Iš anglų kalbos vertėDomInyka vaItkutė

Marlitt Wendt

Ar kada nors pagalvojote, koks būtų jausmas bent vieną dieną žvelgti į pa-saulį kitų žmonių akimis? Kaip jie išgy-vena savo emocijas? Ar mato tokias pa-čias spalvas kaip jūs? Koks jausmas, kai jie šypsosi? O ar pagalvojote, kokia jau-dinanti turėtų būti diena žirgo akimis? Nepaprastas eksperimentas!

Žinoma, yra tam tikros suvokimo ri-bos, lemiančios, kiek gali būti ištirtas kitos būtybės, ypač kitos rūšies, pasau-lis. Tačiau iki šiol gautos žinios apie žirgų smegenų struktūrą, hormonų re-guliavimo sistemą, elgseną ir daugelį kitų sričių, kurios anksčiau mums buvo nesuprantamos, leidžia bent šiek tiek žvilgtelėti į šį keistą pasaulį. Plėtojantis mokslo žinioms ir vystantis gyvūnų psi-chologijai, tampa aišku, kad žinduolių smegenys panašios savo struktūra ir pa-grindinėmis funkcijomis. Skirtumų tarp žmogaus ir žirgo smegenų yra, tačiau tai tik išsivystymo lygis, o ne pagrindinis principas. Vis dėlto neturėtume daryti klaidos „sužmogindami“ žirgus, bet pri-valome priimti jų unikalias charakterio savybes kaip jų protėvių palikimą.

Be to, kiekvienas žirgas yra nuosta-bus padaras, pasižymintis išskirtinėmis asmeninėmis savybėmis ir ypatingu pa-

4

saulio suvokimu. Pamatysime, kokios įvairios gali būti jo mintys ir jausmai. Aiškinamieji tradicinio jojimo ir elgse-nos vadovėlių modeliai nė iš tolo neati-tinka žirgo prigimties.

Kaip žirgų mylėtoja ir elgsenos bio-logė, noriu šia knyga nutiesti tiltą tarp mokslinio supratimo apie žirgus ir jo-jimo pasaulio, naudodama šių dienų mokslinę įžvalgą supažindinti su žirgų prigimtinėmis teisėmis bei poreikiais. Perteiksiu žirgų elgsenos modelį taip, kad jis padėtų jums kuo lengviau su-prasti visas skirtingas šių gyvūnų gyve-nimo subtilybes. Noriu pasidalyti įvairių studijų, tyrinėtojų mintimis ir tikiuosi, kad jos padės jums suprasti žirgų psi-chologiją.

Bet reikia dar daug ko išmokti. Pradė-kime atradimų kelionę! Leiskite tekstui jus įkvėpti, nagrinėkite nuotraukas ati-džiai ir sugerkite kuo daugiau informa-cijos. Už visa tai geriau pažinti žirgų in-dividualumą gali padėti tik patys žirgai!

Pradėkime tyrinėti nepaprastą žirgų pasaulį – galbūt pamatysime viską visiš-kai kitaip nei įsivaizdavome.

Marlitt Wendt, 2009 m. vasaris

Atradimų kupina kelionė po žirgų psichologiją

7

Prieš pasineriant į individualų žirgų mo-

kymąsi ir gyvenimo iššūkius, noriu pa-

teikti bendrą supratimą apie žirgo prigimtį

ir elgseną. Žirgai šiais laikais elgiasi beveik

panašiai kaip ir jų protėviai, eina tuo pačiu

keliu, kuris jiems priimtiniausias gamtoje.

Begalinis žmogaus noras prisijaukinti žir-

gą mažai ką tepakeitė. Etologija – elgsenos

mokslas, galintis padėti suprasti žirgų po-

reikius šiame pasaulyje. Todėl atsižvelgėme

ir į mūsų būdo įtaką žirgams, ir į jų natūralų

potencialą. Kiekvienas žirgas yra unikalus

savo genų paveldu ir gyvenamąja aplinka.

