Kelionė į save

Ko žmogui reikia?

Kasdien vis skubame pirmyn. Mes žiūrime arba į priekį, kur nueisime, arba

atgal, kur jau buvome.

Dabarties iki galo taip ir neišgyvename.

Dėl to mūsų gyvenimuose daug sumaišties, nerimo,

nepasitenkinimo.

O jei nors minutei sustotume ir

susimąstytume:

kas aš esu? ko atėjau į šį pasaulį?

koks yra mano tikslas?

Žmogus paskęsta kasdieniuose rūpesčiuose,

neišsprendžiamose problemose,

beprasmiškuose siekimuose, kol pagaliau

praranda sveikatą, ramybę ir gyvenimo

džiaugsmą.

Gyvenimas tampa nesibaigiančių problemų

ratu.

Ir mes pradedame kaltinti kitus. Tik ne save. 

Vadinasi, daug ko turime

pasimokyti, eidami

dvasinių ieškojimų

keliu.

Turime išmokti suvokti gyvenimą dvasia.

Mes laimingi būsime tik tada, kai išmoksime

paleisti savo iliuzijas ir priimti gyvenimą tokį, koks

jis mums duodamas.

Mes gauname ne tai, ko norime, o tai, ko mums

reikia.

Tik išmokę mylėti, pritrauksime meilę į savo

gyvenimą, išsiugdę pasitikėjimą savimi, tapsime

savo gyvenimo šeimininkais, atsikratysime

nerimo ir baimių.

Ir tuomet mums atsivers naujas pasaulis, daug

spalvingesnis ir dvasingesnis gyvenimas.

Ir kai gyvensime ne tik dėl savęs – pradėsime

savo dvasinės asmenybės kūrimą.

Tik tada išsiigdysime tokias savybes, apie

kurias, net nesvajojome.

Juk mes turime daug daugiau nei prieš mus gyvenę žmonės, bet

nesijaučiame laimingi.

Tai reiškia, kad proto ir technologijų pasaulyje

nutolome nuo savo esybės.

Ir tik atradę dvasinį kelią, mes išmoksime klausytis

savo širdies, mes tapsime savo gyvenimo ir dvasinės asmenybės

kūrėjais.

Kai keisimės mes - keisis ir mūsų protas.

Kiekvienas gali atrasti

kelią į sveikesnį,

laimingesnį ir dvasingesnį gyvenimą.