2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)

plaèiau skaitykite 3 p.

2007 m. rugsëjo 14 d. Vilniujevyko EFIEES-LÐTA forumas „Vartotojamspatiekiamos energijos valdymas: kokie veiksmaipagerintø ðilumos energijos efektyvumà pastatuose?“

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)2

LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS

LIETUVOS ÐILUMINËSTECHNIKOS INÞINIERIØASOCIACIJOSKOLEKTYVINIØ NARIØSÀRAÐASUAB „Alfa Laval“

M. K. Èiurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8 5) 215 0092

UAB „Anykðèiø ðiluma“Vairuotojø g. 11LT-29107 AnykðèiaiTel. (8 381) 59 165

UAB „Birðtono ðiluma“B. Sruogos g. 23LT-59209 BirðtonasTel. (8 319) 65 804

UAB„Ekotermijos“ servisasKaro Ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

UAB „E energija“Jogailos g. 4LT-01116 VilniusTel. (8 5) 268 5989

UAB „Elektrënøkomunalinis ûkis“Elektrinës g. 8LT-26108 ElektrënaiTel. (8 528) 58 081

UAB „Fortum HeatLietuva“S. Þukausko g. 21LT-08234 VilniusTel. (8 5) 243 0043

UAB „Fortum Joniðkioenergija“Baþnyèios g. 4LT-84139 JoniðkisTel. (8 426) 53 488

UAB „Fortum Ðvenèioniøenergija“Vilniaus g. 16ALT-18123 ÐvenèionysTel. (8 387) 51 593

UAB „Gandrasenergoefektas“Veteranø g. 5LT-31114 VisaginasTel. (8 386) 70 424

UAB „Giraitës vandenys“Topoliø g. 5LT-54310 Kauno r. GiraitëTel. (8 37) 328 128

UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 239 5430

UAB „Ignalinos ðilumostinklai“Vasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8 386) 52 701

UAB „Izobara“Linø g. 44LT-20173 UkmergëTel. (8 340) 60 040

AB „Jonavos ðilumostinkai“Klaipëdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8 349) 52 189

UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“J. Basanavièiaus g. 42LT-56135 KaiðiadorysTel. (8 346) 51 139

AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

UAB „Lazdijø ðiluma“Gëlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8 318) 51 839

Lietuvos techninësizoliacijos imoniøasociacijaRinguvos g. 65ALT-45245 KaunasTel. (8 37) 34 04 48

UAB „Litesko“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7500

UAB LOGSTORRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8 37) 40 94 40

UAB „Maþeikiø ðilumostinklai“Montuotojø g. 10LT-89101 MaþeikiaiTel. (8 443) 98 171

UAB „Molëtø ðiluma“Mechanizatoriø g. 7LT-33114 MolëtaiTel. (8 383) 51 962

UAB „Pakruojo ðiluma“Saulëtekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8 421) 61 139

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

UAB „Plungës ðilumostinklai“V. Maèernio g. 19LT-90142 PlungëTel. (8 448) 72 077

UAB „Radviliðkio ðiluma“Þironø g. 3LT-82143 RadviliðkisTel. (8 422) 60 872

UAB „Raseiniø ðilumostinklai“Pieninës g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8 428) 51 951

UAB „Ðakiø ðilumostinklai“Gimnazijos g. 22/2LT-71116 ÐakiaiTel. (8 345) 60 588

AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

UAB „Ðilalës ðilumostinklai“Maironio g. 20BLT-75137 ÐilalëTel. (8 449) 74 491

UAB „Ðilutës ðilumostinklai“Klaipëdos g. 6ALT-99116 ÐilutëTel. (8 441) 62 144

UAB „Ðirvintø ðiluma“Vilniaus g. 49LT-19118 ÐirvintosTel. (8 382) 51 831

UAB „Tauragës ðilumostinklai“Paberþiø g. 16LT-72324 TauragëTel. (8 446) 62 860

VðÁ Technikos prieþiûrostarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8 5) 213 1330

UAB „Utenos ðilumostinklai“Pramonës g. 11LT-28216 UtenaTel. (8 389) 63 641

UAB „Varënos ðiluma“J. Basanavièiaus g. 56LT-65210 VarënaTel. (8 310) 31 029

UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7199

UAB „Vilniaus rajonoðilumos tinklai“Kranto g. 24LT-15177 NemenèinëTel. (8 5) 238 1275

AB „Vilniaus ðilumostinklai“V. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8 5) 210 7431

UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 210 5770

UAB „Ekotermijosservisas“Karo ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

UAB „Energetikos linijos“Gedimino g. 47LT-44242 KaunasTel. (8 37) 40 70 61

UAB „Enerstena“Intako g. 7LT-52181 KaunasTel. (8 37) 37 32 31

UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 5) 237 5233

AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

AB „Lietuvos dujos“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 5) 261 6925

Lietuvos energetikosinstitutasBreslaujos g. 3LT-44403 KaunasTel. (8 37) 40 18 05

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

Ðildymo ir vëdinimokatedra, Vilniaus Gediminotechnikos universitetasSaulëtekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8 5) 276 4453

Ðilumos ir atomoenergetikos katedra,Kauno technologijosuniversitetasDonelaièio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8 37) 30 04 45

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 3

FORUMUI „VARTOTOJAMS PATIEKIAMOSENERGIJOS VALDYMAS: KOKIE VEIKSMAI

PAGERINTØ ÐILUMOS ENERGIJOSEFEKTYVUMÀ PASTATUOSE?“ PRAËJUS

Ramunë Gurklienë, Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

Ðiø metø rugsëjo 14 dienà, Vilniuje vieðbutyje „Crowne Plaza“ vykotarptautinis energetikos specialistø forumas, skirtas Lietuvoje ypaè aktua-lioms efektyvaus ðilumos energijos vartojimo pastatuose problemomsspræsti, kuriame dalyvavo virð 160 Lietuvos ir uþsienio dalyviø. Forumàorganizavo Europos paþangios energetikos efektyvumo paslaugø federa-cija (EFIEES) ir Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija (LÐTA).

