Projektas Nr. VP1-4.2-VRM-04-R-02-028 „Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano parengimas“ finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis

1.ĮVADAS

Rengiamo plano pavadinimas - Vilniaus miesto dviračių takų specialusis planas.Planavimo organizatorius:Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriusKonstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2156, faksas 211 2055Koordinatorius:Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentasKonstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2155, faksas 211 2222Plano rengėjas:SĮ „Vilniaus planas“Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2196Projekto vadovė Audronė Alūzienė, el.p. audrone.aluziene @vplanas.lt Pagrindiniai plano tikslai: plėtoti dviračių takus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, numatant rišlų pagrindinių

Vilniaus miesto dviračių takų tinklą; išskirti prioritetines dviračių takų trasas, kurias tikslinga įrengti per 10 metų laikotarpį; detalizuoti prioritetines dviračių takų trasas, kuriose būtų galima rengti dviračių takų

techninius projektus; numatyti dviračių aptarnavimo infrastruktūrą prioritetinėse trasose (dviračių stovėjimo

aikštelės, nuomos punktai).

Plano sąsaja su kitais planais ar programomis

Specialusis planas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taisyklėmis ir kitais norminiais dokumentais reglamentuojančiais teritorijų planavimą, o taip pat Planavimo sąlygomis bei planuojamai teritorijai taikomais galiojančio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių dokumentų bei programų nuostatų reikalavimais.

Rengiamas Vilniaus miesto dviračių takų specialusis planas pagal poreikį detalizuoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – BP) sprendinius, iš esmės BP sprendinių nekeisdamas (pagal BP Pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų p.10 „BP sprendiniai parengti ir vertinami masteliu 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus, BP sprendiniai – teritorijų funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius teritorijų požymius“. T.y. – BP numatytos dviračių takų trasos gali būti tikslinamos.

Pagal šio specialiojo plano sprendinius bus galima rengti dviračių takų techninius projektus, arba, esant poreikiui, sprendinius detalizuoti žemesnio lygmens specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose bei techniniuose projektuose.

Rengiant koncepciją, buvo atsižvelgta į analogiškų Vilniui užsienio šalių miestų patirtį ir naujausias tendencijas, vystant susisiekimą dviračiais. Buvo išnagrinėta siūlomų naujų susisiekimo sistemų įtaką miestų plėtrai, gyventojų judrumui, ekonomikos vystymui, ekologijai, civilinei saugai, susisiekimo saugumui, miesto ir šalies prestižui, kelionės trukmei,

techniniai įgyvendinimo aspektai, teritorijos rezervavimo būtinybė bei bendra transporto rūšių sąveika ir darnioji miestų urbanistinė ir susisiekimo sistemos plėtra.

Perspektyviniai esminiai urbanistiniai ir susisiekimo rodikliai skaičiuojamajam laikotarpiui - 2020 metams gauti panaudojant esamas tendencijas bei kitų miestų analogus. Dviračių takų plėtros ekonominio efektyvumo palyginimas atliktas pagal sukurtą savo metodiką, įvertinat miesto gyventojų ir darbo vietų tankį, kuris sąlygoja galimą keleivių srauto dydį dviračiais. Projekte didelis dėmesys skiriamas kombinuotų kelionių ir gyventojų judrumo didinimui, pateiktos svarbiausios kombinuotos parkavimo aikštelės šalia viešojo transporto terminalų, stotelių geležinkelio stočių.

Specialiajame plane nagrinėtos galimos dviračių trasos, kurios turi įtakos susisiekimui ir kelionėms dviračiais arba kombinuotajam susisiekimui: dviračiais + kelionė visuomeniniu transportu/ traukiniais arba atvirkščiai; kelionė automobiliu + viešuoju transportu + nuomojamu dviračiu.

Koncepcijos rengimo tikslas yra pasirinkti vieną iš teikiamų miesto dviračių transporto plėtros variantų, kuris tolimesnėje sprendinių rengimo stadijoje būtų detalizuojamas, teikiant šios transporto patalpinimo galimybes bei ryšius su viešojo transporto tinklu.

