršėnų mieste yra viena prasčiausių visoje savivaldybėje;

Kuršėnų miestas pasižymi išvystytu susisiekimo infrastruktūros tinklu.

1.3. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga

Šioje galimybių studijos dalyje pristatoma Kuršėnų miesto viešoji infrastruktūra, parodoma

šios infrastruktūros esama būklė, problematika.

Keliai su patobulinta

danga 44,3 proc.

Grunto keliai 4,2 proc.

Žvyro keliai 51,5 proc.

28

Visos viešosios infrastruktūros objektų grupės ir į jas patenkantys objektai, pagal kuriuos

buvo analizuota miesto viešoji infrastruktūra, pateikiami – priede Nr. 2.

13 pav. Kuršėnų miesto objektai

Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis maps.google.com

Kuršėnų miesto kultūros įstaigos įsikūrusios centrinėje miesto dalyje, nedideliu atstumu

viena nuo kitos, todėl vietos gyventojams ir lankytojams jas nesudėtinga pasiekti. Kultūros įstaigų

teikiamų paslaugų įvairovė tenkina visapusiškus vietos gyventojų kultūros poreikius: mieste veikia

kultūros namai, muziejus, viešoji biblioteka. Remiantis sektorine studija „Šiaulių rajono kultūros

sistemos modernizavimo ir tinklo optimizavimo strategijos plano parengimas“, kultūros namai yra

įsikūrę tvarkingame, renovuotame pastate. Sektorinėje studijoje pateikta analizė atskleidė, kad

šiame pastate be Kultūros namų yra įsikūrusi Kuršėnų miesto viešoji biblioteka bei miestą visoje

šalyje garsinantis Kalendorių muziejus. Studijoje esama bibliotekos infrastruktūra įvardinta kaip

29

sutvarkyta, nereikalaujanti papildomų investicijų. Nepaisant to, studijos rengėjai, darbo grupės

nariai akcentavo egzistuojančią viešosios bibliotekos prieinamumo problemą. Viešosios bibliotekos

literatūros vaikų literatūros skyrius dėl patalpų trūkumo yra įkurtas atskirai – strategiškai patogioje

vietoje miesto centre, Vilniaus g. esančiame daugiabutyje. Dėl šios priežasties viešosios bibliotekos

lankytojai susiduria su įstaigos teikiamų paslaugų prieinamumo problema, kuomet suaugusieji

bibliotekoje negali lankytis kartu su vaiku toje pačioje vietoje. Be to, esamas bibliotekos bendras

plotas (viešosios bibliotekos ir vaikų literatūros skyrius) yra nebepakankamas – trūksta erdvių

bibliotekos renginiams organizuoti, kitoms papildomoms veikloms vykdyti.

Maldos namai. Kuršėnų mieste veikia vieni maldos namai – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia,

esanti miesto centre. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra unikali savo istorine praeitimi, siekiančia

beveik 500 metų.

Švietimo įstaigos. Kuršėnų mieste veikia 13 švietimo įstaigų. Didžioji jų dalis koncentruojasi

centrinėje miesto dalyje, beveik trečdalis – Daugėlių mikrorajone. Remiantis sektorine studija

„Šiaulių rajono švietimo ir sporto sistemos plėtros strategijos parengimas“, dalies švietimo įstaigų

infrastruktūros būklė yra patraukli, sutvarkyta. Sektorinėje studijoje „Šiaulių rajono švietimo ir

sporto sistemos plėtros strategijos parengimas“ nurodoma, kad daugelyje mokyklų yra įvykdytos

rekonstrukcijos, tačiau jų metu dažniausiai sutvarkytas tik įstaigų fasadas. Ugdymo įstaigoms

būtina suremontuoti grindis, kabinetus, stogus, aptverti teritorijas, sutvarkyti takus ir aikšteles

prie ugdymo įstaigų.

Kuršėnų mieste gana plačiai išvystyta vaikų neformalaus švietimo sistema. Susitikimų su

darbo grupe ir pokalbių su Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus Sporto poskyrio

vedėju metu išaiškėjo opi Kuršėnų miesto sporto mokyklos infrastruktūros problema. Siekiant

užtikrinti gerą įstaigos veiklos kokybę, prieinamumą ir norint suteikti sportinės veiklos pasirinkimo

laisvę, susiduriama su sporto mokyklos infrastruktūros būklės ir patalpų trūkumo problema. Sporto

komplekso su stadionu įrengimo problema aktyviai sprendžiama rajono mastu. 2007 m. lapkričio 7

d. buvo priimtas sprendimas Nr. 273 „Dėl sporto komplekso statybos Kuršėnų mieste detaliojo

plano rengimo“. Šiuo metu sporto komplekso klausimai aktyviai nagrinėjami Šiaulių rajono

savivaldybėje ir laikomi vieni prioritetinių. Tą patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės 2011-2017 m.

strateginio plėtros plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 10 d.

sprendimu Nr.T-11 (1.1.), priemonė Nr. 1.4.1.2. „Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros

atnaujinimas ir plėtra“.

Sporto centrai, įstaigos ir sporto infrastruktūra. Be jau minėtos sporto mokyklos Kuršėnų

mieste veikia 14 sporto centrų, klubų. Didžioji miesto sporto įstaigų ar sporto infrastruktūros dalis

koncentruojasi centrinėje Kuršėnų dalyje, likusi – tolygiai pasiskirsčiusi po visą miestą. Tai rodo,

kad sporto įstaigų ar infrastruktūros prieinamumas mieste yra gerai išvystytas. Nepaisant to,

esama įstaigų ar infrastruktūros įvairovė neužtikrina visapusiškų Kuršėnų miesto gyventojų

poreikių. Sektorinėje studijoje „Šiaulių rajono švietimo ir sporto sistemos plėtros strategijos

parengimas“ nurodoma, kad „naudojama infrastruktūra yra morališkai ir fiziškai pasenusi, trūksta

modernaus inventoriaus“. Dėl šios priežasties rajone trūksta įvairių aukšto rango sportinių

renginių, nepatenkinami vietos gyventojų pasyvaus sporto propagavimo poreikiai.

30

Sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos. Kuršėnų mieste šiuo metu veikia 9 sveikatos ir

socialinių paslaugų įstaigos. Kuršėnų miestas turi plačiai išvystytą sveikatos ir socialinių paslaugų

tinklą. Įvertinus esamą gyventojų skaičių, gyventojų skaičiaus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes,

daroma prielaida, kad mieste esamas sveikatos ir socialinių įstaigų tinklas yra pakankamas vietos

gyventojų esamiems poreikiams tenkinti. Taip pat užtikrintas šių paslaugų prieinamumas.

Gamtos, kraštovaizdžio ir rekreaciniai objektai. Kuršėnų mieste gamtinių, kraštovaizdžio ir

rekreacinių objektų nėra daug. Miestą į dvi dalis padalina trečia pagal bendrą ilgį šalies upė Venta

(pagal ilgį Lietuvoje – aštunta). Ventos upė yra pagrindinis Kuršėnų miesto gamtos objektas, kuris

formuoja miesto teritorinį išsidėstymą bei įvaizdį. 2012 m. Šiaulių rajono savivaldybė baigė

įgyvendinti projekto „Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymas“ I etapą, kurio metu

buvo išvalyta 8,55 ha Ventos upės ir senvagių ploto, iškasta 43 228 m³ dumblo, sutvarkyta 4,05 ha

pakrančių. Taip pat parengta techninė dokumentacija II projekto etapui. Projekto įgyvendinimas

ženkliai padidino Ventos upės ir jos priekrančių plėtros potencialą rekreaciniais, poilsiniais,

laisvalaikio zonų formavimo tikslais.

Vienu svarbiausių Kuršėnų miesto rekreaciniu objektu laikytinas vienintelis miesto parkas –

Kuršėnų dvaro sodybos parkas, užimantis 2 ha teritorijos plotą. Parkas išsidėstęs pietvakarinėje

Kuršėnų miesto dalyje netoli miesto centro, Ventos kairiajame krante. 1986 m. jis paskelbtas

vietinės reikšmės gamtos paminklu. Šis parkas – mėgstama ir gausiai lankoma kuršėniškių poilsio,

švenčių, įvairių renginių ir susibūrimo vieta.

Pietinėje miesto pusėje, Ventos dešiniajame krante išsidėstęs 40 ha plotą užimantis

Daugėlių miško parkas, vietinių vadinamas Daugėlių pušynu. Vykdant projektą "Rekreacinės

infrastruktūros plėtra Kuršėnų miškų urėdijoje 2011 metais", miško parke įrengti originalūs

suoliukai, sūpynės vaikams, dvi pavėsinės, atnaujinta estrada. Sutvarkyta parko aplinka dabar yra

mėgstama ir gausiai lankoma vietos gyventojų, kur jie ilsisi, praleidžia laisvalaikį.

Ventos pakrantės sutvarkymas bei kitų įvardintų resursų apjungimas sudarytų palankias

sąlygas rekreacinių teritorijų sukūrimui, aktyvaus poilsio plėtrai, gyvenamosios aplinkos gerinimui

mieste.

Reprezentacinės miestų erdvės. Būdami nedideliu miestu, Kuršėnai turi daug

reprezentacinių erdvių, istoriškai reikšmingų mažosios architektūros objektų. Svarbiausi

reprezentaciniai miesto objektai koncentruojasi Kuršėnų miesto centrinėje dalyje. Daugelis jų yra

reikšmingi istorine prasme, pristato miesto vystymosi eigą.

Kuršėnų dvaro sodyba – pagrindinis Kuršėnų miesto kultūros paveldo objektas. Dvaras

įsikūręs miesto teritorijoje, patrauklioje vietoje Ventos kairiajame krante. Remiantis Nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų sprendinių aiškinamuoju raštu, Kuršėnų dvaro

sodybos teritorija, patenkanti į miesto centrinę zoną, laikoma miesto viešųjų erdvių branduoliu. Į

rytus nuo dvaro sodybos teritorijos numatyta rekreacinė zona.

L. Ivinskio aikštė – pagrindinė reprezentacinė miesto teritorija, kurioje vyksta masinės

šventės, miesto renginiai. Aikštė yra vienas didžiausių vietos gyventojų ir turizmo traukos objektų.

Galima daryti prielaidą, kad investicijos į objekto atnaujinimą, aikštės prieigų sutvarkymą,

padidintų jo patrauklumą, prisidėtų prie darnaus visos centrinės miesto dalies vystymosi. Aikštės

31

esamos būklės pagerinimas taip pat užtikrintų didesnį miesto gyvenamosios ir verslo aplinkos

patrauklumą.

Vyčio paminklas nežinomo autoriaus buvo pastatytas 1928 m. vasario 16 d., švenčiant

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Nuo to laiko paminklo teritorija yra miestiečių valstybinių

ir tautinių švenčių minėjimo vieta, kurioje pakeliama valstybinė vėliava. Todėl aikštė yra gausiai

lankoma, pritraukia turistus. 2011 m. paminklas buvo atnaujintas, tačiau savivaldybės atstovų

nuomone, paminklo patrauklumo ir pasiekiamumo didinimui šioje vietoje tikslinga sutvarkyti

aplinkinę teritoriją.

Svarbiausių reprezentacinių teritorijų vystymas, patrauklios aplinkos jose kūrimas padidintų

vietos gyventojų pasitenkinimą. Vieta, kurioje jie gyvena ir leidžia laiką, prisidėtų prie verslumo

skatinimo.

Kelių infrastruktūra. Kuršėnų miestas išsiskiria plačiai išdėstytu gatvių tinklu. Iš Šiaulių,

Palangos ir Mažeikių besidriekiantys keliai susikerta miesto centre esančioje žiedinėje sankryžoje,

todėl miesto centrinė dalis yra lengvai pasiekiama.

Savivaldybės darbo grupės atstovai susitikimo metu iškėlė parkavimosi problemos

aktualumą, kuri aiškiausiai pastebima miesto centrinėje teritorijoje, kur susiduriama su

intensyvesniais transporto srautais – prie paslaugų ir prekybos įmonių, gyventojų ir verslo

aptarnavimo įstaigų, daugiabučių namų kiemuose. Siekiant minimizuoti augančios problemos

mastą, reikėtų įrengti automobilių stovėjimo aikšteles prie pagrindinių aptarnavimo, paslaugų bei

prekybos įstaigų. Tokiu būdu būtų prisidedama kuriant patrauklesnę aplinką gyvenimui ir verslui

Kuršėnų mieste.

Pastaruoju metu visoje šalyje, tame tarpe ir Kuršėnų mieste, gyventojai vis daugiau važinėja

dviračiais. Atliktos susijusių strateginių dokumentų, sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių

susisiekimo strategijos parengimas“ analizės parodė, kad Kuršėnų mieste nepakankamai išvystyta

dviračių transporto infrastruktūra – trūksta dviračių takų, dalis gatvių neapšviestos. Pastaraisiais

metais Šiaulių rajono savivaldybė nemažai nuosavų lėšų investavo į kelių infrastruktūros, tame

tarpe ir pėsčiųjų bei dviračių takų, plėtrą Kuršėnų mieste. Siekiant geriau tenkinti vietos gyventojų

susisiekimo, aktyvaus laisvalaikio, sportavimo poreikius, rekomenduotina tęsti dviračių transporto

priemonių infrastruktūros vystymą. Šį poreikį pagrindžia sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių

susisiekimo strategijos parengimas“ priemonė 13. „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“.

Svarbiausi verslo objektai. Atlikta įmonių apžvalga parodė, kad Kuršėnų mieste vyrauja

smulkus ir vidutinis verslas. Labiausiai išvystyti apdirbamosios gamybos, mažmeninės prekybos

sektoriai. Kuršėnų mieste pastebimas stiprus konditerinių gaminių gamybos potencialas. Didžioji

dalis Kuršėnų miesto verslo objektų yra susitelkę centrinėje miesto dalyje, kur pritraukiama daug

lankytojų. Patogi įstaigų geografinė padėtis, gerai išvystytas susisiekimo infrastruktūros tinklas

sudaro palankias sąlygas tolimesnei verslo plėtrai ir naujo verslo kūrimui. Siekiant išlaikyti verslo

pozicijas bei jas sustiprinti, tikslinga kompleksiškai investuoti į patrauklios aplinkos verslui kūrimą.

Paslaugų ir prekybos įstaigos. Daugelis Kuršėnų mieste veikiančių paslaugų ir prekybos

įstaigų yra susitelkusios centrinėje miesto dalyje, pritraukiančioje didžiausius lankytojų srautus.

Gera jų geografinė padėtis, išsidėstymas greta reikšmingų rekreacinių, reprezentacinių erdvių

stiprina vystymosi ir pozicionavimo galimybes. Galima daryti prielaidą, kad sutvarkius miesto

32

viešąsias erdves jose padidėtų vietos gyventojų bei svečių srautas, todėl suaktyvėtų teikiamų

paslaugų apimtis, miestas pajustų realią ekonominę naudą.

Gyventojų ir verslo aptarnavimo įstaigos. Svarbiausios gyventojų ir verslo aptarnavimo

įstaigos yra išsidėsčiusios Kuršėnų miesto centre. Šios įstaigos yra gausiai lankomos gyventojų ir

verslo atstovų, todėl svarbu užtikrinti, kad jos teiktų ne tik aukštos kokybės paslaugas, bet ir būtų

teikiamos patrauklioje, sutvarkytoje aplinkoje, kurias būtų paprasta pasiekti transportu, įstaigos

turėtų pakankamai automobilių parkavimo vietų. Taip pat tikslinga investuoti į įstaigų, kuriose

teikiamos viešosios paslaugos infrastruktūros būklės gerinimą.

Išvados

Dauguma Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros objektų, verslo, prekybos ir paslaugų įstaigų

koncentruojasi centrinėje miesto dalyje, kas leidžia daryti prielaidą, kad centras pritraukia daug

lankytojų, jį lengva pasiekti, teritorijoje išvystytas susisiekimo tinklas. Dalies objektų koncentracija

pastebima Daugėlių ir Pavenčių mikrorajonuose. Atlikta apžvalga parodė rekreacinių,

reprezentacinių erdvių plėtros, sporto infrastruktūros vystymo poreikius. Taip pat pastebėta, kad

yra gerinama gyvenamoji ir verslo aplinka - vykdoma tęstinė susisiekimo infrastruktūros plėtra,

atnaujinama ir modernizuojama viešoji infrastruktūra.

1.4. Poreikių analizė

1.4.1. Miesto kompleksinės plėtros problemos

Atlikus strateginių dokumentų, bendrą Kuršėnų miesto bei miesto viešosios infrastruktūros

apžvalgas, susitikimų su Šiaulių rajono savivaldybės darbo grupe metu buvo nustatytos Kuršėnų

miesto kompleksinės plėtros problemos, kurios pateiktos 14 paveiksle.

Rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo

erdvių plėtra

Sporto infrastruktūros vystymas

VIešųjų paslaugų prieinamumo didinimas

Patrauklios aplinkos verslui kūrimas

Reprezentacinių, pažintinių erdvių

vystymas

33

14 pav. Identifikuotos Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros problemos


Rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo erdvių plėtra. Kuršėnų miestas turi didelį

rekreacinių erdvių potencialą – vaizdingą teritoriją Ventos upės pakrantėje pačiame miesto centre,

kuri dar nėra pritaikyta vietos gyventojų visaverčiam poilsiui. Kuršėnų mieste nepakankamai

sudaromos sąlygos visapusiškam vietos gyventojų ir svečių poilsiui. Vystant rekreacines erdves

Kuršėnų mieste būtų skatinamas kultūrinis ir sportinis vietos gyventojų aktyvumas, sudaromos

sąlygos pailsėti, praleisti laisvalaikį.

Sporto infrastruktūros vystymas. Kuršėnų mieste, kaip ir daugelyje kitų šalies vietovių,

jaučiamas miesto bendruomenės suaktyvėjimas, išaugęs poreikis užsiimti fizine veikla, norint išlikti

sveikiems, užsiimti naudinga veikla, patenkinti socializacijos poreikius. Atlikta aplinkos analizė bei

susitikimai su Šiaulių rajono savivaldybėje suformuota darbo grupe atskleidė sporto infrastruktūros

stokos problemą – Kuršėnų mieste trūksta viešosios sporto infrastruktūros: talpios sporto salės,

kokybiško, reikalavimus atitinkančio stadiono, patalpų, kuriose būtų galima užsiimti įvairiomis

sporto šakomis.

Viešųjų paslaugų prieinamumo didinimas. Rengiant studiją nustatyta, kad Kuršėnuose

nepakankamai išvystytos viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų prieigos – ne visur įrengtas

apšvietimas, augant transporto priemonių skaičiui, vis labiau jaučiamas parkavimosi vietų

trūkumas. Šios problemos mažina miesto gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą,

neigiamai veikia viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kokybę. Dėl šių priežasčių tikslinga ir

ateityje vystyti susisiekimo infrastruktūrą, didelį dėmesį skiriant prieigų sutvarkymui.

Patrauklios aplinkos verslui kūrimas. Investicinės aplinkos gerinimas ir efektyvus

tiesioginių vidaus bei užsienio investicijų skatinimas yra viena prioritetinių Šiaulių rajono 2011-

2017 m. strateginio plėtros plano veiklų. Kuriant naujas, rekonstruojant esamas miesto

reprezentacines erdves, vystant miesto susisiekimo infrastruktūrą ir plėtojant viešųjų įstaigų

prieigas gerinama miesto investicinė aplinka, kuri ateityje neabejotinai turės teigiamos įtakos

verslo plėtrai.

Reprezentacinių, pažintinių erdvių vystymas. Kuršėnų mieste yra dvi erdvės – centrinė L.

Ivinskio aikštė ir Vyčio zona, kuriose rengiami reikšmingiausių valstybinių švenčių minėjimai,

miesto gimtadieniai, svarbiausios kasmetinės ir tradicinės šventės. Minėtos reprezentacinės erdvės

formuoja miesto veidą ir demonstruoja jo išskirtinumą, todėl tikslinga investuoti į jų patrauklumo

didinimą, funkcionalumo plėtojimą. Įgyvendinus minėtas veiklas gerėtų miesto investicinė aplinka,

būtų prisidedama kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.

1.4.2. Projekto tikslinės grupės

Rengiant Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studiją,

siekiama identifikuoti tikslinę kompleksinės plėtros teritoriją Kuršėnų mieste ir joje numatomus

įgyvendinti kompleksinės plėtros projektus. Kadangi atsižvelgus į studijos išvadas bus

įgyvendinama Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra, šios studijos rezultatai ir pasiūlymai turi ne tik

leisti formuoti teigiamą miesto įvaizdį, didinti gyvenamosios vietovės patrauklumą, bet ir tenkinti

34

su šiomis sritimis susijusių tikslinių grupių poreikius. Siekiant išsiaiškinti tikslinės grupės poreikius,

visų pirma būtina identifikuoti tikslines grupes.

Identifikuojant tikslines grupes, buvo atsižvelgta į studijoje nagrinėjamų sričių specifiką ir

atliktas strateginių dokumentų, bendros Kuršėnų miesto bei miesto viešosios infrastruktūros

apžvalgas, taip pat į susitikimų su darbo grupe metu išskirtas problemas. Šioje galimybių studijoje

yra išskirtos šios projekto tikslinės grupės:

Kuršėnų miesto gyventojai;

Kuršėnų miesto verslininkai;

Kuršėnų miesto svečiai, turistai.

Tikslinės grupės ir jų poreikiai detaliai pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Tikslinės grupės ir identifikuoti jų poreikiai

Tikslinė grupė Identifikuoti poreikiai Poreikių detalizavimas

Kuršėnų miesto gyventojai

Rekreaciniai, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio poreikiai

Kuršėnų mieste trūksta viešųjų erdvių, pritaikytų aktyviam poilsiui bei laisvalaikio praleidimui. Miestas neturi zonos su įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais, tinkamais pasivaikščioti bei eiti su šiaurietiškomis lazdomis, važinėti dviračiu, riedučiais. Taip pat trūksta patrauklių sutvarkytų erdvių, pritaikytų pasyviam poilsiui – piknikams, pasisėdėjimui ramioje vietoje. Neužtenka suoliukų, šiukšliadėžių ir pan. Nesutvarkytos miesto reprezentacinės erdvės, todėl miesto šventės, renginiai organizuojami nepatrauklioje aplinkoje, ir dėl to renginiai nesulaukia didelio vietos gyventojų susidomėjimo.

