Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2012m. vasaris, Nr. 5

Mes turime Laisvę! Plazdėk, trispalve mūsų, Ant kalno, virš pilies...

Eilėraščiai ir dainos, pilietinio ugdymo pamokos, kūrybinių darbų paroda, susitikimai, koncertai... Visa tai skirta Vasario 16-ajai. Šiemet mūsų gimnazija šią gražią šventę paminėjo daugybe renginių.

Vasario 14-ą gimnaziją aplankė buvęs mokinys, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos vadas, kapitonas Egidijus Čiūtas. Jis II ir III klasių gimnazistams vedė pilietinio ugdymo pamokas ir dalijosi savo prisiminimais. Teigė, kad mokėsi vidutiniškai, todėl stengėsi pasirinkti tokią profesiją, kad aukštąjį išsilavinimą pavyktų įsigyti nedaug mokantis. Dabar Egidijus – karjeros aukštumų pasiekęs vyras, kuris džiaugiasi pasukęs kariuomenės keliu. Didelio gimnazistų dėmesio sulaukė karininko pasakojimas apie kariuomenės rūšis, sudėtį ir galingus ginklus. Po svečio kalbos mes įsitikinome, kad Lietuva turi labai stiprią, galingą ir sunkiai palaužiamą gynybą.

Vėliau vyko iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas IV gimn. klasių mokinimas bei gimnazijos bendruomenei. Trečio aukšto fojė dailės mokytoja Skirmantė Kaziūnaitė pristatė

gimnazijos mokinių, mokytojų ir Akademijos miestelio bendruomenės kūrybinių darbų parodą, kuri nepaliko abejingų. Galėjome grožėtis tapybos darbais, molio dirbiniais bei

medžio drožiniais ir nuostabiomis riešinėmis. Apžiūrėję parodą sugužėjome į aktų salę. Čia lietuviškomis dainomis džiugino mokyklos kolektyvai ir ASU studentų choras „Daina“. Gimnazijos ateitininkai paruošė skaidrių pristatymą tema „Ką man reiškia žodis Lietuva?“, kuris privertė susimąstyti kiekvieną

salėje buvusį žmogų. Trečiadienį Vasario 16-ąją minėjo 1–8

klasių mokiniai. Per visas pamokas atskiroms klasėms vyko renginiai, skambėjo lietuviškos dainos, kanklių muzika, mintys apie Tėvynės praeitį ir ateitį. Gimnazijos teatro būrelis pakvietė į nuostabaus spektaklio „Pirmadienį bus kitaip“ premjerą, o 7–8 klasių mokiniai rodė įvairiausius pristatymus, kaip jaunimas švenčia Vasario 16-ąją.

Štai ir prabėgo visa savaitė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Toliau gyvensime, kaip gyvenome, suksimės savo rūpesčių ir džiaugsmų rate. Norėtųsi, kad tarp tų džiaugsmų mūsų širdyse atsirastų gyvas džiaugsmas dėl Laisvės ugnies, lietuviško žodžio grožio ir pačios Lietuvos, kuri mus priima kaip motina vaikus.

Ieva Mocevičiūtė, 1gD

Benitos Barkevičiūtės (3gC)nuotraukos

2

Kitokia patirtis

„Kas ieško, tas randa“, – sako liaudies išmintis. O kad ji tikrai teisinga, įsitikinau pati. Bet apie viską iš pradžių.

Praėjusią (paskutinę mokyklinę) vasarą norėjosi praleisti prasmingai, galbūt užsidirbti pinigų. Būtent dėl šių tikslų ėmiausi „Nemuno slėnio“ vadovės Irenos Kubiliūtės-Vedeikienės pasiūlymo kurti vaikų užimtumo grupę. Iš pradžių buvo neramu, kilo daug klausimų. Ar sugebėsiu dirbti su vaikais? Ar tikrai mokėsiu jiems

perduoti savo žinias? Nepaisant visų abejonių, netrukus jau turėjau skelbimą ir dviejų savaičių veiklos planą. Kai skelbimai buvo iškabinti, beliko laukti skambučių. Tačiau pirmas blynas – dažnai

prisvilęs. Nesulaukiau nė

vieno susidomėjusio... Čia į pagalbą vėl atėjo „Nemuno slėnio“ darbuotojai, kurie padėjo surinkti vaikų grupę.

