iaurės... · Web viewPriedas. Šiaulių prekybos, pramonės. ir amatų rūmų asamblėja....

PriedasŠiaulių prekybos, pramonės

ir amatų rūmų asamblėja2014-03-07

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

„Šiaurės Lietuvos ekonominės padėties analizė“

Darbą parengė EK-12 grupės studentai:

Gabrielė PerminaitėRoberta RasickytėLaura NakvosaitėKornelija ŠpukaitėKornelija PetrauskaitėAistė VenckutėAgnius ČeputisLukas Danilovas

Darbo vadovė:lekt. R. Rakickienė

Šiauliai, 2014

TurinysĮVADAS........................................................................................................................................................3Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 2009 – 2014 m..............................................................3Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšis metų pradžioje 2009 – 2014 m.............................................................................................................................................8Bendrasis vidaus produktas 2009 – 2012 m..............................................................................................13Grynasis eksportas Lietuvos Respublikoje 2009 – 2013 m., mlrd. Lt.........................................................14Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2009 -2013 m...................................................................................14Pagrindinė Lietuvos Respublikos eksportuojama produkcija ir jos apimtis 2013 m., mlrd. Lt, TOP 10......14Eksporto prekių grupių palyginimas Šiaulių – Panevėžio apskrityse 2013 m.............................................17Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis 2009 – 2013 m..........................................................18Importas pagal prekių grupes Lietuvos Respublikoje 2013 m....................................................................21Importas pagal šalis 2012 – 2013 m., mlrd. Lt...........................................................................................21Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)........................................................................................................22Pagrindiniai Lietuvos patrauklumą investicijoms lemiantys veiksniai........................................................22Tiesioginės užsienio investicijos 2009 – 2012 m., mln. Lt..........................................................................22

1

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2009 – 2012 m., mln. Lt............................................23TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt............................................................................................................................................23Tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse statybos srityje 2008 – 2012 metais, mln. lt........................................................................................................................................................23TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt............................................................................................................................................24TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse medienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.......................................................................................................................24TUI Panevėžio, Šiaulių apskrityse guminių ir plastikinių gaminių gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt........................................................................................................................................................24Tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.............................................................................................24Tiesioginės investicijos Šiaulių apskrityje 2009 – 2012 m., mln. Lt............................................................24ES lėšų įsisavinimas analizuojamose apskrityse.........................................................................................28VERSLO APLINKA.......................................................................................................................................29Darbo jėgos pasiūla ir paklausa...............................................................................................................30Darbo jėgos užimtumas.............................................................................................................................31Darbo vietų steigimas ir likvidavimas Šiaulių apskrities įmonėse..........................................................31Pokyčiai darbuotojų poreikio struktūroje..................................................................................................32Darbuotojų poreikis darbo rinkoje............................................................................................................33Užimtieji 2009 – 2013 m., tūkst.................................................................................................................33Užimtieji pagal ekonomines veiklos rūšis 2012 m., tūkst...........................................................................34Pagrindiniai darbo ir nedarbo rodikliai 2009 – 2012 m.............................................................................35Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 – 2012 m., Lt........................................................................37Vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal ekonomines veiklos rūšis 2011 - 2012 m......................................382011 m......................................................................................................................................................382012 m......................................................................................................................................................38Apyvarta 2009 – 2012 m., mlrd. Lt............................................................................................................39Šiaulių ir Panevėžio apskričių bendrovės, kurių apyvarta augo sparčiausiai 2009 – 2012 m.....................40TOP 500 daugiausiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokantys juridiniai asmenys (neįskaitant biudžetinių bei viešųjų įstaigų)..............................................................................................40Šiaulių apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais.............................................40Telšių apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais...............................................41Panevėžio apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais........................................42INOVACIJOS...............................................................................................................................................42Inovacijų reglamentavimas........................................................................................................................43Inovacijų diegimas 2010 – 2012 m............................................................................................................44Šiaulių, Telšių ir Panevėžio inovatyviausių įmonių palyginimas.................................................................44Šiaulių apskrities inovatyviausių įmonių sąrašas 2014 metais...................................................................45Panevėžio apskrities inovatyviausių įmonių sąrašas 2014 metais.............................................................45Parama verslo bei inovacijų plėtrai...........................................................................................................47Šiaulių ir Telšių apskričių verslo inkubatorių apžvalga 2010 ir 2012 metais..............................................48Klasteriai....................................................................................................................................................49Laisvosios ekonominės zonos....................................................................................................................502012 m. veikiančių LEZ Šiaulių apskrityje apžvalga....................................................................................50Pramonės parkai........................................................................................................................................51EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG...............................................................................................................51Minimalus atlyginimas, elektros bei dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse..................................53Kuro kainos Europoje, eurais.....................................................................................................................54ŠALTINIAI...................................................................................................................................................55

2

ĮVADAS

Savo darbe analizuosime Šiaulių apskrities ekonominę padėtį, lygindami ją su arčiausiai

esančiomis Panevėžio ir Telšių apskritimis. Lietuva yra suskirstyta į dešimt skirtingo dydžio

apskričių. Šiaulių apskritis – (1995 – 2010 m.) viena iš dešimties Lietuvos apskričių,

valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies šiaurinėje dalyje, kurio

centras yra Šiauliai. Palei užimamą plotą (8 540 km2) Šiaulių apskritis yra 2 vietoje ir nusileidžia

tik Vilniaus apskričiai, kuri užima 9 731 km2 plotą. Palei gyventojų skaičių Šiaulių apskritis yra

4 vietoje, turėdama 301 686 gyventojus, ji nusileidžia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritims.

Norint išanalizuoti Šiaulių apskrities ekonominę padėtį svarbu išnagrinėti pagrindinius rodiklius,

nuo kurių priklauso apskrities ekonominė padėtis, taip pat svarbu palyginti Šiaulių apskrities

duomenis su gretimomis ir labiausiai konkurencingumą didinančiomis apskritimis. Mes

lyginamajai analizei pasirinkome Panevėžio ir Telšių apskritis. Norėdamos įvertinti esamą padėtį

pasirinkome aptarti situaciją veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, įvertinti mažų ir vidutinių ūkio

subjektų pokyčius 2009 - 2014 m.. Taip pat lyginti apskritis pagal įmonių skaičių įvairiose

ekonominėse veiklose, jų apyvartą, tiesiogines užsienio investicijas bei inovacijų kūrimą.

Nemažiau mums svarbus pasirodė ir eksportas bei vidutinis darbo užmokestis. Tad atliksime

lyginamąją analizę, kuri turėtų padėti išsiaiškinti, kokiose gi srityse pirmauja Šiaulių apskritis ir

kur jai būtų galima pasitempti.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 2009 – 2014 m.

Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos

organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą

ūkinę veiklą, kurią prižiūri subjektai (priežiūros institucijos) įstatymų nustatyta tvarka įgalioti

atlikti viešąjį administravimą. Viena iš analizuojamų sričių yra veikiantys ūkio subjektai 2009 –

2014 m. Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių galima daryti pralaidą, jog apskrityse, kuriose

veikia daugiau ūkio subjektų, yra palankesnės sąlygos kurtis įmonėms, bendrovėms. Galima

manyti, jog apskritis labiau skatina ir remia naujų ūkinių vienetų kūrimąsi.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Lietuvos RespublikaIš viso pagal teisines formas 84 574 83 202 86 987 83 624 86 929 90 790Valstybės įmonė 108 107 102 91 89 88Savivaldybės įmonė 49 47 40 38 33 31Tikroji ūkinė bendrija 205 174 133 105 94 93Uždaroji akcinė bendrovė 43 561 45 541 48 919 49 281 53 367 55 248Akcinė bendrovė 377 358 343 327 320 317Žemės ūkio bendrovė 402 373 371 368 377 398Individualioji įmonė 20 499 16 742 16 411 12 155 10 970 10 902

3

Šiaulių apskritisIš viso pagal teisines formas 6 825 6 665 7 004 6 750 6 849 6 896Valstybės įmonė 10 10 10 7 7 7Savivaldybės įmonė 7 5 5 4 4 3Tikroji ūkinė bendrija 35 31 23 18 15 15Uždaroji akcinė bendrovė 2 404 2 537 2 793 2 860 3 051 3 104Akcinė bendrovė 41 37 37 36 36 36Žemės ūkio bendrovė 90 80 80 79 76 81Individualioji įmonė 2 187 1 871 1 907 1 527 1 376 1 350Telšių apskritisIš viso pagal teisines formas 3 312 3 260 3 322 3 202 3 263 3 286Valstybės įmonė 4 4 4 4 4 4Savivaldybės įmonė 6 6 5 5 5 5Tikroji ūkinė bendrija 14 11 9 8 7 7Uždaroji akcinė bendrovė 1 279 1 405 1 552 1 607 1 714 1 724Akcinė bendrovė 8 7 6 6 5 6Žemės ūkio bendrovė 9 9 10 12 125 13Individualioji įmonė 1 196 988 895 690 631 618Panevėžio apskritisIš viso pagal teisines formas 6 227 5 952 6 141 5 720 5 853 5 938Valstybės įmonė 8 8 6 6 6 6Savivaldybės įmonė - - 1 1 1 1Tikroji ūkinė bendrija 23 19 12 11 10 10Uždaroji akcinė bendrovė 2 146 2 260 2 445 2 412 2 633 2 667Akcinė bendrovė 25 25 25 25 25 26Žemės ūkio bendrovė 73 75 74 72 72 75Individualioji įmonė 2 081 1 675 1 643 1 237 1 134 1 136

Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus pokytis metų pradžioje 2009 - 2014 m.

Lietuvos Respublikoje

Proc

enta

i

Iš pateikto grafiko, sudaryto 2009 - 2014 m., parodančio veikiančių ūkio subjektų skaičiaus

metų pradžioje pokyčius, matome, kad visos Lietuvos atžvilgiu didžiausi ir nuolatiniai

4

padidėjimai buvo pastebimi uždarųjų akcinių bendrovių, jų skaičius smarkiai padidėjo 2012 -

2013 m. (8,29%). Tačiau individualių įmonių skaičius mažėjo, labiausiai tai pasireiškė 2011 -

2012 m. (25,93%). Per visą nagrinėjamą laikotarpį didžiausius sumažėjimus turėjo tikrosios

ūkinės bendrijos. Paskutiniu laikotarpiu didžiausias skaičiaus padidėjimas pastebimas žemės

ūkio bendrovių (5,57%), o didžiausias skaičiaus sumažėjimas matomas savivaldybių įmonių

(6,06%).


Šiaulių apskrityje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas Šiaulių apskričiai 2009 - 2014 m. rodo, kaip keitėsi veikiantys ūkio

subjektai. Matome, kad jų skaičius labiausiai buvo padidėjęs 2010 - 2011 m. (5,09%), o

sumažėjęs 2011 - 2012 m. (3,63%). Didžiausias sumažėjimas buvo valstybės įmonių tarpe,

sumažėjo trimis įmonėmis, 2011 - 2012 m. valstybės įmonėms buvo kriziniai, nes iki tol įmonių

skaičius buvo stabilus (10 įmonių) ir po sumažėjimo vėlesniais metais vėl tapo stabilus (7

įmonės). Savivaldybės įmonių skaičius vis mažėjo ir per nagrinėjamą laikotarpį iš 7 įmonių

beliko tik 3. Tikrųjų ūkinių bendrijų skaičius irgi nuolat mažėjo, didžiausias sumažėjimas

matomas 2010 - 2011 m. (25,81%), o per pastaruosius 2013 - 2014 m. skaičius tapo stabilus, tai

yra 15 tikrųjų ūkinių bendrijų. Uždarųjų akcinių bendrovių skaičius nuolat augo, didžiausias

augimas buvo 2010 - 2011 m. (10,9%). To paties negalima pasakyti apie akcines bendroves, jų

skaičius mažėjo arba būdavo stabilus, padidėjimas neužfiksuotas. Žemės ūkio bendrovių skaičius

yra vis kintantis, didžiausias sumažėjimas matomas nagrinėjamo laikotarpio pradžioje (11,11%),

o pastaraisias metais pastebimas augimas (6,58% arba 5 bendrovėmis daugiau). Individualiųjų

įmonių skaičius vis mažėjo, nedidelis augimas matomas tik 2010 - 2011 m. laikotarpiu (1,92%).

5

2014 m. pradžioje Šiaulių apskrityje veikė 6 896 ūkio subjektai, tai sudarė 7,59 proc. visų

veikiančių šalies ūkio subjektų. Daugiau nei pusė (3 751) visų apskrities ūkio subjektų veikė

Šiaulių miesto savivaldybėje. Nuo 2009 m. pradžios veikiančių ūkio subjektų skaičius augo tik

Šiaulių rajone ir Šiaulių mieste, visur kitur nežymiai sumažėjo. Labiausiai sumažėjo Kelmės

rajone. Daugiausiai veikiančių įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (1 615),

apdirbamąja gamyba (607),transportu ir saugojimu (515), statyba (420).

Norint išsamiai įvertinti esamą padėtį Šiaulių apskrityje svarbu apžvelgti ir Telšių bei

Panevėžio apskritis. Palyginti kaip kito veikiančių ūkio subjektų skaičius kiekvienoje apskrityje

ir pabandyti įvertinti priežastis, kodėl įvyko tokie pasikeitimai.


Telšių apskrityje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas Telšių apskričiai 2009 - 2014 m.. Iš jo matome, kad didžiausias veikiančių

ūkio subjektų sumažėjimas matomas 2011 - 2012 m. (3,61%), o pagrindiniai padidėjimai buvo

2010 - 2011 bei 2012 - 2013 m., tai yra 1,90%. Per visą nagrinėjamą laikotarpį valstybinių

įmonių skaičius visai nekito. Savivaldybės įmonių skaičius sumažėjo tik 2010 - 2011 m., tai yra

sumažėjo viena įmone ir daugiau nagrinėjamam laikotarpiui skaičius buvo stabilus. Tikrųjų

ūkinių bendrijų skaičius nuolat mažėjo, didžiausias sumažėjimas matomas 2009 - 2010 m.

(21,43%), o per pastaruosius 2013 - 2014 m. skaičius tapo stabilus, tai yra 7 tikrosios ūkinės

bendrijos. Uždarųjų akcinių bendrovių skaičius nuolat augo, didžiausias augimas buvo 2010 -

2011 m. (10,46%). Akcinių bendrovių skaičiaus didžiausias sumažėjimas matomas 2012 - 2013

m. (16,67%), tačiau 2013 - 2014 m. matomas labai spartus augimas, net 20%. Žemės ūkio

bendrovių sumažėjimas neužfiksuotas, o didžiausias padidėjimas buvo 20% - 2011 m..