Žirgai gimsta su tam tikra elgsena, o kitko

juos išmoko gyvenimas. Elgsenos mokslas

apima terminą „gamta ir auklėjimas“, tad

akivaizdžiai parodo, kad abu dalykai yra

reikšmingi formuojantis žirgo individualu-

mui.

Žirgųetologijair evoliucija

8

Ką jaučia ir mąsto Žirgai

Kas yra elgsena?

Greičiausiai pirmiausia pagalvosite, koks be-

prasmiškas šis klausimas, vis dėlto „elgsena“

yra pagrindinis terminas ir net gana sudėtingai

apibrėžiamas, nes turi daug skirtingo lygio pa-

aiškinimų. Besiganantis žirgas demonstruoja

skirtingus elgsenos modelius, į kuriuos įeina

kiekvienas judesys – šuoliavimas, žaidimas ar

bėgiojimas ristele. Tokia veikla yra įvairių bend­

ravimo būdų mišinys, ir kai atkreipiate dėmesį

į visas detales, įsidėmėtinus fizinius veiksmus,

galite viską išanalizuoti. Pagal elgesio sudėtin-

gumą gali būti nesuskaičiuojama galybė fizinių

požymių ir pasikeitimų. Paimkime, pavyzdžiui,

žingsniuojantį žir gą: kaip tiksliai juda kiekviena

galūnė? Ką daro kūnas? Ar kada nors pagalvo-

jote apie kiekvienos kūno dalies, kiekvieno rau-

mens, kiekvieno odos paviršiaus lopinėlio darbą

žirgui judant? Kaip pamatuoti kvėpavimo dažnį?

Ką sako žirgo akys? Be to, galime apibūdinti nu-

manomą gyvūno veiksmų paskirtį. Kur jis eina?

Kai stebime žirgus ganyklose, galime perprasti jų elgseną. Viskas, ką turime daryti – įdėmiai žiūrėti.

9

Žirgų etologija ir evoliucija

Ką sako jo išraiška? Atsiranda daug sąveikaujančių

veiksnių. Taigi klausimas „kodėl?“ simbolizuoja vie-

ną pagrindinių problemų žirgų elgsenos moksle, ir į

jį gali būti atsakoma labai skirtingai.

Tinbergeno klausimaiNikolaasas Tinbergenas yra vienas labiausiai

gerbiamų XX a. žirgų elgsenos tyrinėtojų. 1973 m.

kartu su Konradu Lorenzu ir Karlu von Frischu jis

laimėjo Nobelio premiją už pasiekimus medicinoje.

N. Tinbergenas sukūrė dominuojančią teoriją apie

šiuolaikinę žirgų elgsenos biologiją, kuri ėmė nagri-

nėti priežastis, funkcijas ir individualią raidą, taip

pat plėtojo evoliucinę žirgų elgsenos raidą. Taikant

šią teoriją naudojami keturi, iš esmės vienodai svar-

būs lygiai, atsakantys į daugelį klausimų, kuriuos

iškeliame kalbėdami apie žirgų elgsenos manieras:

priežastingumas, funkcionalumas, individuali raida

ir bendra evoliucinė raida.

Paimkime, pavyzdžiui, išsigandusį žirgą ir at-

sakykime į klausimus pagal Tinbergeną.

• Priežastingumo klausimas. Iš pradžių galite

atsakyti į šį klausimą tiesiogiai, vos tik pri-

reikus. Žirgas išsigąsta, nes jo jautrūs sen-

soriniai organai siunčia nervinius impulsus

smegenims ir duoda atsakomąją reakciją.

• Funkcionalumo klausimas. Išgąstis suteikia

žirgams pranašumą – išlikimo įžvalgą. Tai

greitas reagavimas į pavojus, ginantis as-

meninio gyvenimo laisvę.

