2012 vasaris #22

KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSEANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ

D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“

UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTIPATIRIANT EUFORIJĄ

VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!

37O.DIENA.LT

370_022.indd 1 2012.02.03 14:55:40

370_022.indd 2 2012.02.03 14:57:13

IM KI TE, SKAI TY KI TE IR PER MA NY KI TE!

37O #2237O SU: #14

Ar tė jan čios Va sa rio 16 d. pro ga nu spren-dė me su vie ny ti Lie tu vą. Ne po li ti nia me (ne sa me to kie ga lin gi ir įta kin gi), o bent

jau kul tū ri nia me kon teks te. Na ge rai, ne Lie tu-vą, o bent jau tris di džiau sius jos mies tus – Vil-nių, Kau ną ir Klai pė dą.

Ti ki mės, kad smal saus pro to kau nie čiai ir klai pė-die čiai ta tai skai ty da mi jau per ma nė, o vil nie-čiams paaiš kin si me: „370“ išau go iš sa vo vil-nie tiš kos smė lio dė žės ir nuo šiol bus ne mo ka mai pla ti na mas ne tik sos ti nė je, bet ir Kau ne bei Klai-pė do je.

Ko dėl iš drį so me ke liau ti į ki tus mies tus ne pai sy-da mi jo kių kri zių ir ki tų ži niask lai dą kan ki nan čių ne gan dų? Nes ži no me, kad ten taip pat esa me rei ka lin gi ir lau kia mi. Juk ir uos ta mies ty je, ir lai ki-no jo je sos ti nė je gy ve na daug šau naus jau ni mo, ku riems rū pi ne tik ru siš kos mu zi kos dis ko te kos su bam ba li nio alaus ar deg ti nės kva pe liu, o ir dau-gy bė ki tų da ly kų, ku riuos sun ku su tal pin ti į du žo-džius „kul tū ra“ ir „me nas“.

Neiš si gąs ki te pa ma tę šiuos du žo džius (krei-pia mės į at si tik ti nius skai ty to jus, ku rių da bar ga-li pa si tai ky ti) ir ne pa dė ki te žur na lo į ša lį – mes tik rai ne sa me tie nuo bo dy los, ku rie iš be ria daug tarp tau ti nių žo džių, no rė da mi pa si ro dy ti prieš kvai les nius. Mes tik pa pras ta, vi siems su pran ta-ma kal ba sten gia mės šne kė ti apie da ly kus, ku rie iš tie sų nė ra pa pras ti. Ir tai nė ra la bai leng va. Juk net ge nia lu sis moks li nin kas Al ber tas Eins tei nas pa brė žė, kad me nas per tei kia mas for mo mis, ku-rių ry šys ne su vo kia mas pro tu, bet at pa žįs ta mas in tui ty viai...

Kad esa me lau kia mi, jau čia me ne tik in tui ty-viai – kas dien su lau kia me laiš kų su pa ne gi ri ka (kas jos ne mėgs ta?) ir pra šy mais „370“ pla tin ti ir šiuo se mies tuo se. (Iš kuk lu mo ne mir si me – pa-si tai ko pa na šių laiš kų ir iš ki tų mies tų.)

Dar bo mums pa dau gės, bet nuo to tik links-miau. Ti ki mės, ne tik mums, šį lei di nį į pa sau lį pa lei džian tiems žmo nėms, bus įdo mu su ži no ti, kas įdo maus vyks ta už mies to, ku ria me gy ve na-me, ri bų.

Juk kiek vie nas mies tas tu ri pui kių dai li nin kų, mu-zi kų, re ži sie rių, ak to rių. Ne tik tu ri, bet ir jais di-džiuo ja si. Ne bū ki te egois tai – leis ki te su jais ir jų ku ria mu me nu su si pa žin ti ir ki tiems. Ra šy ki te mums laiš kus, siū ly ki te te mas, he ro jus. O gal būt pa tys de ga te no ru ra šy ti, ta čiau anks čiau to kios ga li my bės ne tu rė jo te? Mes at vi ri vi siems, kas no-ri DRAU GAU TI.

Neat si tik ti nai pa ryš ki no me bū tent šį žo dį. Vy-res ni tur būt pa me na ani ma ci nį � l mu ką apie ka-ti ną Leo pol dą, ku ris šu ny bes kre čian tiems pe liu-kams vis siū ly da vo su si tai ky ti: „Vai kai, gy ven ki me drau giš kai.“ Mes ne to le ruo ja me pyk čio tarp mies-tų. Nes tai pa pras čiau siai NE KUL TŪ RIN GA. Juk per krep ši nio čem pio na tus ar olim pia das vi si ser-ga me už vie ną ko man dą, ku rio je žai džia ir žal-gi rie čiai, ir „Lie tu vos ry to“ ko man dos na riai. Kam

ta da drabs ty tis pur vais, kai šios ko man dos sto ja vie na prieš ki tą? Juk tai tik žai di mas!

Oj, nu kly do me nuo kul tū ros iki spor to... Bet, kaip jau ir sa kė me, ne sa me nei ri bo ti, nei ap si ri bo ję. Toks ir mū-sų be ne keis čiau sias nu me rio he ro jus Ju li jo nas Ur bo nas, ku rian tis įren gi nį, ku ris su do mi no vi są pa sau lį, – eu ta na-zi jos kal ne lius. Šis jo iš ra di mas mir ti nai ser gan čiam žmo-gui leis tų nu mir ti ne tik oriai, bet ir apim tam eu fo ri jos. Ar pro jek tas bus įgy ven din tas iki ga lo ir iš ban dy tas, ne spė-lio si me, nes ne sa me nei ast ro lo gai, nei fe no ti po lo gai ar pa na šūs šar la ta nai.

Ti ki mės, kad ne tik vil nie čiai, bet ir kau nie čiai bei klai-pė die čiai ži no ak to rių Dai nių Ga ve no nį, nors jis ne vai-di na se ria luo se, ne šo ka ir ne dai nuo ja TV pro jek tuo se. Dau gy bę pui kių vaid me nų gar sių re ži sie rių spek tak liuo-se su kū ru sį ir nuo lat po pa sau lį gast ro liuo jan tį ak to rių pa-gau ti ne leng va, bet mums pa vy ko. Ta čiau ar jam tik rai trūks ta lai ko, ar tik kas nors už jį taip su gal vo jo?

Jū sų lau kia pa žin tis ir su dar vie na ak to re – ne se niai iš Is pa ni jos grį žu sia Gab rie le Ma li naus kai te. Ne, ne po-mi do rus ji ten sky nė. Ža viai lie tu vai tei te ko gar bė ženg ti rau do nuo ju ki li mu per � l mo „Si len cio en la nie ve“ („Ty la ant snie go“), ku ria me ji su kū rė vie ną pa grin di nių mo te rų vaid me nų, prem je rą. Ne, ji ne mo ka is pa niš kai, ta čiau pra ver tė ru sų kal bos ži nios, nes re ži sie riaus Ge rar do Her-re ro su kur to je juos to je jai te ko įkū ny ti ru sai tę. Kaip jai pa-vy ko už bur ti is pa nus, su ži no si te per skai tę straips nį.

Kaip vi sa da do mė jo mės, kas įdo maus vyks mū sų drau-gų Me nų spaus tu vės ir me nų fab ri ko „Lof tas“ erd vė se, ki-to se me no bu vei nė se. Pa tei kia me Va sa rio 16-osios ren-gi nių gi dą, ku ria me mė gi no me ap rėp ti vi sus tris mies tus. Ki taip ta riant, vėl eks pe ri men ta vo me. Bet to kia jau mū-sų pri gim tis.

P.S. Ge ro skai ty mo, ge rų šven čių. Ke lia me tos tą už Vil nių, Kau ną ir Klai pė dą. Vie ny bė te žy di!

Ra šė: Jurgita Kviliūnaitė

VIR ŠE LIO AU TO RIAI:Fo tog ra fai: Vy gan tas Bach mac kij („Reds-qua re“) ir Ra sa Ki ja kaus kie nėPostp ro duk ci ja: Min dau go Gri goMo de lis: Jo nė (PMST)Sti lius: Vy gan to Bach mac kij („Reds qua re“)Gri mas: Ag nės Iva naus kai tėsPlau kų sti lius: And riaus Maš kaus ko

37O37O.diena.ltRe dak to rė Jurgita Kviliūnaitė 37O@dienamedia.ltDizainas Tomas Mozūratmozura@gmail.comRek la ma reklama@vilniausdiena.ltDir ba me Lab da rių g. 8, Vil niu jeLei dė jas UAB „Die na Me dia News“Spau dė „Lie tu vos ry to“ spaus tu vėTi ra žas 15 000 egz.Už rek la mos tu ri nį „37O“ neat sa ko#22, vasaris, 2012

NUMERIO BENDRADARBIAI:

ŠIAU DI NĖ KA LIAU SĖŽI NO, KUR, KAS IR KA DA

MARIUS BUROKASKNY GŲ IR PLUNKS NŲ GRAU ŽI KAS

DOMANTAS RAZAUSKASPOETIŠKAS MUZIKANTAS ARBA MUZIKALUS POETAS

GODA DAPŠYTĖLIE TU VIŠ KO TEAT RO SPECIALISTĖ

VLADA KALPOKAITĖMENŲ SPAUSTUVĖS „SANDĖLININKĖ“

AGNĖ TUSKEVIČIŪTĖMADINGO JAUNIMO REIKALŲ ŽINOVĖ

TAU TĖ BER NO TAI TĖGRA VI TA CI JOS IR G JĖ GOS SPE CIA LIS TĖ

SAND RA KLIU KAI TĖSPIN TOS TU RI NIO EKS PER TĖ

AG NĖ PA TAC KAI TĖFIL MŲ MA NIA KĖ

AR NOL DAS BLUM BERG„37O“ AT STO VAS KO MIK SŲ PA SAU LY JEEE

2012 vasaris #22

KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSEANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ

D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“

UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTIPATIRIANT EUFORIJĄ

VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!

37O.DIENA.LT

370_022.indd 1 2012.02.03 14:55:40

37O

370_022.indd 3 2012.02.03 14:57:40

>> žirklėsRa šė: Go da Dap šy tėNuotraukos: Dmitrijaus Matvejevo

D.Ga ve No Nis: „Kaž Kas Mus įti Ki No, KaD tRūKs ta lai Ko“

Ak to rius Dai nius Ga ve no nis nė kar to ne nuk ly­do į se ria lų lan kas, to dėl re tai su lau kia praei­vių rep li kų. Už tat jo su kur tus vaid me nis teat re die vi na net di džiau si šios sri ties gur ma nai, o pa si mo ky ti iš jo no rė tų bet ku ris pra de dan tis

ak to rius. Ne nuos ta bu, kad kū ry bi nių dar bų ir pla nų gau so je ak to rius la biau siai pa si gen da lai ko. Bet ar jo tik rai trūks ta, ar mus kas nors

įti ki no, kad taip yra?

4 //

© 370

370_022.indd 4 2012.02.03 14:58:40

Teat ro ir ki no ak to rius D.Ga ve no nis dau ge liui pa žįs­ta mas dėl įsi min ti nų vaid me nų to kiuo se Os ka ro Kor­šu no vo spek tak liuo se kaip „Shop ping and Fuc king“,

„Ug nies vei das“, „Meist ras ir Mar ga ri ta“, „Oi di pas ka ra­lius“, „Ham le tas“. Gal kam pa sta ruo ju me tu net pa vy ko su juo iš ger ti „bru der šaf tą“ „už žmo gų“ to pa ties re ži sie­riaus „Dug ne“? Lie tu viš ko ki no mė gė jai jį pa žįs ta iš Ig­no Miš ki nio ki no fil mo „Di rin gas“. Ta čiau tai tik da lis šio ak to riaus kū ry bi nės veik los. Nuo šio se zo no ak to rius pa­pil dė ir pa grin di nio ša lies teat ro – Lie tu vos na cio na li nio dra mos teat ro (LNDT) – tru pę. Šio je jis ne tik ku ria nau­jus vaid me nis, bet kar tu su ak to re Vik to ri ja Kuo dy te į sce­ną ruo šia si iš ves ti pir ma kur sius Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jos ak to ri nio meist riš ku mo stu den tus, re ži sie riaus Jo no Vait kaus auk lė ti nius, su ku riais ren gia nau ją spek tak­lį „Ši tas vai kas“ pa gal rea lio mis tė vų ir vai kų san ty kių is­to ri jo mis be si re mian čią pran cū zų dra ma tur go Joë lio Pom­me rat pje sę.

– Esi ži no mas kaip O.Kor šu no vo teat­ro ak to rius, ta čiau nuo šio ru dens ta ve vis daž niau ga li ma ma ty ti LNDT sce­no je...– LNDT me no va do vas Aud ro nis Liu ga man pa tei kė ke tu ris la bai rim tus pa siū­ly mus. Vie ną jų jau pa vy ko įgy ven din­ti – tai Stok ma no vaid muo spek tak ly­je „Vi suo me nės prie šas“. Ma nau, kad da­bar toks lai kas, kai Os ka ras da ro tai, kas jam rū pi, o aš – tai, kas man. Taip, nuo šio se zo no dir bu LNDT, ta čiau šio teat ro spek tak liuo se vai di nau ir anks čiau. Pa si­kei tė tik bend ra dar bia vi mo są ly gos.

– J.Vait kaus „Vi suo me nės prie šas“ su­kė lė ne ma žai dis ku si jų ne tik vi suo­me nė je, bet ir kai ku riuo se po li ti niuo­se sluoks niuo se. Kaip ver ti ni šią si tua­ci ją?– Vi siems, ku rie už mez gė šio spek tak lio maz gą, – A.Liu gai, Jū ra tei Pau lė kai tei, J.Vait kui, na, ir man, – no rė jo si, jog tai bū­tų dau giau nei spek tak lis. Šiuo me tu at si­ra do daug ne svar bių spek tak lių, tad la bai no rė jo me, kad „Vi suo me nės prie šas“ bū tų svar bus. Ne ži nau, ar jis to kiu ta po žiū ro­vams, bet mums jis ta po svar bus.

Ne su tik ras, ar po li ti kų ir ki tų vei kė­jų reak ci ja į šį spek tak lį yra tik ra. Po vie­no iš spek tak lių bu vo su reng ta dis ku si ja, į ku rią su si rin ko įvai rių aukš tuo me nės sluoks nių as me ny bės ir po li ti kai. Klau­sant jų su si da rė įspū dis, kad jie kal bė jo ne apie spek tak lį, o apie pa čius sa ve, kaip ko kio je rin ki mų kam pa ni jo je. Ma ne tai la bai nu ste bi no. Iki šiol mė gi nu įver tin­ti šią si tua ci ją ir su pras ti, ar šis spek tak­lis ta po įvy kiu.

– Ta vo ku ria mo per so na žo lū po mis „Vi suo me nės prie še“ nuo lat reiš kia­mos po li ti nės dek la ra ci jos. Ar ma nai, kad teat ras tu rė tų bū ti po li tiš kas?– Ma nau, teat rui svar biau sia žmo gus,

jo lais vė. Tai svar bu ir šia me spek tak­ly je. Ja me pir miau sia at si grę žia ma į as­me ny bes. Ne ma nau, kad spek tak lis ga li tap ti dar vie na po li ti ne jė ga, ku ri vel tų si į ko vą dėl ša lies val dy mo. Teat ras la biau ape liuo ja į są ži nę, tie są ir lais vę bet ko kia kai na. Po li ti ka yra šiek tiek kas ki ta.

– O ko trūks ta mū sų šian die nia me teat re, kad pa dau gė tų svar bių spek­tak lių?– Teat ras – ko lek ty vi nis dar bas. Yra ga­ly bė prie žas čių, dėl ku rių kar tais spek­tak liai ne bū na to kie, ko kie bu vo su ma­ny ti. Spek tak lį ku ria dau gy bė žmo nių, ku rie – pa ra dok sa lu – ne tu ri tam pa­kan ka mai lai ko. Nors spek tak lio kū ri­mas tu rė tų bū ti pa grin di nis teat ro va­rik lis, ne re tai tam tie siog ne pa kan ka lai­ko. Gal būt to dėl, kad pa tiems me ni nin­kams teat ras ne bė ra toks svar bus.

– O tau svar bus?– Sten giuo si iš lai ky ti au to no mi ją. Poe tui leng viau: jis ku ria vie nas ir ga li pa ra šy­ti ei lė raš tį na mie, iš veng da mas išo ri nių įta kų. O teat re ne re tai esi iš dras ko mas, su trin ki, ne re tai da rai ne tai, ko rei kia tau pa čiam. To dėl sten giuo si iš lai ky ti šio kią to kią ne prik lau so my bę, mė gi nu su si vok­ti, ką vei kiu teat re, ko iš tie sų no riu.

Man svar bu, kad ma ne su ptų žmo nės, su ku riais no riu bū ti. Jei jie mąs to pa na­šiai kaip aš ir no ri ma no kū ry bi nė je kom­pa ni jo je pa si leis ti į ke lio nę, man tai yra svar biau sia.

Pas ta ra sis lai kas la bai ne gai les tin­gas. Tie siog pra ra di mų me tai. Tad žmo­nes rei kia la bai bran gin ti. Nes gal būt tie žmo nės, su ku riais užau gai ar su bren dai, ir pa dė jo tau tap ti tuo, kas esi.

– Kar tu su V.Kuo dy te ku ria te spek tak lį „Ši tas vai kas“. Ja me vai dins pir mo kur­so stu den tai. Kaip se ka si bend rau ti su jau ną ja kar ta, ko kius juos ma tai?– Ma ne vis kvie tė dės ty ti į Lie tu vos mu­zi kos ir teat ro aka de mi ją. Nuo lat nuo to bė gau. Bė gau ir ta da, kai jau bu vau įsi­pa rei go jęs su jais dirb ti. Taip jau at si ti­ko, kad spek tak ly je „Ši tas vai kas“ iš tie­siog vy res nio ak to riaus ta pau at sa kin­gu va do vu.

Vis svars tau, ką jie man duo da. Vi sa da bu vau pri pra tęs im ti, o ne duo ti. Taip gy­ve nu ir da bar. Jau čiu di džiu lį ma lo nu mą im da mas, iš trauk da mas, par si neš da mas. O dir bant su jau nai siais at si tin ka taip, kad jie iš ma nęs ima, siur bia. Tad jaus­mas dve jo pas.

Ki ta ver tus, šio spek tak lio su ma ny­mas la bai kei tė si. Pra džio je ma nė me, kad pa vyks at skleis ti stu den tus, iš trauk ti juos į sce ną ir gal bū tent tai, kad jie dar nė ra pro fe sio na lūs ak to riai, ir bus įdo mu. Ta­čiau jau čiu, kad ne mes iš jų, o jie iš mū­sų iš trau kė. Bu vau pri vers tas su si mąs ty ti dau ge liu anks čiau ne svars ty tų te mų.

– „Ši tas vai kas“ kal ba apie ga nė ti nai skau džias ar net žiau­rias tė vų ir vai kų san ty kių si tua ci jas. Kaip prii mi šio je pje­sė je vaiz duo ja mas si tua ci jas ne tik kaip ak to rius, bet ir kaip va do vas bei tė vas?– Pje sė man at ro do aiš ki ir pa pras ta. Jau nuo liai, su ku riais ją re pe tuo ja me, yra daug su dė tin ges ni ir įdo mes ni. Man įdo mu į juos gi lin tis. J.Pom me rat pje sė mū sų spek tak ly je dau giau yra kaip for ma, lai kan ti tu ri nį. Sie kia me, kad svar bes nis tap tų bū­tent tu ri nys, o jį su da ro šie konk re tūs jau nuo liai, to kie, ko kie yra: tu rin tys sa vo var dus, pa var des, ap ga mus ant kū no, praei­tį, vai kys tės ir atei ties ver ti ni mus. Ti kiuo si, kad su ma ny mas pa vyks.

– Stu den tai, vai di nan tys šia me spek tak ly je, – jau ne prik lau­so mos Lie tu vos kar ta. Ar ski ria si ta vo ir jų ver ti ni mai?– Ži no ma, ski ria si. Tai bū din ga vi soms kar toms. Ki ta ver tus, var ty da mas stu den tų tė vų nuo trau kas svars čiau, kad jie to kie se ni, jog ga lė tų bū ti ir ma no tė vai. Ta čiau su skai čia vęs su pra­tau, jog tai ma no kar tos žmo nės. To dėl ma ne dar la biau ste bi­no nuo trau kos, ku rio se ma čiau se nus, pa var gu sius žmo nes, re­gis, už fik suo tus prieš ke lis de šimt me čius. Ta čiau tai tas pa ts lai­kas, kai man pa čiam bu vo dvi de šimt. Ta da tik rai ne lai kiau sa­vęs žmo gu mi iš se nos nuo trau kos.

Tie sa, įdo mu, kad vie nas stu den tas, ver tin da mas sa vo tė vų spren di mus, daž nai nu ra šo juos ta ry bi niams lai kams. Ta čiau ka žin, ar rea liai ta san tvar ka ką nors kei tė šei mo se.

– O šio je san tvar ko je apie ką la biau siai no ri kal bė ti?– No riu su si vok ti, su si kaup ti. Man la bai pa tin ka su si kau pus su­kur ti dar bai ir kū ry bi nis pro ce sas, ku ris pa ma žu išau gi na idė ją. Šiais lai kais tai la bai sun ku. Tiks liau, tai yra la bai pa pras ta, ta­čiau kaž kas mus įti ki no, kad tai su dė tin ga. Sten giuo si gy ven ti taip, kad su si kaup ti bū tų pa pras ta. Pa siil gau ter mi nų ne var žo­mo, su kaup to, nuo sek laus kū ry bi nio pro ce so.

– Ar su tinki, kad tu rė ti lai ko šiais lai kais pra ban ga?– Taip. Kaž kas mus tuo įti ki no. Ne no rė čiau grįž ti į praei tį. Taip kaip ir ne no rė čiau grįž ti į mo kyk los kla sę ar stu di jų kur są. Ta da man bu vo ge ra: mo kiau si su įdo miais žmo nė mis, tu rė jau pui­kius dės ty to jus, vis kas bu vo šau nu, ta čiau grįž ti at gal ne no rė­čiau. Man tik trūks ta to bend ra vi mo, kai bu vo ga li ma tie siog mis ti kom pa ni ja, kai bran gių žmo nių ši lu ma da vė tiek daug ir lai ko bu vo už tek ti nai. O šian dien mes kaž kaip pra si len kia me. To kios duo nos trūks ta. Iš tų va ka rų ir bu vi mo kar tu, iš to ne­sku bė ji mo la bai daug gi mė ir užau go.

– Ta vo gy ve ni mas frag men tuo ja mas nuo la ti nių gast ro lių, jos tik riau siai taip pat pri si de da prie šios lai ko sto kos.– Vie na ver tus, gast ro lės ati ma ne ma žai lai ko, ta čiau, ki ta ver­tus, kaip tik ga li to lai ko su teik ti. Jei į gast ro les vyks ta me su O.Kor šu no vo „Ham le tu“ ar „Dug ne“, gau nu ga li my bę leis ti lai­ką su ar ti miau siais drau gais ir nė vie nas iš mū sų ne tu ri kur nors bėg ti, sku bė ti. Lyg ir bū nu iš vež tas, ta čiau jau čiuo si, lyg bū čiau na mie, tarp sa vų.

– O ko lau ki iš pub li kos?– No ri si, kad pub li ka bū tų tru pu tį ar čiau. No ri si ma žes­nio at stu mo tarp sce nos ir žiū ro vų. Ne vien tie sio gi ne pra sme. No rė čiau, kad spek­tak liai leis tų mums vi siems bū ti sce no je, ar ba at virkš čiai – žiū ro vų sa lė je. Ne no rė čiau, kad žiū ro vas sa lė je jaus tų si ap sup tas ne pa žįs ta mų jų: ir gre ta sė din čių, ir sce no je vai­di nan čių.

