Pasaulio katastrofos……………………………………………………………………………..………………………………2-3psl.

Žemės drebėjimai.....................................................................................................................4-6psl.

Tornadai………………………………………………………………………………………………………………………………….7psl.

Potvyniai………………………………………………………………………………………..…………………………………….8-9psl.

Ledynai…………………………………………………………………………………………………………..………………….….10psl.

Sausros……………………………………………………………………………………..…………………………………………..11psl.

Klimatas…………………………………………………………………………….……………………………………………..12-13psl.

Statistika………………………………………………………………………………………………………………..…………14-15psl.

Įdomu………………………………………………………………………………………………………………………………16-19psl.

Šaltiniai………………………………………………………………..…………………………………………………………..20-21psl.

Aš esu Viktorija Giniotytė, mokausi

Klaipėdos “Žemynos” gimnazijoje,

2d klasėje. Šią temą pasirinkau

todėl, nes man patinka geografijos

pamokos, visada domiuosi ka-

tastrofomis, kurios nutinka įvairiau-

siuose pasaulio kampeliuose. Taip

pat labia džiaugiuosi, jog pasirinkau

šią temą, tai netik man padėjo

išmokti daryti laikraštį, bet ir daug

ką sužinojau plačiau apie

ekstremalius gamtos reiškinius. Ti-

kiuosi jums, skaitytojai, patiks

mano šis leidinys, pažadu, jog daug

sužinosite, ko dar neteko girdėti!

Japonijos katastrofa, 2011-04-11

Ž

emės drebėjimas –

staigus žemės paviršiaus judėji-

mas – yra staigaus žemės

plutos tampriosios deformaci-

jos energijos išsilaisvinimo, spinduliuoja-

mo seisminėmis bangomis, pasekmė.

Žemės plutos deformacijos ir jų suku-

riamos įtampos atsiranda dėl litosferos

plokščiųjudėjimo viena kitos atžvilgiu.

Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra

nevienodo greičio, todėl plokštės dėl

trinties sustoja ir pradeda deformuotis.

Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos virši-

ja uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kau-

piasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukelda-

ma seismines bangas, kurios plačiai paplinta.

Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų,

tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės

drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar

žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kal-

nakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai

gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Galingas žemės drebėjimas supurtė Karibų jūros

valstybę Haitį. 7,3 balo pagal Richterio skalę

2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis

Tai stipriausias žemės drebėjimas Japonijos is-

torijoje ir 5 pagal stiprumą Žemėje nuo mokslin-

io fiksavimo pradžios. Žemės drebėjimą lydėjo

12 pakartotinių smūgių. Japonijos rytų

pakrantės miestuose trūkinėjo pastatai, užside-

gė Ičiharos naftos perdirbimo gamykla, sustojo 4

atominės elektrinės, kilo gaisrai Tokijuje, buvo

nutrauktas traukinių eismas. Netrukus po žemės

drebėjimo kilo 10 m aukščio cunamio banga,

užliejusi lygumas Sendajaus apylinkėse bei

mažesnės bangos kitose rytinėse Japonijos

pakrantėse. Laivai, automobiliai, pastatai, kon-

teineriai ir visa kita cunamio kelyje tapo

milžiniška šiukšlių mase. Cunamio pavojus

paskelbtas visose Ramiojo vandenyno pakrančių

šalyse, tačiau jose jokios žymesnės žalos nepa-

darė. Per žemės drebėjimą ir cunamį buvo

sugriauta apie 18 000 ir sugadinta apie 130 000

namų, 450 000 žmonių turėjo apsistoti laikinose

pastogėse, 4,4 mln. namų ūkių buvo palikti be

elektros ir 1,5 mln. be vandens. Japonijos min-

istras pirmininkas Naoto Kan kovo 13 dienos kal-

boje teigė, kad padėtis yra „sunkiausia ir

sudėtingiausia krizė Japonijoje per 65 metus po

Antrojo Pasaulinio karo“. Tuo tarpu kovo 16 d.

imperatorius Akihito savo kalboje per televiziją

krizę apibūdino kaip „neregėto masto“ ir vylėsi,

jog žmonės, dirbdami kartu, įveiks iškilusias

problemas. Per žemės drebėjimą ir cunamį žuvo

arba dingo be žinios apie 24 000 žmonių.