6

Individualiųjų įmonių situacija nagrinėjamu laikotarpiu buvo prasta, matomas nuolatinis

mažėjimas, didžiausias sumažėjimas pastebimas 2011 - 2012 m. (22,91%).


Panevėžio apskrityje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas Panevėžio apskričiai 2009 - 2014 m.. Per nagrinėjamą laikotarpį matome,

kad veikiančių ūkio subjektų skaičiaus kitimas buvo labai įvairus, didžiausias skaičiaus

sumažėjimas matomas 2011 - 2012 m. (6,86%), o didžiausias padidėjimas buvo 2010 - 2011 m.

(3,18%). Valstybės įmonių skaičius sumažėjo 2010 - 2011 m., sumažėjimas buvo 2 įmonėmis ir

daugiau jų skaičius buvo stabilus. Matome, kad savivaldybės įmonių skaičius visiškai nekito.

Tikrųjų ūkinių bendrijų skaičius nuolat mažėjo, didžiausias sumažėjimas matomas 2010 - 2011

m. (36,84%), o per pastaruosius 2013 - 2014 m. skaičius tapo stabilus, tai yra 10 tikrųjų ūkinių

bendrijų. Uždarųjų akcinių bendrovių skaičius vis nežymiai auga, nedidelis sumažėjimas buvo

matomas tik 2011 - 2012 m. (1,35%). Nagrinėjamu laikotarpiu akcinių bendrovių skaičius buvo

stabilus ir tik šių metų pradžioje padaugėjo 1 bendrove. Žemės ūkio bendrovių skaičiaus

pokyčiai matomi labai nedideli, 2010 - 2012 m. buvo juntamas sumažėjimas, tačiau šių metų

pradžioje žemės ūkio bendrovės atsigauna ir vėl turime jų skaičiaus padidėjimą ir grįžimą į 2010

metų lygį. Individualiųjų įmonių situacija gana prasta, nagrinėjamu laikotarpiu turime nuolatinį

sumažėjimą, didžiausias mažėjimas matomas 2011 - 2012 m. (24,71%), bet šių metų pradžioje

jau matomas šioks toks atsigavimas ir skaičius pasipildė 2 individualiomis įmonėmis.

Lyginant Šiaulių apskritį su Panevėžio apskritimi pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių,

matome, kad Šiaulių apskritis per analizuojamą laikotarpį , t.y. nuo 2009 m. iki 2014 m., lenkia

Panevėžio apskritį. Tiek Panevėžio, tiek Šiaulių apskrityse daugiausia veikia uždarųjų akcinių

7

bendrovių. 2014 m. pradžioje Šiaulių apskrityje veikia net 437 uždarosiomis akcinėmis

bendrovėmis daugiau nei Panevėžio apskrityje. Lyginant individualių įmonių skaičių, Šiaulių

apskritis lenkia Panevėžio apskritį 214 įmonių. Šiaulių apskrityje yra 6 žemės ūkio bendrovėmis

daugiau nei Panevėžio apskrityje.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšis

metų pradžioje 2009 – 2014 m.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Lietuvos RespublikaIš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 65 232 63 447 66 532 62 586 65 461 67 943

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 1 604 1 522 1 625 1 531 1 733 1 867

Apdirbamoji gamyba 7 197 6 830 6 921 6 432 6 654 6 779Statyba 7 042 6 724 6 537 5 907 6 000 6 089Didmeninė ir mažmeninė prekyba 22 143 21 417 22 316 21 077 21 659 22 124

Transportas ir saugojimas 6 000 5 908 6 241 6 021 6 429 6 654Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 6 295 6 243 7 154 6 664 7 132 7 518

Šiaulių apskritisIš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 4 800 4 599 4 894 4 570 4 596 4 675

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 267 252 282 260 262 285

Apdirbamoji gamyba 662 646 654 605 593 607Statyba 468 429 424 398 407 420Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1 762 1 682 1 780 1 674 1 629 1 615

Transportas ir saugojimas 468 461 493 496 518 515Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 289 261 336 281 300 299

Telšių apskritisIš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 2 518 2 441 2 499 2 349 2 394 2 426


Apdirbamoji gamyba 279 277 272 256 262 264Statyba 302 300 301 281 295 300Didmeninė ir mažmeninė prekyba 904 900 897 860 871 847


Panevėžio apskritisIš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 4374 4 086 4 232 3 788 3 910 3 981


8

Apdirbamoji gamyba 652 592 609 532 552 553Statyba 358 327 316 277 291 296Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1 684 1 587 1 629 1 481 1 474 1 488


Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus pokytis pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšis 2009 – 2014 m.

Lietuvos Respublikoje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas rodo veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus pokyčius pagal

pagrindines ekonomines veiklos rūšis 2009 - 2014 m. Lietuvos Respublikoje. Matome, kad

didžiausi sumažėjimai pastebimi 2011 - 2012 m. ir tai buvo visose srityse, labiausiai nukentėjo

statyba (9,64%). Didžiausi augimai pastebimi 2012 - 2013 m. žemės ūkio srityje (13,19%), bei

2010 - 2011 m. profesinėje mokslinėje ir techninėje veikloje (14,59%).

Lietuvos Respublikoje didžiausią veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalį sudaro didmeninės ir

mažmeninės prekybos įmonės. Jų skaičius šių metų pradžioje siekė 22 124. Mažiausią dalį užima

žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, tik 1 867 įmonės.

9


Šiaulių apskrityje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas Šiaulių apskričiai. Didžiausius pokyčius matome profesinėje, mokslinėje ir

techninėje veikloje. Aukščiausias pakilimas buvo 2010 - 2011 m. (28,74%), o didžiausias

nuosmukis buvo 2011 - 2012 m. (16,37%), šiuo metu pastebimas irgi nedidelis smukimas.

Žemės ūkyje didžiausias sumažėjimas buvo 2011 - 2012 m. (7,80%), o didžiausias padidėjimas

buvo 2010 - 2011 m. (11,90%). Apdirbamojoje gamyboje didelių pokyčių nebuvo užfiksuota. Iki

2012 m. statybos srityje buvo nuosmukis, bet 2012 m. situacija pradėjo po truputį gerėti.

Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje situacijos pagerėjimas buvo matomas tik 2010 - 2011 m.

(5,83%).

Didmenine ir mažmenine prekyba, apdirbamąja gamyba bei transportu ir saugojimu užsiimančių veikančių mažų ir vidutinių

įmonių skaičius2009 - 2014 m. Šiaulių apskrityje

Apdirbamoji gamyba Transportas ir saugojimas Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Šiaulių apskrityje nuo 2011 m. pradžios mažėja didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių

skaičius nuo 1 780 iki 1 615. Apdirbamosios prekybos bei transporto ir saugojimo įmonių

skaičius per analizuojamą laikotarpį kinta nežymiai.

10


Telšių apskrityje

Proc

enta

i

Pateiktas grafikas Telšių apskričiai. Didžiausius pokyčius matome profesinėje, mokslinėje ir

techninėje veikloje. Aukščiausias pakilimas buvo 2010 - 2011 m. (18,18%), o didžiausias

nuosmukis buvo 2009 - 2010 m. (18,79%), šiuo metu pastebimas pakilimas. Žemės ūkio srityje

vienintelis smukimas buvo 2009 - 2010 m. (9,32%), didžiausias padidėjimas 2012 - 2014 m.

(10,34%). Apdirbamojoje gamyboje didžiausias smukimas buvo 2011 - 2012 m. (5,88%).

Statyboje didžiausias sumažėjimas buvo 2011 - 2012 m. (6,64%), o didžiausias padidėjimas

buvo 2012 - 2013 m. (4,98%). Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje didelių pokyčių nebuvo,

išskyrus 2012 m., visur buvo sumažėjimas. Transporto ir saugojimo srityje didžiausias smukimas

buvo 2009 - 2010 m. (7,61%), o vienintelis pakilimas buvo 2010 - 2011 m. (2,25%).

11

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus pokytis pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšis, vienetai 2009 – 2014 m.

Panevėžio apskrityjePr

ocen

tai

Pateiktas grafikas Panevėžio apskričiai. Didžiausius pokyčius matome profesinėje, mokslinėje

ir techninėje veikloje. Aukščiausias pakilimas buvo 2010 - 2011 m. (14%), o didžiausias

nuosmukis buvo 2011 - 2012 m. (20,35%), po šio nuosmukio vėl prasidėjo pakilimas. Žemės

ūkio srityje iki 2012 m. matomas smukimas, kuris didžiausias buvo nagrinėjamo laikotarpio

pradžioje 2009 m. (7,62%), nuo 2012 m. prasidėjo pakilimas. Apdirbamojoje gamyboje

didžiausias sumažėjimas buvo 2011 - 2012 m. (12,64%), o labiausiai padidėjo 2012 - 2013 m.

(3,76%). Statybos sferoje iki 2012 m. buvo smukimas, kuris piką pasiekė 2011 m. pradžioje

(12,34%) ir tada prasidėjo kilimas. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje didžiausias

sumažėjimas buvo 2011 - 2012 m. (9,09%), o didžiausias padidėjimas 2010 - 2011 m. (2,65%).

Transporto ir saugojimo skiltyje didžiausias pakilimas buvo 2012 - 2013 m. (12,11%), o

didžiausias smukimas buvo 2011 - 2012 m. (8,65%), taip pat smukimas pastebėtas ir šių metų

pradžioje.

Šiaulių apskrityje 2012 - 2014 m. žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės srityje padidėjo

veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 25 vienetais, tuo metu Panevėžio apskrityje - 28.

Šiaulių ir Panevėžio apskrityse didžiausią dalį mažų ir vidutinių įmonių sudaro įmonės,

užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, nuo 2012 iki 2014 metų Šiaulių apskrityje jų

sumažėjo 59, o Panevėžio apskrityje padidėjo - 7.

12

Bendrasis vidaus produktas 2009 – 2012 m.

BVP Šiaulių, Panevėžio ir Telšių apskrityse 2009 - 2012 m.

Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Telšių apskritis

Metai

BVP,

Mln

. Lt

Iš pateikto grafiko matome, kad 2009 – 2012 m. laikotarpiu didžiausią BVP sukuria Šiaulių, o

mažiausią – Telšių apskritis. Didžiausia Šiaulių apskrities pridėtinė vertė sukuriama didmeninėje

ir mažmeninėje prekyboje, transporto sektoriuje bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų

veikloje (2520,3 mln. Lt arba 32,4 proc.). Finansinė ir draudimo veikla sukuria tik 1,2 proc.

Šiaulių apskrities BVP.

Bendrasis vidaus produktas 2012 m.

BVP, mlrd. Lt

BVP dalis %

BVP vienam gyventojui,

tūkst. Lt

BVP vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, %

Lietuvos Respublika 113,7 100 38,1 100,0Šiaulių apskritis 8,6 7,6 29,4 77,2Panevėžio apskritis 7,0 6,2 28,7 75,5Telšių apskritis 4,5 4 30,6 80,3

Lyginant apskritis pagal BVP mln. Lt, matome, kad Šiaulių apskritis pirmauja lyginat su

Panevėžio apskritimi. 2012 m. Šiaulių apskrities BVP buvo 1,6 mln. Lt didesnis nei Panevėžio

apskrities.

Panevėžio apskritis; Series1; 6.2; 6%Šiaulių apskritis; Series1;

7.6; 8%

Telšių apskritis; Series1; 4; 4%

Kitos apskritys; Series1; 82.2; 82%

BVP dalis %, 2012 m.

Panevėžio apskritisŠiaulių apskritisTelšių apskritisKitos apskritys

13

2012 m. Šiaulių apskrities BVP sudarė 7,6 % bendro Lietuvos BVP, pagal šį rodiklį Šiaulių

apskritis buvo ketvirta šalies apskričių kontekste. Mažiausią indėlį duoda Telšių apskritis, jos

procentinė bendro Lietuvos Respublikos BVP dalis apie 4 %.

Grynasis eksportas Lietuvos Respublikoje 2009 – 2013 m., mlrd. Lt.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Importas 45,31 60,95 78,81 85,91 91,52Eksportas 40,73 54,04 69,58 79,58 84,78Grynasis eksportas -4,58 -6,91 -9,23 -6,33 -6,74 Matome, kad per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos Respublika daugiau importuoja nei

eksportuoja, dėl šios priežasties grynasis eksportas yra neigiamas. Didžiausias eksporto ir

importo apimčių skirtumas pastebimas 2011 m.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2009 -2013 m.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, mln. Lt

Mln

. Lt

Lyginant Šiaulių, Panevėžio ir Telšių apskritis, daugiausia eksportuoja Telšių apskritis, už 17

645,2 mln. Lt. Didžiausią įtaką tam turi AB „ORLEN Lietuva“ veikla. Telšių apskrities eksporto

dydis yra 6,3 karto didesnis nei Šiaulių apskrities. Panevėžio apskritis eksportu taip pat lenkia

Šiaulių apskritį. 2013 m. duomenimis, Šiaulių apskrities rodiklis sudaro apie 4,7 proc. šalies

eksportuojamos produkcijos.

Šiaulių apskritį lyginant su Panevėžio apskritimi pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą

2013 m., galime teigti, kad Panevėžio apskritis eksportuoja 830,4 mln. Lt daugiau nei Šiaulių

apskritis. Galime matyti, kad Panevėžio apskritis eksportuojamos produkcijos apimtimi lenkia

Šiaulių apskritį visą analizuojamą laikotarpį.

Pagrindinė Lietuvos Respublikos eksportuojama produkcija ir jos apimtis 2013 m., mlrd.

Lt, TOP 10.

Prekių grupė 2013 m.1. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės

medžiagos; mineraliniai vaškai 17,24

2. Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

3,92

14

3. Plastikas ir jų dirbiniai 3,554. Trąšos 2,495. Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 2,256. Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvulinės

kilmės maisto produktai 1,97

7. Javai 1,978. Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai 1,139. Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 1,1010. Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų

dalys 1,04

Šiauliai, mln. Lt.

