kirciavimo_lenteles

10
1 3. Norminės tarties ir kirčiavimo pagrindų grafinė santrauka 3.1 lentelė. Lietuvių kalbos garsai Mokslas, kuris tiria garsus, vadinasi fonetika. Mažiausias fonetikos vienetas (garsas) vadinamas – fonema. Mokslas, nagrinėjantis tarties normas, vadinamas ortoepija. BALSIAI PRIEBALSIAI DVIGARSIAI Trumpieji Ilgieji Pusbalsiai (Skardieji) Skardieji Duslieji Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai Sutaptiniai Sudėtiniai a e i u o (tarptauti- niuose žodžiuose) a, ą e, ę y, į ū, ų ė o j l m n r v b d g z ž dz h p t k s š c č f ch ie uo ai au ei ui al,am,an,ar el, em,en,er il, im, in, ir ul, um, un,ur 3.2 lentelė. Balsių klasifikacija a) plg. eilę užpakalinės eilės [u], [u·], [o], [o·], [a], [a·]; priešakinės eilės [e], [e·], [e], [e·],[i], [i·]; b) plg. pakilimą aukštutinio [u],[u·], [i], [i·], vidutinio [o], [o·], [e], [e·] žemutinio [a], [a·], [e], [e·]; c) plg. lūpų veiklą lūpiniai [u],[u·], [o],[o·], nelūpiniai visi kiti; d) plg. įtemptumą ilgieji yra įtemptieji [u·], [o·], [a·], [e·], [i·]; trumpieji – neįtemptieji [u], [o], [a], [e], [i]; Balsių tarties reikalavimai Kirčiuoti trumpieji neįtemptieji balsiai neturi būti ilginami: [pa n’eša / n’e n’eša / isto r’ije / o mas / kom’e d’ije / ka s’t’i / n’e š’t’i] , o nekirčiuoti ilgieji įtemptieji balsiai trumpinami: a) žodžių šaknyje [ti· l’ e·t’i], [su· n’ẽ·l’is], [ka· s’n’ẽ·l’is], [t’e· s’ìmas], b) galūnėse:[sa·ko· / ma·n’e·/ atòma· / fòrmule·] . Du balsiai vienas šalia kito turi būti aiškiai ištarti: (autoo ksidacija, deae racija, dee skalacija, eksploa túoti, fluò ras, ideo lògija, koa daptãcija, koa lìcija, koe ficie ñtas, koo peratỹvas, koo rdinãtė, zoo lògija, neo rea lìzmas, rea bilitãcija, rea nimãcija, vãkuu mas, zoo geo grãfija, virtuò zas, vicea dmirõlas, virtua lùs). 3.3 lentelė. Priebalsių klasifikacija Yra 45 priebalsinės fonemos) (į jų skaičių įeina ir 8 afrikatos[č’], [dž’], [č], [dž’], [c], [dz’],[c’], [dz’]; Priebalsiai skirstomi: a) plg. oro skverbimosi būdą: Sprogstamieji – [p, p’, b, b’, t, t’, d, d’, k, k’, g, g’] Pučiamieji – [s, s’, z, z’, š, š’, ž, ž’, x, x’, h, h’, f, f’] Sklandieji – [v, v’ j’, m, m’ n, n’, l, l’ r, r’] b) plg. balso stygų veiklą: Skardieji- b, d, g, z, ž, dz, dž, h Duslieji- p, t, k, s, š, c, č, f, ch c) plg. palatališkumą: Kietieji- p, b, t, d, k, g, s, z, š, ž, x, h, f, v, m, n, l, r Minkštieji- [ p’, b’, t’, d’, k’, g’, s’, z’, š’, ž’, x’, h’, f’, v’, j’, m’, n’, l’ r’]; Priebalsių tarties ypatumai Svetimos kilmės žodžiuose priebalsis „l“ turi būti derinamas su gretimais garsais, t.y.: prieš kietuosius priebalsius tariamas kietai, pvz.: Alma, asfaltas, filmas, filtras, kultas, paltas, pulsas, pultas, rezultatas, Romualdas, Izolda, kultūra; prieš minkštuosius – minkštai: [al’ž’i ·ras / pul′v’er’izã·to·r’ůs / a.l´g’ebra / buha.l’t’er’is / buhal’t’er’ije / smul′km’ena / kul’t’ivuot’i / hol’d’iŋgas]. Žodžių gale turi būti tariami tik kietieji priebalsiai, pvz.: [ga.l / v’e·l) ir tik duslieji, pvz.: kad [kat], daug [dau.k], bemaž [b’emaš]; Duslieji ir skardieji priebalsiai turi būti derinami vienas su kitu pagal tai, koks yra II garsas – skardusis (atbulas [a·dbulas], trukdo [trugdo·]) –duslusis (užkasti [uškas’t’i], degtukas [d’ektukas]); Priebalsiai taip pat derinami ir su afrikatomis: pėsčiomis [p’ e ·š’t’š’o·m’ìs], pavyzdžiui [pã·v’i·ž’d’ž’ůi]; Susidūrus priebalsiams s,s’, z,z’, š,š’, ž,ž’ turi būti tariamas tik II priebalsis (išsuks [isùks], užsienis [ùs’ien’is], pusžalis [pùžal’is], pusšimtis [pùš’im’t’is]; du vienodi priebalsiai tariant turi būti sutraukiami į vieną (iššoko [išo·ko·], švarraštis [šva·raš’t’is], užžerti [už’er.’t’i]; Priebalsis j visada yra tariamas minkštai; Šis priebalsis nerašomas, tačiau tariamas žodžio pradžioje prieš ie ieva [jieva], ieško [jieško·] ir tarptautiniuose žodžiuose tarp dviejų vienas šalia kito einančių balsių: dieta [d’ijeta], kioskas [k’ijoskas], biologas [b’ijologas].

Transcript of kirciavimo_lenteles

Page 1: kirciavimo_lenteles

1

3 Norminės tarties ir kirčiavimo pagrindų grafinė santrauka 31 lentelė Lietuvių kalbos garsai

Mokslas kuris tiria garsus vadinasi fonetika Mažiausias fonetikos vienetas (garsas) vadinamas ndash fonema Mokslas nagrinėjantis tarties normas vadinamas ortoepija

BALSIAI PRIEBALSIAI DVIGARSIAI Trumpieji Ilgieji Pusbalsiai

(Skardieji) Skardieji Duslieji Dvibalsiai Mišrieji

dvigarsiai Sutaptiniai Sudėtiniai

a e i u o

(tarptauti-niuose žodžiuose)

a ą e ę y į ū ų ė o

j l m n r v

b d g z ž dz dž h

p t k s š c č f ch

ie uo

ai au ei ui

alamanar el emener il im in ir ul um unur

32 lentelė Balsių klasifikacija

a) plg eilę užpakalinės eilės [u] [u] [o] [o] [a] [a] priešakinės eilės [e] [e] [e] [e][i] [i] b) plg pakilimą aukštutinio [u][u] [i] [i] vidutinio [o] [o] [e] [e] žemutinio [a] [a] [e] [e] c) plg lūpų veiklą lūpiniai [u][u] [o][o] nelūpiniai visi kiti d) plg įtemptumą ilgieji yra įtemptieji [u] [o] [a] [e] [i] trumpieji ndash neįtemptieji [u] [o] [a] [e] [i]

Balsių tarties reikalavimai Kirčiuoti trumpieji neįtemptieji balsiai neturi

būti ilginami [panrsquoeša nrsquoenrsquoeša istorrsquoije omas komrsquoedrsquoije kasrsquotrsquoi nrsquoešrsquotrsquoi] o nekirčiuoti ilgieji įtemptieji balsiai trumpinami a) žodžių šaknyje [timiddotlrsquo e$trsquoi] [sumiddotnrsquoẽlrsquois] [kamiddotsrsquonrsquoẽmiddotlrsquois] [trsquoemiddotsrsquoigravemas] b) galūnėse[samiddot(komiddot mamiddot(nrsquoe atogravemamiddot fogravermulemiddot]

Du balsiai vienas šalia kito turi būti aiškiai ištarti (autooksidacija deaeracija deeskalacija eksploatuacuteoti fluograveras ideologravegija koadaptatildecija koaligravecija koeficientildetas kooperatỹvas koordinatildetė zoologravegija neorealigravezmas reabilitatildecija reanimatildecija vatildekuumas zoogeogratildefija virtuogravezas viceadmirotildelas virtualugraves)

33 lentelė Priebalsių klasifikacija

Yra 45 priebalsinės fonemos) (į jų skaičių įeina ir 8 afrikatos[črsquo] [džrsquo] [č] [džrsquo] [c] [dzrsquo][crsquo] [dzrsquo] Priebalsiai skirstomi a) plg oro skverbimosi būdą

Sprogstamieji ndash [p prsquo b brsquo t trsquo d drsquo k krsquo g grsquo]

Pučiamieji ndash [s srsquo z zrsquo š šrsquo ž žrsquo x xrsquo h hrsquo f frsquo]

Sklandieji ndash [v vrsquo jrsquo m mrsquo n nrsquo l lrsquo r rrsquo]

b) plg balso stygų veiklą Skardieji- b d g z ž dz dž h Duslieji- p t k s š c č f ch

c) plg palatališkumą Kietieji- p b t d k g s z š ž x h f v m n l r Minkštieji- [ prsquo brsquo trsquo drsquo krsquo grsquo srsquo zrsquo šrsquo žrsquo xrsquo hrsquo frsquo vrsquo jrsquo mrsquo nrsquo lrsquo rrsquo]