2. KONCEPCIJA

2.1 1 koncepcijos variantas

Atitinka dviračių trasų plėtrą visoje miesto teritorijoje pagal „Vilniaus miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programą“, kuri buvo patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės taryboje 2013-01-23 sprendimu Nr.1-1021. Šioje programoje buvo numatyta:

1. Magistralinių dviračių trasų plėtra – jungčių centrinėje miesto dalyje tiesimas ir tankiausiai apgyvendintų rajonų sujungimas su miesto centru;

2. Rekreacinių, turistinių dviračių takų įrengimas ir aplinkos pritaikymas sveikatingumo ir sporto reikmėms – formuojant dviračiams pritaikytas rekreacines zonas ir dviračių turizmo maršrutus;

3. Miesto centro dviračių trasų tinklo ir aikštelių su stovais įrengimas, papildant viešojo susisiekimo sistemą miesto centrinėje dalyje, modernizuojant šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, įvertinant riboto judrumo ir fizinę negalią turinčių asmenų poreikius;

4. Kompleksinių kelionių skatinimas periferiniuose miesto rajonuose planuojant saugias aikšteles prie geležinkelio, viešojo transporto sustojimų bei vietinių dviračių trasų įrengimas miesto rajonuose. Kadangi dviračių takų bendras ilgis yra gana didelis buvo nustatyti realizacijos etapiškumas ir tam tikri prioritetai:

1. Magistralinių dviračių trasų kasdienio susisiekimo reikmėms ir esamos infrastruktūros modernizavimas;

2. Rekreacinių dviračių takų plėtra ir aplinkos pritaikymas rekreacijai, sportui, neįgaliųjų reikmėms;

3. Viešųjų dviračių trasų plėtra „Vilniaus dviračiai“ infrastruktūros formavimas; 4. Vietinių dviračių trasų plėtra ir kompleksinių kelionių skatinimas integruojant

dviračių transportą į susisiekimo sistemą;5. Darnaus judrumo planų rengimas. Skaitmeninių technologijų, skatinančių dviračių

transporto naudojimą ir kelionių intermodalumo diegimas

Pagrindinės varianto plėtros nuostatos orientuotos į tai, kad suformavus minimalią infrastruktūrą susisiekimas dviračiais 2020 m. išaugtų kelis kartus ir vasaros metų kelionių skaičius siektų 5 procentus. Primename, kad šiuo metu kelionių skaičius dviračiais bendroje kelionių struktūroje siekia 0,6 procento. Tikimasi, kad 2030 m. kelionių skaičiaus

dviračiais vasaros metu siektų iki 15 procentų, priimant bendrą nuostatą, kad dviračių trasų tinklo tankis būtų artimas gatvių tinklo tankiui, o magistralinių takų tankis artimas viešojo transporto tinklo tankiui. Planuotinas miesto dviračių tinklo tankis urbanizuotose teritorijoje -4,0km/km2, mažaaukščio užstatymo miesto rajonuose ir sodininkų bendrijų teritorijose – 1,5km/km2.

Dviračių takų formavimo principai.

Pirminė ir intensyviausia dviračių trasų plėtra numatoma miesto centriniame branduolyje, įvertinat optimalų kelionės ilgį – 6 km. (branduolio skersmuo D 5-6km). Likusioje miesto dalyje išskiriami nutolę miesto rajonai –palydovai, kuriuose formuojamas savarankiškas dviračių takų tinklas. Prie tokių palydovų priskiriami šie miesto gyvenamieji rajonai: N.Vilnia, Pavilnys, Nemėžis, Vaidotai, Trakų Vokė, Grigiškės, Tarandė, Bajorai, Visoriai - Santariškės, Balsiai - Sakališkės, Smėlynė-Karačiūnai, Dvarčionys, Kairėnai. Miesto branduolį ir palydovus jungia spinduliniai ryšiai - magistraliniai dviračių takai, kurių trasos vertinamos reljefo atžvilgiu.

2.1 pav. Dviračių takų plėtros koncepcijos 1 variantas

Magistralinės miesto dviračių trasos.

Pagrindinė 1-oji trasa, apjungianti visą likusį tinklą, yra šalia Neries upės - tarptautinio turizmo trasa EuroVelo 11 „Trakai-Lentvaris-Trakų Vokė-Paneriai-Vingio parkas- Žvėrynas-Centras-Žirmūnai-Verkiia-Žalieji ežerai-Europos centras“. Yra parengtas šios trasos techninis projektas ir realizuotas I etapas miesto centrinėje dalyje.

2 trasa „Naujininkai-Naujamiestis-Centras-Šnipiškės-Baltupiai-Jeruzalė“, kuri siūloma šiomis gatvėmis: Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Geležinkelio, Algirdo, V.Mykolaičio-Putino, M.Valančiaus, V.Kudirkos, Lukiškių a., Baltasis tiltas, Lvovo, Giedraičių, Utenos, Kernavės, J.Ralio, Kalvarijų, Jeruzalės g.