Taip atro

dė Jap

on

ija prieš ir p

o žem

ės dreb

ėjimo

ir cun

amio

Stiprūs požeminiai smūgiai buvo

juntami ir sostinėje Tokijuje,

esančiame už 400 kilometrų nuo

drebėjimo epicentro. Žemės

drebėjimo epicentras registruotas

Ramiajame vandenyne, maždaug už

130 kilometrų nuo sausumos. Prieš

dvi dienas toje pat zonoje įvyko 7,3

balo stiprumo žemės drebėjimas.

Pastaruoju metu itin neįprastos

Jungtinėms Amerikos Valstijoms

oro sąlygos virš Mičigano ežero

sukėlė net 9 tornadus vienu metu,

o 5 iš jų susiformavo taip arti

vienas kito, kad juos buvo galima

nufilmuoti visus išsyk. Kaip

praneša naujienų agentūra BBC,

remdamasi Nacionaline orų

tarnyba, tai – itin neįprastas ir

netikėtas reiškinys, mat tiek daug

tornadų vienu metu pasitaiko

retai. Amerikoje tornadais

vadinami viesulai kyla dėl ypač

nepastovios stratifikacijos

apatiniuose atmosferos

sluoksniuose, dažniausiai jie

pasitaiko virš jūrų; virš sausumos

viesulai pasitaiko kaitros metu.

Viesulo skersmuo gali siekti net

kelis šimtus metrų, o jo slinkimo

greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje

oras sukasi (paprastai prieš

laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s

greičiu; to sūkurio centre oro

slėgis labai žemas, todėl susidaro

stiprūs kylantys srautai, ir viesulas

slinkdamas traukia į save beveik

viską, kas pasitaiko jo kelyje.

Pateikiame vaizdo įrašą, kuriame

operatoriui pavyko nufilmuoti 5

vienas po kito atsirandančius

tornadus, nufilmuotus šeštadienį

virš Mičigano ežero Jungtinėse

Amerikos Valstijose.

Tornadas susiformavęs JAV

Reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius

sukelia Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos. Mėnulio

gravitacinė jėga (dvigubai stipresnė už Saulės jėgą)

išgaubia vandenyną ties tuo dienovidiniu, ties kuriuo jis

kybo. Tuo pačiu metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje

Žemės pusėje. Kadangi Mėnulis apskrieja Žemę per 24 val.

50 min, per tą laiką Žemėje įvyksta du potvyniai ir du

atoslūgiai. 2000 m. pradžioje Pietryčių Afriką, ypač -

Mozambiką, siaubė potvyniai, dėl to pastogės neteko per

milijoną žmonių. Tuo pat metu Italijos šiaurėje dėl

potvynių namus buvo priversti palikti daugiau kaip 30

tūkst. žmonių. 2001 m. JAV Teksaso valstijoje per neregėtą

potvynį buvo apsemtas ketvirtas pagal dydį Amerikos

miestas Hiustonas. Vanduo užliejo net dangoraižius.

Stiprios audros 2006 m. liepos pradžioje sukeltas potvynis

apsėmė Bulgarijos pajūrio kurortus. Tuomet kiekvienam

kvadratiniam metrui teko 100-120 litrų vandens. Europoje

didesni potvyniai vyksta jau ne kas 50, kaip anksčiau, o kas

5 metus.

Potvyniai ir atoslūgiai

1980-1999 m. per metus ledynai

susitraukdavo 30 centimetrų. Prasidėjus

naujajam tūkstantmečiui, jų tirpimas

paspartėjo - iki pusės metro per metus.

Mokslininkų teigimu, nuo 1980-ųjų pasaulio

ledynai suplonėjo beveik 11,5 metro.

Ledynai traukiasi ne tik Žemės ašigaliuose,

bet ir Austrijoje, Švedijoje, Italijoje,

Ispanijoje ir Šveicarijoje. Kone labiausiai (net

iki 3,1 metro) jie suplonėjo Norvegijoje.

