ETD mokymai Gold-plating 2014

MOKYMAI

ADMINISTRACINĖS NAŠTOS VERSLUI PAGRĮSTUMO ĮVERTINIMAS ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS REIKALAVIMUS NACIONALINĖJE TEISĖJE

2014 m. gruodžio 10 - 12 d. Viešbutis „Europa City Hotel Vilnius“

I dalis Veiksmingas ES teisės įgyvendinimas ir gold-plating

(perteklinio, griežtesnio, nepagrįsto reguliavimo)

problema:

- Bendra ES valstybių narių politika ir tikslai siekiant

veiksmingo reguliavimo, dereguliavimo ir administracinės

naštos mažinimo;

- Gold-plating samprata ir identifikavimo, įvertinimo bei

vengimo tikslai ir problematika;

- Lietuvos dereguliavimo ir administracinės naštos mažinimo

politika ir priemonės.

Bendra ES valstybių narių politika ir tikslai siekiant

veiksmingo reguliavimo, dereguliavimo ir administracinės

naštos mažinimo

1. Reguliacinės naštos mažinimo politika ir jos tikslai;

Esamų priemonių apibūdinimas:

2. Red-tape veiksmų etapas: esamos teisinės bazės peržiūra, reguliavimo

priemonių supaprastinimas (simplification), dereguliavimas;

3. Smart-tape veiksmų etapas: rekomendacijos teisėkūros procesui, smart-

regulation tikslai ir priemonės;

Priemonės ES mastu, EBPO veiksmų apžvalga, atskirų valstybių narių patirtis.

4. Gold-plating aspektas esamose priemonėse: iššūkiai veiksmingam ES teisės

įgyvendinimui.

ES

LY

GM

UO

N

AC

ION

AL

INIS

LY

GM

UO

Esamų reikalavimų

peržiūra

Supaprastinimas (simplification) Dereguliavimas

pasiūlymai dėl teisės akto (nauji reikalavimai)

sąnaudos ir privalumai

poveikio vertinimas

konsultacijos

red-tape iniciatyvos

administracinės naštos indikatorių sisteminimas

valstybių narių patirties tyrimas

metodologinių pagrindų naštos mažinimo priemonėmis formavimas

subsidiarumas

priimtas teisės aktas ex post vertinimas

smart-regulation iniciatyvos smart-tape

poveikio vertinimas konsultacijos

subsidiarumas

Nuo to, kaip bus pasinaudota esamomis priemonėmis, priklauso veiksmingas įgyvendinimas nacionaliniu lygiu.

Paskata naujoms ex ante poveikio iniciatyvoms

Raudonosios juostelės etapo priemonės.

Šiame etape formavosi reguliacinės naštos identifikavimo

metodologija, atvejų studija ir imtasi dereguliavimo priemonių.

Pasiūlytos priemonės administracinės naštos atsiradimui mažinti

(prevencija)

Sumaniosios juostelės (smart-tape) etapo priemonės:

Sumanios teisėkūros metodai, poveikio vertinimas, reguliacinės

naštos atvejų prevencija.

Rato principas – dviejų etapų iniciatyvos pasikartodamos

pakeičia viena kitą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

valstybėse narėse Simplegis programa, Portugalija;

The „Mark of Good Services“, Olandija;

Simple Lombardy Agenda, Italija;

KAFKA, Belgija;

One-In, Two-Out, SME‘s, Didžioji Britanija;

Regelradet, Švedija;

Burden Hunter, Danija;

The Red Tape Challenge, Didžioji Britanija;

Common Commencement dates, Didžioji Britanija;

SME-focus, Vokietija;

Gold-plating samprata ir identifikavimo, įvertinimo bei

vengimo tikslai ir problematika

Neveikimas – ankstesnių [griežtesnių] nacionalinių reikalavimų išsaugojimas

gold-plating Veikimas – viršijama tai, kas būtina Direktyvos tikslams pasiekti

go

ld p

lati

ng

Reikalavimai, viršijantys tai, kas būtina Direktyvos tikslams pasiekti (minimalių reikalavimų viršijimas)

Praplečiamas direktyvos nuostatų turinys (iškraipomi arba viršijami esminiai reikalavimai)

Neišnaudotos alternatyvos ir lengvesni režimai, numatyti Direktyvoje

Ankstesnių (griežtesnių) reikalavimų išsaugojimas

Reikalavimų įtvirtinimas prieš direktyvos įgyvendinimo terminą

Nustatomi reikalavimai, kurie suderinami su direktyvos reikalavimais, tačiau akivaizdžiai nesuderinami su geresnio reglamentavimo principais

Direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą

5 straipsnis

Leidimo atvykti kriterijai

3. Papildomai prie 1 dalyje nustatytų sąlygų, metinis bruto darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytą mėnesinį arba metinį darbo užmokestį, negali būti mažesnis nei atitinkamo darbo užmokesčio riba, kurią šiuo tikslu yra nustačiusios ir paskelbusios valstybės narės, ir ją turi sudaryti bent 1,5 vidutinio bruto metinio darbo užmokesčio atitinkamoje valstybėje narėje.

Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“

441 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Įsigaliojo 2014-11-01)

3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.

•

PAVYZDYS Nr. 1

Direktyva 2013/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija)

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

10) importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia pirotechnikos gaminį iš trečiosios šalies;

4 straipsnio 1 dalis: valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar trukdyti tiekti rinkai pirotechnikos gaminių, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 pakeitimo įstatymo projektas:

6. Civilinių pirotechnikos priemonių eksportuotojas, importuotojas, įvežantysis ar išvežantysis asmuo – Lietuvos Respublikos ar valstybės narės nuolatinis gyventojas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje, savo vardu tiekiantis civilines pirotechnikos priemones, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją importuoti, eksportuoti, įvežti, išvežti civilines pirotechnikos priemones.

9. Civilinių pirotechnikos priemonių importas – civilinių pirotechnikos priemonių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant jų išleidimo į laisvąją apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos valstybėms narėms nepriklausančių šalių arba teritorijų.

PAVYZDYS Nr. 2

Direktyvos 2001/14/EB III priedo 3 punktas:

Galutinis terminas pateikti prašymą skirti infrastruktūros pajėgumų, kuris turi būti įtrauktas į tarnybinį traukinių tvarkaraštį, — ne vėliau kaip 12 mėnesių prieš įsigaliojant tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui.

(Išanalizavus nuostatą darytina išvada, kad prašymo negalima pateikti vėliau kaip metus prieš tvarkaraščio įsigaliojimą, pvz. prieš 9 mėn.)

Kitomis kalbomis nuostata suformuluota atvirkščiai, t.y. galutinis terminas prašymams pateikti turi būti nustatytas ne vėlesnis nei 12 mėn. iki traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo (t.y. prašymą galima pateikti ir prieš 3 mėn):

angl. k. 3. The final date for receipt of requests for capacity to be incorporated into the working timetable shall be no more than 12 months in advance of the entry into force of the working timetable.; vokieč. k. 3. Die Frist für den Eingang von Anträgen auf die Zuweisung von Fahrwegkapazität für die Aufnahme in den Netzfahrplan darf nicht mehr als zwölf Monate vor dem Inkrafttreten des Netzfahrplans ablaufen.; pran. k. 3. Le délai d'introduction des demandes de capacités ą intégrer dans l'horaire de service ne peut pas dépasser douze mois avant l'entrée en vigueur de cet horaire.)

PAVYZDYS Nr. 3

Direktyva 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma liftams, nuolatos eksploatuojamiems pastatuose ir statiniuose. Ji taip pat taikoma šiuose liftuose naudojamiems liftų saugos įtaisams, išvardytiems IV priede.

15 straipsnis

2. Iki 1999 m. birželio 30 d. valstybės narės leidžia:

- pateikti į rinką ir pradėti eksploatuoti liftus,

- pateikti į rinką ir pradėti eksploatuoti saugos įtaisus,

atitinkančius valstybių narių teritorijoje šios direktyvos priėmimo dieną galiojančias nuostatas.

Iki 1999 m. birželio 30 d. buvo galima montuoti naujus liftus nesilaikant direktyvoje nustatytų reikalavimų.

Pvz. Švedija išplėtė direktyvos taikymo sritį ir savo nac. teisės aktuose nustatė, kad direktyvoje nustatyti reikalavimai taikomi ne tik naujai montuojamiems liftams, tačiau ir visiems esamiems. Dėl to Švedijoje turėjo būti keičiami/tobulinami visi liftai, nors jie ir atitiko visus saugos reikalavimus.

PAVYZDYS Nr. 4

Nustato reikalavimus, kurių įgyvendinimo priemonės ir būdai itin riboti

ES DIREKTYVA

Teisėkūros procesas nacionaliniu lygmeniu

Atsakinga už direktyvos perkėlimą institucija

Privaloma rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, o nacionalinės institucijos pasirenka jos įgyvendinimo

formą ir būdą

TA Proje-ktas

verslas

organizacijos

lobizmas

Savo iniciatyva siūlo įgyvendinančių priemonių sprendimus

Vyriausybė, Parlamentas

administracinė našta



ES reikalavimai nacionaliniai reikalavimai

nuo 1/3 iki 2/3


Nuo 1/3 iki 1/2

gold-plating

33 %

18-33 %

66 %

Direktyvos tikslai

(pasiekti atitinkamą

rezultatą, poveikį,

rodiklį)

Priemonės,

sukuriančios naštą

(burdensome), turi būti

būtinos ir

proporcingos

Lietuvos dereguliavimo ir administracinės naštos mažinimo politika ir

priemonės

• Lietuvos politikos geresnio reglamentavimo srityje priemonių, kurios dalis –

administracinės naštos mažinimas verslui, chronologija:

• 2008 m. vasario 13 d. LRV nutarimu Nr. 185 patvirtinta Geresnio reglamentavimo

programa

• 2009 m. kovo 4 d. LRV nutarimu Nr. 161 nustatytas prioritetinėse srityse tikslas –

sumažinti administracinę naštą verslui 30 proc. iki 2011 m. pab. prioritetinėse

srityse: 1. mokesčių administravimas; 2. darbo santykiai; 3. statistika; 4.

aplinkos apsauga; 5. transportas; 6. nekilnojamojo turto operacijos; 7. teritorijų

planavimas ir statyba.

