KAUFMANO TESTAI

1 skyrius “Makroekonomikos mokslas”

1. Makroekonomistai analizuoja visus sekančius klausimus, išskyrus:a) infliacijos faktoriusb) General Motors ir Ford giminingų rinkų akcijosc) visuminės produkcijos augimą JAVd) importo ir eksporto dydį tarp JAV ir JaponijosAts.: b

2. Kontroliuojamo eksperimento pavyzdžiu galėtų būti:a) astronomų didžiojo sprogimo teorijos formulavimas, stebint visatą per teleskopąb) ekonomistų pinigų pasiūlos padidėjimo analizė, tiriant gamybos apimtį, palūkanų normą, ir

infliaciją, sekant didelį pinigų pasiūlos padidėjimąc) biologų modeliavimas Darwingo evoliucijos teorijos, tiriant naujai atrastas iškasenasd) gydytojų aspirino poveikio širdies ligoms testavimas dvejose žmonių grupėse, kuriose

skiriasi tik aspirino dozėsAts.: d

3. Kintamasis, kuris yra egzogeninis veiksnys modelyje, paaiškinantis mažos firmos didelėje gamybos šakoje/ pramonėje našumą:

a) firmos gaminama produkcijab) firmos patiriamų sąnaudų kainac) samdomų įmonės darbuotojų skaičiusd) naudojamos įmonėje įrangosAts.: b

4. Visi išvardinti teiginiai yra priežastys, kodėl darbo užmokestis ir/ ar kainos turi būti pastovūs trumpu laikotarpiu, išskyrus:

a) ilgo laikotarpio darbo sutartys dažniausiai nustato kainas trims metamsb) dauguma įmonių palieka savo produkcijos kainas nekintančias ilgam laikotarpiui tam, kad

išvengtų dabartinių pirkėjų apsipirkimo “šalia”c) firmoms yra papildomos išlaidos atspausdinti naujus kainininkus ir dažnai reklamuotis jas

keičiantd) firmos jau yra nustatę aukščiausią kainą, kurią mokėtų pirkėjai, todėl nėra tikslo ją

keistiAts.: d

5. Rinka, kurioje rinkos tęstinumo prielaida mažiausiai taikytina, yra:a) akcijų rinkab) kviečių rinkac) darbo rinkad) JAV iždo obligacijų rinkaAts.: c

1

2 skyrius “Makroekonomikos dydžiai”

1. Visi sekantys yra laisvi kintamieji, išskyrus:e) disponuojamos asmeninės pajamosf) vartojimo išlaidosg) asmeninis turtash) bendras vidaus produktas (BVP)Ats.: c

2. Infliacijos laikotarpiu:a) nominalus BVP kinta tuo pačiu tempu kaip ir realus BVPb) nominalus BVP kinta didesniu tempu nei realus BVPc) nominalus BVP kinta lėčiau nei realus BVPd) negalima daryti išvados apie ryšį tarp nominalaus ir realaus BVP augimo tempųAts.: b, nes nominalus BVP> realų BVP

3. Tarkime, kad General Motors 1990-aisiais metais neparduotų mašinų atsargos žymiai padidėjo. Tada 1990 metais:

a) pajamos viršijo išlaidas prekėms ir paslaugomsb) pajamos buvo mažesnės nei išlaidos prekėms ir paslaugomsc) pajamos vis dar buvo lygios išlaidoms prekėms ir paslaugoms, kadangi atsargų

padidėjimas buvo skaičiuojamas ir kaip išlaidų dalis, ir kaip pajamų dalisd) General Motors investicijos buvo neigiamosAts.: c

4. Tarkime, US Steel parduoda geležį Chrysler už 3000$, kuri yra naudojama kelioninio atobusiuko gamybai, o šis yra parduodamas naujų mašinų pardavėjui už 12000$. Mašinų pardavėjas parduoda autobusiuką šeimai už 14000$. Šiuo atveju BVP padidėjo:

a) 29000$b) 26000$c) 14000$d) 12000$Ats.: c

5. Pridėtinė vertė tam tikroje įmonėje yra lygi:a) jos pardavimamsb) jos pelnuic) jos pardavimams minus tarpinės prekėsd) nuliui ilgu laikotarpiu

Ats.: c

6. Tarkime, Jūs nusiperkate namą už 150.000 Lt ir į jį persikeliat. Nacionalinių pajamų skaičiavimuose, vartojimo išlaidos:

a) padidės 150.000 Ltb) padidės 150.000/ tikimosi tame name gyventi metų skaičiaus

2

c) padidės namo rinkos rentos kainos suma, t.y. ta suma, ką galėtų mokėti, jei namas būtų nuomojamas

d) nepakisAts.: c

7. BVP defliatorius apibrėžiamas kaip:a) nominalus BVP/realus BVPb) nominalus BVP * realus BVPc) nominalus BVP- realus BVPd) nominalus BVP+ realus BVPAts.: a

8. Gali pasitaikyti toks atvejis, kai BVP defliatorius gali didėti, mažėjant BVP (taip paskutinį kartą buvo 1982 m.). Kai vyksta toks fenomenalus dalykas, nominalus BVP:

a) taip pat privalo didėtib) privalo taip pat mažėtic) nekintad) gali didėti, mažėti ar nekisti

Ats.: d

9. Skaičiuojant nacionalines pajamas, investicijos yra skaidomos į tris subkategorijas, kurios apima visus išvardintus teiginius, išskyrus:

a) firmų perkamos naujos gamyklos ir įrangab) akcijų pirkimas Niujorko akcijų biržojec) namų ūkių ir žemvaldžių perkami nauji namaid) firmų atsargų padidėjimas

Ats.: b

10. Visi išvardinti teiginiai gali būti apibrėžti kaip vyriausybės pirkimai (G), išskyrus:a) naujo bombonešio pirkimasb) jūsų močiutėsgaunama kas mėnesį socialinės apsaugos pašalpac) JAV armijos inžinerinio skyriaus statoma nauja užtvankad) Niujorko mieste naujo policijos pareigūno pasamdymas

Ats.: b

11. Didžiausia JAV BVP komponentė tipiškai yra:a) vartojimas (C)b) investicijos (I)c) vyriausybės pirkimai (G)d) grynasis eksportas (Nx)Ats.: a

12. Jei Opec būtų žlugęs ir importuojamos naftos kainos smarkiai kristų, tai:a) BVP defliatorius ir vartojimo kainų indeksas CPI sumažėtų tuo pačiu lygiub) BVP defliatorius mažėtų greitesniu tempu nei CPIc) CPI mažėtų greitesniu tempu nei BVP defliatoriusd) nekistų nei CPI, nei BVP defliatorius

Ats.: c

3

13. Visi išvardinti teiginiai gali sumažinti nedarbo lygį, išskyrus:a) bedarbių skaičiaus sumažėjimas.b) dirbančiųjų skaičiaus padidėjimasc) bedarbių skaičiaus sumažėjimas nelydimoje jokių pokyčių darbo jėgojed) žmonių skaičiaus, kurie nustojo ieškoti darbo, padidėjimasAts.: c

14. Okuno dėsnis vaizduoja ryšį tarp:a) procentinio realaus BVP pokyčio ir nedarbo lygio pokyčiob) procentinio nominalaus BVP pokyčio ir pokyčių darbo jėgojec) absoliutaus realaus BVP pokyčio ir procentinio nedarbo lygio pokyčiod) absoliutaus realaus BVP pokyčio ir procentinio BVP defliatoriaus pokyčio

Ats.: a

15. Tarkime, metų pradžioje nedarbo lygis yra lygus 5 procentams. Tai remiantis Okuno dėsniu, klaidingas teiginys yra:

a) jeigu nedarbo lygis nekinta visus metus, tai realus BVP pakyla 3 procentaisb) jei vidutinis nedarbo lygis per metus pakyla 7 procentais, realus BVP tais metais sumažėja 1

procentuc) jei vidutinis nedarbo lygis sumažėja 3 procentais per metus, tai tais metais BVP pakyla 7 procentais

d) jei vidutinis nedarbo lygis per metus lieka 5 procentai, realus BVP taip pat nekinta

Ats.: d

16. Jeigu JAV piliečiai yra įdarbinti JAV įmonės Brazilijoje, tai jų uždirbamos pajamos yra:a) dalis JAV BVP ir Brazilijos BNPb) dalis JAV BVP ir Brazilijos BVPc) dalis JAV BNP ir Brazilijos BNPd) dalis JAB BNP ir Brazilijos BVP

Ats.: d

17. Jei per metus BVP defliatorius paauga 4 procentais, o realus BVP paauga 3 procentais, tai nominalus BVP:

a) padidės apytiksliai 1 proc.b) sumažės apytiksliai 1 proc.c) padidės apytiksliai 7 proc.d) padidės, bet kažkur tarp 1 ir 7 procentų, priklausomai nuo pradinio BVP lygio

Ats.: c

18. Jei darbo produktyvumas Y/L mažėja, tai:a) Y turi mažėtib) L turi kiltic) procentinis L pokytis turi būti mažesnis nei procentinis Y pokytisd) procentinis L pokytis turi būti didesnis nei procentinis Y pokytis

4

Ats.: d

19. Jei JAV vyriausybė nori padidinti socialinės apsaugos duodamą naudą pagyvenusiems žmonėms tokiu dydžiu, kuris leistų išlaikyti tą patį gyvenimo standartą, tai procentinis pašalpos pokytis turi būti:

a) lygus CPI procentiniam pokyčiuib) mažesnis nei CPI procentinis pokytisc) didesnis nei CPI procentinis pokytisd) lygus CPI procentiniam pokyčiui

Ats.: b

20. Procentinis CPI pokytis padidina infliaciją, kadangi:a) žmonės pradeda naudoti substitutus, kurių kainos mažesnėsb) nuolatinis naujų prekių įvedimas vis tiek pagerina vartotojų padėtį, net jei kainos

nemažėjac) kokybės kėlimas dažniausiai nėra tinkamai valstybės įvertinamasd) visi išvardinti teiginiai teisingi

Ats.: d

3 skyrius “ Nacionalinės pajamos”

1. Gamybos funkcija yra matematinis dėsnis, kuris:a) susieja veiksnių kainas su įdėjimų paklausab) susieja ribinį veiksnių produktą su gamybos veiksnių kainomisc) susieja gamybos veiksnius su gamybos apimtimid) visada turi pastovią masto grąžąAts.: c

2. Dydis, laikomas pastoviu duotai gamybos funkcijai, yra:a) darbasb) gamybos apimtisc) kapitaliniai įdėjimaid) gamybos technologijaAts.: d

3. Ekonomikoje visuminės pajamos yra lygios:a) darbuotojų uždirbamų dolerių sumaib) visuminėms išlaidomsc) sumai dolerių gautų gamintojų kaip pelnasd) visuminei rentai, surinktai kapitalo savininkųAts.: b

4. Pelną maksimizuojanti įmonė samdys darbuotojus iki taško, kuriame:a) ribinis darbo produktas lygus ribiniam kapitalo produktuib) ribinis darbo produktas lygus realiam darbo užmokesčiuic) ribinės pajamos lygios nuliuid) realus darbo užmokestis lygus realiai kapitalo rentos kainaiAts.: b

5

5. Klaidingas teiginys yra:a) įmonės gaunamos papildomos pajamos už kiekvieną papildomą kapitalo vienetą yra lygios

ribiniam kapitalo produktui, padaugintam iš gamybos apimties kainosb) papildomos pajamos už kiekvieną darbo vienetą lygios ribiniam darbo produktui,

padaugintam iš darbo užmokesčioc) tobulos konkurencijos firmos darbo paklausos kreivė yra MPL grafikasd) pastovi masto grąža ir pelno maksimizavimas reiškia, kad ekonominis pelnas yra lygus nuliuiAts.: b

6. Pagal Eulerio teoremą visų veiksnių apmokėjimas bus lygus gamybos apimčiai, jeigu kiekvienas gamybos veiksnys yra apmokėtas jo ribiniu produktu ir jei:

a) gamybos funkcija turi pastovią masto grąžąb) gamybos funkcija rodo mažėjantį ribinį produktyvumąc) kapitalo ir įdarbintos darbo jėgos kiekis yra lygusd) firmos maksimizuoja pelnąAts.: a

7. Kuris iš pateiktų sandorių yra įtraukiami į nacionalines pajamas kaip investicijos:a) Jūs perkate 100 Apple Computer Corporation akcijųb) Jūs perkate Apple Macintosh kompiuterį, reikalingą vaikui ruošti pamokasc) Apple Computer Corporation stato naują kompiuterių gamybai skirtą gamykląd) Jūs valgote obuolįAts.: c

8. Kuris iš pateiktų sandorių yra įtraukiami į nacionalines pajamas kaip investicijos:a) Jūs perkate 1000$ JAV iždo obligacijųb) Ričardas, dailidė, pats sau stato rąstų trobelęc) modernaus meno muziejus perka Picasso paveikslą už 20 mln. doleriųd) Jūsų šeima perka naujos statybos namąAts.: d

