GEROS MOKYKLOS LINK - Kretinga · etika, tolerancija ir dialogiškumas; nacionalinė tapatybė,...

Tyrimo užsakovas:

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyrius.

Tyrimo vykdytojai:

lekt. dr. Andrius Norkus (tyrimo vadovas)

doc. dr. Erika Masiliauskienė

lekt. Odeta Šapelytė

UGDYMO MOKSLŲ IR SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS

GEROS

MOKYKLOS

LINK TYRIMO ATASKAITA

Šiauliai

2016-12-23

2

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1. TYRIMO METODIKA IR REZULTATAI ................................................................................... 6

1.1. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................... 6

1.2. INSTRUMENTŲ STRUKTŪRA IR TURINYS ........................................................................ 6

1.3. TYRIMO IMTIS ......................................................................................................................... 7

1.4. STATISTINIO APIBENDRINIMO IR ANALIZĖS METODAI .............................................. 9

1.5. EMPIRINIO TYRIMO REZULTATAI .................................................................................... 10

1.5.1. MOKYKLOS REALYBĖ IR GEROS MOKYKLOS BRUOŽAI MOKINIŲ, TĖVŲ

(GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) IR PEDAGOGŲ POŽIŪRIU .............................................................. 10

1.5.1.1. MOKYKLOS ATVIRUMAS ............................................................................................. 10

1.5.1.1.1. MOKYKLOS ATVIRUMO DABARTINĖJE MOKYKLOJE VERTINIMAS .............. 10

1.5.1.1.2. GEROS MOKYKLOS LINK: LŪKESČIAI MOKYKLOS ATVIRUMUI .................... 13

1.5.1.2. UGDYMAS IR UGDYMASIS ........................................................................................... 15

1.5.1.2.1. DABARTINĖS UGDYMO IR UGDYMOSI SITUACIJOS VERTINIMAS ................. 16

1.5.1.2.2. GEROS MOKYKLOS LINK: LŪKESČIAI UGDYMUI IR UGDYMUISI .................. 22

1.5.1.3. UGDYMO(SI) APLINKA .................................................................................................. 25

1.5.1.3.1. UGDYMO(SI) APLINKOS DABARTINĖJE MOKYKLOJE VERTINIMAS .............. 26

1.5.1.3.2. GEROS MOKYKLOS LINK: LŪKESČIAI UGDYMO(SI) APLINKAI ...................... 30

1.5.1.4. UGDYMOSI REZULTATAI ............................................................................................. 33

1.5.1.4.1. UGDYMOSI REZULTATŲ DABARTINĖJE MOKYKLOJE VERTINIMAS ............. 33

1.5.1.4.2. GEROS MOKYKLOS LINK: LŪKESČIAI UGDYMOSI REZULTATAMS ............... 37

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS GEROS MOKYKLOS LINK .............................................. 40

PRIEDAI

3

ĮVADAS

Kurdama savo nacionalinę, politinę bei kultūrinę tapatybę Lietuva neišvengiamai susiduria su

kultūriniais visuomenės pokyčiais. Šių pokyčių kontekste vis intensyviau deklaruojama politinė

nuostata, kad švietimas yra pamatinis visuomenės kokybinės raidos veiksnys, pagrindinė tautos

egzistencijos bei progreso sąlyga – tai deklaruojama visuose esminiuose valstybės dokumentuose,

t.y. Valstybinėje švietimo strategijoje 2013-2022, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“.

Švietimą suvokiant kaip visuomenę modernizuojančią jėgą, kaip visuomenės gerovės kūrimo

pagrindą ir žinant, kad švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją

visuomenės raidą, ypatingai aktualiu tampa poreikis nuosekliai ir sistemingai gerinti švietimo

kokybę. Švietimas, kaip visuomeninio gyvenimo sritis, tampa daugelio šalių viešųjų diskusijų

objektu bei politinių sprendimų prioritetu. Lietuva – ne išimtis. Švietimo politikai, ugdymo

specialistai, mokiniai ir jų tėvai viešoje erdvėje diskutuoja pačiomis įvairiausiomis su ugdymu

susijusiomis temomis. Viešojo diskurso tendencijos rodo, kad visų švietimo kokybe suinteresuotų

grupių dėmesys krypsta į Mokyklą.

Tačiau klausimas, kas yra švietimo, ugdymo, mokyklos veiklos kokybė, vis dar yra sudėtingas,

vedantis į gilias skirtingų filosofinių požiūrių problemas. Į šį klausimą iki šiol nėra suformuluotas

vienareikšmis atsakymas. Šiuo metu vyrauja nuostata, kad konkretus švietimo kokybės turinys yra

suinteresuotų šalių susitarimas skirtinguose lygmenyse (instituciniame, savivaldybės, valstybės).

Susitarimams dėl švietimo kokybės Lietuvos švietimo sistemos integracijos į Europos švietimo

erdvę kontekste esminės yra šios veiksnių grupės:

Asmens švietimo poreikiai: dabartiniai poreikiai, artimos ir tolimos ateities lūkesčiai;

Lietuvos, visuomenės, valstybės, kultūros dabarties poreikiai, ateities lūkesčiai; visuomenės

ir valstybės tikslai ir raidos kryptys;

Europos, pasaulio švietimo raidos dabartinės tendencijos ir ateities iššūkiai.

Minėti veiksniai lėmė, kad susitarimai valstybės lygmeniu dėl švietimo kokybės yra grindžiami

vertybiniais principais, kurie atspindi esminius asmens, šalies ir pasaulio interesus:

humaniškumas, demokratiškumas ir lygios galimybės, pilietiškumas, laisvės realizavimas ir

etika, tolerancija ir dialogiškumas;

nacionalinė tapatybė, istorijos pažinimu grįstas tradicijos tęstinumas ir atvirumas kultūrų

įvairovei;

bendradarbiavimas, bendras darbas ir įvairių visuomenės grupių nuomonių nuolatinis

keitimasis bei indėlis į bendrus tikslus;

kūrybiškumas, išradingumas, saviraiška, savo ir visuomenės sėkmės kūrimas generuojant

idėjas ir jas įgyvendinant, kontekstualus atvirumas naujovėms ir geriausiai pasaulio

4

praktikai; atsakingumas už savo veiksmus, aktyvus rūpinimasis savimi, aplinka,

bendruomene, šalimi, efektyvus veikimas siekiant tikslų1.

Tačiau švietimo įstaigos negali būti atsakingos už visos švietimo sistemos veiklos bei jos

rezultatų kokybę. Vertinant švietimo kokybę įstaigose, analizuojama mokyklos paskirtis, ugdymo

tikslai, turimi žmogiškieji ir materialieji resursai, ugdymo procesai ir rezultatai bei jų

sociokultūrinis kontekstas – valstybinio ir tarptautinio lygmens švietimo susitarimai, vertybiniai

švietimo principai ir kt. Vertybiniai švietimo principai yra tarsi gairės švietimo įstaigoms

apibrėžiant kiekvienai konkrečiai mokyklai aktualią kokybės sampratą.

Pastaraisiais dešimtmečiais, pradedant tautinės mokyklos koncepcija, profiliavimo

eksperimentu, egzaminų reforma, mokinio krepšelio įdiegimu, ir baigiant mokyklų tinklo pertvarka

ir mokyklos struktūros tobulinimo programa, šalies Mokykla išgyveno nuolatinės kaitos ir

reformavimo(si) būvį. Intensyvios reformos, globalizavimo sąlygomis nuolat besikeičianti aplinka,

didėjanti konkurencija tarp regionų ir šalių, modernizacija, spartėjantis gyvenimo tempas išaugę

visuomenės lūkesčiai švietimo kokybei nuolat iškelia naujus iššūkius bendrojo ugdymo mokyklai.

Todėl klausimas – kokia turėtų būti gera šiuolaikinė mokykla? – tampa aktualiu kaip niekad iki

šiol. Ieškant atsakymo į šį klausimą reikia įvertinti: kokia yra dabartinė mokykla? Ar tikrai

dabartinės mokyklos veikla yra grindžiama humaniškumo, bendradarbiavimo, atsakomybės už savo

veiksmus vertybiniais principais, jei vis dar tenka spręsti skaudžias vaikų ir paauglių patyčių

problemas? Ar dabartinė mokykla yra pasirengusi ugdyti atvirus, kūrybingus ir atsakingus žmones?

Kodėl dalis mokinių tvirtina, kad jiems dabartinėje mokykloje mokytis yra nuobodu? Kodėl vienos

mokyklos nesutalpina joje mokytis norinčių vaikų, o kitos – uždaromos, nes jų nesurenka? Ko

reikia, kad dabartinė mokykla išties taptų šiuolaikiška, vaikams, jaunimui ir suaugusiems patrauklia,

t. y. GERA mokykla? Kaip geros mokyklos turinį linkę apibrėžti ugdymosi proceso dalyviai

(mokiniai, tėvai, pedagogai ir mokyklų administracijos atstovai)?

Į panašaus pobūdžio klausimus bandyta atsakyti atliekant Kretingos rajono savivaldybės

užsakomąjį tyrimą „Geros mokyklos link“. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant Kretingos rajono

savivaldybės Švietimo skyriui ir Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto

mokslininkų grupei.

Tyrimu siekta atskleisti Kretingos rajono mokyklų ugdymosi proceso dalyvių (mokinių, jų tėvų

(globėjų, rūpintojų), pedagogų, mokyklų vadovų) nuomonę apie dabartinę mokyklą bei jų lūkesčius

Gerai mokyklai.

1 Šie principai įtvirtinti Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje bei Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos

pažangos strategija „Lietuva 2030“.

5

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ugdymosi procesų dalyvių mokyklos esamos situacijos bei tobulinimo

perspektyvas (Geros mokyklos) vertinimą mokyklos atvirumo, ugdymo ir ugdymo(si),

ugdymo(si) aplinkos ir rezultatųaspektais.

2. Atskleisti esamos mokyklos situacijos privalumas ir iššūkius bei mokyklos kultūros

tobulinimo perspektyvas mokyklos atvirumo, ugdymo ir ugdymo(si), ugdymo(si) aplinkos ir

rezultatų aspektais.

3. Atskleisti skirtingų ugdymosi proceso dalyvių (reprezentuojamos grupės, mokyklos,

atstovaujamos klasės, amžiaus, lyties, darbo stažo ir kt. socialiniais demografiniais aspektais)

esamos mokyklos situacijos ir geros mokyklos vertinimą, numatant esmines mokyklų

tobulinimo gaires.

Tyrimo metodika. Tyrimo pagrindas – „Geros mokyklos koncepcija“ (2013)2. Remiantis šią

koncepcija, buvo atlikta dabartinės mokyklos ir idealios mokyklos bruožų lyginamoji kiekybinė

analizė. Kiekybinio tyrimo metu atlikta elektroninė apklausa (anketavimas). Empiriniai duomenys

apdoroti naudojantis SPSS-22 programine įranga. Atlikta statistinė duomenų analizė: deskriptyvinė

analizė, neparametriniai testai (Kruskal-Wallis ir Mann - Withney testai), faktorinė ir korealiacinė

analizės.

Kiekybinio tyrimo respondentai. Anketinėje apklausoje dalyvavo Kretingos rajono bendrojo

lavinimo (pagrindinių mokyklų, progimnazijų, vidurinių mokyklų ir gimnazijų) mokyklų ir

daugiafunkcinių centrų bendruomenės (mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai), pedagogai, mokyklų

vadovai). Tyrimas atliktas laikantis tyrimo etikos principų: laisvanoriškumo, anonimiškumo,

konfidencialumo ir kt.

Tyrimo reikšmingumas. Tyrimo nauda Kretingos rajono savivaldybei ir rajono bendrojo

ugdymo mokykloms grindžiama Geros mokyklos koncepcijoje numatytomis įgyvendinimo sėkmę

lemiančiomis prielaidomis3 (p. 9, 10). Tikėtina, kad:

Savivaldybei tyrimo rezultatai taps orientyru, nurodančiu, kokie mokyklos bruožai laikomi

vertingais bei pageidaujamais rajono bendruomenėje;

Mokyklai tyrimo rezultatai ir išvados padės suprasti mokinių, jų tėvų ir mokytojų lūkesčius ir

įvairiais aspektais tobulinti švietimo kokybę ugdymo įstaigoje. Kiekviena mokykla turės galimybę,

numatyti mokyklos tobulinimo prioritetines sritis, pasirinkti, kokius mokyklos veiklos aspektus ji

nori tobulinti pirmiausia, t. y. numatyti mokyklos tobulinimą, paremtą įsivertinimu, bendruomenės

poreikiais ir susitarimu. Taigi tyrimo rezultatai galėtų būti naudojami tobulinant mokyklų veiklą.

2 Ruškus, J., Jonynienė, V., Želvys, R., Bacys, V., Simonaitienė, B., Murauskas, A., Targamadzė, V. (2013). Geros

mokyklos koncepcija. Vilnius. 3 Ten pat.

6

1. TYRIMO METODIKA IR REZULTATAI

1.1. Tyrimo metodika

Kiekybinis tyrimas atliktas naudojant standartizuotos anketinės apklausos raštu metodą

(elektroninėje erdvėje). Apklausa buvo atliekama 2016 m. gruodžio mėn. Kretingos rajono bendrojo

ugdymo mokyklose. Siekiant užtikrinti duomenų reprezentatyvumą ir galimybę juos ekstrapoliuoti

populiacijai, visų respondentų imtys formuotos atsitiktiniu sisteminiu būdu.

Tyrime dalyvavo ugdymo(si) proceso dalyviai (mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai),

pedagogai/administracijos darbuotojai) – respondentai iš 4 gimnazijų, 1 progimnazijos, 2

pagrindinių, 4 daugiafunkcinių centrų-mokyklų.

Galima teigti, kad bendroji respondentų imtis reprezentatyvi ir pakankama duomenų statistinei

analizei, tačiau tyrime dalyvavusių įvairioms ugdymo institucijoms atstovaujančių mokinių, tėvų

(globėjų, rūpintojų) ir mokytojų/administracijos darbuotojų dalis nėra vienoda, todėl, apibendrinant

imties rezultatus galima sisteminė paklaida.

1.2. Instrumentų struktūra ir turinys

Klausimynus mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams / mokyklų

administracijos darbuotojams sudarė keturi diagnostiniai blokai (vertinimo dimensijos):

mokyklos atvirumas;

ugdymas ir ugdymasis;

ugdymosi aplinka

ugdymosi rezultatai.

Mokyklos atvirumo dimensija apima keletą aspektų: mokyklos valdymą, savivaldą, atvirumą

aplinkai ir atvirumą kaitai.

Ugdymo ir ugdymosi diagnostinio bloko turinį sudaro pagarbą ir tikėjimą mokinio pažanga,

mokymosi motyvacijos ir aktyvaus mokymosi skatinimą, ugdymo/si metodų ir būdų įvairovę,

individualizavimą, diferencijavimą, pagalbą mokiniui identifikuojantys teiginiai.

Ugdymosi aplinkos blokas apima ne vien tik fizinę mokyklos aplinką, vidaus ir išorės erdvių

apipavidalinimą, mokymosi priemones, resursus, bet ir tokias kategorijas, kaip bendruomenės narių

psichologinis bei fizinis saugumas, dėmesys mokinių nuomonei ir poreikiams kuriant aplinką.

Ugdymosi rezultatų bloko struktūrą sudaro ugdytinas asmenybės savybes, vertybines nuostatas

ir akademinius pasiekimus iliustruojantys teiginiai.

Klausimynų mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams / mokyklų

administracijos darbuotojams prasminė struktūra iš esmės identiška (išskyrus socialinių demografinį

7

duomenų bloką); skyrėsi tik kai kurių teiginių formuluotės (buvo siekiama užtikrinti, kad teiginiai

visiems respondentams būtų aiškūs ir suprantami). Anketų diagnostinius blokus sudarė 53 teiginiai.

Anketoje pateikiama 5 pakopų ranginė teiginių vertinimo skalė: „Sutinku“ (5), „Iš dalies

sutinku“ (4), „Neturiu nuomonės“ (3), „Iš dalies nesutinku“ (2), „Nesutinku“ (1). Kuo vertinimas

artimesnis vienetui, tuo labiau respondentas pateiktiems teiginiams nepritaria; kuo vertinimas

artimesnis penketui, tuo labiau respondentas skalės teiginiams pritaria. Reikšmės, artimos trejetui,

rodo, kad teiginių vertinimas neutralus - nei pritariama, nei nepritariama.

Savo pritarimą / nepritarimą teiginiams respondentai turėjo išreikšti dviejose ranginėse

subskalėse – pirmojoje buvo fiksuojama nuomonė apie dabartinę mokyklą (subskalė Mano

mokykla), antroji subskalė buvo skirta respondentų nuomonei apie idealios mokyklos bruožus

įvertinti (subskalė Gera mokykla).

Be jau minėtų keturių diagnostinių skalių, į tyrimo instrumentą įtraukti socialines demografines

respondentų charakteristikas (amžių, lytį, išsilavinimą, mokyklos tipas, klasė ir pan.) identifikuoti

leidžiantys klausimai.

Anketinės apklausos nuorodos:

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-pedagogams-

ndycrdu/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-tevams-

g5ms254/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-mokiniams-

kpx3mdf/answers/new.fullpage

1.3. Tyrimo imtis

Mokinių socialinė-demografinė charakteristika. Tyrime dalyvavo 527 mokiniai (49 proc.

visų tyrimo dalyvių). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, mokyklos tipą ir klasę pateikiami 1 ir

2 lentelėse.

1 lentelė. Mokinių pasiskirstymas pagal klasę

Klasė Tyrimo dalyvių skaičius

N Proc.

7 113 21,4

8 91 17,3

9 / 1 gimnazinė 102 19,4

10 / 2 gimnazinė 97 18,4

11 / 3 gimnazinė 67 12,7

12 / 4 gimnazinė 57 10,8

Iš viso: 527 100

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-pedagogams-ndycrdu/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-pedagogams-ndycrdu/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-tevams-g5ms254/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-tevams-g5ms254/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-mokiniams-kpx3mdf/answers/new.fullpage

http://apklausa.lt/f/kretingos-rajono-savivaldybes-mokyklu-tyrimas-anketa-mokiniams-kpx3mdf/answers/new.fullpage

8

2 lentelė. Mokinių pasiskirstymas pagal mokyklos tipą Mokyklos tipas

Gimnazijos Daugiafunkciniai

centrai

Pagrindinės ir

progimnazijos

315 74 134

Mokinių pasiskirstymas pagal lytį: 298 moterys ir 247 vyrai.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinė-demografinė charakteristika. Tyrime dalyvavo 342 tėvai

(globėjai, rūpintojai), kurių vaikai mokosi įvairiose Kretingos rajono mokyklose. Kitos šios tyrimo

dalyvių grupės sociodemografinės charakteristikos pateiktos 3-4 lentelėse.

3 lentelė. Tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinė-demografinė charakteristika

Institucijos tipas Tėvų amžiaus grupės Tėvų (globėjų, rūpintojų)

išsilavinimas

Gimnazijos (N) 189 Iki 25 5 Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

121 25-35 m. 101

Daugiafunkciniai

centrai (N) 22

36-45 m. 166 Aukštasis

neuniversitetinis/

aukštesnysis iki

2002m

103 46-55m. 58

Pagrindinės ir

progimnazijos

(N)

119 56 ir

daugiau 9 Aukštasis

universitetinis 112

4 lentelė. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pasiskirstymas pagal klasę, kurioje mokosi vaikas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 I

gimnazijos

II

gimnazijos

III

gimnazijos

IV

gimnazijos

32 38 36 25 25 22 26 19 14 5 2 25 10 26 27

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pasiskirstymas pagal lytį: 305 moterys ir 31 vyras.

Mokytojų socialinė-demografinė charakteristika. Apklausoje dalyvavo 249 pedagogai. Kitos

mokytojų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 5 lentelėje.

5 lentelė. Mokytojų socialinė-demografinė charakteristika

Institucijos tipas Mokytojų amžiaus

grupės

Mokytojų

kvalifikacinė

kategorija

Užimamos pareigos Stažas

Gimnazijos

(N) 129

Iki 25 2

Mokytojas 32 Pradinių

klasių

mokytojas

42 Iki 15 m. 46 25-35 m. 25

Daugiafun-

kciniai

centrai (N)

46

36-45 m. 48 Vyr.

mokytojas 81 Mokytojas -

dalykininkas 159 16-25 m. 60

46-55m. 110 Metodinin-

kas 120

Švietimo

pagalbos

specialistas

22 26-35 m. 94

Pagrindinės

ir

progimna-

zijos (N)

64 56 ir

daugiau 61 Ekspertas 10 Administraci-

os atstovas 19

36 m. ir

daugiau 41

Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį: 217 moterų ir 24 vyrai.

9

1.4. Statistinio apibendrinimo ir analizės metodai

Tyrimo duomenų apibendrinimui ir analizei naudoti šie metodai:

Deskriptyvinė analizė (aprašomoji statistika) taikyta vertinant pritarimo teiginiams ir

faktoriams vidurkius.