Birželio pradžioje susitikome pirmąjį kartą. Ir man, ir vaikams buvo nedrąsu, tačiau greitai pralaužėme ledus. Pamokėlės, per kurias mokiau vaikus dekupažo technikos, modelino lipdymo, mozaikos ir antspaudėlių gamybos bei kitų darbelių, truko apie tris savaites. Žinoma, mes ne tik mokėmės, bet ir žaidėme. Išbandėme daug stalo žaidimų, bet pačiu populiariausiu tapo strateginių elementų turintis „Soboteur“. Kai teko atsisveikinti, supratau, kad ne tik man patiko ši veikla, bet ir vaikai liko patenkinti.

Prieš Kalėdas bandžiau surengti kalėdinę mugę, bet ši idėja nesulaukė palaikymo iš mokyklos mokytojų ir mokinių. Vis dėlto vieną sumanymą įgyvendinti pavyko. Kartu su audiovizualinių studijų centro „Kurkuria“ mokytojais pagaminome netradicinę eglutę – Kalėdų miestą. Stačiakampė kartono konstrukcija, kuria galėjo grožėtis visi IV ASU rūmų lankytojai, tikrai atrodė įspūdingai.

Viliuosi, kad galbūt mugės idėja atgis per Velykas, bus daugiau vaikų ir jaunųjų mokytojų (vienuoliktokai ir dešimtokai, kreipiuosi į jus). Džiaugiuosi įgyta patirtimi, pažintimi su vaikais bei dėkoju asociacijai „Slėnis Nemunas“ už galimybių savirealizacijai suteikimą. Taip pat raginu visus, turinčius idėjų, ieškoti būdų joms įgyvendinti.

Lina Dapkutė, 4 gC

Nuotrauka iš asmeninio albumo

„Gyvenimas tampa per daug tylus, kai šalia

nėra muzikos“

Lietuva gali didžiuotis turėdama tokį gausų dainuojančių žmonių būrį. Tai patvirtina ir daugybę metų vykstantis TV dainų konkursas „Dainų dainelė“. Ne paslaptis, kad mūsų gimnazijoje taip pat nemažai balsingų mokinių. Šiemet jie, padedami savo mokytojų, vėl dalyvauja „Dainų dainelėje“. Šio konkurso užkulisių šydą sutiko praskleisti 2b klasės mokytoja Rasa KAZAKEVIČIENĖ.

– Tikriausiai gerai pamenate, kaip pati pirmą kartą lipote į sceną per „Dainų dainelės“ konkursą. Koks jausmas tąkart užliejo Jūsų širdį?

– „Dainų dainelės“ konkursu gyvenu nuo šešerių metukų... Tuomet, 1979-aisiais, pirmąkart viena labai nedrąsiai lipau į sceną. Muzikos sūkurys įsuko ilgam. Iki pat 10-os klasės dalyvavau konkurse, o būdama dvyliktokė jau pati paruošiau merginų trio – tai buvo mano, kaip vadovės, debiutas. Sėkmingas! Įgavusi pasitikėjimo savo jėgomis, būdama studentė Šiauliuose į sceną palydėjau pirmuosius savo dainorėlius. Vėliau gyvenau mintimi, kad pats didžiausias mano tikslas – išvysti dukrą Operos ir baleto teatro scenoje laureate. Ir nors ši svajonė jau seniai išsipildė – Austėja būdama šešerių iškovojo laureatės vardą – „Dainų dainelės“ virusas tebegyvena many.

– Ruošiate vaikus šiam konkursui jau ne pirmus metus. Ar daug jėgų ir laiko tenka atiduoti?

– Ši „Dainų dainelė“ dirbant mūsų gimnazijoje jau penktoji. Ruošimasis jėgų, energijos ir laiko pareikalauja tikrai nemažai. Tačiau matant didžiulį vaikų norą dainuoti, lipti į sceną, ryžtas dirbti su dainorėliais tik tvirtėja!

