9ilma ilkancienė ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ … · the scientific literacy aspects that are...

1

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ

Vilma Vilkancienė

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS (lietuvių kalba)

EARLY YEAR CHILDREN'S SCIENTIFIC LITERACY (anglų kalba)

Magistro baigiamasis darbas

Ikimokyklinės edukologijos studijų programa, valstybinis kodas 6211MX008

Ugdymo mokslai, studijų kryptis Edukologija

Vadovas(-ė) doc dr. Birutė Autukevičienė _______________ 2019-05-23

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta doc. dr. Linas Jašinauskas _____________ 2019-06-06 (Programų grupės (vadovas) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2019

2

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

Ikimokyklinės edukologijos studijų programa

STUDENTO(-ĖS) VILMOS VILKANCIENĖS (vardas, pavardė)

PARENGUSIO(-IOS) BAIGIAMĄJĮ MAGISTRO DARBĄ

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS

(darbo tema)

DEKLARACIJA

Garantuoju, kad baigiamąjį darbą parengiau savarankiškai, nepažeisdamas(-a) kitų

asmenų autorinių teisių.

Baigiamajame darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų autorių mintys yra

pažymėtos, pateikiant nuorodas į šaltinius.

Garantuoju, kad darbe nėra neskelbtinos informacijos arba informacijos, kuriai būtų

taikomi teisės aktuose numatyti skelbimo apribojimai.

Studentas .................................................. Vilma Vilkancienė (Parašas) (vardas, pavardė)

3

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................8

1. TEORINIAI ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO

ASPEKTAI......................................................................................................................................12

1.1. Gamtamokslinio raštingumo samprata....................................................................................12

1.2. Ankstyvojo amžiaus (4-6 ) metų vaiko pasaulio pažinimo ypatumai ......................................18

1.3. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis .............................20

1.4. Gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų komponentai .............................................................25

1.5. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektai ankstyvajame amžiuje ......................33

2. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO TYRIMO

METODOLOGIJA .........................................................................................................................38

2.1. Tyrimo teorinis pagrindimas ....................................................................................................38

2.2. Tyrimo organizavimas .............................................................................................................41

3. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO TYRIMO

REZULTATAI ...............................................................................................................................45

3.1. Dokumentų analizė .................................................................................................................45

3.2. Veiklos tyrimas .........................................................................................................................63

DISKUSIJA........................................................................................................................................86

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.................................................................................................87

LITERATŪROS SĄRAŠAS

PRIEDAI

4

SANTRAUKA

Vilma Vilkancienė. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS.

Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas doc. dr. Birutė Autukevičienė. Vytauto Didžiojo

universitetas, Švietimo akademija, Vilnius, 2019.- 98 p.

Tyrimu užsibrėžta ištirti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą visuomeniniu,

instituciniu ir asmeniniu lygmenimis. Išsikeltais tyrimo uždaviniais buvo siekiama nustatyti, kurie

gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispini valstybiniuose dokumentuose ir taip parodyti valstybinį požiūrį

į ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą; išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio

raštingumo sričiai ir taip parodyti, kad Apraše glūdi prielaidos vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo

pradmenų formavimąsi; parodyti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo lygį ir atskleisti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį metodą.

Empyriniame tyrime naudoti metodai – dokumentų turinio content analizė, veiklos tyrimas. Tyrimo dalyviai

4-6 metų vaikai. Tyrimo rezultatai parodė, kad paskutinių metų valstybiniuose dokumentuose pradėta kalbėti

apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo plėtojimą ikimokykliniame amžiuje. O Ikimokyklinio amžiaus

vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė atskleidė, kad Apraše numatyti vaikų ugdymosi pasiekimai sudaro

pamatą vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi. Veiklos tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad taikant

ankstyvajame amžiuje mokslinį metodą yra galimas gamtamokslinio raštingumo lygio pokytis.

SUMMARY

Vilma Vilkanciene. EARLY YEAR CHILDREN'S SCIENTIFIC LITERACY. Master thesis / Scientific

supervisor Dr. Birute Autukeviciene; Lithuanian Vytautas Magnus University, Education Academy.- Vilnius,

2019, pg. 98.

The aim of the research was to investigate early year children’s scientific literacy within state,

institutional and personal levels. Therefore, research objectives were formed with an intention to determine

the scientific literacy aspects that are reflected in state documents to indicate state’s attitude towards early year

children’s scientific literacy; Determine which children’s educational abilities, described in Early year children

achievements report (2014), can be assigned to any of the scientific literacy sphere to evidence that the report

contains assumptions leading to the formation of children’s scientific literacy basics; demonstrate the criterion

that can be used to determine early year children’s scientific literacy level and indicate how it can be influenced

using scientific method in education. The methods used within the empirical research - document content

analysis, action research. Study participants - 4-6 year old children. The research results indicated that the

subject of early year children’s scientific literacy education development has emerged in last year’s state

documents. Furthermore, the comprehensive analysis of early year children achievements report indicated that

anticipated children’s educational achievements provide a base for children’s scientific literacy education.

Finally, action research results determined that application of scientific method in early age can possibly

influence a level change of the scientific literacy.

http://leu.lt/lt/gmtf_biologijos_chemijos_katedra/bk_apie_mus/bk_darbuotojai/arunas_diskus

5

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo samprata įvairių autorių darbuose. (Sudaryta autorės).........13

2 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Shen (1975) )...............14

3 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai (sudaryta autorės, remiantis Bybee, Powell &

Trowbridge (2008)) ............................................................................................................................16

4 lentelė. Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo etapai (sudaryta autorės, remiantis Edelson et al

(2011)) ...............................................................................................................................................22

5 lentelė. Tiriamosios veiklos būdai ...............................................................................................27

6 lentelė. Tyrimų lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Banchi ir Bell (2008).....................................28

7 lentelė. Mokslinio metodo etapai (sudryta autorės) .........................................................................35

8 lentelė. Gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų sąsaja su į vaiką orientuoto

ugdymo koncepcinėmis nuostatomis (sudaryta autorės).....................................................................38

9 lentelė. Analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų...................................... 45

10 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu ........................... 46

11 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu) lygmeniu ........................48

12 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu. (Sudaryta autorės) ............48

13 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo kategorijos ir subkategorijos.....50

14 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ analizė .............................. ............51

15 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“ analizė.....................53

16 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ analizė................................................ 56

17 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė............................................................57

18 lentelė. Kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ analizė.............................................................59

19 lentelė. Kategorijos ,,Mokėjimas mokytis“ analizė ............................. ....................................... 60

20 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės ............................64

21 lentelė. Srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų

gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška .......................................................70

22 lentelė. Srities ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio

raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška................................................................................72

23 lentelė. Srities ,,Mokėjimas mokytis“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio

raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška ...............................................................................72

24 lentelė.Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo stebėjimų etape..................76

25 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo klausimo kėlimo etape.......77

26 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape.... 78

27 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape ..........79

6

28 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo duomenų analizavimo etape

............................................................................................................................................................81

29 lentelė. Kontrolinės grupės gamtamokslinio raštingumo vertinimas prieš inovacijos taikymą.. 83

30 lentelė. Tyrimo analizės duomenų apibendrinimas....................................... ...................................... 84

31 lentelė. Veiklos tyrime dalyvaujančių vaikų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų pokyčių fiksavimas

taikant mokslinį metodą....................................................................................................................................85

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Gamtamokslinio raštingumo aspektai, skirtingai pasireiškiantys įvairiuose kontekstuose

(sudaryta autorės remiantis Catherine E. Snow and Kenne A. Dibner, Editors ( 2011) ).....................15

2 pav. 5E modelis. Šaltinis The five phases of the Learning Cycle as proposed by the National Science

Education Standards ..........................................................................................................................23

3 pav. Smalsumu paremtas vaiko ugdymosi ciklas pagal B.D.Perry (2001) ....................................24

4 pav. Gamtamokslinio raštingumo modelis ( sudarė autorė, remiantis P. Brunton, I. Thornton

(2010).................................................................................................................................................25

5 pav. Gamtamokslinės kompetencijos sudedamosios dalys. ( Šaltinis Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrosios programos ) ..................................................................................................................... 25

6 pav. Gamtamokslinių sąvokų formavimas (Lamanauskas V., 2001)............................................. 29

7 pav. Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija (sudaryta autorės, remiantis Reigeluth (1983))........... 29

8 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaiko gamtos pažinimo vertybines nuostatos (D. Plytnykienė (2009))

............................................................................................................................................................30

9 pav. Gamtamokslinio raštingumo sampratos ir gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelio

sugretinimas (sudarė autorė) ............................................................................................................. 32

10 pav. Gamtamokslinio raštingumo lygmenys (sudaryta autorės).................................................. 40

11 pav. Kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman (2008) .................................................. 41

12 pav. Tyrimo imtis procentais pagal amžių. ...................................................................................41

13 pav. Tyrimo imtis (N-73) procentais pagal socialinius požymius ................................................41

14 pav. Veiklos tyrimo ciklas (sudaryta autorės) .............................................................................. 63

15 pav. Tyrimo rezultatų vizualizacija............................................................................................... 65

16 pav. Nestebėti atvejai tyrime .........................................................................................................65

17 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas ( bendras pjūvis) .................66

18 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas. Fiksuotas vaikų pasiekimų

lygis procentine išraiška .....................................................................................................................67

19 pav. 4 ir 5 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška... 67

7

20 pav. 6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ....... 68

21 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Žinios ir supratimas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6

žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ........................69

22 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai“ bendras gebėjimų lygis

ir 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ......... 69

23 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ bendras gebėjimų lygis ir

4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ..............70

24 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ bendras gebėjimų

lygis ir 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška......71

25 pav. Gamtamokslinio raštingumo pasirinktų sričių ryšys su mokslinio metodo etapais (sudaryta

autorės) ............................................................................................................................................. 74

8

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiuolaikinė pasaulio visuomenė, vertindama jai kylančius sunkumus

dėl gamtamokslinio ugdymo, kelia sau tikslą – visų žmonių (visuomenės) gamtamokslinio

raštingumo gerinimas. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti JAV, kuri, įgyvendindama trijų etapų

ilgalaikį planą, (Project 2061), remiamą Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American

Asociation for the Advancement for Science), suplanavo didinti visų amerikiečių mokslinį

raštingumą, pirmiausia pradėdama gerinant moksleivių raštingumą. Project 2061 tikslas - ,,mokslas

visiems amerikiečiams“ (,,Science for All Americans“). Šiandien visa tai JAV vadinama „sistemine

reforma“. Ji šaliai buvo reikalinga, nes mokslininkai nustatė, jog visuomenės gamtamokslinis

raštingumas (scietific literacy) nepakankamas. Tai buvo įvertinta kaip problema, nes nepakankamas

žmonių gamtamokslinis raštingumas gali turėti įtakos demokratiniams procesams šalyje.

Gamtamokslinio raštingumo svarbą visiems piliečiams pripažįsta tarptautiniu mastu tokios

organizacijos, kaip Amerikos mokslo pažangos asociacija (American Association for the

Advancement of Science), JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (National Research Council of

USA), Kanados Mokslo taryba (Science Council of Canada) ir Australijos švietimo, mokslo ir

mokymo departamentas (Australia’s Department for Education, Science and Training) ir kitos.

Pasaulio šalys pripažįsta, kad gamtamokslinis raštingumas tampa vis svarbesnis darbo vietoje. Vis

daugiau darbo vietų reikalauja, kad žmonės būtų pasirengę kritiškai mąstyti, spręsti problemas. EBPO

pabrėžia, kad, ypatingai tarptautinėje arenoje, svarbus tvarumo, aplinkos apsaugos klausimas.

Valstybėms, norint sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, reikia moksliškai raštingos

visuomenės. Nacionalinės mokslo tarybos (Board on Science Education) 2016 atlikti visuomenės

gamtamokslinio raštingumo tyrimai parodo, kaip pasaulio šalys yra įsitraukusios į gamtamokslinio

raštingumo problemų įsivertinimą. Analizuojami ekonominiai, demokratiniai ir kultūriniai mokslinio

raštingumo vertės aspektai tautoms ir visuomenėms (2016). Manoma, jog reikia ieškoti būdų kaip

populiarinti gamtos mokslų dalykus, kaip mokyti, kad besimokantieji perprastų gamtos mokslų

dalykų dermę. Daugelyje šalių vyksta tarptautinės konferencijos ir simpoziumai, skirti

gamtamokslinio ugdymo problemoms.

Lietuvoje kai kurie mokslininkai (Vilkonienė, 2007; Lamanauskas 2008) taip pat teigia, kad

mūsų visuomenės gamtamokslinis ir technologinis raštingumas yra nepakankamas. 2008 m.

atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Bendrosios programos apibrėžia

ugdymo turinį valstybės lygmeniu. Tarp laukiamų rezultatų įvardijama - jog moksleivis ,,yra įgijęs

būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis, siekiantis žinių, kūrybingai jas taikantis problemoms

spręsti,<...> kryptingai pasirenka ir taiko pažinimo metodus, logiškai, kritiškai mąsto, <....> daro

pagrįstas išvadas. Geba aprašyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais, matematinėmis ir kitomis

priemonėmis“. 2013 m. bandytas parengti ,,Gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014-2020 metais

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK396088/

9

planas“, bet parengtas tik to plano veiksmų projektas. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo

klausimus bandoma spręsti įgyvendinant projektus ES lėšomis. Atsirado metodinės rekomendacijos

gamtamokslinio raštingumo ugdymui.

Šis magistro darbas orientuotas į ikimokyklinį amžių ir jame siekiama pagrįsti, kad

gamtamokslinio raštingumo ugdymo pradmenų reikia ieškoti būtent šiame amžiaus tarpsnyje. Per

pastaruosius keletą dešimtmečių mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus

vaikai turi stiprų mokymosi potencialą įgyti pažintinę kompetenciją. J. Navaiteinė ir V. Rimkevičienė

(2002), A. Juodaitytė (2003) pabrėžia, kad poreikis ugdytis pagrįstas smalsumu, kuris susijęs su

troškimu suvokti artimiausią aplinką, ją pažinti. Tarptautinėse diskusijose ir mokslo darbuose

formuojasi nuomonė ir vis labiau tikima gamtamokslinio ugdymo ankstyvoje vaikystėje svarba.

Ankstyvasis gamtamokslinis ugdymas padėtų ne tik vystytis tolesniam gamtamoksliniam supratimui,

bet ir padėtų svarbių įgūdžių formavimuisi ir teigiamo požiūrio į mokymąsi atsiradimui.

Šiuolaikiniai skaitmeninės eros vaikai yra aktyvūs. Junco, Mastrodicasa (2007) juos

apibudina kaip kinestetikus, eksperimentatorius, taip vadinamuosius „rankų mokinius“, kurie turi

įsitraukti „žaisti, vaidinti, paliesti“. Šiems vaikams reikalingas kitoks mokymas ir mokymasis. Yra

kalbama apie tai, jog svarbu, kad tiek mokymas, tiek mokymasis taptų įdomia veikla šiems vaikams.

Mokymasis turi tapti tokiu procesu, kad kiekvienas vaikas galėtų išreikšti save. Gamtamokslinė

veikla nuo ankstyvojo amžiaus, stebint augalus, gyvūnus, gamtos reiškinius, tyrinėjant,

eksperimentuojant, analizuojant yra ta patyriminė veikla, kuri gali sužavėti vaikus, nes šios veiklos

motyvatorius yra vaikų smalsumas. Smalsumas skatina mokymąsi.

Tyrimo naujumas. Kaip matyti iš torinės tyrimo dalies, ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo ugdymo klausimai Lietuvoje tyrinėti mažai. Daugiausia tyrimų skirta

įvairiems vaikų pažintines veiklos aspektams. Šiame darbe apibendrinta ir pateikta mokslinių šaltinių

analizė, atskleidžianti ankstyvojo (4-6 metų) amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo sampratą.

Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis išplečia gamtamokslinio

raštingumo ugdymo teorinį lauką. Darbe pateiktas ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio

raštingumo turinio konceptas.

Tyrimo praktinis reikšmingumas ir pritaikomumas. Atlikti gamtamokslinio raštingumo

sampratos teorinio ir empirinio tyrimo rezultatai suteikia galimybę praktikams pažvelgti į

gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinį, kuris sudėtas Ikimokyklinio ugdymo programose.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo analizė gamtamokslinio raštingumo aspektu padėjo

išskirti vaikų gamtamokslinio raštingumo sričių kriterijus, paremtus vaikų gebėjimais. Atliktas

veiklos tyrimas skatins permąstyti ugdymo strategijas ir metodus. Taikomąją tyrimo reikšmę sąlygoja

išgryninti kriterijai, kuriais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį.

10

Problemos pagrįstumas. Lietuvoje mokymosi paradigmą inspiravo 1992 metų Lietuvos

švietimo koncepcija. Su mokymosi paradigmos atėjimu kito ir Ikimokyklinio ugdymo programos.

Ugdymo turinio kaitos klausimus Lietuvoje nagrinėjo R. Bruzgelevičienė (2008), E. Motiejūnienė,

L. Žadeikaitė (2009), L. Duoblienė (2009), O. Monkevičienė, A. Žemgulienė, K. Stankevičienė

(2013). 2005 m. parengtas Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, o 2006 m. Metodinės

rekomendacijos Ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Pereita nuo nacionalinės Ikimokyklinio

ugdymo programos prie programų kūrimo pačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Prie programų

analizės prisidėjo Lietuvos tyrimas, siekiant įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio

ugdymo programų dermę (2013). Dermės paieškos padėjo atskleisti Ikimokyklinio ugdymo programų

silpnąsias vietas. Ne visuose tirtuose Ikimokyklinio ugdymo programų uždaviniuose paminėti vaiko

žinojimo ir supratimo, gebėjimų, nuostatų komponentai. Vaiko įgalinimo mokytis siekis numatytas

per pažinimo poreikio tenkinimą mažiau nei pusėje tirtų programų. Pažinimo motyvacijos skatinimas

taip pat mažiau nei pusėje tirtų programų. Daugumos programų formuluojami uždaviniai neatitiko jų

tiksluose formuluojamo siekio - tenkinti vaikų pažinimo poreikį bei žadinti pažinimo motyvaciją.

Vėlesniais metais parengti du svarbūs ikimokykliniam ugdymui dokumentai- Ikimokyklinio amžiaus

vaikų pasiekimų aprašas (2014) ir Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015), kurie

turėjo inspiruoti Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimą. Po šio atnaujinimo programų turinys

jokiais aspektais tirtas nebuvo. Pagrindinė šio magistro darbo problema yra susijusi su ankstyvojo

amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymu. Formuluojami tokie tyrimo probleminiai

klausimai:

- Kokie gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektai atsispindi šalies dokumentuose?

(Visuomeninis lygmuo).

- Kokios gamtamokslinio raštingumo sritys ir ir su jomis susiję vaikų gebėjimai atsispindi

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše? (Institucinis lygmuo).

- Kokiais kriterijais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį? (Asmeninis

lygmuo).

Tyrimo objektas – ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumas.

Tyrimo tikslas – ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo

amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti teorinius ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo aspektus.

2. Nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi valstybiniuose

dokumentuose.

3. Išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti Ikimokyklinio amžiaus vaikų

pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.

11

4. Atskleisti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo lygį ir parodyti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį

metodą.

Tyrimo metodai

Darbe naudojami teoriniai metodai – mokslinės literatūros apžvalga ir analizė ir empiriniai

metodai – dokumentų analizė, veiklos tyrimas.

Tyrimo etapai :

I etapas. 2018 m. rugsėjis – 2019 m. sausis. Literatūros, mokslinių straipsnių analizė;

II etapas. 2019 m. vasaris. Tyrimo metodologijos sukūrimas;

III etapas. 2019 m. vasaris – kovas. Atliekama valstybinių dokumentų analizė;

IV etapas. 2019 m. kovas. Vykdomas veiklos tyrimas;

V etapas. 2019 m. balandis. Duomenų apdorojimas ir analizė, apibendrinimo, išvadų ir rekomendacijų

rengimas.

Tyrimo imtis: Tyrime panaudota 12 valstybinių dokumentų, veiklos tyrime dalyvavo 73

vaikai.

Darbo struktūra. Santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, analitinė dalis ir tiriamoji

dalis. Darbo apimtis –98 psl., 2 priedai. Darbe pateikti 25 paveikslai, 31 lentelė.

Darbą sudaro 25 823 žodžiai. Panaudoti 95 literatūros šaltiniai.

12

1. TEORINIAI ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ

GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO ASPEKTAI

V. Lamanauskas (2003) mano, kad gamtamoksliniu raštingumu reikia rūpintis kaip galima

anksčiau ir toks požiūris išryškina gamtamokslinio raštingumo svarbą visuomenei, mokyklai ir

pačiam vaikui. Gamtamokslinis raštingumas gali būti analizuojamas nacionaliniame kontekste,

bendruomenės kontekste ir individualiame kontekste. Catherine E. Snow, Kenne A. Dibner (2016)

išplėtojo diskusiją, kad gamtamokslinės žinios yra reikalingos ne tik asmeniui, bet ir bendruomenei

bei visuomenei. Mokslinis raštingumas yra tradiciškai siejamas su asmeniu. Tačiau asmuo yra dalis

bendruomenės, dalis visuomenės. Todėl galima kalbėti apie bendruomenės, apie visuomenės

gamtamokslinio raštingumo lygį. JAV akademinė bendruomenė iš įvairių organizacijų (ang.

Committee on Science Literacy and Public Perception of Science; Board on Science Education;

Division of Behavioral and Social Sciences and Education; National Academies of Sciences,

Engineering, and Medicine) pripažino, kad bendruomenės ir visuomenės gamtamokslinis

raštingumas gali būti didesnis už atskiro individo gamtamokslinį raštingumą ir atvirkščiai. Ši pozicija

gana nauja gamtamokslinio raštingumo srityje. Ji buvo subrandinta kai buvo bandoma bendrąjį

raštingumą analizuoti trimis lygiais: individualiu, bendruomeniniu ir visuomeniniu.

Šiame skyriuje pateikiama gamtamokslinio raštingumo sąvoka; aptariami ankstyvojo amžiaus

vaiko pažinimo ypatumai; aptariamas ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumo

ugdymas ir pagrindžiamas mokymosi teorijomis; išskiriamos gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų

komponentai; peržvelgiami kai kurie ugdymo turinio aspektai, skatinantys ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi.

1.1. Gamtamokslinio raštingumo samprata

Laugksch R. C. (1993) nuomone, gamtamokslinis raštingumas yra tapęs pripažintu

tarptautiniu švietimo iššūkiu, populiariu terminu ir švietimo tikslu. Jon D. Miller (1983) pastebėjo,

kad „gamtamokslinis raštingumas“ yra vienas iš dažnai vartojamų, bet mažiausiai apibrėžtų terminų.

Diskusijos apie gamtamokslinio raštingumo sampratą vyksta dešimtmečius (K. Anelli, 2011).

Lamanauskas (2001) pažymėjo, kad gamtamokslinis raštingumas traktuojamas nevienareikšmiai.

Vartojamos sąvokos: biologinis raštingumas (Mayer, 1999), ekologinis raštingumas (Tarasova,

2000), gamtotyrinis raštingumas (Lamanauskas, 2001) ir pan. Laugksch R. C. ( 2000), analizuodamas

gamtamokslinio raštingumo termino ištakas, pamini, kad terminas ,,gamtamokslinis raštingumas“

pirmą kartą pavartotas Paul Hurd (P. Hurd, 1958) publikacijoje pavadinimu Gamtamokslinis

Raštingumas: Reikšmė Amerikos Mokykloms.

13

Laugksch (2000), taip pat pažymi, kad apibrėžti mokslinį raštingumą bandė Pella,

O'Hearn&Gale (1966). Jų tyrime mokslinis raštingumas buvo apibrėžiamas kaip reikalingiausias

visuomenei. Murcia K. (2006) teorinėse įžvalgose paminėtas Showalter (1974) pateikė

gamtamokslinio raštingumo apibrėžimą, kuris susidėjo iš 7 teiginių:

1. Moksliškai raštingas žmogus supranta mokslinę informaciją.

2. Moksliškai raštingas asmuo tinkamai vartoja mokslines sąvokas, principus, supranta

teorijas.

3. Moksliškai raštingas žmogus, sprendžiant problemas, naudoja mokslinio sprendimo

būdus.

4. Moksliškai raštingas laikosi etinių vertybių mokslo klausimais.

5. Moksliškai raštingas žmogus supranta mokslo ir technologijų tarpusavio ryšį ir jų įtaką

visuomenei.

6. Moksliškai raštingas žmogus ne tik džiaugiasi kas yra pasiekta, bet stengiai toliau mokytis

visą gyvenimą.

7. Moksliškai raštingas žmogus įgijo daug gebėjimų susijusių su mokslu ir technologijomis

Amerikos mokslo pažangos asociacija (The American Association for the Advancement of

Science, (1989) pažymėjo, kad gamtamokslinis raštingumas - tai gamtinio pasaulio pažinimas ir

pagarba jo vienybei; kai kurių pagrindinių mokslo sąvokų ir principų supratimas; mokslinio mąstymo

būdų žinojimas; gebėjimas naudoti mokslines žinias ir mąstymo būdus asmeniniais ir socialiniais

tikslais. (Laugsch ir Spargo, 1996). 1 lentelėje pateikiami įvairių autorių gamtamokslinio raštingumo

sampratos paaiškinimai.

1 lentelė.

Gamtamokslinio raštingumo samprata įvairių autorių darbuose (Sudaryta autorės)

Autoriai Gamtamokslinio raštingumo sampratos aiškinimas

Miller (1983) Mokslinį raštingumą vertina kaip daugialypę konstrukciją. Autoriaus

teigimu - mokslinis raštingumas, pirma - supratimas apie mokslo pobūdį

ir metodus, supratimas, kad mokslas savo išvadas grindžia įrodymais, o

ne emocijomis, ideologija, autoritetais, prietarais; antra - pagrindinės

žinios ir pagrindines mokslines sąvokos; trečia - mokslo ir technologijų

poveikio visuomenei suvokimas ir supratimas. Be to, mokslinis

raštingumas yra orientuotas į asmenų gyvenimo kokybės gerinimą.

Durrant (1993) Mano, kad gamtamokslinis raštingumas tai, ką visuomenė turėtų žinoti

apie mokslą.

Jenkins (1994) Teigė, kad jis paprastai taikomas siekiant suprasti svarbesnes mokslines

idėjas, apibrėžti jų mokslinį pobūdį, tikslus ir bendruosius principus.

Klopfer (1995). Pabrėžia faktą, kad mokslinis raštingumas gali būti apibrėžiamas kaip

reikalingų mokslo sąvokų ir principų žinios ir supratimas, sprendimų

priėmimas.

14

OECD (2003) Tai gebėjimas naudoti mokslines žinias, nustatyti klausimus ir daryti

išvadas, kad būtų galima suprasti ir padėti priimti sprendimus apie

gamtinį pasaulį ir jo pokyčius, susijusius su žmogaus veikla.

Brewer (2008) Mokslinis raštingumas tai, kai tu skaitydamas straipsnį laikraštyje arba

žurnale arba klausydamas naujienų sugebi suprasti, apie ką kalbama.

Turėdamas gamtamokslinį supratimą gali nuspręsti ar pasakojama

istorija yra teisinga.

Trefil (2008) Pateikia apibrėžimą, kad „Mokslinis raštingumas yra žinių matrica,

reikalinga suprasti fizinę visatą, kad būtų galima spręsti įvairias

problemas, tame tarpe ir praktines problemas.“ (Carol Anelli(2011)

Kai kuriuose tyrimuose (Shen, 1975; Shamos, 1995) bandoma gamtamokslinio raštingumo

sąvoką padaryti aiškesne. Mėginama apibrėžti gamtamokslinio raštingumo lygius (Shen, 1975).

Mokslininkas išskyrė tris lygius: praktinis gamtamokslinis raštingumas, pilietinis gamtamokslinis

raštingumas, kultūrinis gamtamokslinis raštingumas. Detaliau jie apibūdinti 2 lentelėje

2 lentelė.

Gamtamokslinio raštingumo lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Shen (1975) ).

Praktinis gamtamokslinis

raštingumas.

Pilietinis gamtamokslinis

raštingumas.

Kultūrinis gamtamokslinis

raštingumas.

Turima gamtamokslinių žinių,

kurias galima panaudoti

sprendžiant praktines

problemas.

Turima reikiamų mokslinių

žinių, kurias galima panaudoti

sprendžiant su mokslu

susijusius klausimus ir tokiu

būdu dalyvauti visuomenės

demokratiniuose procesuose.

Turima reikiamų mokslinių

žinių ir yra motyvuotas noras

daugiau žinoti apie mokslą,

kaip pagrindinį žmogiškąjį

pasiekimą.

Shamos (1995), kaip jis pats pažymi, pagerina Shen (1975) sampratą, pateikdamas savo

įžvalgas. Jis vertino gamtamokslinio tyrimo, analitinio ir dedukcinio argumentavimo, loginių

mąstymo procesų ir pasitikėjimo objektyviais įrodymais svarbą. Analizuodami gamtamokslinio

raštingumo aspektus mokslinėje literatūroje JAV mokslininkai išsiaiškino, kad tarp gausos aspektų

nėra susitarta, kurie yra svarbiausi. Jų svarba priklauso nuo konteksto. Kiekvienas jų skirtinguose

kontekstuose veikia savaip. Jiems pritaria K. Anelli (2011) taip pat pastebėdama, kad

„gamtamokslinis raštingumas“ gali reikšti labai skirtingus dalykus, priklausomai nuo konteksto ir

istorinio laikmečio. Šiuos teiginius iliustruoja 1 paveikslas.

Pasak Miller (2007), vienas iš nedaugelio klausimų, dėl kurio be išlygų sutaria Europos

Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, tai sutarimas, kad gamtamokslinis raštingumas yra svarbu ir kad iš jo

yra nauda visuomenėms. Leidinyje Švietimo problemos ir analizė ( 2014 Nr.13 (118)) randame

minčių, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) - (angl. OECD –

Organisation for Economic Co-operation and Development) (2003), teigia, jog gamtamokslinis

15

raštingumas tai gebėjimas naudoti mokslines žinias, nustatyti klausimus ir daryti išvadas, kad būtų

galima suprasti ir padėti priimti sprendimus apie gamtinį pasaulį ir jo pokyčius, susijusius su žmogaus

veikla.

1 pav. Gamtamokslinio raštingumo aspektai, skirtingai pasireiškiantys įvairiuose kontekstuose ( sudaryta

autorės remiantis Catherine E. Snow and Kenne A. Dibner, Editors ( 2011) )

EBPO 2006 m. atnaujintame gamtamokslinio raštingumo apibrėžime akcentuoja, jog

gamtamokslinis raštingumas yra individo gamtamokslinės žinios ir naudojimasis jomis, siekiant

atpažinti problemas, įgyti naujų žinių, paaiškinti gamtamokslinius reiškinius ir pateikti įrodymais

pagrįstas išvadas. Gamtamokslinis raštingumas, anot EBPO, apima pagrindinių mokslinių tyrinėjimų

bruožų žinojimą, suvokimą, kaip gamtos mokslai ir technologijos formuoja mūsų materialinę,

intelektualinę ir kultūrinę aplinką bei norą ir sąmoningą piliečio pasiryžimą užsiimti su gamtos

mokslais susijusia veikla ir domėjimąsi gamtamokslinėmis idėjomis. EBPO gamtamokslinio

raštingumo samprata nėra statiška, ji nuolat keičiama atsižvelgiantm į kintančius asmens ir

visuomenės poreikius. Tame pačiame šaltinyje kalbama, kad nuo 2006 m. PISA atskyrė mokslines

žinias nuo žinių apie mokslą. Mokslinės žinios - tai pagrindinės mokslo sąvokos ir teorijos; žinios

apie mokslą – mokslo, kaip žmogaus veiklos pobūdžio ir mokslo žinių galios supratimas (OECD

2009).

Lietuvos gamtamokslinio raštingumo (vadinamo - gamtamokslinė kompetencija)

apibrėžimas panašus į 2006 m. EBPO apibrėžimą: gamtamokslinė kompetencija įvardijama kaip

gebėjimas ir nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų

metodais, siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų,

suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos

išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

16

Gamtamokslinis raštingumas ir ugdymas. Daugelis mokslininkų (Miller, 1996; Sagan,

1996; Trefil, 2008) pažymi, kad gamtamokslinis raštingumas yra svarbus vaikams, moksleiviams,

kad jie galėtų atskirti mokslinius ir nemokslinius teiginius. Kalbama, kad bet kurios mokslo srities

raštingumas apibrėžiamas kaip konceptualus ir procesinis:

• konceptualus – kai suprantama, kaip sąvokos susijusios su visu turiniu;

• procesinis – kai suprantamas tyrimo procesas ir turima reikiamų įgūdžių proceso atlikimui.

Nustatyti bendrieji mokinių gebėjimų (galimybių) lygiai:

• neraštingas: mokinys negali suprasti gamtamokslinių klausimų;

• formalus (minimalus): mokinys supranta pagrindinius gamtamokslinius klausimus ir terminus,

bet klysta atsakydamas;

• funkcinis: mokinys vartoja gamtamokslinį žodyną, turi gebėjimų tam tikrai veiklai atlikti.

Įvairių užsienio autorių darbuose pristatomi Bybee, Powell ir Trowbridge (2008)

gamtamokslinio raštingumo lygiai nuo nominalaus gamtamokslinio raštingumo iki daugialypio

gamtamokslinio raštingumo. Jie parodo supratimo apie gamtamokslinius dalykus vystymosi pakopas.

Autorių požiūris pristatomas 3 lentelėje.

3 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai (sudaryta autorės, remiantis Bybee, Powell & Trowbridge (2008))

Gamtamokslinio

raštingumo lygis

Gebėjimai

Formalus

gamtamokslinis

raštingumas

- Atpažįsta gamtamokslinius terminus ir klausimus, bet turimos žinios,

informacija, supratimas, problemų suvokimas neteisingas;

- Klaidingai supranta gamtamokslines sąvokas ir procesus;

-Netinkamai ir neteisingai aiškina gamtamokslinius reiškinius;

-Silpnai supranta ir perteikia gamtamokslinius dėsnius.

Praktinis

gamtamokslinis

raštingumas

- Naudoja gamtamokslinį žodyną;

- Teisingai apibrėžia gamtamokslinius terminus;

-Įsimena specialius žodžius.

Sąvokinis ir procesinis

gamtamokslinis

raštingumas

- Supranta teorines gamtamokslines schemas;

- Turi mokslo žinių ir įgūdžių;

-Supranta gamtamokslinių dalykų ir metodų tarpusavio ryšius;

-Supranta mokslo principus ir procesus.

Daugiamatis

(daugialypis)

gamtamokslinis

raštingumas

- Išmano unikalias gamtamokslines savybes;

-Išskiria gamtos mokslus iš kitų disciplinų;

- Žino gamtos mokslų istoriją;

-Suvokia mokslo socialinį kontekstą.