Prekių grupė 2013 m.1. Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų

reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

591,74

2. Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 251,703. Plastikas ir jų dirbiniai 232,884. Antžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys 194,585. Druska, siera, žemės ir akmenys, tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas 134,506. Popierius, kartonas ir jų dirbiniai 115,727. Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 92,538. Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų

dalys 68,17

9. Stiklas ir stiklo dirbiniai 62,7010. Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai; virvės, virvelės,

lynai ir trosai bei jų dirbiniai 61,25

Mūsų pasirinktos apskritys eksportuojamos produkcijos grupėse turi panašumų, bet kiekviena

pirmauja su savo sritimi. Kaip matome Šiaulių apskritis pirmauja baldų, patalynės reikmenų ir

čiužinių eksporte. Galima teigti, jog taip yra todėl, kad Šiauliuose yra tokios įmonės kaip ,,Grafų

baldai", Neaustinių medžiagų fabrikas, „Venta“ ir kt. Tuo tarpu Panevėžio apskrityje baldų,

patalynės reikmenų ir čiužinių sritis yra trečioje vietoje, o Telšių apskrityje tik ketvirtoje vietoje.

Panevėžys, mln. Lt.

Prekių grupė 2013 m.1. Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvulinės

kilmės maisto produktai 765,25

2. Javai 523,083. Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų

reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

301,26

4. Malybos produkcija, salyklas, krakmolas, inulinas, kviečių glitimas 294,515. Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 164,366. Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai 149,607. Antžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys 148,548. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 102,70

15

9. Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 60,87

10. Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 59,15 Panevėžio apskritis pirmauja pieno ir pieno produktų, paukščių kiaušinių; natūralaus medaus ir

gyvulinės kilmės maisto produktų eksporte. Taip yra todėl, kad Panevėžio apskrityje turime

įmonę „Pieno žvaigždės“. Šiaulių apskrityje ši sritis visai nepatenka į eksportuojamų prekių

dešimtuką, o Telšių apskrityje užima antrą vietą.

Panevėžys gana sparčiai pirmauja javų eksporte, taip gali būti todėl, kad Panevėžyje yra stambi

bendrovė AB „Linas Agro Group“. Tai viena iš didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių.

Įmonė, kurios pagrindinė veikla – tarptautinė prekyba augaline žemės ūkio produkcija, turi per

950 darbuotojų.

Vienintelė Lietuvoje laidų ir kabelių gamintoja bendrovė „Lietkabelis“ irgi stipriai prisideda

prie eksporto. Bendrovė į užsienį – Vakarų Europą, Skandinaviją, Latviją, Estiją, Jungtinę

Karalystę ir kitas šalis – eksportuoja beveik 70 % produkcijos. Kitą dalį parduoda Lietuvoje.

Auga ir bendrovės „Metalistas LT“ produkcijos eksportas. Prieš trejus metus įmonė užsienyje

parduodavo 50 % gaminių, o dabar – 85 %. Eksportuojama į Daniją, Suomiją, Švediją, Vokietiją,

Saudo Arabiją ir kitas šalis.

Panevėžyje didžiausios linų tekstilės gamintojos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse AB „Linas“

gaminiai – drabužiai, patalynė, audiniai, interjero aksesuarai. 86 % visos produkcijos iškeliauja į

Švediją, Ispaniją, Belgiją, Šveicariją, Suomiją, Daniją, Estiją, Japoniją, Prancūziją, Didžiąją

Britaniją. Lietuvoje parduodama tik apie 14 % produkcijos.

Panevėžyje veikianti norvegų kapitalo bendrovė „Norac“ rūpinasi, kad prašmatnių kruizinių

laivų turistai, keltų keleiviai ir jūrinių platformų darbininkai įvairiose pasaulio šalyse jaustųsi

saugiai ir patogiai.

Į Norvegiją išvežama apie 60 % Panevėžyje pagamintų šildytuvų, kiti keliauja po visą Europą,

išskyrus Italiją, Prancūziją, Ispaniją, jų taip pat parduodama Rusijai, Mongolijai, Naujajai

Zelandijai.

Viena iš pirmaujančių kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamintojų Šiaurės

Europoje – bendrovė „Amilina“. Ji savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 50 pasaulio

valstybių, pradedant Vakarų Europos ir Šiaurės šalimis, JAV, baigiant Pietų Afrikos Respublika,

Čile, Brazilija, Tailandu, Indonezija.

Panevėžys gali didžiuotis ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusia bendrove „Shmitz Cargobull

Baltic“. Šioje įmonėje pagamintos priekabos rieda Europos, Japonijos, Brazilijos ir kitų šalių

keliais. Šiuo metu bendrovė specializuojasi gaminti izoterminius traukinius. Jais vienu metu

galima vežti ir šaldytą mėsą, ir daržoves. Jie ypač tinkami Rytų Europos rinkai.

16

Meninio stiklo studija „Glasremis“, gerai žinoma užsienyje, bet nelabai – Lietuvoje. Apie 85

proc. produkcijos – įvairių dydžių, formų, originalaus dizaino stiklo skulptūros, vardinės verslo

dovanos, stiklinės interjero ir eksterjero dalys – iškeliauja į Europos šalis, JAV bei į tokius

egzotiškus kraštus kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Pietų Korėja, Kinija.

Suomiai, švedai, rusai, vokiečiai mielai įsigyja 1920 m. įkurtoje Panevėžio bendrovėje „Naujoji

Ringuva“ pagamintus skalbiklius ir valiklius. Šie gaminiai eksportuojami ir į Norvegiją, Latviją,

Estiją. Šiuo metu užsienyje parduodama 43 % produkcijos, šiemet eksporto apimtis planuojama

padidinti dar 25 %.

Eksporto prekių grupių palyginimas Šiaulių – Panevėžio apskrityse 2013 m.

Prekių grupėŠiaulių apskritis

Panevėžio

apskritis

Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

591,74 301,26

Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 251,70 164,36Antžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys 194,58 148,54Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys 92,53 149,60

Telšiai, mln. Lt.

Prekių grupė 2013 m.1. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės

medžiagos; mineraliniai vaškai 16517,43

2. Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvulinės kilmės maisto produktai 291,06

3. Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių 217,36

4. Baldai; patalynės reikmenys; čiužiniai 112,655. Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 96,876. Kitos 79,837. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 66,858. Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 53,409. Įvairūs maisto produktai 40,5610. Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus

riedmenis; jų dalys ir reikmenys 26,99

Telšių apskritis pirmauja mineralinio kuro, mineralinės alyvos, bituminių medžiagų bei vaškų

eksporte. Ji įmonę „ORLEN Lietuva“ (eksportas 84%). Galima teigti, kad Telšių apskritis yra

pagrindinė šios produkcijos eksportuotoja. Ši produkcija nepatenka nei į Šiaulių nei į Panevėžio

eksporto prekių dešimtuką, bet tai yra ne vienintelis Telšių išskirtinumas. Jie eksportuoja daug

produkcijos ir mėsos, žuvies, vėžiagyvių ir moliuskų srityje. Už tai pagrinde atsakinga bendrovė

„Vičiūnai ir partneriai“ (eksportas 85%).17

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis 2009 – 2013 m.

Lietuvos Respublika (mlrd. Lt):

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Vokietija 3,38 4,58 5,66 5,20 5,03Latvija 2,27 2,67 3,89 4,95 4,92Lenkija 2,20 3,24 3,32 2,62 3,40Estija 2,01 1,75 3,21 4,63 4,76Nyderlandai 1,90 2,82 4,07 4,44 3,46Jungtinė Karalystė 1,68 2,53 2,56 4,72 3,87 Pateiktas grafikas rodo lietuviškos kilmės prekių eksportą į užsienio šalis. Pagal pateiktus

grafikus matome, kad nagrinėjamu laikotarpiu eksportas vis augo. Nagrinėjimui mes

pasirinkome šešias pagrindines eksporto šalis. Per visą nagrinėjamą laikotarpį Vokietiją galime

laikyti eksporto iš Lietuvos lydere. Nuo jos labai nedaug atsilieka ir Latvija, nors 2010 m.

eksportas ten buvo šiek tiek sumažėjęs. Taip pat matome, kad prie lyderių 2012 m. prisidėjo ir

Jungtinė Karalystė bei Estija. Nyderlandai užima taip pat aukštą poziciją.

Vokietija; 2013m.; 5.03; 20%

Latvija; 2013m.; 4.92; 19%

Lenkija; 2013m.; 3.4; 13%

Estija; 2013m.; 4.76; 19%

Nyderlandai; 2013m.; 3.46; 14%

Jungtinė Karalystė; 2013m.; 3.87; 15%

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis (mlrd. Lt) 2013 m. iš Lietuvos Respublikos

VokietijaLatvijaLenkijaEstijaNyderlandaiJungtinė Karalystė

Iš pateiktų grafikų matyti, jog 2012 m. Lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo didžiausias į

Vokietiją ir sudarė 5,2 mlrd. Lt. Ši tendencija išliko ir 2013 m., nes šiais metais didžiausia dalis

eksportuojamų prekių taip pat keliavo į Vokietiją, nors ir truputį mažiau - 5,03 mlrd. Lt

Šiaulių apskritis (mln. Lt):

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Vokietija 279,22 333,17 403,60 422,58 420,22Latvija 212,11 179,97 205,04 239,77 237,68Danija 108,85 111,25 90,61 107,05 109,47Rusija 121,31 102,19 124,85 145,36 132,93Švedija 112,45 146,42 207,10 268,72 327,95

18

Lenkija 58,91 118,30 145,15 148,42 188,83 Pateikta lentelė rodo lietuviškos kilmės prekių eksportą į užsienio šalis iš Šiaulių apskrities

2009 - 2013 m. laikotarpiu. Kaip ir Lietuvos mastu, taip ir Šiaulių apskrityje lyderė yra

Vokietija. Daug prekių eksportuojama ir į Latviją bei Švediją. Maždaug vienodai eksportuojama

į Daniją, Rusiją bei Lenkiją.

Vokietija; 2013m.; 420.22; 30%

Latvija; 2013m.; 237.68; 17%

Danija; 2013m.; 109.47; 8%Rusija; 2013m.; 132.93; 9%

Švedija; 2013m.; 327.95; 23%

Lenkija; 2013m.; 188.83; 13%

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis (mln. Lt) 2013 m. iš Šiaulių apskrities

Vokietija

Latvija

Danija

Rusija

Švedija

Lenkija

Panevėžio apskritis (mln. Lt):

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Vokietija 235,10 230,35 271,16 244,48 214,49Latvija 99,30 135,20 151,14 211,40 242,16Norvegija 115,31 128,47 205,62 256,80 321,99Rusija 325,86 450,54 578,19 643,41 610,11Švedija 128,90 183,20 218,75 189,40 166,69Italija 211,24 226,66 237,15 263,37 273,12 Pateikta lentelė rodo lietuviškos kilmės prekių eksportą į užsienio šalis iš Panevėžio apskrities

2009 - 2013 m. laikotarpiu. Čia lyderė irgi yra Vokietija, tik 2013 m. ją pralenkė Estija. Nors

grafike to ir nėra, bet verta paminėti, kad 2013 m. eksportuojamos produkcijos į Iraną apimtis

buvo antroje vietoje (367559,8 mln. Lt), jo nepateikiame grafike, nes ankstesniuose metuose

Irano pozicija nebuvo aukšta. Panevėžio apskritis taip pat daug eksportuoja į Latviją, Ukrainą,

JAV bei Lenkiją. Pastaraisiais metais eksportas į JAV bei Lenkiją gana žymiai sumažėjo.

19

Vokietija; 2013m.; 214.49; 12%

Latvija; 2013m.; 242.16; 13%

Norvegija; 2013m.; 321.989999999999; 18%Rusija; 2013m.; 610.11;

33%

Švedija; 2013m.; 166.69; 9%

Italija; 2013m.; 273.12; 15%

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis (mln. Lt) 2013 m. iš Panevėžio apskrities

VokietijaLatvijaNorvegijaRusijaŠvedijaItalija

Telšių apskritis (mln. Lt):

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Nyderlandai 1 161,93 2 022,09 3 084,39 3 143,53 1 987,75Latvija 983,97 1 109,37 1 976,26 2 572,96 2 829,96JAV 887,03 1 073,11 1 140,52 301,59 1 572,56Ukraina 726,17 1 264,12 1 609,04 1 987,80 1 969,09Lenkija 989,76 1 707,51 1 331,15 697,81 978,93Estija 1 380,95 1 168,85 2 499,82 3 841,99 3835,66 Pateikta lentelė rodo lietuviškos kilmės prekių eksportą į užsienio šalis iš Telšių apskrities

2009-2013 metų laikotarpiu. Čia lyderiauja Rusija. Daugiau kitos šalys kaip Latvija, Norvegija,

Švedija bei Italija užima maždaug panašią vietą eksporte iš Telšių apskrities. Grafike nėra

pateikiama, bet verta paminėti, kad 2012-2013 metais Telšių apskritis padidino savo eksportą ir į

Jungtinę Karalystę.

Nyderlandai; 2013m.; 1987.75; 15%

Latvija; 2013m.; 2829.96; 21%

JAV; 2013m.; 1572.56; 12%Ukraina; 2013m.; 1969.09; 15%

Lenkija; 2013m.; 978.93; 7%

Estija; 2013m.; 3835.66; 29%

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į užsienio šalis (mln. Lt) 2013 m. iš Telšių apskrities

NyderlandaiLatvijaJAVUkrainaLenkijaEstija

20

Importas pagal prekių grupes Lietuvos Respublikoje 2013 m.

Nr. Prekių grupė Šalis 2013 m. mln. Lt1. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų

distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

Rusija 24332,79

2. Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys

Vokietija 1946,51

3. Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

Vokietija 1630,93

4. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

Baltarusija 1327,65

5. Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai

Nyderlandai 1066,43

6. Organiniai chemijos produktai Belgija 1053,257. Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys;

garso įrašymo ir atkūrimo aparatai...Latvija 995,56

8. Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos

Nyderlandai 789,85

9. Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

Italija 739,64

10. Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys

Lenkija 695,44

Paimtas dešimtukas didžiausių importuotojų, pagal prekių grupes, į Lietuvos Respubliką. Kaip

matome, didžiausia importuotoja yra Rusija. Ji importuoja mineralinį kurą, mineralines alyvas,

bitumines medžiagas bei mineralinius vaškus. Tada - Vokietija. Ji pirmauja net dvejose srityse –

antžeminio transporto priemonių ir branduolinių reaktorių, katilų (boilerių), mašinų ir

mechaninių įrenginių importe. Dešimtuke net dvi vietas užima Nyderlandai importuodami

valgomąsias daržoves, vaisius ir riešutus.

Importas pagal šalis 2012 – 2013 m., mlrd. Lt.