Priebalsių tarties ypatumai Svetimos kilmės žodžiuose

priebalsis bdquolldquo turi būti derinamas su gretimais garsais ty

prieš kietuosius priebalsius tariamas kietai pvz Alma asfaltas filmas filtras kultas paltas pulsas pultas rezultatas Romualdas Izolda kultūra

prieš minkštuosius ndash minkštai [alrsquožrsquoi=ras pulprimevrsquoerrsquoizatildetomiddotrrsquoůs alacutegrsquoebra buhaBlrsquotrsquoerrsquois buhalrsquotrsquoerrsquoije smulprimekmrsquoena kulrsquotrsquoivuotrsquoi holrsquodrsquoiŋgas]

Žodžių gale turi būti tariami tik kietieji priebalsiai pvz [gal vrsquoel) ir tik duslieji pvz kad [kat] daug [dau=k] bemaž [brsquoemaš]

Duslieji ir skardieji priebalsiai turi būti derinami vienas su kitu pagal tai koks yra II garsas ndash skardusis (atbulas [a=middotdbulas] trukdo [trugdomiddot]) ndashduslusis (užkasti [uškasrsquotrsquoi] degtukas [drsquoektukas]) Priebalsiai taip pat derinami ir su afrikatomis pėsčiomis [prsquo e$šrsquotrsquošrsquoomrsquoigraves] pavyzdžiui [patildevrsquoimiddotžrsquodrsquožrsquoůi]

Susidūrus priebalsiams ssrsquo zzrsquo ššrsquo žžrsquo turi būti tariamas tik II priebalsis (išsuks [isugraveks] užsienis [ugravesrsquoienrsquois] pusžalis [pugravežalrsquois] pusšimtis [pugravešrsquoimrsquotrsquois]

du vienodi priebalsiai tariant turi būti sutraukiami į vieną (iššoko [išomiddotkomiddot] švarraštis [švamiddotrašrsquotrsquois] užžerti [užrsquoer=rsquotrsquoi]

Priebalsis j visada yra tariamas minkštai Šis priebalsis nerašomas tačiau tariamas žodžio pradžioje prieš ie ieva [jieva ] ieško [jiBeškomiddot] ir tarptautiniuose žodžiuose tarp dviejų vienas šalia kito einančių balsių dieta [drsquoijeta] kioskas [krsquoijoskas] biologas [brsquoijologas]

2

34 lentelė Kirčiuotas skiemuo kirtis ir priegaidė

Vieno žodžio skiemens išryškinimas kitų atžvilgiu yra kirčiuotas skiemuo TRUMPAS

kirčiuotas skiemuo yra tas kurio pagrindą sudaro trumpasis balsis

ILGAS kirčiuotas skiemuo yra tas kurio pagrindą sudaro ilgasis balsis dvibalsis ar mišrusis dvigarsis

Balsis

Tvirtapradė priegaidė (Pabrėžiama staigiai krintanti skiemens pagrindo pradžia)

Žymima dešininiu ir kairiniu kirčio vietos ženklu

Skiemens pagrindas

Tvirtagalė priegaidė (Pabrėžama laipsniškai

kylanti skiemens pagrindo pabaiga)

Žymima riestiniu kirčio vietos ženklu ~

Kagraved ragravesti

agravetneša pažanga rūdagrave knygagrave

agrave

drėgnas dyacutezelis voacutekas rugpjūtis ąžuolas bręsti įrankis skųsti laacuteisvė spaacuteusdinti leacuteisti žiacuteedas juacuteodas baacuteltas aacutemžius laacutengas kaacutertis keacutelti seacutemti leacutenkas geacuterti tigraveltas kigravemti pigraventi vigraverti kugravelti stugravemti sekugravendė vidugraveržiemis zugraveiti

ė y o ū ą ę į ų ai au ei ie uo al am an ar el em en er il im in ir ul um un ur ui

drėgmėP derinỹs sotildedas rūPkas rąPstas skęPsti lį=sti siųPsti laĩdas spaũdas kreipti sniẽgas Skuotildedas bal=sas kamPštis lantildekas varPžtas pel=nas lemPti lentildektis verPstis vil=kti kimPšti gintildeti kirtis pulPkas kumštis skuntildedas vidurPkis išpuĩkti

Genai begravet

kompleksas vegravežti aukštegravesnis

egrave

Vigravesas trejigrave

rigravezika tarigravefas angligraves igraveštekliai sugertigraves

igrave

Jautrumas

degugraves sugertugravevas ugraveždaras inžinieriugraves (Gl) dugrave

ugrave

Telefogravenas

ogravemas jonas technologravegas atogravemas

ograve

35 lentelė Žodžio galo kirčiavimas Ilgasis kirčiuotas skiemuo žodžio gale paprastai turi tvirtagalę priegaidę pvz tolỹn daũg

traukinỹs katė aukščiaũ namotilde niekadotildes ar beĩ žmogaũ laũkshellip Veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asmuo (jeigu jis turi ilgą kirčiuotą skiemenį) taip pat visada

paklūsta žodžio galo taisyklei pvz leacuteisti leacuteisiu leacuteisi ndash leĩs laacuteukti laacuteukiu laacuteuki ndash laũks gugraveiti gugraveisiu gugraveisi ndash guĩs

ĮSIDĖMĖTI TVIRTAPRADĘ PRIEGAIDĘ TURI

Pavyzdžiai TVIRTAPRADĘ PRIEGAIDĘ TURI

Pavyzdžiai

1) naudininko formos jiacuteems saacuteu mokiniaacutems maacuten aukštoacutems tokioacutems

3) sutrumpėjusios bendraties formos jei nesutrumpėjusių formų priegaidė yra tvirtapradė

laacuteukt (laacuteukti) griūt (griūti) rašyacutet (rašyacuteti) veacutert (veacuterti)

2) liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai padaryti iš bendraties kuri priešpaskutiniame skiemenyje turi tvirtapradę priegaidę

nelaacuteuk (laacuteukti) išleacuteisk (leacuteisti) rašyacutek (rašyacuteti kartoacutek (kartoacuteti siūk (siūti)

4) kai kurie nekaitomi prieveiksmiai dalelytės jungtukai

jeacutei(gu) visaacutei gaacutel anoacutet beveacuteik lyacuteg pusiaacuteu rytoacutej joacuteg tiesioacuteg užuacuteot kiacuteek daacuter rudenioacutep vakaroacutep noacuters hellip

3

4

3

2

1

Ž O D I S

31 pav Skiemenų žymėjimo schema

36 lentelė Priešpaskutinio skiemens kirčiavimas

Jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas jo kirtis tam

tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę Pagal šią taisyklę kirtis nušoka į tokias galūnes

1) mot gim vienaskaitos vardininko galūnę ndashagrave

Rankagrave(ranką) lentagrave (lentildetą) Ventagrave (Ventildetą) Margaritagrave (Margarigravetą) agentūragrave (agentūPrą)

3) vienaskaitos įnagininko galūnes -agrave -egrave -ugrave

Su lenta (lentą) su antru (antildetras) su Margarita (Margarigravetą) su raktu (raZktą) su upe (upę)

2) daugiskaitos galininko galūnes

Raktugraves (ratildektas) kitugraves (kigravetas) inžinieriugraves (inžiniẽrius) bufetugraves (bufegravetas)

4) vns vietininko galūnę -egrave (jei vardininke galūnė -as)

Kabinete (kabinetas) krašte (kra[štas) Skuode (Skuodas) bate (batas) bufete (bufetas)

5) veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmens galūnes

Lekiugrave lekigrave ndashlẽkia lėkiaũ lėkeĩ ndashlėPkė

37 lentelė Bendraties ir išvestinių formų kirčiavimas

Priešpaskutinio skiemens taisyklė tinka ir bendraties priegaidei nustatyti Jei būtojo kartinio laiko III asmens skiemuo ilgas ir tvirtagalis tai bendraties šaknyje bus taip pat tvirtagalė priegaidė pvz lė(kti ndash lė(kė lėkiaũ lėkeĩ

Jeigu asmenuojant veiksmažodį nustatoma kad priešpaskutinis būtojo kart laiko formos skiemuo yra tvirtapradis tai tvirtapradę priegaidę turės ir veiksmažodžio bendratis bėKgti ndash bėKgo bėKgau bėKgai

Visados tvirtapradės kirčiuotos bendraties priesagos -eacutenti -igraventi -ėXti -yacuteti -oacuteti -uacuteoti

Pagrindinės formos

Išvestinės formos (jos išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę)

ręsdavo ręsdavęs ręsdavus Ręsti ręsiantis ręsimas ręsiant ręstų ręsk ręstas ręsdamas Renčia renčiantis renčiamas renčiant Rentė rentęs rentus

4

I II III IV Dgs

N cupcupcupcup ~ cupcupcupcup cupcupcupcup cupcupcupcup

Dgs

G

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

32 pav Vardažodžių kirčiuotės

Visi linksniuojamieji lietuvių kalbos žodžiai skirstomi į keturis kirčiavimo tipus ndash kirčiuotes Koks žodis kuriam kirčiavimo tipui priklauso nurodoma žodynuose skaitmenimis broacutelis(1) moacuteteris (1) telefogravenas (2) prozagrave (2) gyacutevas (3) vanduotilde(3a ) renginỹs (3b) angagrave (4) nuoširdus (4) Žodžių kirčiuotės nustatomos remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko linksnių kirčiavimu (o jei žodis daugiskaitos neturi vienaskaitos įnagininku ir vietininku) žr schemą

ne galūnėje (1) ne galūnėje dgs N galūnėje (3) KIRTIS dgs G ne galūnėje (2) galūnėje dgs N galūnėje (4)

