doc. dr. Aušrinė ZulumskytėKlaipėdos universitetas

Siekiant efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu svarbu išryškinti jo funkcijas ir socialinius vaidmenis bendradarbiavimo su kitais pedagogais kontekste.

Pranešimo probleminiai klausimai:

Kokios yra klasės vadovo bendradarbiavimo su kitais pedagogais prielaidos?

Kaip būtų galima efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiaujant su kitais mokytojais?

Klasės auklėtojas

Klasės vadovas

Darbas su auklėtiniaisDarbas su toje klasėje dirbančiais

mokytojais Darbas su mokyklos vadovais, kitais darbuotojais

Darbas su tėvais ir visuomene Darbas su savimi

Klasės renginių planavimas, pasirengimas jiems ir vedimas Individualus darbas su auklėtiniais Parama ir pagalba asocialių šeimų vaikams Moksleivių lankymas namie Bendravimas su į mokyklą atėjusiais tėvais, bendravimas su

tėvais telefonu Renginių klasės tėvams planavimas, pasirengimas jiems ir

vedimas Įvairios dokumentacijos, susijusios su auklėtiniais, pildymas Bendravimas su kolegomis mokytojais ar mokyklos

vadovybe dėl auklėjamosios klasės problemų

Pedagogo vaidmuo Auklėtinių užtarėjo vaidmuo Klasės lyderio vaidmuo Auklėtinio pagalbininko ir rėmėjo vaidmuo Nepamokinės veiklos režisieriaus ir scenaristo

vaidmuo Ugdymo sąlygų sudarytojo vaidmuo Tėvų konsultanto vaidmuo Mokyklos bendruomenės būrėjo vaidmuo

Galima teigti, jog visos be išimties klasės vadovo funkcijos bendrojo

lavinimo mokykloje yra atliekamos

bendradarbiaujant su kitais kolegomis pedagogais

Pedagoginio darbo krūvis bei riboti laiko ištekliai

Individualūs auklėtinių poreikiai

Bendravimo su auklėtinių tėvais būdai ir formos

Klasės vadovo motyvacijos pedagoginei veiklai/kūrybiškumo stoka

Bendradarbiavimo su kolegomis pedagogais problemos

1 pav. Klasės vadovo asmeninės savybės, padedančios bendradarbiauti su kitais pedagogais

Esminės tyrimo charakteristikos

Tyrimo imtis. Tyrimo imčiai sudaryti pasirinkta netikimybinė patogioji atranka. Tyrime dalyvavo 160 pedagogų – klasių vadovų.

Anketinėje apklausoje dalyvavo pedagogai (klasių vadovai) iš skirtingų tipų mokyklų:

gimnazijos; vidurinės mokyklos; pagrindinės mokyklos.

  Ugdymo įstaigos, kuriose atlikta apklausa, buvo įsikūrusios:

dideliame mieste ; rajono centre; mažame miestelyje; kaimo vietovėje.

Tyrimo duomenų analizei buvo išskirti trys pagrindiniai „pjūviai“, kuriais nagrinėti respondentų atsakymai:

skirtingą pedagoginio darbo stažą turinčių pedagogų patirtis; skirtingų mokyklos tipų pedagogų patirtis; skirtingose vietovėse esančių ugdymo įstaigų patirtis.

Iškilus problemoms su auklėtiniais, klasių auklėtojai dažniausiai kreipiasi į:

Teiginys Nuolat Dažnai Retai Niekada

...kitus juos mokančius mokytojus 8,5% 63,1% 24,6% 3,8%

...kitus mokyklos specialistus 6,9% 39,2% 52,3% 1,5%

...mokyklos administraciją 1,5% 12,3% 78,5% 7,7%

...įvairias visuomenės organizacijas 0% 0,8% 21,5% 77,7%

...auklėtinių tėvus ir globėjus 36,9% 56,9% 5,4% 0,8%

...visus klausimus sprendžia patys 9,2% 30,0% 44,6% 16,2%

1 lentelė. Klasių vadovams iškylančių problemų sprendimas bendradarbiavimo atžvilgiu

Auklėtinių pagalbininko ir rėmėjo,

23.9%

Ugdymo sąlygų

sudarytojo, 7.3%

Auklėtinių užtarėjo, 11.9%

Pedagogo, 20.8%

Mokyklos bendruomenės būrėjo,

10.4%Tėvų konsultanto,

15.3%

Nepamokinės veiklos

„scenaristo“, 6.2%

Klasės lyderio, 4.2%

2 pav. Svarbiausios klasės auklėtojo funkcijos bei socialiniai vaidmenys respondentų požiūriu

29.4%

27.2%15.8%

12.8%

14.7%

sprendžiant konfliktus

keičiantis formaliainformacija

siekiant palaikytivieningus reikalavimusugdytiniams

organizuojant bendradarbą su tėvais

organizuojantpopamokinę veikla

3 pav. Sritys, kuriose klasės vadovui dažniausiai tenka bendradarbiauti su kitais pedagogais

