KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

DALIA KELIAUSKAITĖ

SLAUGOS PERSONALO PASITENKINIMAS DARBU SLAUGOS

IR PALAIKOMOJO GYDYMO LIGONINĖSE

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

Prof.habil.dr. J.Petrauskienė

KAUNAS, 2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

SLAUGOS PERSONALO PASITENKINIMAS DARBU SLAUGOS IR PALAIKOMOJO

GYDYMO LIGONINĖSE

Dalia Keliauskaitė

Mokslinė vadovė prof. habl.dr. Jadvyga Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas; 2010. 68 p.

Darbo tikslas - įvertinti slaugos personalo, dirbančio Kauno miesto ir Kauno rajono slaugos ir

palaikomojo gydymo ligoninėse, pasitenkinimą darbu ir nustatyti jam įtakos turinčius veiksnius.

Tyrimo metodika. Bendrosios praktikos slaugytojų (n=93) ir slaugytojo padėjėjų (n=82),

dirbusių Kauno miesto ir Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, anketinė

apklausa. Duomenų analizė atlikta naudojant 13 versijos SPSS programinį paketą.

Rezultatai: Respondentėms darbas visų pirma yra pragyvenimo šaltinis ir galimybė padėti kitam

ţmogui. Labiausiai slaugos personalą tenkino santykiai su vadovais ir kolegomis, savarankiškumo

laipsnis, pastangų įvertinimas ir galimybė panaudoti savo sugebėjimus. Daugiaveiksmė logistinė

regresinė analizė parodė, kad pasitenkinimo darbu galimybę slaugytojo padėjėjams 4,08 karto

didesnė negu slaugytojoms. Slaugytojos savo sveikatą vertino geriau nei slaugytojo padėjėjos.

Gera sveikata 8,7 karto didino pasitenkinimo darbu galimybę. Reikšmingos nepriklausomos nuo

kitų veiksnių neigiamos įtakos pasitenkinimui darbu turėjo jaučiamas nuovargis ir po darbo

padaţnėjęs pulsas.

Išvados. Slaugytojo padėjėjos buvo labiau patenkintos darbu slaugos ir palaikomojo gydymo

ligoninėse nei slaugytojos. Vidutinis darbo uţmokestis neatitinka slaugos personalo lūkesčių.

Nustatytas teigiamas reikšmingas ryšys tarp pasitenkinimo darbu ir ligoninės mikroklimato bei

darbo organizavimo veiksnių vertinimo. Svarbiausiais pasitenkinimo darbu veiksniais

respondentai laikė gerus darbo santykius su bendradarbiais, gerą uţdarbį ir geras darbo sąlygas.

Nustatytas teigiamas reikšmingas ryšys tarp pasitenkinimo darbu ir sveikatos.

Rekomendacijos. Slaugos personalo pasitenkinimui darbu didinti būtina vystyti komandinį darbą,

gerinti tarpasmeninius darbuotojų santykius, taikyti relaksacijos priemones, maţinti neigiamą

darbo poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.

Raktaţodţdţiai. Slaugytojas, pasitenkinimas darbu, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.

3

SUMMARY

Management of Public Health

JOB SATISFACTION OF NURSING STAFF IN NURSING AND SUPPORTIVE

TREATMENT HOSPITALS

Dalia Keliauskaitė

Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Habil.Dr. Sc., Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.

Kaunas, 2010. 68 p.

Aim of the study was to investigate the job satisfaction of nursing staff in nursing and supportive

treatment hospitals in Kaunas city and Kaunas district.

Methods. Anonymous questioning of 93 nurses and 82 nursing assistants was performed in study

hospitals. Statistical data analysis was done using statistical package SPSS, version 13.0.

Results: The work to the respondents is mainly a mean for subsistence and possibility to help

other person. The most of all nursing staff is satisfied with interpersonal relations with their

leaders and colleagues, with the level of independence and recognition of personal efforts, and

with possibility to use the competencies. The multiple logistic regression analysis revealed, that

job satisfaction is greater for nursing assistants with odds ration (OR) of 4.08. Nurses assessed

their health better than nursing assistants. The good health increased the chance for greater job

satisfaction with OR of 8.7. Work related tiredness and increased pulse rate after work has had the

significant negative and not to other factors related influence for job satisfaction.

Conclusions. Nurses were more satisfied with their job in relation to nursing assistants. The work

remuneration doesn„t comply with the expectations of nursing staff. The positive relationship

exists between job satisfaction and evaluation of work environment and factors of work

organisation. The positive interpersonal relations, appropriate salary and good work conditions

were recognised as the most important determinants for job satisfaction of nursing staff. Job

satisfaction is positively related to health condition of nursing staff.

Practical recommendations. Improvement of team work and interpersonal relations has to be

assured for greater job satisfaction of nursing staff as well as introducing the means for relaxation

and decrease of negative work influence to physical and mental health of personnel.

Key words. Nurse, job satisfaction, nursing and supportive treatment hospital.

4

Padėka

Nuoširdţiai dėkoju magistrinio darbo vadovei profesorei Jadvygai Petrauskienei uţ jos

profesionalų vadovavimą, vertingus patarimus, didelę kantrybę ir pagarbų bendravimą.

5

TURINYS

ĮVADAS.......................................................................................................................

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI............................................................................

1.LITERATŪROS APŢVALGA………………………….............................................

1.1. Pasitenkinimo darbu teoriniai aspektai.....................................................................

1.2. Pasitenkinimą darbu sąlygojantys veiksniai..............................................................

1.3. Slaugytojų pasitenkinimas darbu: tyrimai uţsienio šalyse ir Lietuvoje....................

1.4. Slaugytojų darbo ypatumai slaugos ligoninėje ir jų įtaka pasitenkinimui darbu bei

slaugos personalo sveikatai..............................................................................................

7

9

10

10

13

21

27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA.......................................................................

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodika...........................................................................

2.2. Respondentų demografinė ir socialinė charakteristika..............................................

2.3. Statistinė duomenų analizė.......................................................................................

31

31

32

34

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..........................................................................

3.1. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimo darbu vertinimas..........................

3.2. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai............

3.3. Darbo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje poveikis slaugytojų ir

slaugytojo padėjėjų sveikatai............................................................................................

35

35

39

49

IŠVADOS.........................................................................................................................

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...............................................................................

56

57

LITERATŪRA................................................................................................................. 58

PRIEDAI

1 Priedas. Kauno medicinos universiteto bioetikos centro leidimas................................

2 Priedas. Anketa „Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimas darbu slaugos ir

palaikomojo gydymo ligoninėje“....................................................................................

62

63

6

SANTRUMPOS

BPS – bendrosios praktikos slaugytoja

GS – galimybių santykis.

PI – pasikliautinasis intervalas.

p – reikšmingumo lygmuo.

R2 – determinacijos koeficientas

SP – slaugytojo padėjėja

7

ĮVADAS

Kiekvienai sveikatos prieţiūros įstaigai svarbu turėti gerai motyvuotą personalą, nes tik

motyvuotas darbui specialistas jaučia pasitenkinimą darbu, realizuoja save ir gali pasiekti gerų

darbo rezultatų. Slaugytojai, ypač slaugos ligoninėse, dirba su pacientais, turinčiais fizinių,

psichologinių ir socialinių problemų. Daţnai atsitinka taip, kad slaugytojai, besirūpindami

pacientų sveikata ir gerove, kovodami uţ jų gyvybę daţnai pamiršta patys save.

Šiuo metu labai akcentuojama kvalifikuotos slaugos paslaugos, slaugytojų kompetencija ir

gebėjimai, bet pačių slaugytojų psichologiniam klimatui darbe, jų pasitenkinimui vykdoma veikla

skiriamas maţas dėmesys. Norint, kad slaugytojai būtų daugiau patenkinti darbu, tinkamai atliktų

savo pareigas, visų pirma reikia pasirūpinti pačių slaugytojų gerove, įvertinti jų fizinę ir

psichologinę būklę, darbo aplinką, gyvenimo sąlygas.

Pasitenkinimas darbu - tai poreikių patenkinimas per darbą. Jis išreiškia darbuotojo lūkesčių darbe

ir atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje, atitikimą [56].

Organizacijos, norėdamos išsilaikyti konkurencinėje kovoje vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų

pasitenkinimui darbu, nes kitaip susidurtų su nepasitenkinimo darbu sukeltomis pasekmėmis,

Ţmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų

emocijų resursus, jų organizmas pasidaro nebeatsparus, negeba priešintis stresams. Jei tokia

būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas ir tokia būsena paveikia

asmens pasitenkinimą darbu, poţiūrį bei elgesį. Nepasitenkinimas darbu tarp slaugytojų didina jų

kaitą organizacijoje, skatina tarpusavio konfliktus ir nepagarbų elgesį su pacientais, sukelia

„perdegimo sindromą“, tarpprofesinį nesusikalbėjimą, blogina slaugos paslaugų kokybę. Ir

priešingai, slaugytojo pasitenkinimas įvairiais darbo aspektais ir kitais jį supančios aplinkos

veiksniais sąlygoja pasitenkinimą darbu, slaugytojo entuziazmą, nuoširdumą darbui, jo norą

keistis, tobulėti, priimti naujoves bei dalyvauti jose [12].

Vadovai turėtų ţinoti, kaip svarbu yra skatinti ir motyvuoti savo darbuotojus. Paskatintas

darbuotojas pajunta, kad jo darbas yra pastebimas ir vertinamas, o pats darbuotojas pripaţįstamas

kaip geras specialistas ir komandos narys [61]. Darbdaviai pastebėję, kad blogėja slaugytojų

veiklos rezultatai, turi ieškoti būdų slaugytojų pasitenkinimui darbu uţtikrinti.

Slaugytojų pasitenkinimo darbu tyrimai gali suteikti informacijos apie vadybos veiksmingumą

organizacijoje, o šių tyrimų rezultatai gali būti naudojami organizacijos pokyčių būtinumui,

kryptims ir pobūdţiui vertinti. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigose reikalinga atlikti nuolatinius

slaugytojų pasitenkinimo darbu vertinimus, o išvadas ir rezultatus skelbti viešai. Tai slaugytojams

suteiktų galimybę atvirai išsakyti su darbu susijusias problemas, įtrauktų juos pačius į problemų

8

sprendimą, o vadovams pasitenkinimo darbu vertinimai suteiktų informacijos apie

nepasitenkinimo darbe prieţastis ir paskatintų pokyčiams. Tik patenkintas savo darbu slaugytojas

gali uţtikrinti visapusiškai kokybišką sveikatos prieţiūros paslaugą.

Šio tyrimo objektu pasirinktas slaugos ligoninių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasitenkinimo

darbu vertinimas ir veiksniai, kurie gali lemti slaugos personalo pasitenkinimą darbu.

Atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus, pateiktos rekomendacijos įstaigų vadovams apie tai, kaip reikėtų

didinti slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasitenkinimą darbu.

9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti slaugos personalo, dirbančio Kauno miesto ir Kauno rajono slaugos ir

palaikomojo gydymo ligoninėse, pasitenkinimą darbu ir nustatyti jam įtakos turinčius veiksnius.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasitenkinimą

darbu slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

2. Nustatyti veiksnius, lemiančius bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų

pasitenkinimą darbu slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

3. Įvertinti darbo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse poveikį slaugytojų sveikatai.

10

1.LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. PASITENKINIMO DARBU TEORINIAI ASPEKTAI

Skirtingos uţsienio šalių studijos atskleidė, kad slaugos darbuotojai patiria ţemą

pasitenkinimo darbu lygį. Maţas pasitenkinimas darbu gali sąlygoti blogos kokybės paslaugas,

silpnus bendradarbiavimo, bendravimo ryšius, priešiškumą, blogą sveikatą ar daţną slaugytojų

kaitą. Svarbiausia, kad slaugytojas turėtų stiprią motyvaciją darbui ir būtų patenkintas savo

darbu. Slaugytojų pasitenkinimas darbu - vienas svarbiausių veiksnių siekiant aukštos slaugos ir

visos sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės.

Pasitenkinimo darbu procesą ir jį veikiančius veiksnius tyrinėjo daugelis studijų.

Pasitenkinimas darbu siejamas su darbuotojų motyvacija ir motyvavimu. 20 amţiaus pradţioje

darbo motyvacija, kartu su ankstyvaisiais vadybos tyrimais, tapo svarbiu vadybos teorijų

aspektu. Taylor [12] pastebėjo, kad suprastintos ir specifikuotos uţduotys bei piniginės premijos

motyvuodavo darbuotojus dirbti geriau. Vėliau sekė daugybė tolesnių motyvacijos studijų,

skirtingų tiriamaisiais objektais ir pamatinėmis teorijomis. Šiuolaikinės motyvavimo teorijos

teigia, kad darbuotojams reikia suteikti daugiau laisvės, atsakomybės, leisti vystytis jų

saviraiškai ir kūrybingumui. Kartu didės ir jų pasitenkinimas darbu.

Herzberg dviejų veiksnių motyvacijos teorija pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir

nepasitenkinimą darbu. Veiksnius, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, Herzberg

[cit.pagal 5] pavadino higieniniais, o veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui - motyvacijos

veiksniais. teigiama, kad pasitenkinimas ir nepasitenkinimas darbu kyla iš skirtingų šaltinių. Prie

higieninių veiksnių priskiriama:

1) įstaigos politika ir valdymas;

2) profesiniai gebėjimai;

3) santykiai su profesinės veiklos stebėtojais;

4) darbo sąlygos;

5) atlyginimas;

6) santykiai su kolegomis;

7) asmeninis gyvenimas;

8) santykiai su pavaldiniais;

9) padėtis organizacijoje;

10) darbo saugumas;

11

Motyvacijos veiksniams priskiriama:

1) pasiekimai;

2) pripaţinimas;

3) darbo prestiţas;

4) atsakomybė;

5) paţanga ir tobulėjimas;

6) augimas, karjera.

Pagal Herzberg, trūkstant higieninių veiksnių, ţmogus pradeda jausti nepasitenkinimą

darbu. Tačiau, jei jų yra pakankamai, tai vien jie nekelia pasitenkinimo darbu ir negali motyvuoti

darbuotojo veiklai. Motyvuojantys veiksniai, priešingai, jeigu jų nėra arba yra nepakankami,

nesukelia nepasitenkinimo darbu. Tačiau jų buvimas didina darbuotojo pasitenkinimą darbu ir

motyvuoja jį didinti savo veiklos efektyvumą.

Herzberg tyrimo rezultatai, kuriuos patvirtina ir kitų mokslininkų [21] dirbusių pagal

skirtingas metodikas gauti rezultatai, teigia kad veiksniai uţtikrinantys pasitenkinimą darbu ir

didinantys motyvaciją, neturi nieko bendra su veiksniais, didinančiais nepasitenkinimą darbu.

Kadangi pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu lemia visiškai skirtingos veiksnių grupės, todėl

jų, Herzberg nuomone, negalima nagrinėti, kaip priešingų. Pasitenkinimo darbu priešstata yra ne

nepasitenkinimas darbu, o pasitenkinimo nebuvimas. Analogiškai, nepasitenkinimo darbu

priešstata yra nepasitenkinimo nebuvimas.

Herzberg dvejų veiksnių motyvacijos teorija dėl savo praktiškumo plačiai taikoma

daugelyje organizacijų. Higieniniai veiksniai atitinka fizinius poreikius (saugumo ir ateities

uţtikrinimo), o motyvuojantys veiksniai susieti su aukštesniųjų lygių poreikiais (saviraiškos).

Herzberg dviejų veiksnių motyvacijos teorija kritikuojama dėl tyrimų metodų. Herzberg

neįvertino, jog tas pats veiksnys gali nulemti vienų ţmonių pasitenkinimą darbu, o kitų

atvirkščiai - nepasitenkinmą. Vadinasi, higieniniai ir motyvuojantys veiksniai gali būti

stimuliavimo šaltiniai ir priklauso nuo konkrečių ţmonių poreikių [5].

Svarbios ir Jucevičienės išvados apie Herzberg motyvacinių veiksnių raišką Lietuvos

kontekste. Jucevičienė teigia, kad Herzberg higieniniai veiksniai (santykiai su vadovais,

valdymo stilius, darbo vietos aprūpinimas, atlyginimas, statusas, ryšiai su kolegomis, darbo

laikas) Lietuvoje gali būti ne tik higieniniai, bet ir motyvaciniai, nes jų buvimas/nebuvimas taip

pat gali lemti darbuotojų pasitenkinimą/nepasitenkinimą darbu. Herzberg motyvaciniai veiksniai

(pats darbo turinys, saviraiškos galimybė, pripaţinimas, atsakomybės augimas, galimybė kelti

12

kvalifikaciją, darbo prestiţas) Lietuvoje turi skirtingą svorį skatinant geriau dirbti [21]. Visgi

geriausiai ţmogus dirba tada, kai darbas jam kelia pasitenkinimą.

Maslow aprašė asmens poreikius ir išdėstė juos piramidės tvarka [37]. Pamate atsidūrė

fiziologiniai poreikiai ir darbo sąlygos bei aplinka. Kol šie poreikiai nėra patenkinti, negalimas ir

aukštesnių poreikių patenkinimas. Kaip antai, prasta informacinių technologijų infrastruktūra

sukelia nepasitenkinimą ir maţina motyvaciją darbui. Poreikių struktūra norima parodyti, kad

pirmiausia patenkinami pirminiai poreikiai, o aukštesniųjų lygių poreikiai atsiranda vėliau.

Aukštesnio lygio poreikiai pradeda veikti tik visiškai patenkinus ţemesnio lygio poreikius.

Nepatenkinus fiziologinių, negalima pasinaudoti saugumo poreikiais ir t.t.

Maslow teorijos ribotumas tas, kad neatsiţvelgiama į tai, kad darbuotojų vertybių sistema

nevienoda. Juk akivaizdu, kad yra idealistų, kuriems socialinės vertybės svarbesnės nei

materialinės. Poreikis skatina ţmogų imtis kokių nors veiksmų, kad patenkintų jį. Atsiţvelgiant į

poreikių patenkinimo laipsnį, ţmogus ţino, kaip jam elgtis ateityje.

Maslow nusako, kad geriausiai funkcionuojama tada, kai siekiama kaţko, ko ţmogui

trūksta, kai trokštama kaţko, ko neturima, kai ţmogaus galios sutelkiamos asmeniniam

troškimui patenkinti [38]. Pasak jo, poreikio patenkinimas suteikia tik laikiną laimę ar

pasitenkinimo būseną. Vėliau visa turima imame laikyti savaime suprantamais dalykais, kai vėl

pradedame nerimauti, pajuntame nepasitenkinimą trokšdami daugiau

Pagal Adams teisingumo teoriją darbuotojo pasitenkinimas susiejęs su savo pastangų ir

gaunamo atlygio bei savo pastangų ir gaunamo atlygio palygintu su kitų darbuotojų indėliais ir

gaunamais atlygiais teisingumu [ cit.pagl 12]. Adams išvystė netolygaus atlygio teoriją,

teigdamas, jog darbuotojams būdingas teisingumo jausmas organizacijos atţvilgiu ir savo atlygio

atţvilgiu: lygindami savo atlikto darbo ir apmokėjimo apimtis su kitų panašių darbuotojų darbu

ir atlygiu, jie randa tolygumą arba netolygumą. Pajautę nelygybę, jie ima reguliuoti savo indėlį ir

jį sumaţina arba padidina pagal atlygį. Atlyginimas nesukels motyvacijos. Tačiau netinkamas

atlyginimas gali sukelti nepasitenkinimą. Šios teorijos esmė ta, kad darbuotojai turi jausti, jog su

jais elgiamasi teisingai.

Taigi, ţvelgiant į teorijas, galima daryti išvadą, kad pasiekto laukto rezultato ar patenkinto

poreikio išdava – darbuotojo pasitenkinimas darbu. Bučiūnienė teigia, kad pasitenkinimas darbu

seka po motyvacijos [12]. Pasak Chmel [13], didelę motyvaciją sukelia ir psichologiniai, ir

elgsenos ypatumai. Psichologiniai veiksniai – pasitenkinimas darbu ir įsipareigojimas

organizacijai, o elgsenos veiksniai - patenkintas savo darbu darbuotojas dirba geriau, rečiau

palieka darbą, nedaro pravaikštų.