Europos Paþangios Energetikos Efektyvumo Paslaugø Federacija EFIEES(angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) buvoákurta 2006 m. sausio mën. Briuselyje (Belgija). Federacijos steigëjai: Vo-kietija, Belgija, Ispanija, Prancûzija, Didþioji Britanija, Vengrija, ir Italija. Fe-deracijos tikslas – skatinti efektyvios energijos paslaugas teikianèiø ámo-niø (angl. Energy Efficiency Service Companies EESC) veiklà EuroposSàjungos teritorijoje.

Renginio metu su Europos Sàjungos dokumentais, nusakanèiais na-cionalines energijos efektyvumo didinimo pastatuose gaires ir programas,supaþindino Europos komisijos atstovas Martin Elsberger. Tebesitæsian-tis nestabilumas energijos gamybos ir tranzito regionuose bei pasaulinësekonominës perspektyvos skatina ES vykdyti tausià energetinæ politikà.Apie 80 proc. ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimø kyla dël su ener-getika susijusios veiklos. Europa dël neefektyvaus vartojimo veltui iðeik-voja maþiausiai 20 proc. energijos. Nesugebant efektyviai panaudoti ener-gijos kasmet iki 2020 m. prarandama daugiau kaip 100 mlrd. EUR. Europojeapie 40 % energijos sunaudojama gyvenamajame sektoriuje. Specialistøskaièiavimais energijos taupymo potencialas pastatø sektoriuje siekia 26 %(iki 2020 m). Energijos efektyvumo priemoniø pastatuose skatinimas yra 2prioritetinis þingsnis Europos Tarybos energetikos politikos veiksmø plane.

Europos parlamento narys Ðarûnas Birutis apþvelgë Europos parla-mento strateginius dokumentus ir palygino kaip Lietuvoje sprendþiami irágyvendinami Europos Sàjungos energetikos iððûkiai. Pagrindiniai ES stra-teginiai dokumentai:� Pastatø energetinio naudingumo direktyva(2002/91/EC). Valstybës

narës turëjo ðià direktyvà ágyvendinti iki 2006 m. sausio mën. Lietuvojeji yra pilnai ágyvendinta (ágyvendinimà kuruoja Aplinkos ministerija) tikteoriðkai. Nuo 2007 m. Lietuvoje yra pradëti sertifikuoti pastatai. Ikiðios dienos Lietuvoje sertifikuota virð 100 pastatø (ið 45 000 daugia-

buèiø pastatø), sertifikavimo darbus atlieka 155 sertifikavimo eks-pertai.

� Þalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumà. Tai kertinis doku-mentas, prapleèiantis diskusijà dël energijos vartojimo efektyvumo, ku-ris, be jokios abejonës, yra vienas ið pagrindiniø ðiø dienø energetikospolitikos Europos Sàjungoje klausimø. Ties ðiuo dokumentu EuroposParlamento Pramonës, moksliniø tyrimø ir energetikos komitetas akty-viai dirbo praeitø metø pirmàjá pusmetá ir 2006 m. birþelá Europos Par-lamentas pritarë ðiai iniciatyvai.

� Energijos efektyvumo veiksmø planas. Plane pateikiamos prioriteti-nës priemonës, susijusios su ávairiausiomis ekonomiðkomis energijosefektyvumo iniciatyvomis. Tai yra veiksmai, susijæ su tausiai energijànaudojanèiais prietaisais, pastatais, transportu ir energijos gamyba.Ðiuo metu Pramonës, moksliniø tyrimø ir energetikos komitete pradë-tas analizuoti ir rengti praneðimas dël minëto dokumento. Nekantriailaukiama nuomoniø ið Regioninës plëtros, taip pat Aplinkos, visuome-nës sveikatos ir maisto saugos bei Ekonomikos ir pinigø politikos ko-mitetø. Pramonës, moksliniø tyrimø ir energetikos komitetas dël ðiodokumento yra numatæs balsuoti ð. m. lapkrièio 29 d.

� Europos energetikos paketas (2007 m. kovas). Ðiame dokumente Eu-ropos Komisija nurodë tikslà iki 2020 m. 20 procentø sumaþinti visospirminës energijos suvartojimà. Komisija siûlo gerinti esamø ES pasta-tø energetiná naudingumà ir ðilumos bei elektros energijos gamybosveiksmingumà, perdavimà ir paskirstymà. Europos Parlamentas dþiau-giasi ðia Europos Komisijos iniciatyva ir vertina ðio dokumento svarbà,ties kuriuo artimiausioje ateityje pradës dirbti.Ðarûnas Birutis dalindamasis Lietuvos patirtimi uþsiminë ir apie nuo

