Elektronin valdžia Lietuvoje - liti.lt—_valdžia_Lietuvoje.pdf · E. valdžia – visuma...

Viešojo valdymo politikos departamentas

Elektronin÷s valdžios politikos skyriaus ved÷jas

Dr. Vytautas Krasauskas [email protected]

Vidaus reikalų ministerija

Elektronin ÷ valdžiaLietuvoje

(esama situacija; perspektyvos;

Europos S ąjungos kontekstas )

2010 03 19 © Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2

Viešasis administravimas -šiuolaikin ÷s valstyb ÷s veidas?

E. valdžia – visuma viešojo administravimo veikloje diegiamų informaciniųir ryšių technologijų (IRT), organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujųįgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (E.VALDŽIOS) TIKSLAI =

+ + +

Orientacija į pilie čiusLankstumas Skaidrumas ir atskaitomyb ÷

Našumas ir efektyvumas

VALDŽIOS SĄVEIKUMAS

KERTINIS INSTRUMENTAS (E.) VALDŽIOS TIKSLAMS PASIEKTI

Viešajame sektoriuje


E. valdymo kertiniai stulpai

Viešojo administravimo informacijos ir ryši ų infrastrukt ūra

Valstyb ÷s registrai ir informacin ÷s sistemos

Paslaugos / Paslaug ų teikimo taškai – front office

Organizacin ÷ strukt ūra / Vieš ąjį valdym ą reglamentuojantys teis ÷s aktai


Saugus valstyb ÷s duomen ųperdavimo tinklas (SVDPT)


Registrai ir informacin ÷s sistemos

� Valstyb ÷s registras (kadastras) (toliau – registras) – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenimsregistruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus. (Registrų įstatymas)

� Valstyb ÷s informacin ÷ sistema (toliau vadinama – informacin÷sistema) – valstyb÷s institucijai teis÷s aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamos informacijos apdorojimo procesus (duomenų ir dokumentųtvarkymo, skaičiavimo, bendravimo nuotoliniu būdu ir t. t.) vykdanti sistema, kuri veikia informacinių technologijų pagrindu. (2004 m. LRV nutarimas Nr. 451)


Registrai ir informacin ÷s sistemos (2)� Lietuvoje registruoti 86 registrai (tarp jų 27 žinybiniai)� Pagrindiniai registrai (Registrų įst. 3 str.):

- juridinius asmenis registruojantis registras;

- gyventojus registruojantis registras;

- nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registruojantis registras

- objektų, kurių geografin÷ pad÷tis nesikeičia, adresus registruojantys registrai;

- teis÷s aktus registruojantys registrai;

- daiktų ir turtinių teisių įkeitimą registruojantis registras.

� 74 valstyb÷s informacin÷s sistemos


Organizacin ÷ strukt ūra / Teis÷s aktai

� 2009 05 13 d. LRV nutarimai Nr. 464 ir 465- vienareikšm÷ de jure VRM atsakomyb÷ už e. valdžią (atnaujinta Viešojo administravimo pl÷tros iki 2010 m. strategija (toliau - VAS) ir vienu priemonių planu išd÷stytos visos viešojo administravimo priemon÷s (5 dalis – e. valdžios)

� 2010 03 10 d. LRV nutarimas Nr. 241 d÷l dalyvavimo Europos viešojo administravimo institucijų, įskaitant vietos ir regionų viešojo administravimo institucijas ir Europos Sąjungos institucijas ir organus, sąveikumo sprendimųprogramoje, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumąskatinantys sprendimai. (ISA programa). Koordinuoja VRM.

� de fakto e. valdžios įrankius valdo IVPK prie LRV (SM?)