13

Pasitenkinimas darbu yra gana dinamiškas jausmas, jis kinta greitai ir yra jautrus aplinkos

pokyčiams. Be to, pasitenkinimas darbu stimuliuoja: veiklus gali būti tik darbuotojas, turintis

nepatenkintų poreikių, kuriuos jis turi galimybę patenkinti dirbdamas. Vienas pagrindinių

vadovo uţdavinių yra ţinoti, kokie poreikiai skatina veikti konkretų ţmogų. Šie poreikiai nėra

pastovūs, jie kinta, todėl negalima teigti, kad tie patys veiksmai bus efektyvūs visą laiką [22].

Visos pasitenkinimo teorijos kritikuojamos dėl netobulumo, nepagrįstumo, tačiau kiekvienos

teorijos apibendrinti principai gali labai praversti praktinėje veikloje.

1.2. PASITENKINIMĄ DARBU SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI

Darbuotojas, ateidamas į organizaciją, jau turi tam tikrą vertybių ir lūkesčių sistemą -

norus, poreikius, lūkesčius, vertybes, patirtį. Ši visuma sukuria tai, ko ţmogus tikisi iš darbo.

Pasitenkinimą darbu įtakoja daugelis veiksnių: darbo pobūdis, organizacijos mikroklimatas,

santykiai su vadovais, su kolegomis, savarankiškumas, pareigos, darbo rezultatai ir darbo

uţmokestis.

Organizacinio elgesio tyrinėtojai ilgą laiką domėjosi veiksniais, darančiais įtaką asmens

pasitenkinimui darbu. Paprastai šie veiksniai skiriami į išorinius ir vidinius [57].

Vidiniai pasitenkinimą darbu įtakojantys veiksniai yra susiję su darbuotojo

asmeninėmis savybėmis. Šiuos veiksnius vadovams kontroliuoti yra sunku arba tiesiog

neįmanoma. Išorinius veiksnius įmanoma kontroliuoti ir keisti, kartu keičiant ir darbuotojų

pasitenkinimą atliekamu darbu [57].

Vidiniai (asmeniniai veiksniai) yra lytis, amţius, išsimokslinimas, darbo staţas,

tarnybinė padėtis.

Lytis. Nors ypatingos priklausomybės nuo lyties pasitenkinimo darbu lygiui nenustatyta, tačiau

kai kurie autoriai [57] yra pastebėję, kad šis veiksnys, nors ir nedaug, bet veikia pasitenkinimo

darbu lygį. Skirtumus tarp lyčių daţnai mėginama susieti su moterims būdinga darbų specifika.

Yra manoma, kad „moteriškiausios“ profesijos susijusios su maţesnėmis galimybėmis siekti

karjeros negu „vyriškosios“ profesijos. Moterims mokamas maţesnis atlyginimas, be to, vyrai

daţniau nei moterys uţima vadovaujančias pareigas, suteikiančias daugiau savarankiškumo, o

šie veiksniai daro įtaką bendram pasitenkinimo darbu lygiui. Vadovaujančios moterys mano,

kad norėdamos sulaukti pripaţinimo, turi dirbti sunkiau ir daugiau išsiskirti darbe nei

vadovaujantys vyrai.

14

Asmeninės savybės. Daugelis skirtingų asmeninių savybių yra susiję su pasitenkinimu darbu.

Tai savigarba, pajėgumas priešintis stresui, tikėjimas savo jėgomis kontroliuojant rezultatus.

Tyrimai parodė, kad kuo daugiau šių savybių ţmogus įvaldo, tuo labiau jis yra patenkintas savo

darbu [58].

Amţius.Su amţiumi pasitenkinimas darbu kyla; maţiausias pasitenkinimo lygis nustatomas tarp

jaunų darbuotojų. Jie tikisi didesnio asmeninio pasitenkinimo ir daţniausiai nurodo, kad jiems

darbe svarbūs iššūkiai, savirealizacija, sprendimų laisvė, galimybė siekti karjeros. Pasitenkinimo

darbu priklausomybę nuo amţiaus pastebėjo tyrinėjai Glenn, Taylor ir Weaver, cituojami

Jucevičienės [21], kurie remdamiesi savo tyrimais konstatavo, kad kuo vyresnis darbuotojas,

tuo labiau jis patenkintas savo darbu.

Grikienė ir Petrauskienė [15] teigia, kad didėjant slaugytojų amţiui, didėja slaugytojų

pasitenkinimas darbu. Jauni darbuotojai maţiau patenkinti savo darbu negu vyresni kolegos, nes

darbuotojai ateina į naują darbo vietą pilni vilčių, kurios gali ir neišsipildyti, kadangi ne

kiekvienas darbas yra įdomus ir itin reikšmingas. Kita nusivylimo prieţastis – dauguma baigusių

aukštąsias mokyklas ir pradėję dirbti, turi persikvalifikuoti arba aukštąjį išsilavinimą turintys

asmenys yra priversti uţimti ţemesnes pareigas. Toks vilčių ţlugimas nesukelia pasitenkinimo

darbu.

Išsimokslinimas. Kuo aukštesnis išsilavinimo arba padėties darbe lygis, tuo didesnė autonomija

ir atsakomybė bei galimybė patenkinti poreikius. Tuo ir pasitenkinimas darbu didesnis. Vyrauja

nuomonė, kad aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalaujantys darbai leidţia ţmogui

pajusti didesnę savo vertę [57].

Darbo staţas. Kai darbuotojai yra nepatenkinti savo darbu, jie šalinasi darbo ir tai vadinama

darbuotojų pasitraukimu. Aukštesnis pasitenkinimas darbu sietinas su maţesne personalo kaita.

Ir atvirkščiai – tie, kurie jaučia menkesnį pasitenkinimą, labiau linkę palikti savo darbovietę.

Kuo ilgiau dirbama viename darbe, tuo maţesnė savanoriško išėjimo iš darbo galimybė.

Didesnis darbo staţas vienoje organizacijoje maţina nepasitenkinimą darbu [54].

Tarnybinė padėtis. Ţmonės, turintys aukštesnę tarnybinę padėtį, yra labiau patenkinti savo

darbu. Daţniausiai jie yra geriau apmokami, turi geresnes darbo sąlygas, o darbas leidţia pilniau

pasireikšti jų sugebėjimams [21]. Vadovai linkę būti labiau patenkinti nei pavaldiniai.

Aukštesnio lygio vadovai labiau patenkinti darbu nei ţemesnio lygio vadovai.

15

Išoriniai (darbo aplinkos veiksniai) yra organizacijos dydis, darbo uţmokestis, darbo

savybės, karjera, vadovas ir bendradarbiai. Darbuotojas išnagrinėja įvairius jį veikiančius

stimulus (pozityvus ir negatyvus) ir nusprendţia, kurie iš jų geriausiai patenkina jo norus.

Organizacijos dydis. Didėjant organizacijai, pasitenkinimas darbu daţniausiai maţėja tol ,

kol nesiimama priemonių šiai tendencijai sustabdyti. Stambiose organizacijose paprastai

sunkiau veikia tokie palaikantys veiksniai, kaip bendravimas, dalyvavimas bendrame darbe.

Darbuotojai ima jausti, kad jie nekontroliuoja įvykių, darančių jiems įtaką. Darbo aplinka

praranda asmeninio artumo elementus, ypač – galimybę dirbti maţose grupelėse, o tai

daugumai ţmonių yra ypač svarbu. Didelės organizacijos vadovai gali imtis tam tikrų

koreguojančių veiksnių, pvz., suteikti didelę autonomiją šios organizacijos struktūrinėms

dalims, stengdamiesi palaikyti tą ţmogiškumo lygį, kurį turi maţa organizacija [21].

Organizacijos klimatui iš dalies įtaką daro santykis tarp to, kaip organizacijos nariai norėtų

elgtis, ir to, kokį elgesį jiems diktuoja darbinė aplinka [59].

Darbo vieta. Darbo vieta privalo būti patogi, nes joje darbuotojas praleidţia didţiąją dienos

dalį. Kai ţmogus darbo vietoje jaučiasi nepatogiai, jam sunku susikoncentruoti ties atliekama

veikla, ypač kūrybiniame darbe (Maslow piramidė). Kiekviena darbo vieta turi būti aprūpinta

būtinomis darbo priemonėmis, tinkamai apšviesta, vėdinama, kiek įmanoma izoliuota nuo

pašalinių dirgiklių (triukšmo ir kt.). Tinkamos darbo sąlygos reiškia ir bendrą švarą, patogų

darbo erdvės išdėstymą, vietą poilsiui, tvarkingas tualeto

Saugumas. Darbuotojas jausis tvirčiau ir labiau pasitiki savo darbdaviu, kai jam suteikiamos

socialinės garantijos ir uţtikrintumas darbo vieta, kai jis jaus darbdavio geranoriškumą. Jeigu

įmonės atmosfera įtempta, priešiška, netgi konkurencinga, jei darbuotojas kasdien bijo netekti

darbo, tai trikdo jo psichologinę pusiausvyrą, maţina darbingumą ir lojalumą. Psichologiniam

saugumui uţtikrinti taip pat svarbus ţinojimas, kad kilus sunkumams, jis gali tikėtis pagalbos

ir supratingumo.

Darbo uţmokestis. Analizuojant darbuotojų pasitenkinimą, darbo uţmokesčiui skiriamas

ypatingas dėmesys. Pagal Herzberg motyvacijų teoriją labiau motyvuojantys yra vidiniai darbo

atlygiai. Tuo tarpu pinigai priskiriami išoriniams atlyginimo uţ darbą veiksniams. Darbuotojai

nevienodai siekia vidinių ir išorinių atlygių, be to, darbo ir organizacijų sąlygos yra skirtingos.

Kiekvieną sykį reikia nagrinėti individualų poreikį, atsiţvelgiant į darbuotoją, darbo rūšį,

organizacijos galimybes [21].

Ţmogui svarbiausiomis algų formomis gali tapti papildomos priemokos bei pašalpos, nes jos turi

didelę psichologinę bei socialinę prasmę [20]. Kartais dar svarbesnis yra socialinio atlygio

stygius, kuomet sunkus ţmogaus darbas ignoruojamas, neįvertinamas kitų visuomenės narių,

16

ypač kolegų, įstaigos vadovų. Tokiu atveju nuvertinimas ne tik atliktas darbas, bet ir jį atlikęs

asmuo. Dauguma slaugytojų yra nepatenkinti socialiniu atlygiu: net 84 proc. nurodo, kad jų

darbas nevertinamas ir negerbiamas visuomenės [62].

Šiandieninėmis sąlygomis materialinės paskatos darbuotojus motyvuoja labiau nei

moraliniai veiksniai [18]. Darbuotojams, dirbantiems aptarnavimo sferoje, didelį vaidmenį

atlieka jų pacientų, klientų įvertinimas ir parama. Atlygio stoka yra glaudţiai susijusi su darbo

efektyvumo sumaţėjimu, neigiamu poţiūriu į organizaciją ir jos vadovus.

Darbuotojas gali būti patenkintas darbu, bet nepatenkintas atlyginimu. Tada tikriausiai

darbuotojas nesistengs sparčiau ir gerai dirbti. Ir atvirkščiai - jei atlyginimas geras, bet darbas

labai nuobodus, darbuotojai pirmai progai pasitaikius gali iš įmonės išeiti. Todėl vadovybė turėtų

stengtis, kad dauguma darbuotojų būtų patekinti darbu ir ţinoti, ko jiems trūksta [6].

Darbo uţmokesčio dydis neturėtų ţeminti slaugytojų, o sutektų jiems poreikių uţtikrinimo

galimybes. Slaugytojų nepakankamo darbo uţmokesčio problema aptariama daugelyje Lietuvos

bei uţsienio literatūros šaltinių. Kairys su bendraautoriais [19], atlikę šalies sveikatos prieţiūros

sistemos darbuotojų tyrimą, formuluoja išvadą, kad reikia kelti atlyginimus. Atkreipiamas

dėmesys, kad pinigai skatina tik tol, kol jų negauname, o kai juos gauname, jų skatinamasis

poveikis dingsta. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad ţmonėms, kuriems buvo keliami

atlyginimai, pasitenkinimo darbu jausmas pakildavo 3-4 mėnesiams ir vėliau grįţdavo į pradinį

lygį, nes tai yra suvokiama, kaip savaime suprantama duotybė. Skatinamasis pinigų poveikis yra

tiesiog proporcingas jų dydţiui ir atvirkščiai proporcingas skatinimo laikotarpiui [18].

Darbo savybės (charakteristika) - svarbus darbuotojo pasitenkinimo darbu elementas. Kiti

mokslininkai teikė reikšmės uţduočių pateikimui (dizainui) bei darbo prigimčiai. Hackman ir

Oldham, cituojami Jucevičienės [21], darbo savybių modelis grindţiamas teorija, kad darbuotoją

skatina kritinė psichologinė aplinka (atmosfera): darbo prasmingumas, atsakomybė uţ veiklos

rezultatus ir rezultatų ţinojimas (matymas). Savarankiškumas (autonomiškumas) ir patirtis lems

darbuotojo atsakomybę uţ rezultatus. Matyti savo darbo rezultatus, vadinasi, gauti atgalinį ryšį,

pajusti pastangas. Pasitenkinimą kelia ir įdomus nenuobodus darbas [37]. . Darbuotojui

atliekamas darbas gali nepatikti dėl keleto prieţasčių. Galbūt jis neatitinka jo kompetencijos?

Gal nusibodo vienodos uţduotys, vargina rutina? Kiekviename darbe pasitaiko ir daugiau, ir

maţiau malonių uţduočių, tačiau jei darbuotojas nerodo pasitenkinimo jokia jam skiriama

uţduotimi, galbūt jis uţima ne savo pareigas ir dirba ne savo darbą. Todėl priimant naują

darbuotoją svarbu išsiaiškinti, ar jis tikrai nori šio darbo, ar ţino, kokias uţduotis teks atlikti ir

pan. Konfucijus mokė: „Susirask mėgstamą darbą, ir visą gyvenimą nereikės dirbti“. Kai darbas

teikia malonumą, jis atliekamas noriai ir našiai – kaip ir kiekviena maloni veikla. Todėl vadovui

17

paranku išlaikyti darbuotojo susidomėjimą darbu, nuolatos keisti uţduotis, patikėti vis didesnę

atsakomybę ir, ţinoma, nepamiršti pastiprinimo. Ţmonės linkę būti patenkinti tokiais darbais,

kurie pasiţymi pakankamu darbo krūviu ir įvairovės lygiu. Darbo krūvis neturėtų būti toks

maţas, kad jis būtų nuobodus ir ne toks didelis, kad gniuţdytų ir keltų nepasiekiamus tikslus.

Vykdoma sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizacija neuţtikrina slaugytojų darbo vietų

sveikatos prieţiūros sistemoje stabilumo. Nėra sukurtos vieningos slaugymo kokybės sistemos,

vienodos dokumentacijos, slaugos standartų. Nebaigti rengti slaugytojų veiklą reglamentuojantys

dokumentai [35]. Tai leidţia asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovams, taupantiems įstaigos

lėšas, maţinti slaugos specialistų pareigybių skaičių, tuo didinant kitų slaugytojų darbo krūvį.

Didėjantis darbo krūvis turi dėsningą sąryšį su ,,perdegimu„„, ypač su emociniu išsekimu.

Ţmonės, dirbdami dideliu darbo krūviu bei spaudţiami tai padaryti per trumpą laiko tarpą,

kuriems trūksta paramos ir laiko pilnai atsigauti nuo aukštus reikalavimus keliančio darbo,

palaipsniui išeikvoja savo energiją tiek, kad ją atstatyti tampa nebeįmanoma.

Galimybė tobulėti. Prastas darbuotojas, kuris nesiekia tobulėti, ir prastas darbdavys, kuris

nesuteikia tokios galimybės. Kelti kvalifikaciją ir mokytis pirmiausia skatina skirtingų uţduočių

patikėjimas, adekvačiai didinamas darbo krūvis, patarimai ir pagalba. Jei duodamos neaiškios,

nestruktūruotos uţduotys, jei darbuotojas nesupranta, ko iš jo norima ir nesulaukia tinkamos

pagalbos, darbo našumas ir kokybė smunka, o darbuotojas jaučiasi nepatenkintas tiek savimi,

tiek darbdaviu. Tobulėti taip pat padeda įvairūs kursai, komandiruotės ir staţuotės. Protingos

investicijos į darbuotoją atsiperka su kaupu.

Karjera - tai darbuotojo pareigybių/darbo vietų raida įmonėje. Nors karjera daţniausiai

asocijuojasi su vertikaliu darbuotojo augimu, tačiau ji apima ir horizontalų judėjimą. Kylant

darbuotojų reikalavimų lygiui, jis darosi vis svarbesnis. Planuojant karjerą, asmeniniai aspektai

būtinai derinami su organizacijos poreikiais. Stabilumas, atranka, tęstinumas, kontrolė,

socializacija, plėtra, pokyčiai ir pasitenkinimas darbu - tai yra karjeros sistemos funkcijos,

atsiţvelgiant į Hondeghem [59]. Galimybė plėtoti karjerą glaudţiai siejama su darbuotojų

pasitenkinimu darbu. Karjera siejama su didesniais pinigais, didesne atsakomybe, aukštesniu

statusu, prestiţu. Perėjimas iš vienų pareigų į kitas, aukštesnes, skiriasi kiekvienoje gydymo

įstaigoje ir kandidatų parinkimo keliai taip pat įvairūs: renkama konkurso tvarka, remiamasi

rekomendacijomis, ankstesnio darbo patirtimi, išsilavinimu, paţintimis.

Vadovas - tai ţmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetenciją įvairiose jam

patikėto kolektyvo veiklos srityse, atsakingas uţ valdomo padalinio veiklos rezultatus, veikiantis

jam patikėtą kolektyvą specifinėmis vadovavimo priemonėmis. Vadovavimas - dar vienas

18

svarbus pasitenkinimo darbu šaltinis. Nemaţiau svarbūs darbuotojų ir vadovo santykiai. Jei

vadovas „neprieinamas“, jei jo bijoma, tai taip pat prisideda prie neigiamos darbo atmosferos

Vadovas, norėdamas suţadinti energiją, nukreiptą į uţduoties atlikimą, kad būtų pasiekta

maksimaliai gerų rezultatų, turi pateikti darbuotojams tokį higieninių ir motyvuojančių veiksnių

rinkinį, kad darbuotojai jaustų visų individo poreikių patenkinimą [21]. Kuo vadovas

demokratiškesnis, tuo darbuotojai labiau jaučia didesnį pasitenkinimą atlikdami savo darbą. Jei

vadovas autokratiškas, darbuotojų motyvacija nepakankama. Esant demokratiškam vadovui,

bendravimas tarp darbuotojų vyksta atviriau, informacija gaunama pakankamai tiksli tiek

vertikaliais, tiek horizontalias ryšiais. Demokratiškesni vadovai suteikia darbuotojams daugiau

savarankiškumo darbe. Kai vadovas autokratiškas, sprendimai priimami autoritariniu principu,

diskusijos nevyksta.

Vadovo sugebėjimas bendrauti su darbuotojais, juos vertinti kaip organizacijos išteklius,

darbuotojų problemų supratimas, pastangos jas išspręsti, vadovo pasitikėjimas kitais, vadovo

tikslai, pareigos, jausmai ir įsitikinimai, kurie remiasi teigiamais ţmoniškaisiais santykiais, turi

didţiulę įtaką kiekvienam darbuotojui ir jo pasitenkinimui darbu, o taip pat organizacijos veiklos

efektyvumui bei jos mikroklimatui. Tyrimai parodė, kad darbuotojų pasitenkinimas yra

aukštesnis, kai vadovai yra kompetentingi, besirūpinantys darbuotojų interesais, besielgiantys su

darbuotojais kilniai ir pagarbiai. Sveikatos prieţiūros įstaigos vadovas, siekiantis darbuotojų

pasitenkinimo darbu, turėtų atidţiai paţvelgi į didţiausią personalo grupę įstaigoje – slaugytojus.

Kiekvienas vadovas privalo ţinoti, kokie yra slaugytojų darbo poreikiai ir ieškoti būdų jiems

patenkinti, kad darbuotojai dirbtų noriai, produktyviai ir būtų patenkinti darbu. Sveikatos

prieţiūros personalo tinkama darbo aplinka, darbo organizavimas, darbuotojų profesinių ţinių ir

įgūdţių tobulinimas turėtų būti priimta kaip norma. Svarbu, kad vadovas suprastų darbo

pasitenkinimo elementus bei sugebėtų juos pritaikyti veikloje. Darbuotojai būna patenkinti savo

darbu, kai: jaučia, kad darbas yra reikšmingas; jie yra atsakingi uţ tai, ką daro; supranta, kaip

gerai tai daro; turi galimybę mokytis ir tobulėti; pripaţįstamas jų įnašas į darbą. Dauguma

sveikatos prieţiūros įstaigų vadovų turi medicininį išsilavinimą. Tačiau seni administratoriaus

stereotipai po truputį griaunami, kai gydymo įstaigai galėjo vadovauti tik gydytojas,

profesionalas medicinos srityje ar lojalus valdančiai partijai [24].

