Lanksva niponinė Spiraea nipponica "Halward's Silver"

Lajos forma: Pusrutuliška.

Dirva: Geriausiai auga normalaus drėgnumo, vidutinio derlingumo, lengvo priemolio,kalkingoje priesmėlio dirvoje.

Pritaikymas: Sodinama grupėmis ir pavieniui saulėtose, gerai matomose vietose. Tinka laisvai augančioms gyvatvorėms.

Lapai: Žali.

Žiedai: Balti.

Žydėjimas: VI mėn.

Plotis: 0,6 - 1 m

Aukštis: 1 m

Augimo sąlygos: Saulėta, dalinis pavėsis.

Kadagiai horizontalusis Juniperus

horizontalis "Wiltonii"

Uţauga apie 0,1 m aukščio ir 1,5 m pločio. Gali augti ir

pusiau šešėlyje. Auga greitai, atsparus sausrai ir šalčiui. Gali būti formuojamas. Spygliai melsvos spalvos. Naudojama ţaliesiems

kilimams, graţiai svyra nuo atraminių sienučių, tinka alpinariumams.

Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos spygliuotis. Greitai augantis, paţeme besidriekiantis kadagys. 10-ties metų augalas - 0,1 m

aukščio ir 2 – 2,5 m skesmens. Spygliukai – pilkšvai ţali.

Dirva vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo. Atsparus šalčiams.

Tinka spalviniams deriniams ar kontrastams sudaryti, kompozicijose su aukštais koloninės, kūginės formos augalais.

Lanksva japoninė Spiraea japonica "Anhtony Waterer"(AUGALO AUKŠTIS: 0,8 m LAJOS FORMA: stačiašakė, 0,5 m pločio LAPAI: tamsiai žali ŽIEDAI: rausvi ŽYDĖJIMO LAIKAS: liepos – rugpjūčio mėn DIRVOŽEMIS: vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo ATSPARUMAS: šviesamėgė, tačiau pakenčia dalinį pavėsį. Žiemai atspari AUGALO YPATYBĖS:

Damerio kaulenis Cotoneaster dammeri

"Royal purple"

žali, Visžalis, pažeme šliaužiantis 10-20 cm aukščio ir 2 m pločio krūmas. Lapai stambūs, odiški, ryškiai

žali, žvilgantys. Žiedai balti. Žydi gegužės - birželio mėn.

Kaulenis gulsčiasis Cotoneaster

horizontalis AUGALO AUKŠTIS: 0,5-0,7 m LAJOS FORMA: krūmas, pažeme besidriekiančiomis šakomis LAPAI: tamsiai žali, žiemą nusidažo raudona spalva ŽIEDAI: švelniai rožiniai, smulkūs ŽYDĖJIMO LAIKAS: gegužės - birželio mėn. DIRVOŽEMIS: vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio ir lengvo priemolio ATSPARUMAS: kartais apšąla, šviesamėgis AUGALO YPATYBĖS:

Cotoneaster horizontalis – gulstusis kaulenis Tai dalinai visţalis krūmas. Šakos skėstos ir galuose plunksniškai

išsišakojusios, rudenį pasipuošia raudonais vaisiais.

Ozekšnis Fortūno Euonymus

fortunei "Variegatus" Oţekšniai (Euonymus) priklauso smaugikinių (Celastraceae) šeimai. Savaime Lietuvos miškuose auga europinis (E. europaeus) ir

karpotasis (E. verrucosus) oţekšniai. Soduose auginama dėl puošnių lapų arba vaisių auginama dar keletas introdukuotų rūšių.

Visţalis krūmelis gali būti auginamas ir bordiūrinėse gyvatvorėse. Laisvai augdami fortūno oţekšniai driekiasi į šalis, bet karpant

galima suteikti taisyklingas formas. Daţniausiai auginamos formos baltai margais lapais ―Emerald gaiety‖ ir ―Variegatus‖ bei

geltonai margas lapais ―Emerald‘n gold‖. Bet medelynuose rasite ir kitų.

Smaugikinių (Celastraceae) šeimos atstovas. Visţalis, netaisyklingos formos krūmas. Lapai smulkūs, elipsiški, ţali su baltu margumu.

Gerai auga vidutinio derlingumo, derlingoje, drėgnesnėje, priesmėlio ar lengvo priemolio neutralioje dirvoje. Pakantus karpymui.

Ţeldiniuse galima sodinti pavieniui ar grupėmis, spalviniams deriniams sudaryti.

Tobulas derinys – baltai margalapiai fortūno oţekšniai, dvi spiralės forma karpomos vakarinės tujos ―Smaragd‖ (Thuja occidentalis), trys

raudonlapės skėstašakės slyvos ―Atropurpurea‖ (Prunus cerasifera) ir dvi štambinės smulkialapės alyvos (Syringa microphylla).

