IPDA metinė konferencija

„Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“

Re-thinking Models of Professional Learning

2014 m. lapkričio 28–29 d. Birmingemas

Eglė Pranckūnienė

ŠMM, 2015 01 20

IPDA (International Professional Development Association)

Tarptautinė profesinio tobulinimosi asociacija

• Įkurta 1968 m. Pradžioje jungė mokytojų rengėjus iš universitetų bei koledžų, vėliau prisijungė ir savivaldybių darbuotojai, atsakingi už mokytojų bei vadovų profesinį tobulinimąsi;

• Panašios asociacijos susikūrė Velse, Škotijoje, Airijoje bei Anglijoje;

• Nuo 2008 m. tapo tarptautine organizacija, kurios nariai – švietimo profesionalai, dirbantys mokytojų ir vadovų profesinio tobulinimosi srityje;

• IPDA narius jungia suinteresuotumas bei įsipareigojimas profesinio tobulinimosi kokybei visuose švietimo lygmenyse;

• IPDA leidžia tarptautinį žurnalą „Professional Development in Education“. Tai ženkliausias šios srities tarptautinis mokslinis žurnalas.

• Kiekvienais metais IPDA skiria du apdovanojimus: vieną už išskirtinius nuopelnus profesinio tobulinimosi srityje, o antrą – už pirmąjį publikuotą straipsnį jaunam tyrėjui. IPDA apdovanojimas – svarbus profesinis pripažinimas, atveriantis daug galimybių.

• Asociacijai vadovauja tarptautinis komitetas, atsakingas už metinių konferencijų organizavimą, narių bendradarbiavimą, įvairių projektų įgyvendinimą.

IPDA tikslai

• Skatinti, remti bei skleisti aukštos kokybės profesinio mokymosi praktiką;

• Kurti profesiniu tobulinimusi besidominčių tinklus, kviesti diskusijai;

• Kaupti ir skleisti informaciją apie įvairius profesinio tobulinimosi aspektus visies nariams;

• Vertinti švietimo politikos sprendimus bei jų įtaką profesinio tobulinimosi praktikai;

• Bendradarbiauti su kitais švietimo profesionalų tinklais;

• Teikti rekomendacijas dėl praktikos bei politikos tobulinimo.

Konferencijos organizavimo aspektai • Organizaciniai darbai – mažos grupės atsakomybė;

• Gerai apgalvota programa

• Aktyvios diskusijos po kiekvieno pranešimo

• Susidomėjimas visais pranešėjais, ne tik „žvaigždėmis“;

• Rašomas blogas bei komentarai twitter tinkle;

• Draugiška, kolegiška aplinka, nuoširdus dėmesys kiekvienam, pagalbos siūlymas;

• Kalbėjimas ta pačia kalba , gilus ugdymo ir vadybos teorijų, filosofijos, tyrimo metodologijų išmanymas;

• Domėjimasis naujausiais straipsniais, tyrimais, „degančios akys“.

• Nedejavimas dėl nepalankios švietimo politikos situacijos.

Prof. Marc Vermeulen. Taki modernybė ir atsakingas mokymas: profesinio tobulinimosi atsinaujinimo iššūkiai

• Iššūkiai viešajam sektoriui:

- nuo linijinio valdymo grįžti į natūraliąją tėkmę;

- neapibrėžtumo valdymas;

- neaiški ateitis ir ilgalaikis planavimas;

- ar žinome , kam turime būti pasiruošę?

- rizikos visuomenė (Z.Baumann, U.Beck);

- kuo daugiau rizikos, tuo mažiau gebėjimų;

- įgyvendinami inovacijas, prarandame kokybę, o jos mums reikia šiandien, ne rytoj.

Globali vertybių kaita

Pasaulietinės racionalios vertybės

Saviraiška grindžiamos vertybės

Nebeįmanoma padaryti taip, kad būtų gerai visiems. Vyrauja individualistinis požiūris

Iššūkiai švietimui

• Vyrauja linijinis viešosios politikos principas, neskatinantis imtis naujų rizikingų idėjų;

• Švietimo profesionalai gyvena prieštaringoje aplinkoje. Iš vienos pusės, ugdymo tikslai yra orientuoti į besimokančiųjų socializaciją bei asmenybės augimą, o iš kitos pusės – selekcija, konkurencija kaip pagrindinis tikslas;

Ką daryti: veikti apmąstant, reflektuojant, atsiliepiant į kintantį kontekstą.

