APIE MŪSŲ MOKYKLĄ

Gelgaudiškio vidurinė mokykla yra viena seniausių Zanavykijoje.

2013 - 2014 mokykloje mokosi 281 mokinys Yra 16 klasių komplektų.

Mokykloje dirba 35 pedagogai (31 mokytojai, 4 darbuotojai teikia mokiniams pagalbą– 1 socialinė pedagogė, 1 specialioji pedagogė- logopedė, mokytojo padėjėja, bibliotekininkė).

2007 m. mokykla renovuota. Turime vieną geriausių rajone sporto salių, aktų salę, visi kabinetai kompiuterizuoti, yra prieiga prie interneto.

Kasmet nemažai moksleivių pelno prizines (I-III) vietas tarptautiniuose, šalies ir rajono konkursuose bei olimpiadose (matematikos, biologijos, fizikos, chemijos ir kt.)

Mokykloje yra stiprios savivaldos institucijos: mokyklos taryba; mokinių taryba; mokytojų taryba; mokytojų metodinė taryba; metodinės dalykinės grupės; jaunimo organizacija „TAKAS“.

Mokykla aktyviai dalyvauja tarptautiniuose jaunimo mainų ir respublikos projektuose (Mokinių savivaldos stiprinimas, Mokslo ir technologijų populiarinimas, Kūrybinės partnerystės ir kt.).

Gražūs mokyklos tradiciniai renginiai.

2011 m. mokykla gerai įvertinta išorės audito.

Projektą mokykloje kuruojanti mokytoja

RITA MURAUSKIENĖ

Projektą administruojantis mokyklos vadovas

LILIJA ŪSIENĖ

TRETIEJI METAI

Vilniaus universitete baigė Kultūros istorijos

ir antropologijos bei Paveldosaugos studijas.

Šiuo metu dirba VšĮ „Menų spaustuvė“

tarptautinių projektų koordinatore.

Atsakinga už užsienio rezidentų programą,

Europos savanorių tarnybos programą ir

festivalio „Naujasis Cirko Savaitgalis“

organizavimą. Kiekvienais metais prisideda

prie festivalio „Naujasis Baltijos Šokis“

vadybinės grupės, kurioje yra atsakinga už

tarptautinių trupių koordinavimą.

7 a

Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją,

aktorius ir šokėjas, jogos instruktorius,

dalyvauja įvairiuose šiuolaikinio šokio,

teatro ir kino bei socialiniuose projektuose

Lietuvoje ir užsienyje. Tomas mūsų

mokykloje dirbs su 7 a klase ir įgyvendins

projektą „Mokytis ir kurti per judesį,

vaidybą ir repą“. Projekto veikla bus

integruojama į lietuvių kalbos ir tikybos

mokomųjų dalykų turinį.

TYRINĖJIMO SRITIS

Mokinių bendradarbiavimo skatinimas, sukuriant kūrybinę aplinką.

PROJEKTO IDĖJA

Naudojant kūrybinės raiškos priemones (repą, vaidybą ir kt.) padėti mokiniams įvertinti savo ir klasės draugų gebėjimus.

PROJEKTO TIKSLAS

Atskleisti kiekvieno vaiko gebėjimus, gerąsias savybes, pritaikant šokio, vaidybos praktiką lietuvių kalbos ir dorinio ugdymo pamokose.

Dalyvaujantys mokytojai

Rimutė Jievaitienė (lietuvių kalba);

Romalda Stankevičienė (rusų kalba, 7 a

klasės vadovė);

Vilma Sluoksnaitienė (tikyba).

UGDYMO IŠŠŪKIAI

Ar kūrybinė veikla gali padėti mokiniams bendrauti,

atrasti save iš naujo, įvertinti savo ir klasės draugų

gebėjimus.

PROBLEM ATIKA

Planuojama ugdyti bendradarbiavimo gebėjimus,

nes šioje klasėje jų stinga. Mokiniai nenoriai

skirstosi į grupes, turi iš anksčiau nusistačiusias

pozicijas klasės draugų atžvilgiu.