Nr. 2012 m. 2013 m.1. Rusija 26,91 Rusija 26,832. Vokietija 8,52 Vokietija 9,463. Lenkija 8,45 Lenkija 8,604. Latvija 5,27 Latvija 5,625. Nyderlandai 4,76 Nyderlandai 4,756. Italija 2,79 Italija 3,557. Švedija 2,78 Belgija 2,968. Estija 2,65 Švedija 2,919. Belgija 2,49 Baltarusija 2,6110. Baltarusija 2,31 Estija 2,53 Pateikti duomenys 2012 - 2013 m. pagal šalis importuotojas. Kaip matome vienareikšmiškai

pirmauja Rusija, jos importo kiekis maždaug 3 kartus viršija importuojamos produkcijos kiekį iš

21

Vokietijos. 2012 - 2013 m. rezultatai beveik nepasikeitė, iš visų šalių importas nežymiai augo ir

matomi nedideli pokyčiai tik tarp šalių vietų dešimtuko pabaigoje – Belgija iš 9 vietos pakilo į 7,

labiausiai nusmuko Estija, kurios importas nežymiai sumažėjo.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)

Pagrindiniai Lietuvos patrauklumą investicijoms lemiantys veiksniai

Vienas iš veiksnių, skatinančių užsienio ir Lietuvos investuotojus investuoti į Lietuvos

ekonomiką, – Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau vadinama –

NATO) ir ES, suteikianti ekonominei, politinei ir socialinei aplinkai stabilumą, taigi ir

papildomų verslo plėtros galimybių

Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, tenkančių 1000 gyventojų, rodiklis yra

vienas iš didžiausių ne tik Rytų Europos regione, bet ir ES.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių iš ES valstybių.

Lietuva ne tik geografiškai artima Rytų rinkoms, bet ir pranašesnė prekių ir paslaugų

pigumu. Tai leidžia ir vietiniams, ir užsienio investuotojams Lietuvoje santykinai sumažinti

bendrąsias sąnaudas.

Tiesioginės užsienio investicijos 2009 – 2012 m., mln. Lt.

Užsienio investicijos – tai bet kokio funkcionuojančio kapitalo perkėlimas į kitą valstybę.

Užsienio investicijos Lietuvoje yra vienas iš esminių ekonominės integracijos į pasaulinę rinką

rodiklių bei Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų, todėl siekiant paskatinti tolesnį tiesioginių

užsienio investicijų augimą, yra būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas esamiems

investuotojams bei patraukliu investiciniu klimatu Lietuvoje paskatinti naujas investicijas.

Užsienio investicijos ypač svarbios šalims, kurių ekonomika mažiau išplėtota arba pereinamoji,

nes jos gali tapti svarbiu šių šalių ūkio plėtros veiksniu.

Tiesioginio investuotojo tikslas – turėti žymią įtaką įmonės valdyme.

Palyginsime kokio dydžio investicijas ir iš kokių šalių pritraukia mūsų pasirinktos apskritys.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.Lietuvos Respublika 31 787,14 34 634,94 38 080,70 41 781,09Šiaulių apskritis 462,12 549,82 580,70 601,23Telšių apskritis 2 753,39 3 550,03 3 781,80 3 574,45Panevėžio apskritis 706,37 596,86 708,63 820,31 Lentelėje pateiktos tiesioginės užsienio investicijos 2009 - 2012 m. laikotarpiui. Kaip matome

Telšių apskritis pritraukia daugiausiai investicijų, 2011 m. buvo pasiektas aukščiausias

investicijų taškas, o 2012 m. šiek tiek investicijų kiekis sumažėjo. Panevėžio apskritis pritraukia

22

žymiai mažiau investicijų nei Telšių apskritis, bet investicijos linkusios augti. Pagal

nagrinėjamas apskritis Šiaulių apskrityje yra blogiausia padėtis, tačiau pliusą galima įžvelgti

tame, kad ši apskritis sistemingai bando pritraukti investicijas ir dar nebuvo jų sumažėjimo.

Vidutinės investicijos Panevėžio apskrityje 2008 – 2012m. sudarė 680,814 mln. lt. t.y. jos buvo

vidutiniškai 144 mln. Lt. didesnės nei investicijos Šiaulių apskrityje tuo pačiu laikotarpiu.

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2009 – 2012 m., mln. Lt.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.Lietuvos Respublika 10 117 11 346 12 678 14 059Panevėžio apskritis 2 723 2 374 2 877 3 385Šiaulių apskritis 1 461 1 814 1 963 2 070Telšių apskritis 17 458 23 265 25 238 24 196

Per visą analizuojamą laikotarpį Panevėžio apskritis lenkia Šiaulių apskritį tiesioginėmis

užsienio investicijomis tenkančiomis vienam gyventojui. Šiaulių apskrityje pastebimas nuolatinis

investicijų didėjimas, tačiau Panevėžio apskrities nepasivejame. 2012 m. Šiaulių apskritis nuo

Panevėžio apskrities TUI vienam gyventojui atsilieka daugiau kaip 1 000 mln. Lt.

TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Panevėžio apskritis 4,6 12,42 16,06 18,86 21,72 26,94 31,00Šiaulių apskritis 120,1 127,58 135,25 144,94 179,01 181,93 195,45Telšių apskritis 19 21,95 21,34 20,86 15,7 17,46 16,69 Šiaulių apskrities aiškų lyderiavimą šioje srityje lemia tai, kad penkiuose iš šešių Šiaulių

apskrities rajonų žemės naudmenų našumo balai yra aukšti arba labai aukšti, o tai sąlygoja

didesnes užsienio investicijas į potencialiai geresnius žemės plotus. Žemiau pateikiama

derlingumo lentelė pagrindžia šias išvadas.

Javų derlingumas iš hektaro, tonomis2009 2010 2011 2012 2013

Panevėžio apskritis 3,36 2,63 3,22 4,05 3,4,3Šiaulių apskritis 3,99 3,25 3,37 4,94 4,3Telšių apskritis 2,62 2,33 2,27 2,96 2,88

Tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse statybos srityje 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės

23

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Panevėžio apskritis 3,1 0,29 -0,07 0,42 0,06 -1,03 -1,62Šiaulių apskritis 21,3 10,52 3,69 3,6 3,82 3,96 4,03Telšių apskritis 24,3 14,07 15,48 15,45 3,02 2,11 -2,01

TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Panevėžio apskritis 13 15,7 21,35 29,41 34,67 39,94 45,65Šiaulių apskritis 28,1 47,48 41,87 47,26 39,28 47,44 49,65Telšių apskritis 5 .. .. .. .. .. ..

TUI Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse medienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Panevėžio apskritis 10,7 3,89 3,59 8,94 1,56 1,77 0,44Šiaulių apskritis 11,4 16,13 18,75 22,09 20,84 25,29 27,78Telšių apskritis 7,8 8,41 7,64 0,08 ..

TUI Panevėžio, Šiaulių apskrityse guminių ir plastikinių gaminių gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Panevėžio apskritis 7,5 .. 0,69 2,19 5,16 1,88 4,77Šiaulių apskritis 13,7 9,91 24,8 21,09 26,29 30,07 39,15

Tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio, Šiaulių, Telšių apskrityse maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos srityse 2008 – 2012 metais, mln. lt.

Prognozės2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Panevėžio apskritis 282,4 225,01 204,68 243,02 262,26 236,79 234,57Šiaulių apskritis .. .. 5,42 4,2 3,47 2,41 1,57Telšių apskritis 66,9 61,72 59,21 58,85 57,41 54,26 52,08

Tiesioginės investicijos Šiaulių apskrityje 2009 – 2012 m., mln. Lt.

Siekiant kuo didesnės ekonominės ir socialinės naudos į pramonines teritorijas siekiama

pritraukti aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų pramonę bei žinioms imlias paslaugas.

Stambių investuotojų akys labiau krypsta į šalia didžiųjų šalies miestų kuriamus pramoninius

parkus. Šiauliuose, netoli oro uosto įsikūrusiame pramoniniame parke, greitai gamyklų statybas

24

pradės dvi lietuviškos kompanijos. Dar derybos vyksta su šešiais potencialiais investuotojais iš

užsienio. Skaičiuojama, kad baigus parko plėtrą Šiauliuose galės įsikurti apie 40 įmonių, kurios

per artimiausius penkerius metus investuos per 100 mln. Lt.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) 2012 m. Šiaulių apskrityje sudarė 1,4 proc.

visų Lietuvos investicijų – tai buvo 601,23 mln. Lt. Daugiausiai investicijų pritraukė Šiaulių

miestas (257,69 mln. Lt) ir Akmenės rajonas (136,07 mln. Lt). Vienam Šiaulių apskrities

gyventojui teko 2070 Lt TUI , šis rodiklis mažesnis tik už Panevėžio ir Telšių apskrities

rodiklius. Mažiausiai vienam gyventojui tenkančių TUI teko Joniškio rajono gyventojams – 65

Lt, daugiausiai – Akmenės rajono gyventojams – 6 127 Lt. Daugiausiai investuojama į

apdirbamąją gamybą (302,12 mln. Lt), žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę (179,01 mln.

Lt), tekstilės gaminių gamybą, drabužių siuvimą (39,28 mln. Lt).

Imamos valstybės, kurios investuoja į Šiaulius daugiau nei 30 mln. Lt.

2009 m. 2010 m.Danija 134,82 Danija 133,83Vokietija 83,79 Vokietija 104,28Nyderlandai 74,04 Nyderlandai 75,81Islandija 36,22 Kitos

valstybės53,61

Kitos valstybės 32,44 Švedija 43,12Islandija 33,48

2011m. 2012m.Vokietija 124,60 Danija 147,65Danija 118,83 Vokietija 112,54Nyderlandai 79,85 Nyderlandai 80,41Švedija 54,96 Švedija 60,36Kitos valstybės 39,00 Islandija 36,85Islandija 36,85 Kitos

valstybės36,84

Estija 32,76 Kaip matome daugiausiai investicijų gaunama iš Danijos, nors 2011 metais buvo sumažėjimas

ir tada buvo išsiveržusi Vokietija. Ji taip pat yra viena iš lyderių investuojant Šiauliuose.

Vokietijos ir Danijos dalis investicijų nukreipta į „Baltic Bicycle Trade“. Nemažas sumas

investuoja ir Islandija, tai būtų galima susieti su viena jų kapitalo įmone UAB "Hampidjan

Baltic". Švedija nukreipė savo investicijas į bendrovę ROL/STATGA. Šiaulių mieste daugiausia

investuota į apdirbamąją gamybą, transporto įrangos, tekstilės gaminių gamybą, nekilnojamąjį

turtą ir kitas veiklas.

25

Danija; 2012m.; 147.65; 29%

Vokietija; 2012m.; 112.54; 22%Nyderlandai; 2012m.;

80.41; 16%

Švedija; 2012m.; 60.36; 12%

Islandija; 2012m.; 36.85; 7%

Kitos valstybės; 2012m.; 36.84; 7%

Estija ; 2012m.; 32.76; 6%

Šalys tiesiogiai investuojančios į Šiaulių apskritį (mln. Lt) 2012m.

DanijaVokietijaNyderlandaiŠvedijaIslandijaKitos valstybėsEstija

Tiesioginės investicijos Telšių apskrityje 2009 – 2012m., mln. Lt.

Kultūrinė, dvasinė, administracinė ir religinė Žemaitijos sostinė, kur daugelis sveikų vyrų yra

statybininkai, – tokį Telšių įvaizdį kuria miesto pasirinkti vystymosi prioritetai bei dominuojanti

verslo sritis. Ambicingų planų – vystyti turizmą, įkurti slidinėjimo trasą ir golfo aikštyną –

turinčiam miestui siūloma daugiau galvoti apie investicijas, o visų pirma – siekti įdarbinti

mažiau kvalifikuotus ilgalaikius bedarbius, kad ekonominiai rodikliai pasiektų bent Lietuvos

vidurkį.

Išrinktos valstybės, kurios investuoja daugiau nei 20 mln. Lt.

2009m. 2010m. Nyderlandai 129,08 Lenkija 3418,17Suomija 52,77 Suomija 49,74Danija 29,36 Švedija 40,76

Danija 35,10

2011m. 2012m.Lenkija 3845,46 Lenkija 3716,98Suomija 50,27 Švedija 34,43Danija 32,71 Nyderlandai 25,91 Pateiktos lentelės rodo tiesioginių investitorių Telšių apskrityje pasiskirstymą 2009-2012 metų

laikotarpiu. Čia vienareikšmiškai lyderė yra Lenkija, kurios investicijos yra daugmaž pastovios,

bet investuoti Telšių apskrityje pradėta tik 2010 metais. Pagrindinę dalį investicijų pritraukia

ORLEN Lietuva. Danai ir lenkai taip pat daug investuoja ir į žemės ūkį. Suomija sėkmingai

investavus Telšiuose, 2012 metais pasitraukė iš investuotojų sąrašo. Nyderlandų investicijos

2010-2011 metais buvo labai smarkiai sumažėjusios, bet dabar jau pradedama atsigauti.

Jungtinės Karalystės investicijos laikosi maždaug pastoviame lygyje, tačiau Danijos investicijos

mažėja. Švedų investicijos labai banguoja, tai nukrenta beveik iki minimumo, tai vėl pakyla iki

gana solidžių skaičių.26

Lenkija; 2012m.; 3716.98; 98%

Švedija; 2012m.; 34.43; 1%Nyderlandai; 2012m.; 25.91; 1%

Šalys tiesiogiai investuojančios į Telšių apskritį (mln. Lt) 2012m.

Lenkija

Švedija

Nyderlandai

Tiesioginės investicijos Panevėžio apskrityje milijonais litų 2009 – 2012 m.

Panevėžio pramonės parko vizijoje - aukštosios technologijos. Susisiekimo požiūriu

strategiškai patogioje 35 ha teritorijoje šalia „Via Baltica“ automagistralės bus sukurta aukštųjų

technologijų plėtrai tinkama infrastruktūra. Planuojama, kad čia įsikurs elektronikos,

mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios didelę pridėtinę vertę turinčius produktus

ir paslaugas. Dar nebaigtas įrengti Panevėžio parkas jau sulaukia potencialių investuotojų

dėmesio iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos.