3 trasa „Pilaitė- Karoliniškės-Karoliniškių parkas- Žvėrynas-Centras-Paupys“. Atšaka 3a į Žvėryną šalia Neries upės iki Žvėryno tilto. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Pilaitės pr., Laisvės pr., Tujų, Narbuto, Saltoniškių, Upės, Žvejų, Vrublevskio, Katedros a., Barboros Radvilaitės, Maironio, Aukštaičių g.

4 trasa „Pašilaičiai-Viršuliškės-Karoliniškės-Lazdynai-Vingio parkas-Vilkpėdė“. Atšaka 4a į Lazdynus. Trasa praeitų Justiniškių, Šiaurine, Laisvės pr., Asanavičiūtės, Architektų, Laisvės pr., Šaltūnų, Gerosios Vilties g.. Atšaka- Architektų gatve iki Šiltnamių kelio.

5 trasa „Šeškinė-Šiaurės miestelis-Antakalnis-Studentų miestelis“. Atšaka 5a Žirmūnų gatvė iki Kareivių gatvės. Trasa praeitų Buivydiškių, Ozo, Kernavės, Utenos , Giedraičių, Žalgirio, Minties, Šilo tiltu, Vileišio, Antakalnio, Nemenčinės pl. Saulėtekio al.

6 trasa „Fabijoniškės-Šeškinė-Žvėrynas“. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: L.Giros, A. Stanevičiaus, Gelvonų, Ozo, Ąžuolyno, Paribio, Blindžių, Birutės g.

2.1 lentelė. Magistralinių trasų ilgis, - km

Trasos Nr. Trasa Esamas ilgis-km Planuojamas ilgis-

km

Viso km

1 EuroVelo 11 8,2 31,8 40,0

2 Naujininkai -Jeruzalė 5,0 8,0 13,0

3 Pilaitė-Senamiestis 3,7 7,3 11,0

4 Pašilaičiai-Vilkpėdė 3,5 8,8 12,3

5 Šeškinė- Saulėtekis 3,7 7,2 10,9

6 Fabijoniškės Žvėrynas 4,0 3,5 7,5

Bendras dviračių takų ilgis 2020 metams:- esamas takų ilgis -137km;- rekomenduojamas dviračių takų ilgis – 377 km;-bendras takų ilgis – 420 km

2.2 2 koncepcijos variantas

Atitinka sumažintą dviračių takų plėtros variantą pagal „Vilniaus miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programą“ (patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės taryboje 2013-01-23 sprendimu Nr.1-1021). Šiame koncepcijos variante akcentuojama svarbiausia Vilniaus miesto dviratininkų reikmė – kasdienis susisiekimas dviračiais.

Koncepcijoje įgyvendinamas pirmas ir svarbiausias patvirtintos dviračių plėtros programos uždavinys – Magistralinių dviračių trasų plėtra-jungčių centrinėje miesto dalyje tiesimas ir tankiausiai apgyvendintų rajonų sujungimas su miesto centru.

Tikslas – magistralinių dviračių trasų kasdienio susisiekimo reikmėms tiesimas ir infrastruktūros modernizavimas.

Vilnius yra miestas, kurio skersmuo siekia 30 km, didžioji dalis miesto gyventojų (85 proc.) yra įsikūrę 6 km spinduliu nuo miesto centro. Dviračių susisiekimo požiūriu optimalus kelionės ilgis yra tada, kai kelionė neviršija 6 km.

Atsižvelgiant į miesto gyventojų poreikį realizuoti savo kasdienes keliones į darbą ar mokslo įstaigas dviračiu, dviračių takų tinklas planuojamas miesto centrinio branduolio teritorijoje, kuri apima 75% visos miesto teritorijos gyventojų ir darbo vietų skaičiaus. Toks variantas pasirinktas įvertinant galimybes laiku pasirengti ir įsisavinti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programos lėšas.

2.2 pav. Dviračių takų plėtros koncepcijos 2 variantas

Dviračių takų formavimo principai.

Racionaliai planuojant dviračių trasų tinklo plėtrą kasdieniam susisiekimui visų pirma tikslinga:

1.Suprojektuoti ir nutiesti trūkstamas aukščiausios techninės kategorijos dviračių takus.2.Suprojektuoti ir rekonstruoti iki reikiamų techninių parametrų aukščiausios techninės

kategorijos dviračių takų tinklo esamus ruožus.3.Suprojektuoti ir nutiesti aukščiausios techninės kategorijos tinklo jungtis su didžiausiais

traukos objektais, visų pirma magistralinės ir rajoninės reikšmės trasų ruožus.Parinkta EuroVelo 11 trasa yra ašinė Vilniaus miesto dviračių tinklo trasa. Su ja siesis dauguma dviračių susisiekimo trasų ir turistinių maršrutų per Vilniaus miestą.Trumpalaikiui aktyviam poilsiui aktuali dviračių infrastruktūra netoli gyvenamųjų vietų. Visų pirma prie tankiai apgyvendintų rajonų. Vilniaus atveju tokias galimybes turi rajonai išsidėstę abipus Neries upės - įrengiami sveikatingumo dviračių takai palei Nerį nuo Valakampių iki Vingio parko.