Sportavimo poreikiai Kuršėnų miesto gyventojų sportavimo poreikiai gali būti išskiriami į tris grupes: - sportinė neformalaus švietimo veikla; - mėgėjų sportinė veikla; - profesionali sportinė veikla. Esama Kuršėnų miesto sporto mokyklos bazė yra nusidėvėjusi, neatitinka šių dienų standartų, nepritaikyta kokybiškam, visapusiškam vaikų fiziniam ugdymui. Turima bazė neužtikrina dalies populiarių sporto šakų kultivavimo galimybių, todėl mažėja vaikų noras rinktis neformalią sportinę veiklą. Kuršėnų mieste trūksta erdvių ir patalpų, kuriose sporto mėgėjai galėtų užsiiminėti mėgstama fizine veikla. Nesudaromos galimybės sportuoti atvirose viešose erdvėse, pvz. parkuose, skveruose. Sporto infrastruktūros trūkumas taip pat sąlygoja mažą sporto renginių skaičių, taigi netenkinami sporto mėgėjų dalyvavimo varžybose (tiek dalyvio, tiek lankytojo) poreikiai. Kuršėnų mieste nėra sporto infrastruktūros,

35


pritaikytos visapusiškai profesionaliai veiklai: trūksta patalpų su specialia sportine įranga, nėra sanitarinių mazgų, nesudaromos galimybės organizuoti ir rengti aukšto rango sporto varžybas (dėl reikalavimų neatitinkančio stadiono, sporto salės trūkumo, vietų lankytojams stokos ir pan.).

Viešųjų paslaugų prieinamumo poreikiai

Daugelis viešųjų paslaugų Kuršėnų mieste teikiamos prastos būklės pastatuose bei patalpose, neužtikrinančiose komfortiško paslaugų teikimo. Taip pat susiduriama su įstaigų pasiekiamumo problema – neįrengtos ar susidėvėjusios prieigos prie sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų, trūksta vietų automobilių parkavimui, teritorijos neapšviestos, todėl neužtikrinamas saugumas.

Patogaus susisiekimo poreikiai

Kuršėnų mieste gana gerai išvystytas susisiekimo tinklas. Šiaulių rajono savivaldybė 2007-2013 m. laikotarpiu daug investavo į šio tinklo plėtrą ir vystymą. Nepaisant to, jaučiamas investicijų į ekologiško, bemotorio transporto tinklo plėtrą mieste. Tą pagrindžia ir sektorinė studija „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“.

Gyvenamosios aplinkos gerinimo poreikiai

Kuršėnų miestas turi didelį reprezentacinių erdvių plėtros potencialą. Palyginti nedidelį plotą užimančiame mieste yra dvi aikštės. Investicijos į aikščių sutvarkymą, rekonstrukciją prisidėtų prie patrauklaus miesto veido formavimo, miesto įvaizdžio gerinimo, patrauklesnės aplinkos gyventi sukūrimo. Miesto šventės, renginiai, paminėjimai būtų organizuojami ir rengiami patraukliose erdvėse. Aikščių apšvietimas prisidėtų prie saugesnės aplinkos sukūrimo.

Kuršėnų miesto verslo sektoriaus atstovai

Patrauklios verslui aplinkos poreikiai

Viena svarbiausių darnaus verslo vystymo sąlygų – patraukli aplinka. Anksčiau minėta analizė parodė, kad daugiausia verslo įstaigų sutelkta miesto centre, tačiau susiduriama su aplinkos patrauklumo problema. Kuršėnų mieste nesutvarkytos rekreacinės, reprezentacinės erdvės, todėl mažėja jų lankytojų skaičius ir trumpinamas lankytojų lankymosi centrinėje miesto dalyje laikas. Be to, mieste nesutvarkytos prieigos prie svarbių verslui objektų, trūksta parkavimo vietų.

Viešųjų paslaugų prieinamumo poreikiai

Kuršėnų mieste nesutvarkytos prieigos prie svarbių verslui viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų. Nuolat susiduriama su transporto priemonių parkavimo problema, sudėtingas ir pats privažiavimas prie

36


minėtų įstaigų – prasta kelių būklė, neįrengtas apšvietimas.

Kuršėnų miesto svečiai, turistai

Pažintiniai ir rekreaciniai poreikiai

Kuršėnų mieste gausu įdomių ir reikšmingų lankytinų objektų, tačiau daugelio jų esama būklė nepakankamai tenkina miesto svečių ir turistų poreikius. Objektai yra nepatrauklūs, nesutvarkyti, juos sunku pasiekti, neužtenka parkavimosi aikštelių greta objektų. Mieste trūksta rekreacinių erdvių, kuriose turistai bei miesto svečiai galėtų pailsėti, surengti pikniką, pasivaikščioti.


1.4.3. Tikslinė teritorija Kuršėnų miesto kompleksinei plėtrai 2014-2020 m. laikotarpiui

Bendruomenės poreikių tenkinimui Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra turėtų būti

orientuota į šiuos aspektus:

Verslas. Šis vizijos aspektas susijęs su palankiomis sąlygomis plėtoti verslą Kuršėnų mieste

bei gauti kokybiškas verslo vystymo konsultacines paslaugas. Vizijos elementai gali apimti viešųjų

paslaugų, skirtų verslo konsultavimui, prieinamumo gerinimą, šių įstaigų infrastruktūros

atnaujinimą, modernizavimą, jų prieigų sutvarkymą, patrauklios aplinkos verslui kūrimą ir pan.

Palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymas užtikrina darnią bei tolygią viso miesto plėtrą.

Gyvenamoji aplinka. Šis vizijos aspektas susijęs su miesto gyvenamosios aplinkos kokybės

gerinimu vietos gyventojams, demografinės situacijos gerinimu, emigracijos ir socialinių problemų

sprendimu. Akcentuojamas rekreacijos, poilsio, sveikatinimo, sporto (įskaitant mokinių, mėgėjų ir

profesionalųjį) infrastruktūros įrengimas ir priežiūra, susisiekimo infrastruktūros gerinimas, viešųjų

paslaugų ir objektų prieinamumo didinimas, priėjimo prie turimų vandens išteklių gerinimas, ir

pan.

37

Patraukli, bendruomeniška aplinka. Šis elementas susijęs su miesto įvaizdžio kūrimu.

Kuršėnų miestas turi didelį patrauklios aplinkos formavimo potencialą. Siekiant sukurti patrauklią

aplinką būtina įkurti, atnaujinti ir prižiūrėti reprezentacines erdves, objektus, zonas.

Identifikavus pagrindines strateginės plėtros problemas Kuršėnų mieste ir išsiaiškinus

tikslinių grupių poreikius, tikslinga nustatyti teritorijas, kuriose išsidėsčiusiai viešajai infrastruktūrai

labiausiai reikalingos kompleksinės atnaujinimo ir plėtros investicijos, siekiant visapusiškai

patenkinti vietos gyventojų, verslininkų ir svečių poreikius. Pažymėtina, kad kompleksinis vystymas

tikslinėse teritorijose tiesiogiai formuoja miesto patrauklumą bei užtikrina dinamišką vystymąsi.

Tikslinės Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros teritorijos identifikavimas atliekamas

įvertinant šiuos veiksnius:

reprezentacinių ir viešųjų erdvių koncentracija;

sporto infrastruktūros išsivystymas ir koncentracija;

viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų būklė ir koncentracija.

1.3. skyriuje „Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga“ išanalizuotas viešųjų

miesto erdvių, turimų gamtos ir rekreacinių objektų bei reprezentacinių miesto objektų

išsidėstymas Kuršėnų miesto teritorijoje. Atlikta analizė parodė, kad didžioji dalis minėtų erdvių bei

objektų koncentruojasi centrinėje miesto dalyje.

Tame pačiame skyriuje atlikta sporto įstaigų ir infrastruktūros apžvalga atskleidė sporto

infrastruktūros būklės problemas bei plėtros poreikį. Taip pat paaiškėjo, kad pagrindinė miesto

sporto infrastruktūra yra Kuršėnų miesto Daugėlių mikrorajone.

1.3. skyriuje išanalizavus viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų būklę paaiškėjo, kad daugelio

jų infrastruktūrą būtina plėtoti. Atlikta analizė parodė, kad pagrindinės viešąsias paslaugas

teikiančios įstaigos yra įsikūrusios miesto centrinėje dalyje.

Išvados

Didžioji dalis visų nagrinėtų viešosios infrastruktūros objektų (viešųjų erdvių, sporto

infrastruktūros ir viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų) koncentruojasi Kuršėnų miesto centrinėje

dalyje. Reikšmingiausia sporto infrastruktūra įsikūrusi Daugėlių mikrorajone. Ši, atokiau nuo miesto

centro išsidėsčiusi sporto bazė, pasiekiama plačiai išvystytu miesto gatvių tinklu. Atlikta esamos

situacijos analizė atskleidė viešosios infrastruktūros plėtros, vystymo ir tobulinimo poreikį, siekiant

maksimaliai patenkinti visuomenės, verslo ir svečių poreikius. Viešoji infrastruktūra taip pat labai

svarbi formuojant miesto konkurencingumą, teigiamą poveikį miesto ekonominiam ir socialiniam

vystymuisi. Įvertinus viešosios infrastruktūros ir viešųjų erdvių plėtros potencialą, galima teigti, kad

tikslingiausia viešąsias erdves plėtoti ir vystyti, atnaujinti infrastruktūrą yra Kuršėnų miesto

centrinėje dalyje bei Daugėlių mikrorajone.

II. KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS VIZIJA

Šiaulių rajono savivaldybės vizija – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms,

pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia

gyvenimui ir poilsiui aplinka (Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2011-2017

38

metams, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 10 d. sprendimu T-11

(1.1)).

Apžvelgus pagrindinius rajono vizijos elementus, formuojama Kuršėnų miesto kompleksinės

plėtros vizija: Kuršėnai – patrauklus ir gyvybingas miestas, kuriame gyvena aktyvūs, sveiki ir

laimingi žmonės.

Apibrėžta Kuršėnų miesto vizija turėtų būti įgyvendinama:

Nuosekliai. Vizijos siekiama tinkamai ir savalaikiai planuojant veiksmus, juos

įgyvendinant ir užtikrinant veiksmų kontrolę. Apibrėžiant tolimesnius veiksmus, šių priemonių

įgyvendinimo finansiniai šaltiniai nėra lemiamas veiksnys (ieškomi ir alternatyvūs finansiniai

šaltiniai, jei veiksmai svarbūs miesto vizijai, bet nefinansuotini, pvz., ES struktūrinės paramos

lėšomis).

Tvariai. Vizijos siekiama pagal visus 3 apibrėžtus aspektus, t. y. kiekvienas elementas

laikomas prioritetiniu. Vizijos įgyvendinimui panaudojamos sumanios pažangios, tvarios

technologijos ir medžiagos, sprendimai.

Racionaliai. Miesto vizijos įgyvendinimui tikslinga atlikti alternatyvių sprendinių analizę,

kadangi vizijos siekimas pagal visus 3 aspektus suteikia platų galimybių spektrą. Miesto plėtrai turi

būti pasirinktas optimalus ir kompleksinis variantas.

Kompleksiškai. Miesto kompleksinės plėtros viziją turi sudaryti skirtingų rūšių ir

sudėtingumo projektai, apimantys kelius vystytinus objektus. Toks skaidymas išlaiko plėtros

kompleksiškumą (tvarumą) ne tik pagal vizijos aspektus, bet ir pagal intervencijos kryptis (pvz., gali

būti numatomi ne vien infrastruktūriniai projektai, skirtingų rūšių – kultūros, socialinės ir kitokios

paskirties – objektai ir pan.).

Konsultuojantis su vietos bendruomene. Gerieji pavyzdžiai: projektinių pasiūlymų,

vizualizacijų parengimas ir pristatymas visuomenei, architektūrinių sprendinių ir konversijų idėjų

konkursai.

Identifikavus Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros viziją 2014-2020 metams, nustatyti

miesto kompleksinės plėtros tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros tikslai ir uždaviniai

Tikslai Uždaviniai

Pagerinti miesto

gyvenamąją aplinką

Sukurti ir išlaikyti sportui, sveikatai, poilsiui ir rekreacijai tinkančių

objektų tinklą

Pagerinti susisiekimo sąlygas

Užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą

Sukurti palankią aplinką

verslui

Užtikrinti vietų, strategiškai patrauklių verslui, aplinkos gerinimą

Pagerinti viešųjų konsultavimo paslaugų prieinamumą

Padidinti vizualinį

miesto patrauklumą

Pagerinti lankytinų objektų kokybę ir prieinamumą

Užtikrinti reprezentacinių erdvių patrauklumą


39

III. OPTIMALIAUSIO SPRENDIMO PARINKIMAS

3.1. Alternatyvų aprašymas

Šiame skyriuje atliekama Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros alternatyvų analizė. Šioje

galimybių studijoje analizuojamos trys Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros alternatyvos.

Alternatyvos formuojamos atsižvelgus į anksčiau atliktų miesto viešosios infrastruktūros ir poreikių

analizių bei darbo grupių susitikimų metu prieitas išvadas.

Siekiant suformuoti alternatyvas, visų pirma Šiaulių rajono savivaldybės administracijos

darbo grupėje buvo identifikuoti visi galimi Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektai.

Projektai identifikuoti vadovaujantis šiais principais: sprendžia miesto kompleksinės plėtros

problemas, tenkina visų tikslinių grupių poreikius, prisideda prie miesto darnios plėtros, projektų

lokalinė vieta yra tikslinėje teritorijoje. Vėliau, projektai laikantis tikslinės teritorijos apibrėžtumo,

finansavimo sąlygų, veiklų tinkamumo finansuoti, jų kompleksiškumo, buvo išskirti į tris

alternatyvas. Dalis itin reikšmingų projektų buvo priskirti visoms alternatyvoms. Likusieji sudėlioti,

remiantis aukščiau minėtais principais.

I alternatyva – Teritorija A. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra

išsidėstę Kuršėnų miesto centrinėje dalyje (žr. 15 paveikslą). Tikslinė teritorija apsiriboja Ventos g.,

Vytauto g., Vydūno g., Kapų g., L. Ivinskio g., Vilniaus g., Daugėlių g., Aušros g. ir Ventos upės

pakrantės pietine zona.

15 pav. I alternatyvos žemėlapis


40

Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami trys šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje

miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą:

Lauryno Ivinskio aikštė – planuojamas aikštės su prieigomis sutvarkymas.

Ventos upės pakrantė – planuojamas upės viešosios erdvės įrengimas su pėsčiųjų-

dviračių taku, žaidimo aikštelėmis ir pan.

Naujas sporto kompleksas – planuojama naujo sporto komplekso su stadionu, baseinu,

didele sporto sale ir kita infrastruktūra įrengimas Ventos upės viešojoje erdvėje.

6 lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto veiklos, rezultatas, poveikis bei investicijų

poreikis.

41

6 lentelė. I alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis

Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų

poreikis rangos darbams, Lt

Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas

- Aikštės dangos įrengimas - Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo

rekonstrukcija - Želdinių sutvarkymas - Vaikų žaidimų aikštelės

įrengimas - Automobilių stovėjimo

aikštelės sutvarkymas

- Įrengta nauja aikštės danga - Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo

aikštelė - Įrengta automobilių

stovėjimo aikštelė - Įrengti suoliukai,

šiukšliadėžės

- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir

miesto svečių srautas centrinėje miesto dalyje

- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerinta kelių infrastruktūra

3 086 208

Ventos upės viešosios erdvės įrengimas

- Pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas

- Vaikų žaidimų aikštelių įrengimas

- Aktyvaus poilsio aikštelių su treniruokliais įrengimas

- Pėsčiųjų tilto nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją įrengimas

- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Ventos gatvės rekonstrukcija

- Gatvių apšvietimo įrengimas

- Įrengtas pėsčiųjų,dviračių takas

- Įrengta vaikų žaidimo aikštelė

- Įrengti suoliukai, šiukšliadėžės

- Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę

- Rekonstruotas esamas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę

- Įrengtas gatvių apšvietimas

- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų

gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir

miesto svečių srautas centrinėje miesto dalyje

- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės

narių aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui

- Pagerinta susisiekimo infrastruktūra mieste

- Sumažėjusi tarša mieste

5 653 847

42



Sporto komplekso Ventos upės viešojoje erdvėje įrengimas

- Naujo sporto paskirties pastato su prieigomis statyba

- Naujo stadiono įrengimas

- Sporto komplekso prieigų įrengimas

- Pastatytas naujas sporto kompleksas (pastate įrengta salė, baseinas, sanitarinės patalpos, treniruočių salės ir pan.)

- Įrengtas stadionas su tribūnomis, atitinkantis aukšto rango varžyboms keliamus reikalavimus

- Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas

- Privažiavimo prie sporto komplekso įrengimas

- Želdynų įrengimas


gyvenamoji aplinka - Pagerinta vietos gyventojų

sportinė ir kultūrinė aplinka - Išaugęs vietos gyventojų fizinis

aktyvumas - Išaugęs vietos gyventojų

užimtumas - Pagerinta susisiekimo

infrastruktūra mieste

30 000 000

Investicijos rangos darbams*, Lt 38 740 056

Išlaidos inžinerinėms paslaugoms, Lt 1 975 134

Išlaidos viešinimui, Lt 7 500

Išlaidos administravimo paslaugoms, Lt 120 000

Alternatyvos investicijų poreikis, Lt 40 842 690

*žr. Priedas Nr.3


43

II alternatyva – Teritorija B. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra


Vytauto g., Vydūno g., Kapų g., L. Ivinskio g., Vilniaus g., Daugėlių g., Aušros g., Ventos upės

pakrantės pietine zona ir Daugėlių sporto kompleksas, esantis Liepų al., Daugėlių miško apsuptyje.

16 pav. II alternatyvos žemėlapis


Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami keturi šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje





Administracinis pastatas (Vilniaus g. 3) – pastato konversija, įrengiant jame Šiaulių

rajono viešąją biblioteką su vaikų literatūros skyriumi, ir jo prieigų sutvarkymas.

Centrinės Kuršėnų miesto dalies administraciniai pastatai (J. Basanavičiaus g. 5 ir J.

Basanavičiaus g. 7) – pastatų ir jų prieigų bei automobilių stovėjimo aikštelių

rekonstravimas.


poreikis.

44

7 lentelė. II alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis




- Aikštės dangos įrengimas

- Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo




- Įrengta nauja aikštės danga

- Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo



šiukšliadėžės

- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto

svečių srautas centrinėje miesto dalyje

- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerinta kelių infrastruktūra

3 086 208






- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Ventos gatvės rekonstrukcija


- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių takas







gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto


- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės

narių aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui


- Sumažėjusi tarša mieste

5 653 847

45



Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. Nr. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas

- Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Gyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1, griovimas

- Negyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1, griovimas

- Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas

- Apšvietimo rekonstrukcija

- Rekonstruotas pastatas, esantis miesto centrinėje dalyje

- Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė

- Rekonstruotas apšvietimas pastato teritorijoje

- Įkurdintas archyvas - Įkelta Kuršėnų miesto

viešoji biblioteka su vaikų literatūros skyriumi


gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų

paslaugų kokybė - Išaugęs vietos gyventojų srautas

centrinėje miesto dalyje - Išaugęs visuomenės narių

užimtumas - Pagerinta susisiekimo

infrastruktūra mieste

5 286 143

Centrinės Kuršėnų miesto dalies administracinių pastatų su prieigomis, esančių J. Basanavičiaus g. Nr. 5 ir J. Basanavičiaus g. Nr. 7, bei automobilių

- Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 5, rekonstrukcija

- Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 7, rekonstrukcija

- Rekonstruoti pastatai, esantys miesto centre ir teikiantys viešąsias paslaugas

- Pastatai sujungti tuneliu ar koridoriumi


gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų

paslaugų kokybė

3 705 353

46



stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas

- Želdinių sutvarkymas - Grindinio pakeitimas - Automobilių stovėjimo

aikštelės sutvarkymas - Apšvietimo

rekonstrukcija

- Sutvarkyta pastatų teritorija: įrengti želdynai, pakeista šaligatvių danga, rekonstruotas teritorijos apšvietimas

- Sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas prie pastatų

- Išaugęs gyventojų srautas centrinėje miesto dalyje


Investicijos rangos darbams, Lt 17 731 553





*žr. Priedas Nr.3


47

III alternatyva – Teritorija C. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra


Gedimino g., Kęstučio g., Žalgirio g., Vytauto g., Vilniaus g., Daugėlių g., Liepų al. bei Ventos upės

kairine pakrante.

17 pav. III alternatyvos žemėlapis


48

Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami šeši šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje





Daugėlių sporto kompleksas – planuojama buvusių kultūros namų rekonstrukcija,

įrengiant sporto kompleksą bei numatoma priestato, kuriame bus įrengiama erdvi

sporto salė su 500 sėdimų vietų žiūrovams, statyba. Taip pat planuojama Daugėlių

stadiono rekonstrukcija ir prieigų įrengimas.

Vyčio paminklo zona – planuojama teritorijos rekonstrukcija, pakeičiant grindinį,

įkomponuojant želdinius, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę.

Pėsčiųjų-dviračių takas – numatomas apšviesto dviračių tako įrengimas nuo Ventos upės

pakrantės zonoje esančio dviračių tako Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per

Daugėlių g. iki Liepų al., Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso.

Administracinis pastatas (Vilniaus g. 3) – pastato konversija, įrengiant jame Šiaulių

rajono viešąją biblioteką su vaikų literatūros skyriumi, ir jo prieigų sutvarkymas.

Esama objektų būklė ir fotofiksacijos pateikiami priede Nr. 4.


poreikis.

