hinc itur ad astra ISSN 1822-1513

LEIDIAMAS NUO 1950 m. BALANDIO 15 d. PLAtINAMAS NEMOkAMAI

universitasvilnensis

2015 m. vasaris, Nr. 1 (1727) http://naujienos.vu.lt

iame numeryje

S. C

hmiel

iaus

ko n

uotr.

Geriausi dstytojai: k vertina studentai?kasmet baigiantis metams Vilniaus universitetas pagerbia iskirtine pedagogine veikla pasiymjusius akademikus, kuriems suteikia-mas geriausio met dstytojo vardas. Vertinamas kandidat metodins veiklos tikslingumas, iradingumas, aktuali mokslin veikla, inovatyvi dstymo ir vertinimo bd pritaikymas, aktyvumas studij organizavimo veikloje. taip pat atsivelgta student apklaus rezultatus. Pasak 2014 met geriausi dstytoj pripainimo komisijos pirmininko prof. Alfredo Rakausko, i tradicija labai prasminga ir atsa-kinga, o geriausi universiteto dstytojai yra tarsi viso akademinio personalo vykdom studij kalno virn. j iri kolegos, kit universitet dstytojai, abiturientai ir j tvai.U. V. pateikia geriausi dstytoj mintis apie dstymo stili ir santyk su studentais. Isamius interviu skaitykite VU naujienose.Skaitykite p. 89

Student gyvensenos ypatumaiToks tyrimas Lietuvoje atliktas pirm kart, o jo duomenys

veria susimstyti: ar ms studentai yra sveiki?

Skaitykite p. 10

Galingiausias lazeris LietuvojeVU Lazerini tyrim centre duris atvr nacionalins ir tarp-

tautins prieigos daugiafunkcis itin trump impuls lazerinis kompleksas Naglis, kuriame sukurtas ir sumontuotas pats galingiausias lazeris Lietuvoje.

Skaitykite p. 5

Paskelbti rektoriaus rinkimaiTaryba paskelb vie tarptautin konkurs VU rektoriaus

pareigoms eiti. Kovo 4 d. VU Teatro salje kandidatai rektorius prisistatys universiteto bendruomenei.

Skaitykite p. 2

E. K

urau

sko

nuot

r.

E. K

urau

sko

nuot

r.

E. Kurausko nuotr.

universitasvilnensis 2015 m. vasaris

2

Liana Binkauskien

Kokius ikius teks sprsti uni-versitetui?

Universitetas, mano supratimu, turi vien ik, i kurio galima turti labai daug ivestini iki i tikrj bti ne geriausiu tarp to, kas yra, o bti geriausiu tiesiogine io odio prasme, alyje ir platesniame kontekste. Univer-sitetas neabejotinai turi labai ger var-d, labai ger reputacij, kuri jis per 435 metus usidirbo, taiau negalima ilgai vaiuoti tais bgiais, kurie kakada buvo nutiesti, nes keiiasi daug dalyk: demografija, moni galimybs judti, student preferencijos. Gerai, kad iandien Vilniaus universitetas susi-griebia grietinl geriausi Lietuvos mokykl abiturient, bet nortsi, kad jis bt pirmas pasirinkimas ir tiems monms, kurie turi galimyb pasirinkti daug daugiau nei studijas Lietuvoje. O dabar danai taip nra. ia matau labai labai svarb ik.

Kiti ikiai yra labiau ivestiniai. Universiteto balsas vieajame dis-kurse galt bti labiau girdimas, negu jis girdimas iuo metu. Yra daug svarbi visuomenini reikini, kuri ms mokslo atstovai, Vilniaus universiteto atstovai, nekomentuoja, nediskutuoja, neteikia visuomenei alternatyv arba poiri ir todl turime labai sekli vie diskusij dau-geliu klausim, pavyzdiui, ekonomi-kos diskursas yra nepaprastai seklus. Matau daug galimybi universitetui i tikrj bti ir nuomons lyderiu, ne tiktai mokslo ir studij.

Taryboje kartu su kolegomis steng-sims siekti pagrindinio tikslo kad Vilniaus universitetas bt ne iaip ant popieriaus geriausias, o i ties

VU Taryba paskelb rektoriaus rinkim pradi

2014 m. gruodio 10 d. irinkta Vilniaus universiteto Taryba.

J sudaro 11 asmen: vidiniai nariai prof. dr. Romas Lazutka, prof. dr. Euge-nijus Lesinskas, prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas ir prof. dr. Paulius Vaidotas Subaius, student deleguo-ti Andrius Udanaviius ir Raimundas Balinaitis, ioriniai nariai Algimantas Markauskas, Rimantas Kraujalis, Lolita Varanaviien ir Ingrida imonyt.

Gruodio 16 d. VU Tarybos nariai, i-kilmingame Senato posdyje pasira sipareigojim seniausiai alies Alma Mater, susirinko pirmj posd ir jame rinko Tarybos pirminink.

VU Tarybos pirmininke irinkta I. imonyt, pavaduotoju prof. J.R.Lazutka.

Naujoji Taryba tiesiogiai dalyvaus universiteto valdyme, o viena pirmj atsaking jos funkcij irinkti VU rektori.

Vieame tarptautiniame kon-kurse VU rektoriaus pareigoms eiti dalyvauja ei asmenys. Vilniaus universiteto rektoriaus post kandi-datuoja laikinasis VU rektorius prof. Jras Banys, Europos humanitarinio universiteto administracijos ir infras-truktros prorektoriusdr. Bernardas Gailius, VU Teiss fakulteto Privatins teiss katedros profesorius Vytautas

Nekroius, buvs Mykolo Romerio universiteto Socialins informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Saulius Norvaias, Lietuvos moksl akade-mijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, VU Taikomj moksl instituto Puslaidininkins optoe-lektronikos skyriaus vedjas prof. Artras ukauskas. ie kandidatai pateik visus reikiamus dokumentus ir atitinka rektoriaus rinkim tvarkos aprao nurodytus formaliuosius reikalavimus.

Senatas iki vasario 17 d. svarstys vis kandidatras ir teiks Tarybai iva-das dl j tinkamumo eiti rektoriaus pareigas.

VU Taryba universiteto rektori 5 met kadencijai slaptu balsavimu rinks kovo viduryje. Rektorius bus laikomas irinktu, jei u j balsuos ne maiau kaip 7 Tarybos nariai. N vienam kandidatui nesurinkus nusta-tytos bals daugumos, bus skelbiami papildomi balsavimai.

Kovo 4 d. VU Teatro salje kandi-datai rektorius prisistatys univer-siteto bendruomenei. Universiteto bendruomens nariai gals dalyvauti susitikime ir uduoti kandidatams rpimus klausimus. Pirmasis Tarybos susitikimas su kandidatais kovo 2 d. taip pat bus vieas. Tad, nors bendruo-men dl rektoriaus ir nebalsuoja, ji

nebus palikta be balso ir, jeigu tik no-rs bti igirsta, bus igirsta. Kvieiame teikti savo klausimus pretendentams rektorius VU tinklalapyje (vidiniame portale). Per susitikimus ir debatus pretendentai bus paprayti atsakyti labiausiai jums rpimus klausimus, sakoma Tarybos pirmininks kreipime-si VU bendruomen (naujienos.vu.lt).

Taryba tikisi, kad rinkim laikotarpis bus gausus diskusij apie universiteto ateit, vizij, konkreius bdus strate-giniams tikslams pasiekti, ir linki ben-druomenei aktyviai jose dalyvauti.

Taryba sudaroma 5 metams. Tas pats asmuo Tarybos nariu gals bti ne ilgiau kaip dvi kadencijas i eils.

VU Tarybos pirminink Ingrida imonyt: Vilniaus universitetas turi bti i ties geriausias

Kaip teigia VU Tarybos pirminink In-grida imonyt, Tarybai svarbu, kad

bsimasis rektorius tvirtai stovt ant ems ir sugebt vesti Vilniaus univer-

sitet teisinga kryptimi: kad Vilniaus universitetas bt geriausias ne ant

popieriaus, o i tikrj.

geriausias, kok mes visi j nortume matyti. O trump distancij yra labai daug. Pagrindin trumpoji distancija dabar yra rektoriaus rinkimai. Se-natas, Taryba jau suformuoti, dabar trksta tik rektoriaus. Nuo to, kas bus rektorius, o tiksliau sakant, koks bus rektorius, priklausys, kiek skmingas ar neskmingas bus tiksl siekimas.

Kuriose srityse, Js manymu, universitetui iandien sekasi geriau ilaikyti kartel, kuriose silpniau?

Jeigu kalbame apie dalykus, tai galima sakyti, kad beveik visose sri-tyse Vilniaus universitetas bent jau Lietuvoje yra lyderis. Ypa kai kuriose srityse universitetui gerai sekasi, ir tai matyti i bendradarbiavimo su labai skmingomis Lietuvos verslo kompanijomis ior gerus univer-siteto produktus pripasta ne iaip odiais, tai parodo ir savo veiksmais, bendrais projektais, bendradar-biavimu. Kalbant apie universiteto valdym, apie tai, kur universitetui geriau ar prasiau sekasi, tai, mano supratimu, jis turi puik strategin plan, t. y. supratim, kur nori eiti, bet nra padaroma taip, kad visos priemons, kurios yra universitete los, mons, pastatai, ranga, bt sutelktos tiems tikslams siekti. Btent tos vadybos, apie kuri a ir kalbjau pirmiau, man atrodo, stinga. Bet gal taip yra tol, kol laikina vadovyb, kuri savo laikinum neblogai supranta? Reikia siekti, kad naujai irinktas rek-torius i dalyk ir imtsi.

Koks turt bti Vilniaus universi-teto rektorius? Js vizija.

Nenoriau labai tiesmukai dstyti savo preferencij. Taryba kalbsis su visais kandidatais ir, be jokios abejo-ns, vertins kiekvieno j privalumus, vizijas ir priemones, kurias kandidatai

ada naudoti konkretiems tikslams pasiekti, bet manau, kad rektorius turi gebti labai gerai derinti vadybin dal su vizionierika dalimi. Tai turt bti labai vykusi sintez. Vadyba Vilniaus universitetui yra labai svarbi ir, nebijau to pasakyti, ji ia lubuoja. Mes neturime nusivadybinti, atsipra-au u od, bet ir neturime sklandyti vir ems ir vis laik didiuotis savo puikiais pastatais, garbinga istorija, jzuitais steigjais ir visokiais kitais mielais irdiai dalykais.

Mes esam ia ir dabar. Mes esame ant ems, mes turime matyti, kas bus po penkeri, po deimties met, kokie yra ikiai. Jei iandien yra santyki-nai neblogai, tai nereikia, kad mes galime sau leisti nusiraminti, laukti ir irti, kur ta up mus nune. Mano manymu, svarbiausias momentas, kaip i tikrj kandidato rektorius programoje tai dera konkretus vadovaujantis darbas tokiai didelei staigai kaip universitetas ir vizija, kur ta staiga turi atsirasti ateityje.

Bsimasis rektorius turi tvirtai sto-vti ant ems. Nesakau, kad jis turi bti labai geras buhalteris ar puikiai

mokti suvesti balansus, bet manau, kad bsimajam rektoriui svarbu turti vadybik poir, strategin msty-m, gebti atsirinkti prioritetus, juos susieti su biudetu, o to dabar, mano nuomone, nra. Patinka ar nepatinka, mes gyvename materialiame pasau-lyje net ir tokioje vietoje kaip univer-sitetas, kuris turi biudet, nemaus finansinius iteklius, jo siekiami tikslai turi koreliuoti su vulgaria kasdieny-be (biudetais, pinigais, personalu, darbo umokesio politika ir kitais svarbiais dalykais).

Mums taip pat yra labai svarbu bsimojo Vilniaus universiteto rekto-riaus ir Tarybos susiklausymas.

Netruks prabgti penkeri Tary-bos kadencijos metai. Kok Vilniaus universitet nortumte matyti po penkeri darbo Taryboje met?

Tikrai nemanau, kad penkeri metai yra daug. Per t laik man asmenikai bt smagu ir svarbu pamatyti, kad stovima ant teising bgi ir visa universiteto bendruomen susitel-kusi judti teisinga kryptimi man tai bt labai didelis pasiekimas.

Kok nortumte matyti Tarybos indl universiteto gyvenim?

Noriu, kad Taryba nebt pasyvus organas. Nenoriu, kad tiesiog susi-rinkt vien kart per ketvirt, kaip reglamente liepta, patvirtint pauk-iuku kakokius dokumentus, ku-riuos atne rektorius, ir isiskirstyt. Taryba nekeis perdegusi lempui, nemoks atlyginim konkretiems universiteto darbuotojams, nepirks automobili, nesprs ir kit kasdienos problem. Tarybos uduotis kad ta didiul autonomija, kuri yra Vilniaus universitetui suteikta moksle ir studi-jose, dert kartu su atsakomybe. Kad laisv bt kartu su atsakomybe. Tai yra valstybs turtas, jos itekliai, todl atsakomyb Lietuvos Respublikai, kuri turi gauti naud i universiteto ne pelno poiriu, o bendros visuo-menins grybs poiriu, mano supratimu, yra pagrindinis dalykas. Taip a suprantu Vilniaus universiteto atsakomyb visuomenei.

Tikiu, kad Taryba tokia ir bus.

