48

ISSN0258-0802.LITERATŪRA201153(1)

RAŠYTOJŲ SANTYKIS SU VALDŽIA SOVIETMEČIU: METODOLOGINIAI SPRENDIMAI VOKIEČIŲ LITERATŪROS MOKSLE

Rimantas KmitaLietuvių literatūros ir tautosakos institutoŠiuolaikinės lietuvių literatūros skyriaus mokslinis stažuotojas

Straipsnyje pristatomi naujausi vokiečiakalbiai VDR literatūros tyrimai (A. Borgwardt, W. Emme-rich, H. Fuhrmann ir kt.) ir svarstoma, kokie metodologiniai sprendimai būtų aktualiausi lietuvių sovietologijai. Ribotą, su konkrečia istorine situacija prasilenkiantį dichotominį pasipriešinimo ir prisitaikymo diskursą siūloma keisti detalia įvairiais šaltiniais paremta rašytojo situacijos, konflik-tų su valdžia ir jų vystymosi eigos analize, kompleksišku politinių ir kultūrinių strategijų vertinimu, subtilesnių būdų nevienodiems rašytojų ir valdžios santykiams įvardyti paieška.

Straipsnyje kviečiama permąstyti galios sampratą, kuri turėtų apimti ir neišvengiamą paval-dinio lojalumą, įvairiakrypčius, nuolat kintamus ryšius galios lauke, taip pat kultūrinėje erdvėje veikiančios asmenybės homogeniškumo ir heterogeniškumo problemiką, prisiimamų socialinių vaidmenų rinkinius. Problemiškas apžvelgiamuose tyrimuose lieka simbolinės ir politinės elgsenos suderinimas bei vertinimas.

Kuo toliau tolsta sovietmetis, tuo aiškiau matyti, kad nebepakanka moralinio, eti-niosovietmečiovertinimo,kadkultūrinio,visuomeninio, politinio pasipriešinimo ir prisitaikymodichotominėschemaapieso-vietmetįnedaugkągalipasakyti.Keičiasipasipriešinimo ir prisitaikymo sampratos, keičiasiirsovietmečiokultūrostyrimolū-kesčiai. Kokie tyrimo metodai, požiūrioperspektyvos, pradžios pozicijos galėtųpadėtiadekvačiausuprastitąlaiką,jolite-ratūroslaukostruktūrąirsudėtingusrašy-tojųsantykiussuvaldžiairdominuojančiudiskursu?StažuojantisįvairioseVokietijosinstitucijose (ValstybiniameSEDdiktatū-ros tyrimo centre Berlyne (Die Bundesstif-tungzurAufarbeitungderSED-Diktatur),

HannahArendttotalitarizmotyrimųinsti-tute Drezdene, Greifswaldo universitete)bei domintis VDR literatūros, kultūrostyrimaisirmetodologiniaisjųsprendimaisbuvogalvojama,kokiukeliuturėtųpasuktisovietmečio literatūros tyrimaiLietuvoje,ką esame jau padarę, o kokios šiuolaiki-nėsteorinėsperspektyvosleistųnaujaipa-žvelgtiįšiolaikotarpiokultūrą.

Vokietijoje sukaupta didžiulė totalita-rizmo tyrimų patirtis, pagrįsta ir drama-tiškanacizmoirkomunizmoistorija,todėlšiame straipsnyje bus bandoma trumpaiapžvelgti VDR literatūros tyrimų meto-dologines problemas, rašytojo ir valdžiossantykiųtotalitarinėjevalstybėjeklausimokėlimopobūdį,išsamiaupristatytiinterpre-

49

tacinės politologijos konceptą svarstant,kaipšiąpatirtįbūtųgalimapritaikytiLie-tuvoje sovietmečio literatūros tyrimams.Tikimasi,kadstraipsnisgalėtųbūti toles-nių lyginamųjų sovietinės ir posovietinėserdvėsliteratūrųtyrimųpradžia.

Meniniai tekstai ir politiniai kontekstai VDR literatūros tyrimuose

Trumpai pristatyti pagrindines sovietme-čio literatūros ir kultūros tyrimų kryptisviename straipsnyje praktiškai neįmano-ma.Būtųsunkusuminėtinetiktojesrityjedirbančius mokslininkus, jų atliktus dar-bus,betirtokiustyrimusorganizuojančiasir vykdančias institucijas. Darbų mastai(nuošaltiniųleidimo,enciklopediniųleidi-niųdarbųikikonceptualiųtyrimų)sunkiaiaprėpiami, nes trunka iš esmės nuoRytųVokietijos susikūrimo, o patirtį perima išnacistinės diktatūros tyrimų. Empiriniai,faktiniaiduomenyssurinktiištokiųleidi-nių: Socialistinės literatūros žinynas: jos istorija Vokietijoje iki 19451, Šiuolaikinės vokiečiakalbės literatūros (nuo 1945) ži-nynas2, Metzlerio VDR literatūros žinynas: autoriai, institucijos, debatai3. Be abejo,esama ir to laikotarpio bendrų literatūrosistorijų (žymiausia, daugiausiai leidimųsulaukusi,nuolatpapildoma irnaujausiasteorijas taikanti yraWolfgango Emmeri-

1 Lexikon sozialistischer Literatur. Ihre Geschichte in Deutschland bis 1945,hrsg.vonSimoneBarcku.a.VerlagMetzler,1994.

2 Lexikon der deutschsprachigen Gegenwartslitera-tur seit 1945,hrsg.vonDietz-RüdigerMoser,ThomasKraft,München:Nymphenburger,1997.

3 Metzler-Lexikon DDR-Literatur: Autoren – Ins-titutionen – Debatten, hrsg. von Michael Opitz undMichaelHofmann.UnterMitarb.vonJulianKanning,Stuttgart;Weimar:Metzler,2009.

cho Mažoji VDR literatūros istorija (Klei-ne Literaturgeschichte der DDR);išleistosišsamiaicenzūrosmechanizmusirtaktikasanalizuojančiosstudijos4.Literatūrosšalti-niaitaippatleidžiamisušiuolaikiniųteo-rijųpagrindaisrengtaiskomentarais(pvz.,1950ir1952rašytojųkongresųmedžiaga,parengta prof. Carsteno Gansel, komen-tuojama Pierre’o Bourdieu teorijos sąvo-komis5).

Netpasirinkuskadirsiauriausiąaspek-tą, viename straipsnyjenelabai įmanuat-liktiVDRliteratūrostyrimųapžvalgą.To-dėlatsirinktiaptariamustekstusbūtinanetikpagal tamtikrątemą,problemą,bet irpraktiškaigalvojant,kokiosidėjos,klausi-mai,metodologiniaisprendimaiirteorinėsnuostatos galėtų būti įdomūs ir pravartūsLietuvossovietologijoskontekste.

Būtų galima išvardyti nemažai meto-dologiniųkrypčių,kuriomisišnaujoban-doma skaityti VDR literatūra: atmintiesir tapatybės6 tyrimai, recepcijos teorija, P. Bourdieu sociokritika7, o Niklas Luh-

4 Simone Barck, Martina Langermann; SiegfriedLokatis, Jedes Buch ein Abenteuer: Zensur-System und literarische Öffentlichkeiten in der DDR bis Ende der sechziger Jahre,Verlag:Akademie-Verl., 1997;Simo-ne Brack, Siegfried Lokatis, Zensurspiele: Heimliche Literaturgeschichte aus der DDR, Mitteldeutscher Ver-lag,2008;MichaelWestdickenberg,Die „Diktatur des anständigen Buches“: das Zensursystem der DDR für belletristische Prosaliteratur in den sechziger Jahren, Wiesbaden:Harrassowitz,2004.

5 Carten Gansel (Hg.) Erinnerung als Aufgabe? Dokumentation des II. Und III. Schrifstellerkongresses in der DDR 1950 und 1952,Göttingen:Vanderhoeck&Ruprecht,2008.

6 Karsten Dümmel, Identitätsprobleme in der DDR-Literatur der siebziger und achtziger Jahre, FrankfurtamMain[u.a.]:Lang,1997.

7Günter Erbe, Die verfemte Moderne: die Ausei-nandersetzung mit dem „Modernismus“ in Kulturpoli-„Modernismus“ in Kulturpoli-tik, Literaturwissenschaft und Literatur der DDR,Op-laden: Westdeutscher Verlag, 1993; Gregor Ohlerich,Sozialistische Denkwelten. Model eines literarischen

50

manno sisteminė teorija Vokietijoje yra apskritaivienasišlabiausiaipaplitusiųso-ciokultūrinėsanalizėsmetodų.Taippatga-limaatkreiptidėmesį,kadLietuvojeesamagalnetdaugiaubandymųpasižiūrėtiįso-vietmečiokultūrą iš pokolonijiniųstudijų perspektyvos.ČiaminėtiniVioletosKeler-tienės,DanoLapkaus,DaliosCidzikaitės,Pauliaus Subačiaus, Almanto Samalavi-čiausdarbai,taippatDaliosSatkauskytėspolemiškarecepcija.Vokietijojedidesnių,reikšmingesnių, visuotinai cituojamų stu-dijų, VDR literatūros analizę remiančiųpokolonijiniųstudijųteorija,netekorasti8.