Przţirnis darzinis Genista tinctoria "Royal Gold" Proţirnis darţinis lot. Genista lydia, maţas, laisvas krūmas, su maţais, pilkai ţaliais ūgliais. Pasiekia 0,5 m pločio ir 1 m

aukščio. Ţiedai drugelio formos, aukso geltonumo spalva, tankiai apimantys visą augalą. Ţydi geguţę - birţelį. Lengvai auga

ant smėlio ir humuso, tačiau nemėgsta per didelės dregmės. pirmenybę teikia sausoms, šiltoms ir...

Aukštis: iki 1m.

Plotis: iki 0.5m.

Tinka: landšafto formavimui.

Augalo ypatumai:

Lajos ypatumai:

Lajos spalva:

Ţiedo ypatumai: drugelio formos.

Ţiedo spalva: aukso geltonumo spalva.

Ţydėjimo periodas:geguţė - birţelis.

Atsparumas: Saulės reiklumas: mėgsta saulėtas - atviras vietas.

Dirvoţemio pH:

Tinkamas dirvoţemis: smėlingas, derlingas humosas.

Dirvoţemio drėgnumas: maţai drėgmės.

Krūmai h iki 2.0m

Forsitija tarpinė Forsythia intermedia "Spectabilis"

Nors visai nepanašios į uosius, alyvas bei ligustrus, forsitijos ( Forsythia Vahl) priklauso tai pačiai alyvmedinių augalų šeimai (Oleaceae Hoffsgg. et

Link). Gentis pavadinta ţymaus XVIII a. Anglijos botaniko Viljamo Forsyto (William Forsyth) garbei. Kelios rūšys paplitusios Rytų Azijoje, viena -

Pietryčių Europoje. XIX-XX amţių sandūroje forsitijos pradėtos auginti Europos bei Amerikos dekoratyviniuose ţeldynuose. Tai vidutinio aukščio ir

pločio (1,5-3 m) nelabai tankūs krūmai stačiomis pagrindinėmis ir svyrančiomis antros eilės šakomis, neišvaizdţiais vaisiais ir sodriai ţaliais priešiniais

kiaušiniškos formos lapais, kurie net rudenį daţniausiai nekeičia spalvos. Panašūs ir jų ţiedai, kurie yra didţiausia forsitijų vertybė - geltoni 2-3 cm

skersmens varpeliai. Jų atspalvis, nelygu rūšis ir kultivaras, gali skirtis nuo blyškiai ar ţalsvai geltonų iki gintaro rusvumo. Šie "varpeliai" geltonuoja

keletą savaičių, kol suţaliuoja lapai, o ţydėjimo estafetę perima alyvos.

Ţiedinius pumpurus jos krauna ant praeitų metų ir senesnių šakų, todėl per daug atjauninti kerai beveik neţydi. Genėti reikėtų iškart po ţydėjimo.

Išpjaunama 1/4 - 1/3 seniausių stiebų, apšalę ar išdţiūvę metūgliai nukerpami iki sveikos dalies. Išgenėti krūmai patręšiami kompleksinėmis trąšomis,

mulčiuojami durpėmis, biohumusu arba susmulkinta ţieve.

Daţniausiai forsitijos dauginamos pusiau sumedėjusiais (vasarą) ir sumedėjusiais (pavasarį ir rudenį) auginiais. Ilgi (apie 30-40 cm) sumedėję auginiai

įstatomi į griovelius su durpių-smėlio mišiniu ir uţberiami ţeme, kad kyšotų tik 5-10 cm ilgio viršūnėlės. Po šaltos ţiemos įsišaknija prastai.

Forsitijos auga greitai, dvejų metų sodinukai pasiekia 0,6-1 m aukštį ir pradeda ţydėti. Tokio amţiaus augalai ir sodinami į nuolatinę vietą. Graţiausiai

atrodo pasodinti grupėmis, tinka paslėpti neišvaizdţias tvoras ar neaukštas sienas. Galima sodinti laisvai augančias gyvatvores, tik reikėtų nepamiršti, kad

krūmo plotis daţnai viršija aukštį. Įspūdingai atrodo vandens telkinio - upelio, tvenkinio ar didesnio baseino - pakrantėje ţydinčios forsitijos. Ţemaūgiai

kultivarai puikiai dera alpinariumuose, o vidutinio aukščio ir gausiai ţydintys tinka auginti pavieniui pievelėje.

Lanksva pilkoji Spiraea x cinerea "Grefsheim"

Lanksva pilkoji "Grefsheim" lot. Spiraea x cinerea "Grefsheim"

Lajos forma: Pusrutuliška,tankiomis ,svyrančiomis, plonomis šakelėmis.

Dirva: Normalaus drėgnumo, vidutinio derlingumo,lengvo priemolio, kalkinga priesmėlio.

Pritaikymas: Sodinama grupėmis ir pavieniui gerai matomose ir saulėtose vietose, tinka laisvai augančioms, karpamoms gyvatvorėms.

Lapai: Pilkšvai ţali.

Ţiedai: Balti.

Ţydėjimas: V-VI mėn.

Plotis: 1,5 m

Aukštis: 1,5 m

Augimo sąlygos: Saulėta.