Projekto veiklos

Projekte dalyvavo 7 a klasės mokiniai, klasės auklėtoja, lietuvių k. ir dorinio

ugdymo mokytojos. Projekto metu buvo integruojami lietuvių k. ir dorinio ugdymo dalykai su

šokiu, repavimu, teatrine veikla. Mokiniai skaitė knygas, rengė jų pristatymus, iliustracijas, apibūdinimus, atliko kūrybiškas teksto suvokimo užduotis. Perskaičius knygas, buvo atrinktos svarbiausios žmogiškosios

vertybės. Mokiniai analizavimo ir interpretavo skaitomus kūrinius, kūrė tekstus

repavimui, kurie taip pat buvo spektaklio dalimi; Mokiniai sukūrė flashmob‘ą, kuris buvo kvietimas į galutinį projekto

pristatymo renginį, bei tapo spektaklio dalimi.

Projekto pabaigoje buvo sukurtas ir parodytas mokyklos bendruomenei spektaklis, paremtas skaitytų kūrinių interpretacijomis, bei veikėjų aktualizavimu šioms dienoms. Tai šiuolaikine M. Valančiaus „Palangos Juzės” bei E. Porter „Polianos” interpretacija.

Septintokai spektaklio scenografijai kūrė skulptūras iš laikraščių.

Projektą vainikavo mokinių ekskursija į Vilnių pasižiūrėti spektaklio.

Išvados Projekto veiklos paskatino moksleivius skaityti knygas.

Kiekvienas perskaitė po 3, kai kurie net 6 kūrinius.

Dalis mokinių pajuto skaitymo džiaugsmą ir suprato, kad

skaityti gali būti malonu.

Į veiklas įtraukti specialiųjų poreikių turintys mokiniai.

Projekto metu atsiskleidė jų kūrybiniai gebėjimai, drąsa,

gebėjimas dirbti grupėje.

Mokytojos sužinojo, kas yra flashmob‘as, kaip jis

kuriamas. Projekto metu nuolat buvo akcentuojama refleksija,

skatinama kiekvieną nueitą žingsnį analizuoti tiek

mokytojoms, tiek mokiniams.

Mokinių mintys apie projektą MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”ŠVIESOFORAS”

1. Ar patiko dalyvauti projekte?

71 proc. mokinių atsakė teigiamai, 29 proc. – nei taip, nei ne.

2. Kaip sekėsi dirbti grupėje ?

74 proc. mokinių atsakė, kas puikiai bendradarbiavo, 22 proc. – dirbo kas sau, 4 proc. –nesutarė.

3. Ar dalyvaudamas projekte pajutai pokytį pamokose, bendravime? Pokytį pamokose, bendravime su mokytojais ir klasiokais pajuto 96 proc. mokinių, 4 proc. – pokyčio nepajuto.

4. Kodėl taip įsivertinai? Paaiškink savo atsakymus į 1-3 klausimus.

“Todėl, kad patiko dalyvauti projekte, buvo labai įdomu”, “Sužinojau, kad galime mokytis ir žaisdami”, “Pagerėjo bendravimas su klasės draugais bei mokytojais” ...

5. Ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, kad sektųsi geriau?

“Daugiau atsiduoti darbui”, “Klausytis vadovų ir mokytojų”, “Daugiau dirbti kartu”, “Būti kūrybiškesniems, drąsesniems”...

6. Ar norėtum kitais metais dalyvauti projekte?

Mokiniai 100 proc. atsakė “Taip”.

Mokytojų mintys apie projektą

Patyriau nemažai džiaugsmo dalyvaudama projekte.

Įgijau pasitikėjimo savo gebėjimais, galiu drąsiau priimti naujus iššūkius.

Pasikeitė požiūris į darbą.

Įgijau daugiau žinių apie aktyvių mokymo metodų naudojimą, mokinių grupavimą, erdvių panaudojimą.

Sužinojau daugiau metodų, kaip mokymąsi padaryti įdomesnį.