Turbūt įdomiausi yra tie tyrimai, ku-riuosebandomasujungtipolitinį,visuome-ninįirestetinįliteratūrosaspektusiržvelgtiįjąkaipįkompleksiškąvisumą.Šiuopo-žiūriu svarbi yra profesoriausWolfgangoEmmericho,vieno iš aktyviausiaikėlusioestetikosįtraukimoįVDRliteratūrosisto-rijąklausimą,naujosnedogmatizuotos,at-sikračiusiosiliuzijųliteratūrosistorijosbū-tinybę,kuriparodytųžingsnispožingsniostiprėjusiąVDRliteratūrosestetinęeman-cipacijąirišlaikytąorumą,pozicija.Tokiabūtinybė Vokietijoje kyla ne vien todėl,kad literatūra bandoma paaiškinti tiesio-giniusocialiniuirpolitiniudeterminizmu,betirdėlto,kadVakarųvokiečiųdėmesioRytų Vokietijos literatūrai priežastis visųpirma buvo pats socializmo eksperimen-

Feldes der SBZ/DDR 1945 bis 1953,Heidelberg:Uni-versitätsverlagWinter,2005;Literarisches Feld DDR: Bedingungen und Formen literarischer Produktion in der DDR,hrsg.vonUteWölfel,Würzburg:Königshau-sen&Neumann,2005.

8 2011 m. birželį Berlyno Humbolto universitetevykusioskonferencijosorganiztoriaiklausė,ar jaupo-kolonijinėmetodologijaatėjoįVokietijosuniversitetus.http://hsozkult.geschichte.hu-berlin.de/tagungsberichte/id=3720

tas,oneliteratūra.W.Emmerichasteigia,kadtoksdomėjimosimotyvastaippatga-limas, bet neturėtų būti vienintelis. Svar-biausias W. Emmericho akcentas tas, kad literatūriniai tekstai buvo retai tiriami tikkaip literatūriniai tekstai. Daug dažniaukaip visuomeninių ir politinių santykiųatspindys arba atvirkščiai (tai metodolo-giškaibeveikniekonekeičia):kaipprotes-taspriešvisuomeninęirpolitinęsituaciją9. Tokiopožiūriopasekmės–partijoskultū-rospolitikatokiuosetyrimuosetebeužimasvarbiausią vietą10, dėl politinės „reikš-mės“imamanuolaidžiautikūriniomenineivertei ir estetikai. Dėmesio centre, anot W.Emmericho,turibūtiestetiškaivertingaliteratūra,kuribetkokiuatveju atsiribojanuooficialausdiskursoirtampapriešingutekstu, pagrindinio diskurso subversija11. Čia norėtųsi klausti, ar taip paprasta nettotalitarinėsvalstybėsatvejupasakyti,kasliteratūroje yra vyraujantis diskursas, kasyrajosubversijos,kurtasatramostaškas,nuokuriobūtųfiksuojami„nuokrypiai“?Irartokspožiūrisneimplikuotųtųpačiųpo-litiniųreikšmių,jeiguatskaitostaškasliktųoficialusdiskursas.

Iš esmės taip nutinkaHelmutui Fuhr-mannuistudijojePerspėjantys šešėliai: li-teratūra VDR – VDR literatūroje12,kuriojejisbandosusitelktitiktiesestetiniulitera-

9 WolfgangEmmerich,„FüreineWahrnehmungderDDR-Literatur:NeueKontexte, neueParadigmen, einneuerKanon“,in:Geist und Macht: Writers and the sta-te in the GDR (ed. by Axel Goodbody and Dennis Tate, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 1992, 10.)

10 Emmerich, 1992, 11.11 WolfgangEmmerich,Die andere deutsche Lite-

ratur: Aufsätze zur Literatur aus der DDR, Westdeut-scherVerlag,1994,17.

12 Helmut Fuhrmann,Vorausgeworfene Schatten: Literatur in der DDR - DDR in der Literatur,Würzburg:KönigshausenundNeumann,2003.

51

tūroslygmeniu.Knygospradžiojeautoriusišskiria tris literatūros santykio su socia-listiniu realizmu ir politine konjunktūratipus: kritiška režimo atžvilgiu literatūra,konformistinėirkompromisinė.PastarajaiH.Fuhrmannaspriskyrė tokius rašytojus,kurie daugmaž atsiribojo nuo formaliossocialistinio realizmo ortodoksijos, taippatišmanėmoderniasliteratūrinestechni-kas,tačiausutikromisVDRproblemomis,įtampomis,partijosprieštaringumaissusi-remdavo tik paviršutiniškai arba tariamai. Kritika tokiu atveju buvo reiškiama tam,kad tuojpatbūtųatsiimama,egzistuojan-tys konfliktai neslepiami ir vaizduojami,tačiaupabaigojeneiišsprendžiami,neivėluždengiami13.Tokių rašytojų, laviravusiųtarpkonformizmoirkonfrontacijos,auto-riausnuomone,buvodauguma(beje, tur-būttąpatįbūtųgalimapasakytiirapieLie-tuvą). Taigi pats studijos pradžios taškasjauyrapolitinis–būtentatsiribojimasnuosocrealizmokanono.Autoriusatsirenkaiškiekvienodešimtmečiopokeletąpoezijos,prozos, dramos tekstų, kuriuos priskiriakritinei ekperimentinei literatūrai, ir pa-teikia jųatskiras interpretacijas.Tikšiojeliteratūroje, autoriaus nuomone, 1) VDRtikrovė, realiai egzistuojantis socializmasdaugmaž vaizduojamas nepagražintas;2) tik šioje literatūroje, atitrūkusioje nuosocrealistinių klišių, peržengta funkcija,nulemta konkrečios istorinės situacijos,esamaliteratūrinėsvertės,kurinepriklau-so nuo konteksto, t. y. galima vertinti benuolaidų.

Tačiaunors ir atsirenkami autonomiš-ki,estetiškaivertingi,modernią,avangar-

13 Helmut Fuhrmann,Vorausgeworfene Schatten: Literatur in der DDR - DDR in der Literatur,Würzburg:KönigshausenundNeumann,2003,19.

dinęestetikąreprezentuojantysbeiistorinįkontekstąperžengiantys tekstai, skaitymoaspektasyraistorinisirpolitinis–kiekjiepriešinasi socialistinio realizmo kanonui,kiek „teisingai“ vaizduoja VDR istoriją,kieksakotiesą,opatyskūriniaiapibūdina-mikaip„opoziciniai“,„drąsūs“irpanašiaisepitetais.Tačiau,kitavertus,studijaparo-do, kad aukštos kokybės meninių tekstųtuometutikraibūtairnetiekjaumažai.

W.Emmerichas,žinoma,suvokia,kadsubversijai pasirinkti atskaitos tašką nėrataippaprasta, ir teigia,kadliteratūranėralinijinis ir nuoseklus procesas, bet prieš-taringų, vienas kitą veikiančių judėjimųsistema, o skirtingos estetinės strategijosir praktikos egzistuoja viena šalia kitos.Todėl, anot profesoriaus, būtų neteisingavienąliteratūrosepochąaprašytitikišvie-nosparadigmosperspektyvos.W.Emme-richas pripažįsta, kad yra priveligijuotosirnepriveligijuotosmeninėspraktikos,betturibūtiaprašomairanalizuojamapriešta-ravimųsistema.Taigiliteratūrologassiūlotirti be iš anksto duoto Archimedo taško ir susitaikyti su pliuralumu, nevienareikš-miškumu ir pritaria Ursulai Heukenkamp, kadreikiarimtaitraktuoti„atskirasdetalesir vienkartiškumą“14. Daugiausia dėme-sioprofesoriusskiria istorijosmetafizikaiįveikti, jo nuomone, vienokia ar kitokiateleologija, tęstinumas, visuotinumas, de-terminizmas, linijinis priežastinis mąsty-mas visada buvo aksioma. Kartu su Uwe JappuW.Emmerichassiūlomažiau„sro-vės“,daugiau„sūkurių“ literatūros istori-joje15. JauminėtojeknygojeMažoji VDR literatūros istorija, pasak G. Ohlericho,

14 Emmerich, 1992, 14.15Emmerich,1992,15.

52

W.Emmerichasužimatarpinępozicijątarppolitikosirestetikos,VDRliteratūrąverti-nanepolitiniupožiūriu,norsiratsižvelgiaįsvarbiausiuskultūrospolitikosįvykius16.