Nors spekta-klio kūrimas turėtų būti pagriNdiNis teatro vari-klis, tačiau Neretai tam tiesiog Ne-pakaNka lai-ko. galbūt todėl, kad patiems me-NiNiNkams teatras Ne-bėra toks svarbus.

Spek tak lis „Ši tas vai­kas“ pa gal pran cū zų dra ma tur go J.Pom me­rat pje sę bus ro do­mas va sa rio 6, 17 ir 18 d. LNDT Ma žo jo­je sa lė je.

Spektaklis „Hamletas“ Spektaklis „Dėdė Vania“ Spektaklis „Visuomenės priešas“

370_022.indd 5 2012.02.03 14:59:01

>> žirklės

Pa ki lios mir ties at rak cio nasNau jau sias Ju li jo no pro jek tas pa sau ly je nu skam bė jo dar pla­čiau, nors kol kas jis ir neį gy ven din tas. Kur da mas sa vo moks­li nio dar bo pra kti nės da lies pro jek tą šis me ni nin kas pa lie tė jaut rią eu ta na zi jos te mą. Kai le ga liai pa de da ma nu mir ti, su­tvar ko mi do ku men tai, su lei džia mi vais tai – tau ne bes kau da. To kia ste ri li ir nu kul tū rin ta at si svei ki ni mo su gy ve ni mu pro ce­dū ra Ju li jo nui ne pa si ro dė vie nin te lė al ter na ty va išei ti be skaus­mo. Net gi at virkš čiai, įkvė pė pa gal vo ti apie ki tą da ly ką – gal nu mir ti ga li ma ne tik ne skaus min gai, bet bū nant apim tam eu­fo ri jos? Iš pra džių ku ria mas es ki zas bu vo la biau in ži ne ri nis iš­šū kis: kaip su konst ruo ti to kią ma ši ną, ku ri už tik rin tai nu ma rin tų oriai ir pa ti riant ma lo nu mą? „Sa vi žu džių psi cho lo gi ją nag ri­nė jan tys spe cia lis tai pa ste bi, kad jie, nors ir pa si ren ka skir­tin gus bū dus, mėgs ta kur ti ri tua lus: su si lanks to dra bu žius, jei šo ka nuo til to – pa žiū ri, kad kas ma ty tų, iš ske čia ran kas. To­kie ženk lai ro do, kad jie nė ra apa tiš ki ir no ri įpras min ti mir­tį. Šiuo lai ki nė eu ta na zi jos kul tū ra neat siž vel gia į to kius da ly­kus“, – sa ko kū rė jas.

Kal bė da mas apie šiuo lai ki nio pa sau lio įpro čius, Ju li jo nas pa mi nė jo ir ame ri kie čių kul tū rą, ku ri žmo nes iš baž ny čių nu vi­lio jo poil sio ir ap si va ly mo ieš ko ti te mi niuo se, at rak cio nų par­kuo se. Pats ka dai se dir bęs Klai pė dos at rak cio nų par ko di­rek to riu mi, Ju li jo nas su jun gė šias rū pi mų klau si mų ir pa tir ties gi jas į vie ną konst ruk ci ją – eu ta na zi jos kal ne lius. Tai – ga lu ti­nė at rak cio nų evo liu ci jos pa ko pa. „Pir miau sia mir ti nin kas už­ke lia mas į 500 met rų aukš tį. Kas yra su pę sis, pa me na, kaip ky lant po tru pu tį kei čia si per spek ty va, at si ve ria pei za žas, – tai ir gi da lis ri tua lo. Lė tas ki li mas svar bus tuo, kad yra už tek­ti nai lai ko vir tua liai įsi vaiz duo ti, kas įvyk tų, jei iš kris tum. Kad ir kaip ge rai bū tų su pro jek tuo ta sis te ma, ky lant vis tiek bus vib ra ci jų, ku rios ir gi kels tam tik ras aso cia ci jas. Ma no kal­ne liams tai la bai svar bu, nes kai už ky li į pa tį vir šų, ga li bū­ti per si gal vo jęs. At lie ka mas kū niš kas tes tas, pa ma tai trum pą siau bo epi zo dą. Jei pra žiū rė jai siau bia ką ir li kai pa ten kin tas – žiū rim to liau, spau džiam myg tu ką „Fall“ (kris ti – angl.). Jei ne – ta ve grą ži na at gal. Toks eu ta na zi jos dra mos pir mas epi­zo das“, – pri sta to idė ją in ži nie rius.

eu fo riš kas šo kis aP link šir dįNo rint su kur ti ant rą epi zo dą, Ju li jo nui te ko su si pa žin ti su kos­mi ne me di ci na. Ast ro nau tai, pi lo tai tu ri tre ni ruo tis spe cia lio se cent ri fu go se, ku rio se ga ly nė ja si su G jė ga. Jė ga juos vei kia vos vie ną dvi se kun des, bet eu ta na zi jos kal ne liuo se apim tis ki ta. „Krin ta me. Tu ri me pu sę ki lo met ro, po tru pu tį nu sto ja me grei tė ti, pa grei tis su ma žė ja iki nu lio, pa sie kiam mak si ma lų grei tį (angl. – ter mi nal ve lo ci ty), jaus mas, tar si gu lė tum ant oro pa gal vės. Be je, ne rei kė tų aik čio ti, kad kas nors kri to iš, pa vyz džiui, 11 km aukš čio – ne lie ka skir tu mo, grei tis tam pa toks pat, kaip kad kris tum iš 1–2 km. Dar eu ta na zi jos kal ne­liuo se in teg ra vau ele men tą, va di na mą šir dies li ni jos sū ku riu (angl. – heart li ne roll), jis daž nas ir šiuo lai ki niuo se kal ne liuo­se. Kai va žiuo ji ka bi no je, su kie si ap link sa vo šir dį: ji vi sa da cent re, o už pa ka liu kas ju da ap link. Tai svai gi nan tis po jū tis. Pa nau do jau jį ne tiek dėl sma gu mo, bet kaip tu rin tį pra kti­

Pa si dė ti prie ko jų srai gę, pa šok ti, ta da stab te lė ti ore tie­siai virš jos ir, il gai ne lau kus, per šok ti – štai to kią už duo tį mė gin da vau at lik ti vai kys tė je. Ma tyt, be su ge bė ji mo skrai­dy ti sap nuo se, tai bu vo vie nas pir mų jų at vi res nių po kal­bių su gra vi ta ci ja. Di zai ne ris, in ži nie rius Ju li jo nas Ur bo­nas, šiuo me tu gra vi ta ci jos es te ti kos te ma Lie tu vo je ra šan­tis di ser ta ci ją, ku rios lau kia ma Lon do no ka ra liš ka ja me me­no ko le dže, lei do apie že mės trau ką su ži no ti da ly kų so li­des niam po kal biui su ja.......

.

nę ir fi zio lo gi nę reikš mę – ap svai gin da mas jis vei kia kaip anes te ti kas prieš mir ti ną ją kal ne lių da lį. Žmo gus pir mo se kil po se dėl dūs tan čių sme ge nų pra ran da są­mo nę ir ki to se kil po se su pa mas jau mi ręs“, – ant rą kal ne lių da lį pri sta tė Ju li jo nas. Pa si ro do, dar prieš ne­tek da mas są mo nės, dūs tant sme ge nims, žmo gus pa­ti ria eu fo ri ją, ku ri eu ta na zi jos kal ne lius pa ver čia ma lo­nios mir ties ma ši na. Tai fi zio lo gi nė pa ty ri mo pu sė.

ki ne ti nė ge du lo skulP tū raVi zua liai šie kal ne liai tam pa ki ne ti ne skulp tū ra, ku ri vei­kia ir kaip as me niš kai pa ti ria mas, kaip vie šai ma to­mas mir ties pa mink las. „Mir ties kal ne liai iliust ruo ja teo­ri nę ma no moks li nio dar bo da lį, nes juo se pri tai ky ta ten iš dės ty ta di zai no me to di ka, ku rią va di nu G di zai­nu, nuo ter mi no G jė ga. Trum pai ta riant – šis di zai nas man pa de da kur ti ir nag ri nė ti gra vi ta ci jos, es te ti kos, tech no lo gi jų ir fi lo so fi jos są vei kas. Dė me sys ski ria mas vi so kū no, vi sų jus lių gra vi ta ci nėms pa tir tims. To dėl ir kal ne liuo se spren džiu ne tik vi zua li nius, gar si nius pa­tir ties as pek tus. Kū ry bi nis dė me sys dar be krei pia mas į vi są kū ną, pro jek tuo jant svai gu lį, eu fo ri ją, net vi du­rių pa tir tis. Kar tu svars tau, ką pa ti ria pa si va ži nė to jas as me niš kai, o ką – pub li ka. Iš šios per spek ty vos kal­ne liai tam pa sa vo tiš ka siau bo dra ma, mir ties spek tak­liu. Ki tu at ve ju, ši ma ši na yra ge dė ji mo mo nu men tas, ku rio da lis yra bū tent ta vo ar ti ma sis. Ga lė tum klau sy ti švil pian čios ir girgž dan čios le kian čio va go nė lio gro­

Ra šė: Tau tė Ber no tai tėFotografavo: Aistė Valiūtė ir Daumantas Plechavičius

UŽ MeRK Tų AKIų DI zAI NASJu li jo ną „37O“ skai ty to jai ga li at si min ti kaip 2009 m. pro jek to „Kal­

ban čios du rys“, da ly va vu sio pro gra mo je „Vil nius – Eu ro pos kul tū ros sos ti nė“, au to rių (3­ia sis „37O“ nu me ris). Pa gal jo su ma ny mą du rys

virs ta neįp ras tą funk ci ją at lie kan čiu ob jek tu vie šo jo je erd vė je – skam ban­čiu (Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jo je), fik suo jan čiu de mok ra ti jos ly gį (Vil niaus mies to sa vi val dy bė je), skai čiuo jan čiu lan ky to jus (ŠMC). Pa si ro­do, du rys, ku rios trans for muo ja mos į mu zi kos inst ru men tą, tam pa sun kiai nu til do mos: va sa rą ins ta lia ci jos bu vo pri sta ty tos Vo kie ti jo je, nau jų jų me­di jų cent re ZKM, ir skam bės ten dar il gai, nes mu zie jus pa pra šė ins ta lia­ci ją pa da ry ti nuo la ti nę, o ke lios du rys „gros“ mies to erd vė se.

Ga lė tum klau sy ti švil pian čios ir GirGž dan­čios le kian­čio va Go nė­lio Gro ja­mos Ge du lo me lo di jos, ste bė ti krin­tan čio mir­ti nin ko šo kį jam ele Gan­tiš kai įvei­kiant mir ties kil pas.

6 //

© 370

370_022.indd 6 2012.02.03 14:59:48

ja mos ge du lo me lo di jos, ste bė ti krin-tan čio mir ti nin ko šo kį jam ele gan tiš kai įvei kiant mir ties kil pas. Toks ga li bū ti su-si tai ky mo su mir ti mi ri tua las“, – hi po te ti-nį spek tak lį re ži sa vo Ju li jo nas.

VIEN VIE TIS TEAT RASVien vie tės ka bi nos kal ne lių ke lei vis, be kū nu pa ti ria mos eu fo ri jos, gra vi ta ci nę es te ti ką pa tir tų ir at ski rais ju ti mais – as-me niš kais vaiz di niais, gar sais. „Kir tus pir mą ją kil pą, žmo gus iš pra džių pra-de da ma ty ti ne spal vo tai (angl. – grey-out), pa blo gė ja klau sa, nes dėl iš cent-ri nės jė gos krau jas su bė ga į apa ti nę kū no da lį, taip akims ir au sims stin ga de guo nies. Dings ta pe ri fe ri nis vaiz das ir pra de da me ma ty ti tik taš kus. Vie nas sme ge nų li gų pro fe so rius re por ta že pa-mi nė jo kal ne lius ir pa ly gi no tą si tua-ci ją su tu ne lio vaiz du, ma to mu prieš mir tį. Bet tai vi sai kas ki ta. Vaiz das su-siau rė ja (tai mi li se kun džių pa tir tys) ir dėl G jė gos žmo gus pra ran da są mo-nę. Vi sa tai jau ži no mos moks lui pa tir-tys, iš gy ve na mos mi nė to se ast ro nau tų tre ni ruo čių cent ri fu go se. Nė ra nė vie-no G jė gos monst ro, ku ris ga lė tų tai

at lai ky ti, vi si pa na šiai rea guo ja: jiems bė ga krau jas, sme ge nys pra ran da de-guo nį, jie alps ta. Sme ge nims ne te kus ry-šio su kū nu, pra de da ro dy tis vaiz di niai, tar pi nis ha liu ci na ci jų ir sap nų va rian tas. Ku ris nors pi lo tas ga li pa ma ty ti štai ką: at si bun da bal ta me ku be, kur žve jo ja ko-kį kar pį, iš trau kia, o kar pio akys kaž ko-dėl mirk čio ja. Akys pra de da vis gar siau skam bė ti – ką su jo mis da ry ti? Ta da jis jau ne be ku be, o gon do lo je, ku ri su ka-si. Žu vį dar lai ko. Ta da su vo kia, kad jam rei kia pa spaus ti rau do ną myg tu ką. Ban-do mie siems jį pa spau dus, ope ra to ri nė ži-no, kad jis są mo nin gas. Ki ti ga li ką ki ta pa tir ti, pa vyz džiui, ra miai gry bau ti. Tai vyks ta vie ną dvi se kun des, o jie ga li va-lan dą pa sa ko ti. Cent ri fu gą su stab džius, pi lo tai at si bun da, į kū ną stai ga pri plūs ta krau jo, sme ge nys pra de da bom bar duo ti neu ro nus, ieš ko ti, kur tas kū nas, ir jie pra-de da kra ty tis. Pi lo tų žo džiais, juos api ma „fun ky chic ken synd ro me“ – tie ju de siai pri me na an čiu kų šo kį. Taip bū tų kal ne-liuo se, jei kas at si bus tų, ta čiau taip jau su pro jek tuo ta, kad žmo gus mir tų pir mo-je ar ant ro je kil po je. Bet kaip in ži nie rius žiū riu ir į per tek lių: jei sis te ma ne su veik-

tų, įsi jung tų at sar gi nė. To dėl jei pir ma ar ant ra ne nu žu do, sep tin ta tik rai pa da-rys dar bą“, – apie sep ty nių kil pų kri ti mo tra jek to ri ją pa sa ko ja di zai ne ris.

NA SA PA STA BOS: KAI KAS NE MIR TŲPraei tų me tų ba lan dį eu ta na zi jos kal ne-lius Ju li jo nas pri sta tė Moks lo ga le ri jo je Dub li ne, pa ro do je „Hu man +. The Fu-tu re of Our Spe cies“ („Žmo gus +. Mū sų rū šies atei tis“). Su si do mė ju sie ji pa si da-li jo pro jek to idė ja sa vo tink la raš čiuo se – ir kal ne liai pa ju dė jo. Eks po zi ci ją už-plū do lan ky to jų vir ti nė, iki 20 tūkst. per die ną, pa si ro dė pub li ka ci jų įvai riuo se skir tin gų ša lių ži niask lai dos ka na luo-se, to kiuo se kaip „Wi ki pe dia“, „New Scien tist“, Dis co ve ry.com, Ka na dos na-cio na li nia me ra di ju je, Ru si jos 2-aja me ir 5-aja me ka na luo se, ang lų „Met ro“, ru sų „Es qui re“, po rtu ga lų „Fo cus“, bra-zi lų „Ab ril“, įta kin ga me moks li nės fan-tas ti kos tink la raš ty je IE 9. Ko men ta to riai ati tin ka mai kal bė jo apie įvai rius as pek-tus. Ju li jo nui nau din giau si bu vo in ži ne-ri nius ne tiks lu mus pa ste bė ju sių spe cia lis-tų ko men ta rai. Vie ną ko men ta rą pa tei kė NA SA ae ro di na mi kos ty ri mų in ži nie rius. Žmo gus, sky ręs ne ma žai lai ko es ki zo ap ra šui iš tir ti, paaiš ki no, kad kal ne lius iš gy ven tų be ko jai žmo nės, t. y. tie, ku-riems ko jos am pu tuo tos, ar to kie gi mę. „Va žiuo jant kal ne lių ver ti ka lio mis kil po-mis, at si ra du si di džiu lė iš cent ri nė jė-ga pri sle gia iš apa čios, pa na šiai kaip stai giai pa ju dė jus au to mo bi liu iš vie tos mus pri spau džia iš nu ga ros. Kal ne liai su pro jek tuo ti taip, kad vi sa iš cent ri nė jė ga bū tų nu kreip ta į už pa ka lį. Už pa-ka lis tiek pri spaus tas, kad krau jas su-bė ga į kul nus, vir šu ti nė je kū no da ly je lie ka la bai ma žai krau jo, dėl to ir dūs-ta sme ge nys. Kai nė ra apa ti nių ga lū-nių, šis prin ci pas tie siog ne vei kia – juk nė ra kur su bėg ti krau jui. Jiems tai tap tų ekst re ma liu at rak cio nu“, – pa pil do ži-nias Ju li jo nas.

Reak ci jų yra ir la ko niš kes nių. Vie nas su dė lio jo se ką: Mar ko Ra mius (kny gos ir � l mo „Rau do no jo Spa lio me džiok lė“ he ro jus lie tu vis, nu žu dęs žmo gų jau pa-sa ko ji mo pra džio je – red. pa st.), Ha-ni ba las Lek te ris ir J.Ur bo nas. Ho li vu do žvaigž dė Jay Tho ma sas pa kvie tė he ro-jų į sa vo juo do jo hu mo ro lai dą tarp tau-ti nia me Ame ri kos ra di ju je ir pa klau sė, ką reiks da ry ti su ru dai siais kal ne liais (t. y. iš ma to mis), ku rie neiš ven gia mi to-kios mir ties at ve ju.

Kai ku rie me di ci nos spe cia lis tai dės-to, kad to kie kal ne liai bū tų skaus min gi mir ti nin kui. Bet jie pa mirš ta, kaip sa ko Ju li jo nas, kad skaus min ga da lis pra si-dė tų jau ta da, kai žmo gus ne tek tų są-mo nės. Idė jai daž niau siai pri ta rė ko-men ta to riai, ku riems yra te kę nu ma rin ti ar ti muo sius.

Dė me sys šiam pro jek tui ro do, kad kal ne liai jau vei kia. Su pie si vaiz duo tė-

je ir ti ri, kaip jie funk cio nuo tų tech niš-kai ar kaip veik tų so cia liai. Moks li nės fan tas ti kos po žiū riu be veik vi si smal ses-ni jau už ki lo tuos 500 met rų. To dėl tai ne vien žu dy mo ma ši na, bet šios te mos dis ku si jų ir ap žval gos aikš te lė.

SAP NŲ DI ZAI NASTa srai gė. Na, nė ra taip, kad man nors sy kį bū tų pa vy kę il giau pa bū ti ap žval-gos aikš te lė je virš jos. Gra vi ta ci ja raiš-kiai „pa si sa ky da vo“. Pro ga at šauk ti gra-vi ta ci ją, va di na mo ji ne sva ru mo būk lė, mus ga li ap lan ky ti tik la bai mo men tiš-kai – vie ną aki mir ką krin tant ar ba or bi-to je. Pa si ro do, net sta bi liai sto vint mū-sų svo rio cent ras ju da chao tiš kai – net ta da ji mus vei kia, šok di na.

Bet nau jas Ju li jo no su ma ny mas ku ria ga li my bę di džią ją G už mig dy ti. Iš pra-džių už mig si me mes, ir kai jau dėl tre-ni ruo čių ir tech no lo gi jų su vok si me sap-nuo jan tys, ga lė si me... Na, ga lė si me tur būt bet ką. Ta čiau daž niau siai są-mo nin guo se sap nuo se žmo nės ren ka si skrai dy ti, pa kib ti, kris ti, lip ti – tai gra vi-ta ci niai sap nai. Veng da mas vien vi zua-liai pa ti ria mų da ly kų, Ju li jo nas no ri, kad žmo nės tą ne sva ru mą ga liau siai ga lė-tų pa jus ti kū nu. Iš siaiš ki nęs, kad są mo-nin gus sap nus tik rai ga li ma su kel ti, pra-dė jo tir ti to kias me to di kas, su si sie kė su moks li nin kais, dir ban čiais sap nų la bo-ra to ri jo se Jung ti nė je Ka ra lys tė je, Ka na-do je, ir da bar no ri su kur ti spe cia lias lo vas, ku rios pa dė tų žmo nėms pa tir-ti gra vi ta ci nius sap nus. Pats re tai sap-nuo da vęs, il go kai už tru ko, kol pa ty rė pir mą są mo nin gą sap ną. „Su ži no jęs, kad tuos sap nus ga li ma su pro jek tuo ti ir, jei esi ge rai tre ni ruo tas, net sa vo lo-vo je. Mė ne sį mė gi nau ir tai ga liau siai įvy ko: su pran tu, kad sto viu sa vo vir tu vė-je, bet su ki lo toks jau du lys, nes jau čiau-si, kad esu tuš čias, lyg nie ko kū no vi du-je nė ra. Gal vo ju, ką čia greit nu vei kus – gal šok ti per lan gą? Ir at si bu dau“, – sa ko sap no kū rė jas. Vė liau jam pa vy ko pa to bu lin ti me to di ką, da bar jis bend ra-dar biau ja su moks li nin kais ir ku ria spe-cia lias lo vas, skir tas žmo nėms nuo mo tis ar ba mie go ti ga le ri jo je, kad nak tį gal-vo je ga lė tų kur ti pa ro dą.

Kai lo vos bus su pro jek tuo tos, aš neiš-si gą siu, o ir srai gei bus sma giau.

UŽ MERK TŲ AKIŲ DI ZAI NAS

370_022.indd 7 2012.02.03 15:00:10

Ra šė: Ar nol das Blum berg (ki to kiag ra fi ka.lt)

Ko miK sAi – ReA ly Bė, At si sKlei džiAn ti tAR puo seKo dėl ko mik sai? Ko dėl da bar? Ga li ma bū tų dar kar tą pa de juo ti apie mū sų kraš to at si li ki mą, apie vė luo jan čias ma das ir ten den­ci jas, apie siau rus pub li kos kul tū ri nius ho ri zon tus, ta čiau to da ry ti ne ver ta. Me tas skleis ti ko mik sų kul tū rai Lie tu vo je ypač tin ka mas. Ko dėl? To dėl, kad pa sau li nė ko mik sų kul tū ra vėl iš gy ve na auk so am žių ir yra uni ka li pro ga į jį įšok ti...............................

tik šį kar tą jis api bū di na mas ne kie ky be, kaip XIX a. pa bai go je ar XX a. pra džio je, bet ko ky be. Dar nie ka da ne bu vo to kios ko mik so žan ro įvai ro vės, tiek nau jų ir įdo­mių eks pe ri men tų su for ma ir tu ri niu kaip da bar. Šis pro ce sas Va ka ruo se tę sia si jau

ke le tą de šimt me čių ir, nors pa vė luo tai, po tru pu tį at ran da mas Lie tu vo je.Ko mik sų is to ri jos ne pa pa sa ko si ke liuo se pus la piuo se. Ke lio li kos pus la pių pri reik tų vien

kny gų apie ko mik sus bib liog ra fi jai. Že miau ra si te vie ną iš dau gy bės ga li mų (ir nea be jo­ti nai su bjek ty vių) įžan gų į ko mik sų pa sau lį.

