Eglės Pranckūnienės tarptautinės konferencijos IPDA 2014 pristatymas

27
IPDA metinė konferencija „Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“ Re-thinking Models of Professional Learning 2014 m. lapkričio 28–29 d. Birmingemas Eglė Pranckūnienė ŠMM, 2015 01 20

Transcript of Eglės Pranckūnienės tarptautinės konferencijos IPDA 2014 pristatymas

IPDA metinė konferencija

„Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“

Re-thinking Models of Professional Learning

2014 m. lapkričio 28–29 d. Birmingemas

Eglė Pranckūnienė

ŠMM, 2015 01 20

IPDA (International Professional Development Association)

Tarptautinė profesinio tobulinimosi asociacija

• Įkurta 1968 m. Pradžioje jungė mokytojų rengėjus iš universitetų bei koledžų, vėliau prisijungė ir savivaldybių darbuotojai, atsakingi už mokytojų bei vadovų profesinį tobulinimąsi;

• Panašios asociacijos susikūrė Velse, Škotijoje, Airijoje bei Anglijoje;

• Nuo 2008 m. tapo tarptautine organizacija, kurios nariai – švietimo profesionalai, dirbantys mokytojų ir vadovų profesinio tobulinimosi srityje;

• IPDA narius jungia suinteresuotumas bei įsipareigojimas profesinio tobulinimosi kokybei visuose švietimo lygmenyse;

• IPDA leidžia tarptautinį žurnalą „Professional Development in Education“. Tai ženkliausias šios srities tarptautinis mokslinis žurnalas.

• Kiekvienais metais IPDA skiria du apdovanojimus: vieną už išskirtinius nuopelnus profesinio tobulinimosi srityje, o antrą – už pirmąjį publikuotą straipsnį jaunam tyrėjui. IPDA apdovanojimas – svarbus profesinis pripažinimas, atveriantis daug galimybių.

• Asociacijai vadovauja tarptautinis komitetas, atsakingas už metinių konferencijų organizavimą, narių bendradarbiavimą, įvairių projektų įgyvendinimą.

IPDA tikslai

• Skatinti, remti bei skleisti aukštos kokybės profesinio mokymosi praktiką;

• Kurti profesiniu tobulinimusi besidominčių tinklus, kviesti diskusijai;

• Kaupti ir skleisti informaciją apie įvairius profesinio tobulinimosi aspektus visies nariams;

• Vertinti švietimo politikos sprendimus bei jų įtaką profesinio tobulinimosi praktikai;

• Bendradarbiauti su kitais švietimo profesionalų tinklais;

• Teikti rekomendacijas dėl praktikos bei politikos tobulinimo.

Konferencijos organizavimo aspektai • Organizaciniai darbai – mažos grupės atsakomybė;

• Gerai apgalvota programa

• Aktyvios diskusijos po kiekvieno pranešimo

• Susidomėjimas visais pranešėjais, ne tik „žvaigždėmis“;

• Rašomas blogas bei komentarai twitter tinkle;

• Draugiška, kolegiška aplinka, nuoširdus dėmesys kiekvienam, pagalbos siūlymas;

• Kalbėjimas ta pačia kalba , gilus ugdymo ir vadybos teorijų, filosofijos, tyrimo metodologijų išmanymas;

• Domėjimasis naujausiais straipsniais, tyrimais, „degančios akys“.

• Nedejavimas dėl nepalankios švietimo politikos situacijos.

Prof. Marc Vermeulen. Taki modernybė ir atsakingas mokymas: profesinio tobulinimosi atsinaujinimo iššūkiai

• Iššūkiai viešajam sektoriui:

- nuo linijinio valdymo grįžti į natūraliąją tėkmę;

- neapibrėžtumo valdymas;

- neaiški ateitis ir ilgalaikis planavimas;

- ar žinome , kam turime būti pasiruošę?

- rizikos visuomenė (Z.Baumann, U.Beck);

- kuo daugiau rizikos, tuo mažiau gebėjimų;

- įgyvendinami inovacijas, prarandame kokybę, o jos mums reikia šiandien, ne rytoj.

Globali vertybių kaita

Pasaulietinės racionalios vertybės

Saviraiška grindžiamos vertybės

Nebeįmanoma padaryti taip, kad būtų gerai visiems. Vyrauja individualistinis požiūris

Iššūkiai švietimui

• Vyrauja linijinis viešosios politikos principas, neskatinantis imtis naujų rizikingų idėjų;

• Švietimo profesionalai gyvena prieštaringoje aplinkoje. Iš vienos pusės, ugdymo tikslai yra orientuoti į besimokančiųjų socializaciją bei asmenybės augimą, o iš kitos pusės – selekcija, konkurencija kaip pagrindinis tikslas;

Ką daryti: veikti apmąstant, reflektuojant, atsiliepiant į kintantį kontekstą.