Vieni užsienio autoriai, kalbėdami apie ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį

raštingumą, sako, kad vaikams reikia sudaryti galimybes įgyti gamtamokslinių tyrimų patirties ir

vaikai įgis gamtamokslinio raštingumo pagrindus; kiti sako, kad mokslas, kuris turi konkrečius

elementus, įskaitant žinias, sąvokas, įgūdžius yra sudėtingas vaikui. Su pagrindinėmis mokslinėmis

sąvokomis ir mokslo proceso veiksmais vaikai susipažįsta ankstyvoje vaikystėje (Piaget & Inhelder,

17

2000). Stebėjimas, klasifikavimas ir rūšiavimas iš esmės mokslinio proceso veiksmai ir vaikai juos

atlieka dar vaikystėje (Platz, 2004). Katz (2010) patvirtina, kad vaikams yra naudinga įsitraukti į

reiškinių aplink juos pažinimą ir supratimą. Mokslininkai teigia, kad yra daug priežasčių, kodėl

gamtamokslinį ugdymą reikia pradėti ankstyvajame amžiuje. Pirmiausia, tai vaikų natūralus poreikis

stebėti gamtą. Maži vaikai yra motyvuoti ištirti pasaulį aplink save. (Eshach & Fried, 2005). Eshach,

Fried (2005) įvardijo šešias priežastis, kodėl net mažiems vaikams būtina užsiimti gamtamoksliniais

tyrimais. Šios priežastys yra šios:

- Vaikai natūraliai stebi ir mąsto apie gamtą;

- Ankstyvas gamtos reiškinių tyrinėjimas leidžia geriau vėliau suprasti mokslines sąvokas;

- Vaikai gali suprasti sąvokas ir priežastis;

- Gamtos mokslai yra veiksminga priemonė mąstymui plėtoti;

- ,,Mokslinės“ kalbos vartojimas ankstyvame amžiuje įtakoja gamtamokslinės

kompetencijos formavimąsi;

- Vaikų skatinimas domėtis moksliniais tyrimais skatina teigiamą požiūrį į mokymąsi;

2010 metais Šiaurės Ajovos universiteto ankstyvojo ugdymo mokslo, technologijų, inžinerijos

ir matematikos centras (CEESTEM) organizavo konferenciją, kurioje buvo susitarta, kad:

- Vaikai yra daug išmanatys mąstytojai, o suaugusieji dažnai nepakankamai vertina tai, ką jie

gali padaryti ir galvoti.

- Vaikai nuolat užimti savo pasaulio prasmių kūrimu.

- Tiesioginė vaikų patirtis yra esminis jų mokymosi veiksnys.

Šis požiūrio pokytis įvyko, nes pasikeitė požiūris į vaiko mokymosi rezultatą. Pakito požiūris

į mokymąsi. Remiantis mokymosi paradigma teigiama, kad mokymasis yra aktyvus prasmių kūrimo,

remiantis asmenine patirtimi, procesas. Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria žinojimą.

Mokymosi pagrindas yra idėjų ir faktų apie pasaulį asmeninė interpretacija per savų vertybių,

„teorijų“ apie pasaulį prizmę (Sommer et al., 2010). Ikimokykliniame amžiuje natūraliai dominuoja

patirtinis vaiko mokymasis. Vaikas veikia sužinodamas, atrasdamas ką nors nauja, kurdamas savas

„teorijas“ apie aplinką.

Lietuvos švietimo reforma įtakojo pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Suformuotos

naujos ikimokyklinio ugdymo nuostatos, principai, naujai sudarytas ugdymo turinys, pasikeitė darbo

metodai ir būdai. Pažintinė – tiriamoji veikla buvo įvardinta kaip artima vaikų prigimčiai, jų

poreikiams, kurioje vaikai pažįsta juos supantį pasaulį, atranda elementarius dėsningumus ir

priežastinius ryšius ir pasaulį suvokia kaip nedalomą visumą bei pratinasi jame adekvačiai veikti

(Lietuvos švietimo reformos gairės, 1993). Lietuvoje Bendrosiose programose konceptuali

gamtamokslinio raštingumo samprata vienodai taikytina visiems mokyklos lygmenims, tame tarpe ir

pradiniam ugdymui. Plačios studijos apie ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą

18

nepavyko surasti. Atskirus gamtamokslinio ugdymo aspektus ikimokykliniame amžiuje yra nagrinėję

V. Lamanauskas, A. Palionienė (2008); D. Plytnikienė (2002, 2004, 2009); R. Vėželytė (2009); A.

Palionienė, I. Kompauskienė (2008); R. Arkušauskienė, A. Jakimavičienė, V. Kamantauskienė

(2017) ir kt. Plytnykienė D.(2009) išsako nuomonę, kad ankstyvajame amžiuje pradedama suprasti

gyvybę palaikančias sistemas, priežasties – pasekmės ryšius, rūpestingai naudojamasi žiniomis apie

gamtą; imama aktyviai veikti, siekiama atrasti, išbandyti, tyrinėti; vaikai nori patirti pažinimo ir

atradimo džiaugsmą; mokosi kaupti patirtį ir spręsti problemas; sugeba kelti hipotezes apie gyvąją

gamtą, gamtos reiškinius

Apibendrinimas. Apibendrinant daugumos autorių nuomonę ir dokumentų nuostatas, galime

teigti, kad gamtamokslinio raštingumo pradmenys pradeda formuotis ikimokykliniame amžiuje. Be

abejo, ankstyvojo amžiaus vaikai skiriasi nuo suaugusiųjų ar vyresniųjų vaikų. Tačiau jei tinkamai

organizuosime gamtamokslinį ugdymą, ankstyvojo amžiaus vaikai, gaudami naujų potyrių įgis

gamtamokslinį supratimą ir gamtotyriminės patirties.

1.2. Ankstyvojo amžiaus (4-6 metų) vaiko pasaulio pažinimo ypatumai

Išnagrinėjus gamtamokslinio raštingumo sampratą ir vadovaujantis prielaida, kad

ankstyvajame amžiuje ugdosi gamtamokslinio raštingumo pagrindai, tikslinga trumpai apžvelgti

vaikų pasaulio pažinimo ypatymus. Tai padės suprasti gamtamokslinio raštingumo ugdymosi

ankstyvajame amžiuje ypatumus.

Pažinimo procesas – tai įvairių psichinių procesų sistema. Remiantis Myers, D. (2000)

nuomone, ankstyvojo amžiaus vaiko pažintinė veikla neįmanoma be jutimų, dėmesio, atminties,

kalbos bei mąstymo. Pedagoginė psichologija analizuoja pažinimo, išmokimo sąvokas. Su šiomis

sąvokomis susijusių psichinių aspektų analizavimas yra grindžiamas trimis bendrosiomis

filosofinėmis metodologijomis: empiristine, racionalistine ir pragmatistine - socioistorine.

Šiuolaikinėje pedagoginėje psichologijoje šios metodologijos pasireiškia bihevioristine perspektyva,

kognityvistine perspektyva ir humanistine-situatyvistine perspektyva. Visos jos moksliškai pagrindė

pažinimo ir išmokimo sąvokas bei įtakojo asmenybės raidą ir ugdymo praktiką. Kiekviena šių

perspektyvų apibrėžia teorinius ir praktinius klausimus bei papildo viena kitą.

J. Piaget kognityvinio vystymosi teorija laikoma ankstyvojo amžiaus vaiko pažinimo veiklos

teoriniu pagrindu. Pagrindinė J. Piaget darbų mintis– mąstymo struktūrų vientisumas. Jo manymu,

naujos mąstymo struktūros formuojasi senųjų pagrindu. Tyrinėjant gamtą lavėja vaiko vaizduotė,

mažėja jo mąstymo centracija ir egocentrizmas. Vaiko pažintiniai sugebėjimai didėja manipuliuojant

daiktais, susipažįstant su jo savybėm, grupuojant, serijuojant. Piaget pabrėžė, kad svarbu pats

mąstymas, o ne jo rezultatas. Pažindamas gamtą vaikas pereina iš ikioperacinio mąstymo lygio į

konkrečių operacijų stadiją. Reikia pabrėžti mokymosi aplinkos svarbą vaikui. Ji turi būti tokia, kad

19

vaikas galėtų pritaikyti savo sugebėjimus. J. Piaget pabrėžia dar vieną svarbų 4-6 metų vaikų

pažintinės raidos aspektą, kuris byloja, kad kiekybinis progresas reiškia ir kokybinę pažangą. Nes kuo

daugiau vaikas žino, tuo lengviau jam manipuliuoti turima informacija.

Psichologas E. H. Eriksonas, atstovaujantis humanistinę – psichoanalitinę kryptį, Ego adaptacijos

teorijoje pažymi, kad santykis su gamta padeda formuotis vaiko savivokai ir savęs vertinimui.

Tyrinėjimų, atradimų procese vaikai jaučiasi pasitikintis savimi, atsakingais už savo veiksmus

kūrėjais ir atradėjais (Žukauskienė R., 2007). Vaikas mokosi gyventi, veikti aplinkoje, suprasti

daugiaplanį pasaulį kaip visumą (Lamanauskas, V., 2008). Vaiko pažinimo galių vystymuisi

artimiausia gamtinė aplinka yra svarbi, nes čia yra galimybė vystytis sensorinei vaiko patirčiai. (Gage,

N. L., Berliner, D. C. 1994). Myers, D. (2000) mano, kad jutimų sistemos, atminties, dėmesio,

mąstymo ir kalbos plėtotė ankstyvajame amžiuje yra tarpusavyje susijusi ir sąlygojanti viena kitą.

Pažinimas be jų sąveikos neįmanomas. Daukšytė J. (2010) pritaria, kad pažinimo procesai vienas su

kitu susiję, turi įtakos vienas kitam. Tiesiogiai veikdamas gamtoje, vaikas yra situacijoje, kai turi

logiškai ir analitiškai mąstyti, gebėti daryti sprendimus ir išvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko

gamtos pasaulio vaizdas yra sinkretinis, visuminis. Ugdytinis, aktyviai veikdamas gamtoje, suvokia

priklausomybės ir priežastingumo procesus ( Plytnykienė, D., 2009). Gamtos reiškiniai pažįstami

įvairiais būdais ir tie pažinimo būdai yra tarpusavyje susiję, nes ir kasdieniniame pažinime, ir

specialiuose tyrimuose yra būtina patirtis, įgūdžiai, ankstesnių žinių perėmimas. (Palionienė, A.,

2008). Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą

(Žukauskienė, R., 2007). Pasaulio modelį vaikas gauna iš suaugusiųjų ir svarbiausia, pats jį kuria

bendraudamas su kitais vaikais (Ruzgienė, A., 2005). Tačiau pažinimo raida priklauso nuo konkretaus

vaiko protinio subrendimo lygio. Jei tobulėja vaiko mąstymas, lavėja dėmesys, atmintis, vystosi

kalba, kinta ir pasaulio pažinimo galimybės (Monkevičienė, O., ir kt., 2001) .

Pastaruoju metu sutinkame, kad vaikų pastangos pažinti pasaulį yra mokslo pradžia,

pripažįstame vaikų ankstyvo mąstymo ir mokymosi jėgą. Naujoji žmonijos karta yra kitokia. Jų žinių

įsisavinimas vyksta kitaip, bet tai visiškai nereiškia, kad tai nėra efektyvu. J. Palfrey, U. Gasserio

(2011) teigimu, nėra tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų skaitmeninės kartos žinių įsisavinimo

efektyvumą lyginant su kitomis kartomis. JAV istorikas Viljamas Štrausas (William Strauss) ir

sociologas Neilas Houvas (Neil Howe) 1991 m. sukūrė bendrą "kartų teoriją". Pasak jos, kas 20 metų

užauga nauja karta, kuriai būdingi unikalūs bruožai: vertybės, mąstymas ir kt. Mokslininkai šias

kartas pavadino X, Y, Z. Jų savivertė aukštesnė. Jie gerai įvaldę technologijas. Jie griauna

nusistovėjusius stereotipus. Jie aktyvūs: labiau mėgsta mokytis darydami ir veikdami nei klausydami

ar skaitydami. Jie yra kinestetikai, eksperimentatoriai arba vadinamieji „rankų mokiniai“. Jie turi

įsitraukti, žaisti, vaidinti, paliesti (Junco, Mastrodicasa, 2007). Nuo 2010 metų arenoje alfa karta. Tai

labiausiai išsilavinusi karta. Ji dar geriau įvaldys technologijas, sugebės apdoroti milžiniškus

20

informacijos kiekius, vienu metu daryti keletą ar net keliolika darbų. Jie ieško prasmės visur.

Mokantis jiems bus svarbu tyrinėti ir išmėginti. Pasak J. Palfrey, U. Gasserio (2011), jie geba susirasti

informaciją, jų žinios visai kitokios. Visas šitas ypatybes būtina įvertinti mokymo(si) procese.

Apibendrinimas. I. Kantas išskyrė keturias pažinimo pakopas: stebėjimo, galvojimo,

protavimo ir empirinio mąstymo ir teigė, kad pažinimo vyksmą reikia įsivaizduoti kaip judėjimą

šiomis pakopomis. Apibendrindami galime sakyti, kad judėdami šiomis pakopomis, vaikai, savo

gebėjimų lygyje, įvaldo žinių sistemas, susiformuoja pasaulio modelį, tobulina savo pasaulio

pažinimo galimybes ir t.t., bet svarbiausia sąlyga, kad visa tai vyktų, yra vaiko aktyvumas. Vaikas,

kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria savo žinojimą.

1.3. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis

Williams (2001) nuomone, vaikų mokymasis yra vienas iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo

užduočių. Bransford, Brown, and. Cocking (2000) tyrimai pateikė pagrindines išvadas, kad vaikų

pažintiniai gebėjimai yra dėka jų mokymosi, nes mažiems vaikams būdinga aktyviai įsitraukti į

pasaulio aplink juos supratimą. Kalbant apie vaiko aktyvumą mokymosi procese svarbi išlieka F.

Frobelio (Friedrich Frobel) teorija. Šiuolaikinės mokymosi teorijos yra pagrįstos konstuktyvizmu ir

socialiniu konstruktyvizmu. Randame jose ir Piaget kognityvinės psichologijos idėjų ir psichologo

L. Vygotskio sociokultūrinės psichologinių procesų teorijos idėjų. Vis dar yra aktuali Vygotskio

(1978 m.) teorija, akcentuojanti sąveikos su aplinka svarbą vaiko gebėjimų ugdymuisi. XXI a.

mokymasis traktuojamas, kaip aktyvus veikimo, reikšmių ir įgūdžių konstravimo procesas. Ramsden

(2000) pabrėžė, kad mokymosi paradigma pakeitė supratimą apie mokymą ir mokymąsi. Švedų

mokslininkai (Pramling-Samuelsson ir Sheridan, 2003) tvirtina, kad vaikas yra aktyvus dalyvis

mokymosi procese. Jiems pritaria ir P. Sahlbergas (2005), kurio nuomone mokymasis tai procesas,

kurio ašis – mokinys, kuris pažinimo procese kuria naujas reikšmes.

Mokymosi procese svarbią reikšmę įgauna patirtinis mokymasis, o kas ypač aktualu

gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi, mokymasis gamtoje ir iš gamtos. Kalbant gamtamokslinio

raštingumo kontekste apie ankstyvojo amžiaus vaikų mokymąsi, ypač aktualios patirtinio mokymosi

teorijos.

Vaikų patirtinio mokymosi studijoms Lietuvoje pradžią davė užsienio mokslininkai, kurie

vaikų mokymąsi suvokia kaip „kitokį“ nei suaugusiųjų. (Juodaitytė, A., Rūdytė, K., 2006). Patirtinio

mokymosi teorijos (angl. Experiental Theory Learning) pradininkai Alice Kolb ir David Kolb (A. Y.

Kolb & Kolb, 2005). Patirtinio mokymosi esminis teiginys, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo

asmeninės patirties ir savo atradimų. Gamtinėje aplinkoje sąlygos patirtiniam ugdymuisi susidaro

visai jų nekuriant, susimodeliuoja pačios savaime. Pasak M. Lund (2002), ugdymas gamtoje – tai

21

patirtinis ugdymas, pasitelkiant visus pojūčius. Čia kuriamas savas žinojimas, įgaunami įgūdžiai,

ugdomi gebėjimai ir vertybės iš savo arba kitų patirties.

Mokymasis vyksta sąveikoje. Tai vaiko ir auklėtojo, vaiko ir vaiko, vaiko ir aplinkos sąveika.

(Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015). Pramling-Samuelsson ir Asplund

Carlsson (2003) taip pat tvirtino, kad mokymasis grindžiamas ne tik sąveika su suaugusiuoju, bet ir

vaikų tarpusavio sąveika. Todėl reikia užtikrinti, kad vaikai mokytųsi vienas iš kito. Įtraukiami į

veiklą, vaikai ją reflektuoja vienas kitam ir taip įgyja naujų žinių ir įžvalgų, kurias panaudoja savo

suvokimui keisti.

Vaikų mokymasis vienam iš kito gali būti pagrįstas iš keturių skirtingų mokymosi teorijų

perspektyvų. Žvelgiant iš J. Piaget perspektyvos, per bendravimą ir bendradarbiavimą tarp ugdytinių,

turinčių tokį patį statusą, plėtojasi geresnis vienas kito supratimas, atsiranda kognityviniai pokyčiai.

(Piaget, 2002; Webb, 2010). Pagal L. Vygotskio mokymosi teorijos perspektyvą mokymasis gali

vykti, kai daugiau pažengęs vaikas padeda nepatyrusiam vaikui (Webb, 2010). Trečioji teorija,

plėtojama taip pat L. Vygotskio, teigia, kad mokymasis yra socialinis reiškinys. Todėl vaikas,

dalyvaudamas vaikų grupės veikloje, praplečia palaipsniui įgyjamą patirtį ir taip mokosi. Ketvirtoji

vaikų mokymosi teorinė kryptis orientuota į socialinę psichologiją ir pabrėžia motyvacijos svarba

vaikų mokymui. Bendras tikslas skatina vaikus mokytis vienam iš kito ir bendradarbiauti. Turint

bendrą tikslą vaikai yra skatinami padėti vienas kitam. Socialiniai įgūdžiai svarbūs mokymosi

vienam iš kito kokybei. Vaikai kopijuoja, imituoja ar mokosi iš kito, kuris pasirodė turįs daugiau

gebėjimų, žinių, labiau pasitikintis savimi (Wilks, Collier‐Baker ir Nielsen, 2015). Psichologų

manymu taip yra todėl, kad vaikai kitus vaikus suvokia kaip tobulus ir visažinius.

Pasak L. Vygotskio, mokymasis vienam iš kito ypač išryškėja žaidžiant žaidimus. Johansson

ir Pramling-Samuelsson (2007) nagrinėjo žaidimo sąsajas su mokymusi. Ikimokyklinio ugdymo

programoje (Švedijos nacionalinė švietimo agentūra, 2006) teigiama, kad ikimokyklinis ugdymas

sukurs pagrindus mokymuisi visą gyvenimą ir pabrėžia glaudų ryšį tarp žaidimo ir mokymosi.

Žaidimas ir teigiamos emocijos mokantis skatina vaizduotę, supratimą, bendravimą ir sugebėjimą

simboliškai mąstyti, taip pat gebėjimą bendradarbiauti ir spręsti problemas. (Švedijos nacionalinė

švietimo agentūra 2006).

Nepamiršti ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti naudoti žaidimo metodo skatina

Plytnykienė (2012), nes jos nuomone žaidimas vaikus inspiruoja ne tik veikti, bet ir patirtus įspūdžius

analizuoti, apibendrinti. Taigi žaidimai skatina vaiko mokymąsi. Gamtamoksliniam raštingumo

ugdymuisi, be abejonės, žaidimų įtaką neginčijama. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše

(2014) pažymima, kad žaidimas yra ir pažintinį ugdymąsi skatinanti veikla. Monkevičienė (2015)

pabrėžia, kad vaikams turėtų būti sudaromos sąlygos žaisti pažintinius žaidimus. Autoriai P. A.

Caughlin, K. Kaufmann, J. R. Stolberg, K. B. Walsh, (1997) pabrėžia, jog mokslo pradmenims ir

22

intelektualinei vaiko raidai yra reikšmingi lauko žaidimai, kur vaikai turi galimybę kaupti patirtį

įvairiais pojūčiais. Taigi, apžvelgtos įvairių mokslininkų mintys apie žaidimus ir jų tinkamumą

gamtamoksliniam mokymuisi leidžia identifikuoti didžiules žaidimų galimybes vaikų

gamtamokslinio raštingumo ugdymui(si).

Gamtamokslinis raštingumas ir tyrinėjimais grindžiama mokymosi metodologija.

Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis yra tokia mokymosi strategija, kuri leidžia vaikams patiems kurti

ir kaupti žinias apie mokymosi procesą, plėtoti mąstymo įgūdžius ir didinti susidomėjimą bei

mokymosi motyvaciją. Tyrinėjimu grindžiamo mokymosi patirtis gali suteikti vaikams labai svarbias

tobulėjimo galimybes. Tai įrodė didelės apimties tyrimai (pavyzdžiui, Linnet al., 2006).

Tyrinėjimais grindžiamo mokymosi pagrindai aptinkami H. Lane, J. Dewey, M. Montessori,

J. Rousseau, Pestalozzi, F. Froebel darbuose. Jie žavėjosi vaikų smalsumu, vaizduote, noru bendrauti

bei klausti. Tyrinėjimais grindžiamas mokymasis buvo sukurtas kaip atsakas į tradicines mokymosi

formas, kai moksleiviai turėjo tiesiog įsiminti mokomąją medžiagą, perkrautą faktais (Hmelo-Silver

ir kt., 2007). Gerai suplanuota tyrimais pagrįsto mokymosi aplinka gali sustiprinti vaikų mokymosi

patirtį (Goldston ir kt., 2010), nes tyrinėjimais grindžiamas mokymasis yra įvairiaplanė veikla, kai

duomenys ir informacija renkami ir analizuojami įvairiais būdais (Eisenkraft, 2003). Tyrinėjimais

grindžiamas mokymasis yra į besimokantįjį orientuotas mokymasis, kuriame kritinis mąstymas,

problemų sprendimas ir bendravimo įgūdžiai yra svarbesni už žinias (Eisenkraft, 2003; Goldston ir

kt., 2010). Šis mokymasis yra indukcinė pedagogika, kur sėkmė matuojama, kaip moksleiviai įgyja

eksperimentinius, analitinius, kūrybinius įgūdžius. Komandinis darbas, savarankiškas mokymasis ir

problemų sprendimo įgūdžiai gali pagerinti kritinį mąstymą, problemos tyrimą (Segedy, 2014 m.).

Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo principai realizuojami 3 etapais (Edelson ir kt., 2011).

Pirmasis etapas yra motyvacija Mokymosi kontekste motyvacija turi būti nukreipiama į

įgūdžius ar žinias, kurias taiko vaikai.

Antrasis etapas yra naujų žinių kūrimas. Šio žingsnio sėkmė priklauso nuo naujų žinių

struktūros. Vaikai kuria naujas žinias kaip egzistuojančios praktikos tęstinumą.

Trečias etapas yra tobulinimas. Besimokantieji apmąsto savo žinias ir patirtį, atnaujinamos

jau turimos žinios. Vaikai gali pritaikyti savo žinias ir padeda suprasti, kad tai skatina mokytis.

4 lentelė. Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo etapai (sudaryta autorės, remiantis Edelson et al (2011))

Etapas Procesas Veikla

Motyvacija Poreikis patirti Veikla sukuria žinių poreikį, kuris atsiranda tada, kai

mokiniai taiko žinias siekdami sėkmės.

Smalsumas Veikla, dėl kurios gali atsirasti patirties atotrūkis arba

apriboti besimokančiųjų supratimo smalsumą.

23

Vaizdinys –

žinių

kūrimas

Stebėjimas. Veikla, kurioje mokiniai įgyja naują patirtį stebėdami

reiškinius

Komunikacija Veikla, kurioje mokiniai per bendravimą, kuria naujas žinių

struktūras.

Tobulinimas Pritaikymas Veikla, leidžianti moksleiviams pritaikyti savo žinias, padeda

suvokti, kad jie yra naudingi.

Apibendrinimas Veikla, suteikianti besimokantiesiems galimybę suprasti jų

patirtį, žinias ir galimybę atnaujinti turimą informaciją.

Buvo sukurtas trijų pakopų mokymosi modelis, pritaikytas eksperimentinei veiklai. Tai

vadinama 5E modeliu (Engage, Explore, Explain, Elaborate, Evaluate). Skirtingai nuo tradicinių

modelių 5E modelis padeda įgyti naujų gebėjimų, pagrįstų gamtamoksliniais tyrimais ir

eksperimentais. Todėl vaikai įgyja ne tik turinio žinias, bet ir svarbius kognityvinio proceso įgūdžius,

tokius kaip kritinis mąstymas ir problemų sprendimas. Pagal Bybee (2002) šis modelis atspindi

mokymosi prasmę. Šis modelis yra susietas su vaikų gebėjimų ugdymusi.

2 pav. 5E modelis. Šaltinis The five phases of the Learning Cycle as proposed by

the National Science Education Standards

Mokymosi variklis vaikų smalsumas. Smalsumu paremtas vaiko ugdymo(si) ciklas pagal B.

D. Perry (2001) atrodo taip: kai vaikas patiria atradimo džiaugsmą, jis nori tai pakartoti. Pasitikėjimas

padidina norą veikti iš smalsumo – ištirti, atrasti ir išmokti. Teiginių lyginimas kursto smalsumą ir

malonumą, kuris ateina iš atradimų ir meistriškumo. Vedami smalsumo vaikai yra didieji problemų

sprendėjai, siekia naujų iššūkių, sėkmė yra juos motyvuojantis veiksnys.

24

3 pav. Smalsumu paremtas vaiko ugdymosi ciklas pagal B.D.Perry (2001)

Apibendrinimas. Apibendrinant teorinius teiginius reikia pažymėti:

- kad sėkmingai vyktų vaiko mokymasis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų

formavimasis būtina sąveika: vaiko ir auklėtojo, vaiko ir vaiko, vaiko ir aplinkos.

- remiantis šiuolaikinėmis mokymosi teorijomis vienos iš sėkmingiausių strategijų

ankstyvojo amžiaus vaikams formuotis gamtamokslinį raštingumą ir įgyti naujos patirties yra

tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą.

- visas vaiko gamtamokslinio ugdymosi procesas ir vaiko mokymąsis turi remtis vaiko

smalsumo palaikymu.

1.4. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritys ir jų komponentai

Mokslinėje literatūroje skirtingai pateikiamos gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritys ir jų

komponentai. Pagal Jungtinės Karalystės autorių P. Brunton, I. Thornton (2010) pateiktus

svarstymus sudarytas 3 paveiksle pristatomas gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelis.

25

4 pav. Gamtamokslinio raštingumo modelis ( sudarė autorė, remiantis P. Brunton, I.

Thornton (2010) )

Pasak V. Lamanausko (2003), gamtamokslinio ugdymo šerdį sudaro du komponentai:

žmogaus pažinimas ir gamtos pažinimas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos

(2008) pateikia gamtamokslinės kompetencijos (gamtamokslinio raštingumo) modelį pavaizduotą 4

paveiksle.

5 pav. Gamtamokslinės kompetencijos sudedamosios dalys.

( Šaltinis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos )

26

Beveik analogišką modelį galėtume sudaryti ir pagal Plytnykienės, D., Vėželytės R. 2009)

išskirtas ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinių gebėjimų sritis:

- Gamtos mokslų žinios. Gebėjimas siejamas su esminėmis vaiko žiniomis apie gamtą, jos raidą,

leidžiančiomis įsitraukti į pažintinę gamtamokslinę veiklą.

- Gamtamoksliniai tyrinėjimai. Gebėjimas tiesiogiai taikyti žinias apie gamtą paprastose

situacijose, pažinimo būdų žinojimas bei supratimas ir jų taikymas.

- Gamtamokslinis mąstymas. Gebėjimai mąstyti, samprotauti, remiantis informacija spręsti

problemas, nusakyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis priemonėmis.

- Gamtamokslinis komunikavimas.

- Pagarba gamtai ir gyvybei.

Sritis - gamtamokslinės žinios ir supratimas. John D. Bransford, Ann L. Brown, and

Rodney R. Cocking (2000) teigia, kad mokymosi mokslas nepaneigia, kad faktai, žinios yra svarbūs

mąstymui ir problemų sprendimui. Moksliniai tyrimai parodė, kad sugebėjimas mąstyti ir išspręsti

problemas labai priklauso nuo turimų žinių. (Chase ir Simon, 1973). Tačiau tyrimas taip pat aiškiai

parodo, kad žinios nėra žinių sąrašas. Žinios naudingomis tampa, kai yra susietos. Žinios, kurios

įgyjamos įvairiuose kontekstuose yra tvaresnės. Taip įgytos žinios išlieka gerokai ilgiau negu pasyviai

gaunant informaciją. (Plytnykienė , 2002). Vaikai atranda, kaip jie gali panaudoti turimas žinias. Tai

padeda vaikams išmokti spręsti problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias, jų taikymas,

yra svarbi gamtamokslinio raštingumo ypatybė.

Yra aišku, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai patys kuria savo žinių sistemą. Gelman,

Brenneman (2004) pabrėžia, kad vaikai daug ką pamato, pastebi aplinkoje ir savaip interpretuoja.

James (1890) tvirtina, kad net kūdikiai yra aktyvūs besimokantieji, kurie turi savą mokymosi požiūrį

į aplinką. Vaiko konstruojamos žinios nėra tapačios tai informacijai, kuri jį pasiekia iš aplinkos. Jos

yra paties vaiko aktyviai sukurtos, sukonstruotos. (Berger, Luckmann, 1999). Šiomis pradinėmis

žiniomis reikia remtis, norint padėti vaikui pasiekti tikslesnį supratimą. Bet reikia atkreipti dėmesį,

kad vaikai gali susidaryti klaidingus įsitikinimus, sąvokas (Carey ir Gelman, 1991). Kad vaikas

klaidingai galvoja sakyti nereikėtų, bet reikia leisti vaikams patiems kurti naujas žinias. Šiuolaikiniu

požiūriu į mokymąsi teigiama, kad žmonės kuria naujas žinias ir supratimą, pasiremdami tuo, ką jie

jau žino ir kuo tiki (Cobb, 1994; Piaget, 1952, 1973, 1977, 1978; Vygotsky, 1962, 1978). J. Piaget

tyrimais įrodė ir padarė išvadą, kad veikiant gamtoje, objektai, kuriuos galima tyrinėti, keisti, iš jų ką

nors sukurti, padeda vaikui pačiam surasti daugybę įdomių dalykų. Egzistuoja skirtumas tarp vaikų

gyvenimiškųjų ir mokslinių žinių. Tyrėjos K. Alford (1997) nuomone, „gyvenimiškų žinių“ /„life

knowledge“/ perėjimas į „mokslines žinias“ /„science knowledge“/ dažniausiai nėra tik automatinis

27

bei lengvas procesas. Pedagogams svarbiausia perprasti, kaip vaikai įgyja žinių, jas apdoroja ir

pritaiko (Copple, DeLisi ir Sigel, 1982).

Sritis - gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai). Ikimokykliniame amžiuje

natūraliai dominuoja patirtinis vaiko mokymasis. Vaikas - iš prigimties tyrinėtojas. Stebėdamas ir

eksperimentuodamas, vaikas bando suprasti pasaulį. Natūralus vaiko smalsumas skatina ugdytis

(Caughlin, 1997). Remiantis anksčiau išsakytomis mintimis, žinome, kad vaikai galėtų tyrinėti, jie

turi turėti žinių, kurios palengvintų jų ieškojimus. Tiriamoji veikla nuo mažens itin svarbi - taip

palaipsniui auga ir plečiasi pažinimo pakopos. Stebėjimai, bandymai ir kitokia tiriamoji veikla lemia

vaizdinių sistemos sukūrimą (Šlekienė, 1999). Vaikas pažinimo procese remiasi juslėmis – regėjimu,

lytėjimu, klausa. Tsekos (2012) nuomone, taikant gamtamokslinio ugdymo metodus vaikai turėtų

būti skatinami jausti, liesti, uostyti, kad patirti visus išgyvenimus per savo emocinę prizmę. Jutimas

ir suvokimas – tiesioginiai pažinimo procesai, per regą, klausą, uoslę, skonio receptorius, lytėjimą ir

kitus ( Daukšytė, J., 2010). Gamtamokslinio raštingumo ugdymo procese taikomi tiriamosios veiklos

būdai: stebėjimas, bandymai, eksperimentai ir praktikos darbai. Trumpai jie pristatomi 5 lentelėje.

5 lentelė.

Tiriamosios veiklos būdai

Stebėjimas. Stebėjimas yra pagrindinis mokslo įgūdis. Mes stebime visais savo pojūčiais.

Stebėjimai padeda susikurti teisingus vaizdinius, juos įsisamoninti ir išreikšti

kalba. Tai ugdo vaikų protines galias, gausina žodyną, atmintį, dėmesį,

garantuoja normalią vaikų psichinę raidą (Monkevičienė, O., 1991). Vaikams

galime padėti klausdami.

Bandymai Bandymai – tai toks metodas, kai pedagogo tiesiogiai ar netiesiogiai

vadovaujami vaikai tiria kokį nors daiktą ar reiškinį. Atlikdami bandymus, vaikai

bando suprasti įvairius reiškinius.

Eksperimentai Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto

stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, vaikai turi suprasti, ką nori išsiaiškinti.

Eksperimento eigą reikia suplanuoti, nes nuo to priklausys rezultatai.

Ikimokyklinukai vienu metu tyrinėja tik vieną veiksnį. Svarbiausia, kad kad

rezultatai būtų aptariami tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra

rezultato fiksavimas ir pateikimas. Šio amžiaus vaikus apibendrinti rezultatus

galima skatinti pavaizduojant juos piešiniais, grafikais, diagramomis.

Praktiniai

darbai

Praktikos darbų metu vaikai atlieka modeliavimą, grafinius darbus, darbai su

prietaisais ir darbinio pobūdžio darbus gamtos kampelyje, sklype.

Tyrimais pagrįstas mokymasis buvo įvardintas kaip metodika, skatinanti vaikų susidomėjimą

ir pasiekimus. Be to, buvo pripažinta, kad ši tyrimo metodika yra patraukli sprendžiant mokymosi

iššūkius (Rocard ir kt., 2007). Vaikų atliekami tyrimai domina mokslininkus. Banchi ir Bell (2008)

ištyrė tyrimais pagrįstą mokymąsi ir nustatė 4 lygius (6 lentelė). Lygiai buvo įvardinti: patvirtinti

28

moksliniai tyrimai, struktūrizuoti moksliniai tyrimai, koordinuoti moksliniai tyrimai, atvirieji tyrimai.

Šie lygiai skiriasi kūrybinės veiklos sudėtingumo laipsniu. Mažiausias kūrybiškumas reikalauja 1

lygio, labiausiai - 4 lygio. Pirmamame lygmenyje vaikai žino klausimą, darbo eigą ir rezultatą.

Antrąjame lygmenyje vaikai žino klausimą, darbo eigą, bet nežino rezultatų. Trečiąjame

lygmenyje vaikai žino tik klausimą, tačiau tiriamojo darbo eigą ir rezultatus turi planuoti patys.

Ketvirtasis tyrimo lygmuo yra pats sudėtingiausias: vaikai nežino klausimo, darbo eigos ar

rezultato.

6 lentelė. Tyrimų lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Banchi ir Bell (2008)

Tyrimo lygis Klausimas Tyrimo eiga Tikėtinas rezultatas

1 lygio patvirtinantys tyrimai Žino Žino Žino

2 lygio struktūrizuoti tyrimai Žino Žino Nežino

3 lygio koordinuoti tyrimai Žino Nežino Nežino

4 lygio atvirieji tyrimai Nežino Nežino Nežino

Sritis - gamtamokslinis mąstymas. Gamtamokslinis mąstymas yra svarbi daugelio valstybių

ankstyvojo mokymosi standartų (Scott-Little, Kagan, & Frelow, 2006) sudedamoji dalis. Mąstymo

procesas remiasi veiksmais, vaizdiniais, sąvokomis, žodžiais. Atsižvelgiant į tai, daugelis autorių

išskiria šiuos svarbius mąstymo, kaip pažintinės veiklos, tipus: veiksminis, vaizdinis, sąvokinis,

kritinis. Kafemano (2001) mąstymo apibrėžimas yra per psichologijos mokslo prizmę. Pasak R.