49

8 lentelė. III alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis

Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis

Investicijų poreikis rangos

darbams, tūkst. Lt


- Aikštės dangos įrengimas - Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo




- Įrengta nauja aikštės danga - Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo



šiukšliadėžės



- Išaugęs vaikų užimtumas; - Pagerinta kelių infrastruktūra

3 086 208






- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Aušros gatvės rekonstrukcija









gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto


- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės narių

aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra

mieste - Sumažėjusi tarša mieste

5 653 847

Daugėlių sporto - Buvusių kultūros namų, - Rekonstruotas buvusių - Pagerintas miesto įvaizdis 13 115 686

50

komplekso sukūrimas

esančių Liepų al. 11, rekonstravimas

- Naujos ~2500 m² salės įrengimas

- Stadiono sutvarkymas - Želdinių sutvarkymas - Automobilių stovėjimo

aikštelės sutvarkymas - Apšvietimo

rekonstrukcija

kultūros namų pastatas, kuriame įrengta uždara sporto bazė

- Įrengta nauja salė su tribūnomis (200 stacionarių ir 800 mobilių sėdėjimo vietų)

- Rekonstruotas stadionas, atitinkantis aukšto rango varžyboms keliamus reikalavimus

- Įrengti želdynai - Sutvarkyta automobilių

stovėjimo aikštelė - Atlikta apšvietimo

rekonstrukcija

- Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų

gyvenamoji aplinka - Pagerinta vietos gyventojų sportinė ir

kultūrinė aplinka - Išaugęs vietos gyventojų fizinis

aktyvumas - Išaugęs vietos gyventojų užimtumas; - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra

mieste

Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas

- Grindinio pakeitimas - Želdinių įrengimas; - Automobilių stovėjimo

aikštelės įrengimas

- Pakeista paminklo zonos grindinio danga

- Įrengti želdynai - Įrengta automobilių

stovėjimo aikštelė



- Išaugęs vietos gyventojų užimtumas - Pagerinta gyvenamoji aplinka - Pagerinta kelių infrastruktūra

579 040

Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per

- Pėsčiųjų, dviračių tako įrengimas

- Apšvietimo įrengimas


- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių tako apšvietimas


gyvenamoji aplinka - Išaugęs gyventojų fizinis aktyvumas - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra

mieste - Sumažėjusi tarša mieste

2 000 000

51

Daugėlių g. iki Liepų al. ir Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso


- Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas

- Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas

- Apšvietimo rekonstrukcija

- Rekonstruotas pastatas, esantis miesto centrinėje dalyje

- Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė

- Rekonstruotas apšvietimas pastato teritorijoje

- Įkelta Kuršėnų miesto viešoji biblioteka su vaikų literatūros skyriumi

- Pagerintas miesto įvaizdis; - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų

gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų paslaugų

kokybė - Išaugęs vietos gyventojų srautas

centrinėje miesto dalyje - Išaugęs visuomenės narių užimtumas - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra

mieste

5 286 143

Investicijos rangos darbams, Lt 29 672 075





*žr. Priedas Nr.3


52

3.2. Alternatyvų analizė

Alternatyvų vertinimui naudojamas daugiakriterinės analizės metodas.

Alternatyvoms įvertinti buvo parinkti aplinkos, teisiniai, technologiniai, finansiniai ir

socialiniai ekonominiai alternatyvų vertinimo kriterijai. Šie kriterijai parinkti, atsižvelgiant į

projekto pobūdį bei veiksnius, galinčius daryti didžiausią įtaką projekto įgyvendinimui. Pasikeitus

alternatyvų projektams, atitinkamai gali keistis ir kriterijų grupės bei patys kriterijai.

Visi kriterijai priskiriami vienam iš dviejų galimų kriterijų tipų: kiekybiniams arba

kokybiniams. Jie taip pat turi skirtingas siekiamo rezultato kryptis, t.y. vieni jų yra minimizuojami,

kiti – maksimizuojami. Be to, vertinant alternatyvas, vienos kriterijų grupės kriterijai turi didesnę

įtaką galutiniam alternatyvos vertinimui, kitos grupės kriterijai – mažesnę. Dėl šios priežasties

kriterijų grupėms suteikiami svoriai (žr. 10 lentelė). Šių kriterijų grupių svorių bendra suma yra lygi

1 (arba 100 proc.). Kriterijų grupei priskiriami svoriai savo nuožiūra, priklausomai nuo kriterijų

grupės svarbos, taip pat įvertinus kriterijų, sudarančių atitinkamą kriterijų grupę, skaičių. Svarbu,

kad bendra kriterijų grupių svorių suma nebūtų mažesnė ar didesnė už 1 (ji turi būti lygi 1).

10 lentelė. Kokybinių kriterijų įvertinimas balais

Alternatyvos

faktinis

įvertinimas

labai

blogas blogas patenkinamas vidutinis geras

labai

geras

Priskiriamas

balas 0 1 2 3 4 5


10 lentelė. Žymėjimai, kriterijų grupių svoriai, tipai ir kryptys

Kriterijų grupė/ tipas/ kryptis Kriterijų grupei priskirtas svoris Žymėjimai Aplinkosauginių kriterijų grupė 0,05 A

Teisinių kriterijų grupė 0,05 Teis.

Technologinių kriterijų grupė 0,50 T

Finansinių kriterijų grupė 0,20 F

Socialinių ekonominių kriterijų grupė 0,20 SE

Kokybinis kriterijus kokybinis Kiekybinis kriterijus kiekybinis Maksimizuojamas kriterijus maks. Minimizuojamas kriterijus min.


10 lentelėje pateikiami visi 9 alternatyvų vertinimo kriterijai. Kriterijų gali būti daugiau ar

mažiau, priklausomai nuo vertinamų alternatyvų. Kiekvienas kriterijus priskiriamas kažkokiai

kriterijų grupei. Jis gali būti kokybinis arba kiekybinis. Kriterijaus reikšmės kryptis parenkama,

atsižvelgiant į kriterijaus pobūdį. Jei alternatyvų įgyvendinimui naudinga, kad kriterijus būtų

didesnis, jis didėtų (pvz., įgyvendinamos alternatyvos projektai atitiktų daugiau strateginių

53

dokumentų, apimtų daugiau tikslinių teritorijų ir pan.), kriterijus yra maksimizuojamas. Jei

teigiamas poveikis alternatyvos įgyvendinimui pasiekiamas, kai kriterijaus reikšmė mažėja (pvz.,

trumpėja laikas, reikalingas alternatyvos įgyvendinimui, ar mažėja investicijų dydis vienam naudos

gavėjui ir pan.), tokiu atveju kriterijus yra minimizuojamas. Kuo jo reikšmė mažesnė, tuo didesnis

teigiamas poveikis jaučiamas įgyvendinant pasirinktą alternatyvą. Kiekvieno kriterijaus svoris

paskaičiuojamas padalinus kriterijų grupei tenkantį svorį iš kriterijų skaičiaus. Pvz., jei finansinių

kriterijų grupę sudarė 2 kriterijai, o kriterijų grupei priskirtas 0,2 svoris, tai kiekvieno kriterijaus

svoris atskirai bus lygus 0,1.

11 lentelė. Kriterijai ir jų tipų, krypčių ir svorių nustatymas

Kriterijus Kriterijaus pavadinimas Kriterijaus

tipas Kriterijaus aspektas

Kriterijaus reikšmės kryptis

Kriterijaus svoris

1 kriterijus Alternatyvos atitikimas Šiaulių rajono strateginiams dokumentams

kokybinis teisinis maks. 0,0500

2 kriterijus Kompleksiškai įgyvendintų projektų skaičius

kiekybinis technologinis maks. 0,2500

3 kriterijus Laikotarpis reikalingas alternatyvos įgyvendinimui

kiekybinis technologinis min. 0,2500

4 kriterijus Alternatyvos investicijų dydis vienam naudos gavėjui

kiekybinis finansinis min. 0,2000

5 kriterijus Atitikties tikslinių grupių poreikiams vertinimas

kokybinis socialinis

ekonominis maks. 0,0500

6 kriterijus Alternatyvos kompleksiškumas kokybinis socialinis


7 kriterijus Alternatyvos sprendinių poveikis teritorijos ekonominiam vystymuisi



8 kriterijus Alternatyvos sprendinių poveikis teritorijos socialiniam vystymuisi



9 kriterijus Alternatyvos poveikis aplinkai kokybinis aplinkosauginis maks. 0,0500


Parinkus kriterijus, nustačius jų tipus, aspektus ir reikšmių kryptis bei įvertinus visų kriterijų

svorius, toliau 11 lentelėje atliekamas alternatyvų įvertinimas pagal daugiakriterinės analizės

kriterijus. Lentelėje pateikiamas kiekvienos alternatyvos įvertinimas pagal pasirinktą kriterijų kartu

su paaiškinimais. Kiekybiniai kriterijai įvertinami skaičiais, kokybiniai kriterijai – reikšmėmis skalėje

nuo „Labai blogai“ iki „Labai gerai“.

54

12 lentelė. Alternatyvų įvertinimas pagal daugiakriterinės analizės kriterijus

Eil.

Nr.

Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai

1. Alternatyvos atitikimas

Šiaulių rajono strateginiams dokumentam

s

Vidutinis Geras Labai geras I alternatyva. Įvertinimas – vidutinis. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinkti projektai prisideda prie šių Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių:

rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis;

gėlo vandens išteklių teritorijos tvarkymas. Taip pat paliečia Kuršėnų miesto bendrojo plano prioritetines sritis:


susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Alternatyvos įgyvendinimas prisideda prie šių Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano 2011–2017 metams tikslų: užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;



didinti rajono turizmo potencialą.

II alternatyva. Įvertinimas – geras. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinktų projektų įgyvendinimas be I alternatyvoje įvardintų Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių taip pat prisidės prie šių Kuršėnų miesto bendrojo plano prioritetinių sričių:


miesto viešųjų erdvių, senamiesčio išsaugojimas ir plėtra;

susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Alternatyvos įgyvendinimas prisideda prie penkių Šiaulių rajono

55

Eil.

Nr.


savivaldybės strateginio plėtros plano 2011–2017 metams tikslų: didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą;

užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;



didinti rajono turizmo potencialą. Įgyvendinus administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversiją bus prisidedama prie sektorinės studijos I prioriteto „Patraukli ir išvystyta Šiaulių rajono kultūros infrastruktūra“ 1.1. tikslo „Optimizuotas Šiaulių rajono kultūros įstaigų tinklas ir modernizuota kultūros infrastruktūra“ ir II prioriteto „Prieinamos ir konkurencingos kultūros paslaugos“ 2.1. tikslo „Kultūros paslaugų patrauklumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas“ įgyvendinimo.

III alternatyva. Įvertinimas – labai geras. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinkti projektai atitinka tuos pačius strateginius dokumentus ir juose numatytus tikslus, kaip ir I bei II alternatyvos. Taip pat, šiuo atveju dėl daugiau nei dvigubai didesnio planuojamo ploto dviračių takams bus ženkliau prisidedama prie sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“ 13 priemonės „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“ įgyvendinimo.

2. Kompleksiškai įgyvendintų

projektų skaičius

3 4 6 I alternatyva. Šios alternatyvos atveju Kuršėnų mieste tvarkomi (rekonstruojami) 3 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis sutvarkymas, Ventos upės viešosios erdvės įrengimas. Taip pat pastatomas vienas naujas objektas – sporto kompleksas. Taigi, investuojama į 3 kompleksinių projektų įgyvendinimą. II alternatyva. Šios alternatyvos atveju tvarkomi (rekonstruojami) 4 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis sutvarkymas, Ventos upės

56

Eil.

Nr.


viešosios erdvės įrengimas, administracinio pastato su prieigomis, esančio Vilniaus g. 3, rekonstravimas, administracinių pastatų su prieigomis, esančių J.Basanavičiaus g. 5 ir J. Basanavičiaus g. 7, bei automobilių stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas. III alternatyva. Alternatyvos atveju tvarkomi (rekonstruojami) 6 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis, Ventos upės viešosios erdvės įrengimas, buvusio Daugėlių kultūros namų pastato rekonstravimas pristatant sporto salę bei prijungiant Daugėlių sporto stadioną ir sutvarkant jo prieigas, Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas, dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso, administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas. Šiuo atveju investuojama į reprezentacinę, rekreacinę, sporto, viešąją ir susisiekimo infrastruktūrą. Didžioji dalis objektų išsidėstę centrinėje miesto dalyje, Daugėlių sporto kompleksas – Daugėlių mikrorajone. Šia alternatyva, kitaip nei ankstesniais atvejais, daugiau investuojama į susisiekimo (atskiro dviračių tako įrengimas nuo Ventos upės rekreacinėje zonoje įrengto dviračių tako iki Daugėlių sporto centro) infrastruktūros plėtrą, kas užtikrina tikslinės teritorijos vientisumą. Visapusiškam objektų pasiekimui užtikrinti ateityje nereikėtų papildomų investicijų.

3. Laikotarpis reikalingas

alternatyvos įgyvendinimui

5 m. 4 m. 5 m. I alternatyva. 5 m. laikotarpis. Šios alternatyvos įgyvendinimui reikalingas ilgiausias laikotarpis. Pagrindinė priežastis yra naujo objekto – Kuršėnų miesto sporto komplekso su stadionu – statyba. Daroma prielaida, kad naujo objekto statyba užtruks ilgiau, nei esamo pastato rekonstrukcija. Šiuo atveju taip pat numatyta trijų pastatų

57

Eil.

Nr.


rekonstrukcija ir jų prieigų įrengimas, kuriam reikalingos didesnės laiko sąnaudos. II alternatyva. 4 m. laikotarpis. Šios alternatyvos atveju nėra numatyta nauja statyba, tačiau investuojama į dviejų pastatų rekonstrukciją ir jų prieigų įkūrimą. Daroma prielaida, kad esamo pastato rekonstrukcija reikalauja mažesnių laiko kaštų. Todėl šios alternatyvos laikotarpis, lyginant su I alternatyva, yra trumpesnis. III alternatyva. 5 m. laikotarpis. Alternatyvos įgyvendinimo atveju bus investuojama į 6 objektų tvarkymą. Daugiausiai investicijų numatyta viešųjų erdvių, reprezentacinių zonų, dviračių tako įkūrimui. Taip pat planuojama vieno pastato rekonstrukcija bei vieno – konversija. Naujų pastatų statyba nenumatoma. Remiantis prielaida, kad naujų statinių statyba ar pastatų rekonstrukcija reikalauja didesnių laiko kaštų nei viešųjų erdvių tvarkymas ir įrengimas, alternatyvai įgyvendinti numatytas – 5 metų laikotarpis.

4. Alternatyvos investicijų

dydis vienam naudos gavėjui

3 538 Lt 1 644 Lt 2 743 Lt I alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 40 842 690,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 40 842 690,00 /11 534=3 538 Lt. II alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 18 974 283,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 18 974 283,00/11 534=1 644 Lt. III alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 31 665 711,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 31 665 711,00/11 534=2 743 Lt.

5. Atitikties tikslinių

Vidutinis Geras Labai geras I alternatyva:

L. Ivinskio aikštės sutvarkymas prisideda prie vietos gyventojų

58

Eil.

Nr.


grupių poreikiams vertinimas

patrauklios gyvenamosios aplinkos ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo bei miesto svečių ir turistų pažintinių poreikių tenkinimo.

Ventos upės viešosios erdvės sukūrimas prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, rekreacinių, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio, sportavimo bei susisiekimo poreikių tenkinimo, verslininkų patrauklios aplinkos verslui poreikių tenkinimo ir miesto svečių bei turistų pažintinių rekreacinių poreikių tenkinimo.

Naujo sporto komplekso sukūrimas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo, rekreacinius, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio bei sportavimo poreikius ir vietos verslininkų patrauklios verslui aplinkos sukūrimo poreikius.

Įgyvendinus šią alternatyvą, du projektai tenkintų visų trijų tikslinių grupių poreikius, vienas - vietos gyventojų ir verslininkų poreikius. II alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju tenkinami tie patys poreikiai, kaip ir I alternatyvoje, išskyrus vietos gyventojų sportinius poreikius, kadangi nenumatoma sporto komplekso statyba. Taip pat atsižvelgiama į šiuos vietos gyventojų, verslininkų ir miesto svečių poreikius:

Administracinio pastato (Vilniaus g. 3) konversija ir prieigų sutvarkymas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, viešųjų paslaugų prieinamumo bei susisiekimo poreikius bei verslininkų patrauklios aplinkos verslui ir viešųjų paslaugų prieinamumo poreikius.

59

Eil.

Nr.


Administracinių pastatų (J. Basanavičiaus g. 5 ir J. Basanavičiaus g. 7) rekonstrukcija sutvarkant prieigas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, viešųjų paslaugų prieinamumo bei susisiekimo poreikius bei verslininkų patrauklios aplinkos verslui ir viešųjų paslaugų prieinamumo poreikius.

Taigi, šios alternatyvos įgyvendinimo atveju dviejų projektų įgyvendinimas prisideda prie visų trijų tikslinių grupių poreikių tenkinimo, tačiau šiuo atveju įgyvendinama daugiau projektų, todėl ir poreikių patenkinama daugiau. III alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju bus tvarkoma l. Ivinskio aikštė, įrengiama Ventos upės pakrantės zona, Daugėlių sporto kompleksas, administracinio pastato (Vilniaus g. 3) konversija ir sutvarkomos jo prieigos. Šie sutvarkyti objektai tenkintų tokius pačius poreikius, kaip ir I ir II alternatyvų. Likusieji projektai atsižvelgtų į šių tikslinių grupių poreikius:

Vyčio paminklo zonos su prieigomis rekonstravimas prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo bei miesto svečių ir turistų pažintinių poreikių tenkinimo.

Dviračių,pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo.

60

Eil.

Nr.


Šios alternatyvos atveju trijų projektų įgyvendinimas tenkina visų tikslinių grupių poreikius. Šiuo atveju įgyvendinami šeši projektai, todėl patenkinama daugiau poreikių nei I ar II alternatyvose. Dėl šių priežasčių kriterijus vertinamas labai gerai.

6. Alternatyvos kompleksišku

mas

Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Alternatyvos įgyvendinimo atveju sprendžiamos rekreacinės, laisvalaikio, poilsio, sporto infrastruktūros problemos, prisidedama prie miesto viešųjų erdvių sutvarkymo. Įgyvendinus šią alternatyvą centrinėje miesto dalyje pagerės gyvenamoji ir investicinė aplinkos. Dėl šios priežasties alternatyvos kriterijus vertinamas vidutiniškai. II alternatyva. Šiuo atveju sprendžiamos rekreacinės, poilsio infrastruktūros problemos, prisidedama prie miesto viešųjų erdvių sutvarkymo. Taip pat atsižvelgiama į viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros problemas, siekiama gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Įgyvendinus šią alternatyvą pagerės gyvenamoji ir investicinė aplinkos, miesto centrinė dalis taps prieinamesne, tvarkingesne, bus suformuotas patrauklus miesto veidas. Tai nulėmė vidutinį alternatyvos vertinimą. III alternatyva. Alternatyvos įgyvendinimo atveju sprendžiamos rekreacinės, laisvalaikio, poilsio, sveikatinimo, sporto infrastruktūros, taip pat viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros problemos. Daug efektyviau nei ankstesnių alternatyvų atveju prisidedama prie patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Tvarkant pagrindines miesto reprezentacines erdves, ženkliai daugiau investuojama į tolimesnę miesto susisiekimo tinklo plėtrą. Alternatyvos įgyvendinimas prisidės prie gyvenamosios ir verslo aplinkos mieste

61

Eil.

Nr.


sukūrimo, tolygios Kuršėnų susisiekimo infrastruktūros plėtros. Įgyvendinus alternatyvą pagerės ne tik miesto centrinės dalies, bet ir Daugėlių mikrorajono gyvenamoji aplinka. Įvardintos priežastys lemia labai gerą alternatyvos kompleksiškumo vertinimą.

7. Alternatyvos sprendinių

poveikis teritorijos

ekonominiam vystymuisi

Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Šios alternatyvos atveju numatoma sutvarkyti viešąsias erdves, įrengti rekreacines zonas, pastatyti sporto kompleksą. Sukurta viešoji infrastruktūra skatins visuomenės narių suaktyvėjimą, dažnesnį jų lankymąsi miesto viešose erdvėse, norint praleisti laisvalaikį. Sutvarkyta miesto aplinka leis pritraukti didesnius turistų srautus. Dėl šių priežasčių miesto verslininkai, ypač smulkieji prekybininkai, teikiantys maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, gaus daugiau pajamų, todėl plėsis verslo apimtys. Sutvarkyta miesto centrinė dalis prisidės prie patrauklesnės investicinės aplinkos sukūrimo ir tai bus pagrindas naujiems verslams steigti. Daroma prielaida, kad šių projektų įgyvendinimas turės nedidelę įtaką miesto ekonominei plėtrai, todėl alternatyva vertinama gerai. II alternatyva. Šios alternatyvos atveju planuojamas miesto centrinės aikštės sutvarkymas ir rekreacinės zonos įrengimas. Tai sudarys sąlygas aktyvesniam visuomenės narių gyvenimo būdui, leisdami laisvalaikį vietos gyventojai dažniau lankysis miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinant šią alternatyvą taip pat bus investuojama į trijų administracinių pastatų rekonstrukcijas, kurių viename bus įkurta biblioteka, kituose dvejuose – įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas. Rekonstruotose pastatuose bus teikiamos viešosios paslaugos daugiausiai susijusios su gyventojų aptarnavimu. Verslo plėtrai šios rekonstrukcijos įtakos neturės. Šiuo atveju didžiausią pagyvėjimą turėtų

62

Eil.

Nr.


pajusti smulkieji verslininkai, kurių veikla susijusi prekyba įvairių renginių, švenčių metu. Dėl šios priežasties kriterijui suteikiamas vidutinis vertinimas. III alternatyva. Šios alternatyvos atveju įgyvendinami šeši viešosios infrastruktūros projektai, apimantys dviejų reprezentacinių erdvių sutvarkymą, rekreacinės zonos įrengimą, sporto infrastruktūros plėtrą, viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, susisiekimo infrastruktūros vystymą. Šiuo atveju bus sutvarkyta daugiausia erdvių laisvalaikio praleidimui, miesto švenčių, renginių organizavimui, o tuo pačiu bus sukuriamos palankesnės sąlygos smulkiajai prekybai, vietos gyventojai ir miesto svečiai dažniau nei pirmų dviejų alternatyvų atvejų naudosis maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis. Labiau išplėtotas susisiekimo infrastruktūros tinklas efektyviau prisidės prie miesto patrauklios investicinės aplinkos kūrimo. Šios alternatyvos atveju nebus investuojama į pastatų rekonstrukcijas, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, o sukurtu rezultatu daugiausiai būtų naudojamasi tik darbo valandomis. Dėl šios priežasties alternatyvos kriterijui suteikiamas labai geras įvertinimas.

8. Alternatyvos sprendinių

poveikis teritorijos

socialiniam vystymuisi

Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Alternatyvos atveju būtų įgyvendinami projektai, kuriais prisidedama prie visuomenės narių poreikių tenkinimo, jų užimtumo didinimo, saugesnės aplinkos sukūrimo, sąlygų turiningam vaikų laisvalaikiui vystymo. Įgyvendinti projektai sąlygotų didesnį mieste organizuojamų renginių skaičių, todėl būtų skatinama visuomenės narių socializacija, atskiroms visuomenės grupėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos integracijai. Sukurta sporto infrastruktūra prisidėtų prie vietos gyventojų sveikatos gerėjimo. Tolygi verslo plėtra užtikrintų

63

Eil.