33 pav Kirčio šokinėjimo schema

Vardažodžių kirčiavimo esmę sudaro praktinės priešpaskutinio skiemens priegaidės ir daugiskaitos naudininko taisyklės kurios gali padėti įsimenant svarbiausius kirčiuočių dėsningumus žr lentelę

38 lentelė Praktinių taisyklių taikymas kirčiuočių dėsningumams įsiminti

Praktinės taisyklės

KIRČIUOTĖS

I II III IV

Priešpaskutinio skiemens

taisyklė

ndash

+

ndash

+

Daugiskaitos naudininko taisyklė

ndash

ndash

+

+

5

39 lentelė Pirmoji kirčiuotė

Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi tą patį kirčiuotą kamieno skiemenį Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

variaacutentas frograventas geltoacutenas mokestis variaacutento fronto geltono mokesčio variaacutentui frontui geltonam mokesčiui variaacutentą frontą geltoną mokestį variaacutentu frontu geltonu mokesčiu variaacutente fronte geltoname mokestyje variaacutente fronte geltonas mokesti

variaacutentai frontai geltoni mokesčiai variaacutentų frontų geltonų mokesčių variaacutentams frontams geltoniems mokesčiams variaacutentus frontus geltonus mokesčius variaacutentais frontais geltonais mokesčiais variaacutentuose frontuose geltonuose mokesčiuose variaacutentai frontai geltoni mokesčiai

Dažniau vartojamų lietuviškų kirčiuotų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aacuteitis -ė -ėjas -a -ėnas -ė -iena -yba -ybos -ybė -ynas -yna

giminaacuteitis vedėBjas kupiškėBnas naujiBena daugyBba dalyBbos vienyBbė knygyBnas lentyBna

-yacutetis-ė -(i)ausias -a -ėtas-a -ykštis-ė -igravengas -a -ytas-a -yvas -a -ojus

mažytis garsiausias skylėBtas pernykštis išmintigravengas akytas ankstyvas rytojus

-oacutekšnis -oacutenis-ė -ovė -(i)ūkštis -okas -otas-a -uistas-a -uotas -a

upokšnis ligonis bendrovė berniūkštis didokas spalvotas liguistas ginkluotas

Dažniau vartojamų lietuviškų nekirčiuotų priesagų vediniai -ana -(i)ava -estis

liekana painiava pyliava mokestis rūpestis

-ymas -uvienė -liava -inis

mąstymas Bal=čiuvienė rašliava rinkliava valstyacutebinis

-sena -tojas-a -ininkas

būBsena galvosena gydytojas mokslininkas

Dažniau vartojamų kirčiuotų priešdėlių vediniai ant- apy- at- ato- įX- igraveš-

an[spaudas apyacutevarta a[tgarsis atoacuteveiksmis įrankis igravešlaidos

nuacuteo- apyacute- peacuter- poacute- priacutee-

nuacuteolaida apyacutetikris permaina poacutegrindis priacuteevolė

priacuteeš- proacute- ugravež- užuacuteo- poacute- priacutee-

priacuteeškambaris proacutetarpis

ugraveždarbis užuacuteomazga poacutesėdis priacuteemonė

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių baigmenys -acija -ancija -anija -anika -ansas -antas -ė -antika -atija -ėja -ėjas -emija

koordina[cija arogancija litofabnija mechanika balansas gigantas laborantė romantika demokratija idėBja epopėBja chemija

-encija -enzija -erkas -ermis -erna -ernas -ertas -ervas -iežas -igravestika

konkurencija pretenzija fejerverkas epidermis cisterna koncernas ekspertas rezervas maniBežas migravestika

-kursas -logija -oidas -ė -omtas -onija -onsas -ordas -ortas -surdas -urka

konkursas mitologija celiulioidas ekspromtas agonija anonsas rekordas komfortas absurdas mazurka

Vietovardžiai ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso I kirčiuoteiEacute Grigraveškabūdis (1) Santariškės (1) Justigraveniškės (1)

Karbtena (1) Klai=pėda (1) Lai=žuva (1) LamZpėdžiai (1) Leipalingis (1) Maišiagala (1) Me=dininkai (1) Migravetuva (1) Nedzigravengė (1) Preila (1) Pir=čiupiai (1) Subartonys (1) Šal=čininkai (1) Šigraveluva 1) Valakupiai (1) Varduva (1) Verkiai(1) Vigravelnia (1) Vigravelnius (1)

Matatildevimas valPdymas siūlas priacuteemonė klaBusimas

medžiaga progravecentas provigravencija moteris naujiBena plentas plotas rakursas spąstai tigraveltas proporcija proporcigravengas rūBšis yda kaina lėBšos oda proga būBklė teisė nervas štormas voltas delta figraverma

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 2: kirciavimo_lenteles

2

34 lentelė Kirčiuotas skiemuo kirtis ir priegaidė

Vieno žodžio skiemens išryškinimas kitų atžvilgiu yra kirčiuotas skiemuo TRUMPAS

kirčiuotas skiemuo yra tas kurio pagrindą sudaro trumpasis balsis

ILGAS kirčiuotas skiemuo yra tas kurio pagrindą sudaro ilgasis balsis dvibalsis ar mišrusis dvigarsis

Balsis

Tvirtapradė priegaidė (Pabrėžiama staigiai krintanti skiemens pagrindo pradžia)

Žymima dešininiu ir kairiniu kirčio vietos ženklu

Skiemens pagrindas

Tvirtagalė priegaidė (Pabrėžama laipsniškai

kylanti skiemens pagrindo pabaiga)

Žymima riestiniu kirčio vietos ženklu ~

Kagraved ragravesti

agravetneša pažanga rūdagrave knygagrave

agrave

drėgnas dyacutezelis voacutekas rugpjūtis ąžuolas bręsti įrankis skųsti laacuteisvė spaacuteusdinti leacuteisti žiacuteedas juacuteodas baacuteltas aacutemžius laacutengas kaacutertis keacutelti seacutemti leacutenkas geacuterti tigraveltas kigravemti pigraventi vigraverti kugravelti stugravemti sekugravendė vidugraveržiemis zugraveiti

ė y o ū ą ę į ų ai au ei ie uo al am an ar el em en er il im in ir ul um un ur ui

drėgmėP derinỹs sotildedas rūPkas rąPstas skęPsti lį=sti siųPsti laĩdas spaũdas kreipti sniẽgas Skuotildedas bal=sas kamPštis lantildekas varPžtas pel=nas lemPti lentildektis verPstis vil=kti kimPšti gintildeti kirtis pulPkas kumštis skuntildedas vidurPkis išpuĩkti

Genai begravet

kompleksas vegravežti aukštegravesnis

egrave

Vigravesas trejigrave

rigravezika tarigravefas angligraves igraveštekliai sugertigraves

igrave

Jautrumas

degugraves sugertugravevas ugraveždaras inžinieriugraves (Gl) dugrave

ugrave

Telefogravenas

ogravemas jonas technologravegas atogravemas

ograve

35 lentelė Žodžio galo kirčiavimas Ilgasis kirčiuotas skiemuo žodžio gale paprastai turi tvirtagalę priegaidę pvz tolỹn daũg

traukinỹs katė aukščiaũ namotilde niekadotildes ar beĩ žmogaũ laũkshellip Veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asmuo (jeigu jis turi ilgą kirčiuotą skiemenį) taip pat visada

paklūsta žodžio galo taisyklei pvz leacuteisti leacuteisiu leacuteisi ndash leĩs laacuteukti laacuteukiu laacuteuki ndash laũks gugraveiti gugraveisiu gugraveisi ndash guĩs

ĮSIDĖMĖTI TVIRTAPRADĘ PRIEGAIDĘ TURI

Pavyzdžiai TVIRTAPRADĘ PRIEGAIDĘ TURI

Pavyzdžiai

1) naudininko formos jiacuteems saacuteu mokiniaacutems maacuten aukštoacutems tokioacutems

3) sutrumpėjusios bendraties formos jei nesutrumpėjusių formų priegaidė yra tvirtapradė

laacuteukt (laacuteukti) griūt (griūti) rašyacutet (rašyacuteti) veacutert (veacuterti)

2) liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai padaryti iš bendraties kuri priešpaskutiniame skiemenyje turi tvirtapradę priegaidę

nelaacuteuk (laacuteukti) išleacuteisk (leacuteisti) rašyacutek (rašyacuteti kartoacutek (kartoacuteti siūk (siūti)

4) kai kurie nekaitomi prieveiksmiai dalelytės jungtukai

jeacutei(gu) visaacutei gaacutel anoacutet beveacuteik lyacuteg pusiaacuteu rytoacutej joacuteg tiesioacuteg užuacuteot kiacuteek daacuter rudenioacutep vakaroacutep noacuters hellip

3

4

3

2

1

Ž O D I S

31 pav Skiemenų žymėjimo schema

36 lentelė Priešpaskutinio skiemens kirčiavimas

Jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas jo kirtis tam

tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę Pagal šią taisyklę kirtis nušoka į tokias galūnes

1) mot gim vienaskaitos vardininko galūnę ndashagrave

Rankagrave(ranką) lentagrave (lentildetą) Ventagrave (Ventildetą) Margaritagrave (Margarigravetą) agentūragrave (agentūPrą)

3) vienaskaitos įnagininko galūnes -agrave -egrave -ugrave

Su lenta (lentą) su antru (antildetras) su Margarita (Margarigravetą) su raktu (raZktą) su upe (upę)