Bendradarbiai. Nedarnus, konfliktuojantis kolektyvas - vienas iš labiausiai pasitenkinimą

maţinančių veiksnių. Apklausų duomenimis, būtent geri darbo santykiai vertinami kaip svarbi

pasitenkinimo darbu sąlyga. Tarpusavio sutarimas būtinas ne tik efektyviam komandiniam

darbui, bet ir bendrai darbo atmosferai. Geras kolektyvas - daţniausiai kasdieninių ilgalaikių

vadovo pastangų rezultatas [1]. Savo profesinėje erdvėje slaugytojai daţniausiai bendrauja ir

19

bendradarbiauja su gydytojais, su kitais slaugytojais, su pacientais ir jų artimaisiais. Tiek

gydytojo, tiek slaugytojo profesinės veiklos tikslas - kokybiška paslauga pacientui, kurios

pasiekti jie gali tik bendradarbiaudami. Į kolektyvą sueina įvairios patirties, įvairias vertybes

puoselėjantys ţmonės, turintys savo praeitį, nuostatas bei gyvenimo planus. Suklestėjęs

kolektyvinis poţiūris skatina asmenybę atsiskleisti. Labai reikšmingas bruoţas - palaikymas:

leidţia ţmogui jaustis tvirčiau ir pasitikėti, o kartais ţmonės skundţiasi nuolatiniais vaidais.

Gera, kai vieni kitus palaiko, visi klausimai keliami atvirai, o kylantys prieštaravimai aptariami

viešai. Kitaip susidaro gynimosi klimatas – ţmones slepia savo paţiūras ir poţiūrius, mieliau

nori būti ,‚patogiais„„, o ne natūraliais [1]. Bendrumo dvasiai stiprinti ir bendravimui

organizacijoje gerinti rekomenduojami komandą tvirtinantys renginiai, bendros išvykos, šventės,

linksmi konkursai.

Pagarba ir pripaţinimas. Visi darbuotojai nusipelno pagarbos ir tinkamo jų darbo įvertinimo.

Vadovas, įvertinimą suprantantis tiktai kaip piniginę premiją, klysta. Ţinoma, pinigai visada ne

pro šalį, tačiau nereikia pamiršti ir paprasto, tačiau veiksmingo ir nieko nekainuojančio

apdovanojimo – pagyrimo. Uţ sąţiningai atliktą darbą sulauktas sąţiningas pagyrimas – didelis

emocinis pastiprinimas kiekvienam darbuotojui. Nuoširdi ir laiku pasakyta padėka (ţodţiu ar

raštu, privačiai ar viešai) – motyvacijos ir lojalumo garantas. Darbuotojai laukia, jog bus

pripaţinti uţ savo nuveiktą darbą. Rasdami laiko padėkoti darbuotojams uţ gerą darbą, vadovai

paskatina juos ir toliau gerai dirbti organizacijos labui. Tai galėtų būti tiek materialinis

atlyginimas, tiek moralinis atlyginimas. Taikant moralinio poveikio priemones, darbuotojams

bus sudaromas psichologinis komfortas. Kiekvienas ţmogus su savo individualiomis vertybėmis

nori ir gali būti reikalingas organizacijai.

Neiškalbingas, bet kūrybingas darbuotojas, gali būti puikus idėjų generatorius, vertingų

profesinių ţinių turintis gali patari, kaip spręsti organizacijos trūkumus, teikiant paslaugas.

Svariausia yra tai, kad kiekvienas darbuotojas turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, kad jo

nuomonė būtų išgirsta, apsvarstyta, panaudota [48]. Labai svarbu, kad slaugytojai būtų

įtraukiami į įstaigos veiklą, kad ţinotų savo įstaigos politiką, savo pareigų reikšmę ne tik

konkrečiu atveju, suteikiant paslaugą pacientui, bet indėlį visos organizacijos kontekste.

Darbo sąlygos. Darbo sąlygos priklauso nuo materialinių, ekonominių, organizacinių veiksnių

[27]. Darbo sąlygos – tai aplinka, kurioje vyksta darbas, paties darbo aplinka, darbo pobūdis,

darbo ir poilsio laikas, turintis tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir

sveikatai. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas maţina organizmo darbingumą ir darbo našumą,

blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis sunkiau susikoncentruoti, ţmogus subjektyviai

jaučiasi pavargęs. Jei darbas sunkus, ilgai trunka, didelė nervinė – emocinė įtampa, nesilaikoma

20

racionalaus darbo ir poilsio reţimo, nuovargio reiškiniai sumuojasi. Tokiu atveju susidaro

patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargimui būdinga ryškesnis

darbingumo ir darbo našumo maţėjimas. Prastos darbo sąlygos (karšta, triukšminga) didina

nuovargį, sukelia diskomfortą, trukdo pasiekti tikslus bei sukelia nepasitenkinimą darbu.

Baršauskienė ir Janulevičiūtė [8] darbo sąlygomis įvardija fizinę ir psichologinę aplinką,

lengvatas ir paramą darbuotojams, darbuotojų autonomijos laipsnį. Daţniausiai darbo sąlygos

kaip terminas siejamas su materialinėmis sąlygomis, o psichologinė aplinka, mikroklimatas

organizacijoje lieka antroje vietoje. Palankių psichologinės aplinkos sąlygų kūrimas

neatsiejamas nuo vadovo vaidmens, tarpusavio bendravimo, bendradarbiavimo, organizacijos

kultūros. Tinkamų darbo sąlygų uţtikrinimas darbuotojams yra svarbus veiksnys, nes jos

sąlygoja daugelį darbuotojų reakcijų: jų darbo efektyvumą, rezultatų kokybę, pasitenkinimą

darbu, be to, tiesiogiai veikia darbuotojų fizinę, emocinę ir intelektualinę sveikatą.

Darbuotojo pasitenkinimas darbu - vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių įtakoti pelno

ar nepelno siekiančios organizacijos uţsibrėţtus tikslus ir uţdavinius. Sangmook [49] pabrėţia,

kad darbuotojų pasitenkinimas lemia organizacijos sėkmingą veiklą, jos augimą. Pasitenkinimas

darbu gali įtakoti darbuotojų elgesį darbe, jų poţiūrius, ketinimus, .jų gerovę ir tuo pačiu

organizacijos veiklą.

Pasitenkinimas darbu turi įtakos darbų atlikimo produktyvumui, darbuotojų kaitai,

pravaikštoms, sveikatai, pasitenkinimu gyvenimu. Galima teikti, kad patenkintas darbu

darbuotojas labiau stengiasi ir savo darbą atlieka geriau arba atvirkščiai - gerai savo darbą atlikęs

darbuotojas tampa labiau patenkintas darbu. Chmie patvirtina, kad gerai savo darbą atliekantys

darbuotojas yra pripaţįstami ir dėl to yra labiau patenkinti darbu [13]. Robbins [48] įsitikinęs,

kad geras darbo atlikimas sukelia didelį pasitenkinimą darbu, o ne atvirkščiai. Pasitenkinimas

skatins gerai atlikti darbą tik tada, kai jis bus susiejęs su įsiparegojimu ir jo tikslais.

Įsipareigojimas organizacijai – tai dar vienas veiksnys, kuris uţima svarbia vietą

pasitenkinimo darbu ir savanoriškos darbuotojų kaitos ryšyje. Organizacijoje negali visiškai

nevykti šis procesas, tačiau tai, kad jo mastas nedidelis, naudinga kiekvienai organizacijai,

kadangi taip taupomos mokymams skirtos lėšos bei išvengiama naujokų daromų klaidų. Todėl

personalo specialistams svarbu išsiaiškinti darbuotojų kaitos prieţastis ir paruošti programas,

padedančias išlaikyti vertingus darbuotojus. Neatsiskleisdami darbe ar išeidami į kitą darbą,

ţmonės išreiškia nepasitenkinimą darbu ar stengiasi išvengti nemalonumų, kuriuos jie patiria

darbe. Kuo maţiau ţmonės patenkinti savo darbu, tuo labiau jie linkę jo vengti.

Kitas veiksnys - šalies ekonomika. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 metų veiklos

ataskaitoje [43] buvo teigiama, kad sveikatos prieţiūros specialistai - gydytojai ir slaugytojai -

21

dėl menkų atlyginimų ieškos darbo uţsienyje arba keis specialybę. Maţi slaugytojų atlyginimai,

jų darbo neįvertinimas Lietuvoje bei Europos Sąjungos erdvės suteikia slaugytojoms palankias

sąlygas palikti savo darbą ir išvykti dirbti į kitas šalis. Ketinimus keisti profesiją ir pasrinkti

geriau vertinamą bei apmokamą profesiją taip pat sąlygoja nepasitenkinimas savo darbu.

Derama darbo drausmė taip pat atsiranda tik palankioje darbo aplinkoje, palankaus

organizacijos klimato sąlygomis, esant stipriam savitarpio atsakomybės jausmui ir nuoširdţiam

bendradarbiavimui. Tuomet pasireiškia ir aukšta darbuotojų moralė bei savikontrolė.

Slaugytojo pasididţiavimas profesija priklauso nuo artimų ţmonių, vadovų, gydytojų,

valdţios, mokslo institucijų atstovų ir kitų bei visos visuomenės poţiūrio. Patenkintas savo darbu

slaugytojas gali didţiuotis profesija bei įstaiga, kurioje jis dirba, ją rekomenduoti kitiems

pacientams. Nepatekintas darbu slaugytojas nepalankia savo nuomone gali suteikti daugiau

galimybių kitoms sveikatos prieţiūros paslaugų srityje konkuruojančioms įstaigoms.

Slaugytojų nusivylimas savo profesija, kolegomis, darbdaviais, abejingumas pacientams,

atliekamam darbui, priešiškumas supančiai aplinkai daro ţalą tiek pačiam slaugytojui, tiek

slaugomiems pacientams ir visai gydymo įstaigai [63]. Todėl vadovai turi pašalinti kliūtis,

ţlugdančias darbuotojo padidţiavimą atliekamu darbu, profesija, organizacija [44]. Patenkinti

darbu darbuotojai labiau linkę teigiamai kalbėti apie organizaciją, padėti kitiems ir atlikti

daugiau nei paprastai iš jų tikimasi.

Apibendrinant galima teigti, kad pasitenkinimas darbu priklauso nuo darbo esmės,

atsakomybės, darbo uţmokesčio, karjeros, santykių su bendradarbiais ir vadovais, pripaţinimo,

darbo sąlygų. Verta įsidėmėti, kad ţmonės beveik niekada nesijaučia pasitenkinę visam laikui,

nes linkę priprasti prie suteikto gero. Tai reiškia, kad nėra galutinių atradimų, o yra tik nuolatinis

judėjimas, suteikiantis organizacijai vis naujų minčių, kaip skatinti savo darbuotojus, kaip siekti

uţsibrėţtų tikslų. Darbuotojo pasitenkinimas susijęs su įstaigų organizacine sėkme, todėl

darbuotojų pasitenkinimo darbu didinimas turėtų tapti tiesioginiu darbdavių įsipareigojimu.

1.3. SLAUGYTOJŲ PASITENKINIMO DARBU TYRIMAI UŢSIENIO ŠALYSE IR

LIETUVOJE

Pasitenkinimas darbu yra teigiamų ir neigiamų ţmogaus jausmų rinkinys, parodantis,

kaip darbuotojas vertina savo darbą. Pasitenkinimo darbu tyrimai yra labai svarbūs sėkmingai

planuojant darbą, aiškinantis darbuotojų poţiūrį į darbą, įvertinant jų poreikius, nustatant esamus

trūkumus. Pasitenkinimo darbu tyrimas, atliekamas ligoninėse, rodo dėmesį darbuotojų

22

nuomonei ir leidţia atskleisti aktualias personalo problemas bei numatyti jų sprendimo

priemones. Patenkinti darbuotojai – ligoninės ilgaamţiškumo ir sėkmės pagrindas.

Sėkme suinteresuotas vadovas turėtų periodiškai organizuoti darbuotojų pasitenkinimo

darbu tyrimus .

Pasitenkinimas darbu daţniausiai vertinamas apklausiant ţmones, ką jie mano apie savo

darbą anketavimo arba interviu būdu. Naudojamos įvairios skalės ir klausimynai. Interviu

apklausos metodas naudojamas rečiau. Skirtingose šalyse tos pačios profesinės grupės –

slaugytojų – pasitenkinimo darbu rezultatai labai skirtingi. Skiriasi ir nepasitenkinimą sukėlusios

prieţastys.

Didžiojoje Britanijoje slaugytojų nepasitenkinimas darbu susiejęs su tokiais veiksniais:

paramos stoka bendradarbiaujant, darbo laiko stoka, blogos darbo sąlygos, aukšti reikalavimai

darbe. Dėl vyresnio amţiaus pacientų slaugymo stresą patiriantys slaugytojai yra labiau

nepatenkinti darbu, todėl sumaţėja jų darbingumas [ 40].

Švedijoje slaugytojai teigė, kad jų darbe didelis darbo krūvis, menka darbo kontrolė,

tačiau pakankama socialinė parama, teigiamą įtaką turi darbuotojų parama. Darbingumas

sumaţėja, kai darbuotojai nesijaučia saugūs, neigiamai veikia ir psichosocialiniai veiksniai[63].

Australijoje dirbančių slaugytojų nepasitenkinimą darbu lemia didelis darbo krūvis [41].

Kanados slaugytojai labiausiai nepatenkinti darbo uţmokesčiu [3]. Nepakankamo darbo

uţmokesčio problema išlieka daugelyje šalių.

Floridoje atliktos studijos parodė, kad trečdalis respondentų buvo nepatenkinti karjeros

galimybėmis ir pusės apklaustųjų pagrindinės nepasitenkinimo darbu prieţastys buvo

neadekvatus darbo uţmokestis, slaugytojo darbo nuvertinimas ir sunkūs budėjimai [16].

Skirtingos uţsienio šalių studijos atskleidė, kad slaugytojos patiria ţemą pasitenkinimo

lygį. Daugelis tyrimų parodė pagrindines slaugytojų pasitenkinimo ar nepasitenkinimo darbu

prieţastis. Šiuos tyrimus galima apibendrinti:

1. Vyresnio amţiaus slaugytojai labiau patenkinti darbu, nes turi pakankamai daug slaugymo ţinių

bei įgūdţių, yra gerbiami [51].

2. Glaudus bendradarbiavimas kuria komandinį darbą, kuris uţtikrina teigiamą mikroklimatą

organizacijoje bei visapusiškai išspręstą paciento problemą. Partnerystės galimybės padeda

numatyti tendencijas ir spręsti problemas, organizacijoje [44].

3. Geri slaugytojų ir gydytojų profesiniai santykiai didina pasitenkinimą darbu ir sveikatos

prieţiūros paslaugų kokybę, o blogi gydytojų ir slaugytojų santykiai sąlygoja personalo kaitą

sveikatos prieţiūros sistemoje bei blogus klinikinius rezultatus [46].

23

Sveikatos prieţiūros darbuotojai jaučia, kad organizacijos klimatas yra palankus tada, kai

jie atlieka naudinga darbą ir tai leidţia jiems pajusti savo vertę. Dauguma darbuotojų nori jausti

atsakomybę uţ atliekamą darbą ir turėti sąlygas jį gerai atlikti. Jie nori būti išklausyti,

pageidauja, kad su jais būtų elgiamasi kaip su individualybėmis, turinčiomis savo vertę, jausti,

kad įstaiga iš tikrųjų rūpinasi jų poreikiais ir problemomis. Aiken ir Patrician su bendraautoriais

[2] savo pranešime nurodo, kad apklausus 43 tūkst. slaugytojų iš 700 ligoninių JAV, Anglijoje,

Kanadoje, Škotijoje, Vokietijoje, paaiškėjo, kad slaugytojų nepasitenkinimas darbu gana aukštas

ir siekia 17-41 proc. JAV nepatenkintų savo darbu slaugytojų buvo 41 proc., Kanadoje - 33

proc., Anglijoje - 36 proc., Škotijoje - 38 proc., Vokietijoje - 17 proc. Tarptautinės studijos

parodė, kad slaugytojai patiria nusivylimą ir pervargimą, nes blogos darbo sąlygos įtakoja jų

darbą, uţ kurį jie jaučia didelę atsakomybę.

2002 metų tyrimo Australijoje [41] tikslas buvo nustatyti darbo aplinkos veiksnius,

susijusius su slaugytojų pasitenkinimu ar nepasitenkinimu darbu senesnių ţmonių globos

įstaigose. 27 slaugytojų interviu rezultatai atskleidė, kad pasitenkinimas darbu buvo susijęs su

darbo vietos kitimu, komandinio darbo pobūdţiu .Nepasitenkinimas darbu kilo dėl netinkamai

apmokyto, neturinčio pakankamai įgūdţių personalo, biurokratizmo ir padidėjusių pacientų

poreikių.

Fletcher [14] atliko tyrimą, kuriuo metu išsiuntė paštu apklausos anketas 5192

slaugytojų, iš kurių 1780 slaugytojų uţpildė anketas. Pasitenkinimas darbu vertintas keliais

lygmenimis: naudingumo, vidinės/esminės darbo vertybės ir pacientų prieţiūros. Naudingumas

nebuvo siejamas vien tik su finansiniu atlyginimu, bet ir su nauda įstaigai. Daugelis slaugytojų

jautėsi nevertinami savo darbe. Darbo organizavimas buvo siejamas ne tik su konkrečia jų

veikla, bet ir tirtas sąryšyje su bendradarbiais ir su vadovais. Daugelis respondentų kėlė aukštus

reikalavimus savo kolegoms ir buvo nusivylę jų darbu. Darbo grafikų nepaslankumas kėlė

nepasitenkinimą darbu. Tinkamai sudarytos darbo pamainos turėjo teigiamos reikšmės

slaugytojų pasitenkinimui darbui.

2003 metais publikuotas Švedijoje atliktas pasitenkinimo darbu tyrimas, trukęs 10 metų

[4]. Jo tikslas buvo nustatyti, kaip slaugytojų asmeninės savybės susiję su jų kompetencija,

pasitenkinimu darbu bei pasirinkta profesija. Pirmiausia buvo apklaustos slaugos mokyklos

studentės ir ištirtas jų asmeninių savybių rinkinys (dalyvavo 51 slaugytoja). Antro etapo metu,

praėjus 2 metams po mokyklos baigimo, buvo apklaustos tos pačios slaugytojos (apklausoje

dalyvavo 43). Įvertintas jų pasitenkinimas darbu ir kompetencija. Tyrimas buvo pakartotas po 8

metų .Telefoninio interviu metu buvo apklaustos 33 slaugytojos, iš kurių 23 liko dirbti klinikinį

darbą. Tyrimo rezultatai parodė, kad didţiausią pasitenkinimą darbu patyrė globėjiškos

24

slaugytojos, pasiţyminčios paslaugumu, turinčios stiprų poreikį paramai. Maţiausią

pasitenkinimą patyrė slaugytojos pasiţyminčios ţemiausiu jautrumu lygiu, poreikiu drausmei.

Trečiame tyrimo etape pastebėtas sumaţėjęs pasitenkinimas darbu tarp visų slaugytojų beveik

vienodai. Taip pat interviu metu slaugytojos nurodė, kad pasitenkinimas darbu įtakojamas

didelio darbo krūvio ir atliekamų darbo uţduočių monotonijos.

Shader [50] atliko tyrimą, kurio tikslas buvo atrasti, koks prieţastingumas yra tarp

pasitenkinimo darbu, streso, amţiaus, kolektyvo sugyvenamumo, darbo grafikų ir numatomos

darbuotojų kaitos. Shader surado ryšį tarp streso ir kolektyvo sugyvenimo - kuo daugiau streso

patiria slaugytojos tuo kolektyvo sugyvenamumas, pasitenkinimas darbu maţesnis, numatoma

darbuotojų kaita didesnė. Kuo didesnis pasitenkinimas darbu, tuo kolektyvo sugyvenamumas

didesnis ir numatoma darbuotojų kaita maţesnė. Darbo grafikai stabilesni, maţiau darbo streso,

maţesnė darbuotojų kaita, geresnis kolektyvo sugyvenamumas ir didesnis pasitenkinimas darbu.