9. Paskolos palūkanų norma priklauso nuo:a) paskolos laikotarpiob) paskolos rizikingumoc) paskolos mokesčiųd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

10. Neteisingas teiginys apie nacionalinį taupymą yra:a) nacionalinis taupymas yra suma visų taupymo indėlių bankuoseb) nacionalinis taupymas yra suma privataus ir valstybės taupymoc) nacionalinis taupymas atspindi produkciją, likusią po to, kai vartotojai ir valstybė patenkina

savo poreikiusd) nacionalinis taupymas lygus investicijoms, esant pusiausvyros palūkanų normaiAts.: a

11. Kai yra fiksuota gamybos apimtis ir nacionalinis taupymas, nepriklausantis nuo palūkanų normos, tai vyriausybės pirkimų padidėjimas, padidins:

6

a) nacionalinį taupymąb) vyriausybės taupymąc) pusiausvyros palūkanų normąd) privatų taupymąAts.: c

12. Kai yra fiksuota gamybos apimtis ir nacionalinis taupymas, nepriklausantis nuo palūkanų normos, tai mokesčių padidėjimas:

a) paslinks vertikalią taupymo kreivę į kairęb) sumažins investicijasc) padidins vartojimąd) sumažins pusiausvyros palūkanų normą ir padidins investicijasAts.: d

13. Jei nacionalinis taupymas yra teigiamai susijęs su palūkanų norma, tai technologinė pažanga, didinanti investicijų paklausą:

a) neturės poveikio nacionalinio taupymo apimčiaib) paslinks investicijų paklausos kreivę į kairęc) padidins tiek investicijas, tiek pusiausvyros palūkanų normąd) neturės poveikio vartojimuiAts.: c

14. Vyriausybės taupymas Sg lygus:a) mokesčiai + transferai – vyriausybės pirkimaib) mokesčiai - transferai – vyriausybės pirkimaic) mokesčiai + transferai + vyriausybės pirkimaid) valstybės biudžeto deficituiAts.: b

15. Jei nominali palūkanų norma yra 8 proc. ir kainos per metus kyla 5-iais proc., reali palūkanų norma bus:

a) 8 proc.b) 3 proc.c) 13 proc.d) –3 proc.Ats.: b

16. Jei vartojimas C= 100+ 0,8(Y-T), disponuojamos pajamos lygios 1000 ir Y= 2000, tai ribinis polinkis vartoti bus lygus:

a) 0,5b) 900c) 0,8d) 0,9Ats.: c

17. Visi išvardinti teiginiai charakterizuoja Cobb- Douglas gamybos funkciją, išskyrus:a) pastovi masto grąžab) mažėjantis ribinis darbo produktyvumasc) pastovus ribinis kapitalo produktyvumas

7

d) nekintantis darbo pajamų su kapitalo pajamomis lygisAts.: c

4 skyrius „Ekonomikos augimas“

1. Produkcijos funkcija Y= F(K,L) turės pastovią masto grąžą, jei:a) F(zK, zL) = zYb) F(zK, zL) = Yc) zF(K,L) = Yd) F(K+1, L+1) – F(K,L)= 1Ats.: a

2. Jeigu gamybos funkcija Y= F(K,L) turi pastovią masto grąžą, tada:a) F(zK, zL) = zYb) F(K/L, 1) = Y/Lc) y =f(k), kur y yra gamybos apimis, tenkanti vienam darbuotojui ir k yra kapitalas vienam

darbuotojuid) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

3. Visi pateikti teiginiai apie ribinį kapitalo produktą MPK yra teisingi, išskyrus:a) MPK = f(k+1) –f(k)b) MPK mažėja, kai k didėjac) MPK yra labai mažas, kai yra mažai kapitalod) MPK yra lygus produkcijos funkcijos y = f(k) nuolydžiuiAts.: c

4. Kapitalo atsargų pokytis yra lygus:a) investicijos + nusidėvėjimasb) inesticijos – nusidėvėjimasc) investicijos * nusidėvėjimasd) investicijos/ nusidėvėjimoAts.: b

5. Jeigu kapitalas tarnauja vidutiniškai 50 metų, tai nusidėvėjimo norma yra:a) 50 proc. arba 0,5 metinėb) 2 proc arba 0,02 metinėc) 0,50 proc. arba 0,005 metinėd) 0,02 proc. arba 0,0002 metinė

Ats.: b

6. Pastovioje būsenoje, kai nėra populiacijos augimo ir technologinio progreso:a) kapitalo dydis vienam darbuotojui yra visą laiką pastovusb) investicijos vienam darbuotojui yra lygios nusidėvėjimui vienam darbuotojuic) taupymas vienam darbuotojui lygus nusidėvėjimui vienam darbuotojuid) visi išvardinti teiginiai teisingi

Ats.: d

8

7. Kai nėra gyventojų skaičiaus augimo ir technologinės pažangos, pastovios būsenos kapitalas vienam darbuotojui padidės, kai:

a) sumažės investicijų kiekis vienam darbuotojui (i)b) padidės nusidėvėjimo normac) padidės taupymo norma (s)d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: c

8. Jei y = k1/2, s= 0.4 ir nusidėvėjimo norma δ= 20 proc. arba 0,2. Pastovios būsenos kapitalo dydis vienam darbuotojui bus:

a) 4b) 8c) 2d) 16Ats.: a

9. Pateiktoje 8 klausime pastovioje būsenoje, investicijos ir taupymas vienam darbuotojui bus:a) 0,8b) 1,6c) 10d) 2Ats.: a

10. Tarkime, šalis pastovioje būsenoje vykdo politiką, kuri didina jos taupymo normą. Kai pasiekiama nauja pastovi būsena:

a) gamybos apimtis auga greičiau nei prieš taib) gamybos apimties lygis yra didesnis nei prieš taic) kapitalo dydis vienam darbuotojui lieka toks pat kaip ir anksčiaud) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

11. Darant prielaidą, kad nėra technologinės pažangos, kapitalo auksinės taisyklės dydis k*gold , esant

pastoviai būsenai reiškia, kad yra aukščiausias:a) vartojimo lygis vienam darbuotojuib) gamybos apimties lygis vienam darbuotojuic) vartojimo vienam darbuotojui augimo tempasd) gamybos apimties vienam darbuotojui augimo tempas Ats.: a

12. Darant prielaidą, kad nėra nei technologinės pažangos, nei gyventojų skaičiaus augimo, esant auksinės taisyklės kapitalo k*

gold lygiui:a) f(k*

gold)=δ k*gold

b) MPK=δc) f(k) pasiekia maksimumąd) visi išvardinti teiginiai tesingiAts.: b

9

13. Jeigu y = k1/2, δ= 5 proc. arba 0,05 ir auksinės taisyklės kapitalas k*gold=100, tada taupymo norma,

susijusi su kapitalo auksine taisykle, bus lygi:a) 5 proc. arba 0,05b) 10 proc. arba 0,10c) 20 proc. arba 0,20d) 50 proc. arba 0,50Ats.: d

14. Jei pastovioje būsenoje kapitalas vienam darbuotojui yra mažesnis nei auksinės taisyklės lygis, o vyriausybė vykdo tokią politiką, kuri didina taupymo normą, tai vartojimas vienam darbuotojui:

a) pirmiausia nukris žemiau buvusio lygio, bet vėliau pakils virš job) nuolat kils c) pirmiausia smarkiai pakils, bet vėliau nukris link buvusio lygiod) nuolat krisAts.: a

15. Solow augimo modelyje, esant gyventojų skaičiaus augimo normai n, kapitalo pokytis vienam darbuotojui yra lygus:

a) sf(k) + (δ+n)kb) sf(k) + (δ-n)kc) sf(k) - (δ+n)kd) sf(k) - (δ-n)k Ats.: c

16. Gyventojų skaičiaus n augimas:a) padidins pastovios būsenos kapitalo lygį vienam darbuotojuib) sumažins pastovios būsenos kapitalo lygį vienam darbuotojuic) neturės jokio efekto pastovios būsenos kapitalo lygiui vienam darbuotojuid) sumažins pastovios būsenos kapitalo lygį vienam darbuotojui, jeigu δ<n, ir padidins jį,

jei δ>nAts.: b

17. Solow augimo modelis teigia, kad šalys, turinčios aukštesnius gyventojų skaičiaus augimo tempus, turės:

a) žemesnį pastovios būsenos gamybos apimties lygį vienam darbuotojuib) žemesnius pastovios būsenos gamybos apimties vienam darbuotojui augimo tempusc) teisingi a ir bd) aukštesnius pastovios būsenos gamybos apimties vienam darbuotojui augimo tempusAts.: a

18. Solow augimo modelyje su gyventojų skaičiaus augimu n ir darbuotojų didinama technologine pažanga g, kapitalo efektyvumo pokytis bus lygus:

a) sf(k) + (δ+n+g)kb) sf(k) + (δ-n-g)kc) sf(k) - (δ+n+g)kd) sf(k) - (δ-n-g)kAts.: c

10

19. Solow augimo modelyje, kai yra technologinė pažanga ir auga gyventojų skaičius, pastovios būsenos gamybos apimties augimo tempai vienam darbuotojui bus lygūs:

a) nuliuib) technologinio progreso normai gc) gyventojų skaičiaus augimo normai n + technologinio progreso norma gd) taupymo normai sAts.: b

20. Solow augimo modelyje pastovus gyvenimo standartų didėjimas priklauso nuo:a) technologinio progreso, kuris veda prie gamybos apimties vienam darbuotojui

augimob) aukštos taupymo normos, kuri veda prie didelių augimo tempųc) didelių gyventojų skaičiaus augimo tempų, kas reiškia daugiau darbo jėgosd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: a

21. Kapitalo atsargos JAV ekonomikoje yra žemiau auksinės taisyklės lygio, kadangi MPK- δ yra:a) didesnis nei ilgo laikotarpio bendro nacionalinio produkto (BNP) augimo tempaib) didesnis nei ilgo laikotarpio gyventojų skaičiaus augimo tempų ir technologinės pažangos

sumac) teisingi a ir b teiginiaid) neteisingas nė vienas

Ats.: c

22. Technologinį progresą padidina :a) patentų sistemab) mokesčių skatinimas moksliniams tyrimams ir vystymuic) vyriausybės subsidijos moksliniams tyrimamsd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

23. Augimo tempų lėtėjimą pasaulyje sukelia:a) vaikų įsijungimas į darbo jėgą, kas sumažino vidutinį patirties lygįb) įstatymai dėl didesnio vyriausybės reguliavimo, saugant aplinkąc) dideli naftos kainų pokyčiai 1970-aisiais, kas padarė kapitalo atsargas priešlaik nenaudojamasd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

24. Priežastis, kuri teoriškai turėtų pastūmėti vyriausybę vykdyti politiką, skatinančią investicijas į tam tikras sferas, yra:

a) investicijų lygio sumažėjimasb) kapitalo vidinių technologijų identifikavimas ir matavimasc) realios palūkanų normos sumažėjimasd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

25. Solow likutis (liekana) yra:a) gamybos veiksnio našumo pokytis

11

b) produkcijos pokytis, kuris negali būti paaiškintas įdėjimų pokyčiaisc) dažnai naudojamas technologinio progreso matasd) visi pateikti teiginiai teisingiAts.:d

5 skyrius “Nedarbas”

1. Nulio procentų nedarbas yra nerealus ir tuo pačiu netinkamas kaip politikos tikslas dėl visų išvardintų priežasčių, išskyrus:

a) reikia laiko, kad atsirastų tinkamų darbuotojų atitinkamiems darbams b) būtų nelabai humaniška samdyti pagyvenusius žmonesc) įstatymai dėl minimalios algos apriboja darbuotojų galimybesd) dalis nedirbančiųjų ir nenori dirbti darbus, kurie jiems yra siūlomiAts.: b

2. Natūralaus nedarbo lygio pagrindinis faktorius yra:a) darbų persiskirstymao ir darbų susiradimo normab) vidutinis nedarbo laikotarpisc) darbo jėgos dydisd) išėjimo, t.y. darbo keitimo, normaAts.: a

3. Tarkime L yra darbo jėga, E- dirbančiųjų skaičius, o U- bedarbių skaičius. Tada nedarbo lygis bus:a) (L-E)/Lb) U/Lc) 1-(E/L)d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

4. Tarkime, s yra darbų perskirstymo norma, o f- darbų radimo norma. Jeigu darbo rinka yra pastovios būsenos, natūralus nedarbo lygis bus lygus:

a) 1/sb) 1(s+f)c) s/(s+f)d) f/(s+f)Ats.: c

5. Vyriausybės politika, kuri didina tekamąjį nedarbą, yra:a) mokymo programų plėtimasb) bedarbių pašalpų padidinimasc) minimalaus darbo užmokesčio sumažinimasd) informacijos apie esamas darbo vietas skleidimasAts.: b