Isam interviu skaitykitenaujienos.vu.lt.

E. K

urau

sko

nuot

r.

Vu Tarybos pirminink ingrida imonyt, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, nori, kad Taryba nebt pasyvus organas

Parengta pagal naujienos.vu.lt.

2015 m. vasarisuniversitasvilnensis

3

Raimundas Balinaitis,Lietuvos pramoninink konfederacijos vietimo, profesinio ugdymo ir studij komiteto pirmininkas

Svarbu suvokti, kad auktasis mokslas nestovi vietoje, jis kinta ir mes privalome dalyvauti iame kaitos procese. Dabartin laikotarp matau kaip subrendusio kokybinio proverio met, todl mano didiausias siekis ir noras savo patirtimi prisidti prie universitete vyksiani pokyi, kuriems reiks susitelkusios bendruomens ambicij, laiko ir pastang, kad sugebtume pasitikti rytojaus ikius, neatsisakydami universitetini vertybi.

inoma, kaip iorinis Tarybos narys turiu tiksl, kad universitetas geriau atliept valstybs, visuomens, verslo poreikius, kad bt skaidrus ir atviras. O kaip ilgametis Alma Mater bendruomens narys sieksiu gerokai emikesni, bet tikrai ne maiau svarbi dalyk utikrinti, kad universiteto bendruomenje kiekvienas mogus bt igirstas ir kiekvienas norintis konstruktyviai kurti turt galimyb tai daryti.

Habil. dr. LMA tikrasis narys Feliksas Ivanauskas,Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros profesorius

Vilniaus universitetas yra Lietuvos auktoji mokykla, vaidinanti iskirtin vaidmen valstybs istorijoje. i dien laikotarpis universitetui yra ypatingas dl atsiradusi iki, susijusi su integracija Europos Sjung ir tapus vieja institucija. Universitetas turi ilikti per amius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, turintis giliausias akademines tradicijas, bti patrauklus bsimiems studentams, bti konkurentabilus Europos Sjungoje ir pasaulyje, svariai prisidti prie alies gali stiprinimo.Todl universiteto prestias ir pltros perspektyvos yra svarbios kiekvienam jo kolektyvo nariui.

Tad mano motyvacija rpintis universiteto veiklos kokybe, kuri skatint Lietuvos visuomens paang ir tautos gerov, gausint alies materialinius ir dvasinius iteklius, paintines ir krybines galias.

Rimantas Kraujalis,EKSMA moni grups (Ekspla, Optolita, Bioeksma ir kt.) valdybos pirmininkas, pltros direktorius

Skleisti ir tvirtinti poir, kad VU skm yra student skm, j perspektyvi karjera po studij. Visa VU veikla turi bti vertinama remiantis tokiu poiriu.

Stiprinti VU tak Lietuvos politinei, ekonominei, socialinei ir kultrinei raidai, kad VU ir ateityje bt Lietuvos viesuomens ugdymo pagrindinis centras.

Pltoti mokslo ir verslo bendradarbiavim: daugiau poreik atitinkani tyrim, didesn verslo atstov visokeriopa parama VU moderninimo projektams.

Siekti, kad VU bendruomen susitart dl vienijanio ambicingo tikslo (pvz., sugrti pasaulio universitet pirmj imtuk), parengt gyvendinimo program ir imtsi j gyvendinti.

Skatinti VU bendruomens ir visuomens atstov diskusijas apie VU ateit, bsimus ikius, j veikimo bdus.

Remiantis sukaupta daugiamete vadybine patirtimi, irasti VU bendruomenei priimtinus bdus, kaip sutelkti daugiau itekli, kaip racionaliau tvarkyti turimus, kaip labiau motyvuoti darbuotojus.

Vilniaus universiteto Taryba: tikslai ir siekiai

Habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto Botani-kos ir genetikos katedros vedjas, profesorius

Ypa reikmingomis uduotimis laikau VU autonomijos puoseljim ir stiprinim, VU kaip nacionalinio lyderio daugelyje mokslo ir studij srii statuso stiprinim per inovacij diegim (tuo pat metu isaugant akademins kultros tradicijas), akademinio bendruomenikumo skatinim ir pltojim.

VU vis laik buvo ir yra mano pagrindin darboviet, su labai trumpa iimtimi ir vienintel darboviet. Tai yra didel privilegija, garb, malonumas, o kartu ir pati didiausia motyvacija rpintis savo universiteto gerove dabar ir ateityje.

Dr. Romas Lazutka,Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, Teorins ekonomikos katedros vedjas, Filosofijos fakulteto profesorius

Svarbiausia, kad Taryboje btume iniciatyvs ir rezultatyvs. Tik tokia Taryba atliks jai statute patikt vaidmen, netaps tik stebtoja. sitikinimas, kad tokios Tarybos universitetui reikia, po rinkim tik sustiprjo. Taryba yra universiteto bendruomens savivaldos dalis. Labai reikia realios savivaldos, kad nekartotume didiosios politikos didiausios klaidos demokratija tik rinkim metu. Universiteto monms reikia palankesni slyg krybai, bet itekliai riboti. Kaip juos gausinti ir skirstyti, vienas didiausi rpesi. Be efektyvios komunikacijos su bendruomene rpesiai rpesiais gal ir telikt. Tikiuosi, kad pavyks juos konvertuoti skmingus sprendimus tarpusavio pasitikjimu, padrsinimu, bendradarbiavimu. Pirmiausia i Tarybos turtume visa tai skleisti. Visuomenje universiteto vaidmuo turi bti reikmingesnis. inoma, VU absolvent yra visur ir jie atlieka savo gerus darbus, bet labai reikia sustiprinti institucijos vaidmen. Svarbus VU ir valdios santykis. Pastarosios politik, sprendimus turime dmiau vertinti universiteto autonomijos poiriu. Yra daug neatvir ir netiesiogini jos ribojimo bd. ioje srityje turime bti atids ir rytingi.

Dr. Eugenijus Lesinskas,Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Aus, nosies, gerkls ir aki klinikos vedjas, profesorius

Universitet sivaizduoju kaip moderni, ilaikani lyderio pozicijas, taiau tradicijas puoseljani mokslo ir studij institucij. Remiantis tradicinmis vertybmis, svarbu kokybikai ir laiku atsivelgti kasdien besikeiianias slygas ir aktualijas, ilaikant aukt standart, orientuot iuolaikin Vakar auktj isilavinim teikiani mokykl.

Mano aktyvi tarptautin veikla ir umegzti kontaktai leido susipainti su daugelio usienio auktj mokykl veiklos modeliais, sveikatos specialist rengimo privalumais ir trkumais, sveikatos mokslo kryptimis. Sieksiu, kad VU formuot sveikatos moksl ir studij tendencijas Lietuvoje ir regione, tapt patrauklia studij institucija ne tik Lietuvos, bet ir usienio valstybi pilieiams.

Visa ligiolin mano veikla buvo susijusi su VU, todl tikiuosi tinkamai atstovauti tiek universitetinei bendruomenei, tiek sveikatos apsaugos srities darbuotojams.

Nukelta 4 p.

R. Adgausko nuotr.

V. Jadzgeviiaus nuotr.

Asm. alb. nuotr.

Asm. alb. nuotr.

Asm. alb. nuotr.

Asm. alb. nuotr.

universitasvilnensis 2015 m. vasaris

4

Algimantas Markauskas,Thermo Fisher Scientific Baltics generalinis direkto-rius ir viceprezidentas Baltijos regionui

Sieksiu utikrinti, kad VU bt dinamikas ir konkuruot ne tik su Lietuvos, bet ir su pa-saulio universitetais. Ms universitetas turt bti bent jau pirmajame geriausi universitet imtuke, o tam reikia turti aiki strategij. Dar daugiau, i strategija turi bti ne tik ambicinga, bet ir apimti visus padalinius bei darbuotojus.

Mano motyvacija rpintis universitetu yra pagrsta pilietine pozicija, kad Lietuva modernia ir konkurencinga alimi taps tik turdama iuo-laikiniais principais paremt vietimo, mokslo ir studij sistem. Universitet matau kaip Lietuvos potencialo pamat, kuris turi sprsti valstybinio lygio udavinius.

Kitas man labai svarbus aspektas a pats esu VU aukltinis ir u tai, k jau esu pasieks, didele dalimi esu dkingas btent universitetui, savo dstytojams. Dalyvavimas Taryboje yra puiki galimyb toliau tsti glaud bendradarbiavim su universitetu ir dalytis patirtimi bei iniomis su akademine bendruomene.

Diaugiuosi, kad bendruomens irinkta Taryba yra ambicinga, konstruktyvi ir auktais etikos principais besivadovaujani specialist komanda. Todl esu tikras, kad ms darbai gaus aiki krypt ir ia kryptimi mes dirbsime ivien su visa universiteto bendruomene.

Dr. Paulius V. Subaius,Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A.J. Greimo semiotikos ir literatros teorijos centro profesorius

Pagrindinis kuo labiau prisidti, kad b-damas geru universitetu VU i ties veikt, pltotsi, tarnaut visuomenei kaip geras universitetas. Toks universitetas turi rektori lyder su imanymu, o drauge suvokiant, kad yra tik pirmas tarp lygi, tik viena tkstantoji ia sutelkto proto bei valios, todl privalu tartis su stipriausiais ir juos tikinti, uuot nurodinjus. Slygos, idant isiplst pretendent ratas ir bt i ko apgalvotai pasirinkti tinkam asme-n, pirmasis siekis.

Gerame universitete tikima, kad visus ia mo-tyvuoja prigimtinis smalsumas, noras tobulti verli ir smoning aplinkoje, todl skatinama, o ne kontroliuojama. Slygos realizuoti tyrim ir dstymo laisv; teisingas, t. y. panaus atlygis u pana darb bei pasiekimus ir skirtingas u skirtingus, nepaisant studij srities; aiki ssaja tarp akademinio statuso ir reali mokslo rezultat yra kertiniai doro santykio su monmis principai. Sieksiu, kad btent i j kilt nauji administravi-m, apmokjim, darbuotoj atrank, biudeto formavim ir ilgalaik strategij nustatantys aktai. Tai kelias i nerangaus posovietinio feod konglomerato darni, dinamik, pasitikiniu reiklumu ugdom elitin bendruomen.

Andrius Udanaviius,Vilniaus universiteto Student atstovybs prezidentas

Daniausiai pagrindinis student atstovo tiks-las yra padaryti taip, kad student problemos ir j sprendimo bdai bt igirsti ir ms bals bt atsivelgiama. iuo atveju yra kiek kitaip. Taryba, sudaryta i suinteresuotj ali, kaip kolegialus valdymo organas veikia puikiai, jos nariai girdi vienas kit ir susikalba. Tai leidia be reikalo neeikvoti energijos siekiant rodyti, kad problemos egzistuoja, daug lengviau sutarti dl esmini tiksl ir pradti iekoti priemoni tiems tikslams gyvendinti.

inoma, iame etape turime visam universi-tetui labai svarbi uduot irinkti atsidavus ir kompetenting rektori. Diugu, kad visi sutariame, jog tai yra nors ir labai svarbus, taiau tik maas ingsnis proverio link. Tolimesniuose etapuose matau poreik ne tik usibrti ambi-cingus tikslus ir rytingai j siekti, bet ir kurti geriausias slygas bendruomens klestjimui. Tik tai leis visiems bendruomens nariams jaustis svarbiais partneriais tobuljimo procese ir aikiai suvokiant universiteto tikslus visiems kartu eiti j link.

Lolita Varanaviien,UAB Tyto alba direktor

Naujoji VU Taryba suformuota ir pradjo su-tartinai dirbti. Esminis siekis tvirtinti VU kaip tikrai geriausi Lietuvos universitet, klasikin fundamentin isilavinim teikiani mokslo, mokymo ir ugdymo staig. Institucij, kuri rengia tikr minties ir morals elit, lyderius, pajgius reaguoti spariai kintani realyb ir visuomens smons slinktis. Darboviet, kur atlygis u darb deramas ir kasdienyb teikia malonum, o atskirties tarp fakultet, atskirties tarp fakultet ir centriuko nra. Kakas tikrai negerai karalystje, jei mokslo mons juokau-ja: eini centrinius rmus ir jau kaltas... Tai bendriausias udavinys, dl kurio sutariama. Kaip to pasiekti svarstome ir bandysime sutarti irink naujj rektori, nes artimiausiu metu tai svarbiausias veiksmas Tarybai, nulemsiantis tolesnio judjimo pobd ir greit.

iuo metu mano tikslai btent tokie kolegia-liai ir neformaliaidirbti neatidliotinus formalius darbus, o Taryba man atrodo pajgi juos dirbti, ir nuosekliai laikytis pasirinktos krypties bei veikimo stilistikos.

Esminiai asmeniniai tikslai nesikeiia: stiprinti universitete humanistik, akcentuoti bendrojo isilavinimo ir atsakomybs bei saviugdos dalykus. Gavus universiteto diplom studijos ne baigiamos, o pradedamos.

Universitetas neturi ir negali tapti tik vadybos, auktj technologij ir kit iandienos burtaodi veikimo erdve.

Naujoje M2M laboratorijoje gali gimti net dirbtinis intelektasSausio 22 d. oficialiai atidaryta Vilniaus universiteto

Fizikos fakultete rengta Telekomunikacij mokslo centro M2M (Machine-to-machine) laboratorija.