Kafemano, mąstymas – tai psichinis procesas, kurio produktas – netiesioginis apibendrintas pasaulio

vaizdas žmogaus smegenyse. R. Kafemanas mąstymą vadina perėjimu nuo nežinomo prie žinomo,

nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymo procese kaupiamos žinios analizuojamos,

sintezuojamos, apibendrinamos. Tai padeda įgyvendinti įvairios mąstymo operacijos (analizė,

sintezė, lyginimas, apibendrinimas, klasifikavimas). Gamtamoksliniame ugdyme tenka naudoti daug

įvairių sąvokų, kurios įgauna prasmę tik tuomet, kai vaikas supranta, ką jos reiškia. Pirmiausia

daiktas turi būti suvoktas visais pojūčiais, tada įvardintas. Vaiko proto vystymasis prasideda nuo

išorinio pasaulio jutiminio suvokimo. Jis reiškiasi pojūčiais, kurie susijungia į vaizdinius, o šiuos

protas paverčia bendraisiais vaizdiniais arba sąvokomis. Todėl sąvokos turi būti grindžiamos

vaizdiniais, vaizdiniai – pojūčiais. (Dystervėgas A., 1988). Visada turi būti derinama žodinė ir

vaizdinė informacija (Makarskaitė – Petkevičienė R., Varnagirienė V., 2006). Tokiu atveju

gamtamokslinių sąvokų formavimas gali būti vaizduojamas schema, pateikta 6 paveiksle.

Sudėtingų gamtamokslinių sąvokų susidarymo ir plėtojimo procesas vadinamas

gamtamokslinių sąvokų interiorizacija. Interiorizacija (lot. interior – vidinis) – tai žinių ir išorinių

29

veiksmų (žodinių, daiktinių) perkėlimas į vidinius (atminties, mąstymo) veiksmus, jų įsisavinimas ir

išmokimas. Šį terminą įvedė L. Vygotskis ir J. Piaget (Jovaiša L., 2007).

6 pav. Gamtamokslinių sąvokų formavimas (Lamanauskas V., 2001)

Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija gali būti pateikta atskiromis grupėmis (Reigeluth Ch. M,

1983), kurios pavaizduotos 7 paveiksle.

7 pav. Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija (sudaryta autorės, remiantis Reigeluth (1983))

Sritis -pagarba gamtai ir gyvybei. Remiantis gamtamoksliniu ugdymu, vaikams

skiepijamos vertybinės nuostatos, kreipiančios spręsti kasdienio gyvenimo problemas, ugdyti

pasitikėjimą savimi, jausti atsakomybę bei gebėti prisitaikyti prie kintančios aplinkos (Lamanauskas,

2005). Gamtamokslinis raštingumas yra susijęs su atsakingu aplinkosauginiu elgesiu (Toledo, 2014).

Gamtamokslinis raštingumas apima ekologinius – aplinkosauginius aspektus. Formuojamas

ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su gamta. Vaikai pradeda suprasti, kad žmonės yra

atsakingi už gamtos išsaugojimą. R. Zarembienė (2011), pabrėžia, kad ekologinių – aplinkosauginių

30

veiklų įvairovė suteikia galimybę vaikams formuotis ekologinę sampratą, išsiugdyti atsakomybę už

aplinkos likimą, pagarbą gyvąjai ir negyvąjai gamtai. Gamtamokslinio mąstymo ir tyrinėjimo

veikloje formuojamas supratimas apie gamtos saugojimą. Aplinkosauginis/ gamtosauginis

raštingumas yra viena didžiausių šių laikų siekiamybių. Estetiniai jausmai formuojasi per patirtinį

vaiko ugdymą. O. Monkevičienė ( 2008) teigia, kad vaiko vertybės formuojasi tradiciniu natūraliu

būdu, ir veikiamos globalizacijos tendencijų. Gamtos pažinimas ikimokyklinio amžiaus vaiko

suvokimo sistemoje įtvirtina vertybines nuostatas, kurios išdėstytos 8 paveiksle (Plytnykienė, 2009):

kognityvinę, pragmatinę – ekonominę, estetinę, etinę.

Patirtinis ugdymas skatina tiesioginį gamtos išgyvenimą. Pagal I. Kuginytę - Arlauskienę ir

S. Neifachą (2011), darželyje vaikas pildo savo „socialinės patirties bagažą“. Čia yra santykių su

savimi ir aplinka pradžia. Autoriai tvirtina, kad gamtą suvokdamas kaip didingą, unikalius savo

egzistavimo dėsnius turintį objektą, vaikas natūraliai suformuos pagarbą gamtos atžvilgiu.

8 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaiko gamtos pažinimo vertybines nuostatos (D. Plytnykienė (2009))

Sritis - gamtamokslinis komunikavimas. Teigiama, kad visos žinojimo sritys gali būti

išreikštos viena universalia kalbos forma. Tai skatina kalbą suvokti kaip žinojimo pagrindą.

Pirmiausia pasaulis pažįstamas dėl psichinių pažintinių procesų: pojūčių, suvokimo, vaizdinių,

dėmesio, atminties, vaizduotės, mąstymo ir kalbos, mano Žukauskienė (2007). Klausdami vaikai

stengiasi pažinti naujus objektus, suvokti įvairius gamtos ir visuomenės reiškinius, patikslinti savo

žodyną (Miškinis, K., 2003). Gamtamokslinė veikla ugdo vaikų raštingumo įgūdžius: pasakodami

apie savo patirtį, jie plečia savo žodyną, mokosi plačiai papasakoti apie daiktą ar reiškinį. Įgyjami

kritinio mąstymo įgūdžiai. Kalboje atsiranda hipotezių formulavimas, dedukcinis kalbėjimas ir

31

vertinimas. Savo asmeninį patyrimą ir tyrinėjimus vaikai pradeda interpretuoti moksliniais terminais

(Wenham, 1995).

Sritis - mokėjimas mokytis. Veikiant gamtinėje aplinkoje atsiranda natūrali mokymosi

galimybė. Mokėjimas mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantamas kaip atkaklus noras ko nors

išmokti. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir sėkmę, nes skatina

aiškintis, ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas išsikelti tikslus ir numatyti

rezultatus. Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai svarbūs tampa klausimai ir

klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami klausimai ir klausinėjimas.

Vaikų mokymasis vienam iš kito atsiskleidžia per vaikų pokalbius. Taigi pokalbio kokybė labai

svarbi ugdytinių mokymuisi vienam iš kito (Blum-Kulka ir Dvir-Gvirsman, 2010). Priešmokyklinio

ugdymo bendrojoje programoje (2014) teigiama, kad mokėjimo mokytis gebėjimai atsiskleidžia,

vaikui ieškant informacijos aplinkoje, bandant ją sisteminti, interpretuoti, naudotis informacinėmis

technologijomis; atkakliai siekiant tikslo; pasirenkant priemones; gebant darbą atlikti nuo sumanymo

iki rezultato; gebant mokytis vieniems iš kitų; ieškant įvairių būdų kliūtims įveikti; bandant

savarankiškai spręsti problemas. Remiantis kas pasakyta, galima išskiriti pagrindinius mokėjimo

mokytis komponentus: mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; veiklos planavimas; klausimų

kėlimas ir klausinėjimas; tikslų siekimas; mokymosi refleksija. Kaip matome, visi šie vaikų gebėjimai

jau ankstesnuose skyriuose buvo paminėti kaip svarbūs gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi.

Apibendrinimas. Apibendrinant išanalizuotą medžiagą galima teigti, kad pagal mokslinėje

literatūroje pateikiamus gamtamokslinio raštingumo teorinius samprotavimus gamtamokslinio

raštingumo ugdymo sampratą sudaro žinios, gamtamokslinės praktikos supratimas, gebėjimas

naudoti mokslo žinias problemų sprendimui, mokslo poveikio visuomenei suvokimas ir supratimas.

Palyginus pagal autorių mokslines publikacijas parengtus gamtamokslinio raštingumo ugdymo

modelius, pastebime, kad visi autoriai išskiria panašias modelio dedamąsias.

9 paveiksle pateikta gamtamokslinio raštingumo sampratos elementų sugretinimas su

gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritimis. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelio

dedamąsias (sritis) lengvai galime priskirti kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sampratos daliai.

Galima teigti, kad pedagogas turėtų būti pasirengęs realizuoti gamtamokslinį vaikų ugdymą

trimis tarpusavyje susijusiais aspektais: pažintinio vaiko ir gamtos santykio (žinių sistema apie gamtą

ir gamtamokslinis mąstymas); efektyvaus praktinio vaiko ir gamtos santykio (gamtotyrinė veikla);

emocinio - vertybinio santykio (aplinkosauginės nuostatos).

32

9 pav. Gamtamokslinio raštingumo sampratos ir gamtamokslinio raštingumo ugdymo

modelio sugretinimas (sudarė autorė)

Išnagrinėjus gamtamokslinio raštingumo ugdymo struktūtą būtina trumpai apžvelgti kai

kuriuos gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektus.

1.5. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektai ankstyvajame

amžiuje

L. Jovaiša (2001), apibūdindamas ugdymą, pažymi, kad žodžio „ugdymas“ turinys turi vieną

požymį – kelti į ūgį, t.y. auginti, kad plėtotųsi, vystytųsi, bręstų. Po 1990 metų prasidėjo sisteminė

ugdymo turinio kaita. Ugdymo turinio reforma buvo viena svarbiausių švietimo pertvarkos grandžių.

Anot Bruzgelevičienės (2001), kito visi ugdymo turinio komponentai – programos, mokymo planai,

šaltiniai, metodai, procesai. Švietimo reforma keitė visuomenės, pedagogų požiūrį ir į Ikimokyklinio

ugdymo turinį bei jo įgyvendinimo metodų svarbą. S. Neifacho (2006) teigimu, parengus „Lietuvos

vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepciją“ prasidėjo perėjimas nuo unifikuoto prie liberalaus ugdymo.

Ugdymo programa. Pirmiausia ugdymo turinys pasireiškia kaip ugdymo programa.

Programa – tai gebėjimų ir temų, kurių turi būti mokoma, visuma. (Švietimo įstatymas). Paprastai

tariant, ugdymo turinys yra tai, kas gali būti perduodama vaikams atsižvelgiant į jų amžiaus ypatumus

ir gebėjimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys buvo reglamentuotas dviems svarbiais

dokumentais: Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2005, 2011) ir Ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2014). Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, teigia,

kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi taip parinkti ugdymo turinį, metodus ir priemones, kad

33

aprėptų visų vaikui reikalingų kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos

saugojimo, meninės) ugdymą. Lietuvoje įgyvendinus Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

plėtros 2011–2013 m. programą, buvo išleistas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas

(2014). Jame pateikta 18 ugdymo sričių, kurios gali būti suskirstytos pagal kompetencijas, siekiant

esminių kiekvienos srities nuostatų ir gebėjimų. Pasiekimų aprašas – tai gairės ugdytojams, kuriose -

vaiko iki šešerių metų įgyjamų esminių nuostatų bei gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą

nusakantys žingsniai. Aprašas įtakojo šalies Ikimokyklinio ugdymo programų turinį. Todėl

gebėjimus, kurie nusako gamtamokslinį raštingumą randame pirmiausia Ikimokyklinio amžiaus

vaikų pasiekimų apraše. Pasiekimų apraše įvardintos aplinkos pažinimo, matematikos, tyrinėjimo,

sakytinės kalbos, rašytinės kalbos, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis sritys atsispindi

gamtamokslinio ugdymo turinyje. Kalbant apie gamtos mokslų programas, jos turėtų ugdyti norą

pažinti, tyrinėti, suprasti pasaulį, ieškoti priežastinių ryšių, formuoti gamtos bei žmogaus santykio

pozityvumą. Ugdymo turinys padeda vaikams formuotis atitinkamus pasaulio vaizdus, vertybes, kurti

individualius elgesio modelius. Ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo

instrumentas. Vadinasi, jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui,

atitinkamai galima tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame

amžiuje. Pasak Bredekamp & Rosegrant (1995), gamtamokslinio raštingumo ugdymo tikslas

ankstyvajame amžiuje turėtų būti siekis ugdyti kiekvieno vaiko įgimtą smalsumą pažinti gamtą,

mąstymo įgūdžius sprendžiant problemas ir priimant sprendimus, tyrinėjimo gebėjimus.

Gamtamokslinio ugdymo turinys turi atitikti ankstyvojo amžiaus vaikų raidos ir pažinimo

dėsningumus.

Ugdymo procesas. Gerus pasiekimus beveik visuomet lemia tinkamai suplanuotas ir

suorganizuotas procesas. Pedagogai yra skatinami taikyti aktyviojo mokymo(si) metodus, kurie

parankūs vaikų mąstymo įgūdžiams ugdyti, naujoms idėjoms generuoti. Butts, Hoffman ir Anderson

(1993) pažymi, kad nėra vieningos nuomonės, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikus mokyti

gamtamokslinių koncepcijų, gamtamokslinių problemų sprendimo. Viena aišku, kad gamtamokslinio

raštingumo ugdymas nėra žinių perdavimas. Vaikai jų gauna veikdami aplinkoje, ikimokykliniame

amžiuje svarbu, kad gerėtų vaikų tyrinėjimų, analizavimo ir stebėjimo įgūdžiai, nes jie padeda sukurti

pagrindą gamtamoksliniam mąstymui. Todėl auklėtojo misija - ne perteikti žinias, bet paskatinti

vaikus tyrinėti ir tam tinkamai sukurti aplinką. Ikimokykliniame amžiuje vaikas turi smalsauti. Tai

įmanoma daryti auginant augalus, gyvūnus, per ekskursijas ir stebėjimus, eksperimentus, naudojant

edukacines mokymo priemones. Copple, Bredekam (2009) kalba apie vaikų vystymąsi skatinantį

ugdymą(si). Tai reiškia, kad auklėtojas turi užtikrinti vaiko inicijuotos ir pedagogo vadovaujamos

veiklos pusiausvyrą. Conezio ir Boynton (2000) teigia, jog nėra daug tyrimų apie ikimokyklinio

amžiaus vaikų gamtamokslinio ugdymo strategijas, kurios padėtų mažiems vaikams

34

įgyti gamtamokslinių problemų sprendimo įgūdžius. Soo-Young Honga ir Karen E. Diamondb

(2011), nagrinėdami kokios gamtamokslinio raštingumo mokymo ir mokymosi strategijos

ankstyvajame amžiuje yra veiksmingos, analizavo dvi strategijas. Viena jų (angl. Responsive

teaching - RT), paremta konstruktyvistine Piaget teorija. Vadovaujantis šia strategija pedagogai

pateikia medžiagą ir sudaro galimybes tyrinėti ir eksperimentuoti. Mokytojai skatina vaikų

mokymąsi, aiškiai nepateikdami informacijos (Chaille & Britain, 1991; Forman & Kuschner, 1983).

Naudojamasi tokiais metodais kaip modeliavimas, imitavimas, žaidimas su vaikais. Vaikų mąstymas

skatinamas pateikiant aplinkoje įvairią medžiagą. Kita strategija nutolsta nuo konstruktyvistinės

perspektyvos (Vygotsky, 1978; Copple & Bredekamp, (2009). Pedagogai palaiko vaikų mokymąsi

naudodami netiesiogines strategijas, geriausiai atitinkančias kiekvieno vaiko supratimo ir įgūdžių

lygį. Jos turi išprovokuoti vaiko smalsumą. Sąvokų ir žodyno plėtimui naudojami metodai,

skatinantys mąstymą, atviri klausimai, eksperimentai. Pedagogai skatinami taikyti aktyviojo

mokymo(si) metodus.

Ugdymo metodai. Pedagoginėje literatūroje yra daug metodo apibūdinimų. Vieni metodą

apibūdina kaip pasikartojančių pedagogo veiksmų modelį. Kiti metodu laiko pedagogo ir vaikų

bendros veiklos būdų sistemą, padedančią vaikams lavinti sugebėjimus. Tretiems metodas yra

didaktinė kategorija, apibūdinanti pedagogo ir vaiko sąveiką siekiant tam tikro tikslo. Metodai

parodo mokytojo darbą. Kuzmickis (1993) mano, kad šiuolaikiniai metodai turi būi tokie, kad,

nenustelbtų besimokančiųjų iniciatyvos ir savarankiškumo, bet atvirkščiai – kuo daugiau visa tai

ugdytų juose. Ugdant gamtamokslinį raštingumą ir skatinant vaikus mąstyti tinkamas klausimų

metodas. Klausimų klasifikavimas, pagrįstas žymaus amerikiečių psichologo ir pedagogo

B.S.Bloom sukurta mokomųjų tikslų taksonomija pagal pažintinės veiklos lygius (žinojimas,

suvokimas, taikymas, analizė, sintezė ir vertinimas) gana populiarus ir šiandieniniame ugdyme.

Todėl jis gali būti modifikuojamas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo

ugdymui. Išskiriamos kelios klausimų grupės, kurios gali būti taikomos dirbant su ikimokyklinio

amžiaus vaikais:

- paprastieji klausimai yra tie, į kuriuos atsakant reikia pasakyti faktus, informaciją.

- tikslinamųjų klausimų tikslas - suteikti pašnekovui galimybę patikslinti tai, ką jis ką

tik pasakė.

- aiškinamieji klausimai paprastai pradedami žodžiu „kodėl?"

- kūrybiniai klausimai yra tie, kurie prasideda su ,, jeigu". Jie turi spėjimo, prognozės

elementų.

- vertinamieji klausimai skirti išsiaiškinti ko nors vertinimą.

Ugdant gamtamokslinį raštingumą gali būti naudojamas mokslinis metodas. Mokslininkai

teikia pastabas, daro matavimus ir išvadas, siūlo hipotezes ir atlieka eksperimentus. Vaikai yra kaip

35

mokslininkai. Nes daugelio vaikų smalsumas yra prigimtinis. Jis skatina juos ieškoti. Vaikai ieškoti

pradeda ankstyvame amžiuje. Kai mes atliekame mokslinius tyrimus, užduodame klausimus ir

surandame atsakymus į klausimus - tai iš tikrųjų tie patys įgūdžiai, kuriuos mes visi naudojame

kasdieniame gyvenime, kai bandome išspręsti kasdienius klausimus. Mokydami vaikus naudotis

moksliniais įgūdžiais, mokome juos įgūdžių, kurių reikės ateityje visose jų gyvenimo srityse. Vaikai

atliekantys paprastą tyrimą, vykdo tokius procesus kaip stebėjimas, palyginimas, hipotezė (Cuevas ir

kt., 2005). Mąstymo būdai moksle vadinami proceso įgūdžiais (Rezba ir kt., 1995). Vaikai taip pat

plėtoja procesus. Matematiniai gebėjimai yra būtini siekiant siekiant spręsti mokslines problemas.

Vaikai sužino apie dydį, svorį, apie formą ir pan. Kitos mokslo proceso įgūdžių naudojimo sritys –

išvadų, hipotezės formulavimas. Mokslinio metodo etapai pristatyti 7 lentelėje.

7 lentelė. Mokslinio metodo etapai (sudryta autorės)

Vaikų veikla Veiklos aprašymas

Stebi Stebėjimas, tai informacijos rinkimas savo penkiais pojūčiais ir apibudinimas ką

patiria. Stebėjimams palengvinti naudojamos priemonės. Vaikai skatinami

kalbėti apie savo potyrius. Naudojantis matematiniais gebėjimais atliekami

matavimai. Objektai priklausantys skirtingoms kategorijoms gali būti

klasifikuojami įvairiais būdais (dydis, forma, spalva). Vaikai gali dalintis savo

pastebėjimais, juos užrašyti, nupiešti, kurti grafikus, diagramas.

Klausinėja Kelia klausimus apie surinktą informaciją (duomenis). Klausimas „Ką bus,

jei…“, skatina hipotezių formulavimą.

Kelia hipotezę Hipotezė tam, kad pamatytume ar mes teisūs, parodo mūsų supratimo, žinojimo

lygį. Vaikai turėtų žinoti, kad „neteisingos“ prognozės yra gerai. Tai yra

mokslinio proceso dalis.

Tyrinėja Tyrinėjimas tai ieškojimas atsakymų į klausimus. Ką turiu daryti, kad sužinočiau,

ar aš teisus ar neteisus? Ko tam man reikės? Kokių veiksmų imsiuosi (procedūra)?

Kas turi atsitikti, kad mano prognozė būtų teisinga? ir t.t. Klausimai įgalina rinkti

informaciją, matuoti ir atlikti tyrinėjimus.

Analizuoja

duomenis

Analizuoti - susieti tai, ką esi išmokęs kitose srityse. Tai duomenų palyginimas,

apibendrinimas, klasifikavimas. Tai savo minčių išsakymas gal būt naudojant

naujus žodžius.

Praneša apie savo

išvadas

Savo atradimais, informacija įvairiais būdais ( nuotraukomis, grafikais,

piešiniais, shemomis ir pan.) dalinasi su kitais. Pasakoja ką jie pastebėjo, kas

įvyko, kodėl taip įvyko. Kodėl buvo įdomu.

Mokslinis metodas suprantamas kaip atradimų paieškos sistema. Taikant šį metodą

ankstyvajame amžiuje, užsienio šalių mokslininkų nuomone (Cuevas ir kt., 2005), pirmasis

reikalavimų kriterijus yra tas, kad vaikams stebimi reiškiniai turi būti iš aplinkos, kurioje jie gyvena.

Antrasis kriterijus yra tai, kad bet kokie vaikų samprotavimai mokslo požiūriu yra svarbūs, nes iš jų

susideda vaiko žinojimas. Trečiasis kriterijus yra tas, kad reikia pasirinkti tokias tyrinėjimų temas

kurias galima būtų išnagrinėti iš daugelio perspektyvų ir kad tyrimą galima būtų tęsti. Kai vaikams

tokia galimybė sudaroma, galiausiai baigiamuosiuose tyrimo etapuose jie turi turtingą patirtį, kuria

36

remiasi savo apmąstymuose. Apmąstymai ir diskusijos yra svarbu ne tik mokymuisi, bet ir

gamtamokslinio raštingumo gebėjimų ugdymuisi.

Pagal Bloomo taksonomiją, žinios, suvokimas ir taikymas yra žemesnio lygio mąstymo

įgūdžiai, tuo tarpu aukštesnio lygio mąstymas pasižymi gebėjimu analizuoti, vertinti informaciją bei

sukurti kažką nauja. Moksliniame metode integruoti visų lygių mąstymo įgūdžiai, todėl metodas

prieinamas ir jaunesnio amžiaus vaikams.

Apibendrinant išanalizuotą medžiagą galima teigti, kad po 1990 metų prasidėjusi sisteminė

ugdymo turinio kaitą skatino perėjimas nuo unifikuoto prie liberalaus ugdymo. Kintantis ugdymo

turinys padeda vaikams formuotis atitinkamus pasaulio vaizdus, vertybes. Ugdymo turinys turi būti

gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima teigti, kad, jei ugdymo turinys formuos

teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima tikėtis ir gamtamokslinio

raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Taikomi metodai vaidina labai svarbų

vaidmenį įgyvendinant ugdymo turinį, todėl svarbu taikyti aktyviojo mokymo(si) metodus, kurie

padeda ugdyti mąstymo įgūdžius, pažadina vaikų smalsumą.

Teorinės dalies apibendrinimas. Išanalizavus teorinius šaltinius gamtamokslinio

raštingumo kontekste, galima teigti:

1. Visuomeniniu lygmeniu gamtamokslinis raštingumas yra svarbu ir iš jo yra nauda

visuomenėms. Analizuojami ekonominiai, demokratiniai ir kultūriniai mokslinio raštingumo vertės

aspektai tautoms ir visuomenėms. Konstatuojama, kad nepakankamas žmonių gamtamokslinis

raštingumas gali turėti įtakos demokratiniams procesams šalyje. Pasaulio šalys pripažįsta, kad

gamtamokslinis raštingumas tampa vis svarbesnis darbo vietoje. Vis daugiau darbo vietų reikalauja,

kad žmonės būtų pasirengę kritiškai mąstyti, spręsti problemas. Tarptautinėje arenoje svarbus

tvarumo, aplinkos apsaugos klausimas taip pat susijęs su visuomenės gamtamoksliniu raštingumu.

Gamtamokslinis raštingumas yra tapęs pripažintu tarptautiniu švietimo šūkiu. Todėl sprendimai dėl

gamtamokslinio raštingumo ugdymo yra priimami valstybiniu lygmeniu, atsižvelgiant į kintančius

asmens ir visuomenės poreikius.

2. Gamtamokslinis raštingumas, tapęs visuomenės švietimo iššūkiu, pareikalavo naujo

požiūrio į ugdymo turinį. Jei tinkamai organizuosime gamtamokslinį ugdymą, ankstyvojo amžiaus

vaikai, gaudami naujų potyrių įgis gamtamokslinį supratimą ir gamtotyriminės patirties. Ugdymo

turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima teigti, kad, jei ugdymo

turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima tikėtis ir

gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Vienos iš sėkmingiausių

strategijų, kuriomis galima remtis instituciniu lygmeniu rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinu raštingumu yra tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir

37

mokymąsis per žaidimą. Visas vaiko gamtamokslinio ugdymosi procesas turi remtis vaiko smalsumo

palaikymu.

3. Kalbant apie gamtamokslinį raštingumą asmeniniu (vaiko) lygmeniu, reikia pažymėti,

kad, po ilgų diskusijų apie tai ar maži vaikai pajėgūs suvokti pasaulį, visgi pakitus požiūriui į

mokymąsi, buvo nuspręsta, kad, vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria žinojimą. Jutiminiu

suvokimu pažindami pasaulį vaikai susidaro to pasaulio vaizdą. Stebėjimai, bandymai ir kitokia

tiriamoji veikla lemia vaizdinių sistemos kūrimąsi. Tyrinėdami vaikai atranda, kaip gali panaudoti

turimas žinias. Tai padeda jiems išmokti spręsti problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias,

jų taikymas, yra svarbi gamtamokslinio raštingumo ypatybė, padedanti ugdytis visoms vaiko

gamtamokslinio raštingumo sritims.

38

2. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO

TYRIMO METODOLOGIJA

2.1. Tyrimo teorinis pagrindimas.

Teorinėje dalyje aprašyta tiriamojo objekto samprata, išskirtos tiriamojo objekto sritys turi

padėti empyriniame tyrime atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį.

Tiriamasis darbas grįstas humanistine teorija, kuri remiasi prielaida, kad kiekvieną asmenybę

formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. Humanistinė teorija kalba apie asmens įgimto

aktyvumo, jo individualumo, asmenybės saviraiškos, savarankiškumo, asmeninės atsakomybės už

pasirinkimą skatinimą (Bitinas, 1996).

Empyrinis tyrimas paremtas konstruktyvistinės ugdymo teorijos nuostatomis. .Laikomasi

nuostatos, kad vaikas yra ugdymo proceso subjektas (ugdosi, įgyja, perpranta) ir patirtį kaupia pats.

Yra skatinamas pačių besimokančiųjų supratimas ir aktyvumas. Mokomasi susivokti pasaulyje,

kuriame gyvena. Praktiškai aktyviai veikdamas, eksperimentuodamas, bandydamas, bendraudamas

ir bendradarbiaudamas, kiekvienas vaikas susidaro savitą pasaulio pažinimo strategiją.

Kokybinio tyrimo teorinis pagrindimas. Formuojant tyrimo strategiją, pasirinkta

kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų derinimo prieiga. Kokybinio tyrimo metodologinė kryptis

pasirinkta, nes „kokybiniuose tyrimuose tyrėjas ... atskiria esminę, tyrimui reikšmingą informaciją

nuo nereikšmingos“ (Bitinas, 2006, p. 233). Kokybinis tyrimas, kaip teigė B. Bitinas ir kiti (2008),

paremtas nuostata, kad žodiniame tekste galima atskleisti ar pamatyti visas tiriamojo reiškinio

prasmes. Dokumentų analizei pasitekta dokumentų turinio analizės (content analysis) metodologija,

paremta dedukciniu metodologiniu požiūriu. Remiamasi pamatine teorija: reiškiniai aiškinami

teoriniais svarstymais, kurie paremti duomenų analize ir interpretacija; teoriniai teiginiai paremti

kategorizavimu (kodavimu). Q. Patton (2002) nuomone, kokybinio tyrimo duomenų analizė vyksta

tiek duomenų rinkimo metu, tiek surinkus visus duomenis. Vienas iš būdų kokybinio tyrimo duomenų

analizei – kodavimo ir kategorizavimo sistemos naudojimas. Rezultatų analizei pasitelkiami

analitiniai metodai: faktų grupavimo, apibendrinimo metodai.

Veiklos tyrimo teorinis pagrindimas. Veiklos tyrimas (ang. Action Research) yra tokia

tyrimo strategija, kuri nukreipta ištirti pasirinktus veiklos aspektus ir pasiūlyti sprendimus, kaip

patobulinti veiklą. Veiklos tyrimą, kaip tyrimo strategiją, analizavo Kurtas Lewin , o vėliau išplėtojo

Kemmis ir McTaggart (2005) . Šiame tyrime tyrėjas siekia suprasti veiklos tobulinimo kryptis: tyrėjo

pasiūlytas patobulinimas yra praktiškai išbandomas ir įvertinama, ar toks patobulinimas pasiteisina,

ar galima išspręsti esančias problemas, ar toks sprendimas padės pasiekti geresnių rezultatų.

Nepasiteisinus patobulinimui, ieškoma kitų būdų. Newman (2000) nuomone, tyrime suformuluota

mokslinė problema, išskirtos tyrimo priežastys ir galimi sprendimai, sprendimų išbandymas

39

praktiškai, gautų duomenų apibendrinimas ir konceptualizavimas padaro tyrimą moksliniu tyrimu.

Pasak Kemmis ir McTaggart, (2005), veiklos tyrimu siekiama įtakoti tiek praktiką tiek teoriją, nes

veiklos tyrime svarbus dialektinis ryšys tarp praktikos ir teorijos. Teorija parodo praktikai modelius,

siekiamybę, o praktika įprasmina teoriją. Autorių teigimu visiems veiklos tyrimams būdingas

spiralinio atlikimo principas: suplanuojama, kokių pokyčių siekiama, tuomet veikiama (praktiškai

įgyvendinami siūlymai) ir stebimas veiklos procesas bei pasekmės; veiklos procesas ir pasekmės

apmąstomi; perplanuojami norimi pokyčiai; vėl veikiama ir stebima veiklos procesas ir pokyčiai; vėl

apmąstomas veiklos procesas ir pasekmės, ir t. t. Veikla tyrime aiškinama iš kognityvinės

psichologinės perspektyvos, remiantis konstruktyvizmo paradigma.

Tyrime remiamasi į vaiką orientuoto ugdymo paradigma. Jos tikslas –kūrybinga, laisva, aktyvi

ir save atskleidžianti asmenybė. Ši ugdymo paradigma reikalauja visuminio požiūrio į vaiko

asmenybę. J. Dewey teigia, jog ugdytiniai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Pasaulio

tyrinėjimas ir pažinimas tampa ugdymo tikslu, kurio siekdamas vaikas kūrybingai ir laisvai pamažu

save atskleidžia. 8 lentelėje pateikiama gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų

sąsaja su į vaiką orientuoto ugdymo koncepcinėmis nuostatomis, kurios parodo tyrimo teorinį

pagrindą.

8 lentelė.

Gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų sąsaja su į vaiką

orientuoto ugdymo koncepcinėmis nuostatomis (sudaryta autorės)

Į vaiką orientuoto ugdymo

koncepcinės nuostatos

Gamtamokslinio raštingumo ugdymo koncepcinės

nuostatos

- Vaikas pasaulį pažįsta patirtiniu

būdu;

- Naują patirtį integruoja į jau

turimą;

- Pats konstruoja savo pažinimo

strategijas bei pažinimo stilių;

- Vaikas ugdosi bendraudamas ir

bendradarbiaudamas su

suaugusiuoju, bendraamžiais,

sąveikaudamas su gamtine aplinka.

- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio elementai,

kaip vientisos sistemos dalys, vienodai svarbūs vaiko

ugdymosi sėkmei – tai pagrįsta kompetencijos ugdymo

logika.

- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo priotitetai yra

suteikiami patyriminei vaikų veiklai. Pabrėžiamas

hipotezių kėlimas, probleminis mąstymas, smalsumas,

mokymasis veikiant.

- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo procese

dominuoja vaikas ir jo savarankiškas mokymasis iš savo,

draugų, suaugusiųjų patirties.

Išanalizavus ir susisteminus skirtingų autorių požiūrį į gamtamokslinį raštingumą buvo

išskirti visuomeninis, bendruomeninis ir asmeninis lygmenys. Jų sąsajos pavaizduotos 9 paveiksle.

40

10 pav. Gamtamokslinio raštingumo lygmenys (sudaryta autorės)

Šiame darbe siekiama išanalizuoti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą

visais šiais lygmenimis. Remiantis šiais lygmenimis formuluojami probleminiai klausimai. Rengiant

tyrimo metodiką ir formuluojant tyrimo hipotezes buvo laikomasi pozityvių nuostatų. Darbe keliami

šie probleminiai tyrimo klausimai:

- Kokie gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektai atsispindi šalies dokumentuose?

(Visuomeninis lygmuo).

- Kokios gamtamokslinio raštingumo sritys ir ir su jomis susiję vaikų gebėjimai

atsispindi Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše? (Institucinis lygmuo).

- Kokiais kriterijais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį? (Asmeninis

lygmuo).

Tyrimo objektas – ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumas.

Tyrimo tikslas – ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo

amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti teorinius ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo aspektus.

2. Nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi valstybiniuose

dokumentuose.

3. Išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti Ikimokyklinio amžiaus vaikų

pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.

4. Atskleisti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo lygį ir parodyti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį

metodą.

41

Tyrimo metodai. Tyrimo metodas – Kardelio, (2007) manymu, tai mokslo veiksmų seka ir

tvarka, kuri ne tik rodo tai, kaip buvo pasiekti rezultatai, bet ir leidžia kitiems tyrėjams, naudojantis

vienomis ar kitomis priemonėmis, pakartoti tyrimą bei dar kartą patikrinti jo rezultatus. Siekiant

atskleisti tyrimo tikslą buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: dokumentų turinio (content) analizė,

veiklos tyrimas. Dokumentų turinio analizė pasirinkta siekiant atskleisti gamtamokslinio raštingumo

ugdymo aspektus visuomeniniu lygmeniu ir institucinis lygmeniu. Empiriniam tyrimui pasirinkta

kokybinė dokumentų analizė. Paskirtis: ištirti, kokie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi

valstybiniuose dokumentuose, detaliai išanalizuoti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą

(2014), į kurį orientuojamasi rengiant ugdymo įstaigų programas, ir išskirti gamtamokslinio

raštingumo ugdymo semantines (prasminės) kategorijas, kurios rodytų, kad Apraše glūdi prielaidos

vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi. Veiklos tyrimas pasitelktas

siekiant analizuoti gamtamokslinio raštingumo asmeninį lygmenį. Juo siekiama parodyti, kaip

galima būtų vertinti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį ir atskleisti kaip jis

įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį metodą.

2.2. Tyrimo organizavimas.

Atliekant kokybinį tyrimą naudotasi kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman

(2008). Surinktų duomenų turi pakakti išvadoms padaryti. Jei duomenų nepakanka interpretacijai,

renkami papildomi duomenys. Dėl duomenų trūkumo etapų kartojimasis galimas tol, kol tikslą

pasieksime.

11 pav. Kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman (2008)

42

Analizuojant kiekybinio tyrimo duomenis, taikomas statistinis metodas: aprašomoji

statistika. Aprašomoji statistika tai duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai, leidžiantys

daryti pagrįstas išvadas apie nagrinėjamas savybes. Šiame tyrime skaičiuojami kintamųjų dažniai

(procentai), siekiant suvokti įvairias savybes. Pasak Čekanavičiaus ir Murausko ( 2000), išsamiai

aprašius ir grafiškai pavaizdavus duomenis dažnai jau galima daryti preliminarias išvadas apie tam

tikras nagrinėjamas charakteristikas. Tyrimo duomenų statatistinė analizė atlikta kompiuterine

Microsoft Excel programa.