6. Tekamasis nedarbas atsiras visų pateiktų teiginių atveju, išskyrus:a) ekonomikoje vyksta sektorinis pokytisb) dalis įmonių bankrutuojac) darbuotojai išeina iš darbo, bet ieškosi kitod) darbuotojai išeina iš darbo ir nustoja jo išvis ieškoti

12

Ats.: d

7. Laukiamas nedarbas būna, kai:a) darbo užmokestis yra lankstusb) darbai yra ribojamic) darbo paklausa viršija darbo pasiūlą prie esamo darbo užmokesčiod) darbo rinka yra tobulos konkurencijosAts.: b

8. Ekonomistai mano, kad darbo užmokesčio griežtumas gali būti sukeltas:a) profesinių sąjungųb) įstatymų dėl minimalios algosc) efektyvaus darbo užmokesčiod) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

9. Pagal įvairias efektyvaus darbo užmokesčio teorijas, aukštesnis darbo užmokestis didina darbuotojų produktyvumą dėl visų išvardintų priežasčių, išskyrus:

a) sudaro galimybes darbuotojams sau daugiau leistib) pritraukia aukšesnės kavlifikacijos darbuotojusc) didina darbuotojų pastangas, keliant darbo praradimo kainą d) žmonėms padidėja mokesčiai, todėl jie turi dirbti sunkiau, kad turėtų tą patį po

mokesčių sumokėjimoAts.: d

10. Neteisingas teiginys apie nedarbą yra:a) dauguma žmonių, kurie tampa bedarbiais, yra bedarbiai mažiau nei 6 savaitesb) daugumą visų savaičių nedarbo patiria tie žmonės, kurie yra bedarbiai daugiau nei 2 mėnesiusc) paauglių ir juodaodžių nedarbo lygis yra aukštesnis nei baltaodžiųd) šiandien moterų yra žymiai aukštesnis nedarbo lygis nei vyrųAts.: d

6 skyrius “Pinigai ir infliacija”

1. Pinigai yra:a) aktyvų atsargos, naudojamos sandoriuoseb) visuomenės turimi doleriai, t.y. gryni pinigaic) vertės matas, apskaitos priemonė, mainų priemonėd) visi teiginiai teisingiAts.: d

2. Barterinė (mainų) ekonomija laiko būtinu:a) sąlyginių pinigų naudojimąb) prekinių pinigų naudojimąc) abipusių poreikių sutapimąd) pinigų naudojimą kaip vertės mato, bet ne kaip mainų priemonėsAts.: c

13

3. Sąlyginiai pinigai yra:a) padengti auksu iš vienos pusės b) pradėti naudoti kaip pinigai Italijos automobilių gamintojųc) apima valiutą ir aukso atsargas bankuosed) yra pinigų rūšis, kurie neturi būdingos pinigams vertės, arba kitaip- t.y.

nekonvertuojami popieriniai pinigaiAts.: d

4. Pinigų pasiūla didėja, kai:a) didėja vyriausybės pirkimai (G)b) centrinis bankas superka iždo obligacijas iš visuomenėsc) piliečiai perka general Motors išleistas obligacijasd) IBM parduoda atsargas ir pinigus naudoja naujos gamyklos statybos finansavimuiAts.: b

5. Visi įeina į M1, išskyrus:a) gryni pinigaib) indėliai iki pareikalavimoc) taupomieji indėliaid) kelionių čekiaiAts.: c

6. Pagal Fišerio lygybę nominali palūkanų norma:a) lygi reali palūkanų norma + infliacijos normab) lygi reali palūkanų norma – infliacijos normac) visada didesnė nei reali palūkanų normad) yra pastoviAts.: a

7. Pagal Fišerio efektą aukštesnė infliacijos norma veda prie:a) didesnio relaus pinigų balanso b) aukštesnės nominalios palūkanų normosc) aukštesnės realios palūkanų normosd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

8. Jei infliacija sumažėja nuo 6 iki 4 proc. ir visa kita nekinta, tai pagal Fišerio efektą:a) tiek reali, tiek nominali palūkanų norma suamžėja 2 proc.b) nei reali, nei nominali palūkanų norma nekintac) nominali palūkanų norma sumažėja 2 proc., o reali palūkanų norma lieka tokia patid) nominali palūkanų norma nepakinta, o reali palūkanų norma sumažėja 2 proc.Ats.: c

14

9. Laukiamos infliacijos atveju pralaimi (nukenčia):a) pinigų turėtojaib) žmonės, kurie gauna savo pensijas nustatytais nominaliais terminais ir kurie susitarę dėl

pensijų dar nesitikint infliacijosc) restoranų savininkaid) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

10. Tarkime, kad bulvės yra vienintelis produktas ekonomikoje ir 1000 svarų jų yra parduodamos per duotus metus už 0,15Lt/svarą. Ekonomikoje esantis pinigų kiekis yra 50Lt. Sandorio pinigų apyvartos greitis bus:

a) 5b) 3c) 1,5d) 0,33Ats.: b

11. Jei nominali pinigų pasiūla padidėja 6 proc., kainų lygis- 4 proc., o gamybos apimtis- 3 proc., tai pagal kiekybinę pinigų teoriją, pajamų greitis (nominalios pajamos) padidės:

a) 13 proc.b) 7 proc.c) 3 proc.d) 1 proc.Ats.: d

12. Tarkime, pinigų pasiūla per vienus metus padidėjo 1 proc. ir nuo to laiko liko pastovi. Pagal kiekybinę pinigų teoriją infliacijos norma:

a) yra 1 proc. pirmaisiais metais ir po tob) padidėja 1 proc. pirmaisiais metais ir po to tampa pastovi aukštesniame lygyjec) padidėja 1 proc. pirmaisiais metais ir po to grįžta į savo buvusį lygįd) nekintaAts.: c

13. Tarkime, nominali palūkanų norma yra 9 proc., laukiamas infliacijos lygis 5 proc., o tikrasis infliacijos lygis 3 proc. Čia:

a) ex ante reali palūkanų norma yra 4 proc.b) ex post reali palūkanų norma yra 4 proc.c) ex ante reali palūkanų norma yra 6 proc.d) ex post reali palūkanų norma yra 2 proc.Ats.: a

14. Infliacijos laikotarpiu pinigų laikymo kaina yra lygi:a) nominaliai palūkanų normaib) ex ante reali palūkanų norma + laukiamas infliacijos lygisc) teisingi a ir bd) ex post realiai palūkanų normaiAts.: c

15

15. Realios pinigų balanso paklausos kiekis priklauso nuo:a) ex ante realios palūkanų normosb) nominalios palūkanų normosc) realių pajamųd) teisingi b ir cAts.: d

16. Per netikėtos infliacijos laikotarpį, skolintojai nukenčia, kai tuo tarpu skolininkai laimi, nes:

a) ex post reali palūkanų norma viršija ex ante realią palūkanų normąb) ex post r yra žemesnė nei nei ex ante rc) reali palūkanų norma sumažėjad) sumažėja nominali palūkanų normaAts.: b

17. Hiperinfliacijos laikotarpio pabaigoje, realus pinigų balansas (reali pinigų pusiausvyra) padidėja, nes:

a) centrinis bankas sustabdo hiperinfliacija, spausdindamas daugiau pinigųb) laukiamos infliacijos sumažinimas, sumažina nominalią palūkanų normą ir tai padidina

realų pinigų balansą. Tai leidžia realiai pinigų pasiūlai kilti ir stabilizuotis kainomsc) infliacijos sumažinimas, sumažina realią palūkanų normą, kas padidina pinigų paklausąd) reali palūkanų norma kyla, todėl žmonės daugiau savo aktyvų (turto) paverčia pinigaisAts.: b

18. Jeigu pinigų paklausos lygybė yra (M/P)d= 0,4Y, tai:a) pinigų apyvartos greitis yra pastovusb) pinigų paklausa yra nesusijusi su palūkanų normac) pinigų apyvartos greitis yra lygus 2,5d) visi išvardinti teiginiai yra teisingiAts.: d

19. Pagal klasikus:a) pinigų pasiūla neveikia jokio realaus kintamojob) kainų lygis ir kiti nominalūs kintamieji yra nustatomi pinigų rinkos pusiausvyrosc) pinigai yra neutralūsd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

20. Beveik visi ekonomistai sutinka, kad klasikų modelis yra labiausiai tinkamas, šnekant apie:

a) recesiją ekonomikojeb) trumpą laikotarpįc) ilgą laikotarpįd) ekonomikos pakilimąAts.: c

16

7 skyrius “Atvira ekonomika”

1. Pagal nacionalinių pajamų skaičiavimo lygybę, visuminės išlaidos AE vietinėms prekėms yra suma:a) vartojimo vietinių prekių ir paslaugų, investicijų vietinėms prekėms ir paslaugoms,

vyriausybės pirkimų vietinėms prekėms ir paslaugoms bei vietinių prekių ir paslaugų ekportob) vartojimo, investicijų ir grynojo eksportoc) teisingi a ir bd) vietinių išlaidų užsienio prekėms ir išlaidų importuiAts.: c

2. Jei Y= 1000, o vietinės išlaidos ir vietinėms, ir užsienio prekėms bei paslaugoms yra lygios 900, tai grynasis eksportas Nx yra lygus:

a) 100b) –100c) 1900d) 0Ats.: a

3. Klaidingas teiginys yra:a) grynosios užsienio investicijos yra vietinio taupymo perviršis vietinėms investicijomsb) tiek užsienio prekybos perviršis, tiek grynosios užsienio investicijos yra lygios nuliuic) pagal nacionalinių pajamų lygybę, grynosios investicijos turi būti lygios grynajam eksportuid) pagal nacionalinių pajamų lygybę, grynosios investicijos turi būti lygios užsienio prekybos

perviršiuiAts.: b

4. Kai vietinės investicijos Id viršija vietinį taupymą Sd, tai:a) grynosios užsienio investicijos tampa neigiamosb) atsiranda valstybės biudžeto deficitasc) atsiranda prekybos deficitasd) teisingi a ir cAts.: d

5. Esant pastoviai pasaulio palūkanų normai, visiškam užimtumui ir pradiniam prekybos perviršiui lygiam 0, mokesčių sumažinimas atviroje ekonomikoje, sukels:

a) prekybos deficitąb) nacionalinio taupymo sumažėjimąc) neigiamas grynąsias užsienio investicijasd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

6. Tarkime, kelios didelės šalys sumažina vyriausybės pirkimus, vedančius prie pasaulio palūkanų normos mažėjimo. Tada mažoje atviroje ekonomikoje:

a) sumažės taupymasb) sumažės investicijosc) padidės užsienio prekybos deficitas (arba sumažės prekybos perviršis)d) padidės grynosios užsienio investicijos

17

Ats.: c

7. Jeigu kompiuteris JAV kainuoja 5000$, kiek jis kainuos Vokietijoje, esant nominaliam valiutos kursui 2markės/dolerį?:

a) 5000 markiųb) 2500 markiųc) 10 000 markiųd) 5002 markiųAts.: c

8. Tarkime, kažkokia palyginama prekė JAV kainuoja 5000$ ir 20 000$ Vokietijoje. Jei nominalus valiutos kursas yra 2 markės/ dolerį, tai realus valiutos kursas JAV dolerio yra lygus:

a) 8b) 4c) 2d) 0,5Ats.: d

9. Jei didėja realus valiutos kursas JAV dolerio, tai:a) užsienio prekės, t.y. importuojamos, tampa amerikiečiams pigesnėsb) sumažėja JAV grynasis eksportas Nxc) sumažėja JAV užsienio prekybos pertekliusd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

10. Teisingas grafikas, rodantis ryšį tarp grynojo eksporto Nx, skirtumo tarp taupymo ir investicijų (S-I) bei realaus valiutos kurso, yra:a) b)ε ε

S-I, NX S-I, NX

c) d)ε ε

18

S-I

NX

S-I

NX

S-I, NX S-I, NX

Ats.:b

11. Jei mažos atviros ekonomikos šalis didina mokesčius, tai jos:a) didėja grynasis eksportas Nxb) didėja investicijos Ic) kyla pusiausvyros palūkanų norma rd) didėja vartojimas CAts.: a

12. Jei kelių didelių šalių vyriausybės pakelia mokesčius, tai:a) pasaulio palūkanų norma pakylab) JAV užsienio prekybos perviršis padidėjac) realus dolerio valiutos kursas pakylad) padidėja JAV grynasis eksportas NxAts.: c

13. Jei mažoje atviroje ekonomikoje sumažėja investicijų paklausa, tai:a) pakyla pusiausvyros realus valiutos kursasb) padidėja grynasis eksportas Nxc) padidėja nacionalinis taupymasd) sumažėja grynosios užsienio investicijos