Nukelta į 3 puslapį

3

Atkelta iš 2 puslapio

„Gyvenimas ...“

– Ką Jums reiškia muzika? – Kad ir kaip banaliai skambėtų, muzika yra mano

gyvenimas, tikslas, hobis. Mano nenusibostanti rutina... Gyvenimas tampa per daug tylus, kai jos nėra, nes muzika suteikia kasdienybei garsų, spalvų, jausmų. Kad ir kur nuo jos bėgčiau, gyvenimas sugrąžina atgal… Labai teisingi Hermann Hesse žodžiai: „Tomis akimirkomis, kai ji – muzika – glūdi tavyje, iš vidaus dingsta visa tai, kas laikina, pikta, šiurkštu, liūdna, pasaulis dainuoja kartu su tavim, visa tai, kas sunku, palengvėja, o kas sustingę, įgauna sparnus!“

– Kaip manote, ar dainuojantys vaikai auga dvasiškai turtingesni?

– Dainuojantys vaikai yra paženklinti – paženklinti gerumo, jautrumo ir dvasingumo. Dainuojantis vaikas yra tyresnės sielos už tą, kuris su muzika nesusijęs. Žvelgdama tiek į mano mažųjų dainorėlių – antrokų ir trečiokų – laimingas akeles, tiek į nuostabiųjų merginų – šeštokių, septintokių – jau susimąsčiusius paauglių veidus, matau juose augančius kitokius žmones. Nesvarbu, kad gyvenimo jie ir nesusies su muzika. Jie iš tiesų suvokia, kad sėkmė yra visur, jos tiek daug! Reikia tik sugebėti ją pasiimti, įdėti jėgų, pastangų, o ne laukti, kol kas nors paduos…

–Ką galėtumėte palinkėti dar neatradusiems muzikos grožio?

–Iš prigimties esame kuo nors apdovanoti, tačiau viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – ar esame pasiruošę tai priimti. Tiek mažajam pradinukui, tiek ieškančiam savo kelio gimnazistui

linkiu atrasti tai, kas dar neatrasta, ir sukurti tai, kas dar nesukurta!

Nepamiršome ir pačių svarbiausiųjų, tų, kurie turėjo lipti į sceną ir stovėti prieš komisiją. Savo įspūdžiais su mumis dalijosi „Drevinuko“ dainorėliai, 2b klasės mokiniai Vytautė LAURINAVIČIŪTĖ ir Domas PTAŠNIKAS. Domas pasakojo, kad baisiausia buvo stovėti ant scenos ir dainuoti prieš, pasak jo, labai baisią ir piktai atrodžiusią komisiją. Pasiruošimas „Dainų dainelei“ nebuvo varginantis, nes muzika jam labai patinka ir suteikia gyvenimui šviesių spalvų. Jis groja pianinu, dainuoja ir linki visiems lankyti muzikos mokyklą, nes tai paįvairina kasdienybę.

Vytautė džiaugėsi, kad su savo kolektyvu „Dainų dainelėje“ nuėjo toli, ir teigia, kad svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, susipažinti su kitais vaikais. Pasiruošimas šiam konkursui jos nevargino. Vytautė linki visiems klausytis geros muzikos ir kuo geriau pažinti įvairius kompozitorius.

Nuoširdus triūsas ir meilė muzikai atnešė daug džiaugsmo akimirkų. Nugalėję daugybę konkurentų rajoniniame etape, į zoninį „Dainų dainelės“ turą pateko šie mūsų gimnazijos solistai ir kolektyvai:

mišrus 2–3 klasių ansamblis „Drevinukas“ (vadovė Rasa Kazakevičienė),

solistė Agnė Ramanauskaitė (3gB) (vadovė Giedra Ūbienė),

9–10 klasių merginų ansamblis (vadovė Giedra Ūbienė),

Ivetos Misevičiūtės (6b) ir Austėjos Kazakevičiūtės (8b) duetas (vadovė Rasa Kazakevičienė),

solistas Algimantas Nadzeika (4gB) (vadovė Marija Stepanienė).

Linkime jiems kuo geriausios kloties konkurse ir, svarbiausia, niekada nesiskirti su daina!