W. Emmerichas 1992 metais nurodo pagrindineskryptis,kuriomisturėtųplėto-tisVDRliteratūrostyrimai,betjuosvertapakartoti ir šiandien:

1.Tirti VDR literatūrą kaip komuni-kacinę sistemą.Pagrindinis klausi-mas būtų:Kiek literatūra dalyvau-ja kuriant naują viešosios erdvėsstruktūrą, pvz., plėtodama naujasviešumos normas arba skatindama literatūrinės komunikacijos insti-tucijas struktūriniams pokyčiams.(Lietuvoje vienas iš naujausių ko-munikacijos sovietmečio tyrimopavyzdžių galėtų būti Jurgitos Ža-nos Raškevičiūtės straipsnis apieJaninosDegutytėsepistoliką17.)

2.TirtiVDRliteratūrąkaipestetinįfe-nomeną.W.Emmerichaskalbaapietokios literatūros istorijos, kuriospradžios taškasbūtų estetika,būti-nybę.ĮdomiausiaRytųVokietijosli-teratūra,jonuomone,liekaneVDRpiliečių parašyta VDR piliečiams,bet estetiškai emancipuota.

3. Atsižvelgti į tarptautinį modernio-sios literatūros kontekstą. Pats W. Emmerichas yra paskelbęsstraipsnį „Rašymas cenzūros sąly-gomis:LiteratūraVokietijosDemo-kratinėjeRespublikoje“18, kuriame

16 GregorOhlerich,Sozialistische Denkwelten. Mo-del eines literarischen Feldes der SBZ/DDR 1945 bis 1953,Heidelberg:UniversitätsverlagWinter,2005,23.

17JurgitaŽanaRaškevičiūtė,„ApieJaninosDegu-tytėsepistoliką,arbakaipbuvorašomilaiškai“,Litera-tūra,2010,nr.52(1),81–97.

18Wolfgang Emmerich, „Schreiben unter Zensur.

teigia,kadpraėjusiošimtmečiosep-tintojo dešimtmečio viduryje nau-jausiojiVDRliteratūraneabejotinaijaubuvomoderni (BertoldBrecht,Uwe Johnson, Erich Arendt, Peter Huchel). VDR literatūros atvejuvisųpirmapabrėžiamisinchroniškiprocesaisuVakarųVokietijoslitera-tūra.SovietmečioLietuvosliteratūrataippatgalėtųdrąsiaubūtitiriamatometoVakarųliteratūroskontekste.

Tačiau, be W. Emmericho išvardytųtyrimosričių,kolkasbenedaugiausiaidė-mesioyrasulaukęrašytojoirvaldžiossan-tykiai,kuriemsanalizuotipasitelkiamosirnaujos teorijos, ir esama kur kas gauses-nėsempirinėsmedžiagosneguLietuvoje.PoVokietijų susijungimo ne tik buvo at-verti ir laisvai prieinami visi archyvai, bet ir kuriami nauji. Reikėtų paminėti 2001metais Berlyne įsteigtąVDR persekiotosliteratūros archyvą (Archiv unterdrückterLiteratur in der DDR), kuriame kaupiami sovietmečiuVDR parašyti, tačiau niekurnepublikuoti literatūriniai tekstai19. Ar-chyve sukaupta daugiau nei 200 autoriųrankraščių,dalisjųpradėtapublikuotiats-kirojeserijoje„Nutylėtabiblioteka“(„DieVerschwiegeneBibliothek“).Šio archyvoiniciatoriai,kaupėjai,tyrėjaiirserijoslei-dėjairašytojaibeiliteratūrosmokslininkaiInes Geipel ir Joachimas Waltheris 2011

Literatur in der DDR, in: Literarische Moderne. Euro-päische Moderne Literatur in 19. und 20. Jahrhundert, Hrsg.vonRolfGrimminger,JurijMurašov,JörnStück-rath, Reinbek bei Hamburg: Rowohlts encyklopädie,1995,637–661.

19 JoachimWalter, „Schreiben außerhalb des Ka-nonsoderDieVerteidigungdergeistigenAutonomie“,Totalitarismus und Literatur (hrsg. von Hans JörgSchmidtundPetraTallfuss),Göttingen:Vanderhoeck&Ruprecht,2007,161.

53

metais apdovanoti „Antiquaria“ premija.RemdamasiarchyveesamamedžiagaInesGeipelišleidoknygąCenzūruotos, nutylė-tos, užmirštos: rašytojos Rytų Vokietijoje 1945–198920,kuriojepristatodvylikabe-veikarvisaiikitolnežinotųmoterųrašy-tojųportretų.

Kaip sunku sovietmečio literatūrostyrimuose derinti politinį, visuomeninį,istorinį,estetinįlygmenis,rodoirtai,kadšiandienpublikuojamiestetinęvertęturin-tys tekstai sulaukia labai mažai atgarsio.JoachimasWaltherisapgailestauja,kadar-chyve sukaupti ir viešai skelbiami tekstai nepriverčia peržiūrėti to meto literatūroskanono,kurįvisdarsudaroviešumąsovie-tiniaismetaisišvydękūriniai.Norsarchy-vesukauptitekstaiparodogerokaikitokią,įvairiasluoksnę,ambivalentiškąVDRlite-ratūrospanoramą,estetinęjosemancipaci-ją,įserijosleidimąatrenkaminepamfletaipriešvaldžią,oesetinęvertęturintyskūri-niai,jiesulaukiamažairecepcijosirlūžioVDR literatūros istorijos kanone kol kasnepadaro. Anot Ines Geipel, archyve taip patyratekstų,kurienebuvopublikuotibū-tentdėlestetiniųpriežasčių21. Santykis su literatūriniumodernizmu,kovadėlformosir stiliaus, kalbos tirštumas ir yra tie krite-rijai,pagalkuriuosatrenkamitekstaileistiminėtojeserijoje.

Skaitantdaugybęstudijųapierašytojoir valdžios santykius sovietmečiu susida-roįspūdis,kadopozicijos,disidentavimo,pasipriešinimo, prisitaikymo ir panašių

20 Ines Geipel, Zensiert, verschwiegen, vergessen: Autorinnen in Ostdeutschland 1945–1989, Düsseldorf: Artemis&Winkler,2009.

21 „DieAngst vor demWort“, Gespräch mit derSchriftstellerin Ines Geipel zur unterdrückten DDR-Literatur http://www.dradio.de/dkultur/sendungen/fazit/366314/Žiūrėta.2011-07-11.

sąvokųapibrėžimolaikaspraeina(empiri-nėmedžiagasukauptadisidentineiveiklaiskirtame žinyne22 ir kituose leidiniuose). Vienas iš svarbesnių momentų svarstantpasipriešinimo ir prisitaikymo klausimątampa ne kuo tikslesnių pasipriešinimoir prisitaikymo bei panašių apibrėžimųsukūrimas, bet elgsenos situacijos, kon-teksto,galimoselgesiorizikosįvertinimas,kompleksinių ryšių kultūros erdvėje pa-rodymas ir analizė. Į tai atkreipia dėme-sį istorikai Detlefas Pollackas ir DieterisRinkas23.Pavyzdžiui, jieklausia,arpasi-rodymasgatvėjesuplastikiniupaketu,antkurio vakarietiškas prekės ženklas, – jauprotestas? Šį klausimą būtų galima dardetalizuoti.Kuo rizikuoja ir kaip kontro-lės institucijųbuspasižiūrėta įgatvėjesutokiu paketu pasirodžiusį lojalų rašytoją,jaunąjį menininką ar, tarkime, girtuoklį?Todėlkalbantapiebetkokiasmaišto,ne-paklusnumoformasneužtenkakonkretauslaikotarpio bendrų kultūrinės politikos arcenzūrospraktikosapibūdinimo.Kiekvie-nas menininkas, o ir kiekvienas asmuo, turisavosantykiųsuvaldžiaistoriją,kuriątaippat reikia įvertinti.Pavyzdžiui, jeigurašytojo giminaičiai ištremti į Sibirą, josituacijavisaikitokia,neguto,kuriogimi-naičiai–nomenklatūrosdarbuotojai.Arbadu populiarūs lyrikai – Paulius Širvys irJustinasMarcinkevičius, išleidę savopir-mąsiasknygaspamečiui:pirmasisgrįžęsiškarosuapdovanijimais,antrasis,dešimčiametųjaunesnisirneturintisjokioužnuga-

22 Lexikon Opposition und Widerstand in der SED-Diktatur,hrsg.vonHans-JoachimVeen,Berlin:Propy-läen,2000.

23 DetlefPollack/DieterRink,„Einleitung“,DetlefPollack,DieterRink(Hg.),Zwischen Verweigerung und Opposition: politischer Protest in der DDR 1970–1989, Frankfurt/Main,NewYork:Campus,1997.