Magistralinės miesto dviračių trasos.

Pagrindinė 1-oji trasa, apjungianti visą likusį tinklą, yra šalia Neries upės - tarptautinio turizmo trasa EuroVelo 11 „Trakai – Lentvaris - Trakų Vokė - Paneriai - Vingio parkas – Žvėrynas – Centras – Žirmūnai - Verkiai - Žalieji ežerai - Europos centras“. Yra parengtas šios trasos techninis projektas ir realizuotas I etapas miesto centrinėje dalyje.

2 trasa „Naujininkai-Naujamiestis-Centras-Šnipiškės-Baltupiai-Jeruzalė“, kuri siūloma šiomis gatvėmis: Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Geležinkelio, Algirdo, V.Mykolaičio-Putino,

M.Valančiaus, V.Kudirkos, Lukiškių a., Baltasis tiltas, Upės , Linkmenų, J.Ralio, Kalvarijų, Jeruzalės g.

3 trasa „Pilaitė- Karoliniškės- Žvėrynas-Centras-Paupys“. Atšaka 3a į Žvėryną šalia Neries upės iki Žvėryno tilto. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Pilaitės pr., Narbuto, Saltoniškių, Upės, Žvejų, Vrublevskio, Katedros a., Barboros Radvilaitės, Maironio, Aukštaičių g.

4 trasa „Pašilaičiai-Viršuliškės-Karoliniškės-Lazdynai-Vingio parkas- Vilkpėdė-Naujamiestis“. Atšaka 4a į Lazdynus. Trasa praeitų Justiniškių, Šiaurine, Laisvės pr., Asanavičiūtės, Architektų, Laisvės pr., Šaltūnų, Gerosios Vilties, Panerių, Geležinkelio, Drujos g. Atšaka- Erfurto gatve iki Šiltnamių gatvės.

5 trasa „Šeškinė-Šnipiškės-Antakalnis-Studentų miestelis“. Atšaka 5a Žirmūnų gatvė iki Kareivių gatvės. Trasa praeitų Buivydiškių, Ozo, Linkmenų, Žalgirio, Minties, Šilo tiltu, Vileišio, Antakalnio, Nemenčinės pl. Saulėtekio al.

6 trasa „Fabijoniškės-Šeškinė-Žvėrynas“. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: L.Giros, A. Stanevičiaus, Gelvonų, Ozo, Ąžuolyno, Paribio, Blindžių, Birutės g.

7 trasa „Sveikatingumo trasa“. Valakampiai- Antakalnis- Centras- Žvėrynas- Vingio parkas. Trasa praeitų palei Nerį Valakampiuose, P. Vileišio g., Sluškų g., palei A. Goštauto g., Vingio parku, Žvėryno pietine dalimi palei upę, Upės g., Žvejų g., Olimpiečių g., Neries g., Verkiu g.2.2 lentelė. Pagrindinių trasų ilgis, -km

Trasos Nr. Trasa Esamas ilgis-km Planuojamas ilgis-

km

Viso km

1 EuroVelo 11 8,2 31,8 40,0

2 Naujininkai -Jeruzalė 5,7 7,5 13,2

3 Pilaitė-Senamiestis 5,0 7,6 12,6

4 Pašilaičiai-Naujamiestis 5,2 12,5 17,7

5 Šeškinė- Saulėtekis 4,1 7,2 11,3

6 Fabijoniškės Žvėrynas 3,8 3,8 7,6

7 Sveikatingumo trasa 8,1 10,6 18,7

Bendras dviračių takų ilgis 2020 metams:- esamas takų ilgis -100,6 km;- rekomenduojamas dviračių takų ilgis – 102,4 km;-bendras takų ilgis – 203 km

2.3 3 koncepcijos variantas

Atitinka patikslintą dviračių takų plėtrą visoje miesto teritorijoje pagal „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialųjį planą“ ir „Vilniaus miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programą“.