Kruskal-Wallis ir Mann - Withney neparametriniai testai buvo naudoti respondentų

grupių nuomonių skirtumų statistiniam reikšmingumui apskaičiuoti.

Siekiant susisteminti duomenis ir atskleisti respondentų konstruojamą dabartinės ir

geros mokyklos struktūrą, buvo atlikta faktorinė analizė (taikytas Alpha factoring

rotacijos metodas).

Koreliacinė analizė buvo atlikta siekiant įvertinti sąsajas tarp respondentų pritarimo

skirtingiems faktoriams (skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas). Kuo

koreliacijos koeficiento reikšmė arčiau -1 arba 1, tuo kintamųjų tarpusavio

priklausomybė yra stipresnė.

1.5. Empirinio tyrimo rezultatai

1.5.1. Mokyklos realybė ir Geros Mokyklos bruožai mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir

pedagogų požiūriu

1.5.1.1. Mokyklos atvirumas

Geros mokyklos koncepcijoje (2016) mokyklos atvirumas siejamas su organizacijos atvirumo

naujoms patirtims, socialinei partnerystei, bendriems projektams, tinkliniams ir kitokiems ryšiams

(pavyzdžiui, su vietos bendruomene, kitomis ugdymo institucijomis, organizacijomis)

dimensijomis. Taip pat pažymima ryšių su absolventais svarba. Mokyklos atvirumo reikšmingais

požymiais yra ir mokyklos bendruomenės narių nuolatinis domėjimasis kintančia aplinka

1.5.1.1.1. Mokyklos atvirumo dabartinėje mokykloje vertinimas

Siekiant identifikuoti dabartinės mokyklos Mokyklos atvirumo dimensijos vidinę struktūrą,

faktorinės analizės būdu buvo sudaryti priklausomų kintamųjų faktoriai. Faktoriai leido įvertinti

vidinę tiriamo konstrukto struktūrą, t.y. tyrimo dalyvių reprezentacijas (mokyklos atvirumo

kontekste) apie Kretingos rajono dabartinę mokyklą (toliau – KRDM) (žr. 6 lentelę). Faktorių skalių

vidinio patikimumo Cronbach α rodikliai svyruoja nuo 0,768 iki 0,807. Kiekvieną faktorių

apibūdina teiginiai. Analizuojamoje lentelėje taip pat pateikiami pritarimo teiginiams rodikliai

(pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes, taip pat bendri).

6 lentelė. Dabartinė mokykla. Mokyklos atvirumo vertinimas (faktorinės analizės rezultatai)

Faktorius/teiginys M

4

Tėvai Mokiniai Mokytojai Bendras p

MOKYKLOS ATVIRUMAS NAUJOMS

PATIRTIMS (α=0,807) 3,98 3,79 4,40 3,98 0,000

Mokytojai domisi naujovėmis, nuolat mokosi patys 3,93 3,63 4,51 3,91 0,000

Mokytojai drąsiai išbando naujoves 3,74 3,50 4,21 3,72 0,000

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę, skatinamas jų

dalyvavimas mokyklos gyvenime 4,17 3,92 4,43 4,10 0,000

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su kitomis

mokyklomis, organizacijomis 4,11 4,05 4,61 4,19 0,000

Mokykloje toleruojami kitaip atrodantys, kitaip

manantys 3,62 3,56 4,27 3,73 0,000

Įvairus mokytojų kolektyvas (asmenybėmis ir amžiumi,

lytimi) 4,32 4,12 4,37 4,23 0,001

4 Vidurkis

11

6 lentelės tęsinys

Faktorius/teiginys M5


ATVIRUMAS TĖVŲ NUOMONEI (α=0,768) 4,04 3,57 4,27 3,86 0,000

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos taryboje,

tėvų komitetuose ir pan. 3,80 3,43 3,89 3,64 0,000

Atsižvelgiama į tėvų nuomonę, skatinamas jų


Į ugdymą įtraukiami tėvai (padeda pravesti klasės

valandėles, supažindina su profesijomis ir t. t.) 3,69 2,90 3,86 3,34 0,000

Tėvai nuolat informuojami apie vaikų pasiekimus ir

mokyklos gyvenimą 4,46 4,14 4,77 4,37 0,000

6 lentelėje pateikti faktorinės analizės rezultatai rodo, kad faktoriai pagal reikšmingumą

išsidėsto tokia tvarka. Reikšmingiausias faktorius konstruojamos nuomonės ir pritarimo faktoriui

(M=3,98) prasmėmis yra mokyklos atvirumas naujoms. Žemesnis faktoriaus patikimumo rodiklis ir

pritarimas faktoriui yra susijęs su atvirumu tėvų nuomonei. Faktoriai, taikant turinio analizės

principą, tyrėjų įvardinti atsižvelgiant į juos patekusius požymius (teiginius) (pagal juos vienijančią

prasmę)6.

Faktoriaus mokyklos atvirumas naujoms patirtims analizė. Vertinant dabartinės mokyklos

veiklą ir analizuojant faktorinės analizės rezultatus pagal tyrimo dalyvių grupes, paaiškėjo, kad

mokyklos atvirumą naujoms patirtims labiau akcentuoja pedagogai, gerokai silpniau – mokiniai.

Detaliau analizuojant šio faktoriaus turinį matyti, kad KRDM atvirumą naujoms patirtims tėvai

(globėjai, rūpintojai) ir mokiniai labiausiai linkę pritarti teiginiui, susijusiam su įvairiu mokytojų

kolektyvu. Tuo tarpu mokytojai akcentuoja KRDM bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis,

organizacijomis. Pastarasis požymis, kaip charakterizuojantis mokyklos atvirumą naujoms

patirtims, yra reikšmingiausias vertinant (bendrąja prasme, t.y. nediferencijuojant pagal tiriamųjų

grupes) KRDM.

Faktoriaus turinio (pagal teiginius) analizė išryškino esminius nuomonių skirtumus tarp tyrimo

dalyvių grupių. Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai teiginiams apie mokytojų domėjimąsi

naujovėmis, jų nuolatinį mokymąsi, naujovių išbandymą/diegimą ugdymo praktikoje pritaria

silpniau nei pedagogai. Taip pat tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai labiau nei pedagogai KRDM

pastebi mažiau tolerancijos kitokiems (išvaizdos, kitokios nuomonės ir pan. aspektais).

Analizuojamo faktoriaus kontekste išryškėjo ir kitas nuomonių skirtumas, kai mokiniai silpniau,

nei tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai akcentuoja mokyklos atvirumo požymį – skatinamas

mokinių dalyvavimas mokyklos gyvenime.

5 Vidurkis

6 Taikyta visais faktorių formavimo atvejais. Todėl toliau tekste šis paaiškinimas nebekartojamas.

12

Remiantis bendrais (o ypač tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių) pritarimo faktoriaus teiginiams

rodikliais, galima pastebėti, jog KRDM tikslinga daugiau dėmesio skirti pedagogų aktyvinimui

ugdymo praktikoje diegti ir išbandyti naujoves.

Faktoriaus atvirumas tėvų nuomonei analizė. Atvirumą tėvų nuomonei labiausiai akcentuoja

pedagogai. Pritarimo faktoriui rodikliai išryškino ir tyrimo dalyvių nuomonių skirtumus, t.y.

mokiniai silpniau, nei kitos tyrimo dalyvių grupės, pripažįsta, jog KRDM vyrauja mokyklos

atvirumas tėvų nuomonei.

Analizuojamo faktoriaus turinys atskleidžia, kad visos tyrimo dalyvių grupės pripažįsta, jog

atvirumo tėvų nuomonei KRDM reikšmingiausias požymis yra nuolatinis tėvų informavimas apie

vaikų pasiekimus ir mokyklos gyvenimą. Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai labiau nei

mokiniai mano, jog KRDM atsižvelgiama į tėvų nuomonę, skatinamas tėvų dalyvavimas mokyklos

gyvenime. Svarbia KRDM veiklos tobulinimo sritimi laikomas tėvų įtraukimas į ugdymą.

Pritarimo faktoriams analizė pagal atitinkamus sociodemografinius duomenis atskleidė, jog

pagrindinių mokyklų ir progimnazijų (lyginant su gimnazijų ar daugiafunkcinių centrų) atstovai

labiausiai pritaria abiem mokyklos atvirumo faktoriams (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagals mokyklos tipą)

Esamos situacijos faktoriai Gimnazijos (N=633) Daugiafunkciniai

centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Mokyklos atvirumas naujoms patirtims 508,90 539,01 572,28 0,013

Atvirumas tėvų nuomonei 508,32 504,13 590,66 0,000

Silpniausiai išskirtiems mokyklos atvirumo naujoms patirtims ir atvirumo tėvų nuomonei

faktoriams pritaria 12 / IV gimnazijos klasės mokiniai (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal klasę)

Esamos situacijos faktoriai 7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Mokyklos atvirumas naujoms

patirtims 313,05 317,37 240,05 288,96 184,46 175,45 0,000

Atvirumas tėvų nuomonei 320,46 319,51 257,81 257,23 190,31 172,67 0,000

Analizuojant kitų klasių mokinių nuomonę paaiškėjo, kad 8 klasės mokiniai labiausiai sutinka

su tuo, jog jų mokykla yra atvira naujoms patirtims (pavyzdžiui, domimasi naujovėmis, skatinamas

mokinių dalyvavimas mokyklos gyvenime ir kt.). Tuo tarpu 7 klasės mokiniai labiausiai akcentuoja

KRDM atvirumą tėvų nuomonei.

13

Atitinkamai analizuojant pritarimo faktoriams rezultatus lyties aspektu matyti, jog tyrimo

dalyvės moterys, labiau nei vyrai, pritaria 9 lentelėje nurodytiems faktoriams.

9 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal lytį)

Esamos situacijos faktoriai Moterys

(N=817)

Vyrai

(N=302) P

Mokyklos atvirumas naujoms patirtims

VR7 578,61 VR 509,65

0,001

108162,500 Mann-Whitney U

153915,500 Wilcoxon W

M8 4,01 M 3,86

-3,177 Z

Atvirumas tėvų nuomonei

VR 583,32 VR 496,92

0,000



M 3,91 M 3,71 -3,987 Z


M 3,57 M 3,71 -2,278 Z

Tyrimo rezultatų palyginimas pagal pedagogų kvalifikacinę kategoriją leidžia teigti, kad vyr.

mokytojai (labiau nei mokytojai) KRDM labiausiai stebi atvirumo tėvų nuomonei dimensiją (žr. 10

lentelę).

10 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal kvalifikacinę kategoriją)

Esamos situacijos faktoriai Mokytojas

(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Atvirumas tėvų nuomonei 86,38 137,08 124,02 79,05 0,001

Kiti reikšmingi nuomonių skirtumai pateikiami 2 priedo 1-4 lentelėse.

Pastebėtina, kad pats žemiausias koreliacijos koeficientas (r=0,534) sieja pritarimą faktoriams

Atvirumas tėvų nuomonei ir Akademiniai ugdymo(si) rezultatai. Remiantis šiais duomenimis galima

teigti, kad švietimo bendruomenės lūkesčiuose gerai mokyklai tėvų nuomonė nėra labai svarbus

veiksnys gerinant mokinių akademinius pasiekimus.

1.5.1.1.2. Geros mokyklos link: lūkesčiai mokyklos atvirumui

Faktorinės analizės būdu sudaryti faktoriai nusakantys lūkesčius mokyklos atvirumui KRGM (žr.

11 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo Cronbach α rodikliai svyruoja nuo 0,852 iki 0,871.

Kiekvieną faktorių apibūdina teiginiai. Analizuojamoje lentelėje taip pat pateikiami pritarimo

teiginiams rodikliai (pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes, taip pat bendri).

7 VR - vidutinis rangas (Mean Rank)

8 M – vidurkis

14

11 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai mokyklos atvirumui (faktorinės analizės rezultatai)



MOKYKLOS ATVIRUMAS NAUJOVĖMS IR

ĮVAIROVEI (α=0,871) 4,59 4,22 4,69 4,42 0,000

Mokytojai drąsiai išbando naujoves 4,59 4,27 4,74 4,46 0,000

Mokytojai domisi naujovėmis, nuolat mokosi patys 4,70 4,23 4,84 4,49 0,000

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę, skatinamas jų


Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su kitomis

mokyklomis, organizacijomis 4,57 4,25 4,70 4,43 0,000

Mokykloje toleruojami kitaip atrodantys, kitaip

manantys 4,57 4,27 4,71 4,45 0,000

Įvairus mokytojų kolektyvas (asmenybėmis ir amžiumi,

lytimi) 4,43 4,10 4,45 4,26 0,000

TĖVŲ ĮTRAUKTIS IR DALYVAVIMAS (α=0,852) 4,45 3,95 4,57 4,21 0,000

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos taryboje,

tėvų komitetuose ir pan. 4,40 3,90 4,47 4,15 0,000

Į ugdymą įtraukiami tėvai (padeda pravesti klasės

valandėles, supažindina su profesijomis ir t. t.) 4,30 3,72 4,57 4,06 0,000

Atsižvelgiama į tėvų nuomonę, skatinamas jų


Tėvai nuolat informuojami apie vaikų pasiekimus ir

mokyklos gyvenimą 4,73 4,17 4,87 4,47 0,000

Reikšmingiausias faktorius (pagal bendrą pritarimo faktoriui ir faktoriaus skalių vidinio

patikimumo rodiklius) yra mokyklos atvirumas naujovėms ir įvairovei, šiek tiek mažiau

akcentuojamas tėvų įtraukties ir dalyvavimo faktorius.

Faktorius mokyklos atvirumas naujovėms ir įvairovei parodo, jog stipriausią lūkestį šioje srityje

išreiškia pedagogai. Pastarieji (taip pat ir tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos atvirumą naujovėms

KRGM stipriausiai sieja su mokytojų domėjimusi naujovėmis, nuolatiniu mokymusi. Mokiniams

aktualu, jog einant KRGM link daugiausia dėmesio būtų skiriama tolerancijos kitoniškumui

mokykloje skatinimui bei pedagoginio personalo aktyvinimui ugdymo praktikoje išbandyti

naujoves. Bendro pritarimo faktoriui ir atskiriems teiginiams vidurkis leidžia, teigti, jog svarbia

KRDM tobulinimo kryptimi yra nuolatinis pedagogo mokymasis.

Faktorius tėvų įtrauktis ir dalyvavimas atskleidžia, jog esminiai tyrimo dalyvių nuomonių

skirtumai yra susiję su mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) dalyvavimu mokyklos savivaldos

grupėse bei tėvų įtrauktimi į ugdymo(si) procesą. Minėtas nuomonių skirtumas reiškia, kad tėvai

(globėjai, rūpintojai) ir mokytojai gerokai stipriau nei mokiniai KRGM sieja su aktyvesniu

ugdytinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) įsitraukimu į mokyklos valdymo ir ugdymo(si) procesus.

Analizuojant faktoriaus pritarimo teiginiams vidurkių mažėjimą, matyti jog tėvai (globėjai,

rūpintojai) ir mokiniai mažiau svarbia mokyklos atvirumo dalimi laiko tėvų įsitraukimą į mokyklos

15

gyvenimą. Atitinkamai mokytojai – šiek tiek silpniau akcentuoja mokinių ir jų tėvų (globėjų,

rūpintojų) dalyvavimą mokyklos valdyme.

Pritarimo teiginiams rodikliai atskleidžia ir kitą reikšmingą lūkestį, kuris liudija, jog tyrimo

dalyviai svarbia KRDM tobulinimo kryptimi turėtų tapti tėvų informavimo sistemos (apie mokinių

pasiekimus, gyvenimą mokykloje ir pan.) efektyvinimas.

Pritarimo faktoriams klasės aspektu analizė rodo, jog 8 klasės, labiau nei 9 / I gimnazijos

klasės, mokiniai pritaria KRGM mokyklos atvirumui charakterizuoti išskirtiems faktoriams (žr. 12

lentelę).

12 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal klasę)

Geros mokyklos faktoriai

7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Mokyklos atvirumas naujovėms ir

įvairovei 232,10 273,69 213,60 261,15 260,56 263,23 0,044

Tėvų įtrauktis ir dalyvavimas 258,01 282,24 214,97 264,60 217,52 232,22 0,010

Tyrimo duomenų analizės rezultatai lyties aspektu atskleidžia faktą, jog visais aspektais moterys

labiau pritaria geros mokyklos faktoriams.


1.5.1.2. Ugdymas ir ugdymasis

Viena iš esminių mokyklos dimensijų laikoma ugdymas ir ugdymasis. Geros mokyklos

koncepcijoje (2016) pažymima, kad tokie veiksniai, kaip „ugdymo ir ugdymosi aplinka, ugdymas

(mokymas), mokyklos darbuotojai, mokyklos bendruomenė ir jos mokymasis, lyderystė ir vadyba“,

traktuojami lemiančiais mokyklos esminės misijos įgyvendinimą.

Ugdymas (mokymas) geros mokyklos koncepcijoje (2016) identifikuojamas kaip paremiantis

ugdymąsi bei turi būti:

tikslingas (ugdymo tikslų ir būdų parinkimas, ugdymo planavimas, pagrįsti mokinių

pažinimu, ugdymosi stebėjimu, apmąstymu, vertinimu);

įvairus įvairiems (atsižvelgiantis į mokymosi poreikių, pasirinkimų, galimybių, stilių

skirtumus ir pasiūlantis įvairias bei tinkamas mokymosi tempo, būdų, technikų galimybes);

lankstus (taikantis įvairius ugdymo plano sudarymo, mokinių grupavimo, laiko ir mokyklos

erdvių bei kitų išteklių panaudojimo modelius);

partneriškas.

16

Pats ugdymas Geroje mokykloje nuturėtų būti savitikslis. Ugdymas padeda mokiniui išsiugdyti

įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo

susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti bei kur daug dėmesio būti

skiriama mokymui(si) mokytis – rasti, atsirinkti, įprasminti žinojimą (Geros mokyklos koncepcija,

2016).

Ugdymąsi (mokymąsi) mokykloje siūloma suvokti per dialogiškos ir tyrinėjančios aplinkos

prizmę. Geros mokyklos koncepcijoje (2016) ugdymasis suvokiamas, kaip: įdomus ir auginantis

(stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius, pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas);

atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti

savo klaidas, jas taisyti); personalizuotas (suasmenintas) ir savivaldis (pagrįstas asmeniniais

poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu,

savistaba ir įsivertinimu); interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis dialogiškas,

bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis mokyklos sienas (globalus)); kontekstualus, aktualus

(ugdantis įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi,

rengiantis spręsti realias pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų

įvairove).

Atlikto tyrimo rezultatai pagal diagnostinį bloką Ugdymas ir ugdymasis iliustruojami 13-19

lentelėse. Ugdymo ir ugdymosi diagnostinį bloką sudarė 14 teiginių, kuriais remiantis aiškintasi

tėvų (globėjų rūpintojų), mokinių, mokytojų / administracijos atstovų nuomonė apie dabartinėje

mokykloje vykstančio ugdymo(si) proceso vertinimą ir lūkesčius šiems procesams Geroje

mokykloje.

1.5.1.2.1. Dabartinės ugdymo ir ugdymosi situacijos vertinimas

Remiantis tyrimo duomenų faktorinės analizės rezultatais išskirti keturi faktoriai, apibūdinantys

KRDM ugdymo ir ugdymosi procesų vertinimą (žr. 13 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo

rodikliai Cronbach α svyruoja nuo 0,844 iki 0,665. Kiekvieną faktorių apibūdina teiginiai.

Analizuojamoje lentelėje taip pat pateikiami pritarimo teiginiams rodikliai (pagal atskiras tyrimo

dalyvių grupes, taip pat bendri).