54

rio, nuopelnų ar lengvinančių aplinkybiųvaldžiosakivaizdoje.Iršiasmeninėsitua-cijayragalnetsvarbesnėužbendrąpoliti-nęatmosferąvertinantrašytojogalimybes,veiksmų ir pasirinkimų laisvę literatūroslauke.Svarbuirkokiebuvopatiesrašytojosantykiai su valdžia, apie kuriuos kalbėtiLietuvoje kol kas lieka nemalonu, o kar-tais ir nekorektiška, atrodo, kad ši tema būtųpaženklintatabuženklu.Pavyzdžiui,netekoaptiktijokiųreakcijųarkomentarųapieR.Sadauskopasakymą,kadK.Sajabendradarbiavo su KGB24.Jeigubūtųtaip,jokūrybinėdrąsabūtųvertintinavisaiki-taip.Čiagalimapasakyti,kadnetikVDRrašytojaidrąsiaukalbaapiesavoneviena-reikšmiškus santykius su valdžia, bet irvaldžios atstovai sutinkaduoti interviu irbeypatingospasiteisinimosretorikosatsa-kinėtiįnemaloniusklausimus25.

Dauguma istorikų, svarstydami opo-zicijos, pasipriešinimo, prisitaikymo są-vokas, pabrėžia elgsenos sąmoningumą, skiria „buitinį“ kasdienį prieštaravimą,vengimą ir sąmoningą politinį protestą.Kultūrinis arba simbolinis disidentizmaspaprastaivertinamaskaipvienaišmažiau-siai rizikingųpasipriešinimo formų, prie-šingainegusąmoningaspolitinisveikimas(organizuota opozicija, masiniai protes-tai, sukilimai, visuomeniniai ir politiniai

24 „Tiesiognuostabuirkeista,kaipįtokiąkomiškąsituaciją pakliuvoK. Saja, vien pagal dramaturgo pa-šaukimąturintissuvokti,kąreiškianevykusiaimezga-maintriga.Kaipbežiūrėsi,jonuotykiaisuŽilakausku,pasimatymaisusaugumiečiuviešbučiuose,kurortuose,konspiraciniuosebutuosebeivisokiųpopieriųrašymaiskaitytojui peršamintį apie neabejotinąK.Sajos ben-dradarbiavimą su KGB.“ Romas Sadauskas, „Laikasišsipagirioti“,Literatūra ir menas,1992,lapkr.28,3.

25 OhnMacht: DDR-Funktionäre sagen aus, hrsg.vonBrigitteZimmermannundHans-DieterSchütt,Ber-lin: Verl. Neues Leben, 1992.

judėjimai). Daugelis literatūrologų, kal-bančių apie rašytojų santykius su totali-tarinevaldžia,perimatokiaspolitologųiristorikų diskurso suformuotas nuostatas.Šiame straipsnyje tik atkreipsime dėme-sį, kad politologų ir istorikų sąmoningu-moir intencijųsvarstymas literatūraigalibūti taikomas su išlygomis.Meninė, o irvisuomeninė, politinė veikla ne visadagali pasiekti norimų rezultatų, ypač kaiviešojierdvėyrastipriaikontroliuojamairfaktaipateikiamiaiškinant juos taip,kaippatogu valdžiai. Vaizdžiai iliustruoti šiąsituaciją galima Krzysztofo KieślowskiofilmoMėgėjas (Amator, 1979) scena, kaidėl mėgėjiškų filmų režisieriaus filmų išdarbo turėjo būti atleistas vienas įmonėsadministracijos darbuotojas (Jerzy Nova-kovaidinamasStanisławOsuch).Taspatsdarbuotojasguodžia režisierių tokiais žo-džiais:„Niekadanežinosi,kamsavoveiklapadedi,kasirkaipjąišnaudos.“Numatytisimboliniųveiksmų,kokieyramenokūri-niai, pasekmes,kalbėti apie jų intencijas,apiemenokūriniostrategiją taippatkaipapiepolitinioveiksmostrategiją–nelabaikorektiška.Tiesioginiųproblemųformula-vimasmenevirstadeklaracijomisirpamf-letais,osimbolinėsdimensijossukūrimasvisuomet implikuoja įvairius skaitymobūdus,kuriepriklausonuodaugelioveiks-nių.Valdžiosvertinimasgalipriklausytinetiknuopatieskūrinio,joautoriausbiogra-fijos, bet nuo daugelio kūrėjui nežinomųvaldžiosstrategijų irplanų, įkuriuosgalibūtiįtrauktadaugybėasmenųirinstitucijų.Nepaisantto,menokūriniaipolitinįirvi-suomeninįgyvenimągalilemtinemažiaunegu tiesioginis politinis veiksmas ir taspolitinespasekmesvaldžianevisadagalinumatyti ir kontroliuoti.

55

Angelos Borgwardt interpretacinės politologijos koncepcija

Kaiptiksąmoningąrašytojųpolitinęirpi-lietinęlaikyseną,estetinius pasirinkimus ir simboliniusgestus, asmeninėsbiografijosvingius ir sovietmečio kultūros ambiva-lentiškumą kompleksiškai analizuojaAn-gelaBorgwardtknygojeElgsena su galia: valdžia ir (s)teigimasis autoritarinėje poli-tinėje sistemoje26, kuri yra vienas iš siste-miškiausiųVDRliteratūrostyrimų,sulau-kusiųitinpalankiųrecenzijų.Studijospra-džiostaškas–įtampųlaukas,susikuriantistotalitarinėje valstybėje, kurioje yra būti-nos ribos, aiškiai nubrėžiančios, kas yragera,gražuirteisinga.Rašytojaisuvokia-mikaipalternatyvųvaldžiosatžvilgiukū-rėjai,tačiaujienėraheroizuojami.Tyrimodėmesiocentre– literatūros laukoagentųelgsena,savopolitinių,pilietinių,kultūri-nių,estetiniųinteresųįgyvendinimototali-tarinėjesistemojestrategijos.Autorėsavoobjektais renkasi tris rašytojus – StefanąHeymą,ChristąWolfirWolfąBiermanną.Visi trys autoriai buvo nusiteikę kritiškaisistemosatžvilgiu, tačiaunepaisantviskobuvo įsitikinę socialistai, lojalūs sistemaiirjųsiekisbuvoveiktiVDRirtosvalsty-bės naudai. Nė vienas nesirinko grynojomeno kelio, atvirkščiai, visi angažavosipolitiniams tikslams irkūrėangažuotą li-teratūrą(littérature engagée).

Būtent rašytojų konfliktai su valdžiatampa pagrindiniu objektu, nes konflikti-nėmissituacijomislabiausiaiišryškėjara-šytojolaikysenasistemosatžvilgiu,būtentper konfliktą rašytojai susikuria moralinįir meninį autoritetą. Kiekvienas svarbus

26AngelaBorgwardt, Im Umgang mit der Macht: Herrschaft und Selbstbehauptung in einem autoritären politischen System, Wiesbaden: Westdt. Verl., 2002.

konfliktasanalizuojamasdetaliai:tiriamos,konfliktųpriežastysireiga,strategijos,ku-riųlaikosiabikonfliktuojančiospusės,ra-šytojosantykiosusistemakaitairvaldžiosbeisaugumoinstitucijųrašytojovertinimopokyčiai, laikysenakonfliktometupriva-čiameirviešajamegyvenime.

Knygosmetodologijaremiasitarpdisci-plininenuostata,susikuriamasįvairiųįran-kiųkompleksas,pavadintasinterpretacinepolitologija (interpretative Politologie). Interpretacinėspolitologijosrėmuosederi-namosįvairiossocialiniųirhumanitariniųmokslųteorijos–hermeneutika,kalbosirkomunikacijosanalizė,istorinėarchyviniųšaltiniųanalizė,socialinismedžiagosstruk-tūravimometodas,politologinisklausimųkėlimo ir formulavimo pobūdis (sąvokosgalia, viešpatavimas, konfliktas, lojalu-mas, opozicijasuprantamosparlamentinėsdemoktratijoskontekste).Visasdarbastoligražu nesudarometodologinės eklektikosįspūdžio,nors,kaipdažnainutinkadiser-tacijųpagrinduparengtomsstudijoms,nevisosišdėstytosteorinėsnuostatossėkmin-gai taikomos praktiškai tiriant medžiagą.Bandydama paaiškinti kompleksišką val-džios veikimą, parodyti painų literatūros,kultūrosirpolitikostinkląautorėremiasiirpavydėtinaigausiaisšaltiniais:partiniųor-ganizacijų, valstybės saugumo archyvais,vidinėmis recenzijomis, leidėjų, autorių,politikųlaiškais,visųžanrųtekstais,publi-cistika, viešomis kalbomis, prisiminimais, pokalbiais, dienoraščiais, nors liudijimaispost factum remiamasi labai mažai, osaugumoirkitųvalstybinių įstaigųdoku-mentusvertinaatsargiai,pabrėždama,kadjiemsbuvobūdingastikrovėsvaizdavimopritaikymas prie ideologijos arba įvykiųpagražinimasarnudramatinimas27.