“ We must not lose sight of the fact that the emphasis in e-government should be on ‘government’ and not on the ‘e’ “


Paslaugos / teikimo centrai

� Kiek administruojame paslaugų?VAS priemonių plane – 75 paslaugos, kurias numatoma teikti elektroniniu būdu (įskaitant ir 20 pagrindinių, ES 1999 m. sąrašas)

� Viešojo administravimo istatymo 2, 4, 4 (1) ir 15 str. pakeitimo istatymo projektas ( XIP-1389)

� Administracinių paslaugų teikimo aprašųrengimo rekomendacijos (VRM ministro įsakymas 2009 12 01 Nr. 1V-644)


Vilniaus a. migracijos valdyba


PT paslaug ų teikimo centrai


E. valdžios situacijos tyrimai� 2009 m. tyrimas VRM užsakymu – Pagrindinių viešųjų

paslaugų teikiamų informacin÷mis technologijomis esamos būkl÷s analiz÷ (BGI Consulting)http://www.vrm.lt/fileadmin/Padaliniu_failai/Viesoj o_administravimo_dep/Galutine_ataskaita.pdf

� 2009 m. EB Komisijos užsakymu atliktas „8-asis steb÷senos tyrimas: Protingesn÷, greitesn÷, geresn÷ e. valdžia“http://www.vrm.lt/fileadmin/Padaliniu_failai/Viesoj o_administravimo_dep/egov_benchmark_2009.pdf

� 2010 m. Jungtinių Tautų tyrimas “E-Government Survey”http://www2.unpan.org/egovkb/global_reports/10repor t.htm


Esamos b ūkl÷s analiz ÷ (1)



25 %



62,5 %


Capgeminis 8-as tyrimas

� 2009 m. EB Komisijos užsakymu Capgemini atliktas „8-asis steb÷senos tyrimas: Protingesn÷, greitesn÷, geresn÷ e. valdžia“http://www.vrm.lt/fileadmin/Padaliniu_failai/Viesojo_ administravimo_dep/egov_benchmark_2009.pdf


8-tas Capgemini tyrimas


8-tas Capgemini tyrimas (2)


8-tas Capgemini tyrimas (3)


Jungtini ų Tautų 2010 m . tyrimas

2010 m. Jungtinių Tautų tyrimas “E-Government Survey”http://www2.unpan.org/egovkb/global_reports/10report.ht m


Jungtini ų Tautų studija 2010(E–Government Development )

1. Republic of Korea 0.8785

2. United States ofAmerica

0.8510

3. Canada 0.8448

4. UK and NorthernIreland

0.8147

5. Netherlands 0.8097

6. Norway 0.8020

7. Denmark 0.7872

8. Australia 0.7863

9. Spain 0.7516

28 (17 EU + rate) Lithuania 0.6295


Jungtini ų Tautų studija 2010(E-Participation)

1. Republic of Korea 1.0000

2. Australia 0.9143

3. Spain 0.8286

4. New Zealand 0.7714

5. UK and NorthernIreland

0.7714

6. Japan 0.7571

7. United States 0.7571

8. Canada 0.7286

9. Estonia 0.6857

10. Singapore 0.6857

19 (9 EU+ rate) Lithuania 0.5286


Jungtini ų Tautų studija 2010(Telecommunication infrastructure index and its componen ts)

1. Switzerland 0,76872.

Netherlands 0,76663. Sweden 0,75224. United Kingdom 0,71645. Luxembourg 0,71386. Denmark 0,69887. Monaco 0,69618.

Germany 0,69559. Norway 0,6830

35. (20 EU + rate) Lithuania 0,4413


� Briuselio deklaracija -2001 m.� Como (Italija) – 2003 m.� Mančesterio (UK) – 2005 m.

Vadovaujantis deklaracija priimtas EB e.valdžiosveiksmų planas 2006 – 2010 m.

� Lisabonos - 2007 m.� Malmö (Švedija) – 2009 m.

Deklaracijos pagrindu rengiamas e. valdžios veiksmų planas 2011-2015 m.

2011 – Lenkijos pirmininkavimo metu, 2013 - LT

Ministr ų atsaking ų uže.valdži ą deklaracijos


� Gyventojai ir verslas įgal÷s pasitelkti e. valdžios paslaugas, sukurtas atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir išvystytas bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis (parties), taip pat ir padid÷jusią prieigą prie viešosios informacijos, sustipr÷jusįskaidrumą ir efektyvius įrankius dalyvauti suinteresuotų pusiųpolitiniuose procesuose;

� Mobilumas vieningoje rinkoje yra sutvirtintas sklandžiomis e. valdžios paslaugomis, kad būtų galima prad÷ti ir tvarkyti verslą, studijuoti, dirbti, gyventi ir išeiti į pensiją Europoje;