Šiame variante buvo maksimaliai reaguojama į esamos sistemos trūkumus ir jau nutiestą dviračių takų tinklą, siekiant iki minimumo sumažinti realizavimo trukmę ir galimas statybos išlaidas:

1. Magistralinių dviračių trasų plėtra – jungčių centrinėje miesto dalyje tiesimas ir tankiausiai apgyvendintų rajonų sujungimas su miesto centru;

2. Miesto centro dviračių trasų tinklo ir aikštelių su stovais įrengimas, papildant viešojo susisiekimo sistemą miesto centrinėje dalyje, modernizuojant šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, įvertinant riboto judrumo ir fizinę negalią turinčių asmenų poreikius;

3. Kompleksinių kelionių skatinimas periferiniuose miesto rajonuose planuojant saugias aikšteles prie geležinkelio, viešojo transporto sustojimų bei vietinių dviračių trasų įrengimas miesto rajonuose.

Nustatytas realizacijos etapiškumas ir tam tikri prioritetai:1. Magistralinių ir rajoninių dviračių trasų kasdienio susisiekimo reikmėms tiesimas

trūkstamose jungtyse, kurios buvo nustatytos esamos padėties būklės analizėje. 2. Esamos dviračių trasų infrastruktūros modernizavimas pagrindiniame tinkle, kuris

neatitinka STR reikalavimų bei tinklo integravimas į greitųjų autobusų maršrutinį tinklą; 3. Viešųjų dviračių trasų plėtra „Vilniaus dviračiai“ infrastruktūros formavimas; 4. Periferinių rajonų dviračių trasų plėtra ir kompleksinių kelionių skatinimas integruojant

dviračių transportą į susisiekimo sistemą;Pagrindinės varianto plėtros nuostatos orientuotos į tai, kad 2020 metais suformavus

minimalią infrastruktūrą susisiekimas dviračiais bendroje kelionių struktūroje siektų apie 1,5 procento (vasaros metu-5procentus). Priimta bendra nuostata, kad magistralinių ir rajoninių dviračių tinklo tankis Vilniaus urbanizuotoje teritorijoje būtų artimas viešojo transporto maršrutiniam tinklui (340km) ir siektų apie 2,0km/km2.

Dviračių takų formavimo principai.

Pirminė dviračių trasų plėtra numatoma miesto centriniame branduolyje, kuriame gyvena ir dirba apie 75 procentai gyventojų. Prioritetas skiriamas jau esamo trūkstamoms tinklo grandims. Likusioje miesto dalyje išskiriami nutolę miesto rajonai – palydovai, kuriuose formuojamas minimalus tęstinis dviračių takų tinklas. Prie tokių palydovų priskiriami šie miesto gyvenamieji rajonai: N.Vilnia, Grigiškės, Galgiai, Kairėnai, Dvarčionys, Trakų Vokė, Bajorai, Santariškės, Perkūnkiemis, Balsiai. Miesto branduolį ir palydovus jungia spinduliniai ryšiai - magistraliniai dviračių takai, orientuoti kartu ir į rekreacinę paskirtį (Nemenčinės pl, Batoro g. ir pan.)

2.3 pav. Dviračių takų plėtros koncepcijos 3 variantas

Magistralinės miesto dviračių trasos.

Pagrindinė 1-oji trasa, apjungianti visą likusį tinklą, yra šalia Neries upės - tarptautinio turizmo trasa EuroVelo 11 „Trakai-Lentvaris-Trakų Vokė-Paneriai-Vingio parkas- Žvėrynas-Centras-Žirmūnai-Verkiai-Žalieji ežerai-Europos centras“. Yra parengtas šios trasos techninis projektas ir realizuotas I etapas miesto centrinėje dalyje.Atšaka 1a – į Balsius.

2 trasa „Oro uostas-Naujininkai-Naujamiestis-Centras-Šnipiškės-Baltupiai-Jeruzalė-Santariškės“. Atšaka 2a –Žirnių gatvė iki Liepkalnio g.. Atšaka 2b Žaliųjų ežerų gatvė iki Verkiu dvaro arba EuroVelo trasos. Atšaka 2c - Mokslininkų, Bajorų ir Molėtų pl. -Kairiūkščio gatvėmis. Pagrindinė trasa siūloma šiomis gatvėmis: Gustaičio, Žirnių, Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Geležinkelio, Algirdo, V.Mykolaičio-Putino, M.Valančiaus, V.Kudirkos, Lukiškių a., Baltasis tiltas, Linkmenų, Kernavės, J.Ralio, Gerulaičio, Kalvarijų, Jeruzalės ir Santariškių g.