Nuo eg ze ku ci jos prie sa ty rosyra nuo mo nių, kad ko mik sai bu vo pie šia mi jau tuo met, kai žmo­nės dar gy ve no ur vuo se, nes ten iš li kę pie ši niai jau pa sa ko ja is­to ri ją. Ko mik sų api brėž čių yra dau gy bė, bet pa pras čiau sias jų ga lė tų bū ti, kad tai yra vaiz du pa pa sa ko ta is to ri ja, kai pie ši niai su dė lio ti tam tik ra se ka. ta čiau grįž ti į žmo ni jos auš rą ne taip įdo mu, nors fak tas, kad pa gal šią api brėž tį ko mik sų pa vyz džių ga li ma ras ti daug kur: baž ny čių vit ra žuo se, au di niuo se, įvai riau­sio se gra viū ro se ir t. t. pa vyz džiui, XVii–XViii a. Ang li jo je spar­čiai iš po pu lia rė jo me džio dro ži nių rep ro duk ci jos, ku rio se bu vo šai po ma si iš ka ra liš ko sios šei mos ir po li ti kų ar ba per tei kia mos re li gi nės tie sos. Vaiz das sa ty rai bu vo pa ran kes nis nei ra šy ti nis žo dis, nes jo taip smar kiai ne cen zū ra vo. Be to, vaiz du bu vo ga­li ma pa siek ti daug pla tes nę pub li ką. Bet tai iš li ko ri zi kin gas už­siė mi mas – ne vie nam pie šė jui to kia veik la bai gė si ka lė ji mu ar net at si svei ki ni mu su gy vy be.

Ki tas po pu lia rus žan ras – vie šų jų eg ze ku ci jų iliust ra ci jos. Jos, nors ir pra stos ko ky bės, bu vo tie siog graibs to mos mies tie čių. ta­čiau ko mik sų tik ro ji is to ri ja pra si de da XiX a. pra džio je, kai at pi­go spaus di ni mas. laik raš čiuo se ir pamf e tuo se pra dėti spaus­din ti šiuo lai ki nius ko mik sus pri me nan tys siu že tai. iš pra džių bu vę priei na mi tik vi du ri nei kla sei, jie ta po ma si nės kul tū ros reiš ki niu. Gal ir pa ra dok sa lu, bet vie nas di džiau sių ste reo ti pų, esą ko mik­sai – vai kų žan ras, ne tu ri is to ri nio pa grin do. sa ty ra, hu mo ras, iro ni ja bu vo ypač daž nai pa si telk da mi suau gu sie siems skir to je spau do je. Vis dėl to pir ma sis ko mik sas (toks, ko kį mes jį ma to me da bar) su cent ri niu he ro ju mi pa si ro dė jau XiX a. pa bai go je. tai bu vo pi gus žur na las „Al ly slo pe rio pu siau ato sto gos“, pra dė tas leis ti 1884 m. žur na las at spin dė jo Vik to ri jos lai kų rea li jas ir ta­po be si vys tan čios po pkul tū ros fe no me nu.

Ko miK sų yra įvai rių: yra ge rų, yra blo gų, bet nau ji ter mi­nai ne tu rė­tų ban dy­ti nu slėp ti, Kad jie vis dėl to yra Ko miK sai.

>> ŪSAI

8 //

© 370

370_022.indd 8 2012.02.03 15:00:37

Ko miK sai – rea ly bė, at si sKlei džian ti tar puo seame ri ko je daug di des nę įta ką žmo­

nėms da rė iliust ra ci jos kny go se, o vie nas di džiau sių ro ma nų vi zua lu mo pro pa guo­to jų bu vo le gen di nis ra šy to jas mar kas twai nas. po pu lia rūs bu vo ir sek ma die­ni nių laik raš čių ko mik sų pus la piai, ku rie vė liau bū da vo su ren ka mi į krū vą ir iš lei­džia mi kaip kny ga. tai ir bu vo pir mo­sios ko mik sų kny gos, ko kias mes da bar at pa žįs ta me. XX a. pra džio je tiek ang­li jos, tiek JaV lei dė jai po tru pu tį at ra do jau nes nę pub li ką – bu vo pra dė tos leis­ti spal vo tų ko mik sų kny ge lės vai kams, o tai ne la bai pa ti ko suau gu sie siems. dėl šios prie žas ties ko mik sų po pu lia ru mas tarp suau gu sių jų iš blė so, juos ėmė ža­vė ti ki tos me di jos for mos. net ru kus ko­mik sai vai kams kon ser va ty vių (tiek iš de­ši nio jo, tiek iš kai rio jo po li ti nio spar no) jė gų pra dė ti ata kuo ti dėl vai kų kvai li ni­mo, vul ga ru mo ir pi gios kul tū ros ska ti ni­mo. 1955 m. įves tas ko mik sų ko das, įpa rei go jan tis ko mik sų lei dė jus pa teik ti pla nuo ja mus lei di nius cen zū ros ko mi si­jai. net ru kus ir tė vai pra dė jo kont ro liuo ti vai kų ko mik sų skai ty mo įpro čius, daž nai juos draus da mi, o kar tais da ly vau da mi vie šo se ko mik sų de gi ni mo ak ci jo se. ta­čiau kul tū riš kai su si do ro ti su ko mik sais ne pa vy ko.

Sie kė pro vo kuo tinors ko mer ci niai lei dė jai at si grę žė į vai kus ir jau ni mą, ko mik sai suau gu sie­siems įga vo nau jų for mų. ne tik jau­ni, ta čiau ir suau gę žmo nės mie lai skai­tė veiks mo ir nuo ty kių ko mik sus – kad ir apie bet me ną ar su per me ną. „rim­tų jų“ ko mik sų žan rui at sto va vo kul ti nis ame ri kie čių ko mik si nės sa ty ros žur na las „mad“, pra dė tas leis ti 1952 m. Jis plė­to jo įvai riau sias pro vo kuo jan čias idė­jas, kri ti ka vo vi suo me nę ir vi sas įma no­mas sta tus quo for mas ir dėl to su lau kė cen zū ros ata kų. ne be rei ka lo „mad“ lai ko mas vie nu iš po grin džio ko mik sų ban gos pirm ta kų. pog rin di niai ko mik sai JaV sep tin to jo de šimt me čio pa bai go je at si ra do so cia li nių maiš tų ir trans for ma­ci jų kon teks te. se no ji tvar ka po tru pu­tį ėmė by rė ti. Fe mi niz mas, juo dao džių tei sės, sek sua li nė re vo liu ci ja, pro tes tai prieš ka rą Viet na me, stu den tų maiš tas prieš sis te mą ir prieš sa vo tė vų kar tą, hi­piai, po li ti niai ra di ka lai, ko mu nos, riau­šės, nar ko ti kai ir t. t. – vi si šie da ly kai ne ga lė jo ne pa da ry ti įta kos ir ko mik sų kul tū rai. pog rin džio ko mik sai bū tent ir at spin dė jo be si trans for muo jan čią vi suo­me nę ir ban dė pra lauž ti vi sas iki tol eg­zis ta vu sias ta bu ir cen zū ros ri bas. žo­

džio „co mics“ pa kei ti mas į „co mix“ siun tė sig na lą apie „X­ra ted“ tu ri nį. pog rin dis pa­si reiš kė tuo, kad jie tu rė jo la bai ma žai bend ro su nu si sto vė ju sia ko mik sų kul tū ra tiek sa vo te mo mis, tiek iš raiš kos for mo mis, nors sa ty ra ir iš li ko vie nu pa grin di nių šio žan ro ski ria mų jų bruo žų. pa si telk da mi hu­mo rą ko mik sai kal bė jo rim to mis te mo mis, ta čiau tai ne bu vo rim ti po li ti niai trak ta tai, ban dan tys pa trauk ti į sa vo pu sę abe jo jan­čius. tai grei čiau bu vo ra di ka lios lais vės iš raiš ka, ku rią su tei kė chao tiš kas so cia li­nis kon teks tas. pog rin džio ko mik sų kū rė­jai ir skai ty to jai bu vo kontr kul tū ros at sto­vai, iš da lies ker ši jan tys už ko mik sų ko do cen zū rą, ku rios epo cho je jie užau go. Vie­nas svar biau sių šios ban gos at sto vų bu vo ro ber tas Crum bas ir jo lei džia mas žur­na las „Zap“, ku ris su lau kė di džiu lės sėk­mės. Jis bu vo po li tiš kai an ga žuo tas, be to, bu vo kri ti kuo ja mas fe mi nis čių už mo­te ris že mi nan čias rep re zen ta ci jas. iš da­lies jis pa ska ti no fe mi nis ti nių ko mik sų at si­ra di mą po grin dy je. Šie gvil de no mo te rų ju dė ji mo pro ble mas, po li ti kos ir sek so te­mas. dėl sek so, smur to, siau bo ir nar ko ti­kų te mų po grin džio ko mik sai su lau kė cen­zū ros, o jų lei dė jai – teis mų ir kon fis ka ci jų. Vi sos šios pro ble mos be veik su gniuž dė šį ko mik sų žan rą.

Nau jaS auk So am žiuSVie ni kū rė jai ir lei dė jai pa ma tę sa vo po ten cia lą pa su ko į ko mer ci ją ir išė jo į pla čiuo sius van de nis, ki ti, no rė da mi iš veng ti bran gaus by li nė ji mo si, pra dė­jo pa tys sa ve cen zū ruo ti. Įvai rūs kū rė­jai pa su ko skir tin gais ke liais, bet, pa­vyz džiui, ar tas spie gel ma nas kaip tik

370_022.indd 9 2012.02.03 15:00:52

ku ris pra lei do 13 me tų ją kur da mas. A.Spie gel ma nas ga vo pres ti ži nę Pu lit-ze rio li te ra tū ros pre mi ją, o kny ga stai-ga pa kei tė mi li jo nų žmo nių po žiū rį į ko-mik sus ir at vė rė ke lią nau jai erai.

SE MAN TI KA AR KO MIK SŲ EVO LIU CI JA?Nau jo jo je ero je su kles tė jo va di na mie-ji gra � niai ro ma nai, o ko mik sų ko ky-bė pa ge rė jo tiek es te ti niu, tiek tu ri nio po žiū riu. Gra � nis ro ma nas – tai di des-nės apim ties ko mik sas, pa sa ko jan tis is-to ri ją. Pats ter mi nas iš lie ka ko mik sų kū-rė jų ir mė gė jų di de lių de ba tų šal ti niu. A.Spie gel ma nas prie ši na si to kiam ko-

tuo met pra dė jo leis ti ori gi na lių avan gar-di nių ko mik sų žur na lą „Raw“ ir pieš ti sa-vo bū si mą kny gą „Maus“, ku ri iš es mės pa kei tė ko mik sų is to ri ją.

Lie tu vo je jau va sa rį pa si ro dy sian čio-je kny go je „Maus“ per tė vo ir sū naus dia lo gus at sklei džia ma ho lo kaus to tra-ge di ja. Iš pra džių šios kny gos leis ti ne no rė jo nė vie na lei dyk la, nes bu vo ma no ma, kad ko mik sai ir ho lo kaus tas ne de ra. Blo giau siu at ve ju žmo nės tai ga lė tų įver tin ti kaip pa si ty čio ji mą, o ge-riau siu – lei dyk la tie siog pa tir tų di džiu lę ko mer ci nę ne sėk mę. Ta čiau kny ga ir jos po pu lia ru mas nu ste bi no vi sus – tiek lei-dė jus, tiek skai ty to jus, tiek pa tį au to rių,

>> ŪSAI

mik sų api bū di ni mui, nes lai ko tai tie-siog rin ko da ros prie mo ne, tu rin čia at-si jo ti ge rus ko mik sus nuo blo gų. Pa sak „Maus“ au to riaus, pa gar bos ir aukš to-jo me no sta tu so vai ky ma sis su men ki na tur tin gą ko mik sų žan ro is to ri ją: „Ko mik-sų yra įvai rių: yra ge rų, yra blo gų, bet nau ji ter mi nai ne tu rė tų ban dy ti nu slėp ti, kad jie vis dėl to yra ko mik sai.“

Vo kie ti jo je da lis ko mik sų lei dė jų jau gai li si, kad ter mi nas „gra � nis ro ma nas“ pri gi jo. Nes ne ma žai skai ty to jų, ku rie at ra do šį žan rą, ne no ri net gir dė ti apie ko mik sus. Kai ku rio se ša ly se šiam ter-mi nui prie ši na ma si ir ban do ma įro dy ti, kad ko mik sas nė ra že mes nė gra � nio ro-

ma no for ma. O pran cū zai tu ri sa vo ori gi na lų ter mi ną „ban de des sin ée“ ir stip riai įsi šak ni ju sią ko mik sų kul tū rą. Pran cū zi jo je per me tus iš lei džia ma per tūks tan tį nau jų ko mik sų ir ter mi nų bei žan rų pro ble ma čia ne ky la, nes tai ma si nės kul tū ros da-lis, svar bi tiek vai kams, tiek suau gu sie siems.

LIE TU VIŠ KOS AK TUA LI JOSAr ver ta dis ku tuo ti dėl ter mi nų Lie tu vo je? Iš da lies – taip, nes su šia pro ble ma ten ka su si dur ti ir čia. Pir miau sia dėl to, kad dau ge lis gra � nių ro ma nų yra tie siog anks čiau iš leis tų ma žes-nės apim ties ko mik sų rink ti nės. Jei gu kas nors ir pa ra šo ke lių šim tų pus la pių ko mik są, grei čiau siai jo dar bai jau pui ka vo si žur na luo se, ne di de lė se kny go se ar an to lo gi jo se. Ko Lie tu vos ko mik sų pie šė jams trūks ta, ir yra ta erd vė, ku rio je jie ga lė tų reikš tis ir to bu lin ti sa vo as me ni nį brai žą, gau ti grįž ta mą jį ry šį. Re tas pra de da nuo gra � nių ro ma nų. Pap ras tai jie gims ta tik po dau ge lio me tų pra kti kos ir il go bei at kak laus dar bo.

Ki ta pro ble ma, kad be veik ne tu ri me ko mik sų vai kams. Po ke le to ban dy mų leis ti žur na lus ir kny gas vai kams įsi vy ra vo šti-lis. Su ko mik sais užau gę ir juos skai ty ti mo kan tys vai kai tik-riau siai vė liau į ran kas paim tų ir rim tas ko mik sų kny gas, nors kol kas jų Lie tu vo je iš leis ta tik ke le tas. Lei dyk la „Ki to kia gra � -ka“, kar tu su „Ki to mis kny go mis“ iš lei du si „Per se po lį“ ir ne tru-kus pri sta ty sian ti „Maus“, pla nuo ja ir to liau su pa žin din ti Lie-tu vos skai ty to jus su pa sau li nia me kon teks te svar biais, bet kol kas men kai mums pa žįs ta mais ko mik sais. Be to, „Ki to kia gra-� ka“ ieš ko ko mik sų pie šė jų ir juos buria bend roms veik loms ir ti ki si, kad il gai niui bus ga li ma leis ti vie tos kū rė jų kny gas tiek Lie tu vo je, tiek už sie ny je.

Šal ti nis: Ro ger Sa bin „Co mics, Co mix & Grap hic No vels: A His to ry of Co mic Art“ 37O

SMALSIEMSPROTAMSFACEBOOK.COM/370MAGAZINE

370.DIENA.LT

Čia visada rasi PDF versiją

10 //

© 370

370_022.indd 10 2012.02.03 15:01:23

ma no for ma. O pran cū zai tu ri sa vo ori gi na lų ter mi ną „ban de des sin ée“ ir stip riai įsi šak ni ju sią ko mik sų kul tū rą. Pran cū zi jo je per me tus iš lei džia ma per tūks tan tį nau jų ko mik sų ir ter mi nų bei žan rų pro ble ma čia ne ky la, nes tai ma si nės kul tū ros da-lis, svar bi tiek vai kams, tiek suau gu sie siems.

LIE TU VIŠ KOS AK TUA LI JOSAr ver ta dis ku tuo ti dėl ter mi nų Lie tu vo je? Iš da lies – taip, nes su šia pro ble ma ten ka su si dur ti ir čia. Pir miau sia dėl to, kad dau ge lis gra � nių ro ma nų yra tie siog anks čiau iš leis tų ma žes-nės apim ties ko mik sų rink ti nės. Jei gu kas nors ir pa ra šo ke lių šim tų pus la pių ko mik są, grei čiau siai jo dar bai jau pui ka vo si žur na luo se, ne di de lė se kny go se ar an to lo gi jo se. Ko Lie tu vos ko mik sų pie šė jams trūks ta, ir yra ta erd vė, ku rio je jie ga lė tų reikš tis ir to bu lin ti sa vo as me ni nį brai žą, gau ti grįž ta mą jį ry šį. Re tas pra de da nuo gra � nių ro ma nų. Pap ras tai jie gims ta tik po dau ge lio me tų pra kti kos ir il go bei at kak laus dar bo.

Ki ta pro ble ma, kad be veik ne tu ri me ko mik sų vai kams. Po ke le to ban dy mų leis ti žur na lus ir kny gas vai kams įsi vy ra vo šti-lis. Su ko mik sais užau gę ir juos skai ty ti mo kan tys vai kai tik-riau siai vė liau į ran kas paim tų ir rim tas ko mik sų kny gas, nors kol kas jų Lie tu vo je iš leis ta tik ke le tas. Lei dyk la „Ki to kia gra � -ka“, kar tu su „Ki to mis kny go mis“ iš lei du si „Per se po lį“ ir ne tru-kus pri sta ty sian ti „Maus“, pla nuo ja ir to liau su pa žin din ti Lie-tu vos skai ty to jus su pa sau li nia me kon teks te svar biais, bet kol kas men kai mums pa žįs ta mais ko mik sais. Be to, „Ki to kia gra-� ka“ ieš ko ko mik sų pie šė jų ir juos buria bend roms veik loms ir ti ki si, kad il gai niui bus ga li ma leis ti vie tos kū rė jų kny gas tiek Lie tu vo je, tiek už sie ny je.

Šal ti nis: Ro ger Sa bin „Co mics, Co mix & Grap hic No vels: A His to ry of Co mic Art“

370_022.indd 11 2012.02.03 15:35:22

>> kinas

Ra šė: Ag nė Tus ke vi čiū tėNuot rau kos: asmeninio albumo, Algio Kriščiūno ir „Alta Clasics“

„Gai la, kad ne bu vau prieš veid ro dį su re pe ta vu si, kaip po zuo ti ant rau do no jo ki li mo“, – nė kiek ne­juo kau ja ak to rė Gab rie lė Ma li naus kai tė, ne se niai grį žusi iš Mad ri do, kur sau sio 20 d. vy ko is pa­nų ki no bend ro vės „Al ta Clas sics“ nau jau sio fil mo „Si len cio en la nie ve“ („Ty la ant snie go“) prem je­ra. Per ren gi nį gar siai skam bė jo ne tik Is pa ni jos ki no die vu kų var dai, bet ir Lie tu vos pa va di ni mas bei neiš ta ria ma Gab rie lės pa var dė.

..

.............

.............

...............

.

..................

...

.

Lie tu viš kai ru siš ka žie maFil mo kū ry bi nė gru pė Lie tu vos žie mos fo ne dar praė ju siais me tais fil ma vo is­to ri nį ka ri nį tri le rį, kurio dalis veiksmo vyksta Rusijoje. O kur ki tur, jei gu ne mū sų ša ly je ieš ko ti gel ton ka sės ak to rės vie nam pa grin di nių mo ters vaid me nų? Gab rie lei rei kė jo per at ran ką kaip nors nu ste bin ti fil mo re ži sie rių Ge rar do Her­re ro. „Mo kyk lo je per ru sų kal bos pa­mo kas mo kė mės daug ei lė raš čių ir dai­nų. Is pa nai ieš ko jo ak to rės, ku ri ga lė tų su vai din ti ru sai tę. Ka dan gi ru siš kai eks­ p rom tu ne la bai bū čiau pa kal bė ju si, pa­ma niau, kad ge riau pa dai nuo siu. Per at ran ką su dai na vau ru siš ką lop ši nę, ir po ke lių die nų pra džiu gi no skam bu tis – ma ne pa kvie tė vai din ti“, – prie šis to rę dės to Gab rie lė. O kas įdo miau sia, re ži­sie rius nu spren dė lie tu vės ru siš kai at lie­ka mą lop ši nę įtrauk ti ir į fil mą. „Spė ju, kad pa ts ne sup ra to nė vie no žo džio“, – juo kia si mer gi na.

Ir nors re ži sie rius G.Her re ro sy kį jau yra ap do va no tas „Os ka ru“ (2010 m. ap do va no ji mą ga vo už ge riau sią pro­diu se rio dar bą), au to ri ta ri nis re ži mas fil­ma vi mo aikš te lė je ne bu vo įves tas. „Re ži­sie rius su vi sa kū ry bi ne gru pe ta rė si dėl dau ge lio sce nų, lei do ak to riams imp ro vi­zuo ti. Bu vo pa da ry ta daug skir tin gų (ir iš vi sų pu sių) vie nos sce nos kad rų, kad bū­tų ga li ma iš si rink ti ge riau sius“, – fil ma vi­mo už ku li sius at sklei džia lie tu vė ak to rė.

Vi są fil mą nuo pra džių iki ga lo Gab­rie lė pa ma tė tik prem je ros va ka rą, tad net ne ži no jo, ko ti kė tis. Ir re zul ta tas ne­nu vy lė: ir lie tu viš kai ru siš ka žie ma nu­fil muo ta la bai gra žiai, ir ak to riai sa vo dar bą ge rai at li ko. „Po prem je ros, dar bū da ma Is pa ni jo je, gir dė jau ko men ta­rų dėl ge ro ope ra to riaus dar bo. Be to, vi si liaup si no Is pa ni jos žvaigž des, ku­rios at li ko pa grin di nius vaid me nis šia­me fil me“, – įspū džiais iš prem je ros da­li ja si Gab rie lė.

su sid rau ga vo su is pa nų ak to riaisDau giau sia dė me sio te ko pa grin di nio vy ro vaid mens at li kė jui Jua nui Die go Bot to, ku ris šiuo me tu yra vi sų Is pa ni­jos mer gi nų nu my lė ti nis. „Po prem je ros mer gi nos sto vė jo ei lė je, kad ga lė tų su juo nu si fo tog ra fuo ti“, – juo kia si lie tu vė, ku riai te ko su šiuo ak to riu mi vai din ti net ke lio se in ty mio se sce no se. Vie no je jų lie tu vė ir is pa nas fil ma vo si praė jus vos 15 mi nu čių nuo pa žin ties.

Gab rie lė jau din tis dėl in ty mių siu­že ti nės li ni jos vin gių pra dė jo vos per­skai čiu si sce na ri jų. „Pa kal bė ju si su re­ži sie riu mi su pra tau, kad ši sce na bus nu fil muo ta gra žiai, to dėl su ti kau“, – da­bar jau su šyp se na neįp ras tą pa tir tį pri­si me na Gab rie lė.

Ki ti du Is pa ni jos ak to riai Car me lo Góme zas ir Jor di Agui la ras, su ku riais te ko kar tu fil muo tis, taip pat ge rai ži no­mi sa vo ša ly je. „Su šia kom pa ni ja ypač su si drau ga vo me fil muo da mie si Ali kan tė­je. Jie no rė jo pa ro dy ti sa vo ša lies sve­tin gu mą, tad bu vau vai ši na ma įmant­riau siais pa tie ka lais ir vi sur ve žio ja ma“, – apie ato sto gas pri me nan tį dar bą Is­pa ni jo je pa sa ko ja Gab rie lė.