Ats.: b

14. Jeigu Vokietijos vyriausybė ilgam laikotarpiui padidintų muito mokesčius, tai:a) Vokietijos grynasis eksportas padidėtųb) Vokietijos realus valiutos kursas padidėtųc) grynosios užsienio investicijos Vokietijoje sumažėtųd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

15. Lėtesnis Japonijos pinigų pasiūlos augimas sukels:a) infliacijos padidėjimą Japonijojeb) infliacijos sumažėjimą JAVc) dolerio kurso nuvertėjimą ienos atžvilgiu d) visi išvardinti teiginiai teisingi

19

NX

S-I

S-I

NX

Ats.: c

16. Pagal pirkimo galios paritetą jei televizorius parduodamas JAV už 500 dolerių, o Kinijoje už 2000 ienų, tai nominalus valiutos kursas, išreikštas ienomis, bus:

a) 2,5b) 10c) 4d) 1Ats.: c

17. Didelėje atviroje ekonomikoje vyriausybės pirkimų G padidėjimas arba mokesčių T sumažėjimas sukelia:

a) realios palūkanų normos padidėjimąb) sumažėjimą grynųjų užsienio investicijųc) realaus valiutų kurso padidėjimąd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

18. Didelėje atviroje ekonomikoje mokesčių padidėjimas, kuris sukelia investicijų paklausos padidėjimą, taip pat:

a) padidins realią palūkanų normąb) sumažins grynąsias užsienio investicijasc) sumažins grynąjį eksportąd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

8 skyrius “ Ekonominiai svyravimai”

1. Klaidingas teiginys apie ekonominius svyravimus yra:a) JAV realus BVP visąlaik kaip taisyklė kyla, tačiau jis svyruoja apie savo vidutinę augimo

normąb) kartais ekonomistai gamybos apimties ir darbo syravimus vadina verslo ciklaisc) gamybos apimties ir darbo svyravimai yra reguliarūs ir prognozuojamid) 1982 metų recesijos metu realus BVP nukrito ir nedarbo lygis padidėjoAts.: c

2. Ekonomistai kaip taisyklė tiki, kad:a) darbo užmokestis ir kainos yra lanksčios ilgu laikotarpiub) darbo užmokestis ir kainos yra pastovios trumpu laikotarpiuc) gamybos apimtis ilgu laikotarpiu juda apie pilno užimtumo lygį d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

3. Klaidingas teiginys apie visuminės paklausos AD kreivę yra:a) esant fiksuotai pinigų pasiūlai, tarp kainų lygio P ir gamybos apimties Y yra neigiama

priklausomybėb) AD kreivė turi neigiamą nuolydį

20

c) kai vyriausybė padidina pinigų pasiūlą, ekonomika juda pagal AD kreivę ir reali gamybos apimtis didėja, o kainos mažėja

d) pinigų pasiūla yra laikoma pastovia, kai yra judama AD kreiveAts.: c

4. Grafikas, rodantis pinigų pasiūlos sumažėjimo efektą, yra:a) b)P P

Y Y

c) d)P P

Y

Ats.: b

5. Ilgo laikotarpio pinigų pasiūlos padidėjimo efektas apima:a) kainų lygio pakilimą, bet jokių pokyčių gamybos apimties atžvilgiub) gamybos apimties padidėjimą, bet jokio pokyčio kainų lygio atžvilgiuc) tiek kainų lygio, tiek gamybos apimties padidėjimąd) jokio pokyčio nei kainų lygio, nei gamybos apimties atžvilgiuAts.: a

6. Jei kainos ir darbo užmokestis (w) yra pastovūs trumpu laikotarpiu, bet visiškai lankstūs ilgu laikotarpiu, tada:a) ilgo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivė (AS) bus vertikalib) trumpo laikotarpio AS kreivė bus horizontalic) pinigų pasiūlos pokyčiai paveiks gamybos apimtį trumpu, bet ne ilgu laikotarpiud) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

21

AD1 AD2 AD2 AD1

AD2

AD1

AD1

AD2

7. Tarkime, trumpu laikotarpiu visos kainos yra pastovios tam tikrame lygyje. Taigi pinigų pasiūlos sumažėjimo efektas trumpu laikotarpiu yra matomas šiame grafike:a) b)P P

Y Y

c) d)P P

Y Y

Ats.: b

8. Jei ekonomika yra ilgu laikotarpiu pusiausvyros padėtyje ir AD kreivė pasislenka į kairę, padėtis ekonomikoje yra parodyta šiame grafike:a) b)P P

Y Y

22

B

C

A

AD2

AD1

SRAS

LRAS

C

B

A

AD2

AD1

SRAS

LRAS

AD2

AD1

SRAS

AD1

AD2

SRAS

AD2

AD1

SRAS

AD1

AD2

SRAS

c) d)P P

Y Y

Ats.: b

9. Jei dėl netikėtai gero derliaus krinta maisto kainos, mes patirsime:a) Priešingą paklausai pasiūlos šokąb) trumpo laikotarpio AS kreivės poslinkį į viršųc) gamybos apimties padidėjimą ir kainų lygio sumažėjimąd) AD kreivės poslinkįAts.: c

10. Kai vyriausybė naudoja stabilizavimo politiką, kad kompensuotų sumažėjusią gamybos apimtį ir dėl to sekantį priešingą pasiūlos šoką, taškas, kuriame padėtis stabilizuosis, grafike yra:

P

Y

a) Ab) Bc) Cd) DAts.: c

23

A

D

CB

LRAS

AD1

AD2

SRAS2

SRAS1

B

A

C

AD1

AD2

SRAS

LRAS

B

A

AD2

AD1

SRAS

LRAS

11. 1980 metų recesijos metu pinigų greitis:a) padidėjob) sumažėjoc) nepakitod) tapo neapibrėžiamasAts.: b

9 skyrius : „Visuminė paklausa I”

1. Jei investicijos, vyriausybės pirkimai ir mokesčiai yra laikomi pastoviais, planuojama išlaidų kreivė:a) nuožulniai kyla ir jos nuolydis yra lygus mpcb) nuožulniai leidžias ir jos nuolydis yra lygus mpcc) yra 45 laipsnių kreivėd) yra vertikali linija Ats.: a

2. Keinso kryžiaus modelyje 45 laipsnių tiesė reiškia:a) BVP kyla, kai didėja vartojimasb) išlaidos yra visada lygios pajamomsc) pajamų pusiausvyros lygis didėja, kai didėja dabartinės pajamosd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

3. Pajamų pusiausvyros lygyje:a) nenumatytas atsargų susikaupimas lygus 0b) planuotos išlaidos yra lygios tikrosioms išlaidomsc) nėra BVP pokyčių tendencijosd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

4. Jei pajamos viršija planuotas išlaidas, įmonė sumažins savo produkcijos kiekį, kadangi neplanuotas atsargų susikaupimas bus:

a) teigiamasb) neigiamasc) lygus nuliuid) neapibrėžtasAts.: a

5. Jei vartojimo funkcija C 100+ 0,8 (Y-T), vyriausybės pirkimų multiplikatorius bus:a) 0,8b) 1,25c) 4d) 5Ats.: d

6. Jei vartojimo funkcija C 100+ 0,8 (Y-T) ir mokesčiai sumažėja 1$, pusiausvyros pajamų lygis:a) sumažės 5$b) sumažės 4$

24

c) padidės 5$d) padidės 4$Ats.: d

7. Jei vartojimo funkcija C 100+ 0,8 (Y-T) ir tiek mokesčiai, tiek vyriausybės pirkimai padidėja 1$, pusiausvyros pajamų lygis:

a) liks pastovusb) padidės 3$c) padidės 1$d) sumažės 4$Ats.: c

8. Neteisingas teiginys yra:a) palūkanų normos sumažėjimas padidina planuotas investicijasb) palūkanų normos sumažėjimas paslenka planuotų išlaidų kreivę viršunc) palūkanų normos sumažėjimas paslenka IS kreivę į dešinęd) kai sumažėja palūkanų norma, planuotos išlaidos yra lygios tikrosioms dabartinėms išlaidoms

aukštesniame pajamų lygyjeAts.: c

9. Vyriausybės pirkimų padidėjimas 1$:a) paslinks planuotų išlaidų kreivę viršun per 1$b) paslinks IS kreivę į dešinę per $1/(1-mpc)c) LM kreivei nepadarys jokio poveikiod) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

10. Pagal IS kreivės paskolos fondų interpretaciją:a) firmos nori investuoti daugiau, kai kyla jų pajamosb) bankai nori daugiau skolinti, kai kyla jų palūkanų normac) pajamų padidėjimas didina taupymą ir kartu mažina palūkanų normą, kas atveda į

pusiausvyrą paskolų fondų paklausą ir pasiūląd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: c

11. Mokesčių sumažėjimas paslinks planuotą išlaidų kreivę į _________ir IS kreivę į _________:a) viršų; kairęb) viršų; dešinęc) žemyn; kairęd) žemyn; dešinęAts.: b

12. Teisingas teiginys apie LM kreivę yra:a) LM kreivė kyla į viršų, t.y. ji turi teigiamą nuolydį, ir yra braižoma pagal duotą pajamų lygįb) LM kreivė leidžias žemyn, t.y. ji turi neigiamą nuolydį ir kainų padidėjimas paslenka ją

aukšync) LM kreivė turi teigiamą nuolydį ir ji yra braižoma pagal duotą realų pinigų balansąd) pagal LM kreivę dabartinės išlaidos yra lygios planuotomsAts.: c

25

13. Pinigų pasiūlos padidėjimas paslinks:a) LM kreivę aukštyn į kairęb) LM kreivę žemyn į dešinęc) IS kreivę į dešinęd) IS kreivę į kairęAts.: b

14. Pagal mainų lygybę MV= PY, kai pinigų apyvartos greitis yra pastovus:a) LM kreivė turi teigiamą nuolydįb) LM kreivė turi neigiamą nuolydįc) LM kreivė bus horizontalid) LM kreivė bus vertikaliAts.: d

15. Normali LM kreivė gali būti išvedama iš mainų lygybės, jeigu ji taria, kad:a) aukštesnė palūkanų norma sumažina pinigų paklausą ir padidina pinigų apyvartos greitįb) aukštesnė palūkanų norma sumažina tiek pinigų paklausą, tiek pinigų apyvartos greitįc) pinigų apyvartos greitis yra pastovusd) kainų lygis yra pastovusAts.: a

16. IS ir LM kreivių kirtimosi taške:a) dabartinės išlaidos yra lygios planuotomsb) reali pinigų pasiūla yra lygi realiai pinigų paklausaic) Y ir r lygis patenkina tiek prekių rinkos, tiek pinigų rinkos pusiausvyros sąlygasd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

10 skyrius “Visuminė paklausa II”

1. Vyriausybės pirkimų (G) padidėjimas paslenka:a) IS kreivę į kairę ir kartu sumažina tiek palūkanų normą (r), tiek pajamų lygį (Y)b) IS kreivę į dešinę ir kartu padidina tiek palūkanų normą, tiek pajamų lygįc) IS kreivę į dešinę ir padidina pajamų lygį, bet sumažina palūkanų normąd) LM kreivę žemyn į dešinę ir padidina pajamų lygį, bet sumažina palūkanų normą.