Ieva Mocevičiūtė, 1gD Vidmanto Ruplio nuotrauka

4

Talentingi ir drąsūs

Sausio 27-osios vakarą spaudė nemenkas šaltukas, tačiau gimnazijos aktų salėje buvo kaip niekad šilta. Čia moksleiviai rinkosi jau į antrąkart vykusius „UKG talentus“.

Šiemet dalyviai džiugino ne tik gausa, bet ir originaliais pasirodymais. Vakarą pradėjo jaunasis pramoginių šokių

mėgėjas Valentinas Rokas Mitkus ir jo partnerė Ieva, kurie padovanojo

nepakartojamą rumbą. Vėliau

susirinkusius stebino šokėjai „UKG trejetas“ ir „Only girls“, o dainomis ir lyrine

muzika lepino atlikėjai Gedas ir Minvydas, Saulė Paulikaitė ir Margarita Melinytė, Monika Poderytė, Ieva Mocevičiūtė bei Gintaras Romaneckas. Subtilioji Aistė Sriupšaitė, kuriai padėjo Ieva Mocevičiūtė, džiugino „anime“ stiliaus piešiniais, o Justina Vienažindytė, laimę talentų konkurse bandanti jau antrą kartą, pademonstravo, kad ne tik dantimis, bet ir gomuriu galima groti. Vakaro kulminacija tapo žiūrovus tiesiog prikaustęs Igno Mazuro ir Roko Liutikos magiškasis pasirodymas, kuriam publika negailėjo griausmingų ovacijų.

Komisijai – mokinių tarybos narėms Rūtai Šlapikaitei, Ramintai Maluškaitei ir Domantei Ciegytei – teko nelengva užduotis – iš daugybės originalių, nenuspėjamų, pribloškiančių talentų išrinkti pačius geriausius. Taigi, publikos simpatijų prizas buvo įteiktas „UKG trejetui“, už originalumą apdovanoti Gedas ir Minvydas, už drąsą scenoje – Gintaras Romaneckas, už įspūdingiausią pasirodymą, be abejo, jaunieji deividai koperfildai – Ignas Mazuras ir Rokas Liutika. Ieva Mocevičiūtė ir Ieva Sriupšaitė apdovanotos už kūrybiškumą. Na, o „UKG talentu 2012“ vienbalsiai išrinktas Valentinas Rokas Mitkus.

Linkime sėkmės visiems dalyviams, dar kartą sveikiname nugalėtojus. Kitais metais lauksime dar daugiau mokinių, kurie išdrįstų užlipti ant scenos ir parodyti savo talentą!

Domantė Ciegytė, 4gB Benitos Barkevičiūtės (3gC) nuotraukos

Be praeities nėra ateities

Žvarbią vasario 6-ą dieną nepabūgę šalčio ir atėję į gimnaziją moksleiviai kartu su mokytojais dalyvavo pilietinio ugdymo užsiėmime „Misija – Sibiras 2011“. Mus aplankė Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Juozas Valčiukas, kuris ir papasakojo apie kilnią misiją, vykdytą drauge su 13 bendraminčių.

„Misijos – Sibiras“ tikslas – nukeliauti į kraštus, kur buvo ištremti lietuviai Sovietų sąjungos okupacijos metu, ir surasti bei sutvarkyti buvusių tremtinių kapavietes, taip pagerbiant mūsų Tėvynės istoriją ir tremtinių atminimą.

Norintys dalyvauti misijoje siunčia motyvacinį laišką projekto organizatoriams. Iš daugybės susidomėjusių atrenkama beveik 100 žmonių, kurie pakviečiami dalyvauti daug ištvermės reikalaujančiame atrankiniame žygyje.

Svečias pasakojo, kad iš tos didžiulės grupės tik 14 jaunų žmonių buvo pasirinkti dalyvauti projekte. „Misija – Sibiras“ buvo didžiulis iššūkis, pareikalavęs nepaprastai daug jėgų ir ištvermės. Dalyviams teko įveikti be galo ilgus atstumus pėsčiomis, saugotis meškų, gyvačių, praustis taigos pelkėje ir gerti jos vandenį.