Tyrimo imtis. Tyrimų imtis buvo pasirenkama vadovaujantis tyrimo tikslu – ištirti

visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį

raštingumą. Remiantis M. Patton (1990) siūlomais kokybinio tyrimo imties sudarymo būdais buvo

taikoma tikslinė (angl. purposive) imties vienetų atranka. Kokybinei dokumentų turinio content

analizei pasirinkti dokumentai, kuriuose nors kiek atrasta teiginių apie gamtamokslinio raštingumo

ugdymą. Šaltinis – Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014) kokybinei dokumentų

turinio content analizei pasirinktas, nes tai yra LR švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos ,,gairės

ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams, kuriose pateikiama vaiko nuo gimimo iki

šešerių metų įgijamų vertybinių nuostatų bei esminių gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą

nusakantys pasiekimų žingsniai“ (2014, p.7). Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo

paskirtis - ,,padėti ......tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo

turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti

kiekvieną vaiką“ (2014, p.7).

Veiklos tyrimas buvo atliekamas dviejose X rajono ugdymo įstaigose, kurių viena yra kaimo

ikimokyklinio ugdymo įstaiga, o antra miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Taikyta netikimybinė

kiekybinio tyrimo imties atranka (angl. non-probabilistic sampling). Pagal tipą - patogioji (angl.

convenience sampling) atranka, kuri apima tuos generalinės aibės vienetus, kurie yra lengvai

prieinami. Atliekant veiklos tyrimą (angl. action research) pasirinkta 73 vaikų imtis. Tyrimo imties

sudarymo esmė – pasirinkti tokią generalinės aibės dalį, kuri leistų daryti pagrįstas išvadas. Veiklos

tyrimo atveju į generalizavimą žvelgiama iš analoginio generalizavimo pozicijų pagal A. Smaling

(2003). Analoginis generalizavimas nepretenduoja į tyrimo išvadų taikymą visai generalinei aibei.

Veiklos tyrimams taikoma pavyzdinio generalizavimo forma (angl. examplary). Pasirinkta tyrimo

situacija, traktuojama kaip tam tikros veiklos pavyzdys kitiems. Imtis yra pakankama (> 30), taikyti

statistines formules. Kad imtis būtų reprezentatyvi rinktasi ne tik skirtingose vietovėse gyvenantys

vaikai, bet į ją įtrauktas apylygis mergaičių ir berniukų skaičius. Tyrimo dalyvių imties

charakteristikos pagal amžių vizualizuotos 12 paveiksle, kuriame matome, kad didžiausią dalį imties

sudaro 5 m. 1 mėn.., 5 m. 5 mėn., 5 m. 3 mėn. ir 5 m. 7 mėn vaikai.

43

12 pav. Tyrimo imtis procentais pagal amžių.

Imties socialinės charakteristikos rodo, kad berniukų ir mergaičių santykio skirtumas imtyje

nedidelis (53% ir 47%). Taip pat matome aiškiai dominuojančius 5-6 metų vaikus. Tai atspindi

demografinę situaciją šalyje, kai gimstamumas 2013 m. buvo ženkliai padidėjęs.

13 pav. Tyrimo imtis (N-73) procentais pagal socialinius požymius

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

4.1

4.3

4.5

4.7

4.9

4.11

5.1

5.3

5.5

5.7

5.9

5.11

Procentai

Vai

kų

am

žiu

s

44

Tyrimo etika. Atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi tyrėjo etikos principais ir moralės

normomis. Anot Kardelio ( 2002) svarbūs yra privatumo, anonimiškumo, konfidencialumo principai.

Privatumo principu užtikrinama kiekvieno žmogus teisė pačiam spręsti, kada ir kur, kokiomis

aplinkybėmis ir kiek plačiai išsakyti savo asmenines nuomones ar visai nieko nesakyti;

anonimiškumo principas įpareigoja tyrėją saugoti dalyvių bei tyrimo duomenų anonimiškumą;

konfidencialumo principas taip pat įpareigoja tyrėją laikyti paslaptyje visus duomenis apie asmenį.

Atliekant tyrimą respondentai buvo informuoti, kad tyrimo metu surinkti duomenys bus pateiti tik

apibendrinti ir naudojami rengiant magistro darbą. Veiklos tyrime dalyvavo 4-6 metų vaikai iš 2

įstaigų: 12 vaikų iš kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 61 vaikas iš miesto ikimokyklinio

ugdymo įstaigos. Prieš atliekant veiklos tyrimą buvo gauti tėvų raštiški sutikimai. Siekiant išsaugoti

vaikų anonimiškumą tyrėjo protokoluose vaikų vardai užkoduoti. Berniukų vardai žymimi – B1, B2,

B3..., o mergaičių vardai žymimi M1, M2, M3....

45

3. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO

RAŠTINGUMO TYRIMO REZULTATAI

Teorinė analizė padėjo išskirti ne tik gamtamokslinio raštingumo sritis, komponentus, bet

ir gamtamokslinio raštingumo lygius. Išanalizavus ir susisteminus skirtingų autorių požiūrį į

gamtamokslinį raštingumą buvo išskirti visuomeninis, bendruomeninis ir asmeninis lygmenys.

Remiantis šiais lygmenimis buvo iškelti probleminiai tyrimo klausimai ir suformuluoti tyrimo

uždaviniai. Dokumentų analizė padės mums išanalizuoti gamtamokslinį raštingumą dvejais

lygmenimis: valstybiniu ir instituciniu, o veiklos tyrimas – asmeniniu ( vaiko ) lygmeniu.

3.1. Dokumentų analizė

Tiriant gamtamokslį raštingumą valstybiniu lygmeniu, buvo naudojamasi Lietuvos

Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisine

baze. Pasirinktus analizuoti dokumentus sąlyginai galima suskirstyti į tokias grupes: socialiniai-

politiniai dokumentai, švietimo raidos strategijos dokumentai bei ugdymo procesą, rezultatą bei

įstaigų veiklą reglamentuojantys dokumentai. Analizuojamieji dokumentai apima 2013-2019 m. 9

lentelėje pateiktas analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų grupes. Rezultatų

analizei pasitelkiami analitiniai metodai: grupavimo, apibendrinimo metodai.

9 lentelė.

Analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų grupes (sudaryta autorės)

Dokumentų grupė Dokumentas

Socialiniai-

politiniai

dokumentai

- Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos

gairės (2016);

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas (2019);

Švietimo raidos

strateginiai

dokumentai

- Lietuvos Respublikos Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (2013);

- Lietuvos Respublikos Seimas. Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės (2017);

- Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 metų planas (2017);

- Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019–2021 m.

strateginis veiklos planas (2019);

Specializuoti

ugdymo procesą ir

rezultatą, ugdymo

įstaigų veiklas

reglamentuojantys

dokumentai

- Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo

programas, stiprinimo ir inkliuzinio ugdymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų

planas (2014);

-Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014);

- Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų

planas 2017-06-26 Nr. V-527;

- 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis

ugdymo planas. ŠMM ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-446 ; (D10).

- Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų Atviros prieigos

centro veiklos aprašas (2018);

https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/strateginiai_planai/%C5%A0MSM%20SVP%202019_pdf_2019-02-08.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/strateginiai_planai/%C5%A0MSM%20SVP%202019_pdf_2019-02-08.pdf

46

Tiriant šiuos dokumentus siekiama nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai

atsispindi valstybiniuose dokumentuose. Dokumentų analizei pasitekta kokybinė turinio analizės

(content analysis) metodologija, paremta dedukciniu metodologiniu požiūriu.

Remiantis dokumentų tyrimo dedukciniu požiūriu, kategorijas turime išskirtas teoriniame

lygmenyje. Taigi duomenis skirstysime į kategorijas: gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu

(valstybiniu) lygmeniu; gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu;

gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu. Tyrimo metu kiekvienoje kategorijoje

išskirtos subkategorijos ir jų požymiai.

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“.

Išanalizavus kategorijos ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“

duomenis buvo išskirtos keturios subkategorijos: pasiekimų lygis, kompetencijos, valstybinė parama

ir metodinė parama.

10 lentelė.

Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“

Subkategorija GR aspektai Teiginiai

Pasiekimų

lygis

Atitikti GR pasiekimų lygį .

Siekiniai dėl GR lygio.

,,mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio

penkiolikmečių ....gamtamokslinio raštingumo

mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygį,“

VŠS ,,nustatyti siekiniai dėl mokinių ...

gamtamokslinio raštingumo lygio gerinimo mažiau

ambicingi nei Europos Komisijos (EK)

rekomenduojami siekiniai iki 2020 metų“

Kompetencijos Būtinybė skatinti

kompetencijas.

STEAM sritys.

STEAM elementai.

,,...būtinybę jau mokykloje skatinti ... kompetencijas

STEAM srityse, teikiant visas ugdymo pakopas

apimančią valstybės paramą STEAM sričių plėtotei.

.... STEAM elementams ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo srityse diegti, parengimas

ir išbandymas; Valstybės

parama

STEAM sričių plėtotei.

Visas ugdymo pakopas

apimanti.

Ikimokyklinio ugdymo

srityje.

Metodinė

parama

Metodinės medžiagos

rinkiniai.

STEAM elementams diegti.

Ikimokyklinio ugdymo

srityje.

Mokymai.

Metodinės medžiagos rinkinių pedagogams, skirtų

.... STEAM elementams ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo srityse diegti, parengimas

ir išbandymas; „....parengti, išbandyti ir įdiegti 4

STEAM metodinės medžiagos rinkiniai

pedagogams.

„...pedagogų dalyvavimas mokymuose dėl ....

STEAM elementų ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo srityse diegimo.

47

Subkategorija – ,,pasiekimų lygis“ – atskleidžia valstybės dėmesį gamtamokslinio

raštingumo pasiekimų lygiui ir gamtamokslinio raštingumo gerinimui. Ir pasiekimų lygis ir

gamtamokslinio raštingumo gerinimas yra gretinamas su ES rezultatais. Kalbama apie ,,atitikimą 3

PISA lygiui“ pagal gamtamokslinio raštingumo gebėjimus. Kartu pabrėžiama, kad gamtamokslinio

raštingumo ,,siekiniai mažiau ambicingi nei EK“.

Kitos trys subkategorijos orientuotos į gamtamokslinio raštingumo gerinimą. Kalbama apie

tokius gamtamokslinio raštingumo aspektus kaip ,,būtinybė skatinti STEAM kompetencijas“.

Išskirtoji subkategorija ,,valstybinė parama“ atskleidžia valstybės rūpinimasi STEAM sričių plėtote,

bei nurodoma, kad valstybės parama turi apimti visas ugdymo pakopas, tame tarpe ir ikimokyklinio

ugdymo srityje. Analizuojant dokumentus išskirta subkategorija ,,metodinė parama“. Ji numato

tokius espektus kaip ,,mokymai STEAM elementus diegiantiems pedagogams“. Svarbus aspektas,

kuris aptinkamas analizuojamuose dokumentuose, kad tiek ,,metodinė parama“ (,,metodinės

medžiagos rinkiniai“), tiek ,,mokymai“ numatomi su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbantiems

pedagogams.

Apibendrinant galima teigti, kad 2013-2019 m. analizuojamuose valstybiniuose

dokumentuose strateginiu lygmeniu (socialiniai-politiniai dokumentai ir švietimo raidos strateginiai

dokumentai) kalbama apie ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo gerinimą ir

numatomos tam priemonės. Orientacija į ,,metodinę paramą“, ,,mokymus“ ikimokyklinio

pedagogams, netiesiogiai nukreipia į ugdymo proceso kaitą. Tai atrandame analizuodami kategoriją

,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“.

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“.

Analizuojant dokumentų grupes - švietimo raidos strateginiai dokumentai ir specializuoti ugdymo

procesą ir rezultatą, ugdymo įstaigų veiklas reglamentuojantys dokumentai išskyrėme kategoriją

,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“. Dokumentų analizės metu

išskirtos subkategorijos: ,,gebėjimų ugdymas“, ,,ugdymo programos“, ,,ugdymo aplinkos“,

,,ugdymo turinys“. Subkategorijos rodo orientaciją į ugdymo proceso kaitą. Kaitą iššaukia dėmesys

gamtamoksliniam raštingumui.

Dokumentų analizė rodo, kad kalbant apie gamtamokslinio raštingumo gerinimą

akcentuojamas ,,STEAM ikimokyklinio ugdymo srityje”. Instituciniu lygmeniu siekiant

gamtamokslinio raštingumo gerinimo numatomas ugdymo turinio (,,turinio atnaujinimas

integruojant STEAM”) programų ir ugdymo aplinkos (,,programų ir ugdymo aplinkos orientacija į

gamtos mokslų ugdymą“) atnaujinimas. Subkategorijoje ,,dėmesys gamtamoksliniams gebėjimams“

randama užuomena į ,,gebėjimams ugdytis skiriamą ugdymo laiką“.

48

11 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“


Gebėjimų

ugdymas

skiriamas ugdymo laikas ,,...gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama

1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko.“

Ugdymo

programos

Orientacija programų į

gamtos mokslų ugdymą

,,orientuoti bendrojo ugdymo programas ir aplinką

į mokinių kūrybingumo ir gamtos mokslų, ...

ugdymą“ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo

ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, ....

integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo,

verslumo ir STEAM kompetencijas.

„STEAM ugdymo elementų ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo srityse įdiegimas“

Ugdymo

aplinkos Ikimokyklinio aplinkų

atnaujinimas

Ugdymo

turinys

ikimokyklinio ugdymo

srityje STEAM;

Ikimokyklinio turinio

atnaujinimas

Apibendrinant galima teigti, jog tyrimas atskleidė, kad 2013-2019 m. analizuojamuose

valstybiniuose teisiniuose dokumentuose kalbama apie ugdymo turinio kaitą, skiriant pagrindinį

dėmesį gamtamokslinio raštingumo ugdymui jau nuo ikimokyklinio amžiaus.

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“. Analizuojant

kategoriją ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“ dokumentuose kaip

subkategorijos išskirtos 3 gamtamokslinio raštingumo sritys: žinios ir supratimas, praktiniai

gebėjimai, gamtamokslinis mąstymas.

12 lentelė.

Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu.

Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“


Žinios ir

supratimas

Sėkmingai atlieka žinių

atkūrimo užduotis.

,,Dauguma Lietuvos mokinių sėkmingai atlieka

pagrindinių žinių atkūrimo ir žinomų taisyklių taikymo

užduotis ...“

Praktiniai

gebėjimai

Stiprinti praktinius

gebėjimus.

Veiklos turi būti

ugdančios.

”.... stiprinti praktinius gebėjimus STEAM mokslų

srityse“

,,Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios

sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius

gebėjimus...“

Gamtamokslinis

mąstymas

Per mažai dėmesio.

Stiprininti.

Programos nepalankios įgyti gebėjimus.

Mažiau (mokinių)

įveikia mąstymo

gebėjimų reikalaujančių

užduočių.

,, Mokyklose per mažai dėmesio skiriama mokinių

kritinio mąstymo gebėjimams stiprinti.“

,,...gamtos mokslų programos yra fragmentuotos,

nesuderintos, todėl nepalankios ... įgyti kūrybinio

mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus“

,,gerokai mažiau (mokinių) įveikia probleminių,

integralaus mąstymo ... reikalaujančių gebėjimų

užduočių.

Dokumentų analizė parodo stipriąsias ir silpnąsias gamtamokslinio raštingumo puses

asmeniniu lygmeniu. Stipriąja puse įvardijama subkategorija ,,žinios ir supratimas“ (,,Sėkmingai

49

atlieka žinių atkūrimo užduotis“). Subkategorijose ,,praktiniai gebėjimai“, ,,gamtamokslinis

mąstymas“ randami pasakymai ,,stiprinti“, ,,per mažai dėmesio”, ,,mažiau įveikia“, ,,nepalankios

įgyti gebėjimus“. Šiuos pasakytus teiginius iliustruoja 12 lentelė. Išskirtos subkategorijos atskleidžia

problemas dviejose gamtamokslinio raštingumo srityse - praktinių gebėjimų ir gamtamokslinio

mąstymo.

Dokumentas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014), ikimokykliniam

ugdymui skirtas dokumentas, kurio paskirtis - ,,padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems

ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio

ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti

vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką“ (p.7). Apraše ieškota gamtamokslinio raštingumo

sritis atspindinčių požymių, kurie rodytų, kad Apraše glūdi prielaidos vedančios į vaikų

gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi. Gamtamokslinį raštingumą atspindintys

požymiai asmeniniu (vaiko) lygmeniu - yra vaiko gebėjimai. Vaikų gebėjimai, Apraše pateikti 18-

koje ugdymo sričių, suskirstyti į žingsnius nuo 1-7. Tyrime analizavome vaikų gebėjimus 4-6

žingsnyje ( sąlyginai daugiausia tokiame žingsnyje esti tiriami 4-6 metų vaikai).

Gamtamokslinio raštingumo sritis atspindinčių požymių rasta devyniose Aprašo srityse:

aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, mokėjimas mokytis,

problemų sprendimas, sakytinė kalba, rašytinė kalba, savivoka ir savigarba. Šiose srityse atrastus

gamtamokslinio raštingumo požymius, pasinaudojus turinio content analizės metodologija,

analizavome pasiremdami dedukciniu metodologiniu požiūriu: kategorijos ir subkategorijos išskirtos

remiantis teoriniais teiginiais. Dedukcinė turinio analizė įgalina išsamiau aptarti savitus reiškinio

aspektus. Iš anksto numatyta kategorijų tyrimo programa sudaro galimybę išvengti atsitiktinių

išvadų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo (2014) analizė. Atliekant Ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimų aprašo analizę buvo bandoma atskleisti, kokias gamtamokslinio raštingumo

sritis ugdysime, orientuodamiesi į Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše pateiktas vaikų

gebėjimų gaires. Teoriniu tyrimu esame išskyrę 6 gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritis, kurios

turi tam tikrus komponentus. Atliekant turinio (content) analizę, gamtamokslinio ugdymo sritis

priskiriamos kategorijų sąvokai, o gamtamokslinio raštingumo sričių komponentai – subkategorijų

sąvokai. Vadovaujantis šia dokumentų turinio analizės dedukcine logika turime 6 kategorijas:

gamtamokslinės žinios ir supratimas; gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai),

gamtamokslinis mąstymas; gamtamokslinis komunikavimas; mokėjimas mokytis; pagarba gamtai ir

gyvybei. Kiekviena kategorija turi subkategorijas. Atrasti Apraše gebėjimai priskirtini, kaip

50

požymiai, kuriai nors subkategorijai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo modelis

pavaizduotas 13 lentelėje.

13 lentelė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo kategorijos ir subkategorijos

Kategorija

Subkategorijos

Gamtamokslinės žinios ir

supratimas

Žinios ir supratimas apie save; žinios ir supratimas apie augalus ir

gyvūnus; žinios ir supratimas apie metų laikus; žinios ir supratimas

apie gamtos reiškinius; žinios ir supratimas apie dangaus kūnus;

procedūrinės tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti

žinias.

Gamtamoksliniai tyrinėjimai

(praktiniai gebėjimai)

Stebėjimo įgūdžiai, bandymų įgūdžiai, eksperamentavimo įgūdžiai;

praktinių darbų įgūdžiai“.

Gamtamokslinis mąstymas; Analizė; sintezė; palyginimas; apibendrinimas; klasifikavimas.

Gamtamokslinis

komunikavimas

Sakytinė komunikacija; rašytinė komunikacija

Pagarba gamtai ir gyvybei Kognityvinės nuostatos; estetinės nuostatos; etinės nuostatos;

pragmatinės- ekonominės nuostatos.

Mokėjimas mokytis Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; veiklos

planavimas; klausimų kėlimas ir klausinėjimas; tikslų siekimas;

mokymosi refleksija.

Kategorija ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“. John D. Bransford, Ann L. Brown,

and Rodney R. Cocking (2000) teigia, kad mokymosi mokslas nepaneigia, kad faktai, žinios yra

svarbūs mąstymui ir problemų sprendimui. Moksliniai tyrimai parodė, kad sugebėjimas mąstyti ir

išspręsti problemas labai priklauso nuo turimų žinių Chase ir Simon, 1973). Kaip matome 13

lentelėje, šioje kategorijoje, analizuojant Aprašą buvo išskirtos 7 subkategorijos: žinios ir supratimas

apie save; žinios ir supratimas apie augalus ir gyvūnus; žinios ir supratimas apie metų laikus; žinios

ir supratimas apie gamtos reiškinius; žinios ir supratimas apie dangaus kūnus; procedūrinės

tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti žinias.

Analizuodami kategoriją apibūdinanačius kriterijus, kurie lentelėje pateikiami kaip vaikų

gebėjimai, matome, kad su kiekvienu žingsniu, kiekvienoje subkategorijoje, akivaizdžiai matosi, kad

gebėjimai yra vis aukštesnio lygmens. ,,Atskiria, pavadina kūno dalis“; toliau ,,Atpažįsta

nuotraukoje, apibūdina išvaizdą“; toliau ,,Apibūdina fizines savybes“. ,,Atpažįsta, pastebi, nusako

požymius“; toliau ,,įvardija, skiria, nusako, išskiria bruožus ir savybes“; toliau ,,pastebi ir įvardija

skirtumus ir panašumus“. Analizuojant kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ turinį,

iš subkategorijų matome ir ugdymo tematiką, kurią išskiria Aprašas: žinios ir supratimas apie

žmogų, augalus, gyvūnus, dangaus kūnus, metų laikus ir gamtos reiškinius. Medžiagų pažinimas ir

tyrinėjimas įvardijamas tik 7 žingsnyje. Turint omenyje, kad Aprašas naudojamas ugdymo

programoms rengti ir vaikų pasiekimams aptarti, pasigendama temų, kurios yra randamos užsienio

šalių ankstyvojo amžiaus vaikų programose (pvz. Anglijos). Tai temos apie garsą, šviesą, elektrą,

51

magnetizmą, judėjimą ir jėgą, orą ir vandenį, medžiagas (negyvoji gamta). Apie šių temų integraciją

į ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymą rašė Pat Brunton, Linda Thornton (2010). Realiai praktikoje kai

kurios šios temos su ikimokyklinio amžiaus vaikais yra nagrinėjamos, nes išplaukia naturaliai iš vaikų

gyvenimo. Tai stebime publikacijose portale www.ikimokyklinis.lt. Apraše randamos

subkategorijos: procedūrinės tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti žinias. Šios

subkategorijos parodo Aprašo ryšį su svarbia gamtamokslinio raštingumo sritimi ,,mokėjimas

mokytis“. Vaikai atranda, kaip jie gali panaudoti turimas žinias. Tai padeda vaikams išmokti spręsti

problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias, jų taikymas, yra svarbi gamtamokslinio

raštingumo ypatybė.

14 lentelė.

Kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ analizė

KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINĖS ŽINIOS IR SUPRATIMAS“

Subkategorija Požymiai (Vaiko gebėjimai) Teiginys

Žinios ir

supratimas

apie save

Atskiria berniukus ir

mergaites, pavadina kūno

dalis; Atpažįsta save

nuotraukoje, apibūdina savo

išvaizdą. Apibūdina fizines

savybes;

• Atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6

kūno dalis ( Savivoka ir savigarba -4);

• Atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina

savo išvaizdą, (Savivoka ir savigarba-5)

• Save apibūdina, nusakydamas fizines

savybes<.....>. (Savivoka ir savigarba-6).

Žinios ir

supratimas

apie augalus ir

gyvūnus

Atpažįsta, pastebi ir nusako (augalų ir gyvūnų)

požymius;

Atpažįsta ir įvardina laukinius ir naminius

gyvūnus; Skiria augalus

(daržoves,vaisius, uogas),

nusako paskirtį, išskiria

bruožus ir savybes;

Pažįsta ir įvardija vietovės

gyvūnus ir augalus; Pastebi

augalų, gyvūnų skirtumus ir

panašumus; Pasakoja (žino)

apie augalų, gyvūnų naudą

žmonėms;

• Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai

sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves,

grybus (Aplinkos pažinimas-4) • Pastebi ir nusako

aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius.

(Aplinkos pažinimas-4)

• Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai

kuriuos laukinius gyvūnus. Skiria daržoves, vaisius,

uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui. (Aplinkos

pažinimas-5) Išskiria augalų bruožus, savybes

(Tyrinėjimai-5)

•Pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės gyvūnus ir

augalus. Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir

panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų. Papasakoja

{žino} apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir

augalų naudojimą maistui. (Aplinkos pažinimas-6)

Žinios ir

supratimas

apie metų

laikus

Žino metų laikus jų

požymius.

Žino, kad kartojasi metų

laikai.

• Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.


• Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės

pasikartojančių ciklų (kartojasi metų laikai).

(Skaičiavimas ir matavimas-6)

Žinios ir

supratimas

apie gamtos

reiškinius

Skiria daug gamtos

reiškinių;

Domisi gamtos reiškiniais;

Domisi gamtos reiškiniais ir

jų aiškinimu.

Skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga,

šlapdriba). (Aplinkos pažinimas-4)

• Domisi gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti

(pvz.smėlio audra). (Aplinkos pažinimas-5)

• Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa,

vaivorykštė, vėjas). (Aplinkos pažinimas-6)

Žinios ir

supratimas

apie dangaus

kūnus

Domisi dangaus kūnais;

Pradeda suprasti dangaus

kūnų ryšius.

• Domisi dangaus kūnais (Aplinkos pažinimas-5)

• Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų

dangaus kūnų ryšius. (Aplinkos pažinimas-6)

http://www.ikimokyklinis.lt/

52

Procedūrinės

tyrinėjimų

žinios

Pasirenka daiktus medžiagas,

paaiškina kodėl pasirinko.

Žino kaip pasirinkti daiktus

medžiagas, paaiškina kodėl

pasirinko.

Pasitelkia pojūčius, įrankius

Numato rezultatą

Mokosi pavaizduoti

Pristato tyrinėjimus.

• Pats pasirenka <....>veiklai reikalingus daiktus ir

medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. (Tyrinėjimas-

4)

Pats žino kaip pasirinkti veiklai reikalingus daiktus

ir medžiagas, paaiškina, kodėl. (Tyrinėjimas-5)

<...> tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo

galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas

priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su

suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų}

rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose

lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato

savo tyrinėjimus. (Tyrinėjimas-6)

Supratimas

kaip galima

naudoti žinias

Sugalvoja veikimo būdų;

Naudoja įvairias medžiagas,

priemones.

Išsiaiškina kokios reikia,

randa informaciją

Ieško atsakymų, idėjų,

sprendimų, medžiagų,

priemonių ir siekia rezultato.

• Sugalvoja <...>skirtingų veikimo būdų.

(Kūrybiškumas-4)

- Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas,

priemones.. (Kūrybiškumas-5)

- Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa

reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz.,

enciklopedijose, žinynuose. (Mokėjimas mokytis-6)

Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų,

neįprastų medžiagų, priemonių, ... lengvai, greitai

keičia, pertvarko, pritaiko ir siekia savito rezultato.

(Kūrybiškumas-6)

Apibendrinimas. Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ tyrimo

duomenis, darytinos išvados, kad vaikų gebėjimai subkategorijų požymiuose pateikiami nuosekliai.

Tai sudaro galimybę vertinti vaikų gamtamokslinio raštingumo žinių ir supratimo lygį pagal

žingsnius. Užsienio šalių teorija ir patirtis bei Lietuvos pedagogoginė praktika kalba apie galimybę

tematiką išplėsti. Svarbi šios subkategorijos ypatybė, kad kalbama apie procedūrines tyrinėjimų

žinias ir supratimą kaip galima naudoti žinias, nes tai siejasi ir su svarbiu gamtamoksliniam

raštingumui mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymu.

Kategorija ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“. Remiantis anksčiau

išsakytomis mintimis, žinome, kad vaikai galėtų tyrinėti - jie turi turėti žinių, kurios palengvintų jų

ieškojimus. O pati tiriamoji veikla nuo mažens itin svarbi - taip palaipsniui auga ir plečiasi pažinimo

pakopos, o kartu su jomis auga ir diskursinio mąstymo pradmenys (Plytnikienė, 2004). Stebėjimai,

bandymai, eksperimentai ir kitokia tiriamoji veikla lemia vaizdinių sistemos sukūrimą (Šlekienė,

1999). Šioje kategorijoje išsirtos 4 subkategorijos, aprašančios gamtamokslinius tyrinėjimus:

,,stebėjimo įgūdžiai“, ,,bandymų įgūdžiai“, ,,eksperamentavimo įgūdžiai“ ir ,,praktinių darbų

įgūdžiai“ ( 15 lentelė).

53

15 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“ analizė

KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIAI TYRINĖJIMAI (PRAKTINIAI GEBĖJIMAI)“

Subkategorija Požymiai. Vaiko gebėjimai Teiginys

Stebėjimo

įgūdžiai

• Stebi, pastebi

pasikeitimus

• Domisi stebėjimais, stebi

kaip atliekami bandymai.

Braižo ir aiškina planus,

schemas, grafikus.

• Domisi aplinka, mėgsta

stebėti, gali stebėti ilgą

laiką. Pasitelkti visus

pojūčius. Pasitelkti

įrankius, priemones.

Mokosi pavaizduoti.

• Stebi aplinką, pastebi pasikeitimus savo aplinkoje.

(Aplinkos pažinimas, tyrinėjimas-4)

• Domisi gamtinės aplinkos stebėjimais, stebi kaip

atliekami bandymai (Tyrinėjimai-5). Braižo ir aiškina

planus, schemas, grafikus. (Rašytinė kalba 5)

• Domisi aplinka, mėgsta stebėti kaip auga augalai,

kaip elgiasi gyvūnai <....? gali stebėti ilgą laiką.

(Tyrinėjimai -6) Žino, kaip savo tyrinėjimo

galimybėms išplėsti pasitelkti <...> visus pojūčius

(Tyrinėjimai 6). Žino, kaip savo tyrinėjimo

galimybėms išplėsti pasitelkti įrankius ir

priemones(Tyrinėjimai 6). Mokosi pavaizduoti

{stebėjimus}<...> (Tyrinėjimas -6)

Bandymų

įgūdžiai Tyrinėja, išbando medžiagas.

Bando, atlieka bandymus.

Džiaugiasi procesu ir

rezultatu.

Domisi tyrinėjimais,

bandymais. Tyrinėja

medžiagų savybes,

sandarą. Numato {tyrinėjimų} rezultatą. Siūlo

idėjas ką tyrinėti.

• < ...>tyrinėja, išbando <...> medžiagas (pvz., plaukia

ar skęsta <...> ir pan.). (Tyrinėjimas-4)

•Drąsiai bando. Noriai atlieka paprastus bandymus.

(Tyrinėjimai-5) Džiaugiasi veikimo procesu ir

rezultatu. (Kūrybiškumas-5)

• Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais, bandymais.

(Tyrinėjimai-6) • Noriai tyrinėja medžiagų savybes,

daiktų sandarą <...> Aplinkos pažinimas-6); Su

suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų}

rezultatą, (Tyrinėjimai-6); Siūlo idėjas ką galima būtų

tyrinėti (Tyrinėjimai-6);

Eksperementa

vimo įgūdžiai Eksperimentuoja, nebijo

suklysti, daryti kitaip.

Samprotauja.

(4)

(5)

• Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti,

daryti kitaip. (Kūrybiškumas-6) Samprotauja apie tai,

ką atrado..(mokėjimas mokytis - 6)

Praktinių

darbų

įgūdžiai.

Domisi ir dalyvauja

prižiūrint augalus, gyvūnus.

Padeda, pratinasi pats. Moka prižiūrėti augalus.

Mokosi pavaizduoti

lentelėse, diagramose.

Pasitelkti įrankius,

priemones.

Domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos

pažinimas-4)

Padeda, pratinasi pats prižiūrėti augalus. (Aplinkos

pažinimas -5)

Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves.

(Aplinkos psžinimas-6)

Mokosi pavaizduoti nesudėtingose lentelėse,

diagramose savo tyrinėjimus(Tyrinėjimas -6) Žino,

kaip savo tyrinėjimo galimybėms išplėsti pasitelkti

įrankius ir priemones(Tyrinėjimai 6)

Subkategorija ,,Stebėjimo įgūdžiai“. Ugdant gamtamokslinį raštingumą svarbu plėsti vaiko

supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudarant galimybes atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo

būdus ir metodus. Stebėjimas yra vienas iš pažinimo metodų. Teorinėje dalyje buvo plėtojamos

mintys, kad stebėdamas daiktus ir reiškinius, vaikas naudojasi juslėmis: jutimo sistemomis (klausos,

regos, lytėjimo ir kt). Stebėjimas yra jutimiškas tiriamo daikto, reiškinio suvokimas. Stebėjimas

padeda sukaupti daug ir įvairių žinių apie aplinką, susiformuoti teisingus vaizdinius ir sąvokas.

54

Siekiant tokios stebėjimo naudos tarp stebėjimo praktinių įgūdžių turėtų atsirasti gebėjimai stebėti

aplinką visais pojūčiais, gebėjimai fiksuoti pastebėtus rezultatus, išreikšti juos skaičiais, juos

apibendrinti. Sunkategorijoje ,,stebėjimo įgūdžiai“ pirmiauia pabrėžiamas gebėjimo stebėti buvimas

- ,,domisi stebėjimais“, ,,domisi aplinka, mėgsta stebėti, gali stebėti ilgą laiką“. Taip pat yra

užuomina ką gali stebėti: ,,pastebi pasikeitimus“, ,,stebi kaip atliekami bandymai“, ,,domisi aplinka“.

Viename žingsnyje išskiriama tai, kad ,,gali stebėti ilgą laiką“. Randame stebėjimų visais pojūčiais

gebėjimų ugdymą ,,pasitelkti visus pojūčius“, gebėjimų kaip fiksuoti stebėjimo rezultatus ugdymą,

gebėjimą apibendrinti stebėjimų patirtį, gebėjimą naudoti technines priemones -,,pasitelkti įrankius,

priemones“. Svarbu aptarti, kaip sekėsi stebėti, ką pamatėme, supratome, patyrėme. Stebėjimai yra

susiję su mąstymo operacijomis klasifikavimu į grupes (tai būdas sukurti tvarką po stebėjimo,

išskiriant kokie pastebėjimai yra tarpusavyje susiję ir kaip jie skiriasi vienas nuo kito) ir išvadų

formulavimu (išvada yra aiškinimas, kuris seka po stebėjimo). Tyrime jų analizė pateikiama prie kitų

kategorijų.

Subkategorija ,,Bandymų įgūdžiai“. Bandymų metu pedagogo tiesiogiai ar netiesiogiai

vadovaujami vaikai tiria ir mokosi suprasti įvairius reiškinius. Atliekant bandymus prastai taikomos

turimos žinios, ir gebėjimai. O patys bandymai padeda ugdytis kritinį mąstymą. Aptariant

subkategorijos ,,Bandymų įgūdžiai“ turinį, atrandame požymius, kurie atskleidžia subkategorijos

turinį: ,,tyrinėja, išbando“ , ,,bando, atlieka bandymus“, ,,domisi tyrinėjimais, bandymais“. Su

kiekvienu žingsniu plečiasi tyrinėjimų laukas: ,,tyrinėja, išbando medžiagas“, ,,tyrinėja medžiagų

savybes, sandarą“, ,,atlieka bandymus“. Su subkategorija ,,Bandymų įgūdžiai“ siejami mokėjimo

mokytis gebėjimai – veiklos planavimas: ,,numato {tyrinėjimų} rezultatą“, ,,siūlo idėjas ką tyrinėti“.

Subkategorija ,,Eksperamentavimo įgūdžiai“. Subkategoriją ,,Eksperamentavimo įgūdžiai“,

pavyko atrasti tik 6 žingsnyje (Kūrybiškumas-6): ,,drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti,

daryti kitaip“. Nors požymis rastas Aprašo kūrybiškumo srityje, jis pilnai tinka kalbant apie

gamtamokslinius eksperimentavimo gebėjimus. Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti.