Putinlapis pūslenis Physocarpus opulifolius "Diabolo" Physocarpus opulifolius Diabolo - Putinalapis pūslenis Diabolo

Uţauga apie 3 m aukščio ir 2 m pločio krūmas. Auga labai greitai, lengvai formuojamas. Ţydi vasarą gelsvomis ţiedų kekėmis, vėliau uţaugina

raudonas uogas. Nevalgomas. Vertinama tamsiai purpuriška lapų spalva. Atsparus šalčiui, gali augti nederlingoje dirvoje, pavėsyje, bet lapai

ryškesni bus saulėje. Sodinama po vieną, grupėmis, naudojama apsauginiams ţeldiniams įveisti, gyvatvorėms, spalviniams deriniams sudaryti.

Veigelė Veigelė variegata

AUGALO AUKŠTIS: 1 – 1,5 m

LAJOS FORMA: skėstašakė, 1 m pločio

LAPAI: gelsvai dėmėti, gelsvais arba baltais pakraščiais

ŢIEDAI: roţiniai

ŢYDĖJIMO LAIKAS: birţelio – liepos mėn

DIRVOŢEMIS: derlingas, normalaus drėgnumo lengvas ir vidutinis priemolis

ATSPARUMAS: šviesamėgė. Ţiemai gana jutri

AUGALO YPATYBĖS:

Hortenzija šviesioji Hydrangea arborescens 'Grandiflora' Hortenzijinių šeima – Hydrangeaceae Dumort.

Hortenzijos vasarţaliai ir visţaliai krūmai, lianos, rečiau nedideli medeliai. Gentyje apie 23 - 25 rūšys, paplitusios Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų

Amerikoje.

Daugelis mūsų, grįţę iš Vakarų Europos, norime papuošti savo aplinką spalvingomis hortenzijomis. Vieni bando patręšti ar palaistyti hortenzijas

įvairiomis medţiagomis, kiti drąsiai perka atveţtines didţialapes hortenzijas ir kiekvieną ţiemą įneša jas į patalpas, dar kiti jas palieka lauke ir

kitais metais vėl sulaukia spalvotų ţiedų ar išmeta nušalusi krūmą. Kodėl pasakojami tokie įvairūs atsitikimai? Kuo skiriasi įvairios hortenzijos?

Ką Lietuvoje galėtumėme auginti ir kuriame rajone?

Turbūt pradėti reiktų nuo įvairių hortenzijų rūšių įvairovės.

Seniausiai mūsų krašte auginama ir labiausiai paplitusi šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens)

Šviesioji hortenzija daţniausiai 1 – 1,5 m aukščio krūmas, ţiedai balti ar ţalsvai balti, kraštiniai rausvo atspalvio, 5 -15 cm skersmens

viršūniniuose ţiedynuose. ‗Grandiflora‘ ţiedai balti, veislės ţiedynai iki 20 cm skersmens, o ‗Annabelle‘ – ţiedai iš pradţių ţalsvi, vėliau balti,

ţiedynai iki 30 cm. Ţydi nuo birţelio iki rugsėjo, negausiai ir spalio mėnesiais.

Didţiuliai hortenzijų ţiedynai daţnai nulenkia šakas ant ţemės. Norėdami to išvengti sodinkite hortenzijas grupėmis ar įrenkite aptvarėlius. Kai

kurie hortenzijų augintojai rekomenduoja jų beveik negenėti, nes storesni stiebai maţiau linksta, kiti atvirkščiai – rekomenduoja kiekvieną rudenį

nukirpti hortenzijų stiebus beveik iki pat ţemės. Ţiemą nematome neišvaizdţių hortenzijų stiebų, o kitais metais ţiedai būna tik neţymiai

smulkesni. Geriau negenėti šviesiųjų hortenzijų pavasarį, nes jos ţydi ant šiųmečių ūglių, o juos formuoja pavasarį. Šviesiosios hortenzijos

sodinamos vidutiniškai derlingame, gerai drenuotame, bet drėgname dirvoţemyje, jos gali augti rūgštokame (pH 4,5) dirvoţemyje, bet geriau

ţydi neutraliame, pusiau pavėsyje, geriausiai taip, kad saulė šviestų iš ryto. Šviesiąją hortenziją ir jos veisles galima auginti visoje Lietuvos

teritorijoje.

Kiek panašių sąlygų ir prieţiūros reikalauja kita, Lietuvoje jau nereta – šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata). Krūmas iki 2 m aukščio,

ţiedai iš pradţių balti, vėliau parausta, susitelkę 15 -25 cm ilgio viršūninėse kiaušiniškose šluotelėse. Ţydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Šluotelinės hortenzijos veislės, kurias galima auginti visoje Lietuvoje: ‗Brussel's Lace‘ – viena iš ţemesnių veislių, šviesiais, aţūriškais, gausiais