2) daugiskaitos galininko galūnes

Raktugraves (ratildektas) kitugraves (kigravetas) inžinieriugraves (inžiniẽrius) bufetugraves (bufegravetas)

4) vns vietininko galūnę -egrave (jei vardininke galūnė -as)

Kabinete (kabinetas) krašte (kra[štas) Skuode (Skuodas) bate (batas) bufete (bufetas)

5) veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmens galūnes

Lekiugrave lekigrave ndashlẽkia lėkiaũ lėkeĩ ndashlėPkė

37 lentelė Bendraties ir išvestinių formų kirčiavimas

Priešpaskutinio skiemens taisyklė tinka ir bendraties priegaidei nustatyti Jei būtojo kartinio laiko III asmens skiemuo ilgas ir tvirtagalis tai bendraties šaknyje bus taip pat tvirtagalė priegaidė pvz lė(kti ndash lė(kė lėkiaũ lėkeĩ

Jeigu asmenuojant veiksmažodį nustatoma kad priešpaskutinis būtojo kart laiko formos skiemuo yra tvirtapradis tai tvirtapradę priegaidę turės ir veiksmažodžio bendratis bėKgti ndash bėKgo bėKgau bėKgai

Visados tvirtapradės kirčiuotos bendraties priesagos -eacutenti -igraventi -ėXti -yacuteti -oacuteti -uacuteoti

Pagrindinės formos

Išvestinės formos (jos išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę)

ręsdavo ręsdavęs ręsdavus Ręsti ręsiantis ręsimas ręsiant ręstų ręsk ręstas ręsdamas Renčia renčiantis renčiamas renčiant Rentė rentęs rentus

4

I II III IV Dgs

N cupcupcupcup ~ cupcupcupcup cupcupcupcup cupcupcupcup

Dgs

G

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

32 pav Vardažodžių kirčiuotės

Visi linksniuojamieji lietuvių kalbos žodžiai skirstomi į keturis kirčiavimo tipus ndash kirčiuotes Koks žodis kuriam kirčiavimo tipui priklauso nurodoma žodynuose skaitmenimis broacutelis(1) moacuteteris (1) telefogravenas (2) prozagrave (2) gyacutevas (3) vanduotilde(3a ) renginỹs (3b) angagrave (4) nuoširdus (4) Žodžių kirčiuotės nustatomos remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko linksnių kirčiavimu (o jei žodis daugiskaitos neturi vienaskaitos įnagininku ir vietininku) žr schemą

ne galūnėje (1) ne galūnėje dgs N galūnėje (3) KIRTIS dgs G ne galūnėje (2) galūnėje dgs N galūnėje (4)

33 pav Kirčio šokinėjimo schema

Vardažodžių kirčiavimo esmę sudaro praktinės priešpaskutinio skiemens priegaidės ir daugiskaitos naudininko taisyklės kurios gali padėti įsimenant svarbiausius kirčiuočių dėsningumus žr lentelę

38 lentelė Praktinių taisyklių taikymas kirčiuočių dėsningumams įsiminti

Praktinės taisyklės

KIRČIUOTĖS

I II III IV

Priešpaskutinio skiemens

taisyklė

ndash

+

ndash

+

Daugiskaitos naudininko taisyklė

ndash

ndash

+

+

5

39 lentelė Pirmoji kirčiuotė

Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi tą patį kirčiuotą kamieno skiemenį Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

variaacutentas frograventas geltoacutenas mokestis variaacutento fronto geltono mokesčio variaacutentui frontui geltonam mokesčiui variaacutentą frontą geltoną mokestį variaacutentu frontu geltonu mokesčiu variaacutente fronte geltoname mokestyje variaacutente fronte geltonas mokesti

variaacutentai frontai geltoni mokesčiai variaacutentų frontų geltonų mokesčių variaacutentams frontams geltoniems mokesčiams variaacutentus frontus geltonus mokesčius variaacutentais frontais geltonais mokesčiais variaacutentuose frontuose geltonuose mokesčiuose variaacutentai frontai geltoni mokesčiai

Dažniau vartojamų lietuviškų kirčiuotų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aacuteitis -ė -ėjas -a -ėnas -ė -iena -yba -ybos -ybė -ynas -yna

giminaacuteitis vedėBjas kupiškėBnas naujiBena daugyBba dalyBbos vienyBbė knygyBnas lentyBna

-yacutetis-ė -(i)ausias -a -ėtas-a -ykštis-ė -igravengas -a -ytas-a -yvas -a -ojus

mažytis garsiausias skylėBtas pernykštis išmintigravengas akytas ankstyvas rytojus

-oacutekšnis -oacutenis-ė -ovė -(i)ūkštis -okas -otas-a -uistas-a -uotas -a

upokšnis ligonis bendrovė berniūkštis didokas spalvotas liguistas ginkluotas

Dažniau vartojamų lietuviškų nekirčiuotų priesagų vediniai -ana -(i)ava -estis

liekana painiava pyliava mokestis rūpestis

-ymas -uvienė -liava -inis

mąstymas Bal=čiuvienė rašliava rinkliava valstyacutebinis

-sena -tojas-a -ininkas

būBsena galvosena gydytojas mokslininkas

Dažniau vartojamų kirčiuotų priešdėlių vediniai ant- apy- at- ato- įX- igraveš-

an[spaudas apyacutevarta a[tgarsis atoacuteveiksmis įrankis igravešlaidos

nuacuteo- apyacute- peacuter- poacute- priacutee-

nuacuteolaida apyacutetikris permaina poacutegrindis priacuteevolė

priacuteeš- proacute- ugravež- užuacuteo- poacute- priacutee-

priacuteeškambaris proacutetarpis

ugraveždarbis užuacuteomazga poacutesėdis priacuteemonė

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių baigmenys -acija -ancija -anija -anika -ansas -antas -ė -antika -atija -ėja -ėjas -emija

koordina[cija arogancija litofabnija mechanika balansas gigantas laborantė romantika demokratija idėBja epopėBja chemija

-encija -enzija -erkas -ermis -erna -ernas -ertas -ervas -iežas -igravestika

konkurencija pretenzija fejerverkas epidermis cisterna koncernas ekspertas rezervas maniBežas migravestika

-kursas -logija -oidas -ė -omtas -onija -onsas -ordas -ortas -surdas -urka

konkursas mitologija celiulioidas ekspromtas agonija anonsas rekordas komfortas absurdas mazurka

Vietovardžiai ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso I kirčiuoteiEacute Grigraveškabūdis (1) Santariškės (1) Justigraveniškės (1)

Karbtena (1) Klai=pėda (1) Lai=žuva (1) LamZpėdžiai (1) Leipalingis (1) Maišiagala (1) Me=dininkai (1) Migravetuva (1) Nedzigravengė (1) Preila (1) Pir=čiupiai (1) Subartonys (1) Šal=čininkai (1) Šigraveluva 1) Valakupiai (1) Varduva (1) Verkiai(1) Vigravelnia (1) Vigravelnius (1)

Matatildevimas valPdymas siūlas priacuteemonė klaBusimas

medžiaga progravecentas provigravencija moteris naujiBena plentas plotas rakursas spąstai tigraveltas proporcija proporcigravengas rūBšis yda kaina lėBšos oda proga būBklė teisė nervas štormas voltas delta figraverma

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 3: kirciavimo_lenteles

3

4

3

2

1

Ž O D I S

31 pav Skiemenų žymėjimo schema

36 lentelė Priešpaskutinio skiemens kirčiavimas

Jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas jo kirtis tam

tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę Pagal šią taisyklę kirtis nušoka į tokias galūnes

1) mot gim vienaskaitos vardininko galūnę ndashagrave

Rankagrave(ranką) lentagrave (lentildetą) Ventagrave (Ventildetą) Margaritagrave (Margarigravetą) agentūragrave (agentūPrą)

3) vienaskaitos įnagininko galūnes -agrave -egrave -ugrave

Su lenta (lentą) su antru (antildetras) su Margarita (Margarigravetą) su raktu (raZktą) su upe (upę)

2) daugiskaitos galininko galūnes

Raktugraves (ratildektas) kitugraves (kigravetas) inžinieriugraves (inžiniẽrius) bufetugraves (bufegravetas)

4) vns vietininko galūnę -egrave (jei vardininke galūnė -as)

Kabinete (kabinetas) krašte (kra[štas) Skuode (Skuodas) bate (batas) bufete (bufetas)

5) veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmens galūnes

Lekiugrave lekigrave ndashlẽkia lėkiaũ lėkeĩ ndashlėPkė

37 lentelė Bendraties ir išvestinių formų kirčiavimas

Priešpaskutinio skiemens taisyklė tinka ir bendraties priegaidei nustatyti Jei būtojo kartinio laiko III asmens skiemuo ilgas ir tvirtagalis tai bendraties šaknyje bus taip pat tvirtagalė priegaidė pvz lė(kti ndash lė(kė lėkiaũ lėkeĩ

Jeigu asmenuojant veiksmažodį nustatoma kad priešpaskutinis būtojo kart laiko formos skiemuo yra tvirtapradis tai tvirtapradę priegaidę turės ir veiksmažodžio bendratis bėKgti ndash bėKgo bėKgau bėKgai

Visados tvirtapradės kirčiuotos bendraties priesagos -eacutenti -igraventi -ėXti -yacuteti -oacuteti -uacuteoti

Pagrindinės formos

Išvestinės formos (jos išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę)

ręsdavo ręsdavęs ręsdavus Ręsti ręsiantis ręsimas ręsiant ręstų ręsk ręstas ręsdamas Renčia renčiantis renčiamas renčiant Rentė rentęs rentus