Sėkmingas karjeros planavimas sudaro galimybę patenkinti darbuotojų potencialo plėtros

ir profesinio augimo siekius, uţtikrinti, kad kvalifikuotų specialistų nuolat daugėtų, efektyviai

naudoti darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis, suformuoti vidinį profesinio augimo rezervą,

suformuoti pagarbius vadovybės ir pavaldinių santykius. Spence ir kt. [51] tyrimo metu apklausė

150 slaugytojų ir nustatė, kad galimybė tobulėti ir siekti karjeros bei galimybė keistis, tobulintis,

gauti naujų mokslo ţinių yra esminis motyvas slaugytojams gerai dirbti.

JAV buvo nagrinėjama, darbuotojų dirbančių slaugoje profesinių ligų statistika. Dauguma

susirgimų buvo susiję su stuburo ligomis. Šių susirgimų procentas tarp slaugytojų gana didelis.

JAV visose įstaigose yra atliekami kasmetiniai apmokymai bei gerinamos darbo sąlygos diegiant

naujas pacientų kėlimo ir vartymo technologijas slaugos ligoninėse ir skyriuose[52].

McGrath ir kt.[39] nurodė, kad daţniausiai perdega (emociškai pavargsta) slaugytojos,

gydytojai, socialiniai darbuotojai. Emocinį išsekimą sąlygoja darbas, pilnas stresinių situacijų

bei bendras nepasitenkinimas darbu. Slaugytojai nuolatos patiria fizinį bei psichologinį

nuovargį, kas sąlygoja nepasitenkinimą darbu ir emocinę įtampą.

Lietuvoje slaugytojų pasitenkinimą darbu tyrinėjo: Blaţevičienė Kauno universitetinėje

ligoninėje, Adomavičiūtė Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose. Vimantaitė

daktaro disertacijoje tyrė Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų

,,perdegimo„„ sindromo raišką ir jo įtaką slaugytojų elgesiui ir darbinei veiklai. Vasilavičius tyrė

ir lygino patenkintas ir nepatenkintas slaugytojas ir jų sveikatą.

Blaţevičienė [10], tyrusi Kauno universitetinės ligoninės chirurginio ir terapinio profilio

slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jam įtakos turinčius veiksnius, nustatė, kad abiejose klinikose

43,8 proc. slaugytojų yra patenkintos savo darbu, 52,9 proc. dalinai patenkintos, 1,8 proc.

25

nepatenkintos ir 1,5 proc. nebuvo apsisprendusios. Reikšmingo skirtumo tarp respondenčių

pasitenkinimo darbu chirurgijos ir terapijos skyriuose nebuvo nustatyta. Daţniau patenkintos

savo darbu vyresnio amţiaus slaugytojos. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp

pasitenkinimo darbu ir emocinės būklės darbo metu, taip pat statistiškai reikšmingas ryšys tarp

pasitenkinimo darbu ir galimybių tobulėti, tinkamumo jų darbo įvertinimo, darbų įvairovės, gerų

darbo sąlygų, pasitenkinimu gaunamu atlyginimu. Nepatenkintos slaugytojos daţniau negu

patenkintos galvoja apie darbo keitimą (atitinkamai 83,3 proc. ir 6,7 proc.), taip pat daţniau

nesirinktų tos pačios specialybės (atitinkamai 29,3 proc. ir 5.6 proc.). Nepatenkintos savo darbu

slaugytojos nemėgsta savo profesijos ir darbui skiria minimalias pastangas, o patenkintos darbu -

visas jėgas skiria darbui ir stengiasi jį atlikti nepriekaištingai. Tiek patenkintos, tiek

nepatenkintos slaugytojos galvoja apie galimybę išvykti dirbti į uţsienį, tačiau nepatenkintos

darbu apie šią galimybę galvoja daţniau.

Adomavičiūtė [1] tyrė Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių

bendruomenės slaugytojų pasitenkinimą darbu. Anoniminėmis anketomis buvo apklaustos 174

slaugytojos. Vertinant bendruomenės slaugytojų pasitenkinimą darbu, nustatyta, kad 60,3 proc.

slaugytojų buvo patenkintos savo darbu ir 39,7 proc. - nepatenkintos. Vertinant slaugytojų

pasitenkinimą atskirais darbo aspektais, didesnė dalis respondenčių buvo nepatenkintos dideliu

darbo krūviu (53,0 proc.), galimybe siekti karjeros (55,2 proc.), konfliktų valdymu (48,3 proc.),

aprūpinimu darbo priemonėmis (44,8 proc.). Slaugytojos nurodė svarbiausius nepasitenkinimą

darbu sukeliančius veiksnius – maţą darbo uţmokestį (97,1 proc.) ir slaugytojų pripaţinimo

trūkumą (79,9 proc.).

Vimantaitė [63] tyrinėjo „perdegimo sindromo“ daţnumą bei jo įtaką slaugytojų, dirbančių

Lietuvos kardiochirurgijos centruose, elgesiui ir darbinei veiklai. Daugumos tyrėjų nuomone,

didelis darbo krūvis, augantys reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai susieję su nuolat darbe

patiriamu stresu bei perdegimo sindromo pasireiškimu. Didesnės dalies (72,8 proc.)

kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų darbo krūvis didelis (daugiau nei 1,0 etatas),o

tai lemia emocinę įtampą, nuovargį (84,4 proc.). Slaugos specialistams tenka dirbti

nepalankiomis sąlygomis: 87,2 proc. nurodė daţną kontaktą su dezinfekuojančiomis

medţiagomis, sukeliančiomis ilgai gydomas odos ligas; 29,4 proc. - nepatogią kūno padėtį

dirbant, kas sukelia stuburo, sąnarių ligas. Didelė dalis apklaustųjų (75 proc.) po darbo jaučia

fizinį nuovargį, kuris pasireiškia kojų skausmais, galvos skausmais, bendru silpnumu,

padaţnėjusiu pulsu, padidėjusiu kraujospūdţiu, sumaţėjusiu apetitu. Psichologinį nuovargį po

darbo nurodė patiriantis 86,1 proc. slaugytojų. Finansiniu atlygiu uţ atliekamą darbą

nepatenkinti 84,4 proc. slaugytojų. Didelė dalis slaugytojų (84,2 proc.) nurodė kad jų darbas

26

nevertinamas ir negerbiamas visuomenės, dėl to kyla bendravimo nesklandumų. Kad nesutaria

su gydytojais, nurodė 57 proc., su pacientų artimaisiais – 52 proc., su slaugos administracija -

49proc., o su pacientais - 40proc. slaugytojų. Slaugos darbuotojai (64proc.) teigė, kad dirbdami

dabartinėje darbo vietoje pastebėjo kintantį savo elgesį. Pokyčiai, kuriuos minėjo respondentai:

tai sutrikęs miegas, nuolatinis nerimas, sumaţėjęs fizinis aktyvumas, didesnis abejingumas,

priešiškumas, grubumas, sumaţėjas apetitas, didesnis tonizuojančių gėrimų poreikis.

Nepasitenkinimas darbu yra susijęs su darbuotojų sveikata ir savijauta. Taip pat

nepasitenkinimas darbu gali turėti įtakos rimtoms ligoms išsivystyti ar net sukelti mirtį. Slaugos

darbuotojų [28] darbo sąlygos ir veikla, kuri susijusi su ligonių perkėlimu ir pernešimu, yra

nepalanki jų sveikatai. Slaugos darbuotojai skundţiasi kaulų-raumenų sistemos paţeidimais,

kuriuos sieja su per didelio svorio kėlimu ir pernešimu. Europos fondo gyvenimo ir darbo

sąlygoms gerinti 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje, palyginti su ES šalių

vidurkiu, daugiau darbuotojų nurodo, kad darbas kenkia jų sveikatai, ypač dėl bendro nuovargio

(40,7 proc.), nugaros skausmų (38,0 proc.), raumenų skausmų (35,7 proc.), streso (35,7 proc.) ir

kitų prieţasčių. Nustatytas teigiamas ryšys tarp streso, nuobodulio, konfliktų darbe ir

koronarinės širdies ligos. Sergantys ar sveikata besiskundţiantys darbuotojai menkai prisidės

prie organizacijos sėkmės, jų pastangos siekti organizacijos tikslų nebus maksimalios [50].

Vasilavičius [58] daktaro disertacijoje teigė, kad bendrosios praktikos slaugytojos,

nepatenkintos savo darbu, 1,91 karto daţniau skundėsi raumenų skausmais pečių ir kaklo srityje,

1,44 karto daţniau - nugaros srityje, lyginant su patenkintomis savo darbu slaugytojomis.

Nepatenkintos savo darbu bendrosios praktikos slaugytojos 3,09 karto daţniau jautė

įtampą/stresą, 2,48 karto daţniau jautė bendrą nuovargį, daţniau buvo irzlesnės, skundės miego

sutrikimais, psichologinėmis savijautos sutrikimais lyginant su patenkintomis savo darbu

slaugytojomis.

Darbuotojai nori turėti tokią apmokėjimo sistemą, kuri būtų teisinga, nedviprasmiška ir

atitiktų jų lūkesčius. Paškevičienė [46], 2-oje klinikinėje ligoninėje, vaikų ligų skyriuje atlikus,

slaugytojų elgsenos ligoninėje vertinimą nustatė, kad slaugytojų pasitenkinimą darbu lemia šie

veiksniai: geras darbo uţmokestis – 55 proc., geros darbo sąlygos – 25 proc., darbas, atitinkantis

specialybę – 15 proc., palaikantys vadovai, kolegos – 5 proc.

2004 metais Valstybinė darbo inspekcija patikrino 102 sveikatos prieţiūros įstaigas, iš jų

34 slaugos ligoninės ir pensionatus. Patikrintose įstaigose slaugos darbuotojai turėjo

nusiskundimų, susijusių su darbo sąlygomis (per sunkūs keliami svoriai): nugaros, riešų, pečių,

sąnarių, juosmens skausmai, kaulų-raumenų ligos, stuburo išvarţos [34].

Sveikatos prieţiūros reforma neuţtikrina slaugytojų profesinio saugumo. Tyrimo, atlikto

27

Kauno medicinos universiteto klinikų intensyvios terapijos skyriuose [29], rezultatai parodė, kad

42,2 proc. respondentų niekada nesijaučia saugiai dėl savo ateities perspektyvų. Slaugytojų

gyvenimo kokybės tyrimo, atlikto Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, metu

nustatyta, kad tik 21,4 proc.- slaugytojų dėl savo ateities jaučiasi gerai, 47,1 proc.- jaučiasi

vidutiniškai, 29 proc.- blogai [23] Darbuotojai nerimauja dėl prieţasčių, susijusių su jų darbo

vietos išlikimu, daugeliui kelia nerimą, ar nebus sumaţintas etatų skaičius, ar nesumaţės

atlyginimas, ar neteks papildomai dirbti, ar netaps sudėtingesnis darbo procesas, ar nepasikeis

tiesioginis viršininkas, ar apskritai nepablogės darbo sąlygos. Tyrimai parodė [59] , kad 30 proc.

darbuotojų išgyvena stresą struktūrinių permainų metų, 25 proc. kolektyvo narių bet kokie

struktūriniai pokyčiai sukelia baimę ir netikrumą, taip pat teigiama, kad dėl permainų padaugėja

konfliktų tarp bendradarbių.

Apibendrinant slaugytojų pasitenkinimo darbu tyrimo rezultatus, galima teigti, kad

daţniausiai Lietuvos slaugytojų nepasitenkinimas darbu susiejęs su maţu darbo uţmokesčiu,

dideliu darbo krūviu ir psichologiniais darbo veiksniais. Didesnis pasitenkinimas darbu lemia

maţesnę darbuotojų kaitą, geresnę pacientų prieţiūrą, maţesnę fizinių ir psichologinių traumų

darbe riziką slaugytojams ir jų padėjėjams bei įstaigos gerovę bendrai. Slaugytojų pasitenkinimo

darbu įvairiais aspektais Lietuvoje ir uţsienio šalyse plačiai nagrinėjami, tačiau duomenų apie

slaugytojų, dirbančių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, pasitenkinimą darbu nepavyko

rasti. Slaugytojų pasitenkinimo darbu tyrimai rodo, kad ši sritis svarbi ir turi būti tiriama, nes

slaugytojų teikiamų paslaugų kokybė, labiau nei kitų profesijų atstovų, siejasi su pasitenkinimu

darbu.

1.4. SLAUGYTOJŲ DARBO YPATUMAI SLAUGOS LIGONINĖJE IR JŲ ĮTAKA

SLAUGOS PERSONALO SVEIKATAI

Tik nepriklausomybės atkūrimo metais Lietuvoje pradėtos kurti slaugos ir palaikomojo

gydymo ligoninės. Buvo suprasta, kad ligų gydyme reikalinga ne tik medicininė įranga, bet ir

ţmogus, suprantantis pacientą, padedantis susitvarkyti su liga, jos neišvengiamu progresavimu, o

ţemiškajam gyvenimui baigiantis - oriai padėti pasitikti mirtį.

Lietuvoje teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos nėra tipinės, t.y. sunku

joms rasti atitikmenį kitose šalyse ir adekvačiai lyginti tyrimo rezultatus. Uţsienio šalyse

pacientams teikiamos diferencijuotos slaugos, ilgalaikės ir(ar) paliatyvios prieţiūros,

reabilitacijos, geriatrinės pagalbos paslaugos įvairiose institucijose: ligoninėje, dienos stacionare,

bendruomenės sveikatos centre, slaugos namuose ar tiesiogiai paciento šeimoje (namų slauga).

28

Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė yra asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, teikianti

stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientams, sergantiems

lėtinėmis ligomis ar neįgaliesiems. Palaikomasis gydymas – tai stacionarinė medicinos pagalba,

teikiama pacientams, kai aiški ligos diagnozė ir nereikalingas specializuotas gydymas [42].

Gydymo trukmė palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra ribota (120 dienų per metus),

todėl pacientai ir jų artimieji, stengdamiesi kuo racionaliau išnaudoti jiems skirtą galimybę

gydytis, į ligoninę daţniau atvyksta labai pablogėjus sveikatai, atsiradus nepageidaujamų

organizmo būklės pokyčių, sumaţėjus judėjimo ir apsitarnavimo galimybei.

1993m. Lietuvoje Carito iniciatyva (ses. A.Pajarskaitės ) Kaune įkurta slaugos ligoninė,

kad padėtį sunkiai sergantiems, vienišiems ir apleistiems ligoniams. Vėliau tokio tipo ligoninės

pradėjo veikti Vievyje, Utenoje.

1996 m. SAM patvirtino medicinos normą MN 10-1:1996,,Palaikomojo gydymo ir

slaugos ligoninė“. Šiuo metu ligoninės teikia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas

vadovaujantis medicinos norma MN 80:2000,,Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“.

Slaugymas - slaugytojo veikla, kurios metu uţtikrinami pagrindiniai paciento gyvybės

veiklos slaugos poreikiai bei atliekamos gydymo procedūros. Slaugytojas - tai ne medicinos

sesuo, kuri buvo rengiama slaugyti sergantįjį, atlikti gydytojo nurodymus, bet specialistas, pagal

profesinės kvalifikacijos ir veiklos srities poreikius įgijęs įvairių įgūdţių bei kitų mokslo ţinių,

įvaldęs aukščiausią profesinę kompetenciją [15].

Slaugytojo funkcijas pirmoji įvardijo Virginija Henderson [17], o vėliau jas pripaţino ir

Tarptautinė Slaugytojų taryba – slaugytojo funkcija yra padėti individui, sveikam ir sergančiam,

atlikti tą sveikatos išsaugojimo, sveikimo ar mirimo veiklą, kurią jis atliktų pats, jei tik turėtų

tam reikalingų jėgų, noro ir ţinių.

Išskiriama keturios pagrindinės slaugytojo funkcijos [17]:

vadovavimas slaugai ir jos atlikimas;

pacientų ir sveikatos prieţiūros personalo mokymas;

tinkama sveikatos prieţiūros komandos nario veikla - bendradarbiavimas su

visomis institucijomis ir asmenimis, reikalingais slaugai įgyvendinti;

kritiškai mąstant ir atliekant mokslinius tyrimus, vystyti slaugos praktiką, diegti

naujus darbo metodus;

Slaugytojas kasdieniniame savo darbe susiduria su įvairiomis pacientų slaugos

situacijomis. Kiekviena jų yra individuali. Šiuolaikinis slaugos sudėtingumas reikalauja

29

sistemingos slaugytojo veiklos, kad pacientų slauga būtų optimali, grindţiama ne intuicija ir

padrikais veiksmais, bet apgalvota, organizuota ir pagrįsta šiuolaikinėmis mokslo ţiniomis.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse didţiąją dalį darbuotojų sudaro slaugos

personalas: bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojo padėjėjai. Bendroji slaugos praktika

apsprendţia visišką slaugytojo atsakomybę uţ ligonio slaugą, slaugymo planavimą ir

organizavimą. Slaugytojo padėjėjas padeda slaugos specialistui rinkti svarbiausius duomenis,

kurių reikia slaugai, savarankiškai arba vadovaujant slaugos specialistui slaugo pacientus,

paruošia ir priţiūri slaugos priemones, kurių reikia slaugos veiksmams atlikti [32].

Slaugytojų darbas išties sunkus, jiems kasdien tenka artimai bendrauti su sergančiais

pacientais, tenka matyti dideles pacientų kančias, neįgalumą, daţnai tenka susidurti su

beviltiškomis situacijoms, sergančiųjų šeimos nariais, susidurti su pacientų mirtimi. Matyti

mirštantį ir nepagydomą ţmogų niekada netaps rutina. Tai visuomet paliečia slaugytojų jausmus

- sukelia psichologinį bei emocinį stresą [30].

Slaugytojo etikos normos reikalauja, kad slaugytojas gerbtų gyvybę, malšintų skausmus

bei stiprintų sveikatą arba padėtų pacientui ramiai numirti. Dirbdami su sunkiai segančiais

pacientais slaugytojas turi būti pasirengęs psichologiniam krūviui, kurį sukelia santykis su

pacientų mirtimi arba daug sunkių pacientų problemų vienu metu [59].

Veiksmingas bendravimas yra vienas svarbiausių sveikatos prieţiūros elementų.

Slaugytojo darbe persipina įvairios veiklos rūšys: vertinimo, tarpusavio ryšio kūrimo, galios

suteikimo, pagalbos, prasmės radimo ir visumos išsaugojimo. Slaugytojas kievieną ligonį turi

gerbti uţ jo savitumą, neturi teisės teisti, pagal Rogers tai vadinama ,,besąlygišku teigiamu

poţiūriu‟‟. Svarbiausia uţduotis, norint uţmegsti gerus santykius su ligoniu ar jo šeima, yra

tarpusavio pasitikėjimo kūrimas. Juo yra pagrįsti visi slaugytojo ir ligonio tarpusavio santykiai

[55].

Nors ţodinis bendravimas yra labai svarbus paramos šaltinis, bet yra ir kitų poveikio

formų. Neţodinis bendravimas turi keturis kartus didesnį poveikį [11]. Kvalifikuoti slaugytojai

turi mokėti pasinaudoti tyla kaip vienu iš darbo metodų. Ţvilgsniu, šypsena arba rankos

padėjimu ant peties galima daug pasakyti. Šios pagalbos ypač reikia sunkiai sergantiems

palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientams.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje dirbantys slaugytojai, šalia visoms gydymo

įstaigoms reikalingų įgūdţių, turi turėti ir paliatyviai slaugai reikalingo patyrimo. Ţmogiškos

savybes - gailestis ir empatija - turi būti suderintos su profesinėmis ţiniomis ir patirtimi bei

veiksmingo bendravimo įgūdţiais. Reikia, kad ligonis būtų pripaţintas kaip individas, kad

30

susiformuotų tarp jo ir slaugytojo atgalinis ryšys. Dėl tokio empatinio ryšio ligonio fizinė ir

emocinė savijauta ilgiau išlieka stabili arba net ir pagerėja [45].

Slaugytojai savo darbe patiria ne tik psichologinių ir emocinių išgyvenimų, bet ir

susiduria su fiziniais sunkumais. Slaugytojos atlieka daug neplanuoto darbo, kuris atsiranda

staiga prireikus pagalbos bet kuriam pacientui, todėl yra sunku kontroliuoti darbo krūvį.