Nepaisant to, kelionė buvo verta visų patirtų sunkumų. Juozas Valčiukas pasakojo apie įdomias pažintis su vietiniais gyventojais, kurie stebėjosi lietuvių pasiryžimu įveikti tūkstančius kilometrų vien tam, kad sutvarkytų tėvynainių kapus, džiaugėsi susidraugavęs su bendražygiais. Jis teigė, kad labai daug įgijo vertybių prasme.

Svečias apie patirtus nuotykius pasakojo įdomiai, rimtai, bet nestigo ir humoro, o į pagalbą pasitelkė kelionės nuotraukas bei filmuką. Taip pat nudžiugino žinia, jog netrukus per televiziją bus demonstruojamas valandos trukmės filmas apie šią ekspediciją. Svečias išreiškė viltį, kad laikui bėgant „Misija – Sibiras“ taps dar populiaresnė tarp jaunimo. O mes dar kartą įsitikinome, kad istorijos ir pilietiškumo galima mokytis ne tik iš vadovėlių.

Julija Paulauskaitė, Diana Dirvonskytė, 4gA Jovitos Puidokienės nuotrauka

5

Pusiaužiemio šventė

Žiemos viduryje, sausio 25 dieną, švenčiamas

Pusiaužiemis. Sakoma, jog tądien barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono, – tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono, – tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien ir meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. Ūkininkas turi pasižiūrėti, kiek likę pašaro, ar nesušėrė gyvuliams daugiau kaip pusę šieno.

Šias ir kitas Pusiaužiemio tradicijas į vieną būrį susirinkusiems 1b klasės mokiniams ir Akademijos lopšelio darželio „Ąžuolėlis“ vaikams pasakojo etnokultūros mokytoja ekspertė Giedrė Ramunė Pečiulienė.

Pirmokėliai parodė darželinukams inscenizuotą lietuvių liaudies pasaką „Avys ir vilkas“, prisiminė linksmas Pusiaužiemio apeigas ir papročius. Netrūko skambių dainų, šokių ir žaidimų, į kuriuos aktyviai įsijungė ir darželinukai bei jų auklėtojos. Šventę lydėjo šypsenos ir puiki nuotaika - nesvarbu, kad už lango stipriai spaudė šaltukas.

Dėkojame darželio muzikos vadovei Reginai Venckuvienei, taip svetingai mus priėmusiai. Ir, žinoma, ačiū už staigmeną – dovaną (šakotį) nuo darželio vaikų ir auklėtojų. Linksma popietė patiko visiems.

Neringa Augūnienė Autorės nuotrauka

Pirmokai papuošė tujų alėją

Nepastebimai prabėgo pirmasis pusmetis, ir mūsų pirmokėliai jau visai apsiprato mokykloje, o ypač savo klasėje. Tad sausio 25 d. dailės pamoką nutarėme surengti netradicinėje aplinkoje – gamtoje.

Iš anksto pasiruošėme dažų mišinių plastikiniuose buteliuose, kamšteliuose pradūrėme skylutes ir iškeliavome piešti ant sniego. 1a klasės mokiniai ne tik džiaugėsi neseniai iškritusiu sniegu, bet ir galėjo išlaisvinti savo vaizduotę, patyrė kūrybos ir bendro darbo džiaugsmą.

Vaikams buvo ypač smagu, kad juos pagyrė ne tik mokytoja ir vieni kitų piešinius apžiūrėję klasės draugai, bet ir visi, praeinantys tujų alėja.

Daiva Balzarevičiūtė Autorės nuotrauka

„Miegantys drambliai“ trečiokams patiko

Sveiki ir pailsėję 3b klasės mokiniai sugrįžo po žiemos atostogų. Kadangi buvo geri visus praėjusius metus, tai Kalėdų senelis apdovanojo išvyka į laipiojimo salę „Miegantys drambliai“. Tad sausio 12 dieną visa draugiška klasė patraukė pasportuoti, palaipioti, pašėlioti. Mokiniai keliavo ne tik autobusu, bet ir viena seniausių transporto priemonių – funikulieriumi.