4

I II III IV Dgs

N cupcupcupcup ~ cupcupcupcup cupcupcupcup cupcupcupcup

Dgs

G

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

32 pav Vardažodžių kirčiuotės

Visi linksniuojamieji lietuvių kalbos žodžiai skirstomi į keturis kirčiavimo tipus ndash kirčiuotes Koks žodis kuriam kirčiavimo tipui priklauso nurodoma žodynuose skaitmenimis broacutelis(1) moacuteteris (1) telefogravenas (2) prozagrave (2) gyacutevas (3) vanduotilde(3a ) renginỹs (3b) angagrave (4) nuoširdus (4) Žodžių kirčiuotės nustatomos remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko linksnių kirčiavimu (o jei žodis daugiskaitos neturi vienaskaitos įnagininku ir vietininku) žr schemą

ne galūnėje (1) ne galūnėje dgs N galūnėje (3) KIRTIS dgs G ne galūnėje (2) galūnėje dgs N galūnėje (4)

33 pav Kirčio šokinėjimo schema

Vardažodžių kirčiavimo esmę sudaro praktinės priešpaskutinio skiemens priegaidės ir daugiskaitos naudininko taisyklės kurios gali padėti įsimenant svarbiausius kirčiuočių dėsningumus žr lentelę

38 lentelė Praktinių taisyklių taikymas kirčiuočių dėsningumams įsiminti

Praktinės taisyklės

KIRČIUOTĖS

I II III IV

Priešpaskutinio skiemens

taisyklė

ndash

+

ndash

+

Daugiskaitos naudininko taisyklė

ndash

ndash

+

+

5

39 lentelė Pirmoji kirčiuotė

Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi tą patį kirčiuotą kamieno skiemenį Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

variaacutentas frograventas geltoacutenas mokestis variaacutento fronto geltono mokesčio variaacutentui frontui geltonam mokesčiui variaacutentą frontą geltoną mokestį variaacutentu frontu geltonu mokesčiu variaacutente fronte geltoname mokestyje variaacutente fronte geltonas mokesti

variaacutentai frontai geltoni mokesčiai variaacutentų frontų geltonų mokesčių variaacutentams frontams geltoniems mokesčiams variaacutentus frontus geltonus mokesčius variaacutentais frontais geltonais mokesčiais variaacutentuose frontuose geltonuose mokesčiuose variaacutentai frontai geltoni mokesčiai

Dažniau vartojamų lietuviškų kirčiuotų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aacuteitis -ė -ėjas -a -ėnas -ė -iena -yba -ybos -ybė -ynas -yna

giminaacuteitis vedėBjas kupiškėBnas naujiBena daugyBba dalyBbos vienyBbė knygyBnas lentyBna

-yacutetis-ė -(i)ausias -a -ėtas-a -ykštis-ė -igravengas -a -ytas-a -yvas -a -ojus

mažytis garsiausias skylėBtas pernykštis išmintigravengas akytas ankstyvas rytojus

-oacutekšnis -oacutenis-ė -ovė -(i)ūkštis -okas -otas-a -uistas-a -uotas -a

upokšnis ligonis bendrovė berniūkštis didokas spalvotas liguistas ginkluotas

Dažniau vartojamų lietuviškų nekirčiuotų priesagų vediniai -ana -(i)ava -estis

liekana painiava pyliava mokestis rūpestis

-ymas -uvienė -liava -inis

mąstymas Bal=čiuvienė rašliava rinkliava valstyacutebinis

-sena -tojas-a -ininkas

būBsena galvosena gydytojas mokslininkas

Dažniau vartojamų kirčiuotų priešdėlių vediniai ant- apy- at- ato- įX- igraveš-

an[spaudas apyacutevarta a[tgarsis atoacuteveiksmis įrankis igravešlaidos

nuacuteo- apyacute- peacuter- poacute- priacutee-

nuacuteolaida apyacutetikris permaina poacutegrindis priacuteevolė

priacuteeš- proacute- ugravež- užuacuteo- poacute- priacutee-

priacuteeškambaris proacutetarpis

ugraveždarbis užuacuteomazga poacutesėdis priacuteemonė

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių baigmenys -acija -ancija -anija -anika -ansas -antas -ė -antika -atija -ėja -ėjas -emija

koordina[cija arogancija litofabnija mechanika balansas gigantas laborantė romantika demokratija idėBja epopėBja chemija

-encija -enzija -erkas -ermis -erna -ernas -ertas -ervas -iežas -igravestika

konkurencija pretenzija fejerverkas epidermis cisterna koncernas ekspertas rezervas maniBežas migravestika

-kursas -logija -oidas -ė -omtas -onija -onsas -ordas -ortas -surdas -urka

konkursas mitologija celiulioidas ekspromtas agonija anonsas rekordas komfortas absurdas mazurka

Vietovardžiai ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso I kirčiuoteiEacute Grigraveškabūdis (1) Santariškės (1) Justigraveniškės (1)

Karbtena (1) Klai=pėda (1) Lai=žuva (1) LamZpėdžiai (1) Leipalingis (1) Maišiagala (1) Me=dininkai (1) Migravetuva (1) Nedzigravengė (1) Preila (1) Pir=čiupiai (1) Subartonys (1) Šal=čininkai (1) Šigraveluva 1) Valakupiai (1) Varduva (1) Verkiai(1) Vigravelnia (1) Vigravelnius (1)

Matatildevimas valPdymas siūlas priacuteemonė klaBusimas

medžiaga progravecentas provigravencija moteris naujiBena plentas plotas rakursas spąstai tigraveltas proporcija proporcigravengas rūBšis yda kaina lėBšos oda proga būBklė teisė nervas štormas voltas delta figraverma

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 4: kirciavimo_lenteles

4

I II III IV Dgs

N cupcupcupcup ~ cupcupcupcup cupcupcupcup cupcupcupcup

Dgs

G

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

cupcupcupcup

32 pav Vardažodžių kirčiuotės

Visi linksniuojamieji lietuvių kalbos žodžiai skirstomi į keturis kirčiavimo tipus ndash kirčiuotes Koks žodis kuriam kirčiavimo tipui priklauso nurodoma žodynuose skaitmenimis broacutelis(1) moacuteteris (1) telefogravenas (2) prozagrave (2) gyacutevas (3) vanduotilde(3a ) renginỹs (3b) angagrave (4) nuoširdus (4) Žodžių kirčiuotės nustatomos remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko linksnių kirčiavimu (o jei žodis daugiskaitos neturi vienaskaitos įnagininku ir vietininku) žr schemą

ne galūnėje (1) ne galūnėje dgs N galūnėje (3) KIRTIS dgs G ne galūnėje (2) galūnėje dgs N galūnėje (4)

33 pav Kirčio šokinėjimo schema

Vardažodžių kirčiavimo esmę sudaro praktinės priešpaskutinio skiemens priegaidės ir daugiskaitos naudininko taisyklės kurios gali padėti įsimenant svarbiausius kirčiuočių dėsningumus žr lentelę

38 lentelė Praktinių taisyklių taikymas kirčiuočių dėsningumams įsiminti

Praktinės taisyklės

KIRČIUOTĖS

I II III IV

Priešpaskutinio skiemens

taisyklė

ndash

+

ndash

+

Daugiskaitos naudininko taisyklė

ndash

ndash

+

+

5

39 lentelė Pirmoji kirčiuotė

Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi tą patį kirčiuotą kamieno skiemenį Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

variaacutentas frograventas geltoacutenas mokestis variaacutento fronto geltono mokesčio variaacutentui frontui geltonam mokesčiui variaacutentą frontą geltoną mokestį variaacutentu frontu geltonu mokesčiu variaacutente fronte geltoname mokestyje variaacutente fronte geltonas mokesti

variaacutentai frontai geltoni mokesčiai variaacutentų frontų geltonų mokesčių variaacutentams frontams geltoniems mokesčiams variaacutentus frontus geltonus mokesčius variaacutentais frontais geltonais mokesčiais variaacutentuose frontuose geltonuose mokesčiuose variaacutentai frontai geltoni mokesčiai

Dažniau vartojamų lietuviškų kirčiuotų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aacuteitis -ė -ėjas -a -ėnas -ė -iena -yba -ybos -ybė -ynas -yna

giminaacuteitis vedėBjas kupiškėBnas naujiBena daugyBba dalyBbos vienyBbė knygyBnas lentyBna

-yacutetis-ė -(i)ausias -a -ėtas-a -ykštis-ė -igravengas -a -ytas-a -yvas -a -ojus

mažytis garsiausias skylėBtas pernykštis išmintigravengas akytas ankstyvas rytojus

-oacutekšnis -oacutenis-ė -ovė -(i)ūkštis -okas -otas-a -uistas-a -uotas -a

upokšnis ligonis bendrovė berniūkštis didokas spalvotas liguistas ginkluotas

Dažniau vartojamų lietuviškų nekirčiuotų priesagų vediniai -ana -(i)ava -estis

liekana painiava pyliava mokestis rūpestis

-ymas -uvienė -liava -inis

mąstymas Bal=čiuvienė rašliava rinkliava valstyacutebinis

-sena -tojas-a -ininkas

būBsena galvosena gydytojas mokslininkas

Dažniau vartojamų kirčiuotų priešdėlių vediniai ant- apy- at- ato- įX- igraveš-

an[spaudas apyacutevarta a[tgarsis atoacuteveiksmis įrankis igravešlaidos

nuacuteo- apyacute- peacuter- poacute- priacutee-

nuacuteolaida apyacutetikris permaina poacutegrindis priacuteevolė

priacuteeš- proacute- ugravež- užuacuteo- poacute- priacutee-

priacuteeškambaris proacutetarpis

ugraveždarbis užuacuteomazga poacutesėdis priacuteemonė

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių baigmenys -acija -ancija -anija -anika -ansas -antas -ė -antika -atija -ėja -ėjas -emija

koordina[cija arogancija litofabnija mechanika balansas gigantas laborantė romantika demokratija idėBja epopėBja chemija