Galimi sprendimai

• Jungimasis į tinklus, grindžiamus pasitikėjimu; Pasitikėjimą sunku pelnyti ir labai lengva sugriauti;

• Organizacijų ribų ištrynimas; Silpnų ryšių jėga;

• Mokytojų gyvenamasis pasaulis: daug taisyklių ir profesinio solidarumo stoka. Reikia stiprinti solidarumą ir mažinti biurokratiją;

• Švietimiečiai paprastai vengia rizikos; Reikia didinti apetitą rizikai, o ne kontrolę;

• Vertybės, pasišventimas, motyvacija yra svarbiau nei techniniai įgūdžiai;

• Mokytis iš verslo mokyklų: brangiai parduodami lūkesčiai investuojant į žmones.

• Vadyba vs lyderystė: ne daryti teisingai, o daryti tai, kas teisinga.

Dr. Aileen Kennedy. Informuoti, transformuoti ir įdiegti: teorijos įtaka švietimo politikai ir praktikai

• Kaip sumažinti atskirtį tarp švietimo politikos sprendimų, besiremiančių politine ideologija bei paieška “kas geriausiai veikia?“ ir tyrimais bei duomenimis grindžiamomis rekomendacijomis?

9 profesinio mokymosi modeliai

• Mokymosi (training);

• Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)

• Trūkumų pašalinimo (deficit)

• Kaskadinis (cascade)

• Besiremiantis standartais (standards-based)

• Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)

• Praktikos bendruomenė (community of practice)

• Veiksmo tyrimas (action research)

• Transformuojantis (transformative)

Mokymo modelis

• Vyraujanti forma;

• Technokratinis, orientuotas į įgūdžių lavinimą;

• Moko ekspertai

• Besimokantieji – pasyvūs;

• Atsietas nuo mokytojui aktualaus konteksto;

• Atsietas nuo mokytojavimo moralinio tikslo;

• Dažnai siejamas su darbo standartais;

• Tinkamas naujos žinioms perteikti atsiejant nuo konteksto;

• Dažniausiai kontroliuojamas užsakovų

Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)

• Universiteto sertifikatas;

• Akademinis vs praktinis požiūris;

• Kelia daug ginčų apie mokytojo profesionalumą;

• Alternatyvus kelias į mokytojo profesiją;

Trūkumų pašalinimo (deficit)

• Suteikia tai, ko trūksta konkrečiam mokytojui;

• Siejamas su kokybės vadyba, atskaitomybe bei įsikišimu iš išorės;

• Pirmiausia įvertinama mokytojo darbo kokybė;

• Kartais mokytojai tampa „atpirkimo ožiais“, kai problemos organizacijos vadyboje;

• Ryšys tarp kolektyvinės ir individualios kompetencijos;

• Nėra reikalingas, kai mokykloje yra kolektyvinis „protas“ bei savitarpio pagalbos sistema;

Kaskadinis (cascade)

• Apmokyti mokytojai moko savo kolegas;

• Buvo populiarus apie 1990-uosius, dabar jau retai taikomas;

• Orientuota žinių bei įgūdžių perteikimą, bet ne nuostatų ir vertybių ugdymą;

• Ieško atsakymo į klausimus „kas“ ir „kaip“, bet ne „kodėl“;

• Sureikšmina pačias žinias, o ne jų perteikimo kontekstą;

Besiremiantis standartais (standards-based)

• „Standartas“ vartojamas vietoj anksčiau vartoto „kompetencijų“ termino;

• Pabrėžiamas pageidautinos praktikos pademonstravimas;

• Remiasi bihevioristiniu požiūriu į mokymąsi, akcentuoja individualią veiklą, o ne kolegų bendradarbiavimą;

• Kelia pasitikėjimo mokytojais klausimą, nes stadartus kuria ekspertai;

• Nelieka vietos asmeninei refleksijai, kritiniam požiūriui;

• Politikų argumentai: kalbama ta pačia kalba, aiškesni lūkesčiai;

Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)

• Asmeninis ryšys;

• Koučingas – kolegiškas santykis, bendras mokymasis;

• Mentorystė – profesinė draugystė, konsultavimas, kai vienas – labiau patyręs;

• Atsižvelgiama į konkretų kontekstą;

• Transformuojantis poveikis abiems dalyviams;

• Konfidencialumas, o ne atskaitomybė;

• Būtini specialūs gebėjimai;

Praktikos bendruomenė (community of practice)• Remiasi socialine mokymosi prigimtimi;

• Visi yra įvairių praktikos bendruomenių nariai;

• Siejami bendros veiklos;