ţiedynais, ‗Burgundy Lace‘ – didelis, greitai augantis, šalčiui atsparus krūmas, gausiai ţydintis saulėtoje vietoje; ţiedai iš pradţių kremiškai

balti, vėliau bordiniai. Geriausiai auga gerai drenuotoje dirvoje; ‗Grandiflora‘ – praţysta kremiškai baltais, ţiedams senstant jie rausta, o vėliau

ruduoja, ţiedynai dideli iki 20 - 30 cm; 'Kyushu' - balti ţiedai, ţiedynai aţūriški apie 25 cm ilgio;

‗Limelight‘ – praţysta kremiškai baltais ţiedais, vėliau jie tampa ţalsvai geltonais. Šakas su ţiedynais galima merkti vazose; ‗Little Lamb‘ –

sąlyginai kompaktiškas krūmas, ţiedynai reti, pailgi. Ţiedynai labai įspūdingai atrodo tamsių, šiai veislei būdingų, lapų fone; ‗Pink Diamond‘ –

rausvi pumpurai skleidţiasi baltais ţiedais, kurie greitai nusidaţo rausvai, o rudenį beveik raudonai;

‗Tardiva‘ - panaši į ‗Grandiflora‘ veislė, šiek tiek maţesniais ţiedais; ‗White Moth‘ - rutuliškais ţiedynais;

Sodiname taip pat kaip šviesiąją hortenziją, tik dirvoţemyje turėtų būti daugiau organinių medţiagų (derlingesnis). Minimaliai genima rudenį ar

pavasarį, pašalinamos tik senos ar krūmo formą darkančios šakos. Nerekomenduojama genėti vasarą, nes tuo metu formuojasi ţiedynai.

Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala subsp.petiolaris arba H. petiolaris) gerokai skiriasi nuo savo gentainių, nes tai ganėtinai aukšta

laipiojanti liana.

Prie atramų tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Ţiedai ţalsvai balti, susitelkę iki 25 cm skersmens skydiškuose ţiedynuose. Ţydi liepą -

rugpjūti. Mėgsta purius lengvus derlingus drėgnokus dirvoţemius. Ţiemą gali apšalti.

Taigi Rytų Lietuvoje (Vilniaus, Šalčininkų, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose, kurie pagal ilgamečių

minimalių temperatūrų zonas yra 4 zonoje ar 5a) galima auginti šluotelines, šviesiasias ir laipiojančias hortenzijas, kitos, jautresnės šalčiui,

reikalauja daugiau prieţiūros, ypač prieš ţiemą. Likusioje Lietuvos dalyje pasirinkimas didesnis, bet apie didţialapes hortenzijas (H.

macrophylla) ir H. quercifolia kitoje straipsnio dalyje.

parengė dr. Darius Ryliškis 2006-10-09

Hydrangea quercifolia - kilusi iš pietrytinių JAV valstijų (Florida, Georgia, Mississippi). Tėvynėje - nuo 1,2 iki 2,5 m aukščio krūmas. Lapai su

(3) 5 - 7 skiautėmis, apie 15 cm ilgio ir 12 cm pločio, viršutinė pusė ţalia, apatinė šviesesnė, apaugusi plaukeliais. Lapai savo forma šiek tiek

panašūs į ąţuolo, todėl anglų kalboje vadinama "oakleaf", t. y. ąţuolialape hortenzija.

Ţiedai sutelkti į viršūnines, tankias, ilgas iki 30 cm ilgio kekes. Išoriniai ţiedyno ţiedai sterilūs, su 4 į vainiklapius panašiais baltais taurėlapiais

iki 2,5 cm skersmens. Vidiniai ţiedai smulkūs, ţalsvais vainiklapiais, fertilūs. Vaisiai - neišvaizdţios dėţutės. Šalčiui atspari vidutiniškai, 5 -9

zona.

Vertinama dėl dekoratyvių lapų ir baltai kreminių ţiedų, bet ţydi tik esant ilgai ir karštai vasarai, apsaugotoje vietoje. H. quercifolia ţiedus

sukrauna kitiems metams, tad po šaltos ţiemos, ne laiku (reiktų genėti iš kart po ţydėjimo) ar netinkamai išgenėjus, jos neţydės. Rudenį lapai

raudonuoja. Ypatingai nemėgsta permirkusio dirvoţemio, tokiame labai greitai supūna šaknys. Neţiūrint to dirvoţemis turi būti pakankamai

drėgnas ir turtingas organinėmis medţiagomis. Sodinti saulėje ar pusiau pavėsyje.

Veislės tinkamos auginti nuo 5 ilgamečių minimalių temperatūrų zonos:

'Snow Giant ' - vidutinio dydţio (iki 2,4 m aukščio čia ir ţemiau duomenys auginant 7 - 8 zonoje, Lietuvoje krūmai būtų maţesni) H.

quercifolia dvigubu vainikėliu. Krūmas šiek tiek didesnis ir platesnis nei 'Snowflake', bet maţesniais ţiedais. Platūs ţiedynai ir lapai rudeni

raudonuoja. Vertinama dėl nuolat puošnių ţiedų.