Eksperimentas skiriasi nuo stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą,vaikai turi suprasti, ką nori išsiaiškinti. Eksperimento eigą reikia

suplanuoti - nuo to priklausys rezultatai. Ikimokyklinukai vienu metu tyrinėja tik vieną veiksnį.

Svarbiausia, kad kad rezultatai būtų aptariami tarpusavyje: ,,samprotauja“. Galutinis eksperimento

etapas yra rezultato fiksavimas ir pateikimas, tai jau kita subkategorija.

Subkategorija ,,Praktinių darbų įgūdžiai“. Praktinių darbų įgūdžiai įgyjami atliekant

grafinius darbus, darbus su prietaisais ir darbinio pobūdžio darbus gyvosios gamtos kampelyje,

sklype. Šią subkategoriją atskleidžia požymiai ,,domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus, gyvūnus“,

,,padeda, pratinasi pats“, ,,moka prižiūrėti augalus“, orientuoti į darbinio pobūdžio įgūdžius. Požymis

55

,,Mokosi pavaizduoti lentelėse, diagramose“ tai - grafiniai darbai; ,,Pasitelkti įrankius, priemones“-

darbas su prietaisais.

Apibendrinimas. Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai

gebėjimai)“ tyrimą, galime pasakyti, kad randame požymių apibudinančių visas subkategorijas. Šioje

kategorijoje itin svarbu sužadinti vaiko norą, interesą, sutelkti jo dėmesį į tyrinėjamą dalyką.

Tyrinėjant šią kategoriją pastebimas glaudus jos ryšys su kitomis kategorijomis, tokiomis kaip

,,Gamtamokslinis komunikavimas“, ,,Gamtamokslinis mąstymas“, ,,Mokėjimas mokytis“, Žinios ir

suvokimas“.

Kategorija ,,Gamtamokslinis komunikavimas“. Pasak „Dabartinės lietuvių kalbos

žodyno“ (2000, p. 277), kalba yra „praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis“. Kalba

formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko gamtamokslinio mąstymo raida ir kalba yra viena su

kita susijusi. kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Teale & Sulzby (1984) nustatė, kad vaikų,

kurie turi galimybę atlikinėti įvairius gamtamokslinius tyrinėjimus, spręsti su tuo susijusias

problemas, kalbiniai gebėjimai daug geresni. Tyrinėjimai skatina grupės diskusijas, kuriose vaikai

būna ir pokalbio dalyviai ir klausytojai. Vaikai įgyja svarbią praktiką. Kalboje atsiranda hipotezių

formulavimas, dedukcinis kalbėjimas ir vertinimas (Wenham, 1995). Dalyvaudami tyrimuose vaikai

kuria teorijas apie tai, kaip ir kodėl viskas vyksta. Jie džiaugiasi galėdami savo kalba pasidalinti

rezultatais. Tyrinėjant Aprašą šioje kategorijoje išskirtos dvi subkategorijos: ,,sakytinis

komunikavimas“ ir ,,rašytinis komunikavimas“.

Subkategorija ,,Sakytinis komunikavimas“. Kaip matyti iš tyrimo 16 lentelės, šią subkategoriją

atskleidžia daug požymių. Subkategorijoje ,,Sakytinis komunikavimas“ randame kalbėjimą

reiškiančius požymius ,,pasako, kalba, pasakoja, pakartoja“, kurie iš esmės reiškia, kad vaikas kalba,

ir kalbą naudoja bendravimui. Tokie požymiai, kaip ,,įvardija, paaiškina, pristato, aptaria“ rodo

kalbos ryšį su tam tikromis mąstymo operacijomis. Tokie gebėjimai, rodantys subkategorijų požymis,

kaip ,,klausosi“, ,,klausosi, reaguoja“, ,,klausosi, supranta“ rodo ne tik gebėjimą klausytis, bet ir

gebėjimą suvokti išgirstą informaciją. Gebėjimai : ,,vartoja terminus“, ,,vartoja skirtumų didumą

įvardijančius žodžius“, ,, įvardydamas detales, savybes, būsenas, vartoja sudėtingesnės sandaros

žodžius“, ,,vartoja terminus, sąvokas“- parodo tiek aukštesnį vaiko kalbos lygį, tiek aukštesnį

mąstymo lygį. Apie besiplečiančią vaiko patirtį byloja ir įvardijimas apie ką kalba vaikas: ,,kalba,

pasakoja ką matė, kas įvyko“, ,,pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius“, ,,pasako

pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus“, ,,kalba įvardydamas detales, savybes, būsenas“, ,,kalba

išsakydamas patirtį, svarstymus, problemų sprendimą“, ,,aptaria stebėjimų, bandymų planus“,

svarsto apie planuojamos veiklos eigą“.

56

16 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ analizė

KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIS KOMUNIKAVIMAS“

Subkategorija Požymiai.Vaiko gebėjimai Teiginys

Sakytinis

komunikavimas

Pasako pavadinimus,

įvardija bruožus, veiksmus.

Kalba, pasakoja. Vartoja

elementarius terminus.

Klausosi

• Kalba, pasakoja ką matė,

kas įvyko, paaiškina,

pakartoja, vartoja

skirtumų didumą

įvardijančius žodžius.

Klausosi, reaguoja.

Pristato savo tyrinėjimus.

Įvardija vietovės augalus,

gyvūnus. Pasakoja, kalba

apie aplinką, gamtos

reiškinius, įvardydamas

detales, savybes, būsenas,

vartodamas sudėtingesnės

sandaros žodžius.

Klausosi, supranta.

Svarsto. Aptaria stebėjimų, bandymų planus,

vartoja terminus. Kalba išsakydamas patirtį,

svarstymus, problemų

sprendimą, vartoja

terminus, sąvokas.

• Pasako augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių

pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus. (Aplinkos

pažinimas-4); Kalba, pasakoja apie tai ką dabar ar

seniau matė, girdėjo, vartoja girdėtus ir naujus

žodžius, elementarius terminus (Sakytinė kalba -4) •

Kalba, pasakoja apie tai, ....ką veikia, ir veikė.

Klausosi ką pasakoja kitas vaikas. (Sakytinė kalba-

4)

• Kalba ką žino, pasakoja ką matė, kas įvyko,

paaiškina, pakartoja, vartoja skirtumų didumą

įvardijančius žodžius. Klausosi kitų vaikų

pasakojimų, reaguoja į juos (Sakytinė kalba-5)

• Pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus.

(Tyrinėjimas-5)

Įvardija gyvenamosios vietovės augalus, gyvūnus.

(Aplinkos pažinimas 6) - Pasakoja, kalba apie aplinką,

gamtos reiškinius, įvardydamas įvairias detales,

savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus

sudėtingesnės sandaros žodžius. Klausosi draugų

kalbos, supranta pokalbio turinį, įvykių eigą. Garsiai

svarsto savo planuojamos veiklos eigą ( Sakytinė

kalba 6) • aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų

planus, .... vartoja technologinius terminus

(mikroskopas ir kt.) (Tyrinėjimas 6) • Kalba

natūraliai, išsakydamas savo patirtį, svarstymus,

kalba apie problemų sprendimą, vartoja terminus,

sąvokas. ( Sakytinė kalba 6)

Rašytinis

komunikavimas

Skaito paveikslėlius.

Pradeda manipuliuoti simboliais. Perpasakoja,

vaizduodamas, kad skaito.

,,Iliustruoja“ pasakojimus.

Braižo ir aiškina planus,

schemas, grafikus. Mokosi

pavaizduoti lentelėse,

diagramose tyrinėjimus.

Kopijuoja užrašus, užrašo

pavadinimus.

• Skaito knygelių paveikslėlius., įvardydamas

bruožus, veiksmu. Grafiniais simboliais pradeda

manipuliuoti įvairioje veikloje.( Rašytinė kalba 4)

• Ką žino perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito....

,,Iliustruoja“ pasakojimus. Braižo ir aiškina planus,

schemas, grafikus. ( Rašytinė kalba 5)

• Mokosi pavaizduoti {tyrimus} nesudėtingose

lentelėse, diagramose savo tyrinėjimus ir kitus

darbus. (Tyrinėjimas-6) ...... kopijuoja užrašus,

užrašo pavadinimus. ( Rašytinė kalba-6)

Iš išskirtų požymių pastebimas subkategorijos ryšys su kategorijomis ,,Gamtamokslinės žinios

ir supratimas“, ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“, ,,Gamtamokslinis mąstymas),

,,Mokėjimas mokytis“. Subkategorija ,,rašytinis komunikavimas“. Požymiai ,,skaito paveikslėlius“,

,,perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito“ – atskleidžia vaiko gebėjimą dalintis turima informacija,

žiniomis ir pačias žinias bei pasaulio suvokimą. Savo rašytinės kalbos subrendimo lygyje ,,pradeda

manipuliuoti simboliais“, ,,iliustruoja“ pasakojimus“, ,,kopijuoja užrašus, užrašo pavadinimus“- šis

gebėjimas tampa svarbus vaikams pristatat savo gamtamokslinius tyrinėjimus. Požymiai- ,,braižo ir

57

aiškina planus, schemas, grafikus“, ,,mokosi pavaizduoti lentelėse, diagramose tyrinėjimus“ –

padeda vaikams, apibendrinant tyrinėjimų rezultatus, klasifikuojant įvairius gamtos objektus ar kitaip

dokumentuojant gamtamokslinius tyrinėjimus.

Kategorija ,,Gamtamokslinis mąstymas“. Tai gebėjimai atlikti tam tikras mąstymo

operacijas. Gamtamoksliniame ugdymesi tenka naudoti daug įvairių sąvokų, kurios įgauna prasmę

tik tuomet, kai vaikas supranta, ką jos reiškia. Įsitraukimas į gamtamokslinę patirtį sudaro sąlygas

plėtotis moksliniam mąstymui. (Eshach & Fried, 2005).

17 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė

KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIS MĄSTYMAS“

Subkategorija Vaiko gebėjimai Teiginys

Analizė

Įvardija dalis. Pastebi ir

nusako požymius.

Išskiria dalis,

Išskiria bruožus,

savybes.

Pastebi skirtumus ir

panašumus.

• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, Pastebi ir nusako

aiškiausiai pastebimus ir augalų požymius [lapo forma,

dydis; kamieno, stiebo, žiedo spalva ir pan]. (Aplinkos

pažinimas 4)

•[tyrinėdami išskiria atskiras dalis; Išskiria akivaizdžius

augalų bruožus, savybes (Aplinkos pažinimas5)

• Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp

gyvūnų ir tarp augalų. (Aplinkos pažinimas-6)

Sintezė Įvardija dalis, sukuria

vaizdą Įvardija dalis ir

pasako ryšius tarp jų.

Samprotauja, kodėl... Samprotauja apie

savybes, sandarą,

bruožus. Nusako ryšius.

• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, sukuria iš dalių

bendrą vaizdą] -4

• [tyrinėdami išskiria atskiras dalis, pasako ryšius tarp jų],

samprotauja, kodėl vyksta pasikeitimai (Tyrinėjimai-5)

• tyrinėdamas samprotauja apie savybes, sandarą, bruožus

(Tyrinėjimai-6). [nusako paprasčiausius jų tarpusavio

ryšius].

Palyginimas

Pastebi ir palygina

pagal išorinį panašumą.

Vartoja dydžių

sąvokas. Pradeda

suprasti. Samprotauja apie skirtumus


panašumus. Lygina

savybes, bruožus

• Pastebi ir palygina augalus [pagal išorinį panašumą]

formą, dydį, spalvą. Skirtumams apibūdinti vartoja

dydžių sąvokas. (Skaičiavimas ir matematika -4)

• [Pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų ir

skirtumų savo dalimis, augimo tempu.] Lygindamas

samprotauja apie akivaizdžius augalų skirtumus.

(Aplinkos pažinimas - 5) • Pastebi skirtumus ir

panašumus tarp augalų. Lygina augalus, atsižvelgdamas į

jų savybes, bruožus (Tyrinėjimas-6).

Apibendrinim

as

Pradeda suprasti- turi

panašumų

Supranta, kad turi

panašumų, aiškinasi.

Samprotauja.

• [ [pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų: reikia

vandens, šviesos].-4

• Supranta kad augalai turi panašumų, aiškinasi būtinas

sąlygas augalams vystytis. -5

• Samprotauja apie tai, kaip auga augalai, kokių sąlygų

jiems reikia. (Aplinkos pažinimas-6)

Klasifikavima

s

Dėlioja pagal požymį,

grupuoja, komponuoja Dėlioja pagal įvairius

požymius, grupuoja.

Klasifikuoja.

• [Sekas dėlioja pagal pasirinktą požymį;] grupuoja,

komponuoja atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį.

(Skaičiavimas ir matematika -4)

• Sekas dėlioja pagal įvairius požymius, grupuoja,

atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį. (Skaičiavimas ir

matematika -5)

• Klasifikuoja pagal dydį, formą, spalvą. Kuria sekas su 2-

3 pasikartojančiais elementais (Aplinkos pažinimas,

Skaičiavimas ir matematika -6)

58

Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė pristatoma scematiškai, kad parodyti

ne tik subkategorijų požymius, bet ir požymių išsidėstymą pagal sudėtingumo laipsnį. Kategorija

pristatoma pasirinktu tyrime biologiniu (augalai) aspektu.

Subkategorija ,,Analizė“. Subkategorija apibudina mąstymo operaciją, kurios metu vyksta

skaidymas į sudėtines dalis (išspręsti, ištirti, išnagrinėti, išanalizuoti).

Subkategorija ,,Sintezė“. Subkategorija analizės metu išskaidytų dalių jungimas į

visumą (sukurti, sudaryti, sukonstruoti).

Subkategorija ,,Palyginimas“. Subkategorija panašumų ir skirtumų nustatymas (palyginti,

atrinkti).

Subkategorija ,,Apibendrinimas“. Subkategorija pastovių savybių ir ypatybių išskyrimas,

bei lyginamų objektų jungimas į grupes pagal vienijančius požymius

Subkategorija ,,Klasifikavimas“. Subkategorija lyginimo ir apibendrinimo operacijomis

nustačius objektų panašumus ir skirtumus, jų skirstymas į grupes ir klases.

,,Pastebi ir nusako

išorinius požymius“ ,,Išskiria bruožus,

savybes“

,,Pastebi skirtumus

ir panašumus“

,,Įvardija dalis,

pasako bendrą

vaizdą“

,,išskiria dalis, pasako

ryšius tarp jų“

,,Samprotauja, kodėl...“

,,Samprotauja apie

savybes, sandarą, bruožus"

,,Nusako ryšius“

,,Pastebi ir palygina pagal

išorinį panašumą“ - požymius

,,Vartoja dydžių sąvokas“

,,Palygina pagal savybes,

pradeda suprasti apie

skirtumus“

,,Pastebi skirtumus ir

panašumus“ . ,,Lygina

savybes, bruožus“

,,Pradeda suprasti-

augalų augimo

panašumus“

,,Supranta, kad

augimo sąlygos turi

panašumų, aiškinasi”

,,Samprotauja kaip.

auga .., ko...reikia“

,,Dėlioja pagal požymį,

grupuoja, komponuoja“

,,Dėlioja pagal įvairius

požymius, grupuoja“

,,Klasifikuoja pagal

kelis požymius“

59

Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ tyrimą, galime pasakyti, kad

kiekviena gamtamokslinio mąstymo subkategorija atsispindi Apraše. Kiekvienoje subkategorijoje

randame nuoseklų požymių išsidėstymą pagal sudėtingumo laipsnį. Požymiai paremti vaiko pažinimo

ypatumais. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad vaikas anksčiau pradeda įžvelgti panašumus, tačiau tik

vėliau jį suvokia. Lyginamuoju tyrimu buvo nustatyta, kad vaikas į panašumus reaguoja anksčiau nei

į skirtumus (L. Vygotskis).

Kategorija ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“. Šioje kategorijoje atrandame 4 subkategorijas:

kognityvinės nuostatos, estetinės nuostatos, etinės nuostatos, pragmatinės- ekonominės nuostatos.

Subkategorija ,,Kognityvinės nuostatos“ Gamtamokslinio mąstymo ir tyrinėjimo veikloje

formuojamas supratimas, kad saugodami aplinką, saugojame save. Šią subkategoriją atskleidžia

požymis ,, paaiškina, kad <...> tyrinėti atsargiai“.

Subkategorija ,,Estetinės nuostatos“. Patirtinis ugdymas skatina tiesioginį gamtos

išgyvenimą. Estetiniai jausmai formuojasi per patirtinį vaiko ugdymą. Subkategoriją atskleidžia

požymis ,,dalyvauja prižiūrint, puošiant“.

Subkategorija ,,Etinės nuostatos“. Aplinkosauginis/ gamtosauginis raštingumas yra viena

didžiausių šių laikų siekiamybių. Formuojamas ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su

gamta. Subkategoriją atskleidžia požymiai - ,,rodo pagarbą“, ,,besiformuojančią atsakomybę“,

,,pradeda jausti prieraišumą aplinkai“, ,,suvokia savo vietą joje“.

Subkategorija ,,Pragmatinės- ekonominės nuostatos“. Subkategoriją atskleidžia požymiai

,,aiškinasi, kaip vartojami, kuo naudingi“, ,,pasakoja apie naudojimą maistu“.

18 lentelė. Kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ analizė

KATEGORIJA ,,PAGARBA GAMTAI IR GYVYBEI“

Subkategorija Požymiai. (Vaiko gebėjimai) Teiginys

Kognityvinės

nuostatos

Paaiškina, kad tyrinėti reikia

atsargiai, nežalojant,

neniokojant.

• Paaiškina, kad gamtą tyrinėti reikia atsargiai,

nežalojant, neniokojant. (Tyrinėjimas 6)

Estetinės

nuostatos Dalyvauja prižiūrint,

puošiant

Dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant <....> (Aplinkos

pažinimas -6)

Etinės

nuostatos

Rodo pagarbą;

besiformuojančią atsakomybę.

Pradeda jausti prieraišumą

aplinkai; suvokia savo vietą

joje.

• Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir

besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą.


• Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios

gamtinės aplinkos, suvokia savo vietą joje.

(Aplinkos pažinimas -6)

Pragmatinės-

ekonominės

nuostatos

Aiškinasi, kaip vartojami

maistui, kuo naudingi.

Pasakoja apie naudojimą

maistui.

Aiškinasi, kaip augalai vartojami maistui, kuo jie

naudingi. (Aplinkos pažinimas-5)

Pasakoja apie augalų naudojimą maistui. (Aplinkos

pažinimas-6)

Estetinis požiūris neatskleidžia vaiko savarankiškumo ir iniciatyvumo. Vaikas tik

,,dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant“. Etinis požiūris analizuoja, kaip žmogus galėtų prisidėti prie

60

didesnio gamtos natūralumo išsaugojimo, jos vienovės ir harmonijos išlaikymo. Šioje subkategorijoje

randame požymius ,,rodo pagarbą“, ,,rodo besiformuojančią atsakomybę“, ,,pradeda jausti

prieraišumą aplinkai“, ,,suvokia savo vietą joje“. Kognityvinis požiūris požiūris pagrįstas žinojimu ir

gebėjimu paaiškinti, ,,kad tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant“. ,,Pragmatinis- ekonominis

požiūris ugdomas dažniausiai, nes kartu su žiniomis apie gamtą, jos reiškinius vaikai gauna žinias ir apie

naudą žmogui: ,,aiškinasi“, ,,pasakoja“, ,,kuo naudingi“, ,,apie naudojimą maistui“. Šios dvi

paskutinės nuostatos nėra pačios svarbiausios, nes jos mažai įtakoja elgesį. Elgesį keičia tik vertybės.

Apibendrinant kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ tyrimą, reikėtų pažymėti, kad nors

ir atrandame požymių visoms subkategorijoms, visi požymius patvirtinantys teiginiai surati 6

pasiekimų žingsnyje. Gamtamokslinis raštingumas apima ekologinius – aplinkosauginius aspektus.

Formuojamas ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su gamta. Todėl pasigendama

gebėjimų, kurie galėtų būti ugdomi pagal vaikų supratimo lygį 4,5 žingsniuose. Ekologinis –

aplinkosauginis ugdymas įtakoja vaikų kritinio mąstymo ugdymąsi, problemų sprendimą - todėl jis

yra be galo svarbi gamtamokslinio raštingumo dalis.

Kategorija ,,Mokėjimas mokytis“. Ikimokykliniame amžiuje vaiko įgalinimas

mokytis įgyvendinamas siekiant stiprinti pažinimo motyvaciją (Monkevičienė O., Žemgulienė A.,

Stankevičienė K. (2013). Ikimokyklinio amžiaus Vaikų pasiekimų Aprašo (2014), mokėjimo

mokytis sritis numato, kad ,,...ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų . sėkmingai besiugdantis“.

19 lentelė. Kategorijos ,,Mokėjimas mokytis“ analizė

KATEGORIJA ,,MOKĖJIMAS MOKYTIS“

Subkategorija Vaiko gebėjimai Teiginys

Mokymosi

tikslų kėlimas ir

rezultatų

numatymas

Veiklos

planavimas

Pasako, ką darys

Spėlioja, kas atsitiks, jeigu..

Ieško sprendimų, pradeda

numatyti sprendimų

pasekmes.

•Pasako ką darys .. (Mokėjimas mokytis -4)

Spėlioja, kas atsitiks, jeigu.. (Mokėjimas mokytis -

5)

• Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti

priimtų sprendimų pasekmes. (Problemų

sprendimas-6)

Veiklos

planavimas

Siūlo veiklos idėjas.

Planuoja, ką darys.

Siūlo ką tyrinėti.

Svarsto veiklos eigą.

• Siūlo veiklos idėjas (Mokėjimas mokytis-4)

• Planuoja, ką darys toliau. (Mokėjimas mokytis -5)

Siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti.

(Tyrinėjimas 6)

Svarsto planuojamos veiklos eigą. (Sakytinė kalba

6)

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas

Klausinėja, atsako į

klausimus.

Klausinėja apie tai, kas

išgirsta, matyta, sugalvota,

pajausta.

Kelia klausimus ką dar

galima tyrinėti. Kelia

probleminius klausimus,

diskutuoja, svarsto.

- Klausinėja, atsako į klausimus. (Sakytinė kalba

-4)

- Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta,

sugalvota, pajausta. (Sakytinė kalba -5).

• Kelia tolesnius klausimus ką dar galima tyrinėti

(Tyrinėjimas 6).

• Kelia probleminius klausimus, diskutuoja,

svarsto. (Kūrybiškumas-6)

61

Tikslų siekimas

Imasi iniciatyvos

įgyvendinti idėjas, mėgsta

veikti .

Spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, pasitikslina,

ieško sprendimų, tariasi,

mokosi.

Ieško atsakymų į

klausimus, siūlo ir jungia

idėjas bei strategijas idėjoms

įgyvendinti, siekia rezultato.

• Mėgsta kūrybiškai veikti (Mokėjimas mokytis-4)

Imasi iniciatyvos įgyvendinti veiklos idėjas

(Mokėjimas mokytis-4)

•Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso,

ką sako kiti, pasitikslina. (Mokėjimas mokytis-5)

Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi

iš nepavykusių veiksmų... (Problemų sprendimas -

5)

• Drąsiai ieško atsakymų į klausimus. (Mokėjimas

mokytis-6) Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas

joms įgyvendinti. (Mokėjimas mokytis-6) Siekia

savito rezultato (Mokėjimas mokytis-6)

Mokymosi

refleksija

•Aptaria darbus, planuoja,

ką darys.

• Samprotauja, ką atrado,

sužinojo. Pasako, ką išmoko,

ko dar mokosi, paaiškina,

kaip mokėsi, kaip mokysis.

•Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau.

(Mokėjimas mokytis-5)

• Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo.

(Tyrinėjimas 6). Pasako, ką jau išmoko, ko dar

mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis

toliau. (Mokėjimas mokytis - 6)

Analizuojant mokėjimo mokytis kategoriją reikia pažymėti, kad vaikui veikiant gamtinėje

aplinkoje atsiranda natūrali mokymosi galimybė. Tai pademonstruoja subkategorija ,,Mokymosi

tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas“. Tiek natūralioje gamtinėje aplinkoje, tiek ir sumanytuose

tyrinėjimuose išryškėja subkategorijos požymiai: ,,pasako, ką darys“, ,,spėlioja, kas atsitiks,

jeigu...“, ,,ieško sprendimų“, ,,pradeda numatyti sprendimų pasekmes“.

Mokėjimas mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantamas kaip atkaklus noras ko nors

išmokti. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir sėkmę, nes skatina aiškintis,

ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas išsikelti tikslus ir numatyti

rezultatus. Tai atskleista subkategorijose ,,Veiklos planavimas“ ir ,,Tikslų siekimas“. Vaikai ne tik

,,siūlo veiklos idėjas“, ,,planuoja, ką darys“, ,, siūlo ką tyrinėti“ . Tačiau subkategorija aiškiai savo

požymiais parodo, kad vaikai ne tik planuoja, bet ir tikslingai siekia tikslo: ,,svarsto veiklos eigą“,

,,imasi iniciatyvos įgyvendinti idėjas“, ,, ieško sprendimų, tariasi“, ,,ieško atsakymų į klausimus,

siūlo ir jungia idėjas bei strategijas idėjoms įgyvendinti, siekia rezultato“. Šie mokymosi gebėjimai

svarbūs vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi.

Bendras tikslas skatina vaikus mokytis vienam iš kito ir bendradarbiauti. Todėl ne mažiau

svarbi ir kategorija ,,Mokymosi refleksija“. Reikia užtikrinti, kad vaikai mokytųsi vienas iš kito.

Įtraukiami į veiklą, vaikai ją reflektuoja vienas kitam ir taip įgyja naujų žinių ir įžvalgų, kurias

panaudoja savo suvokimui keisti. Apraše randame subkategorijos požymių ,,aptaria darbus“,

,,samprotauja, ką atrado, sužinojo“, ,,pasakoja, ką išmoko, ko dar mokosi“, ,,paaiškina, kaip mokėsi,

kaip mokysis“.

Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai svarbūs tampa klausimai ir

klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami klausimai ir klausinėjimas.

Tirdami subkategoriją ,, Klausimų kėlimas ir klausinėjimas“ randami požymiai: ,,klausinėja, atsako

62

į klausimus“, ,,klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta“, ,,kelia klausimus ką

dar galima tyrinėti“, ,,kelia probleminius klausimus“. Matome vaiko gebėjimo klausti pateikimą

sudėtingėjančia prasme: nuo paprasto klausinėjimo jis išsirutulioja į probleminius klausimus.

Apibendrinant kategoriją ,,Mokėjimas mokytis“ reikia pažymėti, kad Apraše atrasti

požymiai išsamiai ir nuosekliai atskleidžia visas subkategorijas.

Dokumentų tyrimo apibendrinimas. Atlikus dokumentų turinio content analizę matome,

galimą atsakymą į iškeltą tyrimo pradžioje klausimą: kokie gamtamokslinio raštingumo aspektai

atsispindi šalies teisiniuose dokumentuose? Atsakymo raktiniai žodžiai būtų: pasiekimų lygis,

gebėjimai, STEAM kompetencijos; valstybės parama STEAM elementų diegimui; metodinė parama

(metodinė medžiaga ir mokymai) pedagogams diegiantiems STEAM; ugdymo turinio (programų ir

aplinkų) atnaujinimas; dėmesys praktiniams gebėjimams ir gamtamoksliniam mąstymui. 2013-2019

m. analizuojamuose valstybiniuose dokumentuose:

- strateginiu lygmeniu (socialiniai-politiniai dokumentai ir švietimo raidos strateginiai

dokumentai) kalbama apie ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo gerinimą ir

numatomos tam priemonės;

- instituciniu lygmeniu, siekiant gamtamokslinio raštingumo gerinimo, kalbama apie

ikimokyklinio ugdymo turinio, programų ir ugdymo aplinkos atnaujinimą;

- asmeniniu (vaiko) lygmeniu atskleidžiamos problemas dviejose gamtamokslinio raštingumo

srityse - praktinių gebėjimų ir gamtamokslinio mąstymo.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė sudarė galimybes pamatyti,

kokius gamtamokslinio raštingumo gebėjimus gali išsiugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikai, nes

Aprašas yra gairės įstaigų Ikimokyklinio ugdymo programoms. Taip pat tyrimas padėjo atskleisti

gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektu Aprašo papildymo reikalaujančias vietas. ,,Žinių ir

suvokimo“ kategorijoje manoma reikėtų praplėsti pažinimo lauką (garsas, šviesa, elektra,

magnetizmas ir kt.). Kategorijoje ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ stokojama didesnio dėmesio

gamtosauginiams-ekologinimas aspektams jau 4,5 žingsnyje.

Išvados. Pagal 2013-2019 m. valstybinių dokumentų tyrimą, reikia pažymėti, kad paskutinių

metų dokumentuose pradėta kalbėti apie gamtamokslinio raštinkumo ugdymo plėtojimą

ikimokykliniame amžiuje. O Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė parodė,

kad Apraše numatyti vaikų ugdymosi pasiekimai sudaro pamatą vaikų gamtamokslinio raštingumo

ugdymuisi.

3.2. Veiklos tyrimas

Atlikta dokumentų analizė byloja apie valstybės požiūrio į ikimokyklinio amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo ugdymą pokytį ir numatomą būsimą teigiamą proveržį šioje srityje.

63

Probleminėmis sritimis gamtamoksliniame visų pakopų ugdyme yra išskiriami praktiniai tyrinėjimų

įgūdžiai ir gamtamokslinis mąstymas. Numatytu veiklos tyrimu norėta įvertinti vaikų gamtamokslinį

raštingumo lygį, ir, įgyvendinant inovaciją (mokslinio metodo taikymas), pažiūrėti, kaip galėtume

įtakoti problemiškomis įvardintų (praktiniai tyrinėjimų įgūdžiai ir gamtamokslinis mąstymas) sričių

pasiekimų lygį. Atliekant veiklos tyrimą, buvo atsižvelgta į pagrindinius veiklos tyrimo bruožus (

pagal Kemmis ir McTaggart, 2005). Numatytas veiklos tyrimo ciklas atskleistas 12 paveiksle.

Pirminių duomenų nustatymas (veiklos stebėjimas)

Kiekybinių rezultatų apmąstymas ir įvertinimas

Pokyčio planavimas II ciklas

I ciklas

Duomenų rinkimas (veiklos stebėjimas)

Kokybinių duomenų apmąstymas ir įvertinimas

Tyrimo išvados: kokie pokyčiai įvyko arba ne

14 pav. Veiklos tyrimo ciklas (sudaryta autorės)

Pirminių duomenų nustatymas. Atliekant Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo

kokybinę turinio analizę buvo išsiaiškinta, kurie vaikų ugdymosi pasiekimai, aprašyti Ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimų apraše gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.

Tyrimo metu, remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, sudarytas savotiškas

Gamtamokslinio raštingumo ugdymo gairių aprašas, kuriuo remiantis, kaip ir Ikimokyklinio amžiaus

vaikų pasiekimų aprašu, galėtume pamatyti, kuriame žingsnyje yra vaikų gamtamokslinio raštingumo

gebėjimai.

Tyrime naudojamasi Aprašo žingsniais. Bet gebėjimų lygis kiekviename žingsnyje gali būti

skirtingas, todėl tyrime išskiriami 3 gebėjimų lygiai kiekviename žingsnyje: Pradinis lygis – tik

pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas vystosi; susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai. Įvesti

lygius inspiravo L. Vygotskio teorija. L. Vygotskis teigia, kad efektyviausias mokymas yra tada, kai

remiamasi artimiausios plėtros zona ( artimiausia vystymosi zona), o ne tuo, ką vaikas jau yra

pasiekęs (Žukauskienė, 2007). L. Vygotskis (1986) išskiria ,,pastolių“ sąvoką, kuri apibūdinama,

kaip artimiausio vystymosi zona. Ta sritis, esanti tarp to, ką vaikas gali padaryti pats, ir ką gali padaryt

padedamas pedagogo, vadinama artimiausios plėtros zona. Būtent į šią sritį turi būti nukreiptas

64

pedagogo dėmesys. Ši zona nėra statiška, vaikui pasiekus vieną lygį, jam atsiranda nauja tolimesnės

raidos/ plėtros zona, ir vaikas gali išmokti vis sudėtingesnių sąvokų ir įgūdžių.

Iš to kas pasakyti seka, kad vaiko gebėjimų lygio nustatyme svarbu, kiek vaikas geba veikti

savarankiškai, kiek jam reikalinga pedagogo pagalba. Ar ta pagalba reikalinga nuolatinė, ar tik kaip

padąsinimas - tai irgi skirtingi dalykai. Todėl, vertinant vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį,

gebėjimų žingsniuose stengtasi įvertinti šį parametrą: vaiko gebėjimą veikti pačiam ar su suaugusiojo

pagalba. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės pateiktos 20 lentelėje.

20 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės

Pavadinimas Pradinis lygis Vystymosi lygis Susiformavimo lygis

Lygio etapas Tik pradžia gebėjimo Gebėjimas vystosi Susiformavęs gebėjimas

Lygio

aprašymas

Gebėjimas pastebimas per

stebėtą veiklą, arba bando

pirmą kartą. Gebėjimas tik

pradedamas įgyti.

Reikalinga pagalba.

Gebėjimas pastebimas 1 ar

daugiau kartų per stebėtą

veiklą, bet vaikas juo

naudojasi netvirtai, veikia

nedąsiai. Reikalingas

padrąsinimas.

Gebėjimas pastebimas

nuolatos, vaikas gebėjimu

naudojasi tvirtai,

savarankiškai. Pats padeda

bendraamžiams.

Pirmajame veiklos tyrimo etape buvo stebima praktinė veikla n rajono dvejose

ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pedagogai buvo supažindinti su stebėjimo tikslu: įvertinti 4-6 metų

vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Pasirinktu stebėjimo metodu, buvo siekta pamatyti kuo

daugiau situacijų, kurios leistų daryti prielaidas apie vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Tyrime

stebėti septyniasdešimt trys 4-6 metų vaikai. Stebimose grupėse, pagal susitarimą, vyko ugdomoji

veikla ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“. Kad būtų lengviau fiksuoti duomenis buvo susitarta, kad

pedagogas vienu metu dirbs su 6-8 vaikų grupele. Tyrimas vyko 10 dienų. Viena grupelė buvo

stebima vieną dieną. Daugiau, atliekant stebėjimą, buvo derinamasi prie realaus ugdymo proceso,

jo dalyvių veiklos ypatumų (B. Bitinas, 2006). Veiklos metodams tyrėjas įtakos neturėjo: pedagogai

metodus ir būdus rinkosi patys. Stebėjimas buvo struktūruotas, stebėjimo protokole fiksuojama

vaikų dalyvavimo tiriamojoje veikloje, jų bendravimo tarpusavyje, su pedagogu, minčių išsakymo ir

pan. atvejų skaičius pagal stebimus kriterijus, kurie įverinami atitinkamu žingsniu ir jo lygiu.

Kiekybinių rezultatų apmąstymas ir įvertinimas. Stebėjimo rezultatams apibendrinti

naudojama kiekybinė prieiga. 15 paveiksle pateikiama rezultatų vizualizacija.

65

15 pav. Tyrimo rezultatų vizualizacija

Komentuojant bendrą gamtamokslinio raštingumo vertinimo situaciją, reikia pažymėti, kad

per stebėjimo procesą buvo gamtamokslinio raštingumo sričių, kurios stebimoje veikloje

neatsiskleidė. Tyrimo, kad būtų analizuojamos priežastys, kodėl taip atsitiko, neatlikta. Galima kelti

hipotezes, kad tam įtakos galėjo turėti pedagogų naudojami ugdymo metodai, trumpas vykdyto

tyrimo laikas ar kt. Sritys, kurių gebėjimų nepavyko užfiksuoti, ar buvo stebimos labai fragmentiškai,

pateiktos 16 paveiksle.