58.3%

52.9%

40.0%

11.7%11.8%

30.0%

30.1%

35.3%

30.0%

0.0%

20.0%

40.0%

60.0%

80.0%

100.0%

120.0%

140.0%

160.0%

Funkcijų perdaug

Funkcijųtiek, kiek

reikia

Funkcijos nevisai tokios

Vadovas

Mokytojas

Auklėtojas

4 pav. Respondentų nuomonių apie klasės auklėtojo funkcijas pasiskirstymas pagal pedagoginės veiklos pobūdį mokykloje

Savybės

Pažymėjo %

Tolerantiškumas 77 12,5%Draugiškumas 71 11,5%

Komunikabilumas 54 8,8%

Humoro jausmas 50 8,1%Gebėjimas planuoti veiklą 42 6,8%

Psichologinis įžvalgumas 40 6,5%

Objektyvumas 39 6,3%

Diplomatiškumas 37 6,0%

Kūrybiškumas 32 5,2%

Dalykiškumas 32 5,2%

Orientavimasis į naujoves 27 4,4%

Pakantumas 25 4,1%

Teisingumas 20 3,2%

Patikimumas 20 3,2%

Aktyvumas 15 2,4%

Intelektualumas 13 2,1%

Demokratiškumas 12 1,9%

Racionalumas 6 1,0%

Atkaklumas 4 0,6%

2 lentelė. Savybės, padedančios klasės auklėtojui bendradarbiauti su kitais pedagogais

35.7%

66.7%

82.9%

78.3%

64.3%

33.3%17.1%20.3%

1.4%0.0%

50.0%

100.0%

150.0%

200.0%

250.0%

300.0%

teigiamai, juovadovaujuosi

teigiamai,tačiau taip

nėra

neigiamai,nes taip

negali būti

21 ir daugiau

11-20 metų

6-10 metų

1-5 metai

5 pav. Teiginio apie lygiavertį bendradarbiavimą vertinimo pasiskirstymas pagal skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomones

Jaunų klasių vadovų (1-5 m. stažas) problemos

43,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, dažnai susiduria su jų asmeninio laiko stokos problema;

26,2 % respondentų nurodė, jog naudingų patarimų iš kitų pedagogų gauna retai;

20 % nurodė, kad mokyklos bendruomenėje jie jaučia vyresnių pedagogų spaudimą elgtis prisitaikant prie jų reikalavimų, neatsižvelgiant į jaunesniųjų nuomonę;

15,4 % apklaustųjų nurodė, kad kreipiantis į kitus pedagogus, jie retai nori bendradarbiauti, padėti;

10,8 % nurodė, kad kreipdamiesi į kitus kolegas pedagogus, jie retai tesijaučia arba niekada nesijaučia drąsiai, užtikrintai, pasitiki savimi;

13,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, jie nuolat arba dažnai susiduria su abejingumu savo veiklai, pastangomis;

9,2 % apklaustųjų pabrėžė, kad nuolat arba dažnai susiduria su kitų pedagogų nepasitenkinimu, susierzinimu;

1 teig., 3.3

2 teig., 3.2

3 teig., 2.1

4 teig., 1.8

5 teig., 2.3

6 teig., 3

Išsidėstymas

pagal svarbą

Teiginių numeracija

Teiginiai

1 1 teiginys Nuolat stengdamasis kurti pedagogų tarpe pasitikėjimo atmosferą

2 2 teiginys Skatindamas asmeninį (formalų ir neformalų) bendravimą su kolegomis

3 6 teiginys Pats asmeniškai keisdamas savo darbo pobūdį, pasirinkdamas kitus bendradarbiavimo metodus

4 5 teiginys Kantriai dirbdamas įprastais sau būdais ir laukdamas geranoriško atsako iš kolegų

5 3 teiginys Pasitelkdamas mokyklos administracijos pagalbą6 4 teiginys Formaliai apleliuodamas į reikalavimus, kad bendradarbiauti yra būtina ir

privalu

6 pav. Teiginiai, atspindintys respondentų

nuomonę apie tai, kaip klasės vadovas galėtų skatinti

bendradarbiavimą su kitais pedagogais

3.8

3.4

2.8

3

3.2

3.2

2.7

0 1 2 3 4

7 teig.

6 teig.

5 teig.

4 teig.

3 teig.

2 teig.

1 teig.

