3.3.1 Kvėpavimo reikšmė

Vykstant medžiagų apykaitos procesams, į mūsų organizmą iš aplinkos pakliuva ne tik maisto medžiagos, bet ir įkvepiamas su oru deguonis. Jis naudojamas visiems oksidavimosi procesams. Tada ląstelės gauna jų veiklai reikalingos energijos, ir sudėtingi organiniai junginiai skaidomi iki paprastesnių. Per kvėpavimo sistemos organus pašalinamas ir mūsų organizme medžiagų apykaitos metu susidaręs CO2

3.3.2 Kvepavimo organų sistema

Visą kvepavimo organų sistemą skirstome į kvepavimo takus, plaučius ir krutinplėvę, esančius krūtinės ertmėje. Kvėpavimo takams priklauso nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, gerklė, bronchai. Šiais organais įkvepiamas ir iškvepiamas oras. Gerklose išsidėstęs balso aparatas. Jį sudaro 2 gerklas dengiančios gleivinės klostės – balso stygos, su blaso plyšiu tarp jų. Balso aparatas dalyvauja tik formuojantis garsui, o susidarant artikliuotos kalbos garsams, dar dalyvauja liežuvis, dantys, lūpos ir abu žandikauliai.

3.3.3 Plaučių sandara ir kvėpavimo judesiai

Bronchai šakojasi į smulkesnes bronchioles, kurių galuose yra oro pilnos alveolės. Jų akyta masė ir sudaro plaučius, užpildančius krūtinės ertmę. Plaučius dengia plaučių krūtinplėvė, o krūtinės sieną – pasieninė krūtinplėvė. Tarp jų yra hermetiškas, turintis trintį mažinančio pleuros skysčio plyšys – krūtinės ertmė, kurioje oro tankis mažesnis. Kvėpavimo judesius veikia tarpšonkauliniai ir diafragmos raumenys, o giliai kvėpuojant dar ir krūtinės, pačių juostos ir pilvo raumenys.

3.3.4 Kvepavimo reguliavimas

Vykstant kvėpavimo reguliavimo procesams, kvėpavimas prisitaiko prie organizmo poreikių ir palaiko pastovią vidinės organizmo terpės dujinę sudėtį.

3.3.5 Gyvybinė plaučių talpa. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose

Ramiai kvėpuodamas žmogus įkvepia apie 500cm3 oro, o giliai kvėpuodamas dar papildomai gali įkvėpti 1500 cm3 oro. Gyvybinė plaučių talpa apytikriai lygi 3500 cm3. Plaučiuose deguonis per alveolių kapiliarus prasiskverbia į kraują, o iš kraujo į alveolėse esantį orą skverbiasi CO2. Audiniuose vyksta atvirkštinis procesas. Iš kraujo į ląsteles pereina deguonis, o ląstelių medžiagų apykaitos produktas – CO2 skverbiasi iš ląstelių į kraują. Šie procesai vyksta dėl skirtingos medžiagų koncentracijos kraujyje ir aplinkoje. Paprastai medžiagos skverbiasi iš tos aplinkos, kur jų daugiau, į ten – kur jų mažiau

3.3.6 Kvepavimo organų ligos

Kvepavimo organų ligos dažniausiai plinta oru lašeliniu būdu (kosint, čiaudint iš nosies ir burnos didele jėga išsiveržia oras su daugybe akiai nematomų lašelių, kuriuose slypi infekcija). Todėl daugelis yra labai užkrečiamos, pavyzdžiui, gripas, tuberkuliozė ir kt. Kai kurių ligų (tuberkuliozės, alergijos ir pan.) sukelėjai gali plisti ir per buitines dulkes. Norint išvengti kvėpavimo ligų, reikia grūdintis, stengtis neperšalti, ypač saugoti kojas, daugiau laiko praleisti gryname ore. Labai svarbu laikytis higienos reikalavimų, dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas ir valyti dulkes. Rūkant ir vartojant alkoholį, silpnėja organizmas ir dažniau sergama kvėpavimo organų ligomis. Pastebėjus pirmuosius peršalimo požymius, nedelsiant reikia gydytis.