2005 metø ágyvendinamà Daugiabuèiø namø modernizavimo programà,bei koks svarbus turëtø bûti Valstybës ir Seimo vaidmuo skatinant daugia-buèiø modernizavimà. Pilnai ðalies daugiabuèiø namø renovacijai ávykdytireikia virð 8 mlrd. Lt lëðø, tuo tarpu ðiemet valstybës biudþete tam skirtatik 15 mln. Lt (kai vieno namo kompleksinë renovacija kainuoja apie1,5 mln. Lt lëðø). Taigi valstybë turi suprasti, jog tai nëra rytojaus, o jauðios dienos klausimas. Baigdamas savo praneðimà Ðarûnas Birutis pa-brëþë, jog tvarus energijos taupymo galimybiø realizavimas yra svarbi Ben-

Forumo dalyviaiPraneðimà skaito Europos parlamentaras Ð. Birutis

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)4

drijos energetikos politikos dalis. Pagal ðiandienines energijos kainas, me-gavatui sutaupytos energijos reikia maþdaug pusës tø iðlaidø, kuriø reikëtøtam paèiam energijos kiekiui pagaminti. Taigi pigiausia, konkurencingiau-sia, ðvariausia ir saugiausia energijos forma Europos Sàjungoje iðliekasutaupyta energija.

Iðsamiau apie Lietuvos daugiabuèiø namø modernizavimo programà irjos ágyvendinimà kalbëjo LR Aplinkos ministerijos sekretorë Jûratë Juozai-tienë. Pagal ðià programà jau atnaujinta daugiau kaip 150 daugiabuèiø: Pa-nevëþio regione – 81, Vilniaus – 29, Klaipëdos – 26, Kauno – 15. Ðiuo metudaugiausia namø tvarkoma Panevëþyje ir Vilniuje. Yra beveik 211 projektø,kuriems pritarë Bûsto ir urbanistinës plëtros agentûra ir ðiuo metu rengiama-si jø ágyvendinimui. Dar 38 investicijø projektai yra ágyvendinami ávairiuoseðalies miestuose ir miesteliuose pagal pasiraðytas rangos darbø sutartis.

Vilniaus miesto savivaldybës daugiabuèiø namø renovavimo progra-mà „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“, ágyvendinamà nuo 2004 m.ir finansuojamà ið Pasaulio banko lëðø, pristatë Kæstutis Nënius (AB „Vil-niaus ðilumos tinklai“ direktorius).

Europos plëtros ir rekonstrukcijos banko (EPRB) energijos efektyvumoir klimato kaitos direktorius Jacquelin Ligot pristatë banko sukauptà ener-gijos efektyvumo priemoniø finansavimo patirtá. Tarp banko atstovø ir LRVyriausybës pastaruoju metu vyksta intensyvios darybos dël finansavimoschemos gerinimo. EPRB bankas nuo 2008 metø vietiniams Lietuvos ban-kams planuoja paskirti specialià 50 mln. eurø kredito linija, bet potencia-liai ði suma gali bûti daug didesnë. Tikslas – renovuoti iki 2 000 pastatø

per metus. Ðiam tikslui lëðos gali bûti panaudotos ið Ignalinos atominëselektrinës uþdarymo programos fondo.

Tarptautinës energetikos agentûros atstovas bei Danijos kompanijos„VEKS“ direktorius Lars Gullev pristatë nuo 1983 m. vykdomà ir ðiuo me-tu didþiausià pasaulyje tarptautinæ moksliniø tyrimø ir plëtros projektø pro-gramà centralizuotam ðilumos tiekimui ir vësinimui. Taip pat apþvelgë var-tojimo maþinimo priemoniø pritaikymo bûdus ir pavyzdþius ðilumos ûkiosektoriuje.

Augustavo (Lenkija) daugiabuèiø namø bendrijø prezidentas KaszimierzKozuchowski supaþindino su sëkmingai ðiame mieste ágyvendinta pastatørenovacijos programa. Augustavo bendrijos ûkis: 126 daugiabuèiai na-mai, kuriuose yra 3 700 butø. Nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo pakeisti Len-kijos energetikos teisës aktai. Tø pakeitimø iðdavoje, valstybës biudþetebuvo sustabdytos dotacijos mokëjimams uþ ðilumos energijà suvartotàdaugiabuèiuose namuose kompensuoti.

Visas energijos iðlaidas turëjo dengti patys gyventojai. Pradëjus ágy-vendinti ðilumos priemoniø diegimo programà, Augustave visuose dau-giabuèiuose buvo árengti automatizuoti ðilumos punktai, taip pat pilnai re-novuota 40 pastatø, likusiø 86 – apðiltintos iðorinës sienos, 32 – stogøkonstrukcijos. Ðilumos energijos taupymas tapo Augustavo bendrijos pa-grindiniu tikslu, kadangi iðlaidos ðilumos energijai buvo didþiausia namøûkiø bûsto komunaliniø sànaudø struktûroje. Jeigu 1999 metais iðlaidosuþ ðildymà sudarë 63 proc., tai jau 2004 m. – 52 proc., o 2006 m. –50 proc.

Prieð daugiabuèio renovavimà:Ðilumos suvartojimas – 441 392 kWh per metusPastato plotas – 2 385,7 m2

Iðlaidos suvartotai energijai – 70 425,86 PLN

Po daugiabuèio renovavimo:Ðilumos suvartojimas–347 732 kWh per metusPastato plotas – 2 385,7 m2

Iðlaidos suvartotai energijai– 52 962,54 PLN

Vieno daugiabuèio apðiltinimo iðlaidos yra 230 tûkst. PLN., o 1 m2

ðiltinimo iðlaidos siekia 120 PLN., t. y. vid. 50 m2 x 120 PLN =~ 6 000 PLN.Visas apðiltinimo iðlaidas dengia eksploatavimo bendrovë ir gyvento-jai.Kas mënesá á ðiluminio modernizavimo (renovavimo) fondà gyventojaimoka po 0,60 PLN/m2 nuo naudojamo buto ploto.