Išsidėstymas pagal svarbą

Teiginių numeracija

Teiginiai

1 7 teiginys Palanki darbo atmosfera, psichologinis klimatas mokykloje

2 6 teiginys Mokinių tėvų įsijungimas į bendradarbiavimą

3 2 teiginys Mažesnis ugdomojo darbo krūvis

4 3 teiginys Racionalesni ir tikslingesni reikalavimai auklėtojo veiklai

5 4 teiginys Didesnė kitų mokyklos bendruomenės narių pagalba klasės auklėtojui

6 5 teiginys Didesnė mokyklos administracijos pagalba klasės auklėtojui

7 1 teiginys Didesnis piniginis atlygis klasės auklėtojui

7 pav. Teiginiai, atspindintys respondentų nuomonę apie išorinius

veiksnius, skatinančius klasės vadovų ir kitų pedagogų

tarpusavio bendradarbiavimą

Respondentų išsakyti pasiūlymai, kaip būtų galima skatinti bei efektyvinti klasės vadovų ir kitų

pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą

Būtina mažinti klasės vadovo darbo krūvį, paliekant tą patį atlygį.

Tikslingiau ir racionaliau apibrėžti klasės vadovo funkcijas.

Skatinti klasės vadovų vadybinių, komunikacinių kompetencijų didinimą, užtikrinantį tikslingą bendradarbiavimą su kitais kolegomis pedagogais.

Suteikti daugiau laisvės klasės vadovo kūrybiškumo raiškai.

Klasės vadovas turi pats nusteikti pozityviam mąstymui, stengtis visada orientuotis į sėkmę darbe.

Kiekvienas klasės vadovas turi pats asmeniškai norėti bendradarbiauti ir to tikslingai siekti.

Kiekvienas auklėtojas turi asmeniniu pavyzdžiu siekti autoriteto mokyklos bendruomenėje.

Klasės vadovas turėtų ne pasyviai laukti, o inicijuoti pozityvios psichologinės atmosferos kūrimą tarp kolektyvo narių, stengdamasis išvengti profesinio pavydo ir nepasitikėjimo kolegomis.

Mokytojai, kurie nėra klasių vadovai, turėtų stengtis labiau suprasti auklėtojo darbo pobūdį.

Kolegos turėtų labiau pagelbėti klasės auklėtojui bendrai sprendžiant ugdytinių elgesio problemas.

Kiti mokytojai turėtų įprasti atsakingai ir laiku pateikti auklėtojui reikalingą informaciją apie ugdytinių pasiekimus.

Visiems pedagogams reikėtų stengtis bet kokiomis aplinkybėmis išlikti geranoriškiems, nepalikti visos atsakomybės ant klasės auklėtojo pečių.

Mokyklos administracija turėtų nuolat kurti ir palaikyti mokyklos bendruomenėje šiltą psichologinį klimatą ir būti atsakinga už tai.

Iš mokyklos administracijos laukiama iniciatyvos dėl vieningų reikalavimų, bendrų veiklos nuostatų visiems kolektyvo nariams.

Mokyklos administracija turėtų ieškoti naujų būdų, netipinių formų, leidžiančių stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

Mokyklos administracija turėtų nepalikti klasės vadovų vienų su jiems iškilusiomis bendradarbiavimo problemomis – turėtų tarpininkauti jas dalykiškai sprendžiant.

Tiek klasių vadovams, tiek kitiems mokytojams, tiek administracijai bei nepedagoginiam personalui reikia stengtis būti vienos komandos nariais.

Jei tam tikra konkurencija profesinėje veikloje neišvengiama, reikėtų siekti, jog tai būtų “sveika” konkurencija (išvengiant “turgaus” efekto).

Bendradarbiavimą stiprintų dalyvavimas bendruose projektuose, o taip pat ir bendruose neformaliuose renginiuose, ekskursijose, išvykose, rengiant teminius vakarus, šventes neformalioje aplinkoje.

Reikia tiesiog daugiau nuoširdumo ir paprasto draugiškumo, žmoniškumo vienas kito atžvilgiu.

Tyrimas atskleidė, jog dauguma pedagogų tvirtai pasisako už bendradarbiavimo būtinumą su klasių vadovais, tačiau neretu atveju nenori pripažinti, jog šioje pedagoginės veiklos srityje problemos turėtų būti sprendžiamos pradedant nuo asmeninio pavyzdžio ir asmeninio tobulėjimo.

Pagrindiniai formalieji pedagogų tarpusavio bendradarbiavimo trukdžiai – didelis pedagoginis krūvis, per daug veiklos funkcijų, laiko stokos problema, tačiau kokybinis tyrimas išryškino, jog patys respondentai tikisi vieni iš kitų paprasto draugiškumo, pagalbos, nuoširdumo, patarimo. Ypač tai aktualu nepatyrusiems klasių vadovams.

Klasės vadovo veiklos efektyvinimas bendradarbiavimo atžvilgiu sietinas tiek su savistaba bei savo kompetencijų didinimu, tiek ir su kitų mokytojų, administracijos, mokyklos bendruomenės įtraukimu į šią veiklą. Taigi efektyvus klasių vadovų bendradarbiavimas bei jo rezultatyvumas sietinas su vieningais siekiais, vieningais reikalavimais, kurių laikytųsi visi ugdytojai.