27 Borgwardt,2002,18.

56

Šiame straipsnyje neaptarsimevisų in-terpretacinėspolitologijos sudedamųjųda-lių,pasirinksimetiktuosaspektus,kuriega-lėtųpadėtiatnaujintisovietmečiotyrimus.

Apibrėždama galios (Macht) sampra-tąautorėremiasiMaxoWeberioteorijairpabrėžia,kadgaliaremiasibentminimaliuvisuomenėslojalumu.M.Weberis,kaipirP.Bourdieu,galiąsuprantakaipsantykinį,ne stabilų, o nuolat kintantį dydį. Socia-linėje erdvėje galios santykiai nėra anta-gonistiniai ar statiški, pasaulis pasirodokaipdaugiasluoksnėerdvė,kuriojevykstanevienakryptėgaliosapykaitatarpvaldan-čiųjų ir pavaldinių.Produktyvi sovietme-čiotyrimamsturėtųbūtiautorėsišskiriamanuostata,kadribatarpturinčiųgalią,val-dančiųirpavaldiniųarbaneturinčiųgaliosnėravienareikšmė.DinamiškaP.Bourdieulaukųsamprata,kova,paremta įvairiomiskapitalorūšimis,agentųveikimaskeliuoselaukuosegaliveikiantįjįgalioshierachijo-seapibrėžtilabainevienodai.Tokiagaliossamprata,žinoma,nėrajokianaujienapo-litologijojearsociologijoje,tačiaukalbantapiesovietmetįdažnaipamirštama.Būtentpožiūris į galią kaip į kintantį, reliatyvų,abipusį santykį leistų išvengti „aukų“ ir„budelių“ vaidmenų dichotomijos, nesgalios santykiuose daugelis rašytojų vėl-gi užėmė tarpinę poziciją. Čia būtų gali-maprisimintiirMartinoSabrowosukurtąkonsensusodiktatūros(Konsensdiktatur28) sąvoką, kurią literatūros tyrimuose taikėPaulas Kaiseris29. Konsensuso diktatūros

28MartinSabrow,„DerKonkursderKonsensdik-tatur:ÜberlegungenzuminnerenZerfallderDDRauskulturgeschichtlicher Perspektive“, In: Jarausch, Kon-radH./Sabrow,Martin(Hrsg.):Weg in den Untergang: Der innere Zerfall der DDR,Göttingen,1999,83–116.

29 Paul Kaiser, „Malerfürsten im „Kunstkombi-nat“. Thesen zum Zusammenhang von Kunstsystem

sąvokaapibrėžiamatokiavaldymoforma,kurios svarbiausias instrumentas yra ne re-presijos,oįteigtas,inscenizuotas,išgautasprievarta arba laisvas sutikimas.Žinoma,tokia totalitarizmo forma buvo įmanomajau po Stalinomirties, tačiau ir kiti tota-litarizmotyrėjailinkękalbėtineapievie-nos rūšies totalitarizmą, paremtą teroru,represijomis, visuotine baime, bet lanks-čiauįvardytiskirtingustotalitarizmotipus.Viena iš tokių istorikių, kurios pozicijąčia tikpaminėsime,yraSigridMeuschel,straipsnyje „Totalitarizmas ir moderniosdiktatūros: bandymas palyginti“30 išsky-rusi du totalitarizmo tipus – naikinantį irkontroliuojantį totalitarizmą. Sovietinėsistemanuonaikinimopamažuperėjopriegalios irkontrolės totalumo.S.Meuscheltaippatkeliaklausimą,argalimateroruirmanipuliuotu konsensu pagrįstą valdymosistemą tipologiškai laikyti ta pačia, kurigrįstakontrole.

Tokiapozicija,kokioslaikosiA.Bor-gwardt,M.SabrowasarS.Meuschel,ne-leidžiakalbėtiapie(postalininį)totalitariz-mąkaipapieviešpataujančiągalią,kuriosakivaizdoje visi buvo tik aukos, o siūlosvarstyti, kokiomis formomis kiekvienas prisitaikė, palaikė, pasyviai dalyvavo to-kioje visuomenės struktūroje. Socialiniselgesys analizuojamas remiantis MaxoWeberio ir Talcotto Parsonso elgesio teo-

undKünstlerrolleinderbildendenKunstderDDR“In:MichaelBerg,KnutHoltsträter,AlbrechtvonMassow(Hrsg.):Die unerträgliche Leichtigkeit der Kunst. Äst-hetisches und politisches Handeln in der DDR. Köln, Weimar,Wien:Böhlau,2007,113–128.

30 SigridMeuschel, „Totalitarismus undmoderneDiktaturen.VersucheinerAnnäherung“,in:Totalitaris-mus. Sechs Vorträge über Gehalt und Reichweite eines klassichen Konzepts der Diktaturforschung (hrsg. vonKlaus-Dietmar Henke), Dresden: Hannah-Arendt-Insti-tutfürTotalitarismusforschung,1999.

57

rijos (Handlungstheorie) tradicija. AnotM.Weberio, socialineielgsenaipriklausointeraktyvi dimensija, orientacija į kitus,taippatnetikracionalūssprendimai,betiremocijos,afektai.Elgesioteorijosdėmesiocentre yra asmens veiksmas, santykis su kitu, interakcijos, socialiniai vaidmenys,situacijos, kurioje esama, suvokimas irvertinimas. T. Parsonso nuomone, asmuo savoelgesiomodelįrenkasipagalesamusvisuomenėjepavyzdžius irgali rinktisnevieną.Asmenybės,kaipvaidmenųrinkiniosamprata,atrodo,tinkasovietmečiuiapra-šytidarirdėlto,kadasmuoturbūtryškiau,sąmoningiau negu kitomis aplinkybėmisskyrėsavoveikloserdvesirtenatliekamusvaidmenis,tai,pavyzdžiui,rodoK.Korsa-ko,V.KubiliausarM.Martinaičiodieno-raščiai.

Sovietmečiukultūrinių laikysenų tyri-muisvarbutai,kadpasirinkimai,strategi-jos,taippatpasipriešinimoirprisitaikymoklausimasnesiejamasviensuracionaliaisir sąmoningais sprendimais. Strategija A.BorgwardtstudijojeremiantisP.Bour-dieu suprantama nei kaip sąmoninga, ra-cionaliai apgalvotaveikla,neikaipvisiš-kai spontaniški sprendimai. Analizuojantagentųstrategijasatsižvelgiamaįindividoelgsenos subjektyvumą ir ne visada eko-nomiškus pasirinkimus. Individas apsi-sprendimosituacijojepaprastainežinoneivisų alternatyvų, nei galimų pasirinkimopasekmių, jis neturi uždaros tikslų ir pri-oritetų sistemos, sprendimą priima rem-damasis subjektyviu situacijos vertinimu.Artima P. Bourdieu sampratai yra ir riboto racionalumo (Bounded rationality)teorija.Šismodelisgrindžiamasįžvalga,kadindi-vidaidažniausiainepriimanepriekaištingųsprendimų,garantuojančiųdidžiausiąnau-

dą,opasitenkina tiesiogpriimtinu spren-dimu. Informacijos trūkumas, emocijos,supratimo ribos, kognityvūs disonansai,netikrumaskonkrečiomisempirinėmis si-tuacijomistrukdopriimtivisiškairaciona-lius sprendimus.

Suprasti tas situacijas, kuriomis prii-mami vieni ar kiti sprendimai, kaip tik ir bandoA.Borgwardt.Universaliątradicinęliteratūros istorijos tipo svarbiausių chro-nologinękultūrosbeipolitikosįvykiųseką,bendriausias literatūros irpolitikossanty-kiųtendencijasautorėapžvelgiaatskirameskyriuje, tačiau kiekvieno rašytojo situa-cijayraindividuali ir toligražunebūtinaitiesiogiaisusijusisubendrosiomistenden-cijomis.Autorėkruopščiaitiriakiekvienopasirinktorašytojokūrybinętrajektorijąirišsamiai aprašo vadinamąją literatūrinę- -politinę biografiją, kuri buvo svarbi dis-pozicijarašytojoarsenale,lemiantijoveik-loslegalumą,kontrolėsinstitucijųdėmesįirpan.(rašytojokilmė,šeima,politinėsjosorientacijosirnetlikimaiturėjolemiamosreikšmėsįeinantrašytojuiįliteratūroslau-ką,vertinantrašytojomeniniųeksperimen-tųdrąsąarvaldžioskritikosmastąreikėtųturėtiomenyje ir tai). Jukvaldžiosakira-tyjebuvęsnetikpolitinisliteratūros„turi-nys“,bet ir autoriaus asmeninėspažiūros(neliteratūrinė)elgsena,žodinėarnežodi-nėveikla,taippattylėjimas,kurisneretaibūdavointerpretuojamasnekaipkūrybinėpauzė,okaippolitinisženklas.