13 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymo ir ugdymosi vertinimas (faktorinės analizės rezultatai)



NOVATORIŠKŲ, MOKYMĄSI AKTYVINANČIŲ

METODŲ DIEGIMAS (α=0,844) 3,68 3,56 4,31 3,76 0,000

Pamokose taikomi naujoviški mokymo(si) būdai 3,65 3,47 4,31 3,71 0,000

Mokiniai mokosi spręsdami gyvenimiškas problemas,

atlikdami praktines užduotis, projektinius darbus 3,75 3,68 4,55 3,89 0,000

17




Skatinamas mokinių smalsumas, noras tyrinėti,

kūrybiškumas, aktyvumas 3,90 3,71 4,51 3,94 0,000

Vesdami pamokas mokytojai atsižvelgia į mokinių

pasiūlymus 3,40 3,38 3,89 3,50 0,000

INDIVIDUALIZUOTA MOKYMOSI PRIEIGA

BEI KONTROLĖ (α=0,748) 3,69 3,43 4,36 3,71 0,000

Mokymosi programos pritaikomos vaikui, atsižvelgiant

į jo poreikius 3,54 3,34 4,46 3,64 0,000

Mokytojai pateikia skirtingo lygio užduotis pagal

mokinių galimybes 3,66 3,53 4,33 3,74 0,000

Mokytojai nuolat kontroliuoja kiekvieno vaiko

mokymąsi 3,88 3,42 4,30 3,75 0,000

PEDAGOGINĖS IR ŠVIETIMO PAGALBOS

UŽTIKRINIMAS (α=0,720) 4,08 4,15 4,53 4,21 0,000

Mokytojai tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti

pažangą 4,06 4,03 4,38 4,11 0,004

Esant reikalui, pirmiausia mokytis padeda bet kurio

dalyko mokytojas 3,61 3,88 4,31 3,89 0,000

Esant reikalui, bet kuriuo klausimu mokiniai gali

kreiptis į auklėtoją 4,53 4,47 4,85 4,57 0,000

Mokykla užtikrina reikalingą pagalbą specialiųjų

ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (logopedo,

spec. pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo

pagalbą)

4,12 4,20 4,56 4,25 0,000

SAVARANKIŠKUMO IR

BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS (α=0,665) 3,99 3,88 4,26 3,99 0,000

Mokiniai skatinami mokytis savarankiškai ir atsakingai

(planuoti mokymąsi, pasirinkti šaltinius, rasti

informaciją)

4,11 4,05 4,06 4,07 0,252

Mokiniai mokosi bendradarbiaudami grupėse per

pamokas ir po pamokų 3,92 3,81 4,53 4,00 0,000

Mokykloje didelis burelių pasirinkimas 3,93 3,78 4,20 3,92 0,000

13 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad faktoriai pagal bendrą pritarimo rodiklį išsidėsto

tokia tvarka. Reikšmingiausias faktorius konstruojamos nuomonės prasme yra novatoriškų,

mokymąsi aktyvinančių metodų diegimas, tačiau didžiausias pritarimas teikiamas pedagoginės ir

švietimo pagalbos užtikrinimo faktoriui (M=4,21). Silpnesnis pritarimas (pagal bendrą pritarimo

faktoriui rodiklį) būdingas faktoriams savarankiškumo ir bendradarbiavimo skatinimas (M=3,99),

novatoriškų, mokymąsi aktyvinančių metodų diegimas (M=3,76) ir individualizuota mokymosi

prieiga bei kontrolė (M=3,71).

Analizuojant ugdymo ir ugdymosi procesų vertinimą dabartinėje mokykloje pagal pritarimo

faktoriui rezultatą, matyti, jog pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimas KRDM vertintinas

kaip tinkamai vykdomas procesas. Faktoriaus pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimas

turinys atskleidžia, kad tyrimo dalyviai palankiausiai KRDM vertina auklėtojo veiklą. Šio rezultato

18

kontekste svarbu pabrėžti, jog klasės auklėtojo veikla šiuolaikinėje mokykloje (ne tik KRDM)

suprantama, kaip kurianti įvairių mokyklos bendruomenės grupių bendravimo ir bendradarbiavimo,

tarpusavio pagalbos kultūrą. KRDM pakankamai palankiai vertinama ir pagalba specialiųjų

ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Remiantis tyrimo rezultatais pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimo kontekste KRDM

tobulintina sritimi įvardijamas pagalbos teikimas, susijęs su dalyko mokytojo veikla. Šios srities

vertinimui būdingas ir esminis tyrimo dalyvių nuomonių skirtumas, t.y. pedagogai dalyko mokytojo

pagalbą vertina geriausiai, kritiškiausią nuomonę išrėškė tėvai (globėjai, rūpintojai). Mokiniai

dalyko mokytojo pagalbą vertina geriau nei tėvai.

Faktoriaus savarankiškumo ir bendradarbiavimo skatinimas turinys ir pritarimo faktoriui ir

teiginiams rodikliai liudija apie tai, jog KRDM vyrauja mokinių skatinimas mokytis savarankiškai ir

atsakingai. Itin gerai šį KRDM požymį vertina pedagogų bendruomenė. Analizuojant minėto

faktoriaus pritarimo teiginiams vidurkį stebimas nuomonių skirtumas susijęs su ugdymo ir

ugdymosi proceso organizavimu, kai mokiniai skatinami mokytis bendradarbiaujant grupėse.

KRDM dirbantys pedagogai darbą grupėse, savarankiškumo ir bendradarbiavimo skatinimo

kontekste, išskiria kaip reikšmingą, realiai vykdomą veiklą organizuojant ugdymo(si) procesą.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai darbui grupėse reiškia žemesnį pritarimą. Panašios vertinimo

tendencijos, susijusios ir su būrelių pasiūlos vertinimu, t.y. pedagogai tokių užsiėmimų pasiūlą

KRDM vertina kaip tinkamą, mokiniai ir tėvai (globėjai, rūpintojai) išreiškia silpnesnį pritarimą

būrelių pasiūlos pakankamumui.

Bendras pritarimo teiginiams rodiklis, liudija, jog KRDM savarankiškumo ir bendradarbiavimo

skatinimo kontekste, svarbia tobulintina mokyklos veiklos sritimi yra neformalus vaikų ugdymas,

peržiūrint ir plečiant papildomų veiklų, labiau atliepiančių ugdytinių poreikius ir interesus, pasiūlą.

Analizuojant ugdymo(si) proceso dalyvių vertinimo struktūrą ugdymo ir ugdymosi dimensijos

aspektu, akcentuotinas novatoriškais metodais grįstas individualizuotas ugdymas(is) – novatoriškų,

mokymąsi aktyvinančių metodų diegimas. Tyrimo dalyviai pripažįsta, kad KRDM organizuojant

ugdymą(si) svarbiu proceso aspektu yra ugdytinių kūrybiškumo, smalsumo, tyrinėjimo, aktyvumo

skatinimas. Stebint atskirų tyrimo dalyvių grupių pritarimo faktoriui rodiklius, matyti, kad

pedagogai ypač akcentuoja, jog KRDM ugdymo praktikoje reikšmingas dėmesys skiriamas

inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymui mokantis spręsti gyvenimiškas problemas, atliekant

įvairias praktines, projektines veiklas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai inovatyvių, mokymąsi

aktyvinančių metodų diegimą KRDM labiau sieja su mokinių skatinimu tyrinėti, atrasti, kurti ir pan.

Analizuojamo faktoriaus rezultatai atskleidžia, jog tobulintina sritimi identifikuojamas dialogiškos

ugdymo(si) kultūros puoselėjimas, t.y. kai reikšmingesnėmis turėtų tapti mokytojų pastangos

organizuojant pamokas atsižvelgti į mokinių pasiūlymus.

19

Analizuojant galimą ryšį tarp faktoriaus turinčio didžiausią patikimumo rodiklį – novatoriškų,

mokymąsi aktyvinančių metodų diegimas ir faktoriaus, pasižyminčio didžiausiu pritarimo rodikliu –

pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimas, galima formuluoti prielaidą, jog klasės auklėtojo

vaidmuo yra susijęs ir su pagalba mokinius skatinant ugdymo(si) procese „veikti“ inovatyviai,

kūrybiškai (tyrinėti, ieškoti, mokomąją medžiagą sieti su gyvenimiškų problemų sprendimu ir pan.).

Faktorius individualizuota mokymosi prieiga bei kontrolė atskleidžia, kad tyrimo dalyviai (tėvai

(globėjai, rūpintojai), mokiniai ir mokytojai) pripažįsta, jog KRDM pedagogai linkę nuolat

kontroliuoti vaikų mokymąsi bei mokomąją medžiagą diferencijuoti pagal mokinių galimybes.

Minėto faktoriaus tyrimo rezultatus analizuojant pagal atskiras respondentų grupes, individualizuoto

mokymosi prieigos ir kontrolės kontekste, galima pastebėti, jog tėvai KRDM labiausiai pastebi

mokytojų veiklą, susijusią su kontrole (kai kontroliuojamas kiekvieno vaiko mokymąsi). Mokiniai

pripažįsta, kad mokytojai mokiniams parengia ir pamokų metu teikia užduotis orientuojantis į

mokinių individualias galimybes. Tuo tarpu mokytojai mano, jog jie daugiausia dėmesio skiria

mokymosi programų pritaikymui konkrečiam ugdytiniui, atsižvelgiant į jų poreikius. Pastarasis

ugdymo(si) proceso organizavimo aspektas yra susijęs ir su esminiais nuomonių skirtumais tarp

mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų), mokinių.

Remiantis tėvų (globėjai, rūpintojai) ir mokinių pritarimo atskiriems faktoriaus teiginiams

rodikliais, bei bendru pritarimo faktoriui rodikliu, mokymo(si) individualizavimo srityje KRDM

reikšmingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokymo(si) proceso individualizavimui,

diferencijavimui, ypatingą dėmesį kreipiant į mokinių individualius poreikius ir galimybes.

Kiti statistiniai rodikliai, kuriais remiantis analizuojama KRDM, leidžia teigti, jog pagrindinių

mokyklų ir progimnazijų respondentai labiau nei kitų mokyklų tyrimo dalyviai (žr. 14 lentelę)

pritaria faktoriams, apibūdinantiems ugdymo ir ugdymosi procesą, kaip užtikrinantį tinkamą

pedagoginę ir švietimo pagalbą, inovatyvių mokymo(si) metodų diegimą bei skiriantį tinkamą

dėmesį ugdytiniams, jų savarankiškumo ir bendradarbiavimo skatinimui.

14 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal mokyklos tipą)


centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Novatoriškų, mokymąsi aktyvinančių

metodų diegimas 494,53 547,53 599,92

0,000

Individualizuota mokymosi prieiga bei

kontrolė 474,70 594,39 620,89

0,000

Pedagoginės ir švietimo pagalbos

užtikrinimas 495,42 562,09 590,81

0,000

Savarankiškumo ir bendradarbiavimo

skatinimas 524,22 481,38 566,60

0,018

20

Tuo tarpu gimnazijų atstovai inovatyvių mokymo(si) metodų diegimą, dėmesį vaikui bei

pagalbos (švietimo, pedagoginės) teikimą vertina kritiškiau, nei kitos tyrimo dalyvių grupės.

Respondentai atstovaujantys daugiafunkcinius centrus mano, jog tobulintinas savarankiškumo ir

bendradarbiavimo skatinimas ugdymo(si) procese. Itin reikšmingas nuomonių skirtumas, susijęs su

individualizuoto mokymosi prieigos KRDM ugdymo(si) procese realizavimu, t.y. pagrindinių

mokyklų, progimnazijų atstovai minėtą aspektą akcentuoja gerokai stipriau nei gimnazijų.

Pritarimo faktoriams pagal klasę rezultatai atskleidžia, kad reikšmingas nuomonių skirtumas yra

susijęs su 7-8 ir 12 / IV gimnazijos klasių mokinių nuomonėmis, t.y. 12 / IV gimnazijos klasių

mokiniai visiems ugdymą ir ugdymąsi charakterizuojantiems požymiams išreiškia silpniausia

pritarimą (žr. 15 lentelę).



(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Novatoriškų, mokymąsi

aktyvinančių metodų diegimas 320,24 328,13 255,48 265,35 183,99 157,12 0,000

Individualizuota mokymosi prieiga

bei kontrolė 321,54 309,88 260,75 261,52 183,19 181,71 0,000


užtikrinimas 303,62 311,04 248,93 274,70 197,60 197,17 0,000

Savarankiškumo ir

bendradarbiavimo skatinimas 316,96 299,60 270,26 236,24 208,28 203,71 0,000

12 / IV gimnazijos klasių mokiniai KRDM ugdymo praktikoje teigia, mažiausiai pastebintys

novatoriškų, mokymąsi aktyvinančių metodų diegimą. Tokius metodus KRDM labiausiai

„patiriantys“ yra 8 klasės mokiniai. Šie mokiniai taip pat išreiškia stipriausią pritarimą faktoriui,

susijusiam su mokykloje veikiančia pedagoginės ir švietimo pagalbos sistema mokiniui.

7 klasės mokiniai mano, jog KRDM reikšmingas dėmesys skiriamas ugdymo(si) proceso

individualizavimui, kontrolei bei savarankiškumo, bendradarbiavimo skatinimui.

Individualizuotos mokymo(si) prieigos raišką KRDM labiausiai akcentuoja tyrimo dalyvės

moterys (žr. 16 lentelę).



(N=817) Vyrai (N=302) P


kontrolė VR 574,38 VR 521,09

0,014

111616,000 Mann-

Whitney U


M 3,74 M 3,6 -2,464 Z

Analizuojant tyrimo rezultatus pagal mokytojų kvalifikacinę kategoriją, aiškėja, kad vyr.

mokytojai labiausiai pritaria tam, kad KRDM skiriamas tinkamas ir pakankamas dėmesys

21

inovatyvių ugdymo(si) metodų diegimui bei pagalbos (pedagoginės, švietimo) mokiniui teikimui

(žr. 17 lentelę).

17 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal mokytojų kvalifikacinę kategoriją)


(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p


metodų diegimas 79,84 136,39 125,71 85,20 0,000


užtikrinimas 98,33 129,48 125,63 82,30 0,037

Kritiškai pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimą vertina mokytojai ekspertai, o mokytojai

– silpniausiai pritaria tam, kad pamokų metu diegiami inovatyvūs ugdymo(si) metodai.

Pritarimas faktoriaus teiginiams reikšmingai skiriasi priklausomai nuo respondentų išsilavinimo

(žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal išsilavinimą)

Esamos situacijos faktoriai Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

(N=121)

Aukštasis

neuniversitetinis/

aukštesnysis iki

2002m (N=102)

Aukštasis

universitetinis

(N=111)

p


užtikrinimas 187,93 157,09 154,80

0.013

Tyrimo dalyviai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra kritiškesni pedagoginės ir

švietimo pagalbos teikimo efektyvumui. Vidurinį (ir žemesnį) išsilavinimą turintys respondentai

pagalbos teikimą vertina palankiai.

Pritarimo teiginiams pagal respondentų darbo stažą rezultatas liudija, jog didžiausią darbo stažą

turintys tyrimo dalyviai stipresnį pritarimą reiškia inovatyvių mokymo(si) metodų diegimui (žr. 19

lentelę). Gerokai silpniau šiam faktoriui pritaria respondentai, turintys iki 15 metų darbo stažą.

19 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal darbo stažą)

Esamos situacijos faktoriai Iki 15m.

(N=46)

16-25 m.

(N=60)

26-35 (N=94) 36 ir daugiau

(N=41)

p

Novatoriškų, mokymąsi

aktyvinančių metodų diegimas 100,34 112,06 128,60 139,84

0,025


Siekiant atskleisti ryšius tarp pritarimo faktoriams, atlikta koreliacinė analizė. Skaičiuotas

Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientas. Akcentuotina, kad koreliacinė analizė parodo tik

pritarimo reikšmių sąsajas, tačiau neatskleidžia priežasties-pasekmės ryšio.

Vertinant KRDM duomenis (7 priedas), matyti, kad pritarimas faktoriui Į vaiką orientuota

aplinka glaudžiai siejamas (r=0,795) su Novatoriškų, mokymąsi aktyvinančių metodų diegimu.

22

Manytina, kad tinkama ugdymosi erdvių infrastruktūra ir materialinė bazė yra palankus veiksnys

ugdyme naudoti aktyvinančius metodus.

1.5.1.2.2. Geros mokyklos link: lūkesčiai ugdymui ir ugdymuisi

Atlikus faktorinę analizę išskirti trys faktoriai, nusakantys lūkesčius ugdymui ir ugdymuisi

KRGM (žr. 20 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo rodikliai Cronbach α svyruoja nuo

0,868 iki 0,839. Išskirtus faktorius apibūdina teiginiai. X lentelėje taip pat pateikiami pritarimo

teiginiams rodikliai (bendri ir pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes).

20 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymui ir ugdymuisi (faktorinės analizės rezultatai)



DĖMESYS VAIKO POREIKIAMS (α=0,883) 4,58 4,23 4,61 4,40 0,000

Vesdami pamokas mokytojai atsižvelgia į mokinių

pasiūlymus 4,49 4,26 4,47 4,37 0,000

Esant reikalui, pirmiausia mokytis padeda bet kurio

dalyko mokytojas 4,57 4,27 4,57 4,41 0,000

Pamokose taikomi naujoviški mokymo(si) būdai 4,56 4,31 4,62 4,44 0,000

Esant reikalui, bet kuriuo klausimu mokiniai gali

kreiptis į auklėtoją 4,77 4,38 4,85 4,58 0,000

Mokykloje didelis būrelių pasirinkimas 4,53 4,22 4,53 4,37 0,000

Mokiniai skatinami mokytis savarankiškai ir atsakingai

(planuoti mokymąsi, pasirinkti šaltinius, rasti

informaciją)

4,63 4,28 4,61 4,44 0,000

Mokytojai nuolat kontroliuoja kiekvieno vaiko

mokymąsi 4,49 3,95 4,58 4,23 0,000

PEDAGOGINĖ IR ŠVIETIMO PAGALBA

(α=0,868) 4,70 4,27 4,83 4,50 0,000

Mokymosi programos pritaikomos vaikui, atsižvelgiant

į jo poreikius 4,67 4,21 4,80 4,46 0,000

Mokytojai pateikia skirtingo lygio užduotis pagal

mokinių galimybes 4,69 4,19 4,81 4,46 0,000

Mokytojai tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti

pažangą 4,71 4,37 4,87 4,57 0,000

Mokykla užtikrina reikalingą pagalbą specialiųjų

ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (logopedo,

spec. pedagogo, psichologo, mokytojo padejejo

pagalbą)

4,75 4,31 4,83 4,54 0,000

AKTYVUS MOKYMASIS (α=0,839) 4,66 4,25 4,70 4,45 0,000

Mokiniai mokosi bendradarbiaudami grupėse per

pamokas ir po pamokų 4,62 4,20 4,65 4,41 0,000

Mokiniai mokosi spręsdami gyvenimiškas problemas,

atlikdami praktines užduotis, projektinius darbus 4,68 4,68 4,72 4,46 0,000

Skatinamas mokinių smalsumas, noras tyrinėti,

kurybiškumas, aktyvumas 4,71 4,27 4,81 4,50 0,000

23

Faktoriai, nusakantys lūkesčius KRGM, pagal bendrą pritarimo faktoriui rodiklį ir faktoriaus

skalių vidinio patikimumo rodiklį išsidėsto tokia tvarka. Reikšmingiausias faktorius yra dėmesys

vaiko poreikiams, tačiau didžiausias pritarimas teikiamas pedagoginės ir švietimo pagalbos

užtikrinimo faktoriui (M=4,21). Silpnesnis pritarimas (pagal bendrą pritarimo faktoriui rodiklį)

būdingas faktoriams aktyvus mokymasis (M=4,45) ir dėmesys vaiko poreikiams (M=4,40).

Ugdymo ir ugdymosi srityje esminiai lūkesčiai KRGM susiję su pedagoginės ir švietimo

pagalbos efektyvinimu. Bendrieji pritarimo teiginiams rezultatai atskleidžia, jog svarbia mokyklos

veiklos tobulinimo kryptimi tampa požiūrio į mokinio pažangą kaitą, t.y. išreiškiamas reikšmingas

lūkestis, kad mokytojai skatintų ir tikėtų, jog kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą. Šiai

pozicijai stiprų pritarimą išreiškė ir KRDM mokytojai ir mokiniai. Tikėjimas kiekvieno mokinio

pažanga atskleidžia ne tik mokykloje vyraujantį nuostatų pozityvumą, bet itin glaudžiai yra susijęs

su vaiko, kaip asmenybės ūgtimi. Tėvai pedagoginės ir švietimo pagalbos kontekste aktualizuoja

lūkestį, susijusį su pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams efektyvinimu.

Analizuojant pritarimo pedagoginės ir švietimo pagalbos faktoriaus atskiriems teiginiams

rodiklius, matyti, jog sąlyginai mažiau KRGM vizija siejama su poreikiu labiau tobulinti

ugdymo(si) procesą individualių poreikių (mokymosi programų, užduočių pritaikymas vaikui –

ugdymo(si) individualizavimas) tenkinimo aspektu.

Faktorius aktyvus mokymasis atskleidžia, kad tobulinant KRDM veiklą ir einant KRGM link

tyrimo dalyvių nuomone svarbu stiprinti ugdymo(si) procesą mokinių aktyvumo ir kūrybiškumo

skatinimo, tyrinėjančio ir patirtinio ugdymo(si) aspektais. Šiuos lūkesčius KRGM itin aktualizuoja

tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokytojai. Mokiniai, reikšmingiausiu aspektu išskiria ugdymo turinio

įdomumo didinimą, labiau siejant su realių, gyvenimiškų problemų sprendimu.

Lyginant analizuojamo faktoriaus pritarimą (bendrą ir pagal tyrimo dalyvių grupes) teiginiams

galima teigti, jog lūkesčiai mokymuisi bendradarbiaujant grupėse yra žemesni nei aukščiau aptarti

atvejai.