Pradėjau nuolat naudoti refleksiją. Projekto metu nuolat buvo akcentuojama refleksija, skatinama kiekvieną nueitą žingsnį analizuoti tiek mokytojoms, tiek mokiniams;

Pasikeitė santykiai su mokiniais – jie tapo šiltesni, draugiškesni.

Pastebėjau mokinių pokyčius- tapo kūrybiškesni, laisvesni, noriai bendraujantys su mokytojais ir kūrėjais.

Bendradarbiavimas su kolegomis ir mokiniais tapo daug artimesnis nei anksčiau.

Nuolat dalinomės patirtimi su savo mokyklos ir kitų mokyklų mokytojais.

8 b klasė

Dienraščio žurnalistė, 1990 m. buvo

įkūrusi privatų laikraštį, 7 metus turėjo

savo leidybos verslą, dirbo žurnalo

moterims vyr. redaktore. Dabar rašo

straipsnius įvairiomis temomis, rengia

moderniomis metodikomis paremtus

mokymus, domisi psichologija,

tobulėjimo technikomis. Mokykloje

praktikė Daiva, kartu su 8 b ir 10 klasių

mokiniais, įgyvendins projektą „Per

praeitį į ateitį“. Projekto veiklos

integruojamos į lietuvių kalbos, dailės,

istorijos dalykų turinį.

TYRINĖJIMO SRITIS

Motyvuojančių sąlygų ir kūrybinės aplinkos kūrimas

mokantis lietuvių kalbos ir istorijos.

PROJEKTO IDĖJA

Įtvirtinti lietuvių kalbos ir istorijos žinias, ugdyti

atsakomybės jausmą sukuriant filmą.

PROJEKTO TIKSLAS

Skatinti mokinių bendradarbiavimą, kuriant filmą

integruotose istorijos ir lietuvių k. pamokose

Dalyvaujantys mokytojai

Odeta Dailidienė (istorija);

Danutė Aniulienė (lietuvių kalba).

UGDYMO IŠŠŪKIAI

Projektas skirtas lavinti bendradarbiavimo įgūdžius, visus

mokinius vienodai aktyviai įsitraukiant į veiklas.

PROBLEM ATIKA

Klasėje yra mokinių, kurie dažnai prisidengia kitų darbu, vengia

imtis iniciatyvos. Norima, kad projekto metu visi gautų vienodai

svarbias užduotis. Projekto metu bus stiprinama mokinių

atsakomybė, komandinis darbas.

Projekto veiklos Projekte dalyvavo 8 b klasės mokiniai, istorijos ir lietuvių k.

mokytojos.

Integravome lietuvių k. ir istorijos dalykus su žurnalistinės veiklos praktika.

Projekto metu mokiniai kūrė TV laidos siužetų scenarijus, juos filmavo, montavo.

Moksleiviai dirbo grupėmis ir savarankiškai. Kiekviena grupė pristatė savo darbus, dalinosi įspūdžiais, reflektavo, aptarė įspūdingiausią darbą, kuriuo tapo "Patyčios”.

Projekto metu buvo sukurta TV laida susidėjusi iš įvairių siužetų („Labas rytas“ laidos principas).

Baigiamojo renginio metu buvo pristatyta laida „Valandėlė su 8b“ arba

„Kūrybinės kančios“

TV laidoje 8b klasės mokiniai pristatė savo darbo rezultatus, parodė

įspūdingiausių mokyklos renginių ir akcijų akimirkas. Po renginio mokiniai, mokytojai ir kurianti praktikė reflektavo, aptarė

sėkmes ir nesėkmes.

Išvados

Projekto metu tobulėjo moksleivių bendradarbiavimo ir

bendravimo kompetencijos.

Mokiniai mokėsi savarankiškai atlikti užduotis, jausti

atsakomybę už atliktą darbą.

Įgijo žinių – išmoko filmuoti, rengti reportažus, montuoti.

Nuolat vyko refleksijos, kurios padėjo įsivertinti veiklas,

kurtus siužetus, pamatyti trūkumus.