Iki šiol pui kius san ty kius ji pa lai ko su J.Agui la ru, ku ris ža da at vyk ti ir į ko vo mė ne sį nu ma ty tą fil mo prem je rą Lie tu­vo je. „Is pa nams la bai pa ti ko Lie tu va, jie pui kiai pri si me na Vil nių ir su gerbė­

ANT RAu DO NO JO KI LI MO IS PA NI JO Je – žA VI LIe Tu VAI Tė

jais, su si rin ku siais į premjerą, ma lo niai da li jo si įspū džiais iš mū sų ša lies“, – di­džiuo ja si Gab rie lė.

Lie tu vė ak to rė pa si džiau gė, kad prieš ke lias sa vai tes vie šė da ma Mad ri de ji pa žiū rė jo ne tik fil mo prem je rą, bet ir spek tak lį „el ling“, ku ria me vai di na bi­čiu liu ta pęs C.Góme zas.

mo kė si iš vy res niųGab rie lė ir pa ti sa vo atei tį la biau sie ja su teat ro sce na, nes lie tu viš ko ki no ku­ria ma ne daug: „ži no ma, fil muo tis ki ne, ypač tarp tau ti niuo se pro jek tuo se, iš ties įdo mu. Apie ki ną pa sva jo ju, bet daug ne si ti kiu – juk Lie tu vos ki no pra mo nė vis dar ap mi ru si.“

O kol kas Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jo je ak to ri nio meist riš ku mo stu­di jas bai gu si mergina su si tel ku si į vaid­me nis teat re, konk re čiau – į sa vo pir­mą jį vaid me nį Na cio na li nia me dra mos teat re. Jo no Vait kaus re ži suo ta me spek­tak ly je „Vi suo me nės prie šas“ pa si keis­da ma su ko le ge ji vai di na pa grin di nio he ro jaus duk rą Pet rą.

„Vai din ti šia me spek tak ly je mus, jau­nus ak to rius, pa kvie tė kur so va do vas J.Vait kus. Dir bo me vi są va sa rą. Tai neį­kai no ja ma pa tir tis, kai į vie ną sce ną li­pa me su vy res niais ak to riais. Lie ka tik įtem pus au sis klau sy tis tiek jų, tiek re ži­sie riaus pa sta bų ir vis ką dė tis į gal vą“, – apie pir mas kiek ne drą sias re pe ti ci jas pa sa ko ja jau no sios kar tos ak to rė.

„Nuo tos die nos, kai nu spren džiau sto ti į J.Vait kaus ren ka mą ak to rių kur są, ži no jau, kad tai di de lis au to ri te tas ir ge­ras mo ky to jas“, – pri si me na Gab rie lė. Ta čiau, pa sak jos, pro fe so riaus kur se nė ra vie tos tiems, ku rie ak to riaus pro­fe si ją ro man ti zuo ja. „La bai džiau giuo si ga li my be dirb ti su J.Vait ku mi. Jis ta po ne tik mū sų mo ky to ju, bet ir tik ru kur so va­do vu, to dėl ta ria mės su juo dėl kiek vie­no pro jek to, į ku rį esa me kvie čia mi.“

Ak to rė ne sle pia, kad per tuos ket ve­rius me tus aka de mi jo je te ko ne ma žai paau ko ti: „Su si rink da vo me nuo anks­ty vo ry to ir re pe tuo da vo me iki vė laus va ka ro, kol iš va ry da vo griež tas bu dė­to jas. Ne bu vo nei sa vait ga lių, nei lais­va die nių.“

su si bū rė į tru pęNe nuos ta bu, kad su kur so drau gais pra lei dę tiek lai ko jie ta po drau gais ir su si bū rė į tru pę. „Gru pė 36“ – tai mū sų au di to ri jos aka de mi jo je nu me ris, – aiš­ki na Gab rie lė. – Ke ti na me ir to liau kar­tu dirb ti, kur ti, vai din ti.“

Ko dėl Gab rie lės ne ma to me te le vi zi­jos se ria luo se ir šo kių ar dai nų pro jek­

12 //

© 370

370_022.indd 12 2012.02.03 15:06:49

Trum paiGi mi mo vie ta, da ta: Vil nius, 1986 m.Sce na, ku rios gai la: Vil niaus spor to rū maiCha rak te rį for ma vo: gim to jo Pi lai tės mik ro ra jo no ap lin kaApie pir mą ir ant rą kar tą: vai ruo to jo pa žy mė ji mas gau tas iš pir mo kar to, į LMTA įsto jo iš ant roKuo ski ria si die na prieš prem je rą ir po jos: po prem je ros na mie ne beuž ten ka va zų gė lėms

Lie tu viš kai ru siš ka žie maFil mo kū ry bi nė gru pė Lie tu vos žie mos fo ne dar praė ju siais me tais fil ma vo is­to ri nį ka ri nį tri le rį, kurio dalis veiksmo vyksta Rusijoje. O kur ki tur, jei gu ne mū sų ša ly je ieš ko ti gel ton ka sės ak to rės vie nam pa grin di nių mo ters vaid me nų? Gab rie lei rei kė jo per at ran ką kaip nors nu ste bin ti fil mo re ži sie rių Ge rar do Her­re ro. „Mo kyk lo je per ru sų kal bos pa­mo kas mo kė mės daug ei lė raš čių ir dai­nų. Is pa nai ieš ko jo ak to rės, ku ri ga lė tų su vai din ti ru sai tę. Ka dan gi ru siš kai eks­ p rom tu ne la bai bū čiau pa kal bė ju si, pa­ma niau, kad ge riau pa dai nuo siu. Per at ran ką su dai na vau ru siš ką lop ši nę, ir po ke lių die nų pra džiu gi no skam bu tis – ma ne pa kvie tė vai din ti“, – prie šis to rę dės to Gab rie lė. O kas įdo miau sia, re ži­sie rius nu spren dė lie tu vės ru siš kai at lie­ka mą lop ši nę įtrauk ti ir į fil mą. „Spė ju, kad pa ts ne sup ra to nė vie no žo džio“, – juo kia si mer gi na.

Ir nors re ži sie rius G.Her re ro sy kį jau yra ap do va no tas „Os ka ru“ (2010 m. ap do va no ji mą ga vo už ge riau sią pro­diu se rio dar bą), au to ri ta ri nis re ži mas fil­ma vi mo aikš te lė je ne bu vo įves tas. „Re ži­sie rius su vi sa kū ry bi ne gru pe ta rė si dėl dau ge lio sce nų, lei do ak to riams imp ro vi­zuo ti. Bu vo pa da ry ta daug skir tin gų (ir iš vi sų pu sių) vie nos sce nos kad rų, kad bū­tų ga li ma iš si rink ti ge riau sius“, – fil ma vi­mo už ku li sius at sklei džia lie tu vė ak to rė.

Vi są fil mą nuo pra džių iki ga lo Gab­rie lė pa ma tė tik prem je ros va ka rą, tad net ne ži no jo, ko ti kė tis. Ir re zul ta tas ne­nu vy lė: ir lie tu viš kai ru siš ka žie ma nu­fil muo ta la bai gra žiai, ir ak to riai sa vo dar bą ge rai at li ko. „Po prem je ros, dar bū da ma Is pa ni jo je, gir dė jau ko men ta­rų dėl ge ro ope ra to riaus dar bo. Be to, vi si liaup si no Is pa ni jos žvaigž des, ku­rios at li ko pa grin di nius vaid me nis šia­me fil me“, – įspū džiais iš prem je ros da­li ja si Gab rie lė.

su sid rau ga vo su is pa nų ak to riaisDau giau sia dė me sio te ko pa grin di nio vy ro vaid mens at li kė jui Jua nui Die go Bot to, ku ris šiuo me tu yra vi sų Is pa ni­jos mer gi nų nu my lė ti nis. „Po prem je ros mer gi nos sto vė jo ei lė je, kad ga lė tų su juo nu si fo tog ra fuo ti“, – juo kia si lie tu vė, ku riai te ko su šiuo ak to riu mi vai din ti net ke lio se in ty mio se sce no se. Vie no je jų lie tu vė ir is pa nas fil ma vo si praė jus vos 15 mi nu čių nuo pa žin ties.

Gab rie lė jau din tis dėl in ty mių siu­že ti nės li ni jos vin gių pra dė jo vos per­skai čiu si sce na ri jų. „Pa kal bė ju si su re­ži sie riu mi su pra tau, kad ši sce na bus nu fil muo ta gra žiai, to dėl su ti kau“, – da­bar jau su šyp se na neįp ras tą pa tir tį pri­si me na Gab rie lė.

Ki ti du Is pa ni jos ak to riai Car me lo Góme zas ir Jor di Agui la ras, su ku riais te ko kar tu fil muo tis, taip pat ge rai ži no­mi sa vo ša ly je. „Su šia kom pa ni ja ypač su si drau ga vo me fil muo da mie si Ali kan tė­je. Jie no rė jo pa ro dy ti sa vo ša lies sve­tin gu mą, tad bu vau vai ši na ma įmant­riau siais pa tie ka lais ir vi sur ve žio ja ma“, – apie ato sto gas pri me nan tį dar bą Is­pa ni jo je pa sa ko ja Gab rie lė.

Iki šiol pui kius san ty kius ji pa lai ko su J.Agui la ru, ku ris ža da at vyk ti ir į ko vo mė ne sį nu ma ty tą fil mo prem je rą Lie tu­vo je. „Is pa nams la bai pa ti ko Lie tu va, jie pui kiai pri si me na Vil nių ir su gerbė­

jais, su si rin ku siais į premjerą, ma lo niai da li jo si įspū džiais iš mū sų ša lies“, – di­džiuo ja si Gab rie lė.

Lie tu vė ak to rė pa si džiau gė, kad prieš ke lias sa vai tes vie šė da ma Mad ri de ji pa žiū rė jo ne tik fil mo prem je rą, bet ir spek tak lį „El ling“, ku ria me vai di na bi­čiu liu ta pęs C.Góme zas.

mo kė si iš vy res niųGab rie lė ir pa ti sa vo atei tį la biau sie ja su teat ro sce na, nes lie tu viš ko ki no ku­ria ma ne daug: „Ži no ma, fil muo tis ki ne, ypač tarp tau ti niuo se pro jek tuo se, iš ties įdo mu. Apie ki ną pa sva jo ju, bet daug ne si ti kiu – juk Lie tu vos ki no pra mo nė vis dar ap mi ru si.“

O kol kas Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jo je ak to ri nio meist riš ku mo stu­di jas bai gu si mergina su si tel ku si į vaid­me nis teat re, konk re čiau – į sa vo pir­mą jį vaid me nį Na cio na li nia me dra mos teat re. Jo no Vait kaus re ži suo ta me spek­tak ly je „Vi suo me nės prie šas“ pa si keis­da ma su ko le ge ji vai di na pa grin di nio he ro jaus duk rą Pet rą.

„Vai din ti šia me spek tak ly je mus, jau­nus ak to rius, pa kvie tė kur so va do vas J.Vait kus. Dir bo me vi są va sa rą. Tai neį­kai no ja ma pa tir tis, kai į vie ną sce ną li­pa me su vy res niais ak to riais. Lie ka tik įtem pus au sis klau sy tis tiek jų, tiek re ži­sie riaus pa sta bų ir vis ką dė tis į gal vą“, – apie pir mas kiek ne drą sias re pe ti ci jas pa sa ko ja jau no sios kar tos ak to rė.

„Nuo tos die nos, kai nu spren džiau sto ti į J.Vait kaus ren ka mą ak to rių kur są, ži no jau, kad tai di de lis au to ri te tas ir ge­ras mo ky to jas“, – pri si me na Gab rie lė. Ta čiau, pa sak jos, pro fe so riaus kur se nė ra vie tos tiems, ku rie ak to riaus pro­fe si ją ro man ti zuo ja. „La bai džiau giuo si ga li my be dirb ti su J.Vait ku mi. Jis ta po ne tik mū sų mo ky to ju, bet ir tik ru kur so va­do vu, to dėl ta ria mės su juo dėl kiek vie­no pro jek to, į ku rį esa me kvie čia mi.“

Ak to rė ne sle pia, kad per tuos ket ve­rius me tus aka de mi jo je te ko ne ma žai paau ko ti: „Su si rink da vo me nuo anks­ty vo ry to ir re pe tuo da vo me iki vė laus va ka ro, kol iš va ry da vo griež tas bu dė­to jas. Ne bu vo nei sa vait ga lių, nei lais­va die nių.“

su si bū rė į tru pęNe nuos ta bu, kad su kur so drau gais pra lei dę tiek lai ko jie ta po drau gais ir su si bū rė į tru pę. „Gru pė 36“ – tai mū sų au di to ri jos aka de mi jo je nu me ris, – aiš­ki na Gab rie lė. – Ke ti na me ir to liau kar­tu dirb ti, kur ti, vai din ti.“

Ko dėl Gab rie lės ne ma to me te le vi zi­jos se ria luo se ir šo kių ar dai nų pro jek­

tuo se? „Ro lan das Skais gi rys (se ria lus ku rian čios „Vi deo met ros“ va do vas – red. pa st.) ne kvie čia“, – juo kia si Gab rie lė, ta čiau į te le vi zi ją ne spjau­na. Mer gi na fil ma vo si lai do je „Nau­jie no ša na“, ku rią ku ria Al gis Ra ma­naus kas ir Jus tas Ma mon to vas. „Tai bu vo sa vęs iš ban dy mas ir ne kas die­nis pro jek tas net ir mū sų te le vi zi jos ek­ra nuo se. Pra juo kin ti žmo nes kar tais sun kiau nei pra virk dy ti“, – se ną tie są pri pa žįs ta mer gi na.

Pak laus ta apie jai svar biau sią vaid me nį, ak to rė pri si me na di džiau­sią praė ju sių me tų iš šū kį – su ko le­go mis ak to riais pa sta ty tą spek tak lį „Geis mas“ pa gal Sa rah Ka ne pje sę: „Bai gė me stu di jas ir su pra to me, kad jei nie kas ne kvie čia vai din ti, pa tys su­si kur si me vaid me nis. Tu rė jo me ge rą me džia gą, ku rios pa grin du la bai no­rė jo me pa sta ty ti sa vo spek tak lį.“

Pe rė ję Me nų spaus tu vės pro jek­to „At vi ra erd vė“, skir to jau nie siems me ni nin kams, at ran ką ak to riai ėmė­si dar bo: „Par duo ta va sa ra – tik taip ga li ma pa va din ti praė ju sią va sa rą, kai te ko au ko ti ato sto gas ir vi są lai­ką skir ti re pe ti ci joms.“

Ak to rių kom pa ni ja (kar tu vai di na Ade lė Te re siū tė, Mar ty nas Vai do tas, Do vy das Ston čius) ban dė de rin ti pra­mo gas su dar bu – re pe ta vo Do vy­do gim ti nė je Klai pė do je. Nors re pe­ti ci jos pa jū ry je skam ba neį ti ki mai, Gab rie lė pa ti ki na, kad iš ties va žia­vo dirb ti, o ne prie jū ros pa gu lė ti. Šia me spek tak ly je jie pa tys ne tik vai­di no, bet ir re ži sa vo jį, kar tu kū rė mu­zi ką, de ri no kos tiu mus ir sce nog ra­fi ją. Tai gi, „Geis mas“ ta po pa tiems au to riams la bai svar biu kū ri niu. „Ne­tu rė da mi re ži sie riaus, pa tys tu rė jo me su de rin ti ke tu rias daž nai la bai skir tin­gas nuo mo nes dėl kiek vie nos teks ti­nės ar ju de sio de ta lės sce no je. Juk iki šiol bu vo me įpra tę, kad ga lu ti nį žo dį ta ria re ži sie rius, o šį kart jau tė me di­de lę at sa ko my bę tiek sau, tiek žmo­nėms, pa ti kė ju siems mū sų pro jek tu“, – pa sa ko ja pa šne ko vė.

Iš ban dę daug įvai rių bū si mo spek­tak lio ver si jų, ak to riai sa ko si pa da rę vis ką, kad prem je ra bū tų sėk min ga, o da bar at lik tą dar bą lie ka ver tin ti tik žiū ro vams.

nea be jin ga mu zi kaiVai dy ba Gab rie lei – dar bas, o mu­zi ka da bar jai – tik ho bis: „Anks čiau dau giau dė me sio sky riau mu zi kai. Su ja ke ti nau su sie ti atei tį dar ta da, kai dai na vau „Te le bim­bam“. Ta čiau da­

bar vis ma žiau lai ko lie ka vien dai nuo ti. Kū ry ba li ko tik ma lo nus už siė mi mas.“

Dai nų teks tai ir me lo di jos gu la į stal­čių ir gal būt ateis ta die na, kai ji vėl rengs kon cer tus. „Yra te kę dai nuo ti ir pank ro ką, ir „Dai nų dai ne lė je“ da ly vau­ti. Šiuo me tu, kai yra lai ko, su si bu ria­me su gru pe „At si ti ko“ ar ba ku riu nau jas dai nas, ku rias, ti kiuo si, ka da nors iš girs ne tik kam ba rio drau gės ir kai my nai“, – šyp so si mu zi kai nea be jin ga ak to rė.

Praė ju siais me tais ne ti kė ta ži nia pa čiai Gab rie lei ta po tai, kad bū tent jai bu vo skir ta var di nė Vy tau to Ker na gio sti pen di­ja. „Ma lo nu, nes la bai ger biau šį me ni­nin ką“, – ne tuš čia žo džiau ja mer gi na.

Gab rie lė vi sa da į komp li men tus rea­

guo ja san tū riai: „Dar ne si jau čiu tu rin ti kuo pa si gir ti.“ Mer gi nai ma lo niau, kai už ją kal ba jos dar bai.

„Sten giuo si kiek vie ną dar bą at lik­ti mak si ma liai ge rai ir imuo si kuo įvai­res nių pro jek tų, kad iš kiek vie no jų ką nors nau ja iš mok čiau“, – to kius tiks lus sau ke lia ji.

Tad vos nu žen gu si nuo rau do no jo ki li­mo ir grį žu si į Lie tu vą Gab rie lė vėl ėmė­si kas die nių dar bų. „Šiuo me tu pra dė­jo me ruoš tis nau jai re ži sie riaus Ag niaus Jan ke vi čiaus prem je rai Na cio na li nia me dra mos teat re, be to, su kur so drau gais vyk si me į gast ro les su spek tak liu „Tea tei­na vi si pas ma ne“, – apie dar bus ne sus­to da ma ga li kal bė ti Gab rie lė.

Is pa naI Ieš­ko jo ak to­rės, ku rI ga­lė tų su vaI­dIn tI ru saI tę. ka dan gI ru­sIš kaI eks­ p rom tu ne­la baI bū čIau pa kal bė ju­sI, pa ma nIau, kad ge rIau pa daI nuo sIu.

370_022.indd 13 2012.02.03 15:07:30

Pir mą kart „The Art ra ce“ iš gir dau klu be „Tams ta“ per nai pa va sa rį jau nų gru pių fes ti va lio „Ga ra žas“ fi na le ir įsi my lė jau iš pir mų akor dų. Na, akor­dai kaip akor dai – tik su dė lio ti kaž kaip keis tai (kaip mu zi kan tai pa sa ky tų

– „krei vai“). Nors vy ru kams ne itin se kė si su si tar ti su sa vo loops ta tion (šiurkš­čiai ir pri mi ty viai kal bant, tai toks mu zi kos įren gi nys, ku ris įra šo inst ru men to gar są ar bal są ir pa skui lyg koks ro bo tas mu zi kan tas jį kar to ja tiek, kiek tau no ri si), o ir kon ku ren tai bu vo ne pės ti, ga na so li di ko mi si ja jiems sky rė pir mą vie tą. Vie nas žiu ri na rių įvar di jo, už ką – ogi už no va to riš ku mą. Na, ne dėl to ne lai min go loops ta tion – tie siog jų mu zi ka dau gu mai ko mi si jos na rių pa­si ro dė ori gi na les nė nei ta, ku rią gro jo ge ro kai la biau pra ku tu sios gru pės.Sa vo at ra di mu po kon kur so bai siai no rė jau pa si da ly ti su drau gais. Ta čiau te­ko su si dur ti su pro ble mė le – jų ga ba lų nie kaip ne si se kė at kaps ty ti nei „You­tu be“, nei „Mys pa ce“, nei ki tuo se ka na luo se. Juk žo džiais mu zi kos ne nu pa­sa ko si! Bet štai, ne praė jus nė me tams, pir mie ji „The Art ra ce“ mu zi ki niai ban dy mai jau įga vo fi zi nį pa vi da lą ir klai džio ja in ter ne te, o vie ną jų – „Fly LT“ – Au ri­mas ir Jus tas pri sta tė na cio na li nės „Eu ro vi zi jos“ at ran kos ren gė jams. Ke lios ži nu tės feis bu ke, po ra SMS ži nu čių, ir mes pa ga liau kal ba mės.

„The ArT rA ce“: po pmu zi kA ir gi gA li skAm bė Ti keis TAi

>> scenaRa šė: Jur gi ta Kvi liū nai tėNuot rau kos: Ais tės Ti riū tės ir And rej Mo to ri chev

„Susitiko du muzikantai studentai – violončelininkas ir gitaristas. Kartu pamuzikavo ir nusprendė įkurti grupę, kuri jau po metų, 2012 m., dalyvavo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje“, – taip turėtų prasidėti grupės „The Artrace“ biografija kokioje nors „Vikipedijoje“. Tačiau perskaičiusi šias eilutes tikriausiai nepagalvočiau, kad čia kalbama apie lietuvių popmuzikos grupę. Juk nemažai mūsų žvaigždžių net natų nepažįsta, o gyvai dainuoja tik per didžiausias šventes – tokias kaip „Eurovizijos“ nacionalinė atranka...

................

....................................

.............

.

..................

...

..

....................................

..

..

.

Au ri MAS GAL VE LiS (23 me tų) – vo ka­las, gi ta ra, loops ta tion. Vil niaus ko le gi­jos Me nų fa kul te te stu di juo ja džia zo gi­ta ros spe cia ly bę.

JuS TAS Ku Li KAuS KAS (21 me tų) – vo­ka las, vio lon če lė, loops ta tion. Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jo je stu di juo ja vio lon če lės spe cia ly bę. Gro ja an samb ly­je „Ni&Co“.

Mo ko si iš Va ka rų po pat li kė jų„Kaip jūs pa tys įvar di ja te mu zi ką, ku­rią gro ja te“, – spau džiu prie sie nos vy­ru kus, vos su sė da me prie sta liu ko vie no­je sos ti nės ka vi nė je ma din gu in ter je ru. (Ruoš da ma si in ter viu il gai su kau gal­vą, su kuo juos bū tų ga li ma pa ly gin ti ir į ko kį rė mą įspraus ti, bet nie ko do ro ne su mąs čiau.) „La bai pa pras ta, tik trys rai dės – „pop“, – šyp so da ma sis paaiš­ki na Au ri mas. „Lie tu viai šį žo dį su pran ta kiek ki taip“, – ma ty da mas ma no iš pūs­tas akis min tį pra tę sia Jus tas. O Au ri­mas to liau dė lio ja taš kus ant i: „Kaž­kur skai čiau, kad tie siog rei kia at skir ti „pop“ nuo „po pso“. Tai gi, mes gro ja­me ne „po psą“, o „pop“, skir tin gai nei „Yva“.“ (Na, lai mė, „Yva“ jau praei ty je,

o jei gu ge rai pa me nu, tai ne kas ki tas, o And rius Ma mon to vas mė­gi no paaiš kin ti, kas ką gro ja Lie tu­vo je.) Mu zi kan tai juo kia si, kad dėl daž no ši tų ter mi nų mai šy mo net drau gus sun ku įti kin ti, kad tai, ką jie at lie ka, yra pa pras čiau sia po pmu zi ka, o ne koks ki tas įmant res nis mu zi kos sti lius.