Finansiniø lëðø kaupimas M. Konopnickiej gatvës daugiabuèio pa-vyzdþiu:0,60 PLN x 2385,70 m2 = 1 431,42 PLN x 12 mën. = 17 177,04 PLN.M. Konopnickiej g-vës daugiabuèiø ðiluminiam modernizavimui skir-tos lëðos labai greitai gràþinamos, kadangi suvartojama maþiau ðilu-mos.

Patirtø iðlaidø gràþinimas:Keliø laiptiniø daugiabutis M. Konopnickiej gatvëje

- prieð ðiluminá modernizavimà (renovavimà)1 gyventojas mokëdavo (visus metus) 2,46 PLN/m2

- po modernizavimo (renovavimo)1 gyventojas moka 1,85 PLN/m2

- mokesèiø skirtumas 0,61 PLN/m2

Viso daugiabuèio ðildomas plotas sudaro 2 385,70 m2

2 385,70 m2 x 0,61 PLN/m2 x 12 mën. = 17 463,30 PLN230 000,00 : 17 463,30 = 13,17 metø

Daugiabuèiui apðiltinti patirtos iðlaidos bus susigràþintos per 13 metø.Atlikus ðiluminio modernizavimo darbus, mokesèiai uþ ðildymà suma-þëjo 28,7 proc.

Renovuotas daugiabutis namas Lenkijoje (M. Konopnickiej g.)

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 5

M. Elsberger (Europos Komisijos Energetikosir transporto direktoratas)

J. Ligot (Europos rekonstrukcijos ir plëtrosbankas)

Vilniaus 2-oje biokuro termofikacinëje elektrinëje

ÐILUMOS ÛKIS ÐILDYMO SEZONUIPARUOÐTAS, DAUGIABUÈIAI – NE

Ramunë Gurklienë

Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

Ðiemet, kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos ðilumos tiekimo ámonës,siekdamos uþtikrinti kokybiðkas paslaugas savo klientams, jau baigiaruoðtis naujam ðildymo sezonui bei lygiagreèiai vykdo investicinius ðilu-mos gamybos árenginiø, tinklø plëtros bei rekonstravimo darbus.

Per 2007 m. bendros investicijos á ðilumos ûká sudarys virð307 mln. litø. Praëjusiais metais investuota 211 mln. litø, 2005-aisiais –184 mln. litø. Taigi ðilumos ûkio modernizavimui kasmet skiriama visdaugiau investicijø. Ið viso nuo 1996 iki 2006 m. á ðilumos ûká investuo-ta apie 1 mlrd. Lt.

Visose ðilumos tiekimo sistemose pagal numatytus planus vykdomiinvesticiniai projektai, atliekami remonto darbai: statomos biokuro katili-nës, kogeneracinës jëgainës, árengiami kondensaciniai ekonomaizeriai,

ágyvendinamos aplinkosaugos priemonës, didinamas ðilumos tiekimoefektyvumas keièiant senas, susidëvëjusias ðilumos trasas naujais be-kanaliais ið anksto izoliuotais vamzdþiais, naikinamos grupinës boileri-nës árengiant automatizuotus ðilumos punktus pastatuose, susidëvëjæindividualûs ðilumos punktai keièiami naujais.

Pagrindinës problemos, su kuriomis pastaraisiais metais susiduriaðilumos tiekimo ámonës, yra apyvartiniø lëðø trûkumas, þmogiðkøjø ið-tekliø (specialistø) stoka, taip pat neprognozuojamai spartus statybiniømedþiagø, árenginiø ir rangos darbø kainø augimas. Nepaisant to, ðiemetvisose ðalies ámonëse ðilumos trasø hidrauliniai bandymai, gamybos irðilumos perdavimo árenginiø ir vamzdynø remonto darbai buvo vykdomisklandþiai, pagal numatytus planus. Taèiau didþiausios problemos iðlie-

Atlikti ðiluminio modernizavimo darbai teigiamai lemia ne tik sumaþëju-sá suvartotos ðiluminës energijos kieká, bet ir daugiabuèiø namø, iðtisøgyvenamøjø rajonø ir viso Augustavo miesto estetikà.

Jei bendrija nesiimtø ryþtingø veiksmø modernizuojant eksploatuoja-mus bûstus, ðiandien ðildymo kaina siektø 3,00 PLN/m2. Taèiau 2006 me-tais buvo 1,83 PLN/m2, t. y. 39 proc. maþiau.

„Suvokiame, jog mums, kaip vartotojams, energijos kainos nuolat augsir neturime tam jokios átakos. Taèiau norime lemti perkamos energijos kie-ká, kuris mums yra faktiðkai reikalingas“, – savo patirtimi dalijosi sveèiasir palinkëjo pradëti Lietuvai eiti ðiuo keliu.

Vengrijos ir Prancûzijos patirtá efektyviai vartojant energijà pristatë ðiøðaliø EFIEES nariø atstovai Csaba Demze ir Frederic Hug.