� Sudarytos sąlygos Našumui ir Efektyvumui augti pastoviai mažinant administracinę naštą, gerinant organizacinius procesus ir skatinant pastovią mažai anglies dvideginiu teršiančiąekonomiką;

� Politikos prior÷tų įgyvendinimas užtikrintas atitinkamomis pagrindin÷mis priemon÷mis ir teisin÷mis bei technin÷mis prielaidomis

Malmö deklaracija


Overall conclusions� Camparing the five objectives

AP importance to national policy AP importance to E&E

AP importance to high

impact services AP importance to key enablers AP importance to eParticipation

AP importance to Inclusive

eGovernment


Priežastys, trukdan čios pl ÷toti vieš ąsias paslaugas, teikiamas internetu

11,5

1,6

45,9

13,1

32,8

27,9

31,1

44,3

6,6

24,6

54,1

50,8

4,9

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

Kita

Jau teikiama paslauga maksimaliu lygiu

Nepakankamas e. Valdžios projektų finansavimas

Motyvacijos įgyvendinti e. Valdžios projektus trūkumas

E. Valdžios projektų valdymo žinių ir įgūdžių trūkumas

Politik ų ir centrini ų viešojo administravimo institucijųpalaikymo stoka

Kvalifikuoto personalo trūkumas

Nesutvarkyta teisin÷ baz÷

Išorini ų teik÷ jų (ir/ar j ų kompetencijos) stoka

Esama viešojo administravimo struktūra ir jos tradicijos

Valstyb÷s registrų ir informacini ų sistemų duomenųkokyb÷s bei tarpusavio sąveikos trūkumas

Nesudarytos sąlygos saugiam ir valstyb÷s lygiukontroliuojamam asmenų identifikavimui elektronin ÷ je

E.parašo nebuvimas

Šaltinis: VšĮ Socialin÷s ir ekonomin÷s pl÷tros centras


� Asmens tapatyb÷s kortel÷s (ATK) įstatymas

2 str. 1 dalis:Asmens tapatyb÷s kortel÷ yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje.

2 str. 3 dalis:Asmens tapatyb÷s kortel÷ gali būti naudojama asmens tapatybei elektronin÷je erdv÷je patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti.

LT ATK įstatymas


Elektroninis sertifikatas

� Skaitmeninis sertifikatas arba identifikavimo sertifikatas (dar vadinamas Viešojo rakto sertifikatas ) tai elektroninis dokumentas sukuriantis elektroninį parašą, kuris susieja viešąjį raktą su asmeniu. Pateikiama informacija - asmens vardas, pavard÷ ir pan.

� public key certificate (also known as a digital certificate or identity certificate ) is an electronic document which uses a digital signature to bind together a public key with an identity — information such as the name of a person or an organization


Asmenini ų sertifikat ų pora


Elektroninis sertifikatas


LT ATK


LT ATK (2)

� Kontaktinis lustas:� Sertifikatai:

� asmens atpažinimo elektronin÷je erdv÷je sertifikatas� kvalifikuotas sertifikatas el.parašui

� Apsauga: PIN kodas (8 skaitmenų)� Raktų pora (viešasis ir privatus) � Atitinka ECC reikalavimus

� Bekontaktis lustas – ICAO specifikacija� Duomenys (bendrieji, veido atvaizdas, pirštų atspaudų

atvaizdai)� Apsauga: BAC ir EAC.


ATK kontaktinis lustas

� Duomenys� Vardas, pavard÷� Asmens kodas� Gimimo data� Lytis� Pilietyb÷

� Galioja 3 metus (sertifikatai atnaujinami nemokamai, galiojančiai eID (10 m.)

� 2KBit dydžio raktai

Lustas: Samsung S3CC91COS: Gemalto MultiApp ID Core Technology.