Nr.


naujų darbo vietų sukūrimą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo ir su tuo susijusių socialinių problemų minimizavimo. Dėl šių priežasčių alternatyvai suteikiamas vidutinis vertinimas. II alternatyva. Alternatyvos atveju būtų atnaujinamos ir sukuriamos dvi viešosios erdvės, tokiu būdu prisidedant prie vietos gyventojų socialinių, integracijos poreikių tenkinimo. Rekonstruoti administraciniai pastatai prisidėtų prie geresnės kokybės viešųjų paslaugų teikimo, būtų išspręstos jų pasiekimo problemos, todėl vietos gyventojai jaus didesnį pasitenkinimą savo gyvenamąja vietą. Viename rekonstruotų administracinių pastatų įkurta biblioteka pagerintų miesto kultūros paslaugų kokybę ir padidintų jų apimtis. Tokiu būdu būtų tenkinami vietos gyventojų kultūriniai, meniniai poreikiai, sudaromos patrauklesnės sąlygos socializacijai. Dėl šių priežasčių alternatyvai suteikiamas vidutinis vertinimas. III alternatyva. Šią alternatyva būtų pasiekiamas panašus poveikis kaip ir pirmųjų alternatyvų atvejų, tačiau dėl platesnės tikslinės teritorijos, šis poveikis būtų efektyvesnis. Šiuo atveju būtų atnaujinama daugiau reprezentacinių erdvių, sukuriama viešoji erdvė. Taip pat būtų investuojama į Daugėlių sporto komplekso sukūrimą, ir tokiu būdu būtų didinamas vietos gyventojų užimtumas, mažėtų sergamumas, propaguojamas aktyvaus laisvalaikio skatinimas. Vietos gyventojų pasitenkinimas gyvenamąja aplinka išaugs dėl atsiradusių aktyvaus laisvalaikio galimybių, įkurtų dviračių takų. Atnaujintos reprezentacinės erdvės, erdvios ir naujos bibliotekos patalpos, sukurta sporto infrastruktūra sąlygos kultūros, sporto ir kitų renginių skaičiaus padidėjimą. Dėl to vietos gyventojams jų gyvenamoji aplinka atrodys

64

Eil.

Nr.


patrauklesnė, o tuo pačiu ir sumažės emigracija. Taigi, įgyvendintų projektų nauda pasireikš tenkinant vietos gyventojų poreikius, didinant užimtumą, sudarant jiems tinkamas sąlygas, organizuojant daugiau renginių, vietos gyventojams ir miesto svečiams teikiant papildomas paslaugas, gerinant miesto įvaizdį, sutvarkant aplinką, rekonstruojant ir prižiūrint nekilnojamąjį turtą.

9. Alternatyvos poveikis aplinkai

Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Šios alternatyvos sprendinių poveikis aplinkai yra formuojamas nutiesiant 1300 m² ploto pėsčiųjų-dviračių taką L. Ivinskio aikštės prieigose ir 4300 m² ploto pėsčiųjų-dviračių taką Ventos upės viešoje erdvėje. Ekologiško dviračių transporto plėtra prisideda prie aplinkos užterštumo mažinimo. II alternatyva. Šios alternatyvos sprendinių poveikis aplinkai yra analogiškas I alternatyvai. III alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama nutiesti 5600 m² bendro ploto pėsčiųjų-dviračių takus L. Ivinskio aikštės prieigose ir Ventos upės viešoje erdvėje bei atskirą 7 634 m² ploto pėsčiųjų-dviračių tako tęsinį nuo Ventos upės viešoje erdvėje įrengto dviračių tako iki Daugėlių sporto komplekso. Kadangi šios alternatyvos atveju numatomas nutiesi pėsčiųjų-dviračių takų plotas yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei I ir II alternatyvose, šis alternatyvos kriterijus yra vertinamas labai gerai.


Siekiant įvertinti tokius skirtingų aspektų ir tipų kriterijus su skirtingomis siekiamo rezultato kryptimis bei svoriais, visi kriterijai

išreiškiami kriterijų santykinėmis reikšmėmis (žr. 13 lentelės 3 paskutines eilutes). Nustatant kokybinių kriterijų santykines reikšmes, jų

įvertinimams priskiriami balai (žr. 9 lentelė), kurie pagal atitinkamas formules paverčiami į santykines reikšmes. Kiekvienos alternatyvos

65

santykinės reikšmės sudedamos ir gaunamas suminis balas. Kuo didesnis alternatyvos įvertinimo suminis balas, tuo priimtinesnė yra projekto

įgyvendinimo alternatyva.

Daugiakriterinės analizės išeities duomenys pateikiami 13 lentelėje.

66

13 lentelė. Daugiakriterinės alternatyvų analizės sprendiniai


Lyginant analizuojamas alternatyvas matyti, kad optimaliausia ir priimtiniausia yra III alternatyva, daugiakriterinio vertinimo metu

surinkusi aukščiausią balą. Kitos alternatyvos, surinkusios mažesnį balų skaičių, atmetamos.

1

kriterijus 2

kriterijus 3 kriterijus 4

kriterijus 5

kriterijus 6

kriterijus 7

kriterijus 8

kriterijus 9

kriterijus

Kriterijaus tipas kokybinis kiekybinis kiekybinis kiekybinis kokybinis kokybinis kokybinis kokybinis kokybinis

Kriterijaus kryptis

maks. maks. min. min. maks. maks. maks. maks. maks.

Faktinės kriterijų reikšmės

Alternatyva I vidutinis 3 5 3 538 vidutinis vidutinis vidutinis vidutinis vidutinis

Alternatyva II geras 4 4 1 644 geras vidutinis vidutinis vidutinis vidutinis

Alternatyva III geras 6 5 2 743 labai geras labai geras

labai

geras

labai

geras

labai

geras

Kriterijų santykinės reikšmės įvertinus svorius suminis balas

Alternatyva I 0,0300 0,1250 -0,2500 -0,2000 0,0300 0,0300 0,0300 0,0300 0,0300 -0,1450

Alternatyva II 0,0400 0,1667 -0,2000 -0,0929 0,0400 0,0300 0,0300 0,0300 0,0300 0,0737

Alternatyva III 0,0400 0,2500 -0,2500 -0,1551 0,0500 0,0500 0,0500 0,0500 0,0500 0,1349

67

IV. PASIRINKTO SPRENDIMO ĮGYVENDINIMAS

4.1. Finansavimo planas

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektai atitinka 2014 – 2020 metų ES struktūrinės

paramos veiksmų programos (toliau – Veiksmų programos) 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir

dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 7.1 investicinio prioriteto „Užimtumui palankaus

ekonomikos augimo rėmimas kuriant vidinį potencialą, kaip teritorinės strategijos konkrečioms

vietovėms dalį, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą ir specifinių

gamtos ir kultūros išteklių prieinamumo bei naudojimąsi jais gerinimas“ 7.1.1. uždavinį „Didinti

tikslinių teritorijų (miestų) konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą”.

Mažų ir vidutinių miestų (kuriuose gyvena 6–100 tūkst. gyventojų ir mažesnių savivaldybių

centrų), tame tarpe ir Kuršėnų, problemos didele dalimi susijusios su neigiamais demografiniais

procesais, nesubalansuota ekonomikos struktūra ir struktūriniu nedarbu. Šiuose miestuose turi

būti efektyviai valdomi su miestų gyventojų skaičiaus sumažėjimu susiję iššūkiai.

Įgyvendinant 7.1.1. uždavinį „Didinti tikslinių teritorijų (miestų) konkurencingumą ir

gyvenamosios vietos patrauklumą” pirmiausiai siekiama įvairinti Kuršėnų miesto teritoriją, kur

ekonominis aktyvumas yra santykinai nedidelis, būtina užtikrinti kokybišką, saugią gyvenamąją

aplinką, kuri yra būtina siekiant išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą ir taip nepabloginti bazinių

ekonomikos sektorių vystymo galimybių, ir sudaryti sąlygas kurtis naujiems verslams. Tam, kad

visose šalies urbanistinio karkaso grandyse būtų sudarytos sąlygos tvariam, tausojančiam išteklius

ir prisidedančiam prie užimtumo didėjimo ekonomikos augimui, bus vykdomi integruoti veiksmai

atgaivinant tikslines teritorijas (miestus ar jų dalis), jose didinant tiek gyvenamosios, tiek

investicinės aplinkos patrauklumą.

Projektų įgyvendinimui lėšos bus skiriamos iš skirtingų finansavimo šaltinių: ES fondų lėšų,

LR valstybės biudžeto ir Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto.

ES fondų lėšos pagal Veiksmų programą siekia 85,0 proc. tinkamų finansuoti lėšų, likusieji

15,0 proc. bus finansuojami LR valstybės biudžeto (7,5 proc.) ir Šiaulių rajono savivaldybės

biudžeto (7,5 proc.) lėšomis (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo struktūra

ES fondų lėšos LR biudžeto lėšos Šiaulių rajono

savivaldybės lėšos VISO

Finansavimo intensyvumas

, proc.

Suma,

tūkst. Lt


, proc.

Suma,

tūkst. Lt


, proc.

Suma,

tūkst. Lt


, proc.

Suma,

tūkst. Lt

85,0 26

914 7,5 2 376 7,5 2 376 100,0

31 666


68

Planuojama, kad visų Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų pagrindiniai darbai bus

įgyvendinti 2015-2020 metais, t. y. per 6 metus.

15 lentelėje pateikiamas finansavimo planas, kuriame numatomų įgyvendinti kompleksinės

plėtros projektų išlaidų poreikis išdėstytas laike, t. y. 2015-2020 metams, išskiriant kiekvieno

projekto įgyvendinimo trukmę.

69

15 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo planas, tūkst. Lt

1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektai

ES f

on

dų

lėšo

s

LR b

iud

žeto

lėšo

s

Šiau

lių r

ajo

no

sav

ival

dyb

ės

biu

dže

to lė

šos

ES f

on

dų

lėšo

s

LR b

iud

žeto

lėšo

s

Šiau

lių r

ajo

no

sav

ival

dyb

ės

biu

dže

to lė

šos

ES f

on

dų

lėšo

s

LR b

iud

žeto

lėšo

s

Šiau

lių r

ajo

no

sav

ival

dyb

ės

biu

dže

to lė

šos

ES f

on

dų

lėšo

s

LR b

iud

žeto

lėšo

s

Šiau

lių r

ajo

no

sav

ival

dyb

ės

biu

dže

to lė

šos

ES f

on

dų

lėšo

s

LR b

iud

žeto

lėšo

s

Šiau

lių r

ajo

no

sav

ival

dyb

ės

biu

dže

to lė

šos

L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas 1 359 120 120 1 345 119 119


273 24 24 2 460 217 217 2 461 217 217


31 3 3 523 46 46

Daugėlių sporto komplekso sukūrimas

528 47 47 4 535 401 401 4 536 400 400 2 268 201 201


106 9 9 1 619 143 143 3 027 267 267

Dviračių takas

94 8 8 1 749 154 154 VISO 2 160 191 191 8 340 737 737 7 103 626 626 4 012 355 355 5 299 467 467


70

Įgyvendinus Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektus bus patiriamos rekonstruotos,

sukurtos viešosios infrastruktūros priežiūros ir eksploatacinės išlaidos. Šios išlaidos bus dengiamos

Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

4.2. Finansinis vertinimas

Atlikus siūlomų sprendinių alternatyvų analizę ir nustačius optimaliausią alternatyvą,

atliekama jos finansinė analizė.

Finansinės analizės tikslas – atsižvelgus į projektui skiriamų grynųjų pinigų srautus, įvertinti

projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąžos normą (FVGN), projekto

finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV), kapitalo grynąją dabartinę vertę (FGDV (K)) bei kapitalo

vidinės grąžos normą (FVGN(K)).

Finansinis projekto vertinimas atliekamas remiantis investicijų projektų, kuriems siekiama

gauti finansavimą iš ES struktūrinės paramos bei valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika ir

skaičiuokle.

Vertinant projekto grynuosius pinigų srautus, įvertinami projekto investicijų kaštai bei

projekto sąlygotos veiklos finansiniai rezultatai. Finansinių rezultatų įvertinimui skaičiuojamos iš

viešosios infrastruktūros sukūrimo arba pagerinimo gaunamos tiesioginės pajamos ir su šia

infrastruktūra susijusios tiesioginės išlaidos. Jų nustatymui naudojamos einamosios, t. Y. šiuo metu

rinkoje esančios kainos bei galiojantys ekonominiai normatyvai. Projekto pajamų ir išlaidų

skaičiavimo prielaidos pateiktos 4.2.1. skyriuje.

4.2.1. Projekto finansinio įvertinimo prielaidos

Projekto metu bus įgyvendinamos 6 veiklos (žr. projekto biudžetą). Iš jų 4 – reprezentacinių

aikščių ir rekreacinės zonos rekonstravimo, įkūrimo veiklos, 2 – viešosios paskirties pastatų

konversijos, rekonstravimo veiklos (1 persidengia su reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos

rekonstravimo, įkūrimo veikla), 6 – susisiekimo infrastruktūros rekonstravimo, įrengimo veiklos, iš

kurių 3 persidengia su reprezentacinių aikščių ir rekreacinių zonų rekonstravimo, įkūrimo

veiklomis, 2 – su viešosios paskirties pastatų konversijos, rekonstravimo veiklomis.

Projekto Išlaidos. Išlaidas, susijusias su projekto metu sukurta Kuršėnų miesto gyventojų,

verslininkų ir svečių, turistų poreikiams reikalinga viešąja infrastruktūra, sudaro atnaujintų miesto

reprezentacinių erdvių, įrengtų rekreacinių, laisvalaikio, poilsio zonų, rekonstruotų viešosios

paskirties pastatų, rekonstruotos sporto infrastruktūros, įrengtos susisiekimo infrastruktūros

einamojo remonto ir eksploatacinės, išlaikymo išlaidos.

1. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir eksploatacijos,

išlaikymo išlaidos. Siekiant palaikyti įrengtos infrastruktūros tinkamą eksploatacinę būklę,

einamajam remontui bei reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos eksploatacijai, išlaikymui

skiriama lėšų suma kasmet turi sudaryti apie 1,0 proc. įrengtos infrastruktūros vertės. Išlaidų

paskaičiavimas pagal kiekvieną atskirą projektą nurodytas 16 lentelėje. Bendra reprezentacinių

aikščių ir rekreacinės zonos įrengimo vertė – 4 430 tūkst. Lt. Vadinasi, kasmetinė einamojo

remonto ir eksploatacijos, išlaikymo išlaidų suma sudarytų 44 tūkst. Lt. Šias reprezentacinių aikščių

71

ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir eksploatacijos, išlaikymo išlaidas dengs Šiaulių rajono

savivaldybės administracija. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir

eksploatacijos, išlaikymo išlaidos planuojamos kiekvienam projektui atskirai ir bus pradėtos

skaičiuoti kitais metais, kai atskiras projektas pasibaigs.

16 lentelė. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto išlaidos, tūkst. Lt

Projektai Investicijos,

tūkst. Lt Procentas

Išlaidos per metus, tūkst. Lt

L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas

977 1,00 9,8


3 141 1,00 31,4


259 1,00 2,6

Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, prieigų sutvarkymas

53 1,00 0,5

VISO 4 430 - 44,3


2. Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos. Įrengus automobilių stovėjimo

aikšteles, suremontavus šaligatvius, įrengus ir suremontavus pėsčiųjų, dviračių takus, patiriamos

susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos. Šias išlaidas sudaro kasmetinių dangos

defektų taisymas. Remiantis vietinių kelių priežiūros praktika, kasmetiniai dangos defektai

keliuose, gatvėse, šaligatviuose sudaro apie 1,0 proc. jų ploto.

17 lentelė. Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos, tūkst. Lt

Projektai Dangos

plotas, m² Procentas Kaina, Lt

Remontuojamas dangos plotas

per metus, m²



7 076 1,00 8,58 70,76 0,61


4 570 1,00 8,58 45,70 0,39


2 052 1,00 8,58 20,52 0,18

Daugėlių sporto komplekso sukūrimas (tik prieigos)

1 240 1,00 8,58 12,40 0,11

Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, prieigų sutvarkymas

708 1,00 8,58 7,08 0,06

Dviračių-pėsčiųjų takų įrengimas

7 634 1,00 8,58 76,34 0,65

72

VISO 23 280 - - 2,0


Preliminarus projekto aikštelių, gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų dangos plotas –

apie 23 300 m², vadinasi kasmet remontuojamas dangos plotas sudarys 233 m². Pagal 2013 m.

kainas, išasfaltuotų gatvių remonto darbų kaina siekia 8,58 Lt/ m². Išlaidų paskaičiavimas pagal

kiekvieną atskirą projektą nurodytas 17 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, einamojo remonto išlaidos

kasmet sudarys apie 2 tūkst. Lt. Šias išlaidas dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos numatomos nuo 6-ųjų projekto

įgyvendinimo metų.

3. Apšvietimo išlaidos. Įgyvendinant projektus numatoma įrengti ar rekonstruoti

apšvietimą bendroje 3 896 m ilgio atkarpoje. Remiantis praktika, 1 km bus įrengiami 35 LED

šviestuvai, kurių galia – 70 W. Numatytai atkarpai reikės 136 šviestuvų. Daroma prielaida, kad

šviestuvai veiks vidutiniškai 8 val. per parą. Kuršėnų miesto seniūnijos duomenimis, esant 0,39900

ct/kW įkainiui, bus patiriamos 11 tūkst. Lt išlaidos per metus (136 šviestuvų*70W/1000*0,399

Lt*8 val.*365d.=11 091,56 Lt). Išlaidų paskaičiavimas pagal kiekvieną atskirą projektą nurodytas 18

lentelėje. Šias apšvietimo išlaidas dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Apšvietimo

išlaidos planuojamos kiekvienam projektui atskirai ir bus pradėtos skaičiuoti kitais metais, kai

atskiras projektas pasibaigs.

18 lentelė. Apšvietimo išlaidos, tūkst. Lt

Projektai Atkarpa, kurioje įrengiamas

apšvietimas, m Šviestuvų skaičius

Kaina, ct/kW



1 244 44 0,399 4


2 300 80 0,399 6

Daugėlių sporto komplekso sukūrimas (tik prieigos)

352 12 0,399 1

VISO 3 896 136 - 11


4. Viešosios paskirties pastato kapitalinio remonto išlaidos. Kadangi Daugėlių sporto salė

yra Šiaulių raj. savivaldybės perduota Šiaulių raj. sporto mokyklai, stadionas – Daugėlių vidurinei

mokyklai, tai jų einamojo remonto, eksploatacijos, išlaikymo ir komunalinės išlaidos nebus

vertinamos, kadangi jos traktuojamos kaip projekto įplaukos ir išlaidos (vienoda suma). Po

projekto įgyvendinimo planuojama į Vilniaus g. 3 rekonstruotą pastatą perkleti Šiaulių raj. viešąją

biblioteką, kuri šiuo metu yra Šiaulių mieste. Įgyvendinus projektą viešosios bibliotekos pastatas

Kuršėnų mieste bus perduotas patikėjimo teise Šiaulių raj. viešajai bibliotekai.

Siekiant palaikyti rekonstruotų, modernizuotų pastatų infrastruktūros būklę, po 10-ies

metų po projekto įgyvendinimo numatoma vykdyti pastato kapitalinį remontą, kurio išlaidos bus

73

180 tūkst. Lt (apie 1,0 proc. įrengtos infrastruktūros vertės). Šias kapitalinio remonto išlaidas

dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Pajamos iš sukurtos viešosios infrastruktūros. Projektų įgyvendinimo metu bus

investuojama į viešosios infrastruktūros sutvarkymą, kuria ir vietos gyventojai, ir verslininkai bei

turistai galės naudotis neatlygintinai.

Pajamas planuojama gauti tik už apmokestinamų renginių, vyksiančių Daugėlių sporto

komplekse, bilietus. Kadangi Daugėlių sporto salė yra Šiaulių raj. savivaldybės perduota Šiaulių raj.

sporto mokyklai, stadionas – Daugėlių vidurinei mokyklai, tai pajamos nebus vertinamos. Jei

pajamos, gaunamos iš projekto veiklos, nepadengs išlaidų, susidarančių dėl projekto veiklos, tai

susidaręs skirtumas bus dengiamas iš kitų šaltinių: valstybės biudžeto asignavimai, specialių

švietimo programų lėšos, paramos/projektų lėšos. Todėl Daugėlių sporto komplekso projektui

reikėtų rengti atskirą investicinį projektą, kuriame šios išlaidos ir pajamos būtų padetalizuotos.

Grynųjų pinigų srautų įvertinimas. Atsižvelgiant į numatytas gauti pajamas ir numatomas

projekto išlaidas matyti, kad projektų išlaidoms padengti reikalingas finansavimas, nes įgyvendinti

projektai iš sukurtos infrastruktūros negeneruos arba generuos labai nedaug tiesioginių pajamų.

Šiuo atveju tai yra priimtina, nes rengiami projektai nėra pelno siekiantys. Ne pelno siekiančių

projektų atveju numatyta vykdyti veikla po projektų įgyvendinimo gali būti finansiškai

neatsiperkanti, tačiau projektų finansinis stabilumas turi būti užtikrintas.

4.2.2. Finansinis projekto įvertinimas

Sąlygos finansiniam vertinimui pateikiamos 19 lentelėje.

19 lentelė. Sąlygos finansiniam vertinimui


Bendras projekto biudžetas siekia 31 666 tūkst. Lt (ši ir kitos šio skyrelio kainos pateiktos su

PVM). Kartu su reinvesticijomis (Daugėlių sporto komplekso kapitalinis remontas ir administracinio

pastato, esančio Vilniaus g. 3, kapitalinis remontas 14-ais projekto įgyvendinimo metais) projekto

biudžetas sudaro 31 846 tūkst. Lt.

SĄLYGOS FINANSINIAM VERTINIMUI

Siūlomas projekto ataskaitinis laikotarpis – 15 metų Projektui numatoma naudoti ES struktūrinės paramos lėšas Projekto PVM išlaidos yra tinkamos finansuoti ES SP lėšomis, nes projekte numatyti darbai ir paslaugos skirtos viešiesiems poreikiams tenkinti

Prašomas finansavimas sudarys 85 proc., valstybės biudžeto lėšos – 7,5 proc., o savivaldybių biudžetų lėšos – 7,5 proc.