• Išgąstis atlieka funkciją, būtiną išlikimui

natūralioje gamtoje.

• Individualios žirgo raidos klausimas. Kiek­

vienas žirgas išmatuoja savo galimus veiks­

mus išsigąstant – tai gyvenimo istorija,

pradedant mama ir visais kitais bandos na-

riais – ir išmoksta šių manierų pagal savo

sugebėjimus.

• Bendros evoliucinės raidos klausimas. Išsi-

gandęs žirgas yra natūrali būsena bendroje

žirgų elgsenoje. Prieš milijonus metų gyve-

nę protėviai šiuolaikiniams žirgams galėtų

paaiškinti, kaip išvengti plėšrūnų. Šiuolai-

kiniai žirgai yra tiesioginiai keturkojų pa-

likuonys, kurie turi baimės pojūtį, galintį

padėti jiems išlikti. Visada turime tai žinoti

prieš pradėdami skųstis išsigandusiu žirgu,

net kai tai darome juokaudami.

Žirgų instinktaiGalite išversti terminą „instinktas“ pažodžiui –

natūralus potraukis. Instinktai nurodo vidines,

mažai matomas būsenas; tie, kurie stebi savo žir-

gus, gali tai paliudyti. Šnekamojoje kalboje elgse-

nos instinktais vadiname tai, kas nutinka spon-

taniškai, savaime, nesąmoningai. Daugelį metų

elgsenos mokslas buvo grindžiamas vadinamąja

instinktų teorija: instinktyvus judesys turėjo būti

spontaniškas, kylantis iš gyvenimiškos patirties

rezultatas, sužadinamas esminio dirgiklio, vos tik

jam pasiekus konkretų stimuliuojamą recepto-

rių. Plačiąja prasme suprantame instinktus kaip

savybes, kurios būdingos kiekvienam žirgui. Da-

bartiniais moksliniais standartais, šis vaizdinys

10

Ką jaučia ir mąsto Žirgai

yra pasenęs, nes šios paprastos pagrindinės

prielaidos negali paremti naujų biologinių aiš-

kinamųjų modelių. Žirgų poelgiai daugelyje

sudėtingų situacijų skiriasi ir turi būti laiko-

mi individualiais, o ne „instinktų mašinomis“.

Žirgai visada nerūpestingai elgiasi pagal tam

tikrus principus, kiekvienas poelgis susideda

iš bendravimo ir emocinės būsenos, ankstes-

nių išgyvenimų ir minčių, taip pat iš individu-

alios, ypatingos situacijos.

Etologija ir psichologija visada kartu

Iki 1960 m. iš dviejų aspektų – „gamtos“

ir „auklėjimo“ – tradiciniams žirgų tyrinėto-

jams buvo svarbus tik vienas – „gamta“. Žir-

gai daugiausia buvo tyrinėjami natūralioje

aplinkoje, dažniausiai buvo argumentuojama

remiantis žirgų evoliucija. Tik pasitelkus nau-

jovišką psichologinį požiūrį, kuris kreipė di-

Žirgai nėra tik „instinktų mašinos“, jų veiksmai – tai ryšio tarp emocijų, patirties ir minčių rezultatas.

11

Žirgų etologija ir evoliucija

džiausią dėmesį į „auklėjimą“ pagal mokslinius

individua lios elgsenos plėtojimus ir mokymosi

procesus, arklių etologija tapo dinamiškesnė.

Modernioje elgsenos biologijoje du pagrindi-

niai aiškinamieji modeliai dabar yra glaudžiai

susiję, kad būtų galima suvokti žirgų elgesio vi-

sumą. Kiekvienos jaučiančios būtybės asmenybė

sudaryta iš įgimtų ir išmoktų, nuolat sąveikau-

jančių dalykų. Pavyzdžiui, įgimtas kumeliuko el-

gesys sukelia motinos elgsenos atsaką, formuo-

jantį būsimą kumeliuko elgesį.