Apie Dalkia ámoniø grupës penkeriø metø patirtá, valdant Vilniaus mies-to ðilumos ûká, dalinosi UAB „Vilniaus energija“ prezidentas Jean Sacres-te. Iki 2006 m. UAB „Vilniaus energija“ vykdë individualiø ðildymo sistemø(dalikliø) diegimo programà. Nors ðio projekto rezultatai buvo teigiami:ðilumos suvartojimas prieð ir po ðiø priemoniø ádiegimo sumaþëjoapie 20 %, taèiau prieita prie svarbios iðvados – tokiø priemoniødiegimà bûtina derinti su kompleksine pastatø renovacija.

Uþsienio investuotojø nuomone, reikiamai ir tinkamai tvarkant Lie-tuvoje sovietmeèiu statytus, pasenusius centralizuoto ðilumos tieki-mo tinklus ir árengimus, ðilumos ûká galima modernizuoti iki patiki-mo, efektyvaus ir aplinkai nekenksmingo lygio, bei ekonomiðkaiaprûpinti ðilumos energija vartotojus. Taèiau, nepaisant sistemø, di-dþiausios spragos yra ðilumos vartojimo pusëje. Lietuva yra tarplabiausiai ðilumos energijà ðvaistanèiø valstybiø Europos Sàjungo-je. Per metus nerenovuotuose ðalies daugiabuèiuose namuose ið-ðvaistomos ðilumos energijos kaina ðalyje sudaro apie 0,5 mlrd. li-

tø. Specialistø skaièiavimais Lietuvoje ðilumos energijos suvartojimas galibûti potencialiai sumaþintas iki 50 %. Ir tai yra pagrindinis iððûkis ateièiai!

Forumo metu vyko apskrito stalo diskusija, taip pat ekskursija á Vil-niaus 2-àjà biokuro termofikacinæ elektrinæ.

Dalyviai priëjo prie vieningos nuomonës, jog bûtina spartinti daugiabu-èiø namø renovacijà Lietuvoje. Mokëjimus uþ ðilumà lemia ne nustatomaðilumos kaina, o suvartojamos ðilumos kiekis namams suðildyti. Ir tai ne-gali bûti vien tik ðilumos tiekëjø problema, kuriø pagrindinis uþdavinys yrapagaminti ðilumà ir patiekti jà iki pastatø ávadø. Daugiabuèiø gyvenamøjønamø modernizavimo procesus turi organizuoti savivaldybës kartu su tamtikslui ásteigtomis valstybës institucijomis. Daugiabuèiø gyvenamøjø na-mø savininkø bendrijø pirmininkai, o ten, kur bendrijos neásteigtos – savi-valdybiø skirti administratoriai, privalo organizuoti gyventojø susirinkimus,iðaiðkinti jiems namø modernizavimo tikslus ir naudà, bei gavus pritarimàágyvendinti ðilumos suvartojimà maþinanèiø priemoniø diegimo projektus.

LITHUANIAN DISTRICT HEATING ASSOCIATION

LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØ ASOCIACIJA

EUROPEAN FEDERATION OF INTELLIGENT ENERGY EFFICIENCY SERVICES

FÉDÉRATION EUROPÉENNEDES SERVICES EN EFFICACITÉ ET INTELLIGENCE

ÉNERGÉTIQUE

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)6

ka dël nepriþiûrimø ir netvarkomø pastatø vidaus ðildymo sistemø. Visoto rezultatas – ðilumos tiekëjai negali uþtikrinti reikiamos ðilumos pa-slaugø kokybës. Jeigu ðilumos tiekimo ámonës naujam ðildymo sezonuipradeda ruoðtis jau pavasará, tai ðias sistemas aptarnaujantys bûtø ûkiaibei dauguma daugiabuèiø namø bendrijø, kurios paèios priþiûri savo na-mø vidaus ðildymo sistemas, pasiruoðimo sezonui darbus pradeda van-giai – tik prieð pat sezono pradþià.

Siekiant didinti ðilumos vartojimo efektyvumà, visoje ðalyje jau pa-naikinta didþioji dalis neekonomiðkø grupiniø boileriniø ir ádiegti moder-nûs, automatiniai ðilumos punktai. Jeigu 1996 m. Lietuvoje buvo apie600 grupiniø boileriniø, tai jau 2005 m. jø liko 143, 2006 m. – 73, o po2008 m. liks nepanaikinta 15 grupiniø boileriniø. Pavyzdþiui, vien tik per2007 m. Vilniuje árengiama 350 automatizuotø ðilumos punktø, Ignali-noje – 110, Kaune – 104, Anykðèiuose – 93, taip pat ir kitose ðilumostiekimo sistemose.

Eksploatuojami grupiniai ðilumos punktai (grupinës boilerinës)

Ið viso ðalies pastatuose, aprûpinamuose centralizuotai tiekiama ðilu-ma, ðiuo metu yra eksploatuojama beveik 27 000 ðilumos punktø, ið kuriøvirð 17 000 yra daugiabuèiuose gyvenamuosiuose namuose.

CÐT ámonës, atnaujindamos katilus ir diegdamos naujas technologi-jas, vis efektyviau panaudoja pirminio kuro energijà. Vidutinës lyginamo-sios kuro sànaudos sektoriuje (kilogramais naftos ekvivalento (kg.n.e.)vienai MWh ðilumos pagaminti) maþëja.

Lyginamosios kuro sànaudos CÐT sektoriuje 1996–2006 m.