-encija -enzija -erkas -ermis -erna -ernas -ertas -ervas -iežas -igravestika

konkurencija pretenzija fejerverkas epidermis cisterna koncernas ekspertas rezervas maniBežas migravestika

-kursas -logija -oidas -ė -omtas -onija -onsas -ordas -ortas -surdas -urka

konkursas mitologija celiulioidas ekspromtas agonija anonsas rekordas komfortas absurdas mazurka

Vietovardžiai ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso I kirčiuoteiEacute Grigraveškabūdis (1) Santariškės (1) Justigraveniškės (1)

Karbtena (1) Klai=pėda (1) Lai=žuva (1) LamZpėdžiai (1) Leipalingis (1) Maišiagala (1) Me=dininkai (1) Migravetuva (1) Nedzigravengė (1) Preila (1) Pir=čiupiai (1) Subartonys (1) Šal=čininkai (1) Šigraveluva 1) Valakupiai (1) Varduva (1) Verkiai(1) Vigravelnia (1) Vigravelnius (1)

Matatildevimas valPdymas siūlas priacuteemonė klaBusimas

medžiaga progravecentas provigravencija moteris naujiBena plentas plotas rakursas spąstai tigraveltas proporcija proporcigravengas rūBšis yda kaina lėBšos oda proga būBklė teisė nervas štormas voltas delta figraverma

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 5: kirciavimo_lenteles

5

39 lentelė Pirmoji kirčiuotė

Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi tą patį kirčiuotą kamieno skiemenį Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

variaacutentas frograventas geltoacutenas mokestis variaacutento fronto geltono mokesčio variaacutentui frontui geltonam mokesčiui variaacutentą frontą geltoną mokestį variaacutentu frontu geltonu mokesčiu variaacutente fronte geltoname mokestyje variaacutente fronte geltonas mokesti

variaacutentai frontai geltoni mokesčiai variaacutentų frontų geltonų mokesčių variaacutentams frontams geltoniems mokesčiams variaacutentus frontus geltonus mokesčius variaacutentais frontais geltonais mokesčiais variaacutentuose frontuose geltonuose mokesčiuose variaacutentai frontai geltoni mokesčiai

Dažniau vartojamų lietuviškų kirčiuotų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aacuteitis -ė -ėjas -a -ėnas -ė -iena -yba -ybos -ybė -ynas -yna

giminaacuteitis vedėBjas kupiškėBnas naujiBena daugyBba dalyBbos vienyBbė knygyBnas lentyBna

-yacutetis-ė -(i)ausias -a -ėtas-a -ykštis-ė -igravengas -a -ytas-a -yvas -a -ojus

mažytis garsiausias skylėBtas pernykštis išmintigravengas akytas ankstyvas rytojus

-oacutekšnis -oacutenis-ė -ovė -(i)ūkštis -okas -otas-a -uistas-a -uotas -a

upokšnis ligonis bendrovė berniūkštis didokas spalvotas liguistas ginkluotas

Dažniau vartojamų lietuviškų nekirčiuotų priesagų vediniai -ana -(i)ava -estis

liekana painiava pyliava mokestis rūpestis

-ymas -uvienė -liava -inis

mąstymas Bal=čiuvienė rašliava rinkliava valstyacutebinis

-sena -tojas-a -ininkas

būBsena galvosena gydytojas mokslininkas

Dažniau vartojamų kirčiuotų priešdėlių vediniai ant- apy- at- ato- įX- igraveš-

an[spaudas apyacutevarta a[tgarsis atoacuteveiksmis įrankis igravešlaidos

nuacuteo- apyacute- peacuter- poacute- priacutee-

nuacuteolaida apyacutetikris permaina poacutegrindis priacuteevolė

priacuteeš- proacute- ugravež- užuacuteo- poacute- priacutee-

priacuteeškambaris proacutetarpis

ugraveždarbis užuacuteomazga poacutesėdis priacuteemonė

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių baigmenys -acija -ancija -anija -anika -ansas -antas -ė -antika -atija -ėja -ėjas -emija

koordina[cija arogancija litofabnija mechanika balansas gigantas laborantė romantika demokratija idėBja epopėBja chemija

-encija -enzija -erkas -ermis -erna -ernas -ertas -ervas -iežas -igravestika

konkurencija pretenzija fejerverkas epidermis cisterna koncernas ekspertas rezervas maniBežas migravestika

-kursas -logija -oidas -ė -omtas -onija -onsas -ordas -ortas -surdas -urka

konkursas mitologija celiulioidas ekspromtas agonija anonsas rekordas komfortas absurdas mazurka

Vietovardžiai ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso I kirčiuoteiEacute Grigraveškabūdis (1) Santariškės (1) Justigraveniškės (1)

Karbtena (1) Klai=pėda (1) Lai=žuva (1) LamZpėdžiai (1) Leipalingis (1) Maišiagala (1) Me=dininkai (1) Migravetuva (1) Nedzigravengė (1) Preila (1) Pir=čiupiai (1) Subartonys (1) Šal=čininkai (1) Šigraveluva 1) Valakupiai (1) Varduva (1) Verkiai(1) Vigravelnia (1) Vigravelnius (1)

Matatildevimas valPdymas siūlas priacuteemonė klaBusimas

medžiaga progravecentas provigravencija moteris naujiBena plentas plotas rakursas spąstai tigraveltas proporcija proporcigravengas rūBšis yda kaina lėBšos oda proga būBklė teisė nervas štormas voltas delta figraverma

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 6: kirciavimo_lenteles

6

310 lentelė Antroji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį o galininke ndash

galūnę Priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas

Linksnis Vienaskaita Daugiskaita V K N G Įn Vt Š

raštas fakultetas knyga sfera varigraveklis rašto fakulteto knygos sfegraveros varigraveklio raštui fakultetui knygai sfegraverai varigravekliui raštą fakultetą knygą sfegraverą varigraveklį raštu fakultetu knyga sfera varikliu rašte fakultete knygoje sfegraveroje varigraveklyje rašte fakultete knyga sfegravera varigravekli

raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai raštų fakultetų knygų sfegraverų varigraveklių raštams fakultetams knygoms sfegraveroms varigravekliams raštus fakultetus knygas sferas variklius raštais fakultetais knygomis sfegraveromis varigravekliais raštuose fakultetuose knygose sfegraverose varigravekliuose raštai fakultetai knygos sfegraveros varigravekliai

Dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

-aĩnė -alė -atvė -elis ėlis(-ė) -ėsis -ietis -ė -ienis -igravenis -igravemas

jėgaĩnė detalė pilnatvė blokelis lentynė=lė griuvė=sis valstietis daugiasienis plienigravenis pjovigravemas

-ỹklė -ykla -ỹnė -ỹlis-ė -ỹstė -otildekas-ė -otildeklis -ė -otildenė -otildetis

rodyklė valykla tėvynė mažylis jaunystė pirmokas vijoklis abejonė ąsotis

-otildetė -otildevas -ė -uotildeklis -uotildeklė -uotildelis -ė -uotildelė -tỹnės -tuvas -tuvė -utigravenis -ukas

plėtotė žiūrovas lituoklis -ė jaunuolis -ė barškuolė eitynės drožtuvas galutigravenis -ė plaktukas

Dažniau vartojami žodžiai su tarptautiniais baigmenimis -adagrave -akas -alas -alė -ama -anas -ė -asas -atildetas -atildetė -atildezė -atildežas -busas -ėpjus -eka -ektas -elė -elis -ėplė -ema -enas -entildetas -eras -esas -estas -estras -etas -etė -ezė -fonas -gratildefas

olimpiada maniakas metalas spiralė pižama uraganas profanė ananasas aparatildetas koordinatildetė ekstatildezė bagatildežas autobusas licėPjus biblioteka aspektas paralelė parabelis cikadėPlė teorema polietilenas argumentildetas amperas interesas protestas semestras biudžetas estafegravetė hipotezė telefogravenas telegrafas

-gramas -grama igravedė(s) -iẽjus -iẽrius -ė -ieta -ija -igraveksas -igraveklis -igravelas -igravelė -igravelis -igravenas -igravenė -yra -ỹras -igravestas -ė -igravestras -ė -igravešas -igravetas -yva -ỹvas -igravezė -igravezas -igravezmas -ỹžius -logas -ė -matildenas -ė -metras -oda -odas -olas

kilogramas diagrama piramigravedė cefeigravedės muziejus inžinierius -ė karieta Elžbieta inteligentija afigraveksas kėligraveklis Achigravelas tonzigravelė kadrigravelis benzigravenas bagažigravenė rapyra turnyras mašinigravestas magigravestras -ė fetigravešas apetigravetas direktyva aktyvas ekspertigravezė devigravezas centraligravezmas Paryžius technologas romanas ampermetras komoda epizodas kardino=las