Mokslininkų teigimu, iki 2050 m. itin išsiplės

dykumos. Sausi regionai jau dabar sudaro 41

proc. planetos sausumos ploto, o juose gyvena

daugiau nei 2 mlrd. žmonių. Didžiausia - Sacharos

dykuma - užima apie trečdalį Afrikos žemyno,

tačiau smėlynai kasmet praryja net 1553 kv. km

derlingos žemės. 2007 m. Jungtinių Tautų studija

parodė, kad dėl to nukentės trečdalis Žemės

gyventojų. Jau dabar, dykumoms plečiantis,

naujų gyvenamųjų vietų turi ieškotis ištisi Afrikos

kaimai. Prieš porą savaičių mokslininkai pasiūlė kol kas sunkiai įgyvendinamą Sacharos plitimo

stabdymo planą - statyti 6000 km ilgio užtvarą. Sausėjimas alina ne tik dykumų zonas. Dėl dulkių audrų,

atūžiančių iš Gobio dykumos Azijoje ir Sacharos, net Šiaurės Amerikos žmones kamuoja kvėpavimo takų

problemos.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs

gamtos reiškiniai - pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot

jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai,

paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti

ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti

tai, anot mokslininkų, galima tik dabar. Pasaulinio garso

klimatologijos ekspertas Peteris Lemke perspėja, kad

šiltnamio efekto sukeltos karštos vasaros europiečių gal ir

negąsdintų. Nuo sausros ir vandens trūkumo labiausiai

kentės Afrika. Tačiau klimato kaita asmeniškai turi rūpėti ir

kiekvienam lietuviui, nors Lietuva su savo maža pramone

nėra tarp didžiausių teršėjų. Baltijos jūra, anot jo, yra

susijungusi su visomis kitomis pasaulio jūromis. Vanduo iš

Grenlandijos, Arkties, Antarktidos ir visų kitų ledynų ją

pasiekia gana greitai - taigi pakils ir Baltijos jūros lygis.

Pakrantėje esantys miestai turės problemų. Klimatologas

Peteris Lemke sako, kad iki 2100 metų jūros lygis visame

pasaulyje pakils visą metrą, daugelis išsivysčiusių šalių

sugebės pastatyti metro aukščio apsauginius pylimus, bet

yra šalių kur tai neįmanoma. Esą tai neįmanoma

Bangladeše, neįmanoma Ramiojo vandenyno salose, ir net

prie Baltijos jūros gali būti vietų, kur dirva tokia minkšta,

kad metro aukščio pylimas būtų per sunkus. Tai gali tekti

statyti toliau nuo jūros ir užleisti dalį žemės vandeniui.

Vokiečių mokslininkai teigia, kad klimato kaita nepaiso

jokių valstybių sienų, nes šiltnamio efektą sukeliančios

dujos, kurios išmetamos į atmosferą Kinijoje, Amerikoje ar

Japonijoje, per kelias dienas apsuka ratą aplink visą žemės

rutulį. Taigi, kaip teigia Peteris Lemke, klimato kaita

paveiks visas šalis, nepaisant to, ar jos kaltos, ar ne -

kentėsiantys ir turtuoliai, ir stokojančios šalys.

Tokiomis milžiniškomis reklamomis skatinama saugoti klimatą ir neteršti aplinkos

Smarkus lietus (50–80 mm lietaus per 12 valandų ir trumpesnį laiką)

Lietuvoje smarkus lietus iškrenta vidutiniškai 3–4 kartus per metus. Smarkiausias lietus iškrito 1980 m. liepos 1–2 d. Sartų ežero apylinkėse – per 8 valandas iškrito net 250 mm kritulių. Vanduo apsėmė laukus ir daržus, buvo išguldyta apie 40 proc. javų, sunaikinta 20 ha bulvių, 5 ha kukurūzų. Sartų ežero lygis pakilo 30 cm.