Į aktyvią projektinę veiklą neįsijungė keletas moksleivių -

jie liko stebėtojais.

Mokinių mintys apie projektą (1)MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”PYRAGO DALIJIMAS”

8b klasės moksleiviai įsivertino savo indėlį projekte spalvindami pyrago gabaliukus skritulyje. Kuo daugiau darbo įdėjo grupėje projekto metu, tuo daugiau “Pyrago” gabaliukų nuspalvino bei atsakė į klausimus:

Kaip sekėsi bendradarbiauti grupėje, įgyvendinant projektą? Kodėl?

Labai palankiai savo indėlį į grupės darbą įvertino 50 proc. mokinių - jie nuspalvino daugiau kaip pusę pyrago gabaliukų, kitų indėlis į grupės darbą buvo mažesnis, nuspalvinta 10-30 proc. pyrago.

Kodėl taip įsivertinote savo indėlį į grupės darbą?

“Manau, kad daug prisidėjau įgyvendinant projektą – kūriau siužetus, filmavau, dalyvavau montuojant filmą”, “Kūriau projekto pristatymo scenarijų”, “Labai mažai įsijungiau į projekto veiklas”...

Mokinių mintys apie projektą (2) MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”PYRAGO

DALIJIMAS”

Kas pasikeitė Jūsų klasėje projekto metu? Gal įvyko kas netikėto, gal kas nustebino?

“Klasė tapo linksmesnė, geresnė draugiškesnė”, “Pradėjome labiau pasitikėti savo jėgomis”, “Pradėjau labiau pasitikėti savo klase, bendraklasiai buvo nustebę, kad galime visi įsitraukti į darbą”...

Ką kitą kartą įgyvendindami projektą darytumėt kitaip? Kodėl?

“Daugiau įsitraukčiau į darbą, būčiau aktyvesnis, susiplanuočiau visus darbus iš anksto...”

Ar norėtumėte toliau dalyvauti projekte?

Atsakymas 100 proc. “Taip”

Mokytojų mintys apie projektą

Pasikeitė požiūris į darbą .

Ėmiau dažniau naudoti refleksiją pamokų, klasės renginių metu.

Pasikeitė mokinių santykiai su mokytojais – jie tapo šiltesni, draugiškesni.

Pastebėjau mokinių pokyčius - tapo savarankiškesni, kūrybiškesni, laisvesni, išmoko dirbti komandoje.

Pasikeitė, sustiprėjo bendradarbiavimas su kolegomis.

Mokytojai pastebėjo išaugusią N mokinio savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis, tai atsiskleidė filmuojant, kuriant reportažus, reklamas, montuojant filmą.

3, 9 a klasės

Ekologinio klubo „Žvejonė“ narė, tarptautinės

nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos

„Young Friends of the EARTH Europe“ narė,

„Aplinkosaugos mokslo, politikos ir

valdymo“ magistrantė, neformalaus ekologinio

ugdymo lektorė, keliautoja ir

menininkė. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose

jaunimo bendradarbiavimo projektuose kaip

partnerė ir dalyvė, studijavo, buvo savanorė ir

dirbo keliose ES šalyse. Mūsų mokykloje

Jolanta dirbs su 3 ir 9 a klasių mokiniais bei

įgyvendins projektą „Gyvybės laboratorija‘. Šio

projekto veiklos integruojamos į 3 klasės

mokomųjų dalykų bei 9 a klasės biologijos ir

geografijos mokomųjų dalykų turinį.

TYRINĖJIMO SRITIS

Mokinių bendradarbiavimas vykdant mokslinius eksperimentus biologijos/pasaulio pažinimopamokose.

PROJEKTO IDĖJA

Mokslinės laboratorijos sukūrimas, tyrimai, stebėjimai

PROJEKTO TIKSLAS

Sukurti įtraukiančią erdvę biologijos ir pasaulio pažinimo pamokose

Dalyvaujantys mokytojai

Rita Murauskienė (biologija);

Lilija Ūsienė (geografija);

Virginija Kasparaitienė (pradinės klasės);

Diana Baužaitė – Mikužienė (pradinės klasės).