'Snow Queen' stipraus augimo (iki 3 m aukščio), stačiais pavieniais ţiedynais veislė. Tai viena geriausių graţiais ţiedais, vasarą tamsiai ţaliais, o

rudenį raudonuojančiais lapais H. quercifolia veislių.

'Snowflake' kompaktiška H. quercifolia veislė, uţauganti iki 1,5 - 1,8 m aukščio. Sterilūs ţiedai pilnaviduriai, ţiedynai dideli, todėl kartais per

sunkūs, nusveriantys šakas. Rudeni ţiedai rausvi, lapais raudoni.

'Little Honey' viena ţemiausių veislių, uţaugančių nuo 0,9 iki 1,5 m aukščio. Lapai smulkūs, aukso geltonumo, rudenį skaisčiai raudoni.

'Amethyst' kompaktiška veislė (iki 1,8 m aukščio), kremiškai baltais ţiedais, kurie sendami raudonuoja, ši spalva išsilaiko ir juos sudţiovinus.

Ţiedynai apie 15 cm ilgio.

'Alice' aukštaūgė iki 3,0 m aukščio veislė, ţiedynai statūs ar išlinkę daugiau nei 30 cm ilgio. Ţiedai nepilnaviduriai, ţydėjimo pradţioje balti,

vėliau raudonuoja, rudeni ruduoja.

'Sikes Dwarf' - dvigubai maţesnė uţ daugumą veislių, uţauga apie 0,9 m aukščio ir 1,2 m pločio. Ţiedai dramblio kaulo spalvos.

'Pee Wee' labai kompaktiška veislė (0,9 -1,2 m aukščio, 0,9 m pločio), ţiedynai 10 - 13 cm ilgio, ţiedai balti, vėliau rausvi, rudeniop rudi. Lapai

taip pat maţesni nei rūšies iki 12 cm, rudeni bronzinės ar purpuro spalvos..

'Semmes Beauty' labai aukšta veislė (nuo 1,8 iki 3 m aukščio ir pločio), dideliais ţiedynais.

Parengė D. Ryliškis 2006-11-06

Mejerio alyvos Syringa meyeri "Palibin"

Syringa meyeri Palibin - Alyva mejerio Palibin

Krūmas puošnus, šviesamėgis, uţauga iki 1,2 m aukščio, ţydi geguţės mėnesį šviesiai roţiniais ţiedais. Vertinamas labai malonus ţiedų kvapas.

Ţydi pakartotinai rudenį. Sodinama po vieną, grupėmis, alėjomis.

Sedula baltoji Cornus alba "Elegantissima" Pusrutuliška arba netaisyklinga lajos forma. Auga greitai. Uţauga iki 2-2,5 m aukščio ir pločio. Ţali, baltais pakraščiais lapai.

Nereikli, bet mėgsta drėgnoką ir kiek rūgštesnę dirvą.

Ţeldynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, graţiai atrodo vandens telkinių pakrantėse. Tinka spalviniams deriniams ir akcentams sudaryti.

Lengvai pakenčia karpymą.

Krūmai h iki 3.0m Virgininis kadagys Juniperus virginiana "Hetzii"

Raudonuogis šeivamedis Sambucus racemosa "Plumosa Aurea"

AUGALO AUKŠTIS: 3 m

LAJOS FORMA: pusrutuliška, 3 m pločio

LAPAI: aukso geltonumo, karpyti

ŢIEDAI: balti

ŢYDĖJIMO LAIKAS: kovo – balandţio mėn

DIRVOŢEMIS: vidutinio drėgnumo, normalaus drėgnumo

ATSPARUMAS: šviesamėgė

AUGALO YPATYBĖS: auga greitai atviroje ir šviesioje vietoje

Dekoratyviniai šeivamedţiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami lapuočiai ir

spygliuočiai krūmai, stambios dekoratyvinės ţolės ir kai kurios daugiametės gėlės. Geltonlapiai ir margalapiai šeivamedţiai puikiai atrodo kaip

šviesus fonas tamsesniems augalams arba prie tamsios tvoros, raudonlapiai, atvirkščiai – gerai atrodo šviesiame fone (šviesi tvora, namo siena,

veja, stambesnis ţalialapis krūmas). Dekoratyviniuose ţeldynuose daţniausiai auginami juoduogio (Sambucus nigra) ir raudonuogio (Sambucus

racemosa) šeivamedţių kultivarai spalvotais lapais.

Raudonuogių šeivamedţių kultivarai vilioja ne tik skaisčiai geltona spalva, bet ir plunksniškais lapais bei aţūrine puikios formos laja. Plačiai

auginamą `Plumosa Aurea` pamaţu išstumia pagerintas jo variantas – `Sutherland Gold`.

`Plumosa Aurea` lapai giliai karpyti, plunksniški, nuo ţalsvai geltonų iki skaisčiai geltonų, graţiai svyra. Šakas augina pakopomis, lanku ir tai

šiek tiek primena japoninių klevų augimo manierą. Ţydi baltais konuso formos ţiedynais, uogytės raudonos. Karštą sausą vasarą lapai šiek tiek

apdega.