16 pav. Nestebėti atvejai tyrime

66

Didele dalimi nepavyko užfiksuoti vaikų gebėjimų šiose gamtamokslinio raštingumo srityse:

2. Praktiniai gebėjimai - 2.2. Bandymų (eksperementavimo) įgūdžiai; 3. Gamtamokslinis mąstymas

- 3.5. Klasifikavimas; 4. Gamtamokslinis komunikavimas - 4.2. Rašytinis komunikavimas; 5.

Pagarba gamtai ir gyvybei - 5.3. Etinės nuostatos; 5.4 Pragmatinės ekonominės nuostatos; 6.

Mokėjimas mokytis - 6.1. Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; 6.5. Mokymosi proceso

refleksija.

Žemiau esančiame 17 paveiksle pateikti stebėtų ir vertintų gebėjimų vertinimo pjūvis.

17 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas ( bendras pjūvis)

Kaip jau buvo minėta: I - Pradinis lygis - Tik pradžia gebėjimo; Reikalinga pagalba. II -

Vystymosi lygis- Gebėjimas vystosi. Reikalingas padrąsinimas. III- Susiformavimo lygis - Susiformavęs

gebėjimas. Veikia pats, padeda bendraamžiams.

Išanalizavus stebėtas vaikų veiklos situacijas matome, kad mūsų stebėtų 4-6 metų vaikų

gamtamoksliniai gebėjimai 22 % yra 5 žingsnio II lygio; toliau seka 19 % 4 žingsnis II lygis; 18 % -

4 žingsnis III lygis; 18 % - 5 žingsnis I lygis; Duomenys rodo, kad 4 žingsnio I lygio yra tik 3 %

fiksuotų atvejų. 4 žingsnis II lygis – 19%, 4 žingsnis III lygis 18 %. Iš duomenų taip pat matyti, kad

18 % - 5 žingsnis I lygis; 22 % - 5 žingsnio II lygio; 10 % vaikų jau yra 5 žingsnio III lygio gebėjimų;

Jau stebime 6 % gebėjimų iš 6 žingsnio. Gebėjimai tik pradedami įgyti ar jie jau yra, tik vaikas jais

naudojasi netvirtai, veikia nedąsiai, reikalingas padrąsinimas. Rezultatus iliustruoja 18 paveikslas.

67

18 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas.

Fiksuotas vaikų pasiekimų lygis procentine išraiška

Jeigu lyginsime tik 4 žingsnyje esančių vaikų gebėjimus, tai matysime, kad jų gebėjimai

pasiskirsto tarp II ir III lygio. II lygis sako, kad gebėjimas pastebimas, bet vaikas juo naudojasi

netvirtai, veikia nedąsiai. Reikalingas pedagogo padrąsinimas. Tai tikėtina, vadovaujantis L.

Vygotskio artimiausios raidos zonos teorija, kad gebėjimai, esant pedagogo pagalbai, gali greitai

pasiekti III lygį.

19 pav. 4 ir 5 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Lyginant tik 5 žingsnyje esančių vaikų gebėjimus, matome, kad jų gebėjimai pasiskirsto tarp

visų trijų lygių. Naudojamas vertinimas ne tik žingsniais bet ir lygiais leidžia pamatyti vaiko

atrimiausios raidos zoną daug aiškiau, negu vertinant tik žingsniu. Artimiausio vystymosi zona leidžia

nuspėti, kas vystymęsi bus rytoj. Pagal gautus 5 žingsnio duomenis 21 % gebėjimų yra III lygio;

Gebėjimas pastebimas nuolatos, vaikas gebėjimu naudojasi tvirtai, savarankiškai. Pats padeda

bendraamžiams.

3%

19%

18%

18%

22%

10%

5%3%

2%

Tyrime fiksuotas

vaikų pasiekimų lygis %

4ž/ 1 lygis

4 ž/2 lygis

4ž/3 lygis

5ž/1 lygis

5ž/2 lygis

5ž/3 lygis

6ž/1 lygis

6ž/2 lygis

6ž/3 lygis

68

20 pav. 6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Skaitine prasme 6 žingsnio fiksuoti 78 atvejai. Pagal duomenis matome, kad didžiąją dalį

sudaro I lygio gebėjimai. Šiame etape reikalinga didelė pedagogo pagalba kad vaikai pasiektų

artimiausio vystymosi zoną.

Apibendrinimas. Apibendrinant vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį bendruoju pjūviu

galime daryti išvadą:

- Tyrimo duomenys rodo, kad stebėtų 4-6 metų vaikų gamtamoksliniai gebėjimai

varijuoja tarp 5 žingsnio II lygio ir 4 žingsnio II lygio;

- II lygio gebėjimų dominavimas rodo, kad pedagogo vaidmuo ugdymo procese turi būti

padrąsintojo, palaikytojo, skatintojo, nes vaikai turi gebėjimus, bet jie dar nėra pilnai susiformavę.

Toliau apžvelgiamas atskirų gamtamokslinio raštingumo sričių pasiekimų lygis.

Žinios ir supratimas. Šios šrities duomenys rodo, kad gebėjimų lygis pradedamas fiksuoti

nuo 4 žingsnio II lygio. 4 žingsnio radame 23 % fiksuotų atvejų; 5 žingsnio - 39 %; 6 -žingsnio 38

% atvejų. Išanalizavus diagramas matome, kad 4 žingsnyje esančių vaikų gebėjimų II, II lygis

pasiskirsto apylygiai ( 48% ir 52 %). I lygio atvejų neužfiksuota. 5 žingsnis apima visų lygių

gebėjimus, tik labiau dominuoja II lygio atvejai(45%). 6 žingsnio atvejų skaitine prasme nebuvo

gausu. Fiksuota tik 16 atvejų (I lygis 62%, II -38%). Apibendrinant sritį ,,Žinios ir supratimas“

matome, kad ji atitinka bendro konteksto tendencijas.

56%31%

13%

6 žingsnis procentais % pagal lygius

6ž/1 lygis

6ž/2 lygis

6ž/3 lygis

69

21 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Žinios ir supratimas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6

žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai). Šios gamtamokslinio raštingumo srities

buvo plačiau stebėti 2 komponentai: stebėjimo įgūdžiai, praktinių darbų įgūdžiai. Duomenys rodo,

kad gebėjimų lygis 5 žingsnio ( I-17%; II-42%; III-14%). Tai sudaro 73% visų atvejų. Akivaizdu,

kad 10% visų atvejų sudaro 4 žingsnio III lygis, ir 9 % visų atvejų sudaro 6 žingsnio I lygis.

22 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai“ bendras gebėjimų lygis ir

4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Tiriant šią gamtamokslinio raštingumo sritį buvo užfiksuota tik 14 tiriamosios veiklos

atvejų. Tiriamoji veikla buvo stebima 2 iš 9 tiriamų vaikų grupių veikloje.

70

Gamtamokslinis mąstymas. Gamtamokslinio raštingumo sritis ,,Gamtamokslinis

mąstymas“ sudėtinga vertinimo prasme, nes viename stebėjime sunku įžvelgti visus komponentus.

23 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6

žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Stebint 9 grupėse vaikų veiklą, nebuvo užfiksuotas nė vienas atvejis, kur vaikai galėtų

panaudoti klasifikavimo gebėjimus. Be šio komponeneto likusieji sintezės, analizės, lyginimo,

apibendrinimo komponentai užfiksuoti ir vertinti.

21 lentelė.

Srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo

gebėjimų lygis procentine išraiška

Komponentai 4 žingsnis 5 žingsnis 6 žingsnis

I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis

Analizė 7 3 32 26 18 4 4 4 0

Sintezė 3 26 26 22 14 5 2 3 0

Lyginimas 2 23 17 30 14 12 0 0 0

Apibendrinimas 7 13 30 15 21 5 6 3 0

Klasifikavimas 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rezultatai rodo, kad 6 lygį pasiekę pavieniai vaikai. Vertinimas koncentruojasi tarp 4 žingsnio

II lygio – 5 žingsnio II lygio.

71

Gamtamokslinis komunikavimas. Ši sritis susideda iš dviejų komponentų: sakytinis

komunikavimas ir rašytinis komunikavimas. Rašytinio komunikavimo gebėjimo duomenys

užfiksuoti tik vienoje stebimoje grupėje, jie statistiškai nereikšmingi. Sakytinio komukavimo

gebėjimai varijuoja tarp 4 žingsnio III lygio - 5 žingsnio III lygio. Duomenys rodo, kad 71 % iš

užfiksuotų 4 žingsnio atvejų yra III lygio. O 5 žingsnio III lygį jau pasiekė 35 % vaikų ir dar 21%

tereikalingas tik pedagogo palaikymas ir padrąsinimas, kad gebėjimu vaikas galėtų naudotis.

24 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ bendras gebėjimų lygis ir

4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška

Pagarba gamtai ir gyvybei. Ši gamtamokslinio raštingumo sritis 9 stebimose grupėse

paliesta labai mažai. Rezultatai nėra reprezantatyvūs. Nors visos grupės dirbo su augalais, tačiau tik

2 grupėse iš 9 šiek tiek buvo paliesti kai kurie aspektai. Aišku, dažniausiu atveju tai būdavo

kognityviniai ir pragmatiniai- ekonominiai aspektai. Viena darželio grupė sodino augalus, kuriuos

ruošėsi užauginti ir dovanoti mamoms per mamų dieną – tai fiksuotos estetinės nuostatos. Dėl mažo

fiksuotų atvejų skaičiaus, duomenys pateikiami ne procente išraiška, o skaitine.

72

22 lentelė.

Srities ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio

raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška

Gebėjimų lygiai 5.1 Kognityvinės

nuostatos

5.2 Estetinės

nuostatos

5.3 Etinės nuostatos 5.4 Pragmatinės

ekonominės

nuostatos

4ž/ 1 lygis 0 0 0 0

4 ž/2 lygis 11 14 0 0

4ž/3 lygis 9 1 0 19

5ž/1 lygis 5 7 0 0

5ž/2 lygis 16 7 0 5

5ž/3 lygis 12 12 0 0

6ž/1 lygis 0 0 0 0

6ž/2 lygis 5 1 0 0

6ž/3 lygis 0 1 0 0

Mokėjimas mokytis. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir

sėkmę, nes skatina aiškintis, ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas

išsikelti tikslus ir numatyti rezultatus. Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai

svarbūs tampa klausimai ir klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami

klausimai ir klausinėjimas. Kaip matome iš pateiktų duomenų, šis komponentas stebėtas 4 žingsnyje.

Iš esmės situacija sisiklostė tokia kad vaikai per veiklą klausinėjo mažai. Tai daugiausia būdavo

klausimai apie tai, kaip atlikti veiklą, ar ką reikia daryti, pasitikslindavo ar gerai padarė. Klausimų,

susijusių su veiklos tema ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“, kurie rodytų kad vaikas šiuo gebėjimu pasiekė

aukštesnį žingsnį, užfiksuota labai nedaug. Tai atsispindi tyrimo duomenyse. 6 žingsnį pasiekusių

užfiksuoti tik keletas atvejų. Mokymosi proceso refleksija buvo stebėta tik vienoje grupėje.

23 lentelė.

Srities ,,Mokėjimas mokytis“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo

gebėjimų lygis skaitmenine išraiška

Gebėjimų

lygiai

6.1 Mokymosi

tikslų kėlimas

ir rezultatų

numatymas

6.2 Veiklos

planavimas

6.3 Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas

6.4 Tikslų

siekimas

6.5 Mokymosi

proceso

refleksija

4ž/ 1 lygis 0 5 10 6 0

4 ž/2 lygis 0 27 37 15 4

4ž/3 lygis 0 0 5 23 0

5ž/1 lygis 15 7 10 1 5

5ž/2 lygis 10 3 2 17 0

5ž/3 lygis 2 1 1 4 0

6ž/1 lygis 3 2 2 0 0

6ž/2 lygis 2 0 0 1 0

6ž/3 lygis 0 0 0 0 0

73

Kiekybinio tyrimo apmąstymas ir išvados. Tyrimo metu buvo išbandyta, kaip nustatyti

vaikų gamtamokslinių gebėjimų lygį. Pasinaudota jau atliktu Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimo

aprašo kokybinu tyrimu, kurio metu buvo sugrupuoti apraše išskirti vaikų gebėjimai pagal

gamtamokslinio raštingumo sritis. Tyrime naudotasisi Aprašo žingsniais. Žingsniuose išskirti 3

gebėjimų lygiai kiekviename žingsnyje: pradinis lygis – tik pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas

vystosi; susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai. Lygiai išskirti atsižvelgiant į tai, kiek vaikas

geba veikti savarankiškai, kiek jam reikalinga pedagogo pagalba. Aprašymas 12 lentelėje (psl. 66).

Apibendrinant tyrimu atliktą vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimą, galima teigti:

1. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų gebėjimų lygis iš esmės varijuoja tarp 4 žingsnio II

lygio (19 %) iki 5 žingsnio II lygio (22 %). ( tarpiniai rezultatai: 4 žingsnis III lygis ( 18 %); 5

žingsnis I lygis ( 18 %); Rezultatai, atsižvelgiant į vaikų amžių, kuris mūsų tyrime yra 4-6 metai,

galimi.

2. Gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas paskatino atkreipti dėmesį į atskiras

gamtamokslinio raštingumo sritis, kurios galbūt yra probleminės: gamtamokslinio mąstymo –

klasifikavimas; praktinių gebėjimų - tyrinėjimo įgūdžiai; mokėjimo mokytis - klausimų kėlimas ir

klausinėjimas, mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas, mokymosi proceso refleksija;

gamtamokslinio komunikavimo - rašytinio komunikavimo; pagarba gamtai ir gyvybei sritis.

3. Atlikus pakartotinius tyrimus ir išdiskutavus su pegagogais, tyrime naudotas vaikų

gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimo instrumentas, galėtų būti naudojamas praktikoje, nes yra

teoriškai pagrįstas. Gebėjimų verinimas žingsniais ir lygiais padeda žinoti ne tik tai, ką vaikas geba

pats, bet ir tai, ką jis dar geba išmokti, kokios vaiko galimybės įvaldyti vadovaujant, padedant ar

bendradarbiaujant, palaikant pedagogui.

Pokyčio planavimas.

Pedagogo intervencija gali padėti vaikui veikti aukštesniu lygiu ir tuo pačiu skatinti raidą,

nes pasak Vygotskio (1986) - mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien įgūdžių ar

sugebėjimų padidėjimas. Pasak L. Vygotskio, naujų ugdymo strategijų naudojimas padeda vystyti

vaikų sugebėjimus. Veiklos tyrimu buvo suplanuota inovacija, kuri skatintų vaikų mąstymo,

komunikavimo ir tyrinėjimų gebėjimus. Buvo pasirinkta ugdomojoje veikloje taikyti mokslinį

metodą (scientifc method).

Individualus tyrime dalyvaujančlių vaikų gebėjimų lygis buvo nustatytas per pirmąjį tyrimą.

Tyrime dalyvaujančios vaikų grupės duomenys išskirti iš bendro konteksto ir aprašyti. Nustatėme

visų tiriamųjų artimiausios plėtros zonos gebėjimus, kurių reikėtų siekti per pokytį.

74

Kai maži vaikai tyrinėja pasaulį, jie naudoja daug metodų, kuriuos naudoja suaugę

mokslininkai. Šeši komponentai apibrėžia mokslinį metodą ankstyvaisiais metais: stebėti, klausti,

prognozuoti, eksperimentuoti, daryti išvadas, perduoti idėjas. Sudarytas 23 paveikslas iliustruoja,

kaip mokslininio metodo etapai įtakoja gamtamokslinio raštingumo sričių gebėjimų ugdymąsi.

Todėl, siekiant poveikio vaikų gamtamoksliniam raštingumui, pasirinkus mokslinį metodą, didžiausia

tikimybė, kad poveikis gali būti užfiksuotas.

25 pav. Gamtamokslinio raštingumo pasirinktų sričių ryšys su mokslinio metodo etapais (sudaryta

autorės)

Neabejotinai daug ryšių atrastume, jei prie šio paveikslo prijungtume mokėjimo mokytis

sritį. Taikant mokslinį metodą svarbus gebėjimas kelti mokymosi tikslus ir numatyti rezultatus,

klausimų kėlimas ir klausinėjimas, mokymosi proceso refleksija.

K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer (2015), kalbėdami ankstyvojo gamtamokslio ugdymo

procesus, pažymi, kad mažiems vaikams pirmiausia reikia išbandyti, nes jiems sunku numatyti, kas

nutiks. Išbandydami vaikai bando aiškintis, taip vyksta eksperimentas. Naujos patirtys vaikų turimas

žinių, suvokimo struktūras daro turiningesnes. Ištyrus vaikų tyrinėjimo modelius, jų atsakymus į

klausimus, jų elgesį ir jų paaiškinimų sudėtingumą mokymo intervencijų metu, galima atskleisti

augimo modelius, kurie atskleidžia kognityvinių pokyčių pobūdį (Yan & Fischer, 2002).

Duomenų rinkimas ir analizė. Tyrime numatyta, kad dalyvaus dviejų ikimokyklinių

grupių vaikai: viso 12 vaikų. Tyrimą padedantis atlikti pedagogas dirbo ir vienoje ir kitoje grupėje,

todėl vaikai jį gerai pažįsta. Su pedagogu buvo susitarta, kad jis savaitės bėgyje, ves gamtotyrinę

veiklą po 30-35 min. taikydamas mokslinį metodą.

Analizė

MĄ

ST

YM

AS

GA

MT

AM

OK

SL

INIS

RA

ŠT

ING

UM

AS

Sintezė

Palyginimas Įvertin

imas

Apibendrinimas

Klasifikavimas

Sakytinis komunikavimas KO

MU

NIK

AV

IMA

S

Rašytinis komunikavimas

Stebėjimas PR

AK

TIN

Ė

VE

IKL

A

Bandymai/eksperimentai

Praktiniai darbai

MO

KS

LIN

IS M

ET

OD

AS

Stebėti

Klausti

Prognozuoti

Eksperimentuoti

Daryti išvadas

Perduoti idėjas

75

Su vaikais buvo susitarta, kad savaitę jie žais mokslininkus ir kaip tikri mokslininkai atliks

tyrinėjimus. Tyrinėjime buvo orientuojamasi į biologines sąvokas (augalus), nes neseniai grupėse

buvo sodinimų ir tyrinėjimų laikas. Vaikai buvo pripažinti turintys žinių ir gebėjimų atlikti

mokslinius tyrinėjimus: jie žino apie augalus, žino kaip galima stebėti, kaip galima matuoti ir kitus

dalykus. Mokslinio metodo ir šių tyrinėjimų tikslas nebuvo mokyti sąvokų. Buvo siekis, kad vaikai

suvoktų pasaulį naujai, t.y. taikydami mokslinį metodą atrastų naujus įrodymus, bandytų formuluoti

hipotezę, kas bus, jeigu..., suprastų tyrinėjimo eigą. Buvo stengiamasi mokslinių tyrinėjimų idėją

pristatyti kaip procesą, kuris prasideda nuo klausimų.

Su pedagogu buvo aptarti mokslinio metodo ypatumai, apmąstytas veiklų planas savaitei.

Iš pedagogo nebuvo reikalaujama oficialiai aprašyti veiklą. Jis prisiėmė atsakomybę taikyti

mokslinio metodo principus, jam buvo suteikiamas lankstumas veikti pagal situaciją. Su pedagogu

buvo grįžtamasis ryšys, aptariant kaip sekasi, ką pedagogas numato tobulinti. Inovacijos

įgyvendinimo programa tęsėsi 5 dienas. Kiekvienos dienos veikloje buvo siekiama ugdyti

procesinius mokslinio metodo gebėjimus. Po savaitės buvo suplanuotas kontrolinės grupės

stebėjimas po inovacijos diegimo, kurio metu bus stengiamasi įžvelgti pokyčių vaikų gebėjimuose.

L. Rupšienė (1997) pateikia Frechtling, Sharp rekomendaciją, kad stebėti reikia ne mažiau dviejų

kartų ir, jeigu įmanoma, tarp stebėjimų daryti ilgesnę pauzę. Todėl buvo stebima du kartus su dviejų

dienų pertrauka. Stebėjimas turėjo atsakyti į klausimą, ar mokslinio metodo taikymas įtakojo vaikų

gebėjimus. Stebėjimo duomenų analizei pasirinkta turinio content analizės dedukcinė prieiga.

Kategorijos ir subkategorijos išskirtos remiantis teorine medžiaga. Kadangi tyrimu siekta užfiksuoti

vaikų gebėjimų pagerėjimą, tai kategorijas sudarytos iš gamtamokslinio raštingumo komponentų, o

jų subkategorijos – iš tų komponentų gebėjimų. Atlikta kiekvieno mokslinio metodo etapo analizė.

Mokslinio metodo etapas- stebėjimas. Mokslinio metodo pirmasis žingsnis yra stebėjimas.

Tai yra galimybė vaikams stebėti aplinkinį pasaulį, rasti dalykų, kurie juos intriguoja ir tyrinėti.

Naudojant stebėjime visus pojūčius atsiranda galimybė išsiaiškinti ir atrasti tai kas nežinoma.

Kalbėdami apie stebimus objektus, užduodami klausimus vaikai supranta naujas sąvokas ir plečia

žodyną. Svarbu suteikti vaikams pakankamai laiko stebėti ir aplinką (Gelman ir Lucariello (2002).

Vykdant tyrimą buvo sudarytos sąlygos vaikams stebėti augalus. Vaikai žino, kad stebėjimams gali

pasitelkti savo pojūčius. Atviraisiais klausimais auklėtoja stengėsi, kad vaikai aktyviai įsitrauktų į

veiklą. Matosi, kad vaikai turi tyrinėjimų pojūčiais patirties ,,ten meti kūbą, kas iškrenta, taip ir

tyrinėji“, ,, man tai labiausiai patinka uostyti“, ,,o aš dar ir juos liečiau“, ,,pažiūrėjom ir pamatėm“.

Vaikai buvo skatinami pastebėti pasikeitimus: ,,daug augalų, nu nedaug 4“, ,, jie nėra vienodi, vieni

dideli, kiti maži“, ,,man atrodo jie užaugo“. Stebėjimo etape vaikai išsakė nuomonę apie augalų

požymius (,,aš manau, kad šitas didžiausias, o šitas mažiausias“), savybes (,, auga augalai“, ,,jie

auga ir užaugs dar didesni“, ,,atsiranda iš sėklų“).

76

Stebėjimų etape užfiksuota gamtamokslinio mąstymo komponentų: analizės, sintezės ir

palyginimo. Daugiausia pastebimi išoriniai požymiai: ,,didesnių ir labai didelių“, ..manau, kad šitas

didžiausias, o šitas mažaiausias“, ..šitas biški maženis, negu didžiausias“. Išskirtas augalo bruožas

augimas - ,, kažkas juos pasodino ir jie auga ir užaugs dar didesni“. Samprotaujama kodėl: ,,jo

neprižiūrėjo, ir jis mažiukas todėl“, ,,man atrodo, kad jis dar neužaugo, ateis laikas ir užaugs“, ,,

šitas mažas koto neturi, dar neužaugo“. Palygindami vartoja dydžių sąvokas: ,,aš manau, kad šitas

didžiausias, o šitas mažaiausias“. Stebėjimų etape atrandame ir mokėjimo mokytis komponentų.

Ieškoma sprendimų kaip įsitikinti, kad yra kažkas pasėtas : ,,pažiūrėti“, ,,paieškoti su pirštais“. Siūlo

ką tyrinėti, svarsto eigą: ,,reikia pamatuoti augalus vėl, matysis ar paaugo“. Užfiksuoti tyrime vaikų

klausimai vaikams: ,,O čia kaip yra sudėta? Didelis, mažesnis , dar mažesnis ir mažiausias?“, ,,kodėl

tau atrodo kad mažesnis?“.

24 lentelė.

Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo stebėjimų etape

Kategorija Subkategorija / atvejų

sk.

Pagrindžiantys teiginiai Žings

nis

Stebėjimo

įgūdžiai

Pasikeitimų

pastebėjimas

(3)

B05 Daug augalų, nu nedaug 4. Aš suskaičiavau. B04

Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli, kiti maži. B04 Aš

pamačiau vazonus su augalais. Man atrodo jie užaugo.

4

Pojūčių pasitelkimas

stebėjimams

(10)

B01 Ten meti kūbą kas iškrenta, taip ir tyrinėji. B01

Pažiūrėjom ir pamatėm. B01 Aš tai visada daug žiūriu.

Žiūriu ir žiūriu. B04 Pamatėm. Aiiii, pažiūrėjom. B04

Mes stebėjom. Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli, kiti

maži. B31 Jo, pažiūrėjom ir pamatėm. M03 Pažiūrėjom

ir viskas. Matosi.B05 Jo. O aš dar ir juos liečiau. Kai

dėliojom, jo jo.B13 Jo, man tai labiausiai patinka

uostyti.

M21 Nieko. Nėra kvapo. Jie be kvapo.

6

Analizė Pastebi ir nusako

išorinius požymius

(7)

M02 Augalų didesnių ir labai didelių. M25 Aš manau,

kad šitas didžiausias, o šitas mažaiausias. M02 Ir aš

manau. B05 Ir aš manau, kad didžiausias. B04 O šitas

biški maženis negu dižiausias. M25 Šitą čia.. M02 Ne,

nedėk, ne čia, jis mažesnis.

4

Išskiria bruožus,

savybes (2)

M02 Kad auga augalai. B01 Jo. Kažkas juos pasodino ir

jie auga ir užaugs dar didesni.

5


panašumus (1)

B04 Mes stebėjom. Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli,

kiti maži.

6

Sintezė Išskiria dalis, pasako

ryšius. Samprotauja

kodėl (4)

B04 Čia tai niekas jo neprižiūrėjo, ir jis mažiukas todėl

(rodo į mažiausią augalą). M02 Šituo rūpinosi labai,

prižiūrėjo, laistė (apie didžiausią augalą B21 Man

atrodo, kad jis dar neužaugo, ateis laikas ir užaugs.

M15Ne ne visi su kotu. Šitas mažas koto neturi, dar

neužaugo.

5

Palyginimas Pastebi ir palygina

pagal išorinius

požymius. artoja

dydžių sąvokas (5)

M25 Aš manau, kad šitas didžiausias, o šitas

mažaiausias. B05 Ir aš manau, kad didžiausias. B04 O

šitas biški maženis negu dižiausias M02 Ne, nedėk, ne

čia, jis mažesnis. M15 Viskas čia gerai, kodėl tau atrodo

kad mažesnis?

4

77

Mokymosi

tikslų

kėlimas ir

rezultatų

numatymas

Ieško sprendimų,

pradeda numatyti

sprendimų pasekmes

(3)

B01 Kaip galėtume įsitikinti, kad čia pasėtas kažkas.

B31 Pažiūrėti. B04 Paieškoti su pirštais taip ( rodo, kad

reikia krapštyti)

6

Veiklos

planavimas

Siūlo ką tyrinėti,

svarsto eigą (2)

B04 O kur mūsų lapai, nu kur piešėm. Ten buvo parašyta

kokie jie yra. Parašėme kokio jie dydžio.

Pažiūrėsim ar paaugo. Gal paaugo nors kas nors. B04

Reikia pamatuoti augalus vėl. Matysis ar paaugo.

6

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas


klausimus (1)

Kodėl čia nieko nėra ( rodo į indelį be augalo)?

M21 Niekas nepasodino.

4

Klausinėja apie ką

pamatė, išgirdo,

pajautė ir t.t. (2)

B21 O čia kaip yra sudėta? Didelis, mažesnis , dar

mažesnis ir mažiausias?

M15 Viskas čia gerai, kodėl tau atrodo kad mažesnis?

5

Mokslinio metodo etapas- klausimo kėlimas. Siekiant tęsti mokslinį tyrimą, reikia užduoti

klausimą. Klausimas turėtų kilti iš vaikų interesų ir to, ką jie anksčiau pastebėjo. Pedagogai gali padėti

vaikamas kelti klausimus ir tobulinti juos, kad pamažu vaikai suprastų kaip tai daroma. Maži vaikai

turi ugdytis gebėjimą, formuluoti klausimus. Klausimai ir atsakymai prisideda prie vaikų kalbos

ugdymo (Dickinson ir Porche (2011). Keliant naujus klausimus, kylančius iš vaikų interesų, jie

prisideda prie vaikų mokymosi.

25 lentelė.

Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo klausimo kėlimo etape


sk.


nis

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas


klausimus (3)

B31 Ką ten pirma reikia pasakyti? B21 Klausimą...

paklausėme kas pirma užauga, šaknis ar lapelis? B04

Kodėl tu ne tą matuoji?

4


pamatė, išgirdo,

pajautė ir t.t. (2)

B04 O taip is tikro būna? B05 Kaip taip išeina?

5

Kelia tolesnius

klausimus ką galima

tyrinėti, kelia

probleminius

klausimus (11)

B01 Ir kas gi čia gali būti? B05Kas čia? M02 Kas čia

pasodintas ar nepasodintas? M25 Sako, reikia sužinoti

kas čia yra? B13 mum reikia sužinoti ar čia yra kas nors

ar nėra pasodintas? M03 tada paklausėme Kodėl nėra

čia nieko? Kas tada čia yra? B01 Tada paklausiau, o kas

čia yra? B04 Tai reikia... suzinoti.... ar užaugo augalai?

B05 Reikia paklausti auklėtojos gal parodys. B04 Tai ji

neturi. B05 Kodėl neturi?

6

Tikslingai formuluoti klausimą tyrimui vaikai kartu su pedagogu bandė savaitę. Tai

vaikams nauja. Klausimo formulavimui dar vadovauja pedagogas. Tačiau jau matome, kad vaikai

pradeda įsisavinti šio ,,žaidimo taisykles“. Atsiranda vaikų bandymų formuluoti klausimą

užuomazgų: ,,ką ten pirma ,,reikia pasakyti?“, ,,klausimą... paklausėme kas pirma užauga, šaknis ar

lapelis?“.Vaikai pradeda tikslintis tai, ką išgirdo: ,,o taip iš tikro būna?“, ,,kaip taip išeina?“.

Pradedama kelti tolesnius klausimus ką galima tyrinėti, probleminius klausimus: ,,ir kas gi čia gali

78

būti?“, ,,kas čia pasodintas ar nepasodintas?“, ,,kas tada čia yra?“, ,,ar užaugo augalai?“ ir pan.

(25 lentelė).

Mokslinio metodo etapas- hipotezės kėlimas. Tai esminis mokslinio metodo ir

pažinimo komponentas (Gelman ir Brenneman, 2004). Su šio mokslinio metodo žingsniu vaikai

sukonkretina atsakymus į savo klausimą: tikslinant hipotezę ir vaikai išsako savo spėjimą. Be to,

skatinant vaikus vartoti žodžius ,,spėjimas“, „prognozė“ ir „hipotezė“, skatinamas gamtamokslinio

žodyno kūrimas (Gelman and Brenneman (2004). Pradiniame etape auklėtoja vartoja vaikams

suprantamesnį pasakymą ,,spėjimas“. Hipotezės gali būti užrašomos. Tyrimo metu priimant

sprendimą dėl hipotezės vaikų spėjimai buvo užrašomi ženklais, suskaičiuojamos nuomonės ir

parašomas skaičius. Sukuriama hipotezių lentelė. Taip paskatinamas rašytinis komunikavimas,

matematinių vaizdinių vystymasis. Formuluojant hipotezę vaikams suteikiama galimybė paaiškinti

savo mąstymą kitiems. Kaip matome iš 26 lentelės, hipotezės formulavimo etape vyko stebėjimų,

tyrinėjimų, analizės, sintezės kategorijas sudarančių subkategorijų (gebėjimų) kaita: pastebimi

pasikeitimai, pasitelkiami pojūčiai stebėjimams; aiškindamiesi kokią formuluoti hipotezę,

pavaizdavo tyrimus, numatė rezultatą, pastebėjo ir nusakė išorinius požymius (,,juoda, puri“, ,,tamsi,

beveik juoda“)., išskyrė bruožus, savybes (,,šlapia“), samprotavo kodėl, nusakė ryšius (,,Palaistė

sėklas kad augtų. Todėl žemė šlapia“).

26 lentelė.

Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape


sk.


nis

Stebėjimo

įgūdžiai

Pasikeitimų

pastebėjimas (1)

Visi sako, kad užaugo.

4


stebėjimams

(4)

B04 Žemę matome. B21 Juoda, puri. M02 Tamsi,

beveik juoda. B05 Juoda (Liečia žemę ) Šlapia.Visi ima

liesti.

M15 Tikrai šlapia M15 Lietėme.( pritariantis choras –

lietėme).

6

Tyrinėjimų

įgūdžiai

Numato rezultatą (12) M15 šaknis aš tai tikrai manau. Visi išsako savo spėjimą 6

Pavaizduoja tyrimus

(12)

Visi sako, kad užaugo. ( sudėti pliusai prie taip ir ne)

Pas visus nupiešti veideliai prie paveikslėlio, kad pirma

užauga šaknis.

6


išorinius požymius (3)

B21 Juoda... M02 Tamsi, beveik juoda.

B05 Juoda...

4

Išskiria bruožus,

savybes (3)

B21 Juoda, puri. B05 .... Šlapia. M15 Tikrai šlapia 5

Sintezė Samprotauja kodėl,

nusako ryšius (2)

B05 Palaistė sėklas kad augtų.

M15 Todėl žemė šlapia.

6

Mokslinio metodo etapas – eksperimentai ir bandymai. Įtraukus mokslinį metodą į ugdymo turinį,

vaikams sudarome galimybę suprasti paprastus eksperimentus ir bandymus moksliškai (Brenneman

ir kt., 2007). Eksperimentuodami vaikai manipuliuoja daiktais ,, čia padidinamas stiklas, geriau

79

matysis“, stebi reiškinius ,, stok, ten kažką pamačiau“. Labai svarbu, kad vaikai patys tyrinėtų, o ne

tik stebėtų, kaip tai daro auklėtojas, kad jie patys galėtų kurti savo mokslinį supratimą apie reiškinius

,,nueina, susiranda liniuotę ir pradeda matuoti augalus“, ,,parašyšiu kokios užaugo didumo“. Čia

vaikai mokosi apibudinti ,,pupelė balta“, ,,žemė puri“; lyginti , matuoti ,,dabar patį didžiausią

pamatuosiu“ ir kt. Pedagogai, naudogami atviruosius klausimus, gali sekti vaikų mintis, padėdami

vaikams mąstyti ,, įsikimba ji į žemę, kad augalas galėtų augti, nes kitaip nesilaikytų ir išgriūtų“,

,,vandenį šaknys siurbia. duoda augalams vandens“, ,,geria vandenį ir užauga“. Eksperimentuodami

vaikai neturi pamiršti savo prognozių. Tam talkina sudarytos prognozių lentelės. Taip vaikai

palaipsniui sąmoningai išbandys savo hipotezes. Tyrinėjimų metu pedagogai gali paskatinti vaikų

diskusijas apie atradimus.

27 lentelė.

Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape


sk.


nis

Stebėjimo

įgūdžiai


stebėjimams (1)

M04 Stok stok ten kažką pamačiau.

6

Įrankių pasitelkimas

stebėjimams

(4)

M03 Čia padidinamas stiklas, geriau matysis. B05

Ateikit, draugai, aš suradau. B05 dalina šakeles (žemės

tytinėjimams) . B05 pradeda labai pamažu ir atsargiai

krapštyti žemę.

6

Stebėjimų

pavaizdavimas (12)

Vaikai piešia ir kalbasi. M03 Tu žinai ką piešti?

M01 Augalus , tuos kurie čia yra ( rodo į vazonėlius).

Visi vaikai piešė ką veikėme.

