AUDITO KLASIFIKAVIMAS

Audito klasifikavimo svarbiausieji požymiai

Auditas klasifikuojamas pagal šiuos požymius:

funkcinį;

apimtį ir atlikėjus;

atlikimo laiką;

privalomumą.

Audito rūšių klasifikavimas

Auditas

Pagal funkcinį požymį

Pagal apimtį ir atlikėjus

Pagalprivalomumą

Pagal atlikimo

laiką

Valstybinis

FinansinisValdymo

Veiklos Socialinis

Išorės Vidaus Neprivalomas Privalomas Nuolatinis Periodinis

Priklausomai nuo audito apimties, naudojamų testų ir procedūrų išskiriamos šios audito rūšys:

patvirtinantis;

sistemiškai orientuotas;

besiremiantis rizika.

Patvirtinantis auditas naudojamas tikrinti buhalterinių duomenų, apskaitos registrų ir atskaitomybės tikrinamą.

Sistemiškai orientuotas auditas. Auditoriai čia atlieka tyrimą atsižvelgdami į vidaus kontrolės sistemą.

Auditas, besiremiantis rizika - tai auditas, vykdantis atranką, ir smulkiai tikrinantis tik tas sritis, kurios susijusios su didžiausia rizika.

Minimos pirmojo ir pakartotinio audito sąvokas.

Pirmasis auditas atliekamas, kai auditorius tikrina klientą pirmą kartą.

Pakartotinis auditas atliekamas nebe pirmą kartą.

Auditas klasifikuojamas pagal ūkio šakas ir veiklos sritis.

Atitikimo auditas - atliekamas siekiant išanalizuoti tam tikrą finansinę ar ūkinę veiklą, ar ji atitinka tam tikrus reikalavimus, taisykles ar įstatymus.

Duomenų sistemų audito tikslas - įvertinti kompiuterizuotą informacinių sistemų efektyvumą, jų veikimo sudėtingumą ir apsaugą, nustatyti, ar gali duomenų baze pasinaudoti pašaliniai asmenys, patikrinti programinės įrangos naudojimą, tikslingumą kurti naujas programines sistemas.

Projektų audito paskirtis - įvertinti, ar vykdomos specialių projektų, kuriuose įmonė dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal nustatytą programą, ar pasiektas numatytas rezultatas.

Tiriamasis auditas - tai toks auditas, kuris nustato galimos netinkamos veiklos ir apgaudinėjimo faktus bei aplinkybes, įvertina jų riziką bei galimus padarinius.

Integruotas auditas - tai dviejų ar trijų audito rūšių derinys.

Klasifikavimas pagal funkcinį požymį

Pagal funkcinį požymį auditas skirstomas:

1. finansinis arba finansinių ataskaitų;

2. valdymo;

3. veiklos;

4. socialinis.

Auditas pagal funkcinį požymį

Finansinis auditas Valdymo auditas Veiklos auditas

Tikrina finansinių ataskaitų tikrumą

Tikrina visos įmonėsar jos padalinių veiklą

Tikrina valdymo sistemos efektyvumą

Kriterijaiyra bendrieji

apskaitos principai

Išvada apie finansinių

ataskaitų tikrumą

Kriterijai yra įstatymai, kodeksai,

nuostatai ir kt.

Ataskaita apie valdymo būklę

Kriterijai yra įmonės specifiniai

tikslai

Rekomendacijos veiklai tobulinti

Finansinio (finansinių ataskaitų) audito tikslas - nustatyti, ar finansinės ataskaitos parodo įmonės tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais.

Valdymo audito pagrindinis tikslas - patikrinti valdymo metodus ir jų efektyvumą.

Veiklos audito pagrindinis tikslas yra įmonės ūkinės gamybinės ar komercinės veiklos tobulinimo galimybių atskleidimas.

Socialinio audito pagrindinis tikslas - patikrinti darbuotojų poreikius, interesus, bendravimą, darbo saugumą, sveikatingumą, užimtumą ir kitų socialinių klausimų būklę.

Klasifikavimas pagal apimtį ir atlikėjus

Pagal apimtį auditas skirstomas į:

išorės,

vidaus,

valstybinį.

Išorės auditą atlieka nepriklausomi auditoriai pagal sutartis, o vidaus auditą - įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojai, įgiję tam tikrą profesinę kvalifikaciją.

Auditas pagal apimtį ir atlikėjus

Išorės auditas Vidaus auditas Valstybinis auditas

Atlieka nepriklausomi auditoriai pagal sutartis

Atlieka vyriausybėsįstaigų darbuotojai

Atlieka įmonės darbuotojai

Apima įv. audito rūšis, daugiausia

finansinį auditą

Apima valdymo ir veiklos auditą, mažiau

finansinį

Apima finansinį ir veiklos auditą

Atliekant išorės auditą pagrindinis dėmesys skiriamas finansinių ataskaitų auditui, o vidaus auditą - valdymo ir veiklos politikos auditui.