Trečiokus „Miegančiuose drambliuose“ pasitiko Kalėdų senelio pagalbininkai – nykštukai. Apšilimui jie pasiūlė estafetę, kuri vaikams labai patiko, nes jie galėjo išbandyti vikrumą, lankstumą ir laipiojimo techniką. Kad patektų į laipiojimo trasą, mokiniai turėjo surasti ir atnešti nykštukams 200 snaigių.

Mokiniams labai patiko žaidimas „Burtininkas“, kai užburti vaikai turėdavo greitai šokti ant žemės. Gaila, kad Paulius ir Milda tuo metu sirgo ir nedalyvavo išvykoje, bet jie savo jėgas galės išbandyti, kai tik pasveiks.

AČIŪ Kalėdų seneliui ir nykštukams, kurie rūpinosi mumis ir pagelbėjo visose trasose. Daiva Petkevičienė

Autorės nuotrauka

`

6

Skulptūros – miniatiūros

Žiūriu į skulptūrą: joje pavaizduotas žmogus turi kruopščiai išdailintą veidą, rankas, kojas, drabužius... Sakysit, nieko keisto? O jei ta skulptūra – tik 28mm? Oho! Mes taip pat sakom ,,oho“ ir skubam ieškoti tų miniatiūrinių grakščių skulptūrėlių iš modelino autoriaus. Atrandam – tai Darius KETURAKIS iš 4gA. Jo nuotraukos neišprašom, bet interviu pasiseka išpešti. Skaitykite.

Kaip susidomėjai skulptūra, kur išmokai lipdyti?

Negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą. Pradėjau lipdyti dar mažas, naudojau plastiliną, tačiau rimtai tuo užsiimti pradėjau tikriausiai penktoje ar šeštoje klasėje , lankydamas dailės mokyklą. Išmokau lipdyti skulptūras padedamas mokytojo bei interneto. Ir vienas, ir kitas šaltinis gausino mano žinias, o prisėdęs namie prie darbo stalo galėdavau panaudoti tas žinias ir gauti visai neblogą rezultatą.

Kuo tave žavi ši veikla?

Tikriausiai tuo, kad, skirtingai negu piešdamas ar tapydamas, tu gali pažvelgti į savo darbą iš visų pusių laikydamas jį rankoje bei perteikti dalykus, kurių nebūtų įmanoma perteikti popieriaus lape.

Kiek laiko tuo užsiimi?

Pradėjau maždaug prieš šešerius metus, tačiau lipdau tik tada, kai yra noras ir turiu idėjų, o tai būna ne taip dažnai.

Iš kur semiesi įkvėpimo?

Iš visur: muzikos, tapybos, piešimo, skulptūros, gamtos, fotografijos, filmų. Įkvėpimo randu daug kur, tereikia sudėti visas patikusias detales į vieną vietą.

Kurie skulptoriai yra tavo idealai? Jų yra daugybė ir jie visi labai gerai lipdo, bet jeigu

reiktų rinktis, tai mano idealai būtų skulptoriai, kurie

sugeba sukurti tokias pat įspūdingas skulptūras turėdami mažiau resursų, kaip ir tie, kuriems nieko netrūksta. Trumpai tariant, tie, kurie sugeba išgauti daug, turėdami mažai.

Ar ketini sieti savo gyvenimą su šia veikla?

Neketinu, su šia veikla toli nenueičiau. Tikiuosi, kad ji išliks man kaip hobis, kuriuo galėčiau užsiimti laisvalaikiu.

Ar ši veikla reikalauja daug laiko ir jėgų?

Jėgų tikrai nereikalauja, tačiau reikia daug kantrybės ir laiko norint nulipdyti 28mm aukščio personažą. Reikia dirbti labai atsargiai norint išgauti tokias detales kaip galvą ar rankas, o ir šiaip nulipdžius detalę reikia palaukti bent pusvalandį, kol medžiaga, iš kurios lipdau, sustings, kad galėčiau toliau lipdyti.

Ką dar veiki laisvalaikiu?

Laisvalaikį dažniausiai leidžiu su draugais arba grodamas būgnais, taip pat mėgstu tapyti akvarele, tačiau tuo užsiimu kiek rečiau.

Kaip tavo hobį vertina namiškiai?

Jie į tai žiūri teigiamai, kaskart, atnešus naują darbą, jie nustemba ir primerkę akis stengiasi įžiūrėti visas detales.