5

Tyrinėjimų

įgūdžiai

Tyrinėja išorinius

požymius

(16)

B04 ir B05 nueina, susiranda liniuotę ir pradeda matuoti

augalus. B05 Pamatuosime juos. B04 Parašyšiu kokios

užaugo didumo. B04 Dabar patį didžiausią pamatuosiu

(kruopščiai deda liniuotę prie stiebo). M02 man irgi rodo

11, ko ten? M03 man atrodo 11... gerai 11 centiiiimetrų.

B01 11 centimetrų irgi B31 (pamatuoja, nieko nesako,

nueina prie savo lapo parašo 11)M01 matuoja mažesnį

augalą. M01 aš žinau, koks jis. Todėl matuoju kitą. B04

pamauoja, sako 8, ten tie .. B04 sako M01 ir aš tiek pat

pamatavau. M01 Kitas augalas 8 centimetrų, aš jau

pamatavau. B04. Ir aš pamatavau. Irgi 8. B05 matuoja, 2.

M03 aš dabar pamatuosiu.... beveik 4 rodo. B04 ima

matuoti didžiausią augalą gauna 11 cm.

4

Tyrinėja sandarą (1) ištraukia pupos sėklą.... su šaknimi. Visi 6

Numato rezultatą (8) B01 Gerai sakėm, kad sėkla yra. B05 Atspėjome, kad

sėklų yra. B31 Bus šaknis,M25 Gal...B21 Turi būti šaknis.

B31 Fu, šaknis, M02 Ačiū Dievui, šaknis, B05 Šaknis

6

Pavaizduoja tyrimus

(12)

B04 O su sėklom vazoną piešti? B04 Nu aš sugalvojau

pamatuoti ir parašyti. B04 kur tas mano dižiausias

(nupieštas augalas), tuoj parašysiu. M25 ir mano 11.

(parašo gerai). M02 man irgi rodo 11, ko ten? (parašo

gerai). M03 man atrodo 11... gerai 11 centiiiimetrų.

(parašo11). B01 11 centimetrų irgi ( parašo tik 1 prie

didžiausio augalo). B31 (pamatuoja, nieko nesako, nueina

prie savo lapo parašo 11). M01 aš žinau, koks jis. Todėl

matuoju kitą, (lape jau parašyta prie didžiausio augalo 11.

6

80

Prie mažesnio parašo 8). B04 pamauoja, sako 8, ten tie

..,M25 centimetrai.(B04 nueina rašyti, pažiūri, ką parašė

M01). B04 sako M01 ir aš tiek pat pamatavau. B 31 žiūri,

kaip parašo B04, ir jis parašo tiek pat.

Samprotauja apie tai

ką atrado

(20)

M02 Pamatėme vazonus ir visokius augalus.

M01 Didelius ir mažus. M02 Sudėliojome vazonus i eilę

M25 Didelis mažesnis dar mazesnis ir dar mažesnis B01

Tada pažiūrėjom ir pamatėm nepasodintą vazoną. M02

Ne pasodintą, tik nesimatė. B01 Tada paklausiau, o kas

čia yra? B05 Tada tada dar ieškojome su kuo reikes ieškoti

B04 Viską teisingai sugalvojom.. M02 Sėklą radome.

B04 ima matuoti didžiausią augalą gauna 11 cm. Pas jį

parašyta 11 cm. Pasimetęs ...Tai nepaaugo.

M25 Pas mane. Buvo 11. M02 Pas mane irgi tas pats.

B04Matuoja Rodo 2. M01 Du buvo. M02 Du M04 Ir pas

mane du. B01 Nieko jie nepaugo B04 Visai nepaaugo B31

Nesąmonė, kaip tai gali būti.

6


išorinius požymius

(3)

M05 Ne pupelė. Pupelė balta. M02 Sudėliojome vazonus

i eilę. M25 Didelis mažesnis dar mazesnis ir dar mažesnis

4

Išskiria bruožus,

savybes (5)

B31 Saulės, vandens. M25 Lietaus B04 Kad šilta būtų

B05Vandens. B21 aš manau, kad visko reikia

5

Sintezė Samprotauja apie

savybes, sandarą,

bruožus Nusako

ryšius (3)

M21 įsikimba ji į žemę, kad augalas galėtų augti, nes

kitaip nesilaikytų ir išgriūtų augalas. M02 vandenį šaknys

siurbia... duoda augalams vandens. B31 Geria vandenį ir

užauga

6

Palyginimas Pastebi ir palygina

pagal išorinius

požymius (2)

M02 Sudėliojome vazonus i eilę. M25 Didelis mažesnis

dar mazesnis ir dar mažesnis

4

Apibendrini

mas

Samprotauja kaip

auga augalai, ko

reikia (5)

B31 Saulės, vandens. M25 Lietaus B04 Kad šilta būtų

B05Vandens B21 aš manau, kad visko reikia

6

Mokymosi

tikslų

kėlimas ir

rezultatų

numatymas

Spėlioja kas atsitiks,

jeigu (5)

B31 Geras, čia kad ieškojom, o jeigu vabalas koks būtų

įlindęs. B05 Jo gerai kad su pagaliu krapščiau.

M15 Jo, turbūt buvo šalta. M03 iš kur tu žinai, kad šalta?

M15 aš gi spėju, gal šalta.

5

Veiklos

planavimas

Planuoja ką darys

(2)

M15 suradome praeitą kartą. M02 atradimą jau padarėme. 5

Siūlo ką tyrinėti,

svarsto eigą (1)

B04 Reikia pamatuoti augalus vėl. Matysis ar paaugo. 6

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjima

s


klausimus (2)

M03 iš kur tu žinai, kad šalta? M15 aš gi spėju, gal šalta.

4

Mokymosi

refleksija

Aptaria darbus,

planuoja ką darys (1)

B04 Viską teisingai sugalvojom..

5

Mokslinio metodo etapas- duomenų analizavimas Svarbu padėti vaikams

apibendrinti savo išvadas ir (arba) padaryti keletą bendrų prielaidų, kurios atsakytų į jų pradinį

klausimą. Šiame etape svarbūs vaikams buvo tyrinėjimų ir mokėjimo mokytis gebėjimai. Vaikams

savo tyrinėjimus reikėjo pateikti piešiniu, ar užduoties atlikimu. Rengiant tyrinėjimų ataskaitas vaikų

81

iniciatyva buvo sumanyta atlikti matavimus, kurie kitame tyrime buvo panaudoti norint patvirtinti

hipotezę. Vaikai taip pat atliko užduotį, kuri padėjo prisiminti tyrimą ir kartu iliustravo duomenis

(suklijuoti augalo augimo ciklą). Kalbantis apie tyrimus vaikai samprotavo apie tai, ką atrado:

,,Pamatėme dar... Kad čia nieko nėra. Nėra augalo“, ,,Kas tada čia?“, ,,Tada pradėjome žiūrėti kas

čia yra, žiūrėjome ir pamatėme sėklas“. Analizuojant vaikai kalbėjo apie klausimus, kuriuos jie kėlė

tyrime: ,, klausinėjome draugų kas pirma užauga“, ,, klausimą... paklausėme kas pirma užauga,

šaknis ar lapelis?“, ,,tada paklausėme, kodėl nėra čia nieko? Kas tada čia yra?“. Klausimų kėlimas

vaikams išlieka vis dar sunkus, klausimus formuluoti padeda pedagogas.

28 lentelė.

Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo duomenų analizavimo etape

Kategorija Subkategorija / atvejų sk. Pagrindžiantys teiginiai Žings

nis

Tyrinėjimų

įgūdžiai

Pavaizduoja tyrimus

(10)

M03 sako M25 tu ne tą klijuoji. M25 Oi, apsirikau.

Nepataikiau. M25 klausia M03 Šita. M03 Jo šita.

M02 greitai suklijuoja. Aš baigiau jau. Ką daryti?

B31 klijuoja ir žiūri į M02. B01 klijuoja pats, jau

turi susidėliojęs, ką kur klijuoti. Nekalba M21 ir

M15 taip pat klijuoja nekalba. B13 kažką niunuoja

ir klijuoja.

6

Samprotauja apie tai ką

atrado (4)

M03 Pamatėme dar... Kad čia nieko nėra. Nėra

augalo. M25 Pamatėme kad nera augalo viename

vazone. M03 tada paklausėme Kodėl nėra čia

nieko? Kas tada čia yra? B031 Tada pradėjome

žiūrėti kas čia yra, žiūrėjome ir pamatėme sėklas.

6

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas


klausimus(4)

M03 Tu žinai ką piešti? M01 Augalus, tuos kurie čia

yra ( rodo į vazonėlius). B31 Auklėtoja, o piešti

didelius ar mažus.B04 O su sėklom vazoną piešti?

4


pamatė, išgirdo, pajautė

ir t.t. (2)

B04 O taip is tikro būna?

B05 Kaip taip išeina?

5

Kelia tolesnius

klausimus ką galima

tyrinėti, kelia

probleminius klaus. (3)

B21 Klausimą... paklausėme kas pirma užauga,

šaknis ar lapelis? Ką? Jo klausinėjome draugų kas

pirma užauga. B31 pavaduotojos klausėme dar.

B01 visi sakė kad šaknis ir buvo teisingai.

6

Mokymosi

refleksija

Aptaria darbus,

planuoja ką darys

(6)

M03 Mes apžiūrėjome viską, ką čia turime ant stalo

ir sudėliavome vazonėlius, štai šituos. Dėjome

didelis, mazesnis, dar mazesnis ir dar mazesnis.

M02 Pats mažiausias. M03 Pamatėme dar... Kad čia

nieko nėra. Nėra augalo. M25 Pamatėme kad nera

augalo viename vazone. M03 tada paklausėme

Kodėl nėra čia nieko? Kas tada čia yra? B031 Tada

pradėjome žiūrėti kas čia yra, žiūrėjome ir

pamatėme sėklas. M03 čia aš pasakoju šiandien.

M01 Man tai patinka visokios užduotys. M25 ir man

patinka. B01 o rytoj tyrinėsime? B01 O šiandien

kas toks?

5

Samprotauja, ką atrado,

sužinojo, išmoko (2)

B01 O aš žinojau kad sėklų yra. B04 Buvo įdomu. 6

82

Mokslinio metodo etapas – išvadų skelbimas. Atlikus tyrinėjimus, svarbu, kad vaikai

galėtų pasidalinti rezultatais su kitais. Kalbėjimas apie savo atradimus skatina vaikų žodinę

komunikaciją, skatina naudoti išmoktus naujus žodžius. Dažnai po tyrimų vaikai būna susijaudinę ir

patys nori dalintis įspūdžiais. Pedagogai gali padėti vaikams parodydami, kaip dalytis rezultatais.

Dalinantis reikia nepamiršti įtraukti ir informacines technologijas. Galima vaikams pasiūlyti

pristatyti hipotezės lenteles, parodyti savo pačių eksperimento metu sukurtas diagramas ir grafikus.

Šis dalijimosi procesas ugdo vaikų gebėjimą kritiškai mąstyti, prasmingai ugdo mokėjimo mokytis,

kalbinio raštingumo įgūdžius. Mokslinis metodas padeda plėtoti tyrinėjimų duomenis naujuose

tyrinėjimuose, nes dažnai kyla naujų klausimų ir tyrinėjimo idėjų. Mūsų tyrimo metu vaikai į grupes

nešdavosi savo sukurtus darbelius, kuriuos pristatydavo grupės draugams. Apie tyrimus vaikai buvo

skatinami kalbėtis su tėvais.

Tyrimo rezultatai. ,,Mokslininkų žaidime“ vaikai dalyvavo noriai. Tai rodo jų susidomėjimas

veikla, bendravimas. Mokslinio metodo tikslas buvo įtakoti vaikų gamtamokslinio raštingumo

gebėjimų kaitą. Šis metodas yra glaudžiai susiję su mąstymo gebėjimais, todėl negalėjome tikėtis,

kad vaikai įgis gebėjimų po keleto praktinių užsiėmimų. Jau vien naujos patirtys vaikų žinių,

suvokimo, mąstymo struktūras daro turtingesnėmis. Pagal pirminį vertinimą pasirinktos grupės

vaikų gebėjimai buvo daugiausia 5 žingsnio I ir II lygio. 6 žingsnio gebėjimus parodė tik 3 vaikai.

Duomenys pateikti 29 lentelėje. Veiklos tyrimo metu išskirtos subkategorios rodo, kokių vaikų

gebėjimų užuomazgos buvo pastebėtos, taikant veikloje mokslinį metodą. Pagal gebėjimo turinį ir

naudojantis parengtu vaikų gamtamokslinio raštingumo vertinimo instrumentu, gebėjimai priskirti

tam tikram žingsniui. (30 lentelė). Analizuodami duomenis, lentelėje užfiksavome ir kurie vaikai

tuos duomenis parodė. Tai sudarė galimybę parengti 31 lentelę, kurioje matosi kiek veikla įtakojo

kiekvieno vaiko gebėjimus. (* - žvaigždute žymimas atvejis, kurio veikla rodo galimai

besiformuojantį gebėjimą) . Kadangi pagal pirminį vertinimą vaikų gebėjimai buvo daugiausia 5

žingsnio I ir II lygio, tai antrojo stebėjimo duomenyse ieškota kategorijų, kuriose rasta 6 žingsnį

pagrindžiančių teiginių. Tokių teiginių yra kiekviename mokslinio metodo etape (lentelė 30).

Tyrime mokslinio metodo stebėjimo etape stebėjimo įgūdžių srityje 6 žingsnį

pagrindžiančiuose teiginiuose minimi net 7 vaikai (pirminiame tyrime buvo 2). O kategorijoje

,,Klausimų kėlimas ir klausinėjimas“ 5 žingsnį pagrindžiančiuose teiginiuose minimi 2 vaikai

(pirminiame tyrime nebuvo nė vieno). O štai mokslinio metodo klausimo kėlimo etape - 6 žingsnį

pagrindžiančiuose teiginiuose minimi jau 7 vaikai. Mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape

turime 6 žingsnį pagrindžiančių teiginių tyrinėjimų įgūdžių kategorijoje -3 vaikai, (pirminiame

tyrime nebuvo nė vieno). Mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape tyrinėjimų įgūdžių

kategorijoje, kur pirminiame tyrime nebuvo iš viso fiksuota vaikų tyrinėjimų, atrandame: tyrinėja

išorinius požymius (16 atvejų); tyrinėja sandarą (1 atv.); numato rezultatą (8 atv.); pavaizduoja

83

tyrimus (12 atv.); samprotauja apie tai ką atrado (20 atv.). Taigi rezultatų palyginimas tikrai rodo

vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio kaitą po veiklos, kurios metu buvo taikomas mokslinis

metodas. 31 lentelė leidžia pamatyti individualų vaikų veiklos rezultatą.

29 lentelė.

Veiklos tyrime dalyvaujančios grupės gamtamokslinio raštingumo vertinimas prieš inovaciją

VA

IKO

KO

DA

S

ŽINGSNIAI

Gamtamokslinio raštingumo sritys

2.1

. S

teb

ėjim

o į

gū

dži

ai

2.2

. T

yri

nėj

imų

įg

ūd

žiai

3.1

. A

nali

zė

3.2

. S

inte

zė

3.3

. P

aly

gin

imas

3.4

. A

pib

end

rin

ima

s

3.5

. K

lasi

fik

avim

as

6.1

.Mo

kym

osi

tik

slų

kėl

ima

s ir

rezu

lta

tų n

um

aty

mas

6.2

. vei

klo

s p

lan

avim

as

6.3

.kla

usi

mų

kėl

imas

ir

kla

usi

nėj

imas

6.4

. T

iksl

ų s

iek

imas

6.5

. M

ok

ym

osi

pro

ceso

refl

eksi

ja

M01

IV ŽINGSNIS 2

V ŽINGSNIS 2 3 3 3

VI ŽINGSNIS 2 3 1 2

NESTEBĖTA 0 0 0

M02

IV ŽINGSNIS 2

V ŽINGSNIS 3 3 2

VI ŽINGSNIS 2 1 1 1

NESTEBĖTA 0 0 0 0

M03

IV ŽINGSNIS 3 3 3 2 3

V ŽINGSNIS 2 2 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0 0

M21


V ŽINGSNIS 1 1 1 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

M04

IV ŽINGSNIS 3 3 2 3 3 2

V ŽINGSNIS 2

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0 0 0

M25


V ŽINGSNIS 1 1 1 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

B01

IV ŽINGSNIS

V ŽINGSNIS 3 3

VI ŽINGSNIS 3 2 2 2 2 1 1

NESTEBĖTA 0 0 0

B04

IV ŽINGSNIS 3

V ŽINGSNIS 2 2 1 2 2 1 1 2

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

B05

IV ŽINGSNIS 2

V ŽINGSNIS 2 2 2 2 2 2 2

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0 0

B31

IV ŽINGSNIS 3 2 2 2 2 2 2

V ŽINGSNIS 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0 0

B13


V ŽINGSNIS 2 1 1 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

B21


V ŽINGSNIS 1 1 1 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

84

30 lentelė. Tyrimo analizės duomenų apibendrinimas

Sritis Kategorija Subkategorija Atvejų

skaičius

Vaikų

skaičius

Vaikas

(kodas)

Žings

nis

Gam

tam

ok

slin

is m

ąsty

mas

Analizė Pastebi ir nusako išorinius požymius 13 9 B01; B04;

B05; B21;

B31;

M01; M02

M04; M25

4

Išskiria bruožus, savybes 10 6 B04; B05;

B21; B31

M02; M25

5

Pastebi skirtumus ir panašumus 1 12 visi 6

Sintezė Išskiria dalis, pasako ryšius. Samprotauja

kodėl

6 3 M02;B21

B31

5

Samprotauja apie savybes, sandarą,

bruožus Nusako ryšius

3 2 B05;M04

6

Palyginimas Pastebi ir palygina pagal išorinius

požymius. Vartoja dydžių sąvokas

7 3 M02; 25;

M03

4

Samprotauja kaip auga augalai, ko reikia 5 5 B04; B05;

B21;B31

M25

6

Mo

kėj

imas

mo

ky

tis

Mokymosi

tikslų kėlimas ir

rezultatų

numatymas

Spėlioja kas atsitiks, jeigu 5 4 B05; B31;

M03; M04;

5

Ieško sprendimų, pradeda numatyti

sprendimų pasekmes

3 3 B01; B04

B31

6

Veiklos

planavimas

Planuoja ką darys 3 3 M02; 15;

B04;

5

Siūlo ką tyrinėti, svarsto eigą 4 2 B01; B04; 6

Klausimų

kėlimas ir

klausinėjimas

Klausinėja, atsako į klausimus 10 5 M01;M03;

M15; B04;

B31

4

Klausinėja apie ką pamatė, išgirdo,

pajautė

6 3 M02;

B04;B05

5

Kelia tolesnius klausimus ką galima

tyrinėti, kelia probleminius klausimus

14 8 B01; B04;

B05; B21;

B31; M02;

M03;M25;

6

Mokymosi

refleksija

Aptaria darbus, planuoja ką darys 7 5 M01;M02;

M03; M25

B01; B031

5

Samprotauja, ką atrado, sužinojo pasako

ką išmoko

2 2 B01;B04; 6

Pra

kti

nia

i g

ebėj

imai

Stebėjimo

įgūdžiai

Pasikeitimų pastebėjimas 12 12 visi 4

Pojūčių pasitelkimas stebėjimams 15 6 B04; B05;

B21; M02;

M21;M04;

6

Įrankių pasitelkimas stebėjimams 12 12 Visi 6

Stebėjimų pavaizdavimas 12 12 Visi 6

Tyrinėjimų

įgūdžiai

Tyrinėja išorinius požymius 16 12 Visi 4

Numato rezultatą 36 12 visi 6

Tyrinėja sandarą 1 12 visi 6

Pavaizduoja tyrimus 24 12 visi 6

Samprotauja apie tai ką atrado 24 9 M01; M02;

M03; M04;

M25B01;

B04;B05;

B31;

6

85

31 lentelė. Veiklos tyrime dalyvaujančių vaikų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų pokyčių fiksavimas taikant

mokslinį metodą

VA

IKO

KO

DA

S

ŽINGSNIAI

Gamtamokslinio raštingumo sritys

2.1

. S

teb

ėji

mo į

gū

džia

i

2.2

. T

yrin

ėji

mų

įg

ūd

žiai

3.1

. A

na

lizė

3.2

. S

inte

zė

3.3

. P

aly

gin

ima

s

3.4

. A

pib

en

dri

nim

as

3.5

. K

lasi

fik

av

ima

s

6.1

.Mo

kym

osi

tik

slų

kėli

ma

s

ir r

ezu

lta

tų n

um

aty

ma

s

6.2

. v

eik

los

pla

nav

ima

s

6.3

.kla

usi

mų

kėli

ma

s ir

kla

usi

nėji

ma

s

6.4

. T

iksl

ų s

iek

imas

6.5

. M

ok

ym

osi

pro

ceso

refl

ek

sija

M01

IV ŽINGSNIS * * 2

V ŽINGSNIS 2 3 3 3 *

VI ŽINGSNIS * 2 3 1 2

NESTEBĖTA 0 0 0

M02

IV ŽINGSNIS * * 2

V ŽINGSNIS * * 3 3 * * 2 *

VI ŽINGSNIS *2 * 1 1 1 *

NESTEBĖTA 0 0 0 0

M03

IV ŽINGSNIS 3 3 *3 *2 3

V ŽINGSNIS 2 2 1 * *

VI ŽINGSNIS * *

NESTEBĖTA 0 0 0 0

M04

IV ŽINGSNIS 3 *3 2 3 3 2

V ŽINGSNIS 2

VI ŽINGSNIS * *

NESTEBĖTA 0 0 0 0 0

M15

IV ŽINGSNIS 3 3 2 *2 3

V ŽINGSNIS 2 1 1 *1 *

VI ŽINGSNIS * *

NESTEBĖTA 0 0 0

M25

IV ŽINGSNIS *3 3 * 2 1 2

V ŽINGSNIS 1 1 * 1 1 *

VI ŽINGSNIS * * *

NESTEBĖTA 0 0 0

B01

IV ŽINGSNIS *

V ŽINGSNIS 3 3 *

VI ŽINGSNIS 3 * 2 2 2 *2 *1 *1 *

NESTEBĖTA 0 0 0

B04

IV ŽINGSNIS * 3 * *

V ŽINGSNIS 2 *2 1 2 2 *1 *1 2

VI ŽINGSNIS * * * * * *

NESTEBĖTA 0 0 0

B05

IV ŽINGSNIS * 2

V ŽINGSNIS 2 *2 2 2 2 *2 * 2

VI ŽINGSNIS * * * * *

NESTEBĖTA 0 0 0 0

B31

IV ŽINGSNIS *3 *2 2 2 2 *2 2

V ŽINGSNIS 1 * * * * *

VI ŽINGSNIS + * * *

NESTEBĖTA 0 0 0 0

B13


V ŽINGSNIS 2 1 1 1

VI ŽINGSNIS

NESTEBĖTA 0 0 0

B21

IV ŽINGSNIS * 3 3 2 2 3

V ŽINGSNIS 1 1* * 1 1

VI ŽINGSNIS * * *

NESTEBĖTA 0 0 0

86

31 paveiksle parodomi veiklos tyrimo metu užfiksuoti vaikų gebėjimai pagal žingsnius,

greta vaikų gamtamokslinio raštingumo pradinio tyrimo rezultatų ( atvejai pažymėti žvaigždute).

Gebėjimo fiksavimas tyrimo metu demonstruoja, kad toks gebėjimas stebėtoje veikloje pasireiškė ir

gali įtakoti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Lentelė sudaryta tikslu patvirtinti, kad mokslinis

metodas įtakoja vaikų gebėjimus. Tai lentelėje ir matome. Lentelėje neatsispindi veiklos, kuriose

dalyvavo visi vaikai ir jose parodyti gebėjimai. Visi pasitelkė įrankius stebėjimams ir tyrinėjo

išorinius požymius (matavo ir rašėsi rezultatą); visiems reikėjo stebėjimus vienaip ar kitaip

pavaizduoti; keldami hipotezes visi numatė tyrinėjimų rezultatą. Apibendrinant reikia pažymėti, kad

veiklos metu buvo mokomasi suprasti ir tyrinėjamą reiškinį ir patį mokslinį metodą. Įgyvendinant

mokslinį metodą, buvo tikimasi, kad vaikai bandys kelti klausimus ir išsakyti savo spėjimus/

hipotezes, noriai tyrinės įvairius reiškinius ir objektus. Mokslinio metodo taikymas pateisino

lūkesčius.

Veiklos tyrimo apibendrinimas. Mokslinis metodas tyrime buvo išbandytas tyrinėjimų

erdvėje. Tačiau jis gali būti taikomas įvairiose srityse ir kontekstuose. Mokslinis metodas integruoja

visas gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais. Vertinat veiklos

tyrimo metu kaip inovaciją naudoto mokslinio metodo taikymą ugdymo procese, reikia pažymėti, kad

jis prisidėjo prie naujos mokymosi patirties. Tyrimas atskleidė tokius rezultatus:

1. Tarp tyrime dalyvavusių vaikų pasiekimų rezultatų prieš ir po naujo metodo taikymo

stebimi reikšmingi skirtumai. Gamtamokslinio raštingumo 6 žingsnį pagrindžiančiuose teiginiuose

minima daug daugiau vaikų negu per pirminį tyrimą.

2. Veiklos tyrime dalyvavusi vaikų grupė, įgydama mokslinio metodo procesinių įgūdžių,

pakeitė savo supratimą apie tyrinėjimus.

3. Taikant mokslinį metodą įvairiose ugdymo srityse ir kontekstuose galimas

gamtamokslinio raštingumo lygio pokytis.

Apibendrinimas. Mokslinis metodas pats savaime nubrėžia veiklos gaires su vaikais. Per

visus mokslinio metodo žingsnius pedagogai ir vaikai užsiima veikla, kuri sudaro prielaidas

moksliškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų į klausimus. Mokslinis metodas integruoja visas

gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais, kurie yra svarbūs ne tik

mokymuisi, bet ir kasdieniniame gyvenime. Taikydamas mokslinį metodą pedagogas prisiima

atsakomybę už mokslinio proceso įgūdžių ugdymą, nes klausia atvirų klausimų, skatina mąstymą ir

susidomėjimą.

87

TEORINĖ DISKUSIJA

Tyrimo tikslas buvo ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo

amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą. Šiuo tikslu buvo vadovaujamasi atliekant tiek teorinį, tiek

empirinį tyrimą. Teorinėje analizėje gamtamokslinio raštingumo tyrimas visuomeniniu lygmeniu

parodė, kad gamtamokslinio raštingumo ugdymas yra tapęs pripažintu tarptautiniu švietimo iššūkiu,

kur sprendimai dėl gamtamokslinio raštingumo ugdymo, atsižvelgiant į kintančius asmens ir

visuomenės poreikius, yra priimami valstybiniu lygmeniu. Ypač didelis dėmesys gamtamoksliniam

raštingumui valstybiniu lygmeniu skiriamas JAV, kuri, įgyvendina trijų etapų ilgalaikį planą.

(Project 2061). Project 2061 tikslas - ,,mokslas visiems amerikiečiams“ (,,Science for All

Americans“). Šiandien visa tai JAV vadinama „sistemine reforma“. Empyriniame tyrime atlikta

valstybinių socialinių-politinių ir švietimo raidos strateginių dokumentų analizė parodo, kad pastarųjų

metų valstybės dėmesys krypsta į ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymo

gerinimą ir tam yra numatomos priemonės.

Kalbant apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo klausimus instituciniu lygmeniu,

teoriniame tyrime buvo analizuojami ugdymo turinio aspektai, liečiantys gamtamokslinį raštingumą.

Buvo akcentuojama, kad ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas.

Ir jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima

tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Empyriniame

tyrime buvo analizuotas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, kurio analizė sudarė

galimybes pamatyti, kokius gamtamokslinio raštingumo gebėjimus gali išsiugdyti ikimokyklinio

amžiaus vaikai, nes Aprašas yra gairės įstaigų Ikimokyklinio ugdymo programoms.

Teorinėje dalyje buvo analizuojamos gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų komponentai,

o empyrinio tyrimo metu, analizuojant Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą buvo bandoma

atskleisti, kokias gamtamokslinio raštingumo sritis ugdysime, orientuodamiesi į Apraše pateiktas

vaikų gebėjimų gaires.

Teorinėje dalyje buvo bandoma gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi pagrįsti mokymosi

teorijomis. Buvo akcentuojama, kad vienos iš sėkmingiausių strategijų, kuriomis galima remtis

instituciniu lygmeniu rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinu raštingumu yra

tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą. Empyrinio

tyrimo metu, kaip inovacija ugdymosi procese buvo naudojamas mokslinis metodas, kuris integruoja

visas gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais ir prisidėjo prie naujos

vaikų mokymosi patirties.

Vadovaujantis teorine tyrimo medžiaga ir empyrinio tyrimo medžiaga buvo parengtas

instrumentas ir juo įvertintas vaikų gamtamokslinio raštingumo lygis iki inovacijos taikymo ir po

inovacijos taikymo. Šio instrumento aprašymas ir taikymas yra praktinė gautų rezultatų reikšmė.

88

Tyrimo ribotumai. Juos padės atskleisti Amerikos mokslininkų grupės ( Akerson V. L. , Buck G.

A., Donnelly L.A., ir kt. (2011) tyrimas apie gamtamokslinį ugdymą ankstyvoje vaikystėje.

Pirmiausia mokslinis metodas veiklos tyrimo metu buvo taikomas tik tyrinėjimų erdvėje. Mokslinis

metodas, kaip ugdymo metodas gali būti taikomas įvairiose srityse ir kontekstuose, tai gali būti

empyrinio tyrimo tęstinumo kryptis. Veiklos tyrimo stebėjimai vyko palyginti trumpą laiką, o norint

gauti patikimus rezultatus turėtų būti ilgalaikiai stebėjimai. Amerikiečių mokslininkų stebėjimas

buvo vykdomas visus metus. Taip pat stebėjimui buvo pasirinktas įvairus kontekstas: ir socialinis

kontekstas skirtingas ir vaiko buvimo darželyje laikas buvo skirtingas. Gamtamoksliniam ugdymui

buvo taikomos tikslingos strategijos, kuriuose vaikai ,,mokėsi mokslo“. Tyrėjai padarė išvadas, kad

maži vaikai gali savo lygiu suvokti gamtamokslinius aspektus. Šiame tyrime naudojamas mokslinis

metodas pademonstravo, kad savaitės bėgyje vaikai sugebėjo suprasti kai kuriuos metodo aspektus.

Taikant mokslinį metodą sunkiausias dalykas vaikams buvo klausimo, kaip tokio formulavimas. Šiuo

aspektu reikalingas ilgesnis laiko tarpas, nors vaikai jau pradėjo kalbėti ,,Koks ten klausimas buvo?“.

Sunku formuluoti dar ir hipotezę. Bet tendencijos rodo, kad ilgalaikis tyrimas parodytų gerus vaikų

pasiekimus, kaip ir paminėtame tyrime. Šis tyrimas taip pat pažymėjo, kad net ir trumpu laiku

tikslingai naudojant tyrinėjimus, kinta vaikų gebėjimai. Mokslininkai padarė iš tyrimo išvadas, kad

gamtamokslinių dalykų vaikų reikia mokyti nuolat, tam išnaudojant įvairias situacijas. Šios išvados

dera su veiklos tyrime padarytomis išvadomis.

89

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Išanalizavus mokslinę literatūrą apie gamtamokslinį raštingumą ir jo ugdymą, ištyrus

valstybinius socialinius-politinius, švietimo raidos strateginius ir specializuotus ugdymo procesą ir

rezultatą, ugdymo įstaigų veiklas reglamentuojančius dokumentus, atlikus veiklos tyrimą ir apibendrinus

tyrimo duomenis, galima padaryti šias išvadas:

1. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius, galima teigti, kad ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo klausimas, ilgą laiką kėlęs diskusijas tiek visuomenėje, tiek akademinėje

bendruomenėje dėl to, kad vaikai yra per maži suvokti mokslinius dalykus, pakito įvykus

paradigminiam šiuoliui ir pasikeitus požiūriui į vaiko mokymosi rezultatą ir į jo mokymąsi.

Remiantis mokymosi paradigma, gamtamokslinio raštingumo ugdymasis yra asmenine patirtimi

besiremiantis, aktyvus prasmių kūrimo procesas, kuriame žinojimą kuria pats vaikas. Vaikas veikia

sužinodamas, atrasdamas ką nors nauja, kurdamas savas „teorijas“ apie aplinką ir tyrimus.

2. Apibendrinant daugumos autorių nuomonę ir dokumentų nuostatas, remiantis

šiuolaikinių ankstyvojo amžiaus vaikų gebėjimų tyrimais, asmeniniu (vaiko) lygmeniu jau galime

kalbėti apie gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Veiklos tyrimas parodo, kad jau ankstyvajame

amžiuje pradedama suprasti, kas palaiko augalo gyvybę ( hipotezės, kas pirma išauga iš sėklos: šaknis

ar daigelis tikrinimas); priežasties – pasekmės ryšius ( hipotezės, kad augalai paaugo klaidingumas ir

rezultato susiejimas su aplinkos sąlygomis); siekiama atrasti, išbandyti, tyrinėti, patiriant pažinimo

ir atradimo džiaugsmą ( vaikai laukdavo tyrinėjimų veiklos); mokomasi kaupti patirtį ir spręsti

problemas; sugebama kelti hipotezes apie gyvąją gamtą ( vien stebimos veiklos metu dvi hipotezes

padėjo formuluoti pedagogas, o viena buvo vaikų iniciatyva suformuluota). Ankstyvasis

gamtamokslinis ugdymas padeda ne tik vystytis gamtamoksliniam supratimui, bet ir padeda

susiformuoti teigiamam požiūriui į mokymąsi, nes poreikis ugdytis pagrįstas smalsumu, kuris susijęs

su troškimu suvokti artimiausią aplinką, ją pažinti.

3. Ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima

teigti, kad, jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai

galima tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Kaip

parodė ir teorinis, ir empyrinis tyrimai, gamtamokslinio raštingumo pagrindai sėkmingai formuosis,

jei ugdysime visas gamtamokslinio raštingumo sritis, nes vienų sričių gebėjimai padeda formuotis

kitų sričių gebėjimams. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014) randamos visos

gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi užtikrinančios sritys ir jų komponentai. Apraše glūdi

prielaidos vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi.

4. Remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, ir išskyrus 3 gebėjimų lygius

kiekviename žingsnyje (Pradinis lygis – tik pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas vystosi;

90

susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai) tyrime įvertintas ankstyvojo amžiaus vaikų

gamtamokslinio raštingumo lygis. Įrankyje išskirti gebėjimų lygiai rodo vaiko gebėjimą veikti pačiam

ar su suaugusiojo pagalba ir kiek ta pagalba reikalinga: kaip nuolatinė, ar tik kaip padąsinimas, padėjo

pamatyti ne tik esamą vaiko gamtamokslinį raštingumo lygį, bet ir artimiausios plėtros zoną, į kurią

turi būti nukreiptas pedagogo dėmesys.

5. Gamtamokslinio raštingumo pradmenims susiformuoti būtina tinkamai organizuoti

gamtamokslinį ugdymą, kad ankstyvojo amžiaus vaikai, gaudami naujų potyrių įgytų ir

gamtamokslinį supratimą, ir gamtotyriminės patirties. Konstruktyvistinis požiūris į ugdymą

apibrėžia, kad vienos iš sėkmingiausių strategijų, kuriomis galima remtis instituciniu lygmeniu,

rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinu raštingumu, yra tyrinėjimais grindžiamas

mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą.

