2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamosios bylos 2K-366/2011 santrauka:

LAT nuteistųjų V.K., J.K ir T.P kasacinius skundus atmetė.

V.K., J.K. ir T.P. pagal BK 129 straipsnio 1 d. nuteisti už tai, kad V.B priklausančiame garaže naudodami fizinį smurtą sukėlė V.B krūtinės ląstos nestabilumą, sutrikdė kvėpavimą ir to pasekoje V.B. mirė. Nuteistieji V.K. ir J.K prašo teismą pakeisti teismo nuosprendį: jų nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 d. Nuteistieji teigia, kad tarp jų padarytos veikos ir padarinių nėra priežastinio ryšio, jie nesitarė nužudyti V.B, jų suduoti smūgiai galėjo nukentėjusiajam sukelti tik fizinį skausmą. Kasatorius T.P prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 d. , nes įrodymai ištirti neobjektyviai, T.P teigia, kad V.B sudavė tik vieną smūgį, kuris negalėjo būti V.B mirties priežastis.

LAT konstatavo, kad kelių asmenų veika, sukėlusi kito žmogaus mirtį, gali būti kvalifikuojama kaip nužudymas tik esant bendrininkavimo nužudyti kitą žmogų požymiams. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant nusikaltimą tyčia dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų. Taigi nors kiekvienas iš kaltininkų sudavė po kelis smūgius ir nebūtinai į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, ir nebūtinai dėl jo suduotų smūgių nukentėjusysis mirė, tačiau kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas kelių asmenų bendrais veiksmais, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Pakanka, kad mirtiną sužalojimą padarytų vienas ar keli bendrininkai, kitiems bendrininkams suvokiant, kad bendrais veiksmais naudojamas pavojingas gyvybei smurtas ir numatant, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, žmonių, dalyvavusių nusikaltime skaičius, suduotų smūgių skaičius, jų intensyvumas taip pat nuteistųjų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – matydami sunkiai sumuštą nukentėjusįjį, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, rodo, kad nuteistiesiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai, t. y. nuo atitinkamo masto sveikatos sutrikdymo iki nukentėjusiojo mirties. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kasatorių smurtinių veiksmų buvo tikėtinas, ir jie tai numatė. Bylos duomenys rodo, kad jų tyčia buvo alternatyvi. Nors kasatoriai teigia, kad neturėjo tyčios nužudyti, tarp jų padarytų veikų (smūgių sudavimo) ir padarinių nėra priežastinio ryšio, o jų veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip atitinkamo masto sveikatos sutrikdymai, teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai kasatorius pripažino nužudymo bendravykdytojais ir jų veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 d.