„Mums žo dis „pop“ aso ci juo ja si su to kiais Va ka rų at li kė jais kaip Ri­han na, Beyoncé, „Black Eyed Peas“. Bū tent iš jų mes mo ko mės, o ne iš ko kių nors praei ties at li kė jų. Tai ne­reiš kia, kad ko pi juo ja me – gal būt tik ieš ko me pa na šių kom po zi ci nių spren di mų“, – vie nas per ki tą sku­ba paaiš kin ti vy ru kai.

14 //

© 370

370_022.indd 14 2012.02.03 15:08:10

„The ArT rA ce“: po pmu zi kA ir gi gA li skAm bė Ti keis TAi

Mo ko si iš Va ka rų po pat li kė jų„Kaip jūs pa tys įvar di ja te mu zi ką, ku­rią gro ja te“, – spau džiu prie sie nos vy­ru kus, vos su sė da me prie sta liu ko vie no­je sos ti nės ka vi nė je ma din gu in ter je ru. (Ruoš da ma si in ter viu il gai su kau gal­vą, su kuo juos bū tų ga li ma pa ly gin ti ir į ko kį rė mą įspraus ti, bet nie ko do ro ne su mąs čiau.) „La bai pa pras ta, tik trys rai dės – „pop“, – šyp so da ma sis paaiš­ki na Au ri mas. „Lie tu viai šį žo dį su pran ta kiek ki taip“, – ma ty da mas ma no iš pūs­tas akis min tį pra tę sia Jus tas. O Au ri­mas to liau dė lio ja taš kus ant i: „Kaž­kur skai čiau, kad tie siog rei kia at skir ti „pop“ nuo „po pso“. Tai gi, mes gro ja­me ne „po psą“, o „pop“, skir tin gai nei „Yva“.“ (Na, lai mė, „Yva“ jau praei ty je,

o jei gu ge rai pa me nu, tai ne kas ki tas, o And rius Ma mon to vas mė­gi no paaiš kin ti, kas ką gro ja Lie tu­vo je.) Mu zi kan tai juo kia si, kad dėl daž no ši tų ter mi nų mai šy mo net drau gus sun ku įti kin ti, kad tai, ką jie at lie ka, yra pa pras čiau sia po pmu zi ka, o ne koks ki tas įmant res nis mu zi kos sti lius.

„Mums žo dis „pop“ aso ci juo ja si su to kiais Va ka rų at li kė jais kaip Ri­han na, Beyoncé, „Black Eyed Peas“. Bū tent iš jų mes mo ko mės, o ne iš ko kių nors praei ties at li kė jų. Tai ne­reiš kia, kad ko pi juo ja me – gal būt tik ieš ko me pa na šių kom po zi ci nių spren di mų“, – vie nas per ki tą sku­ba paaiš kin ti vy ru kai.

Au ri mas pri si pa žįs ta, kad kaž ka da ža vė jo si „Nir va na“ ir už ją kur kas al­ter na ty ves nę mu zi ką at lie kan čio mis gru­pė mis, ta čiau ne no rė tų, kad tai at si liep­tų „The Art ra ce“ kū ry bo je. Be to, ro ką (įvai rių pa krai pų) su vi so kio mis gru pe­lė mis ir pa ts mė gi no gro ti, bet ta mu zi­ka ne pri gi jo.

„Kaž ko dėl dau ge liui at ro do, kad tik gro da mas ką nors su dė tin ga, neįp ras­ta, su pran ta ma tik iš rink tie siems bū si kie tas. Priė jo me iki to, kad da bar vi­si no ri bū ti to kie, vi si no ri at ras ti tai, ko nė ra“, – sam pro tau ja Au ri mas.

loops ta tion čeM pio nas„Su si pa ži no me kaž ka da gat vė je, nes tu rė jo me bend rų drau gų. Kar tą man pa­siū lė chal tū rą, nu spren džiau pa si kvies ti Au ri mą ir su bur ti to kį vien kar ti nį inst ru­men ti nį due tą. Chal tū ra nu plau kė, bet su Au ri mu su si ti ko me. Pra dė jo me gro ti, pa ma tė me, kad vi sai ge rai išei na, su­kū rė me ke le tą ga ba lų“, – gru pės su si­kū ri mo pra džią pri si me na Jus tas. O jau ne tru kus mu zi kan tai už pil dė kon kur so „Ga ra žas“ da ly vių pa raiš ką.

Ku ris dai nuos, rei kė jo nu spręs ti sku­bos tvar ka. „Aš bi jo jau dai nuo ti „Tams­to je“, – pra si ta ria po rą me tų už ki tą gru­pės na rį jau nes nis Jus tas. „Tu ma nai, aš ne bi jo jau? Bet ku ris nors tu rė jo dai nuo­ti. Bent jau vie nas iš dvie jų“, – juo kia­si Au ri mas. Nors bai siai sun ku pa ti kė ti, jis tvir ti na, kad anks čiau nie ka da nie­kur ne dai na vo, net mo kyk los cho re .

Be rei ka lo pri me nu jiems apie ne sėk­min gus pir muo sius ban dy mus loop sin ti. Pa si ro do, Jus tas šio je sri ty je itin pa to bu­lė jo – ne se niai lai mė jo Lie tu vos loops ta­tion čem pio na tą ir jau be veik krau na si daik čiu kus į Vo kie ti ją, kur vyks Eu ro pos loops ta tion eks per tų čem pio na tas!

Be je, ir loops ta tion jau ne tas, su ku­riuo mu zi ka vo „Ga ra že“. Abu vai ki nai ne se niai par da vė se ną ją tech ni ką ir įsi­gi jo pa čius nau jau sius loops ta tion.

DVie jų žMo nių or kest rasKo dėl „The Art ra ce“ nuo pat įsi kū ri mo ir li ko due tas? Ne gi neat si ra do no rin čių pri si jung ti? „Mū sų po žiū riai į mu zi ką la­bai su tam pa, la bai su si bend ra vo me ir vie nas ki tą ge rai su pran ta me. Ne no ri­me, kad kas nors įneš tų su maiš ties. O su loops ta tion sce no je pa da ro me tiek, kiek pen ki žmo nės“, – sa ko Jus tas. „Di­des nė se gru pė se bū ti nai tu ri bū ti pa grin­di nis vo ka las, gru pės vei das. Pas mus taip nė ra – mes abu vie no dai svar būs. Kū ry bos naš tą – mu zi ką ir teks tus – ir gi da li ja mės per pu sę“, – bi­čiu liui pri ta ria Au ri mas.

Vai ki nai pri si pa žįs ta dai nuo jan tys ang liš kai dėl vie nos prie žas ties – no ri, kad jų mu zi ka bū tų priei na ma vi sam pa­sau liui. „Ta čiau tai jo kiu bū du ne reiš kia, kad ig no ruo ja me Lie tu vą. Mes tie siog no ri me bū ti ne tik Lie tu vos gru pė, bet in­ter na tio nal“, – paaiš ki na mu zi kan tai.

Pu siau juo kais, pu siau rim tai Au ri­mas ir Jus tas kal ba apie ga lu ti nę sto te­lę, ku rio je no rė tų at si dur ti, – Los An dže­lą: „Bū ti na už si brėž ti ga lu ti nį tiks lą ir jo siek ti. Bet su pran ta me, kad jo siek da mi su si dur si me ir su ma žes niais tiks lais, ku­riuos taip pat rei kės įgy ven din ti.“

Vai ki nai, ži no ma, su pran ta, kad kol kas sva jo ti apie tarp tau ti nę kar je rą per anks ti – pir miau sia jiems rei kia su bręs­ti kaip mu zi kan tams, nes kol kas gru pė dar tik pra de da sa vo ke lią.

Anks ti kal bė ti ir apie už dar bius, nors vai ki nai į sce ną vis daž niau li pa ne už dy ka. Ka dan gi abu dar ir stu di juo ja, nor ma laus dar bo kol kas nė vie nas ir neieš ko.

rė Mai ne spau DžiaPak laus tas, ar mu zi kos stu di jos neįsp­rau džia į aka de mi nius rė mus ir ne truk do ku riant po pdai nas, Au ri mas pur to gal vą ir pa ci tuo ja sa vo dės ty to ją: „Pir miau sia rei kia ap si sta ty ti rė mais, kad ga lė tum juos griau ti.“ „Rei kia im ti vis ką, o pa s­ kui at si rink ti tai, ko tau rei kia“, – jam pri ta ria ir jau nes nis ko le ga.

Ta čiau nei vie nas, nei ki tas ne smer­kia tų Lie tu vos mu zi kan tų, ku rie li pa į sce ną, nors mu zi kos nie kur ne si mo kė: „Tarp jų tik rai ne ma žai ta len tin gų žmo­nių. Ir ti kiu, kad dau gu ma jų il gai niui bu vo pri vers ti bent mi ni ma liai iš mok ti mu zi kos kal bą.“

„The Art ra ce“ na riai teks tams ski ria di de lį dė me sį ir jų ne dė lio ja taip, kad tie siog ge rai skam bė tų. „Sten gia mės teks tuo se at skleis ti, kas mums svar bu, kuo gy ve na me“, – sa ko jie.

O ką jie no rė jo pa sa ky ti dai na „Fly LT“, ku rią ne tru kus iš girs vi sa Lie tu va? „Kal ba me apie tai, kad mums čia, Lie­tu vo je, ge ra gy ven ti. Juk mes čia gi mė­me, čia mū sų na mai. Ga li me tar pu sa­

vy je pa si skųs ti, kad kas nors blo gai, bet už sie ny je apie sa vo ša lį rei kia kal bė ti tik po zi ty viai. „Fly LT“ jo kiu bū du ne reiš­kia, kad ra gi na me skris ti į Lie tu vą ar iš jos. „Fly“ ang lų kal bo je tu ri ir ki tą reikš­mę – tai yra cool in sty le (sti lin gai pa­sa ky ta „kie tas“). Ir jei gu mums pa si sek tų mu zi ki nė kar je ra Va ka ruo se, mes nie­ka da ne slėp tu me, iš kur esa me ki lę“, – kal ba vai ki nai.

Sva jo nės kar tais pil do si. Ir žvaigž dės kar tais kren ta. Sos­ti nės klu bas „Tams ta“ šie met ren gia kon kur są „Ga ra žas“ ir iki ko vo mė ne sio la bai lau kia jau nų ir ta len tin gų gru pių pa­raiš kų. Kal ba ma, kad nu ga lė­to jams šie met bus įteik ti ypač ver tin gi pri zai! In for ma ci jos apie kon kur są ieš ko ki te tams­tac lub.lt. O praė ju sių me tų nu ga lė to jų – gru pės „The Art­ra ce“– dai nų ga li te pa klau sy­ti you tu be.com/theartrace ir soundc loud.com/theartrace.

Būtina užsi-Brėžti galu-tinį tikslą ir jo siekti. Bet suprantame, kad jo siek-dami susidur-sime ir su ma-žesniais tiks-lais, kuriuos taip pat reikės įgyvendinti.

reikia imti viską, o paskui atsirinkti tai, ko tau reikia.

370_022.indd 15 2012.02.03 15:08:37

>> išklotinė

Ra šė: Vla da Kal po kai tėNuot rau kos: Dmit ri jaus Mat ve je vo, Danielio P.Masiulio ir „Gliu kų“ teat ro ar chy vo

teatrasUG NIES VEI DASVA SA RIO 9 D.ME nŲ SPAUS tU Vė JE (Vil niu je, šil ta dar žio g. 6)Tiems, ku rie dar ar jau de ga. Neį ti ki ma, kad šiam Os ka ro Kor šu no vo spek tak liui jau be veik dvy li ka me tų... Imi svars ty ti, ko kiu bū du tai, kas 2000-ai siais tvink čio jo kaip at vi ras ner vas, bu vo bai su ir tik ra, jau ta-po teat ro is to ri ja? Kad jau da bar „Ug nies vei das“ mi ni mas kaip dau-ge lio da ly kų at skai tos taš kas – vie ni pir mų jų nau jo sios dra ma tur gi jos žings nių Lie tu vo je, „nau ja sis daik tiš ku mas“ Jū ra tės Pau lė kai tės kon cep-tua lio je sce nog ra fi jo je su vi so kiau sių bui ties ra kan dų są na šy nu-są šla vy-nu, pa ga liau pir ma sis tuo me tu dar An že li kos Cho li nos stu den to Gy čio Iva naus ko vaid muo. Da bar Mayen bur gas su Ra ven hil lu ir ki tais ben- d ra žy giais už lei do re for ma to rių ir šo ki ruo to jų po zi ci jas blo ge riams ir ko-men ta to riams. Gy tis tu ri sa vo teat rą, daug ete rio lai ko ir žiau riai gau sų „Fa ce book“ drau gų bū rį. J.Pau lė kai tė... išė jo. O pa sau lis ap skri tai nu-rie dė jo vel niai ži no kur...

Ne pai sant to, li ko la bai daug kas. Tė vai ir vai kai. Klam pūs, skau dūs san ty kiai. Nor mos, ste reo ti pai ir jų lau žy to jai. So fa per vi du rį.

Vis kas, kas bu vo bai su prieš de šimt me tį, šian dien pa si da rė de šimt kar-tų bai siau. Gal būt dėl to šis O.Kor šu no vo spek tak lis vie na ko ja sto vi is-to ri jo je, ki ta – de gan čio je da bar ty je ir kaž kaip su ge ba bū da mas to kios keis tos bū se nos lik ti gy vas? Vai di na: Gy tis Iva naus kas, Ra sa Sa muo ly tė, Da lia Bren ciū tė, Ar vy das Dap šys, Dai nius Ga ve no nis.

TO POR SO SIVA SA RIO 24 D.ME nŲ SPAUS tU Vė JE (Vil niu je, šil ta dar žio g. 6)Tiems, ku rie daug maž pri si me na se nuo sius ra di jo im tu vus ir įsi vaiz duo-ja, kas yra Vy soc kis, Oku dža va ir Gre benš či ko vas. Ar ba bent jau no-ri su vok ti, ko dėl kai ku rie vos už gir dę šias pa var des puo la dū sau ti ir ro-man tiš kai var ty ti akis.

Čia rei kė tų ke le to įspė ja mų jų ženk lų. Pir mas ženk las: ru sų kal ba. Be-nas Šar ka, ku rį am ži no ji ug nis ant ka rei vio ka po Klai pė do je kaž ka da įkvė pė su kur ti is to ri ją apie klai pė die tį Va sią So ro ki ną, vis ką da ro iš es-mės. Ir jei Va sia yra Va sia, jis ir kal ba taip, kaip jam ge riau. Va sia neap-si me ta, kad jau pra mo ko lie tu viš kai, dar gi kir čiuo ja tai syk lin gai ir links-nius var to ja to kius, ko kius ger bia mi kal bi nin kai lie pė.

Ant ras ženk las: deg ti nė (ki taip Va sia šir din go bend ra vi mo neį si vaiz-duo ja).

Tre čias ženk las: teat ras. Tiks liau, toks teat ras, ku rį ku ria Be nas. „Aš ku-riu tai, kas bu vo dar iki teat ro, o žo dis „teat ras“ tik ban do tai įvar dy ti ir api brėž ti“, – sa ko jis. Anot B.Šar kos, teat ras juk ne pa sta tas, o sa vo tiš-ka ma gi ja, ku ri ge riau siai vei kia, kai su si ren ka ne kvies ti žmo nės. Ga lė-čiau pa tiks lin ti – gal ir kvies ti, bet ge riau be jo kių išanks ti nių įsi vaiz da vi-mų ir „tei sė tų lū kes čių“. Šios bjau rios for mu luo tės nei Va sia, nei Vy soc kis ne pri pa žįs ta.

370_022.indd 16 2012.02.03 15:10:08

menų spaustuvė

kultūros rĖMIMoFoNDAs

lIetuvos respublIkoskultūros MINIsterIJA

vIlNIAus MIestosAvIvAlDybĖ

3

2 3

4–5

5

9

11

12

9

10

12

17

14 15

18–19

14

21

24

28

29 29

24

25

28

Šiltadaržio g. 6, 01124 VilniusTel. (8 5) 204 0832El. paštas info@menuspaustuve.ltwww.menuspaustuve.lt

vasario 2 d., ketvirtadienis *19.00

PAUKŠČIAIKamerinis šokio spektaklis, 60 min.Chor. Gytis IvanauskasGyčio Ivanausko teatras ×» Juodoji salė, 40–50 Lt, Tiketa*

vasario 3 d., penktadienis *19.00

GEISMASSpektaklis, 50 min.Kūrybinė grupė: G. Malinauskaitė, A. Teresiūtė, M. Vaidotas, D. StončiusJaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“» Kišeninė salė, 20 Lt, Tiketa*

vasario 4–5 d., šeš–sek *12.00

VĖJŲ MOTĖSpektaklis žmonėms nuo 2 iki 102 metų, 45 min.Kūrėjai: S. Degutytė, S. Dikčiūtė, V. Nar­kevičius, L. Skukauskaitė, T. JuozapaitisStalo teatras ×» Kišeninė salė, 15 Lt, Tiketa*

vasario 3 d., penktadienis *19.00

JUODRAŠTISKoncertas, 90 min.Aido Giniočio autorinių dainų vakarasKartu su teatro laboratorijos

„Atviras ratas“ aktoriais ×» Juodoji salė, 30 Lt, Tiketa*

vasario 9 d., ketvirtadienis *19.00

MArIuS VoN MAyENburGUGNIES VEIDASSpektaklis, 2 val.rež. oskaras Koršunovasoskaro Koršunovo teatras» Juodoji salė, 30 Lt, Tiketa*

vasario 10 d., penktadienis *19.00

JUDANTYS TAIKINIAI ¡ premjera !Šiuolaikinio šokio spektaklis, 40 min.Chor. Vytis JankauskasVyčio Jankausko šokio teatras ×» Juodoji salė, 30 Lt, bilietai.lt

vasario 12 d., sekmadienis *12.00

GANDRO DOVANAMuzikinis etnologinis veiksmas šeimaiKūrybinė grupė: A. Mikutis, S. Degutytė, D. rakauskas, J. V. Tūras, S. Dikčiūtė, V. NarkevičiusStalo teatras ×» Kišeninė salė, 15 Lt, Tiketa*

vasario 5 d., sekmadienis *19.00

EŽIUKAS RŪKE ¡ premjera !Spektaklis žmonėms nuo 14 metų, 80 min.rež. Tomas StirnaTeatras „Trupė liūdi“» Juodoji salė, 15–25 Lt, Tiketa*

vasario 9 d., ketvirtadienis *19.00

JuLIuS PAŠKEVIčIuSRIBOS ¡ premjera !Spektaklis, 80 min.rež. Tadas MontrimasJaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“» Stiklinė II, 20 Lt, Tiketa**

vasario 11 d., šeštadienis *10.00–18.00

BALTIJOS ELEKTRONIKA ’12Konferencija

„Partyzanai“» Juodoji, Kišeninė salės, 50 Lt, bilietupasaulis.lt*

vasario 12 d., sekmadienis *19.00

CEzArIS GrAužINISDRĄSI ŠALIS (LIETUVOS DIENA)Komedija , 120 min. (su pertrauka)rež. Cezaris GraužinisTeatras „cezario grupė“ ×» Juodoji salė, 40 Lt, Tiketa*

× Menų spaustuvės rezidentai. *bilietai parduodami ir renginio vietoje, 1 val. iki spektaklio pradžios. **Su omni ID auksine / sidabrine, „Daily Card“ kortele ar EžIo „Viza“ – 20 proc. nuolaida 2 bilietams. rengėjai pasilieka teisę keisti programą. renginio dieną bilietai gali brangti. Perkant „Tiketos“ kasose, taikomi mokesčiai.

vasario 14 d., antradienis *19.00

TETOSAutobiografinių improvizacijų spektaklis, 1 val. 30 min.rež. Juozas JavaitisAktorių ansamblis „Degam“» Kišeninė salė, 20 Lt, Tiketa*

vasario 14 d., antradienis *19.00

FEEL LINKGatvės šokio spektaklis, 40 min.Kūrėjai ir atlikėjai Laurynas žakevičius ir Airida GudaitėJaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“» Juodoji salė, 20 Lt, Tiketa**

vasario 15 d., penktadienis *19.00

GEISMASSpektaklis, 50 min.Kūrybinė grupė: G. Malinauskaitė, A. Teresiūtė, M. Vaidotas, D. StončiusJaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“» Kišeninė salė, 20 Lt, Tiketa*

vasario 18–19 d., šeš–sek *19.00

FOBIJOSAtmosferinis šokio spektaklisrež. ir chor. Gytis IvanauskasGyčio Ivanausko teatras ×» Juodoji salė, 30–40 Lt, Tiketa*

vasario 17 d., penktadienis *12.00

STEBUKLINGAS MEDISŠiuolaikinio cirko spektaklis visai šeimai, 40 min.Kūrybinė grupė: M. Markevičius, A. balionis, M. Sučyla, T. ChmelevskijMenų spaustuvė, „Antigravitacija“» Juodoji salė, 15 Lt, Tiketa*

vasario 24 d., penktadienis *19.00

AR AŠ ESU TAS, KAS AŠ ESU?Šokio ir tekstilės performansas, 60 min.Chor. birutė LetukaitėKauno šokio teatras „Aura“» Juodoji salė, 25 Lt, bilietai.lt*

vasario 25 d., šeštadienis *12.00

EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖSpektaklis žmonėms nuo 2 metų, 45 min.rež. Saulė DegutytėStalo teatras ×» Kišeninė salė, 15 Lt, Tiketa*

vasario 28 d., antradienis *19.00

KAzyS bINKISSPARNUOTASIS MATASSatyrinė agitacija, 60 min.rež. Aidas GiniotisTeatro laboratorija „Atviras ratas“ ×» Kišeninė salė, 20–30 Lt, Tiketa*

vasario 21 d., antradienis *19.00

70+1Elektroninės muzikos programa, 71 min.

„DIISSC orchestra“: M. bialobžeskis, J. Jurkūnas, V. V. Jurgutis, A. Jasenka, D. KatinasLietuvos kompozitorių sąjunga» Juodoji salė, 15 Lt, bilietupasaulis.lt

vasario 24 d., penktadienis *19.00

TOPOR SOSISpektaklis, N18Aktorius ir režisierius benas ŠarkaTeatro trupai „Gliukai“» Stiklinė II, 30 Lt, Tiketa**

vasario 28 d., antradienis *19.00

CEzArIS GrAužINISDRĄSI ŠALIS (LIETUVOS DIENA)Komedija, 120 min. (su pertrauka)rež. Cezaris GraužinisTeatras „cezario grupė“ ×» Juodoji salė, 40 Lt, Tiketa*

vasario 29 d., trečiadienis *19.00

SIBILĖŠokio spektaklis, 45 min.Chor. Loreta JuodkaitėMenų spaustuvė» Juodoji salė, 30 Lt, Tiketa**

vasario 29 d., trečiadienis *19.00

CEzArIS GrAužINISVISKAS ARBA NIEKOSpektaklis, 90 min.rež. Cezaris GraužinisTeatras „cezario grupė“ ×Kišeninė salė, 50–60 Lt, Tiketa**

Re cen za vo: Go da Dap šy tėNuot rau ka: Dmitrijaus Matvejevo

JIS IR JIŽIŪ RĖ KI TE VA SA RIO 26 D.VALS TY BI NIA ME JAU NI MO TEAT RE (Vil niu je, Ark lių g. 5)Kar tą gy ve no jis ir ji, kai juo du su si ti ko, iš kar to kits ki tą pa mi lo, ta čiau li ki mas vis ne lei do jiems bū ti kar tu, o ne tru kus po jung tu vių jį pa kir to mir ti na li ga ir iš sky rė my li muo sius am žiams. Taip trum pai ga li ma nu sa ky ti nau jau sio Vals ty bi nio jau ni­mo teat ro spek tak lio „Jis ir ji“ tu ri nį. Ne vie nu na cio na li niu ir tarp tau ti niu pri zu už mo nos pek tak lius ap do va no ta ak to rė Bi­ru tė Mar šį spek tak lį kū rė rem da ma si lie tu vių li te ra tū ros kla si ko Jo no Bi liū no ir jo žmo nos Ju li jos pri si mi ni mais bei jų at vir­laiš kiais, vie nas ki tam siųs tais iš Char ko vo, Anykš čių, Leip ci go, Ber ly no, Ciu ri cho ir Za ko pa nės.