• Sudaryta speciali Verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos)

Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupė (2009 m. apsvarstė 108 verslo

aplinkos gerinimo, naštos mažinimo, reglamentavimo supaprastinimo klausimų, dėl

kurių pateikė 80 pasiūlymų.

• 2011 m. kovo 2 d. LRV pasitarime įvertinus, kad gali būti nepasiektas užsibrėžtas

tikslas (pasiektas mažiau nei 10 proc. adm. naštos sumažinimas), pritarta

Informacinių įpareigojimų administracinės naštos verslui prioritetinėse srityse

mažinimo 2011 metais skubių veiksmų planui, kad iki 2011 m. pabaigos

administracinė našta prioritetinėse srityse sumažėtų ne mažiau kaip 30 proc. ir būtų

imtasi papildomų skubūs veiksmai.

Lietuvos dereguliavimo ir administracinės naštos mažinimo politika ir

priemonės

• 2012 m. sausio 11 d. LRV nutarimu Nr. 4 patvirtinta Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika: turi būti vertinama visų teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, administracinė našta verslui + teikiama Ūkio ministerijos išvada.

• 2013 m. priimtas Administracinės naštos mažinimo įstatymas:

• dviejų metų administracinės naštos mažinimo priemonių planas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu ir teikiamas Seimui.

• Administracinės naštos vertinimas ir mažinimas privalomas ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijoms.

• Numatyta sudaryti specialią Geresnio reguliavimo priežiūros komisiją, kurios sudėtyje bus socialinių ir ekonominių partnerių atstovai - pavesta atlikti užduotis, susijusias su administracinės naštos įvertinimu ir jos mažinimo priemonių taikymu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

• 2014 m. liepos 22 d. pakeista Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika: Administracinės naštos mažinimo tikslas taikomas kiekvienai institucijai individualiai: institucijos kompetencijos srityje, kuri inicijuoja naują teisinį reguliavimą, sukuriantį administracinę naštą verslui, lygis per kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti.

• Valstybės institucijos įpareigotos pinigine išraiška skaičiuoti administracinės naštos pokytį, o Ūkio ministerija – nustatyti bendro administracinės naštos, kurią ūkio subjektams sukelia kiekvienos institucijos kompetencijos srityje inicijuotas teisinis reguliavimas, lygio pokytį per kalendorinius metus ir pateikti ataskaitą už praėjusiais metais visų institucijų apskaičiuotą administracinės naštos pokytį ir naštos mažinimo priemonių įgyvendinimą.

• 2014 m. liepos 2 d. Vyriausybė pritarė Administracinės naštos mažinimo 2014–2015 metais priemonių planui, apimančiam daugiau nei 90 administracinės naštos mažinimo verslui ir fiziniams asmenims priemonių, kurias pasiūlė verslo ir valstybės institucijų atstovai.

Lietuvos dereguliavimo ir administracinės naštos mažinimo

politika ir priemonės

• Administracinė našta – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos,

kurias patiria ar gali patirti asmenys, vykdydami teisės aktuose

nustatytus ar teisės aktų projektuose siūlomus nustatyti

informacinius įpareigojimus.

• Informacinis įpareigojimas – įpareigojimas pateikti

valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms arba jų

įgaliotiems asmenims, taip pat trečiosioms šalims, informaciją

apie savo veiklą ar gaminius ar kitą nustatytą informaciją,

tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti atskiru

pareikalavimu.



Verslo patiriamos teisinio reguliavimo sąnaudos

• Finansinės sąnaudos

• Prisitaikymo sąnaudos

• Netiesioginės finansinės sąnaudos

• Administracinė našta



Geresnio reglamentavimo srities iniciatyvos nustatytos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje:

• užtikrinti konsultacijas su visuomene ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes.

• Siekiama plėsti elektroninių paslaugų teikimą ir didinti jų prieinamumą.

• Toliau skatinti vieno langelio principo taikymą – viešojo valdymo institucijos (valstybės tarnautojai) informaciją, reikalingą prašymams nagrinėti ir (ar) sprendimams priimti, gautų pačios, neprašydamos to padaryti ūkio subjektų, piliečių ar kitų asmenų.

• Mažinti reglamentavimą ir gerinti teisės aktų kokybę. Turi būti ieškoma alternatyvių sprendimų: rengti rekomendacijas, gaires ar kitus metodinius dokumentus. Įvertinti dereguliavimo galimybes.

• Prireikus nustatyti naujus teisės aktų reikalavimus, didinančius administracinę naštą ūkio subjektams, proporcingai turės būti atsisakoma kitų administracinę naštą šiems ūkio subjektams nustatančių reikalavimų (turi būti panaikinama ne mažiau reikalavimų, nei nustatoma naujų).