Šiuolaikiniai žirgų tyrinėjimai kalba apie

„auk lėjimo per gamtą“ modelį. Tai yra genetinės

savybės, pereinančios į individualią patirtį. Pa-

vyzdžiui, ir žirgai, ir žmonės gimsta gebėdami

matyti – tam duotos akys ir visa būtina nervų

sistema. Bet jeigu vaizdo stimuliatorius nefunk-

cionuoja, jeigu augame tamsoje, regėjimas nie-

kada neišsivystys gerai. Būtume visiškai arba iš

dalies akli, net jei gimtume turėdami visus fizi-

nius duomenis, reikalingus regėti.

Šiuolaikinėse žirgų tyrinėjimo studijose nag­

rinėjama įgimto ir išmokstamo elgesio sąveika.

Tai reikalauja lyginamos informacijos statistinio

vertinimo. Atskiri kiekvieno žirgo stebėjimai

negali suteikti informacijos apie bendrą žirgų

elgseną, nesvarbu, kaip įdomiai ir neįprastai

atrodytų. Šiuolaikinėje etologijoje tai ypač tra-

diciškai suprantama kalbant apie bandą ir visą

hierarchiją. Žirgų galimybės išmokti, draugiš-

ki santykiai tarp žirgų yra dėmesio centre, nes

daugelis tradicinių žirgų idėjų yra senos ir nepa-

neigtos iki šių laikų, ir visa tai matyti knygoje.

Trumpa ekskursija į evoliucinę biologiją

Kai kalbame apie terminą „evoliucija“, tra-

diciškai galvojame apie genetinių santykių tarp

rūšių mokslą. Gyvūnų ir augalų rūšių fenotipai

be perstojo vystosi jau milijonus metų. Aiški-

nant santykį tarp žirgų elgsenos ir aplinkos,

Čarlzo Darvino bei Alfredo Raselo Voleso rūšių

kilmės teorijos yra vienos reikšmingiausių viso-

je evoliucijos teorijoje. Jie abu beveik tuo pačiu

metu įspūdingai įrodė, kad populiacijų individai

iš esmės mažai kuo skiriasi vienas nuo kito, ir

šios nežymios variacijos neabejotinai kinta fe-

notipuose bei persiduoda palikuonims. Šiais

laikais, be jokios abejonės, žinome apie genų

egzistavimą ir tai, kad jie perduoda paveldimą

informaciją. Tai genai lėmė ilgą žirgų, taip pat ir

mūsų, evoliucijos procesą.

Nuo gyvybės atsiradimo Žemėje gimė dau-

giau visų rūšių individų, negu jų gyvenamoje

aplinkoje galėjo tilpti. Tad jie turėjo ir tebeturi

varžytis dėl išlikimo bei savo asmeninių genų

perdavimo. Natūrali atranka yra įtampa, skirtin-

gose aplinkos sąlygose veikianti kiekvieną indi-

vidą ir lemianti populiacijos mažėjimą. Tie, ku-

rie išlieka, daug sėkmingiau atsiveda palikuonis

ir perduoda savo genetinę informaciją ateities

kartoms.

Populiacija per daugelį kartų keičiasi taip,

kad išlieka tik geriausiai prie savo aplinkos pri-

sitaikę individai. Neįtikėtinas greitis ir ištver-

mingumas gali būti selekcinis žirgų bruožas,

nes lėtesni gyvūnai dažniau pakliūna grobuo-

12

Ką jaučia ir mąsto Žirgai

13

Žirgų etologija ir evoliucija

nims ir jų genetinė informacija pradingsta

amžiams.