Liudmila Janukeviien

Naujoji laboratorija studentams atveria dau-giau galimybi mokytis naujausi informacini technologij ir kurti inovatyvius technologij pltros projektus, kurie ateityje gali peraugti rimtus verslo planus.

Moderni laboratorija yra aprpinta iuolaiki-ka telekomunikacij ranga. Pirmj laboratori-jos rang jau anksiau universitetui dovanojo UAB Wilibox ir telekomunikacij bendrov Tele2. iais metais Tele2 vl skyr param VU mokslui ir laboratorij papild naujais imaniai-siais renginiais. Be to, operatorius steig dvi vardines stipendijas po 500 eur teks dviem studentams, kuri projektai bus pripainti ge-riausiais M2M technologij srityje.

Tikims, kad laboratorijos atidarymas pa-skatins studentus susieti savo darb su M2M technologijomis. Kartu su duomen perdavimu

zuojamas algoritmais, vadinamaisiais dirbtini neuron tinklais, pamgdiojaniais mogaus smegen darb. Intelektuali sistema pati imoks-ta naujas taisykles, geba protauti, kaupti ir igauti inias, mokytis ir prisitaikyti prie pakitusi slyg.

M2M technologija leidia renginiams kalb-tis per nuotol. Duomen perdavimo techno-logijos tiesiogine prasme nuolat ar tam tikrais laiko intervalais perduoda vairios apimties duomen srautus.

Laboratorijos atidarymas skatins studentus susieti savo darb su M2M technologijomis. ia jau gimsta protingi automobiliai ir namai, realizuojamos ir kitos inovatyvios idjos

tai yra viena spariausiai augani ms veiklos srii, tad ia daug perspektyv, sak Petras Masiulis, Tele2 generalinis direktorius.

Wilibox dovanoti j gamybos originals Carambola moduliai bei Tele2 imanieji te-lefonai ir planetiniai kompiuteriai jau pravert pirmiems ioje laboratorijoje gimusiems inova-tyviems projektams, kurie buvo pradti kurti n nesulaukus oficialaus laboratorijos atidarymo.

Studentai M2M laboratorijoje jau sukr imanaus namo prototip ir skmingai pristat savo pirmj produkt parodoje Studijos 2014. Ten pat buvo sukonstruoti ir videokameromis apginkluoti aisliniai automobiliai, valdomi mobiliuoju telefonu ir perduodantys vaizd planetin kompiuter.

Protingi automobiliai ir namai tai tik pir-mieji M2M technologijos taikymo pavyzdiai, gim ioje laboratorijoje. Kur kas daugiau perspektyv ada dirbtinis intelektas. Jis reali-

Nors i technologija yra dar jauna, bet spariai populiarja ir yra labai perspektyvi.

M2M sprendimai dabar naudojami automobi-liuose, elektros skaitikliuose, liftuose, apsaugos sistemose ir dar keliose deimtyse kitoki tip rengini. Automatizuotas apsikeitimas duo-menimis taupo laik ir pinigus, leidia surinkti daugiau informacijos.

M2M technologij naud toliau didins technologij tobuljimas ir nauj sprendim krimas.

E. Kurausko nuotr.

Atkelta i 3 p.

Thermo Fisher Scientificnuotr.

Asm. alb. nuotr.

Asm. alb. nuotr.

Elekromagnetico nuotr.

2015 m. vasarisuniversitasvilnensis

5

Liudmila JANUKEVIIEN

Penkerius metus kurtas komplek-sas yra integrali Saultekio slnio infrastruktros dalis. Jis skirtas pers-pektyvi mokslini srii pltojimui, nauj lazerini technologij krimui. Juo gals naudotis ne tik mokslo, bet ir Lietuvos verslo organizacijos.

VU lazeriniame komplekse galingiausias lazeris Lietuvoje

Itisus metus Vilniaus universitete vyksta konsultacijos ir susitikimai su moksleiviais: taip siekiama puoselti

bendradarbiavim su gimnazijomis par-tnermis ir pristatyti universiteto studij

vairov visiems besidomintiems.

Moksleiviams konsultacij ir susitikim galimybs Vilniaus universitete

Iorinio program vertinimo rezultatai ir diugina, ir skatina tobultiPer 2014 metus ioriniai ekspertai

vertino net 46 Vilniaus universiteto studij programas: 17 bakalauro, 28 magistrantros ir 1 laipsnio nesutei-kiani studij program. Didij dal i program (36) vertino tarp-tautini ekspert grups.

Didioji dauguma 20102014 m. universitete vykdyt program buvo vertintos teigiamai ir akredituotos maksimaliam 6 met laikotarpiui (28), dalis 3 metams (11).

I vertint program isiskiria Fizikos, Gamtos moksl, Teiss, Fi-lologijos fakultet bei Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto vykdom studij program vertini-mai: 22 balus i 24 galim ekspertai skyr bakalauro studij programai Molekulin biologija (GMF), ma-

800 kv. m. lazeriniame komplekse rengtos keturios modernios moks-lins laboratorijos (parametrini reikini tyrim, didelio intensyvumo optikos tyrim, lazerins nanofoto-nikos ir metrologijos eksperiment) su skirtingais lazeriais ir moksline ranga bei darbo vietos komplekso darbuotojams, atvykstantiems ty-rjams ir studentams. Komplekse veikia didels energijos ir didelio pa-

sikartojimo danio femtosekundins lazerins sistemos bei matavimo apa- ratra.

Naujajame komplekse planuojama pltoti ias mokslines kryptis: rent-geno generavimo ir atosekundins fizikos, terahercins spinduliuots generacijos dujose, ultraspariosios spektroskopijos, lazerins nanofoto-nikos, optini element paeidim tyrim irparametrini reikini.

2014 m. gruodio 19 d. Vilniaus uni-

versiteto Lazeri-ni tyrim centre duris atvr naci-

onalins ir tarp-tautins prieigos

daugiafunkcis itin trump impuls

lazerinis komplek-sas Naglis. Jame

yra sukurtas ir sumontuotas pats galingiausias laze-

ris Lietuvoje.Studij direkcijos Karjeros ir kon-

sultavimo skyriaus specialistai organi-zuoja paskaitas apie studijas VU, taip pat vairias temines paskaitas, vizitus skirtingus fakultetus, susitikimus su studentais. Gimnazijos universiteto partners kasmet sulaukia ir VU ben-druomens nari vizit: jas drauge su skirting fakultet atstovais nu-matyta lankyti 2015 m. pavasar, o ruden ir iem patogiu metu atvykti VU kvieiami Lietuvos mokykl ir gimnazij moksleiviai.

Kaip ir kasmet, universitetas da-lyvavo XIII tarptautinje mokymosi, studij ir karjeros planavimo parodoje Studijos 2015 Lietuvos parod ir kongres centre Litexpo vasar, o saus 14-ojoje auktj mokykl mugje Kaune. i studijas viei-nani rengini metu moksleiviai susipasta su VU siekiais ir tikslais, studij programomis, pasirinkimo galimybmis ir primimo tvarka.

Galime pasidiaugti, kad vien lapkrit surengti septyni Lietuvos mokykl vizitai. Sulaukme svei i Plungs, Kauno, Panevio, Molt ir kit Lietuvos miest. I viso per 2014m. VU lanksi ir Studij direkcijos pristatymuose dalyvavo 18 Lietuvos gimnazij ir mokykl. Susitikim metu moksleiviai supaindinami su universiteto istorija ir tradicijomis. Papildomai gali bti organizuojamos ir ekskursijos po VU bibliotek, archi-tektrin ansambl, taip pat laborato-rijas, planetarium, botanikos sod. Turime ypating susitikim su moks-

leiviais program, kai atvyk sveiai i gimnazij gali pamatyti vykdomus mokslinius tyrimus ir kasdien darb universiteto laboratorijose. Toks buvo svei i Plungs Sauls gimnazijos apsilankymas: jiems surengta iskir-tin programa fizikos, chemijos ir gamtos moksl laboratorijose, kur nedidelse grupelse moksleiviai galjo dirbti padedami mokslinink.

Neretai susitikimus kvieiami ERA-SMUS main programos studentai, atvyk i usienio, ir VU padalini stu-dent atstovybs veikloje aktyviai da-lyvaujantys studentai. Moksleiviai gali igirsti ir pasmalsauti, k apie studijas ir studentiko gyvenimo ypatumus mano jau studijuojantieji, suinoti apie studij mobilumo galimybes. Kartais susitikim ypatingu paveria ir patys moksleiviai, drsiai ireikdami savo pageidavimus ir norus, klausdami ir aikiai inodami, koki potyri nort pasisemti. Tuomet susitikimai tampa abipusikai naudinga patirtimi pui-kia galimybe ne tik atvykusiems i pirm lp suinoti apie dominanias studijas, bet ir universiteto atstovams susipainti su ateities studentais, sui-noti, kas jiems domu, kuo jie gyvena.

Mokyklas ir j moksleivius, no-rinius aplankyti VU ir painti j i vidaus, kvieiame registruotis i anksto. Susitarti dl vizito galite susi-siek su Studij direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriaus konsultantais telefonu (8 5) 219 32 77 arba el. patu konsultavimas@cr.vu.lt.

Studij direkcijos inform.

gistrantros studij programoms Europos Sjungos verslo teis (TF) ir Lyginamoji politika (TSPMI). 21 bal surinko magistrantros studij pro-grama Molekulin biologija (GMF), 20 bal bakalauro studij progra-mos Angl filologija ir Lietuvi filologija (FlF), magistrantros studij programos Fizikins technologijos ir j vadyba (FF), Hidrogeologija ir ininerin geologija (GMF), Archeo-logija (IS) ir Paveldosauga (IS). Palankiai vertintos ir atnaujinamos studij programos, ekspertai joms skyr taip pat gana auktus balus.

Dauguma program vertintos jau ne pirm kart, tad ekspertai atkreip dmes daugyb teigiam pokyi: didja dstytoj kompetencija, kas-met vis gerja program aprpinimas

materialiaisiais itekliais, tobulja programos vadyba. Visas auktais balais vertintas programas sieja ir tai, kad j studij rezultatai yra aiks ir pasiekiami, j sandara grindiama moksliniais tyrimais, o tai tenkina tiek darbdavi, tiek student poreikius.

Trejiems metams akredituotos programos daugiausia kritikos susi-laukia dl ne itin aikios programos koncepcijos, turinio naujumo stokos. Vykdant ias programas ne visuomet igryninamas programos turinys ir studij dalyk pasilos logika. Viena silpnesni viet ir ne itin gausi bei palanki pasirenkamj dalyk pasi-la, ne visuomet adekvati programos dalykams skiriam kredit apimtis, pusiausvyra tarp kontaktinio ir sava-rankiko darbo. Dar viena magistran-

tros studijose itin aktuali problema yra ta, kad kai kuriose programose vis dar dominuoja gana didelis kontakti-ni valand skaiius, nors antrosios studij pakopos studentai patys tu-rt ugdyti savo mokslinio darbo g-dius ir nemaai dirbti savarankikai.

Nemaai kritikos isakyta ir dl nepakankamo tarptautikumo, pa-stebta ir tai, kad danai trksta student traukimo mokslo tiriamj veikl, stinga studij organizavimo lankstumo, nepakankamas kiekis dstytoj ir student main. Visiems iems dalykams, pasak ekspert, ski-riama pernelyg maai dmesio.

Iorinis vykdom studij program vertinimas atliekamas ne reiau kaip kart per 6 metus. Studij programos

kokyb vertinama balais pagal ias sritis: programos tikslus ir numato-mus studij rezultatus, programos sandar, personal, materialiuosius iteklius, studij eig ir jos vertinim, programos vadyb. Sprendimas dl programos akreditavimo priimamas atsivelgiant vertinimo rezultatus (surinkt bal kiek): programa gali bti akredituota 6 metams, 3 metams arba neakredituota.

Studij program vertinim vykdo Studij kokybs vertinimo centras (SKVC). Program vertinimas padeda auktosioms mokykloms gerinti stu-dij kokyb ir kartu tobulinti studij programas, utikrinant j aktualum ir paklaus, o apie rezultatus informuoti visuomen.

Studij direkcijos inform.

E. Kurausko nuotr.

E. Kurausko nuotr.

Susipainti su studijomis VU moksleiviai gali ne tik i darbuotoj, bet ir i student patirties

Stud

ij d

irekc

ijos n

uotr.

universitasvilnensis 2015 m. vasaris

6

Agn GRINEVIIT

Universitete studijavo draudiam literatr

Profesori aplankme jo namuose vien pusjusio sausio popiet, jau kit dien po to, kai buvo ileistas i ligonins. Lipant laiptais buto link ak patrauk skelbim lentoje kabanti laikraio ikarpa straipsnis apie b-sim panekov. Vadinasi, pataikme ten, kur reikia. Akademikas mus pri-m iltai, ne kart pamindamas, kad Vilniaus universitet jam visuomet labai malonu prisiminti. Tad kas gi j ia atved studijuoti lietuvi kalbos ir literatros?