• Atliekamos reguliavimo tinkamumo patikros, apimančios ištisus sektorius; bus vertinama teisės aktų įgyvendinimo sąnaudų našta ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkio subjektams, siekiama palengvinti teisės aktų reikalavimų vykdymą.

II dalis Veiksmingas ES teisės įgyvendinimas ir gold-plating įvertinimas: ES valstybių narių praktika, principai ir rekomendacijos, praktiniai pavyzdžiai:

- Veiksmingas ES teisės aktų įgyvendinimas – tikslai, procesas, priemonės;

- ES teisės akto projekto svarstymo etapas;

- Pasirengimo įgyvendinti ES teisės aktą etapas;

- ES teisės aktą įgyvendinančių teisės aktų rengimo etapas;

- Poveikio vertinimas ir konsultacijos: COMPETE, OITO ir kt. principai;

- Veiksmai po ES teisės įgyvendinimo.

Veiksmingas ES teisės aktų įgyvendinimas – tikslai

Tikslai:

• Siekti didesnio ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės

• Siekti palankesnės aplinkos verslui ir žmogui

• Užtikrinti aukštą reguliavimo kokybę

• Informuoti visuomenę apie geresnį reguliavimą

Pasekmės:

• Mažėjanti korupcija

• Investicijų pritraukimas, aukštesni reitingai

• Apibrėžtas, pagrįstas ir proporcingas reguliavimas, užtikrinant teisinį tikrumą ir kitų bendrųjų teisės principų laikymąsi

• Mažiau teisminių ginčų

• Įgyvendinus geresnio reguliavimo principus, mažiau darbo valstybėms tarnautojams

• Verslumo visuomenėje didėjimas

• Visuomenės pasitenkinimas valdžia

Veiksmingas ES teisės aktų įgyvendinimas – procesas

ES teisės akto įgyvendinimo procesai:

• Europos Komisijos (EK) žaliosios ir baltosios knygos ar kiti

klausimynai

• EK pasiūlymo vertinimas

• Derybos Taryboje (taip pat ir Europos Parlamente) ir

Vyriausybės pozicijos pateikimas

• Priimto ES teisės akto įgyvendinimo planavimas

• Atitikties lentelės ir ES teisės aktą įgyvendinančių projektų

rengimas

• Įgyvendinančių teisės aktų patvirtinimas Vyriausybėje ir Seime

• Notifikavimas EK

• Įgyvendinimo peržiūra ir tobulinimas

Veiksmingas ES teisės aktų įgyvendinimas –

priemonės

• Poveikio vertinimas

• Suinteresuotų asmenų įtraukimas

• Administracinės naštos vertinimas (reguliavimo kaštai prieš

de/reguliavimo naudą)

• Paauksavimo (gold-plating) vengimas

• Bendradarbiavimas su Europos Komisija ir kitomis ES

valstybėmis narėmis

• Teisinio reglamentavimo pagrįstumo vertinimas

• ES teisės aktus įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų

peržiūra vertinant jų reguliavimo efektyvumą

• Alternatyvių įgyvendinimo būdų ieškojimas

ES teisės akto projekto svarstymo etapas

− Sprendžiama, kokia AN bus tiesiogiai “užprogramuota” ES

teisės akte;

− Šiame etape valstybės narės gali daryti tam įtaką. Vėliau –

bus per vėlu;

− Todėl labai svarbu įvertinti AN atsižvelgiant į nacionalinį

kontekstą;

− Komisija šiuo tikslu imasi priemonių, tačiau jų

veiksmingumas priklauso nuo valstybių narių indėlio;

− Ex ante vertinimo apimtis nustatoma pagal ES teisės akto

pobūdį ir svarbą.

ES teisės akto projekto svarstymo etapas

Svarbu:

− Plačiai konsultuotis;

− Įvertinti kiekvieną projekto nuostatą:

1) atskirai;

2) bendrame svarstomo teisės akto kontekste;

3) esamo nacionalinio reguliavimo kontekste.

− Nustatyti galimą tiesioginį nuostatų poveikį Lietuvoje;

− Preliminariai identifikuoti numatomas nacionalines įgyvendinimo priemones;

− Preliminariai nustatyti iš įgyvendinančių priemonių galinčią kilti AN;

− Derėtis dėl nuostatų, kurios mažiausiai padidintų AN

1) tiesiogiai; 2) per nac. įgyvendinimo priemones.

Pasirengimo įgyvendinti ES teisės aktą etapas

• Kada ruošti roges: žiemą ar vasarą?