B.Mar Ju li jos per so na žą ku ria pa ste li nė mis kuk lu mo, ty ru mo ir mo ti niš ku mo spal vo mis. Toks pat pa ste li nis ir Alek so Ka­za na vi čiaus ku ria mas Bi liū nas, tik gal kiek ne ran gus, už si spy ręs, pa pras tes nis. Ta čiau abu per so na žai tar si sklen džia ore, ir su že miš kuo ju pa sau liu juos sie ja vos ke lios bui ti nės smulk me nos. Šis spek tak lis ga li tap ti at gai va ma nan tiems, kad šiuo­lai ki nė rea ly bė per ne lyg bru ta li, o šiuo lai ki nis me nas – per šiurkš tus. Čia mei lė vaiz duo ja ma gry nuo ju, ko ne sak ra li niu pa vi da lu, o vei kė jai, jei ir tu ri silp ny bių, tai jos men kos ir ko miš kos. Tad kiek at lai džiau žvel gian tiems į rea ly bę ir iš teat ro be si ti kin tiems dra mi nio veiks mo ar san ty kių ana li zės spek tak lis ga li grei tai pa bos ti. Ne tik fo ni nė de ko ra ci ja (dai li nin kas Ar tū ras Ši mo nis), bet ir vi sas spek tak lis, ly di mas po pu lia rių kla si kos ir liau dies me lo di jų (da ly vau ja smui ki nin kas Si gi tas Ru­bis), pri me na sal dai nių dė žu tę, ku rią su val gius vie nu pri sė di mu šir dis taip ap są la, kad sal dė sių dar il gai ne si no ri.

DRĄ SI ŠA LISVA SA RIO 28 D.ME NŲ SPAUS TU VĖ JE (Vil niu je, Šil ta dar žio g. 6)Tiems, ku rie „tik rai my li Lie tu vą“. Kar tais at ro do, kad šiuo spek­tak liu „ce za rio kai“ ban do pa tys sau at sa ky ti į klau si mą, ko dėl jie ne spjau na į vi są tą va di na mą ją kul tū ros po li ti ką ir ne su sik rau na la ga mi nų. Pub li kos aky se – ly giai to kios pa čios ne links mos min­tys. Ir vi sa tai va di nama teat ri ne bend rys te, vie ni jan čiu iš gy ve­ni mu ir šiaip tuo, dėl ko ver ta vie niems pa bū ti sce no je, ki tiems – žiū ro vų sa lė je. O vi siems kar tu – iš bū ti Drą sio je ša ly je, ku rią taip la bai my li Ma ri jo nas Mi ku ta vi čius...

Svar biau sia – už duo ti krū vą klau si mų, paieš ko ti at sa ky mų, iš vis ko sma giai pa si šai py ti ir įkal bė ti sa ve tęs ti sta tis ti nio jau no žmo gaus Lie tu vo je eg zis ten ci ją.

„Vir tua li ke lio nė po lie tu viš kos sa vi mo nės už ka bo rius“ – taip „Ce za rio gru pės“ (Me nų spaus tu vės re zi den tės) na riai tai įvar­di ja pa tys. Dar ga li ma pri dur ti, kad jų ku ria mas teat ras tik rai tu­ri vi są rei kia mą to kiai ke lio nei įran gą. Sa vi tą, vis to bu li na mą teat ro kal bą ir ver tin giau sią da ly ką – nuo la ti nį krei pi mą si į sa vo žiū ro vą kaip į bend raau to rį, spek tak lio pra smių kū rė ją ir tę sė­ją, ly gia ver tį dia lo go par tne rį. Vai di na: Bri gi ta Ar so bai tė, Vil ma Rau bai tė, Pau lius Či ži naus kas, Ju lius Ža la ke vi čius.

VĖ JŲ MO TĖKO VO 3 D.ME NŲ SPAUS TU VĖ JE (Vil niu je, Šil ta dar žio g. 6)Tiems, ku rie gir di ir ma to no si mi. Teat ras Lie tu vo je kve pia re tai. Tiks liau, jaut­res nės no sys pa gau na nuo sce nos sklin dan tį la bai sa vo tiš ką ku li sų dul kių, pud­ros, gri mo ir už ku li sių rū ka lių dū mo mi ši nį. Taip pat kai kas dar at si me na Gin­ta ro Var no kau niš kį spek tak lį „Elekt rai skir ta ge dė ti“, kur re ži sie rius su kos tiu mų dai li nin ku Juo zu Stat ke vi čiu mi su ma nė pa grin di nius per so na žus cha rak te ri zuo ti tik jiems (tiks liau, joms) skir tais ryš kiais kve pa lais. O vi sai se nų se no vė je bu vo toks kom po zi to riaus Vid man to Bar tu lio vyks mas, kur jis sce no je ke pė kiau ši nie­nę su la ši nu kais (šis kva pas teat ruo se, be je, ima vėl po pu lia rė ti).

La ši nu kais „Sta lo teat ro“ (Me nų spaus tu vės re zi den to) nau jau sia me spek tak­ly je „Vė jų mo tė“ tik rai ne kve pia. Ten dvel kia tau res ni aro ma tai (ne pa sa ko siu, ko kie, ge riau atei ki te pauos ty ti pa tys). Kva pas spek tak lio kū rė jams – vie na iš­raiš kos prie mo nių, be žo džio, ob jek tų, mu zi kos, ku rie pri pil do vi zua liai mi ni ma­lis ti nį, gra fi nį „Vė jų mo tės“ pa sau lį. Ja me sklei džia si mi to lo gi nis siu že tas apie tre čio jo bro lio ke lio nę į sa vo sva jo nę. Kaip ir dau gu ma „Sta lo teat ro“ spek tak­lių, šis skir tas vi sai šei mai. Vai kai tik riau siai suuos pa sa kos mo ty vus, o suau gu­sie ji ners į mi to gel mes. Ar ba – at virkš čiai. Ne ly gu, koks kie no no sies ir ki tų „me cha niz mų“ jaut ru mas...

Spek tak lio kū rė jai: Sau lė De gu ty tė, Snie guo lė Dik čiū tė, Val das Nar ke vi čius, Li gi ta Sku kaus kai tė, Ta das Juo za pai tis.

370_022.indd 17 2012.02.03 15:10:57

>> IŠKLOTINĖ

KINAS

KONCERTAI

„PA VEL DĖ TO JAI“ („The Des cen dants“)NUO VA SA RIO 24 D.Di džiuo siuo se ša lies ki no teat ruo se„Pa vel dė to jai“ („The Des cen dants“) – nau jau sias juo do jo hu mo ro trium fą „Apie Šmi tą“ („About Schmidt“, 2002 m.) su kū ru sio re ži sie riaus Ale xan de rio Pay ne‘o dar bas. Tai is to ri ja apie tur tuo lio Me to (akt. Geor ge’as Cloo ney) dra mą po to, kai šis su ži no, kad jo žmo na, su ku ria ar ti mes nio san ty kio jau ku rį lai ką ne bu vo, po lai vo ava ri jos taip nie ka da ir ne be pa bus, ir tik lai ko klau si mas, ka da gy dy to jai at jungs gy vy bę pa lai kan čius apa ra tus.

Krau da mas ir pri žiū rė da mas sa vo tur tus, Me tas ge ro kai ati trū ko ar net vi sai nu trū ko nuo sa vo dvie jų duk rų, tad su jo mis da bar reikia su si bend rau ti iš nau jo, nors ten ka su si dur ti su per ne lyg fa mi lia riu ir dėl to tur būt links-miau siu vi so � l mo vei kė ju vy res nė lės vai ki nu ar ma žo sios duk ters el ge siu, iš pro vo kuo tu šiuo lai ki nio gy ve ni mo ak-tua li jų (pa vyz džiui, pa ty čių mo kyk lo je).

Ta čiau iš tie sų � l mo pa ma tas yra fak tas, kad žmo na iki ne lai mės tu rė jo mei lu žį, o da bar Me tas su duk ro mis pa si šau na jį su si ras ti. Taip mei lu žis, ku ris bū tų Metą iš sky ręs su žmo na, iš tie sų su vie ni ja li ku sią šei mą ir lei džia, iš lie jus pyk tį ant jo, vi siems su si tai ky ti ir at leis ti (ak!).

Filmas „Pa vel dė to jai“ no mi nuo tas ne tgi pen kiems „Os ka rams“, taip pat ga vo daug ki tų ap do va no ji mų, ta-čiau daug ža dan ti pra džia il gai niui nu vi lia, di na mi ka pa me ta ma tarp ha va jie tiš kų rit mų, o vi sa da ge ro vei do G.Cloo ney vei kė jas tam pa dar ge res nės va lios am ba sa do riu mi. Tai la bai keis tai di so nuo ja ma su pro tar piais įter pia mu juo duo ju hu mo ru.

Re ko men duo jama žiū rė ti, jei ne si ti ki te juo do jo hu mo ro ir ašt res nio po žiū rio, esa te pa grin di nio ak to riaus ger-bė jas ar ger bė ja arba ieš ko te ne pre ten zin go žiū ra lo po įtemp to dar bų ma ra to no, kai nie ko ge riau už stam baus pla no gra žios gam tos vaiz de lius bū ti ne ga li.

„MY LI MIE JI“ („Les bien-aimés“)NUO VA SA RIO 3 D.Vilniuje, ki no teat re „Pa sa ka“Dvie jų kar tų mo te rys, mo ti na ir duk ra, ne ga li įsi vaiz-duo ti gy ve ni mo vie nat vė je. Pir ma sis pa sa ko ji mas pra si de da mei lės auk so am žiu je, sep tin ta ja me de-šimt me ty je, pa čia me sek sua li nės re vo liu ci jos ir mo-te rų iš si va da vi mo ju dė ji mo įkarš ty je. Ant ro ji is to ri ja vyks ta pa sku ti nia me XX a. de šimt me ty je, kai vy rau-ja įsi pa rei go ji mų bei AIDS bai mė. Nau jo ji pran cū zų re ži sie riaus Christophe’o Ho noré dra ma – tai ele gi-ja mo te riš ku mui ir aist rai su mu zi ki niais pro ver žiais. Mu zi ką � l mui su kū rė kom po zi to rius Ale xas Beau pai-nas. „My li mų jų“ dai nos – lyg vi di niai mo no lo gai, at ve rian tys du ris ly riš ku mui. Fil me dai nuo ti re ži sie rius pri ver tė to kias ki ne ma tog ra � jos di vas kaip Cat he ri ne De neu ve, Chia ra Mast roian ni ir Lu di vi ne Sag nier.

„NES TAI GRA ŽU“ („Till det som är vac kert“)NUO VA SA RIO 9 D.Vilniuje, ki no teat re „Pa sa ka“„Tai vie na se niau sių pa sau lio is to ri jų, tik šį kart ji pa sa ko ja ma apie jau ną mo te rį“, – sa ko � l mo „Nes tai gra žu“ re ži sie rė Li sa Lang-seth.

Ka ta ri nai dvi de šimt. Ji liau ja si tei ku si sek sua li nes pa slau gas, bet bo di si ny kia kas die ny be ir prie mies čių bui ti mi. Ne ti kė tai jai pa vyks-ta įsi dar bin ti pres ti ži nė je kon cer tų sa lė je. Į jos kas die ny bę įsi lie ju si kla si ki nė mu zi ka skam ba kaip ki to – tik ro, iš sva jo to – gy ve ni mo pa-ža das. Ka ta ri na ap svaigs ta nuo vil tin gų per mai nų ir at si duo da už-draus tai mei lei. Šis pa kly di mas ri ko še tu grą ži na ją į rea ly bę, ta čiau mer gi na jau spė jo įsi dė mė ti pa grin di nę tai syk lę: drą sa – vie nin te lis gy ve ni mo ma tas. Fil me nu spė ja mai, bet jau di na mai ir neiš ven gia-mai su si pi na gy ve ni mo gro žio ir bjau ras ties tra jek to ri jos. Vai di na: Ali cia Vi kan der, Sa mue lis Fröle ris, Jo sep hi ne Bauer.

AL TER NA TY VIOS MU ZI KOS AP DO VA NO JI MAI T.Ė.T.Ė.VA SA RIO 25 D.Me nų fab ri ke „Lof tas“ (Vil niu je, Švit ri gai los g. 29)Vie toj per kri zę nu mi ru sių al ter na ty vio sios mu zi kos ap do va no ji mų A.LT at si ra dę nau ji ap do va no ji-mai T.Ė.T.Ė. – dar vie nas ge ras ženk las, kad Lie tu vo je ne vis kas taip jau ir blo gai. Užuot verkš le-nę, kaip da ro dau gu ma, „Skamp“ na rys Vi lius Ale sius ir mu zi kos agen tū ros „Bo numFX“ va do vas Jo-nas Šče vins kas nu spren dė pa gerb ti tuos, ku rie ne si vai de na te le vi zi jo se ir iš mu zi kos ne da ro vers lo, o ją ku ria tie siog sa vo ma lo nu mui.

„Jei gu ne da vė M.A.M.A., gal būt duos T.Ė.T.Ė.?“ – to kia � lo so � ja tu rė tų va do vau tis ir su ma lo niu ne ri mu lauk ti šio ren gi nio tos gru pės, ku rios sa ve pri ski ria al ter na ty via jai sce nai. O jų są ra šas ne-trum pas, nes įsteig ta net 17 no mi na ci jų.

No mi nan tų at ran ka ir nu ga lė to jų rin ki mai pa ti kė ti mu zi kos pro fe sio na lams (kiek vie no je ka te go ri jo je ge riau sius rinks bū tent to sti liaus spe cia lis tai, pa gar bą už si tar na vę mu zi kan tai ar ki ti al ter na ty vio sios sce nos vei kė jai), ta čiau sa vo nuo mo nę ga lės pa reikš ti ir al ter na ty vio sios mu zi kos ger bė jai.

Or ga ni za to riai jau at sklei dė ir ap do va no ji muo se su ti ku sių da ly vau ti gru pių są ra šą, ku ris, su pran-ta ma, iki va sa rio ga lo tu rė tų dar pail gė ti: „Brai ners“, „My Fa vo ri te Gun“, „Žal va ri nis“, „Per ga lė“, „Ban da Dze ta“, „Reed noB rass“, Mar kas Pa lu ben ka, „Omer ta“, „Fu sed Mark“, „Gin’Gas“, „At ti -tu de“, „Mu seIQ“, „Sau lės bro liai“.

Ra šė: Šiau di nė Ka liau sėNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

Ra šė: Šiau di nė Ka liau sėNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

SU PA DE VY NIOS. UŽ GA VĖ NIŲ KAR NA VA LASVA SA RIO 24 D.Me nų fab ri ke „Lof tas“ (Vil niu je, Švit ri gai los g. 29)Se no vės mi tų, lie tu viš ku mo, mo der naus po žiū rio į me ną įkvėp ti „Su pa De vy nių“ ren gi niai tę sia sa vo mar šą per ne tra di ci nių Lie tu vos va ka rė lių is to ri ją. Šį kart Už-ga vė nių pro ga kiek vie nas yra kvie čia mas pa si ner ti į siur rea lis ti nį Už ga vė nių kar-na va lą me nų fab ri ke „Lof tas“. Ra fai las Kar pis, se sės Dai va ir Jus tė Sta rins kai tės, As mik Gri go rian, Gy čio Iva naus ko teat ro tru pė ir dau ge lis ki tų – šie pro fe sio na-lai vie nam va ka rui su si bū rė iš vien, kad su reng tų šven ti nį kar na va lą.

Cir ko ar tis tai, ža lio sios fė jos, ek vi lib ris tai, gy va mu zi ka, gu mi nių kau lų mo-te rys, ug nis, įspū din gas ba ro šou ir pro fe sio na lūs so lis tai, šo kio per for man sai, ak ro ba tų triu kai ir ki ti siur rea lis ti niai pla čiai at merk tų akių ver ti re gi niai. O va ka-ro kul mi na ci ja taps ma giš kas ke tu rių so lis tų mu zi ki nis pa si ro dy mas. „Už ga vė nes at švę si me mo der niai, be bly nų kva po, ta čiau su kau kė mis ir sti li zuo ta Mo re“, – „Su pa De vy nių“ kar na va lo tiks lus re ziu muo ja links mai nu si tei kęs ren gi nio re ži-sie rius G.Iva naus kas. Kar na va lo sce nog ra � ja rū pi na si me no va do vas Ro ber tas Ka lin ki nas. Dėl jo už mo jų ir fan ta zi jos ren gi nio erd vė ir vėl at ro dys ne ma ty tai bei nau jai. Bi lie tus pla ti na „Ti ke ta“. Dau giau in for ma ci jos me nu fab ri kas.lt

18 //

© 370

370_022.indd 18 2012.02.03 15:12:11

VO KIE ČIŲ KI NO DIE NOS 2012VA SA RIO 9–15 D.Kau ne, ki no teat re „Ro mu va“VA SA RIO 17–24 D.Klai pė do je, Kul tū rų ko mu ni ka ci jų cent ro pa ro dų rū muo se

Pa sau lio iš šū kiai ir kin tan ti ta pa ty bė, lais vė ir kas die niai pa si rin ki mai, te ro riz mo iš ta kos ir ban dy mai at ras ti sa ve – pa čius įvai riau sius gy ve ni mo as pek tus rim tai ir su hu mo ru šie met nag ri nė ja Vo kie čių ki no die nos. Prog ra mo je – try li ka nau jų fil mų, ku rių au to riai yra pri pa žin ti ir de biu tuo jan tys re ži sie riai iš Vo kie ti jos, Aust­ri jos ir Švei ca ri jos, ieš kan tys dia lo go su žiū ro vais, lau žan tys įsi ga lė ju sias nuo­sta tas bei ta bu, kal ban tys am ži no sio mis gy ve ni mo, mir ties ir mei lės te mo mis.

Kaip iš sau go ti vil tį ir ženg ti to liau nei dik tuo ja niū ri rea ly bė? Šį klau si mą sa vi tai in terp re tuo ja dau ge lis pro gra mos fil mų: „Be tė vo“, „Dai na ma ny je“, „Kas, jei ne mes“, „Mie go li ga“, „Ma ni pu lia ci ja“ ir kt. Links miau į konf ik ti­nes si tua ci jas ir že miš kus rū pes čius žvel gia juos tų „Al ma nya“, „Smė lio žmo­gus“ ir „Sky riaus pi ra tai“ he ro jai. Jie ne bi jo juok tis ir šven čia gy ve ni mą net tuo met, kai, re gis, vis kas jau pra ras ta.

„MY LI MIE JI“ („Les bien­aimés“)NUO VA SA RIO 3 D.Vilniuje, ki no teat re „Pa sa ka“Dvie jų kar tų mo te rys, mo ti na ir duk ra, ne ga li įsi vaiz­duo ti gy ve ni mo vie nat vė je. Pir ma sis pa sa ko ji mas pra si de da mei lės auk so am žiu je, sep tin ta ja me de­šimt me ty je, pa čia me sek sua li nės re vo liu ci jos ir mo­te rų iš si va da vi mo ju dė ji mo įkarš ty je. Ant ro ji is to ri ja vyks ta pa sku ti nia me XX a. de šimt me ty je, kai vy rau­ja įsi pa rei go ji mų bei AIDS bai mė. Nau jo ji pran cū zų re ži sie riaus Christophe’o Ho noré dra ma – tai ele gi­ja mo te riš ku mui ir aist rai su mu zi ki niais pro ver žiais. Mu zi ką fil mui su kū rė kom po zi to rius Ale xas Beau pai­nas. „My li mų jų“ dai nos – lyg vi di niai mo no lo gai, at ve rian tys du ris ly riš ku mui. Fil me dai nuo ti re ži sie rius pri ver tė to kias ki ne ma tog ra fi jos di vas kaip Cat he ri ne De neu ve, Chia ra Mast roian ni ir Lu di vi ne Sag nier.

Plan B: KOR MAC‘S BIG BAND (Ai ri ja)VA SA RIO 10 D.Me nų fab ri ke „Lof tas“ (Vil niu je, Švit ri gai los g. 29)„Plan B“ – tai va ka rė lis, ku ria me su si tiks įspū din gų re gi nių ir gy­vos, iš ra din gos mu zi kos ger bė jai. Pir mo jo „Plan B“ va ka rė lio sve­čias – hip ho po ir mo der naus svin go di džė jus Kor mac. Jis į Lie tu­vą at vyks ta su sa vo or kest ru – „Kormac’s Big Band“.

Net de vy ni mu zi kan tai su ka plokš te les, spau do semp le rius, mu­ša būg nus, gro ja net dviem bo si nėm gi ta rom, tri mi tu, klar ne tu ir ne tik bei tu ri ne pa kar to ja mą bar bers hop kvar te tą. Kormac’s bar­bers hop – tai ke tu rių lyg iš sti lin gų ki no fil mų nu žen gu sių vy ru kų kvar te tas. Jie ne tik dai nuo ja sinch ro niš kai, bet ir ju da taip, kad lie ka jiems tik pri tar ti ir pa ju dė ti kar tu. Pa tiks tiems, ku riuos su ža­vė jo ta me pa čia me „Lof te“ vy kę „Jaz za no va LI VE“ ar ba „Pa rov Ste lar Band“ pa si ro dy mai. Taip pat tiems, ku rie pri jau čia lin di ho­pui ir hip ho po kul tū rai.

Be to, pir mą kar tą Lie tu vo je va ka rė ly je bus pri sta ty tas trans for­ma to rius Tes la, ku rian tis dirb ti nių žai bų mu zi ką.

JA ME SAS ZA BIE LA (UK)VA SA RIO 25 D.Lof te „Gar ga ras“ (Kau ne, Rau dond va rio pl. 101)Ja me so Za bie los var das lie tu viams pui kiai pa žįs ta mas – atlikėjas jau ne kar tą kon cer ta vo įvai rio se ša lies sce­no se. Šį kar tą jis „Ata ri So lu tions“ kvie ti mu at vyks ta į nau ją, ta čiau kau nie čių jau pa mėg tą erd vę – lof tą „Gar ga ras“. Or ga ni za to riai ža da daug gar so ir švie sų efek tų ir, ži no ma, daug ge ros elekt ro ni nės mu zi kos.

J.Za bie la pa grįs tai va di na mas vie nu ino va ty viau sių pla ne tos di džė jų. Jo pa si ro dy muo se nau do ja mos tech­ni kos ar se na lą – efek tų blo kus ir kont ro le rius – nuo lat pa pil do vis nau ji „žais lai“. Dėl šios prie žas ties bū tent jam bend ro vės „Pio neer“ in ži nie riai pa ti ki iš ban dy ti sa­vo nau jau sius pro duk tus. Tad nė kiek ne ste bi na, kad pi­giau si bi lie tai iš tir po per pa rą. Tie sa, bi lie tai ne su tei kia ga ran ti jų pa tek ti į ren gi nį. Or ga ni za to riai įspė ja, kad bus vyk do mas griež tas fa ce cont ro las.

370_022.indd 19 2012.02.03 15:13:06

Smal siam pro tui rei kia mankš tos. Tin giam pro tui rei­kia sti mu lo. Ge ra li te ra tū ra šiais lai kais daž nai tu ri ir links min ti, ne tik mo ky ti ar švies ti. Šmaikš čio jo eru­di to U.Eco kny ga vi sus šiuos rei ka la vi­mus ati tin ka kuo pui kiau siai.