UGDYMO IŠŠŪKIAI

Ar mokslinių eksperimentų pagalba, ugdant mokinių kūrybiškumą, dirbant komandose, galima geriau įsisavinti biologijos/pasaulio pažinimo/geografijos žinias?

PROBLEM ATIKA

9 klasės mokiniams trūksta bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių, sunkiai sekasi pasidalinti į grupes, dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę.

3 klasės mokiniai smalsūs aplinkai, trokštantys įgyti naujų žinių, kaip atlikti stebėjimus, eksperimentus bei įvairesnių pamokų skirtingose erdvėse.

Projekto veiklos (1) Vaikai sukūrė „Mažųjų mokslininkų taisykles“.

Projekto “Gyvybės laboratorija” metu moksleiviai kartu su praktike bei mokytoja atliko tiriamuosius darbus kabinete bei gamtoje.

Susiskirstę grupėmis, vaikai įvairių rūšių žemėse sėjo ir augino įvairius augalus, matavo dirvožemio ir oro temperatūrą, vandens ir dirvožemio pH, skaičiavo pasėtų ir sudygusių sėklų skaičių ir kt., padarė bendrą tyrimų suvestinę.

Sudygusiais augalais papuošė kabineto palangę, paveikslavo ir siuntė nuotraukas konkursui “Žalioji palangė”.

9-oje klasėje vyko integruotos geografijos ir biologijos pamokos apie augalų kilmę, kelionę į Lietuvą, sėklas, jų dygimo sąlygas.

Projekto veiklos (2)

Mokiniai susiskirstę grupėmis, sėjo pasirinktų gėlių sėklas į skirtingas žemes. Stebėjo jų augimą, lygino kokioje žemėje greičiausia sudygo sėklos, aiškinosi kokių sąlygų reikia dygimui.

Išauginę gėlių (gvazdikinių serenčių ) daigus , juos pasodino

prie mokyklos.

Praktikė Jolanta supažindino su Žemės menu. Refleksijos metu diskutavo apie augalų ir žmogaus ryšį.

Abiejų klasių mokiniai, susiskirstę grupėmis atliko tiriamuosius darbus gamtoje: tyrė upelio vandenį, matavo upės gylį, plotį, tekėjimo greitį; matavo medžių aukštį, skaičiavo amžių, tyrė efemeroidus, kėlė savo pačių pagamintus inkilus, klausėsi ornitologo pasakojimo apie paukščius, susipažino su inkilų kėlimo taisyklėmis.

Aptarė veiklas, reflektavo, žaidė pasitikėjimo žaidimus.

Mokiniams vyko mokomosios pažintinės ekskursijos į Klaipėdą.

Išvados

Eksperimentai ir tyrimai gamtoje kėlė mokinių motyvaciją,

padėjo sukurti įtraukiančią aplinką mokytis.

Moksleiviai, dirbdami grupėse, ugdėsi bendravimo,

bendradarbiavimo įgūdžius.

Įgijo praktinių žinių apie augalų auginimui reikalingas

sąlygas.

Projekto metu buvo sukurtas filmas apie gamtamokslinius

tyrimus klasėje bei gamtoje.

Vaikų išaugintais augalais buvo papuošta mokyklos aplinka.

Mokinių mintys apie projektą

“Mums patiko, buvo linksma, patiko

projekto vadovė, susipažinimo žaidimai”;

“Patiko komandinis darbas, bendrauti ir

bendradarbiauti, tyrinėti”;

“Išmokau sėti, auginti ir prižiūrėti augalus”;

“Trūko susitikimų su kuriančia praktike”;

“Patiko ekskursija į Klaipėdą ir tyrimai

gamtoje”...