3 trasa „Pilaitė- Karoliniškės- Žvėrynas-Centras-Paupys-N.Vilnia“. Atšaka 3a į Žvėryną šalia Neries upės iki Žvėryno tilto. Atšaka 3b Pilaitėje, Smalinės ir Priegliaus gatvės. Atšaka 3c Žvėryne Paribio, Blindžių, Latgalių, Lenktosios ir Birutės g. iki Vingio parko pėsčiųjų tilto. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Pilaitės pr., T.Narbuto, Liepyno, Saltoniškių, Upės, Žvejų, Vrublevskio, Katedros a., Barboros Radvilaitės, Maironio, Aukštaičių g.

4 trasa „Fabijoniškės-Pašilaičiai-Justiniškės-Viršuliškės-Karoliniškės-Lazdynai-Vingio parkas-Vilkpėdė-Naujamiestis–Stotis-Senamiestis“. Atšaka 4a Savanorių pr. Donelaičio, Smolensko ir Naugarduko gatvėmis. Trasa praeitų Zamenhofo, Gineitiškių, Justiniškių, Laisvės pr., Sausio 13-os, Architektų, Laisvės pr., Šaltūnų, Gerosios Vilties, Panerių, Geležinkelio, Drujos, Subačiaus g..

5 trasa „Pašilaičiai-Šeškinė-Žirmūnai-Antakalnis-Studentų miestelis“. Atšaka 5a Verkių g. iki Eurovelo trasos. Atšaka 5b - Nemenčinės plentu iki Antavilių. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: naująja Šiaurine, Žvalgų, Žirmūnų, Kareivių, Lizdeikos g.

6 trasa „Fabijoniškės-Šeškinė-Karoliniškės“. Atšaka 6a Ozo g. iki sankryžos su Kernavės g. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: L.Giros, A. Stanevičiaus, Gelvonų, Ozo, Ąžuolyno, Šimulionio g.

7 trasa „Tarandė-Pašilaičiai-Šeškinė-Centras“. Atšaka 7a Rinktinės g. iki Žalgirio gatvės. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Ukmergės, S.Neries, Ukmergės, Miglos, Paribio, Pieninės, Saltoniškių, Narbuto, Konstitucijos pr., Šeimyniškių g.

8 trasa „Jeruzalė-Fabijoniškės-Viršuliškės“ Atšaka 8a Pašilaičiuose Žemynos ir Medeinos g. iki Justiniškių gatvės Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Ateities, Laisvės prospektu.

9 trasa „Saulėtekis-Kairėnai-N.Vilnia-Paupys“. Atšaka 9a į Dvarčionis Dvarčionių gatve. Atšaka 9b Parko g. Trasa praeitų Plytinės, Kairėnų, Centrine, Šiaurės. Palydovo, Pergalės ir Batoro gatvėmis.

10 trasa „Lazdynai-Gariūnai-Grigiškės“. Atšaka 10a Kirtimų gatvė A. Paneriuose. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Architektų, Oslo, Gariūnų, Savanorių , Kovo 11-os.

11 trasa „Vingio parkas-Senamiestis. Atšaka 11a – Didžioji ir Pilies gatvė. Trasa praeitų Čiurlionio, Kalinausko, Palangos, Vilniaus, Vokiečių, Aušros Vartų, Bazilijonų, Pylimo g. iki Geležinkelio gatvės.

12 trasa „Katedros a. – Antakalnis“ Trasa praeitų Kosciuškos, Vileišio ir Antakalnio gatvėmis.

13 trasa „Žvėrynas-Šnipiškės-Žirmūnai-Antakalnis“. Atšaka 13a Žirmūnų, Lukšio, Verkių ir Kareivių g. iki sankryžos su Žirmūnų gatve. Trasa praeitų šiomis gatvėmis: Saltoniškių, Žalgirio, Minties , Šilo tiltu.

2.3lentelė. Magistralinių trasų ilgis, -km

Trasos Nr. Trasa Esamas ilgis-

km

Planuojamas ilgis-

km

Viso km

1 EuroVelo 11

1a atšaka į Balsius

8,2

1,1

31,8

2,2

40,0

3,3

2 Oro uostas –Santariškės

2a atšaka Žirnių g.

2b atšaka Žaliųjų ežerų g.

2c atšaka Visoriuose

8,1

1,4

1,0

3,8

7,5

0,3

15,6

1,4

1,0

4,1

3 Pilaitė-Paupys

3a atšaka Žvėryne

3b atšaka Pilaitėje

3c atšaka Žvėryne

8,0

0,6

1,3

6,9

0,4

0,9

14,9

0,6

1,7

0,9

4 Fabijoniškės –Senamiestis

4a atšaka Naujamiestyje

6,1 11,3

3,4

17,4

3,4

5 Pašilaičiai-Studentų miestelis

5a atšaka Verkių g.

5b atšaka Nemenčinės pl.