PKI apibr ÷žimas

� Viešojo rakto infrastruktūra (PKI) tai visuma kompiuterin÷s ir programin÷s įrangos (hardware & software), asmenų, veiklos taisyklių bei procedūrų reikalingų kurti, valdyti, platinti, naudoti, saugoti ir atšaukti skaitmeninius sertifikatus

� PKI is a set of hardware, software, people, policies, and procedures needed to create, manage, distribute, use, store, and revoke digital certificates


Viešojo rakto infrastrukt ūra

� Raktų pora� Privatūs� Viešasis

� Asimetrin÷ viešojo rakto kriptografija� Sertifikavimo tarnyba� Registravimo tarnyba� Patikimas paslaugų tiek÷jas


Viešojo rakto infrastrukt ūra (2)


Funkcinis pasiskirstymas


ATK išdavimas


Korteli ų skaitytuvai

� USB jungties

� Integruoti klaviatūroje

� PC card

� Express card

Atitiktis LST ISO/IEC 7816 "Atpažinimo kortel÷s. Lustin÷s kortel÷s su kontaktais" standarto lustinių kortelių sąsajai.


www.nsc.vrm.lt


ATK Viešoje interneto prieigoje

� Asmenys neturintys galimyb÷s kompiuteriu ir kortelių nuskaitymo ranga naudotis namuose, tai

gali padaryti Viešuosiuose interneto prieigos taškuose (VIPT).

� VIPT’uose – 3570 skaitytuvų.


E. valdžios vartai


E. valdžios vartai (2)


E. valdžios vartai (3)


SODRA elektronin ÷ sistema


STORK projektas

www.eid-stork.eu


LAD specifikacija - ADOC

� El.dokumento rinkmena = ZIP konteineris� Turinys:

� pagrindinis dokumentas, priedai, pridedamidokumentai

� OOXML (docx, xlsx, pptx, ppsx), ODF (odt, ods, odp), PDF, PDF/A, TIFF, JPEG, PNG

� Metaduomenys XML rinkmenose: � Pasirašomi ir nepasirašomi atskirose rinkmenose� pasirašomos ne rinkmenos, o metaduomenys

jose� Rinkmenas galima papildyti naujais

metaduomenimis


LAD specifikacija – ADOC (2)

� El.parašas: � XML parašas� Minimaliai XAdES-EPES (t.y. su nurodytomis el. parašo

taisykl÷mis)� Detached tipo parašas� Kiekvienas parašas atskiroje el. parašo rinkmenoje� Gali būti naudojamas daugiapakopis parašas� Naudojamos tik laiko žymos (žym÷s - ne)� Parašo metaduomenys metaduomenų rinkmenoje

� Svarbu – specifikacija apibr÷žia, kas turi būti tikrinama: ar atitinka ADOC formatą, turinio struktūra, parašai ir metaduomenys


Pasirašymas e. parašu


Pasirašymas e. parašu (2)


Pasirašymas e.parašu (3)


Pasirašymas e. parašu (4)


Sąveikumo samprata

� Sąveikumas (angl. interoperability) – tai atskirų ir išesm÷s skirtingų organizacijų geb÷jimasbendradarbiauti siekiant abipus÷s naudos ir užsibr÷žtų bendrų tikslų, užtikrinant sklandžius informacijos ir žinių mainus tarp atitinkamų veiklos procesų, apsikeitimui duomenimis naudojant savo informacines ir ryšių technologijų (IRT) sistemas

� Sąveikumas yra visų suinteresuotųjų grupiųpuosel÷jama vertyb÷ ir nuolat vertinama vykdomos veiklos kokybin÷ charakteristika, kurią galima išreikšti per išmatuojamus kiekybinius rodiklius (arba metrikas)

Šaltinis: Draft EIF 2.0. for European Communities, 2008


Sąveikumas nacionaliniu lygiu

2 – tarp-institucinis sąveikumas teikiant viešąsias paslaugas

1 - institucijos vidinis sąveikumas

3 – tarp-institucinis sąveikumas atskirose valdymo srityse (pvz., švietime, sveikatos apsaugoje ir kt.)


Sąveikumas tarp-europiniu lygiu

5 – tarp-europinis sąveikumasatskirose valdymo srityse (pvz.,

švietimas, socialin÷ apsauga ir kt.)