• Ieškoma bendras veiklos supratimo;

• Susikuria savitas veiklų repertuaras, darbo stilius, diskursas;

• Iš individualaus žinojimo susikuria pridėtinė vertė – bendras naujas žinojimas bei praktika;

• Negali remtis atskaitomybės mechanizamais ar veiklos kontrole;

• Pasidalinta lyderystė;

Veiksmo tyrimas (action research)

• Socialinio konteksto studija, kurioje dalyviai tampa ir tyrėjais, ir kaitos projektuotojais bei įgyvendintojais;

• Galimas decentralizuotoje demokratiškoje aplinkoje;

• Dalyviai – aktyvūs. Tyrimas – jų pačių „produktas“, o ne primestas iš viršaus;

• Praktikų įgalinimas;

• Skatina užduoti svarbius klausimus apie praktiką;

Transformuojantis (transformative)

Integruoja įvairias strategijas iš kitų modelių;

Nukreiptas į profesinę transformaciją bei kaitos procesą ;

Remiasi partneryste tarp mokyklų, tyrėjų, ir kt. siekian sisteminio pokyčio;

Proaktyvus bei sąmoningas požiūris;

Nesiderina su standartais, kvalifikaciniais reikalavimais ir kitais atskaitomybės mechanizamais;

Klausimai apie modelius

• Kokio tipo žinios yra perduodamos: ar apie procedūras, ar pedagogines idėjas?

• Individualus ar bendras mokymasis?

• Kiek profesinis tobulinimasis yra susietas su vertinimu, pvz. atestacija?

• Kiek profesinis tobulinimasis palaiko profesinę autonomiją?

• Koks tikslas: žinių perdavimo priemonė ar transformuojanti praktika?

Modelių paskirtisModeliai Paskirtis

Mokymosi (training);Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)Trūkumų pašalinimo (deficit)Kaskadinis (cascade)

Žinių perdavimas

Besiremiantis standartais (standards-based)Koučingas/mentorystė(coaching-mentoring)Praktikos bendruomenė (community of practice)

Pereinamasis

Veiksmo tyrimas (action research)Transformuojantis (transformative)

Transformuojantis

Prof. Linda Evans. Ką dar turime suprasti apie profesinį tobulinimąsi?

• Ar žinome, kaip žmonės auga profesiškai?

• Ar neapsiribojame formų, modelių, vadybos analize?

• Ar žinome kas vyksta mikro lygmeniu, t.y. koks yra kognityvinis procesas mūsų galvoje, kai išgyvename konkretų profesinio mokymosi epizodą?

• Koks ryšys tarp profesionalumo ir profesinio tobulinimosi?

• Neturime atsakymo į esminį klausimą: kaip vyksta profesinis mokymasis.

Prof. Linda Evans

Sąvokų evoliucija:

- mokytojų tobulinimas (teacher development)

- tęstinis profesinis tobulinimas (continuous development)

- profesinis tobulinimas (professional development)

- profesinis mokymasis (professional learning).

Profesionalumas

• Ką ir kaip praktikai daro?

• Kaip jie tai supranta?

• Kaip jie įgyja žinių?

• Koks yra jų „etikos kodeksas“?

• Koks yra jų darbo tikslas?

• Kokia yra jų darbo kokybė?

• Kiek jie yra nuoseklūs?

Profesinis tobulinimasis

• Besitobulinančio pripažinimas, kad galima dirbti geriau, yra geresnių veiklos būdų;

• Kol nėra įsisąmoninta, kad yra geresnių būdų dirbti, tol profesinis tobulinimasis neįvyksta;

• Profesinio tobulinimosi metu atsiranda supratimas ir tikėjimas, kad galima dirbti geriau;

• Nėra greito ir tiesioginio poveikio praktikai – tam reikia laiko.

Svarbūs šaltiniai

• L.Evans (1998). Teacher Morale and Job Satisfaction;

• Clarke,D.& Hollingsworth, H.(2002). Elaborating Model of Teacher Professional Growth;

• Kennedy, A. (2005). Models of Continuing Professional Development: a Framework for Analyses.

Ką parsivežiau ?

• Supratimą apie profesinio tobulinimosi tyrimų bei praktikos tarptautinį kontekstą;

• Naujų kontaktų;

• Naujų idėjų ir LL3, ir kitoms iniciatyvoms;

• Supratimą, kad praktikos bendruomenei susikurti reikia laiko – IPDA veikia jau beveik 60 metų.

• Ačiū už suteiktą galimybę !