Ukmergs Antano Smetonos gimnazijoje turjau labai gerus mo-kytojus lituanistus, i kuri iskiriau Rapol Stankn. Jo taka man buvo labai didel. Antras dalykas prie praddamas studijas susipainau su profesoriumi Juozu Balikoniu. Buvome pastami iki paskutins jo gyvenimo valandos, prisimena panekovas ir priduria gimnazijoje lanks odyninink brel, kuriame rinkdavo odius. Juos perirdavo R. Stanknas, o paskui nusisdavo profesoriui J. Balikoniui. Atvaiavs studijuoti bsimasis akademikas i karto tapo minto ymiojo kalbininko vadovaujamos Lietuvi kalbos kate-dros laborantu.

Kad krypsiu kalbos istorij, buvo aiku nuo pat pradi, kai pradjau studijuoti. Tai stiprino ir slapta gauna-mi Amerikos lietuvi lituanist ratai, anais laikais laikyti kontrabanda. Jais stebuklingu bdu mus aprpindavo Aleksandras Dundulis, klausi-m, kada ir kaip suprato, kad savo gyvenim paskirs lietuvi kalbos ir istorijos tyrinjimams, atsako prof. Z. Zinkeviius. Jis pasakoja, kad A.Dundulis buvo kils i Tvereiaus, taiau pabgo Amerik, kur studija-vo lituanistik. Tai ir nulm atsaking ir kvalifikuot knyg parinkim, mat bsimasis akademikas gaudavo reikalingiausi rat. Prof. Z. Zinke-viius prisipasta, kad i j imoko daugiau negu i paskait, nes didesn laiko dal praleisdavo lituanistikos seminare studijuodamas anuomet draudiam literatr.

Profesor Ona Voverien yra raiusi, kad jau studij metais susiformavo bsimojo mokslininko domjimosi ir tyrim kryptys lietuvi kalbos dialektologija ir istorin gramatika. Domjimasis pastarja tuo laiku buvo gana rizikingas dalykas, nes i discipli-na dl primestos N. Maro koncepcijos, remiamos paties Stalino, nebuvo ds-toma Soviet Sjungos auktosiose mokyklose. Ir tik 1950 m. istorin gramatika ir lyginamoji istorin kal-botyra grintos j mokymo planus.

Kai mokinys pralenkia savo mokytoj

Profesorius papasakojo neprast nutikim, susijus su jau mintu A. Dunduliu: Kart jis su turist grupe atvaiavo Lietuv ir atjo pas mane. Jam sakau: Aleksandrai, esi man daug gero padars. Kaip

jubiliejus

Profesorius Zigmas Zinkeviius: pralenks laik ir savo mokytojus

Kalbantis su iuo mogumi pro akis tarsi praskrieja visa epocha XX amius ir ikyla tokie vokiei raytojo Heinricho Heines odiai: Kiekvienos epochos savi

udaviniai ir nuo to, kaip jie sprendiami, priklauso monijos paanga. Rodos, pasaulinio lygio kalbininkas, baltistas, dialektologas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkeviius kuo puikiausiai suprato savuosius tarnauti gimta-

jai kalbai, jos istorijai ir tvynei. i tarnyst tsiasi iki iol, net ir sulaukus 90 met. Panekovas duokl j uauginusiai emei atidav su kaupu.

tau atsilyginti? Ko u visk labiausiai nortum? Aleksandras atsak, kad vienintelis jo trokimas aplankyti Tvereiuje esanius tv kapus. Tuojau paskambins tuometiniam Lietuvos tarybiniam usienio reikal ministrui Vytautui Zenkeviiui, su kuriuo kartu mokms Ukmergje, sakau: Vytautai, niekuomet nesu tavs nieko pras, bet leisk mogui, man labai daug padjusiam ir aps-kritai nusipelniusiam lituanistikai, aplankyti tv kapus. Ministras leido su slyga, kad veiau savo automo-biliu ir niekur pakeliui neusukiau. Nuvaiavom Tverei. Man ir dabar akyse stovi Dundulis prie tv kapo, purvyne atsiklaups ir nosinait prisidjs purvo gabaliuk bsimam kapui. Suburzg traktorius. I jo ilipo mirusio Dundulio brolio snus. Pasi-rodo, u keli kilometr buvo gimtoji Dundulio troba. Nors galjom kliti, bet paliaugusia dirva traktoriumi bu-vome nutempti jos link. Vietiniai nie-kam nepasakojo, kad ia lankms.

Bdamas studentas, bsimasis mokslininkas dst kai kurias kalbines disciplinas ne lituanistams. Baigus universitet 1950 m. prof. Z. Zinkevi-iui patikta parengti ir dstyti lietu-vi kalbos istorins gramatikos kurs.

Pradjs dirbti buvau persekioja-mas komsorg ir partorg, nes nebu-vau komjaunuolis. J akyse tai reik, kad buvau nekoks. Jei ne tuometis Filologijos fakulteto dekanas Euge-nijus Mekauskas, mane bt seniai sudoroj. Kai baigiau universitet, tie patys partorgai neleido stoti dokto-rantr. Mano laimei, steigta vadina-moji disertantra, skirta tik kalbinin-kams, tolesniu keliu mokslo olimpo link veda garbusis akademikas. Jis tsia, kad disertantr priimdavo su slyga, kad disertacija bus parayta per metus. O a j jau buvau paras, tad buvo lengva apsiginti, ypteli kalbininkas ir paaikina, kad vienam jo koleg liepta gintis tuometiniame Leningrade, o man vaiuoti Vilni, nes ir ten apsiginsiu. O jis Vilniuje galjo ir neapsiginti.

Prof. O. Voverien rao, kad 1955m. prof. Z. Zinkeviius apgyn moks-l kandidato disertacij Lietuvi kalbos vardiuotini bdvardi istorijos bruoai, kuri sulauk auk-iausio mokslinink vertinimo: oponentai teig, kad i disertacija yra rykiausias pavyzdys, kaip tarmi faktais galima isiaikinti svarbiau-sias lietuvi gramatikos paslaptis. 1967 m. akademikas apgyn dak-taro (dabar habilituoto daktaro) disertacij Lietuvi dialektologija. Lyginamoji tarmi fonetika ir mor-fologija. Mokslininks teigimu, prof. J. Balikonis tada kalbjo: Institutai to nepadaro, o ia vienas mogus! Gerai, kad mokinys pralenkia savo

mokytoj. Labai gerai, kad imasi tyrinti gyvosios ms kalbos faktus ir tiek daug nuveikia.

eima sudar karali-kas slygas dirbti

Mokslininkas ne kart yra usimi-ns, kad niekada nekeit pair ir nepataikavo n vienai valdiai. Ar dl tokios savo pozicijos yra nukentjs? Profesorius sako, kad u tai ir buvo nemgstamas t, kurie savo pairas kaitaliojo, ypa literat, nes, pane-kovo teigimu, j disciplina labiausiai susijusi su politika. Dl to man buvo trukdoma stoti disertantr, buvau laikomas politikai nestabiliu. Taiau nekreipiau tai dmesio. Kelis kartus mane kviet partij. Ikviesdavo, pasakydavo pamoksl ir duodavo anket upildyt. Umirdavau t padaryti. Nereaguodavau, ir viskas, prisipasta profesorius, pergyvens soviet, vokiei okupacijas, atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybi kait.

Akademikui tuometis Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Ku-bilius sil tapti Filologijos fakulteto dekanu, bet jis atsisak, nes tuomet bt reikj stoti Komunist par-tij: Rektoriui sakau, k gi mano kolegos pasakys: esu moksl daktaras, profesorius, tad ko man betrksta? Karjeros? Karjeristas nebuvau. Rek-torius Kubilius tik patrauk peiais ir tepasak: inokis.

Sausio 7 d. Lietuvos moksl akade-mijoje minint prof. Z. Zinkeviiaus 90- Nukelta p. 5

met jos prezidentas prof. Valdemaras Razumas paymjo, kad mokslininkas ir dabar dirba 1012 valand per dien. Mus dar labiau nustebindamas, prof. Z. Zinkeviius isitaria, kad, esant reikalui, prie raomojo stalo gali dirbti neribot valand skaii, ir pateikia kolegos pavyzd: Mano mokinys, irgi taps akademiku, skundiasi, kad dvi valandas padirbjs por dien ilsisi. O man nieko, galiu dirbti dvylika ir daugiau valand. Kas profesoriui suteikia jg? Pasirodo, sitikinimas, kad is darbas reikalingas. Mokslinin-kas priduria, kad ne maiau svarbios ir slygos dirbti. Jas akademikas eimos, ir ypa monos Reginos, su kuria kartu jau 62 metus, dka turi paias geriausias. mona be galo rpestinga ir sudaro karalikas slygas dirbti, eimos palaikymu diaugiasi sukaktuvininkas.

Viso to rezultatas per 100 ileist knyg ir daugiau kaip 1000 mokslini straipsni Lietuvos ir usienio perio-dikoje. Mokslininkas prisipasta, kad nelengva visas knygas suskaiiuoti, nes kai kurios ileistos kelis kartus ir vairiomis kalbomis. Profesorius prisimin paradoks, kai vienos knygos rankrat pasiiupo usienio lingvistai ir pirmiausia ileido voki-kai, paskui rusikai, anglikai (net du kartus, nes Amerikos lietuviai greit ipirko) ir italikai. Galiausiai ijo lietuvikai. itaip labai gerai dl to, kad galiu atsivelgti vairias pasta-bas, tad lietuvikas variantas bna labiausiai patobulintas, ypteli panekovas.

Privalu ilaikyti tautin savigarb

Daugelyje savo knyg mokslininkas nagrinjo lietuvi ir lenk santykius kalbiniais aspektais, o 19961998m. bdamas vietimo ir mokslo ministras itin prisidjo prie lietuvybs Vilnijos krate gaivinimo. Knygoje Vilnijos lenkakalbi pavards yra ras, kad iandien lietuviai ir lenkai turt graiai sugyventi, bet tai vykt tik abiej taut santykius bei istorij grindiant tiesa.

velgiant dabartin situacij, at-rodo, kad iki ios tiesos dar neprieita. Vienas iandienini lietuvi ir ia gy-venani lenk konflikt pastarj noras, kad j vardai ir pavards bt raomi originalo kalba. Akademikas tok siek vertina neigiamai: Niekur pasaulyje taip nedaroma. Reikalauti, kad Lietuvoj bt kitaip, mano su-pratimu, net neetika. Lenkai labai ilgai nepripaino, kad egzistuoja lietuvi tautyb, ir teig, kad yra tik lietuvikai kalbantys lenkai, daugiau nieko. Tokia nuomon trukdo blaiviai galvoti, sitikins kalbininkas. Jis pabria, kad negali bti n kalbos apie etninius lenkus Lietuvoje: Rei-kia, kad jie istorij irt teisingai pripaindami, kad lietuviai nra kil i lenkakalbi, bet atvirkiai: vietiniai lenkakalbiai kil i lietuvikai kalban-i moni.

Tirdamas Vilnijos krato kalb akademikas yra susidrs su dideliais

V. Ja

dzge

viia

us n

uotr.

2015 m. vasarisuniversitasvilnensis

7

sunkumais, nes iame regione vyko ne tik lenkinimas, bet ir sulenkint lietuvi, save laikani lenkais, lietuvi-nimas, tada vl lenkinimas. Ir taip net kelis kartus. Kas ms tautai padjo ilikti? Akademikas vardijo kalb, kuri ilaik tik paprasti mons, kaimieiai. Prieingu atveju lietuvi tauta bt uvusi.

Kai buvau vietimo ir mokslo ministras, dalyvaudavau visokiuose pasitarimuose Briuselyje. Sddavo-me u apskrito stalo. Mano artimiausi kaimynai buvo Lichtenteino ir Liuk-semburgo atstovai. Jie abu mane irjo kaip didels tautos mog (ypsosi). Vien kart lichtentei-nieio, laisvai kalbjusio anglikai, vokikai ir pranczikai, paklausiau, kokia jo gimtoji kalba. Atsak, kad Lichtenteino. Kuo ji skiriasi nuo vokiei? Niekuo, juokiasi paneko-vas, iuo pavyzdiu norjs pasakyti, kad reikia ilaikyti tautin savigarb ir nepasiduoti dabar suvejusiems anglicizmams.

Tautin ir pilietin mo-kykla ne tas pats

Atrodo, kad tai turt bti moky-klos udavinys, taiau ia akademi-kas velgia esmin problem po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo buvo akcentuojama tautin moky-kla, bet ios idjos greit atsisakyta ir pereita prie pilietins mokyklos. Pasak profesoriaus, tai nedaug k

bendro turinios svokos. Tautins ir pilietins visuomens krimas mo-kyklose turi bti atskirtas. Pirmiausia dmes reikia koncentruoti tai, kad ms mokykla rpintsi tautins visuomens sukrimu. Pilietin turi likti antram plane, sako buvs vietimo ir mokslo ministras, uau-gins daug mokytoj kart ir visose aplankytose mokyklose sutiks bu-vusi student.

Prof. Z. Zinkeviius per vizitus mokyklas stengsi palaikyti pasisa-kaniuosius u tautins mokyklos krim ir ustoti juos nuo manan-ij prieingai. Dabar tokios galios nebeturiu. Tik savo knygose galiu tai akcentuoti. Ir taip darau, apibendri-na panekovas.