Ðilumos tiekimo efektyvumas didinamas ne tik atsisakant grupiniø boi-leriniø, modernizuojant ðilumos gamybos ðaltinius, bet ir keièiant senus,susidëvëjusius ðilumos vamzdynus naujais bekanaliais ið anksto izoliuo-tais vamzdþiais. Nuo 1996 m. technologiniai nuostoliai tinkluose sumaþë-jo perpus: nuo 32,3 % iki 17,5 %. Palyginimui, Vakarø ðalyse eksploatuo-jamø ðiuolaikiniø, su gera termoizoliacija, optimalaus dydþio vamzdynøtechnologiniai ðilumos nuostoliai sudaro apie 10–12 proc. Ðiuo metu ben-dras Lietuvos CÐT tinklø ilgis siekia 2 514 km. Per pastaruosius penkeriusmetus kasmet vidutiniðkai árengiama apie 20 kilometrø naujø tinklø ir per50 km senø vamzdynø pakeièiama naujais.

Ðilumos tinklø ilgiai ir renovavimas 2003–2006 m.

Ateityje ðilumos tiekimo ámonës toliau sieks ágyvendinti Nacionalinëjeenergetikos strategijoje keliamà uþdaviná iki 2015 metø pakeisti 75 proc.CÐT ámonëse eksploatuojamø senøjø vamzdynø.

Dþiugina ir tai, jog centralizuoto ðilumos tiekimo privalumus pradëjosuvokti ir vartotojai: jei ankðèiau pastarieji praðë atsijungti, dabar kasmetsu naujais vartotojais Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio, Maþeikiø irkitose ðilumos tiekimo ámonëse sudaroma vis daugiau naujø sutarèiø.

Visi darbai vykdomi ágyvendinant 2007 m. sausio mën. LR Seimo pa-tvirtintos Nacionalinës energetikos strategijos nuostatas bei atsiþvelgiant áÛkio ministerijos parengtà Nacionalinës energetikos strategijos ágyvendi-nimo priemoniø planà.

Lentelëje pateikiama LÐTA surinkta informacija ið ðilumos tiekimo ámo-niø apie 2007 m. atliktus ir vykdomus darbus bei lëðas skirtas investici-joms ir remontui.

Apmaudu, jog ðilumos vartotojai atliktø ðilumos tiekimo ámoniø darbørezultatø taip ir nepajaus, nes viena didþiausiø ir seniausiø problemø, uþ-kertanti kelià ekonomiðkam ðilumos energijos vartojimui, iðlieka nespren-dþiama – t. y. prasta daugiabuèiø gyvenamøjø namø kokybë, lemianti þen-kliai didesnes gyventojø iðlaidas ðilumos energijai.

Ðildymo kainos Vilniuje 2007 m. vasario mën.

Nors visiems kiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienoda ðilu-mos kaina, iðlaidos ðilumos energijai skiriasi – uþ ðilumà mokama tiek,kiek jos suvartojama. Mokëjimai uþ ðilumà priklauso nuo daugiabuèio gy-venamojo namo bûklës: jei namai nesandarûs, energijos apðildymui su-naudojama daugiau, taigi ir mokëjimai uþ ðilumà didesni.

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 7

Mokejimø uþ ðilumà pasiskirstymas daugiabuèiuose namuose Vilniuje2007 m. vasario mën. (ðilumos kaina: 123,05 Lt/MWh)

Senos statybos daugiabuèiø namø gyventojai uþ ðilumà yra priverstimokëti 2–3, o kai kur net iki 10 kartø daugiau nei naujuose, ðilumà tau-panèiuose daugiabuèiuose.

2007 m. vasará Vilniaus mieste, esant tai paèiai ðilumos kainai12,3 ct/kWh, tvarkinguose, apðiltintuose namuose 60 kv. m ploto ðeimi-ninkai per mënesá uþ ðilumà mokëjo 72 Lt. O ðtai Totoriø gatvëje senamename tokio pat ploto butui apðildyti teko pakloti 540 lt. Statistika nëra dþiu-gi: Vilniuje naujos statybos ekonomiðkø namø tëra 4,6 proc., kokybiðkiaupastatytø ir kaþkiek taupanèiø ðilumà – 17 proc., didþiàjà dalá, arba55,7 proc., sudaro seni, nerenovuoti namai, o itin prastø, blogos ðilumi-nës izoliacijos namø – 22,4 proc.

Pagal Lietuvos energetikos specialistø atliktø tyrimø iðvadas, didþiau-sios ekonominës naudos (ðilumos sutaupymø) pasiekiama ágyvendinantkompleksinæ pastatø renovacijà. O tokiø pilnai renovuotø daugiabuèiø ðiuometu Lietuvoje yra vos 10.

LR Aplinkos ministerijos duomenimis dalinai renovuotø daugiabuèiøgyvenamøjø namø Lietuvoje yra apie 700. Taèiau tai tesudaro tik 2 pro-centus visø 45 000 Lietuvoje esanèiø daugiabuèiø namø, kuriuose gyvenadidþioji dauguma ðalies gyventojø.

Nors ðilumos suvartojimas ir renovacija nëra ðilumos tiekëjø rûpestis,bet kelia ðilumos tiekëjams pagrindines problemas.

Lentelë

Analogiðki darbai vykdomi ir kitose ðilumos tiekimo ámonëse

Atlikti ir vykdomi darbai per 2007 m.