Ats.: b

2. Mokesčių (T) padidėjimas paslenka:a) IS kreivę į kairę ir kartu sumažina tiek palūkanų normą, tiek pajamų lygįb) IS kreivę į dešinę ir kartu padidina tiek palūkanų normą, tiek pajamų lygįc) IS kreivę į dešinę ir padidina pajamų lygį, bet sumažina palūkanų normąd) LM kreivę žemyn į dešinę ir padidina pajamų lygį, bet sumažina palūkanų normą

Ats.: a

26

3. Pinigų pasiūlos padidėjimas paslenka (Ms):a) IS kreivę į kairę ir sumažina kartu tiek palūkanų normą (r), tiek pajamų lygį (Y)b) LM kreivę žemyn į dešinę ir padidina kartu tiek palūkanų normą, tiek pajamų lygįc) IS kreivę į dešinę ir padidina pajamų lygį, bet sumažina palūkanų normąd) LM kreivę žemyn į dešinę ir padidina pajamų lygį, be sumažina palūkanų normą

Ats.: d

4. Jei realios pajamos kyla, o palūkanų norma mažėja dėl to, kad didėja vyriausybės pirkimai G, tai:a) IS kreivė bus vertikalib) LM kreivė bus vertikalic) vyriausybė turėtų tuo pat metu padidinti pinigų pasiūląd) vyriausybė turėtų tuo pat metu sumažinti pinigų pasiūlą

Ats.: c

5. Jei valdžia sumažina pinigų pasiūlą (Ms), kai tuo pačiu metu kyla mokesčiai (T), tai:a) palūkanų norma tikrai kilsb) palūkanų norma tikrai krisc) pajamų pusiausvyros lygis tikrai pakilsd) pajamų pusiausvyros lygis tikrai nukris

Ats.: d

6. IS kreivė pasislinks į dešinę, jeigu:a) vartotojų pasitikėjimas ekonomika pagerės, t.y. padidės vartojimas (C)b) įmonės taps labiau optimistiškos dėl ekonomikos ir nuspręs daugiau investuoti, esant bet

kuriam palūkanų lygiui, t.y. padidės investicijos (I)c) vyriausybė padidins transferinius išmokėjimus (F)d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

7. Jei žmonės nuspręs taupyti daugiau pinigų, esant bet kuriai palūkanų normai, tai:a) pinigų paklausos (Md) kreivė pasislinks į dešinęb) LM kreivė pasislinks aukštyn į kairęc) realios pajamos sumažės (Y)d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

8. Kuris iš pateiktų teiginių paaiškina, kodėl visuminės paklausos (AD) kreivė yra besileidžianti žemyn:a) žemesnis kainų lygis padidina realų balansą. Dėl šios priežasties LM kreivė pasislenka

žemyn į dešinę ir pajamų lygis pakyla.b) žemesnis kainų lygis priverčia valdžią padidinti pinigų pasiūlą. Dėl šios priežasties LM kreivė

pasislenka žemyn į dešinę ir pajamų lygis padidėjac) žemesnis kainų lygis paskatina vyriausybę sumažinti mokesčius. Dėl šios priežasties IS kreivė

pasislenka į dešinę ir padidėja pajamų lygis.d) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: a

27

9. Jei judėsime visuminės paklausos (AD) kreive, dydis, laikomas pastoviu, bus:a) realios pajamos (Y) b) visuminis kainų lygisc) (nominali) pinigų pasiūlad) realus pinigų balansasAts.: c

10. Visi išvardinti teiginiai paslinks visuminės paklausos (AD) kreivę į dešinę, išskyrus:a) vyriausybės pirkimų didėjimas (G)b) transferinių mokėjimų sumažinimasc) (nominalios) pinigų pasiūlos padidėjimasd) mokesčių sumažinimasAts.: b

11. Klaidingas teiginys yra:a) klasikinė prielaida, kad gamybos apimtis pasiekia savo natūralų lygį, yra tinkamiausia, kalbant

apie ilgą laikotarpįb) trumpu laikotarpiu, gamybos apimtis nukrypsta nuo savo natūralaus lygioc) IS-LM modelyje daroma prielaida, kad kainų lygis yra pastovus trumpu laikotarpiud) IS- LM modelyje visuminė paklausa (AD) niekada nėra lygi natūraliam gamybos

apimties lygiui ilgu laikotarpiuAts.: d

12. Jeigu pajamos yra mažesnės nei natūralus gamybos apimties lygis, tai kainų lygis:a) palaipsniui mažės, paslinkdamas LM kreivę žemyn į dešinęb) palaipsniui didės, paslinkdamas LM kreivę aukštyn į kairęc) sumažės, paslinkdamas IS kreivę į dešinęd) nekis net ir ilgu laikotarpiuAts.: a

13. Pagal pinigų teorijos šalininkus, didžiąją depresiją sukėlė:a) žymus pinigų pasiūlos smukimasb) pasitikėjimo verlsu sumažėjimasc) vartotojų pasitikėjimo sumažėjimasd) žymus realaus pinigų balanso smukimasAts.: a

14. Pagal eikvojimo teorijos šalininkus, didžiąją depresiją sukėlė:a) vartotojų ir verslo pasitikėjimo sumažėjimas b) IS kreivės poslinkis į kairęc) akcijų rinkos žlugimasd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

28

15. Pagal Pigou efektą:a) prie esamos pinigų pasiūlos, žemesnis kainų lygis paslinks LM krievę į išorę, ko pasekoje bus

pasiekiamas aukštesnis pajamų lygisb) kadangi vartotojai pirks daugiau prekių ir kainos kris, reali gamybos apimtis didės depresijos

metuc) kai kainos krenta ir realus balansas didėja, vartotojai jaučiasi turtingesni ir išleidžia

daugiaud) visi teiginiai teisingiAts.: c

16. Klaidingas teiginys yra:a) pinigų paklausa (Md) priklauso nuo nominalios palūkanų normos (i)b) investicijų paklausa priklauso nuo realios palūkanų normosc) į IS-LM analizę neįmanoma įtraukti laukiamos infliacijos pokyčiųd) laukiama defliacija sukelia realios palūkanų normos kilimą, esant bet kuriai nominaliai

palūkanų normai ir tai paslenka IS kreivę į kairęAts.: c

17. Dauguma ekonomistų mano, kad jei didžioji depresiją vyktų dabar, ji būtų mažesnė nei 1930-aisiais, nes:

a) patobulėjo žinios apie monetarinės ir fiskalinės politikos naudojamus stabilizatoriusb) dabar bankai ne taip dažnai bankrutuoja dėl veikiančios jungtinės indėlių draudimo sistemosc) žinoma daugiau automatinių stabilizatorių, pvz., tokių kaip mokesčių pajamosd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

18. Jeigu investicijos tampa labai jautrios palūkanų normai, tai:a) IS kreivė tampa statesnėb) IS kreivė tampa gulstesnėc) LM kreivė tampa statesnėd) LM kreivė tampa gulstesnėAts.: b

19. Mažesnis ribinis polinkis vartoti (mpc) veda prie:a) statesnės planuotų išlaidų kreivėsb) mažesnio vyriausybės pirkimų multiplikatoriausc) gulstesnės IS kreivėsd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

20. Jeigu pinigų paklausa nėra labai jautri pajamų pokyčiams, tai:a) pinigų paklausos kreivė nepasislinks smarkiai į dešinę, padidėjus pajamomsb) reikalingas tik mažas palūkanų normos pokytis, kad kompensuotų pinigų paklausos

padidėjimą, sukeltą pajamų pokyčioc) LM kreivė bus gulsčiad) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

29

21. Jeigu pinigų paklausos kiekis yra labai jautrus palūkanų normai, tai:a) pinigų paklausos kreivė bus gulsčiab) pinigų paklausos pokytis, įvykęs dėl pajamų pokyčio, sukels nedidelį pusiausvyros palūkanų

normos pokytįc) LM kreivė bus gulsčiad) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

22. Visuminės paklausos kreivė bus gulstesnė, jeigu:

a) didesnis mpcb) multiplikatorius yra mažasc) investicijos nėra labai jautrios palūkanų normos pokyčiamsd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: a

23. Jei pinigų paklausa yra nejautri palūkanų normos pokyčiams, tai:a) IS kreivė bus santykinai gulsčia ir monetarinės politikos pokyčiai turės didelį efektą realioms

pajamomsb) IS kreivė bus santykinai stačia ir monetarinės politikos pokyčiai turės nedidelį efektą realioms

pajamomsc) LM kreivė bus santykinai stačia ir fiskalinės politikos pokyčiai praktiškai darys nedidelį

poveikį realioms pajamomsd) LM kreivė bus santykinai gulsčia ir fiskalinės politikos pokyčiai darys didelį poveikį realioms

pajamomsAts.: c

11 skyrius „Visuminė paklausa atviroje ekonomikoje“

1. Valiutos kursas apibrėžiamas kaip užsienio valiutos dydis, reikalingas nupirkti vieną vienetą vietinės valiutos ( pvz., 100 ienų už dolerį). Aukštesnis valiutos kursas:

a) atpigina vietines prekes užsienio prekių atžvilgiub) skatina eksportą ir mažina importąc) veda prie grynojo eksporto Nx mažėjimod) veda prie aukštesnių pajamųAts.: c

2. IS-LM modelyje viena iš ašių yra realios pajamos Y, o kita- reali palūkanų norma r. Kai kyla valiutos kursas, tai:

a) padidėja investicijos ir IS kreivė pasislenka į dešinęb) padidėja grynasis eksportas ir IS kreivė pasislenka į dešinęc) sumažėja investicijos ir IS kreivė pasislenka į kairęd) sumažėja grynasis eksportas ir IS kreivė pasislenka į kairęAts.: d

30

3. Visi pateikti teiginiai apie Mundell- Fleming modelį, kai viena iš ašių yra visuminės pajamos, o kita- valiutos kursas, yra teisingi, išskyrus:

a) palūkanų norma yra nustatoma pagal pasaulio palūkanų normąb) LM* kreivė yra vertikali, nes valiutos kursas neįeina į pinigų pasiūlos ar paklausos lygybesc) IS* kreivė turi neigiamą nuolydį, nes žemesnis valiutos kursas skatina investicijasd) IS* ir LM* kreivių susikirtimo taškas žymi pusiausvyros valiutos kursąAts.: c

4. Mažoje atviroje ekonomikoje su plaukiojančiu valiutos kursu fiskalinė politika bus neefektyvi, nes:a) monetarinė politika visiškai atsvers jąb) valiutos kursas liks pastovusc) grynojo eksporto sumažėjimas atsvers bet kokį vyriausybės pirkimų ar vartojimo

padidėjimąd) valiutos kursas kils tiek pat, kiek palūkanos normaAts.: c

5. Mažoje atviroje ekonomikoje su plaukiojančiu valiutos kursu ekspansinė monetarinė politika sukels visus išvardintus padarinius, išskyrus:

a) sumažins palūkanų normąb) padidins pusiausvyros pajamų lygįc) sumažins valiutos kursąd) sukels grynojo eksporto padidėjimąAts.: a

6. Prekybos suvaržymas neturi poveikio pajamoms, esant plaukiojančiam valiutos kursui, kadangi:

a) grynasis eksportas didėja, bet mažėja investicijosb) kylantis valiutos kursas kompensuoja, atsveria pradinį grynojo eksporto padidėjimąc) importo sumažėjimas yra lygus eksporto padidėjimuid) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

7. Jei dabartinis ienos- dolerio valiutos kursas (pvz., 200 ienų už dolerį) yra virš fiksuoto valiutos kurso, nustatyto CB, arbitražai gali uždirbti pelną:

a) pirkdami ienas užsienio valiutų biržose ir parduodami jas savoje šalyje CB-uib) pirkdami ienas iš CB ir parduodami jas užsienio šalių valiutų rinkosec) pirkdami dolerius užsienio šalių valiutų rinkose ir parduodami juos šalies CB-uid) visi neteisingiAts.: a

8. 7 klausime aptarti veiksmai, pinigų pasiūlai darys šį poveikį:a) padidins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į kairęb) padidins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į dešinęc) sumažins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į kairęd) sumažins, tuo būdu paslenaknt LM* kreivę į dešinęAts.: b

31

9. Jei dabartinis rinkos ienos- dolerio valiutos kursas (pvz., 100 ienų už dolerį) yra žemiau CB nustatyto fiksuoto valiutos kurso (pvz., 150 ienų už dolerį), arbitražai gali gauti pelną:

a) pirkdami ienas šalyje ir jas parduodami užsienio šalių valiutų rinkojeb) pirkdami dolerius užsienio valiutų rinkose ir parduodami savo šalyjec) pirkdami dolerius iš CB ir juos parduodami užsienio šalių valiutų rinkosed) teisingi a ir bAts.: d

10. 9 klausime aptarti veiksmai, pinigų pasiūlai darys šį poveikį:a) padidins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į kairęb) padidins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į dešinęc) sumažins, tuo būdu paslenkant LM* kreivę į kairęd) sumažins, tuo būdu paslenaknt LM* kreivę į dešinęAts.: c

11. Jei pinigų vertė sumažinama juos devalvuojant, tai:a) LM* kreivė pasislinks į dešinę ir tiek grynasis eksportas, tiek pajamos padidėsb) LM* kreivė pasislinks į dešinę, grynasis eksportas sumažės, o pajamos pakilsc) LM* kreivė pasislinks į kairę ir tiek grynasis eksportas, tiek pajamos sumažėsd) IS* ir LM* kreivės pasislinks į dešinęAts.: a

12. Ribojanti užsienio prekybos politika su fiksuotu valiutos kursu:a) turės tokį patį poveikį kaip ir esant plaukiojančiam valiutos kursuib) padidins nacionalinių pajamų pusiausvyros lygįc) paslinks IS* kreivę į dešinę ir LM* kreivę į kairę Y-e grafiked) prives prie valiutos devalvavimoAts.: b

13. Mundell- Fleming modelyje:a) tiek fiskalinė, tiek monetarinė politikos turės didesnį poveikį nacionalinėms pajamoms, esant

fiksuotam valiutos kursuib) tiek fiskalinė, tiek monetarinė politikos turės didesnį poveikį nacionalinėms pajamoms, esant

plaukiojančiam valiutos kursuic) fiskalinė politika turės didesnį poveikį pajamoms, esant fiksuotam valiutos kursui, o

monetarinė politika- esant plaukiojančiam valiutos kursuid) fiskalinė politika turės didesnį poveikį pajamoms, esant plaukiojančiam valiutos kursui, o

monetarinė politika- esant fiksuotam valiutos kursuiAts.: c

14. Rizikos premija šalies palūkanų normoje kils, jei:a) žmonės tikėsis, kad šalies valiutos kursas krisb) bus baiminamasi, kad valstybė nesumokės visos savo skolosc) šalies užsienio valiutos rezervai yra greitai eikvojamid) viasi teiginiai teisingiAts.: d