„Panevėžio pramoninis parkas bus atviras vietos investuotojams, kurie galėtų naudotis visomis

parko teikiamomis galimybėmis, tačiau didesnis dėmesys bus skiriamas užsienio investicijų

pritraukimui, nes tai ne tik kapitalas, bet ir ,,know-how”, lengvesnis priėjimas prie naujų rinkų,

vietinės ekonomikos integracija į tarptautines vertės kūrimo grandines bei klasterius. Siekiama

sudaryti sąlygas Panevėžio regionui kurti aukštą pridėtinę vertę ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos

augimą“, - teigia Panevėžio miesto vadovai.

Parinktos šalys, kurios investavo daugiau nei 40 mln. Lt.

2009m. 2010m.Danija 357,28 Danija 240,64Vokietija 87,62 Vokietija 75,02Lenkija 68,93 Lenkija 65,42Norvegija 58,84 Norvegija 57,11

2011m. 2012m.Danija 207,01 Danija 324,21Vokietija 80,67 Vokietija 118,30Norvegija 70,76 Norvegija 76,63Estija 64,52 Estija 60,53

27

Prancūzija 53,85 Prancūzija 53,63Lenkija 53,68Švedija 42,54 Lentelės rodo tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Panevėžio apskrityje 2009 - 2012

m.. Čia lyderiauja Danija ir beveik be konkurentų. Pastaruoju laikotarpiu Vokietija padidino savo

investicijas. Lenkija labai sumažino investicijas ir tapo minimaliai investuojančiomis narėmis.

Estų investicijos banguoja 2011 m. gana gausiai padidinę savo investicijas Panevėžio apskrityje,

2012 m. vėl pradėjo jas mažinti. 2011 m. prie didžiųjų investitorių prisijungė Prancūzija ir 2012

m. investicijos beveik nepasikeitė. Norvegija irgi didina savo investicijas ir su tuo gali būti

susijusi įmonė „Devold“, kuri keliasi ir pradės kurtis Panevėžio LEZ.

Danija; 2012m.; 324.21; 51%

Vokietija; 2012m.; 118.3; 19%

Norvegija; 2012m.; 76.63; 12%

Estija; 2012m.; 60.53; 10%

Prancūzija; 2012m.; 53.63; 8%

Šalys tiesiogiai investuojančios į Panevėžio apskritį (mln. Lt) 2012m.

DanijaVokietijaNorvegijaEstijaPrancūzija

ES lėšų įsisavinimas analizuojamose apskrityse

Skatindama įmonių eksportą, Ūkio ministerija skirsto Europos Sąjungos paramą.

Pasinaudodamos parama įmonės gali išplėsti produkcijos ir paslaugų eksporto mastą, padidinti

našumą ir apyvartą. Naujų rinkų ieškančioms bendrovėms sudaroma galimybė dalyvauti

tarptautinėse parodose ir pristatyti savo produktus ir paslaugas. ES lėšos yra svarbus veiksnys

regionų bei Lietuvos plėtrai, todėl lėšų įsisavinimo procentas yra svarbus rodiklis leidžiantis

įvertinti naujų investicijų augimą. Jis taip pat leidžia įvertinti, kaip aktyviai regionuose vyksta

plėtra viešajame ir privačiame sektoriuose.

2012 metais skirtų ES lėšų įsisavinimas (%), nuo skirtų lėšų iš viso

I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtisŠiaulių apskritis 55,70% 61,03% 64,65% 72,01%Panevėžio apskritis 32,32% 35,58% 40,45% 46,05%Telšių apskritis 36,50% 41,10% 48,00% 55,40%

28

Prognozuojama, kad Šiaulių apskrityje ES lėšų įsisavinimas ir toliau augs bei 2013 metų I

ketvirtį turėjo sudaryti 76,51 % . Kaip rodo koreliacijos koeficientas (R2) laikas kaip kintamasis

nulemia 98,21% ES lėšų įsisavinimo t.y. kuo didesnis laiko tarpas skiriamas įsisavinti lėšoms,

tuo didesnis jų procentas įsisavinamas. Taip pat statistika rodo, kad kiekvieną ketvirtį ES lėšų

įsisavinimas vidutiniškai padidėja po 5,26%.

VERSLO APLINKA

Šiaulių miestas yra svarbiausias pramonės, kultūros, mokslo centras Šiaurės Lietuvoje. Šiaulių

apskritis apjungia dalį Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų. Viena populiariausių

turistų lankomų vietų – Kryžių kalnas. Jį lanko piligrimai iš viso pasaulio, tai ypač svarbus

religinio turizmo traukos centras.

Regione išvystyti sektoriai ir verslo aplinka

Šiaulių apskritis yra sparčiai intelektualinį ir pramoninį potencialą kaupiantis regionas. Labai

svarbi apskrities ekonomikai yra žemdirbystė ir jos produktų perdirbimas. Šiaulių

mieste plėtojamos tekstilės, elektronikos, informacinių technologijų ir plastiko apdirbimo

pramonės šakos. Šiauliai garsėja savo gaminamais televizoriais ir dviračiais.

Transporto infrastruktūra

Šiaulių apskritis pasižymi kokybiškais automobilių keliais, itin gerai išplėtotu geležinkelių

tinklu. Apskritį kerta magistralinis kelias, pagal Kretos sutartį priskirtas I Europos transporto

koridoriui E67 „Via Hanseatica“. Šiaulių mieste įkurtas karinis ir civilinis Zoknių oro uostas.

Verslo sąlygos regione

Šiaulių mieste prekybos, maitinimo ir biuro paskirties plotų pasiūlos dydis yra ketvirtas pagal

Lietuvos regionus. Patalpų nuomos kaina ir darbo vietų išlaikymo išlaidos šiame regione yra

29

vienos iš mažiausių Lietuvoje tarp nagrinėjamų regionų. Vidutinės darbo užmokesčio išlaidos

Šiaulių regione yra apie 1,4 karto mažesnės nei Vilniuje. Pagal prekybos centrų, didesnių nei 5

000 kv. m., bendrą plotą šis regionas tarp visų Lietuvos ir Latvijos nagrinėjamų regionų yra

ketvirtas.

Siekiant numatyti ateities tendencijas Šiaulių apskrities verslo sektoriuje, svarbu įvertinti

situaciją, susidariusią darbo rinkoje. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pateikia rodiklius apie demografinę situaciją Šiaulių apskrityje: gyventojų skaičių,

darbo jėgos, užimtumo, nedarbo ir kitus pokyčius.

Gyventojų skaičius Šiaulių, Panevėžio, Telšių apskrityse 2008 – 2014 m.

MetaiApskritis 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

prog.

Šiaulių 328699 323353 316278 303110 295824 290471 285870

Panevėžio 268815 264319 259374 251401 246298 242340 238802

Telšių 162431 160532 157718 152594 149843 147728 145564

Darbo jėgos pasiūla ir paklausa

2012 m. į darbo biržą kreipėsi 30548 bedarbiai, lyginant su praėjusiais metais

besiregistruojančių bedarbių skaičius padidėjo 29,5 proc.

30

2013 m. vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais Šiaulių

apskrityje sumažės 0,6 procentinio punkto ir sudarys 11,3 proc.

Darbo jėgos užimtumas

2013 m. duomenys buvo sudaryti apklausus 556 darbdavius. Akmenėje apklausti 68

darbdaviai, Joniškyje - 72, Kelmėje - 74, Pakruojyje - 77, Radviliškyje - 76, Šiauliuose -189

darbdaviai. Pagal nuosavybės formas apklaustos 427 privačios įmonės (76,8 proc.) ir 129

valstybinės (23,2 proc.).

Apklausoje dalyvavo kas antra paslaugas teikianti įmonė ir kas penkta pramonės įmonė.

Apklausta 170 įmonių, kuriose dirba nuo 5 iki 19 darbuotojų, 123 įmonės, kur dirbančiųjų

skaičius nuo 20 iki 49 darbuotojų, 88 įmonės, turinčių nuo 50 iki 99 darbuotojų, 134 įmonės,

kuriose dirba nuo 100 iki 249 darbuotojų, 30 įmonių, kuriose dirba nuo 250 iki 499 ir

mažiausiai apklausta įmonių, turinčių daugiau nei 500 darbuotojų, t. y. tik 11.

Darbo vietų steigimas ir likvidavimas Šiaulių apskrities įmonėse

Ūkio subjektų ypatumai. 2012 m. pradžioje Šiaulių apskrityje veikiančių ūkio subjektų

buvo 6750, Šiaulių teritorinė darbo birža bendradarbiauja su 6550 įmonių.

2013 metais:

buvo numatyta įsteigti 1406 darbo vietas;

31

I----------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1---------------------------1

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m

buvo prognozuojama, kad darbo vietas įsteigs kas trečia įmonė.

Daugiausiai darbo vietų bus įsteigta:

paslaugų ir statybų sektoriuose;

įmonėse, kuriose dirba nuo 100 - 249

darbuotojų;

kvalifikuotiems darbininkams.

Pagal nuosavybės formas:

1299 arba 92,4 proc. - privačiame

sektoriuje;

107 arba 7,6 proc. - valstybiniame sektoriuje.

Pagal išsilavinimą:

108 arba 7,7 proc. su aukštuoju išsilavinimu;

1059 arba 75,3 proc. su profesiniu išsilavinimu;

239 arba 17 proc. neturintiems kvalifikacijos.

Pokyčiai darbuotojų poreikio struktūroje

32

81,4 proc. arba 1026 darbo vietų balansą 2013 m. darbdaviai prognozavo

aptarnavimo darbuotojams, nekvalifikuotiems darbininkams prognozuotas 17,6 proc. arba 222

darbo vietų balansas, mažiausias darbo vietų balansas buvo prognozuotas specialistams -1 proc.

arba 12 darbo vietų.

Apibendrinus darbdavių apklausos duomenis paaiškėjo, kad per 2012 m. 38,7 proc.

darbdavių pajuto kvalifikuotos darbo jėgos stygių. 20,7 proc. darbdavių pažymėjo, kad trūko

kvalifikuotų darbuotojų, 14,7 proc. darbdavių pajuto darbuotojų su patirtimi trūkumą ir 3,2 proc.

darbdavių nurodė kitas darbuotojų įdarbinimo problemas: žema darbuotojų kvalifikacija,

motyvacija darbui.

Prognozuotas bendradarbiavimas su darbo birža apmokant darbuotojus 2013 m.:

50,5 proc. darbdavių atsakė neigiamai;

36,5 proc. dar neapsisprendė;

13 proc. darbdavių atsakė teigiamai.

Darbuotojų poreikis darbo rinkoje

Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusiame ekonomikos forume, Ministras pirmininkas

A.Butkevičius akcentavo, jog būtina išsiaiškinti, kur ir kokiame regione reikalingi aukštos

kvalifikacijos darbuotojai. Tuomet bus aišku, kokių profesinių mokyklų ir universitetų Lietuvai

reikia. 2013 m. Darbo biržos duomenimis poreikis profesiniam mokymui pagal ekonominės

veiklos sektorius yra :

paslaugų sektoriuje: pardavėjų, siuvėjų, virėjų, kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų

operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų, variklinių transporto

priemonių mechanikų ir derintojų;

pramonės įmonėse: siuvėjų, kepėjų ir konditerių, medienos apdirbimo staklių operatorių,

vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir

įrenginių operatorių;

statyboje: tinkuotojų – betonuotojų, dažytojų, statybininkų montuotojų, elektromonterių;

žemės ūkyje: tekintojų, traktorininkų.

Užimtieji 2009 – 2013 m., tūkst.

33

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Lietuvos Respublika 1 427,1 1 317,4 1 247,7 1 253,6 1 275,7 1 292,8Šiaulių apskritis 147,7 130,6 116,5 115,7 114,8 -Telšių apskritis 64,3 58,9 55,3 53,4 55,8 -Panevėžio apskritis 116,8 102,1 90,9 92,3 95,2 - Užimtieji gyventojai apima ne tik dirbančius, bet ir kita veikla užsiėmusius žmones: šauktinius

kareivius kariuomenėje, kalinius kalėjimuose, besimokančius įvairiose mokyklose moksleivius.

Lietuvos Respublikoje užimtųjų skaičius 2010 - 2013 m. didėjo, nuo 1 247,7 iki 1 292,8 tūkst.

2013 m. atskirų apskričių užimtųjų skaičiaus statistikos departamentas nepateikia, nes remiasi

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis. Šiaulių apskrityje per analizuojamą laikotarpį

užimtųjų skaičius mažėjo. Panevėžio ir Telšių apskrityse užimtųjų skaičius netolygiai kito.

Šiaulių apskrityje užimtųjų yra 2,05 karto daugiau nei Telšių apskrityje ir 1,2 karto daugiau nei

Panevėžio.

Užimtieji pagal ekonomines veiklos rūšis 2012 m., tūkst.

17,7

6,9

10,7

Užimtieji žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityje, 2012 m., tūkst.

Šiaulių apskritisTelšių apskritisPanevėžio apskritis

34

22,8

12,2

22,3

Užimtieji pramonės srityje, 2012 m., tūkst.


6,8

7,4

6,8

Užimtieji statybos srityje, 2012 m., tūkst.


67,5

29,3

55,4

Užimtieji paslaugų srityje, 2012 m., tūkst.


Didžiausią dalį užimtųjų Lietuvos Respublikoje sudaro paslaugų sferos darbuotojai, 2012

metais jų skaičius siekė 843,5 tūkst. Jie sudarė 66 % visų užimtųjų. Mažiausias skaičius užimtųjų

buvo statybos sektoriuje, tik 89,5 tūkst.. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse mažiausią dalį užimtųjų

35

sudarė statybos, o didžiausią – paslaugų sferos darbuotojai. Telšių apskrityje mažiausiai

darbuotojų buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, tik 6,9 tūkst.

Pagrindiniai darbo ir nedarbo rodikliai 2009 – 2012 m.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.Lietuvos RespublikaBedarbiai, tūkst. 210,6 270,4 228 196,8Darbo jėga, tūkst. 1 528,1 1 518,1 1 481,6 1 472,5Nedarbo lygis, % 13,8 17,8 15,4 13,4Šiaulių apskritisBedarbiai, tūkst. 22,2 27,5 24,3 22,6Darbo jėga, tūkst. 152,8 144 140 137,4Nedarbo lygis, % 14,5 19,1 17,3 16,5Telšių apskritisBedarbiai, tūkst. 11,9 16 12,8 9,7Darbo jėga, tūkst. 70,8 71,3 66,2 65,5Nedarbo lygis, % 16,8 22,5 19,3 14,8Panevėžio apskritisBedarbiai, tūkst. 17,3 27,4 23,9 18,5Darbo jėga, tūkst. 119,4 118,3 116,3 113,7Nedarbo lygis, % 14,5 23,2 20,6 16,3 Nuo 2009 iki 2010 m. bedarbių skaičius ženkliai padidėjo – 59,8 tūkst., o nuo 2010 iki 2012

m. sumažėjo - 73,6 tūkstančiais. Nedarbo lygis tik 2008 m. buvo artimas natūraliam nedarbo

lygiui.