Šaltinis: Draft document as a basis for EIF 2.0. European Communities, 2008

4 – tarp-europinis sąveikumas teikiant viešąsias paslaugas


Esamos b ūkl÷s analiz ÷


Sąveikumo pagrindai

� Sąveikumo pagrindai (angl. interoperability framework) yra sutartas požiūris d÷l sąveikumo tarp organizacijų, kurios nori dirbti kartu ir siekia bendrai teikti viešasias paslaugas

� Sąveikumo pagrindus sudaro žodynai, koncepcijos, principai, politika, gair÷s, rekomendacijos, ir procedūros, kurie naudojami tarp-institucinių, tarp-sektorinių ir/ arba tarp-valstybinių e. valdžios sprendimų projektavimui, įsigijimui ir įgyvendinimui

Šaltinis: Draft EIF 2.0.for European Communities, 2009


Sąveikumo poreikis ir nauda Sąveikumas reikalingas:� Bendradarbiavimui [tarp viešojo administravimo

institucijų] paslaugų teikimui� Informacijos apsikeitimui [...] siekiančių viešųjų

paslaugų sukūrimo� Informacijos dalinimuisi ir antriniam naudojimui [...]

didinant administravimo efektyvumą ir administracin÷s naštos mažinimą gyventojams ir verslui

Veda link� viešųjų paslaug ų teikimo gerinimo gyventojams ir

verslui bei vieno langelio principo įgyvendinimo� Sąnaudų mažinimo viešajam administravimui, verslui ir

gyventojams per našias ir efektyvias viešasias paslaugasŠaltinis: Draft EIF 2.0.for European Communities, 2009


Sąveikumo brandos modelis

Šaltinis: Andy Bond and Zoran Milosevic. Interoperability: Three Key Steps, 2006


Organizacijos architekt ūra ir sąveikumo sluoksniai

Šaltinis: Draft EIF 2.0. for European Communities, 2008

Organizacijos architektūra lemia sąveikumo daugiasluoksniškumą


ES sąveikumo iniciatyvos

Šaltinis: Draft EIF 2.0.for European Communities, 2009

� Kiekviena ES šalis nar÷ tur÷tųsuderinti savo nacionalinęsąveikumo strategiją bei nacionalinius sąveikumo pagrindųprincipus su atitinkamomis ES iniciatyvomis

� Šalys, kurių nacionaliniai sąveikumo pagrindai šiuo metu atitinka pirmąją EIF versiją:

� Austrija� Vokietija� Danija� Suomija� Šveicarija

EIS – European Interoperability Strategy (rengiamas komunikatas)EIF – European Interoperability Framework (2 versija bus skelbiamakomunikatu)EIAG – European Interoperability Architecture GuidelinesEIIS – European Interoperability Infrastructure Services


EIF ver2 Europos viešosiomspaslaugoms ( draftas )

� EIF ver2 turinys (palyginti kompaktinis – 26 psl): � Įvadas į EIF ver2 (tikslai, sąvokos, paslaugų scenarijai)� Europos viešųjų paslaugų principai (12 principų) –

Subsidiarumo ir proporcingumo, Orientavimosi į vartotoją, Įtraukties ir prieinamumo, Saugos ir privatumo, Daugiakalbiškumo, administravimo supaprastinimo, Skaidrumo, Informacijos išsaugojimo, Atvirumo, Pakartoninio panaudojimo, Techninio neutralumo ir pritaikomumo

� Viešųjų paslaugų konceptualus modelis� Sąveikumo lygiai� Sąveikumo susitarimai (agreements)Tikimasi 2010 m. pirmą pusmetį skelbti CION komunikatu


ISA Programa

� 2009 m. rugs÷jo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 922/2009/EB d÷l Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimųprogramos (ISA) – trukm÷ 2010-2015 m.

� Tęsia programos IDABC tikslus� 2010 03 10 d. LRV nutarimas Nr. 241 “D÷l dalyvavimo

Europos viešojo administravimo institucijų, įskaitant vietos ir regionų viešojo administravimo institucijas ir Europos Sąjungos institucijas ir organus, sąveikumo sprendimų programoje, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai”, kuriuo VRM paskirta atsakinga už ISA programos koordinavimą.