Nustatant investicijų likutinę vertę bus atsižvelgiama į projekto investicijų sumą ir ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto naudojimo trukmę

Taikoma finansinė diskonto norma – 5,0 proc. Taikoma socialinė diskonto norma – 6,15 proc. Tokios skaičiavimų prielaidos daromos, atsižvelgiant į 2007-2013 m. ES finansavimo periodą

74

Projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidos paskaičiuotos pagal UAB „Sistela“ pateikiamus

bendruosius ekonominius normatyvus kiekvienam projektui atskirai. L. Ivinskio gatvės su

prieigomis sutvarkymo, Vyčio paminklo zonos su prieigomis rekonstravimo, Daugėlių sporto

komplekso sukūrimo projektai bei dalis Ventos upės viešosios erdvės įrengimo projekto (pėsčiųjų

tilto rekonstravimas) priskiriami statinių rekonstravimo darbams. Ventos upės viešosios erdvės

įrengimas (be pėsčiųjų tilto rekonstravimo) ir dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas laikomi kaip nauja

statyba. Projektavimo ir inžinerinėms paslaugoms iš viso bus skirta 1 763 tūkst. Lt.

Projektams administruoti siūlomi trys administravimo modeliai:

projektams administruoti perkamos išorės paslaugos;

projektus administruoja kompetentingi savivaldybės specialistai;

projektus administruoja kompetentingi savivaldybės specialistai ir dalis administravimo

paslaugų perkama iš išorės.

Įvertinus planuojamų įgyvendinti projektų sudėtingumą ir jų darbų apimtis, daroma

prielaida, kad kiekvienam projektui administruoti reikės – 2 000,00 Lt/mėn. su PVM

nepriklausomai nuo pasirinkto administravimo modelio. Iš viso projektų administravimui

numatoma skirti 216 tūkst. Lt.

Kiekvieno planuojamo vykdyti projekto viešinimui bus rengiamas straipsnis spaudoje

(500,00 Lt su PVM), informacinė lenta pirmais projekto investicijų metais (1 000,00 Lt su PVM) ir

atminimo lenta paskutiniais projekto investicijų metais (1 000,00 Lt su PVM). Iš viso projekto

viešinimui numatyta skirti 15 tūkst. Lt.

20 lentelė. Projekto biudžetas, Lt

Projektai Rangos darbai

Projektavimo ir inžinerinės

paslaugos

Viešinimas

Administravimas

Techninis

projekas


3 086 209 69 132 2 500 24 000 +


5 653 847 406 002 2 500 48 000 -


579 040 46 323 2 500 24 000 -


13 115 686

786 941 2 500 60 000 -

Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas

5 237 293 314 238 2 500 36 000 -

Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas

2 000 000 140 000 2 500 5500

24 000 -

VISO 29 672

075 1 762 636 15 000 216 000

Bendra suma 31 665 711 Lt

75


Projektavimo ir inžinerinių paslaugų detalizavimas pateikiamas 21 lentelėje (kainos

pateiktos su PVM). Projektavimo darbams skiriama 72,0 proc., ekspertizei – 7,0 proc., statybos

techninei priežiūrai – 14,0 proc., statinio projekto vykdymo priežiūrai – 7,0 proc. visų

projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidų. Kuršėnų miesto L. Ivinskio aikštės su prieigomis

sutvarkymo techninis projektas yra parengtas, todėl jo išlaidos nebus vertinamos.

21 lentelė. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų detalizavimas, Lt

Projektai Techninis projektas

Ekspertizė Statinio projekto

vykdymo priežiūra

Statybos techninė priežiūra


0 17 283 17 283 34 566


292 322 28 420 28 420 56 840


33 353 3 243 3 243 6 485


566 598 55 086 55 086 110 172


226 251 21 997 21 997 43 993


100 800 9 800 9 800 19 600

VISO 1 219 323 135 828 135 828 271 656


Pagrindinės projekto veiklos (rangos darbai, projektavimo ir inžinerinės paslaugos) bus

įgyvendinamos per 5 metų laikotarpį, t. y. investicijų metais (iš viso 31 435 tūkst. Lt, kainos

pateiktos su PVM). Pagrindinių projekto įgyvendinimo veiklų išsidėstymas per investicijų metus

pagal atskirą projektą pateikiamas 22 lentelėje.

22 lentelė. Pagrindinių projekto veiklų išsidėstymas per investicijų metus, tūkst. Lt

Projekto investicijų metai


Kuršėnų miesto kompleksinės

plėtros projektai

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

76

Projekto investicijų metai


Kuršėnų miesto kompleksinės

plėtros projektai

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos

Pro

jekt

avim

o

pas

lau

gos

Ran

gos

dar

bai

Inži

ne

rin

ės

pas

lau

gos


17 1 543 26

1 543 26


321

2 827 43

2 827 43


37

579 10


622

5 246 66

5 246 66

2 623 33


124

124 1 746 22

3 492 44


111

2 000 29

VISO 960 1 543 26 0 9 616 135 124 8 073 109 271 4 369 55 0 6 071 83


Nustatant investicijų likutinę vertę, atsižvelgiama į projekto investicijų sumą ir ekonomiškai

pagrįstą ilgalaikio turto naudojimo trukmę. Rekonstrukcijos darbams taikomas 20 metų

ekonomiškai naudingo tarnavimo laikotarpis, naujai statybai nusidėvėjimas ir likutinė vertė

skaičiuojami pagal normatyvus. Projekto atveju nauja statyba bus Ventos upės prieigų sutvarkymas

(pėsčiųjų, dviračių takai, aikštelės ir kt.) bei dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas, šios statybos

nusidėvėjimas – taip pat 20 metų. Projekto ataskaitinis laikotarpis yra trumpesnis (15 metų) nei

skaičiuojamas ekonomiškai pagrįstas ilgalaikio turto naudojimo laikotarpis. Kadangi projektai per

5-rius investicijų metus bus rengiami ir baigiami vykdyti ne tuo pačiu laiku (žr. prieš tai buvusią

lentelę), tai ir nusidėvėjimo laikotarpio skaičiavimas atskiriems projektams prasidės skirtingu metu.

Nusidėvėjimo ir likutinės vertės apskaičiavimas pagal kiekvieną projektą pateikiamas 23 lentelėje.

Investicijų likutinė vertė lygi 13 943 tūkst. Lt.

77

23 lentelė. Nusidėvėjimo ir likutinės vertės apskaičiavimas

Statiniai Turto

vertė, Lt Nusidėvėjimo

laikotarpis Nusidėvėjimas per metus, Lt

Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti

nuo projekto įgyvendinimo metų

Nusidėvėjimas iš viso, Lt

Likutinė vertė, Lt


3 155 340 20 157 767 3 2 050 971 1 104 369


6 059 849 20 302 992 4 3 635 910 2 423 940


625 364 20 31 268 6 312 682 312 682


13 902 627 20 695 131 5 7 646 445 6 256 182


5 551 530 20 277 577 6 2 775 765 2 775 765

Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas 2 140 000 20 107 000 6 1 070 000 1 070 000

VISO 31 434 711 - 1 571 736 - 17 491 773 13 942 938


Projekto įgyvendinimo finansinis vertinimas pateikiamas 24 lentelėje.

24 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinis vertinimas

Investicijų, pajamų (išlaidų), finansavimo Taikomas Ataskaitinio laikotarpio metai

šaltinio pavadinimas KK PVM % Iš viso Investicijų metai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

A. Alternatyvos investicijos - - 31 846 2 542 9 814 8 356 4 722 6 232 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0

A.1. Žemė - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

A.2. Nekilnojamasis turtas - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

78



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

A.3. Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

- - 29 672 1 543 9 616 8 073 4 369 6 071 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

A.3.1. Statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas

1,00 21% 29 672 1 543 9 616 8 073 4 369 6 071

A.4. Įranga, įrenginiai ir kitas turtas - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

A.5. Paslaugos - - 1 763 986 135 233 326 83 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

A.5.1. Projektavimas 1,00 21% 1 355 960

124 271

A.5.2. Techninės, projekto vykdymo priežiūros ir panašios paslaugos

1,00 21% 408 26 135 109 55 83

A.6. Projekto administravimas ir vykdymas - - 231 13 63 50 27 78 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

A.6.3. Projekto administravimo paslaugų pirkimas

1,00 21% 216 12 60 48 24 72

A.6.5. Viešinimas 1,00 21% 15 1 3 2 3 6

A.7. Reinvesticijos - - 180 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0

A.7.1. Viešosios paskirties pastatų kapitalinis remontas

1,00 21% 180

180

B. Pasirengimo veiklų išlaidos - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

C. Apyvartinio kapitalo pokytis 1,00 - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

C.3. Grynasis apyvartinis kapitalas - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

D. Visos investicijos (A+B+C) 1,00 - 31 846 2 542 9 814 8 356 4 722 6 232 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0

E. Investicijų likutinė vertė 1,00 - 13 943 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 13 943

F. Veiklos pajamos, iš viso - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

F.1. Prekių pardavimo pajamos 1,00 - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

F.2. Paslaugų suteikimo pajamos 1,00 - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

G. Veiklos išlaidos, iš viso - - 687 0 0 14 51 52 57 57 57 57 57 57 57 57 57 57

G.1. Veiklos išlaidos 1,00 - 135 0 0 4 10 11 11 11 11 11 11 11 11 11 11 11

G.1.7. Viešųjų erdvių apšvietimo išlaidos 1,00 21% 135

4 10 11 11 11 11 11 11 11 11 11 11 11

G.2. Finansinės ir investicinės veiklos išlaidos - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

G.3. Kitos išlaidos 1,00 - 552 0 0 10 41 41 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46

G.3.2.

Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos eksploatacija ir einamasis remontas

1,00 21% 532

10 41 41 44 44 44 44 44 44 44 44 44 44

G.3.3. Susisiekimo infrastruktūros eksploatacija ir einamasis remontas

1,00 21% 20

2 2 2 2 2 2 2 2 2 2

H.

Mokesčiai (+ neigiama įtaka; - teigiama įtaka investicijų projekto lėšų srautams)

- - 6 834 534 2 061 1 758 1 003 1 320 12 12 12 12 12 12 12 12 50 12

79



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

H.1. Bendra investicijoms tenkančio PVM suma

- - 6 689 534 2 061 1 755 992 1 309 0 0 0 0 0 0 0 0 38 0

H.1.1. PVM suma, tinkama finansuoti ES SP lėšomis

- - 6 651 534 2 061 1 755 992 1 309

H.1.2. PVM suma, netinkama finansuoti ES SP lėšomis

- - 38 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 38 0

H.2. Bendra veiklos pajamoms tenkančio PVM suma

- - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

H.3. Bendra veiklos išlaidoms tenkančio PVM suma

- - 145 0 0 3 11 11 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12

H.3.2. PVM suma, netinkama finansuoti ES SP lėšomis

- - 145 0 0 3 11 11 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12

J. Grynosios veiklos pajamos - - -18 590 -2 542 -9 814 -8 370 -4 773 -6 284 -57 -57 -57 -57 -57 -57 -57 -57 -237 13 886

K. Prašomas finansavimas - - 26 914 2 160 8 340 7 103 4 012 5 299 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

K.1. ES struktūrinės paramos lėšos - - 26 914 2 160 8 340 7 103 4 012 5 299 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

K.1.1. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

- - 26 914 2 160 8 340 7 103 4 012 5 299

K.2. LR bendrojo finansavimo lėšos - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

L. Nuosavos lėšos - - 4 932 382 1 474 1 252 710 934 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0

L.1. Viešosios lėšos - - 4 932 382 1 474 1 252 710 934 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0

L.1.1. Valstybės biudžeto lėšos - - 2 376 191 737 626 355 467

L.1.2. Savivaldybės biudžeto lėšos - - 2 556 191 737 626 355 467

180

L.2. Privačios lėšos - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

L.3. Paskolos - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

M. Finansavimas, iš viso - - 31 846 2 542 9 814 8 355 4 722 6 233 0 0 0 0 0 0 0 0 180 0


80

Projekto viešųjų lėšų suvestinė pateikta 25 lentelėje.

25 lentelė. Projekto įgyvendinimo viešųjų lėšų suvestinė

Projekto viešųjų lėšų suvestinė, tūkst. Lt

Laikotarpis (pradžios ir

pabaigos metai)

Negrąžintina parama (K.)

Per projekto investicijų laikotarpį 1 – 3 26 914 23 210

Per projekto ataskaitinį laikotarpį (išskyrus projekto investicijų laikotarpį)

4 – 15 0 0

Viešųjų lėšų poreikis (L.1.)

suma GDV

4 752 4 098

180 116


Kaip matyti 25 lentelėje, projektui įgyvendinti reikalingos tinkamos finansuoti išlaidos

sudaro 31 666 tūkst. Lt. 85,0 proc. šių išlaidų (26 914 tūkst. Lt) padengs negrąžintina parama, kitą

dalį (4 752 tūkst. Lt) lygiomis dalimis dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija savo lėšomis

bei valstybės biudžetas. Reinvesticijoms yra skirtas 180 tūkst. Lt. Šiaulių raj. savivaldybė 14-aisiais

projekto įgyvendinimo metais dengs reinvesticijų sumą ir turės apmokėti ir projekto metu sukurtos

infrastruktūros išlaikymo išlaidas, kurios siekia 467 tūkst. Lt per projekto vertinimo laikotarpį.

Numatoma, kad savivaldybė iš projekto veiklų pajamų negaus (žr. pastraipą „Pajamos iš sukurtos

viešosios infrastruktūros“).

Pagrindiniai projekto finansinės analizės rodikliai pateikti 26 lentelėje.

26 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinės analizės rodikliai

Rodiklio pavadinimas Rodiklio reikšmė

Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I) -21 132 Finansinė vidinė grąžos norma investicijoms - FVGN(I) Neigiama Investicijų (D.) GDV 27 399 Investicijų likutinės vertės (E.) GDV 6 707 Veiklos pajamų (F.) GDV 0 Veiklos išlaidų (G.1.) GDV 87 Veiklos išlaidų (G.3.) GDV 353 Finansinis naudos ir išlaidų santykis - FNIS 0,00 Finansinis gyvybingumas Ne Finansinė grynoji dabartinė vertė kapitalui - FGDV(K) 2 078 Finansinė vidinė grąžos norma kapitalui - FVGN(K) 8,49%


FGDV (I) rodiklis parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte. Projekto atveju

FGDV yra <0, diskontuoti projekto grynųjų pajamų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir

projektas per projekto ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka, todėl jį įgyvendinant finansinė

nauda nebus gauta.

81

FVGN (I) – diskonto norma, kuriai esant investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos

pajamų ir veiklos išlaidų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. Jeigu FVGN didesnė už

rinkoje esančią palūkanų normą, projektas duos didesnę naudą už lėšų skolinimosi išlaidas. Šio

projekto įgyvendinimo atveju FVGN (I) yra neigiama, tačiau tai nereiškia, kad projektas

neefektyvus - jis duos socialinę ekonominę naudą.

FNIS rodiklis skaičiuojamas, kai iš projekto gaunama pajamų. Projekto atveju FNIS<1 – tai

rodo, kad projekto finansinė nauda yra mažesnė už išlaidas ir gaunamos pajamos yra labai mažos.

FGDV (K) rodiklis parodo, kokią finansinę naudą per projekto ataskaitinį laikotarpį sukuria jo

savininko investuotas kapitalas. Šiuo atveju projekto savininkas, investuojantis savo kapitalą, yra

Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir valstybė. Tiek savivaldybė, tiek valstybė prie projekto

prisideda savo biudžeto lėšomis vienodomis dalimis. Šio projekto FGDV(K) > 0, todėl projekto

savininkui naudinga įgyvendinti šį projektą, nes projekto pinigų srautai padengia į jį investuotą

kapitalą.

FVGN (K) vertinama kartu su FGDV (K). FVGN(K) yra didesnė už rinkoje nustatytą palūkanų

normą (pagal ECB duomenis Lietuvoje 2013 m. lapkričio mėn. rinkoje nustatyta palūkanų norma

siekė 3,99 proc.), todėl projektas duos didesnę naudą nei yra kapitalo skolinimosi išlaidos.

4.2.3. Pasirinkto optimalaus sprendimo naudos įvertinimas

Projekto metu numatomos investicijos viešiesiems poreikiams tenkinti naudojamo turto

atnaujinimui. Atsižvelgiant į projekto problematiką bei šių problemų sprendimo būdus, labiausiai

tikėtinas projekto ekonominis socialinis poveikis. Ekonominis socialinis projekto poveikis siejamas

su Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos pagerėjimu:

- Nauda miestui, regionui padidėjus vietos verslininkų sukuriamai pridėtinei vertei.

Projekto metu sutvarkius, įrengus ir Kuršėnų miesto gyventojų poreikiams pritaikius viešąją

infrastruktūrą, suaktyvės bendruomenės kultūrinė, sporto, socialinė ir kitokia veikla, plėsis

laisvalaikio praleidimo galimybės. Įvertinus tai, kad daugiausiai investuojama į miesto centro

viešosios infrastruktūros gerinimą, tokia kompleksinė miesto plėtra didins vietos verslininkų

sukuriamą pridėtinę vertę, padės pritraukti į Kuršėnus įvairių verslo sričių investuotojus, bus

sukurtos naujos darbo vietos ir mažės nedarbas.

- Nauda miestui, regionui sumažėjus nusikalstamumui. Pagerėjusi Kuršėnų miesto

gyvenamoji aplinka, didesnis laisvalaikio praleidimo galimybių pasirinkimas, suaktyvėjusi

bendruomenės kultūrinė, sporto, socialinė ir kitokia veikla bei planuojamos pritraukti verslo

investicijos ir lėšos skatins gyventojų, ypatingai paauglių, užimtumą, kultūrinę savirealizaciją.

Vietos gyventojų įtraukimas į įvairias laisvalaikio praleidimo alternatyvas, jų bendruomeninio

aktyvumo, veiklumo ir socialumo skatinimas bei turiningo laisvalaikio užtikrinimas mažins

gyventojų, ypač paauglių, nusikalstamumo lygį.

- Nauda miestui, regionui sumažėjus emigracijai ir pagerėjus gyvenimo kokybei.

Įgyvendinus projektą bus pagerinta Kuršėnų miesto gyvenamoji aplinka, vykdoma laisvalaikio

praleidimo galimybių plėtra, suaktyvės bendruomenės kultūrinė, sporto, socialinė ir kitokia veikla,

mažės nusikalstamumas, aplinkos tarša, o pagerėjusios vietos verslininkų verslo sąlygos bei

pritrauktos naujos įvairių verslo sričių investicijos sukurs papildomas darbo vietas. Tokia

82

kompleksinė miesto plėtra mažins Kuršėnų miesto gyventojų emigraciją ir gerins gyvenimo kokybę

Kuršėnų mieste.

- Padidėjusi miesto, regiono nekilnojamojo turto vertė. Įgyvendinus projektą bus

pagerinta Kuršėnų miesto gyvenamoji aplinka, pagerės gyvenimo kokybė, mažiau gyventojų

emigruos iš Kuršėnų miesto, bus pritrauktos verslo investicijos, sukurtos naujos darbo vietos,

mažės nusikalstamumas ir aplinkos tarša, todėl didės Kuršėnų miesto nekilnojamojo turto vertė.

- Nauda valstybei paslaugų tiekėjams ir darbų rangovams sumokėjus PVM mokestį.

- Projekto metu infrastruktūros savininko - Šiaulių rajono savivaldybės - sukurto turto

likutinė vertė.

Projekto metu bus sprendžiamos socialinės problemos: gerės gyvenimo kokybė, mažės

emigracija, nedarbas ir socialinė atskirtis Kuršėnų mieste.

Projekto metu bus sprendžiamos ekonominės problemos: mažės Kuršėnų miesto

gyvenamosios aplinkos atsilikimas nuo didesnių šalies miestų, didės vietos verslininkų sukuriama

pridėtinė vertė, bus pritraukiamos naujos verslo investicijos, didės nekilnojamojo turto vertė.

Bendrai projekto metu numatomos vykdyti investicijos gerins gyvenimo kokybės rodiklį

Kuršėnų mieste, kuris priskiriamas mažesnių miestų teritorijai Lietuvoje. Geriausiai gyvenimo

kokybės pasikeitimą Kuršėnų mieste atspindėtų vietos gyventojų apklausos, atliktos prieš vykdant

projektus ir pasibaigus projektams (pokyčių įvertinimas po investicijų).

4.3. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas

Šiame galimybių studijos poskyryje pristatomos visų kompleksinės plėtros projektų veiklos,

kurios vykdomos iki ir po projekto finansavimo sutarties pasirašymo. Iki finansavimo sutarties

pasirašymo atliekamos veiklos vadinamos parengiamosiomis projekto veiklomis (išskyrus

projektavimo veiklas), o po sutarties pasirašymo įgyvendinamos veiklos – pagrindinėmis projekto

veiklomis.

Prieš teikiant dokumentus paramai iš ES struktūrinių fondų gauti, Šiaulių rajono

savivaldybės administracija turės parengti visų Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų

detaliuosius planus, paskelbti jų architektūrinių – urbanistinių idėjų konkursus (parengiamosios

projekto veiklos).

Gavus finansavimą iš ES struktūrinių fondų, pradedamos įgyvendinti pagrindinės projektų

veiklos: projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų teikimas, rangos darbai.

Numatant projektų veiklas atsižvelgta į šiuos pagrindinius veiksnius: būtina užtikrinti, kad

projektuose numatytos veiklos apimtų visų projektų įgyvendinimui būtinų procesų spektrą;

kiekviena veikla turi turėti aiškiai apibrėžtus įgyvendinimo rėmus, t. y. laikotarpį, logišką seką (kuri

veikla po kurios gali būti įgyvendinta) bei galimybę būti išmatuotai (kontrolės taškai); kiekviena

veikla yra būtina projekto įgyvendinimui.

Projekto veikloms įvykdyti reikalingų darbų trukmė suplanuota remiantis analogiškų

projektų patirtimi.

Parengiamosios projekto veiklos:

83

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų detaliųjų planų parengimas. Šiuo metu yra

parengtas Kuršėnų miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių brėžinys, kuriame

nagrinėjamos šios teritorijos:

1. Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas;

2. Ventos upės viešosios erdvės įrengimas.

Taip pat nupirkta paslauga Daugėlių sporto komplekso detaliajam planui parengti. Detaliųjų

planų rengimo organizatorius – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Nagrinėjamų teritorijų detalieji planai rengiami siekiant suformuoti žemės sklypus viešosios

infrastruktūros įrengimui, statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti.

Detaliųjų teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo

dokumentų rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Detalus

teritorijų planavimo procesas apibrėžtas LR teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 2012, Nr. I-1120).

Atsižvelgiant į detaliųjų planų rengimo patirtį, planuojama, kad šis procesas gali trukti iki 1 metų.