196,8

1472,5

13,4

Pagrindinai darbo ir nedarbo rodikliai Lietuvoje 2012 m.

Bedarbiai, tūkst.Darbo jėga, tūkst.Nedarbo lygis, %

36

22,6

137,4

16,5

Pagrindiniai darbo ir nedarbo rodikliai Šiaulių apskrityje 2012m .


9,7

65,5

14,8

Pagrindiniai darbo ir nedarbo rodikliai Telšių apskrityje 2012 m.


18,5

113,7

16,3

Pagrindiniai darbo ir nedarbo rodikliai Panevėžio apskrityje 2012 m.


Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 – 2012 m., Lt.

37

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.Lietuvos Respublika 2 056,0 1 988,1 2 045,9 2 123,8Šiaulių apskritis 1 729,5 1 668,9 1 704,9 1 748,2Telšių apskritis 1 869,0 1 786,8 1 843,6 1 893,5Panevėžio apskritis 1 771,6 1 697,4 1 766,3 1 825,3 Lyginant analizuojamų apskričių vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius su Lietuvos

Respublikos vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu matome gan ženklų atotrūkį. Didžiausias

vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio kritimas matomas 2010 metais. Iš analizuojamų apskričių

būtent Šiaulių apskrityje vidutiniai mėnesiniai atlyginimai yra mažiausi.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2011 - 2012 m.

2011 m.2012 m.

Apskrities pavadinimas

Litai

Kaip matome iš pateiktų grafikų, vidutinis mėnesinis atlyginimas 2011 - 2012 m. kilo visose

nagrinėjamose apskrityse. Tačiau Šiaulių apskrityje vidutinis mėnesinis atlyginimas yra

mažiausias lyginant su Telšių ir Panevėžio apskritimis. Šiaulių apskrities vidutinis mėnesinis

atlyginimas nuo, darbo užmokesčio dydžiu pirmaujančių, Telšių vidutinio mėnesinio atlyginimo

2011 m. atsiliko 138,7 Lt, o 2012 m. skirtumas išaugo iki 145,3 Lt. Šiaulių apskrities darbo

užmokestį lyginant su Panevėžio apskrities darbo užmokesčiu 2011 m. buvo mažesnis 61,4 Lt, o

2012 m. šis skirtumas išaugo iki 77,1 Lt.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal ekonomines veiklos rūšis 2011 - 2012 m.

2011 m. 2012 m.Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Telšių apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Telšių apskritis

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

1620 1630 1537 1737 1688 1688

Kasyba ir karjerų eksploatavimas .. 2718 1646 .. 2810 1825

Apdirbamoji gamyba 1760 1678 2392 1869 1787 2533Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro

2221 2352 2122 .. 2493 2243

38

kondicionavimasVandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

1817 1750 2017 1879 1764 2034

Statyba 1961 1746 1695 2012 1753 1763Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

1391 1193 1357 1491 1263 1226

Transportas ir saugojimas 1366 1229 1204 1448 1324 1339

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

914 903 802 919 902 880

Informacija ir ryšiai 1631 1570 1313 1822 1794 1662Finansinė ir draudimo veikla 1823 2860 2178 2044 3153 2108

Nekilnojamojo turto operacijos 1572 1383 1570 1481 1651 1742

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 1534 1638 1550 1604 1646 1567

Administracinė ir aptarnavimo veikla 1376 1593 2115 1470 1543 1769

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

2325 2431 2258 2373 2472 2304

Švietimas 1894 1883 1931 1917 1895 1938Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

2134 2102 1932 2173 2158 2017

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

1370 1493 1397 1432 1518 1468

Kita aptarnavimo veikla 1273 1121 1027 1311 1181 1048

* Išryškintos veiklos sritys, kuriose Šiaulių apskritis pirmauja vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžiu lyginant su

Panevėžio apskritimi.

Lyginant Šiaulių ir Panevėžio apskritis 2011 m., Šiaulių apskrities darbuotojų vidutinis

mėnesinis atlyginimas pagal ekonomines veiklos sritis už Panevėžio apskrities vidutinius

atlyginimus buvo didesnis finansinėje ir draudimo veikloje net 1037 Lt taip pat administracinėje

ir aptarnavimo veikloje ( 217 Lt), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje (131

Lt).

2012 m. didžiausias Šiaulių apskrities išsiveržimas vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžiu

lyginant su Panevėžio apskritimi, kaip ir 2011 m., matomas finansinėje ir draudimo veikloje net

39

1109 Lt, nekilnojamojo turto operacijų srityje (170 Lt), viešame valdyme ir gynyboje (186 Lt);

privalomajame socialiniame draudime (99 Lt).

Apyvarta 2009 – 2012 m., mlrd. Lt.

Apyvarta tai - bendrosios įmonės įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas per tam tikrą

laikotarpį, ketvirtį ar metus. Tai yra parduotų prekių ar paslaugų ir jų kainos sandauga. Valstybės

vykdomų konkursų sąlygos rodo, kad bendrovės apyvarta gali būti kriterijumi, kurio

neatitinkančios įmonės negali pretenduoti į valstybinius užsakymus. Bankai teigia, kad apyvarta

svarbus bendrovės galimybes atspindintis rodiklis.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.Lietuvos Respublika 163,16 182,66 219,98 232,78Panevėžio apskritis 9,73 10,19 11,92 13,04Šiaulių apskritis 10,19 11,44 13,52 14,72Telšių apskritis 15,75 21,00 26,07 27,23

Lentelėje matome pateiktą mūsų pasirinktų apskričių apyvartą 2009-2012 metų laikotarpiu. Ir

čia vienareikšmiškai pirmauja Telšių apskritis. Jos apyvarta nagrinėjamu laikotarpiu sparčiai

kilo, didžiausias augimas buvo 2010 bei 2011 metais. Sekanti pagal apyvartą yra Šiaulių

apskritis, kurios apyvarta irgi vis augo, tik ne tokiais dideliais tempais. Ir galiausiai lieka

Panevėžio apskritis, kurios apyvarta 2009 metais buvo labai panaši į Šiaulių apskrities, bet

vėlesniais metais Šiaulių apskritis sugebėjo atsiplėšti.

Šiaulių ir Panevėžio apskričių bendrovės, kurių apyvarta augo sparčiausiai 2009 – 2012 m.

Vieta pagal Lietuvos

bendrovesBendrovė

Pardavimų pokytis 2009 –

2012 m.

12 UAB ,,Baltforgė'' Panevėžio m. sav. 1281,50%

15 UAB ,,Refra'' Panevėžio m. sav. 1229,33%

33 UAB ,,Televizinė technika'' Šiaulių m. sav. 853,23%

46 UAB ,,Statga'' Šiaulių m. sav. 663,25%

TOP 500 daugiausiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokantys juridiniai

asmenys (neįskaitant biudžetinių bei viešųjų įstaigų)

Šiaulių apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais

40

Eilės Nr. Įmonė Sumokėta mokesčių suma tūkst.

litų

1. Ginto Vaičėno įmonė "Šoklys" 68810

2. UAB "SKULAS" 42 021

3. UAB "GRIVZAS" 34 805

4. UAB JUNGTINIS DUJŲ CENTRAS 23840

5. UAB "TRASIS" 16615

6. UAB "Šiaulių plentas" 10604

7. AB "GUBERNIJA" 9852

8. UAB "Žvalguva" 9813

9. UAB "LITAGROS PREKYBA" 8757

10. UAB “Bigso“ 8714

Telšių apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais


litų

1. AB "ORLEN Lietuva" 1405984

2. UAB "LUKOIL BALTIJA" 228426

3. UAB "Naftos dujos" 27386

4. UAB "Saurida" 7969

5. UAB "Mažeikių mėsinė" 7328

6. UAB "Vigesta" 7226

7. UAB "Arimetras" 6462

8. UAB "Kavita" 6022

9. UAB "Kvistija" Šiuo metu 5741

41

Restruktūrizuojamas

10. UAB "Žemaitijos keliai" 5137

Panevėžio apskrities įmonės sumokėjusios daugiausiai mokesčių 2013 metais


litų

1. UAB "Kalnapilio-Tauro grupė" 49 869

2. AB "PANEVĖŽIO KELIAI" 21210

3. AB "PANEVĖŽIO STATYBOS

TRESTAS"

13775

4. UAB SCHMITZ CARGOBULL BALTIC 12444

5. AB "Linas Agro Group" 11867

6. UAB "TETAS" 9337

7. UAB "ELEKTROKOMPLEKTAS" 9045

8. UAB "Biuro" 8743

9. UAB "JAUKURAI" 7198

10. UAB "ENERGIJOS TAUPYMO

CENTRAS"

6813

INOVACIJOS

Inovacijos yra priskiriamos vienam pagrindinių faktorių, lemiančių Lietuvos ūkio plėtros

spartą bei ekonomikos augimą. Kalbant apie pažangiausias valstybes – inovacijos yra dažnai

traktuojamos kaip svarbiausias veiksnys, kuris leidžia sukurti aukštą pridėtinę vertę bei užtikrina

ekonomikos plėtrą. Šiame skyriuje bus aptartos inovacijos, kaip pats procesas bei kaip to proceso

rezultatas, pavyzdžiui, naujas produktas, nauja technologija, naujas gamybos ar vadybos

organizavimo metodas. Didžiausias dėmesys bus skirtas apžvelgti inovacijų vystymą ir paplitimą 42

pasirinktose trijose šiaurinės Lietuvos Respublikos apskrityse: Šiaulių, Panevėžio bei Telšių.

Naudojant statistinius rodiklius, bus vaizduojamas efektyvus naujovių naudojimas įvairiose

Šiaulių, Telšių ir Panevėžio ekonominės veiklos srityse. Taip pat bus stengiamasi pavaizduoti

kaip inovacinį procesą įtakoja politiniai-teisiniai, ekonominiai ir technologiniai, veiksniai.

Inovacijų reglamentavimas

2013 m. kovo 13 d. Vilniuje buvo pasirašytas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo. Šiame nutarime

buvo aptartos programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės, glaudžiai susijusios su verslu ir

inovacijomis. Iš viso yra įvardinta 21 verslo sąlygų gerinimui nustatyta užduotis. Štai keletas iš

jų:

Sukurti teisines ir technines priemones Europos verslo registrų sąveikai užtikrinti

supaprastinti ūkio subjektų mokamų mokesčių procedūras

parengti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidaciją

sudaryti galimybę pramoninės nuosavybės objektus registruoti elektroniniu būdu

Šiems tikslams įgyvendinti yra nustatyti konkretūs koordinatoriai bei atsakingi asmenys,

kuriems priskiriamos tokios institucijos kaip: Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Europos

teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija

ir kt. Įvykdymo laikotarpis intensyviausias 2013-2016 metais.

Inovacijų gerinimui yra iškelta 15 pagrindinių užduočių. Keletas iš jų:

įsteigti prie Ūkio ministerijos Inovatyvios ekonomikos tarybą, kurios tikslas – stiprinti

valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą, sudaryti palankesnę

aplinką diegti inovacijas versle, siekiant darnios ūkio plėtros ir Lietuvos ūkio konkurencingumo

didinimo.

optimizuoti ir efektyvinti mokslo ir technologijų parkų veiklą, siekiant glaudesnio verslo

ir mokslo bendradarbiavimo

sukurti mechanizmus, skatinančius klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę veiklą ir

integraciją į tarptautinius tinklus

parengti schemą jaunų, inovatyvių įmonių kūrimui ir plėtrai skatinti, jaunų tyrėjų

verslumui ugdyti

43

Koordinuojantiems bei atsakingiems vykdytojams už šias ir kitas užduotis inovacijų plėtros

įgyvendinimo procese yra priskiriamos įvairios ministerijos (įskaitant visas anksčiau minėtas).

Įvykdymo data: 2013 II ketv. – 2016 m. Kaip matome, šie politiniai aspektai turi labai daug

reikšmės inovacinei veiklai. Oficialus dokumentas puikiai atspindi valstybės poziciją, vykdant

ekonominę politiką ir jos pažiūrį į inovacinę veiklą. Kruopščiai išanalizavus įstatymus

reglamentuojančius inovacinę veiklą, tikėtina, kad rengiant inovacinės veiklos planą, bus

išvengta dalies rizikos ir atsiras santykinis stabilumas. O jei kalbėtume apie Lietuvą, nesvarbu

apie kokią apskritį: Šiaulių, Panevėžio ar Telšių, stabilumas yra labai sunkiai pasiekiamas

dalykas, bet labai svarbus verslui, todėl įvertinti tokius faktorius, kaip įstatymai, politinė

situacija, yra tiesiog būtinybė.

Inovacijų diegimas 2010 – 2012 m.

Inovacijos versle – kompleksinis procesas, kurio metu įmonė sukurtas, sukauptas ar įgytas

žinias paverčia technologiškai naujais ar technologiškai iš esmės patobulintais produktais

(gaminiais, paslaugomis) arba procesais, kurie tampa preke ar panaudojami prekei gaminti.

Inovacijomis laikomi ir netechnologiniai įmonės veiklos organizavimo pokyčiai (pvz. įdiegti

pažangūs valdymo metodai, vadybos sistemos, rinkodaros sprendimai), tačiau su sąlyga, kad

šiuos pokyčius galima išreikšti įmonės veiklos rodiklių, tokių kaip produktyvumas, pardavimai

ar pelnas, padidėjimu.

Teritorija

Įmonių,2010 - 2012 m.

diegusiųinovacijas,

dalis nuo visųįmonių (proc.)

Novatorių, pagal inovacijų rūšį, dalisnuo visų inovacinių įmonių (proc.)