Dauguma pacientų yra gulintys [25] ir daţniausiai jiems taikomos asmens higienos,

ligonio maitinimo procedūros, šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijų prieţiūra. Pragulų profilaktikai

reikia kas dvi valandas keisti paciento kūno padėtį. Tyrimo metu [28] nustatyta, kad slaugos

darbuotojų darbo sąlygos ir veikla, kuri susijusi su ligonių perkėlimu ir pernešimu yra nepalanki

jų sveikatai.

Pastaruoju metu slaugos ligoninėse slaugytojų darbo krūvis vis didėja, daugėja slaugomų

pacientų, didėja atsakomybė, daţnai tenka savarankiškai atlikti svarbius sprendimus, nuo kurių

priklauso pacientų gyvybė. Dirbdami su šiais pacientais slaugytojai, gauna maţai teigiamo

atgalinio ryšio ir pasitenkinimo. Būdami šalia nepagydomo ligonio, drauge išgyvena sukrėtimą,

nusivylimą ir skausmą. Slaugyti tokius pacientus ir paremti jų artimuosius yra viena

sudėtingiausių uţduočių, su kuriomis savo praktikoje susiduria slaugytojai. Šis darbas labai

varginantis ir pasiaukojantis, reikalauja specialaus psichologinio pasirengimo. Slaugytojai tenka

įvaldyti platų kompetencijų rinkinį ir sugebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaujant su

kitų profesijų atstovais [9].

Funkcijų, pareigų, atsakomybės slaugytojoms priskirta pakankamai daug, tačiau geros

slaugytojo veiklos ir organizacijos sėkmės galima tikėtis tik sudarius palankias sąlygas darbui ir

sveikatai, motyvuojant ir nuolat besirūpinant slaugos personalo pasitenkinimu darbu.

31

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Slaugytojų pasitenkinimo darbu slaugos ligoninėse tyrimas buvo atliekamas 2009 m.

lapkričio-gruodţio mėnesiais. Tyrimui atlikti 2009-10-27 gautas Kauno medicinos universiteto

Bioetikos centro leidimas (1 priedas) ir tyrimo ligoninių vadovų sutikimas.

Tyrime dalyvavo visų keturių Kauno m. ir Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo

ligoninių (Kauno Raudonojo Kryţiaus, K.Griniaus, Petrašiūnų, Garliavos ir Vilkijos) bendrosios

praktikos slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Tyrimo metu šiose ligoninėse dirbo 96 bendrosios

praktikos slaugytojos ir 87 slaugytojo padėjėjos.

Remiantis mokslinės literatūros apţvalga buvo sudaryta anoniminė anketa slaugytojų

apklausai (2 priedas). Autorės parengtą anketą sudarė 22 klausimai. Atsakymai į klausimus

gaunami rangų skale, išsiaiškinant pasitenkinimo ar nepasitenkinimo lygį.

Sudarius anketą, buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar

klausimai yra informatyvūs ir suprantami respondentams. Bandomojo tyrimo metu apklausti 5

slaugytojai ir 5 slaugytojų padėjėjai, dirbantys slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

Bandomasis tyrimas parodė, kad keletą klausimų dėl maţo informuotumo būtų tikslinga

išbraukti iš anketos, todėl pirminė anketa buvo koreguota (išbraukti du klausimai).

Anketos klausimų tematika :

Duomenys apie respondentus: amţius, išsilavinimas, darbo staţas, pareigybė (1,2,3,4

klausimai).

Respondentų darbo pamaina ir etatinis krūvis (5-6 klausimai).

Klausimai, skirti pasitenkinimo darbu lygiui įvertinti (9,10,11, 12,13 klausimai).

Veiksniai, galintys turėti įtakos pasitenkinimui darbu (7, 8, 14 klausimai).

Darbo poveikis respondentų sveikatai (15, 16, 17,18 19 klausimai).

Ateities perspektyvų išaiškinimas (20 klausimas).

32

Iš viso išdalintos 183 anketos, iš jų grąţinta 175 anketos. Tai sudaro 95,6 proc. anketų

grįţtamumą. Išdalintų ir grąţintų anketų skaičius tyrime dalyvaujančiose ligoninėse pateikiamas

1 lentelėje.

1 lentelė. Išdalintų ir grąţintų anketų skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

Ligoninė Išdalintų anketų

skaičius

Grąţintų anketų skaičius

BPS SP Iš

viso

BPS

n (%) SP

n (%) Iš viso

n (%)

Kauno Raudonojo

Kryţiaus slaugos ir

palaikomojo gydymo

ligoninė

30 36 66 30 (100)

33 (91,7)

63 (95,5)

K. Griniaus slaugos ir

palaikomojo gydymo

ligoninė

15 17 32 14 (93,3)

16 (94.1)

30 (93.8)

Petrašiūnų slaugos ir

palaikomojo gydymo

ligoninė

18 10 28 17 (94,4)

10 (100)

27 (96.4)

Garliavos ligoninės

slaugos ir palaikomojo

gydymo skyrius

18 12 30 17 (94.4)

12 (100)

29 (96,7)

Vilkijos slaugos ir

palaikomojo gydymo

ligoninė

15 12 27 15 (100)

11(91.7)

26(96.3 )

Iš viso 96 87 183 93 (96,9) 82 (94,3) 175 (95,6)

Anketos vokuose buvo išdalintos visiems tyrimo ligoninių slaugytojams ir slaugytojo

padėjėjams. Anketas išdalinti padėjo ligoninių vyresniosios slaugytojos. Uţpildytas anketas

slaugytojai ir slaugytojo padėjėjai dėjo į vokus, uţklijuodavo ir paduodavo vyresniajai

slaugytojai arba palikdavo specialioje dėţutėje procedūriniame kabinete. Anketos laikytos

tinkamomis tolimesnei analizei, jei buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus. Visos

sugrįţusios anketos buvo uţpildytos ir tiko tolesnei duomenų analizei.

2.2 RESPONDENTŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA

Apklausoje dalyvavo 93 bendrosios praktikos slaugytojos ir 82 slaugytojo padėjėjos.

Daugiau nei 80 proc. slaugytojų turėjo aukštesnįjį išsimokslinimą ir 70,7 proc. slaugytojo

padėjėjų buvo baigę vidurinę mokyklą. Didţiosios dalies (74,0 proc.) slaugytojų darbo staţas

buvo didesnis nei 10 metų, tuo tarpu pusė slaugytojo padėjėjų buvo dirbę įstaigose 5 metus ir

trumpiau. Didţioji dalis slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų dirbo vieno etato krūviu (atitinkamai –

33

60,2 proc. ir 72 proc. ). Slaugytojos, kaip ir jų padėjėjos, daţniausiai dirbo įvairiu darbo grafiku.

Dauguma respondentų dirbo Kauno Raudonojo Kryţiaus slaugos ir palaikomojo gydymo

ligoninėje. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius

pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų (slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų) pasiskirstymas pagal socialinius ir

demografinius poţymius

Poţymiai

Respondentų skaičius (proc.)

χ2; p

Bendrosios

praktikos

slaugytojos

Slaugytojo

padėjėjos

Amţiaus grupės, metai <29 7 (7,5) 20 (24,4) χ2=13,0;

p<0,05 30-39 20 (21,5) 17 (20,7)

40-49 33 (35,5) 20 24,4)

50-59 21 (22,6) 21 (25,6)

>59 12 (12,9) 4 (4,9)

Išsimokslinimas Vidurinis 4 (4,3) 58 (70,7) χ2=84,6;

p<0,000

1 Aukštesnysis 75 (80,6) 20 (24,4)

Aukštasis neuniversitetinis 7 (7,5) 1(1,2)

Aukštasis universitetinis 7 (7,5) 3 (3,7)

Darbo staţas Iki 5 metų 12 (13,0) 45 (54,9) χ2=45,7;

p<0,000

1 5-9 metų 12 (13,0) 17 (20,7)

10 ir daugiau metų 69 (74,0) 20 (24,4)

Darbo pamaina Tik rytinėje pamainoje 20 (21,5) 12 (14,6) χ2=5,2;

p>0,05 Tik naktinėje pamainoje 4 (4,3) 3 (3,7)

Dirba visą parą 6 (6,5) 1 (1,2)

Dirba įvairiu grafiku 63 (67,7) 66 (80,5)

Darbo vieta Raudonojo Kryţiaus slaugos ligoninė 30 (32,3) 33 (40,3) χ2=2,8

p>0,05 K.Griniaus slaugos ligoninė 14 (15,0) 16 (19,5)

Petrašiūnų slaugos ligoninė 17 (18,3) 10 (12,2)

Garliavos slaugos ligoninė 17 (18,3) 12 (14,6)

Vilkijos slaugos ligoninė 15 (16,1) 11 (13,4)

Darbo krūvis (etatais) 0,25 3 (3,2) 0 χ2=6,15;

p>0,05 0,5 8 (8,6) 3 (3,7)

0,75 1 (1,1) 2 (2,4)

1,0 56 (60,2) 59 (72,0)

Daugiau nei 1,0 25 (26,9) 18 (21,9)

Analizuojant demografinius respondentų duomenis nustatyta, kad pagal amţių

bendrosios praktikos slaugytojos buvo statistiškai reikšmingai vyresnės nei slaugytojo padėjėjos.

Taip pat reikšmingai didesnė bendrosios praktikos slaugytojų dalis buvo įgijusi aukštąjį –

universitetinį arba neuniversitetinį (kolegijos) - profesinį išsilavinimą (p<0,0001). Daugiau

slaugytojų nei slaugytojo padėjėjų turėjo ilgesnį, t.y. 10 ir daugiau metų darbo staţą (p<0,0001).

34

2.3 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės

SPSS/w13.0 (Statistical Package for Social Sciences) ir „Excel“ programų paketus. Kiekybiniai

poţymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinę paklaidą. Kokybinių poţymių

statistinis ryšys buvo tiriamas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės duomenimis ,

apskaičiuota chi kvadrato reikšmė (χ2) bei statistinis reikšmingumas (p reikšmė). Priklausomai

nuo imčių dydţių tikimybių palyginimui pasirinktas tikslus Fišerio ir normalinės aproksimacijos

kriterijus.

Tolydţiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo

testu. Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydţių

lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Man-

Withney (U) testas.

Atskirų veiksnių prognozinę reikšmę, įtakojančia slaugytojų ir jų padėjėjų pasitenkinimą

darbu, analizavome naudodami vienaveiksnės ir daugiaveiksnės paţingsninės logistinės

regresijos metodus. Apskaičiavome galimybių santykio reikšmes (GS) ir jų 95 proc.

pasikliautinuosius intervalus (PI). Pradţioje atrinkome pavienius veiksnius, turinčius įtakos

slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimui darbu. Daugiaveiksnė logistinė regresija buvo

skaičiuojama tik tiems kintamiesiems, kuriems taikant vienveiksnę logistinę regresiją buvo gauti

reikšmingi skirtumai. Priklausomu kintamuoju laikyta slaugytojų pasitenkinimas darbu.

Logistinės regresijos lygties koeficientams tikrinome nuliškumo hipotezes. Pasinaudojant

determinacijos koeficiento R2 dydţiu ir modelio atitikimo kriterijumi, buvo sudarytas optimalus

logistinės regresijos modelis, atspindintis veiksnius, turinčius daugiausia įtakos prognozuojant

pasitenkinimo darbu galimybę.

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų

įvertinti poţymių pasikartojimo vidurkiai (balais), nustatyti 95% PI, kurie lentelėse nurodyti

skliaustuose, grafikuose – 95 proc. PI atkarpa. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių

hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai:

p>0,05–statistiškai nereikšminga (SN), p<0,05 – reikšminga (p*), p<0,01 – labai reikšminga

(p**), p<0,001 – itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***).

35

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. SLAUGYTOJŲ IR SLAUGYTOJO PADĖJĖJŲ PASITENKINIMO DARBU

VERTINIMAS

Respondenčių (slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų) pasitenkinimas darbu buvo vertinamas 4

galimais atsakymais, o vėliau, dėl didelės nuomonių įvairovės, visi atsakymai sugrupuoti į dvi

grupes: patenkintos ir nepatenkintos darbu (1 pav.). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai

didesnė dalis slaugytojo padėjėjų, lyginant su slaugytojomis, buvo patenkintos darbu slaugos ir

palaikomojo gydymo ligoninėje (p = 0,044).

20,73 79,27

34,41 65,59

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Proc.

slaugytojo padejeja

BP slaugytoja

nepatenkintas patenkintasχ2=4,043; p=0,044

1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal jų pasitenkinimą darbu.

Patenkintų darbu slaugytojų dalis slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse atitinka

Aiken ir bendraautorių skelbiamus duomenis apie tai, kad JAV, Anglijoje, Kanadoje, Škotijoje,

Vokietijoje slaugytojų nepasitenkinimas darbu siekia 17-41 proc. [2]. Blaţevičienės tyrime,

atliktame universiteto ligoninėje, darbu patenkintų slaugytojų buvo tik 43,8 proc. [10], o

Adomavičienės tyrime - 60,3 proc. darbu patenkintų bendruomenės slaugytojų. Taigi, slaugytojų

pasitenkinimo darbu tyrimų rezultatai yra skirtingi Lietuvoje ir uţsienio šalyse ir skirtumus

tikėtinai lemia visi su pasitenkinimo darbu fenomenu susiję reiškiniai.

Pasitenkinimas darbu yra suminis dydis, sudarytas iš pasitenkinimo įvairiais darbo

objektais, subjektais ir reiškiniais [56], todėl siekiant visapusiškai ištirti ir įvertinti slaugos ir

36

palaikomojo gydymo ligoninės slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimą darbu, analizuoti

įvairūs su skyriaus mikroklimatu, darbo organizavimu, ateities perspektyvomis, darbuotojų

sveikata susiję pasitenkinimo aspektai.

Vertinant respondenčių nuomonę apie jų ligoninėje vyraujantį mikroklimatą septynių balų

skalėje, nustatyta, kad slaugytojos, kaip ir slaugytojo padėjėjos, labiausiai patenkintos santykiais

su gydytojais, vadovais ir su kitomis slaugytojomis bei slaugytojo padėjėjomis (2 pav.)

5,57

5,43

5,87

5,93

5,72

5,90

5,49

5,28

5,11

5,71

5,77

6,00

6,12

6,06

5,73

5,71

5,41

5,24

0 1 2 3 4 5 6 7

Galimybe panaudoti savo sugebėjimus

Darbe turimu savarankiškumo lygiu

Santykiais su vadovais

Santykiais su gydytojais

Santykiais su slaugytojais

Santykiais su slaugytojų padėjėjais

Jūsų pastangų įvertinimu ir pripaţinimu

Komandiniu darbu

Ar Jūs patenkintas vyraujančia psichologine

atmosfera Jūsų skyriuje?

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

*

**

* – p = 0,049; ** – p = 0,011, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo

padėjėjomis.

2 pav. Respondenčių nuomonė (balais) apie pasitenkinimą ligoninės mikroklimatu.

Abiejų grupių respondentes tenkina jų turimas savarankiškumo lygis, pastangų

įvertinimas ir pripaţinimas bei galimybė panaudoti savo sugebėjimus. Maţiausiai slaugytojos

patenkintos psichologine atmosfera skyriuje ir komandinio darbo organizavimu.

Lyginant abiejų grupių respondentų atsakymus į šį klausimą, nustatytas patikimas

skirtumas tarp slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų nuomonių, kai slaugytojai buvo labiau patenkinti

santykiais su kitais slaugytojais ir darbe turimu savarankiškumo lygiu nei slaugytojo padėjėjai

37

(p<0,05). Kitų autorių tyrimai atskleidė, kad grįţtamasis darbo ryšys ir autonomija yra vieni iš

svarbiausių su darbo pasitekinimu susijusių veiksnių [37]. Slaugytojai pagal bendrosios

praktikos slaugytojo normoje išdėstytas veiklos funkcijas ir kompetencijas yra savarankiški

specialistai, gebantys priimti su pacientų prieţiūra susijusius sprendimus ir organizuoti jų slaugą,

todėl jų profesinio savarankiškumo lygis yra didesnis. Tuo tarpu slaugytojo padėjėjai dirba

vadovaujami slaugytojų ir turi maţesnes galimybes priimti savarankiškus sprendimus. Kita

vertus, kai kuriems ţmonėms didėjanti atsakomybė ir aukštesnio lygio darbų našta uţgoţia

pasitenkinimą darbu [21]. Tokie ţmonės yra labiau patenkinti ţemesniame organizacijos

hierarchiniame lygmenyje, kaip slaugytojo padėjėjos.

Teigiama, kad pasitenkinimas darbu priklauso nuo organizacijos politikos ir valdymo,

vadovavimo kokybės, darbo sąlygų, atlyginimo [21]. Respondentės buvo prašomos įvertinti darbo

organizavimo aspektus (3 pav.). Darbo sąlygos turi svarbią reikšmę darbuotojo sveikatai, o kartu

ir pasitenkinimui darbu. Rezultatai parodė, kad slaugytojas, kaip ir slaugytojo padėjėjas,

labiausiai tenkina atostogų grafikas, darbui reikalinga informacija, darbo grafikas ir darbo sąlygos.

Slaugytojos buvo statistiškai reikšmingai labiau patenkintos atostogų grafikais nei slaugytojo

padėjėjos (p=0,010).

38

5,54

5,65

5,39

4,50

5,20

4,95

5,09

5,32

5,57

5,59

6,09

5,39

4,85

5,58

5,11

5,45

5,47

5,61

0 1 2 3 4 5 6 7

Darbo grafikais

Atostogų grafikais

Aprūpinimu darbo priemonėmis, reikalingomis

darbui atlikti

Darbo uţmokesčiu

Darbo sąlygomis

Darbo krūviu

Karjeros galimybėmis

Galimybe tobulėti

Gaunama informacija,reikalinga darbe

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

*

* – p=0,010, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

3 pav. Respondentų nuomonė (balais) apie pasitenkinimą darbo organizavimo aspektais.

Respondentėms pateikus atvirą klausimą buvo siekta išsiaiškinti, koks jų manymu, turėtų

būti atlyginimas per mėnesį, kad atitiktų jų atliekamą darbą. Atlyginimas yra siejamas su dviem

ţmonių poreikiais – „pragyvenimo šaltiniu“ ir „savo vertės įrodymu“ [21]. Vidutinis

pageidaujamas slaugytojų darbo uţmokestis būtų 2681 litas, slaugytojo padėjėjų - 2102 litai ir tai

yra 1,6 karto daugiau nei dabar uţdirba slaugytojos ir 1,9 karto daugiau nei uţdirba slaugytojo

padėjėjos.

Šiuos tyrimo rezultatus galima būtų interpretuoti atsiţvelgiant į Adams teisingumo teoriją

[12], kuri grindţia kad kiekvienas darbuotojas ţino ir jaučia, kiek jis yra atsidavęs darbui, todėl

39

gali gana teisingai įvertinti savo pastangas ir jas palyginti su gaunamu atlygiu. Ţmogus yra labai

patenkintas darbu, kai suvokia savo atlygio teisingumą. Šis tyrimas parodė, kad slaugytojos, kaip

ir slaugytojo padėjėjos, darbe visų pirma tikisi gero atlyginimo. Jos galimai sieja didesnes

ateities perspektyvas su savo profesija ir dabartine darbo vieta, yra pasirengusios daugiau

„savęs“ investuoti į darbą ir uţ tai tikisi deramo atlyginimo. Kad skatinimas darbo uţmokesčiu

būtų sėkmingesnis, jis turi būti toks, kad darbuotojas būtų įsitinęs, jog uţ savo darbą gauna

pakankamai [21].

3.2. SLAUGYTOJŲ IR SLAUGYTOJO PADĖJĖJŲ PASITENKINIMĄ DARBU

LEMIANTYS VEIKSNIAI

Siekiant išsiaiškinti, kurie veiksniai, respondentų manymu, lemia ţmogaus pasitenkinimą

darbu, nustatyta, kad slaugytojai ir slaugytojo padėjėjai svarbiausiais veiksniais pripaţino gerus

darbo santykius su bendradarbiais, gerą uţdarbį ir geras darbo sąlygas. Maţiausiai svarbiais

veiksniais abiejų grupių respondentai nurodė karjeros galimybes, galimybę tobulėti ir

dalyvavimą sprendţiant svarbius klausimus. Veiksnių svarba buvo vertinama balais nuo 1 iki 10,

kur 1 balas buvo skiriamas svarbiausiam veiksniui ir 10 balų – maţiausios svarbos veiksniui.