2,3

11,0

7,6

0,7

0,2

9,9

0,7

11,2

6 Fabijoniškės-Karoliniškės

6a atšaka Ozo g.

3,8

0,6

3,7

0,7

7,5

1,3

7 Tarandė-Centras

7a Rinktinės g.

7,3 4,4

1,4

11,7

1,4

8 Jeruzalė –Viršuliškės

8a atšaka Pašilaičiuose

4,9

1,0

1,3

0,2

6,2

1,2

9 Saulėtekis-Paupys

9a atšaka į Dvarčionis

9b atšaka Parko g. N.Vilnioje

5,1 12,5

0,9

1,7

17,6

0,9

1,7

10 Lazdynai-Grigiškės

10a atšaka Kirtimų gatve

6,1

4,4

4,8 10,9

4,4

11 Vingio parkas-Senamiestis

11a atšaka Pilies g.

1,4

0,5

3,3

0,8

4,7

1,3

12* Sporto ir Laisvalaikio 10,3 13,7 24,0

13 Žvėrynas-Antakalnis

13a atšaka į Šiaurės miestelį

2,9

0,5

0,8

2,1

3,7

2,6

Bendras tinklo ilgis: 100,6 122,4 223,0

*patvirtinta viešo sporto ir aktyvaus laisvalaikio trasa

2.4 DVIRAČIŲ TRASŲ VARIANTŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Beatodairiška ir nepagrįsta dviračių trasų plėtra gali būti ir mažai efektyvi, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nežiūrint kur tie takai nutiesti jie visada bus pageidaujami gyventojų. Tai būtų mažo intensyvumo takai urbanizuotose teritorijose. Rekonstruojamų dviračių takų kaina paskaičiuota pagal „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai XIX (pagal 2013 m, kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas) UAB „Sistela“. 1000m2 šaligatvio (dviračio tako) rekonstrukcija – 120 tūkst. Lt. Daugiau 2,0 pločio dviračių takai nenumatomi rekonstruoti. Priimtas vidutinis dviračių tako plotis 2,5m. Naujų dviračių takų tiesimas paskaičiuotas pagal techninio projekto Eurovelo 11 analogą - 1m2 -266 Lt

2.4 lentelė. Koncepcijos variantų dviračių trasų ilgiai, -km

Variantas Esamas tinklas

- km

Rekomenduojamas

tinklas - km

Bendras tinklas

- km

1 koncepcijos variantas 137 283,0 420

2 koncepcijos variantas 100,6 102,4 203

3 koncepcijos variantas 100,6 118.4 219

2.5 lentelė. Koncepcijos variantų dviračių trasų statybos ir rekonstrukcijos kaina, mln. Lt

Variantas Esamo tinklo

rekonstrukcija

- mln.Lt

Rekomenduojamo

tinklo tiesimas – mln.Lt

Bendra statybos

montavimo darbų

kaina

1 koncepcijos variantas 30,0 188,2 218,2

2 koncepcijos variantas 21,0 68,1 89,1

3 koncepcijos variantas 21,0 78,7 99,7

Pastaba: 1. Rekonstruojamo statinio kaina pagal „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai XIX (pagal 2013 m, kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas) UAB „Sistela“; nauja statyba pagal analogus.

Formuojamas dviračių takų tinklas kerta labai skirtingas teritorijas, kurias skiria tiek funkcinė paskirtis, kuri šiuo atveju gal ir nėra taip reikšminga, tiek skirtingas urbanizuotos teritorijos gyventojų ir darbo vietų skaičius arba jų tankis, kultūrinis buitinis traukos potencialo lygis. Natūralu, kad miesto centre dviratininkų eismo intensyvumas dėl šių rodiklių bus labai aukštas, o kur nors periferinėje miesto mažaaukščio užstatymo gyvenamojoje teritorijoje - labai žemas. Apie 55% miesto teritorijos apskritai nėra urbanizuota ir joje dviračių takai gali būti tiesiami išimtinai tik rekreacijos tikslais arba kaip transportinės jungtys tarp atskirų didelės traukos rajonų. Vilniaus miesto teritorija galimam palyginimui suskaidyta (žiūrėti 2,5 pav.) į kelias skirtingo darbo ir gyvenamosios vietos tankio zonas: 1zona - < 30 vnt. /ha; 2 zona - 31-50 vnt./ha; 3 zona 51-110 vnt./ha; 4 zona - 111-320 vnt. /ha; 5 zona - 321-1000 vnt. /ha;