Galimi sprendimai

• Jungimasis į tinklus, grindžiamus pasitikėjimu; Pasitikėjimą sunku pelnyti ir labai lengva sugriauti;

• Organizacijų ribų ištrynimas; Silpnų ryšių jėga;

• Mokytojų gyvenamasis pasaulis: daug taisyklių ir profesinio solidarumo stoka. Reikia stiprinti solidarumą ir mažinti biurokratiją;

• Švietimiečiai paprastai vengia rizikos; Reikia didinti apetitą rizikai, o ne kontrolę;

• Vertybės, pasišventimas, motyvacija yra svarbiau nei techniniai įgūdžiai;

• Mokytis iš verslo mokyklų: brangiai parduodami lūkesčiai investuojant į žmones.

• Vadyba vs lyderystė: ne daryti teisingai, o daryti tai, kas teisinga.

Dr. Aileen Kennedy. Informuoti, transformuoti ir įdiegti: teorijos įtaka švietimo politikai ir praktikai

• Kaip sumažinti atskirtį tarp švietimo politikos sprendimų, besiremiančių politine ideologija bei paieška “kas geriausiai veikia?“ ir tyrimais bei duomenimis grindžiamomis rekomendacijomis?

9 profesinio mokymosi modeliai

• Mokymosi (training);

• Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)

• Trūkumų pašalinimo (deficit)

• Kaskadinis (cascade)

• Besiremiantis standartais (standards-based)

• Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)

• Praktikos bendruomenė (community of practice)

• Veiksmo tyrimas (action research)

• Transformuojantis (transformative)

Mokymo modelis

• Vyraujanti forma;

• Technokratinis, orientuotas į įgūdžių lavinimą;

• Moko ekspertai

• Besimokantieji – pasyvūs;

• Atsietas nuo mokytojui aktualaus konteksto;

• Atsietas nuo mokytojavimo moralinio tikslo;

• Dažnai siejamas su darbo standartais;

• Tinkamas naujos žinioms perteikti atsiejant nuo konteksto;

• Dažniausiai kontroliuojamas užsakovų

Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)

• Universiteto sertifikatas;

• Akademinis vs praktinis požiūris;

• Kelia daug ginčų apie mokytojo profesionalumą;

• Alternatyvus kelias į mokytojo profesiją;

Trūkumų pašalinimo (deficit)

• Suteikia tai, ko trūksta konkrečiam mokytojui;

• Siejamas su kokybės vadyba, atskaitomybe bei įsikišimu iš išorės;

• Pirmiausia įvertinama mokytojo darbo kokybė;

• Kartais mokytojai tampa „atpirkimo ožiais“, kai problemos organizacijos vadyboje;

• Ryšys tarp kolektyvinės ir individualios kompetencijos;

• Nėra reikalingas, kai mokykloje yra kolektyvinis „protas“ bei savitarpio pagalbos sistema;

Kaskadinis (cascade)

• Apmokyti mokytojai moko savo kolegas;

• Buvo populiarus apie 1990-uosius, dabar jau retai taikomas;

• Orientuota žinių bei įgūdžių perteikimą, bet ne nuostatų ir vertybių ugdymą;

• Ieško atsakymo į klausimus „kas“ ir „kaip“, bet ne „kodėl“;

• Sureikšmina pačias žinias, o ne jų perteikimo kontekstą;

Besiremiantis standartais (standards-based)

• „Standartas“ vartojamas vietoj anksčiau vartoto „kompetencijų“ termino;

• Pabrėžiamas pageidautinos praktikos pademonstravimas;

• Remiasi bihevioristiniu požiūriu į mokymąsi, akcentuoja individualią veiklą, o ne kolegų bendradarbiavimą;

• Kelia pasitikėjimo mokytojais klausimą, nes stadartus kuria ekspertai;

• Nelieka vietos asmeninei refleksijai, kritiniam požiūriui;

• Politikų argumentai: kalbama ta pačia kalba, aiškesni lūkesčiai;

Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)

• Asmeninis ryšys;

• Koučingas – kolegiškas santykis, bendras mokymasis;

• Mentorystė – profesinė draugystė, konsultavimas, kai vienas – labiau patyręs;

• Atsižvelgiama į konkretų kontekstą;

• Transformuojantis poveikis abiems dalyviams;

• Konfidencialumas, o ne atskaitomybė;

• Būtini specialūs gebėjimai;

Praktikos bendruomenė (community of practice)• Remiasi socialine mokymosi prigimtimi;