32

15. Plaukiojantis valiutos kursas:a) sumažina netikrumą ir skatina tarptautinę prekybąb) leidžia monetarinei politikai būti naudojamai ne tam tikslui, kad palaikytų valiutos

kursąc) sumažina valiutos kurso nepastovumąd) visi teiginiai teisingiAts.: b

16. Tarkime, pradinės pajamų lygis yra mažesnis nei ilgo laikotarpio pusiausvyros lygis. Tada, Mundell- Fleming modelyje su kintančiu kainų lygiu, kainų lygis:

a) nukris, paslinkdamas IS* kreivę į dešinęb) pakils, paslinkdamas IS* kreivę į kairęc) pakils, paslinkdamas LM* kreivę į kairęd) nukris, paslinkdamas LM* kreivę į dešinęAts.: d

17. Trumpo laikotarpio atviros ekonomikos modelyje, aptartam 11 skyriuje, vietinės palūkanų normos mažinimas:

a) padidina grynąsias užsienio investicijas ir sumažina tiek grynąjį eksportą, tiek valiutos kursąb) padidina grynąsias užsienio investicijas ir grynąjį eksportą, bet sumažina valiutos kursąc) sumažina grynąsias užsienio investicijas, grynąjį eksportą ir valiutos kursąd) sumažina grynąsias užsienio investicijas ir grynąjš eksportą, ir padidina valiutos kursąAts.: b

18. Fiskalinė politika turės didžiausią poveikį nacionalinių pajamų pusiausvyros lygiui trumpu laikotarpiu:

a) mažoje ekonomikoje su plaukiojančiu valiutos kursub) didelėje ekonomikoje su plaukiojančiu valiutos kursuc) uždaroje ekonomikojed) mažoje ekonomikoje su fiksuotu valiutos kursuAts.: d

12 skyrius „Visuminė pasiūla“

1. Visi pateikti yra realūs, o ne nominalūs kintamieji, išskyrus:a) gamybos apimtisb) kainų lygisc) darbasd) vartojimasAts.: c

2. Pagal realių verslo ciklų teoriją, realus BVP visada yra:a) didesnis nei natūralus gamybos apimties lygisb) lygus natūraliam gamybos apimties lygiuic) mažesnis nei natūralus gamybos apimties lygisd) mažesnis arba lygus natūraliam gamybos apimties lygiuiAts.: b

33

3. Visi išvardinti teiginiai yra realių verslo ciklų teorijos charakteristikos, išskyrus:a) kainos yra pastoviosb) ekonomika elgiasi pagal klasikinio modelio prielaidasc) nedarbas yra savanoriškasd) realus darbo užmokestis yra lankstusAts.: b

4. Pagal R. Kruzo parabolę, realaus BVP pokyčiai yra susiję su:a) visuminės paklausos pokyčiais, tokiais kaip pinigų pasiūlos pokyčiaib) visuminės pasiūlos pokyčiais, tokiais kaip technologinė pažanga ir oraic) nesusiję nei su visuminės paklausos, nei su visuminės pasiūlos pokyčiaisd) infliacijaAts.: c

5. Visi sekantys teiginiai yra apie verlso ciklų teorijos svarbumą, išskyrus:a) darbo tarplaikinė substitucijos svarbab) technologinių šokų svarbac) progresyvinė mokesčių sistemad) pinigų neutralumasAts.: d

6. Pagal realių verslo ciklų teoriją, gamybos apimtis padidėja, kai reali palūkanų pakyla dėl:a) technologijos pokyčiųb) tarplaikinės darbo substitucijosc) realaus pinigų balanso pokyčiųd) kainų ir darbo užmokesčio pastovumoAts.: c

7. Pagal naują klasikinę teoriją, gamybos apimties sumažėjimas recesijos metu, yra aiškinamas:a) žema palūkanų norma, dėl ko darbuotojai renkasi laisvalaikį dabar ir dirbimą nukelia

kažkuriam ateities laikotarpiuib) technologijos nusidėvėjimasc) bedarbystės draudimo pašalpų padidėjimas, kas leidžia darbuotojams turėti daugiau

laisvalaikiod) visi teiginiai teisingiAts.: a

8. Pagal realių verslo ciklų teoriją, visi sekantys teiginiai apie darbą yra teisingi, išskyrus:a) žmonės visada daro įtaką jų darbo pasiūlos kreiveib) darbo svyravimai atskleidžia žmonių, norinčių dirbti už rinkos darbo užmokestį, pokyčiusc) realus darbo užmokestis yra tobulai lankstus, todėl darbo rinka yra visada aiškid) žmonės keičia darbo kiekį, kai jie reaguoja į nominalaus darbo užmokesčio pokyčius, nors tuo

tarpu realus darbo užmokestis nekintaAts.: c

34

9. Solow likutis atspindi:a) nukrypimą nuo natūralaus nedarbo lygiob) realaus darbo užmokesčio pokyčiusc) tarplaikinę darbo substitucijąd) technologijos pokyčiusAts.: c

10. Solow neigiamą likutį sukelia:a) technologinis smukimasb) blogas orasc) energijos kainų padidėjimas, kas atvirkščiai paveikia technologijąd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

11. Esanti darbo atsarga išmatuotą Solow liekaną padaro:a) daugiau ciklišką nei produkcijos technologijos pokyčiaib) mažiau ciklišką nei produkcijos technologijos pokyčiaic) teigiamad) didesne nei vienasAts.: d

12. Pagal realių verslo ciklų teoriją, pinigų pasiūlos padidėjimas:a) sumažins realią palūkanų normąb) padidins realią palūkanų normąc) neturės poveikio realiai palūkanų normaid) gali tiek sumažinti, tiek neturėto poveikio realiai palūkanų normaiAts.: d

13. Pagal realių verslo ciklų teoriją, teigiama priklausomybė tarp BVP ir pinigų pasiūlos yra sąlygojama:a) pinigų pasiūlos padidėjimo, kuris veda prie realios palūkanų normos sumažėjimob) gamybos apimties padidėjimo, kuris veda prie pinigų paklausos bei pinigų pasiūlos

padidėjimo c) pinigų pasiūlos padidėjimo, kuris veda prie infliacijos, žemesnio realaus darbo užmokesčio ir

darbo paklausos bei BVP padidėjimo d) visi teiginiai teisingiAts.: a

14. Pagal keinsistus, pastovus darbo užmokestis ir kainos trumpu laikotarpiu yra rezultatas:a) racionalių lūkesčiųb) CB pinigų pasiūlos pakeitimųc) meniu kaštų, svyruojančio darbo užmokesčio ir kainų nustatymųd) tobulos konkurencijosAts.: a

15. Visuminė paklausa išoriškai kis, kai firmos nepaisys kainos sumažėjimo efekto dėl:a) infliacijosb) gamybos apimtiesc) vyriausybės išlaidųd) realaus pinigų balansoAts.: c

35

16. Recesiją sukelia koordinacijos trūkumai, jei:a) ekonomikoje niekas nėra lankstusb) firmos laiko savo pastovias kainas, nes tikisi, kad kitos įmonės taip pat laikys savo kainas

pastoviasc) firmos kuria kartelius tam, kad galėtų koordinuoti kainasd) firmos pažada koordinuoti ir derinti kainas, tačiau apgaudinėjaAts.: d

17. Ekonomistai, kurie palaiko ekspansinės monetarinės ir fiskalinės politikos vykdymą recesijos laikotarpiu, yra:

a) klasikaib) neoklasikaic) neokeinsistaid) monetaristaiAts.: a

13 skyrius “Makroekonominė politika”

1. Laiko lagas yra laikotarpis tarp:a) ekonomikos šoko ir politikos veiksmų, į jį atsakantb) politikos veiksmų ir jų poveikio ekonomikaic) ekonomikos šoko ir ir reikalingų politikos realizavimo veiksmųd) sprendimo vykdyti politiką ir tokios politikos įsigaliojimoAts.: b

2. Teisingas teiginys yra:a) monetarinė politika turi ypatingai ilgą išorinį lagąb) fiskalinė politika turi ypatingai ilgą vidinį lagą c) esant laiko lagui automatiniai stabilizatoriai eliminuoja fiskalinės politikos veikimąd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

3. Argumentai prieš veikiantį, aktyvų stabilizavimo politikos naudojimą apima visus teiginius, išskyrus:a) vidinių ir išorinių lagų egzistavimasb) ribotos ekonomistų galimybės tiksliai prognozuoti ateities ekonomikos sąlygas c) atsakantis darbo jėgos dalyvavimo lygisd) istorinis požiūris, kad blogų patarimų politika buvo didžiosios depresijos priežastimiAts.: c

4. Bedarbių pašalpų sistema gali būti naudojama iliustruoti:a) politikos laiko neatitikimamsb) ekonomikos automatinių stabilizatorių veikimo, esant šokuic) Lucas kritikąd) ilgus vidinius lagus vykdant ir įgyvendinant politikąAts.: b

36

5. Šalys su daugiau nepriklausomais centriniais bankais turi:a) žemesnį nedarbo lygįb) žemesnį infliacijos lygįc) didesnius ekonomikos augimo tempusd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

6. Tarkime, kad visi svarbiausi rodikliai sumažėja. Ekonomistų prognozuotojai tikėsis visų reiškinių, išskyrus, kad:

a) padidės nedarbo lygisb) reali gamybos apimtis sumažėsc) padidės infliacijad) mokesčių pajamos sumažėsAts.: c

7. Pagal Lucas kritiką:a) tradiciniai politikos įvertinimo metodai neadekvačiai aiškina vykdomos politikos lūkesčių

pokyčius b) tradiciniai aukos normos skaičiavimai yra nerealūsc) ekonomistai negali būti visiškai tikri, kai jie vertina alternatyvios ekonomikos politikos

poveikįd) visi teiginiai teisingiAts.: d

8. Lyginant laikotarpius prieš I-ąjį pasaulinį karą ir po II-ojo pasaulinio karo, K. Romer sužinojo, kad:a) realus BVP ir nedarbas antruoju periodu buvo daug daugiau stabilusb) realus BVP ir nedarbas antruoju periodu buvo daug mažiau stabilusc) realus BVP ir nedarbas antruoju periodu buvo nedaug stabilesnisd) realaus BVP ir nedarbo lygiai buvo daugmaž lygūs abejais periodaisAts.: c

9. Visi pateikti teiginiai yra vykdomos pagal taisykles politikos pavyzdžiai, išskyrus:a) CB automatiškai padidina pinigų pasiūlą kasmet 3 procentaisb) vyriausybė yra įpareigota įtatymų subalansuoti kasmet biudžetąc) vyriausybė pritaiko monetarinę politiką neapibrėžtai ateičiai:

% M pokytis= 3% +2* (dabartinis nedarbo lygis- 5,5 proc.)d) sumažėjus privačiam taupymui, vyriausybė nusprendžia skatinti visuminę

paklausą,mažinant mokesčiusAts.: d

10. Klaidingas teiginys yra:a) politika negali veikti pagal nustatytas taisyklesb) laiko nesuderinamumo problema yra ypač aktuali atsargiai politikaic) skirtingi politikų siekiai sumažina atsargios politikos patrauklumą lyginant su pagal taisykles

vydoma politikad) monetarinė politika vydoma, remiantis atsargumuAts.: a

37

11. Jei CB vykdo monetarinę politiką, kaip tikslą nustatydamas 5,5 proc. nedarbo lygį, tai:a) nedarbo lygis niekada nenukris žemiau ar nepakils virš 5,5 proc.b) natūralus nedarbo lygis susikirs viename taške su CB tiksluc) CB padidins pinigų pasiūlos augimo tempus, kai tik nedarbas viršys 5,5 proc. lygįd) CB pritaikys, t.y. koreguos savo tikslą, kai tik nedarbas nukryps nuo 5,5 proc.Ats.: c

12. Kuri iš pateiktų politikų ilgu laikotarpiu ves prie suboptimalių rezultatų dėl laiko nesuderinamumo:a) derybos su teroristais, paėmusiais įkaitus, po to, kai buvo paskelbta nesiderėjimo politikab) įtatymas dėl laikinos “mokesčių amnestijos” mokesčių vengėjamsc) diskretinės (atsargumo) monetarinės politikos laikymasis mieliau nei monetarinių taisykliųd) visi teiginiai teisingiAts.: d