Mokytojų mintys

Pasikeitė 9 klasės mokinių požiūris į grupinio darbo metodą – lengviau pasidalina į grupes, bendrauja, prisiima atsakomybę už komandinį bei individualų darbą;

Pasikeitė santykiai su mokiniais – jie tapo šiltesni, draugiškesni.

Mokiniai tapo jautresni, geriau bendrauja ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiais.

Pasikeitė bendravimas su kolegomis, daugiau dalijamės gerąja patirtimi.

Pradėjome daugiau naudoti refleksiją, įvairesnius įsivertinimo būdus;

Ugdomojoje veikloje naudojame daugiau žaidybinių elementų.

Tėvų mintys apie projektusVisiems tėveliams labai džiugu, kad mūsų mokykla nestovi

vietoje, o keičiasi, aktyviai dalyvauja įvairiose programose. Juk nieko nėra nuostabesnio už blizgančias išlaimės ir smalsumo vaikų akis. Kaip smagu, kai susitikę klasiokai laisvalaikiu kalbasi ne apie kompiuterinius žaidimus, o apie perskaitytas knygas, diskutuoja apie tai kaip reikia patobulinti statomo spektaklio scenas. Kūrybinės partnerystės privertė pabusti beužmiegantį kūrybiškumą, skatino bendradarbiavimą, visiems suteikė daug socialinės patirties. Spektaklio pristatymo metu buvo malonu stebėti tuos sūnaus klasiokus, kurie sugebėjo įveikti savo kompleksus, baimes ir sugebėjo atskleisti savo kūrybiškąją asmenybės pusę. Aplankytas spektaklis "Ribos" ilgai dar bus įvairių pokalbių tema.

Ačiū kūrybiniams agentams ir visam mokytojų kolektyvui, kurie nepabijojo įtraukti 7a klasės į šį projektą.

Linkime ir toliau kūrybiškai keistis ir niekada nesustoti, degti, bet neperdegti...

Projektų metu mokytojų įgytos ir patobulintos kompetencijos

mokomųjų erdvių keitimo ugdymo procese;

darbo planavimo, laiko vadybos, dalijimosi gerąja patirtimi;

Bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, šiltų ir draugiškų santykių su mokiniais, kolegomis, kūrėjais, tėvais ir kitais žmonėmis kūrimas;

kūrybiškumo taikymo ugdymo procese ir popamokinėje veikloje;

Įvairių įsivertinimo metodų taikymo;

tarpdalykinės integracijos;

projekto veiklų integravimo į ugdymo procesą;

mokyklos bendruomenės telkimas projekto veiklų įgyvendinimui.

Problemos

Sunkus buvo planavimo etapas, nes kelis kartus teko keisti tyrinėjimo sritis;

Projekto pradžioje keitėsi praktikai;

Viena praktikė dėl ligos vėlai įsijungė į projekto veiklas;

Į vieną projektą buvo sujungtos dvi klasės, praktikei teko dalinti laiką skirtingo amžiaus mokiniams;

Vieno projekto veiklos nekėlė motyvacijos, nes neatitiko mokinių amžiaus ir poreikių;

Kaip projekto senbuviams, pritrūko kūrėjų lankstumo, pedagoginės kompetencijos.

Sklaida

Projekto sklaida buvo vykdoma:

mokyklos internetiniame puslapyje;

mokyklos kūrybinių partnerysčių FB;

miestelio bendruomenės laikraštyje “Gelgaudukas”;

rajono laikraštyje “Draugas”;

mokyklos pedagogų posėdžiuose;

tėvų susirinkimų metu;

rajono, regiono ir šalies seminarų metu.

Padėka

„Kūrybinių partnerysčių“ komandai už galimybę dalyvauti Pokyčių mokyklos 2 projekte.

Kūrėjų grupės narei Agnei Norkutei už geranorišką pagalbą ir patarimus.

Kūrybos agentei ir kuriantiems praktikams, ypač Tomui Dapšauskui, iš kurio gavome daugiausiai žinių, kūrybinės patirties.

Projekto regiono kuratorei Erikai Samulei už patarimus, geranorišką pagalbą.