Kalbai pakrypus apie knygas, pasi-teiraujame, k profesorius iuo metu rao ir kas nulemia publikacij temas. Su knyg rengimu yra taip: jeigu k nors naujo lingvistikoj ar apskritai iaikinu, iuos duomenis uraau ir dedu tam tikras krvas, klasifi-kuoju. Kuri j pasidaro didesn, t ir peririu, o paskui nutariu, k su ia mediaga daryti: leisti knyg ar uteks studijos, straipsnio. iuo metu toki krv susikaup nemaai, sulau-kiam tai tokio atsakymo.

Didioji dalis akademiko parengt knyg pasirod jam dirbant Vilniaus universitete. Man visuomet malonu prisiminti universitet ir jo laikus, taip pat baigdamas pokalb, kaip j ir pradjo, atsisveikina profesorius Zigmas Zinkeviius, ms Alma Mater atidavs pus amiaus. Per aspera ad astra.

Atkelta i p. 4

Profesorius Zigmas Zinkeviius: pralenks laik ir savo mokytojus

Doc. dr. Audron KuinsKien, FlF Klasikins filologijos katedra

Jonas Dumius gim 1905 m. kovo 20 d. aki apskrityje, Sintaut vals-iuje, Pikirni kaime. iandien em-lapiuose is pavadinimas tebra, bet paties kaimo telik vos pora sodyb. Vis dlto senyvo amiaus mons dar prisimena, kur buvusi Dumyn. Dumiai buvo pasiturintys Suvalkijos kininkai. Didel dviej gal troba su gramofonu ir keliomis deimtimis plokteli, tvo nupirktas smuikas snui grieti, mamos rengiamos vais per gimini sujimus, jos maldels, pa-sakojimai apie vaiduoklius ir jos paios vaikysts prisiminimai apie daktar Vinc Kudirk visa tai J. Dumiaus senatvje raytuose Atsiminimuose.

Juose atsiskleidia nepaprastai iltas ir pagarbus santykis tiek su artimais monmis (tie nuolatos girdimi ma-lonybiniai odeliai mamyt, ttukas, ddis), tiek su paia aplinka (stubel, bututis, skladukas, tvartukas), meil tvikei, jautrumas gamtos ir muzikos groiui. ie ratai suteikia atsakymus daugel klausim: kaip formavosi, kokioje aplinkoje brendo bsimo mokslininko asmenyb, kaip nutiko, kad tokie pasiturintys kininkai suge-bjo ivengti tremties, ir kaip atsirado tas pagarsjs J. Dumiaus protis visas vasaras leisti Palangoje: Palanga jam atstojo prarastj tvik, o Palangos parkas tviks gamt ir pamiltuo-sius alksnius, kuri kvapo prisiminim jis isaugojo vis gyvenim.

1918 m. J. Dumius stojo antrj aki iburio gimnazijos klas. At-rodo, kad nuo gimnazijos laik labiau linko humanitarinius mokslus. Atsi-minimuose sudta vairi nutikim, juoking ir lidn, i gimnazijos laik, mokytoj charakteristikos, pasvars-tymai apie savo paties charakter ir t. t. Gimnazijos baigimo atestate paymima, kad Jonas Dumius, ka-talik tikybos, [...] stojo i egzamin aki iburio gimnazijos antrj klas 1918 m. gegus mn. 24 d., bdamas labai gero elgesio, moksi joje iki 1925m. gegus mn. 11d.,

Rankratinis profesoriaus Jono Dumiaus palikimas

Niekas taip gerai neprime-na mogaus kaip rankraiai. Rankratinis mokslinis ilga-meio Vilniaus universiteto

profesoriaus Jono Dumiaus palikimas itin gausus ir vairus:

daugyb neskelbt vertim, straipsni, recenzijos, studijos, praneimai, perskaityt knyg

uraai, tezs, paskait kons-pektai. Taiau alia kitas,

nepaintas J. Dumius, saky-tume, privaioji, mogikoji mokslininko pus, kuri ir pa-teikiama skaitytojui neseniai

pasirodiusioje knygoje Jonas Dumius. I rankrai paliki-mo: atsiminimai, laikai (Vil-nius: Societas Classica, 2014).

1924/1925 mokslo met pabaigoj ilaik vietimo ministerijos nustaty-tus egzaminus ir pripaintas baigusiu vis 8 klasi auktesniosios mokyklos kurs su privaloma lotyn kalba.

Pasinaudojs atestato suteikta teise stoti studentu auktj mokykl, J.Dumius 1925 m. rugsjo 15 d. stojo Kauno universitet, tuomet vadint Lietuvos universitetu, Humanitarini moksl fakultet, Filologijos skyri. Kaip liudija 1929 m. spalio 18 d. iduo-tas universiteto diplomas, J. Dumius ijo Fakulteto nustatytus tam skyriui dalykus, atliko praktikos darbus, labai gerais paymiais ilaik visus egzami-nus ir para diplomin darb Iliados komentarai. Paskutinis J. Dumiaus isilavinimo etapas, be abejons, tu-rjs itin didels reikms jo mokslinei brandai, buvo trej met stauot Bazelio universitete. Galime spti, kad stauot Bazelyje rm dd kunigas Jonas. Ilikusiame jo laike, raytame 1928 sausio 3 d., skaitome: Apie Tavo tolimesn likim jau asmenikai pasi-tarsim. A pats renku Tau urubej universitet ir iki iol ma labjause tinka Vienna Austrijoje. Stauot veicarijoje leido ne tik toliau kaupti ir gilinti indoeuropeistikos, sanskrito, indologijos inias, bet ir plsti akirat keliaujant po Italij, Pranczij. Kai kurie i kelioni epizodai maikiai aprayti profesoriaus Atsiminimuose.

Grs po stauots, J. Dumius 19321940 m. dst Kauno univer-sitete, o atsikrus Vilniaus universi-tetui persikl Vilni ir iki gyvenimo pabaigos dirbo Klasikins filologijos katedroje.

Didysis gyvenimo atsimainymas vyksta 1953 m., kai kilus grsmei bti ibuointiems tvai buvo priversti palikti namus (J. Dumius su seserimi tada jau gyveno Vilniuje) ir slaptai isi-kraustyt kur nors kitur tada neiekos ir neki kaljim. Tas vykis, matyt, itin skaudiai sir profesoriaus atmintyje, nes Atsiminimuose jis keliskart grta prie jo: kelint dien po to sakymo buvo sekmadienis. Mamyt buvo ivykusi psia iekot pastogs. Buvo graus rytas. Mudu su seseria apjova vis k. Kaip graiai jis atrod! Kaip graiai suplanuotos

trobos, apsodintos mediais! Saulei vieiant, buvo nuostabiai graus vaizdas. Tai buvo paskutinis kartas, kai pasigrojau savo nelaimingja tvike! Paskutin isikraustymo data buvo rugpjio 7 d.

J. Dumius mir 1986 m. balandio 28 d. Jo ir sesers Marijonos, su kuria pragyveno vis gyvenim, poilsio viet Antakalnio kapinse enklinan-tis paminklas simbolizuoja antikin kolon, ant jos ikalta Sofoklio Oidi-po karaliaus eilut: (Tik vienas laikas teparodo, kas teisus).

J. Dumiaus rankratinis palikimas niekada nebuvo pamirtas. Jis nuolat tiriamas ir vieinamas. Jau po profeso-riaus mirties ispausdinti jo vertimai: Aischilo Orestja (1988), Herodoto Istorija (1988 ir 2008), Menandro Bambeklis (1989), Aristotelio Kate-gorijos ir Nikomacho etika (1990), Senekos tragedijos Trojiets (1992), Faidra, Pamis Herkulis (1996), i rankrai parengta monografija Sofoklis (1992). Dabar, po kelioli-kos met pertraukos, skaitytojams pristatomi nauji leidiniai: 2012 m. pasirod nepublikuot J. Dumiaus straipsni rinktin I rankrai pali-kimo: straipsniai, prajusiais metais Klasik asociacija (Societas Classica), remiama Lietuvos kultros tarybos, pareng solid J. Dumiaus verstos Aristofano komedijos Paukiai leidim su moksliniais komentarais. Galop iemet vlgi dl Kultros ta-rybos paramos turime tarsi tsin ar antrj I rankrai palikimo dal. Visi ie darbai skirti ms gerbiamo Mokytojo atminimui ir, inoma, visos skaitaniosios Lietuvos viesuomens diaugsmui. Drstame tiktis, kad i knyga bus domi ne tik painojusiems Profesori, bet ir tiems, kurie skaito jo vertimus, knygas, mokosi i vadovli ir netgi visai su klasikine filologija nesusijusiems monms. Nes i i rat prabyla pati epocha, gyvi to meto paproiai ir susipyn moni likimai ms viesuoli, iblakyt po pasaul ar likusi Lietuvoje.

Tikrai neklystame sakydami: i rankrai byloja MOGUS ir LAIKAS.

Prof. Zigmas Zinkeviius ir prof. Grasilda Blaien akademiko 90 met jubi-liejaus minjime Lietuvos moksl akademijoje

E. Kurausko nuotr.

2015 m. vasaris8

universitasvilnensisvertinimai

Geriausi dstytojai: k vertina studentai?

Pagrindinis mano tikslas perteikti inias, kurias gaunu dirbdamas Lie-tuvos Aukiausiojo Teismo teisju. Labai svarbu, ypa baudiamojoje teisje, teorij suderinti su praktika.

Kai pajuntu, kad auditorija truput apsndo, visada stengiuosi j pagy-vinti. Pateikiu kok domesn pavyzd i praktikos, sugalvoju kalambr, juokingesn anekdot papasakoju. Bet tai anaiptol netampa usimimo

pagrindu. Savo p o i r i o p e r paskaitas nieka-da neperu, nes yra dalyk, pa-grst vairiomis pozicijomis. Tei-s ne chemija ir ne fizika, savo teiginio ar nuos-tatos bandymu nerodysi . Su dabar tinmis

technologijomis, internetu, duome-n bazmis vis statym nebtina mokytis mintinai. Svarbiausia, kad i ms fakulteto ij studentai supras-t t norm turin, mokt teisingai jas interpretuoti ir taikyti praktikoje. Netoleruoju nusirainjimo. Jau ge-riau studentas ant lapo parayt, kad neino. mogus turi bti padorus. Ir darbe, ir gyvenime, ir santykiuose su kitais monmis.

Prof. dr. Armanas Abramaviius, Teiss fakultetas:

Prof. dr. Zenona Ona Atkoinien, Komunikacijos fakultetas:

Doc. dr. Jonas Dagys, Filosofijos fakultetas:

Mano paskaitos yra pasidalij imas patirtimi ir iniomis. Stengiuosi visada umegzti asmenin santyk su studen-tais, mediag pa-teikti jiems supran-tamu bdu, sijausti auditorijos perspek-tyv. Stengiuosi, kad paskaitos bt kiek manoma interak-tyvesns, kad stu-dentai jas sitrauk-t, bt j dalyviai, o ne k lausytojai. Ta i a u n e s i j a u - i u d a r a n t i s k nors ypatingo. Manau, dirbu la-bai tradicikai. Naudojuosi savo studentika patirtimi, stengiuosi perimti k nors i t dstytoj, ku-rie paliko spd bestudijuojant. Per paskaitas netoleruoju mobilij telefon. Auditorijoje, kaip ir visur, studentai patiria daug iorini dir-gikli, nuo kuri kartais nesugeba

Lektorius Andrius Grodis, Istorijos fakultetas:

Sovietmeiu informacijos pats negaljai gauti. Vakarietika apskritai bdavo neprieinama. Tad dstytoj irdavome kaip kok pusiau diev, nes jis buvo kone vienintelis informa-cijos altinis. Dabar laikai pasikeit, taiau dstytojui tenka didesn atsa-komyb: jis turi daug daugiau dirbti, kad kuo nors student sudomint.

Dstytojai turi vis laik stengtis student motyvuoti, rodydami, kad vienas ar kitas dalykas tikrai reikalin-gas. Reikia dirbti, dirbti ir dar kart dirbti. Kartais bna sunku, kai per atsiskaitym gaunu tui lap. At-rodo, norisi nuleisti rankas, bet reikia usispyrimo, dar daugiau darbo ir tikjimo jaunais monmis.

Man svarbus kiekvienas studentas. Atsimenu kiekvien student, tad kartais primenu, jei pasisak per seminar, arba kad galt ten ar ten pasitempti. Jeigu referate ko nors neprira, o paskui pasitais, pagiriu u paang. Nesu griet priemoni alininkas, bet manau, kad nereikia bti minktam ir visk leisti.

Dr. Maksimas Ivanovas, Fizikos fakultetas:

Dr. Vytautas Kuoktis, Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas:

Mano nuomone, kontaktinis darbas su studentais labai svar-bus. Todl pirmiausia bandau idstyti visk, k turi inoti ir suprasti studentas. Tai reikia, kad reikia sugalvoti paprastus paaikini-mus matematikai sudtingiems reiki-niams, parodyti sry tarp vairi i pirmo vilgsnio nesusijusi reikini. Nemaai paskait laiko atima fizikins demonstraci-

Prof. dr. Gediminas Motuza Matuzeviius, Gamtos moksl fakultetas:

Man tiesiog pasisek, kad skaitau dalykus, kurie doms paiam. Be to, ir mokslin darb dirbu toje srityje, nes tai duoda praktini ini, vaizdins mediagos, kuri galiu pristatyti su tam tikru kontekstu, papasakoti kai k daugiau, kas kartais ne visai susij su geologija.