Architektūrinių – urbanistinių idėjų konkursai Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis

sutvarkymui, Ventos upės viešosios erdvės įrengimui, Vyčio paminklo zonos su visomis

prieigomis rekonstravimui ir Daugėlių sporto komplekso sukūrimui. Turint parengtus teritorijų

detaliuosius planus, skelbiami nagrinėjamų teritorijų architektūrinės – urbanistinės idėjos

konkursai. Konkursų tikslas – sukurti aikštės, viešosios erdvės ir paminklo zonos urbanistinius

modelius, kurie būtų lengvai pritaikomi gyventojų laisvalaikio ir lankytojų poreikiams tenkinti.

Dalyvaudamos konkurse bendrovės turėtų atsižvelgti į anksčiau rengtus priešprojektinius

pasiūlymus, įvertinti šioje galimybių studijoje pateiktą informaciją ir šios informacijos pagrindu

parengti Lauryno Ivinskio aikštės, Ventos upės viešosios erdvės ir Vyčio paminklo zonos

architektūrinius sprendimus. Remiantis architektūrinių konkursų rengimo patirtimi, planuojama,

kad ši veikla gali trukti iki 6 mėn.

Pagrindinės projektų įgyvendinimo veiklos:

Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė. Remiantis LR Statybos įstatymu (Žin., 2013, Nr.

I-1240), statant naują ypatingą ar neypatingą statinį privaloma parengti statybos projektą. Statant

naują statinį yra būtina atlikti projekto ekspertizę, t. y. įvertinimą, kaip statinio projekte yra

įgyvendinti reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų

įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio

projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Remiantis panašių projektų įgyvendinimo patirtimi,

statybos projekto rengimo ir ekspertizės atlikimas gali trukti iki 6 mėn.

Rangos darbai.

Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas. Projekto įgyvendinimo metu

planuojama pakeisti esamą susidėvėjusią Lauryno Ivinskio aikštės grindinio dangą, sutvarkyti

automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti vaikų žaidimo aikštelę ir pėsčiųjų-dviračių taką. Taip pat

numatoma aikštę ir jos prieigas apšviesti, sutvarkyti aplink ją einančias gatves. Siekiant padidinti

aikštės vizualinį patrauklumą, planuojama įkomponuoti želdinius.

Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.

Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1 metus.

84

Ventos upės viešosios erdvės įrengimas. Šio projekto įgyvendinimo metu planuojama įrengti

rekreacinę zoną išvalytos Ventos upės viešojoje erdvėje. Siekiant išnaudoti visus vietovės

privalumus, sukurti patrauklią poilsio ir laisvalaikio erdvę vietos gyventojams bei svečiams,

numatoma sutvarkyti esamus bei įkomponuoti naujus želdinius, įrengti pasivaikščiojimo ir

pėsčiųjų-dviračių takus, rekonstruoti vieną esamą ir įrengti naują pėsčiųjų tiltą per Ventos upę prie

Lauryno Ivinskio aikštės. Teritorijoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę bei lauko

treniruoklių zoną. Taip pat numatoma visą teritoriją ir jos prieigas apšviesti, rekonstruoti kelią su

pėsčiųjų-dviračių taku, einantį nuo Aušros g. link Ventos g.



Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas. Siekiant sukurti patrauklią

reprezentacinę erdvę, įgyvendinant projektą bus atnaujinama nagrinėjamos teritorijos danga,

įrengiami želdiniai. Greta paminklo zonos bus įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė.



Daugėlių sporto komplekso sukūrimas. Projekto įgyvendinimo metu planuojama

rekonstruoti buvusius kultūros namus, esančius Liepų al. 11, pritaikant juos sportinei veiklai.

Siekiant sukurti modernų, visapusiškai sporto bendruomenės poreikius tenkinantį sporto

kompleksą, numatoma išplėsti buvusių kultūros namų plotą, pastatant priestatą ir jame įkuriant 2

500 m² ploto sporto salę su stacionariomis ir mobiliomis vietomis žiūrovams.

Taip pat planuojama esamo Daugėlių stadiono rekonstrukcija, atnaujinant drenažo sistemą,

įrengiant stadionams būdingą infrastruktūrą – futbolo aikštelę, bėgimo takus ir kt. Rekonstravus

buvusius kultūros namus, pastačius ir įrengus priestatą, rekonstravus stadioną, taip pat atliekami

prieigų įrengimo ir sutvarkymo darbai: įrengiami želdynai, apšvietimas, automobilių stovėjimo

aikštelė.


Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 2,5 metus.

Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių

g., nuo Vilniau g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso.

Įgyvendinant projektą, numatoma įrengti dviračių-pėsčiųjų takus su apšvietimu.



Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant viešąją biblioteką, ir jo

prieigų rekonstrukcija. Projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti apleistą pastatą bei

įrengti jame Šiaulių rajono viešąją biblioteką. Kadangi pastatas šiuo metu yra nenaudojamas,

būtina atlikti pilną jo rekonstrukciją, įrengiant langus, sutvarkant stogą, rekonstruojant vidaus

inžinerinius tinklus, atliekant kapitalinį vidaus patalpų remontą.


Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1,5 metų.

Statinio projekto vykdymo priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo

atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio

85

projektą ir kad būtų įgyvendinti projekte sukurti statinio architektūriniai sprendimai. Statinio

projekto vykdymo priežiūra yra privaloma statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant

ypatingą statinį ar statinį saugomoje teritorijoje. Ši veikla truks tiek pat laiko, kiek bus atliekami

rangos darbai.

Statinio statybos techninė priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos

priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą ir atitinka

statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat

normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų

reikalavimus. Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma. Veiklos trukmė sutampa su

rangos darbų trukme.

Projekto viešinimo ir/ar administravimo paslaugos. Projekto įgyvendinimo metu

atliekamos viešinimo veiklos, informuojant visuomenę apie projektą bei jo finansavimo šaltinius.

Viešinimo paslaugų trukmė priklauso nuo pasirinktų viešinimo priemonių. Projekto administravimo

veikla trunka visą projekto įgyvendinimo laikotarpį nuo finansavimo sutarties pasirašymo datos iki

projekto įgyvendinimo pabaigos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti sėkmingą, kokybišką ir

efektyvų projekto įgyvendinimą, pasiekiant projekte apibrėžtus rezultatus numatytu laiku bei

suplanuoto biudžeto ribose.

Atsižvelgiant į pagrindines kiekvieno kompleksinio projekto veiklas, 27 lentelėje

pateikiamas preliminarus kiekvieno projekto įgyvendinimo planas, įvertinus parengiamąsias ir

pagrindines projekto įgyvendinimo veiklas.

86

27 lentelė. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas

Veiklos pavadinimas 0 metai I metai II metai III metai IV metai V metai

I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV


Parengiamosios projekto veiklos

Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas

Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos

Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė

Rangos darbai

Statinio projekto vykdymo priežiūra

Statinio statybos techninė priežiūra

Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos






Rangos darbai

87











Rangos darbai







88





Rangos darbai




Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso



Rangos darbai






89






Rangos darbai





90

4.4. Pagrindiniai reikalavimai darbams ir paslaugoms

Pagrindiniai reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, darbams ir paslaugoms bus nustatomi viešųjų

pirkimo konkursų dokumentuose. Projektavimo, projektų vykdymo priežiūros, techninės

priežiūros, statybos darbų vykdytojai privalės pateikti kvalifikacijos atestatus. Rangovams bus

nustatomi reikiamos patirties reikalavimai atliekant panašaus pobūdžio darbus bei jų metinei

apyvartai.

Pagrindiniai reikalavimai:

1. Techninių projektų rengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra. Tiekėjams bus

keliami reikalavimai ankstesnių metų apyvartai; parengtų projektų skaičiui; jie privalės turėti LR

aplinkos ministerijos išduotą atestatą, leidžiantį vykdyti projektavimo, statinio projekto vykdymo

priežiūros darbus.

Įgyvendinant projektus, jų vykdymo priežiūra bus atliekama vadovaujantis STR

1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“. Vadovaujantis šiuo dokumentu, statybos

metu statinio projekto vykdymo priežiūrą statinio projektuotojo pavedimu atliks statinio projekto

rengėjas pagal statytojo ir statinio projektuotojo statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį.

Statytojas turės teisę sudaryti statinio projekto vykdymo priežiūros darbo sutartį su projektavimo

įmone (turinčia atestuotą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą) ar fiziniu asmeniu (turinčiu

statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo atestatą), kurie nėra šio statinio projektuotojai tik STR

1.09.04:2002 numatytais atvejais.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdys statytojas arba projektuotojas, t. y.

tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla ir atsakomybė prasidės nuo jo

paskyrimo į šias pareigas dienos ir truks iki to laiko, kada statinys bus pripažintas tinkamu naudoti.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo nurodymai yra privalomi statinio statybos vadovui.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas privalės:

• parengti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį;

• vadovauti patvirtintai statinio projekto vykdymo priežiūros grupei ir jai atstovauti;

• sutartyje numatytu laiku ir tvarka lankytis statybvietėje, stebėti statybos eigą ir spręsti

su statinio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus;

• tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir techninių

specifikacijų reikalavimų;

• organizuoti pastebėtų statinio projekto klaidų taisymą;

• į statybos darbų žurnalą surašyti atliktų statybos darbų neatitikimus statinio projektui,

taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimas ištaisyti;

• raštu kreiptis į rajono savivaldybės administraciją, reikalaujant sustabdyti statybos

darbus, ir apie tai įrašyti statybos darbų žurnale, jei:

statomas statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio matmenų

bei statinio paskirties reikalavimų;

91

nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto

sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų reikalavimus;

paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių iškilo statinio avarijos grėsmė;

• tikrinti, ar surašyti paslėptų statybos konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų priėmimo,

statinio inžinerinių sistemų, technologinių inžinerinių sistemų išbandymo aktai;

• dalyvauti komisijoje pripažįstant statinį tinkamu naudoti ir kartu su kitais komisijos

nariais pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jei pastatytas statinys atitinka statinio

projektą.

2. Projektų ekspertizė. Iš tiekėjų bus reikalaujama pateikti galiojantį atestatą, suteikiantį

teisę atlikti statinio projekto ekspertizę. Techninių projektų ekspertizė turės būti atlikta

vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir

statinio ekspertizė“ nurodytais reikalavimais, LR Statybos įstatymu, teritorijų planavimo įstatymu,

STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, kitų statybos teisės aktų, standartų, statybos ir

specialiųjų privalomųjų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.

3. Statybos, remonto darbai. Projektų statybos ir rekonstrukcijos darbai bus pradedami tik

po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gaus ir, tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi

rangos būdu, perduos rangovui šiuos dokumentus:

• statybos leidimą;

• nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia

statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų

projektą. Darbo projektas gali būti pateiktas kaip vientisas dokumentas arba atskirais sprendiniais

skirtingu laiku pagal statytojo (užsakovo), projektuotojo ir rangovo suderintą kalendorinį grafiką;

• statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytais priedais

(tarp jų turi būti iki akto pasirašymo dienos statytojo (užsakovo) atliktų paruošiamųjų darbų

įvykdymo dokumentai, kuriuose būtina nurodyti atliktų darbų trūkumus, jei jų yra);

• statinių architektūrinius reikalavimus;

• statybos darbų žurnalą.

Statybos, rekonstrukcijos darbų pradžia bus laikoma į statybos darbų žurnalą įrašyta diena,

kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos

darbus. Statinio ar jo dalies statybos darbų pabaiga bus laikoma diena, kai bus užbaigti visi statinio

projekte numatyti statybos darbai, o statinio ar jo dalies statybos pabaiga – diena, kai statinys ar jo

dalis nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti.

4. Techninė priežiūra. Projektų rekonstrukcijos, įrengimo darbų įgyvendinimo techninė

priežiūra bus atliekama vadovaujantis STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“.

Statinio statybos techninė priežiūra yra nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo

tinkamu naudoti statytojo organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – prižiūrėti, ar

statinys statomas pagal statinio projektą, taip pat statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma

rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų,

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninė

92

priežiūra yra privaloma nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių bei statinio nuosavybės formų,

išskyrus I grupės nesudėtingus statinius.

Statytojas (užsakovas) techninei priežiūrai atlikti, LR Viešųjų pirkimų įstatymo numatytu

būdu, samdys statinio statybos techninį prižiūrėtoją – juridinį asmenį, sudarant su juo techninės

priežiūros sutartį. Bendrosios statinio statybos techninės priežiūros rangovas, su kuriuo statytojas

sudarys techninės priežiūros sutartį, privalės sudaryti darbo sutartį su jo parinktu atestuotu

statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, t. y. bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovu.

Atstovaudamas statytojui statinio statybos techninis prižiūrėtojas vadovaus konkretaus

statinio statybos techninei priežiūrai, atliks statinio statybos bendrųjų statybos darbų bendrosios

techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuos specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą,

jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsakys už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio

statybos techninis prižiūrėtojas privalės:

• prižiūrėti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą;

• tikrinti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų

naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat

jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;

• tikrinti atliktų statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie

atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

• tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti

išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas,

įrenginius, konstrukcijas;

• kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti

procese statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

5. Pagalbinės ir privalomos projekto veiklos. Nustatant tiekėjų atrankos kriterijus

pagalbinėms ir privalomoms projekto veikloms, bus reikalaujama turėti patirties, dalyvaujant ES

struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose, jų administravime, viešinime, ir turėti

auditoriaus sertifikatus, leidžiančius atlikti tam tikras paslaugas.

Projektų viešinimo veikla bus skirta pristatyti vykdomą projektą, jo veiklas, projekto

teikiamą naudą, gerąją patirtį ir rezultatus tikslinėms grupėms ir visuomenei, pabrėžiant, kad

projektas yra finansuojamas iš ES fondų.

Viešinant projektą galima visuomenės informavimo priemonėse išplatinti informacinius

pranešimus, o rangos darbų vietose pastatyti informacinius stendus, kurie atlikus rekonstrukcijos

darbus, būtų pakeisti į nuolatinius aiškinamuosius stendus.

Informaciniuose stenduose nurodomas projekto pavadinimas ir pateikiamas ES struktūrinės

paramos ženklas su fondo, iš kurio yra skiriamos lėšos projektui įgyvendinti, ženklu. ES

struktūrinės paramos ženklas turi užimti ne mažiau nei 25,0 proc. informacinio stendo ploto.

Stende nurodomas darbų rangovas ir darbus prižiūrinti įstaiga, projekto darbų pradžios ir

planuojamos pabaigos datos.

93

Aiškinamuosiuose stenduose nurodomas projekto pavadinimas, pateikiamas ES

struktūrinės paramos ženklas su fondo, iš kurio yra skiriamos lėšos projektui įgyvendinti, ženklu.

ES struktūrinės paramos ženklas turi užimti ne mažiau nei 25,0 proc. informacinio stendo ploto.

Aiškinamasis stendas turi būti pastatytas projektui baigiantis ir privalo stovėti ne mažiau nei 5

metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.

Už prekių, paslaugų ir darbų kokybę bus atsakingas kiekvienas tiekėjas. Visi tiekėjų

veiksmai, galintys įtakoti projekto eigą ar rezultatus, bus suderinami su perkančiąja organizacija.

Paslaugų tiekėjai, bendraudami su perkančiąja organizacija, paskirs atsakingus asmenis, kurie bus

atsakingi už darbų organizavimą.

Projekto koordinavimui Šiaulių rajono savivaldybė skirs savo specialistus, kurie bus

atsakingi už projekto administracinio personalo, partnerių, tiekėjų, įgyvendinančios institucijos ir

suinteresuotų grupių komunikacijos proceso valdymą.

Paslaugų kokybę padės užtikrinti prekių, paslaugų, darbų atlikimo sutartys, kuriose bus

numatytos visų šalių teisės, pareigos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba

netinkamą jų vykdymą.

4.5. Projektų įgyvendinimo procesų valdymas

Valdant projektą būtina nustatyti laiko ir išteklių ribas, skrupulingai planuoti ir griežtai

laikytis išteklių naudojimo ir projekto įgyvendinimo grafiko. Taigi, projekto valdymas – atsakingas,

laikui imlus ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektams

įgyvendinti bus formuojamos projektų valdymo komandos, kurių funkcijos bus:

užtikrinti sėkmingą ir tinkamą projekto vykdymą;

vertinti projekto rezultatus ir skatinti jų sklaidą;

vertinti lėšų panaudojimo tikslingumą;

vertinti projekto ataskaitas;

kontroliuoti projektą administruojantį ir vykdantį personalą.

Projekto valdymo komanda susidės iš projekto vadovo ir projekto finansininko bei, esant

poreikiui, projekto koordinatoriaus. Projektus valdys kompetentingi projektų pareiškėjo – Šiaulių

rajono savivaldybės administracijos – darbuotojai. Kiekvieno kompleksinės plėtros projekto

įgyvendinimo valdymui bus formuojamos atskiros valdymo komandos, sudarytos iš atitinkamų

skyrių darbuotojų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto valdymo komandos nario

funkcijos ir atsakomybės.

28 lentelė. Projekto valdymo komandos narių funkcijos ir atsakomybės

Pareigos Funkcijos ir atsakomybės

Projekto vadovas

Projekto vykdymo stebėjimas, bendravimas su atitinkamomis institucijomis, reikiamos informacijos teikimas, projekto vykdytojų darbo kontrolė, ataskaitų rengimas. Taip pat atstovavimas projekto vykdytojo organizacijai ir pačiam projektui, laiko ir išteklių naudojimo planavimas, projekto komandos ir

94

Pareigos Funkcijos ir atsakomybės

rangovų darbų organizavimas ir koordinavimas, projekto komandos, pasiektų rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už projekto įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus. Atsakomybė – projekto eiga ir kokybė.

Projekto finansininkas

Projekto finansinės apskaitos tvarkymas, apskaitos duomenų ir dokumentų atitikimas buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, projekto išlaidų deklaracijų ir kitų su projekto įgyvendinimu susijusių finansinių dokumentų rengimas, informacijos ir pasiūlymų dėl projekto įgyvendinimo teikimas projekto vadovui, atsiskaitymų, apskaitos ir pan., su projekto įgyvendinimu susijusių ataskaitų ir kitų reikalingų dokumentų rengimas ir pasirašymas bei kitos funkcijos. Atsakomybė – tinkamas projekto finansų panaudojimas ir atskaitomybė.

Projekto koordinatorius

Projekto vadovo pavedimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, vykdymas, informacijos ir dokumentų rinkimas, rengimas ir teikimas turinčioms teisę gauti tokią informaciją institucijoms ir asmenims, projekto įgyvendinimo ataskaitų ir kitų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų parengimas, projekto įgyvendinimo tarpinių ir galutinių ataskaitų teikimas vidaus auditą atliekančioms institucijoms, kitų projekto vadovo pavestų, su projekto įgyvendinimu susijusių, užduočių vykdymas. Projekto koordinatorius atsako už tinkamą projekto veiklų koordinavimą ir laiku bei kokybiškai įvykdytas projekto vadovo pavestas užduotis.


Sudėtingų projektų valdymo metu į projektų procesų valdymą galima įtraukti šiuos

specialistus:

rangos darbų priežiūros specialistas, kuris būtų atsakingas už rangos darbų vykdymo

organizavimą, priežiūrą, kontrolę, darbų atlikimo laiko planavimą, kokybės užtikrinimą ir

pan.;

tvarkaraščio ir planų stebėtojas, kuris būtų atsakingas už planų įvykdymo stebėjimą,

priežasčių, dėl kurių neįvykdomi užsibrėžti dienos planai, fiksavimą, kitos panašios

informacijos rinkimą ir perdavimą vadovui;

trukmės ir biudžeto priežiūros specialistas. Šis specialistas atsakingas už projektų lėšų

panaudojimą, vadovo informavimą apie per dideles išlaidas ir pasiūlymų teikimą, kad

ateityje nebūtų tokių nenumatytų viršijimų. Tačiau, jei biudžetas neišvengiamai

viršijamas, specialistas turi pateikti informaciją, kodėl išnaudota daugiau lėšų, negu buvo

planuota;

kiti specialistai.

95

V. RIZIKOS ĮVERTINIMAS

5.1. Rizikos analizė

Kiekvienas ateityje realizuojamas projektas susiduria su išorinės aplinkos neapibrėžtumo

sąlygojama rizika. Taigi, šiame skyriuje rizikoms įtaką darantys veiksniai sugrupuojami į

homogenines grupes. Projekto rizikos išskirtos įvertinus projekto veiklų ir jų įgyvendinimo

specifiškumą. Galimos šios projekto rizikų grupės:

statybos rizikų grupė;

tinkamumo rizikų grupė;

paklausos rizikų grupė;

makroekonominių rizikų grupė;

projekto tęstinumo rizikų grupė.

Statybos rizikų grupė. Šios grupės rizikos būdingos projektams, kurių įgyvendinimo metu

bus vykdomi rekonstrukcijos, remonto, rekreacinių zonų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo ir kiti

įrengimo darbai. Statybos rizikomis vadintini veiksniai, darantys neigiamą poveikį statybos trukmei,

sąnaudoms bei kokybei. Vertinant pinigų srautais, šios grupės rizikos turi tiesioginę įtaką

įgyvendinamo projekto investicijų į statybos ir rekonstrukcijos darbus išlaidoms. Šią rizikų grupę ir

jų galimą poveikį reikia detaliai išnagrinėti, kadangi, esant žymiems investicijų išlaidų nuokrypiams,

projekto finansiniam gyvybingumui gali iškilti grėsmė. Šioje rizikų grupėje vertinamos projektavimo

klaidos, galimi vėlavimai atlikti numatytus darbus, atliktų darbų neatitikimai normatyviniams

reikalavimams ir standartams, techninės specifikacijos netikslumai ir projektinės dokumentacijos

neatitikimas projekto tikslams, naujų technologijų atsiradimas, vėlavimai išduoti statybos leidimus

ir pan.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.

29 lentelė. Statybos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės

Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos

įvertinimas

Projektavimo klaidos

Techniniuose projektuose pasitaiko klaidų, kurios gali būti pastebėtos tik projekto įgyvendinimo metu. Klaidų įtaka projekto įgyvendinimui skiriasi priklausomai nuo projekto įgyvendinimo etapo, kuriame jos pastebėtos. Įsibėgėjus rekonstrukcijai, remontui, statybai pastebėtos klaidos gali sutrukdyti vykdyti tolimesnius darbus. Tuo tarpu, jei projekto klaidos

Kokybiškai parengtos projektavimo užduotys ir statinių projektai. Aukšta projektuotojų kvalifikacija. Profesionali statinių projektų ekspertizė reikiamu laiku. Statinių projektai pataisyti pagal statytojo (užsakovo) pastabas, projektų ekspertizės aktų privalomas pastabas, tai pat projektus tikrinusių institucijų,

TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis

96


įvertinimas

pastebimos tik projekto įgyvendinimo pabaigoje, sukurtos infrastruktūros projektas gali būti netinkamumas naudojimui.

subjektų (jų padalinių) pastabas.