• Įgyvendinimo planavimo perkėlimas į ankstesnį etapą (nacionalinę poziciją) – vėliau automatiškai perkeliamas į teisės derinimo planus

• Poveikio vertinimas (konsultacijos su interesų grupėmis, mokslinis vertinimas) ES teisės akto priėmimo etape

• Privalomas administracinės naštos vertinimas svarstant ES teisės aktą

• Įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas ES teisės akto svarstymo etape – priėmus ES teisės aktą jau turi būti žinoma, kurią alternatyvą, išimtį, pereinamąjį laikotarpį, nukrypti leidžiančią nuostatą ar minimalų/griežtesnį reguliavimą Lietuva pasirinks

• Įgyvendinimo planas turi būti visiškai kitokios kokybės (orientuotas ne tik į ETD vykdomas įgyvendinimo priežiūros funkcijas)

Pasirengimo įgyvendinti ES teisės aktą etapas

• Konkretaus teisės akto rengimo planavimas: reglamentuojamas tik ES teisės aktų įgyvendinimo atveju (ES reikalų koordinavimo nutarimas)

• Formalizuotas – tik (teisinės) priemonės ir atsakingos institucijos bei terminai

• Neintegruotas dviem aspektais – 1) su nacionaline pozicija ir 2) su kitais teisėkūros aspektais (konsultacijos, derinimas, poveikio vertinimas, išorės ekspertų samdymas, kitų valstybių narių praktika ir pan.)

• Ne visai geroji praktika: Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (priimta 2012 m. spalio 25 d.) – nacionalinėje pozicijoje „teisės aktų keisti nereikės“, vėliau, įgyvendinimo plane, po keleto pakeitimų – reikia priimti 18 teisės aktų, iš jų 6 įstatymai, nė vienas nepriimtas (įgyvendinimas 2014 m. birželio 5 d.), pradėta pažeidimo procedūra, dabar atliekama studija, kuri bus užbaigta 2015 m. pradžioje ir „pateiks“ atsakymus, kaip reglamentuoti

Europos Komisijos patirtis: kelio gairės

ES teisės aktų rengimas, 2013 m.

Kelio gairės

Pasirengimo įgyvendinti ES teisės aktą etapas: JK patirtis

ES teisės aktą įgyvendinančių teisės aktų rengimo etapas

ES valstybių narių praktika

Geresnio reglamentavimo principai

Pavyzdžiai

EBPO (angl. OECD) EBPO rekomendacijose suformuluoti geresnio reglamentavimo

principai valstybėms narėms:

• Galiojančių teisės aktų įvertinimas (stock of regulations)

• Lengvesnio perkėlimo režimo (lighter transposition regime)

arba mažiausiai ribojančių priemonių pasirinkimas

• Alternatyvų įvertinimas ir konsultacijos su suinteresuotomis

šalimis (stakeholders)

• Atitikties geresnio reglamentavimo principams,

suformuluotiems rekomendacijose, įvertinimas

Jungtinė Karalystė Pagrindiniai geresnio reglamentavimo principai, aprašyti gairėse

„How to implement European Directives effectively“:

• ES teisės akte nustatytų minimalių reikalavimų neviršijimas

• Naudojimasis reguliavimo alternatyvomis

Neperkėlimo rizika!

• Pažodinio (copy-out) įgyvendinimo naudojimas (kur tinka)

• Įgyvendinančių priemonių įsigaliojimas ne anksčiau, nei

nustatyta ES teisės akte

Copy-out metodas – perkeliant direktyvą naudojama ta pati formuluotė (pažodinis

perkėlimas).

Atkreipti dėmesį į 4 atvejus:

1. Sukuriamos teisės privatiems asmenims;

2. Sukuriami tam tikri įsipareigojimai;

3. Kriminalizuojamos nusikalstamos veikos;

4. Direktyvos reikalavimai įgyvendinami viešojo

administravimo institucijų.

Elaboration metodas – direktyvos įgyvendinimas naudojant kitokią formuluotę, nei

pateikta direktyvoje, siekiant paaiškinti jos prasmę (pritaikymo

metodas).

Kai kuriais atvejais šiuo metodu įgyvendinant direktyvą būtų

galima išvengti administracinės naštos verslui.

Švedija Gairėse „Clarifying Gold-Plating – Better Implementation of EU Legislation“ nurodyti 7 atvejai, kuriais ES teisės aktų perkėlimas būtų perteklinis:

• Reikalavimų, viršijančių direktyvos reikalavimus, sukūrimas

• Direktyvos taikymo srities išplėtimas

• Nepasinaudojimas leidžiančiomis nukrypti nuostatomis

• Rėmimasis nacionalinio reguliavimo reikalavimais, kurie yra platesni už direktyvos reikalavimus

• Naudojimasis tam tikros direktyvos įgyvendinimu kaip būdu priimti nacionalinius reikalavimus, kurie iš tikrųjų nepatenka į direktyvos tikslą

• Direktyvos reikalavimų įgyvendinimas anksčiau nei įgyvendinimo terminas, nustatytas direktyvoje

• Griežtesnių sankcijų nustatymas

Minimalus įgyvendinimo lygis

• Turi būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju

• Gali būti nurodytas ES teisės akto poveikio vertinime arba

atsispindėti ES teisės akto tiksluose

• Svarbus ekspertų, dalyvavusių derybose dėl ES teisės akto

priėmimo, įtraukimas

Prancūzija Regulatory-memory koncepcija – svarbi pre-transposition ir

transposition etapų sąveika.