KRGM dėmesys vaiko poreikiams reikšmingiausiai siejamas su klasės auklėtojo veikla.

Pažymėtina, jog klasės auklėtojo veikla ir KRDM vertinama itin gerai. Šiame kontekste galima

pažymėti, jog lūkesčiai siejami su auklėtojo veikla pabrėžia svarbą išlaikyti analogišką šio

pedagogo vaidmens svarbą ugdytiniams KRGM. Faktoriaus dėmesys vaiko poreikiams pritarimo

atskiriems teiginiams stiprumas išryškino ir esminį nuomonių skirtumą, susijusį su vaiko mokymosi

kontrole. Mokiniai mano, jog KRGM vaiko mokymosi kontrolei neturėtų būti skiriamas pagrindinis

dėmesys. Tėvai kontrolės aspektą akcentuoja stipriau, tačiau, jų nuomone, tai nėra reikšmingiausia

veikla (taip pat, kaip ir mokinių pasiūlymai mokytojams dėl pamokų organizavimo), kuri turėtų būti

tobulinama KRGM. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokytojai poreikį KRGM labiau paisyti

24

mokinių siūlymų mokymo(si) proceso metu akcentuoja silpniau nei, pavyzdžiui, neformalių veiklų

pasiūlos vaikams gausinimą, dalyko mokytojo pagalbos stiprinimą ir kt.

Tyrimo duomenų analizė pagal sociodemografinius duomenis atskleidžia, jog pasak tėvų,

turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą (priešingai tėvų, turinčių vidurinį ir žemesnį išsilavinimą

nuomonei), tobulinant ugdymo ir ugdymosi procesus KRDM, svarbiausia sudaryti sąlygas

mokiniams mokytis aktyviai ir gauti tinkamą pedagoginę ir švietimo pagalbą (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal tėvų išsilavinimą)


Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

(N=121)

Aukštasis

neuniversitetinis/

aukštesnysis iki

2002 m. (N=102)

Aukštasis

universitetinis

(N=111)

p

Pedagoginė ir švietimo pagalba 113,71 126,68 141,07 0,014

Aktyvus mokymasis 107,34 128,88 145,21 0,001

Reikšmingi nuomonių skirtumai dėl pritarimo faktoriams, pagal mokyklos tipą, susiję su

daugiafunkcinių centrų ir pagrindinių mokyklų, progimnazijų tyrimo dalyvių nuomonėmis (žr. 22

lentelę). Pagrindinių mokyklų, progimnazijų atstovai labiausiai pritaria tam, kad einant KRGM link

būtina stiprinti dėmesį vaiko poreikiams ir skatinti aktyvų mokymą(si).

22 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal mokyklos tipą)


Gimnazijos

(N=633)

Daugiafunkciniai

centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Dėmesys vaiko poreikiams 454,85 423,94 505,86 0,007

Aktyvus mokymasis 458,09 423,99 496,78

0,024

Pritarimo faktoriams analizė klasės aspektu rodo, jog aktualūs nuomonių skirtumai susiję su 8-9

ir 12 / IV gimnazijos klasių mokiniais (žr. 23 lentelę).



7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Dėmesys vaiko poreikiams 246,35 290,42 219,72 247,99 237,97 237,74 0,033

Pedagoginė ir švietimo

pagalba 239,54 272,50 216,57 237,49 263,80 278,43 0,043

8 klasės mokinių nuomone prioritetinė KRGM sritis (ugdymo ir ugdymosi kontekste) turėtų būti

dėmesys vaiko poreikiams, o 12 / IV gimnazijos klasės mokiniai aktualizuoja pedagoginės ir

švietimo pagalbos svarbą.

Pritarimo teiginiams analizė pagal lytį parodė, kad moterys visais aspektais labiau pritaria Geros

mokyklos faktoriams (ugdymo ir ugdymosi kontekste).

25

Analizuojant pritarimo KRGM faktoriams duomenis (7 priedas), paaiškėjo, kad pritarimas

faktoriui Dėmesys vaiko poreikiams glaudžiai siejasi su didele dalimi kitų faktorių – Pedagogine ir

švietimo pagalba (r=0,707), Aktyviu mokymusi (r=0,827), Inovatyvios, modernios bei į vaiką

orientuotos aplinkos kūrimu (r=0,827), Vertybiniais ugdymo(si) rezultatais (r=0,778). Pastarasis

faktorius (Vertybiniai ugdymosi rezultatai) stipriai koreliuoja su Inovatyvios, modernios, bei į vaiką

orientuotos aplinkos kūrimu (r=0,829).

1.5.1.3. Ugdymo(si) aplinka

Ugdymo(si) aplinka yra reikšmingas mokyklos veiklos veiksnys, svarbus įgyvendinant

mokyklos misiją. Kita vertus, Geros mokyklos koncepcijoje (2016) prižįstama, jog ugdymo(si)

aplinka, taip kaip ir kiti mokyklos veiksniai, yra tik prielaidos misijai įgyvendinti. Mokykloms

suteikiama laisvė savarankiškai rinktis veiklos organizavimo prieigas, šiuo atveju, kurti / „išrasti“

mokyklos misijos įgyvendinimui būtinas aplinkas. Aplinkos kūrimo situacijoje itin svarbu atkreipti

dėmesį į tokios aplinkos palankumą ugdymui ir ugdymuisi. Remiantis minėta koncepcija itin

svarbus tampa aplinkos kintamumas, kaip asmens lankstumo ugdymosi pagrindas. Ugdymo(si)

aplinkos kūrimas turėtų taip pat atliepti „mokykla yra atvira pasauliui“ principą. Mokyklos

atvirumo principas gali būti sietinas su atviros ugdymo(si) aplinkos kūrimu ir modeliavimu, kai

„nuo tradicinių klasių erdvių pereinama prie „klasių be sienų“ (Geros mokyklos koncepcija, p. 5).

Tai reiškia, jog ugdymo(si) procesas gali vykti įvairiose mokyklos (pavyzdžiui, vestibiuliuose,

bibliotekoje, mokyklos kieme, vidinėse bei išorinėse mokyklos erdvėse ir pan.) ar kitose,

pavyzdžiui, mokyklos socialinių partnerių erdvėse.

Geros mokyklos koncepcijoje (2016) ugdymo(si) aplinkai keliamas reikalavimas, jog ji būtų

dinamiška, atvira ir funkcionali. Minėtoje koncepcijoje išskiriami tokie aplinkos bruožai:

„klasės be sienų“ (patogios, įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, mokyklos

patalpų naudojimo įvairovė, „klasės lauke“ ir kitoks mokyklos teritorijos pritaikymas

ugdymui(si));

ugdymąsi stimuliuojanti aplinka (knygos, detalių ir įrangos įvairovė, funkcionalūs ir

originalūs baldai, spalvos, medžiagos, formos, apšvietimas, augalai, garsai, kvapai, patogi

(ne)tvarka ir kt.);

mokinių indėlis kuriant aplinką (įgyvendintos mokinių idėjos ir projektai, jų darbai,

kūriniai, daiktai aplinkoje);

virtuali aplinka (mokyklos interneto svetainė, jos turinio ir naudojimo būdų įvairovė,

gyvumas, populiarumas).

26

Ugdymo(si) aplinkos funkcionalumas bei dinamiškumas Geros mokyklos koncepcijoje (2016

suprantamas kaip stimuliuojančios mokymąsi, skatinančios mąstymą, kūrybiškumą, aplinkos

kūrimas. Tokioje aplinkoje turėtų būti „demonstruojami ne tik baigti mokinių darbai, tampantys jos

puošybos elementais, bet ir darbo, kūrybos, diskusijų procesas – užrašai, eskizai, planai, modeliai ir

pan.“ (Geros mokyklos koncepcija, p. 5).

Geros mokyklos koncepcijoje (2016) taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog mokykloje

svarbus patalpų patogumas, funkcionalumas,

jos turėtų būti lengvai pertvarkomos, maloniai spalvingos.

Taip pat numatytos galimybės mokytis individualiai ir grupėmis, tyloje ir bendraujant,

„švariai“ ir naudojant įvairias tepančias medžiagas bei priemones.

Reikšmingas aspektas – mokinių indėlis kuriant ugdymo(si) aplinką. Kurdami tokią aplinką

mokiniai gali prisidėti prie mokyklos aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais, dalyvavimo kuriant

aplinką, kurioje jiems gera, įdomu ir smagu būti. Mokykla neturėtų baimintis aplinkų ir baldų

išskirtinumo, neįprastumo.

Ugdymo(si) aplinkos diagnostinį bloką sudarė 15 teiginių, kuriais remiantis aiškintasi tėvų

(globėjų rūpintojų), mokinių, mokytojų / administracijos atstovų nuomonė apie dabartinę mokyklą

ir lūkesčius Gerai mokyklai. Pirmiausia aptarsime respondentų nuomonę apie Kretingos rajono

savivaldybėje veikiančių ugdymo institucijų dabartinę situaciją Ugdymo(si) aplinkos kontekste.

1.5.1.3.1. Ugdymo(si) aplinkos dabartinėje mokykloje vertinimas

Remiantis tyrimo duomenų faktorinės analizės rezultatais išskirti trys faktoriai, apibūdinantys

KRDM ugdymo(si) aplinkos vertinimą (žr. 24 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo rodikliai

Cronbach α svyruoja nuo 0,767 iki 0,834. Kiekvieną faktorių apibūdina teiginiai. Analizuojamoje

lentelėje taip pat pateikiami pritarimo teiginiams rodikliai (pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes bei

bendri).

24 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymo(si) aplinkos vertinimas (faktorinės analizės rezultatai)



Į VAIKĄ ORIENTUOTOS MOKYMO(SI)

APLINKOS KŪRIMAS (α=0,834) 3,69 3,59 4,22 3,75 0,00

Siekiama, kad mokiniams būtų įdomu mokytis

(nevengiama nuotykių, iššūkių) 3,69 3,49 4,24 3,71 0,000

Kuriant mokyklos vidaus erdves ir aplinką,

atsižvelgiama į mokinių nuomonę ir poreikius 3,58 3,56 4,36 3,74 0,000

Pripažįstamas kiekvieno mokinio originalumas,

išskirtinumas 3,63 3,63 4,28 3,77 0,000

Mokomasi ne tik klasėje, bet ir už klasės ir net

mokyklos ribų (bibliotekoje, gamtoje, muziejuje,

įmonėse ir t. t.)

3,79 3,46 4,41 3,76 0,000




Patalpos pritaikytos mokytis įvairiai (grupėse,

individualiai, savarankiškai) 3,79 3,86 3,93 3,85 0,353

Mokykloje visi jaučiasi saugūs 3,67 3,54 4,09 3,70 0,000

MODERNIŲ BEI ŠIUOLAIKIŠKŲ MOKYMO(SI)

PRIEMONIŲ TELKIMAS (α= 0,767) 3,56 3,64 3,64 3,61 0,357

Naudojamos modernios mokymosi priemonės

(laboratorinių bandymų, technologijų įranga, IKT) 3,62 3,57 3,88 3,65 0,007

Klasėse ir kabinetuose gausu mokomosios bei

vaizdinės medžiagos 3,78 3,91 3,86 3,86 0,000

Pakanka naujausių visų dalykų mokymosi priemonių 3,26 3,45 3,20 3,34 0,000

DISCIPLINUOJANČIOS APLINKOS KŪRIMAS

(α=0,798) 4,07 3,91 4,45 4,07 0,000

Taisyklės mokykloje esant reikalui tobulinamos 3,91 3,91 4,50 3,96 0,000

Akcentuojamos ne tik mokinių teises, bet ir pareigos 4,26 3,95 4,37 4,07 0,000

Daug dėmesio skiriama drausmei ir tvarkai palaikyti 4,13 3,94 4,44 4,11 0,000

Drausmės, elgesio, tvarkos problemas mokykla, esant

reikalui sprendžia pasitelkdama pagalbą iš šalies

(policiją, kitas tarnybas)

4,05 3,95 3,95 4,07 0,000

Klasėse ir kabinetuose daug dėmesio skiriama tvarkai ir

estetika 4,19 3,96 4,36 4,11 0,000

Mokantis naudojamas internetas (mokytojai internetu

skiria užduotis, vyksta atsiskaitymai, įkelia pamokų

medžiagą)

3,87 3,87 4,61 4,03 0,000

24 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias pritarimas teikiamas faktoriui

disciplinuojančios aplinkos kūrimas (M=4,07), silpniau akcentuojamas į vaiką orientuotos

mokymo(si) aplinkos kūrimas (M=3,75) (tačiau šis faktorius yra reikšmingiausias konstruojamos

nuomonės prasme), silpniausiai – modernių bei šiuolaikiškų mokymosi priemonių telkimas

(M=3,61).

Faktoriaus disciplinuojančios aplinkos kūrimas turinys ir pritarimo teiginiams rodikliai leidžia

pastebėti, jog KRDM mokykloje reikšmingas dėmesys skiriamas tvarkai ir drausmei organizuojant

ugdymo(si) procesą, o taip pat fizinės aplinkos tvarkai ir estetikai. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrimo

dalyviai pripažįsta, kad KRDM taisyklių tobulinimo / atnaujinimo procesas vyksta nepakankamai

reaguojant į kylančius poreikius. Pastarąjį reiškinį labiausiai pastebi tėvai ir mokiniai. Mokytojai

pritaria, kad KRDM mokymo(si) procese naudojamas internetas. Tuo tarpu mokinių ir tėvų

pritarimo rodiklis minėtam faktui žemesnis lyginant su pedagogų nuomone.

Faktoriaus Į vaiką orientuotos mokymo(si) aplinkos kūrimas rodo, jog reikšmingu tokios

aplinkos požymiu KRDM yra patalpų pritaikomumas mokytis įvairiai. Silpniau pritariama tam, kad

mokymo(si) procesas vyksta už klasės ribų (bibliotekoje, mokyklos kieme ir kt.) bei, kad

pripažįstamas mokinio originalumas, išskirtinumas. Silpniausio bendro pritarimo sulaukė teiginys,

kuriuo aiškintasi KRDM bendruomenės narių saugumas mokykloje, t.y. tyrimo rezultatai rodo, jog

visų saugumas mokykloje dar yra tobulintina mokyklų veiklos sritis. Geriausiai į vaiką orientuotos

28

mokymosi aplinkos kūrimą vertina mokytojai. Pastarųjų nuomone svarbus dėmesys skiriamas

mokymo(si) proceso organizavimui už klasės ribų. Tuo tarpu mokiniai mano, jog mokyklose

tikslinga aktyviau ieškoti kitokių, neįprastų mokymo(si) aplinkų. Tėvų nuomone, vaikai

nepakankamai aktyviai įtraukiami į mokyklos vidaus erdvių ir aplinkų kūrimą.

Tyrimo dalyviai vertindami dabartinę mokyklą pagal Modernių ir šiuolaikiškų mokymo(si)

priemonių telkimo (tai vienintelis faktorius, kai visų tyrimo dalyvių nuomonė statistiškai

reikšmingai nesiskyrė) aspektą nurodė, jog klasėse ir kabinetuose gausu mokomosios ir vaizdinės

medžiagos. Tačiau manoma, jog KRDM vis dar tobulintina sritimi yra ap(si)rūpinimas

naujausiomis visų dalykų mokymosi priemonėmis. Vertinant modernių ir šiuolaikiškų mokymo(si)

priemonių telkimą mokyklose išsiskyrė mokytojų ir tėvų bei mokinių nuomonė dėl modernių

priemonių panaudojimo mokymo(si) procese. Mokytojai labiau nei tėvai ir mokiniai pritaria, jog

minėtos priemonės realiai panaudojamos ugdymo praktikoje.

Kreipiant dėmesį į faktorių patikimumo rodiklį ir pritarimo teiginiams rodiklius galima

pastebėti, jog rajono mokyklose į vaiką orientuotos mokymo(si) aplinkos kūrimas dabartinėje

mokykloje labiausiai siejamas su disciplinuojančios aplinkos elementais, t.y. suprantama, jog į

vaiką orientuotos aplinkos svarbiais požymiais yra drausmė, tvarka (tiek ugdymo(si) proceso, tiek

aplinkos prasme). Tuo tarpu kuriant į vaiką orientuotą aplinką esminis dėmesys turi būti skiriamas

individualiems vaiko poreikiams, galimybei vaikui save laisvai reprezentuoti, mokytis jam

priimtinais būdais, per patirtį ir pan. Taip pat stebima tendencija, jog į vaiką orientuotos aplinkos

kūrimas išskirtinai labiau siejamas ne su vaiko asmenybinių aspektų (pavyzdžiui, mokinio

originalumo, išskirtinumo pripažinimas, mokinio nuomonės paisymas ir pan.) svarba organizuojant

mokymo(si) procesą, bet fiziniais aplinkos elementais (šiuolaikinėmis technologijomis,

moderniomis mokymosi priemonėmis, patalpų pritaikymu mokytis individualiai ir pan.).

Kiti statistiniai rodikliai, kuriais remiantis analizuojama KRDM, leidžia teigti, jog pagrindinių

mokyklų ir progimnazijų respondentai labiau nei kitų mokyklų respondentai pritaria tyrimo

duomenų analizės metu išskirtiems faktoriams (apibūdinantiems ugdymo(si) aplinką), t.y. kad jų

ugdymo institucijose kuriama į vaiką orientuota mokymo(si) aplinka, telkiamos modernios bei

šiuolaikinės mokymo(si) priemonės ir kuriama disciplinuojanti aplinka (žr. 25 lentelę).



centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Į vaiką orientuotos mokymo(si) aplinkos

kūrimas 503,47 556,61 575,69

0,002

Modernių bei šiuolaikiškų mokymo(si)

priemonių telkimas 511,56 508,99 579,19

0,005

Disciplinuojančios aplinkos kūrimas 505,28 525,65 584,91 0,001

Silpniausiai į vaiką orientuotos ir disciplinuojančios aplinkos kūrimui mokykloje pritaria

gimnazijų respondentai. Tuo tarpu daugiafunkcinių centrų mokiniai silpniausią pritarimą išreiškė

institucijos veiklos aspektui susijusiam su modernių bei šiuolaikiškų mokymo(si) priemonių

telkimu.

Pritarimo faktoriams pagal klasę (žr. 26 lentelę) analizė atskleidė, jog kritiškiausi yra 12 klasės /

4 gimnazijos klasės mokiniai, kurie silpniausiai pritaria faktoriams apibūdinantiems dabartinės

mokyklos ugdymo(si) aplinką.



(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Į vaiką orientuotos mokymo(si)

aplinkos kūrimas 317,72 297,57 253,01 274,10 201,18 180,22 0,000

Modernių bei šiuolaikiškų

mokymo(si) priemonių telkimas 307,80 328,42 256,31 255,10 205,70 171,76 0,000

Disciplinuojančios aplinkos

kūrimas 302,59 318,59 240,31 262,91 210,82 207,09 0,000

Analizuojant kitų klasių moksleivių nuomonę, paaiškėjo, kad 7 klasės mokiniai mano, jog jų

mokyklose kuriama į vaiką orientuota mokymosi aplinka. 8 klasės mokiniai labiausiai pastebi

telkiamas modernias ir šiuolaikines mokymo(si) priemones bei vyraujančią disciplinuojančią

aplinką mokykloje.

Analizuojant tyrimo rezultatus pagal lyties kriterijų, matyti, jog vyriškos lyties tyrimo dalyviai

(labiau nei moteriškos) KRDM stebi modernių, šiuolaikiškų mokymo(si) priemonių telkimą, o

moteriškos (labiau nei vyriškos) – dėmesį disciplinuojančiai aplinkai mokyklose (žr. 27 lentelę).



(N=817)

Vyrai

(N=302) P


priemonių telkimas

VR 546,19 VR 595,45 0,023



M 3,57 M 3,71 -2,278 Z

Disciplinuojančios aplinkos kūrimas VR 575,97 VR 515,01

0,005



M 4,11 M 3,97 -2,812 Z

Tyrimo rezultatų palyginimas kvalifikacinės kategorijos aspektu atskleidžia, jog vertindami

KRDM vyr. mokytojai akcentuoja į vaiką orientuotos, o mokytojai metodininkai –

disciplinuojančios aplinkos kūrimą (žr. 28 lentelę). Mokytojai abu dabartinės mokyklos ugdymo(si)

aplinką apibūdinančius požymius stebi silpniausiai.

30

28 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal kvalifikacinę kategoriją)


(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Į vaiką orientuotos mokymo(si)

aplinkos kūrimas

90,78 133,66 123,14 102,85 0,024

Disciplinuojančios aplinkos

kūrimas

87,70 125,41 128,58 113,35 0,026

Tėvų išsilavinimo aspektu reikšmingas nuomonių skirtumas susijęs su modernių ir šiuolaikiškų

mokymo(si) priemonių telkimu, t.y. tėvai turintys vidurinį (ir žemesnį išsilavinimą) stipriau nei

tėvai turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą pritaria, jog minėtos mokymo(si) priemonės

telkiamos mokyklose (žr. 29 lentelę).