Šio ra šy to jo ger bė jai, ne kant riai lau­kian tys nau jau sio jo ro ma no „Pra hos ka pi nės“ lie tu vių kal ba, ku ris pa si ro­dys šie met, ma nau, džiu giai at si vers ir per pa sta rą jį de šimt me tį U.Eco pa­ra šy tų kal bų, esė, pa ste bė ji mų, pa sa­kė čių, re cen zi jų ir ki tų pa ra li te ra tū ri nių „nie ku čių“ rin ki nį.

Kiek vie na vi suo me nė ir kiek vie nas žmo gus pri va lo su si kur ti prie šą – vien tam, kad ga lė tų ge riau su vok ti sa vo ta pa ty bę. Vi­suo me nė su si tel kia, kai rei kia su ras ti ir su do ro ti prie­šus, pa vyz džiui, ki ta tau čius, ki ta ti kius ar imig ran tus. O bend ra ko va ge riau nei bet kas ki tas už ker ta ke­lią vi daus ne su ta ri mams. Esė rin ki nys pra si de da kri­tiš ku an tii deo lo gi niu teks tu ir ve da skai ty to ją to lyn per skir tin gas epo chas bei te mas, iliust ruo jan čias vi sa ap rė pian tį au to riaus iš si la vi ni mą ir ne pa so ti na­mą do mė ji mą si įvai riau siais da ly kais.

Re gis, nė ra te mos, ku ria U.Eco ne tu rė tų ką pa­sa ky ti. Jis su ma lo nu mu tai ir da ro. Skai ty da mi vie­

Dau gu ma tik riau siai dar pri si me na krau pią Aust ri jos monst­ro Jo se fo Fritz lo is to ri ją. Šis vy ras rū sy je lai kė sa vo duk rą ir su si lau kė su ja net sep ty nių vai kų. Kai ku rie gal būt pa me­na ir siau bin gus Na tas chos Kam pusch bei Sa bi ne Dar den­ne gy ve ni mus. Ka žin, ar re mian tis to kiais krau piais įvy kiais pa vyk tų pa ra šy ti švie sų, op ti mis tiš ką kū ri nį ir ne nu si ris ti į pi­gų siau bų ti ra ža vi mą bei mė ga vi mą si bjau rio mis smulk me­no mis. Bet E.Do nog hue pa vy ko.

„Kam ba rys“ – vie nas neįp ras čiau sių ro ma nų. Pu sės ro ma­no veiks mas vyks ta ma ža me ak li nai už da ry ta me kam ba rė­ly je, ku ria me jau sep ty ne rius me tus gy ve na pa grob ta jau na mo te ris. Ne kar tą iš prie var tau ta, ji pa gim dė sū nų Dže ką. Jam jau pen ke ri, ir is to ri ja pa sa ko ja ma jo bal su, o pa sau lis su vo­kia mas jo pro tu. Mes skai ty da mi ži no me tik tai, ką ži no Dže kas, ir tik iš jo su si kur to pa sau lio de ta lių pa ma žu aiš kė ja, kur, kaip ir ko dėl jis ir jo ma ma at si dū rė. Su ži no me, kad Dže ko mo ti na sky rė kiek vie ną lais vą mi nu tę ir vi sas sa vo pro to iš ga les tam, kad to kio mis neį ma­no mo mis są ly go mis išau gin tų kiek įma no ma svei kes nę ir bran des nę as me ny bę. Ma mos fan ta zi ja kam­ba rio ka lė ji me su ku ria sū nui įdo­mų, gra žų ir be veik sau gų pa sau lį.

ną teks tą po ki to jau čia me, kaip au to riui bu vo sma­gu juos ra šy ti, kaip lais vai ir ne var žo mai jis nar do po žmo gaus ži nių, su kaup tų per šimt me čius, van de­

ny ną, kaip ver da kun ku liuo ja jo pro tas. Pats au to riaus mąs ty mo pro ce sas – ne ma žiau įdo­mus veiks mas nei kva pą gniau žian čio de tek­ty vo int ri ga.

U.Eco – žmo giš ko jo mąs ty mo keis te ny bių ran kio to jas ir ko lek ci nin kas. Ta čiau tas pus la­piuo se pra žy giuo jan čių keis te ny bių pa ra das ne virs ta sta tiš ku mu zie ju mi su ap dul kė ju sio mis vit ri no mis. Šie eks po na tai iliust ruo ja žmo gaus smal su mą ir aist rą pa žin ti, jo hu mo rą ir troš­ki mą ty ri nė ti.

Rin ki ny je „Su kur ti prie šą...“ au to rius kal ba tiek apie sau svar bius da ly kus: ug nį, są ra šus, Ab so­liu tą, tiek apie šiuo lai ki nę po pu lia rią ją kul tū rą (ku rią pa žįs ta nuo dug niai). Ne ga na to, jis su ge ba į se niai ap kal bė tus ir, re gis, iki kau le lio iš nars ty tus da ly kus – ypač li te ra tū ros kla si ką – pa žvelg ti nau jai.

Idea li kny ga nuo bo džiau jan čiai sme ge ni nei, kad ir kur bū tum: vie ša ja me trans por te, trau ki ny je Vilnius–Kaunas ar pū gos už vers to je tro be lė je. Juk kaip nie ka­da ne nu si bos ta žvelg ti į lieps no jan čią ug nį, taip nie­ka da ne nu si bos ta ir pa gau laus bei skvar baus pro to žais mas.

KNYGOS

Um ber to EcoSU KUR TI PRIE ŠĄ IR KI TI PRO GI NIAI RA ŠI NIAIIŠ ITA LŲ KAL BOS VER TĖ IN GA TU LI ŠEVS KAI TĖ. VIL NIUS, „TY TO AL BA“, 2011 M.

Em ma Do nog hueKAM BA RYSIŠ ANG LŲ KAL BOS VER TĖ VIR GI NI JA JA KU TIE NĖ. VIL NIUS, „AL MA LIT TE RA“, 2012 M.

VĖ LIA Vą GERBT!Pui kiai ži no te, kad Eu ro pos krep ši nio čem pio na tas bai­gė si prieš jū sų ato sto gas ar ba kar tu su jo mis, tad vė lia vė­lės ant au to mo bi lių by lo ja tik vie na – šian dien ko kia nors vals ty bi nė šven tė. Ne ko kia nors, o pa ti svar biau sia! (Ti­ki me, kad esa te ga na iš pru sę, jei jau į ran kas paė mė te „37O“, to dėl Lie tu vos is to ri jos kur so dėl vie tos sto kos čia ne dės ty si me.)

Tai gi, at si ke lia te ko kią 9 val. ry to, pa si puo šia te (idea­lu – tau ti niai dra bu žiai, jei to kių ne tu ri te – tiks ir Lie tu vos krep ši nio rink ti nės marš ki nė liai ant šil to megz tu ko), su si ran­dat vė lia vą (kuo di des nė, tuo ge riau) – ir į tra są šven tės švęst! (Jei esa te dau gia bu čių bend ri jos pir mi nin kas, prieš išei da mas iš na mų pa tik rin ki te, ar ne pa mir šo te iš kel ti tris­pal vės, ki taip teks at sa ky ti pa gal Ad mi nist ra ci nių tei sės pa­žei di mų ko dek so 188(1) straips nį.).

Tęs da mi vė lia vų te mą, pri me na me, kad apie vi dur die­nį vi sų tri jų di džių jų ša lies mies tų aikš tė se vyks ta iš kil min­ga vė lia vos pa kė li mo ce re mo ni ja. Ji ne prailgs, jei tu rė si te ter mo są karš tos ar ba tos ir pa si kvie si te drau gų ar gi mi nių. Kiek vie nas ka rių ju de sys ir net, re gis, vė lia vos plaz de ni­mas toks tiks lus ir ne prie kaiš tin gas, kad pa ki lus vė lia vai nuai di pa si gė rė ji mo ato dū sis.

Jei leis oro są ly gos, Kau no Ne mu no sa lo je ke ti na ma skrai din ti 400 kv. m dy džio tris pal vę. Tu rė tų bū ti ne ma­žiau įspū din ga!

ŽENG TE MARŠ!Jei gu ne no ri te šal ti tryp čio da mi vie no je vie to je, pa siim ki­te tris pal vę ir pri si jun ki te prie ko kios nors de monst ra ci jos. Ži no me, kad Kau ne jau nuo 11 val. nuo Kris taus Pri si kė li­mo baž ny čios pa ju dės stu den tų, moks lei vių ir vi suo me ni nių or ga ni za ci jų ei ty nės. Ga li bū ti, kad čia į gat ves vėl išeis ir pa trio tiš kai nu si tei kęs jau ni mas (vil nie čiai la biau mėgs ta tai da ry ti per Ko vo 11­ąją). Jei gu esa te ne iš bai lių jų (kas ne ri zi kuo ja, tas ne ge ria šam pa no), pa di din ki te ad re na li no kie kį sa vo krau jy je žy giuo da mi kar tu su šiais žmo nė mis. Tik prieš tai bū ti nai pa sver ki te ri zi kos laips nį – jei gu ne pe­rei si te jų „fa ce cont rol“, ga li kil ti di de lių pro ble mų.

Vil nie čius ir mies to sve čius ra gi na me tą dien neap lenk­ti Sig na ta rų na mų – su sto ję mi nio je iš gir si te ne tik svei ki­ni mo žo džių bet ir iš skir ti nių ko vo to jų už ne prik lau so my bę pa sa ko ji mų. Kau ne, T.Dau gir do g. 4, bus ati den gia mos at mi ni mo len tos žy miems vi suo me nės vei kė jams.

Sos ti nė je, pre zi den tū ros rū muo se, tra di ciš kai bus įtei kia­mos Na cio na li nės kul tū ros ir me no pre mi jos iš ki liems Lie­tu vos kul tū ros ir me no kū rė jams. Kau no ro tu šė je bus įteik ti San ta kos ap do va no ji mai, taip pat vyks ne prik lau so my bės sig na ta ro Jo no Vi lei šio 140­ųjų gi mi mo me ti nių mi nė ji mas.

Va Sa riO 16-Oji: šVeN tę rei Kia šVęS ti!Nežinome, kaip jūs, bet mes Valentino dienos nesureikšminame ir pirmenybę teikiame kitai šio mėnesio šventei – Vasario 16-ajai. Lietuvos valstybės atkūrimo diena – ne tik gera proga prisiminti, kad „lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“, bet ir tą „prisiminimą“ įtvirtinti lankantis šventiniuose renginiuose. Įkvėpimui pagauti sugiedojome „Tautišką giesmę“ ir parengėme nelabai objektyvią, bet gana informatyvią oficialių ir neoficialių renginių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje apžvalgą, nepamiršome pridėti ir patarimų, kaip šventę švęsti, kad ji atmintyje išliktų ilgam.

..

....................................

.............

.

..................

...

Tie sa, jei ne tu ri te gar sių ir įta kin gų gi mi­nai čių, į šiuos ren gi nius grei čiau siai ne­pa tek si te, bet pa ban dy ti ver ta. (Pa si kar­to si me: „Kas ne ri zi kuo ja, tas...“)

Bi jo me ap si me luo ti (kai ruo šė me šį nu me rį, kvie ti mai dar ne bu vo at siųs ti), ta čiau Vil niu je grei čiau siai tą dien vyks ir sli di nin kų var žy tu vės, kur taip pat ga­lė si te pa di din ti ad re na li no kie kį krau jy­je. Tiks liai ži no me, kad Klai pė dos kū no kul tū ros ir rek rea ci jos cent re tą dien vyks jau tra di ci nės tarp tau ti nės ran kų len ki­mo var žy bos. Tre ni ruo ki tės ir re gist ruo­ki tės iš anks to!

Na, o jei ad re na li nas jū sų ne šil do, pa mė gin ki te paieš ko ti al ter na ty vų. Ne, mes ne apie al ko ho lį. Ži no me, kad su­si rin kę į At gi mi mo aikš tę uos ta mies ty je bus vai ši na mi ar ba ta. Ti kė ti na, kad Vil­niu je kur nors (ne spė jo me su lauk ti tiks­lios in for ma ci jos, bet ti ki me, kad iki tos die nos ji bus pa skelb ta kur nors ki tur)

gau si te pa ra gau ti ka rei viš kos ko šės (ne mai šy ki te su ber ži ne). Sos ti nė je, Ge di mi no prospekte, taip pat ke­ti na ma už deg ti 16 lau žų. Ug nies te ma bus tę sia ma ir va ka ro ren gi ny je „Lie tu vos ug nis“ Ka ted ros aikš tė je, kur lie tu viš ką mu zi ką ir poe zi ją pa gar dins fe jer ver kai ir ug nies efek tai. (Ne ti ki me, kad per spjaus „Ramms­tein“, bet už dy ką ir ac tas sal dus.)

TE GU SKAM BA Mū SŲ dAI NOS!Ne ži no me, ar Kau ne vyks spor to ren gi nių, ta čiau šo­kių ir dai nų lai ki no jo je sos ti nė je tik rai ne trūks. Kon­cer tai įvai rio se vie to se vyks nuo ry to iki va ka ro, o to kio pla taus mu zi kos sti lių spekt ro (nuo var pų mu zi­kos iki juo do jo pa go niš ko me ta lo(!) ga li pa vy dė ti ir vil nie čiai. Dėl vie tos sto kos pra lei džia me kla si ki nės ir tau ti nės mu zi kos, moks lei vių cho rų ir pan. kon cer­tus (pa si gūg lin ki te pa tys – kau nas.lt), ta čiau ne ga li­me ne pris ta ty ti al ter na ty vio sios mu zi kos fes ti va lio „Iš kar tos į kar tą“, ku ris vyks klu be „Nau ti lus“, pro gra­mos. Už su kę į ren gi nį pa si sten ki te iš girs ti, kuo jau mi nė tas juo da sis pa go niš kas me ta las („Tha rap hi ta“ iš Es ti jos) ski ria si nuo pa go niš kuo ju sun kiuo ju („Juod­

pa si sten ki­te iš girs ti, kuo juo da­sis pa go niš­kas me ta las („tha rap hi­ta“ iš es ti jos) ski ria si nuo pa go niš kuo­ju sun kiuo­ju („juod var­nis“ iš du se­tų) ar tie siog juo duo ju („luc tus“ iš kau no) va­di na mo me­ta lo.

Ra šė: Ag nė Tus ke vi čiū tė ir Šiau di nė Ka liau sėNuot rau kos: BFL

>> išklotinė

20 //

© 370

370_022.indd 20 2012.02.03 15:14:47

Lie tu vių skai ty to jai jau tė, o ir da­bar te be jau čia ypa tin gą silp ny­bę Lo ty nų Ame ri kos ra šy to jams ir ma giš ka jam rea liz mui. Ne ži nia, ar dėl to kal ta pa ti aukš čiau sia Gab rie lio Garc ía Márque zo, Ju­lio Cortá za ro ir ki tų ra šo mos li­te ra tū ros ko ky bė, ar Pie tų Ame ri­kos rea li jos bu vo ir yra taip keis tai ar ti mos iš kreip toms Lie tu vos rea li­joms. Tie sa, šių au to rių šlo vė ir no va to riš ku mas jau kiek pri blė sęs. Da bar iki mū sų pa ga liau at si ri to Či lės au to riaus R.Bo­la ño (1953–2003 m.) ban ga.

Šio au to riaus ro ma nai „Lau ki niai de tek ty vai“ ir „2666“ prieš po rą me tų su kė lė tik rą su si ža vė ji mo aud rą Va ka rų Eu ro po je ir Šiau rės Ame ri ko je. Uni ka­lus au to riaus sti lius, keis to kas „kar tu vių hu mo ras“ ir sa vo tiš kai iš kreip tas, niū ro kas pa sau lio ma ty mas pel­nė jam gau sų ger bė jų bū rį. Tie sa, pa sau li nės šlo vės au to rius gy vas ne be su lau kė: 1993­iai siais jam bu­vo diag no zuo tas sun kios for mos he pa ti tas ir nuo tol jis, pa si ry žęs pa lik ti gi lų pėd sa ką li te ra tū ro je, ra šė it ap sės tas. Ir per de šimt me tų, mir čiai kvė puo jant į pa kau šį, su spė jo ste bė ti nai daug.

„To li ma žvaigž dė“ – tar si sa vo tiš kas įva das į vė­

Dau gu ma tik riau siai dar pri si me na krau pią Aust ri jos monst­ro Jo se fo Fritz lo is to ri ją. Šis vy ras rū sy je lai kė sa vo duk rą ir su si lau kė su ja net sep ty nių vai kų. Kai ku rie gal būt pa me­na ir siau bin gus Na tas chos Kam pusch bei Sa bi ne Dar den­ne gy ve ni mus. Ka žin, ar re mian tis to kiais krau piais įvy kiais pa vyk tų pa ra šy ti švie sų, op ti mis tiš ką kū ri nį ir ne nu si ris ti į pi­gų siau bų ti ra ža vi mą bei mė ga vi mą si bjau rio mis smulk me­no mis. Bet E.Do nog hue pa vy ko.

„Kam ba rys“ – vie nas neįp ras čiau sių ro ma nų. Pu sės ro ma­no veiks mas vyks ta ma ža me ak li nai už da ry ta me kam ba rė­ly je, ku ria me jau sep ty ne rius me tus gy ve na pa grob ta jau na mo te ris. Ne kar tą iš prie var tau ta, ji pa gim dė sū nų Dže ką. Jam jau pen ke ri, ir is to ri ja pa sa ko ja ma jo bal su, o pa sau lis su vo­kia mas jo pro tu. Mes skai ty da mi ži no me tik tai, ką ži no Dže kas, ir tik iš jo su si kur to pa sau lio de ta lių pa ma žu aiš kė ja, kur, kaip ir ko dėl jis ir jo ma ma at si dū rė. Su ži no me, kad Dže ko mo ti na sky rė kiek vie ną lais vą mi nu tę ir vi sas sa vo pro to iš ga les tam, kad to kio mis neį ma­no mo mis są ly go mis išau gin tų kiek įma no ma svei kes nę ir bran des nę as me ny bę. Ma mos fan ta zi ja kam­ba rio ka lė ji me su ku ria sū nui įdo­mų, gra žų ir be veik sau gų pa sau lį.

Šei mos die not var kė ir gy ve ni mas vaiz duo ja mi itin smul kiai. Ypač pa brėž ti rei kė tų įspū din gą au to rės vaiz duo tę, su ge bė ji mą per teik ti pa sau lį pen kia me­čio aki mis ir ling vis ti nį iš ra din gu mą – ro ma ną ver ta skai ty ti ne tik dėl ja me pa sa ko ja mos is to ri jos, bet ir dėl kal bos. Dže ko ma to mas mums įpras tas pa sau lis at si sklei džia vi sai ne ti kė tu ra kur su: mes pa ma to me vi są jo gro žį, įvai ro vę, o kar tu be pro ty bę ir pur vą.

Apie siau bin gus da ly kus E.Do nog hue ra šo leng va ran ka, ta čiau tas leng vu mas ne sie kia pa slėp ti siau­bą ir ypač iš ryš ki na mei lę. Tai ji pa dė jo Dže kui ir jo mo ti nai iš tver ti įka li ni mą kam ba ry je ir ki tus vė liau jiems te ku sius iš ban dy mus.

Šis ro ma nas nė ra pa pras tas iš gy ve nu sios au kos pa sa ko ji mas: tai ir vai ko vys ty mo si stu di ja, gies mė ma giš kai kal bos ir pa sa ko ji mo ga liai, poe ma apie mei lę ir mo ti nys tę. Skai tant „Kam ba rį“ tam pa aiš ku, kad te rei kia su ge bė ti su kur ti vai kui įdo mų bei gra žų pa sau lį, duo ti jam pa kan ka mai mei lės ir jis ga lės aug ti net smar kiai ri bo to je ir skur džio je ap lin ko je.

„Kam ba rys“ su kre čia. Jį skai ty ti sun ku, sen ti men ta­lu mo ja me nė ra nė la šo, krau pūs įvy kiai pa ro do mi niuan suo tai, o švie sus Dže ko po žiū ris į pa sau lį stul­bi na. Ne vel tui au to rė bu vo no mi nuo ta pres ti ži nėms „Man Boo ker“ ir „Oran ge“ pre mi joms, o įvai rių ša lių ap do va no ji mų są ra šas uži ma be veik pus la pį.

ly vo jo R.Bo la ño ku ria mą pa sau lį. Šio je kny go je jau ryš kė ja dau gu ma mo ty vų, vė liau at si sklei sian čių „Lau­ki niuo se de tek ty vuo se“ bei „2666“ („Lau ki niai de tek­ty vai“ šie met tu rė tų pa si ro dy ti ir lie tu viš kai).

Dau gu ma au to riaus ro ma nų – apie li te ra tū rą, ra šy­to jus, ra šy mą, tik ro vės bei fik ci jos san ty kį ir tai, kaip teks tas kei čia rea ly bę. Ne išim tis ir „To li ma žvaigž­dė“.

Jau nas poe tas Či lės dik ta to riaus Au gus to Pi no che­to val dy mo lai kais tam pa ki tu žmo gu mi – Kar lo su Vy­de riu, ku ris iš gar sė ja lėk tu vo dū mais meist riš kai ra­šy da mas ei les ir Bib li jos ci ta tas Či lės dan gu je. Dėl

iš vaiz daus ta len tin go la kū no ir poe to kraus to si iš pro to ve dy­boms pri bren du sios bei nai vios mer gi nos, o iš te kė ju sios mo­te rys tie siog alps ta iš liū de sio. Praė jus dau ge liui me tų jo var­das iš plau kia į pa vir šių ti riant žvė riš kai nu žu dy tų ir din gu sių be ži nios žmo nių by las...

Kny gos au to rius, pa ts ka lė jęs Pi no che to ka lė ji me, šia me ro­ma ne at li ko neįp ras tą li te ra tū ri nį ir kar tu de tek ty vi nį ty ri mą. Ja­me ra šy to jas at sklei dė su dė tin gą nu si kal ti mo ir baus mės pro­ble ma ti ką bei pa ro dė kont ro ver siš ką XX a. pa bai gos žmo gų, ku ria me tel pa ir poe to, ir bu de lio sie la.

Kny ga pui kiai ir sko nin gai iš leis ta (be je, džiu gu, kad pa­sta ruo ju me tu smar kiai išau go lei dyk lų dė me sys lei džia mos kny gos iš vaiz dai). Vie nas tų at ve jų, kai tu ri nys ati tin ka for­mą ir at virkš čiai.

Ra šė: Ma rius Bu ro kas

Ro ber to Bo la ñoTO LI MA ŽVAIGŽ DĖIŠ IS PA NŲ KAL BOS VER TĖ ZIG MAN TAS AR DIC KAS. KAU NAS, „KI TOS KNY GOS“, 2011 M.

Em ma Do nog hueKAM BA RYSIŠ ANG LŲ KAL BOS VER TĖ VIR GI NI JA JA KU TIE NĖ. VIL NIUS, „AL MA LIT TE RA“, 2012 M.

Tie sa, jei ne tu ri te gar sių ir įta kin gų gi mi­nai čių, į šiuos ren gi nius grei čiau siai ne­pa tek si te, bet pa ban dy ti ver ta. (Pa si kar­to si me: „Kas ne ri zi kuo ja, tas...“)

Bi jo me ap si me luo ti (kai ruo šė me šį nu me rį, kvie ti mai dar ne bu vo at siųs ti), ta čiau Vil niu je grei čiau siai tą dien vyks ir sli di nin kų var žy tu vės, kur taip pat ga­lė si te pa di din ti ad re na li no kie kį krau jy­je. Tiks liai ži no me, kad Klai pė dos kū no kul tū ros ir rek rea ci jos cent re tą dien vyks jau tra di ci nės tarp tau ti nės ran kų len ki­mo var žy bos. Tre ni ruo ki tės ir re gist ruo­ki tės iš anks to!