Naudojimasis geresnio reglamentavimo principais:

a. lengvesnio perkėlimo režimo (lighter transposition regime)

b. alternatyvų taikymo

c. galiojančių teisės aktų vertinimo (stock of regulations)

d. ES teisės aktų tikslų analizės

e. konsultacijų su teisės aktų projektų būsimais adresatais (end-

users focus)

Poveikio vertinimas ir konsultacijos; COMPETE, OITO ir kt.

principai

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d.

nutarimu Nr. 276 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.

spalio 16 d. nutarimo Nr. 1276 redakcija), toliau – Metodika

Poveikio vertinimo tikslas – padėti sprendimų priėmėjams suteikiant

visą geriausią įmanomą informaciją apie sprendimo pasekmes,

naudą ir sąnaudas prieš priimant sprendimą.

Atlieka – projekto rengėjas + gali pasitelkti kitus asmenis

Nauda:

• Efektyvesni ir mažiau kainuojantys sprendimai;

• Geriausi problemos sprendimo variantai, svarbu išanalizuoti kuo

daugiau alternatyvų;

• Atlieka dokumentacinę funkciją.

Bendrieji reikalavimai rengiant poveikio vertinimą

Reikia identifikuoti:

1. Tikslą, kuriam būsimas teisės aktas bus adresuotas;

2. Kokiems asmenims būsimas teisės aktas turės įtaką. T.y. kokie asmenys patirs teigiamus ir neigiamus būsimo teisės akto rezultatus;

3. Šiam tikslui pasiekti alternatyvių priemonių identifikavimas ir kodėl jos nėra tinkamos tikslui pasiekti, o tinkamiausia priemonė yra siūlomas projektas. Nauda – visiems asmenims, o ne vienai konkrečiai grupei (Metodikos 35 p. – reikia išnagrinėti status quo ir alternatyvas);

4. Kas bus, jei nebus imtasi jokių priemonių (status quo);

5. Nurodyti poveikio vertinimo apskaičiavimo metodus ir pagal šiuos metodus apskaičiuotų rezultatų palyginimą su alternatyvių priemonių rezultatais;

6. Įvertinti, ar įsigaliojimo data yra tinkama ir ar reikia imtis specialių priemonių informuoti visuomenę apie būsimą teisės akto įsigaliojimą.

Admin. naštos mažinimo įst. 3 str. 8 p. – „Turi būti taikomos

šios administracinės naštos mažinimo priemonės: <...>

Europos Sąjungos teisės aktų, perkeliamų į nacionalinę teisę,

administracinės naštos įvertinimas“

Metodikos 35 p. - Atsižvelgiant į projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais poveikio vertinimo aspektais!

Pirmiausia, perkeliant ES direktyvą ar kitą ES teisės aktą, reikia:

Nustatyti minimalų ES teisės akto lygį

Nustačius minimalų lygį, reikia įvertinti, ar siūlomos papildomos priemonės:

1. Nustato reikalavimus, kurie viršija tai, ko yra reikalaujama direktyva;

2. Praplečia direktyvos taikymo sritį;

3. Nepasinaudoja direktyvoje suteikta pasirinkimo laisve;

4. Palieka galioti nacionalinius reikalavimus, kurie yra griežtesni nei nustatomi direktyvoje;

5. Perkeliant direktyvą sukuria tokius naujus nacionalinius reikalavimus, kurie išeina už direktyvos siekiamų tikslų ribų;

6. Nenustato ankstesnio įsigaliojimo termino, nei numatytasis direktyvoje;

7. Nustato griežtesnes sankcijas, nei jų reikia direktyvos reikalavimų įgyvendinimui.

• SVARBU: Gold-plating nėra savaime draudžiamas! Metodikos klausimyno II dalies 17.2 p. – galima pagrįsti.

Metodikos 9.3, 9.4 p. – „Poveikis vertinamas šiais aspektais: <...> poveikis piliečių ir kitų asmenų <...> administracinei naštai; poveikis ekonomikai“.

Nagrinėjant poveikį ūkio subjektams reikia:

1. Identifikuoti ūkio subjektų skaičių, kuriuos paveiks būsimas teisės akto projektas;

2. Apskaičiuoti, kiek laiko ūkio subjektai turės sugaišti siekdami įgyvendinti projekto priemonėmis sukuriamus įpareigojimus ir kiek tai ūkio subjektams kainuos (Metodikos kl.);

3. Identifikuoti, kokius dar kaštus ūkio subjektas gali patirti, siekdamas prisitaikyti prie naujo reguliavimo (Metodikos kl.);

4. Įvertinti, kokiu mastu naujos priemonės turės įtaką ūkio subjektų konkurencinei padėčiai (Metodikos kl.);

5. Įvertinti, ar naujas reguliavimas kaip nors kitaip paveiks ūkio subjektus;

6. Įvertinti, kokią įtaką siūlomas reguliavimas turės mažoms įmonėms ir kaip šią neigiamą padėtį sušvelninti (Metodikos kl.).

PAGRINDINĖ PROBLEMA – poveikio vertinimas atliekamas formaliai, nesigilinant į problemos esmę.