Kruša (ledukų skersmuo 20 mm ir didesnis)

Stambi kruša – trumpalaikis reiškinys, sukeliantis ilgalaikius padarinius. Dažniausiai kruša iškrinta perkūnijos metu, kartais pučiant škvaliniam vėjui ir apima vos kelių ar keliolikos hektarų plotą. Stambiausia kruša (ledėkų skersmuo iki 120 mm) buvo užregistruota 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose. Šiek tiek mažesni ledukai (70–100 mm skersmens) tą dieną iškrito Kazlų Rūdoje. Kruša prakirto šiferio stogus, išdaužė langus, buvo sugadinti lengvieji automobiliai, nuniokoti vaismedžiai, daržovės.

Stichinės pūgos

Lietuvoje pasitaiko kartą per 3–4 metus. 1969 m. vasario 8–11 d. Panevėžyje siautė ilgiausiai – daugiau kaip tris paras (78 valandas 25 minutes) trukusi pūga. Pati žiauriausia pūga siautė 1982 m. sausio 6–7 d. daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos. Spaudė didžiulis šaltis (–15–18 ºC), vėjo greitis buvo 15–22 m/sek., gūsiuose iki 26 m/sek. Nukentėjo daug žmonių: 440 žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, net 90 buvo paguldyti į ligonines, 22 nustatytas sunkus nušalimas, vienas žmogus žuvo.

Labai smarki audra, viesulas, škvalas (vėjo greitis 28–32 m/sek.);

Stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 28 m/sek. Lietuvoje praūžia kartą per 4–6 metus. Daugiausia nuostolių padarė 1967 m. spalio 18 d. pajūryje siautėjęs uraganinis, 40 m/sek. stiprumo vėjas, gūsiuose siekęs iki 48 m/sek. greitį. Labai smarkus vėjas, patekęs į uraganų kategoriją ir gavęs vardą „Anatolij“, pūtė Lietuvoje 1999 m. gruodžio 4 d. Uraganas judėjo 160–180 km/val. greičiu ir vėjas, įsibėgėjęs virš jūros, labai didele jėga užgriuvo pajūrį. Nidoje vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/sek., Klaipėdoje - 38 m/sek., kituose rajonuose – 28–32 m/sek. Žuvo 2 žmonės, keletas buvo sužeista. Lietuvos pajūriui buvo padaryta milžiniška žala – bendri nuostoliai buvo įvertinti 36,6 mln. litų.

Smarkus speigas

Vietinės reikšmės speigai pasitaiko kartą per dvejus metus, o sukeliantys šalies masto nelaimes – kartą per penkerius metus. 1978 m. gruodžio 30–31 d. šiaurės rytinę Lietuvos dalį kaustė 30–34 laipsnių speigas, 2006 m. sausio 19–23 d. oro temperatūra nukrito iki –26–28°C, rytiniuose šalies rajonuose iki –30–31°C. Absoliutus oro temperatūros minimumas –42,9 ºC buvo išmatuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje

Žemės drebėjimas (pagal tarptautinę mikroseisminę skalę MSK – 64 miesto teritorijoje ≥5 balai, kitose teritorijose ≥7

balai).

2004m Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas buvo apie 5balus. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 40 km į pietryčius nuo Kaliningrado, labai giliai.

Didžiausi žemės drebėjimai

1556 – Kinija žuvo apie 800 000 žmonių;

1976 – Kinija žuvo apie 600 000 žmonių;

1737 – Indija žuvo apie 300 000 žmonių;

1923 – Japonija žuvo 140 000 žmonių.

1948 – Turkmėnija žuvo 100 000 žmonių.

San Francisko panoraminė nuotrauka po žemės drebėjimo 1906 m.

Ugnies tornadas

Ugnies tornadai, dar žinomi kaip „ugnies sūkuriai“, yra retas reiškinys, kuriam atsirasti reikia tam tikrų

sąlygų. Susiformuoja liepsnų ir karšto oro stulpas, kuris „elgiasi“ panašiai, kaip tikras tornadas.

Dažniausiai taip atsitinka per miškų gaisrus ir tokie stulpai būna nuo 10 iki 15 metrų aukščio, tačiau

užregistruota ir pusantro kilometro aukščio ugnies tornadų. Daugiausiai aukų pareikalavo 1923 metais

Japonijoje per žemės drebėjimą susiformavęs liepsnų tornadas, per 15 minučių nusinešęs 38 tūkst.

gyvybių.