13. Geriausias argumentas prieš monetaristų teoriją, kad pastovus pinigų pasiūlos augimas užkirstų kelią didžiausiems gamybos apimties ir nedarbo svyravimams, yra tas, kad:

a) taip įvyktų tik tuomet, jei būtų pastovus visuminių kainų lygisb) pastovus pinigų pasiūlos augimas neturi stabilizuoti visuminės paklausos, nes pinigų

apyvartos greitis nėra visąlaik stabilusc) nebus didelių pinigų pasiūlos svyravimų, nes kad yra ribotas pinigų kiekis ekonomikojed) nedarbo ir gamybos apimties svyravimai geriausiai yra reguliuojami fiskalinės politikos, nes

vyriausybė turi daugiau tiesioginės ekonomikos kontrolės galimybių, naudojant mokesčių sistemą

Ats.: b

14. Prisirišimas prie nustatomo vyriausybės subalansuoto biudžeto, sąlygoja:a) negalėjimą naudoti monetarinės politikos ekonomikos skatinimui, kai ši yra recesijos stadijojeb) pastovią infliacijąc) negalėjimą mažinti mokesčių ekonomikos skatinimui, kai ši yra recesijos stadijojed) visi teiginiai teisingiAts.: c

15. Valstybės skolos lygis su BVP:a) niekada nebuvo aukštesnis nei šiomis dienomisb) sumažėjo pilietinio karo metaisc) niekada nebuvo žemesnis nei jis buvo per paskutinius 15 metųd) yra daug mažesnis šiomis dienomis nei jis buvo besibaigiant II-am pasauliniui karuiAts.: d

14 skyrius “Šių dienų ekonominių svyravimų teorijos”

1. Jei visos firmos trumpu laikotarpiu turi fiksuotą pastovią kainą, tai:a) ir ilgo, ir trumpo laikotarpio AS kreivės bus identiškosb) trumpo laikotarpio AS kreivė bus vertikalic) trumpu laikotarpiu AS kreivė bus horizontalid) nė vienas nėra teisingasAts.: d

38

2. Pagal Filipso kreivę, infliacijos lygis priklauso nuo:

a) laukiamos infliacijosb) skirtumo tarp esamo ir natūralaus nedarbo lygiųc) pasiūlos šokod) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: c

3. Kai nedarbas yra žemiau natūralaus lygio ir didėja infliacija, tai charakterizuojama kaip:a) paklausos sukelta infliacijab) kainų smūgio infliacijac) pasiūlos šokasd) stagfliacijaAts.: b

4. Filipso kreivė tuoj pat pasislenka į viršų, kai:a) padidėja infliacijab) nedarbas sumažėjac) esant nepalankiam pasiūlos šokui, pvz., naftos kainų padidėjimuid) visi teiginiai teisingiAts.: d

5. Pagal nedarbo histerezės (kai negrįžtama į pradinę padėtį, nors trukdžiai yra panaikinti) teoriją ilgai trunkanti recesija:

a) padidins natūralų nedarbo lygįb) sumažins natūralų nedarbo lygįc) neturės poveikio natūraliam nedarbo lygiuid) niekada nebusAts.: c

15 skyrius „Vartojimas“

1. Pagal Keinso vartojimo teoriją, kai didėja individų pajamos, tai jų:a) vartojimas irgi didės tokiu pačiu dydžiu, kokiu padidėjo pajamosb) vartojimas didės mažesniu dydžiu nei padidėjo pajamosc) vidutinis polinkis vartoti padidėsd) padidės ribinis polinkis vartotiAts.: b

2. Pagal Fišerio vartojimo modelį, visi pateikti teiginiai apie tarplaikinį vartojimą yra teisingi, išskyrus:a) jei dabartinis vartojimas kyla, ištekliai ateities vartojimui mažėjab) vartojimas 1–mu laikotarpiu turi būti mažesnis arba lygus 2-o periodo vartojimuic) pirmu laikotarpiu taupymas yra lygus pirmo laikotarpio pajamos minus vartojimasd) vartotojai įvertina tiek esamas, tiek tikimasis gauti ateityje pajamas, kai priima sprendimus

dėl vartojimoAts.: b

39

3. Fišerio modelyje, jeigu reali palūkanų norma yra teigiama, tai:a) antro laikotarpio vartojimas kainuos mažiau pirmo laikotarpio pajamų išraiškoje nei

tas pats pirmo laikotarpio vartojimo kiekisb) antro periodo pajamos bus vertingesnės nei toks pat jų pirmo laikotarpio kiekisc) vartotojai nenorės skolintis pinigų, todėl jų vartojimas pirmu periodu bus mažesnis nei jų

pajamos šiuo laikotarpiud) visi teiginiai teisingiAts.: a

4. Visi teiginiai apie abejingumo kreives yra teisingi, išskyrus:a) jei pirmo laikotarpio vartojimas yra sumažinamas, antro laikotarpio vartojimas privalo būti

padidintas, kad vartotojai liktų tiek pat patenkintib) nuolydis yra lygus ribinei pakeitimo normaic) kuo didesnis pirmo laikotarpio vartojimo sumažėjimas, tuo mažiau turi padidėti

antro laikotarpio vartojimas, kad išlaikyti pastovią vartotojų naudąd) vartotojams yra geriau, kai yra ant aukštesnės abjingumo kreivėsAts.: c

5. Pagal Fišerio modelį optimalus vartojimo lygis vartotojams bus tada, kai ribinė pakeitimo norma bus:a) lygi 1b) lygi 0c) lygi biudžetinės tiesės nuolydžiuid) yra maksimaliAts.: c

6. Realio palūkanų normos padidėjimas, vedantis prie vartojimo padidėjimo visais laikotarpiais dėl persikėlimo į aukštesnę abejingumo kreivę, yra pavyzdys:

a) substitucijos efektob) pajamų efektoc) gyvenimo ciklo hipotezėsd) permanentinių pajamų hipotezėsAts.: b

7. Kurio iš teiginių nebus, kai reali palūkanų norma padidės:a) pajamų efektas padidins vartojimą tiek 1-u, tiek 2-u laikotarpiu tiems vartotojams, kurie

taupė pirmu laikotarpiub) vartojimas didės visais laikotarpiaisc) vartotojai, kurie dalį savo pajamų taupo pirmu laikotarpiu pakils į aukštesnę abejingumo

kreivęd) pakeitimo efektas padidins antro laikotarpio vartojimą ir sumažins pirmojo laikotarpio

vartojimąAts.: b

8. Jeigu vartotojai nori vartoti daugiau negu yra jų pajamos pirmu laikotarpiu, tai:a) jie negalės nieko vartoti 2-u laikotarpiub) reali palūkanų norma turi būti didesnė nei vienasc) sprendimas vartoti daugiau turi patenkinti tiek jų biudžeto, tiek skolinimosi

apribojimusd) nė vienas iš pateiktų teiginiųAts.: c

40

9. Jei vartotojai skolinasi:a) jie negalės nieko vartoti 2-u laikotarpiub) jie bus arba bus ne mažiau patenkinti nei tada, kai galėjo skolintisc) vartojimas 1-u laikotarpiu bus mažesnis nei vartojimas 2-u laikotarpiud) visi teiginiai teisingiAts.: b

10. Gyvenimo ciklo vartojimo funkcija apima visus išvardintus kintamuosius, išskyrus:a) turto kiekįb) valstybės biudžeto deficitąc) tikimąsi dirbti metų skaičiųd) tikimąsi praleisti pensijoje metų skaičiųAts.: b

11. Pagal gyvenimo ciklo teoriją, vartotojas, kuris tikisi dirbti daugiau nei 40 metų iki pensijos ir kuris tikisi gyventi dar 50 metų, turės šią vartojimo funkciją:

a) C =0,2W+ 0,6Yb) C =0,2W+ 0,8Yc) C =0,04W+ 0,8Yd) C =0,02W+ 0,8YAts.: d

12. Pagal gyvenimo ciklo hipotezę, duota vartojimo funkcija C= 0,025W- 0,5Y reiškia, kad:a) žmonės tikisi gyventi daugiau nei 40 metųb) pusė iš tikimosi žmogaus gyventi laikotarpio bus praleista pensijojec) kiekvienas papildomas doeleris vartojimą padidina 2,5 centaisd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

13. Atsargumo taupymo pavyzdžiu galėtų būti:a) jaunavedžiai taupo namo pirkimuib) aukšta palūkanų norma sąlygoja investicijų mažinimąc) žmogus dalį savo savaitinio atlyginimo atideda kaip indėlį i Christmas Club, kad kauptų

ateinančioms atostogomsd) žmogus pradeda daugiau taupyti, ruošdamasis pensijai, todėl, kad bijo, jog bloga

sveikata tuomet sudarys papildomas išlaidasAts.: d

14. Pagal permanentinių pajamų teoriją:a) vidutinis polinkis vartoti tai praėjusių trumpalaikių pajamų santykis su permanentinėmis

pajamomisb) vartojimas vienodai priklauso tiek nuo permanentinių, tiek nuo buvusių trumpalaikių

pajamųc) žmonės taupo, kad sulygintų vartojimą, tuo atveju, jei bus trumpalaikiai pajamų

pokyčiaid) teisingo teiginio nėraAts.: c

41

15. Permanentinės pajamos kinta, kai:a) Floridos kurorto verslininkas džiaugiasi neįprastai geru bizniu ypač šaltos žiemos metu b) žmogus laimi loterijoje 10.000 Ltc) susižalojęs darbuotojas gauna darbuotojo kompensaciją 6 mėnesiusd) kolegijos profesorės atlyginimas per metus padidėja 10.000 LtAts.: d

16. Kuris iš pateiktų teiginių yra teisingas:a) namų ūkiai, turintys aukštas pajamas, turi žemą vidutinį polinkį vartotib) ilgu laikotarpiu vidutinis polinkis vartoti yra beveik nekintantisc) gyvenimo ciklo ir permanentinių pajamų teorijos gali paaiškinti daugumą empirinių

veiksnių apie vidutinį polinkį vartoti d) visi teiginiai teisingiAts.: d

17. Pagal permanentinių pajamų teoriją, aktorius, kurio pajamos svyruoja metai iš metų:a) turės aukštesnį vidutinį polinkį vartoti tais metais, kai pajamos mažesnėsb) turės aukštesnį vidutinį polinkį vartoti tais metais, kai pajamos didesnėsc) kiekvienais metais turės tokį patį vidutinį polinkį vartotid) niekada nesutaupys pinigųAts.: a

18. Pagal permanentinių pajamų hipotezę, sumažinus mokesčius:a) vartotojai įvertins metus kaip laikinai gerus ir padidins savo taupymą sumažintų

mokesčių sumab) vartotojai padidins vartojimą sumažėjusių mokesčių sumac) mokesčių sumažinimas turės didelį poveiki visuminei paklausaid) teisingi b ir cAts.: a

19. Kai vartotojas skolinasi pinigų, kad galėtų padidinti savo vartojimą, jis:a) didina savo visumines pajamasb) escaping tarplaikinį vartojimąc) skolinasi ateities pajamomsd) galės didinti savo vartojimą visais laikotarpiaisAts.: c

16 skyrius „Valstybės skola“

1. Valstybės skolos požiūriu, mokesčių sumažinimas sukels visus išvardintus padarinius trumpu laikotarpiu, išskyrus:

a) vartojimo padidėjimąb) privataus taupymo Sp padidėjimąc) investicijų padidėjimąd) vyriausybės taupymo Sg sumažėjimąAts.: c

42

2. Valstybės skolos požiūriu, mokesčių sumažinimas sukels visus išvardintus padarinius ilgu laikotarpiu, išskyrus:

a) vyriausybės taupymo sumažėjimąb) nacionalinio taupymo sumažėjimąc) grynojo eksporto sumažėjimąd) užsienio valiutos kurso nuvertėjimąAts.: d

3. Valstybės biudžetas deficitas yra lygus:e) G-Tf) T-Gg) G+Th) –GAts.: a

4. Valstybės skola yra lygi:a) dabartiniam valstybės biudžeto deficituib) visų šalies žmonių skolaic) valstybės neapmokėatai skolaid) vyriausybės išlaidoms – mokesčių įplaukosAts.: c

5. Pagal Ricardo ekvivalentiškumą, vartotojai mokesčių sumažinimą vertins kaip:a) jų šeimos permanentinių pajamų padidėjimąb) jų gyvenimo ciklo pajamų padidėjimąc) jų dabartinių dispinuojamų pajamų padidėjimą, lydimą mokesčių didėjimo ateityjed) vyriausybės taupymo padidėjimąAts.: c

6. Pagal Ricardo ekvivalentiškumą (valstybės skolos teoriją), vartotojai į mokesčių sumažinimą reaguos:a) didindami dabartinį vartojimąb) didindami savo taupymą tuo dydžiu, kuriuo yra sumažinti mokesčiaic) didindami savo ateities vartojimąd) mažindami savo taupymą tuo dydžiu, kuriuo yra sumažinti mokesčiaiAts.: b