-ogravejus -olis -omas -oma -ona -(i)onas -(i)onas -onai -opas -oras -orius (-ė) -osas -ostas -otas -ozas -ozė -skopas -statas -tekstas -tudė -ugravemas -uktas -ula -ulis -ūnas -uotė -ūra - - (i)ūras -utas -utė -ūzas

herojus colis atomasaksioma madona balkonas tironas-jogravenai kiklopas minoras sekretorius chaosas kompostas banknotas virtuozas kineskopas hidrostatas pretekstas amplitudė atsparumas produktas statula patrulis taifū=nas liniuotė agentūra bordiū=ras liliputas kajutė prancū=zas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso II kirčiuotei Daugai (2) Kabeliai (2) Klangiai (2) Kirtigravemai (2) Kratildežiai (2) Tratildekai (2) Valkinintildekai (2) VarPniai (2) Žatildesliai (2) Grū=tas (2)

Dumblas sverZtas žvyZras alPksnis auZkštis bloZgis bū=vis guolis kiekis

lūPžis sỹkis skỹstis skląPstis smūPgis stotildevis šūPkis totildelis plyta plotildekštė puotildedžius skỹrius fatildektas cechas nafta stepė trasa sistemagrave elementas paviršius procesas būPdas signalas greĩtis temperatūra automobigravelis parametras rezultatas metodas tyrigravemas masė dydis slėPgis

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 7: kirciavimo_lenteles

7

3 11 lentelė Trečioji kirčiuotė

Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę o dgs galininke kirčiuotą kamieną Jeigu yra kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tai jis turi tvirtapradę priegaidę

Links-niai

DVISKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

reikšmė= jokia balta oras gyvas reikšmė=s jokios baltos oro gyvo reikšmei jokiai baltai orui gyvam reikšmę jokią baltą orą gyvą reikšme jokia balta oru gyvu reikšmėje jokioje baltoje ore gyvame reikšme jokia balta ore gyvas

reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave reikšmių jokių baltų orų gyvų reikšmėBms jokioms baltoms orams gyviBems reikšmes jokias baltas orus gyvus reikšmėmigraves jokiomigraves baltomigraves orai=s gyvai=s reikšmėse jokiose baltose oruose gyvuose reikšmės jokios baltos orai= gyvigrave

DAUGIASKIEMENIŲ KAITOMŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS Links-niai

Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita 3ordf 34ordf

V K N G Įn Vt Š

įBkratas dovana įBkrato dovanos įBkratui dovanai įBkratą dovaną įBkratu dovana įkrate dovanoje įBkrate dovana

įkratai= dovanos įkratų dovanų įkratams dovanoms įBkratus dovanas įkratai=s dovanomigraves įkratuose dovanose įkratai= dovanos

įžulnuma įrenginys įBžulnumotildes įBrenginio įBžulnumai įBrenginiui įBžulnumą įBrenginį įBžulnuma įBrenginiu įžulnumoje įrenginyje įBžulnuma įrenginy

įBžulnumos įrenginiai= įžulnumų įrenginių įžulnumoms įrenginiams įBžulnumas įBrenginius įžulnumomigraves įrenginiai=s įžulnumose įrenginiuose įBžulnumos įrenginiai=

3b 34 b V K N G Įn Vt Š

atranka darinys atrankos darinio atrankai dariniui atranką darinį atranka dariniu atrankoje darinyje atranka darinys

atrankos dariniai= atrankų darinių atrankoms dariniams atrankas darinius atrankomigraves dariniai=s atrankose dariniuose atrankos dariniai=

uždavinys iškiluma uždavinio iškilumos uždaviniui igraveškilumai uždavinį igraveškilumą uždaviniu igraveškiluma uždavinyje iškilumoje uždaviny igraveškiluma

uždaviniai= igraveškilumos uždavinių iškilumų uždaviniams iškilumoms uždavinius igraveškilumas uždaviniai=s iškilumomigraves uždaviniuose iškilumose uždaviniai= igraveškilumos

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai

3ordf -ana -(i)ava -ėlė -ena -erė -inė -inys -ulys -uma -uonigraves

dovana velniava dilgėlė= ožkena voverė= giltinė= brėžiny=s troškuly=s kietuma ėduonigraves

-uvė -alas -alai -eklas -enos -yklas -ilas -ymas -utas 3b -alys -astigraves -atigraves

rietuvė augalas riebalai= audeklas žandenos vystyklas dobilas baltymas riBešutas šakalys bjaurastigraves bendratigraves

-ėlė -erė -esys -iniai -inys -mena -ulys -uma -uonigraves -urys -uva -alas

kirmėlė meškerė= judesy=s akiniai= dariny=s didmena ryšulys dauguma geluonigraves sūkury=s sietuva niekalas

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso III kirčiuotei Eacute Anykščiai (3) Dotnuva (3ordf) Dubingiai (3b) Gar=dinas(3b) Jonava (3b) Jurbarkas (3ordf) Kernavė= (3b) Krekenava (34ordf) Neringa (3b) Telšiai= (3) Šatrija (3b) Šigravervintos (3ordf) Žuvintas (3b)

Įrenginys (34a) duomuo vanduo atskiras (3b) čiaupas daigas darbas gruodas oras pėBdas riBešas skruostas sprandas urvas vokas ženklas nauda reikšmė= šlovė= versmė= lemtigraves rūgštigraves viltigraves lietus sūnus taiga da=ktaras (3b) fa=brikas (3b) lubinas (3b) stigravemulas 3b brėžinỹs (3a) spindulỹs (3b) tirPpalas (3b) pageležinkelėP (36b)

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 8: kirciavimo_lenteles

8

312 lentelė Ketvirtoji kirčiuotė Jai priklauso tie žodžiai kurie dgs naudininke ir galininke turi kirčiuotą galūnę Priešpaskutinio

skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas Linksniai Vienaskaita Daugiskaita

V K N G Įn Vt Š

seimas riba valdžia viršus nesėkmė= sei=mo ribos valdžios viršaus nesėkmė=s sei=mui rigravebai val=džiai viršui nesė=kmei sei=mą rigravebą val=džią viršų nesė=kmę seimu riba valdžia viršumigrave nesėkme seime riboje valdžioje viršuje nesėkmėje sei=me rigraveba val=džia viršau nesė=kme

seimai rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės seimų ribų valdžių viršų nesėkmių seimams riboms valdžioms viršums nesėkmėBms seimus ribas valdžias viršus nesėkmes seimai=s ribomigraves valdžiomigraves viršumigraves nesėkmėmigraves seimuose ribose valdžiose viršuose nesėkmėse seimai= rigravebos val=džios viršūs nesė=kmės

Kai kurių dažniau vartojamų lietuviškų priesagų ir priešdėlių vediniai Formantai Pavyzdžiai Formantai Pavyzdžiai -lys (-ė) -mė -smas -lus-slus -nus

gaublys gaublį bėglė= bė=glę sėkmė= sė=kmę džiau=gsmas veiklus vei=klų sėslus sė=slų darnus darnų

-snys (-ė) -tigraves -snus -i -vus -i -svas -a

rėksnys rė=ksnį stotigraves stotį dosnus dosnų gaivus gai=vų gel=svas gel=svą

ap- at- pa-

apgaulus apgaulų atgrasus atgrasų palankus palankų

pra- į- nuo-

pravartus pravarPtų įžulnus įžul=nų nuolaidus nuolaĩdų

VIETOVARDŽIAI ĮSIDĖMĖTI Šie žodžiai priklauso IV kirčiuotei Alytus (4) Giruliai (4) Garliava (4) Pažėrai= (4) Sasnava (4) Šeštokai= (4) Teirus (4) Truskava (4)

Kraujas šmei=žtas pradžia skola spyna naujas įvairugraves šviesa tamsa ryšys dailė= dermė= raukšlė= sklendė= taurė= vertė= grūstigraves pjūtigraves spūstigraves ugnigraves

313 lentelė Kirčiuočių dėsningumų apibendrinimas

Kirčio vieta

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

Linksniai Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje Kamiene Galūnėje

Vns Įn Voltu Savybe ĮBrankiu Me=džiaga

hellipmi Raštu Knyga Faktu Svertu

DaBrbu VoBku ŽeBnklu A=tranka

hellipmi Seimu Šviesa Ryšiu Verte

Dgs G Voltus SavyBbes ĮBrankius Me=džiagas

Raštus Knygas Faktus Svertus

Darbus Vokus Ženklus A=trankas

Seimus Šviesas Ryšius Vertes

Vns Vt Volte SavyBbėje ĮBrankyje Me=džiagoje

Kny=goje

Rašte Fakte Sverte

Darbe Voke Ženkle Atrankoje

Seime Šviesoje Ryšyje Vertėje

Dgs Vt Voltuose SavyBbėse ĮBrankiuose Me=džiagose

Ra=štuose Kny=gose Fa=ktuose Sver=tuose

Darbuose Vokuose Ženkluose Atrankose

Seimuose Šviesose Ryšiuose Vertėse

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 9: kirciavimo_lenteles

9

314 lentelė Prieveiksmių su formantu ndashai kirčiavimas

Eil Dviskiemenių prieveiksmių kirčiavimas

Nr Taisyklė Pavyzdžiai 1 Prieveiksmiai padaryti iš I linksniuotės būdvardžių

turinčių galūnę ndashas kirtį turi galiniame skiemenyje ĮŠIMTIS prieveiksmiai padaryti iš būdvardžio grei=tas

geras ndash gerai baltas ndash baltai senas ndash senai aukštas ndash aukštai tigravekras ndash tikrai vertas ndash vertai ĮSIDĖMĖTI greitai

2 Prieveiksmiai padaryti iš II linksniuotės būdvardžių turinčių galūnę ndashus kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš trumposios šaknies būdvardžių kirtį turi galiniame skiemenyje