`Sutherland Gold` pavasarį išsiskiria oranţiniais ūgliais, kurie atrodo puikiai mėlyname dangaus fone. Vėliau lapai nusidaţo skaisčiai geltonai ir

spalvą išlaiko visą sezoną. Šakos auga pakopomis, panašiai kaip `Plumosa Aurea`. Lapai, jeigu augalui pakanka drėgmės, beveik niekuomet

neapdega saulėje. Naujų ūglių viršūnės visuomet rausvos ar bronzinės, puikiai kontrastuoja su senesniais geltonais lapais. Balti ţiedai ir ryškiai

raudonos uogytės taip pat puošia krūmą. Didţiausia `Plumosa Aurea` ir `Sutherland Gold` bėda - rudenį lapai ima vysti ir kristi palyginti anksti,

nuo krūmo apačios į viršų, todėl pasodinus juos atviroje vietoje nuplikusias šakas reikėtų maskuoti kitais augalais.

DAUGIAMEČIAI GĖLYNAI

Melsvės Hosta Hosta plantaginea

Jeigu kiemą juosia aukšta tvora, auga dideli medţiai arba netoli yra aukšti pastatai, o saulė ţemę apšviečia vos keletą valandų per parą - tai ideali

vieta melsvėms (Hosta ), kurių dabar sukurta jau daugiau kaip 4000 kultivarų.

Melsvės Lietuvoje auginamos nuo seno, kaimo sodybose yra bent 2-3 veislių kolekcijos — vienspalviais ţaliais, melsvais lapais ir būtinai ţaliais

su baltu apvadu. Nenoriu jūsų nuliūdinti, bet jeigu turite 3 melsves, tai neturite nieko. Šiuolaikiniai kultivarai labai puošnūs ir ryškūs, groţiu

jiems prilygsta tik keletas senesnių veislių. Melsvių lapų gali būti įvairių formų ir ilgio - apvalūs, ovalūs, pailgi, labai siauri, gysloti, dygsniuoti,

vaškuotų, tiesūs ir banguoti, augantys stačiai ir svyrantys. Jie išsiskiria puikiomis spalvomis ir atspalviais — pilkai mėlyna, įvairių atspalvių

pilka, įvairių atspalvių ţalia, gelsva ir sodriai geltona, yra net visai baltų melsvių (`White fever` lapai balsvi, kai auga ir skleidţiasi, paskui

paţaliuoja), su baltais, kreminiais, gelsvais, auksiniais, ţaliais ir mėlynai ţaliais įvairaus pločio apvadais (nuo poros mm iki pusės lapo). Vienos keičia lapų spalvą kartu su metų laikais, kitos visuomet atrodo vienodai.

Be puikių lapų, melsvės uţaugina varpelio formos ţiedus ant ilgų kotelių. Kai kurių kultivarų ţiedai dideli, kvapnūs ir spalvoti (nuo

balkšvų iki purpurinių). Ypač vertinamos melsvės skaisčiai baltais ţiedais. Pagal kero dydį melsvės skirstomos į miniatiūrines (kero

skersmuo 10-20 cm), smulkias (20-40 cm), vidutines (40-60 cm), stambias (60-90 cm) ir labai stambias (90-150 cm ir daugiau). Tokio

dydţio būna 4-5 m. amţiaus augalas.

Melsvės nuo seno plačiai auginamos Japonijoje ir Kinijoje, o Europa jas „atrado― tik 1790 m. Pirmiausiai į Europą pateko Hosta plantaginea ir

Hosta Ventricosa . Japonai labai saugojo savo gamtą ir tradicijas, uţsieniečiams neleisdavo laisvai keliauti po šalį, ir juo labiau — išsiveţti

augalus ar gyvūnus. Pirmą melsvių kolekciją surinko ir į Europą atveţė vokiečių gydytojas F. Ziboldas. Taip japonai jam atsidėkojo uţ pirmąsias

akių operacijas ir akių kliniką. Grįţęs į gimtinę F.Ziboldas iki mirties augino ir populiarino melsves, iš ten jos pateko į beveik visus Europos

botanikos sodus. Netrukus melsvės pasiekė ir JAV.

Dabar tai vieni iš populiariausių augalų, juos prisimena net saulėtų sklypų šeimininkai, kai uţauga jų krūmai ir medţiai. Melsvės geriausiai

jaučiasi pavėsyje arba pusiau pavėsyje, kai kurie kultivarai pakenčia ar net mėgsta saulę (daţniausiai geltonlapiai arba margalapiai). Jos pakenčia

druskingą ţemę, jas sunku numarinti potvyniais, sausromis ir net šalčiu. Melsvės auga visame pasaulyje, išskyrus tropikus ir labai atšiaurias

vietoves. JAV jos puikiai jaučiasi nuo Aliaskos iki Alabamos, Rytų Azijoje auga net Kurilų salose. JAV melsvės — perkamiausi augalai, antroje vietoje — viendienės.