2007 m. bendrovë ðilumos ûkio remonto darbams ið viso skyrë apie 15 mln. litø, dar 50 mln. Lt investicijoms – kas bendroje sumojesudarys apie 65 mln. Lt. Ðiemet Vilniaus mieste jau panaikinta paskutinë grupinë boilerinë, árengta apie 350 automatizuotø ðilumospunktø, taip pat árengtas naujas ðilumos tinklø valdymo centras.2007 m. bendrovë parengties ðildymo sezono darbams skyrë apie 17 mln. Lt (palyginimui, 2006 m. buvo iðleista 8,9 mln. Lt). Ðiø metøpabaigoje bus uþbaigta statyti ir naujoji 35 MW elektros ir 33 MW ðiluminës galios gamtinëmis dujomis kûrenama Panevëþio termofika-cinë elektrinë. Pastaraisiais metais ði bendrovë jau pasiraðë deðimt ES paramos gavimo sutarèiø uþ daugiau kaip 11 mln. litø, o tai sudaroapie 50 proc. visø energetiniams projektams ágyvendinti bûtinø lëðø. Paramos lëðomis modernizuojami Panevëþio, Këdainiø miesto irrajono gyvenvieèiø ðilumos tiekimo tinklai, rekonstruojamos Rokiðkio miesto, Këdainiø rajono Ðlapaberþës, Akademijos katilinës. Iki ðiømetø lapkrièio mënesio Panevëþio regione bus rekonstruota 1,3 km susidëvëjusiø trasø, nutiestø daugiau kaip prieð 30 metø.Ðiais metais bendrovë numatë 15 mln. Lt investicijø, ið kuriø statiniø, katilø, katiliniø árenginiø ir ðilumos tinklø remontui skyrë 3,1 mln. Lt,dar 1,2 mln. Lt numatyta investuoti á ðilumos gamybos ir tiekimo patikimumo gerinimo priemoniø diegimà. Klaipëdos ir Gargþdømiestuose, panaudojant ðiuolaikines technologijas, renovavo apie 5,1 km ðilumos trasø. Ðiems darbams skirta 7,1 mln. Lt, tameskaièiuje ið ES struktûriniø fondø apie 3,3 mln. Lt.Be ðiluminiø trasø keitimo bei kitø projektø, ðiemet Marijampolëje baigë statyti 16 MW ðilumos ir 2,5 MW elektros galios kogeneracinæjëgainæ, pritaikytà deginti biokurà, taip pat Palangoje paleido kogeneraciná árenginá. Ið viso minëtiems darbams skirta apie 30 mln. Lt,ið kuriø 25 mln. Lt investicijoms ir 5 mln. Lt – remonto darbams.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 8 mln. Lt, ið kuriø trasø modernizavimui apie 5,6 mln. Lt, investicijoms – 4,4 mln. Lt; pakeistaapie 4 km ilgio ðiluminiø trasø; pastatyta nauja 4 MW galios su kondensaciniais ekonomaizeriais dujomis kûrenama katilinë (investi-cijos apie 1,2 mln. Lt); 100 tûkst. Lt skirta ðilumos mazgø atnaujinimui ir apie 180 tûkst. Lt – ðilumos apskaitos priemonëms árengti.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 32 mln. Lt, naikinamos grupinës boilerinës; vyksta Jurbarko katilinës dujofikavimodarbai; árengti apie 104 automatizuoti ðilumos punktai.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 5 mln. Lt, paleistas naujas 4 MW galingumo dujinis katilas, pastatuose árengiami auto-matizuoti ðilumos punktai.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 5 mln. Lt, pastatyta 0,75 MW þaliosios elektros kogeneracinë jëgainë, deginanti biokurà(ðiuo metu atliekami derinimo darbai).Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 5 mln. Lt; sumontuotas kogeneracinis árenginys biokuro katilui; árengta 110 automati-zuotø ðilumos punktø, naikinant 12 grupiniø boileriniø.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 4 mln. Lt, sumontuoti 6 ir 3 MW galios medienà deginantys katilai.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 3 mln. Lt.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 2 mln. Lt, baigë 5 MW biokuro katilo montavimo darbus.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 2 mln. Lt, modernizuojamos ðiluminës trasos, pastatuose árengiami automatizuoti ðilu-mos punktai.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 1,5 mln. Lt.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 1,2 mln. Lt, árengti 93 automatizuoti ðilumos punktai, panaikinant 11 grupiniø boileriniø.Keièiamos susidëvëjusios ðiluminës trasos. Árengta 100 naujø mazgø uþ maþdaug 1 mln. Lt lëðø.Keièiami vamzdynai, árengiama nutekëjimo kontrolë; sumontuoti du 3 ir 7 MW galingumo biokuro katilai.Pagrindinëje miesto katilinëje sumontuotas 30 MW dujinis ðildymo katilas, spalio pradþioje bus atlikti paleidimo ir derinimo darbai.Iki 2008 m. numatyta pastatyti naujà 16 MW dujiná ðildymo katilà. Prie CÐT tinklo prijungti nauji vartotojai (15 000 m2 ploto).Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 3 mln. Lt.; árengtas 1,7 MW galios kondensacinis ekonomaizeris.Árengtas 4,7 MW galios dujinis vandens ðildymo katilas ir 0,35 MW galios kondensacinis ekonomaizeris; keièiamos trasos; árengiamiautomatiniai ðilumos punktai.Investicijoms ir remonto darbams skyrë apie 5 mln. Lt. Pakeista apie 7 km trasø; sumontuoti 2 po 5 MW galios biokuro katilai.Atgaivino centralizuotà ðilumos tiekimà Gelgaudiðkio mieste, kur pastatë 2 MW galios ðiaudais kûrenamà katilinæ, daugiabuèiuosenamuose árengë automatizuotus ðilumos punktus, naikinant neekonomiðkas prie pastatø árengtas medienà deginanèias katilines.