Autorė taip pat pristato kiekvieno pa-sirinktorašytojopolitinesirvisuomeninespažiūras, jo literatūros sampratą, litera-tūros, politikos ir visuomenės santykių,literatūros funkcijų ir rašytojo vaidmenssuvokimą. Ir iš tokios perspektyvos ana-lizuodama kiekvieną konfliktą A. Bor-

58

gwardtrodo,kurrašytojaskovojaužsavoliteratūrossampratosįtvirtinimą,kurdarokompromisus,kaipjissuvokia,kokskon-krečiai literatūrojemotyvas, tema, stiliusyra maištas, pasipriešinimas, o kas yra pa-sidavimaspolitiniamspaudimui.Tikįver-tinant tokiusirpanašiusveiksniusgalimasubtiliau vertinti rašytojo „pasiekimus“,„drąsą“ar„prisitaikymą“.

Vienas iš svarbiausių knygos tikslų –analizuojantrašytojųirvaldžiossantykiusatsisakyti apibendrinamojo, niveliuojan-čiodichotominiomąstymo,kuriančiodvikategorijas – vienoje pusėje kompromisųnepripažįstantys disidentai, kitoje – kon-formistiniaikūrėjai,politinėsgaliosinstru-mentai. Laikomasi nuostatos, kad ir kritiš-kaliteratūraturėjotiekpolitinęgaliąlegiti-muojančių,tiekjaioponuojančiųelemen-tų.A.Borgwardtbandosukurtirašytojųirvaldžiossantykiogalimusvariantus,kurieartikuliuojamipolitologinėmiskategorijo-mis.Toksdiferencijuojantisžvilgsnissvar-busyratodėl,kadLietuvojebentjauprieškurįlaikąvyravomaksimaliaiišplėstapa-sipriešinimo samprata, kai kiekvienas kas-dieniogyvenimonedidelisnuokrypis,pri-vačiame rate išreikštas nepasitenkinimasvaldžiaarsantvarkabandomasapibūdintikaip pasipriešinimo ar patriotizmo aktas.Valdemaro Klumbio surinkti interviu rodo, kadLietuvoskultūrininkaisavoveikląlin-kę apibrėžti kaip vienokią ar kitokią re-zistenciją–kultūrinę,pasyviąją,moralinękultūrinę,vidinęarpan.31

Santykis su politine sistema, nuotolio laipsnisapibendrinamasautorėssudaryto-

31 Valdemaras Klumbys, Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu[Rankraštis]:daktarodi-sertacija,Vilnius,2009,31.

jelentelėje,kuri,josnuomone,galėtųbūtitaikomanevienjostiriamamobjektui,betirplačiau.Tojelentelėjekaiptikiratsisa-koma dichotominio santykio su sistema ir bandomaišskirtikeletąsantykiotipų.Kai-rėjelentelėspusėjeišskiriamipolitinėslai-kysenos tipai, dešinėje – politiniai veiks-mai, viduryje – lyginimo pagrindas, kurįsudaropolitinėsveiklosmastas.Abikate-gorijos,t.y.politinėlaikysenairpolitiniaiveiksmai,rodoskirtinguspolitinėserdvėslygmenis,kurieirapibūdinakonkretųsan-tykį supolitine sistema.Autorėpabrėžia,kadskirtumastarplaikysenos,nuostatųirrealiųveiksmųautoritarinėjepolitinėjesis-temojebuvoganapaplitęsreiškinys,irto-kialentelėleidžiaįvardytituosskirtumus.Lentelėje politiniai veiksmai suskirstyti įtrisgrupes:konfrontaciniselgesys,diskur-syviniselgesysirpasyvilaikysena.Konf-rontaciniselgesysyraskirtastiesioginiamsveiksmamsirsavointeresamsįgyvendintinaudojant jėgą arba prievartą; diskursy-vinis–argumentuotamįtikinėjimui,kurisyra labiau atakuojančio, o ne gynybiniopobūdžio; pasyviu elgesiu apibūdinamasaktyvaus dalyvavimo politiniuose proce-suose atsisakymas.

Kiekvienasiššiųpolitinioelgesiotipųtoliauskirstomaspagaljųsantykiosusis-temaintensyvumą,stiprumą,radikalumąirkokiaipolitineierdveijieyraskirti(pama-tinėspolitinėsvertybėsirpolitinėpasaulė-žiūra,politinėtvarkairsvarbiausiospoliti-nėspraktikosnuostatos,tamtikripolitiniaisprendimai). Tiek originale, tiek vertimekai kurie terminai skambagana panašiai,tačiaubūtentšiuoeiliškumuyraišdėstytasnuotolio nuo sistemos laipsnis. Nuotolio lygiu skiriasi ir pasyviosios laikysenos(pvz.,lojalus konformiškumasžymipasy-

59

vų elgesį politiškai suderinant pozicijas,ritualinis konformiškumas–pasyvumądėlpolitinionesuinteresuotumo,abejingumo).Svarbiausiačiayrapatspasiūlymas,kaipgalimatipologizuotipolitinįelgesįbeilai-kysenas ir skirti nuostatas, įsitikinimus irkonkrečiusveiksmus.Autorėpriduria,kadtolesnis santykių su sistema skirstymas

galimaspagalintensyvumą,tęstinumą,po-linkįsusitarti,santykįsuviešuma.

Reikiapasakyti,kadA.Borgwardtstu-dijojelabaikruopščiaiaprašomosiranali-zuojamoskonfliktųsituacijos,rašytojųlai-kysenosirstrategijos(kuriosnebūtinaituripriklausytitikvienaikategorijai),taippatvaldžiosstrategijosrašytojųatžvilgiu(įti-

nuotolio nuo politinės sistemos schema

Politinė laikysena

Lyginimo pagrindas (Bezugsebene)

Politiniai veiksmai

Politinėerdvė

Politinėpasaulėžiūra,pamatinėspolitinės

vertybėsVDR:socialistinėvisuomenės

santvarka,marksizmas

Politinėtvarkairpolitinėspraktikospagrindinėsgairės

VDR:sovietiniosocializmovisuomenėstvarka,pvz.,

„demokratiniscentralizmas“,partijoskultūrospolitika,

cenzūra

Tam tikri politiniai sprendimai, fenomenai,

įvykiaiVDR:pvz.,Biermanno

pilietybėsatėmimas,konkrečiosknygosuždraudimas

Konfrontacinis elgesys

→ būtinasinteresųįgyvendinimas

Diskursyvinis elgesys

→ argumentuotasįtikinėjimas

Pasyvi laikysena

Disidentizmas

Opozicija

Požiūriųnesutaptis,skirtumas (Differenz)

Konsensusas

Abejingumas(Indifferenz)

Perversmas, revoliucija,terorizmas

Maištas, sukilimas

Protestas, streikas, riaušės

Fundamentalikritika

Rezignacija

Vidinėsistemoskritika

Prieštaravimas, pavieniųreiškiniųkritika

Atsitraukimas, pasidavimas (Rückzug)

Vengimas,atokumas (Verweigerung)