Pagrindin ÷s iniciatyvos sąveikumo srityje Lietuvoje (1)

� Esamos iniciatyvos� Mokslinių tyrimų projektas “E. valdžios suderinamumo Lietuvoje

strategin÷s gair÷s” (toliau – VRM projektas)� Vykd÷: Vidaus reikalų ministerija� Finansavimas: Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybinis mokslo ir

studijų fondas (LVMSF)

� IT projektas “Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemųinteroperabilumo – sistemų sąveikos gebos sukūrimas”� Vykdo: Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas� Finansavimas: ES struktūrinių fondų parama� Trukm÷: 2006-2008

� Atskiri e. valdžios projektai� Jų metu sudaryti bendradarbiavimo susitarimai tarp suinteresuotų

institucijų ir jų pasirinkti standartai, v÷liau potencialiai gali peraugti įnacionalinius sąveikumo principus


Pagrindin ÷s iniciatyvos sąveikumo srityje Lietuvoje (2)

� Numatomos ir įgyvendintos iniciatyvos� Parengti teis÷s akto, reguliuojančio viešojo administravimo institucijų informacinių

sistemų sąveikumo sistemos naudojimą žiniatinklio paslaugų pagrindu, projektą� Įvykdymo terminas: 2009 m. I ketvirtis (IVPK, VRM)

� Parengti Valstyb÷s informacinių išteklių sąveikumo ir pl÷tros strategiją� Įvykdymo terminas: 2010 m. I ketvirtis (IVPK darbo grup÷)

� Veiklos procesų apsirašymas / dokumentavimas � Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas (VRM)� VRM ministro įsakymo patvirtintų taisyklių

� Vienareikšm÷ de jure atsakomyb÷ už e. valdžią (Viešojo administravimo strategija)� Viešojo administravimo institucijų kokyb÷s vertinimas (www.vakokyb÷.lt)� Oficialaus e. dokumento specifikacija (ADOC) (Archyvų departamentas)� Nauja asmens tapatyb÷s kortel÷ (eID)� Organizacijos informacinių technologijų valdymo standartas (LST ISO/IEC

38500:2009), - IT srities konsoliduotas standartas. (VRM siūlymu) ĮRANKIAI?� Portalas skirtas sąveikumui Lietuvoje (www.sąveikumas.gov.lt) (VRM priemonių pl.)

Galutinis rezultatas� Visų lygiagrečiai vykstančių ir numatomų iniciatyvų rezultatai tur÷tų būti lengvai

integruojami tarpusavyje ir peraugti į vieningus nacionalinius sąveikumo pagrindus


Galimas nacionalini ų sąveikumo pagrind ų kūrimo scenarijus Lietuvoje


Iššūkiai Lietuvos e. valdžios sąveikumo pagrind ų kūrimui� Valstyb÷s IT valdymo reforma

� Kuri(-os) institucija(-os) bus atsakinga(-os) už nacionalinių e. valdžios sąveikumo pagrindų kūrimą?

� Aukšta paties nacionalinių sąveikumo pagrindų kūrimo projekto sąveikumo branda� Kaip organizuoti nacionalinių sąveikumo pagrindų kūrimą, kad į

procesą būtų įtrauktos visos suinteresuotosios grup÷s, kad būsimasis produktas atitiktų jų poreikius bei būtų užtikrintas realus jo taikymas praktikoje, kad BŪTŲ SUDERINTAS SU EIF ver2?

� Kaip sąveikumo pagrinduose atsižvelgti į esamas sistemas?

� Žmogiškųjų resursų stoka� Nacionaliniams sąveikumo pagrindams sukurti reikia tarp-dalykin÷s

komandos, kuriai talkintų Lietuvos verslo ir mokslo atstovai žinantys LT pad÷ti ir galintis adaptuoti užsienio valstybių patirtį

� Nacionaliniai sąveikumo pagrindai tur÷tų būti jungtinis visų sektoriųLietuvoje projektas


Pasinaudosime ES ir jos VN patirtimi ?