2.6 lentelė. Koncepcijos variantų trasų efektyvumo vertinimas. Trasų ilgis skirtingo tankio

zonose

Zona Gyventojų ir

darbo vietų

tankis –vnt/ha

1 variantas 2 variantas 3 variantas

Neefektyvi <30 162,1 55,5 65,5

Mažai efektyvi 31-50 70,5 16,5 24,7

Vidutinio efektyvumo 51-110 37,9 25,9 26,3

Didelio efektyvumo 111-320 125,2 90,2 84,1

Labai didelio efektyvumo 321-1000 24,0 14,9 18,4

420 203 219

2.7 lentelė. Trasų ilgis skirtingo tankio zonose, - procentais

Zona Gyventojų ir

darbo vietų

tankis –vnt/ha

1 variantas 2 variantas 3 variantas

Neefektyvi <30 38,6 27,3 29,9

Mažai efektyvi 31-50 16,8 8,1 11,3

Vidutinio efektyvumo 51-110 9,0 12,8 12,0

Didelio efektyvumo 111-320 29,8 44,4 38,4

Labai didelio efektyvumo 321-1000 5,7 7,3 8,4

Viso 100,0 100,0 100,0

2.8 lentelė. Variantų efektyvumo suvestinė lentelė

Santykinis tankio

koeficientas

Gyventojų ir darbo

vietų tankis

–vnt./ha

1 variantas 2 variantas 3 variantas

1,0 <30 38,6 27,3 29,9

1,7 31-50 28,6 13,8 19,2

3,7 51-110 33,3 47,4 44,4

10.7 111-320 318,9 475,1 410,9

33,3 321-1000 189,8 243,1 279,7

Viso: 609,2 806,7 784,10

Jau buvo minėta formuojant atskirus trasų variantus, kad didelę įtaką dviračių takų plėtrai turi esamas miesto reljefas, kuris Vilniuje nėra palankus susisiekimui dviračiais. Tai vienodai liečia tiek jau esamus dviračių takus, tiek naujai planuojamus, kurie tolimesnėje planavimo stadijoje bus konkretizuojami M 1:2000 arba M 1:5000. Tokios probleminės vietos yra išskirtos atskiruose koncepcijos variantuose, kur be minėto sudėtingo reljefo dar papildomai įvertintos vietos, kurios, įgyvendinant trasų realizavimą (nauji tiltai, viadukai ar kitos brangios techninės priemonės), pareikalaus naujų nemažų investicijų.

2.9 lentelė. Atskiruose koncepcijos variantuose nustatytas tokių probleminių vietų skaičius:

1 variantas 2 variantas 3 variantas

35 vietos 25 vietos 26 vietos

2.4 IŠVADOS

• Pritarti koncepcijos 3 variantui iki 2020 metų vystant dviračių takų tinklą miesto branduolyje ir periferiniuose miesto rajonuose: Grigiškėse, Balsiuose, N.Vilnioje, Dvarčionyse, Kairėnuose.

• Prioritetą teikti magistralinių takų plėtrai ir esamų modernizavimui pagrindiniame miesto branduolyje siekiant suformuoti nenutrūkstamą ir STR atitinkantį dviračių takų tinklą kasdieniam susisiekimui. Ypatingą dėmesį teikti dviračių takų įrengimui sankryžų zonose, ties viešojo transporto stotelėmis bei įrengiant pervažas per gatves.

• Įvertinti sprendiniuose tai, kad atskirų perspektyvinių dviračių takų tinklo plėtra galima tik kartu su gatvių infrastruktūros plėtra. Planuojamos dviračių takų trasos turi palikti vietos galimai gatvių ir sankryžų rekonstrukcijai, todėl reikalinga papildoma tokių vietų analizė.

• Siūlyti Vilniaus miesto senamiesčio branduolyje dviračių eismą organizuoti bendrame sraute ribojant lengvųjų automobilių eismą zoniniu principu (gyvenamoji zona –kelio ženklai 552/553 ).

• Pritarti kombinuotų kelionių parkavimo aikštelių įrengimui ties viešojo transporto stotelėmis, galiniuose VT žieduose, geležinkelio stotyse pagal teikiamą schemą.

• Pritarti viešųjų dviračių sistemos plėtrai įrengiant naujus dviračių nuomos punktus miesto centrinėje dalyje ir jo prieigose pagal teikiamą schemą.

• Sprendiniuose atlikti papildomą esamų ir naujai siūlomų takų iki 2020 metų detalizaciją M1:2000 / M1:5000. Patikslinti gatvių su dviračių takais ir dviračių takų raudonąsias linijas.

• Pritarti patikslintai dviračių takų tinklo plėtrai po 2020 metų pagal teikiamą patikslintą 1 koncepcijos variantą.