Tie kurie padaryti iš ilgosios šaknies būdvardžių kirtį išlaiko šaknyje (kirčiuojama kaip būdv vns galininko linksnyje) IŠIMTYS prieveiksmiai padaryti iš skonio reikšmę turinčių būdvardžių kirčiuojami žodžio gale

apstus ndash apsčiai budrus ndash budriai gabus ndash gabiai gilus ndash giliai stiprus ndashstipriai aiškus ndash aiškiai (aiškų) kantrus ndash kantriai (kantrų) godus ndashgodžiai (godų) bailus ndash bailiai (bailų) ĮSIDĖMĖTI gardus ndash gardžiai kartus ndash karčiai riebus ndash riebiai rūgštus ndash rūgščiai

Daugiaskiemenių prieveiksmių kirčiavimas 1 Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs

naudininke turi nekirčiuotą galūnę taip pat turės nekirčiuotą formantą ndashai

Vaikiškiems ndash vaikiškai ypatigravengiems ndash ypatigraven-gai kampuotiems ndash kampuotai paviršutigraveniš-kiems ndash paviršutigraveniškai

2

Prieveiksmiai padaryti iš būdvardžių kurie dgs naudininke turi kirčiuotą galūnę taip pat turės kirčiuotą formantą ndashai

Aktyviems ndash aktyviai agresyviems ndash agresyviai išvaizdiems ndash išvaizdžiai nuolaidiems ndash nuolai-džiai

IŠIMTYS įdo=miai malo=niai pado=riai paran=kiai pato=giai pavy=džiai

315 lentelė Būdvardžių su priesaga ndashinis kirčiavimas

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal I kirčiuotę Taisyklė Pavyzdžiai

Pagal I kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje Jie išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę

Šiai grupei priklauso ir iš prieveiksmių padaryti būdvardžiai

Me=tinis (me=tams) valstyBbinis (valstyBbėms) biudžetinis (biudžetams) tarnyBbinis (tarnyBboms) finaBnsinis (finaBnsams) paralelėms (paralelinis) Aplinkinis savaiminis tiesioginis

ĮŠIMTYS girigravenis (2) (gigraverioms) kartigravenis (2) (kartams) drabužigravenis (2) (drabužiams) stebukligravenis (2) (stebuklams) centrigravenis (2) (cen=trams) elektrigravenis (2)(elektrai)

Būdvardžiai kurie kirčiuojami pagal II kirčiuotę Pagal II kirčiuotę yra kirčiuojami tie priesagos ndashinis

būdvardžiai kurių pamatiniai žodžiai daugiskaitos naudininke kirtį turės paskutiniame arba tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje

Dienigravenis (dienoms) respubligravekinis (respublikoms) apatigravenis (apačioms) įvadigravenis (įBvadams) santykigravenis (saBntykiams) sąjungigravenis (sąBjungoms)

IŠIMTYS bull vėKžinis ( vėžiams) lyacuteginis (lygiems) gnaacuteibytinis (gnaacuteibytiems) kloacutestytinis (kloacutestytiems) bull priesagos ndashinis būdvardžiai kurie reiškia medžiagą iš kurios padarytas daiktas yra kirčiuojami pagal II kirčiuotę nesvarbu kaip kirčiuojamas pamatinis žodis pvz medigravenis auksigravenis kristaligravenis flaneligravenis fanerigravenis aguonigravenis metaligravenis popierigravenis sidabrigravenis bulvigravenis kanapigravenis bull būdvardžių padarytų iš tarptautinių daiktavardžių su priesagomis ndashija -ika pamatinio žodžio priesagos formantas praleidžiamas pvzdemokratinis (demokratija) loginis (logika) poligravetinis (poligravetika)

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S
Page 10: kirciavimo_lenteles

10

316 lentelė Terminų kirčiavimas Vardažodiniai terminai paprastai kirčiuojami pagal įprastus vardažodžių kirčiuočių ypatumusSudėtinių

terminų dėmenys ndash įvardžiuotiniai būdvardžiai ir neveikiamieji dalyviai gali būti kirčiuojami dvejopai vieni pastoviai (išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę) kiti gali turėti kilnojamą kirtį kuris kaitant šokinėja iš priešpaskutinio skiemens į trečiąjį nuo galo skiemenį (Kirčiuotas kamieno skiemuo išlaiko

pamatinio žodžio priegaidę) Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

judamasis guolis(2) išperkamagravesis moBkestis (1) judamojo guolio igravešperkamojo moBkesčio judamajam guoliui išperkamaacutejam moBkesčiui judamąjį guolį igravešperkamąjį moBkestį judamuBoju guoliu išperkamuacuteoju moBkesčiu judamajame guo=lyje išperkama=jame moBkestyje

judamiBeji guo=liai išperkamiacuteeji moBBkesčiai judamų=jų guo=lių išperkamų=jų moBkesčių judamiBesiems guo=liams išperkamiacuteesiems moBkesčiams judamuBosius guolius išperkamuBosius moBkesčius judamai=siais guoliais išperkamai=siais moBkesčiais judamuo=siuose guoliuose išperkamuo=siuose moBkesčiuose

Vyriškoji giminė vienaskaita Vyriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

skubusis kroviny=s (3a) sukamasis stabdy=s (4) skubiojo kroBvinio sukamojo sta==bdžio skubiaBjam kroBviniui sukamaBjam sta=bdžiui skubųjį kroBvinį sukamąjį sta=bdį skubiuBoju kroBviniu sukamuBoju stabdžiu skubia=jame krovinyje sukama=jame sta=bdyje

skubiBeji kroviniai= sukamiBeji stabdžiai= skubių=jų krovinių= sukamų=jų stabdžių= skubiBesiems kroviniaBms sukamiBesiems stabdžiaBms skubiuBosius kroBvinius sukamuBosius stabdžius skubiai=siais kroviniai=s sukamai=siais stabdžiai=s skubiuo=siuose kroviniuose sukamuo=siuose sta=bdžiuose

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita

V K N G Įn Vt

horizontalioBji plokštuma(3a) sukamoBji dėžė= (4) horizontalio=sios plokštumo=s sukamo=sios dėžė=s horizonta=liajai ploBkštumai sukamajai dė=žei horizonta=liąją ploBkštumą sukamąją dė=žę horizontaliąBja ploBkštuma sukamąBja dėže horizontalio=joje plokštumoje sukamo=joje dėžėje

horizonta=liosios ploBkštumos sukamosios dė=žės horizontalių=jų plokštumų= sukamų=jų dėžių= horizontalioBsioms plokštumoBms sukamoacutesioms dėžėBms horizontaliąBsias ploBkštumas sukamąBsias dėžegraves horizontalio=siomis plokštumomigraves sukamo=siomis dėžėmigraves horizontalio=siose plokštumose sukamotildesiose dėžėsegrave

Moteriškoji giminė vienaskaita Moteriškoji giminė daugiskaita V K N G Įn Vt

tariamoacuteji galiagrave (2) radioaktyvioacuteji leacutempa (1) tariamo=sios ga=lios radioaktyviotildesios leacutempos ta=riamajai ga=liai radioaktyacuteviajai leacutempai ta=riamąją ga=lią radioaktyacuteviąją leacutempą tariamąja galia radioaktyviąja leacutempa tariamo=joje ga=lioje radioaktyvio=joje leacutempoje

ta=riamosios ga=lios radioaktyacuteviosios leacutempos tariamų=jų ga=lių radioaktyvių=jų leacutempų tariamoacutesioms ga=lioms radioaktyvioacutesioms leacutempoms tariamąsias galias radioaktyviąsias leacutempas tariamo=siomis ga=liomis radioaktyvio=siomis leacutempomis tariamo=siose ga=liose radioaktyvio=siose leacutempose

Įsidėmėtina Visų kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių vyr gim vns naudininkas turi kirčiuotame atvirame skiemenyje tvirtapradį balsį aukštaBjam (ltaukštaBmjam aukštesniaBjam (lt aukštesniaBmjam) Visos kilnojamojo kirčio įvardžiuotinių būdvardžių formos kurių kirtis yra iš senovės išlaikytose nesutrumpėjusiose galūnėse turi tvirtapradę priegaidę Tai vyr gim vns įnag (aukštuacuteoju aukštesniuacuteoju) dgs vard (aukštiBeji aukštesniBeji) dgs gal (aukštuBosius aukštesniuBosius) mot gim vns vard (aukštoBji) vns įnag (aukštąBja aukštesniąBja) dgs gal(aukštąBsias aukštesniąBsias) Visos įvardžiuotinės formos kurių būdvardinė galūnė yra lyginant su paprastaisiais būdvardžiais sutrumpėjusi visu skiemeniu kirčiuotame skiemenyje turi tvirtagalę priegaidę (aukštajame aukštuosiuose aukštojoje aukštosiomis aukštosiose) Įvardžiuotiniai neveik dalyviai kirčiuojami dvejopai tie kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami pastoviai (matomas ndash matomasis-oji izoliuBotas ndash izoliuotasis -oji) Tie kurie padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų neveik dalyvių kirčiuojami kaip kilnojamojo kirčio įvardžiuotiniai būdvardžiai (laukiamas ndash- laukiamasis -oji susuktas ndash- susuktasis -oBji) Pastarasis kirčiavimo tipas gajesnis su kilnojamuoju kirčiu linkstama kirčiuoti net ir tuos dalyvius kurie padaryti iš pastovų kirtį turinčių dalyvių)

  • Ž O D I S