29 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal tėvų išsilavinimą)

Esamos situacijos faktoriai Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

(N=121)

Aukštasis

neuniversitetinis/

aukštesnysis iki

2002m (N=102)

Aukštasis

universitetinis

(N=111)

p


priemonių telkimas

186,18 169,83 143,52

0.003

Modernių ir šiuolaikiškų mokymo(si) priemonių telkimą KRDM labiausiai akcentuoja

respondentai, kurių darbo stažas siekia 36 ir daugiau metų (žr. 30 lentelę).

31 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal darbo stažą)

Esamos situacijos faktoriai Iki 15m.

(N=46)

16-25 m.

(N=60)

26-35 (N=94) 36 ir daugiau

(N=41)

p

Modernių bei šiuolaikiškų

mokymo(si) priemonių telkimas 92,92 119,83 128,21 137,68

0,012

Kiti reikšmingi nuomonių skirtumai pateikiami 5 priedo 1 lentelėje.

1.5.1.3.2. Geros mokyklos link: lūkesčiai ugdymo(si) aplinkai

Remiantis tyrimo duomenų faktorinės analizės rezultatais išskirti trys faktoriai, apibūdinantys

KRGM ugdymo(si) aplinkos vertinimą (žr. 32 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo rodikliai

Cronbach α svyruoja nuo 0,935 iki 0,874. Kiekvieną faktorių apibūdina teiginiai. Analizuojamoje

lentelėje taip pat pateikiami pritarimo teiginiams rodikliai (pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes bei

bendri).

32 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymo(si) aplinkai (faktorinės analizės rezultatai)



INOVATYVIOS, MODERNIOS BEI Į VAIKĄ

ORIENTUOTOS APLINKOS KŪRIMAS

(α= 0,899)

4,60 4,23 4,70 4,43 0,000

Patalpos pritaikytos mokytis įvairiai (grupėse,

individualiai, savarankiškai) 4,68 4,27 4,71 4,47 0,000

Pripažįstamas kiekvieno mokinio originalumas,

išskirtinumas 4,65 4,27 4,71 4,46 0,000

Kuriant mokyklos vidaus erdves ir aplinką,

atsižvelgiama į mokinių nuomonę ir poreikius 4,54 4,29 4,67 4,44 0,000

Siekiama, kad mokiniams būtų įdomu mokytis

(nevengiama nuotykių, iššūkių) 4,70 4,32 4,67 4,50 0,000

Klasėse ir kabinetuose gausu mokomosios bei

vaizdinės medžiagos 4,65 4,29 4,71 4,47 0,000

Mokykloje visi jaučiasi saugūs 4,69 4,32 4,81 4,52 0,000

Pakanka naujausių visų dalykų mokymosi priemonių 4,48 4,17 4,68 4,36 0,000

Naudojamos modernios mokymosi priemonės

(laboratorinių bandymų, technologijų įranga, IKT) 4,57 4,21 4,72 4,42 0,000

Mokantis naudojamas internetas (mokytojai internetu

skiria užduotis, vyksta atsiskaitymai, įkelia pamokų

medžiagą)

4,53 4,19 4,67 4,38 0,000

Mokomasi ne tik klasėje, bet ir už klasės ir net

mokyklos ribų (bibliotekoje, gamtoje, muziejuje,

įmonėse ir t. t.)

4,54 4,03 4,69 4,69 0,000

TVARKA IR DISCIPLINA MOKYKLOS

KULTŪROJE (α=0,874) 4,56 4,03 4,60 4,29 0,000

Drausmės, elgesio, tvarkos problemas mokykla, esant

reikalui sprendžia pasitelkdama pagalbą iš šalies

(policiją, kitas tarnybas)

4,55 4,06 4,68 4,32 0,000

Daug dėmesio skiriama drausmei ir tvarkai palaikyti 4,67 4,21 4,79 4,46 0,000

Akcentuojamos ne tik mokinių teises, bet ir pareigos 4,75 4,20 4,83 4,48 0,000

Klasėse ir kabinetuose daug dėmesio skiriama tvarkai ir

estetika 4,66 4,22 4,68 4,43 0,000

Taisyklės mokykloje esant reikalui tobulinamos 4,62 4,20 4,78 4,44 0,000

Mokinių saugumui užtikrinti mokykla rakinama

pertraukų / pamokų metu, stebima vaizdo kameromis 4,28 3,65 4,07 3,90

0,000

32 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad faktoriai pagal faktoriaus patikimumo rodiklį ir

bendrą pritarimo (faktoriams) rodiklį išsidėsto tokia tvarka. Reikšmingiausias faktorius yra

inovatyvios, modernios bei į vaiką orientuotos aplinkos kūrimas (M=4,43), silpniau akcentuojamas

tvarka ir disciplina mokyklos kultūroje (M=4,29).

Faktoriaus inovatyvios, modernios bei į vaiką orientuotos aplinkos kūrimas atskleidžia, kad

einant link KRGM reikšmingas dėmesys tyri būti skiriamas kitokių (už klasės ribų) ugdymo(si)

aplinkų paieškai. Pritarimo teiginiams rodikliai pagal atskiras respondentų grupes liudija apie tai,

kad tėvai ir mokiniai KRGM (ugdymo(si) aplinkų aspektu) labiausiai sieja su mokyklos siekiu

sukurti tokią ugdymo(si) aplinką, kad joje būtų įdomu mokytis, mokiniai patirtų iššūkių. Mokiniai

lygiavertiškai ugdymo(si) aplinkai, kurioje įdomu mokytis, išskiria mokyklos saugumo aspektą. Tai

32

reiškia, jog kuriant KRGM būtinas didesnis dėmesys mokyklos bendruomenės narių saugumui

užtikrinti. KRGM saugumą mokykloje, kaip prioritetą, akcentuoja ir mokytojai.

Faktorius tvarka ir disciplina mokyklos kultūroje leidžia pastebėti, jog einant link KRGM

būtina rasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp mokinio teisių ir pareigų akcentavimo. Atskirų respondentų

grupių tyrimo rezultatai rodo, kad šį ugdymo(si) aplinkos aspektą, kaip itin svarbų akcentuoja tėvai

ir mokytojai. Tuo tarpu mokiniai nurodo, jog kuriant KRGM mokyklos kultūrą reikšminga kreipti

dėmesį ir į mokyklos erdvių (klasių, kabinetų) tvarką ir estetiką. Atkreiptinas dėmesys į nuomonę

apie tokių mokinių saugumo priemonių, kaip mokyklos rakinimas pertraukų / pamokų metu,

stebėjimas vaizdo kameromis. Visos tyrimo dalyvių grupės vieningai minėtų priemonių reikšmingai

nesieja su galimybe tinkamai užtikrinti mokinių saugumą mokykloje.

Tyrimo duomenų analizė pagal sociodemografinius duomenis atskleidžia, jog pasak tėvų,

turinčius aukštąjį neuniversitetinį / aukštesnįjį (2002 m.) išsilavinimą, kuriant KRGM svarbiausia

užtikrinti inovatyvios, modernios bei į vaiką orientuotos aplinkos kūrimą. Tėvai, turintys aukštąjį

universitetinį išsilavinimą, prioritetą skiria tvarkos ir disciplinos mokyklos kultūroje aspektui (žr. 33

lentelę).



Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

(N=121)

Aukštasis

neuniversitet

inis/

aukštesnysis

iki 2002m

(N=102)

Aukštasis

universitetinis

(N=111)

p

Inovatyvios, modernios bei į vaiką

orientuotos aplinkos kūrimas 112,42 136,89 135,13

0,046

Tvarka ir disciplina mokyklos kultūroje 112,25 129,07 141,69 0,018

Tvarka ir disciplina mokykloje kuriant KRGM itin reikšminga pagrindinių mokyklų,

progimnazijų bendruomenėms (žr. 34 lentelę) bei mokytojams metodininkams (žr. 35 lentelę) ir 8

klasės mokiniams (žr. 36 lentelę).

34 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal mokyklos tipą)


Gimnazijos (N=633) Daugiafunkciniai

centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Tvarka ir disciplina mokyklos kultūroje 448,45 431,48 516,29 0,001

35 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal kvalifikacinę kategoriją)


Mokytojas

(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Tvarka ir disciplina mokyklos

kultūroje 78,19 115,12 117,85 111,90 0,019

36 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal klases)

Silpniausiai tvarkos ir disciplinos poreikį KRGM akcentuoja daugiafunkcinių centrų

respondentai, mokytojai bei 9 klasės / I gimnazijos klasės mokiniai.

1.5.1.4. Ugdymosi rezultatai

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programose ugdymo(si) rezultatai siejami su asmens

brandos lygį nusakančiomis (bendrosiomis ir dalykinėmis) kompetencijomis (jų visuma).

Geros mokyklos koncepcijoje (2016) tinkamas mokyklos misijos įgyvendinimas siejamas su

konkrečiais mokyklos veiklos požymiais, kurių vienas – ugdymo(si) rezultatai, kurie įvardijami,

kaip „geri (pageidaujami, priimtini) ugdymo(si) rezultatai“ (p. 2). Minėtoje koncepcijoje

įvardijamos šios rezultatų rūšys: asmenybės branda, pasiekimai, pažanga. Rezultatų pasiekti galima

dirbant skirtingais, priimtinais būdais, įvairiai organizuojant mokyklos veiklą. Svarbiausia vengti

negatyvių (skaudžių, gniuždančių patirčių). Koncepcijoje pažymima, kad rezultatai ir jų pasiekimo

procesas yra lygiaverčiai.

Geros mokyklos koncepcijoje (2016) pagrindiniais ir pageidaujamais mokyklos veiklos

rezultatai įvardijami „mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si)

pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga“ (p. 3).

1.5.1.4.1. Ugdymosi rezultatų dabartinėje mokykloje vertinimas

Ugdymosi rezultatų dimensiją KRDM apibūdina 12 teiginių, kurie tyrimo duomenų analizės

metu sugrupuoti į tris faktorius (žr. 37 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo Cronbach α

rodikliai svyruoja nuo 0,827 iki 0,887. Analizuojamoje lentelėje taip pat pateikiami pritarimo

teiginiams rodikliai (pagal atskiras tyrimo dalyvių grupes, taip pat bendri).


7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Tvarka ir disciplina mokyklos

kultūroje 276,32 289,03 214,39 240,39 200,68 233,75 0,000

37 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymosi rezultatų vertinimas (faktorinės analizės rezultatai)



VERTYBINIAI UGDYMOSI REZULTATAI

(ORIENTACIJA Į SAVE) (α= 0,887) 3,88 3,73 4,49 3,94 0,000

Ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir

savarankiškumas, skatinama drąsa įgyvendinti savo

idėjas

3,20 3,20 4,38 3,91 0,000

Mokoma bendrauti, būti lyderiu 3,87 3,62 4,49 3,88 0,000

Skatinamas noras mokytis 4,03 3,78 4,55 4,02 0,000

Mokiniams perteikiamos kultūros vertybės,

puoselėjamos tradicijos 4,19 3,82 4,66 4,11 0,000

Ugdoma pagarba žmonių skirtybėms, nuomonių

įvairovei 4,01 3,85 4,50 4,04 0,000

Mokoma gyventi sveikai 3,88 3,65 4,48 3,90 0,000


(ORIENTACIJA Į KITUS)( α = 0,827) 4,29 4,04 4,57 4,23 0,000

Skatinamas rūpinimasis šalia esančiais žmonėmis ir

savo šalimi 4,23 3,97 4,57 4,18 0,000

Mokoma būti sąžiningu, doru, atsakingu u˛ savo

veiksmus 4,36 4,11 4,58 4,28 0,000

AKADEMINIAI UGDYMOSI REZULTATAI

(α= 0,828) 3,93 3,89 4,27 3,98 0,000

Siekiama kuo geriau išmokyti kiekvieno mokomojo

dalyko atskirai 3,94 3,98 4,28 4,03 0,001

Mokiniai mokomi susieti įvairių dalykų žinias 3,88 3,86 4,24 3,95 0,000

Daugiausia dėmesio mokykloje skiriama mokinių

žinioms 4,18 3,95 4,41 4,12 0,000

Mokiniai puikiai parengiami egzaminams ir testams 3,72 3,77 4,14 3,84 0,000

Išskirti faktoriai pagal skalių vidinio patikimumo ir pritarimo teiginiams rodiklius išsidėsto tokia

tvarka. Reikšmingiausias faktorius konstruojamos nuomonės prasme yra vertybiniai ugdymosi

rezultatai (orientacija į save), tačiau stipriausias pritarimas teikiamas faktoriui vertybiniai ugdymosi

rezultatai (orientacija į kitus) (M=4,23). Silpnesnis pritarimas (pagal bendrą pritarimo faktoriui

rodiklį) būdingas faktoriams akademiniai ugdymosi rezultatai (M=3,98), vertybiniai ugdymosi

rezultatai (orientacija į save) (M=3,94).

Faktorių vertybiniai ugdymosi rezultatai (orientacija į kitus) apibūdina tokie asmens požymiai,

kaip rūpestis kitais žmonėmis ir savo šalimi, sąžiningumas, dora bei atsakomybė už savo veiksmus.

Bendras bei atskirų grupių pritarimo teiginiams rodiklis liudija, jog KRDM svarbus vaiko

sąžiningumo, doros ir atsakomybės ugdymasis. Esminis tyrimo dalyvių nuomonių skirtumas susijęs

su tuo, jog KRDM skatinamas rūpinimasis esančiais šalia žmonėmis ir savo šalimi. Šiai pozicijai

labiau pritaria tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokytojai.

Vertybiniai ugdymosi rezultatai (orientacija į save) apima tokius požymius, kaip pasitikėjimas

savimi, savarankiškas veikimas, noras mokytis, pagarba kitoniškumui bei kultūros vertybėms,

tradicijoms noras bendrauti, būti lyderiu, rūpintis savo sveikata. Analizuojamo faktoriaus turinys ir

bendrieji pritarimo teiginiams rodikliai rodo, jog KRDM reikšmingas dėmesys skiriamas asmens

35

kultūriniam ugdymuisi, kai svarbus dėmesys skiriamas kultūros vertybių perėmimui, tradicijų

puoselėjimui. Šią tendenciją KRDM pastebi ir atskiros tyrimo dalyvių grupės, t.y. tėvai (globėjai,

rūpintojai) ir pedagogai. Tuo tarpu mokiniai mano, jog KRDM vertybinių ugdymosi rezultatų

(orientacija į save) kontekste labiau kreipiamas dėmesys į pagarbos žmonių skirtybėms, nuomonių

įvairovei ugdymuisi.

Lyginant su kitais vertybinio ugdymosi rezultatų požymiais, sąlyginai silpniausiai ugdymo

proceso dalyvių vertinami – mokymasis bendrauti, lyderiauti. Tačiau, remiantis rodikliais,

nusakančiais atskirų tyrimo respondentų grupių nuomones, aiškėja, jog KRDM silpnesnis dėmesys

skiriamas mokinio savarankiškumo, drąsos veikti skatinimui, pasitikėjimo savimi ugdymuisi.

Faktorių vertybiniai ugdymosi rezultatai (orientacija į save) charakterizuojantys rodikliai

atskleidžia, jog šiame kontekste apibūdinant KRDM vyrauja nuomonių skirtumai. Pavyzdžiui, tėvai

(globėjai, rūpintojai) ir mokiniai mano, jog KRDM silpniau stebimas dėmesys vaiko sveikos

gyvensenos, noro bendrauti ir būti lyderiu, savarankiškumo, drąsos, pasitikėjimo savimi ugdymuisi.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokytojai, geriau nei mokiniai, vertina KRDM skiriamą dėmesį noro

mokytis, gerbti kitoniškumą skatinimui, kultūros puoselėjimui.

Aukščiau aptartus faktorius siejant pagal aukščiausius faktoriaus patikimumo ir pritarimo

faktoriui rodiklius, galima formuluoti prielaidą, jog vertybiniai ugdymosi rezultatai (tiek orientacija

į save, tiek orientacija į kitus) KRDM suvokiamas kai visuminis, integralus ugdymosi rezultatas, kai

buvimui ir veikimui kartu su kitais, visų pirma, būtinas savęs pažinimas, atitinkamų asmeninių

savybių išsiugdymas.

Faktorius akademiniai ugdymosi rezultatai atskleidžia, jog KRDM daug dėmesio skiriama

mokinių žinioms. Remiantis atskirų tyrimo dalyvių grupių pritarimo teiginiams rezultatais galima

teigti, kad dėmesį mokinių žinioms pabrėžia ir tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai. Sąlyginai

silpniau akcentuojamas mokinių puikus parengimas egzaminams, testams. Šią tendenciją KRDM

pastebi ir atskiros tyrimo dalyvių grupės.

Faktorių akademiniai ugdymosi rezultatai apibūdina ir tokie tyrimo dalyvių nuomonių

skirtumai, kurie leidžia pastebėti, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai KRDM stebi mažesnį

dėmesį siekiui kuo geriau išmokyti kiekvieno mokomojo dalyko atskirai. Tačiau akcentuotina ir tai,

jog minėtos tyrimo dalyvių grupės mano, jog KRDM skiriamas dėmesys mokymui susieti įvairių

dalykų žinias yra tobulintinas.

Pritarimo faktoriams rodikliai pagal įvairius sociodemografinius rodiklius atskleidžia, kad

daugiafunkciniuose centruose (labiau nei kitose ugdymo įstaigose) vykdomai ugdomajai veiklai

būdinga vertybinių ugdymosi rezultatų raiška (žr. 38 lentelę).



centrai (N=140)

Pagrindinės

m-los ir

progimnazijos

(N=286)

p

Vertybiniai ugdymosi rezultatai

(orientacija į save) 500,17 577,57 570,77

0,001


(orientacija į kitus) 512,06 563,55 551,38

0,056

Akademiniai ugdymosi rezultatai 505,49 522,84 583,88 0,001

Dėmesį akademiniams ugdymosi rezultatams labiausiai pažymi pagrindinės mokyklos ir

progimnazijos respondentai. Tyrimo dalyviai, atstovaujantys gimnazijos tipo mokyklas, visų

faktorių atvejais išreiškia silpnesnį pritarimą. Pastaroji respondentų grupė, tikėtina, kritiškiausiai

vertina KRDM dėmesį vertybiniams ugdymosi rezultatams, susijusiems su orientacija į save.

Reikšmingiausi nuomonių skirtumai, analizuojant pritarimą faktoriams pagal rodiklį – klasė, yra

sietini su 7-8 ir 12 / IV gimnazijos klasių mokiniais (žr. 39 lentelę).



(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn.

kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p


(orientacija į save) 317,77 310,41 242,63 277,06 194,04 181,56 0,000


(orientacija į kitus) 288,88 300,64 248,49 270,39 228,87 214,37 0,001

Akademiniai ugdymosi

rezultatai 307,65 306,85 250,26 263,81 224,94 179,89 0,000

12 / IV gimnazijos klasės mokiniai išskirtiems ugdymosi rezultatų faktoriams pritaria

silpniausiai, nei jauniausieji tyrime dalyvavę mokiniai. Vertybinius ugdymosi rezultatus,

orientuotus į save, labiausiai KRDM pastebi 7 klasės mokiniai. Pastarieji mokiniai taip pat

identifikuoja ir akademinių ugdymosi rezultatų svarbą KRDM. 8 klasės, lyginant su 12 / IV

gimnazijos klasės, mokiniais labiausiai pritaria tam, jog KRDM vertybinio ugdymosi kontekste

būdinga orientacija į kitus.

Pritarimo faktoriams analizė lyties aspektu rodo, jog moterys, labiau nei vyrai, pritaria

išskirtiems faktoriams (žr. 40 lentelę).



(N=817)

Vyrai

(N=302) P


(orientacija į save)

VR 579,45 VR 505,59 0,001



M 4,01 M 3,83 -3,409 Z


(orientacija į kitus)

VR 582,28 VR 497,96 0,000



M 4,28 M 4,07 -4,064 Z

Reikšmingas nuomonių skirtumas susijęs su pedagogo turima kvalifikacine kategorija liudija,

jog mokytojai metodininkai, žymiai stipriau nei mokytojai, pripažįsta KRDM dėmesį vertybiniams

ugdymosi rezultatams, orientuotiems į save (žr. 41 lentelę).

41 lentelė. Dabartinė mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal mokytojų kvalifikacinę kategoriją)


(N=32)

Vyr.

mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Vertybiniai ugdymosi

rezultatai (orientacija į save)

85,25 124,74 130,47 103,95 0,008


1.5.1.4.2. Geros mokyklos link: lūkesčiai ugdymosi rezultatams

Lūkesčius KRGM ugdymosi rezultatų kontekste apibūdina vertybinių ugdymosi rezultatų ir

akademinių ugdymosi rezultatų faktoriai (žr. 42 lentelę). Faktorių skalių vidinio patikimumo

Cronbach α rodikliai svyruoja nuo 0,876 iki 0,941. Kiekvieną faktorių apibūdina teiginiai (viso 12

teiginių). Analizuojamoje lentelėje pateikiami ir pritarimo teiginiams rodikliai (pagal atskiras

tyrimo dalyvių grupes bei bendri).