Ruodamasis kiekvienai paskaitai, peririu nauj literatr, parenku informatyvesnius paveiksllius, kai k patrumpinu. Pagrindiniams ds-tomiems dalykams esu paras vado-vlius, bet ia atsiranda kitas stimulas ruotis paskaitoms pasakoti tai, kas yra vadovlyje, nedomu nei man, nei studentams. Tenka iekoti ko nors naujo papildom ini ar kitoki j pateikimo bd. Jei studentai kuo nors susidomi ir jiems kyla klausim, patys umezga ry. Jie turi jausti, kad visada gali kreiptis dstytoj visais rpimais klausimais, o jis nra atsiribojs nuo student ir nelaiko j emesniu luomu. A, pavyzdiui, niekuomet netujinu student, ne-bent esame dl to susitar.

atsiriboti. Principas paprastas: jeigu turi svarbi reikal, kurie trukdo vi-savertikai dalyvauti paskaitoje, gali i jos ieiti. Paskaita turi bti svarbiau-sias dalykas. Netoleruoju ir tingumo, bent minimali adekvai pastang nedjimo, iankstinio atsisakymo suprasti. Bet su tuo kovoti sudtin- giau.

Geriausiu TSPMI dstytoju nesijau-iu. Institute yra ir kit apdovanojim, skiriam geriausiems dstytojams juos taip pat renka studentai. Aps-kritai dstydamas stengiuosi remtis tokiais principais: pagarba studen-tams, pagrindini, esmini dalyk akcentavimas, bandymas pateikti mediag domiai.

Dstydamas esi priverstas labai gerai pats isiaikinti dstom tem, vairius jos aspektus. Sakoma, kad vie-nas geriausi bd imokti yra dstyti kitiems. Manau, tai tiesa.

Stauots leidia man tobulti kaip mokslininkui. O turdamas daugiau ini, galiu jomis dalytis ir paskait bei seminar metu. Kartais tenka apsilankyti paskaitose ar seminaruose ir pasisemti pedagogins patirties, susipainti su naujausia literatra. Galima papasakoti domi istorij ar nutikim, susijusi su kelionmis.

Stengiuosi terpti domesni fakt, realaus gyvenimo pavyzdi, trum-p istorij, pajuokauti. Danai tokie intarpai gimsta spontanikai.

Kiekvienas dstytojas iek tiek yra ir psichologas, turintis savo metod. Dauguma student iandien iprus, smalss, drss, kartais net pernelyg, todl ir pradti reikt nuo to, kaip juos traukti, paskatinti ir sudominti dstomu dalyku. inoma, visumos paveikti gal ir nepavyks, bet svar-bu umegzti kontakt su labiausiai motyvuotais tikintis, kad atsiras vis daugiau sekj.

jos. Kai kurias teko sugalvoti arba to-bulinti paiam. Jei kas nors yra sunkiai padaroma, tai visada galima parodyti interneto platybse rast vaizdo ra. Viso to reikia, kad dstoma mediaga, nepaisant jos sudtingumo, bt kiek manoma suprantamesn. Stengiuosi atsivelgti studentus parinkdamas jiems optimal dstymo temp, nekti pakankamai garsiai ir aikiai. Kaip ir daugelis dstytoj (ne tik VU, bet ir pasaulyje), labiausiai mgstu bendrauti su studentais, o ne skaityti paskait. Tad stengiuosi daugiau laiko praleisti atsisuks studentus ir labai skatinu paskaitose uduoti klausimus.

Skaitydamas mokslinius straipsnius pradjau skirti dmesio ir straips-niams apie fizikos mokym universi-tetuose. Kitaip tariant, stengiuosi rasti ir pateikti ioki toki naujovi, kad ir kaip tai bt sunku.

Studentai nuolat laisvja, tampa akty-vesni, vieai reikia nuomon, keiiasi j poiris studijas. Jie tapo labiau motyvuo-ti, reiklesni, pragma-tikesni, galvoja apie gyt ini naud ir j praktin pritaikym.

Per didelis student kontroliavimas man nepriimtinas. Nesiekiu kaip galima didesnio

student dalyvavimo paskaitose. Visa-da pabriu, kad paskait lankymas tai ne prievol. Man malonu dirbti su motyvuotais studentais, kurie i audi-torijos ieina padidin savo inojim. O jeigu norisi miegoti ar usiimti kokia kita veikla, skmingai tai galima daryti ir kitoje aplinkoje.

Ruoimsi paskaitoms apibdiniau kaip nuolatin proces, kuris vyksta ne tik prastiniu bdu sdint prie kompiu-terio ir rengiant paskaitas.

Asm

. alb

. nuo

tr.

V. B

altr

no n

uotr.

V. Jadzgeviiaus nuotr.

V. Jadzgeviiaus nuotr.

TSPMI arch. nuotr.

D. Versecko nuotr.

V. Jadzgeviiaus nuotr.

universitasvilnensis

92015 m. vasaris vertinimai

Asistentas Robertas Badaras, Medicinos fakultetas:

Yra moni, net i troleibus tvarka-raio galini padaryti ger paskait. Jie gali neimanyti mediagos, bet j pateiks efektyviai, tam tikra prasme su-kurs ou. Pirm, antr kart juos irti domu, bet vliau i to nieko nelieka.

Doc. dr. Robertas Kudirka, Kauno humanitarinis fakultetas:

Stengiuosi mo-kyti, dstyti dia-logikai, vengti monologo ir alto superrimtumo, pasitelkiu humor. Dstant universi-tete, rutinos turbt yra maiausiai jei dstaniajam nuo-bodu, kaltas tik jis pats. Galima su-galvoti vairiausi drsi uduoi, studentus paskai-tos metu nejuia traukti sudting analiz, netiktais sprendimais gyvinti mokymosi proces. Aiku, tokiems dalykams reikia daug ruotis, mokti improvizuoti.

Diskusija yra btinas komponentas mano paskaitose. Jei niekas nesigin-ija, tai pats prisikabinu, klausinju, provokuoju. Diskusija yra mokymosi, aikinimosi, isamesnio supratimo dalis. Ji btina.

Prof. dr. Riardas Makuka, Chemijos fakultetas:

Manau, kad paskai-tose dstytojas turi bti asmenyb, kuri sudomina ir nubria kontrus, k reikia inoti, kur gilintis, kas svarbu. Daugumai student tokio iori-nio parodymo tikrai reikia. Paskaita tai koncentruotas temos pateikimas, akcent iskyrimas, apiben-drinimai, o paskaitos forma tai jau pasi-rinkimo reikalas.

Tarp dstytojo ir studento turi bti pagarbs, dalyki-niai santykiai, tai studentai supranta ir vertina.

Esu tolerantikas ir suprantu, kad yra visoki moni. Svarbu, kad neivest i pusiausvyros visos audi-torijos, kad likt darbin aplinka. Be abejo, negalima toleruoti grubumo, necenzrinio elgesio, bet dabar tarp student toki nepasitaiko.

Praktinis darbas rengiant chemik

Stengiuosi nestovti vietoje. Svarbu ilaikyti adekvat santyk su auditori-ja nei per didel distancija, nei labai kyrus pirimasis draugus. Aukso vidu-rys yra to diapazono viduje, nes anais laikais mes buvom neblogai strig ties tokiu variantu: dstytojas buvo nepajudinamas, toli nuo student,

Prof. dr. Rimvydas Skyrius, Ekonomikos fakultetas:

yra labai svarbus. Turi bti sukurta sistema, kai kartu dirba doktorantai, magistrantai, ketvirto kurso ir net emesni kurs studentai. Taip jie mokosi vieni i kit, nes dstytojas neturi galimybs visada bti alia. Tokios sistemos sukrimas, kai mo-kymo proces integruotos visos stu-dij pakopos, yra labai gera mokykla. gaunama ne tik praktini gdi, bet ir pasitikjimo savimi.

Lektorius Irmantas Radaviius, Matematikos ir informatikos fakultetas:

I esms a visada dstau sau, pra-dedu visk nuo pradi, tarsi nieko neinoiau, ir stengiuosi dstyti taip, kad dstymo procese man paiam viskas tapt aiku ir bt domu klausytis. Su aikumu metams bgant lyg ir vis paprasiau, nes atsiranda patirties, kaip geriau sudlioti ak-centus, kokiu pjviu visk pateikti, kokias priemones pritaikyti. Tuo tarpu nebe pirmus metus dstant t pat kurs reikia papildomai stengtis, kad paiam netapt nuobodu, prieingu atveju, tiktina, nuobodu bus ir tiems, kurie klausosi.

O iaip man atrodo, kad viskas pra-sideda nuo mokytojo noro ir gebji-mo sudominti, tiesiog nuo rpinimosi dstymo kokybe ir rezultatais, tais, kurie mokosi.

Labai svarbu atskirti kertinius daly-kus nuo maiau reikming detali, tinkamai sudlioti akcentus, atskleisti problematik, formuoti profesinius gdius ir intuicij, gebjim kriti-kai mstyti etc. Tuomet ir studentai kitaip jauiasi, nes mato, kodl jiems to reikia.

Manau, kad kertinis dalykas yra poiris, o ne konkreios priemons, savybs, gebjimai, manau, jei tik yra noro, visi kiti dalykai laikui bgant sustoja savo vietas.

Geras dstytojas, pavyzdiui, ne-btinai turi bti atlaidus ir pasakoti daug anekdot. Manau, kad geras dstytojas yra vis pirma tas, kuris imoko ir kuris palieka teigiam pd-sak studento istorijoje. Stengiantis tikti visiems galima pasiekti, kad netiksi niekam. Svarbiausia, manau, kad nebt prieprieos tarp dstyto-jo ir student, kad abi puss suvokt, jog stengiasi vardan bendro tikslo, ir kad nort bendrauti konstruktyviai, kalbtis apie lkesius, vardyti bei sprsti kylanias problemas ir pan.

Lektor Hannah Shipman, Usienio kalb institutas:Man patinka bendrauti s u m o n m i s , s u kur ia is , nebdama ds tytoja, greiiausiai nesusitikiau. Apskritai mons yra doms, intriguojantys ir saviti. Mgstu savo darb, nes dstyti kalb ir bendrauti be galo domu.

Pati mokausi l ie -tuvi kalbos (beje, ji labai grai) ir inau, kaip aplinka auditori-joje gali arba padti, arba kliudyti student paangai. Mokytis kalbos nra lengva, kartais ikyla psichologini barjer. Mano tikslas sukurti draugik atmosfer, kad studentai nebijot kalbti arba suklysti, ir sukurti tokias slygas, kad visi turt galimyb tobulti.

Auditorijoje geras dstytojas turi bti savimi. Kita vertus, visiems puikus nebsi: tas pats dstytojas

vienam studentui atrodo tinkamas, o kitam ne, todl tiek student, tiek dstytoj tikslas yra surasti bd, kaip bendrauti ir dirbti kartu. Mano nuomone, geras dstytojas imano savo dalyk ir jam rpi tai, k jis daro. Toks dstytojas gerbia kitus ir reikalauja pagarbos sau, jis ugdo studentus kaip atsakingus pi- lieius.

Lektorius Vytis Vidnas, Orientalistikos centras:

Daugiausia dirbu su pirmo kurso studentais. Tad man tenka jiems ben-dramogikai paaikinti, kad universi-tete nieks kasdien prie lentos nekvies ir raudonuoti nevers, bet kakada ateina atsiskaitymas. Stengiuosi su studentais bendrauti kolegikai, kad bendravimas su jais nevirst prievar-tos priemonmis. Studentams sakau, kad esu j kolega, kuris turi suteikti

Darbas su jaunais monmis, stu-dentija veikia ir tave pat, tarsi jaunina, ilaiko jaunatvik. Tam tikra dalimi tapatiniesi, nes nori suprasti, kaip jie msto. Dirbdamas su jaunais mo-nmis, lyg gyveni j ritmu. Bendrau-damas su studentais kartais bnu labai liberalus, familiarus, o kartais prieingai atsitraukiu, tampu oficia- lus.

Kai mane pertraukia vidury odio, jauiuosi labai gerai. Jei koks stu-dentas pasako, kad a neteisus gali bti ir taip. Jeigu paklaustas i karto negaliu atsakyti, atsakym pateiksiu kit paskait. Po kiekvieno usi-mimo vis k nors usiraau. Nors t pat praneim skaityiau 50 kart, kiekvienu atveju j vis papildau.

Sutinku, kad yra daug svarbesni reikal nei psichoaktyvios mediagos. Tai gali bti pirmoji meil, futbolas, krepinis Jei liksiu su vienu klausy-toju, vis tiek skaitysiu paskait. Jeigu liksiu vienas, kur laik turbt irgi paneksiu.

Universitetas yra lygiaveri par-tneri bendradarbiavimas. mogus, atjs i bet kurios studij programos, pasiima i tavs tiek, kiek jam reikia. Taiau tu neprivalai versti jo norti. Tai jo pasirinkimo laisv.

jo buvo beslygikai klausoma, kad ir k jis sakyt ar daryt. Tai nra visikai gerai.