Fenomenalūs krituliai

Fenomenalūs krituliai yra retas meteorologinis reiškinys, kurio metu žuvys, varlės bei kiti sutvėrimai

tiesiog krenta iš dangaus. Panašūs įvykiai buvo užregistruoti ne vienoje pasaulio vietoje. Pasak vienos

hipotezės, tuos „pakeleivius“ su savimi

pasiima stiprūs vėjai, keliaudami per

vandenis ir kitas vietoves, tačiau ji

niekada nebuvo moksliškai įrodyta.

Lisabonos žemės drebėjimas 1755 m.

Portugalijos sostinę sudrebinęs žemės drebėjimas – viena baisiausių gamtos nelaimių. Anuomet

Lisabona buvo didžiausias ir bene turtingiausias Europos miestas, garsėjęs savo bažnyčiomis,

bibliotekomis ir teatrais. Žemės drebėjimas, po to kilę gaisrai ir didžiulis cunamis Visų Šventųjų dieną

pražudė apie 100 tūkstančių miesto gyventojų, beveik pusę miestelėnų. Lisabonoje buvo sugriauti 85

procentai visų miesto pastatų, stichija nepagailėjo nei turtingų vienuolynų, nei naujo operos teatro.

Miestas buvo atstatytas, gatvės tapo erdvesnės, o bažnyčios savo bokštais vėl stiebėsi į dangų. Visgi

nelaimės žymė liko ne tik mieste, bet ir žmonių

sąmonėje.

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/2011_m._Sendajaus_%C5%BEem%C4%97s_dreb%C4%97jimas_ir_cunamis

2. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-27820/straipsnis?name=S-27820&l=2&p=1

3. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/pasaulis_syla__lietuvos_neliks/,print.1

4. http://ekologija.blogas.lt/lietuvai-gali-tekti-sprukti-nuo-juros-14926.html

5. http://www.de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/627-ekstrimal%C5%ABs-gamtos-rei%C5%A1kiniai-lietuvoje

6. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-18660/straipsnis?name=S-18660&l=2&p=1

7. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-21-didziausios-gamtos-katastrofos-nusiaubusios-miestus/38828

1. http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2011/12/zaibas-1024x629.jpg

2. http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-19010/nuotrauka-36780/101_tornadas.jpg

3. http://www.15min.lt/images/photos/600439/big/1299859388rskstantisirdegantisnatoriomiestas.jpg

4. http://www.bernardinai.lt/file/b2ecec5d1af2786b2a9d07e5cafd50143bd582a2_article.jpg

5. http://images.nationalgeographic.com/wpf/media-live/photos/000/332/cache/japan-earthquake-tsunami-nuclear-unforgettable-pictures

-wave_33291_600x450.jpg

6. https://encrypted-tbn2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSJKDPQNBDmZwqmhr7GC6RobhGf_2PZw-37ntViKvS3CwMvizETWg

7. http://2.bp.blogspot.com/-l7JPGt-gsjk/UMnwwfkIKKI/AAAAAAAABE0/THPU8iqfDAg/s1600/Eroded-Iceberg-in-the-Lemaire-Channel-

antartica-23340741-1600-1200.jpg

8. http://www.atn.lt/image/view/465x1000/16625/crop/sausra_epa.jpg

9. http://www.ourplanet.org.uk/images/drought-dried-rieverbed.jpg

10. http://online.sfsu.edu/~lavonne/You%20Control%20Climate%20Change.jpg

11. http://25.media.tumblr.com/tumblr_lhyjn9g8ye1qgzeiro1_500.jpg

12. http://www.ready.gov/sites/default/files/Floods%201.1.1.0%20Tab%202%20of%204_1.jpg

13. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/41/San_Francisco_earthquake.jpg/800px-San_Francisco_earthquake.jpg

14. http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-18660/nuotrauka-36172/2-1-10.jpg

15. http://www.bernardinai.lt/file/1947b83d4865b167739fb6837e2a1ea5a64c8ef6_article_scale.jpg