Melsves gali auginti ir patyręs gėlininkas, ir naujokas, net tinginys. Jos kantriai ištveria prastas sąlygas. Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad prastai

priţiūrimos melsvės bus puošnios ir ryškios. Purioje, drėgnoje ir derlingoje ţemėje, pavėsyje arba pusiau pavėsyje keras visuomet bus didesnis, vešlesnis, o lapai ryškesni negu melsvių, kurios auga lengvoje sausoje ţemėje ir saulėje.

Baisiausi jų priešai — šliuţai ir sraigės (yra melsvių, kurių šie kenkėjai negrauţia). Tai buvo ypač aktualu šią drėgną ir vėsią vasarą. Kaip augalo

trūkumą reikėtų paminėti ir tai, kad melsvės labai bijo šalnų, todėl pavasarį vėlai pradeda augti, o rudenį palyginti anksti ima spalvinti lapus ir ruoštis ţiemai.

Melsvės suformuoja daug trumpų šakniastiebių, iš kurių skrotele auga lapai. Neretai augintojai sezono pradţioje prekiauja tokiomis

šaknelėmis (be ţemių) su augimo pumpurais. Vėsiame rūsyje, vos drėgnose durpėse plikus šakniastiebius galima išlaikyti mėnesį ar net

ilgiau — augalai nenukenčia.

Kai kurios melsvės keičia lapų spalvą visą sezoną. Vienų lapai arba lapų apvadas būna ryškūs ir spalvingi iki vasaros vidurio, o paskui išblykšta

arba paţaliuoja, kitų - atvirkščiai, visas groţis išryškėja tik liepos mėn.

Melsvių ţiedeliai sutelkti šluotelės formos ţiedynuose, kurie iškyla aukštai virš lapų skrotelės. Ţiedai būna įvairių spalvų, bet daţniausiai šviesiai

arba tamsiai rausvi, purpuriniai su violetiniu atspalviu. Pagal ţydėjimą melsvės skirstomos į ankstyvas (iki birţelio), vidutiniškai ankstyvas (birţelio 1-15 d.), vidutiniškai vėlyvas (birţelio 15 d. - rugsėjo 1 d.) ir vėlyvas (rugsėjo mėn.).

Uţsienyje populiariausi kultivarai geltonais lapais su ţaliu ar ţaliai mėlynu apvadu arba mėlynais (ţaliais) lapais ir geltonu apvadu. Retai

auginami kultivarai raudonais lapkočiais, taip pat šlakuotais ar brūkšniuotais lapais (`Spilt Milk`, `Allegan Fog` ir pan.).

JAV melsvių augintojų asociacija kasmet renka geriausią metų melsvę. 1996 m. geriausia pripaţinta melsvė `So Sweet`, 1997 m. - `Patriot`,

1998 m. - `Fragrant Bouquet`, 1999 m. - `Paul`s Glory`, 2000 m. - `Sagae`, 2001 m. - `June`, 2002 m. - `Guacomole`, 2003 m. - `Regal

Splendor`, 2004 m. - `Sum and Substance`, 2005 m. - `Striptease`, o 2006 m. - ‗Stained Glass‘, 2007- `Paradigm`.

Gėlynuose melsvės dera su japoninėmis plukėmis, arizemomis, astilbėmis, bruneromis, blakėţudėmis, pakalnutėmis, auskarėliais,

margalapėmis ţolėmis, eleborais, heucheromis, viendienėmis, vilkdalgiais, Ziboldo raktaţolėmis, plautėmis, uolaskėlėmis,

rodţersijomis, rododendrais, spygliuočiais ir paparčiais. Jos tinka pievelių, takų, gėlynų apvadams, sudėtiniams gėlynams, medţių

kamienams apţeldinti arba kaip fonas ţemesniems augalams. Sudėtinėse lysvėse smulkialapėmis melsvėmis, paparčiais, heicheromis ir

astilbėmis uţkaišomi tarpeliai ir paslepiami negraţūs kitų augalų lapai. Iš 4-8 skirtingo dydţio ir spalvų melsvių kultivarų galima suformuoti

vienarūšį sudėtinį gėlyną. Saulę mėgstančios melsvės tinka, kaip reikia uţpavėsinti pakeltą baseinėlį, vazoną su vandens lelijomis, raganių

šaknis. Jos ypač graţiai atrodo prie vandens, prie svyruoklių medelių, fontanų, upelių ir krioklių. Siaurais lapais arba miniatiūrines melsvės (

`Stiletto`, `Lemon Delight`, `Pandora`s box, `Baby Bunting`) galima sodinti net alpinariumuose, būtinai papėdėje, kur drėgniau ir maţiau saulės,

tarp kitų augalų.

Jeigu nusipirkote plikas šakneles su augimo pumpurais, sodinkite taip, kad augimo pumpurai būtų 3-5 cm po ţeme. Jaunų sodinukų lapų forma,

gruoblėtumas ir spalva skiriasi nuo suaugusio augalo, todėl tikrąjį melsvės „veidą― galima pamatyti tik po pusmečio ar metų.