Konsultavimasis Tikslas – išsiaiškinti, kaip teisės aktas paveiks įvairias interesų

grupes, todėl svarbu kuo daugiau jų identifikuoti.

Formos:

1. Vidinis (institucijos viduje, tarpinstitucinės); Išorinis (su

suinteresuotomis grupėmis);

2. Oficialus, neformalus.

• Svarbu viešinti konsultacijų rezultatus

• Patogu, nes atsižvelgiant į pateiktas nuomones galima lengvai

koreguoti teisės aktų nuostatas

• SVARBU: Kartais nustatyti minimalų direktyvos lygį yra labai

sudėtinga, todėl tokiu atveju yra ypač svarbu konsultuotis su

asmenimis, kurie dalyvavo direktyvos rengimo darbo grupėje!

Principai, kuriais siūlytina vadovautis rengiant poveikio

vertinimą

• 7 pagrindiniai COMPETE principai:

1. Competitiveness test (konkurencijos testas);

2. One-in, One-out (OIOO) // One-In, Two-Out (OITO);

3. Measure the impact (Įvertink poveikį);

4. Proporcingumas;

5. Exemptions and lighter regimes (Išimtys ir švelnesnės

priemonės);

6. Target for burden relief (Naštos mažinimo tikslas);

7. Evaluate and enforce (Įvertink ir įgyvendink).

1. Competitiveness test – konkurencijos testas (Metodikos klausimyno

III d.)

Tikslas – įvertinti, ar projektas skatina konkurenciją. Jei ne – tokio

projekto turi būti atsisakoma arba jis persvarstomas iš esmės.

2. One-In, One-Out // One-In, Two-Out

One-In, One-Out – siekis nepadidinti administracinės naštos. Jei

priimama priemonė, kuri sukuria pridėtinę administracinę naštą, kita

administracinę naštą sukurianti priemonė turi būti pašalinama.

One-In, Two-Out – Taikoma JK. Principo esmė – jei priimama priemonė,

kuri sukuria 1 svaro pridėtinę administracinę naštą, turi būti atsisakoma

kitos priemonės, kuri ūkio subjekto sąnaudas sumažintų 2 svarais.

3. Measure the impact – Įvertink poveikį

Poveikio vertinimo analizė turi būti rengiama ex ante ir ex post.

4. Proporcingumas

Turi būti pasirenkamos tokios priemonės, kurios mažiausiai varžo ūkio

subjektų veiklą ir yra tinkamiausios siekiamam tikslui pasiekti.

5. Exemptions and lighter regimes – Išimtys ir švelnesnės

priemonės (Metodikos klausimyno kl.)

Turi būti apsvarstyta galimybė naujai susikūrusias (iki 2 m.),

mažas ir vidutinio dydžio įmones atleisti nuo naujų įpareigojimų,

jei jie sukuria didelę naštą. Jeigu to padaryti neįmanoma –

nurodytiems ūkio subjektams turėtų būti taikomi patys švelniausi

reikalavimai.

6. Target for burden relief – Naštos mažinimo tikslas

Visuomet turi būti orientuojamasi į bendrą ilgalaikį tikslą – siekti

administracinės naštos mažinimo!

7. Evaluate and enforce – Įvertink ir įgyvendink

Nauji teisės aktų projektai turi būti rengiami tik tuomet, kai prieš

tai išsamiai yra įvertinti galiojantys teisės aktai.

Veiksmai po ES teisės įgyvendinimo

• Teisės aktų stebėsenos būklė Lietuvoje

• Ar turim šeštą “Walking Dead” sezoną?


• Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas

• Atliekant teisinio reguliavimo stebėseną, vertinama:

• 1) teisės aktuose nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas siekiant

teisinio reguliavimo tikslų;

• 2) teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai

sričiai ir kitoms sritims (ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai,

viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei padėčiai, korupcijos

mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kt.), asmenims ar jų

grupėms;

• 3) tiesioginė ir netiesioginė teisinio reguliavimo nauda, šios naudos gavėjai;

• 4) teisinio reguliavimo pasekmių atitiktis nustatant teisinį reguliavimą

planuotiems tikslams ir pasekmėms;

• 5) reikalingumas keisti teisinį reguliavimą ar jo atsisakyti.

• Teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai

reikalinga įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą. Teisės akte

gali būti numatyta pareiga atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo

stebėseną.


• Iš esmės nė vienais metais nevykdytas teisės aktų, perkeliančių ES teisės reikalavimus, stebėjimas

• Daugelis aspektų, dėl kurių stebėta, nebuvo susiję su administracinės naštos vertinimu – labiau su nustatytų prievolių veiksmingumu ar kitais aspektais

• Stebėti tie teisės aktai, kuriuos ir taip buvo planuota einamaisiais metais pakeisti

• Nėra jokių indikatorių, kad į stebėsenos procesą įtraukiamos interesų grupės


• 2014 m. preliminarus vertinimas • AM – nepaskelbtas 2014 planas, stebėsena neatliekama

• EM – nei plano, nei stebėsenos nuo 2012 m.