AngažuotumasLojaluskonformizmas

Ritualinis konformizmas

60

kinamaiaiškinama,kodėlvaldžiapakentėvienąarkitąrašytoją,kaipjįkontroliavo, kokių dividentų tikėjosi, kaip integravo įsavo strategiją, kurias rašytojo maišto arlaisvės formas išnaudojo vidaus politikaiar valstybės įvaizdžiui užsienyje gerinti).Tačiau autorės mąstymas iš esmės liekapolitologinis,kultūriniam,simboliniamel-gesiuianalizuoti,tekstųpoveikiuiįvertintitokiaschemanėrapakankama.Apiekūri-niųliteratūriškumąstudijojekalbamalabaiatsargiai,visadabandomaremtisišoriniaisšaltiniais,dokumentais,įvairiomisnuomo-nėmis,recenzijomis,straipsniaisapieme-ninįtekstą,tarsistengiantiskuolabiausu-mažinti subjektyvųjį veiksnį.Daugiausiaikomentuojamasliteratūroskūriniųturinysatsižvelgiant į politinį kontekstą, auto-riaussantykiųsuvaldžiasituaciją,kuriojetekstas įgyjavienokią arkitokią reikšmę.Estetiniaikūrinioelementai–stilius,vei-kėjųpaveikslai,laikoirerdvėsdimensijosvertinamos ir analizuojamos partijos kul-tūros politikos, socialistinio realizmo irkitųdirektyvųkontekste.Pavyzdžiui,kal-bantapieCh.Wolfproządažnaiminimassubjektyvus, asociatyvus sąmonės srautuiartimaspasakojimostilius,moteriškasra-šymas, moters emancipacijos tematizavi-mas,pabrėžiama,kad reflektyvus rašymobūdasprieštaravotradiciniamrealistiniamvaizdavimui.ApysakosApmąstymai apie Christa T. (Nachdenken über Christa T.) pagrindinis tapatybės konceptas „bandy-mas būti pačia savimi“, susietas su giliunerimu, interpretuojamas politiškai.Ana-lizuojant kitų autorių kūrinius akiratyjetaippatatsiduriaprotagonistai,jųpolitinėlaikysena, politiniai debatai32.Pavyzdžiui,

32Taiprimenasocialinępsichologiją,taikomąAle-xandros Schichtel knygoje Tarp prievartos ir laisvos

pažymima, kad S. Heymo graikiški siu-žetai partijos biurokratų ir cenzoriųbuvoatpažinti kaip šiandienos alegorijos apiediktatoriškąpartijosvaldymą.Kitavertus,prototipaiirliteratūroskūriniofiktyvuspa-sauliskūrėkitokiomąstymo,kitokioselg-senos ar kalbėsenosmodelius, kurie lais-vinoskaitytojųvaizduotęirturėjopolitinęreikšmękaipalternatyvūsesamaipolitineiir socialinei tvarkai pasauliai.

Dažniausiai autorė kūrinio formos as-pektuspaliečiatiktiek,kiekjieVDRkul-tūros politikos reglamentuojami ir / arbasukelia konfliktines situacijas su valdžia(dažnaiformalusdraudimaspublikuotikū-rinįbūdavobūtentestetiniaiargumentai)irkiekkonfliktailemiakitusrašytojoesteti-nius pasirinkimus. Iš esmės kūrinio este-tika analizuojamakaipbendra laikysenosir strategijos dalis.A. Borgwardt laikosinuostatos,kadnėraįmanomairnegalibūtitikslas atskirti estetinę emancipaciją nuopolitinėsgalios,kaipkadsiūlėW.Emme-richas,opradžios taškureikiarinktisšitųdviejųlygmenųtarpusaviosantykius.

Norsstudijojedominuojapolitologinisempirinismąstymas, reikia pasakyti, kadA.Borwardtbandoįvertintiirrašytojųsim-bolinįveikimą.Autorėteigia,kadrašytojųpolitinė reikšmė nenustatoma vien pagaltiesioginįpolitinįpoveikį,betveikiasub-tiliaukultūriniųvertybių lygmeniu: „Me-ninė apmąstomos ar norimos tikrovės ar-

valios: prisitaikymo fenomenas VDR prozoje (Alexan-dra Schichtel, Zwischen Zwang und Freiwilligkeit: das Phänomen Anpassung in der Prosaliteratur der DDR, Opladen, Wiesbaden: Westdeutscher Verlag, 1998).Šioje studijoje kūriniai analizuojami teminiu požiūriu(pasipriešinimo ir prisitaikymo tema), o fikciniai per-sonažai analizuojami socialinės psichologijos sąvoko-mis tarsi realūs asmenys, bandoma paaiškinti, kaip jųmintys, jausmai ir elgsenosmotyvai lemiami faktinės,įsivaizduojamosirimplikuojamostikrovės.

61

tikuliacijaskatinasąmoningumoprocesus,kurieplečiamąstymoirsuvokimoerdvęirtokiubūdu formuojavisuomenėspolitinękultūrą.“33 Ji pabrėžia, kad diktatūroje,kontroliuojančiojeviešasmedijas,kritiškaliteratūra sulaukia ypatingo dėmesio, to-dėljospoveikiomentalinėmsstruktūromsnuvertintinegalima.Tačiauįvertintitąpo-veikįganakeblu.Autorėnurododiskusijaspo1989m.,kuriosekritiškųirkartulojaliųrašytojųkritikabuvovertinamatikkaiptokritikuojamo režimo stiprinimas. TačiauA. Borgwardt studija siūlo literatūros irpolitikos procesus matyti ir vertinti kaip kompleksiškus ir nevienareikšmius. Jos nuomone, valdžią palaikantys, silpninan-tys,keičiantysrašytojųelgsenosmomentaisusisiejavienassukitu.Autorėsnuomone,nenuginčijama yra tai, kad Ch. Wolf ir S.Heymprisidėjoprievaldžiosreputacijosir legitimumo stiprinimo, tačiau daugeliuatvejųjiegalėjosavodemonstruojamąlo-jalumąišnaudotikritikai.Taippatvaldžiąremiantysefektaisustiprinanetiekstatiškągaliosaparatą,kieksistemospokyčius(so-cializmovardu).Po1989m.šiosrašytojųstrategijosbuvoįvertintoskaippatogusiš-skaičiavimas,norsVDRpiliečiųsąmonin-gumuikaiptikjiedarėdidžiausiąpoveikį,oneherojaidisidentai,kuriearbaemigra-vo, arba veikė pogrindyje ir platesniemsvisuomenės sluoksniams buvo nežinomi.Galimapridurti,kadiršiųrašytojųkūriniaiišlaikė laiko egzaminą ir vertintini ne tikpagaltuometuatliktasužduotis,betiruni-versaliaisestetiniaiskriterijais.Galiausiairašytojų, tikėjusių socialistiniais idealais,jautrumaselementariomsžmogausteisėms

33Angela Borgwardt, Im Umgang mit der Macht: Herrschaft und Selbstbehauptung in einem autoritären politischen System, Wiesbaden: Westdt. Verl., 2002, 523.

niekadanemažėjo.Tačiautokiesvarstymaitikpatvirtina,kadpraktiškainubrėžtiribątarp dominuojančio diskurso ir estetiškaiemancipuotos literatūros, dominuojančiodiskursosubversijos,kaipsiūlėW.Emme-richas,yralabaikeblusirsunkiaiįgyven-dinamasuždavinys.

A.Borgwardtsavotiriamųautoriųpo-veikįvertinanekaip tiesioginįpolitinį,opolitinę funkciją mato kaip totalitarinėsvalstybės, siekusios valdyti žmoniųmąs-tymą ir elgseną, prieštarų artikuliavimą.Galutinės studijos išvados – kiekvienasanalizuojamasrašytojasprisidėjoprieskir-tingų visuomenės sričių liberalizavimo: S. Heymas – žodžio laisvės, Ch.Wolf –mąstymolaisvės,oW.Biermannas–elg-senoslaisvėsįteisinimoirbentminimalauspolitinio pliuralumo palaikymo.

Taigi detalus situacijos įvertinimas,kompleksiškas rašytojo ryšių politiniameir literatūros lauke tyrimas yra svarbussovietmečio kultūros tyrimų aspektas,nes būtent „vidurio“ kelias, prisitaikymoir pasipriešinimo, tikėjimo ir nusivylimotrajektorijomis klostėsi rašytojų ir kitųkultūrininkųsantykiai suvaldžia.Galimapridurti,kadH.Fuhrmannotezė,jogdau-giausia buvo besirenkančių ne kritiškos,eksperimentinės, konformistiškos lite-ratūros kelią, tinka ir politiniam elgesiuiapibendrinti. Išsamaus veikalo Opozicijos VDR istorija, 1949–198934autoriaus Ehr-harto Neuberto nuomone, labiausiai pa-plitusi VDR politinio priešiškumo forma buvo politinis prieštaravimas (politischer Widerspruch), o prieštaraujama dažniau-siai buvo ne dėl esminių ideologinių arpolitiniųklausimų.Tam,beje,buvopriski-

34 Ehrhart Neubert, Geschichte der Opposition in der DDR 1949–1989,Berlin:Links,1997.

62

riamosyraįvairiosjaunimosubkultūros35. Kultūriniamprieštaravimuipriskiriamanetrašytojų ir intelektualų rašytinisprotestaspriešWolfoBiermannoišsiuntimąišVDRirVDR pilietybės atėmimą, po kurio kaikuriesusilaukėvienokiųarkitokiųsankci-jųarbabentjausantykiaisuvaldžiosinsti-tucijomistapoįtemptesni.