Žirgų kilmės seka, labai gerai dokumen-

tuota dėl gausių kaulų radinių, laikoma evo-

liucinės teorijos įrodymu. Žirgai vystosi jau

maždaug šešiasdešimt milijonų metų – nuo

miškuose gyvenusių ir labiau į antilopes

panašių Eohippus iki Merychippus (bandos

gyvūnai, gyvenę stepėse prieš 20–25 mili-

jonus metų), Pliohippus, savo kūno sandara

labai panašių į arklius (prieš 6–12 milijo-

nus metų) ir į dabartinius Equus caballus.

Tik pastaruosius 5 000 metų žmonės

naudojo arklius ir juos augino. Šis gyvūnų

auginimo ir veisimo nelaisvėje procesas va-

dinamas prijaukinimu. Žmonės atrinkdavo

specifines savybes iš porūšių ir kryžminda-

vo su kitomis veislėmis pagal tai, kam ark­

lys bus naudojamas, arba pagal subjekty-

vų grožio supratimą, taip palikuonių genai

buvo perduodami ateities kartoms.

Žirgai visada buvo bandos gyvūnai. Pagrindinė dabartinių tyrimų užduotis yra suprasti sudėtingą hierarchiją bandoje.

15

Elgsenos ir individualumo vystymasis

Kad suprastume žirgo individualumą,

pirmiausia turime suprasti žmonių ne-

veikiamą jo gyvenimą. Svarbios charakterio

savybės susiformuoja pirmomis dienomis,

savaitėmis, mėnesiais. Turime rūpestingai

apsvarstyti, kokio intensyvumo ir kada tu-

rėtų įvykti kontaktas tarp naujagimio ku-

meliuko ir žmogaus, kad žirgas išsivystytų į

tvirtą individą, pasitikintį žmonėmis.

Visų pirma reikia žiūrėti į žirgą kaip į

bendruomenės narį, nes natūralioje aplinko-

je dažniausiai jis gyvena kaimenėje. Gyve-

nimas bandoje turi daug pranašumų. Daug

akių mato daugiau negu viena pora. Kaime-

nėje lengviau apsiginti nuo priešų ir kiek­

vienas gyvūnas gauna naudingos patirties

nenumatytais gyvenimo atvejais.

Privalome suprasti, kad žirgų veikla gru-

pėje yra kur kas sudėtingesnė ir panašesnė

į žmonių pasiskirstymą vaidmenimis nei iki

šiol manyta. Turėtume žiūrėti į priekį, į nau-

jus mokslinius atradimus. Reikėtų atsisakyti

senų, atgyvenusių ir per daug supaprastintų

aiškinimo modelių. Ne viskas žirgų gyveni-

me sukasi aplink užimamą padėtį ir statusą

kaimenėje. Gamtoje tarpusavio santykiai

nuolat kinta.

16

Ką jaučia ir mąsto Žirgai

Gyvenimas prasideda

Vos gimęs kumeliukas pirmiausia prisi-

riša prie mamos. Tai svarbus faktas, turintis

reikšmės tolesniam gyvenimui. Jeigu motina

priima kumeliuką su meile, jo gyvenimo pra-

džia lengva, priešingai negu kumeliuko, kuris

atstumiamas. Tad darome žirgams neįkaino-

jamą pa slaugą veisdami tik tokius, kurie gali

priimti ir rūpintis savo palikuonimis.

Pirmasis kumeliuko gyvenimo tarpsnis

vadinamas imprintingo faze. Žirgai – anksti

subręstantys gyvūnai: vos gimę yra pakan-

kamai išsivystę, kad galėtų atsistoti, bėgti ir

vėliau sekti paskui savo mamą. Kai kumeliu-

kai gimsta gerai išsivystę, per vieną valandą

galima pastebėti jų skirtingas ir individualias

charakterio savybes. Pavyzdžiui, vienas ma-

žylis nutrūktgalvis, o kitas svajotojas, kuris

viską daro šiek tiek ilgiau nei įprasta. Pirmos

Viskas sustyguota: mylinti kumelė visada sudaro tinkamiausias sąlygas pažinti pasaulį.