Vėlavimas atlikti statybos

darbus

Pagrindinės vėlavimo atlikti statybos darbus laiku priežastys skirstomos į išorines ir vidines. Išorinėms priežastims priskiriama neigiama sezoniškumo įtaka, neatlikti ar neatsakingai, nekokybiškai atlikti parengiamieji darbai ir pan. Vidinėmis vėlavimo priežastimis laikoma nepakankama rangovo kompetencija, rangovo turimos patirties įgyvendinant tokio pobūdžio projektus trūkumas, priimtų techninių sprendimų sudėtingumas ir pan.

Viešųjų pirkimų konkursų metu atrenkami pirkimų dokumentacijoje pateiktus reikalavimus atitinkantys rangovai. Rangos sutartyse su viešųjų pirkimų laimėtojais numatytos sankcijos už vėlavimą. Iki darbų pradžios gauti visi reikalingi leidimai ir sutvarkyti visi aktualūs dokumentai. Paskirtas kompetentingas projekto valdymo komandos personalas.

TIKIMYBĖ: didelė POVEIKIS: didelis

Statybos darbų sąnaudų

padidėjimas

Viešųjų rangos darbų pirkimo vykdymo metu gali būti pasiūlyta didesnė rangos darbų kaina, nei nustatyta sudarant investicijų projekto biudžetą. Tai gali nutikti nepakankamai įvertinus konkurencingumą, pernelyg optimistiškai įvertinus projekto įgyvendinamumą, nepakankamai įvertinus esamą rinką. Statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų sąnaudos taip pat gali padidėti ir darbų eigoje, nusprendus keisti esamus projektinius sprendinius ar taikomas technologijas.

Išsamus rinkos pasiūlos ir paklausos įvertinimas. Racionaliausių techninių sprendimų numatymas rengiant techninį projektą. Bendros rangos darbų sutarties kainos sudarymas. Tinkama rangos darbų sutarties vykdymo kontrolė. Rangos sutartyje aiškiai apibrėžtos užsakovo rezervo panaudojimo galimybės.

TIKIMYBĖ: vidutinė

POVEIKIS: didelis

Techninės specifikacijos netikslumai ar

Ši rizika atsiranda, kai vykdoma veikla neatitinka numatytų projekto

Aukšta techninės specifikacijos rengėjų kvalifikacija.

TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: vidutinis

97


įvertinimas

projektinės dokumentacijos

neatitikimas projekto tikslams

prioritetų, tikslų ir uždavinių. Šiuo atveju, rengiant techninį projektą, nepakankamai atsižvelgiama į teisinius, teritorijų planavimo ir kitus apribojimus.

Projekto administravimo komandoje numatytas inžinieriųs kompetencijas turintis personalas.


Tinkamumo rizikų grupė. Šios grupės rizikos tiesiogiai susijusios su projekte numatytų

viešųjų paslaugų apimtimi, kokybe ar kitais privalomais reikalavimais, taip pat su viešųjų paslaugų

teikimo sąnaudomis. Tinkamumo rizikų grupei priskiriamos rizikos gali būti susijusios su

nepakankamai projektą atitinkančia sukurta viešąja infrastruktūra.

30 lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.

30 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės


įvertinimas

Negebėjimas teikti projekte

numatytos apimties

paslaugas

Projekto įgyvendinimo metu gali būti sukurta poreikių neatitinkanti ar nepakankamai atitinkanti viešoji infrastruktūra, kurią numatoma sukurti, rekonstruoti, modernizuoti ir pan. Pavyzdžiui suplanuota, kad vienu metu bibliotekos skaitykloje galės lankytis 40 skaitytojų, tačiau patalpa suprojektuota taip, kad joje vienu metu galima įrengti ne daugiau kaip 30 vietų skaitytojams.

Išsamus planuojamų teikti viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros tinkamumo paslaugoms teikti ar tikslinių grupių poreikiams įgyvendinti įvertinimas.


Negebėjimas teikti projekte

numatytas paslaugas ar

sukurti numatytą

viešąją infrastruktūrą

Teikiamų viešųjų paslaugų kokybei įtakos turi infrastruktūros tinkamumas paslaugoms teikti. Todėl, planuojant viešųjų paslaugų teikimo bei viešosios infrastruktūros įrengimo procesus, turi būti konsultuojamasi su atitinkamą veiklą organizuojančiais ir

Iš anksto apibrėžiami teikiamų paslaugų kokybės reikalavimai ir infrastruktūra formuojama atsižvelgiant į šiuos nustatytus reikalavimus. Konsultavimasis su specialistais, profesionalais planuojamos infrastruktūros įrengimo ir teikiamų paslaugų teikimo klausimais.


98


įvertinimas

vykdančiais asmenims. Tokie veiksmai užtikrintų reikalingą viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros kokybę.

Teikiamų paslaugų ir

sukurtos viešosios

infrastruktūros neatitikimas saugumo ar

kitiems privalomiems reikalavimams

Rizika dažnai pasireiškia ne iš karto pradėjus eksploatuoti sukurtą viešąją infrastruktūrą, bet per projekto ataskaitinį laikotarpį.

Sukurtos viešosios infrastruktūros naudotojams taikomi griežti reikalavimai laikytis sukurtam turtui keliamų priežiūros, higienos, priešgaisrinės saugos, sanitarinių reikalavimų ir kitų su turto eksploatavimu susijusių taisyklių. Sukurtos viešosios infrastruktūros valdytojų įsipareigojimas vykdyti nuolatinę sukurtos infrastruktūros priežiūrą. Atsiradus trūkumams, gedimams nedelsiant užtikrinti jų šalinimą.


POVEIKIS: didelis


Paklausos rizikų grupė. Šios grupės rizikoms įtaką darantys veiksniai dažniausiai iškyla

pasikeitus projekte numatytam sukurtos viešosios infrastruktūros naudotojų skaičiui,

konkurencijai, senstant technologijoms.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.

31 lentelė. Paklausos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės


įvertinimas

Sukurtos viešosios

infrastruktūros paslaugų vartotojų skaičiaus kitimas

Ši rizika reiškia, kad realus sukurtos viešosios infrastruktūros vartotojų skaičius gali skirtis nuo anksčiau planuoto skaičiaus. Vadinasi, projektu sukuriama socialinė ekonominė nauda būtų mažesnė, nei planuota prieš projekto įgyvendinimą.

Rengiant galimybių studiją, identifikuojant tikslines teritorijas bei konkrečius objektus, būtina išanalizuoti ir įvertinti vietos gyventojų poreikius, galimą jų naudojimosi sukurta infrastruktūra ir paslaugomis aktyvumą.


POVEIKIS: didelis

Konkurencija Nagrinėjama rizika reiškia, kad įgyvendinus projektą gali

Visa numatoma sukurti infrastruktūra ar


99


įvertinimas

išaugti analogiškų paslaugų teikėjų, analogiškos infrastruktūros skaičius, todėl, nors ir mažai, bet tikėtina, kad paslaugų teikėjai ir viešosios infrastruktūros valdytojai susidurs su konkurencija.

planuojamos teikti paslaugos bus viešos, t. y. neatlygintinai prieinamos visiems norintiems. Todėl didėtų pranašumas prieš naujus analogiškos komercinės veiklos vykdytojus.

Technologijų senėjimas

Technologijų senėjimo rizika pasireiškia tuomet, kai investuojama į technologiškai pasenusią, nebeaktualią įrangą ar infrastruktūrą. Šios pasenusios technologijos neužtikrins pageidaujamų pasiekti rezultatų įgyvendinus projektą.

Kritiškai įvertinamas technologijų naujumas ir jų įtaka numatomoms teikti viešosioms paslaugoms ar planuojamai sukurti viešajai infrastruktūrai.



Makroekonominių rizikų grupė. Šios grupės rizikos daro tiesioginę įtaką veiklos išlaidoms,

darbo užmokesčio išlaidoms, elektros ir šildymo išlaidų pokyčiams. Šios grupės rizikoms darantys

įtaką veiksniai dažniausiai yra susiję su infliacijos augimu, vidutinio atlyginimo dydžio augimu,

energijos kainos kitimu ir kainų reguliavimu.

Makroekonominių rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės pateikiamos 32 lentelėje.

100

32 lentelė. Makroekonominių rizikų grupė ir jos valdymo priemonės


įvertinimas

Infliacijos augimas

Infliacija – makroekonominis reiškinys, todėl šios rizikos pasireiškimas dažniausiai visiškai nesusijęs su įgyvendinamo projekto veiklomis. Infliacijos pasireiškimas per projekto ataskaitinį laikotarpį didžiausią reikšmę gali turėti projekto veiklų sąnaudoms. Neigiamą poveikį projekto finansavimui gali turėti infliacijos nulemta žala valstybės ar savivaldybės biudžetui, kurių pusiausvyrai sutrikus planuotas finansavimo lygis gali būti neužtikrintas.

Projekto įgyvendinimui investicijos planuojamos įvertinant ne tik esamą, bet ir prognozuojamą infliacijos lygį. Rengiant projekto veiklų išlaidų bei finansavimo prognozes, remiamasi Lietuvos banko prognozėmis, nustatančiomis infliacijos lygį.


Energijos kainos kitimas

Nagrinėjama rizika gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginė rizika dažniausiai matyti projektuose, kurių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos energijos išlaidoms. Tikėtina, kad tiesioginė rizika gali daryti minimalią neigiamą įtaką šio projekto įgyvenimui. Netiesiogiai energijos kainų kitimas gali sukelti projekto metu sukurtos infrastruktūros eksploatacijos pokyčius.

Projekto įgyvendinimo metu įvertinamas energijos išteklių poreikis.

TIKIMYBĖ: didelė POVEIKIS: vidutinis


Projekto tęstinumo rizikų grupė. Šioje rizikų grupėje vertinama, ar projekto rezultatus bus

galima naudoti

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos projekto tęstinumo rizikų grupės rizikos ir jų

valdymo priemonės.

101

33 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės


įvertinimas

Sukurtų projekto rezultatų tinkamas

naudojimas

Projekto rezultatai privalo būti naudojami pagal paskirtį visą projekto ataskaitinį laikotarpį. Minimalus projekto rezultatų tinkamo naudojimo laikotarpis – metų skaičius, per kurį projekto sukuriama socialinė ekonominė nauda padengia projekto investicijas ir veiklos išlaidas.

Projekto metu sukurtos viešosios infrastruktūros valdytojo kompetentingi asmenys vykdys nuolatinę sukurtos infrastruktūros priežiūrą, užtikrins jos naudojimą pagal paskirtį.



Kitos rizikos. Šioms rizikoms priskiriamos nenugalimos jėgos (force majeure) rizika ir ginčų

sprendimo rizika.

34 lentelėje pateikiamos kitos rizikos ir jų valdymo priemonės.

34 lentelė. Kitos rizikos ir jų valdymo priemonės


įvertinimas

Nenugalimos jėgos (force

majeure) rizika

Ši rizika gali kilti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (pvz., gaisro, potvynio, streiko, stichinės nelaimės ir pan.). Ši rizika yra visiškai neapibrėžta ir gali kilti bet kada.

Sutartyse apibrėžtos rangos darbų vykdytojų, paslaugų ir įrangos tiekėjų atsakomybės, susijusios su šios rizikos pasireiškimu, įvardinant atvejus ir aplinkybes, kai šalys gali būti atleidžiamos nuo atsakomybės, pasireiškus šiai rizikai. Tokiu būdu bus išvengiama situacijų, kai tiekėjai ir rangovai gali manipuliuoti nenugalimos jėgos aplinkybėmis, siekdami išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.


Ginčų sprendimo

rizika

Projekto įgyvendinimo metu gali kilti ginčai su darbų vykdytojais ir paslaugų teikėjais.

Visi ginčais tarp šalių sprendžiami tarpusavio konsultacijų ir derybų būdu, vadovaujantis gera valia ir remiantis sutarčių nuostatomis, kuriose


POVEIKIS: didelis

102


įvertinimas

numatyta šalių atsakomybė. Nepavykus pasiekti susitarimo, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.


5.2. Jautrumo įvertinimas

Projekto jautrumo analizės rezultatai pateikiami 35-36 lentelėse. Raudona spalva lentelėse

pažymėti neigiami kintamųjų pokyčiai.

Projekto jautrumo analizės lentelėje pateikiami skaičiavimai parodo, kaip keičiantis vienam

kintamajam keičiasi pagrindiniai projekto finansinės analizės rodikliai. Jautrumo analizė bus

atliekama FGDV (I) rodikliui. 35 lentelėje finansinės diskonto normos reikšmei sumažėjus 0,03

proc., FGDV (I) rodiklis sumažės mažiausiu procentu (1,0 proc.), tam pačiam rodikliui sumažėjus

1,20 proc., FGDV (I) sumažės didžiausiu procentu (25,0 proc.). Toje pačioje lentelėje rangos darbų

kainai sumažėjus 1,21 proc., FGDV (I) sumažės mažiausiu procentu (1,0 proc.), sumažėjus 30,19

proc., FGDV (I) sumažės didžiausiu procentu (25,0 proc.). Projekto ataskaitiniam laikotarpiui

didėjant 31,61 proc., FGDV (I) sumažės mažiausiu procentu (5,0 proc.), padidėjus 30,75 proc.,

FGDV (I) sumažės didžiausiu procentu (25,0 proc.). FGDV (I) reikšmė gali didėti projekto

ataskaitiniam laikotarpiui beveik visai nekintant (didėjant 0,08-0,30 proc. ribose).

103

35 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai FGDV (I) pokyčiui

Pasirinktos alternatyvos kintamojo pokytis -25% -20% -15% -10% -5% -3% -1% 0% 1% 3% 5% 10% 15% 20% 25%

Projekto ataskaitinis laikotarpis 30,75% 30,90% 31,04% 31,61% 31,61% - - - - - 0,08% 0,08% 0,16% 0,23% 0,30%

Finansinė diskonto norma -1,20% -0,88% -0,61% -0,37% -0,17% -0,10% -0,03% - 0,03% 0,09% 0,14% 0,25% 0,32% 0,38% 0,40%

A.3. (Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai)

-30,19%

-24,15%

-18,11%

-12,07%

-6,04% -3,62% -1,21% - 1,21% 3,62% 6,04% 12,07% 18,11% 24,15% 30,19%

A.5. (Paslaugos) -1,89% -1,51% -1,13% -0,76% -0,38% -0,23% -0,08% - 0,08% 0,23% 0,38% 0,76% 1,13% 1,51% 1,89%

A.6. (Projekto administravimas ir vykdymas) -0,23% -0,19% -0,14% -0,09% -0,05% -0,03% -0,01% - 0,01% 0,03% 0,05% 0,09% 0,14% 0,19% 0,23%

A.7. (Reinvesticijos) -0,11% -0,09% -0,06% -0,04% -0,02% -0,01% -0,00% - 0,00% 0,01% 0,02% 0,04% 0,06% 0,09% 0,11%

E. (Investicijų likutinė vertė) 7,93% 6,35% 4,76% 3,17% 1,59% 0,95% 0,32% - -0,32% -0,95% -1,59% -3,17% -4,76% -6,35% -7,93%

G.1. (Veiklos išlaidos) -0,10% -0,08% -0,06% -0,04% -0,02% -0,01% -0,00% - 0,00% 0,01% 0,02% 0,04% 0,06% 0,08% 0,10%

G.3. (Kitos išlaidos) -0,42% -0,33% -0,25% -0,17% -0,08% -0,05% -0,02% - 0,02% 0,05% 0,08% 0,17% 0,25% 0,33% 0,42%


36 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai

Kintamųjų priskyrimas kritiniams

Rodiklis kritinio kintamojo įvertinimui

FGDV(I) Kritinis kintamasis

Projekto ataskaitinis laikotarpis + Taip Finansinė diskonto norma Socialinė diskonto norma A.1. (Žemė) A.2. (Nekilnojamasis turtas) A.3. (Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai) + Taip A.4. (Įranga, įrenginiai ir kitas turtas) A.5. (Paslaugos) A.6. (Projekto administravimas ir vykdymas) A.7. (Reinvesticijos) B. (Išlaidos pasirengimo veikloms) C. (Apyvartinio kapitalo pokytis) E. (Investicijų likutinė vertė) F.1. (Prekių pardavimo pajamos) F.2. (Paslaugų suteikimo pajamos)

104

Kintamųjų priskyrimas kritiniams

Rodiklis kritinio kintamojo įvertinimui

F.3. (Finansinės ir investicinės veiklos pajamos) F.4. (Kitos pajamos) G.1. (Veiklos išlaidos) G.3. (Kitos išlaidos)


Kritiniais kintamaisiais vadinami tie kintamieji, kurių reikšmėms padidėjus ar sumažėjus 1,0 proc., finansinių rodiklių reikšmės pakinta daugiau kaip 1,0 proc. Kritiniams kintamiesiems didėjant ar mažėjant, gerokai kinta ir finansinių rodiklių reikšmės. Įgyvendinant šį projektą, identifikuoti 2 kritiniai kintamieji: rangos darbai ir projekto ataskaitinis laikotarpis. Rangos darbų išlaidų arba projekto ataskaitinio laikotarpio pokyčiai turės didžiausią įtaką visų nagrinėjamų rodiklių reikšmėms ir daugiausiai veiks projekto rezultatyvumą.

105

PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studija yra viena iš

dešimties bandomųjų (pavyzdinių) studijų, kurios pagrindu ateityje būtų galima rengti

savivaldybių centrų ir kitų miestų, kuriuose gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų,

viešosios infrastruktūros atnaujinimo projektus, siekiant gauti 2014-2020 metų Europos

Sąjungos struktūrinę paramą.

2. Atlikta Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros analizė parodė, kad dauguma Kuršėnų

miesto viešosios infrastruktūros objektų, verslo, prekybos ir paslaugų įstaigų

koncentruojasi centrinėje miesto dalyje, todėl daroma prielaida, jog miesto centras

pritraukia daug lankytojų, jį lengva pasiekti, šioje teritorijoje išvystytas susisiekimo

tinklas. Nemaža dalis objektų sutelkta Daugėlių ir Pavenčių mikrorajonuose. Apžvalga

taip pat atskleidė rekreacinių, reprezentacinių erdvių plėtros, sporto infrastruktūros

vystymo potencialą. Pastebimas gyvenamosios ir verslo aplinkos gerėjimas, sietinas su

tęstine susisiekimo infrastruktūros plėtra, esamos viešosios infrastruktūros atnaujinimu,

modernizavimu.

3. Poreikių analizės metu identifikuotos šios Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros

problemos:

rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo erdvių plėtra;

sporto infrastruktūros vystymas;

viešųjų paslaugų prieinamumo didinimas;

patrauklios aplinkos verslui kūrimas;

reprezentacinių, pažintinių erdvių vystymas.

4. Šioje galimybių studijoje yra išskirtos tokios projekto tikslinės grupės:

Kuršėnų miesto gyventojai;

Kuršėnų miesto verslininkai;

Kuršėnų miesto svečiai, turistai.

5. Įvertinus viešosios infrastruktūros ir viešųjų erdvių plėtros potencialą, nustatyta, kad

tikslingiausia viešąsias erdves plėtoti ir vystyti, atnaujinti infrastruktūrą Kuršėnų miesto

centrinėje dalyje bei Daugėlių mikrorajone.

6. Optimaliausiam sprendimui parinkti analizuotos trys alternatyvos:

I alternatyva – kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios alternatyvos

atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami trys projektai, apimantys trijų centrinėje

miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą bei vieno objekto statybą.

II alternatyva – vidutinis kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios

alternatyvos atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami keturi projektai, apimantys

centrinėje miesto dalyje ir Daugėlių mikrorajone esančių objektų įrengimą,

atnaujinimą.

III alternatyva – maksimalus kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Šios

alternatyvos atveju Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami šeši projektai, apimantys

106

centrinėje miesto dalyje ir Daugėlių mikrorajone esančių objektų įrengimą,

atnaujinimą.

Palyginus analizuojamas alternatyvas išaiškėjo, kad optimaliausia ir priimtiniausia yra III

alternatyva, kuri daugiakriterinio vertinimo metu surinko aukščiausią balą. Kitos

alternatyvos, surinkusios mažesnį balų skaičių, atmetamos.

7. Pasirinktos alternatyvos atveju, Kuršėnų mieste bus įgyvendinami šie kompleksinės

plėtros projektai:

Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas, įrengiant pėsčiųjų-dviračių takus

su apšvietimu, vaikų žaidimo aikšteles, pakeičiant aikštės grindinį, įkomponuojant

želdinius.

Ventos upės viešosios erdvės įrengimas, įrengiant pėsčiųjų-dviračių takus su

apšvietimu palei Ventos upės pakrantę bei nuo Aušros gatvės iki Ventos gatvės,

rekonstruojant pėsčiųjų tiltą, įrengiant naują pėsčiųjų tiltą nuo l. Ivinskio aikštės per

Ventos upę į parko teritoriją, sukuriant laisvalaikio ir rekreacinę zoną su lauko

treniruokliais ir vaikų žaidimo aikštelėmis.

Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas, pakeičiant esamą

grindinį, įkomponuojant želdinius, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę.

Daugėlių sporto komplekso sukūrimas, rekonstruojant buvusį Daugėlių kultūros

namų pastatą, pristatant sporto salę talpinančią 500 žiūrovų bei prijungiant

Daugėlių sporto stadioną ir sutvarkant jo prieigas.

Pėsčiųjų-dviračių tako su apšvietimu įrengimas nuo Ventos upės per Aušros gatvės

atkarpą iki Daugėlių gatvės, nuo Vilniaus gatvės per Daugėlių gatvę iki Liepų alėjos,

nuo Liepų alėjos iki Daugėlių sporto komplekso.

Pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant Šiaulių rajono viešąją biblioteką,

ir pastato prieigų sutvarkymas.

8. Galimybių studijoje pateiktas detalus pasirinktos įgyvendinti alternatyvos apibūdinimas:

Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų pareiškėjas bus Šiaulių rajono

savivaldybės administracija, kuri, vadovaudamasi galimybių studija, sieks gauti

2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą Kuršėnų miesto viešosioms

erdvėms planuoti, apleistoms teritorijoms sutvarkyti ir nuosekliai vystyti jų

urbanistinę infrastruktūrą.