Nemanau, kad rei-kia stengtis vieni ki-tiems tikti, bet, kiek tai manoma, turime bti objektyvs, negudrau-ti, sakyti teisyb tai yra, ko gero, tiesiausias kelias skm. Prad-damas skaityti kurs kartais studentams pasakau: Nepriimkite visko u gryn pinig, k a sakau. Galutini ties yra labai nedaug. Ir tos paios gali bti

kvestionuojamos. Visa mediaga gali bti diskusijos objektu ne visada mes pateikiame neginijamas tiesas. Nesi-gdiju prisipainti, jei pats ko nors ne-inau. Dstytojas ir negali visko inoti. Pasilau tada studentams pasidalyti valgomis, mintimis, iniomis mes visi nuo to praturtjam.

ini ir tam tikr kvalifikacij, kurias reikia per atsiskai-tym pademons- truoti.

Susitikimas per paskaitas yra re-glamentuotas, tai-gi stengiuosi, kad jis bt kiek nors vaisingas abiem pusms.

Nusirainjimas visais poiriais ne-toleruotinas. Gal - bt pasirodysiu nai-

vus, bet manau, kad studentai per mano patikrinimus nenusirain-ja, nes tai padaryti gana sunku. Kalbant apie sanskrit, kartais juo-kauju, kad jeigu studentas sugeba teisingai nusirayti, tai jau rodo, kad jis kak imoko. Bet apskritai nusirainjimas yra nesiningas ne tik mano, bet ir kit student at- vilgiu.

Geriausio dstytojo vardas taip pat atiteko ir

Filologijos fakulteto lektorei dr. Linarai Bartkuvienei.

Dstytoj mintys parengtos pagal Lianos Binkauskiens,

Agns Grineviits, Rasmos Freita-kiens ir Izabels varaits interviu

(isamius interviu galite skaityti naujienos.vu.lt).

E. Kurausko nuotr.

. Maeikos nuotr.

KHF arch. nuotr.V.

Jadz

gevi

iaus

nuo

tr.

Asm

. alb

. nuo

tr.

www.

lryta

s.lt n

uotr.

V. Dulks nuotr.

universitasvilnensis 2015 m. vasaris

10

S. Chmieliausko nuotr.

spdiai

Prof. Sviatlana MAROZAVA,kurs dalyv, Gardino Jankos Kupalos valstybinis universitetas

pirm grup mokytis lietuvi kalbos atjo vertjas Mykolas Viktoras ir uni-versiteto dstytojas Jonas i vedijos, abiturients Anna Lina i Norvegijos ir Viktorija i Rusijos, magistrantas Imranas i Pakistano, kazah Asel, vers-lininkas Grigorijus ir istorik Sviatlana i Baltarusijos, Eloise i Belgijos. vairaus amiaus ir profesij mons susirinko ia turdami t pat tiksl imokti lietuvi kalb. Vienam kalbos reikia, nes turi savo versl Lietuvoje, kitam kad gaut pilietyb. Viktorija svajoja tapti Vilniaus universiteto studente. Mykol Viktor ir Ann Lin kursus atved lie-tuvikos aknys. O kai kam norisi skaityti lietuvikai mokslin istorin literatr.

paslapting ir labai keist lietu-vi kalbos pasaul mus visus atsargiai,

Kodl mums reikia lietuvi kalbos, arba Atradim semestras2014 m. rugsjo 1 d. vien met lietuvi kalbos kursus Vilniaus universiteto Litua

nistini studij katedroje susirinko vairi taut ir skirting kultr mons.

bet atkakliai ir labai draugikai ved Lituanistini studij katedros dsty-tojos: imintinga Virginija Stumbrie-n, besiypsanti Lina Vakeviiene, jauna specialist Egl. Jos mok taip, kad mes visi visk supratome nuo pat pradi, kai dar nemokjome daug odi. Lietuvi kalbos pamokos buvo ne varginanios, o domios. Mes skaitme, rame, aidme vairius aidimus, spjome msles, vaidinome pantomim ir net dainavome. Jaut-me, kad dstytojos turi daug patirties ir taiko puiki kalbos mokymo meto-dik. O kaipgi kitaip mes mokms i knygos, paraytos ms dstytoj. Mes netgi vaiavome ekskursij po graiausias piet Lietuvos vietas.

Kiekvien semestro dien besimo-kydami suinodavome k nors nauja. tai tu jau supranti, k mons kalba gatvje, jau skaitai skelbimus, supran-ti teksto fragment. Bet svarbiausias ir sunkiausias dalykas nugalti save.

Dr. Valerij DOBROVOLSKIJ,MF Visuomens sveikatos institutas

Student mitybaSveikata daug priklauso nuo gy-

vensenos. Vienas gyvensenos kom-ponent yra mityba, kuri taip pat lemia sveikat. Todl renkantis maisto produktus pagrindinis kriterijus tu-rt bti sveikata ir lig profilaktika. Atlikto tyrimo rezultatai parod, kad iuo tikslu maisto produktus renkasi

Student gyvensenos ypatumaityrimas

Straipsnio autorius ianalizavo ir kompleksikai pagal socialines demografines charakteristikas vertino Lietuvos auktj

universitetini mokykl student mitybos ypatumus, fizin aktyvum, psichoaktyvij mediag vartojimo paplitim. Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirm kart, o jo duomenys

veria susimstyti: ar ms studentai yra sveiki?

rezultatus reikt lyginti atsargiai, nes vairiose alyse mokslininkai tiria skirtingus fizinio aktyvumo dalykus ir vartoja skirtingus apibrimus.

65,4 proc. student fizinis aktyvu-mas buvo pakankamas ir 34,6 proc. nepakankamas.

Tabako vartojimasTyrimo duomenimis, per paskuti-

nius 12 mn. rk 52,7 proc. studen-t, rkani per paskutines 30 dien buvo 40,2 proc. Rkymas beveik vienodai paplits tarp mergin ir vaikin, o kalbant apskritai apie Lie-tuvos gyventojus, rkymas yra labiau paplits tarp vyr nei tarp moter. Tabako vartojimas kelia didiausi pavoj sveikatai. Europos Sjungoje rko beveik kas treias gyventojas.

Studentai ir alkoholisPer paskutinius 12 mnesi alko-

holinius grimus vartojo 92,4 proc. student, per paskutines 30 dien 84,9 proc. Alkoholini grim vartoji-mo paplitimas tarp vaikin ir mergin vienodas. Pana alkoholio vartojimo paplitim tarp student rodo ir kit Lietuvoje atlikt tyrim rezultatai.

Europos Sjunga yra daugiausia alkoholio vartojantis regionas pasau-lyje. Alkoholis svarbi neinfekcini lig, skaitant vairias vio atmainas,

irdies ir kraujagysli sistemos bei kepen ligas, taip pat infekcini lig prieastis (pagal 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskait).

Narkotins ir psichotropins mediagos

31 proc. student kada nors gyveni-me vartojo narkotines ir (ar) psichotro-pines mediagas. Labiausiai paplits kanapi vartojimas. Kada nors gyve-nime kanapes vartojo 30,3 proc., per paskutinius 12 mnesi 17,7 proc. ir per paskutines 30 dien 6,8 proc. student. Narkotini ir psichotropini mediag vartojimas labiau paplits tarp vaikin nei tarp mergin.

Paymtina, kad narkotini ir psi-chotropini mediag vartojimo paplitimas didesnis tarp student nei tarp 1534 met amiaus Lietuvos gyventoj. Lietuvoje 2012 m. bent vien narkotin ar psichotropin mediag nors kart gyvenime yra band 17,8 proc. 1534 met am-iaus Lietuvos gyventoj, o io tyrimo duomenimis 31 proc. student.

Narkotins ir psichotropins me-diagos dl kenksmingo poveikio ir piktnaudiavimo jomis sukelia sunk mogaus sveikatos sutrikim, pasireikiant asmens psichine ir fizi-ne priklausomybe nuo j, ar pavoj mogaus sveikatai.

VU Medicinos fakulteto Visuomens sveikatos instituto lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis Vilniaus universitete stu-dentams dsto visuomens sveikatos dalykus ir dirba Narkotik, tabako ir alko-holio kontrols departamente. Dr. V. Do-brovolskis alies ir usienio moksliniuose urnaluose paskelb per 10 mokslini straipsni, Lietuvos ir tarptautinse kon-ferencijose bei pasauliniuose kongresuo-se perskait per 10 mokslini praneim, yra dviej mokomj knyg studentams ir vienos monografijos bendraautoris. Pernai gruod apgyn daktaro diserta-cij Lietuvos auktj universitetini mokykl student mitybos ir gyvensenos ypatumai, juos lemiantys veiksniai (dar-bo vadovas prof. dr. Rimantas Stukas). Tyrimui atlikti buvo iduotas Vilniaus regioninio biomedicinini tyrim etikos komiteto leidimas.

9,8 proc. i viso nevartoja. Riebi ms ir msos produktus reikt keisti liesa msa, pauktiena ar uvimi, valgyti anktini darovi. uv balty-mai yra geriau pasisavinami, o su jr uvimis gaunama verting polineso-ij riebal rgi ir mineralini mediag. uvies rekomenduojama valgyti bent du tris kartus per savait.

Nustatme, kad didioji dalis (88,8 proc.) Lietuvos auktj moky-kl student maistui gaminti vartoja aliej, 9,4 proc. sviest, 1,2 proc. margarin ir 0,6 proc. gyvulinius taukus. Rekomenduojama mainti riebal vartojim, gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug soij riebal rgi, keisti augaliniu aliejumi, turiniu nesoij riebal rgi.

Reikt mainti druskos vartojim, todl rekomenduojama valgyti ne-sr maist. Norint laikytis ios reko-mendacijos, reikt valgant nesdyti jau pagamint patiekal. 57,3 proc. student sdo truput, jei maistas nepakankamai srus, kas deimtas studentas (10,9 proc.) valgydamas sdo pagamintus patiekalus beveik visada, net neparagaudamas.

Student fizinis aktyvumas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 1864 met amiaus monms ne maiau kaip 150 mi-nui per savait usiimti vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla arba ne maiau kaip 75 minutes per savait didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla, arba derinti viduti-nio ir didelio intensyvumo veiklas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose alyse atlik-t student fizinio aktyvumo tyrim

tik 11,6 proc. student, o didioji dalis renkasi pagal skonio savybes (58,9 proc.) ir pagal kain (15,7 proc.).

Suaugusiam mogui reikt val-gyti 34 kartus per dien tuo paiu laiku. Tyrimo duomenimis, 90,1 proc. student nevalgo tuo paiu laiku. Didioji dalis (97,6 proc.) student valgo papildomai tarp pagrindini valgym ukandiauja.

Rekomenduojama valgyti kuo dau-giau vairi darovi. Paaikjo, kad studentai nepakankamai danai varto-ja viei darovi tik 19,8 proc. stu-

dent vieias daro-ves (iskyrus bulves) vartoja 67 kartus per savait. Palygi-nus gautus rezulta-tus su panaaus am-iaus kit Lietuvos gyventoj mitybos tyrim rezultatais galima konstatuo-ti, kad pakankamai viei darovi stu-dentai valgo maiau: 2013 m. 51,7 proc. 1825 met Lietuvos gyventoj vieias daroves (iskyrus bulves) vartojo kas-dien.

Studentai nepa-kankamai danai valgo uvies. Kas antras (53,5 proc.) studentas uv ir jos produktus vartoja kart per mnes, 12 kartus per sa-vait 33,3 proc. r e s p o n d e n t , o

S. M

aroz

avos

nuo

tr.

Lituanistini studij katedroje. Kurs dalyviai su dstytojomis Lina Vakeviiene ir Virginija Stumbriene

Nors ir su klaidomis, nors ir neino-dami dar daug odi, vieni liau, kiti greiiau, bet mes jau kalbame lietuvikai ir net raome! Imokome svarbiausi dalyk, reikaling toli-mesniam kalbos mokymuisi.

Dabar, kai baigtas pirmas semes-tras, jau pamirome jaudul, kur jau-tme prie egzamin. Dkojame jums, ms mielos ir puikios pirmosios lietuvi kalbos mokytojos. Dkojame Tarptautini program ir ryi skyriui,

kuris pareng dokumentus ir rpinosi studentais. Ai Vilniaus universitetui, kuris taip gerai organizuoja usienie-i lietuvi kalbos mokymsi.

Kiekvienam i ms tai atveria naujas gyvenimo perspektyvas.

Asm

. alb

. nuo

tr.

2015 m. vasarisuniversitasvilnensis

11

Apie Lietuvos nepriklausomybs idj ir urachiad

Doc. dr. Arnas VYNIAUSKAS,IF Naujosios istorijos katedra

Dmes sutelksime por problemi-ni klausim. Pirmasis susijs su pirm-tak problema. Kas ir kada pirmasis ikl nepriklausomos Lietuvos idj, numatani, kad dominuot lietuvi-kai kalbantys gyventojai, o valstybin santvark lemt j renkamas parla-mentas?* Antrasis klausimas kodl Lietuvos Taryba, primusi Vasario 16-osios nepriklausomybs nutarim, nelaukdama, kol bus irinktas Stei-giamasis Seimas, t pai 1918 m. liep paskelb Lietuv monarchine valstybe ir pakviet kilming katali-k vokiet i Viurtembergo hercog Wilhelm von Urach tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II?

ie istoriniai klausimai iki iol adi-na susidomjim.