Lyginant dvi respondentų grupes, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal tai, kaip

slaugytojai ir slaugytojo padėjėjai vertino komplimentų iš pacientų ir jų artimųjų svarbą jaučiant

pasitenkinimą darbu: slaugytojoms šis veiksnys buvo svarbesnis (p<0,05) (4 pav.).

40

2,21

2,85

3,13

4,72

4,44

4,99

6,24

7,45

7,48

8,92

2,28

2,42

3,16

4,96

5,22

5,49

6,74

7,35

7,44

9,27

0 2 4 6 8 10

Geri santykiai su bendradarbiais

Geras uţdarbis

Geros darbo sąlygos

Galimybė panaudoti savo sugebėjimus

Komplimentai iš paslaugų gavėjų ir jų artimųjų

Darbo saugumas

Daţnesni vadovų pagyrimai

Dalyvavimas sprendţiant svarbius klausimus

Galimybė tobulėti

Karjeros galimybės

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

*

* – p <0,05, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

4 pav. Respondentų nuomonė (balais) apie veiksnius, kurie lemia ţmogaus pasitenkinimą darbu.

Šiuos rezultatus patvirtina literatūros duomenys apie tai, kad tokie psichologiniai bei

socialiniai veiksniai, kaip geri santykiai su bendradarbiais, geras uţdarbis ir geros darbo sąlygos

yra svarbūs, kad ţmogus jaustų pasitenkinimą darbu [21]. Paškevičienė analogiškai nustatė, kad

slaugytojų pasitenkinimui darbu ypač svarbus darbo uţmokestis, geresnės darbo sąlygos ir

pacientų padėka, vadovo, kolegų pagyrimas [46]. Karjeros galimybės slaugos profesijoje nėra

didelės, slaugytojai galėtų siekti vadovaujamų pareigų, tačiau vietų skaičius yra labai ribotas.

Sprendimų priėmimas ligoninėje daţniausiai deleguojamos įvairių lygių vadovams (slaugos

administratoriams, slaugos direktoriams, direktoriams) ir slaugos personalas tame maţai

dalyvauja.

Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų buvo prašoma apibūdinti tai, ką jiems reiškia jų darbas.

Pateiktus veiksnius buvo prašoma sunumeruoti iš eilės pagal svarbą, kur 1 būtų skiriamas

41

svarbiausiam veiksniui ir 6 balai – maţiausiai svarbiam. Pasirinkdamos atsakymų variantus,

respondentės atskleidė, kad darbas joms visų pirma yra pragyvenimo šaltinis ir galimybė padėti

ţmogui. Galimybės daryti karjerą, tobulėti ir išreikšti save respondentės su savo darbu ypatingai

nesiejo (5 pav.). Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų nuomonės šiuo klausimu patikimai nesiskyrė.

1,87

2,28

3,29

3,29

4,80

4,85

2,06

2,56

3,09

3,17

4,75

5,12

0 1 2 3 4 5 6

Pragyvenimo šaltinis

Galimybė padėti

ţmogui

Įdomus, mėgstamas

darbas

Galimybė išreikšti

save

Galimybė tobulėti

Galimybė daryti

profesinę karjerą

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

5 pav. Respondenčių nuomonė (balais) apie atliekamo darbo reikšmę jiems patiems.

Šie rezultatai atkartoja teiginį, kad darbas bus reikšmingas ir prasmingas, jei jis darys įtaką

kitų ţmonių darbui ir gyvenimui, jei jam atlikti reikės ypatingų ţinių ir įgūdţių [21].

Darbuotojams yra svarbus tas darbas, kuriame jie turi galimybę panaudoti savo įgūdţius ir

gebėjimus, turi galimybę teikti pasiūlymus ir suţinoti savo darbo įvertinimą [48]. Spence ir kt.

taip pat įrodė, kad noras tobulėti, plėsti savo asmeninį ir profesinį akiratį turi didelį

stimuliuojantį poveikį slaugytojams gerai dirbti [51].

Analizuoti veiksniai, kurie sąlygotų didesnį respondentų pasitenkinimą profesine veikla ir

atliekamu darbu (6 pav.).

42

5,45

5,70

6,60

5,73

6,05

6,48

5,78

6,37

6,07

5,98

5,48

6,32

6,21

5,60

5,30

5,63

5,91

6,52

5,92

6,22

6,35

6,02

6,30

6,06

6,05

5,73

6,29

6,17

5,96

5,62

0 1 2 3 4 5 6 7

Vadovų pagyrimas

Kolegų pagyrimas

Didesnis apmokėjimas uţ atliktą darbą

Didesnės karjeros galimybė

Galimybė kelti kvalifikaciją

Pacientų ir jų artimųjų padėka

Dalyvavimas sprendţiant svarbius klausimus

Geresnės darbo sąlygos

Nuoširdesnis neformalus bendravimas kolektyve

Lankstesnis darbo grafikas

Dalyvavimas slaugytojų profesinių organizacijų

veikloje

Geresni darbuotojų santykiai kolektyve

Didesnė bendradarbių pagarba

Įvairesnis darbas

Platesnės kompetencijos ir didesnė atsakomybė

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

0,22

6 pav. Respondenčių nuomonė (balais) apie veiksnius, kurie sąlygotų didesnį pasitenkinimą

atliekamu darbu ir profesine veikla.

Nustatyta, kad didţiausios reikšmės, slaugytojų nuomone, turėtų didesnis apmokėjimas uţ

darbą (6,52 balo iš 7 galimų), pacientų ir jų artimųjų padėka (6,35 balo), geresni darbuotojų

santykiai kolektyve (6,29 balo), didesnė bendradarbių pagarba (6,17 balo). Maţiausiai svarbūs

slaugytojų pasitenkinimui darbu yra vadovų pagyrimas ir platesnės kompetencijos ir didesnė

atsakomybė.

Slaugytojo padėjėjai mano, kad didesnį jų pasitenkinimą darbu sąlygotų didesnis

apmokėjimas uţ darbą (6,60 balo), pacientų ir jų artimųjų padėka (6,48 balo), geresnės darbo

sąlygos (6,37 balo), geresni darbuotojų santykiai kolektyve (6,32 balo) ir didesnė bendradarbių

pagarba (6,21 balo). Maţiausios įtakos slaugytojo padėjėjų pasitenkinimui darbu turėtų platesnės

kompetencijos ir didesnė atsakomybė, dalyvavimas profesinių organizacijų veikloje ir didesnės

karjeros galimybės. Rezultatai rodo, kad vienodai svarbus yra materialinis ir socialinis

43

atlyginimas uţ darbą, t.y. pacientų, bendradarbių ir vadovų pripaţinimas bei vertinimas. Įrodyta,

kad vadovų paramos ir įvertinimo trūkumas yra ypač svarbus, svarbesnis net uţ bendradarbių

paramos trūkumą [62].

Tyrimo duomenys apie slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimą ligoninės

mikroklimatu įvertinti, atsiţvelgiant į abiejų grupių respondentų pasitenkinimą darbu (3 lentelė).

3 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimo darbu ryšys su ligoninės mikroklimato

vertinimu.

Teiginiai*

BP slaugytojos Slaugytojo padėjėjai

Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p** Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p**

Galimybė panaudoti

savo sugebėjimus

5,38

(5,01-5,74)

5,89

(5,68-6,09) 0,014 5,06

(4,30-5,82)

5,71

(5,46-5,96)

0,107

Turimu savarankiškumu

darbe

5,50

(5,10-5,90)

5,92

(5,71-6,12)

0,070 4,65

(3,74-5,55)

5,63

(5,39-5,87)

0,053

Santykiais su vadovais 5,75

(5,45-6,05)

6,13

(5,92-6,34) 0,030 5,06

(4,07-6,05)

6,08

(5,86-6,29)

0,055

Santykiais su gydytojais 5,94

(5,16-6,27)

6,21

(6,00-6,42)

0,118 5,35

(4,58-6,12)

6,08

(5,87-6,28) 0,048

Santykiais su

slaugytojais

5,78

(5,34-6,23)

6,21

(5,99-6,44)

0.123 4,88

(3,96-5,81)

5,94

(5,75-6,13) 0,033

Santykiais su slaugytojų

padėjėjais

5,50

(5,06-5,94)

5,85

(5,54-6,16)

0,119 5,35

(4,54-6,16)

6,05

(5,87-6,22)

0,135

Pastangų įvertinimu ir

pripaţinimu

5,38

(4,95-5,80)

5,89

(5,65-6,12) 0,031 4,53

(3,78-5,28)

5,74

(5,53-5,95) 0,001

Komandiniu darbu 4,97

(4,44-5,50)

5,64

(5,36-5,92)

0,058 4,53

(3,52-5,54)

5,48

(5,22-5,73)

0,131

Vyraujančia atmosfera

skyriuje

4,81

(4,30-5,33)

5,46

(5,10-5,82) 0,024 4,29

(3,29-5,30)

5,32

(5,02-5,63)

0,057

*– Kiekvieno teiginio svarba įvertinta skalėje nuo 1 iki 7 balų (1–visiškai nepatenkintas, 7–visiškai

patenkintas); ** – p reikšmė skaičiuota taikant Mann-Whitney U testą.

Spręsti psichologinius darbo organizavimo aspektus visada yra sunkiau nei fizinius, todėl

kad darbuotojai ir jų vadovai turi nevienodus tarpasmeninių santykių, bendravimo ir lyderystės

gebėjimus. Sveikatos prieţiūros komandoje egzistuoja profesiniai skirtumai ir barjerai, todėl

efektyvus bendravimas bei bendradarbiavimas galimas tik tada, kai abi pusės laiko vieni kitus

lygiais partneriais [1]. Be to, moteriškame kolektyve visada yra gausu jausmų ir emocijų.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad slaugytojų grupėje darbu patenkintos slaugytojos yra

labiau patenkintos galimybe panaudoti savo sugebėjimus (p=0,014), geriau vertina santykius su

vadovais (p=0,030), jų pastangos yra labiau pripaţįstamos (p=0,031) negu nepatenkintų darbų

slaugytojų. Darbu patenkintos slaugytojos, lyginant su nepatenkintomis, yra statistiškai

reikšmingai labiau patenkintos psichologine atmosfera skyriuje (p=0,024). Vertinant slaugytojo

padėjėjų atsakymus apie ligoninės mikroklimatą nustatyta, kad darbu patenkintos slaugytojo

44

padėjėjos, lyginant su nepatenkintomis, yra daugiau patenkintos santykiais su vadovais

(p=0,048) ir slaugytojais (p=0,033), jaučia didesnį jų pastangų įvertinimą ir pripaţinimą

(p=0,001).

Tyrimo duomenys apie slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimą darbo

organizavimo aspektais analizuoti, atsiţvelgiant į abiejų grupių respondentų pasitenkinimą darbu

(4 lentelė).

4 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimo darbu ryšys su darbo organizavimo

veiksnių vertinimu.

Teiginiai*

BP slaugytojai Slaugytojo padėjėjai

Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p** Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p**

Darbo grafikais 5,25

(4,66-5,84)

5,77

(5,36-6,18)

0,059 4,65

(3,82-5,48)

5,77

(5,52-6,02) 0,006

Atostogų grafikais 5,94

(5,56-6,31)

6,16

(5,92-6,41)

0,257 5,35

(4,63-6,08)

5,72

(5,41-6,04)

0,191

Aprūpinimu darbo

priemonėmis

5,44

(5,03-5,85)

5,69

(5,43-5,94)

0,348 4,53

(3,57-5,49)

5,62

(5,35-5,88) 0,018

Darbo uţmokesčiu 4,38

(3,84-4,91)

5,10

(4,78-5,42) 0,021 3,47

(2,74-4,20)

4,77

(4,43-5,110 0,002

Darbo sąlygomis 5,19

(4,73-5,65)

5,79

(5,62-5,96) 0,020 4,29

(3,34-5,25)

5,43

(5,16-5,70) 0,037

Darbo krūviu 4,53

(3,98-5,08

5,41

(5,09-5,73) 0,004 4,12

(3,27-4,97)

5,17

(4,83-5,51) 0,016

Karjeros

galimybėmis

5,06

(4,58-5,55)

5,66

(5,36-5,95) 0,032 4,06

(3,04-5,08)

5,35

(5,03-5,67) 0,015

Galimybė tobulėti 5,19

(4,70-5,68)

5,62

(5,33-5,92)

0,136 4,65

(3,70-5,59)

5,49

(5,20-5,79)

0,086

Gaunama

informacija,

reikalinga darbe

5,41

(5,00-5,81)

5,72

(5,44-6,01)

0,146 5,12

(4,16-6,08)

5,69

(5,47-5,92)

0,733

* – Kiekvieno teiginio svarba įvertinta skalėje nuo 1 iki 7 balų (1-visiškai nepatenkintas, 7-visiškai

patenkintas); ** – p reikšmė skaičiuota taikant Mann-Whitney U testą.

Nustatyta, kad darbu patenkintos slaugytojo padėjėjos yra labiau patenkintos darbo

grafikais (p=0,006), aprūpinimu darbo priemonėmis (p=0,018), darbo uţmokesčiu (p=0,002),

darbo sąlygomis (p=0,037), darbo krūviu (p=0,016) ir karjeros galimybėmis (p=0,015) negu

nepatenkintos darbu. Karjera suprantama, kaip greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje,

visuomenėje ar mokslinėje veikloje - pasiekimas gyvenime [59]. Geras veiklų atlikimas skatina

karjeros kilimą ir priešingai. Shader teigimu, darbo grafikų sudarymas yra didţiulis streso

šaltinis slaugytojoms ir jų padėjėjoms. Šią problemą reikia lanksčiai spręsti [50]. Svarbu

slaugytojų vadovams būti kūrybiškiems pritraukiant ir išlaikant savo slaugos personalą.

Slaugytojų grupėje nustatyti šie statistiškai reikšmingi nuomonių skirtumai tarp darbu

patenkintų ir nepatenkintų slaugytojų: darbu patenkinti slaugytojai palankiau vertina darbo

45

uţmokestį (p=0,021) ir darbo sąlygas (p=0,020), yra labiau patenkinti darbo krūviu (p=0,004) ir

karjeros galimybėmis (p=0,032), negu nepatenkinti darbu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nepaisant įvairių problemų darbe, kurios turi įtakos

pasitenkinimui darbu, slaugytojos ir slaugytojo padėjėjos, turėdamos galimybę rinktis iš naujo,

vis tik pasirinktų tą pačia profesiją (atitinkamai – 89,2 proc. ir 89 proc.). 78,5 proc. slaugytojų

neabejoja, kad vėl rinktųsi darbą slaugos ligoninėje. Tai galima paaiškinti respondentų, kurių

daugiau nei pusė buvo vyresni nei 45 m. amţiaus, maţesniais ateities lūkesčiais ar maţesniu

esamos padėties idealizavimu, taip pat geresniu prisitaikymu prie darbo sąlygų, esant didesnei

patirčiai. Literatūroje teigiama, kad maţiausias pasitenkinimo lygis nustatomas tarp jaunų

darbuotojų, o kuo vyresnis darbuotojas, tuo labiau jis patenkintas savo darbu ir neketina jo keisti

[21].

Abi respondentų grupės didţiąja dalimi sutiko, kad darbo uţmokesčio padidinimas turėtų

įtakos jų darbo kokybei. Maţiau nei penktadalis respondentų galvoja apie galimybę pagal

specialybę dirbti uţsienyje, ir dar maţesnė dalis ketina keisti darbą (7 pav.).

46

* – p<0,05, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų nuomonę apie ateities perspektyvas.

Analizuojant slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų ateities perspektyvų ryšį su jų

pasitenkinimu darbu nustatyta, kad slaugytojų grupėje statistiškai reikšmingai (p= 0,007) didesnė

darbu patenkintų slaugytojų dalis, jei reiktų, vėl pasirinktų darbą slaugos ligoninėje. Patikimų

ateities perspektyvų skirtumų tarp patenkintų ir nepatenkintų darbu slaugytojo padėjėjų

nenustatyta. Kai darbuotojai yra nepatenkinti savo darbu, jie šalinasi darbo ir tai vadinama

darbuotojų pasitraukimu. Aukštesnis pasitenkinimas darbu sietinas su maţesne personalo kaita.

Ir atvirkščiai – tie, kurie jaučia menkesnį pasitenkinimą, labiau linkę palikti savo darbovietę

[54]. Slaugos personalas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje yra gana pastovus, kaita

maţa ir daţniausiai vyksta dėl natūralių prieţasčių.

20,7 79,3

14,0 86,0

22,0 78,0

17,2 82,8

67,1 32,9

75,3 24,7

89,0 11,0

89,2 10,8

90,2 9,8

78,5 21,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Proc.

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Taip N e

Galvojate apie

darbo pakeitimą

Galvojate apie

galimybę dirbti

užsienyje pagal

specialybę

Darbo užmokesčio

padidėjimas

įtakotų darbo

Jei galėtumėte

pasirinkti iš naujo,

pasirinktumėte

slaugytojo

profesiją

Jei reiktų vėl

pasirinktumėte

darbą slaugos

ligoninėje ◊

*

47

Atlikus vienveiksnę logistinę regresinę analizę nustatyti poţymiai, turintys didţiausią

reikšmę pasitenkinimui darbu (5 lentelė).

5 lentelė. Socialinių demografinių veiksnių ir negalavimų, siejamų su profesine veikla ,veiksnių

ryšys su slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasitenkinimu darbu (vienveiksnė logistinė regresija) Poţymis Poţymio

reikšmės

B regresijos

koeficientas

Galimybių

santykis

95 proc, PI p

Amţius metai 0,288 1,334 1,196-1,487 0,0001

Išsimokslinimas aukštasis 1 aukštesnysis 1,751 5,758 0,561-59,149 0,141 vidurinis 1,363 3,908 0,485-31,502 0,020

Staţas

>=10 1 5-9 0,088 1,092 0,481-2,481 0,833 <=5 0,632 1,882 0,978-3,621 0,058

Darbo krūvis >1etatas 1 <=1etatas 0.934 2.544 1.062-6.092 0.036

Pareigos Slaugytoja 1 Slaugytojos pad. 0.862 2,368 1,273-4,406 0,007

Sveikata

bloga 1 vidutiniška 0,804 2,235 0,846-5,901 0,105 gera 1,268 3,553 1,495-8,447 0,004

Negalavimai,

susiję su

profesine veikla

taip 1 ne 0,869 2,384 1,045-5,434 0,039

Viso kūno

nuovargis

taip 1 ne 1,104 3,015 1,386-6,656 0,006

Nugaros

skausmas

taip 1 ne 0,211 1,235 0,525-2,903 0,628

Rankų

skausmas

taip 1 ne 0,477 1,611 0,833-3,117 0,157

Skausmai

kojose

taip 1 ne 0,752 2,122 1,029-4,374 0,042

Sąnąrių

skausmas

taip 1 ne 0,460 1,585 0,809-3,103 0,179

Galvos

skausmai

taip 1 ne 0,790 2,204 1,058-4,589 0,035

Kojų patinimai taip 1 ne 0,773 2,166 1,069-4,389 0,032

Bėrimai odoje taip 1 ne 0,613 1,847 0,796-4,286 0,153

Pykinimas taip 1 ne 0,761 2,139 0,914-5,008 0,080

Padaţnėjęs

pulsas

taip 1 ne 1,180 3,254 1,527-6,932 0,002

Padidėjęs

kraujospųdis

taip 1 ne 0,780 2,182 1,108-4,299 0,024

Priklausomas kintamasis - slaugytojų ir jų padėjėjų pasitenkinimas darbu.

Standartizuota pagal amţių. GS – galimybių santykis, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo

lygmuo.

Slaugytojų pasitenkinimas darbu priklauso nuo amţiaus: kas dešimt metų jų

pasitenkinimas darbu didėjo po 1,3 karto. Pasitenkinimą darbu 2,5 karto didino darbas 1 etato ar

maţesniu darbo krūviu. Pasitenkinimą darbu reikšmingai didino vidurinis išsimokslinimas,

48

lyginant su aukštuoju - 3,9 karto. Pasitenkinimo galimybę didino slaugytojo padėjėjos pareigos

2,4 karto, gera sveikata lyginant su bloga sveikata3,5 karto. Respondentai, kuriems nebūdingi su

profesine veikla susiję negalavimai, turi 2,3 karto didesnę galimybę būti patenkintais darbu,

lyginant su tais, kuriems tokie negalavimai būdingi. Pasitenkinimo darbu galimybę 3 kartus

didino viso kūno nuovargio nebuvimas, 2,1 karto – skausmų kojose nebuvimas, 2,2 karto –

galvos skausmų nebuvimas, 2,1 karto – kojų patinimų, 3,2 karto – padaţnėjusio pulso ir 2,1 –

padidėjusio kraujospūdţio nebuvimas.