• Visi yra įvairių praktikos bendruomenių nariai;

• Siejami bendros veiklos;

• Ieškoma bendras veiklos supratimo;

• Susikuria savitas veiklų repertuaras, darbo stilius, diskursas;

• Iš individualaus žinojimo susikuria pridėtinė vertė – bendras naujas žinojimas bei praktika;

• Negali remtis atskaitomybės mechanizamais ar veiklos kontrole;

• Pasidalinta lyderystė;

Veiksmo tyrimas (action research)

• Socialinio konteksto studija, kurioje dalyviai tampa ir tyrėjais, ir kaitos projektuotojais bei įgyvendintojais;

• Galimas decentralizuotoje demokratiškoje aplinkoje;

• Dalyviai – aktyvūs. Tyrimas – jų pačių „produktas“, o ne primestas iš viršaus;

• Praktikų įgalinimas;

• Skatina užduoti svarbius klausimus apie praktiką;

Transformuojantis (transformative)

Integruoja įvairias strategijas iš kitų modelių;

Nukreiptas į profesinę transformaciją bei kaitos procesą ;

Remiasi partneryste tarp mokyklų, tyrėjų, ir kt. siekian sisteminio pokyčio;

Proaktyvus bei sąmoningas požiūris;

Nesiderina su standartais, kvalifikaciniais reikalavimais ir kitais atskaitomybės mechanizamais;

Klausimai apie modelius

• Kokio tipo žinios yra perduodamos: ar apie procedūras, ar pedagogines idėjas?

• Individualus ar bendras mokymasis?

• Kiek profesinis tobulinimasis yra susietas su vertinimu, pvz. atestacija?

• Kiek profesinis tobulinimasis palaiko profesinę autonomiją?

• Koks tikslas: žinių perdavimo priemonė ar transformuojanti praktika?

Modelių paskirtisModeliai Paskirtis

Mokymosi (training);Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)Trūkumų pašalinimo (deficit)Kaskadinis (cascade)

Žinių perdavimas

Besiremiantis standartais (standards-based)Koučingas/mentorystė(coaching-mentoring)Praktikos bendruomenė (community of practice)

Pereinamasis

Veiksmo tyrimas (action research)Transformuojantis (transformative)

Transformuojantis

Prof. Linda Evans. Ką dar turime suprasti apie profesinį tobulinimąsi?

• Ar žinome, kaip žmonės auga profesiškai?

• Ar neapsiribojame formų, modelių, vadybos analize?

• Ar žinome kas vyksta mikro lygmeniu, t.y. koks yra kognityvinis procesas mūsų galvoje, kai išgyvename konkretų profesinio mokymosi epizodą?

• Koks ryšys tarp profesionalumo ir profesinio tobulinimosi?

• Neturime atsakymo į esminį klausimą: kaip vyksta profesinis mokymasis.

Prof. Linda Evans

Sąvokų evoliucija:

- mokytojų tobulinimas (teacher development)

- tęstinis profesinis tobulinimas (continuous development)

- profesinis tobulinimas (professional development)

- profesinis mokymasis (professional learning).

Profesionalumas

• Ką ir kaip praktikai daro?

• Kaip jie tai supranta?

• Kaip jie įgyja žinių?

• Koks yra jų „etikos kodeksas“?

• Koks yra jų darbo tikslas?

• Kokia yra jų darbo kokybė?

• Kiek jie yra nuoseklūs?

Profesinis tobulinimasis

• Besitobulinančio pripažinimas, kad galima dirbti geriau, yra geresnių veiklos būdų;

• Kol nėra įsisąmoninta, kad yra geresnių būdų dirbti, tol profesinis tobulinimasis neįvyksta;

• Profesinio tobulinimosi metu atsiranda supratimas ir tikėjimas, kad galima dirbti geriau;

• Nėra greito ir tiesioginio poveikio praktikai – tam reikia laiko.

Svarbūs šaltiniai

• L.Evans (1998). Teacher Morale and Job Satisfaction;

• Clarke,D.& Hollingsworth, H.(2002). Elaborating Model of Teacher Professional Growth;

• Kennedy, A. (2005). Models of Continuing Professional Development: a Framework for Analyses.

Ką parsivežiau ?

• Supratimą apie profesinio tobulinimosi tyrimų bei praktikos tarptautinį kontekstą;

• Naujų kontaktų;

• Naujų idėjų ir LL3, ir kitoms iniciatyvoms;

• Supratimą, kad praktikos bendruomenei susikurti reikia laiko – IPDA veikia jau beveik 60 metų.

• Ačiū už suteiktą galimybę !