Na, o jei ad re na li nas jū sų ne šil do, pa mė gin ki te paieš ko ti al ter na ty vų. Ne, mes ne apie al ko ho lį. Ži no me, kad su­si rin kę į At gi mi mo aikš tę uos ta mies ty je bus vai ši na mi ar ba ta. Ti kė ti na, kad Vil­niu je kur nors (ne spė jo me su lauk ti tiks­lios in for ma ci jos, bet ti ki me, kad iki tos die nos ji bus pa skelb ta kur nors ki tur)

gau si te pa ra gau ti ka rei viš kos ko šės (ne mai šy ki te su ber ži ne). Sos ti nė je, Ge di mi no prospekte, taip pat ke­ti na ma už deg ti 16 lau žų. Ug nies te ma bus tę sia ma ir va ka ro ren gi ny je „Lie tu vos ug nis“ Ka ted ros aikš tė je, kur lie tu viš ką mu zi ką ir poe zi ją pa gar dins fe jer ver kai ir ug nies efek tai. (Ne ti ki me, kad per spjaus „Ramms­tein“, bet už dy ką ir ac tas sal dus.)

TE GU SKAM BA Mū SŲ DAI NOS!Ne ži no me, ar Kau ne vyks spor to ren gi nių, ta čiau šo­kių ir dai nų lai ki no jo je sos ti nė je tik rai ne trūks. Kon­cer tai įvai rio se vie to se vyks nuo ry to iki va ka ro, o to kio pla taus mu zi kos sti lių spekt ro (nuo var pų mu zi­kos iki juo do jo pa go niš ko me ta lo(!) ga li pa vy dė ti ir vil nie čiai. Dėl vie tos sto kos pra lei džia me kla si ki nės ir tau ti nės mu zi kos, moks lei vių cho rų ir pan. kon cer­tus (pa si gūg lin ki te pa tys – kau nas.lt), ta čiau ne ga li­me ne pris ta ty ti al ter na ty vio sios mu zi kos fes ti va lio „Iš kar tos į kar tą“, ku ris vyks klu be „Nau ti lus“, pro gra­mos. Už su kę į ren gi nį pa si sten ki te iš girs ti, kuo jau mi nė tas juo da sis pa go niš kas me ta las („Tha rap hi ta“ iš Es ti jos) ski ria si nuo pa go niš kuo ju sun kiuo ju („Juod­

var nis“ iš Du se tų) ar tie siog juo duo ju („Luc tus“ iš Kau­no) va di na mo me ta lo.

Al ter na ty vio sios mu zi kos mė gė jai ne nuo bo džiaus ir sos ti nė je. Klu be „New York“ vyks tra di ci nis ren gi­nys „Ausz ra“, ku ria me šį kar tą gros „Ug nia vi jas“, „Ata ly ja“, „Gy va ta“ ir „Sky lė“ (be Ais tės). Pra tę si­mas – „Alaus na muo se“, kur vyks dis ko te ka su DJs Sme to na. Jei gu ne la bai iš ma no te folk ro ką ir jo at­mai nas, tai bent pa šok ti pa gal lie tu viš kas dai nas (Džor da na čia ply šaus neiš ven gia mai) už su ki te – tik­rai links ma!

Pat rio ti nę pro gra mą, pa va din tą „Ro ko mar šas. Duok lė“, tą va ka rą siū lo ir „Lof tas“. Su si rin kę ga lės pa ma ty ti Gied rės Žic ky tės fil mą „Kaip mes žai dė me re vo liu ci ją“, taip pat da ly vau ti „Ro ko mar šo“ lai kus me nan čia me kon cer te, ku ria me mu zi kan tai („Reed­nob rass“, „The In de pen dent“, „Ge rai ge rai & Miss Sheep“, Vi liaus Ale siaus ir Vik to ro Dia wa ros pro­jek tai ir kt.) at liks ne tik sa vo, bet ir Są jū džio lai­kų hi tus.

Nie ko al ter na ty vaus klai pė die čiams ne ga li me re­ko men duo ti, nes in for ma ci jos apie to kio po bū džio

ren gi nius ne ra do me. Ko ge ro, teks ko la bo ruo tis su gi mi nai­čiais bei drau gais ir pa mė gin ti su si me džio ti kvie ti mus į „Švy­tu rio“ are ną, kur nuo 16 val. vyks mi nė ji mas ir šven ti nis kon­cer tas – ja me da ly vaus vals ty bi nis dai nų ir šo kių an samb lis „Lie tu va“, so lis tai Kris ti na Zmai lai tė, Ed mun das Sei lius ir Čes­lo vas Ga ba lis.

P.S. Di džiuo tis sa vo vals ty be, puo se lė ti pa trio ti­niams jaus mams, bū ti ak ty viam pi lie čiui ne rei kia spe cia lios die nos, kaip ir vie nos die nos per me tus pa sa ky ti, kad my li. Bet vis dėl to... Kad ir kur bū­tu mė te Va sa rio 16­ąją, pa dė ki te tau res ant sta lo, lip ki te ant kė dės ir iš vi sų jė gų (kaip per krep ši nio čem pio na tą) už trau ki te „Tau tiš ką gies mę“. Gie do­ki te iš šir dies, gar siai, kad net pa si di džia vi mo aša­ros skruos tais by rė tų. Mes šią „pro ce dū rą“ iš ban­dė me ba re „In Vi no“, kur jau ke le tą me tų tę sia ma ši gra ži tra di ci ja.

370_022.indd 21 2012.02.03 15:15:21

Ra šė: Sand ra Kliu kai tė

Nors di dy sis do va nų me tas bai gė si, at kaps tė me vi są krū vą ne tik rei ka lin gų, bet ir įdo mių daik čiu kų. At ro do, šį kar tą mū sų ste buk lų len ty nai lem ta pa virs ti vi sa di zai no spin ta! Sug lam žy ti daug kar ti niai puo de liai, ste buk lin gas cuk rus, ele gan tiš kas lo mo fo toa pa ra tas, „NOON Co pen-ha gen“ laik ro džiai ir net ke lios lie tu viš kų var di nių dra bu žių ko lek ci jos – nuo kos mo po li tiš kų ir mi li ta ris ti nių di zai ne rio Ro ber to Ka lin ki no mo de-

lių iki šiuo lai ki nių bal tų dra bu žių, su kur tų „Lt-iden ti ty“ ko la bo ran tų.....................

...

„LT IDEN TI TY“ KO LEK CI JA BAL TAIVY RIŠ KAS MO DE LIS – APIE 183 LT, MO TE RIŠ KI MO DE LIAI – APIE 277–311 LT„LT iden ti ty“ di zai ne rių ko man da jau ko ne vi są de šimt me tį nag ri nė ja lie tu viš ką iden ti te tą. Da bar jie šiek tiek pri slo pi no spal vas ir aiš ki na si, kas yra šiuo lai ki nis bal tas, gy ve nan tis ko mu ni ka ci nia me chao se ir na tū ra lu mo paieš koms nau do jan tis nau jau sias tech no lo gi jas.www.stu di jalt.eu

RO BER TO KA LIN KI NO KO LEK CI JA VY-RAMS „PASS THIS ON VOL. 1½“Daik tas tu ri tar nau ti žmo gui, o ne at virkš-čiai. 2011– 2012 m. ru dens-žie mos R.Ka-lin ki no ko lek ci ja su kon cent ruo ta į tai, kad ap da ras bū tų ne tik gra žus, bet ir pra ktiš-kas, il gaam žis, mėgs ta mas ir, svar biau sia, ne šio ja mas. Tai ko lek ci ja vy rams, ieš kan-tiems ryž tin go ir ašt raus įvaiz džio.Fo tog ra fė: Kat rijn Mi chielsMo de liai: Rémy Kers ten & Oli vier Cha pu-set te („Flag mo dels“)www.ro bert ka lin kin.com

LO MO FO TOA PA RA TAS „LA SAR DI NA: DO MI NO“APIE 190 LTITA LI JA

Kas ga li bū ti ele gan tiš kiau už juo dos ir bal tos kom bi na ci ją? Su si pa žink su „Do mi no“ – ra � -nuo čiau siu juos ti niu fo toa pa ra tu, at plau ku siu tie siai iš ekst ra va gan tiš kos fo toa pa ra tų ko lek-ci jos „La Sar di na“.www.lo mog rap hy.com

SUG LAM ŽY TI STIK LI NIAI PUO DE LIAI35 LTOLAN DI JA

Sug lam žy tų ke ra mi nių puo de lių šei mą pa pil dė nau-ja gi miai – stik li niai su glam žy ti puo de liai. Pa gim dy-ti di zai ne rio Ro bo Brand to jie iš Olan di jos at vy ko į Lie tu vą ir ap si gy ve no „Daik tų vieš bu ty je“.www.daik tu vies bu tis.lt

SUG LAM ŽY TI STIK LI NIAI PUO DE LIAI

STE BUK LIN GŲ CUK RIU KŲ KO LEK CI JALIE TU VA

Vi zua li nio di zai no stu di ja „Prim Prim“ su kū rė kiek neįp ras tą cuk ri nių ku be lių ko lek ci ją. Jie iš gra vi ruo ti pen kio mis pik tog ra mo mis – šir de le, kry žiu ku, vo ke-liu, rak te liu ir pa sa ga. Kiek vie nas jų sle pia su pik-tog ra ma su si ju sį ste buk lą.www.primp rim.lt

VIE NE TI NĖS DI ZAI NE RĖS KRIS TI NOS KRUO PIE NY TĖS PIRŠ TI NĖSLIE TU VA

Pirš ti nė ti lin kė ji mai nuo di zai ne rės K.Kruo pie ny-tės! Vi sos po ros skir tin gos, tin ka mo te rims ir vy-rams, nes yra pen kių dy džių. Au di niai kuo na-tū ra liau si, pirš ti nių pa mu ša las – taip pat. Čia tiems, ku riems vi sa da šal ta, ir tiems, ku riems ap-ran gos de ta lės ypač svar bios. Ga li ma ras ti par-duo tu vė je „4boutique“.www.kris ti nak ruo pie ny te.com

„NOON CO PEN HA GEN“ RAN KI NIAI LAIK RO DŽIAINUO 319 IKI 419 LTDA NI JA

Ne šiok Ko pen ha gą ant sa vo rie šo! Uni sex laik ro du-kas ne pa da rys gė dos nei vy rui, nei mo te riai. At ro-do tik rai ge rai, o, ma ža to, ju dant mi nu tės ro dyk lei, kei čia si šio laik ro džio ci ferb la to spal vos!www.daik tu vies bu tis.lt

22 //

© 370

370_022.indd 22 2012.02.03 15:16:13

>> MUZIKA

JACASZEKGlimmerGhost ly2011-12-08Ger bia mie ji len kai, su si tai ky ki me (nors mes nie ka da ir ne si py ko me)! Jūs tu ri te to kį ge nia lų kom po zi to rių kaip Ja-cas zek, ir aš jums pa vy džiu. Jau esu šia me žur na le sky-ręs dė me sio mi ni ma liz mo ir nau jo sios ban gos kom po zi-to riams, jun gian tiems mi ni ma lis ti nę elekt ro ni ką su gy vais or kest ri niais inst ru men tais. Ra šiau apie aust rą Chris tia ną Fen nes zą, pa si ra šan tį tie siog Fen nesz. Da bar atė jo lai-kas Mi cha łui Ja cas ze kui, pa si ra šan čiam tie siog Ja cas zek. Nau jas jo al bu mas „Glim mer“ pa si ro dė dar praė ju sių me-tų gruo džio pra džio je, ta čiau pre ky bos vie tas Eu ro po je ir in ter ne te pa sie kė tik da bar. Jūs tie siog pri va lo te pa si klau-sy ti šio al bu mo. Nes var bu, ko klau so tės – ar elekt ro ni kos, ar gy vos mu zi kos, ar kla si ki nės, ar sun kio sios. Neį si vaiz-duo ju, kaip jis ga li ne pa tik ti. Jūs juk ži no te, kur ga li te tai pa da ry ti ne mo ka mai. Įves ki te vie nos al bu mo kom po zi ci-jos „Da re-ga le“ pa va di ni mą ir ra miai per klau sy ki te. Vis-kas. Žo džiai to liau nu trūks ta. Bū tų ga li ma tai pa va din ti „mu zi ka prieš mie gą“, me di ta ci ne ar re lak si ne mu zi ka, bet tai ne bū tų vi sai tiks lu. Po iš pir mo žvilgs nio mi ni ma lis-ti nė mis Ja cas zek kom po zi ci jo mis glū di tiek daug, ko ga li įdė miai klau sy tis, iš girs ti. Taip ge nia liai su jung ta elekt ro-ni ka ir kla si ki niai inst ru men tai virs ta vie nu inst ru men tu, ku-rio gar sas ne ša to li to li. Kur nė ra jo kios ne san tai kos. Tik ab so liu ti tai ka.

90 100

FREAKS ON FLOORHel lo Girls2011-12-17Kaip ver tin ti lie tu vių ro ko mu zi ką? Ga li ma gru pės kū ry bos kon teks te, ta čiau šiuo at ve ju tai ne tin ka. Nes nė ra jo kio kon teks to. Tad ma no po zi ci ja to kia: jei gru pė dai nuo ja ang liš kai, ver ti nu ją pa sau li nės mu zi kos kon teks te, nes ro-kas ne tu ri sie nų. Jei gru pė dai nuo ja lie tu viš kai – kon teks tas šiek tiek kin ta, nes ta da mu zi ka aki vaiz džiai orien tuo ta vi-daus rin kai ar ba kū rė jas tie siog per ge rai kal ba lie tu viš-kai, kad taip ne dai nuo tų. Apie „Freaks on Floor“, pa ten-kan čią į pir mą ją ka te go ri ją, tur būt gir dė jo jau dau gu ma. Keis ta, bet aš ne bu vau ta dau gu ma. Tad ir al bu mo pa-si ro dy mą šiek tiek pra žiop so jau. Ir vis dėl to. Pir mas įspū-dis, įsi jun gus pir mą dai ną: „Die ve ma no, kaip tai jau šim-tus, tūks tan čius kar tų gir dė ta.“ Gi ta rų ri fai, vo ka lo temb ras, ly ri niai įvaiz džiai. Net gar so su ve di mas įky riai pri me na, kad yra da ry tas Lie tu vo je, kur pa pras tai pa ga mi na mas „to bu las vi sų ek va lai ze rių vi du riu kas“. Įta kos? Sun ku pa-sa ky ti, ko žmo gus klau so si. Kar tą ir Dei vis pa reiš kė esąs „The Doors“ ger bė jas. Bet ma no au sy se „Freaks on Floor“ kaž ko dėl iš kart vir to „Kings of Leon“ – net per komp re suo-tas gar sas pa na šus. Bet pa la... O! Stai ga jie vir to „Red Hot Chi li Pep pers“, o čia – „Foo Figh ters“. Žo džiu, tru pu-tė lis sout hern rock (vie na ži no ma šio žan ro gru pė, be je, va di na si „Fifth on the Floor“), tru pu tė lis to, kas JAV va di-na ma al ter na ti ve rock, nors jo kia al ter na ty va net kve pė ti ne kve pia. Ir iš va da... Tai, kad žmo nės gro ja, kas jiems pa tin ka, yra pui ku!

50 100

PINCHFab ric li ve 61Fab ric2012-01-13Ned rau giš ko ir tam saus dubs te p al bu mas. Nors bri to Pinch (tik ra sis var das – Ro bas El li sas) mu zi ką sun ku pri-skir ti vien auk so am žių iš gy ve nan čio dubs te p sti liui. Šį žan rą jis jun gia su re giu, gry nuo ju dub, dan ce hall mu zi-ka, ir re zul ta tas vi sa da bū na įdo mes nis nei ki tų pa sau li-nę šlo vę pel niu sių dubs te p mu zi kos kū rė jų (nors kaž ko dėl čia man la biau per ša si žo dis „gro jė jų“), su pop si nu sių šį žan rą. Pats Pinch yra lai ko mas vie nu šio žan rų pio nie rių. Pri si pa žin siu, ne su dubs te p ger bė jas. Ge riau jau dub ir step at ski rai. Ta čiau nau ją Pinch al bu mą „Fab ric li ve 61“ per klau siau su ma lo nu mu. Jis tie siog ne nu si bos ta, nors yra tam sus ir niū ro kas.

Vi siš kai prie šin gas anks čiau ap žvelg tam Er nes to Gon-za le so dar bui. Jei Pinch gro tų me ta lą, tai, be abe jo nės, bū tų koks nors doom me tal. Nes vi sas „Fab ric li ve 61“ yra per smelk tas es cha to lo gi nių ar jau poa po ka lip ti nių nuo tai-kų, griež ti dubs te p rit mai ir smė lė tas, pur vi nas bo sas ka-la lyg koks se nas me cha ni nis ma jų laik ro dis, mu šan tis pa-sku ti nes se kun des iki 2012-12-21. Ir vis į tre čią, į tre čią... Nors ne vi sa da.

So li nu kas (gy vų ar elekt ro ni nių mu ša mų jų komp lek to da-lis) ka la ir į ket vir tą tak to da lį. Svar biau sia, tas ka li mas pri me na kaž ką ri tua li nį, gen ti nį, lyg koks ša ma no būg-nas. Šiek tiek ap si val giu sio LSD, įpū tu sio, bet... vis dar ša ma no.

75 100

ER NEST GON ZA LESNa tu ral TraitsFriends of Friends2012-01-16Ge ra elekt ro ni nė mu zi ka prieš mie gą. Er nes tą Gon za le są ži no jau iš „You tu be“ anks čiau pa si ro džiu sio kū ri nio „The Pru den ce of Evo lu tion“, ku ris ma ne su ža vė jo sa vo pa pras-tu mu, pul suo jan čiu, mir gan čiu, bet su tu rė tu skam be siu, ko daž nai il giuo si šiuo lai ki nė je elekt ro ni nė je mu zi ko je. Pas ta-rą jį kar tą to kį šil tą jaus mą pa ty riau klau sy da mas mi ni ma lis-ti nio ir nuo sta baus Ki do Lo co „A Grand Lo ve Sto ry“. Tai gi iš tek sa sie čio Er nes to Gon za le so al bu mo „Na tu ral Traits“ ti kė jau si daug. Kuo dau giau ti kie si – tuo dau giau nu si vi li. Ne, ne sa kau, kad al bu mas blo gas. Jis ge ras, šil tas, gra-žus, pil nas dau gias luoks nių (angl. – mul ti laye red) gar sų. Jis pra si de da jau mi nė ta kom po zi ci ja „The Pru den ce of Evo-lu tion“, ta čiau ki ti kū ri niai, ma no gal va, šiam nu si lei džia. Al bu mas klau so si leng vai ir ge rai. Am bient, chil lout elekt-ro ni nė mu zi ka ki taip klau sy tis ir ne ga li. Gra žūs kū ri niai „The Voi ce of Fa te (I Lo ve You)“ ir „Be neath the Sur fa ce“. Ta čiau klau san tis su si da ro įspū dis, kad vi sas al bu mas bu-vo lip dy tas ap link pir mą ją jo dai ną, kad ji ir ta po al bu mo prie žas ti mi. Nes to su bti laus, kaip li te ra tū ro lo gas pa sa ky-tų, ra daus kiš ko ar net trak liš ko tra pu mo ki tuo se kū ri niuo se pri trūks ta. Gal būt ne rei kia vis ko no rė ti iš kar to – E.Gon za-le sas šiaip jau gro ja ašt raus hip ho po dubs te po gru pė je „Me xi cans With Guns“, tad tai jo pir mas so lo ban dy mas. Bet ko kiu at ve ju, į gro ja raš tį pa va di ni mu „mu zi ka prieš mie-gą“ „Na tu ral Traits“ pre ten duo ja.

69 100

MA NO JUO DO JI SE SUORe call2011-10-22At sip ra šau, šiek tiek pra žiop so jau šio al bu mo iš lei di mo da-tą, nors „Ma no juo do ji se suo“ (to liau MJS) – ma no paaug-lys tės ir bren di mo lai ko tar pio gru pė. Ne bu vau iš ti ki miau-sias jos ger bė jas, bet vi sa da ją ger biau už tai, kad ji yra. Yra kaip są ži nė, kaip al ter na ty va vi siems, be si ver žian tiems prie trum pa lai kės šlo vės lo vio, vi siems da ran tiems iš mu zi-kos pi ni gus. MJS vi sa da bu vo sa vo vie to je. Ir li ko. Tą vie tą bū tų ga li ma pa va din ti pro fe sio na liu dark wa ve. Ir, kaip ro-do nau jau sias MJS al bu mas, tos vie tos Lie tu vo je jie nie kam ne si ruo šia už leis ti. Aš dar at si me nu pui kius al bu mo „By ra by ra ka ro liu kai“ lai kus, kai at ro dė, kad Lie tu vo je už gims kas nors pa na šaus į „Coc teau Twins“ ar „Dead Can Dan-ce“. Neuž gi mė. Pir mo ji MJS vo ka lis tė emig ra vo. Tai bu vo gū dūs, bet kar tu ir ža vūs lai kai, kai kū ry bos ir šlo vės vir šū-nė je vis dar bu vo „Fo je“, „Bix“, „Kar dio fo nas“, kai lie tu viš-kos mu zi kos atei tis at ro dė švie si ir įdo mi. Švie si ji ne vir to. Suš vi to tik ryš kiais bliz gu čiais ap kli juo ta ma sė, sklei džian-ti ne ge rą kva pą. MJS li ko tam so je. Ir ge rai pa da rė. Pa ra-dok sa lu, bet jų tam sa daug įdo mes nė nei dau gu mos ta ria-ma švie sa. „Re call“ – pir mas MJS al bu mas nuo 2007 m. Ir nie ko per daug nau ja čia MJS ger bė jai neiš girs. Iš girs ka-bi nan čias ir pa pras tas har mo ni jas, nos tal giš kai iš už mirš-tų de šimt me čių grįž tan tį sin te za to rių skam be sį. Di džiau sias mi nu sas – įky rus ang liš kai dai nuo jan čio vo ka lis to ak cen-tas. Bet net ir jis ga liau siai virs ta su de da mą ja MJS nuo tai-kos da li mi. Nė ra ko aik čio ti – nie ko ste buk lin ga. Bet MJS vi sa da bu vo to kie. Vi sa da sa vo vie to je.

70 100

Rašė: Domantas Razauskas www.radom.lt

MĖNESIOALBUMAI

STE BUK LIN GŲ CUK RIU KŲ KO LEK CI JALIE TU VA

Vi zua li nio di zai no stu di ja „Prim Prim“ su kū rė kiek neįp ras tą cuk ri nių ku be lių ko lek ci ją. Jie iš gra vi ruo ti pen kio mis pik tog ra mo mis – šir de le, kry žiu ku, vo ke-liu, rak te liu ir pa sa ga. Kiek vie nas jų sle pia su pik-tog ra ma su si ju sį ste buk lą.www.primp rim.lt

„NOON CO PEN HA GEN“ RAN KI NIAI LAIK RO DŽIAINUO 319 IKI 419 LTDA NI JA

Ne šiok Ko pen ha gą ant sa vo rie šo! Uni sex laik ro du-kas ne pa da rys gė dos nei vy rui, nei mo te riai. At ro-do tik rai ge rai, o, ma ža to, ju dant mi nu tės ro dyk lei, kei čia si šio laik ro džio ci ferb la to spal vos!www.daik tu vies bu tis.lt

370_022.indd 23 2012.02.03 15:16:34

37OSMALSIEMSPROTAMSFACEBOOK.COM/370MAGAZINE

370.DIENA.LT

Čia visada rasi PDF versiją

370_022.indd 24 2012.02.03 15:01:59