42 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymosi rezultatams (faktorinės analizės rezultatai)




(α=0,941) 4,65 4,24 4,79 4,47 0,000

Mokoma būti sąžiningu, doru, atsakingu už savo

veiksmus 4,80 4,36 4,82 4,57 0,000

Ugdoma pagarba žmonių skirtybėms, nuomonių

įvairovei 4,70 4,31 4,80 4,52 0,000

Ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir

savarankiškumas, skatinama drąsa įgyvendinti savo

idėjas

4,66 4,29 4,82 4,50 0,000




Skatinamas noras mokytis 4,75 4,28 4,86 4,53 0,000

Mokoma bendrauti, būti lyderiu 4,57 4,15 4,76 4,39 0,000

Daug dėmesio skiriama profesijos pasirinkimui ir savo

žingsnių numatymui jos siekiant 4,56 4,27 4,69 4,44 0,000

Mokiniams perteikiamos kultūros vertybės,

puoselėjamos tradicijos 4,65 4,14 4,80 4,41 0,000

Mokoma gyventi sveikai 4,55 4,18 4,75 4,40 0,000

AKADEMINIAI UGDYMOSI REZULTATAI

(α= 0,876) 4,60 4,27 4,60 4,42 0,000

Daugiausia dėmesio mokykloje skiriama mokinių

žinioms 4,61 4,24 4,61 4,42 0,000

Mokiniai puikiai parengiami egzaminams ir testams 4,60 4,32 4,64 4,46 0,000

Mokiniai mokomi susieti įvairių dalykų žinias 4,68 4,26 4,75 4,47 0,000

Siekiama kuo geriau išmokyti kiekvieno mokomojo

dalyko atskirai 4,51 4,27 4,39 4,35 0,000

Reikšmingiausias ugdymosi rezultatus apibūdinantis faktorius yra vertybiniai ugdymosi

rezultatai. Šio faktoriaus turinys ir pritarimo teiginiams rodikliai atskleidžia, jog svarbiausias

bendras lūkestis KRGM (ugdymosi rezultatų aspektu) yra ugdytinio mokymas būti sąžiningu, doru,

atsakingu už savo veiksmus. Analizuojant pritarimą šiai pozicijai pagal atskiras tyrimo dalyvių

grupes galima pastebėti, jog mokiniai ir tėvai (globėjai, rūpintojai) minėtų asmens savybių

ugdymą(si) akcentuoja labiau nei mokytojai. Mokytojai mano, jog KDGM didesnis dėmesys turėtų

būti skiriamas mokinių mokymosi skatinimui.

Modeliuojant KRGM pagal mažiausią pritarimo teiginiams rodiklį, galima teigti, jog tėvai

(globėjai, rūpintojai) išreiškia mažiausią pritarimą teiginiui apie vaikų mokymą gyventi sveikai.

Mokiniai sąlyginai mažiausiai akcentuoja poreikį stiprinti kultūros vertybių, tradicijų perdavimą

(verta prisiminti, jog KRDM ši mokyklos veiklos sritis vertinta, kaip aktyviai vykdoma).

Pažymėtina, jog mokytojai ugdymą karjerai laiko svarbia mokyklos veiklos sritimi, tačiau šios

veiklos (pagal pritarimo teiginiams rodiklį) nelaiko reikšmingiausia.

Faktorius akademiniai ugdymosi rezultatai atskleidžia, jog einant link KRGM būtina stiprinti

tarpdalykinės integracijos principą ugdymo(si) procese. Tokį prioritetą išskiria ir tėvai (globėjai,

rūpintojai) ir mokytojai. Tuo tarpu, mokinių nuomone, prioritetas KRGM, akademinių ugdymosi

rezultatų kontekste, turėtų būti tinkamas mokinių paruošimas egzaminams, kitiems atsiskaitymams.

Remiantis mažiausiais pritarimo teiginiams rezultatais, aiškėja, jog mokytojai, tėvai (globėjai,

rūpintojai) gero kiekvieno mokomojo dalyko išmokimo atskirai neskiria prioritetine KRGM sritimi.

Atitinkamai mokiniai mažiau akcentuoja dėmesį mokinių žinioms.

Pritarimo teiginiams analizė pagal įvairius tyrimo dalyvių požymius atskleidė, jog aukštąjį

universitetinį išsilavinimą (lyginant su vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų nuomone)

39

turintys tėvai nurodo, jog KRDM svarbus dėmesys tyri būti skiriamas vertybiniams ugdymosi

rezultatams (žr. 43 lentelę).



Vidurinis (ir

žemesnis)

išsilavinimas

(N=121)

Aukštasis

neuniversitetinis

/ aukštesnysis iki

2002m (N=102)

Aukštasis

universiteti

nis (N=111)

p

Vertybiniai ugdymosi rezultatai 113,29 132,04 139,63 0,037

Reikšmingas nuomonių skirtumas dėl akademinių ugdymosi rezultatų susijęs su mokytojų

metodininkų ir mokytojų ekspertų pozicijomis (žr. 44 lentelę).

44 lentelė. Gera mokykla. Pritarimas faktoriams (pagal kvalifikacinę kategoriją)


Mokytojas

(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=80)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Akademiniai ugdymosi rezultatai 92,36 110,07 120,96 73,40 0,024

Silpniausiai akademinių ugdymosi rezultatų svarbą akcentuoja mokytojai ekspertai, stipriausiai

– mokytojai metodininkai.

Pritarimo teiginiams analizė klasės aspektu leidžia teigti, kad labiausiai vertybinius ugdymosi

rezultatus akcentuoja 8 klasės mokiniai ir atitinkamai mažiausiai reikšmingais tokius rezultatus

laiko 9 klasės mokiniai (žr. 45 lentelę).



7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=57)

VR

p

Vertybiniai ugdymosi rezultatai 248,15 290,29 211,16 235,75 267,08 239,46 0,007

Lyties aspektu visų faktorių atvejais moterys labiau pritaria Geros mokyklos faktoriams.

Apibendrinant, galima konstatuoti tai, kad tiek dabartinės, tiek geros mokyklos kontekste

orientuojamasi į vertybinius ugdymosi rezultatus. Atlikus faktorių koreliacinę analizę paaiškėjo

ypač statistiškai reikšmingas ryšys tarp (1) vertybinių ugdymo(si) rezultatų ir inovatyvios, į vaiką

orientuotos ugdymo(is) aplinkos kūrimo (0,829) ir (2) aktyvaus mokymosi ir dėmesio vaiko

poreikiams (0,827). Reikšmingas ryšys tarp vertybinių ugdymo(si) rezultatų ir inovatyvios, į vaiką

orientuotos ugdymo(is) aplinkos kūrimo leidžia pastebėti, jog tobulinant mokyklos veiklos kokybę,

visų pirma, būtina užtikrinti mokymo(si) aplinkų įvairovę mokykloje ir, ypač, už mokyklos ribų, taip

skatinant įdomaus mokymo(si) potyrius ir tuo pačiu rūpinantis besimokančiųjų saugumu mokykloje.

Šiame kontekste esminis dėmesys, vertybinio ugdymo(si) aspektu, turėtų būti kreipiamas į

ugdytinio mokymą būti sąžiningu, doru, atsakingu, kai skatinamas noras mokytis ir ugdoma

tolerancija žmonių skirtybėms ir nuomonių įvairovei.

40

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS GEROS MOKYKLOS LINK

Mokyklos atvirumas

Geros mokyklos

koncepcija (2016)

Organizacijos atvirumas naujoms patirtims, socialinei partnerystei, bendriems projektams, tinkliniams ir kitokiems

ryšiams. Mokyklos atvirumo reikšmingais požymiais yra ir mokyklos bendruomenės narių nuolatinis domėjimasis

kintančia aplinka

ESAMOS

MOKYKLOS

POŽYMIAI

ESMINĖS IŠVADOS

GEROS MOKYKLO LINK:

MOKYKLOS KAITOS TENDENCIJOS

ATVIRUMAS

NAUJOMS

PTIRTIMS: VIDINIŲ

BEI IŠORINIŲ

RESURSŲ TELIKIMO

KONTROVERSIJA

Atvirumas mokyklai nusakomas per vidinių ir išorinių resursų telkimo

priešpriešą: nuo resursų, sietinų su mokytojo kaip drąsiai

eksperimentuojančio, nuolat besimokančio profesionalo ūgtimi, iki

orientavimosi į kitų asmenų dalyvavimą ir įtraukti į atviros mokyklos

plėtotę. T.y. mokyklos atvirumo suvokimas per mokytojo santykio su

savimi prizmę ir mokytojo/mokyklos santykio su kitais prizmę.

Analizuojant giluminius atviros mokyklos koncepcijos aspektus

išryškėja tai, kad atvirumas naujoms patirtis sietinas su mokytojų

intencija domėtis naujovėmis, nuolatiniu mokymusi, drąsa išbandant

naujoves, gebėjimu atsižvelgti į mokinių nuomonę bei jų įtrauktį ir

bendradarbiavimą.

Aktualizuojant atvirumo naujoms patirtims apibūdinančių teiginių

Geros mokyklos koncepcija sietina su

atvirumu naujovėms ir įvairovei bei

tėvų įtrauktimi ir dalyvavimu.

Mokyklos atvirumo dimensijoje

išryškėję faktoriai stipriausiai siejami

(stipriausiai koreliuoja) su dėmesiu

vaiko poreikiams.

Švietimo ir ugdymo paslaugos gavėjai

41

raiškos tendencijas, atkreiptinas dėmesys į bendradarbiavimo su

aplinka, kitaip atrodančių ir mąstančių asmenų toleravimo, įvairaus

mokytojo kolektyvo telkimo kintamuosius, kas atspindi išorinių resursų,

sietinų su kitų asmenų dalyvavimu, telkimu.

Paradoksaliai vertintinas skirtingų ugdymosi proceso dalyvių atskirų

atvirumo naujoms patirtims faktoriaus teiginių vertinimas. Ugdytiniai,

lyginant su mokytojų pozicija, silpniausiai vertina būtent esminius

atvirumo dimensiją apibūdinančius kintamuosius, t.y. kitaip atrodančio

ir manančio asmens tolerancijos galimybes, bei mokytojų domėjimąsi

naujovėmis, jų mokymosi ypatumus, drąsą išbandyti naujoves.

(vaikai ir tėvai) mokyklos atvirumą

sieja su mokytojo asmenybės ūgtimi,

drąsa naujovėms, t.y. per savo

asmeninį santykį su savimi, per

saviugdą bei tėvų įtrauktį, sutelkiant

dėmesį ne tik į informacijos vienkryptį

perdavimą, bet ir į tėvų pozicijos

sustiprinimą, jų dalyvavimą

kasdieniniame mokyklos gyvenime.

ATVIRUMO IR

NOVATORIŠKŲ BEI

MOKYMĄSI

AKTYVINANČIŲ

METODŲ RYŠYS

Ugdytinių ir ugdytojų kai ugdymosi proceso subjektų santykis galimai

konstruojamas atviros mokyklos turinio išryškinimo aspektu, stiprinant

mokytojo domėjimąsi naujovėmis, jo drąsa eksperimentuoti ir gebėjimu

mokytis.

Atkreiptinas dėmesys į atvirumo dimensijos (abiejų faktorių) ir novatoriškų

bei mokymąsi aktyvinančių metodų stiprią koreliaciją. Kuo mokymosi

procese labiau orientuojamasi į naujų metodų diegimą, pragmatinį

mokymąsi ir gebėjimą įtraukti ugdytinį į mokymosi procesą, tuo labiau

mokykla įgauna atviresnės institucijos raidos tendencijas ir atvirkščiai

ATVIRUMAS TĖVŲ

NUOMONEI BEI JŲ

ĮTRAUKTIS: TĖVŲ

DALYVAVIMAS IR

Atvirumas tėvų nuomonei bei įtrauktis neatsiejama nuo tėvų nuomonės

svarbos išryškinimo, tėvų skatinimo dalyvauti mokyklos gyvenime,

mokyklos savivaldoje.

42

TĖVŲ

INFORMAVIMAS

Akivaizdu ir tai, kad tėvų įtraukimo apibrėžtis labiausiai sietina su tėvų

informavimu apie vaiko pasiekimus ir mokyklos gyvenimą. Silpniausiai

ugdytinių vertinama tėvų įtrauktis į ugdymosi procesą.

Ugdymas ir ugdymasis

Geros mokyklos

koncepcija (2016)

Ugdymasis suvokiamas, kaip: įdomus ir auginantis; atviras ir patirtinis; personalizuotas (suasmenintas) ir

savivaldis; interaktyvus; kontekstualus, aktualus.

ESAMOS MOKYKLOS

ANALIZĖS

KRITERIJAI

ESMINĖS IŠVADOS GEROS MOKYKLO LINK:


INDIVIDUALIZUOTAS

VAIKO UGDYMASIS,

GRĮSTAS

NOVAOTORIŠKAIS IR

UGDYMOSI PROCESĄ

AKTYVINANČIAIS

METODAIS:

DĖMESYS VAIKO

POREIKIAMS

Faktorinės analizė metodu atskleista ugdymo ir ugdymosi vidinė struktūra,

pagrįstai leidžianti nusakyti esamos situacijos tendencijas. Ugdymo ir

ugdymosi dimensijos struktūra apima novatoriškų, mokymąsi

aktyvinančių metodų diegimą, individualizuotą mokymosi prieigą ir

kontrolę, pedagoginės ir švietimo pagalbos užtikrinimą ir savarankiškumo

ir bendradarbiavimo skatinimą.

Ugdymas ir ugdymasis traktuotinas per individualizuotą vaiko

mokymąsi, grįstą novatoriškais ir vaiko mokymąsi aktyvinančiais

metodais (grindžiamais vaiko smalsumo, tyrinėjimo skatinimu,

pragmatizmu ir pan.).

Konstatuotina ir tai, kad būtent novatoriškų, mokymąsi aktyvinančių

metodų diegimas pakankamai stipriai koreliuoja su į vaiką orientuotos

aplinkos kūrimu.

Tačiau individualizuota mokymosi prieiga vertinama gana prieštaringai.

Analizuojant skirtingų ugdymosi proceso dalyvių vertinimus, akivaizdu

tai, kad mokiniai gerokai prasčiau nei mokytojai vertina programų

pritaikomumą pagal vaiko poreikius bei jų diferencijavimo galimybes.

Nemenkas vertinimų skirtumas neatsitiktinai siejamas ir su geros

mokyklos vizija, kuri ugdymosi proceso dalyviai ugdymą(si) suvokia

sąsajoje su vaiko poreikiu išryškinimu ir švietimo bei pedagoginės

Nors esamoje mokyklos situacijoje

giluminė analizė atskleidė novatoriškų,

mokinio įtrauktį ir aktyvumą

skatinančių metodų diegimą per

individualios prieigos inkorporavimą į

ugdymosi procesą, tačiau geroje

mokyklose dėmesys telkimas vaiko

poreikiams bei pedagoginei bei

švietimo pagalbai, visų pirmą dėmesį

atkreipiant į klasės mokytojo

vaidmens stiprinimą.

Viena svarbių mokyklos veiklos

tobulinimo krypčių tampa požiūrio į

mokinio pažangą kaita, t.y.

išreiškiamas reikšmingas lūkestis, kad

mokytojai skatintų ir tikėtų, jog

kiekvienas mokinys gali padaryti

pažangą. Tikėjimas kiekvieno mokinio

44

pagalbos telkimu. pažanga atskleidžia ne tik mokykloje

vyraujantį nuostatų pozityvumą, bet itin

glaudžiai yra susijęs su vaiko, kaip

asmenybės ūgtimi.

Tėvai pedagoginės ir švietimo pagalbos

kontekste aktualizuoja lūkestį, susijusį

su pagalbos specialiųjų ugdymosi

poreikių turintiems vaikams

efektyvinimu.

INDIVIDUALIZUOTA

MOKYMOSI PRIEIGA

VS KONTROLĖ

Tyrimo rezultatai liudija, jog tėvai dabartinėje mokykloje labiausiai pastebi

mokytojų veiklą, susijusią su kontrole (kai kontroliuojamas kiekvieno vaiko

mokymąsi). Tuo tarpu mokytojai mano, jog jie daugiausia dėmesio skiria

mokymosi programų pritaikymui konkrečiam ugdytiniui, atsižvelgiant į jų

poreikius. Pastarasis ugdymo(si) proceso organizavimo aspektas yra susijęs

ir su esminiais nuomonių skirtumais tarp mokytojų ir tėvų (globėjų,

rūpintojų), mokinių.

Paradoksalumas slypi kontrolės mechanizmo sąsajoje su individualizuotos

mokymosi aplinkos telkimu. Viena vertus kontrolė traktuotina kaip

unifikuojanti, galių santykius sąlygojantis ir palaikantis veiksnys, labiau

sietinas su ugdytinio kaip ugdymo proceso objekto pozicija. Kita vertus,

šiame ir analogiškame tyrime galimai ryškėja kita tendencija, t. y. dėmesio

vaikui skyrimo tendencija, kuris akivaizdžiai ryškėja kaip prioritetinė geros

mokyklos sritis ugdymo ir ugdymosi procese.

ŠVIETIMO IR

PEDAGOGINĖS

PAGALBOS

UŽTIKRINIMAS:

MOKYTOJO

DALYKININKO

PAGALBA

Geriausiai dabartinėje mokykloje ugdymosi proceso dalyvių vertinama

švietimo ir pedagoginė pagalba. Dauguma labai pozityviai vertina vaiko

suteiktą galimybę kreiptis į auklėtoją bet kokiu klausimu bei švietimui

pagalbos kokybę specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Pabrėžtina tai,

kad klasės auklėtojo veikla šiuolaikinėje mokykloje suprantama, kaip

kurianti įvairių mokyklos bendruomenės grupių bendravimo ir

bendradarbiavimo, tarpusavio pagalbos kultūrą, ir sietina su pagalba

mokinius skatinant ugdymo(si) procese „veikti“ inovatyviai, kūrybiškai

(tyrinėti, ieškoti, mokomąją medžiagą sieti su gyvenimiškų problemų

sprendimu ir pan.).

Ugdymo(si) aplinka

Geros mokyklos

koncepcija (2016)

Ugdymo(si) aplinkai keliamas reikalavimas, jog ji būtų dinamiška, atvira ir funkcionali. Esminiai aplinkos bruožai:

„klasės be sienų“; ugdymąsi stimuliuojanti; mokinių indėlis kuriant aplinką; virtuali aplinka).

ESAMOS MOKYKLOS

ANALIZĖS

KRITERIJAI

ESMINĖS IŠVADOS GEROS MOKYKLO LINK:


Į VAIKĄ

ORIENTUOTA

APLINKA VS

DISCIPLINUOJANTI

APLINKA

Ugdymosi aplinkos vidinė struktūra ugdymosi proceso dalyviu matymu

suponuoja tokius struktūrinius komponentus kaip į vaiką orientuotos

aplinkos kūrimas; modernių bei šiuolaikiškų mokymosi priemonių

telkimas bei disciplinuojančios aplinkos kūrimas.

Giluminė ugdymosi aplinkos rezultatų analizė pagrįstai leidžia teigti, kad

aplinkos turinys konstruojamas per į vaiką orientuotos aplinkos kūrimo

prizmę. Tačiau analizuojant skirtingų ugdymosi proceso dalyvių

ugdymosi aplinkos faktorių ir juos sudarančių kintamųjų vertinimus,

pastebimas akivaizdus ugdytinių ir mokytojų nuomonių išsiskyrimas.

Tikėtina, kad visų ugdymosi proceso dalyvių į vaiką orientuotos

aplinkos aspektas suvokiamas kaip siekiamybė. Kita vertus mokytojų

akimis šis rezultatas šiandieninėje mokykloje yra akivaizdžiai pasiektas.

Tuo tarpu ugdytiniai į vaiką orientuotos aplinkos aspektą šiandieninėje

mokykloje vertina kritiškiau lyginant su pedagogų vertinimu. Ši sritis

mokinių vertinama silpniausiai visos analizuojamos ugdymosi aplinkos

dimensijos kontekste.

Siekiamybė – į vaiką orientuotos,

saugios aplinkos kūrimas.

Į vaiką orientuotos aplinkos plėtotė

iš esmė susijusi su tuo, kad didelis

dėmesys turi būti skiriamas

individualiems vaiko poreikiams,

galimybei vaikui save laisvai

reprezentuoti, mokytis jam

priimtinais būdais, per patirtį ir

pan.