Kai melsvės jaučiasi jūsų gėlyne, parodo jų lapų spalva. Jeigu mėlynų ar pilkų melsvių lapai išblyškę, pageltę — per daug saulės, jas reikia

persodinti į pavėsį. Pavasarį ir rudenį jauni geltonų ir ţalių melsvių lapai melsvo atspalvio — per daug tiesioginės saulės, reikia persodinti. Nėra

„krokodilo odos― - augalą reikia patręšti ir kantriai laukti, nes kartais gruoblėtumas atsiranda su amţiumi. Per siauras lapų apvadas — per daug saulės, jaunas augalas. Apvadas išnyksta vasaros viduryje — būdinga beveik visoms senų veislių melsvėms.

rojaussodai.lt

Po pelnytų pagyrų reiktų aptarti ir vieną prastą šeivamedţių savybę. Šie augalai sutraukia visus apylinkės kenkėjus, ypač juos puola amarai ir

lapsukiai. Todėl kartą per sezoną, geguţės viduryje ar pabaigoje rekomenduojama juos nupurkšti efektoriumi. Galima maišyti efektorių su aktara

ir purkšti šeivamedţius kartu su roţėmis, tik svarbu neperdozuoti.

Geriausios trąšos šeivamedţiams – lėtai tirpios kompleksinės (po saujytę po krūmu pavasarį). Labai mėgsta ir organines trąšas: gerai perpuvusį

mėšlą, pūdytos ţolės kompostą (nupjauta vejos ţolė sluoksniuojama su ţeme arba pūdoma viena), vadinamąjį skystą kompostą (organinės

atliekos uţpiltos vandeniu ir suraugintos).

Hosta undulata

Hosta crispula

Bijūnai

Paeonia mollis

Paeonia mlokosewitschii

Paeonia delavayi

ŠLIAUŢIANTYS AUGALAI

Mikrobiota kryţmiškoji Microbiota decussata

Apie 1,5 m aukščio ir iki keleto metrų skersmens, paţeme besidriekiančiomis ir kiek kylančiomis išlenktomis šakomis krūmas. Šakelės plokšios,

smulkios, jų viršūnėlės nulinkusios ţemyn. Spygliai priešiniai, smailėjantys, vasarą šviesia ţali, rudenį – rausvai bronziniai. Nereiklus

dirvoţemiui ir drėgmei. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas. Auginamas pavieniui ar po kelis. Tinka sodinti alpinariumuose. Puošnus ir perspektyvus

dekoratyvinis krūmas. Atsparus šalčiui.

Šliauţiančios vaisginos Ajuga reptans .

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau daţniausiai auginamos iš jų

išvestos veislės spalvingais lapais. Populiariausia šliauţiančioji vaisgina (Ajuga reptans), plačiai paplitusi drėgnose

pamiškių pievose. Lietuvoje nuo seno plačiai auginama jos veislė ’Atropurpurea‘ rausvai rudais lapais. Rečiau

auginama ’Multicolor’ rudais lapais su gelsvomis ir ţalsvomis dėmėmis ir ‘Burgundy Glow‘ ţaliais lapais su

rausvomis ir kreminėmis dėmėmis. Pastaruoju metu pradeda plisti naujos veislės, besiskiriančios lapų spalva,

dydţiu ir forma. Šliauţiančioji vaisgina ţydi geguţės-birţelio mėnesiais iki 20 cm aukščio piramidiniais mėlynais

ţiedynais. Yra išvesta ţalialapių veislių roţiniais (‘Rosea‘) ir baltais (‘Alba‘) ţiedais. Ši rūšis leidţia daug

šliauţiančių ir besišaknijančių palaipų, todėl daţniausiai auginama kaip kiliminis augalas didelių plotų apţeldinimui

drėgnose vietose. Ţymiai rečiau auginama piramidinė vaisgina (A. pyramidalis). Išvesta jos rudalapė veislė

‘Metalica Crispa‘ nedideliais garbanotais lapeliais. Ši rūšis palaipų neleidţia ir auga kupsteliais, todėl labiausiai

tinka sodinti nedideliuose gėlynuose ir alpinariumuose. Vaisginos geriausiai auga drėgnose pavėsingose vietose,

nors auginant giliame pavėsyje lapai praranda spalvą. Piramidinės vaisginos gerai auga ir sausesnėse vietose.

Visos vaisginų rūšys ţiemoja nedengtos.

Grįžti

Bugundy Glow‗ Pink Surprise―

Maţoji ţiemė Vinca minor

Vinca minor Variegata Maţoji ţiemė (lot. Vinca minor, angl. Common periwinkle, vok. gemeines Immergrün) – stepukinių (Apocynaceae)

šeimos augalas. Stiebas 30-60 cm aukščio, gulsčias ar šliauţiantis. Lapai odiški, kiaušiniški, 3-5 cm ilgio ir 1,5-2,5 cm pločio. Ţiedai pavieniai, paţastiniai. Vainikėlis mėlynas. Ţydi balandţio – geguţės mėn.

Auginamas darţeliuose ir kapinėse kaip dekoratyvinis augalas.

Argenteovariegata