17

Elgsenos ir individualumo vystymas

valandos yra labai svarbios ryšiui tarp motinos ir

kumeliuko. Per šį laiką motina paprastai nuvaiko

bandos narius atokiau nuo savo kumeliuko, nes

tai labai svarbu artimam motinos ir vaiko ryšiui.

Šiuo laikotarpiu vyksta kumeliuko imprintingas.

Motina (ar koks kitas didelis judantis daiktas)

tampa kumeliukui reikalingu objektu, kurio ap-

saugos jis ieško ir kurį seka. Kai kumeliukas

seka ne motiną, vadinama „klaidingu imprintin-

gu“ (beje, kumeliukas dažniausiai bėga motinos

priešakyje). Lygiai taip pat kumelė turi artimą

ryšį su savo palikuoniu – atskiria kvapą ir atpa-

žįsta kūno judesius.

Supažindinti žirgą su žmonėmis galima ma­

ža treniruote socializacijos fazėje. Šiuo tarpsniu

jautrus padaras išmoksta, kas yra „normalu“ ir

laikoma „geru elgesiu“, o kas – ne. Kumeliukai

šiuo periodu itin atviri naujoms patirtims. Kaip ir

naujagimiai, kumeliukai mokosi pažinti pasaulį

eksperimentuodami ir klysdami bei mėgdžioda-

mi suaugusiuosius. Šiame gyvenimo tarpsnyje

užsimezga pirmosios draugystės, kumeliukai

išsiugdo socialinių santykių supratimą ir moko-

si siekti asmeninių tikslų. Jeigu neturi ryšių su

kitais žirgais (arba tie ryšiai labai menki), ilgai-

niui kumeliukams gali tapti sunku suprasti tuos

ryšius. Kai kurie žirgai vargsta visą gyvenimą,

nes per pirmuosius gyvenimo metus neturėjo so-

cialinių ryšių, bendravo tik su motina. Todėl jų

asmenybė nesivysto, jie nesijaučia saugūs.

Šis procesas yra negrįžtamas, nes laikas pra-

eina ir niekada nesikartoja. Tai nereiškia, kad

žirgas negali išmokti gerų socialinių manierų

Imprintingo treniravimas – taip ar ne?

Naujoviškas kumeliuko ankstyvojo

treniravimo metodas, Roberto Millerio

vadinamas imprintingo treniravimu, iš

Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą

atkeliavo visai neseniai. Pagal šį metodą

visas kumeliuko kūnas yra liečiamas tol, kol

mažylis nebesipriešina. Be to, jautrinamos ir

vietos, svarbios jojimui, tokios kaip nugara,

šonai, kur lies raitelio kojos. Taip turėtų būti

išugdytas labai paklusnus žirgas ir užbėgta

problemoms už akių.

Vis dėlto realybėje viskas atrodo šiek tiek

kitaip. Tokios priemonės itin stipriai lemia

natūralų imprintingo procesą tarp kumeliuko

ir motinos, toks treniravimas gali paskatinti

klaidingą imprintingą, kuris vėliau trukdo

kumeliukui suvokti save kaip žirgą, gali

traumuoti ar sukelti šoko būseną, geriausiu

atveju sužadinti giliai slypintį nesaugumo

jausmą. Kai kumeliukas dar būna santūrus,

gali pasirodyti, kad šis metodas neturi

didelės reikšmės ir galios. Neįtikėtina, tačiau

yra didelė galimybė persistengti. Žmonės

nuvargina jauną žirgą per imprintingo

treniruotę demonstruodami didesnę savo jėgą.

Žirgai turi teisę į sveikatą, tinkamą

asmenybės vystymąsi, nesutrikdytą

daugybės įsmigimų atmintyje. Taip pat

tyrimai parodė, kad imprintingo treniruotė

neduoda apčiuopiamos naudos, palyginti su

mažiau treniruotu žirgu.

įsigykiteknygą dabar