Atsakydamas pirmj klausim, biau links pritarti garsaus lenk istoriko Jerzy Ochmaskio nuomonei, kad pirmasis Lietuvos nepriklausomy-bs reikalavim ikl Jonas lipas savo broiroje Iganymas vargdie-nio (Iszganymas wargdienio), kuri para enevoje 1883 m. ruden, o ileido Niujorke 1886 m., kai jau tur-jo nuosav spaustuv. Ta broira yra parayta moralizuojaniu tonu, joje nemaai svarstym apie socialins lygybs reikalingum, raginimus to siekti. Skaitytojai buvo tikinjami, kad iganymo vargams reikia iekoti ne pomirtiniame gyvenime, kaip teigia kunigai, o iame pasaulyje ko-vojant prie esam neteising tvark ir inaudojim. Kadangi tuo metu lietuvikai kalbani savj pon veik nebuvo, tai raginimai lietuviams susitelkti ir kovoti dl savo teisi ir padties pagerinimo leido autoriui didele dalimi lietuvi socialin isi-vadavim sieti su politiniais tikslais.

Antai mintos broiros 16 pusla-pyje skaitome: Valdia tai kuopa, tai brys. Tiktai pildytojai, gyven-dintojai moni noro tegali bti, bet tie tra tarnais, klausytojais valdios moni, o ne liepjais; pasidarant kitaip, mons juos sviedia alin, ir renka kitus. Dlto ir lietuviai turi tu-rti brin lietuvik vyresnyb, bet ne maskolik, vokik ar lenkik! Vokika vyresnyb tame kontekste buvo paminta neatsitiktinai, mat jau tada J. lipas mst apie tai, kad reikia sujungti bsimj laisv Lietuv ne tik Rusijos, bet ir Vokietijos imperijoje (Ryt Prsijoje) esanias lietuvikas emes.

J. lipas savais odiais ireik mint, kad Lietuvoje turi bti pai lietuvi renkama valdia, kuri gint j interesus. O ar tai nra lietuvi po-litinio savarankikumo koncepcija? Ar ia nra ireikiama parlamentarizmo, pagrsto demokratiniais rinkimais, kaip bsimos Lietuvos santvarkos idja? J. lipas veicarijoje emje prie Alpi velgdamas ateit pir-

masis lietuvikai suformulavo vizij, kad Lietuva bus laisva (valna), j valdys ne rusai, vokieiai ar lenkai, o patys lietuviai ir to reikia siekti. O jei palyginsime 1883 m. paraytoje broiroje keliamas politins laisvs idjas su Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16-osios nutarimu, tai galima irti nemenk idjin ry.

Atsakant antrj klausim ir gi-linantis Lietuvos Tarybos 19171918 m. sprendimus pasirinkti mo-narchij, reikt atsivelgti, kad nuo 1917 m. pabaigos lietuvi politikai orientavosi didesns Lietuvos te-ritorij, i dalies pagrst senja Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybingumo tradicija. Projektuoja-ma valstyb turjo apimti ne tik tuo metu lietuvikai kalbanias emes su pakraiais, bet ir nemaus plotus pietuose iki pat Ukrainos, aprpiant gilesnje senovje buvusias jotvingi gentines emes, kuri didioji dalis priklaus carins Rusijos Gardino gu-bernijai. Iskyrus jos iaurin pakrat, lietuvikai kalbanij ten nebegyve-no, taiau teritorija etniniu poiriu nebuvo nei lenkika, nei rusika, o istorikai anksiau priklaus tikrajai Lietuvai (lot. Lituania Propria, lenk. Litwa Sama).

Verta paminti, kad 1939 m. ruden, kai jau buvo aiku dl Vakar Ukrainos prijungimo, tuometinis Ukrainos komunist partijos CK pirmasis se-kretorius Nikita Chruiovas pra Stalino papildomai padidinti Ukrainos SSR ir iaurje, prijungiant nema Raudonosios armijos rugsj uimtos Vakar Baltarusijos dal. Kremliaus val-dovas nesutiko, N.Chruiovas jaut nuoskaud, bet kai po Stalino mirties

dl parlamentins ir vykdomosios valdios lietuvikumo. Net jei lietuvi parlamentarai turt santykin dau-gum, tai jiems susiskaldius partijas ir frakcijas kit tautybi deputatai ga-lt lemti esmini valstybs klausim sprendimus.

Tuometins geopolitins padties problemikum padeda suprasti ir daug vlesn raida, kai 19901991 m. buvo atkurta Baltijos ali nepriklauso-myb. Dl po Antrojo pasaulinio karo per beveik pus imtmeio vykdytos sovietins kolonizacins politikos ir smarkiai pasikeitusios demografins situacijos Latvija ir Estija atsisak priimti pilietybs nulin variant. Tai reikia, kad rusakalbiai iose buvusiose sovietins respublikose atkrus nepri-klausomyb automatikai pilietybs negavo, taip pat ir teisi dalyvauti t ali parlament rinkimuose. Tai neukerta jiems kelio, taiau jie turi rodyti pastangas pilietyb gauti, i-mokti valstybin kalb ir ilaikyti jos egzamin, atlikti kitas su pilietybs gijimu susijusias procedras, kaip tai yra priimta daugelyje pasaulio ali.

Tad ir Lietuvos Taryboje 19171918 m. buvo svarstoma, kaip uti-krinti lietuvikum, jei bt ikovota didesn valstybs teritorija. Mat galjo atsitikti ir taip, kad lietuvikai kalban-tieji galt sudaryti vos pus ar net maiau kaip pus alies gyventoj su i to iplaukianiais padariniais elek-torato atvilgiu. Monarchija ia reik tam tikr ilgalaik strategin problemos sprendim tai nebuvo vien taktinis manevras! Dl to Lietuvos Taryba, pa-sivadinusi Lietuvos Valstybs Taryba, 1918 m. liepos 11d. nutar paskelb-ti Lietuvoje monarchin valstybs santvark ir irinkti Uracho hercog Lietuvos karaliumi, suteikiant jam Min-daugo II vard. Po liepos 13 d. redak-cini pataisym nutarimas pavieintas ir j siekta gyvendinti nevengiant konfrontacijos su vokiei okupacine valdia. Reaguodamas Wilhelmo von Uracho irinkim katalikikos Lietuvos karaliumi popieius Benediktas XV 1918 m. liepos 24 d. pasiunt jam i Vatikano rat su Apatalikuoju Palai-minimu (ital. lApostolica Benedizione) ir pasira lotynikai Benedictus PP. XV, kur PP. reikia Papa. Nuorao kopija yra saugoma Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos Rankrai skyriuje (F8-276).

sigilinus 1918 m. Lietuvos karaliui lietuvi politik nustatytas slygas ir

* Tai vienas i klausim, tiriam mokslo pro-jekte Lietuviai ir lenkai (1887). Jono lipo pozicija ir valstybingumo vizijos XIX a. pabaigoje. Vykdanioji institucija Vilniaus universitetas, projekto vadovas dr. Arnas Vyniauskas. Tyrim finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-8-83).

Artjanti Vasario 16-oji suteikia prog pasidalyti kai kuriomis mintimis apie io vykio idjines aknis ir

tuometines istorines aplinkybes.

Inigo von Urachas 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 auditorijoje

kurtus konstitucinius projektus, ai-kja, kad valdi bt galj pakliti tik asmenys, mokantys ir vartojantys lietuvi kalb. Karaliui vokieiui, kuris turjo imokti lietuvikai, buvo numatyti didiuliai galiojimai, taiau jis pats vienas valstybs suvaldyti tikrai nebt galjs be atitinkamo valdios aparato, kurio lietuviku-mas buvo utikrinamas i anksto. Tokie veikjai kaip Antanas Smetona planavo grandiozin atlietuvinimo program istorinse tikrosios Lietu-vos emse, kuri gyvendinus vliau laipsnikai bt galima pereiti prie demokratikesni valdymo form. Kaizerins Vokietijos pralaimjimas Pirmajame pasauliniame kare sujauk tuos planus. Nuo 1918 m. lapkriio pradios reikjo karaliaus atsisakyti ir gyvendinti 1918 m. vasario 16-j deklaruotj program orientuojantis Steigiamojo Seimo rinkimus, kurie realiai 1920 m. vyko tik apie 50 tkst. kvadratini kilometr plote.

Beje, Wilhelmas von Urachas 1918 m. net ir nespjo atvykti Lie-tuv, taiau joje ne kart lanksi jo ankas Inigo von Urachas, Bundesve-ro atsargos karininkas. 2014 m. spalio 13 d. jis apsilank ir Vilniaus universi-tete, apirjo senj architektrin ansambl, bendravo su universiteto istorikais.

Hercogas Wilhelmas (II) von Ura-chas, Viurtembergo grafas. 1909 m. nuotrauka, platinta kaip atvirukas (atvaizdas i Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos). Lietuvos Valstybs Taryba 1918 m. j pasirinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II

Jonas lipas su Liudvika Malinauskaite po sutuoktuvi Niujorke 1885 m. Jau tuo laikotarpiu jie mst apie laisv Lietuv, valdom lietuvi

pats ikovojo valdi Kremliuje, tai teritorinius klausimus sprend naujai ir 1954 m. Ukrainos SSR atidav Kry-mo pusiasal, taip padidindamas jos plot pietuose. Tuometiniai N.Chru-iovo motyvai dabartiniam Rusijos prezidentui nelabai suprantami, o savo 2014 m. kovo 18 d. Krymo kal-boje V. Putinas paliko juos aikintis istorikams.

19171918 m. tarp Lietuvos Ta-rybos nari buvo aikus suprati-mas, kad, siekiant geidiamo apie 120125tkst. kvadratini kilometr valstybs ploto su Beloveo giria ir pietine siena iki Pinsko bal (Pripe-ts ups baseino pelki Polesje), valstybs teritorij paklius milijonai slavikais maiytais dialektais kalban-i gyventoj. Suteikus visiems lygias balsavimo teises nebt garantij

Nuotrauka i iauli universiteto bibliotekos dr. J. lipo archyvo

V. Ja

dzge

viia

us n

uotr.

universitasvilnensis 2015 m. vasaris

12 projektai

Dr. Birut RYVITYT, doc. dr. Virginija MASIULIONYT, doc. dr. Inesa EKAUSKIEN,Filologijos fakultetas

Gruodio mnes ios dvi kate-

dros skmingai ubaig projekt Tarpkultriniai humoro aspektai vieajame diskurse (vad. doc. Inesa ekauskien).

Projekto tikslas nustatyti vienai ar kelioms kultroms, pirmiausia vokiei, angl ir lietuvi, bdingas humoro apraikas ir kalbins raikos mechanizmus. Tyrimas grindiamas diskurso analizs, kontrastyvins lingvistikos bei kai kuriais kontaktins ir kognityvins lingvistikos principais. Projekto usakovus Baltijos ali ir Vokietijos auktj mokykl biur labiausiai domino vokiei humoro ypatumai.

Visi darbai buvo pristatyti 2014m. gruodio 1213 d. Filologijos fa-kultete vykusiame tarptautiniame baigiamajame projekto simpoziume Tarpkultriniai humoro aspektai vieajame diskurse.

Simpoziume dr.Sebastianas Knos-pe i Vokietijos kalbjo apie odi aismo dinamik vokiei vieaja-me diskurse, pristatydamas vairias

2014 metus baigme su humoruKodl skirting kultr atstovai neretai skirtingai supranta juo-

kingas situacijas? Tai ir band isiaikinti Filologijos fakulteto Angl filologijos ir Vokiei filologijos katedros mokslininkai.

aidimo kalba galimybes groinje literatroje, spaudoje ir reklamoje. Greifsvaldo universiteto doktorantas Fabianas Gohlis skait praneim apie nemandagumo ir pramogos ssajas. Sveias trumpai papasakojo apie gana gerai inom pragmatikos manda-gumo teorij, pasak kurios, mes visi link laikytis aikiai suvokt elgesio princip, toki kaip neprimesti savo valios kitiems, leisti rinktis, bti drau-gikam ir pan. Jie ipltoti daugelio inom Vakar mokslinink darbuo-se Penelope Brown ir Stepheno Levinsono, Robin Lakoff ir kt. Paeid tuos principus mes bname neman-dags, taiau tiek mandagumas, tiek nemandagumas bna labai vairus, o kartais ir juokingas. Praneime F.Gohlis palygino autentik ir fiktyv (fictional) nemandagum, apibdino konvencionalj ir implikacin neman-dagum, aptar adresatus ir diskurso lygmenis, iliustruodamas pavyzdiais i gana gerai inom TV komedij.

Studentai skait praneimus, pa-rengtus pagal savo bandomuosius ty-rimus. Pagrindini vokiei filologijos ir gretutini vokiei kalbos ir kultros studij student praneim klaussi didioji Vokiei filologijos katedros dalis, taip pat Vilniuje viejs profe-sorius i Austrijos Wolfgangas Pcklis. Buvo praneim apie vokik anek-dot tematik, anglakalbi kultrin tak jiems. Diskusijose rykjo vokiko

humoro tendencija net ir juokingas situacijas pateikti gana tiesmukai.

Anglikojoje student pranei-m dalyje pagrindini ir gretutini angl filologijos bakalauro studij programos studentai kalbjo apie amerikietik film vertimus. do-mu, kad neretai humoro situacijos reikalauja ypatingo vertjo krybin-gumo. Pavyzdiui, tais atvejais, kai svarbu parodyti, kad veikjai kalba skirtingais kalbos variantais brit ir ameri