Nepriklausomi veiksniai, prognozuojantys slaugytojų ir jų padėjėjų pasitenkinimą darbu

nustatyti daugiaveiksnės paţingsninės logistinės regresijos metodu, įvedus į modelį visus

veiksnius, kurie buvo reikšmingi vienveiksnėje analizėje. Šiame modelyje išsimokslinimas,

darbo krūvis ir dalis su profesine veikla susijusių veiksnių (skausmas kojose, galvos skausmas,

kojų patinimas, padidėjęs kraujospūdis) prarado savarankišką vaidmenį. 6 lentelėje pateikti tik

statistiškai reikšmingi nepriklausomi veiksniai, prognozuojantys slaugytojų pasitenkinimą

darbu.

6 lentelė. Veiksniai, prognozuojantys slaugytojų pasitenkinimą darbu (daugiaveiksnė logistinė

regresija).

Poţymis Poţymio

reikšmės

B regresijos

koeficientas

Galimybių

santykis

95 proc PI P reikšmė

Pareigos Slaugytoja 1

Slaugytojos pad 1,406 4,079 1,609-10,343 0,003

Sveikata

Bloga 1

Vidutiniška 1,743 5,712 0,763-42,781 0,090

Gera 2,160 8,672 1,126-66,790 0,038

Jaučiamas

viso kūno

nuovargis

Taip 1

Ne 1,051 2,862 1,172-6,987 0,021

Jaučiamas

padaţnėjęs

pulsas

Taip 1

Ne 1,564 4,780 1,600-14,281 0,005

Priklausomas kintamasis - slaugytojų ir jų padėjėjų pasitenkinimas darbu.

Standartizuota pagal amţių. GS – galimybių santykis, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo

lygmuo.

Modelio suderinamumas su duomenimis - χ2=28,376, lls=6, p<0,0001;

Modelio tinkamumas - determinacijos koeficientas R2=0,3;

Modelis prognozavo 77,3 proc. tikslumu.

Iš lentelės matyti, kad slaugytojų padėjėjoms galimybė būti patenkintoms darbu 4,08 karto

didesnė negu slaugytojoms. Gera slaugytojų sveikata net 8,7 karto didino pasitenkinimo darbu

galimybę. Reikšmingos nepriklausomos nuo kitų veiksnių neigiamos įtakos pasitenkinimui

darbu turėjo jaučiamas viso kūno nuovargis ir po darbo padaţnėjęs pulsas.

49

Literatūroje vyrauja nuomonė, kad darbuotojai, turintys aukštesnį išsilavinimą yra labiau

patenkinti savo darbu, nes dirba įdomesnius darbus, gauna didesnį atlyginimą, daugiau realizuoja

save ir didina savivertę [57]. Darbo krūvio nesuderinamumas su ţmogaus galimybėmis yra ne tik

ilgos darbo valandos, bet ir darbo pobūdţio neatitikimas, kai darbuotojui trūksta gebėjimų ar

polinkio tam tikrai darbo rūšiai. Sveikatos prieţiūros darbuotojus ypatingai nuvargina emocinis

darbas, reikalaujantis nuolat parodyti emocijas, kurios neatitinka jų tikrosios savijautos, jų

tikrųjų jausmų [63].

3.3. DARBO SLAUGOS IR PALAIKOMOJO GYDYMO LIGONINĖJE POVEIKIS

SLAUGYTOJŲ IR SLAUGYTOJO PADĖJĖJŲ SVEIKATAI

Bendras pasitenkinimas gyvenimu didele dalimi priklauso nuo sveikatos būklės. Sveikata

lemia ţmogaus savijautą, produktyvumą ir pasitenkinimą darbe. Analogiškai, ţmonių,

patenkintų savo darbu, psichinė ir fizinė sveikata stipresnė, jie greičiau įsisavina darbe diegiamas

naujoves, lengviau susitvarko su problemomis ir turi maţiau nusiskundimų [58]. Vertindamos

savo sveikatą, 61,3 proc. slaugytojų paţymėjo, kad jų sveikata yra gera ir 2,1 proc. – labai gera

(8 pav.).

6,10 40,24 47,56 6,10

2,15 61,29 35,48 1,08

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Proc.

Slaugytojo padejeja

BP slaugytoja

Labai gera Gera Vidutiniška Bloga

***

* – p<0,05; ** – p<0,01, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

8 pav. Respondenčių nuomonė apie savo sveikatą.

Gerai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai maţesnė slaugytojo padėjėjų dalis nei

bendrosios praktikos slaugytojų (atitinkamai – 40,2 proc. ir 61,2 proc.). Blogos sveikatos

slaugytojo padėjėjų buvo patikimai daugiau nei slaugytojų.

50

Respondenčių teirautasi apie negalavimus, kurie galėtų būti siejami su jų profesine veikla

ir paūmėti po darbo. Rezultatai rodo, kad 71 proc. slaugytojų ir 80,5 proc. slaugytojo padėjėjų

tokie su darbu siejami negalavimai yra būdingi (9 pav.).

80,5 19,5

71,0 29,0

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Proc.

Slaugytojo padejeja

BP slaugytoja

Taip Ne

9 pav. Respondenčių nuomonė apie sveikatos negalavimus, kurie susiję su profesine

veikla.

Įvertinus atskirus negalavimus, kurie siejami su profesine veikla, nustatyta, kad daţniausiai

slaugytojoms (68,2 proc.) ir slaugytojo padėjėjoms (77,3 proc.) būdingi nugaros skausmai ir

pasireiškia viso kūno nuovargis (atitinkamai – 47 proc. ir 59,1 proc.). Nuovargis yra fiziologinis,

laikinas darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumaţėjimas po sunkaus ar įtemto darbo.

Kas antrai slaugytojai ir slaugytojo padėjėjai būdingas kojų skausmas, ketvirtadaliui jų pasireiškia

rankųskausmas. Reikšmingų skirtumų tarp bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų

negalavimų, kurie siejami su profesine veikla, nenustatyta (10 pav.).

51

59,1

47,0

77,3

68,2

27,3

25,8

47,0

45,5

31,8

30,3

21,2

25,8

21,2

25,8

9,1

7,6

9,1

4,5

16,7

15,2

19,7

18,2

40,9

53,0

22,7

31,8

72,7

74,2

53

54,5

68,2

69,7

78,8

74,2

78,8

74,2

90,9

90,9

95,5

83,3

80,3

81,8

84,8

92,4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo padėjėja

BP slaugytoja

Ja

učia

te v

iso

kū

no

nu

ova

rgį

Ja

učia

te

nu

ga

ros

ska

usm

ą

Ja

učia

te r

an

kų

ska

usm

ą

Ja

učia

te

ska

usm

us

ko

jose

Ja

učia

te

są

na

rių

ska

usm

ą

Va

rgin

a g

alv

os

ska

usm

ai

Ste

bite

ko

jų

pa

tin

imu

s

Ste

bite

bė

rim

us o

do

je

Va

rgin

a

pykin

ima

s

Ja

učia

te

pa

da

žn

ėju

sį

pu

lsą

Ja

učia

te

pa

did

ėju

sį

kra

ujo

sp

ūd

į

Taip

Ne

10 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal negalavimų, kurie siejami su profesine veikla,

pasireiškimo daţnį.

Siekta išsiaiškinti, koks, respondenčių nuomone, yra darbo poveikis jų sveikatai.

Slaugytojos po darbo daţniausiai jaučiasi psichologiškai ir fiziškai pavargusios, nervingos ir

neramios, nesugeba atsipalaiduoti ir jaučia nuolatinę įtampą (11 pav.).

52

3,59

3,21

2,78

3,61

4,60

2,60

3,33

3,59

3,26

4,06

2,73

4,29

3,89

2,33

3,59

3,81

0 1 2 3 4 5 6 7

Darbas daro neigiamą

įtaką mano sveikatai

Po darbo jaučiuosi

nervingas, neramus

Dėl darbo problemų

pabundu naktimis

Po darbo jaučiuosi

psichologiškai

pavargęs

Po darbo jaučiuosi

fiziškai pavargęs

Atsiranda abejingumas

Darbe patiriu daug

streso, jaučiu įtampą

Po darbo nesugebu

atsipalaiduoti, jaučiu

nuolatinę įtampą

BP slaugytoja

Slaugytojo padejeja

***

*

**

* – p<0,05; ** – p<0,01, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

11 pav. Respondenčių nuomonė (balais) apie darbo poveikį jų sveikatai.

Slaugytojo padėjėjos daţniau nei slaugytojos jaučiasi fiziškai pavargusios (p <0,01), o

slaugytojos psichologiškai daugiau (p<0,05) pavargsta nei slaugytojo padėjėjos. Rečiausiai

slaugytojos, kaip ir slaugytojo padėjėjos, jaučia atsiradusį abejingumą ir nemigą. Vimantaitė

analogiškai nustatė, kad psichologinį nuovargį po darbo patiria 86,1 proc. slaugytojų, 57 proc.

nesutaria su gydytojais, 52 proc. – su pacientų artimaisiais, 49 proc. - su slaugos administracija ir

40proc. - su pacientais [63]. Fizinis darbo krūvis ir neigiami psichologiniai veiksniai sekina

slaugytojas ir jų padėjėjas, blogina jų sveikatą.

Analizuotas pasitenkinimo darbu ryšys su darbo poveikiu sveikatai, todėl tyrimo rezultatai

palyginti pagal abu šiuos aspektus. Rezultatai parodė, kad darbu patenkintos slaugytojos rečiau

negu nepatenkintos jaučiasi nervingos ir neramios (p = 0,017), psichologiškai ir fiziškai

pavargusios (p < 0,0001), darbe patiria stresą ir po darbo sugeba greičiau atsipalaiduoti (p <

0,0001). Darbu patenkintos slaugytojo padėjėjos patiria maţesnį neigiamą darbo poveikį

53

sveikatai (p = 0,004), po darbo yra maţiau nervingos (p = 0,001), rečiau dėl darbo problemų

pabunda naktimis (p = 0,002), po darbo jaučiasi maţiau psichologiškai ir fiziškai pavargusios

(p < 0,0001), yra maţiau abejingos (p = 0,021), rečiau patiria įtampą ir geba geriau atsipalaiduoti

(p < 0,0001) (6 lentelė).

6 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų darbo poveikio sveikatai ryšys su pasitenkinimu

darbu.

Teiginiai*

BP slaugytojos Slaugytojo padėjėjai

Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p** Nepatenkinti

Vidurkis

(95% PI)

Patenkinti

Vidurkis

(95% PI)

p**

Darbas daro

neigiamą įtaką

mano sveikatai

3,47

(2,86-4,08)

3,15

(2,74-3,55)

0,413 4,59

(3,72-5,46)

3,32

(2,90-3,74) 0,004

Po darbo jaučiuosi

nervingas, neramus

4,66

(4,02-5,29)

3,75

(3,33-4,18) 0,017 4,29

(3,45-5,14)

2,92

(2,62-3,23) 0,001

Dėl darbo problemų

pabundu naktimis

3,34

(2,51-4,18)

2,41

(1,99-2,83)

0,143 4,18

(3,05-5,30)

2,42

(2,01-2,82) 0,002

Po darbo jaučiuosi

psichologiškai

pavargęs

5,41

(4,91-5,90)

3,70

(3,27-4,14) 0,000 5,06

(4,14-5,98)

3,23

((2,80-

3,66)

0,000

Po darbo jaučiuosi

fiziškai pavargęs,

išsekęs

4,78

(4,21-5,35)

3,43

(3,05-3,80) 0,000 5,88

(5,52-6,24)

4,26

(3,85-4,68) 0,000

Atsiranda

abejingumas

2,94

(2,21-3,67)

2,02

(1,70-2,33)

0,053 3,59

(2,54-4,63)

2,34

(1,95-2,73) 0,021

Darbe patiriu daug

streso, jaučių

įtampą

5,41

(5,15-5,66)

2,64

(2,36-2,92) 0,000 5,41

(4,75-6,07)

2,78

(2,39-3,18) 0,000

Po darbo nesugebu

atsipalaiduoti jaučiu

nuolatinę įtampą

5,25

(4,96-5,54)

3,05

(2,59-3,50) 0,000 5,88

(5,44-6,32)

2,98

(2,60-3,37) 0,000

*– Kiekvieno teiginio svarba įvertinta skalėje nuo 1 iki 7 balų (1-visiškai nepatenkintas, 7-visiškai

patenkintas),

** – p reikšmė skaičiuota taikant Mann-Whitney U testą.

Respondentų klausiant apie priemones, kurios padėtų sumaţinti įtampa darbe, išsiaiškinta, kad

didţiajai daliai slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų labiausiai padėtų efektyvios ir prieinamos

relaksacijos priemonės (atitinkamai – 80,6 ir 87,5 proc.). Slaugytojų įtampą veiksmingai maţintų

gilesnės psichologinės ţinios, o slaugytojo padėjėjų – maţesnis darbo krūvis ir geresnis

mikroklimatas kolektyve (12 pav.).

54

0

3,2

87,5

80,6

6,3

9,7

50,0

41,9

62,5

38,7

43,8

16,1

37,5

62,5

100

96,8

12,5

19,4

93,8

90,3

50

58,1

37,5

61,3

56,3

83,9

62,5

54,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

χ2=4,235;p=0,040

Slaugytojo

padėjėja

BP slaugytoja

Kita

Efe

kty

vio

s ir

pri

ein

am

os

rela

ksa

cijo

s

pri

em

on

ės

Ga

limyb

ė

plė

sti

pro

fesin

es

žin

ias

Ge

resn

is

mik

roklim

ata

s

ko

lekty

ve

Ma

že

sn

is

da

rbo

krū

vis

Psic

ho

log

o

ko

nsu

lta

cijo

s

Gile

sn

ės

psic

ho

log

inė

s

žin

ios

Taip

Ne

*

* – p= 0,040, lyginant bendrosios praktikos slaugytojas su slaugytojo padėjėjomis.

12 pav. Respondenčių nuomonė apie priemones, kurios padėtų sumaţinti įtampą darbe.

Slaugytojų darbas, nepaisant puikaus specialistų parengimo ir gerų darbo sąlygų,

daţniai pareikalauja daug fizinių jėgų ir yra susijęs su emociniais išgyvenimais. Tai ypač

akivaizdu slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, kur gydomi sunkiai sergantys, neretai

nepagydomi, skausmą ir kančią išgyvenantys pacientai. Šiose įstaigose personalas susiduria ne

tik su paciento kančia, bet ir su mirtimi. Slaugytojai atlieka daug neplanuoto darbo, kuris

atsiranda staiga prireikus pagalbos bet kuriam pacientui, todėl yra sunku kontroliuoti darbo

krūvį. Norint sumaţinti nervinę ir emocinę įtampą svarbu racionalus aktyvus poilsis,

pasikalbėjimai, veiksminga organizacijos socialinės paramos sistema.

Tyrimas parodė, kad slaugytojoms, kaip ir slaugytojo padėjėjoms, darbas visų pirma yra

saviraiškos ir profesinio uţimtumo būdas, kuriuo slaugytojo padėjėjos yra labiau patenkintos nei

55

slaugytojos. Geriausiai respondenčių buvo vertinami santykiais su gydytojais, vadovais ir

kolegomis, turimas savarankiškumo lygis, pastangų įvertinimas, pripaţinimas. Slaugytojai yra

labiau patenkinti darbe turimu savarankiškumo lygiu nei slaugytojo padėjėjai. Psichologinė

atmosfera skyriuje ir komandinio darbo organizavimas yra viena silpniausių darbo organizavimo

sričių tyrimo įstaigose, kuri turi reikšmės ir slaugos personalo pasitenkinimui darbu. Darbo

sąlygos, kaip labai svarbus profesinis veiksnys, tenkina slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas,

tačiau darbo atlygis nuo pageidaujamo skiriasi atitinkamai 1,6 ir 1,9 karto. Slaugytojai ir

slaugytojo padėjėjai svarbiausiais pasitenkinimo darbu veiksniais laiko teisingą darbo uţmokestį,

geras darbo sąlygas ir gerus santykius kolektyve. Komplimentai iš pacientų ir jų artimųjų

svarbesni slaugytojoms. Pasitenkinimas darbu priklauso nuo slaugos personalo pareigų,

išsimokslinimo ir darbo krūvio. Slaugytojo padėjėjos daţniausiai ir statistiškai reikšmingai

daţniau nei slaugytojos jaučiasi fiziškai ir psichologiškai pavargusios, nors bendrą sveikatą gerai

vertina daugiau nei pusė slaugytojų ir ketvirtadalis slaugytojų padėjėjų.

Šis tyrimas pateikia išvadą, kad su pasitenkinimu darbe yra susiję daugelis veiksnių, todėl

svarbu nustatyti, kas kiekvienam darbuotojui tinka individualiai, nors tai ir ganėtinai sudėtinga.

Nepasitenkinimo atpaţinimas tarp darbuotojų, pavyzdţiui darbuotojų ketinimai palikti darbą,

vidinės motyvacijos stoka, perdegimo sindromas, išorinių streso šaltinių maţinimas gali

veiksmingai padidinti pasitenkinimą darbu gydymo įstaigose.

56

IŠVADOS

1. Slaugytojoms ir slaugytojo padėjėjoms darbas visų pirma yra pragyvenimo šaltinis ir galimybė

padėti kitam ţmogui. 65,6 proc. slaugytojų ir 74,3 proc. slaugytojo padėjėjų (p<0,05) buvo

patenkintos darbu slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Pasitenkinimas įvairiais darbo

aspektais (santykiais su vadovais, kolegomis, suteiktu savarankiškumu, pastangų įvertinimu ir

galimybe panaudoti savo sugebėjimus, darbo sąlygomis, atostogų ir darbo grafikais) siekė 5,5 balų

ir daugiau iš 7 galimų. Maţesnis pasitenkinimas išreikštas vyraujančia psichologine atmosfera ir

komandinio darbo organizavimu. Vidutinis darbo uţmokestis neatitinka slaugos personalo

lūkesčių ir yra 1,6 karto maţesnis nei dabar uţdirba slaugytojos ir 1,9 karto maţesnis nei uţdirba

slaugytojo padėjėjos.

2. Slaugytojos ir slaugytojo padėjėjos svarbiausiais pasitenkinimo darbu veiksniais, kuriuos

įvertino aukščiausiais balais, laiko gerus darbo santykius su bendradarbiais, gerą uţdarbį ir geras

darbo sąlygas. Komplimentai iš pacientų ir jų artimųjų svarbesni slaugytojų nei jų padėjėjų

pasitenkinimui darbu. Slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pasitenkinimą darbu didintų pacientų ir jų

artimųjų padėka, geresnės darbo sąlygos, didesnis atlyginimas, geresni darbuotojų santykiai

kolektyve ir didesnė bendradarbių pagarba.

3. Didesnė dalis slaugytojų nei slaugytojo padėjėjų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai (63,4

proc. ir 46,4 proc. atitinkamai). Slaugytojos po darbo rečiau jautėsi fiziškai pavargusios ,bet

daugiau psichologiškai pavargusios nei slaugytojo padėjėjos. Nugaros skausmai ir viso kūno

nuovargis po darbo abiejose grupėse buvo būdingas beveik kas antrai respondentei. Nustatytas

teigiamas reikšmingas ryšys tarp pasitenkinimo darbu ir sveikatos: darbu patenkintos slaugytojos

ir slaugytojo padėjėjos rečiau jaučiasi nervingos, psichologiškai ir fiziškai pavargusios, rečiau

darbe patiria stresą ir po darbo sugeba greičiau atsipalaiduoti, rečiau skundţiasi padaţnėjusiu

pulsu.

4. Daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė parodė, kad gera slaugytojų sveikata net 8,7 karto

didino pasitenkinimo darbu galimybę. reikšmingos nepriklausomos nuo kitų veiksnių neigiamos

įtakos pasitenkinimui darbu turėjo jaučiamas viso kūno nuovargis ir po darbo padaţnėjęs pulsas.

Slaugytojo padėjėjoms galimybė būti patenkintoms darbu yra 4,08 karto didesnė nei slaugytojoms.