Reikšmingas dėmesys turi būti

skiriamas kitokių (už klasės ribų)

ugdymo(si) aplinkų paieškai,

46

Paradoksaliai ir kontraversiškai giluminei ugdymosi aplinkos vidinei

struktūrai priešpastatoma disciplinuojančios aplinkos plėtotė.

Mokymo(si) aplinkos kūrimas dabartinėje mokykloje visų ugdymosi

proceso dalyvių vertinimu (analizuojant pritarimo ugdymosi aplinkos

dimensijos rodiklius) labiausiai siejamas su disciplinuojančios aplinkos

elementais, t.y. suprantama, jog aplinkos svarbiais požymiais yra

drausmė, tvarka (tiek ugdymo(si) proceso, tiek aplinkos prasme).

mokyklos siekiu sukurti tokią

ugdymo(si) aplinką, kad joje būtų

įdomu mokytis, mokiniai patirtų

iššūkių.

Didesnis dėmesys mokyklos

bendruomenės narių saugumui

užtikrinti.

Ugdymo(si) ir ugdymosi aplinkos

sritys suponuoja aiškų užsakymą į

vidinių resursų konsolidavimą.

Technologizuotos, modernios

ugdymo(si) aplinkos gana

palankiai vertinamos šiandieninės

mokyklos kontekste. Tačiau geros

mokyklos vizijos plėtojimo

kontekste tik įveiklintos ir prie

ugdytinio priartintos priemonės

ir aplinka galimai sukria palankią

vaiko ugdymuisi aplinką tiek

emocine prasme, tiek siekiant

rezultatų.

MODERNIOS /

ŠIUOLAIKINĖS

MOKYMOSI

PRIEMONĖS IR

TECHNOLOGIJOS:

PRIEMONIŲ

TELKIMO IR

MOKYMO

INDIVIDUALIZAVIMO

KONTROVERSIJA

Stebima tendencija, jog į vaiką orientuotos aplinkos kūrimas išskirtinai

labiau siejamas ne su vaiko asmenybinių aspektų (pavyzdžiui, mokinio

originalumo, išskirtinumo pripažinimas, mokinio nuomonės paisymas ir

pan.) svarba organizuojant mokymo(si) procesą, bet fiziniais aplinkos

elementais (šiuolaikinėmis technologijomis, moderniomis mokymosi

priemonėmis, patalpų pritaikymu mokytis individualiai ir pan.).

Stebima kontroversija sietina su modernių mokymosi priemonių telkimu bei

individualizuota mokymosi prieiga. Išryškėjo gana silpna koreliacija tarp

modernių bei šiuolaikiškų mokymosi priemonių telkimo ir

individualizuotos mokymosi prieigos. Neretai suponuojama mintis, kad

mokymosi priemonės turi efektyvesnio panaudojimo potencialą mokymosi

individualizavimui. Tačiau šio tyrimo kontekste, silpnos ir vidutinės sąsajos

tarp pritarimo faktoriui Modernių bei šiuolaikiškų mokymosi priemonių

telkimas bei nemažos dalies kitų teiginių leidžia daryti prielaidą, kad

mokymosi priemonės galėtų būti panaudojamos efektyviau

Ugdymosi rezultatai

Geros mokyklos

koncepcija (2016)

Pagrindiniais ir pageidaujamais mokyklos veiklos rezultatai įvardijami „mokinių asmenybės branda, individualias

galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga

ESAMOS

MOKYKLOS

ANALIZĖS

KRITERIJAI

ESMINĖS IŠVADOS

GEROS MOKYKLO LINK:


VERTYBINIAI

UGDYMOSI

REZULTATAI:

KAIP INTEGRALUS

UGDYMOSI

REZULTATAS

Ugdymosi rezultatų dimensijos vidinė struktūra sietina su vertybiniais

bei akademiniais ugdymosi rezultatais. Esminiai struktūriniai komponentai

siejami su vertybiniais ugdymosi rezultatais (orientacija į save), vertybiniais

ugdymosi rezultatais (orientacija į kitus) ir akademiniais ugdymosi rezultatais.

Vertybiniai ugdymosi rezultatai (orientacija į save) apima tokius

požymius, kaip pasitikėjimas savimi, savarankiškas veikimas, noras

mokytis, pagarba kitoniškumui bei kultūros vertybėms, tradicijoms

noras bendrauti, būti lyderiu, rūpintis savo sveikata. Analizuojamo

faktoriaus turinys rodo, kad reikšmingas dėmesys skiriamas asmens

kultūriniam ugdymuisi, kai svarbus dėmesys skiriamas kultūros vertybių

perėmimui, tradicijų puoselėjimui. Tuo tarpu mokiniai mano, jog

dabartinėje mokykloje vertybinių ugdymosi rezultatų (orientacija į save)

kontekste labiau kreipiamas dėmesys į pagarbos žmonių skirtybėms,

nuomonių įvairovei ugdymuisi.

Lyginant su kitais vertybinio ugdymosi rezultatų požymiais, sąlyginai

Reikšmingas ryšys tarp vertybinių

ugdymo(si) rezultatų ir inovatyvios, į

vaiką orientuotos ugdymo(si) aplinkos

kūrimo leidžia pastebėti, jog tobulinant

mokyklos veiklos kokybę, visų pirma,

būtina užtikrinti mokymo(si) aplinkų

įvairovę mokykloje ir, ypač, už

mokyklos ribų. Taip skatinant įdomaus

mokymo(si) potyrius ir tuo pačiu

rūpinantis besimokančiųjų saugumu

mokykloje.

Esminis dėmesys, vertybinio

ugdymo(si) aspektu, turėtų būti

kreipiamas į ugdytinio mokymą būti

sąžiningu, doru, atsakingu, kai

skatinamas noras mokytis ir ugdoma

48

silpniausiai ugdymo proceso dalyvių vertinami – mokymasis bendrauti,

lyderiauti; mokinių pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo, skatinimo drąsa

įgyvendinti savo idėjas ugdymas. Pastarasis požymis vaikų ir tėvų žymiai

blogiau vertintinas lyginant su mokytojų išsakyta pozicija.

Vertybiniai ugdymosi rezultatai (tiek orientacija į save, tiek orientacija į

kitus) suvokiami kai visuminis, integralus ugdymosi rezultatas, kai buvimui

ir veikimui kartu su kitais, visų pirma, būtinas savęs pažinimas, atitinkamų

asmeninių savybių išsiugdymas.

tolerancija žmonių skirtybėms ir

nuomonių įvairovei.

Novatoriškų, bet tuo pačiu taikant

individualizuotą mokymosi prieigą,

metodų diegimas siejamas su

akademinių ugdymosi rezultatų

didinimu bei vertybinio ugdymo

stiprinimu.

AKADEMINIAI

UGDYMOSI

REZULTATAI

Akademiniai ugdymosi rezultatai atskleidžia, jog nemenkas dėmesys

skiriamas mokinių žinioms. Sąlyginai silpniau akcentuojamas mokinių

parengimas egzaminams, testams. Tuo tarpu skiriamas didesnis dėmesys

mokymui susieti įvairių dalykų žinias, kuris tiek vaikų, tiek tėvų vertinimu

yra tobulintinas dabartinės mokyklos kontekste.

Novatoriški mokymosi metodai gana stipriai koreliuoja tiek su Vertybiniais

ugdymosi rezultatais (orientacija į save), tiek su akademiniais ugdymo

rezultatais, kuri leidžia kelti prielaidą, kad akademinė sėkmė, gali būti

pasiekiama taikant inovatyvius ugdymosi metodus

49

LITERATŪRA

1. Geros mokyklos koncepcija (2016). Prieiga internetu: http://www.nmva.smm.lt/2016/01/svietimo-ir-

mokslo-ministre-patvirtino-geros-mokyklos-koncepcija.

2. Ruškus, J., Jonynienė, V., Želvys, R., Bacys, V., Simonaitienė, B., Murauskas, A., Targamadzė, V.

(2013). Geros mokyklos koncepcija. Parengta įgyvendinant projektą „Kokybės vadybos stiprinimas

bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“. Vilnius.

3. Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. (2012). Valstybės žinios,

2012-05-30, Nr. 61-3050.

4. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija (2012). Valstybės žinios, 2013-12-30, Nr. 140-7095.

http://www.nmva.smm.lt/2016/01/svietimo-ir-mokslo-ministre-patvirtino-geros-mokyklos-koncepcija

http://www.nmva.smm.lt/2016/01/svietimo-ir-mokslo-ministre-patvirtino-geros-mokyklos-koncepcija

50

PRIEDAI

1 priedas

1 lentelė. Pritarimo KRDM faktoriams koreliacijos koeficientai

Faktoriai

Mo

ky

klo

s at

vir

um

as n

aujo

ms

pat

irti

ms

Atv

iru

mas

tėv

ų n

uo

mo

nei

No

vat

ori

škų

, m

ok

ym

ąsi

akty

vin

anči

ų m

eto

dų

die

gim

as

Ind

ivid

ual

izu

ota

mok

ym

osi

pri

eig

a b

ei k

on

tro

lė

Ped

ago

gin

ės i

r šv

ieti

mo

pag

alb

os

užt

ikri

nim

as

Sav

aran

kiš

ku

mo i

r

ben

dra

dar

bia

vim

o s

kat

inim

as

Į v

aik

ą ori

entu

oto

s m

ok

ym

osi

apli

nk

os

kūri

mas

Mo

der

nių

bei

šiu

ola

ikiš

kų

mo

ky

mo

si p

riem

on

ių t

elk

imas

Dis

cip

lin

uo

jan

čio

s ap

lin

ko

s

kū

rim

as

Ver

tyb

inia

i u

gd

ym

osi

rezu

ltat

ai (

ori

enta

cija

į s

av

e)

Ver

tyb

inia

i u

gd

ym

osi

rezu

ltat

ai (

ori

enta

cija

į k

itu

s)

Ak

adem

inia

i u

gd

ym

osi

rezu

ltat

ai

Mokyklos atvirumas naujoms patirtims 1

Atvirumas tėvų nuomonei 0,695 1


metodų diegimas 0,732 0,665 1


kontrolė 0,612 0,603 0,702 1


užtikrinimas 0,653 0,558 0,678 0,610 1

Savarankiškumo ir bendradarbiavimo

skatinimas 0,586 0,592 0,675 0,562 0,578 1

Į vaiką orientuotos mokymosi aplinkos

kūrimas 0,709 0,665 0,795 0,648 0,668 0,683 1

Modernių bei šiuolaikiškų mokymosi

priemonių telkimas 0,522 0,482 0,588 0,446 0,519 0,555 0,607 1

Disciplinuojančios aplinkos kūrimas 0,659 0,615 0,694 0,590 0,620 0,620 0,732 0,576 1


(orientacija į save) 0,693 0,661 0,762 0,672 0,640 0,650 0,785 0,544 0,735 1


(orientacija į kitus) 0,557 0,556 0,585 0,517 0,552 0,537 0,622 0,418 0,631 0,766 1

Akademiniai ugdymosi rezultatai 0,635 0,569 0,702 0,583 0,648 0,639 0,703 0,588 0,690 0,751 0,640 1

52

2 lentelė. Pritarimo KRGM faktoriams koreliacijos koeficientai

Mo

ky

klo

s at

vir

um

as

nau

jov

ėms

ir į

vai

rov

ei

Tėv

ų į

trau

kti

s ir

dal

yv

avim

as

Dėm

esy

s v

aik

o p

ore

ikia

ms

Ped

ago

gin

ė ir

šv

ieti

mo

pag

alba

Ak

tyv

us

mok

ym

asis

Ino

vat

yv

ios,

mod

ern

ios

bei

į

vai

ką

ori

entu

oto

s ap

link

os

kū

rim

as

Tv

ark

a ir

dis

cip

lin

a m

oky

klo

s

ku

ltū

roje

Ver

tyb

inia

i u

gd

ym

o(s

i)

rezu

ltat

ai

Ak

adem

inia

i u

gd

ym

o(s

i)

rezu

ltat

ai

Mokyklos atvirumas naujovėms ir įvairovei 1

Tėvų įtrauktis ir dalyvavimas 0,763 1

Dėmesys vaiko poreikiams 0,771 0,723 1

Pedagoginė ir švietimo pagalba 0,699 0,611 0,707 1

Aktyvus mokymasis 0,735 0,670 0,827 0,705 1

Inovatyvios, modernios bei į vaiką orientuotos

aplinkos kūrimas 0,779 0,716 0,822 0,736 0,782 1

Tvarka ir disciplina mokyklos kultūroje 0,608 0,639 0,684 0,599 0,662 0,715 1

Vertybiniai ugdymo(si) rezultatai 0,737 0,656 0,778 0,733 0,766 0,829 0,710 1

Akademiniai ugdymo(si) rezultatai 0,645 0,534 0,716 0,616 0,656 0,708 0,656 0,749 1

53

2 priedas

1 lentelė. Mokyklos atvirumas: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams lyties aspektu)

Atviros mokyklos kintamieji Moterys Vyrai P

Mokytojai domisi naujovėmis, nuolat

mokosi patys VR9 576,17 VR 512,66

0,002



M10

M -3,072 Z

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su

kitomis mokyklomis, organizacijomis VR 575,48 VR 507,16

0,001



M M -3,402 Z

Atsižvelgiama į tėvų nuomonę,

skatinamas jų dalyvavimas mokyklos

gyvenime

VR 574,58 VR 501,71

0,000



M M -3,591 Z

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę,

skatinamas jų dalyvavimas mokyklos

gyvenime

VR 578,84 VR 503,18

0,000



M M -3,737 Z

Tėvai nuolat informuojami apie vaikų

pasiekimus ir mokyklos gyvenimą VR 574,29 VR 510,16

0,001



M M -3,368 Z

Į ugdymą įtraukiami tėvai (padeda

pravesti klasės valandėles, supažindina su

profesijomis ir t. t.)

VR 577,61 VR 505,21

0,001



M M -3,427 Z

2 lentelė. Mokyklos atvirumas: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams mokytojo kvalifikacinės

kategorijos aspektu)

Mokytojas

(N=32)

Vyr. mokytojas

(N=81)

Metodininkas

(N=120)

Ekspertas

(N=10)

p

Mokykla atsižvelgia į tėvų idėjas

ir pasiūlymus, skatina tėvų

iniciatyvas

93,31 129,30 127,68 86,45 0,004

Atsižvelgiama į mokinių idėjas ir

pasiūlymus įvairiais mokyklos

gyvenimo klausimais

111,05 118,94 130,60 78,65 0,041

Tėvai nuolat informuojami apie

vaikų pasiekimus ir mokyklos

gyvenimą

109,97 126,77 124,78 88,50 0,059

Į ugdymo procesą įtraukiami

tėvai (padeda pravesti klases

105,34 132,09 122,93 82,40 0,058


10 M – vidurkis

54

valandėles, supažindina su

profesija ir t. t.) Mokiniai ir tevai aktyviai dalyvauja

mokyklos valdyme 99,25 135,54 119,45 115,80 0,056

3 lentelė. Mokyklos atvirumas: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams mokytojo darbo stažo

aspektu)

Iki 15m.

(N=46)

16-25 m.

(N=60)

26-35

(N=94)

36 ir daugiau

(N=41)

p

Mokytojai organizuoja mokymą(si),

atsižvelgdami į mokinių idėjas 103,52 114,18 126,72 137,48 0,051

4 lentelė. Mokyklos atvirumas: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams klasės, kurioje mokosi

vaikas, aspektu)

Atviros mokyklos kintamieji 7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=113)

VR

p

Mokytojai domisi naujovėmis,

nuolat mokosi patys 321,09 293,29 244,61 290,61 189,92 180,54 0.000

Mokytojai drąsiai išbando naujoves 323,19 325,67 218,25 291,81 187,22 169,45 0.000

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja

su kitomis mokyklomis,

organizacijomis 287,13 294,49 254,02 276,38 231,94 203,93 0.001

Mokykloje toleruojami kitaip

atrodantys, kitaip manantys 286,81 284,68 256,76 268,19 224,02 221,10 0.012


skatinamas jų dalyvavimas

mokyklos gyvenime 295,20 320,84 252,26 255,29 205,42 193,84 0.000

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę,



Tėvai nuolat informuojami apie

vaikų pasiekimus ir mokyklos

gyvenimą 277,51 312,13 260,28 259,21 226,26 198,13 0.000


pravesti klasės valandėles,

supažindina su profesijomis ir t. t.) 321,08 302,25 252,83 268,01 186,71 180,62 0.000

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja

mokyklos taryboje, tėvų

komitetuose ir pan. 301,19 281,57 261,83 247,11 226,10 222,00 0.002

55

3 priedas

1 lentelė. Mokyklos atvirumas: Geros mokyklos link (pritarimas teiginiams lyties aspektu)

Pradinių kl.

mokytojas

(N=42)

Mokytojas

dalykininkas

(N=159)

Švietimo pagalbos

specialistas

(N=22)

Administracija

(N=19)

p

Mokykla glaudžiai

bendradarbiauja su ugdymo ir

kitomis įstaigomis

124,38 116,46 123,25 155,29 0,050

2 lentelė. Mokyklos atvirumas: Geros mokyklos link (pritarimas teiginiams klasės aspektu)

Atviros mokyklos kintamieji 7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=113)

VR

p

Mokykloje toleruojami kitaip

atrodantys, kitaip manantys 239,44 272,56 215,36 235,02 256,86 257,90 0.053




Įvairus mokytoju kolektyvas

(asmenybėmis ir amžiumi, lytimi) 218,60 271,72 224,79 257,82 265,37 262,29 0.023


pravesti klasės valandėles,

supažindina su profesijomis ir t. t.) 269,29 265,97 222,89 254,11 211,97 223,68 0.025

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja

mokyklos taryboje, tėvų

komitetuose ir pan. 263,31 269,04 217,34 263,38 210,11 225,49 0.010

56

4 priedas

1 lentelė. Ugdymas ir ugdymasis: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams lyties aspektu)

Ugdymo ir ugdymosi dimensijos

kintamieji Moterys Vyrai P

Mokiniai mokosi spręsdami gyvenimiškas

problemas, atlikdami praktines užduotis,

projektinius darbus

VR11

570,86 VR 521,25

0,016



M12

M -2,404 Z

Skatinamas mokinių smalsumas, noras

tyrinėti, kūrybiškumas, aktyvumas VR 569,48 VR 519,57

0,015



M M -2,434 Z

Mokiniai mokosi bendradarbiaudami

grupėse per pamokas ir po pamokų VR 571,46 VR 509,03

0,002



M M -3,073 Z

Mokytojai nuolat kontroliuoja kiekvieno

vaiko mokymąsi VR 574,83 VR 508,47

0,001



M M -3,193 Z

Esant reikalui, bet kuriuo klausimu

mokiniai gali kreiptis į auklėtoją VR 574,91 VR 506,43

0,000



M M -4,081 Z

2 lentelė. Ugdymas ir ugdymasis: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams klasės aspektu)

Mokymo ir mokymosi kintamieji 7 kl.

(N=113)

VR

8 kl.

(N=91)

VR

9 kl./ I

gimn. kl.

(N=102)

VR

10 kl./II

gimn. kl.

(N=97)

VR

11 kl./ III

gimn. kl.

(N=67)

VR

12 kl./ IV

gimn. kl.

(N=113)

VR

p

Mokytojai tiki, kad kiekvienas

mokinys gali padaryti pažangą 302,90 298,63 257,76 282,02 192,82 191,84 0,000

Mokytojai pateikia skirtingo lygio

užduotis pagal mokinių galimybes 302,25 321,74 259,68 241,15 205,51 188,97 0,000

Mokymosi programos pritaikomos

vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius 305,28 289,57 255,78 267,70 202,95 198,29 0,000

Esant reikalui, pirmiausia mokytis

padeda bet kurio dalyko mokytojas 301,94 305,82 245,74 263,36 192,33 212,61 0,000

Pamokose taikomi naujoviški

mokymo(si) būdai 311,41 321,34 240,76 259,22 191,89 170,33 0,000

Mokiniai mokosi spręsdami

gyvenimiškas problemas, atlikdami 315,30 295,71 261,57 266,43 178,72 187,95 0,000


12 M – vidurkis

57

praktines užduotis, projektinius

darbus

Skatinamas mokinių smalsumas,

noras tyrinėti, kurybiškumas,

aktyvumas 295,58 312,31 269,82 260,02 191,22 180,23 0,000

Mokiniai mokosi

bendradarbiaudami grupėse per

pamokas ir po pamokų 318,86 310,73 266,54 225,63 201,08 190,41 0,000

Mokykloje didelis burelių

pasirinkimas 295,86 272,40 272,41 249,41 228,22 220,72 0,006

Mokytojai nuolat kontroliuoja

kiekvieno vaiko mokymąsi 309,66 282,74 261,98 266,44 186,75 210,65 0,000

Vesdami pamokas mokytojai

atsižvelgia į mokinių pasiūlymus 291,65 301,79 246,13 258,36 242,19 182,49 0,000

3 lentelė. Ugdymas ir ugdymasis: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams mokytojo pareigybės

aspektu)

Pradinių kl.

mokytojas

(N=42)

Mokytojas

dalykininkas

(N=159)

Švietimo

pagalbos

specialistas

(N=22)

Administracija

(N=19)

p

Esant reikalui, bet kuriuo

klausimu mokiniai gali kreiptis į

auklėtoją

118,57 124,81 94,68 129,96 0.004

58

5 priedas

1 lentelė. Ugdymo(si) aplinka: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams lyties aspektu)

Atviros mokyklos kintamieji Moterys Vyrai P

Klasėse ir kabinetuose daug dėmesio

skiriama tvarkai ir estetikai VR13

566,40 VR 519,86

0,002



M14

M -2,297 Z

Mokomasi ne tik klasėje, bet ir už klasės

ir net mokyklos ribų (bibliotekoje,

gamtoje, muziejuje, įmonėse ir t. t.)