Tik technologiniai

novatoriai

Tik netechnologinia

i novatoriai

Technologiniai ir netechnologiniai

novatoriai

Lietuvos Respublika

29,0 18,0 45,0 37,0

Šiaulių apskritis 32,0 20,0 61,0 19,0Telšių apskritis 15,0 7,0 39,0 54,0Panevėžio apskritis 20,0 32,0 40,0 29,0 Inovacijos ir naujos technologijos tampa vienu svarbiausių veiksnių, siekiant didinti įmonių

konkurencingumą ir prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Šiaulių apskrities įmonių

inovatyvumo lygis, lyginant su kitomis pasirinktomis apskritimis, yra aukščiausias. Šiaulių

apskrities įmonių inovatyvumo lygis yra 32,0 proc. ir net aukštesnis už bendrą Lietuvos lygį –

29,0 proc. Daugiausia Šiaulių apskrityje buvo diegiama netechnologiniai novatoriai, kitose

srityse pirmauja kitos apskritys.

Šiaulių, Telšių ir Panevėžio inovatyviausių įmonių palyginimas

44

Lietuvos inovacijų centro svetainėje yra platinamas Lietuvos inovatyvių įmonių (apie 300)

katalogas „Gateway to Innovation in Lithuania“, skirtas Lietuvos pramoninio ir technologinio

potencialo pristatymui užsienyje (www.gate2inno.lt). Šis katalogas skelbia inovatyvias Lietuvos

įmones, kurias pagal pramonės šaką galima sugrupuoti ir atrinkti pagal analizuojamas Šiaulių,

Telšių ir Panevėžio apskritis.

Šiaulių apskrities inovatyviausių įmonių sąrašas 2014 metais

Įmonės pavadinimas Įmonės adresas Ekonominė veikla, sektorius Įmonė įsteigta

"Statga, UAB" "Liejyklos g. 8, LT-78147 Šiauliai" Metalo gaminiai 1999

"Salda, TŪB" "Ragainės g. 100, LT-78109 Šiauliai" Metalo gaminiai 1990

"Rūta, UAB" "Tilžės g. 133, LT-76349 Šiauliai"

Maisto produktai, gėrimai 1976

"Putokšnis, UAB" "Aerouosto g. 35, LT-77103 Šiauliai"

Gumos ir plastiko gaminiai 1994

"Neigiamas pagreitis, UAB"

Ukmergės g. 50A, LT-76147 Šiauliai Mašininė įranga 2003

"KGGĮ, IĮ" "Ukmergės g. 50A, LT-76147 Šiauliai" Metalo gaminiai 1988

"Kalvis, UAB" "Pramonės g. 15, LT-78137 Šiauliai" Metalo gaminiai 1961

"Ergolain baldai, UAB" "Kužių km., LT-80262 Šiaulių raj." Baldų gamyba 2007

"Duomenų centras, UAB" "Tilžės g. 74, LT-78140 Šiauliai"

Informacijos paslaugų veikla 2001

"Artilux NMF, UAB" "Tilžės g. 227, LT-76200 Šiauliai" Elektros įranga 2002

"Branduolinis, UAB" "Pramonės g. 15, LT-78137 Šiauliai

Spausdinimas ir publikavimas 2007

"Radviliškio mašinų gamykla, AB"

"Vytauto g. 3, LT-82151 Radviliškis" Metalo gaminiai 1949

Iš pateiktų duomenų galime daryti išvadą, kad Šiaulių apskrityje: Šiaulių raj., Šiaulių m. ir

Radviliškio raj. inovacijos yra sėkmingiausiai diegiamos. Iš visų 7 savivaldybių į sąrašą pateko tik dvi.

Iš ekonominės veiklos sektorių, kuriuose jos yra įsitvirtinusios, labiausiai išryškėja įmonės užsiimančios

metalo produkcija. Ne tiek daug konkurencijos (turiu omenyje inovacijų rinką) maisto sektoriuje. Taip

pat mažiau konkurencinga įmonių: "Putokšnis, UAB", "Neigiamas pagreitis, UAB", "Ergolain baldai,

45

UAB","Branduolinis, UAB" ir "Artilux NMF, UAB" veikla (kalbant apie Šiaulių apskritį), nes daugiau

įmonių, nuolatos vystančių inovatyvias idėjas ir esančių tame pačiame ekonomikos sektoriuje – mažai

arba išvis nėra.

Panevėžio apskrities inovatyviausių įmonių sąrašas 2014 metais

Įmonės pavadinimas Įmonės adresas Ekonominė veiklos sektorius /produkcija

Įmonė įsteigta

"Amilina, AB" "J. Janonio g. 12, LT-35101 Panevėžys"

Maistas ir gėrimai / chemijos produktai 1993

"Auridos detalės, UAB" "J. Janonio g. 6, LT-35101 Panevėžys"

Metalo gaminiai / Mašininė įranga 1959

"Erteka, UAB" "Verslo g. 4, LT-38130 Liūdynė, Panevėžio raj." Mašininė įranga 1997

"Igis, IĮ" "Tinklų g. 33, LT-35115 Panevėžys"

Chemikalai ir chemijos produktai 1991

"Irida, IĮ" "Katkų g. 60, LT-35101 Panevėžys "


"Kemena, UAB" "Stoties g. 42, LT-35106 Panevėžys" Baldų gamyba 2003

"Lankmeta, UAB" "Tinklų g. 9A, LT-35115 Panevėžys" Metalo gaminiai 2002

"Lietkabelis, AB" "J. Janonio g. 4, LT-35101 Panevėžys" Elektros įranga 1958

"LITS, UAB" "P. Puzino g. 19, LT-35169 Panevėžys"

Informacinės technologijos 2003

"Metalo meistrai, UAB" "Tinklų g. 7, LT- 35115 Panevėžys"

Metalo gaminiai , inžinerinė veikla 1999

"Mototecha, UAB" "Nevėžio g. 24, Berčiūnai LT-38362 Panevėžio raj." Mašininė įranga 2004

"Naujoji Ringuva, AB" "Staniūnų g. 1, LT-35179 Panevėžys" Chemijos produktai 1920

"Panevėžio Aurida, UAB"

"Pramonės g. 8, LT-35100 Panevėžys" Mašininė įranga 1995

"Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ"

"J. Žemgulio g. 46, LT-35239 Panevėžys" Verslo konsultacijos 2006

"Profibus, UAB" "Kniaudiškių g. 12, LT-37104 Panevėžys"

Mašininė įranga/inžinerija 2001

"Siva Scaninvestment, UAB"

"Pramonės g. 3B, LT-35100 Panevėžys" Verslo aplinkos kūrimas 2000

"Veeko, UAB" "Gustonių km., LT- 38355 Panevėžio raj."


46

"Slavita, UAB" "Slavinčiškio km., LT-40135 Kupiškio raj." Medžio gaminiai 1996

"Jansvis, UAB" "Pervalkų km,, LT-39102 Pasvalio raj." Metalo gaminiai 2003

"Kriaunų malūnas, UAB" "Sartų g. 14, Kriaunų km., LT-42254 Rokiškio raj." Medžio gaminiai 1995

"SV Obeliai, KB" "Audronių I km., LT-42221 Rokiškio raj."

Atsinaujinanti energija/ chemijos produktai 2005

Panevėžyje yra suskaičiuota daugiau inovatyvių įmonių (21) nei Šiauliuose (12). Bei

pasiskirstymas pagal atskiras savivaldybes yra didesnis. Šiauliuose didžiausia koncentracija

pastebima tik trijose savivaldybėse iš septynių, tuo tarpu Panevėžyje, inovatyvių įmonių

paplitimas yra kur kas didesnis ir apima net penkias apskritis iš šešių. Tai parodo didesnę

augančią konkurenciją Šiaulių apskrities verslo sektoriui. Šiauliuose dominavo metalo gaminių

produkcija užsiimančių įmonių konkurencija inovacijų rinkoje, o Panevėžio apskrityje

konkurencija apima jau netik metalo gaminių sektorių, bet ir ekonominę veiklą, susijusią su

mašinine įranga, chemijos produktų gamyba, medžio gaminių produkcija , gumos ir plastiko

produkcija. Vėlgi galima paminėti, kad šis inovacijų diegimas įvairiose pramonės šakose kelia

grėsmę Šiaulių apskrities įmonių pozicijai rinkoje.

Lietuvos inovacijų centro duomenimis, Telšių apskričiai priklausančios keturios savivaldybės

neišsiskiria inovatyviomis įmonėmis, todėl kaip konkurentai inovacijų plėtroje nebus aptarti.

Galima daryti bendrą išvadą, kad, kalbant apie inovacijų rinką bei apskričių pramoninį ir

technologinį potencialą, išryškėja du konkurentai –Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Atsižvelgiant į

šių apskričių savivaldybių skaičių, teritorijos dydį bei gyventojų skaičių, galima teigti, kad tai

gan panašios apskritys. Skirtumai tampa pastebimi, kai pradedame nagrinėti verslo sektorių, po

to įmonių situaciją, susijusią su inovatyvių įmonių pasiskirstymu apskrityse bei jų įsitvirtinimu

įvairiose pramonės šakose. Dvi konkurencingos apskritys buvo palygintos ir išryškėjo, kad

Panevėžio apskrities rodikliai visgi nustelbia konkurentą, bet ne visur. Šiauliuose yra daugiau

įmonių, kurios užsiima metalo gaminių produkcija, tačiau negalima teigti, kad čia Šiauliai jau

ima viršų. Geresniam situacijos supratimui bei realiam konkurencijos lygio įvertinimui ne tik

inovacijų rinkoje reikalingas detalus, ekonomine analize paremtas atskirų įmonių dydžio,

pelningumo, jų veiklos bei rodiklių tyrimas.

Parama verslo bei inovacijų plėtrai

Kalbant apie mokestinę paramą, kas yra labai svarbi priemonė, skatinanti privatų sektorių

diegti inovacijas strategiškai svarbiose srityse, galima pabrėžti, kad Šiauliai neišnaudoja šios

nišos. Kaip minėta anksčiau, valstybė lemia inovacijų plėtrą, o prisimenant statistiką, apie

47

Šiaulių ir Panevėžio inovatyvias įmones, galima daryti išvadą, kad Šiaulių vidutinis ir smulkusis

verslas neprisiima rizikos, susijusios su naujomis inovacijomis. Šiuo metu vyksta daugelis

projektų ir programų, kurios padėtų Šiauliams iškilti. Toliau aptarsiu svarbius verslui aspektus:

Lietuvoje šiuo metu veikia 7 verslo inkubatoriai. Iš analizuojamų trijų apskričių, verslo

inkubatoriai įkurti tik Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiauliuose esantis verslo inkubatorius teikia

įvairias paslaugas pradedantiems verslininkams, skatina naujų darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui,

inkubuojamoms įmonėms pirmus metus taikoma patalpų nuomos kainos nuolaida: pirmaisiais

metais – 75 %, antraisiais metais – 50 %, trečiaisiais metais – 25 %.

Šiaulių ir Telšių apskričių verslo inkubatorių apžvalga 2010 ir 2012 metais

Pavadinimas

VšĮ Šiaulių verslo

inkubatorius

VšĮ Šiaulių verslo

inkubatorius

VšĮ Telšių apskrities

verslo inkubatorius

VšĮ Telšių apskrities

verslo inkubatorius

Pateikta data 2010 m. 2012 m. 2010 m. 2012 m.Įmonių skaičius (inkubuotų ir

inkubuojamų) nuo VI įregistravimo iki pateiktos datos.

209 314 176 263

Naujai sukurtų darbo vietų skaičius nuo VI įregistravimo iki 1089 1283 915 1048

pateiktos datos.Priimtų naujų įmonių skaičius 17 10 5 4

pateiktos datos metais.Inkubatorių palikusių įmonių

skaičius 10 9 4 0pateiktos datos metais.

Inkubuojamų įmonių skaičius52 53 27 34

pateiktos datos metais.Naujai sukurtų darbo vietų

skaičius 106 122 74 59pateiktos datos metais.

Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo VI

įregistravimo iki pateiktos datos.(4+8)

261 367 203 297

Naujai sukurtų darbo vietų skaičius nuo VI įregistravimo iki

pateiktos datos.(5+9)1195 1405 989 1107

Iš trijų nagrinėjamų apskričių Šiaulių verslo inkubatorius atspindi puikius rodiklius ir

gerėjančią situaciją vertinant 2010 ir 2012 m. Telšių situacija taip pat nuolatos gerėjanti, bet

mažesniais tempais. Gerėjančią situaciją Šiaulių apskrityje ypač gerai atspindi padidėjęs

inkubuotų ir inkubuojamų įmonių skaičius, kuris 2010 - 2012 m. laikotarpiu pakito nuo 209 iki

48

314 ir naujai sukurtų darbo vietų skaičius, kuris Šiaulių apskrityje per du metus padaugėjo per

194. Verslo inkubatoriaus veikla Šiauliuose atveria naujas galimybes besikuriančiam verslui,

kurios turi būti efektyviai išnaudotos.

Klasteriai

Kur Šiauliai galėtų save realizuoti ir išnaudoti verslo sektoriaus potencialą, tai klasterių

plėtroje. Šiaulių apskričiai klasterių nauda būtų įvairiapusė – padėtų:

Įveikti didėjančią tarptautinę konkurenciją (pasiekti didesnio produktyvumo);

Integruotis į tarptautinius verslo bendradarbiavimo tinklus (Lietuvos įmonės pavieniui nėra

pajėgios to padaryti);

Dalintis technologine, tarptautinio marketingo, finansine kompetencija;

Kurti naujas verslo „žaidimo taisyklės“: XXI amžiaus sėkmingo verslo modelį.

Lietuvoje veikiantys klasteriai apima 9 pramonių šakas:

chemijos pramonė

elektronikos pramonė

informacinės paslaugos

maisto produktų ir gėrimų pramonė

medienos ir baldų pramonė

metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė

paslaugos, keičiančios kliento fizines ar protines savybes

paslaugos , keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes

tekstilės ir drabužių pramonė

Šiauliuose dabar veikia 13 klasterių, į kuriuos įeina įvairios įmonės ir kiti verslo veikėjai.

Klasterius sudaro klasterio koordinatorius bei ryšiai jungiantys klasterio narius – įvairius verslo

veikėjus ar įmones. Šiaurinėje Lietuvos dalyje klasterių koncentracija daugiausia pastebima

Šiaulių – 13 bei Panevėžio – 21 apskrityse. Telšių apskritis nepasižymi tokiu klasterių veiklos

aktyvumu. Be to, Šiauliuose įkurtuose klasteriuose dominuoja nariai, bet ne koordinatoriai.