7. Pagal Ricardo ekvivalentiškumą, mokesčių sumažinimas:a) sumažins vyriausybės taupymąb) padidins privatų taupymąc) neturės poveikio nacionaliniam taupymuid) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: d

43

8. Dabartinis mokesčių sumažinimas turėtų padidinti dabartinį vartojimą, kadangi vartotojai skolinsis, nes:

a) vartotojai patirs išorinį poslinkį jų tarplaikiniame biudžetiniame apribojime ( tarplaikinėje biudžetinėje tiesėje)

b) jų dabartinės disponuojamos pajamos padidėsc) bankai labiau norės skolintid) visi teiginiai teisingiAts.: b

9. Visi išvardinti teiginiai yra ramstis Ricardo valstybės skolos teorijai, išskyrus:a) vartotojai daro sprendimus dėl ateities taip pat, kaip ir dėl dabartinių pajamųb) didesnė dalis testamentų yra parengti altruizmo paginduc) tėvai ruošia testamentus tam, kad kontroliuotų savo vaikusd) valstybės skola negali padidėti neapibrėžtaiAts.: c

10. 1980 metais, mokesčiai buvo iš emės sumažinti ir nacionalinis taupymas sumažėjo. Šis įvykis atspindi:

a) tradicinę valstybės skolos teorijąb) Ricardo valstybės skolos teorijąc) nė vieno iš ekonomistųd) teoriją, kad valstybės skola yra neutraliAts.: a

11. 1980 metais, mokesčiai buvo iš emės sumažinti ir nacionalinis taupymas sumažėjo. Šis įvykis atspindėtų Ricardo teoriją, jeigu:

a) žmonės staiga taptų mažiau optimistiški dėl ateities ekonomikos augimob) žmonės tikėtųsi vyriausybės išlaidų ateityje sumažėjimoc) žmonės tikėtųsi, kad mokesčių sumažinimas yra laikinasd) mokesčių sumažinima būtų netikėtasAts.: b

12. Biudžeto deficitas daugumos ekonomistų nuomone turėtų matuoti pokytį valstybės:a) nominalios skolosb) realios skolosc) mokesčių pajamųd) fiskalinės politikosAts.: b

13. Infliacijos metu oficialus biudžeto deficitas:a) didesnis nei valstybės realių įsiskolinimų pokytisb) mažesnis nei valstybės realių įsiskolinimų pokytisc) lygus realiam valstybės įsiskolinimų pokyčiuid) turėtų būti lygus laukiamai palūkanų normaiAts.: a

44

14. Ekonomistai teigia, kad oficialus biudžeto deficito matavimas yra nepilnas valstybės bendro įsiskolinimo dydis, nes jis:

a) matuoja daugiau nominalią skolą nei realiąb) neatspindi valstybės turto pokyčiųc) neįtraukia ateities pensijų išmokų valstybės darbuotojams d) visi teiginiai teisingiAts.: d

15. Recesijos metu:a) tikrasis biudžeto deficitas bus mažesnis nei cikliškai adaptuoto biudžeto deficitasb) tikrasis biudžeto deficitas bus didesnis nei cikliškai adaptuoto biudžetoc) tikrasis biudžeto deficitas bus lygus cikliškai adaptuoto biudžetod) cikliškai adaptuoto biudžeto deficitas bus visada teigiamasAts.: b

17 skyrius “Investicijos”

1. Pusiausvyroje reali kapitalo rentos kaina yra lygi:a) 1b) ribiniam kapitalo produktuic) produkcijos kainaid) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

2. Cobb- Douglas gamybos funkcijoje pusiausvyros kapitalo rentos kaina didėja, kai:a) firmų naudojamas kapitalo kiekis mažėjab) įmonė vis daugiau samdo darbuotojųc) gerėja technologijad) visi teiginiai teisiniAts.: d

3. Kapitalo kaštai yra apibrėžiami visų kintamųjų, išskyrus:a) nusidėvėjimo normab) bendra pelno normac) palūkanų normad) kapitalo kaina ir jos pokyčio lygisAts.: b

4. Tarkime, kapitalo prekių kainos kyla tiek pat, kiek ir kitų prekių. Jeigu kapitalo kaina yra 1,500Lt/vnt, reali palūkanų norma- 4 proc., o nusidėvėjimo norma- 6proc., tai kapitalo kaštai yra lygūs:

a) 30 Ltb) 300 Ltc) 150 Ltd) 100 LtAts.: c

45

5. Jei kapitalo prekių kainos kyla tokiu pačiu tempu kaip ir kitų prekių, tai realūs kapitalo kaštai bus užrašyti tokia formule:

a) (PK/P)(r+d)b) (PK/P)(r-d)c) (P/PK) (i+d)d) (P/PK)(r-d)Ats.: a

6. Firmos laiko pelninga investuoti į kapitalą, jei:a) realūs kapitalo kaštai> ribinį kapitalo produktąb) ribinis kapitalo produktas> realius kapitalo kaštusc) ribinis kapitalo produktas> realią palūkanų normąd) kapitalo rentos kaina> ribinį kapitalo produktąAts.: b

7. Ekspansinė monetarinė politika trumpu laikotarpiu skatina investicijas per:a) infliacijos mažinimąb) kapitalo kainos Pk mažinimąc) kapitalo rentinės kainos didinimąd) visi išvardinti teiginiai teisingiAts.: b

8. Įvykis, mažinantis ribinį kapitalo produktą:a) paslinks investicijų funkciją į kairęb) paslinks investicijų funkciją į dešinęc) padidins realius kapitalo kaštusd) padidins nusidėvėjimo normąAts.: a

9. Bendrieji pajamų mokesčiai mažina investicijas, nes jie:a) apibrėžia pelną kaip kapitalo nuomos kainą – kapitalo kaštaib) apmokestina pelną per didele 60 proc. normac) neįtraukia infliacijos, skaičiuojant pelną ir nusidėvėjimąd) visi teiginiai teisingiAts.: c

10. Visi teiginiai apie investicijų apmokestinimą yra teisingi, išskyrus:a) tai skatina investicijasb) tai šiuo metu JAV vienas svarbiausių mokesčių c) tai sumažina kapitalo kaštus po mokesčiųd) tai veikia kaip netiesioginė investicijų subsidijaAts.: b

11. Visi teiginiai apie q-teoriją yra teisingi, išskyrus:a) Tobino q yra lygi kapitalo rinkos kainai padalintai iš naudojamo kapitalo atnaujinimo kaštųb) jei Tobino q yra didesnė nei 1, firmos leidžia kapitalui išsekti, jo neatstatinėjantc) atsargų kainos vaidina lemiamą vaidmenį, sprendžiant klausimus dėl investicijųd) pagal šią teoriją investicijų paklausa priklauso nuo dabartinio ir laukiamo ateityje pelno Ats.: b

46

12. Investicijos į gyvenamuosius namus, priklauso nuo:a) santykio PH/Pb) realios palūkanų normosc) suaugusiųjų skaičiausd) visi teiginiai teisingiAts.: d

13. Kai kurios firmos laiko atsargas tam, kad išvengtų produkcijos dažnų pokyčių atsirandančių dėl pardavimų svyravimų. Tai vadinama:

a) atsargų kaupimas kaip gamybos veiksnysb) produkcijos (našumo) išlyginimuc) išteklių pasibaigimo išvengimasd) atsargų kaupimas kaip procesasAts.: b

14. Pagal investicijų akceleratoriaus modelį, investicijos:a) yra aukštos, kai reali palūkanų norma yra žemab) lieka pastovios visą laikąc) yra aukšos, kai gamybos apimtis greaitai auga d) yra aukšos, kai bendrasis pelnas yra didelisAts.: c

18 skyrius „Pinigų pasiūla ir pinigų paklausa“

1. M1 pinigai yra apibrėžiami kaip :e) gryni pinigaif) gryni pinigai + indėliai iki pareikalavimog) gryni pinigai + banko rezervaih) gryni pinigai + bankų paskolosAts.: b

2. 100 proc. bankų rezervų sistemoje, jei bankas gauna 500 Lt naują indėlį, tai:a) banko aktyvai padidėja 500 Ltb) banko įsipareigojimai padidėja 500 Ltc) banko paskolos lieka lygios 0d) visi teiginiai teisingiAts.: d

3. Pinigų bazė yra lygi:a) visuomenės turimi pinigai + bankų rezervaib) visuomenės turimi pinigai + bankų indėliaic) M1d) visiems banko indėliamsAts.: a

47

4. 100 proc. rezervų bankinėje sistemoje, pinigų multiplikatorius lygus:a) 0b) 1c) 10d) 100Ats.: b

5. Dalinio rezervavimo bankų sistemoje, jeigu privalomų atsargų norma lygi 30 proc., o grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio norma - 40 proc., tai pinigų multiplikatorius bus lygus:

a) 1b) 0,5c) 1,5d) 2Ats.: d

6. Jei pinigų bazė yra 60 mln. Lt, o pinigų multiplikatorius- 3, tai pinigų pasiūla yra lygi:a) 20 mln. Ltb) 60 mln. Ltc) 63 mln. Ltd) 180 mln. LtAts.: d

7. Jeigu pinigų bazė padvigubėja ir tiek grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio norma, tiek privalomų atsargų normos nekinta, pinigų pasiūla:

a) perpus sumažėsb) liks tokia patc) padvigubėsd) padidės dydžiu 2x[(1+cr)/(cr+rr)]Ats.: c

8. Grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio normos padidėjimas veda prie:a) pinigų pasiūlos padidėjimob) pinigų pasiūlos sumažėjimoc) pinigų multiplikatoriaus padidėjimod) privalomų atsargų normos padidėjimoAts.: b

9. Atviros rinkos operacijos yra:a) ūkininkų rinkoje yra greitosios pagalbos veiksniaib) valstybė superka vertybinius popierius iš visuomenėsc) valstybė parduoda vyriausybės vertybinius popierius visuomeneid) teisingi b ir cAts.: d

10. Privalomų atsargų sumažinimas nepaveiks žymiai pinigų pasiūlos, jei:a) bankai nepakeis jų privalomų atsargų normosb) nekis grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio normac) pertekliniai bankų rezervai nepakisd) nepakis pinigų bazėAts.: a

48

11. Diskonto norma yra:a) skirtumas tarp prekių kainų Kmart‘e ir tų pačių prekių kainų Bloomingdaleb) palūkanų norma, nustatyta banko paskoloms geriausiems klientamsc) palūkanų norma, nustatyta CB-ko kitiems bankas, pagal kurią jis skolina rezervusd) skirtumas tarp iždo vertybinių popierių palūkanų normos ir pradinės palūkanų normosAts.: c

12. Jeigu CB nori padidinti pinigų pasiūla, jis:a) vykdo atviros rinkos operacijasb) sumažina diskonto normąc) sumažina privalomų atsargų poreikįd) visi teiginiai teisingiAts.: d

13. Diskonto normos sumažėjimas padidins pinigų pasiūlą, nes:a) padidės pinigų multiplikatoriusb) padidės bankų rezervų kiekis, skolinamas iš CBc) sumažės privalomų atsargų normad) padidės grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio normaAts.: b

14. Privalomų atsargų sumažėjimas padidins pinigų pasiūlą, nes:a) padidės pinigų bazėb) padidės pinigų multiplikatoriusc) sumažės grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio normad) sumažės diskonto normaAts.: b

15. Didžiosios depresijos metu, 1929-1933m., pinigų pasiūla sumažėjo dėl visų išvardintų priežasčių, išskyrus:

a) privalomų atsargų normos padidėjimob) grynų pinigų ir čekinių indėlių santykio normos padidėjimoc) sumažėjusios pinigų bazėsd) sumažėjusio pinigų multiplikatoriausAts.: c

16. Pagal pinigų paklauso portfelio teoriją, visi išvardinti teiginiai paveiks paklausą, išskyrus:a) laukiama obligacijų reali grąžab) nereikėjimas pinigų sandorių metuc) laukiamas infliacijos lygisd) laukiama akcijų reali grąžaAts.: b

17. Pagal pinigų paklausos sandorių teoriją, pirmiausia pinigų paklausa yra rezultatas:a) rizikos, perkant akcijas ir obligacijasb) nenuspėjamo infliacijos lygioc) žmonių noro užsiimti nelegaliomis veiklomis, tokiomis kaip pvz., narkotikų prekyba d) patogumo naudoti pinigus perkantAts.: d

49

18. Baumal- Tobino pinigų paklausos modelis apima visu šiuos veiksnius, išskyrus:a) akcijų grąžab) išlaidosc) palūkanų normad) kaina ėjimo į ir iš bankoAts.: a

19. Pagal Baumal- Tobino modelį, vidutinis pinigų turėjimas padidės, jei:a) sumažės fiksuota ėjimo į banką ir iš kainab) padidės infliacijos lygisc) sumažės palūkanų normad) sumažės išlaidosAts.: c

50