57

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsiţvelgiant į slaugos personalo pasitenkinimo darbu tyrimo rezultatus, sudarytos

rekomendacijos pasitenkinimui darbu didinti.

1. Slaugos personalo pasitenkinimui darbu didinti reikalinga vystyti komandinį darbą.

2. Gerinti neformalius tarpasmeninius slaugos personalo santykius organizuojant bendras

keliones, išvykas į teatrus, iškylas ir kitas laisvalaikio praleidimo formas.

3. Tobulinti personalo kvalifikaciją etikos ir tarpasmeninio bendravimo klausimais

4. Įrengti relaksacijos kambarius ir taikyti relaksacijos priemones, maţinti neigiamą darbo poveikį

fizinei ir psichinei slaugos personalo sveikatai.

5. Suteikti darbuotojams galimybę dalyvauti konferencijose ir seminaruose, kurie suteiktų ţinių ir

naudingų minčių darbo atmosferai gerinti.

6. Įsteigti darbuotojų psichologinės pagalbos kabinetą, į pagalbą pasitelkiant kvalifikuotus

specialistus (psichologus).

7. Maţinti slaugos personalo darbo krūvius, įsteigiant daugiau darbuotojų etatų.

8. Sudaryti slaugos darbuotojus veikiančių ergonominių (didelio svorio kėlimo) rizikos veiksnių

poveikio maţinimo priemonių planą, išmokyti slaugos personalą taisyklingos ir saugios ligonių

vartymo ir kėlimo technikos.

58

LITERATŪRA

1. Adomavičiutė D. Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu: magistro diplominis

darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2006.

2. Aiken L H, Patrician P A. Measuring organizational traits of hospitals: the Revised

Nursing work index. Nurse Res 2000;49 (3);146 -53 .

3. Armstrong-Stassen M, Kameron SJ. Concerns, satifaction and retention of Canadian

community health nuries.J Community Health Nurs 2005;22(4):181-94.

4. Asa Sand Ba. Nursies personalities, nursing- related gualities and work satisfaction: a 10-

year perspective. Journal of Clinical Nursing 2003;12:177-187.

5. Bagdonas E, Bagdonienė L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija; 2000.

6. Bagdonas E, Kazlauskienė E. Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija; 2002., 46 p..

7. Barczyk C. Visuotinės kokybės vadyba. Vilnius: Eugrimas; 1999

8. Baršauskienė V, Janulevičiūtė B. Ţmogiškieji santykiai. Kaunas; 1999.

9. Bielinienė N. Slaugytojų kompetencijos kaitos tendencijos visuomenės poreikių raidos

kontekste. Slauga mokslas ir praktika 2008;7-8:4-9.

10. Blaţevičienė A, Petrauskienė J. Bendrosios praktikos slaugytojų pasitenkinimas darbu ir

jam įtakos turintys veiksniai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2005;9(1):13-6.

11. Blonski H. ir kt. Senų ţmonių baimės. Vilnius: Alma litera; 2005.

12. Bučiūnienė I. Personalo motyvavimas. Kaunas: Technologija; 1996.

13. Chmiel N. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2005.

14. Fletcher C. Hospital RN‟S job satisfactions and dissatisfactions. Journal of Nursing

Administration. 2001;31(6):324-31.

15. Gerikienė V, Petrauskienė J. Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu ir jo sąsaja

su suteiktu savarankiškumu bei profesiniais santykiais. Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas 2006;10(7-8):467-471.

16. Gillies D A. Nursing Management. USA; 1994, 357-359.

17. Gooding S. Slauga. 4 dalis (slaugos mokomoji priemonė). Vilnius: Charibdė, 1999.

18. Gutauskaitė G, Janušonis V. Personalo darbo uţmokesčio sistema sveikatos prieţiūros

įstaigose. Sveikatos mokslai 2005;2(39):54-7.

19. Gutauskaitė G. Darbuotojų darbo motyvavimas daugiaprofilinėse sveikatos prieţiūros

įstaigose. Sveikatos mokslai 2005;2(39):67-70.

59

20. Jankauskas R. Lietuvos darbuotojų sveikatos prieţiūros išūkiai ir perpektyvos.

Visuomenės sveikata, 2007;4(39):3-9.

21. Jucevičienė P. Organizacijos elgsena. Kaunas:Technologija; 1996.

22. Juozaitienė L, Staponkienė J. Verslo vadybos įvadas. Šiauliai: Šiaulių universiteto

leidykla; 2003.

23. Juozulynas A, Prapiestis J, Jurgelėnas A. Slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas.

Sveikatos mokslai, 2004;1:55-58.

24. Kalėdienė R. Šiuolaikinės sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos reformos sėkmė.

Medicina 2004;40(9):891-6.

25. .25.Kalibatienė D. Slaugos standartai.Vilniaus universitetas; 2004

26. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002.

27. Kasiulis J, Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija; 2005.

28. Kaveckaitė K. Darbo sunkumo veiksniai medicinos įstaigose ir darbo sąlygų gerinimo

priemonių rekomendacijos. Slauga mokslas ir praktika 2006;12:8-11.

29. Kriukelytė D, Vaškelytė A, Ţitinaitė L, Stresas intensyvios terapijos skyrių slaugytojų

darbe. Sveikatos mokslai 2005;3(40):8-11.

30. Lekauskaitė A, Venytė R, Demskytė J. Intensyvios terapijos slaugytojų patiriamas stresas

slaugant terminalinės būklės pacientus. Sveikatos mokslai 2006;4:282-287.

31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas Nr.158; 1996-03-20. “Dėl

Lietuvos medicinos normos MN 10-1:1996, sveikatos prieţiūros įstaigų akreditavimo

specialieji reikalavimai I dalis”, „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės“. Ţin. 1996,

Nr.31-781.

32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas Nr.220; 2000-04-26. ,,Dėl

Lietuvos medicinos normos MN 21:2000,,Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės

ir atsakomybė„„ patvirtinimo ‚Valstybės ţinios 2000, Nr.36-1009.

33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas Nr. V- 437; 2004-06-14.

,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2004,,Bendrosios praktikos slaugytojas‟‟.Teisės,

pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo ,Valstybės ţinios 2004; Nr.97-3597.

34. Lietuvos Respublikos Valstybinė Darbo Inspekcija. Metinė ataskaita 2004.Profesinės ligos

darbuotojų sveikatos paţeidimų prevencija. Prieiga per internetą: <htt://www.vdi.lt>

(ţiūrėta 2009 10 14).

35. Lietuvos slaugos politikos strategija. Gairės. Kaunas: Kauno medicinos universitetas;

2005.

60

36. Litvinaitė A. Slaugos ligoninės šaukiasi pagalbos. Lietuvos sveikata 2002;179 (439).

37. Luthans F. Organizational behavior. Boston, 1998.

38. Maslow A H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa; 2006.

39. McGath A, Reid N, Boore J. Occupational stress in nursing. Internetional Journal of

Nursing Studies 2003;40(4):555-565

40. Mynatt S.L. Depression in the older adults, recognition and nursing interventions.

J.Tenn.Nurse, 2004;67(4):8-10.

41. Moyle W, Skinner J, Roweb, Gork Ch. Views of job satisfaction and dissatisfaction in

Australian long-term care. Journal of Clincal Nursing 2003;12:168-178.

42. 42 MN 80 : 2000 Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas Nr.100; 2000-02-21. Vilnius, 2000. Valstybės

ţinios Nr.18.

43. Nacionalinės sveikatos tarybos 2004 metų veiklos ataskaita.Vilnius;2004.

44. Outhwaite S. The importance of leadership in the development of an integrated team. J

Nurs Manag 2003;11(6):371-6.

45. Paliatyvi slauga. Sud.: J. Lugton ir M. Kindlen. Moksl. Redaktorius –A. Šeškevičius.

Kaunas: KMU leidykla; 2005 .

46. Paškevičienė S. Slaugytojų elgsenos ligoninėje vertinimas. XIII nacionalinė Lietuvos

sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferencijos pranešimų medţiaga (Vilkaviškis,

2009 m. lapkričio 13 d.)

47. Rosenstein AH, O„Daniel M. Disruptive behavior and clinical outcomes: perception of

nurses and physicians. Am J Nurs 2005;105(1):54-64.

48. Robbins SP. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2003.

49. Sangmook K. Individual level factors and organizational performance in government

organizations. J Publ Admin Res Theor 2005;15(2):246-61.

50. Shader K, Broome ME, Broome CD, West M E, Nash, M.Factors influencing satisfaction

and anticipated turnover for nurses in an academic medical center. Journal of Nursing

Administration 2001; 31(4), 210-6.

51. Spence Lashinger HK., Sullivan Havens D. The effect of workplace empowerment of staff

nurses‟ occupational mental health and work effectivenss. Journal of Nursing

Administration, 1997;27(6):42-50.

52. Spence Lashinger HK., Sullivan Havens D. The effect of workplace empowerment of staff

nurses‟ occupational mental health and work effectivenss. Journal of Nursing

Administration, 1997;27(6):42-50.

61

53. Staordeur SD, Hoore W, Heijden B, Dibisceglie M, Laine M, Schoot E. Leadership, job

satisfaction and nursies„ commitment. In:Hasselhorn HM, Tackenberg P, Muller BH,

editors. Working conditions and intent to leave the profession among nursing staff in

Europe. Report 2003;7:28-46.

54. Šavareikienė D, Dubinskas V. Integruota vadybos proceso motyvacija. Šiauliai. Šiaulių

universiteto leidykla; 2003.

55. Šeškevičius A. Paliatyvioji pagalba. Kaunas. KMU; 2004.

56. Šulgienė T. Darbuotojų pasitenkinimas darbu. UAB ,,Gloriam karjeros centras„„, 2005.

57. Taločkienė V. Pasitenkinimo darbu veiksniai, 2002. Priega per internetą: http://

verslas.banga.lt. (ţiūrėta 2009 02 20).

58. Vasilavičius P. Kauno apskrities gydymo įstaigų slaugytojų patiriamas negatyvus elgesys

darbe ir jo sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu: daktaro disertacija. Kaunas:

Kauno medicinos universitetas, 2008.

59. Valiulienė Ţ. Psichologinio spaudimo raiška sveikatos prieţiūros darbuotojų kolektyve.

Sveikatos mokslai 2008;69:1983-1986.

60. Vanagas P.Visuotinės kokybės vadyba. Kaunas: Technologija; 2008.

61. Vengrytė V. Ţmonių elgsenos motyvai. Ar galima juos įtakoti? Personalo vadyba. 2004;

1(59):16-18.

62. Vimantaitė R. Slaugytojų “perdegimo sindromas„„ Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas 2006; 10(7-8): 472-476.

63. Vimantaitė R. Slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose,

,,Perdegimo sindromo“ raiškos ir paplitimo įvertinimas: daktaro disertacija. Kaunas,

Kauno medicinos universitetas; 2007.

64. Wilhelmsson S., Foldevi M., Akerlind I., Faresijo T., Unfavourable working conditions for

female GPs a comparison between Swedish general practitioners and district nurses Scand

J Prim Health care; 2002;20(2):74-78.

62

1 priedas

63

2 priedas

Anketa Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasitenkinimas darbu slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse

Gerbiamas respondente,

Kviečiame dalyvauti anoniminėje apklausoje, kurios tikslas - įvertinti slaugos personalo

pasitenkinimą darbu Kauno miesto ir Kauno rajono slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

Jūsų nuoširdūs atsakymai labai padėtų atliekant šį tyrimą ir leistų pateikti rekomendacijas

slaugytojų darbo sąlygoms gerinti. Duomenys bus konfidencialūs ir naudojami mokslo tikslams.

Prašau paţymėti Jums tinkančius atsakymų variantus ar parašyti savo nuomonę nurodytoje

vietoje.

KMU Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantė

Dalia Keliauskaitė

1. Jūsų amţius

iki 29 metų

30-39 metų

40-49 metų

50-59 metų

60 ir daugiau metų

2. Jūsų išsimokslinimas

vidurinis

aukštesnysis

aukštasis neuniversitetinis

aukštasis universitetinis

3. Jūsų darbo staţas (slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo pareigose)

iki 5 metų

5-9 metų

10 ir daugiau

4. Jūsų pareigybė

slaugytojo padėjėjas

bendrosios praktikos slaugytojas

5. Jūs dirbate?

Tik rytinėje pamainoje

Tik naktinėje pamainoje

Visą parą

Įvairiai

6. Kokiu etatiniu krūviu dirbate?

0,25 etato 1,0 etato

0,5 etato daugiau nei 1,0 etato

0,75 etato

64

7. Kas Jums atrodo svarbiausia, kad ţmogus jaustų pasitenkinimą darbu?

(sunumeruokite svarbumo tvarka: 1-svarbiausia, 2- svarbu, 3- maţiau svarbu ir t.t.)

daţnesni vadovų pagyrimai

galimybė panaudoti savo sugebėjimus

komplimentai iš paslaugų gavėjų ir jų artimųjų

geri santykiai su bendradarbiais

geras uţdarbis

geros darbo sąlygos

darbo saugumas

dalyvavimas sprendţiant svarbius klausimus

galimybė tobulėti

karjeros galimybės

kita (įrašykite)___________________________________________________

8. Kas Jums yra slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo darbas? (sunumeruokite svarbumo tvarka 1-

svarbiausias, 2- svarbu, 3- maţiau svarbu, t.t)

pragyvenimo šaltinis

galimybė išreikšti save

įdomus, mėgstamas darbas

galimybė daryti profesinę karjerą

galimybė tobulėti

galimybė padėti ţmogui

kita (įrašykite)______________________________________________________________

9. Ar esate patenkintas savo darbu šioje ligoninėje ?

Visiškai patenkintas

Daugiau patenkintas

Daugiau nepatenkintas

Visiškai nepatenkintas

10. Jei esate nepatenkintas savo darbu, prašome įrašyti, kodėl?

65

11.Nurodykite, ar esate patenkintas ligoninės mikroklimatu kolektyve:

(įvertinkite kiekvieną teiginį balais nuo 1 iki 7, kur 1 - visiškai nepatenkintas,

7- visiškai patenkintas ir paţymėkite atitinkamame langelyje ).

Teiginiai

1

visiškai

nepa-

tenkintas

2

nepa-

tenkintas

3

beveik

nepa-

tenkintas

4

abejoju

5

beveik

patenkin-

tas

6

Paten-

kintas

7

visiškai

paten-

kintas

11.1.Galimybe

panaudoti savo

sugebėjimus

11.2.Darbe turimu

savarankiškumo lygiu

11.3. Santykiais su

vadovais

11.4.Santykiais su

gydytojais

11.5.Santykiais su

slaugytojais

11.6.Santykias su

slaugytojų padėjėjais

11.7.Pastangų

įvertinimu ir

pripaţinimu

11.8.Komandiniu

darbu

11.9. Vyraujančia

psichologine atmosfera

12.Nurodykite, ar esate patenkintas šiais darbo organizavimo aspektais:

(Įvertinkite kiekvieną teiginį balais nuo 1 iki 7, kur 1- visiškai nepatenkintas, 7- visiškai patenkintas ir

paţymėkite atitinkamame langelyje ).

Teiginiai 1

visiškai

nepaten-

kintas

2

nepa-

tenkin-

tas

3

beveik

nepatenkin-

tas

4

abejoju

5

beveik

patenkin-

tas

6

paten-

kintas

7

visiš-

kai

paten-

kintas

12.1. Darbo grafikais

12.2. Atostogų grafikais

12.3.Aprūpinimu darbo

priemonėmis ,

reikalingomis darbui atlikti

12.4.Darbo uţmokesčiu

12.5.Darbo sąlygomis

12.6.Darbo krūviu

12.7.Karjeros galimybėmis

12.8.Galimybe tobulėti

12.9.Gaunama

informacija ,

reikalinga darbe

66

13. Koks Jūsų manymu turėtų būti atlyginimas per mėnesį, kad atitiktų Jūsų atliekamą darbą?

(atsakymą parašykite litais)._______________________________________

14. Kas sąlygotų Jūsų geresnį pasitenkinimą profesine veikla, didesnį pasitenkinimą darbu?

(Įvertinkite kiekvieną teiginį balais nuo 1 iki 7, kur 1- visiškai nepatenkintas, 7- visiškai patenkintas ir

paţymėkite atitinkamame langelyje ).

Teiginiai 1

visiškai

nepaten-

kintas

2

nepa-

tenkintas

3

beveik

nepaten-

kintas

4

abejoju

5

beveik

patenkintas

6

paten-

kintas

7

visiškai

paten-

kintas

14.1 .Vadovų

pagyrimas

14.2 .Kolegų

pagyrimas

14.3.Didesnis

apmokėjimas uţ

atliktą darbą

14.3 .Didesnės

karjeros

galimybė

14.5.Galimybė kelti

kvalifikaciją

14.6.Pacientų ir jų

artimųjų padėka

14.7.Dalyvavimas

sprendţiant svarbius

klausimus

14.8.Geresnės darbo

sąlygos

14.9.Nuoširdesnis

neformalus

bendravimas

kolektyve (vakarėliai,

iškylos)

14.10.Lakstesnis

darbo grafikas

14.11.Dalyvavimas

slaugytojų profesinių

organizacijų veikloje

14.12.Geresni

darbuotojų santykiai

kolektyve

14.13.Didesnė

bendradarbių pagarba

14.14.Įvairesnis

darbas

14.15.Platesnės

kompetencijos ir

didesnė atsakomybė

14.16. Kita (įrašykite)

67

68

15. Kaip bendrai vertinate savo sveikatą (apibraukite) ?

Labai gera Gera Vidutiniška Bloga Labai bloga

1 2 3 4 5

16.Ar po darbo Jums atsiranda arba paūmėja negalavimai, kuriuos siejate su profesine veikla?

17. Jei taip, paţymėkite ţenklu „x“ negalavimus kuriuos siejate su profesine veikla

Jaučiate viso kūno nuovargį

Jaučiate nugaros skausmą

Jaučiate rankų skausmą

Jaučiate skausmus kojose

Jaučiate sąnarių skausmą

Vargina galvos skausmai

Stebite kojų patinimus

Stebite bėrimus odoje

Vargina pykinimas

Jaučiate padaţnėjusį pulsą

Jaučiate padidėjusį kraujospūdį

Kita(įrašykite) ____________________________________________________

18. Koks yra darbo poveikis Jūsų sveikatai ?

Teiginiai 1

visiškai

nesutinku

2

nesutinku

3

beveik

nesutinku

4

abejoju

5

beveik

sutinku

6

sutinku

7

visiškai

sutinku

18.1.

Darbas daro

neigiamą įtaką

mano sveikatai.

18.2. Po darbo jaučiuosi

nervingas, neramus

18.3. Dėl darbo

problemų pabundu

naktimis

18.4. Po darbo jaučiuosi

psichologiškai

pavargęs

18.5 Po darbo jaučiuosi

fiziškai pavargęs,

išsekęs

18.6. Atsiranda

abejingumas

18.7. Darbe patiriu daug

streso ,jaučiu

įtampą

18.8. Po darbo nesugebu

atsipalaiduoti ir

jaučiu nuolatinę

įtampą

69

19. Kas Jums padėtų sumaţinti įtampą Jūsų darbe, jeigu darbo metu ją nuolat jaučiate?

Gilesnės psichologinės ţinios

Psichologo konsultacijos

Maţesnis darbo krūvis

Geresnis mikroklimatas kolektyve

Galimybė plėsti profesines ţinias

Efektyvios ir prieinamos relaksacijos priemonės darbo metu

Kita (įrašykite) ________________________________________________________

Darbo metu įtampos nejaučiu

20. Įvertinkite kiek jums tinka ţemiau nurodyti teiginiai.

Teiginiai

1

visiškai

netinka

2

daugiau

netinka

nei tinka

3

daugiau

tinka nei

netinka

4

visiškai

tinka

2 20.1čččččččč 20.1. Galvojate apie

darbo pakeitimą

20.2. Galvojate apie

galimybę dirbti

uţsienyje pagal

savo profesiją

20.3. Darbo

uţmokesčio

padidėjimas

įtakotų Jūsų

darbo kokybę

20.4. Jei galėtumėte

pasirinkti iš

naujo, vėl

pasirinktumėte

slaugytojo

profesiją ?

20.5. Jei reikėtų ar vėl

pasirinktumėte

darbą slaugos

ligoninėje?

Dėkoju Jums uţ laiką. Sėkmės Jums profesinėje veikloje!