6. Empyrinio tyrimo metu vykdytas veiklos tyrimas parodė, kad taikant tyrinėjimais

grindžiamo mokymosi, patirtinio mokymosi strategijas su ankstyvojo amžiaus vaikais, tikslinga

taikyti mokslinį metodą, nes jis įtakoja vaikų pasiekimus. Kaip matyti iš veiklos tyrimo, šio metodo

žingsniai skatina vaikų mąstymą, vysto vaikų kalbą ir raštingumą, matematines ir gamtamokslines

žinias ir suvokimą, skatina mokslinių tyrinėjimų įtraukimą į ugdymosi procesą, vaikų

bendradarbiavimą ir mokymąsi vieni iš kitų. Stebėjimo rezultatai rodo, kad sprendimas naudoti

mokslinį metodą veiklos tyrime pasiteisino: jis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, nes buvo

fiksuoti aukštesnių gebėjimų pradmenys.

7. Tiek teorinė, tiek empyrinė tyrimų dalis leidžia daryti išvadą, kad gamtamokslinis

raštingumas yra visuomenei svarbi sritis, reikalaujanti dėmesio valstybiniu lygmeniu.

Gamtamokslinio raštingumo gebėjimai integruoja tuos gebėjimus, kurie svarbūs XXI amžiaus

piliečiui: kūrybingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas.

Rekomendacijos. Teorinio ir empyrinio tyrimo medžiaga ir rezultatai

1. Sukurti ugdymosi įstaigose tokią erdvę, kurioje vaikų moksliniai atradimai ir tyrinėjimai

būtų kasdieninio gyvenimo elementas.

2. Įgyti gebėjimus pedagogams taikyti mokslinį metodą, nes jis integruoja savyje visus

gamtamoksliniam raštingumui būtinus elementus.

3. Peržiūrėti gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinį, kuris sudėtas Ikimokyklinio

ugdymo programose, kad jis apimtų visas gamtamokslinio raštingumo sritis.

4. Vertinant vaikų pasiekimus pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą,

įvertinti ir vaikų gamtamokslinio raštingumo sričių kriterijus.

91

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A project 2061 report on literacy goals in science, mathematics and technology. (2006)

American Asociation for the Advancement for Science. Washington, DC. Prieiga per internetą:

http://tinyurl.com/3nsqghk

2. Bitinas, B.; Rupšienė, L.; Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija.

Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė.

3. Bell, R.L. (2008). Teaching the nature of science through process skills: Activities for

grades 3-8. New York: Allyn & Bacon/Longman.

4. Brewer, C. (2008). Scientific Literacy in the Classroom. American Institute of Biological

Sciences , Washington, DC. Prieiga per internetą: https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED501353.pdf

5. Brunton, P.; Thornton L. (2010). Science in the Early Years. Building Firm Foundations

from Birth to Five. London. Sage.

6. . Bransford, J. D,; Brown, A. L. and Cocking, R. R. (2000). How People Learn: Brain, Mind,

Experience, and School. Expanded Edition.

7. Bruzgelevičienė, R. (2001). Lietuvos švietimo kaita. Vilnius: Garnelis.

8. Bruzgelevičienė, R. (2014). Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai: kolektyvinė

monografija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

9. Burškaitienė, R. (2014). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lauko ugdomosios aplinkos turinio

konceptualizavimas: daktaro disertacija. Šiauliai.

10. Carol, Anelli (2011). Scientific Literacy: What Is It, Are We Teaching It, and Does It

Matter?, American Entomologist, Volume 57, Issue 4, 1 October 2011, Pages 235–244,

https://doi.org/10.1093/ae/57.4.235

11. Daukšytė, J. (2017). Bendroji psichologija: pažinimo procesai : metodinė priemonė.-

Vilnius. Lietuvos Edukologijos universiteto leidykla.

12. Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link : mokymo

priemonė aukštosioms mokykloms. - Vilnius: Tyto alba.

13. Durrant, J. R. (1993). What is science literacy? In J.R. Durrant, and J. Gregory (Eds.),

Science and culture in Europe (pp. 129 – 137). London: Science Museum.

14. Dvidešimt gamtamokslinio ugdymo metų (2014). /Sud.: V. Lamanauskas, V. Šlekienė, L.

Ragulienė. – Šiauliai: Scientia Socialis.

15. Education. Proceedings of the International Scientific Conference, Volume II, May 26th–

27th. Prieiga per internetą: http://journals.ru.lv/index.php/SIE/article/download/2254/2361.

16. Gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014–2020 metais Veiksmų planas. (2013). Prieiga per

internetą:

http://tinyurl.com/3nsqghk

https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED501353.pdf

https://doi.org/10.1093/ae/57.4.235

http://journals.ru.lv/index.php/SIE/article/download/2254/2361

92

https://www.google.lt/search?safe=active&authuser=1&biw=1138&bih=480&ei=NZTnXPTwEo3s

rgSU34qADg&q=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&oq

17. Geros mokyklos koncepcija. (2013). Prieiga per internetą:

www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2013/11/GM_koncepcija_11-121.docx

18. Geros mokyklos koncepcija. (2016). Prieiga per internetą:

https://www.smm.lt/uploads/documents/.../Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf

19. Hetherington, C.; Hendrickson, C. ir Koenig, M. (2014). Reducing an in-group bias in

preschool children: the impact of moral behavior. Prieiga per internetą:

http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=a9h&AN=99044640&site

=ehost-live.

20. Hong Soo-Young; Diamond, K. E. (2012). Two approaches to teaching young children

science concepts, vocabulary, and scientific problem-solving skills, Early Childhood Research

Quarterly, Volume 27, Issue 2, 2012, Pages 295-305. Prieiga per internetą:

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0885200611000731

21. How People Learn: Brain, Mind, Experience, and School." National Research Council“.

(2001). Early Childhood Development and Learning: New Knowledge for Policy. Washington, DC:

The National Academies Press. Prieiga per internetą: https://www.nap.edu/download/10067

22. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. (2014). Vilnius: Švietimo ir mokslo

ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

23. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Vilnius: Švietimo ir mokslo

ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

24. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas (2005). Valstybės žinios, 2005- 04-23,

Nr. 521752. [Nauja redakcija 20110701].

25. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė

(2009). Tyrimo ataskaita. Prof. dr. Monkevčienė, O. (grupės vadovė). Prieiga internetu:

http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20p

riesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize

%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf

26. Jenkins, E. W. (1992). School science education: towards a reconstruction. Journal of

Curriculum Studies, Volume 24, 1992 – Issue 3. Prieiga per internetą:

https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/0022027920240302

27. Jonilienė, M., Baltušnikienė, B. (2018). Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymasis vienam

iš kito, žaidžiant muzikinius žaidimus.- Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 131, Nr. 3, p. 129–142.

Prieiga per internetą:www.pedagogika.leu.lt/index.php/Pedagogika/article/viewFile/984/407

28. Jovaiša, L. (2001) Edukologijos pradmenys. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

https://www.google.lt/search?safe=active&authuser=1&biw=1138&bih=480&ei=NZTnXPTwEo3srgSU34qADg&q=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&oq=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&gs_l=psy-

https://www.google.lt/search?safe=active&authuser=1&biw=1138&bih=480&ei=NZTnXPTwEo3srgSU34qADg&q=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&oq=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&gs_l=psy-

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2013/11/GM_koncepcija_11-121.docx

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2013/11/GM_koncepcija_11-121.docx

https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf

http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=a9h&AN=99044640&site=ehost-live


http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0885200611000731

https://www.nap.edu/download/10067

http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20priesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf



https://www.tandfonline.com/author/Jenkins%2C+E+W

https://www.tandfonline.com/toc/tcus20/current

https://www.tandfonline.com/toc/tcus20/current

https://www.tandfonline.com/toc/tcus20/24/3

https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/0022027920240302

http://www.pedagogika.leu.lt/index.php/Pedagogika/article/viewFile/984/407

93

29. Juodaitytė, A. (2003). Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro Ofsetas.

30. Kaffemanas, R. (2002). Jutimo psichologija. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.

31. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir

papildytas leidimas. Kaunas: Judex.

32. Knight, S.(2013). Forest School and Outdoor in the early Years. London: Sage.

33. Kuginytė-Arlauskienė, I. (2010). Šiuolaikinė vaikystės samprata. Prieiga per internetą:

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/siuolaikinevaikystes-

samprata/2382.

34. Lamanauskas, V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Pasaulio

pažinimo didaktikos pagrindai. Šiauliai.

35. Lamanauskas, V., Lukošiūtė, J. (2004). Pradinių klasių mokytojų požiūris į pagarbos

gyvybei ugdymą. Pedagogika, T.71, p. 66-73.

36. Lamanauskas, V. (2005). Kai kurios metodologinės gamtamokslinio ugdymo tyrimų

kryptys. Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 1(12), p. 11-25.

37. Lamanauskas, V.; Palionienė, A. (2008). Ikimokyklinės ugdymo įstaigos gamtinės

aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science

Education, Nr. 2(22), p. 15-29.

38. Lamanauskas, V.; Vilkonis, R. (2006). Internetas gamtamoksliniame ugdyme: situacijos

analizė ir prognozės. Šiauliai.

39. Lamanauskas, V. (2008). Gamtamokslinis ugdymas mokykloje – neatsiejama bendrojo

ugdymo dalis. Prieiga internetu:

http://www.lamanauskas.puslapiai.lt/GU14.pratarme.08.engl.pdf

40. Lamanauskas, V.; Palionienė, A. (2008). Ikimokyklinės ugdymo įstaigos gamtinės

aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei. Gamtamokslinis ugdymas. Šiauliai.

41. Laugksch, C. R. (2000). Scientific literacy: A conceptual overview. Science Education.

84(1), 71 – 94.

42. Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas pagal PISA tyrimų duomenis.

Kaip jį pagerinti? Švietimo problemos ir analizė. 2014 Nr.13(118). http://www.nmva.smm.lt/wp-

content/uploads/2012/12/lietuvos-penkiolikeciu.pdf

43. Lietuvos švietimo koncepcija. (1992). Vilnius: Leidybos centras.

44. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija.

(2013). Prieiga per internetą:

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/451_f91e8f0a036e87d0634760f97ba0722 5.pdf

45. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos švietimo reformos programa. (1992).

Prieiga internetu:

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/siuolaikinevaikystes-samprata/2382

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/siuolaikinevaikystes-samprata/2382

http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2004/71/Lamanauskas-Lukosiute.pdf

http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2004/71/Lamanauskas-Lukosiute.pdf

http://journals.indexcopernicus.com/abstract.php?icid=870374



http://www.lamanauskas.puslapiai.lt/GU14.pratarme.08.engl.pdf

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/lietuvos-penkiolikeciu.pdf

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/lietuvos-penkiolikeciu.pdf

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/451_f91e8f0a036e87d0634760f97ba0722%205.pdf

94

http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/svietimo_reformos_pradzia/

LT_sviet_reform_programa.pdf .

46. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija. (1989). Tautinė mokykla. I d. Kaunas:

Šviesa.

47. MacBlain, S. (2014). How Children Learn. London:Sage.

48. McPhearson, P.T.; Pollack, G.R. and Sable, J.E. (2008). Increasing scientific literacy in

undergraduate education: A case study from “frontiers of science” at Columbia University.

Prieiga internetu: http://columbiauniversity.net/cu/biology/faculty/pollack/publications/essays-

and-reviews/increasing_scientific_literacy.pdf

49. Miller, J.D. (1996). Scientific literacy for effective citizenship. State University of New

York Press.

50. Miller, J. D. Scientific Literacy: A Conceptual and Empirical Review . Daedalus, Vol.

112, No. 2, Scientific Literacy (Spring, 1983), pp. 29-48 Published by: The MIT Press on behalf of

American Academy of Arts & Sciences Stable URL: http://www.jstor.org/stable/20024852

.https://edisciplinas.usp.br/.../MILLER_A_conceptual_overview_revie...

51. Miller, J. D. Civic Scientific Literacy: The Role of the Media in the Electronic Era. (2010).

Science and the media. Kennedy D. , Overholser G. Editors. Published by: the American Academy

of Arts & Sciences. Prieiga per internetą: https://scheikundejongens.nl/wp-

content/uploads/2011/02/scienceMedia.pdf#page=57

52. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. (2006). Vilnius:

Švietimo aprūpinimo centras.

53. Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas. Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos

vertinimo instrumentas ir jo taikymo metodinės rekomendacijos (2012). Vilnius.

54. Monkevičienė, O.; Žemgulienė, A. ir Stankevičienė, K. (2013). Mokymosi paradigma

grindžiamo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo turinio samprata. Pedagogika (111), 136-151. Prieiga

per internetą https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=271143

55. Monkevičienė, O.; Stankevičienė, K.; Jonilienė, M., ir kt. (2010). Šiuolaikinėje žinių

visuomenėje gyvenančio vaiko mokymosi sociokultūriniai aspektai. Pedagogika: mokslo darbai, p.

101 - 106.

56. Monkevičienė, O. (2008). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos

tendencijos. Pedagogika. T. 91, p. 66-72.

57. Monkevičienė, O. (2004). Pažinimo kompetencija. Priešmokyklinio ugdymo turinio

įgyvendinimas . Metodinės rekomendacijos. Vilnius.

58. Monkevičienė, O., (2014). Ikimokyklinė didaktika. – Ugdymo paradigmų iššūkiai

didaktikai: kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/svietimo_reformos_pradzia/%20LT_sviet_reform_programa.pdf

http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/svietimo_reformos_pradzia/%20LT_sviet_reform_programa.pdf

http://columbiauniversity.net/cu/biology/faculty/pollack/publications/essays-and-reviews/increasing_scientific_literacy.pdf

http://columbiauniversity.net/cu/biology/faculty/pollack/publications/essays-and-reviews/increasing_scientific_literacy.pdf

http://www.jstor.org/stable/20024852

https://edisciplinas.usp.br/.../MILLER_A_conceptual_overview_revie

https://scheikundejongens.nl/wp-content/uploads/2011/02/scienceMedia.pdf#page=57

https://scheikundejongens.nl/wp-content/uploads/2011/02/scienceMedia.pdf#page=57

https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=271143

95

59. Motiejūnaitė, O.; Makarskaitė-Petkevičienė, R. (sud.) (2013) Mokomės gamtoje ir iš

gamtos. Vilnius.

60. Mocartienė, J.; MakarskaitėPetkevičienė, R., (2009). Gamtamokslinio ugdymo procesas:

sąvokų interiorizacijos aspektas. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 1 (24), p. 818.

61. Mukherji, P.; Albon, D. (2018). Research Methods in Early Childhood. An Introductory

Quide. London: Sage.

62. Murcia, K. (2006). Scientific literacy for sustainability.- Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/publication/43979775

63. Neifachas,S. (2008). Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva. Vilnius.

64. Ostrovsky, M. ir Meaden, H. (2010). Helping children play and learn together. Prieiga per

internetą: http://www.naeyc.org/files/yc/file/201001/OstroskyWeb0110.pdf.

65. Packer, M.J.; Goicoechea, J. (2000). Sociocultural and Constuctivist Theories of Learning:

Ontology, Not Just Epistemology. Educational Psychologist, 35 (4), 227–241. Prieiga per internetą

http://lchc.ucsd.edu/mca/Mail/xmcamail.2009_11.dir/pdfZJWU36cRRA.pdf

66. Palionienė, A.,; Kompauskienė I. (2008). Gamtomokslinio ugdymo(si) sąlygų išplėtimas

ikimokyklinėje įstaigoje. Gamtamokslinis ugdymas, 2008.

67. Piaget, J. (2002). Vaiko kalba ir mąstymas Vilnius: Aidai.

68. Piaget, J. (2011). Vaiko pasaulėvoka. Vilnius: Žara.

69. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. (2016). Prieiga per

internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Apra%C5%A1as.pdf

70. Pramling-Samuelsson, I.; Sheridan, S. (2003). Play and Learning in Early Childhood

Settings– International Perspectives. www.springer.com

71. Plytnykienė, D.; Rimkevičienė, B. (2001). Ikimokyklinio amžiaus vaikų tiriamoji veikla

pažįstant gamtą. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VII respublikinės

mokslinės konfe-rencijos straipsnių rinkinys). Šiauliai, 2001. P. 185–190.

72. Plytnykienė, D. (2002). Gamtos pažinimo įtaka vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų

protinei raidai. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VIII respublikinės

mokslinės konfe-rencijos straipsnių rinkinys). Šiauliai, p. 63–68

73. Plytnykienė, D.; Vėželytė, R. (2009). Gamtamokslinio ugdymo aspektai formaliojo

švietimo sistemoje. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. – Šiauliai.

74. Plytnikienė, D. (2004). Priešmokyklinio ugdymo ( si ) pažinimo koncepcijos sklaida ir

integracinių ryšių galimybės pažįstant gamtą. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo

mokykloje. – Šiauliai.

75. Priešmokyklinio amžiaus vaikų (56 (7) m.) kokybiško ugdymo(si) veiksniai ir kriterijai.

(2003). Mokslinio tyrimo galutinė mokslinė ataskaita. Prieiga per internetą: http://

https://www.researchgate.net/publication/43979775

http://www.naeyc.org/files/yc/file/201001/OstroskyWeb0110.pdf

http://lchc.ucsd.edu/mca/Mail/xmcamail.2009_11.dir/pdfZJWU36cRRA.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Apra%C5%A1as.pdf

http://www.springer.com/

96

www.senoji.vpu.lt/bibl/elvpu/Priesmokyklinio_amziaus_vaiku_kokybisko_ugdymosi_veiksniai_kri

terijai_mokslinis_tyrimas_2003.pdf

76. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. (2004). Metodinės rekomendacijos.

Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

77. Rupšienė, L. (2007). Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda.

78. Rūdytė, K. (2011) Vaikų savaiminio mokymo(si) kultūros socialinis edukacinis diskursas

į vaiką orientuotoje paradigmoje. Daktaro disertacija: Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S) Šiaulių

universitetas. Šiauliai: ŠU. Prieiga per internetą: gs.elaba.lt/object/elaba:1917459/1917459.pdf

79. Samuelsson, I.P.; Sheridan, S. And Williams, P. (2006). Five Preschool Curricula –

Comparitive perspective. International Journal of Early Childhood. Volume 38. Nomber 1.

80. Science, Technology, Engineering and Mathematics Education Policies in Europe. (2018).

Scientix Observatory report. October 2018, European Schoolnet, Brussels. Prieiga per internetą:

(https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ ).

81. Shen, B.S.P. (1975). Science literacy: public understanding of science is becoming vitally

needed in developing and industrial-ized countries alike. American Scientist 63: 265-268.

82. Shamos, M. H. (1995). The Myth of Scientific. Rutgers University Press. New Brunswick,

New Jersey.

83. Snow, C. E.; Dibner, K. A. editors. (2016). Science Literacy: Concepts, Contexts, and

Consequences. Washington, DC: The National Academies Press. Prieiga per internetą:

https://www.nap.edu/read/23595/chapter/1#xiii

84. Teaching and Learning in Programmes for Pre-Primary Education. Prieiga per internetą:

https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php/Lithuania:Teaching_and_

Learning_in_Programmes_for_Pre-Primary_Education

85. Topping, K. (2005). Trends in peer learning. Educational Psychology, 25(6), 631–645.

Prieiga per internetą: http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=

a9h&AN=18786911&site=ehost-live

86. Vilkonienė, M. (2007). Filosofinių idėjų raiška gamtamoksliniame ugdyme : teoriniai ir

praktiniai aspektai. Gamtamokslinis ugdymas. 2007, Nr. 1 (18), p. 14-23.

87. Vilkonienė, M.; Lamanauskas, V. (2008). Gamtos dalykų mokytojų kompetencijų

lyginamoji analizė: konstruktyvistinio mokymo (-si) kontekstas. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas

bendrojo lavinimo mokykloje - 2008 (XIV nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių

rinkinys, Utena, 2008m. balandžio mėn. 25-26 d.). Šiauliai.

88. Vilkonis, R.; Vildžiūnaitė, Au. (2008). Gamtotyra: pirmieji žingsniai VI: metodinė

priemonė. Šiauliai: Lucilijus.

http://www.senoji.vpu.lt/bibl/elvpu/Priesmokyklinio_amziaus_vaiku_kokybisko_ugdymosi_veiksniai_kriterijai_mokslinis_tyrimas_2003.pdf

http://www.senoji.vpu.lt/bibl/elvpu/Priesmokyklinio_amziaus_vaiku_kokybisko_ugdymosi_veiksniai_kriterijai_mokslinis_tyrimas_2003.pdf

http://gs.elaba.lt/object/elaba:1917459/1917459.pdf

https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/

https://www.nap.edu/read/23595/chapter/1#xiii

https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php/Lithuania:Teaching_and_%20Learning_in_Programmes_for_Pre-Primary_Education

https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php/Lithuania:Teaching_and_%20Learning_in_Programmes_for_Pre-Primary_Education

http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=%20a9h&AN=18786911&site=ehost-live

http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=%20a9h&AN=18786911&site=ehost-live

https://www.academia.edu/35935493/GAMTOS_DALYKŲ_MOKYTOJŲ_KOMPETENCIJŲ_LYGINAMOJI_ANALIZĖ_KONSTRUKTYVISTINIO_MOKYMO_-SI_KONTEKSTAS_COMPARATIVE_ASSESSMENT_OF_COMPETENCIES_OF_SCIENCE_TEACHERS_CONTEXT_OF_CONSTRUCTIVISTIC_TEACHING_AND_LEARNI

https://www.academia.edu/35935493/GAMTOS_DALYKŲ_MOKYTOJŲ_KOMPETENCIJŲ_LYGINAMOJI_ANALIZĖ_KONSTRUKTYVISTINIO_MOKYMO_-SI_KONTEKSTAS_COMPARATIVE_ASSESSMENT_OF_COMPETENCIES_OF_SCIENCE_TEACHERS_CONTEXT_OF_CONSTRUCTIVISTIC_TEACHING_AND_LEARNI

97

89. Wilks, M.; Collier‐Baker, E. and Nielsen, M. (2015). Preschool children favor copying a

successful individual over an unsuccessful group. Developmental Science, 18(6), 1014–1024. Prieiga

per internetą:

http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=a9h&AN=110280111&site

=ehost-live

90. Žydžiūnaitė ,V.; Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai.

Vilnius.

91. Žydžiūnaitė, V. (2007).Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas.

92. Žukauskienė, R. (2007). Raidos psichologija. Vilnius.

93. Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius.

94. Выготский Л.С. (2005). История развития высших психологических функций. Kn.

Выготский Л.С. Психология развития человека. Москва: Издательство Смысл; Эксмо (208-

547). Prieiga per internetą: http://yanko.lib.ru/books/psycho/vugotskiy-psc_razv_chel-4-

istoriya_razvitiya_vysshyh_psih_funkciy.pdf

95. Выготский, Л.C. Воображение и творчество в детском возрасте. – Москва:

Просвещение, 1991.



http://yanko.lib.ru/books/psycho/vugotskiy-psc_razv_chel-4-istoriya_razvitiya_vysshyh_psih_funkciy.pdf

http://yanko.lib.ru/books/psycho/vugotskiy-psc_razv_chel-4-istoriya_razvitiya_vysshyh_psih_funkciy.pdf

98

PRIEDAI

99

1 priedas

,,4-6 METŲ VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS“

PASIEKIMŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO STEBĖJIMŲ PROTOKOLO REIKŠMĖS

1 Gamtamokslinės žinios

(atsiminti, išvardinti, apibrėžti, pateikti) ir supratimas ( paaiškinti, atpažinti, išreikšti,

apibrėžti). Tai žinios apie tiriamą sritį – augalus. Tai žinios kaip atlikti tam tikrą tiriamąją

veiklą.

1.1. Žinios apie augalus • Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus augalus; pastebi ir nusako

aiškiausiai pastebimus augalų požymius. (Aplinkos pažinimas-4) Pradeda suprasti, kad iš

sėklos, svogūno pumpuro atsiranda naujas augalas. (Aplinkos pažinimas-4);

• Išvardija augalų bruožus, savybes. Skiria daržoves, vaisius, uogas. Supranta, kad iš sėklos,

svogūno pumpuro atsiranda naujas augalas. Iškinasi augalų augimą iš sėklos: augimo

nuoseklumas. (Aplinkos pažinimas, tyrinėjimai-5);

• Pažįsta gyvenamosios vietovės augalus, pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus

tarp augalų. (Aplinkos pažinimas-6) Supranta, kad iš sėklos, svogūno pumpuro atsiranda naujas

augalas. Supranta augalo augimo stadijas ir jų nuoseklumą;

1.2. Procedūrinės tyrinėjimų žinios • Žino ką ir pats pasirenka veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas (Tyrinėjimas-4);

• Žino ką ir kaip ir pats pasirenka veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas paaiškina, kodėl

pasirinko. (Tyrinėjimas-5);

• Žino, kaip savo tyrinėjimo galimybėms išplėsti pasitelkti įrankius ir priemones, visus

pojūčius, bei žino, kad yra numatomas tyrinėjimų rezultatas (Tyrinėjimai 6);

2. Praktiniai gebėjimai.

Tai gebėjimai atlikti tam tikrą veiklą. (Palyginti, parinkti, suplanuoti, aprašyti...

2.1 Stebėjimo įgūdžiai

• Geba stebėti aplinką ir pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. (Aplinkos pažinimas,

tyrinėjimas 4) (Stebi vazonėliuose, pasėtas sėklas, jų dygimą ir augimą);

• Domisi gamtinės aplinkos stebėjimais, stebi kaip atliekami bandymai (Tyrinėjimai-5)

(Stebi jų dygimą, vystymąsi ir augimą.);

• Mėgsta stebėti kaip auga augalai, gali stebėti ilgą laiką. (Tyrinėjimai -6) (Stebi dygimą,

vystymąsi ir augimą. dauginimą ūgliais);

2.2 Bandymų (eksperementavimo) įgūdžiai

• Tyrinėja, išbando kai kurias savybes (pvz., sunkus lengvas, plaukia ar skęsta, tinka vienas

prie kito, ar ne ir pan.). (Tyrinėjimas-4);

• Drąsiai bando ir noriai atlieka paprastus bandymus, džiaugiasi veikimo procesu ir

rezultatu. (Tyrinėjimas, kūrybiškumas -5);

• Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais, bandymais, noriai tyrinėja savybes, sandarą, su

suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų} rezultatą, bei siūlo idėjas ką galima

būtų tyrinėti. (Tyrinėjimai, aplinkos pažinimas -6) Geba eksperimentuoti, nebijo suklysti,

daryti kitaip. (Kūrybiškumas6);

2.3. Praktinių darbų įgūdžiai

•Domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos pažinimas-4)

•Padeda, pratinasi pats prižiūrėti augalus. (Aplinkos pažinimas 5)

•Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves. (Aplinkos psžinimas-6)

3 Gamtamokslinis mąstymas

Tai gebėjimai atlikti tam tikras mąstymo operacijas

3.1 ANALIZĖ

Skaidymas į sudėtines dalis (išspręsti, ištirti, išnagrinėti, išanalizuoti).

• Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus augalų požymius [lapo forma, dydis; kamieno, stiebo,

žiedo spalva ir pan]. Aplinkos pažinimas -4);

• Išskiria, apibudina akivaizdžius augalų bruožus, savybes (Tyrinėjimas. Aplinkos pažinimas -

5);

• Išskiria augalų panašumus ir skirtumus, juos aptaria (Tyrinėjimas-6);

100

3.2 SINTEZĖ

analizės metu išskaidytų dalių jungimas į visumą (sukurti, sudaryti, sukonstruoti).

• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, sukuria iš dalių bendrą vaizdą] -4;

• [tyrinėdami išskiria atskiras dalis, pasako ryšius tarp jų], samprotauja, kodėl vyksta

pasikeitimai (Tyrinėjimai-5);

• tyrinėdamas samprotauja apie savybes, sandarą, bruožus (Tyrinėjimai-6). [nusako

paprasčiausius jų tarpusavio ryšius];

3.3. Palyginimas

panašumų ir skirtumų nustatymas (palyginti, atrinkti).

• Pastebi ir palygina augalus [pagal išorinį panašumą] formą, dydį, spalvą. Skirtumams

apibūdinti vartoja dydžių sąvokas. (Skaičiavimas ir matematika -4)

• [Pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų ir skirtumų savo dalimis, augimo tempu.]

Lygindamas samprotauja apie akivaizdžius augalų skirtumus. (Aplinkos pažinimas - 5)

• Lygina augalus, atsižvelgdamas į jų savybes, bruožus (Tyrinėjimas-6).

3.4. Atrinkimas/apibendrinimas

(pastovių savybių ir ypatybių išskyrimas, bei lyginamų objektų jungimas į grupes pagal

vienijančius požymius (pasirinkti, nustatyti)

• [ [pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų: reikia vandens, šviesos].-4;

• Supranta kad augalai turi panašumų, aiškinasi būtinas sąlygas augalams vystytis. -5;

• Samprotauja apie tai, kaip auga augalai, kokių sąlygų jiems reikia. (Aplinkos pažinimas-6);

3.5. Klasifikavimas

– lyginimo ir atrinkimo/apibendrinimo operacijomis nustačius objektų panašumus ir skirtumus,

jų skirstymas į grupes ir klases.

• [Sekas dėlioja pagal pasirinktus požymius;] grupuoja, komponuoja atsižvelgdamas į spalvą,

formą, dydį. (Skaičiavimas ir matematika -4);

• Sekas dėlioja pagal įvairius požymius, grupuoja, atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį.

(Skaičiavimas ir matematika -5);

• Pastebi skirtumus ir panašumus tarp augalų. Klasifikuoja pagal dydį, formą, spalvą. Kuria

sekas su 2-3 pasikartojančiais elementais (Aplinkos pažinimas, Skaičiavimas ir matematika -

6;)

4 Gamtamokslinis komunikavimas

4.1 Sakytinis komunikavimas

Apie augalus • Kalba, pasakoja apie tai ką dabar ar seniau mato, girdi, vartoja girdėtus ir

naujus žodžius, elementarius terminus – pasako pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus,

dydį, klausosi ką pasakoja kitas vaikas. (Sakytinė kalba, aplinkos pažinimas -4)

• Kalba ką žino, pasakoja ką matė, kas įvyko, paaiškina, pakartoja, vartoja skirtumų

didumą įvardijančius žodžius Klausosi kitų vaikų pasakojimų, reaguoja į juos (Sakytinė kal-5)

• Įvardija gyvenamosios vietovės augalus, pasakoja, įvardydamas įvairias detales, savybes,

būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Vartoja skirtumų didumą

pabrėžiančius žodžius. Klausosi draugų kalbos, supranta pokalbio turinį, įvykių eigą.

(Aplinkos pažinimas, Sakytinė kalba- 6)

Apie veiklą • Kalba, pasakoja apie tai,.ką veikia ir veikė. (Sakytinė kalba- 4).

• Pasakoja, pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus, pasakoja, kas įvyko, paaiškina,

pakartoja, vartoja įvardijančius žodžius. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą.

(Sakytinė kalba, Tyrinėjimas -5)

• Kalba įvardindamas detales, savybes, būsenas sudėtingesnės sandaros žodžiais, išsakydamas

savo patirtį, vartoja terminus sąvokas, kalba apie problemų sprendimą, vartoja

technologinius terminus (mikroskopas ir kt.) (Sakytinė kalba, tyrinėjimas - 6)

4.2. Rašytinis komunikavimas

• Skaito knygelių paveikslėlius. Grafiniais simboliais pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.

(Rašytinė kalba 4) • Ką žino perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito, braižo ir aiškina planus,

schemas, grafikus. (Rašytinė kalba 5) • Mokosi pavaizduoti {tyrimus} nesudėtingose lentelėse,

diagramose savo tyrinėjimus ir kitus darbus., kopijuoja užrašus, užrašo pavadinimus.

(Tyrinėjimas, ašytinė kalba-6)

101

5 Pagarba gamtai ir gyvybei

5.1 Kognityvinės nuostatos

• [Domisi augalais, mokosi rūpestingai su jais elgtis.] (4);

• [Pradeda suprasti, kad priežiūra yra būtina sąlyga jiems augti.] (5);

• Paaiškina, kad gamtą tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant. (Tyrinėjimas 6);

5.2 Estetinės nuostatos

• Dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos pažinimas-4);

• Padeda prižiūrėti augalus. (Aplinkos pažinimas -5);

• Dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant (Aplinkos pažinimas -6);

5.3 Etinės nuostatos

• Mokosi gėtėtis augalais.(4);

• Pratinasi grožėtis pastebint ne tik išorinį spalvinį grožį, bet ir kotelių, lapelių formą. (5);

• Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai, pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios

gamtinės aplinkos, rodo besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą, suvokia savo

vietą joje. (Aplinkos pažinimas -6);

5.4. Pragmatinės- ekonominės nuostatos

• Pradeda suprasti kuo naudingi žmogui augalai. (4);

• Aiškinasi, kaip augalai vartojami maistui, kuo jie naudingi. (Aplinkos pažinimas-5);

• Pasakoja apie augalų naudojimą maistui. (Aplinkos pažinimas-6);

6 Mokėjimas mokytis

6.1 Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas

• Pasako ką darys (Mokėjimas mokytis -4);

• Spėlioja, kas atsitiks, jeigu.. (Mokėjimas mokytis -5);

• Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes. (Problemų

sprendimas-6)‘

6.2 Veiklos planavimas

• Siūlo veiklos idėjas (Mokėjimas mokytis-4);

• Planuoja, ką darys toliau. (Mokėjimas mokytis -5);

• Siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Svarsto garsiai planuojamos veiklos eigą.

(Tyrinėjimas, sakytinė kalba 6);

6.3 Klausimų kėlimas ir klausinėjimas

• Klausinėja, atsako į klausimus. (Sakytinė kalba -4)

• Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. (Sakytinė kalba -5)

• Klausinėja, kelia tolesnius klausimus ką dar galima tyrinėti, kelia probleminius klausimus,

diskutuoja, svarsto. (Sakytinė kalba, Tyrinėjimas, Kūrybiškumas - 6).

6.4. Tikslų siekimas

• Imasi iniciatyvos įgyvendinti veiklos idėjas, mėgsta kūrybiškai veikti (Mokėjimas mokytis-

4);

•Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina, ieško tinkamų

sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų... (Problemų sprendimas,

mokėjimas mokytis-5);

• Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, siūlo ir jungia idėjas bei strategijas idėjoms įgyvendinti,

siekia savito rezultato, (Mokėjimas mokytis-6);

6.5. Mokymosi proceso refleksija

• Aptaria padarytus darbus. (Mokėjimas mokytis-5);

• Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina,

kaip mokėsi, kaip mokysis toliau. ((Tyrinėjimas, mokėjimas mokytis - 6);

________________

102

2 priedas

,,4-6 METŲVAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS“

PASIEKIMŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO STEBĖJIMŲ PROTOKOLAS NR.

___________

data

Vaiko kodas

Tiriamosios veiklos pavadinimas ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“

Sutartinis žymėjimas

Žingsniai sužymėti pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014) skiltyje Vaikų

gebėjimų aprašymas. 4-6 metų vaikų gebėjimai dažniausiai atitinka 4-6 žingsnį, todėl tyrime jie ir

pasirinkti.

Gebėjimų lygio sutartinis žymėjimas: 1 – tik pradžia ( pastebima, reikalinga auklėtojo pagalba); 2-

gebėjimas vystosi (stebima, reikalingas auklėtojo palaikymas); 3- susiformavę gebėjimai (stebima

veikia savarankiškai);

Pastabose žymimos stebėjime užfiksuotos aplinkybės. N – reiškia, kad veiklos stebėjimo metu

nebuvo užfiksuotos aplinkybės atskleidžiančios vaiko gebėjimus.

Pasiekimų

žingsnis

Gebėjimų

lygis

Nest

ebėt

a

1.1.

1.2.

2.1.

2.2.

2.3.

3.1.

3.2.

3.3.

3.4

3.5

4.1.

4.2.

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

6 4

Ž

5 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4

N

Ž

N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4

N

Ž

N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4

N

Ž

N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4

N

Ž

N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

5 6 4 N

Ž

1

Ž

2 3

9ilma ilkancienė ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ … · the scientific literacy aspects that are...

Documents

Transcript of 9ilma ilkancienė ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ … · the scientific literacy aspects that are...