Lietuvoje ir istorikai, ir literatūrologaipanašiomis tyrimų kryptimis taip pat jaupradėjo eiti.36 Istorikas V. Klumbys kal-ba apie keletą visuomeninių ir politiniųlygmenų, kuriuose sovietmečiu galėdavoveikti tas pats asmuo. Dalia SatkauskytėanalizuodamaVladoŠimkauskūrybarodokelis jo poezijos sluoksnius, tarp kuriųklostosiparadoksalūs ryšiai irpainuspri-klausymo oficialiajam diskursui ir pasi-priešinimojamtinklas37, o išvadose kalba poetokūrybosambivalentiškumą.Taispa-čiais2010m.pasirodžiusiameEdgaroKli-vio straipsnyje tuopačiu ambivalentišku-mo terminu įvardijama vyravusi situacijateatre, kur kuriamas „menas dažnai buvonetiekvienprasmiškairezistentiškas,kiekgreičiau ambivalentiškas: dviprasmiškas,suderinantis dvi, kartais priešingas inter-pretacijas, tuo patmetu sakantis du skir-tingus dalykus, žvelgiantis į skirtingas

35Neubert,1997,32.36Diskusijoje„Sovietmečiotikrovėirimportuotos

schemos – ieškant analitinio aurea mediocritas“,ElenaBaliutytėsiūlė„atsisakytitiesmukoideologiniodalijimoirdalykiškaianalizuotiobjektąpasirinktuaspektu“,Da-liaSatkauskytėteigė,kad„Kurkassvarbiauirįdomiaubandytisuvoktitolaikokompleksiškumą,kaipžmogussugebėjoišlikti,kąliteratūrareiškėirt.t.“,oVirginijusGasiliūnasraginotiesiogtirtikonkrečiųžmoniųlikimus.Žr.„Sovietmečiotikrovėirimportuotosschemos–ieš-kant analitinio aurea mediocritas“,Colloquia21,2008.37DaliaSatkauskytė,„Sovietinispasaulisir(ne)sovie-tinisherojusVladoŠimkauspoezijoje“,Teksto slėpiniai 13,Vilnius:VPUleidykla,2010,77.

puses.“38 Reikia prisiminti, kad Alfonsas Andriuškevičius dar 1992 m. kaip pa-grindinędailininkųlaikysenąsovietmečiubuvo išskyręs semikonformizmą, tačiauatidžiau analizuoti sovietmečio kultūrosmišrumas pradedamas tik dabar.

Galimamanyti,kadpožiūriuiįsoviet-metįkaipambivalentiškądiskursąsusifor-muoti reikėjo laiko.Menotyrininkė Skai-draTrilupaitytėpažymi,kad„Lūžiometuitin didelę reikšmę viešumoje įgavo disi-dentųmintys, publicistikoje vyravo radi-kalus totalitarinės praeities pasmerkimas.Šios nuotaikos turėjo įtakos ir „tikrojo“nacionaliniopalikimo,nonkonformistinėssovietmečio kultūros paieškoms“39. Dėlšiospriežasties,josnuomone,„Sovietme-čiokūryboslaisvėsaspiracijasnetikslingabūtųvertintitikpagaldisidentųnubrėžtuskriterijus, kurie, kaip sakyta, itin išpopu-liarėjo Sovietų Sąjungos griuvimo metu.Sąlyginė vėlyvojo sovietmečio meninėskūrybosautonomijasiūloatkreiptidėmesįir į oficialiuosius kūrybos laisvės diskur-sus, arba socialistinio realizmoprincipinįlankstumą“40.

Todėlvienaišsovietmečiotyrimųrea-liausiųperspektyvų–šionevienalytiškumoanalizė.Beliekalaukti,koltokiosnuosta-tosbusįgyvendintospraktiniaistyrimais.

Išvados

Šiame straipsnyje aptartiA. Borgwardt ir kitų mokslininkų sovietmečio literatūros

38EdgarasKlivis,„Ardomasisprisitaikymas:cen-zūra ir pasipriešinimo jai būdai sovietinio laikotarpioLietuvosteatre“,Menotyra,2010,t.17,nr.2,128.

39 Skaidra Trilupaitytė, „Kūrybos laisvės diskur-saivėlyvojosovietmečio irpirmųjųnepriklausomybėsmetųLietuvosdailėsgyvenime“,Menotyra2007,nr.2,t.14,3.

40 Trilupaitytė,2007,14,6.

63

tyrimaisiūlokeletąmetodologiniųpožiūrioįsovietmečioliteratūrąirkultūrąatnaujini-mogalimybiųirstiprinataspozicijas,kuriosmezgasiirLietuvosmokslininkųdarbuose.

Akivaizdu,kaddichotominispasiprie-šinimo ir prisitaikymo diskursas yra ribo-tas, neadekvatus istorinei situacijai (ypačpostalininiamperiodui)irganasudėtingaisovietinei kultūrai bei tometo socialinėselgsenosmodeliams. Kaip viena iš tokiodiskurso alternatyvųmatoma detali, įvai-riaisšaltiniaisgrindžiamarašytojosituaci-jos,konfliktųsuvaldžiairjųrutuliojimosianalizė,kompleksiškaspolitiniųirkultūri-niųstrategijųvertinimas,subtilesniųbūdųįvairiems rašytojų ir valdžios santykiamsįvardytipaieška.

Svarbi yra M. Weberio, P. Bourdieu ir kitųteoretikųgaliossamprata,atkreipiantidėmesį į didesnį armažesnį, tačiau neiš-vengiamąpavaldiniolojalumą,vienokįarkitokįkonsensusą, įvairiakrypčius,nuolatkintamusryšiusgalioslauke.Sovietmečiotyrimuosereikėtųpermąstytiirkultūrinėjeerdvėje veikiančios asmenybės sampratą,jos homogeniškumo ir heterogeniškumoproblemiką, prisiimamų socialinių elgse-nosmodeliųvariantus,socialiniųvaidme-

nų rinkinius, įvertinti socialinės elgsenosneracionalumą.

Iš apžvelgtų darbų matyti, kad prob-lemiškas lieka estetinės ir sąmoningospolitinės, socialinės veiklos lygmenų su-derinimas, politologinių sąvokų varto-jimas literatūros procesams analizuoti. A. Borgwardt interpretacinė politologijasusikuriaperspektyvųmodelįpolitiniolyg-mens analizei, tačiau simbolinį estetinėsveiklosaspektąji tikįvertinakaipsvarbųsocialinėsveiklosdėmenįdetaliaujosnea-nalizuodama.Autoriai,kurieprogramiškairenkasiišliekamąjąestetinęvertęturinčiuskūrinius, neišvengiamai vertina ir aptariajuospolitiniamekontekste(W.Emmerich,H.Fuhrmann),okititikdabarpasirodan-tysestetiškaivertingitekstaivokiečiųlite-ratūroskanononekeičia.A.Borgwardtpa-siūlytasmodelisgalipadėtianalizuoti ra-šytojųirvalstybėssantykį,tačiautometoestetinei literatūrosanalizei reikės ieškotikitokių papildančiųmetodologinių spren-dimų, nepamirštant, kad, kaip formulavoW.Emmerichas,literatūranėralinijinisirnuoseklusprocesas, bet prieštaringų,vie-naskitąveikiančiųjudėjimųsistema,tamtikrasįtampų,prieštaravimųlaukas.

ImAufsatz„DasVerhältnisderSchriftstellermitder Macht in der Sowjetzeit: methodologischeLösungeninderdeutschenLiteraturwissenschaft“werden die letzten Forschungen der DDR-Literatur den deutschen Literaturwissenschaftlern mitRücksichtaufaktuelleLagedenForschungen

der litauischen Literatur in der Sowjetzeitvorgestellt. Vor allem intressiert man sich fürdie methodologischen Wege die Literatur derSowjetzeit zu analisieren, sowjetologischeBegrifflichkeit und Auffasung der Resistenz,Opposition, Widerstand, Loyalität, Komformität

DAs VERhäLTnIs DER schRIfTsTELLER MIT DER MAchT In DER sowJETzEIT: METhoDoLogIschE LösungEn In DER DEuTschEn LITERATuRwIssEnschAfT

Rimantas KmitaZ u s a m m e n f a s s u n g

64

u.Ä. Als Produktive und anregende werdendie Begriffe der Macht (von M. Weber und P.Bourdieu), der Akteurs (von der Handlunstheorie) erörtert. Eine besondere Aufmerksamkeit wird auf

Angelas Borwardt Konzept der interpretativenPolitologiegerichtet,dasalssehrfruchtbarbeiderÜberwindung des dichotomischen Diskurses derAnpassungundderDissidenzemfundenwird.

Gauta:20110825 Autoriaus adresas:Priimta publikuoti: 2011 09 19 Lietuviųliteratūrosir

tautosakos institutas,Antakalniog.6,LT-2055Vilnius

El.paštas:rimantas.kmita@yahoo.com