� ES programa IDABC - http://ec.europa.eu/idabc/� Atviro kodo observatorija ir saugykla (OSOR) - http://www.osor.eu/� Europos semantinio sąveikumo centras (SEMIC) -

http://www.semic.eu/semic/� Bendras standartų ir specifikacijų vertinimo metodas (CAMSS) -

http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7407#technical� Nacionalinių sąveikumo pagrindų observatorija (NIFO) -

http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7796� Europos sąveikumo strategija (EIS) -

http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7828� Europos sąveikumo infrastruktūros paslaugos (EIIS) -

http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7795

� Europos sąveikumo pagrindai (EIF ver2.01)draft

� http://www.vrm.lt/uploads/media/EIFver2_01.pdf


Semantinis s ąveikumas DK

<?xml version="1.0" encoding="utf-8" ?> - <Metadata xmlns="http://rep.oio.dk/infostructurebase/schemas/2004/09 /13/">

<Title>PersonGivenName </Title>- <DescriptionStructure>

<DescriptionEnglish>Declaration of an individuals first name(s). </DescriptionEnglish><DescriptionDanish>Erklæring af et individs fornavn(e). </DescriptionDanish></DescriptionStructure>

- <LabelStructure><LabelEnglish>Given name </LabelEnglish><LabelDanish>Fornavn </LabelDanish></LabelStructure><Author>[email protected] </Author>

Naming and Design Rules OIOXML NDR 3.0http://www.itst.dk


Ar išradin ÷sime “rat ą” ?


Valdymas – vienas svarbiausi ų s÷km÷s faktori ų sąveikumo srityje (1 scenarijus “Stipri vyriausyb ÷s kanceliarija”)

Atsakingas užnacionalini ų sąveikumo

pagrind ų kūrim ą?


Valdymas – vienas svarbiausi ų s÷km÷s faktori ų sąveikumo srityje (2 scenarijus “Stiprus ministerij ų lygmuo”)

Atsakingas užnacionalini ų sąveikumo

pagrind ų kūrim ą?


CIO apvalus stalas� Sukurti pastoviai veikiančią nacionalinių

sąveikumo pagrindų valdymo struktūrą – apvalųstalą (“CIO board”). Nariai supranta sąveikumo esmę, turi viziją ir jomis sugeba keistis, gali atsisakyti vietininkiškumo, sutarti d÷l tikslų ir sud÷lioti prioritetus.� Remiasi struktūra (departamentas) padedančia formuoti

valstyb÷s viešojo valdymo politiką– formuoja teisinį ir organizacinį sąveikumą

� Valstyb÷s IT valdymas susietas su viešuojuadministravimu - semantinis ir techninis sąveikumas(specifikacijų, standartų, rekomendacijų ir pan. propagavimas, peržiūra, vertinimas ir t.t. ...


Rekomendacijos: CIO vieta valdymo sistemoje

• IT yra s ąlyginai nauja sritis• CIO turi pripažinti, kad nepaisant įstatymų, IT ir jo pozicija yra traktuojami kaip įsibrov÷liai

• CIO užduotis n ÷ra įtikti CEO, bet savo darbu sukurti prid ÷tinę vertęinstitucij ų veiklai bei politikai

• Orientuokit÷s į piliečių ir kitų išor÷je esančių suinteresuotųjų grupių poreikius

• Ateitis priklauso nuo pasitik ÷jimo• Siekite to transformuodami paslaugų

teikimo procesą

• Infrastrukt ūra yra “b ūtinas blogis”• Keiskite šį suvokimą per konsolidaciją ir

bendrų (angl. shared) paslaugų kūrimą

CEOChiefof Staff

DeptHeadLegalHRCOOCFODeptHeadDeptHeadDeptHeadDeptHeadDeptHeadDeptHeadDeptHeadCIOCIO


USA CIO Taryba (www.cio.gov)


http://it.usaspending.gov


ES CIO susitikimas /BOARD

Viešojo valdymo politikos departamentas

Elektronin÷s valdžios politikos skyriaus ved÷jas

Dr. Vytautas Krasauskas [email protected]

Vidaus reikalų ministerija

Ačiū už d÷mesį

Elektronin valdžia Lietuvoje - liti.lt—_valdžia_Lietuvoje.pdf · E. valdžia – visuma...

Documents

Transcript of Elektronin valdžia Lietuvoje - liti.lt—_valdžia_Lietuvoje.pdf · E. valdžia – visuma...