Preliminari visų kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo trukmė, įvertinus

parengiamąsias ir pagrindines veiklas - 5,5 metų. Projekto biudžetas sudarys 31 665

711 Lt. Remiantis prielaida, kad 2014-2020 metų laikotarpiu Europos Sąjungos

struktūrinių fondų parama sudarys 85,0 proc. visų tinkamų finansuoti lėšų, iš ES

fondų tikimasi gauti 26 914 tūkst. Lt paramos, o pareiškėjo lėšos sieks – 2 376 tūkst.

Lt.

Ekonominis socialinis projekto poveikis siejamas su Kuršėnų miesto viešosios

infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos pagerėjimu:

- nauda miestui, regionui sumažėjus emigracijai;

- nauda miestui, regionui sumažėjus nusikalstamumui;

107

- nauda miestui, regionui pritraukus verslo investicijas ir lėšas.

Įgyvendinus projektą pagerės Kuršėnų miesto gyvenamoji ir investicinė aplinka, bus

suformuotas patrauklus miesto veidas, sukurtos rekreacinės ir laisvalaikio

praleidimo zonos vietos gyventojams ir miesto svečiams.

9. Projekto metu numatomos vykdyti investicijos gerins gyvenimo kokybės rodiklį Kuršėnų

mieste, kuris priskiriamas mažesnių miestų teritorijai Lietuvoje. Siekiant įvertinti

gyvenimo kokybės pasikeitimą Kuršėnų mieste, rekomenduojama prieš pradedant

vykdyti projektą ir jį pabaigus (pokyčių įvertinimas po investicijų) atlikti vietos gyventojų

apklausas.

10. Siekiant įgyvendinti projektą „Pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant Šiaulių

rajono viešąją biblioteką, ir jo prieigų sutvarkymas“ būtina sutvarkyti visus dokumentus

reikalingus rekonstrukcijai atlikti.

108

PRIEDAI

1 priedas. Kuršėnų mieste numatytos įgyvendinti strateginio plėtros plano priemonės

Eil.

Nr. Priemonės/ veiksmo pavadinimas

Numatytas įgyvendinimo laikotarpis (jei

taikoma)

1 Viso miesto plėtrai svarbūs projektai

1.1

Šiaulių rajono švietimo centro pastato

Kuršėnuose, esančio Dambrausko g. 15,

modernizavimas

2011-2013

1.2 Kultūros centro ir jo filialų infrastruktūros

atnaujinimas ir plėtra 2011-2017

1.3 Viešosios bibliotekos ir jos filialų

infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra 2011-2017

1.4 Rajono muziejų infrastruktūros atnaujinimas ir

plėtra 2011-2017

1.5

Seniūnijų pastatų, įrengiant įvažas

neįgaliesiems, pritaikymas neįgaliųjų

poreikiams

2011-2017

1.6 VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto

asmenims“ įkūrimas 2011

1.7 Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros

atnaujinimas ir plėtra 2011-2017

1.8

VšĮ Kuršėnų ligoninės pastatų renovacija,

vidaus patalpų remontas, medicininės įrangos

ir automobilių parko atnaujinimas

2011-2013

1.9

Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros

centro pastatų renovacija, vidaus patalpų

remontas

2011-2013

1.10 Rajono sveikatos priežiūros įstaigų

modernizavimas

2011-2017

1.11 Pramoninių zonų plėtra 2015-2017

1.12 Kuršėnų dvaro, oficinos, parko sutvarkymas ir

pritaikymas viešojo turizmo poreikiams 2011-2017

1.13 Šiaulių rajono Kuršėnų miesto, miestelių ir

kaimų gatvių infrastruktūros gerinimas 2011-2017

1.14

Gyvenamosios ir bendruomeninės

infrastruktūros gerinimas (kaimų ir miestelių

bei Kuršėnų miesto viešųjų erdvių

infrastruktūra)

2011-2017

109

Eil.

Nr. Priemonės/ veiksmo pavadinimas

Numatytas įgyvendinimo laikotarpis (jei

taikoma)

1.15

Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų

(gyvenamoji aplinka) aplinkos gerinimas,

sutvarkant apšvietimą, šaligatvius, aikšteles,

pėsčiųjų ir dviračių takus, privažiuojamuosius

kelius

2011-2017

1.16

Esamų viešųjų pastatų modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir (ar) socialinėms paslaugoms

2011-2017

1.17 Viešosios, bendruomeninės, poilsio, laisvalaikio, kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

2011-2017

1.18 Viešosios, bendruomeninės sporto infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

2011-2017

1.19 Savivaldybei priklausančių pastatų modernizavimas ir plėtra

2011-2017

2 Smulkesni (vietiniai) miesto plėtros projektai

2.1 Rajono katilinių, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinant aplinkos taršą ir šiluminės energijos kainą, rekonstrukcija

2011-2017

2.2 Šiaulių rajono Kuršėnų miesto ir miestelių lietaus kanalizacijos tinklų įrengimas

2011-2017


110

2 priedas. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros objektai

Objektas Adresas

Kultūros įstaigos

Šiaulių rajono kultūros centras Ventos g. 11a, Kuršėnai

Kuršėnų miesto viešoji biblioteka Ventos g. 11a, Kuršėnai

Kuršėnų bibliotekos vaikų literatūros skyrius Vilniaus g. 15-1, Kuršėnai

Kuršėnų kalendorių muziejus Ventos g. 11a, Kuršėnai

Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos muziejus Kapų g. 9, Kuršėnai Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras Ventos g. 7, Kuršėnai

Maldos namai

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Vydūno g. 2, Kuršėnai

Švietimo įstaigos

Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija V. Kudirkos g. 33, Kuršėnai

Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla Daugėlių g. 86, Kuršėnai

Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla Kapų g. 9, Kuršėnai

Kuršėnų Pavenčių mokykla Ventos g. 17, Kuršėnai

Daugėlių lopšelis-darželis Liepų al. 3, Kuršėnai

Kuršėnų lopšelis-darželis „Eglutė“ V. Kudirkos g. 28, Kuršėnai

Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“ Vydūno g. 9, Kuršėnai

Kuršėnų lopšelis-darželis „Buratinas“ Daugėlių g. 74, Kuršėnai

Kuršėnų meno mokykla Stadiono g. 16, Kuršėnai

Kuršėnų sporto mokykla Liepų a. 11, Kuršėnai

Kuršėnų kūrybos namai Ventos g. 114, Kuršėnai

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai

Šiaulių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba Dambrausko g. 17, Kuršėnai

Sporto centrai, įstaigos ir sporto infrastruktūra

Kuršėnų Kyokuyshin karatė klubas „DAO“ Liepų a. 11, Kuršėnai

Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto klubas „Savi“ V. Kudirkos g. 33, Kuršėnai

Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubas „Žėrutis“ J. Janonio g. 3-10, Kuršėnai

Kuršėnų miesto sveikuolių bendruomenė „Aušra“ Vydūno g. 16b, Kuršėnai

Kuršėnų mokinių sporto klubas „Flamingas“ Daugėlių g. 86, Kuršėnai

Kuršėnų mokinių sporto klubas „Mustangas“ Kapų g. 9, Kuršėnai Kuršėnų politechnikos mokyklos krepšinio klubas „Politechnika“ Daugėlių g. 17, Kuršėnai

Sporto klubas „CERERA LT“ Vilniaus g. 58, Kuršėnai

Sporto klubas „Dvikova“ V. Kudirkos g. 30-21, Kuršėnai

Sporto klubas „Kristalas“ Luokės g. 1, Kuršėnai

Sporto klubas „Kuršėnai“ Ąžuolų g. 5, Kuršėnai

Sporto klubas „Kuršėnų senukai“ Donelaičio g. 35, Kuršėnai

Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos sporto klubas „Atgaiva“ Užmiesčio g. 1-212, Kuršėnai

Daugėlių pagrindinės mokyklos stadionas Daugėlių g. 86, Kuršėnai

Sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos

111

Objektas Adresas

VšĮ „Kuršėnų ligoninė“ J. Basanavičiaus g. 6 ,Kuršėnai Kuršėnų poliklinika VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ J. Basanavičiaus g. 18, Kuršėnai

VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ J. Basanavičiaus g. 6, Kuršėnai

Kuršėnų poliklinikos Daugėlių filialas VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ Daugėlių g. 88, Kuršėnai

Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyrius J. Basanavičiaus g. 6, Kuršėnai

VšĮ „Pavenčių medicinos punktas“ Ventos g. 7, Kuršėnai

Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovas Kuršėnuose J. Basanavičiaus g. 10, Kuršėnai

VšĮ „Kuršėnų vaikų globos namai“ Pramonės g. 2, Kuršėnai

VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ Durpynų g. 10, Kuršėnai

Gamtos, kraštovaizdžio ir rekreaciniai objektai

Kuršėnų dvaro sodybos parkas Ventos g., Kuršėnai

Ventos upė Kuršėnų miesto tvenkinys Kuršėnų karjerai Energetikų g., Kuršėnai

Ventos upės maudykla Vilniaus g., Kuršėnai

Daugėlių IV ąžuolas Gulbinų girininkija, Kuršėnai

Daugėlių V ąžuolas Gulbinų girininkija, Kuršėnai

Reprezentacinės miestų erdvės

Lauryno Ivinskio aikštė Vilniaus g., Kuršėnai

Kuršėnų dvaro sodyba Ventos g. 7, Kuršėnai

Lauryno Ivinskio paminklas L. Ivinskio a., Kuršėnai

Unikalus pastatas Nr. 11191 J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai

Vyties paminklas Gedimino g., Kuršėnai

Paminklas rezistentams Pavenčio g. , Kuršėnai

Tremtinių kryžius Vydūno g. 2, Kuršėnai

Kelių infrastruktūra

Dviračių-pėsčiųjų takas Ventos g. - Donelaičio g., Kuršėnai

Kuršėnų autobusų stotis Vilniaus g. 45, Kuršėnai

Generolo S. Raštikio tiltas Ventos g., Kuršėnai

Svarbiausi verslo objektai

VŠĮ „Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras“ J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai

Buvusi Šiaulių valstybinio pieno kombinato Kuršėnų pieninė Sodo g. 4, Kuršėnai

UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ Sodo g. 18, Kuršėnai

UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ Ventos g. 85, Kuršėnai

UAB „Kuršėnų vandenys“ Gergždelių g. 44, Kuršėnai

UAB „Labnora“ Pavenčio g. 4, Kuršėnai

UAB „Medingė“ Sodo g. 8, Kuršėnai

UAB „Saldinta“ Ryto g. 16, Kuršėnai

UAB „Granulta“ Plytinės skg. 72, Kuršėnai

UAB „AMT Baltija“ Daugėlių g. 81, Kuršėnai

112

Objektas Adresas

Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įstaigos

Viešbutis Romuva Gedimino g. 3, Kuršėnai

„Taco pica“ (UAB „Senasis paventys“) Vilniaus g. 49, Kuršėnai

„Kryžkelė smuklė“ (Z. Kalnienės IĮ) P. Višinskio g. 18, Kuršėnai

„Užeiga kavinė-baras“ (A. Liulio IĮ) J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai

UAB „Gūžtvė kavinė“ Pelkės g. 2a ,Kuršėnai

„Pušynas“ (UAB „Rimtas darbas“) Daugėlių 79b, Kuršėnai

„Paventys“ užeiga (J. Spulgino IĮ) Vilniaus g. 2, Kuršėnai

UAB „Admada kavinė“ Vilniaus g. 2, Kuršėnai

Prekybos įstaigos

„Senukai“ (UAB „Labnora“) L. Ivinskio g. 1, Kuršėnai

„Jupojos statybinės medžiagos“ (UAB „Kuršėnų filialas“) Ventos g. 154, Kuršėnai

„IKI CENTO“ (UAB „Palink“) V. Kudirkos 14a, Kuršėnai

„Maxima X“ (UAB „Maxima LT“) Pavenčio g. 4, Kuršėnai

„Norfa L“ (UAB „Norfos mažmena“) Vilniaus g. 2, Kuršėnai

„Jovaras“ (D. Mačiulienės prekybos namai) J. Basanavičiaus g. 2, Kuršėnai

Gyventojų ir verslo aptarnavimo įstaigos

Kuršėnų miesto seniūnija J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai Kuršėnų policijos nuovada ( Šiaulių rajono policijos komisariatas) J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai Kuršėnų komanda (Šiaulių rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) Gaisrininkų g. 2, Kuršėnai Kuršėnų paštas (Šiaulių centrinis paštas, AB „Lietuvos paštas“) Vilniaus g. 3, Kuršėnai

Kuršėnų filialas (AB „Šiaulių bankas“) J. Basanavičiaus g. 9, Kuršėnai

Kuršėnų klientų aptarnavimo poskyris (AB „DNB bankas“) J. Basanavičiaus g. 3, Kuršėnai

Kuršėnų poskyris (Šiaulių teritorinė darbo birža) Vydūno g. 7a, Kuršėnai

Šiaulių skyriaus Kuršėnų padalinys (SODRA) Vydūno g. 7a, Kuršėnai


113

3 priedas. Preliminarus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas

PRELIMINARUS STATYBOS SKAIČIUOJAMOSIOS KAINOS NUSTATYMAS

Objekto pavadinimas: Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra

Statybos vieta: Kuršėnų miestas, Kuršėnų miesto seniūnija, Šiaulių r. sav.

Preliminarus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas parengtas vadovaujantis statinio

statybos skaičiuojamosios kainos palyginamaisiais ekonominiais rodikliais XIX, apskaičiuotais

remiantis statinių analogų pagrindu pagal statybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo

rekomendacijas, skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus bei 2013 metų kovo mėn. statybos

resursų (darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos) skaičiuojamąsias kainas.

Šie sustambinti statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodikliai skirti naudotis planuojant

investicijų poreikį statinių statybos darbams, kai nėra parengti detalizuoti projektiniai sprendiniai,

prieš projektavimo darbų pradžią, taip pat rengiant statinių statybos pagrindimus ir kitais atvejais.

Statybos kainos apskaičiavimuose yra numatyti ir įskaičiuoti visi kaštai, kurie bus patiriami statinio

statybos procese: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, taip pat pridėtinės vertės mokestis.

Nr. L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas:

pėsčiųjų-dviračių takų su apšvietimu įrengimas (apimant Kapų gatvės dalį nuo aikštės iki Vydūno gatvės bei Pavenčio gatvės dalį nuo aikštės iki žiedo)

1

Paskirtis Bendras plotas,

m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Koeficientas

Preliminari statybos

darbų kaina LT

Želdiniai 10 160 20,6 209 296,00

Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas

2 756 156 429 936,00

Grindiniai* 2 311 164 1,65 625 356,60

Pėsčiųjų, dviračių takai 1 300 164 213 200,00

Vaikų žaidimo aikštelės 757 188 142 316,00

Ilgis, m

1 km statybos

kaina, tūks. LT

Apšvietimas 1 244 341 424 204,00

Miesto keliai (gatvės) 604 1 725 1 041 900,00

Suma: 3 086 208,60

114

Nr.

Ventos upės viešosios erdvės įrengimas: pėsčiųjų-dviračių takų su apšvietimu įrengimas, pagal Ventos upės pakrantę ir nuo

Aušros gatvės iki Ventos gatvės bei tilto rekonstravimas; pėsčiųjų tilto įrengimas nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją; laisvalaikio ir rekreacinės zonos su

lauko treniruokliais, vaikų žaidimo aikštelėmis įrengimas

2


m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Koeficientas


darbų kaina LT

Želdiniai 119 515 20,6 2 462 009,00

Grindiniai* 1 090 164 1,65 294 954,00

Pėsčiųjų, dviračių takai 4 300 164 705 200,00

Vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai

2 043 188 384 084,00

Pėsčiųjų tiltas 270 3 790 1 023 300,00

Ilgis, m

1 km statybos

kaina, tūks. LT

Apšvietimas 2 300 341 784 300,00

Suma: 5 653 847,00

Nr. Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas bei Vytauto g. esančio

pastato konversija (buvusi Kuršėnų miesto universalinė parduotuvė) - su ateities vizija, įrengiant moksleivių ir miesto gyventojų laisvalaikio ir sveikatinimo kompleksą

3


m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Koeficientas


darbų kaina LT

Želdiniai 2 389 20,6 49 213,40

Automobilių stovėjimo aikštelės 2 052 156 320 112,00

Grindiniai* 775 164 1,65 209 715,00

Statinio tūris, m³

1 m³ statinio kaina LT

Prekybos paskirties pastato, esančio Vytauto g. 1, sutvarkymas**

4 955 424 2 100 920,00

Suma: 2 679 960,40

** I ir II alternatyvos

Nr. Daugėlių sporto komplekso sukūrimas:

buvusio Daugėlių kultūros namų pastato rekonstravimas pristatant priestatą - sporto salę talpinančią iki 500 žiūrovų bei prijungiant Daugėlių sporto stadioną ir jo prieigų

115

sutvarkymas

1-1

Paskirtis Statinio

tūris, m³ 1 m³ statinio

kaina LT Koeficienta

s


darbų kaina LT

Buvusių kultūros namų, esančių Liepų al. 11, rekonstravimas

8 494 444 3 771 336,00

Naujos salės ~2500 m² įrengimas**

2 500 581 4 5 810 000,00

Bendras plotas, m m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Stadiono sutvarkymas 16 439 188 3 090 532,00

Želdiniai 6 328 20,6 130 346,00


1 240 156 193 440,00

Ilgis, m

1 km statybos

kaina, tūks. LT

Apšvietimas 352 341 120 032,00

Suma: 13 115 686,00

Nr. Administracinio pastato su prieigomis, esančio Vilniaus g. 3, rekonstravimas:

su ateities vizija įrengiant Šiaulių rajono savivaldybės archyvą, perkeliant Šiaulių rajono viešąją biblioteką iš Šiaulių miesto**

2-2

Paskirtis Statinio

tūris, m³


Koeficientas


darbų kaina LT

Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

7 188 417 2 997 396,00

Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas

3 585 478 1 713 630,00

Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas**

235,34 385 4 362 423,60

Gyvenamosios paskirties pastato , esančio L Ivinskio g. 1, griovimas

680 66,7 45 356,00

Negyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1,

84 41,6 3 494,40

116

griovimas

Bendras plotas,

m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Želdiniai 2 592 20,6 53 395,20


708 156 110 448,00

Suma: 5 286 143,20


Nr. Centrinės Kuršėnų miesto dalies administracinių pastatų, esančių J. Basanavičiaus g. 5 ir

J. Basanavičiaus g. 7, su prieigomis bei automobilių stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas**

3-3

Paskirtis Statinio

tūris, m³


Koeficientas


darbų kaina LT

Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 5, sutvarkymas

2 113 545 1 151 585,00

Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 7, sutvarkymas

4 662 478 2 228 436,00

Bendras plotas,

m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Želdiniai 1 468 20,6 30 240,80

Grindiniai 285 164 46 740,00


1 592 156 248 352,00

Suma: 3 705 353,80


Nr. Naujo sporto komplekso su stadionu, baseinu, sale statyba***

Paskirtis Statinio

tūris, m³


Koeficientas


darbų kaina LT

Naujo sporto paskirties pastato statyba

73 977 342 25 300 000,00

Bendras plotas,

m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst.

117

LT

Stadiono įrengimas 25 000 188 4 700 000,00

Suma: 30 000 000,00

*** I alternatyva

Nr. Dviračių-pėsčiųjų tako su apšvietimu įrengimas nuo Ventos upės Aušros gatve iki Daugėlių gatvės, Vilniaus gatvės per Daugėlių gatvę iki Liepų alėjos, Liepų alėja iki

Daugėlių sporto komplekso


m²

1 000 m² statybos

kaina, tūkst. LT

Koeficientas


darbų kaina LT

Pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas 7 634 262 2 000 000,00

Suma: 2 000 000,00

*Pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius XIX,

sudarytus pagal 2013 m. kovo mėn. statybos skaičiuojamąsias kainas, 16 psl. 2 pastabą – kai

grindiniai iš akmens, 1000 m² kaina didinama koeficientu 1,65.

**Pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius XIX,

sudarytus pagal 2013 m. kovo mėn. statybos skaičiuojamąsias kainas, 4 psl. 1.5 pastraipą – kai

gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų sustambintos statybos kainos perskaičiuojamos pastatų

patalpų ploto vienetui, sustambintų kainų pastato tūrio vieneto rodikliams taikomas koeficientas

k=4.0.

118

4 priedas. Kuršėnų miesto pasirinktos alternatyvos objektų esamos būklės aprašymas ir

fotofiksacijos

Lauryno Ivinskio aikštė Esamos aikštės grindinio danga nelygi, vietomis plytelės sutrupėjusios. Aikštėje neįrengtas vietos gyventojų poreikius tenkinantis apšvietimas. Nesutvarkytos aikštės prieigos. Trūksta želdinių, esamų želdinių būklė ir reprezentacinė išvaizda nėra patrauklūs. Esami suoliukai susidėvėję, trūksta šiukšliadėžių.

Ventos upės viešoji erdvė Išvalyta Ventos upės pakrantė šiuo metu neišnaudojama, joje nesuformuotos poilsio, rekreacinės zonos, turinčios didelį potencialą. Šiuo metu šioje zonoje nevykdoma jokia veikla.

Daugėlių sporto kompleksas ir stadionas Pastatas labai prastos būklės, nepritaikytas sportinei veiklai, neįrengtas. Taip pat miestui trūksta erdvios, daug žmonių talpinančios sporto salės. Stadiono būklė prasta - susidėvėję, reikalavimų neatitinkantys bėgimo takai ir rutulio stūmimo sektorius, nesaugi šuolių duobė. Trūksta vietų tribūnose. Nesutvarkytos, nepatrauklios stadiono ir buvusio kultūros namų pastato prieigos.

119

Vyčio paminklo zona Teritorija nėra patraukli – nesuformuoti želdiniai, nelygus grindinys. Greta esanti automobilių stovėjimo aikštelė neturi kietos dangos, yra duobėta. Aikštės zonoje neįrengtas apšvietimas.

Dviračių takas Esamose gatvėse dviračių takas nėra įrengtas. Esami šaligatviai yra be kietos dangos, nelygūs, neįrengtas apšvietimas.

120

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“

Pastatas, esantis Vilniaus g. 3.

Pastatas yra apleistas. Šiuo metu jame nevykdoma jokia veikla. Pastato prieigos nesutvarkytos.

KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS195.182.85.232/failai/Kursenu miesto kompleksines...

Documents

Transcript of KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS195.182.85.232/failai/Kursenu miesto kompleksines...