2013 m. veikiančių klasterių Šiaulių apskrityje apžvalga

Industrija Įmonė/ klasterio narys KlasterisInformacinės paslaugos UAB "Dagos technologijos” E-verslo klasteris

Informacinės paslaugos UAB „Duomenų centras“ INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris

Informacinės paslaugos UAB "Elektrosaugos įrangos centras“ Išmaniųjų technologijų klasteris

Informacinės paslaugos UAB „Vinlita” “Smart IT cluster”

Informacinės paslaugos UAB "Factus Sum" Naujos Kartos Mokslo ir Verslo klasteris

49

Maisto produktų ir gėrimų pramonė UAB „Rūta“ Maisto (vaisių ir daržovių)

klasterisMaisto produktų ir gėrimų

pramonė UAB „Rūta“ Nacionalinis Maisto ūkio klasteris

Paslaugos, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes UAB „Kalvis“ Inovatyvus energijos tiekimo -

vartojimo klasterisPaslaugos, keičiančios kliento

fizines ar protines savybes UAB „Pirmoji viltis“ Kompleksinių sprendimų sveikatinimui klasteris

Chemijos pramonė Lietuvos sliekų augintojų asociacija Biokonversijos klasteris

Chemijos pramonė UAB "Putokšnis" Plastikų ir naujų medžiagų klasteris

Elektronikos pramonė UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas

Fotoelektros technologijų klasteris

Paslaugos, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes UAB „Elga“ Energetikos klasteris

Kaip matome, kad ir būdamos klasterio narėmis, įmonės plėtoja savo veiklą tokiose

moderniose, na ir tradicinėse – būdingose Šiauliams, ūkio šakose kaip: Informacinės paslaugos

– priklauso net 5 įmonės, Chemijos pramonės šakai atstovauja du ūkio subjektai, kai vienas iš jų

- UAB "Putokšnis" darbe jau buvo aptartas, kaip viena iš nedaugelio Lietuvos inovacijų centro

duomenimis skelbiamų inovatyviausių įmonių Šiaulių apskrityje. Jau minėta, gerai žinoma

įmonė - "Kalvis, UAB" bei UAB „Pirmoji viltis“ yra įsitvirtinę ūkio subjektai Šiauliuose ir

sėkmingai vykdo savo veiklą. Galima pasidžiaugti, kad yra plėtojamos pramonės šakos, kurios

Šiaulių apskrityje nedominuoja, bet yra itin inovatyvios - elektronikos pramonė, bei paslaugų,

keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, pramonė. Na ir gerai mūsų žinoma, vienai iš

tradicinių ūkio šakų priskiriama įmonė UAB „Rūta“ priklauso net dviems klasteriams, kas

pagrindžia jos buvimą Šiaulių apskrities inovatyviausių įmonių sąraše pagal Lietuvos inovacijų

centro duomenis.

Laisvosios ekonominės zonos

2012 m. veikiančių LEZ Šiaulių apskrityje apžvalga

Laisvoji ekonominė

zona

Plotas 2012 m.

Planuojamas bendras plotas

Atstumas iki artimiausio tarptautinio oro uosto

Atstumas iki Klaipėdos jūrų

uosto

Šiaulių LEZ 218 ha 218 ha

4 km iki Zoknių oro uosto

161 km214 km iki Vilniaus oro uosto

142 km iki Kauno oro uosto

165 km iki Palangos oro uosto

Panevėžio LEZ 47 ha 47 ha

82 km iki Zoknių oro uosto

240 km135 km iki Vilniaus oro uosto

115 km iki Kauno oro uosto

50

http://maps.klaster.lt/klasterioaprasymas/kompleksiniu-sprendimu-sveikatinimui-klasteris-paslaugos-keiciancios-kliento-fizines-ar-protines-savybes/

http://maps.klaster.lt/klasterioaprasymas/kompleksiniu-sprendimu-sveikatinimui-klasteris-paslaugos-keiciancios-kliento-fizines-ar-protines-savybes/


Akmenės LEZ 99 ha 99 ha

240 km iki Vilniaus oro uosto

105 km230 km iki Kauno oro uosto


Šiaulių regiono LEZ pranašumai:

Arti krovininis oro uostas

Gera infrastruktūra (planuojami nauji plėtros projektai)

Sukauptas mokslinis potencialas ŠU universitete

Vienos mažiausių pragyvenimo išlaidų Lietuvoje (potencialiai naujiems darbuotojams iš

kitų regionų)

Pramonės parkai

2013 m. veikiančių pramonės parkų apžvalga pagal apskritis

Pramonės parko vieta

Bendras plotas

2013 m.Atstumas iki oro uostų Atstumas iki Klaipėdos jūrų

uosto

Šiauliai 53 ha




Radviliškis 15,5 ha




Ramygala 12,4 ha127 km iki Vilniaus oro uosto


Naujoji Akmenė/Venta 96 ha




Bendras Šiaulių regiono pramonės parkų plotas – 194,5 ha.

Bendras Panevėžio regiono pramonės parkų plotas – 12,4 ha.

Bendras Telšių regiono pramonės parkų plotas – 0 ha.

Šiaulių regiono pramonės parkų pranašumai:

Arti krovininis oro uostas

Gerai išplėtota geležinkelių infrastruktūra (Radviliškis)

Sukauptas mokslinis potencialas ŠU universitete

51

EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGGStiprybės

Šiaulių regione įsteigtos Šiaulių ir Akmenės LEZ.

Regione išvystyta bankininkystės veikla.

Šiaulių regione plečiama informacinių technologijų ir elektroninio ryšio infrastruktūra.

Šiaulių regione aukštas gyventojų išsilavinimo lygis.

Regione suintensyvėjo vidaus prekyba, vartojimas.

Eksportas regione auga.

Suintensyvėjo pramonės, prekybos ir paslaugų įmonių veikla regione.

Šiaulių regione stebimas investavimo procesų pagyvėjimas.

Šiaulių universitete sukurta trylika mokslinių centrų, kurie dalyvauja mokslinių

technologinių procesų tyrimų procese, vykdo mokslinę veiklą.

Regione patogus susisiekimas bei krovinių pervežimas geležinkelio linijomis.

Šiaulių regione įmonės gerai apsirūpinusios kompiuteriais, internetu bendrauja su

valstybės ir savivaldybių institucijomis, turi interneto svetaines, naudoja informacines

verslo sistemas.

Šiaulių regione yra tarptautinis oro uostas: ilgiausias Baltijos regione kilimo ir tūpimo

takas su naujausia įranga leidžia priimti ir aptarnauti visų tipų orlaivius neribojant jų

maksimalios tūpimo masės visą parą ištisus metus net ir sudėtingiausiomis

meteorologinėmis sąlygomis.

Silpnybės

Šalies kontekste Šiaulių regiono ūkio plėtra sulėtėjusi.

Regionas sukuria santykinai mažą BVP dalį.

Maža vidaus paklausa.

Pagal vidaus prekybos rodiklius Šiaulių regionas atsilieka nuo kitų regionų.

Sukuriamų prekių ir paslaugų vertė regione žema.

Šiaulių regione mažėja gyventojų.

Šiaulių regione aukštas nedarbo lygis.

Mažas tarptautinio Šiaulių oro uosto žinomumas, nepakankamai išnaudojamos keleivių ir

krovinių vežimo oro transportu galimybės.

Regiono eksporto apimtys yra ganėtinai mažos.

TUI rodikliai, palyginti su kitais regionais yra vieni mažiausių.

Šiaulių regione mėnesinis bruto darbo užmokestis – vienas iš žemiausių šalyje.

Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių Šiaulių regionas kelis kartus atsilieka nuo

Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionų.

52

Pagal verslo struktūros rodiklius: dirbančiųjų skaičių, apyvartą, pridėtinę vertę gamybos

sąnaudomis regionas gerokai atsilieka nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionų.

Galimybės

Sudaryta galimybė regionui apsispręsti, kaip panaudoti ES paramos lėšas 2014 – 2020

metais.

Numatomos papildomos valstybės intervencijos pagal investicines programas, kurios bus

taikomos tikslinių teritorijų plėtrai, specifinių problemų sprendimą pagal gyvenamosios

vietovės tipą.

Šiaulių regione numatytų 10 industrinių zonų vystymas sudaro prielaidas didėti regiono

investiciniam patrauklumui, pramonės ir verslo plėtrai.

Grėsmės

Auganti energetinių resursų kaina didina gamybos kaštus

Spartus ,,protų nutekėjimas‘‘ ir sparti gyventojų emigracija iš Lietuvos.

Esant ribotoms finansinėms galimybėms savivaldybės gali nepajėgti įvykdyti iš

ankstonumatytų užduočių bei įsipareigojimų įgyvendinant tikslinių teritorijų plėtrą.

Minimalus atlyginimas, elektros bei dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse.

Eil.

Nr.Šalis Minimalus

atlyginimas, € (Lt) Elektros kaina, €/kWh Dujų kaina, €/GJ

1. Airija 1462 (5048) 0,1951 15,13002. Austrija - 0,1413 15,84003. Belgija 1502 (5186) 0,1583 14,53004. Bulgarija 159 (549) 0,0771 (min) 11,86735. Čekija 312 (1077) 0,1249 14,71326. Danija - 0,1300 13,82427. Didžioji Britanija 1264 (4364) 0,1658 14,03338. Estija 320 (1105) 0,0994 11,44009. Graikija 684 (2362) 0,1170 17,400010. Ispanija 753 (2600) 0,1752 16,160011. Italija - 0,1498 15,660012. Kipras - 0,2277 (max) -13. Kroatija 374 (1291) 0,1091 10,335314. Latvija 287 (991) 0,1140 11,138915. Lenkija 377 (1302) 0,1155 10,612916. Lietuva 290 (1001) 0,1132 13,838017. Liuksemburgas 1874 (6471) (max) 0,1447 15,660018. Malta 697 (2407) 0,1615 -19. Olandija 1469 (5072) 0,1322 13,280020. Portugalija 566 (1954) 0,1210 18,250021. Prancūzija 1430 (4938) 0,1007 15,6900

53

22. Rumunija 157 (542) (min) 0,0890 4,2199 (min)23. Slovakija 338 (1167) 0,1384 11,540024. Slovėnija 784 (2707) 0,1177 14,140025. Suomija - 0,1102 -26. Švedija - 0,1359 18,6441 (max)27. Vengrija 341 (1177) 0,1061 9,457028. Vokietija - 0,1493 13,7700 Lyginant minimalų atlyginimą ES šalyse, Lietuva užima 18 vietą, minimalus atlyginimas

siekia 290 eurų. Didžiausią minimalų atlyginimą gauna asmenys gyvenantys Liuksemburge,

1874 eurus, tai net 84.5 % daugiau nei Lietuvoje, mažiausią – Rumunijos gyventojai, 157 eurus.

Austrijoje, Danijoje, Italijoje, Kipre, Suomijoje, Švedijoje bei Vokietijoje nėra nustatyto

minimalaus atlyginimo dydžio.

Pigiausia elektros energija Bulgarijoje, 0,0771 euro už kilovatvalandę, brangiausia – Kipre,

0,2277 euro/kWh. Lietuva pagal elektros kainą užima 8 vietą tarp Europos šalių, kilovatvalandės

kaina 0,1132 euro, tai sudaro 49,7 % Kipro elektros energijos kainos ir yra 46,8 % didesnė nei

Bulgarijoje.

Lietuvoje dujų gigadžiaulis kainuoja 13,838 euro, pagal tai Lietuva užima 12 vietą tarp ES

šalių. Pigiausios dujos Rumunijoje, 4,2199 euro už GJ, brangiausios – Švedijoje, 18,6441

euro/GJ. Kipro, Maltos ir Suomijos dujų kainos nenurodytos. Matome, kad Lietuvos dujų kaina

yra beveik 3,5 karto brangesnė nei Rumunijoje.

Kuro kainos Europoje, eurais.

Eil. Nr. Šalis A95 Dyzelinas Dujos1. Airija 1.519 1.460 0.489 (min)2. Austrija 1.352 1.313 0.489 (min)3. Belgija 1.614 1.452 0.6524. Bulgarija 1.278 1.298 0.6315. Čekija 1.325 1.336 0.6686. Danija 1.711 1.560 1.222 (max)7. Didžioji Britanija 1.573 1.661 0.8738. Estija 1.304 1.344 0.6259. Graikija 1.660 1.370 0.489 (min)10. Ispanija 1.405 1.342 0.76911. Italija 1.770 (max) 1.679 (max) 0.79812. Kipras 1.399 1.442 0.489 (min)13. Kroatija - - -14. Latvija 1.285 1.272 0.59515. Lenkija 1.269 (min) 1.283 0.65516. Lietuva 1.312 1.283 0.70717. Liuksemburgas 1.303 1.195 (min) 0.58918. Malta 1.440 1.360 0.489 (min)19. Olandija 1.769 1.504 0.906

54

20. Portugalija 1.587 1.399 0.89421. Prancūzija 1.495 1.323 0.86422. Rumunija 1.280 1.311 0.68923. Slovakija 1.434 1.356 0.71624. Slovėnija 1.450 1.325 0.79825. Suomija 1.610 1.523 0.489 (min)26. Švedija 1.490 1.490 0.489 (min)27. Vengrija 1.315 1.366 0.80028. Vokietija 1.599 1.436 0.755 Lyginant Europos Sąjungos šalis A95 rūšies benzinas brangiausiai kainuoja Italijoje - 1,77

euro, pigiausiai – Lenkijoje - 1,269 euro. Lietuva pagal A95 benzino kainą užima 7 vietą, jo

kaina 1,312 euro. Dyzelinis kuras brangiausiai kainuoja Italijoje, jo kaina ten siekia 1,679 euro,

pigiausiai – Liuksemburge, 1,195 euro. Lietuva pagal dyzelino kainą užima 4 vietą, jo kaina

1,283 euro. Lyginant dujų kainas Lietuva užima 16 vietą, jų kaina 0,707 euro. Pigiausios dujos

Austrijoje, Maltoje, Airijoje, Graikijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Kipre, ten jos kainuoja po 0,489

euro, o brangiausios – Danijoje, 1,222 euro.

ŠALTINIAI

1. epp.eurostat.ec.europa.eu;

2. www.vmi.lt;

3. www.15min.lt ;

4. www.nrp.vrm.lt;

5. www.ukmin.lt;

6. db1.stat.gov.lt;

7. maps.klaster.lt;

8. osp.stat.gov.lt;

9. www.ldb.lt.

55

http://www.15min.lt/

iaurės... · Web viewPriedas. Šiaulių prekybos, pramonės. ir amatų rūmų asamblėja....

Documents

Transcript of iaurės... · Web viewPriedas. Šiaulių prekybos, pramonės. ir amatų rūmų asamblėja....