VR 569,71 VR 516,79

0,011



M M -2,544 Z

Mokinių saugumui užtikrinti mokykla

rakinama pertraukų / pamokų metu,

stebima vaizdo kameromis

VR 545,17 VR 592,54

0,025



M M -2,234 Z

Daug dėmesio skiriama drausmei ir

tvarkai palaikyti VR 567,15 VR 525,72

0,04



M M -2,052 Z

Akcentuojamos ne tik mokinių teises, bet

ir pareigos VR 574,65 VR 501,76

0,000



M M -3,644 Z

Drausmės, elgesio, tvarkos problemas

mokykla, esant reikalui sprendžia

pasitelkdama pagalbą iš šalies (policiją,

kitas tarnybas)

VR 570,09 VR 525,32

0,028



M M -2,196 Z

Pakanka naujausių visų dalykų mokymosi

priemonių VR 532,76 VR 615,52

0,000



M M -3,931 Z


14 M – vidurkis

59

6 priedas

1 lentelė. Ugdymosi rezultatai: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams lyties aspektu)

Ugdymosi rezultatų dimensijos

kintamieji

Moterys Vyrai P

Ugdoma pagarba žmonių skirtybėms,

nuomonių įvairovei VR15

574,69 VR 499,37

0,000



M16

M -3,685 Z

Mokoma būti sąžiningu, doru, atsakingu

už savo veiksmus VR 575,63 VR 506,73

0,000



M M -3,503 Z

Skatinamas rūpinimasis šalia esančiais

žmonėmis ir savo šalimi VR 573,13 VR 505,65

0,001



M M -3,357 Z

Mokoma bendrauti, būti lyderiu VR 580,43 VR 497,05

0,000



M M -4,024 Z

Skatinamas noras mokytis VR 577,01 VR 504,57

0,000



M M -3,557 Z

Mokiniams perteikiamos kultūros

vertybės, puoselėjamos tradicijos VR 576,28 VR 489,65

0,000



M M -4,281 Z

Daugiausia dėmesio mokykloje skiriama

mokinių žinioms VR 570,67 VR 517,96

0,009



M M -2,608 Z

2 lentelė. Ugdymosi rezultatai: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams stažo aspektu)

Iki 15m.

(N=46)

16-25 m.

(N=60)

26-35 (N=94) 36 ir daugiau

(N=41)

p

Ugdomi bendravimo ir lyderystės

įgūdžiai 98,73 118,05 130,46 128,62 0,027

Skatinamas mokinių noras mokytis 96,71 130,43 124,84 125,66 0,016

3 lentelė. Ugdymosi rezultatai: dabartinė situacija (pritarimas teiginiams užimamų pareigų aspektu)

Pradinių kl.

mokytojas

(N=42)

Mokytojas

dalykininkas

(N=159)

Švietimo

pagalbos

specialistas

(N=22)

Administracija

(N=19)

p

Ugdomos dorovines nuostatos,

atsakomybe uz savo veiksmus 126,82 118,79 102,57 154,34 0,033


16 M – vidurkis

60

7 priedas

Faktorinės ir reliabilumo analizės duomenys

I. MOKYKLOS ATVIRUMAS

DABARTINĖ SITUACIJA

TINKAMUMAS FAKTORINEI ANALIZEI

Bartlett‘s ir KMO kriterijais vertinamas tiesinio ryšio stiprumas tarp teiginių. Bartlett‘s kriterijus (2 =

4212,308; df=45; p=0.000) parodo, kad koreliacinė matrica nėra vienetinė, o KMO reikšmė lygi 0,906

parodo duomenų tinkamumą faktorinei analizei. Nei vienas teiginys nepašalinamas dėl kiekvieno kintamojo

MSA koeficiento, kurių nei vienas ne žemesni nei 0,6. Visos statistinės reikšmės nusako koreliacinės

matricos tinkamumą faktorinei analizei.

1 lentelė. Dabartinė mokykla. Mokyklos atvirumo vertinimas (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 FAKTORIUS: MOKYKLOS ATVIRUMAS NAUJOMS PATIRTIMS (α=0,807)

L17

r18

α 19

Mokytojai domisi naujovėmis, nuolat mokosi patys ,781 ,677 ,751

Mokytojai drąsiai išbando naujoves ,747 ,660 ,754

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę, skatinamas jų dalyvavimas

mokyklos gyvenime ,670 ,553 ,780

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis,

organizacijomis ,628 ,544 ,783

Mokykloje toleruojami kitaip atrodantys, kitaip manantys ,604 ,580 ,774

Įvairus mokytojų kolektyvas (asmenybėmis ir amžiumi, lytimi) ,439 ,387 ,814

2 FAKTORIUS: ATVIRUMAS TĖVŲ NUOMONEI (α=0,768)

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos taryboje, tėvų

komitetuose ir pan. ,758 ,609 ,696

Atsižvelgiama į tėvų nuomonę, skatinamas jų dalyvavimas mokyklos

gyvenime ,721 ,506 ,747

Į ugdymą įtraukiami tėvai (padeda pravesti klasės valandėles,

supažindina su profesijomis ir t. t.) ,674 ,583 ,718

Tėvai nuolat informuojami apie vaikų pasiekimus ir mokyklos gyvenimą ,566 ,617 ,687

Extraction Method: Alpha Factoring.

Rotation Method: Oblimin with Kaiser Normalization.

GERA MOKYKLA




17 L – faktorinis svoris

18 Corrected Item-Total Correlation

19 Cronbach's Alpha if Item Deleted

61



matricos tinkamumą faktorinei analizei

2 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai mokyklos atvirumui (faktorinės ir reliabilumo analizės rezultatai)

1 FAKTORIUS: MOKYKLOS ATVIRUMAS NAUJOVĖMS IR ĮVAIROVEI (α=0,871)

L20

r21

α 22

Mokytojai drąsiai išbando naujoves ,854 ,777 ,831

Mokytojai domisi naujovėmis, nuolat mokosi patys ,809 ,739 ,837

Atsižvelgiama į mokinių nuomonę, skatinamas jų dalyvavimas

mokyklos gyvenime ,802 ,730 ,839

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis,

organizacijomis ,732 ,678 ,848

Mokykloje toleruojami kitaip atrodantys, kitaip manantys ,711 ,657 ,851

Įvairus mokytojų kolektyvas (asmenybėmis ir amžiumi, lytimi) ,482 ,483 ,885

2 FAKTORIUS: TĖVŲ ĮTRAUKTIS IR DALYVAVIMAS (α=0,852)

Mokiniai ir tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos taryboje, tėvų

komitetuose ir pan. ,825 ,724 ,799

Į ugdymą įtraukiami tėvai (padeda pravesti klasės valandėles,

supažindina su profesijomis ir t. t.) ,779 ,690 ,819

Atsižvelgiama į tėvų nuomonę, skatinamas jų dalyvavimas mokyklos

gyvenime ,754 ,703 ,809

Tėvai nuolat informuojami apie vaikų pasiekimus ir mokyklos gyvenimą ,713 ,677 ,822

II. UGDYMAS IR UGDYMASIS.








3 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymo ir ugdymosi vertinimas (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 FAKTORIUS: NOVATORIŠKŲ, MOKYMĄSI AKTYVINANČIŲ METODŲ DIEGIMAS (α=0.844)




62

L23

r24

α 25

Pamokose taikomi naujoviški mokymo(si) būdai ,831 ,708 ,791

Mokiniai mokosi spręsdami gyvenimiškas problemas, atlikdami praktines

užduotis, projektinius darbus ,738 ,708 ,790

Skatinamas mokinių smalsumas, noras tyrinėti, kūrybiškumas, aktyvumas ,725 ,696 ,796

Vesdami pamokas mokytojai atsižvelgia į mokinių pasiūlymus ,656 ,611 ,832

2 FAKTORIUS: INDIVIDUALIZUOTA MOKYMOSI PRIEIGA BEI KONTROLĖ (α=0.748)

Mokymosi programos pritaikomos vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius ,798 ,619 ,613

Mokytojai pateikia skirtingo lygio užduotis pagal mokinių galimybes ,773 ,623 ,607

Mokytojai nuolat kontroliuoja kiekvieno vaiko mokymąsi ,562 ,493 ,753

3 FAKTORIUS: PEDAGOGINĖS IR ŠVIETIMO PAGALBOS UŽTIKRINIMAS (α=0.720)

Mokytojai tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą -,642 ,545 ,637

Esant reikalui, pirmiausia mokytis padeda bet kurio dalyko mokytojas -,635 ,551 ,632

Esant reikalui, bet kuriuo klausimu mokiniai gali kreiptis į auklėtoją -,613 ,488 ,675

Mokykla užtikrina reikalingą pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių

turintiems mokiniams (logopedo, spec. pedagogo, psichologo, mokytojo

padėjėjo pagalbą)

-,567 ,464 ,684

4 FAKTORIUS: SAVARNKIŠKUMO IR BENDRADRABIAVIMO SKATINIMAS (α=0.665)

Mokiniai skatinami mokytis savarankiškai ir atsakingai (planuoti

mokymąsi, pasirinkti šaltinius, rasti informaciją) ,734 ,527 ,523

Mokiniai mokosi bendradarbiaudami grupėse per pamokas ir po pamokų ,639 ,470 ,578

Mokykloje didelis burelių pasirinkimas ,585 ,451 ,615

GERA MOKYKLA







4 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymui ir ugdymuisi (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 FAKTORIUS: DĖMESYS VAIKO POREIKIAMS (α=0,883)

L26

r27

α 28

Vesdami pamokas mokytojai atsižvelgia į mokinių pasiūlymus ,775 ,704 ,862

Esant reikalui, pirmiausia mokytis padeda bet kurio dalyko mokytojas ,764 ,700 ,862







63

Pamokose taikomi naujoviški mokymo(si) būdai ,749 ,690 ,864

Esant reikalui, bet kuriuo klausimu mokiniai gali kreiptis į auklėtoją ,747 ,714 ,862

Mokykloje didelis būrelių pasirinkimas ,666 ,664 ,867

Mokiniai skatinami mokytis savarankiškai ir atsakingai (planuoti mokymąsi,

pasirinkti šaltinius, rasti informaciją) ,616 ,658 ,868

Mokytojai nuolat kontroliuoja kiekvieno vaiko mokymąsi ,576 ,590 ,878

2 FAKTORIUS: PEDAGOGINĖ IR ŠVIETIMO PAGALBA (α=0,868)

Mokymosi programos pritaikomos vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius -,862 ,742 ,822

Mokytojai pateikia skirtingo lygio užduotis pagal mokinių galimybes -,759 ,716 ,833

Mokytojai tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą -,758 ,711 ,835

Mokykla užtikrina reikalingą pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems

mokiniams (logopedo, spec. pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo pagalbą) -,747 ,710 ,834

3 FAKTORIUS: AKTYVUS MOKYMASIS (α=0,839)

Mokiniai mokosi bendradarbiaudami grupėse per pamokas ir po pamokų ,826 ,721 ,759

Mokiniai mokosi spręsdami gyvenimiškas problemas, atlikdami praktines

užduotis, projektinius darbus ,739 ,721 ,760

Skatinamas mokinių smalsumas, noras tyrinėti, kūrybiškumas, aktyvumas ,723 ,669 ,813



III. UGDYMOSI APLINKA


Tinkamumas faktorinei analizei


6659,30, df=105; p=0.000) parodo, kad koreliacinė matrica nėra vienetinė, o KMO reikšmė lygi 0,943




5 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymo(si) aplinkos vertinimas (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 faktorius: Į VAIKĄ ORIENTUOTOS MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS (α=0.834)

L29

r30

α 31

Siekiama, kad mokiniams būtų įdomu mokytis (nevengiama

nuotykių, iššūkių) ,816 ,727 ,782

Kuriant mokyklos vidaus erdves ir aplinką, atsižvelgiama į mokinių

nuomonę ir poreikius ,740 ,637 ,801

Pripažįstamas kiekvieno mokinio originalumas, išskirtinumas ,734 ,664 ,796




64

Mokomasi ne tik klasėje, bet ir už klasės ir net mokyklos ribų

(bibliotekoje, gamtoje, muziejuje, įmonėse ir t. t.) ,601 ,551 ,819

Patalpos pritaikytos mokytis įvairiai (grupėse, individualiai,

savarankiškai) ,599 ,564 ,816

Mokykloje visi jaučiasi saugūs ,568 ,513 ,827

MODERNIŲ BEI ŠIUOLAIKIŠKŲ MOKYMOSI PRIEMONIŲ TELKIMAS (α= 0.767)

Naudojamos modernios mokymosi priemonės (laboratorinių

bandymų, technologijų įranga, IKT) ,738 ,623 ,659

Klasėse ir kabinetuose gausu mokomosios bei vaizdinės medžiagos ,729 ,561 ,729

Pakanka naujausių visų dalykų mokymosi priemonių ,710 ,621 ,663

DISCIPLINUOJANČIOS APLINKOS KŪRIMAS (α= 0.798)

Taisyklės mokykloje esant reikalui tobulinamos ,729 ,646 ,745

Akcentuojamos ne tik mokinių teises, bet ir pareigos ,712 ,582 ,761

Daug dėmesio skiriama drausmei ir tvarkai palaikyti ,680 ,617 ,753

Drausmės, elgesio, tvarkos problemas mokykla, esant reikalui

sprendžia pasitelkdama pagalbą iš šalies (policiją, kitas tarnybas) ,586 ,507 ,778

Klasėse ir kabinetuose daug dėmesio skiriama tvarkai ir estetikai ,564 ,531 ,772

Mokantis naudojamas internetas (mokytojai internetu skiria užduotis,

vyksta atsiskaitymai, įkelia pamokų medžiagą) ,454 ,794



GERA MOKYKLA

6 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymo(si) aplinkai (faktorinės ir reliabilumo analizės rezultatai)

1 FAKTORIUS: INOVATYVIOS, MODERNIOS BEI Į VAIKĄ ORIENTUOTOS APLINKOS

KŪRIMAS (α= 0.899)

L32

r33

α 34

Patalpos pritaikytos mokytis įvairiai (grupėse, individualiai, savarankiškai) ,836 ,765 ,882

Pripažįstamas kiekvieno mokinio originalumas, išskirtinumas ,812 ,757 ,883

Kuriant mokyklos vidaus erdves ir aplinka, atsižvelgiama į mokinių nuomonę

ir poreikius ,783 ,731 ,884

Siekiama, kad mokiniams būtų įdomu mokytis (nevengiama nuotykių, iššūkiu) ,780 ,726 ,885

Klasėse ir kabinetuose gausu mokomosios bei vaizdines medžiagos ,764 ,700 ,886

Mokykloje visi jaučiasi saugus ,750 ,689 ,887

Pakanka naujausiu visu dalyku mokymosi priemonių ,747 ,728 ,884

Naudojamos modernios mokymosi priemones (laboratoriniu bandymu,

technologijų įranga, IKT) ,743 ,719 ,885

Mokantis naudojamas internetas (mokytojai internetu skiria užduotis, vyksta

atsiskaitymai, įkelia pamokų medžiagą) ,639 ,624 ,891




65

Mokomasi ne tik klasėje, bet ir už klases ir net mokyklos ribų (bibliotekoje,

gamtoje, muziejuje, įmonėse ir t. t.) ,631 ,280 ,924

2 FAKTORIUS: TVARKA IR DISCIPLINA MOKYKLOS KULTŪROJE (α= 0.874)

Drausmės, elgesio, tvarkos problemas mokykla, esant reikalui sprendžia

pasitelkdama pagalbą iš šalies (policija, kitas tarnybas) -,838 ,731 ,846

Daug dėmesio skiriama drausmei ir tvarkai palaikyti -,742 ,743 ,846

Akcentuojamos ne tik mokiniu teises, bet ir pareigos -,731 ,739 ,847

Klasėse ir kabinetuose daug dėmesio skiriama tvarkai ir estetikai -,657 ,669 ,855

Taisykles mokykloje esant reikalui tobulinamos -,684 ,704 ,850

Mokinių saugumui užtikrinti mokykla rakinama pertraukų / pamokų metu,

stebima vaizdo kameromis -,547 ,460 ,896



IV. UGDYMOSI REZULTATAI





parodo duomenų tinkamumą faktorinei analizei. Visos statistinės reikšmės nusako koreliacinės matricos

tinkamumą faktorinei analizei.

7 lentelė. Dabartinė mokykla. Ugdymosi rezultatų vertinimas (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 FAKTORIUS: VERTYBINIAI UGDYMOSI REZULTATAI (ORIENTACIJA Į SAVE) (α= 0,887)

L35

r36

α 37

Ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas, skatinama drąsa

įgyvendinti savo idėjas ,774 ,736 ,863

Mokoma bendrauti, būti lyderiu ,751 ,716 ,866

Skatinamas noras mokytis ,741 ,697 ,868

Mokiniams perteikiamos kultūros vertybės, puoselėjamos tradicijos ,724 ,689 ,870

Ugdoma pagarba žmonių skirtybėms, nuomonių įvairovei ,702 ,686 ,870

Mokoma gyventi sveikai ,701 ,643 ,875

Daug dėmesio skiriama profesijos pasirinkimui ir savo žingsnių numatymui jos siekiant ,687 ,599 ,881

2 FAKTORIUS: VERTYBINIAI UGDYMOSI REZULTATAI (ORIENTACIJA Į KITUS)( α =

0,827)

Skatinamas rūpinimasis šalia esančiais žmonėmis ir savo šalimi ,761 ,705 -

Mokoma būti sąžiningu, doru, atsakingu u˛ savo veiksmus ,721 ,705 -




66

3 FAKTORIUS: AKADEMINIAI UGDYMOSI REZULTATAI (α= 0,828)

Siekiama kuo geriau išmokyti kiekvieno mokomojo dalyko atskirai ,761 ,650 ,784

Mokiniai mokomi susieti įvairių dalykų žinias ,753 ,680 ,771

Daugiausia dėmesio mokykloje skiriama mokinių žinioms ,715 ,634 ,791

Mokiniai puikiai parengiami egzaminams ir testams ,714 ,651 ,784

GERA MOKYKLA







8 lentelė. Gera mokykla. Lūkesčiai ugdymosi rezultatams (faktorinės ir reliabilumo analizės

rezultatai)

1 FAKTORIUS: VERTYBINIAI UGDYMOSI REZULTATAI (α=0,941)

L38

r39

α 40

Mokoma būti sąžiningu, doru, atsakingu už savo veiksmus ,888 ,812 ,932

Ugdoma pagarba žmonių skirtybėms, nuomonių įvairovei ,871 ,827 ,931

Skatinamas rūpinimasis šalia esančiais žmonėmis ir savo šalimi ,867 ,836 ,930

Ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas, skatinama drąsa

įgyvendinti savo idėjas ,864 ,803 ,932

Skatinamas noras mokytis ,830 ,829 ,931

Mokoma bendrauti, būti lyderiu ,735 ,741 ,936

Daug dėmesio skiriama profesijos pasirinkimui ir savo žingsnių numatymui

jos siekiant ,714 ,742 ,935

Mokiniams perteikiamos kultūros vertybės, puoselėjamos tradicijos ,677 ,710 ,937

Mokoma gyventi sveikai ,641 ,679 ,940

2 FAKTORIUS: AKADEMINIAI UGDYMOSI REZULTATAI (α= 0,876)

Daugiausia dėmesio mokykloje skiriama mokinių žinioms -,821 ,739 ,839

Mokiniai puikiai parengiami egzaminams ir testams -,819 ,754 ,833

Mokiniai mokomi susieti įvairių dalykų žinias -,784 ,745 ,837

Siekiama kuo geriau išmokyti kiekvieno mokomojo dalyko atskirai -,745 ,700 ,856




GEROS MOKYKLOS LINK - Kretinga · etika, tolerancija ir dialogiškumas; nacionalinė tapatybė,...

Documents

Transcript of GEROS MOKYKLOS LINK - Kretinga · etika, tolerancija ir dialogiškumas; nacionalinė tapatybė,...