Išorės audito svarbiausia ypatybė yra nepriklausomybė.

Vidaus audito nepriklausomybės statusas yra žemesnis, nes vidaus auditą atlieka įmonės darbuotojai, kurie turi vykdyti tam tikrus įmonės vadovybės pavedimus.

Bendradarbiavimo galimybes

Išorės auditoriai turi įsitikinti vidaus auditorių patikimumu ir nustatyti vidaus auditorių:

statusą;

nepriklausomybę;

kvalifikaciją;

darbo kokybę ir kt.

Valstybinis auditas, kurį atlieka Valstybės kontrolės pareigūnai skirstomas į:

finansinį;

veiklos auditą.

Atliekant finansinį auditą, tikrinami ir vertinami:

• valstybės biudžetas;

• privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;

• valstybinio socialinio draudimo biudžetas,

• savivaldybių biudžetai;

• valstybės piniginiai ištekliai ir turtas;

• finansiniai ir komerciniai santykiai, kurių dalyvė yra valstybė;

• Lietuvai skirtų Europos Sąjungos lėšų naudojimas;

• įvairių programų vykdymas ir kt.

Veiklos audito metu pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės tam tikrų veiklos sričių ekonomiškumui, efektyvumui ir rezultatyvumui nustatyti.

Auditorius turi išsiaiškinti: ar ekonomiškai naudojami visi įstaigos turimi ištekliai, įskaitant ir žmogiškąjį kapitalą; kokios yra neekonomiško išteklių naudojimo priežastys ir pasekmės; ar įstaigos veikla atitinka įstatymų nuostatas taupumo ir ekonomijos klausimais; ar įstaiga gauna reikiamos kokybės išteklius ir ar tinkamai juos saugo; ar naudojami racionalūs darbo organizavimo metodai, ar nepažeidinėjama darbo drausmė, nedubliuojamas tam tikrų operacijų atlikimas ir kt.

Klasifikavimas pagal privalomumą

Pagal privalomumo požymį auditas gali būti skirstomas į:

privalomą;

neprivalomą.

Privalomas auditas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva (neprivalomas).

Finansųįstaigos

Komerciniaibankai

Draudimoįmonės

Akcinės bendrovės

Valstybės ir savivaldybės

įmonės

Lietuvosbankas

Privalomasis auditas

Neprivalomas auditas - toks, kurį įmonės atlieka laisvanoriškai, siekdamos įvertinti savo veiklos rezultatus ir gauti iš nepriklausomų auditorių objektyvią nuomonę.

Jis nereglamentuojamas jokiais įstatymais ar valstybės institucijų nurodymais.

Klasifikavimas laiko atžvilgiu

Išskiriamos dvi audito rūšys:Periodinis.Nuolatinis.

Periodinis auditas kartais vadinamas klasikiniu, įprastu auditu. Jis atliekamas per tam tikrą laikotarpį (vieną, du, tris mėnesius ir pan.) dažniausiai ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus.

Nuolatinis auditas yra toks, kai auditorius nuolat būna įmonėje, renka medžiagą, daro testus, bendrauja su vadovybe.

Nuolatinio audito pranašumai yra šie:

nuolatinis auditoriaus buvimas drausmina klientą ir atgraso nuo apgaulės, esamos klaidos ir apgaulės greitai išaiškinamos;

kartais galima pradėti tirti balanso duomenis metams nepasibaigus, dėl to greičiau pateikiama finansinė atskaitomybė;

audito darbas paskirstomas metams, todėl audito įmonės veiklos intensyvumas tolygiau pasiskirsto.

Nuolatinio audito trūkumai yra šie:

daugiau laiko pabendravęs su klientu auditorius pajunta neigiamą poveikį nepriklausomybei;

nuolatinis auditas kartais gali sukelti ir kliento nepasitikėjimą;

kyla grėsmė, kad patikrintą informaciją klientas gali pakeisti (ir netyčia, ir norėdamas auditorių apgauti);

kai kurie audituotini klausimai gali būti pamiršti vėlesnėse audito stadijose.

Laiko atžvilgiu auditas skirstomas į:

Baigiamąjį,diagnostinį (preliminarinį).

Diagnostinio audito tikslas - ištirti kai kuriuos finansinės apskaitos rodiklius ir veiklos sritis iki balanso sudarymo.

Baigiamasis auditas atliekamas, kai visi ataskaitinių metų sandoriai atvaizduoti apskaitoje ir sudaryta finansinė atskaitomybė.

Nustatykite vidaus ir išorės audito skirtumus???

UžduotisObjektasTikslaiVeiklos pobūdisDarbo organizavimasĮmonės vadovybės ir auditoriaus tarpusavio santykiaiTestai ir procedūrosSubjektaiAuditoriaus kvalifikacijaApmokėjimasAtsakomybėAtsiskaitymas