Ar turi bendraminčių? Lietuvoje, deja,

vieninteliai bendraminčiai – tai juvelyrai ir žmonės, kurie mėgsta surinkinėti ir dažyti įvairius plastikinius ir metalinius modelius. Skulptorių, kuriančių tokio dydžio skulptūras, Lietuvoje nepažįstu, tačiau užsienyje jų yra daugybė.

Ačiū už atsakymus. Sėkmės Tau puoselėjant tokį netradicinį pomėgį.

Inesa Juškytė, 4ga Skulptūrėlių nuotraukos – iš Dariaus albumo

`

7

Mokslo metai jau persirito į antrąją pusę, tad nestinga įvairiausių konkursų, olimpiadų, varžybų, kur galime parodyti, ką jau išmokome. Labai džiugu, kad mūsų gimnazijos moksleiviai skina pergales vieną po kitos įvairiose srityse. Įsivaizduojate – nepakako viso puslapio joms išvardyti! Jei ko nors nepaminėsime, neįsižeiskite – būtinai rasime vietos kitame numeryje. Taigi sveikiname ir didžiuojamės!

Skardžiabalsiai

Į respublikinį „Dainų dainelės“ etapą, kuris vyks kovo 24 dieną, pateko

mišrus 2–3 klasių ansamblis „Drevinukas“, Ivetos Misevičiūtės ir Austėjos Kazakevičiūtės duetas, merginų ansamblis, solistas Algimantas Nadzeika. Jiems labai reikės mūsų visų palaikymo, tad atidžiai

sekite informaciją UKG svetainėje – parašysime, kada ir kur galite balsuoti.

Ne prasčiau mūsų šaunieji dainininkai pasirodė ir tarptautiniame lietuviškos patriotinės dainos konkurse „Dainuoju Lietuvai“, kuris vyko vasario 11-ą dieną:

B kategorija (1–4 klasės) – „Drevinuko“ ansamblis – I vieta (vadovė Rasa Kazakevičienė),

C kategorija (5–8 klasės) – 5 klasių mergaičių kvartetas – II vieta (vadovė Zita Ambraziūnienė),

D kategorija (9–12 klasės) – solistas Algimantas Nadzeika – I vieta (vadovė Marytė Stepanienė),

Ivetos Misevičiūtės ir Austėjos Kazakevičiūtės duetas – II vieta (vadovė Rasa Kazakevičienė),

solistė Agnė Ramanauskaitė – III vieta (vadovė Giedra Ūbienė).

Gudruoliai

Į respublikinę chemijos olimpiadą vyks Arvydas Žibas (I gA), Dovydas Blaževičius (II gC), Dominykas Ulmanis (III gB), Laura Matikaitė (III gA) ir Sigitas Mikutis (IV gC).

Respublikinėje matematikos olimpiadoje Kauno rajonui atstovaus Rugilė Jurevičiūtė (I gA) ir Sigitas Mikutis, laimėję I vietas. Šios olimpiados prizininkais

rajone tapo ir Tadas Budrikas (8b) – II vieta bei Ignas Rimkus (IV gA) – III vieta.

Neblogai sekėsi ir mūsų fizikams: Domantas Kukleris (III gA) rajone laimėjo II vietą, Sigitas Mikutis – taip pat II.

Tomui Timinskui (III gC) nebuvo lygių anglų kalbos olimpiadoje (I vieta rajone), o Ignui Rimkui – istorijos – taip pat I vieta.

Į rajoninę biologų olimpiadą nuvykęs Mantas Čekanauskas (II gA) laimėjo II vietą, o Justas Šlapakauskas (IV gA) – III vietą.

Meninio skaitymo konkurse pasižymėjo Augustė Kaknevičiūtė (8c) – II vieta rajone.

Vikruolės

Vasario 18-ą dieną vyko Lietuvos mokyklų olimpinio

festivalio respublikinės kvadrato varžybos, kuriose dalyvavo ir mūsų gimnazijos 5–6 klasių mergaičių komanda (treneris Arvydas Birbalas), iškovojusi šią teisę zoninėse varžybose. Gal padėjo savos sienos (varžybos vyko naujojoje Ringaudų sporto salėje), o gal mergaičių ištvermė ir vikrumas – jos respublikoje užėmė II vietą. Linkime joms sėkmės respublikinėse kaimo mokyklų kvadrato varžybose, kurios vyks kovo 3-ą dieną.