• FM – 1 įstatymas, 1 nutarimas, 1 įsakymas (nei su administracine našta, nei su ES teisės įgyvendinimu nesusiję)

• KAM – 7 teisės aktai, su ES teise ir AN nesusiję

• KM – “puslapis ruošiamas” nuo 2013 m. gegužės

• SADM – 1 įstatymas, 2 kiti teisės aktai (su ES nesusiję, bet galėtų analizuoti AN)

• SM – šiuo metu nenumatyta atlikti atitinkamo teisinio reguliavimo stebėseną

• ŠMM – 2013 m. atlikta vienintelė užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo stebėsena

• SAM – nuo 2012 m. stebėsena neatliekama

• TM - Stebimų teisės aktų nėra

• ŪM – 1 įstatymas (mažųjų bendrijų) – su ES teise nesusijęs, su AN - taip

• URM - stebėsenos nėra vykdžiusi ir šiuo metu neatlieka

• VRM – 2 nutarimai, su ES teise ir AN nesusiję

• ŽŪM - nepaskelbtas 2014 planas, stebėsena neatliekama

Identifying

the issue

Framing

the

problem

Shaping

options

Policy

proposal

(to Council

& EP)

Implemtn.,

monitoring

& review

European Commission

Experts Interested

parties

Guidelines

on expertise

Minimum

Standards on

consultation

The impact

assessment &

policy preparation

process considers

the views of

ES patirtis


• ES patirtis: reguliariai įtraukiamos stebėsenos / peržiūros

nuostatos

• Pavyzdys: 2012 m. spalio 25 d. EP ir Tarybos direktyva

2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, 24 straipsnis:

8 įpareigojimai Komisijai stebėti, įvertinti įgyvendinimą ir

nuostatų veiksmingumą, reguliariai peržiūrėti tam tikrų nuostatų

veiksmingumą, teikti rekomendacijas, pateikti ataskaitas apie

pažangą ir įgyvendinimą, teikti pasiūlymus dėl tolesnių

priemonių ir pakeitimus


• Jungtinės Karalystės patirtis (Įgyvendinimo gairės: kaip veiksmingai įgyvendinti ES direktyvas)

• Šeštas „pagrindinis principas“: įtraukti į įstatymus nuostatą, įpareigojančią atitinkamą ministeriją atlikti stebėseną ir vertinimą kas penkeri metai: o Ne visuose, bet prioritetiniuose, “administracinės naštos” požiūriu jautriuose

projektuose;

o Turi apimti kitų ES valstybių narių patirties įvertinimą;

o Ex post vertinimas turi būti proporcingas – nėra prasmės vertinti tų teisės aktų, kurie iš pat pradžių, konsultuojantis su interesų grupėmis, identifikuojami kaip nesukeliantys (pernelyg) didelės administracinės naštos;

o Jei Europos Komisija atlieka stebėseną, nacionalinė stebėsena turi būti planuojama taip, kad galėtų įtakoti būsimą Komisijos vertinimą;

o Ataskaitos skelbiamos viešai ir pristatomos parlamente.

III dalis Paskaita – diskusija: esamos ir naujos vidaus ir išorės

priemonės vertinant gold-plating Lietuvoje:

- Kaip galima pasinaudoti esamais teisiniais instrumentais?

- Kaip turėtų pasikeisti institucijų vidaus praktika?

- Kokia „išorės“ pagalba galėtų būti suteikta?

- Kokie nauji instrumentai ar praktika turėtų būti įdiegti?

DISKUSIJAI:

• Poveikio vertinimas

• Konsultacijos

• One-In, One-Out principo taikymas

• Atitikties lentelės panaudojimas

• Institucinė atmintis

• Gold-plating sąvokos apimtis

• Copy-out taikymas, ar tai gera praktika?

• One-stop shop, reuse of information principle, technology based solutions

• Lengvesnis režimas mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms

JŪSŲ PASIŪLYMAI?

Svarbiausia – tinkamai išnaudoti jau egzistuojančius instrumentus!

DISKUSIJAI:

• Kas turėtų prisiimti politinę lyderystę / atsakomybę už administracinės naštos mažinimą?

• Principo „vertinu (gold-plating) arba argumentuoju, kodėl nevertinu“ įdiegimas

• (Savanoriškos) deklaracijos (aiškinamajame rašte) pateikimas, kad teisės aktas įvertintas dėl gold-plating ir /ar administracinės naštos

• Vidinės patikros dėl gold-plating / administracinės naštos įvedimas (pagal analogiją su antikorupciniu vertinimu)

• Gairių teisinė galia

• Galimas Europos teisės departamento, Ūkio ministerijos, kitų institucijų vaidmuo

• Rekomendacijų dėl konsultacijų patvirtinimas

• Forumų / susitarimų su interesų turėtojais dėl konsultavimosi, poveikio vertinimo ir stebėsenos organizavimas

JŪSŲ PASIŪLYMAI?

Dėkojame už dėmesį!

ETD mokymai Gold-plating 2014

Documents

Transcript of ETD mokymai Gold-plating 2014