Nukelta į 8 puslapį

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis Maketavo Gabrielė Svėržaitė (8c)

Aktyviausi – penktokai Džiaugiamės, kad mūsų kryžiažodžio

konkursų dalyvių gretos neretėja. Tik šį kartą truputį baiminamės, kad įsižeis kitų klasių mokiniai, pamatę tarp prizininkų net keturis penktokus. Deja, nieko negalime pakeisti – penktokai mus verste užvertė teisingais atsakymais, be to, burtai yra burtai. Tad prizais ši kartą apdovanojame

Gabiją Balčiūnaitę (5a), Kamilę Gruduls (8c), Aurimą Stulgį (5d), Matą Ralį (5d), Dominyką Gromnickaitę (5d).

Sveikiname! O visiems mėgėjams šiek tie pasukti galvą – naujas kryžiažodis. Atsakymų, kaip visada, laukiame 405 kab.

U P Ė

Ž V A I G Ž D Ž I Ų

G U L B Ė

A K R O P O L I S

V Ė J A S

Ė R I U K A S

N E R I N G A

Ė J I K A S

S N I E G O

1. Tekanti … . 2. … lietus. 3. Balta lyg sniegas. 4. Laisvalaikio ir pramogų sostinė. 5. Pučia šaltas ... . 6. Avies jauniklis. 7. Lietuvos kurortas. 8. Žmogus, kuris daug vaikšto. 9. Ko labiausiai laukiame žiemą?

Sudarė Margarita Melinytė, 7c

Atkelta iš 7 puslapio

Stipruoliai Vasario 1-ą dieną mūsų gimnazijoje vyko Lietuvos

mokinių olimpinio festivalio rajoninės svarmens kilnojimo varžybos. Į jas susirinko gausus būrys šios sporto šakos puoselėtojų iš trijų rajono mokyklų – Čekiškės vidurinės, Vilkijos ir mūsų gimnazijų.

Kaip jau esame pripratę, varžybose neišvydome rimtų priešininkų. Jau po pirmos rungties nugalėtojai buvo aiškūs. Visa laimė, jog mūsų palaikyti susirinko didelė sirgalių komanda, kuri neleido nuobodžiauti per pertraukas ir puikiai paskatino sportininkus. Laimėjo techniški ir ištvermingi Ugnės Karvelis gimnazijos vyrukai, kuriuos šiam

išbandymui paruošė Lietuvos čempionas, didis šio sporto entuziastas, kūno kultūros mokytojas Paulius Visockas. Pirmąsias vietas savo svorio kategorijose iškovojo Dovydas Rokas, Tomas Paulaitis, Jonas Lebeckas, Emil Danilčenko, Tomas Giraitis ir Eimantas Šiugždinis, o komandos naujokas, itin perspektyvus sportininkas Lukas Kaušikas užėmė garbingą trečiąją vietą.

Tikimės, jog į zonines Lietuvos mokinių olimpinio festivalio svarmens kilnojimo varžybas, vyksiančias vasario 11-ą dieną mūsų gimnazijos sporto salėje, atvyks dar daugiau žiūrovų ir tai atneš mums sėkmę.

Dovydas Rokas, Simas Žebrauskas, 4gC

P.S. Palaikymo komanda tikrai atnešė sėkmę – zoninėse varžybose mūsų vyrukai taip pat tapo nugalėtojais.

P.P.S. Vasario 24-ą dieną Kuršėnuose vykusiose respublikinėse varžybose mūsų gimnazijos komanda iškovojo 3-ą vietą. Asmeniniai pasiekimai: D. Rokas – 1 vieta, T. Giraitis – 2 vieta, P. Noreika – 3 vieta, E. Danilčenko – 3 vieta, J. Lebeckas – 2 vieta. Po mėnesio laukia paskutinis startas – finalas tarp kaimo tipo mokyklų.

Žinoma, visi linkime jiems sėkmės!