Ámonë

UAB „Vilniaus energija“

AB „Panevëþio energija“

AB „Klaipëdos energija“

UAB „Litesko“

AB „Ðiauliø energija“

AB „Kauno energija“

AB „Jonavos ðilumos tinklai“

UAB „Tauragës ðilumos tinklai“

UAB „Ignalinos ðilumos tinklai“

UAB „Ðilutës ðilumos tinklai“UAB „Utenos ðilumos tinklai“UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“UAB „Lazdijø ðiluma“

UAB „Fortum Ðvenèioniø energija“UAB „Anykðèiø ðiluma“UAB „Elektrënø komunalinis ûkis“UAB „Raseiniø ðilumos tinklai“UAB „Maþeikiø ðilumos tinklai“

UAB „Molëtø ðiluma“UAB „Plungës ðilumos tinklai“

UAB „Radviliðkio ðiluma“UAB „Ðakiø ðilumos tinklai“

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)8

Mokëjimø uþ ðilumà analizë Vilniaus mieste (2007 m. vasario mën.)

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 9

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)10

INVESTICIJOS GELBËS NUO SPARTAUSÐILUMOS KAINØ AUGIMO

Arturas PaknysUAB „Grundfos Pumps“

Ðvenèioniø rajono energetikai patys paþangiausi LietuvojeNors pastaruoju metu ðalyje sparèiai brangsta kuras ir ðiluma, taèiau

yra ámoniø, kurios siekia sutaupyti paèios ir padeda tai daryti paprastiemsvartotojams. Tai puikiai iliustruoja UAB „Fortum Ðvenèioniø energija“ pa-vyzdys, kuri vasaros pradþioje ásigijo naujos kartos ekonomiðkus, energijàir pinigus taupanèius „Grundfos“ cirkuliacinius A klasës siurblius.

Mato daugybæ privalumøAkcininkø ið Skandinavijos pritarimas paþangioms technologijoms pa-

skatino „Fortum Ðvenèioniø energijà“ modernizuotis. Ði ámonë ðilumosenergijà gamina ir tiekia Ðvenèioniø, Ðvenèionëliø ir Pabradës miestams.

„Tai iðties racionalus ir toliaregiðkas sprendimas“, – teigë Danijos kon-cerno „Grundfos“ padalinio Lietuvoje „Grundfos pumps“ prekybos vado-vas Dainius Matusevièius. Jo naudà artimiausiu metu turëtø pajausti ðilu-mos vartotojai, o vëliau ir jos tiekëjai.

„Ámonë, priëmusi toká investiciná sprendimà, maþina savo priklauso-mybæ nuo kuro tiekëjø, nes naudoja kur kas maþiau elektros nei áprastai.Be to, þymiai sumaþinamas anglies dvideginio iðmetimas á aplinkà, ma-þiau terðiama gamta, – sakë D. Matusevièius. – Ðvenèioniø rajono miestaipirmieji Lietuvoje ágyvendins Europos Sàjungos normatyvus. Kita vertus,svarbu tai, kad „Fortum Ðvenèioniø energija“ ásigydama aukðèiausios Aklasës siurblius siekia, kad ðilumos vartotojai sutaupytø pinigø“, – ávardijosprendimø privalumus D. Matusevièius. Tai pirmasis Lietuvoje ðilumos tie-kimo ámoniø projektas pritaikant ekonomiðkus A klasës siurblius.

Dar vienas A klasës siurbliø privalumas yra tas, kad ðildymas namuosebus patogesnis. Tai svarbus þingsnis pradedant namø renovacijà. Galimateigti, kad UAB „Fortum Ðvenèioniø energija“ tam jau yra puikiausiai pasi-rengusi. Ðis sprendimas leidþia Ðvenèioniø savivaldybei renovuoti namusir maþinti elektros sànaudas.

Atsiperka ateityjePasak „Fortum Ðvenèioniø energija“ generalinio direktoriaus Vaclovo

Papinigio, investuoti á brangesnæ, taèiau ðiuolaikiðkà ir modernià technikàapsimoka, nes taip stabilizuojami augantys tarifai, maþiau terðiama aplin-ka. Tokia investicija – vienas pagrindiniø ðilumos kainø augimo pristabdy-mo bûdø. Ilgalaikëje perspektyvoje ámonei tokià árangà eksploatuoti buspigiau. Uþtenka paminëti, kad Ðvenèionyse nuo ámonës ásteigimo pradþiosper 7 veiklos metus ðilumos kainos 2007–2008 m. ðildymo sezonui padi-dëjo 21 procentu.

„Naujausiomis technologijomis bei naujovëmis domimës patys per vi-sà ámonës gyvavimo laikotarpá. Taip pat didþiulës paramos ir pritarimomodernizuojant ámonæ sulaukiame ir ið savo akcininkø“, – teigë V. Papini-gis. Anot jo, labai svarbi yra ir finansinë skandinavø parama, nes diegiantnaujausias ir moderniausias technologijas nebereikia skolintis ið bankø,kaip daugeliui analogiðkø ðalies ámoniø.

Tam, kad investicijos á aukðèiausios A klasës cirkuliacinius siurbliusatsipirks ateityje, pritaria ir UAB „Grundfos pumps“ atstovas Saulius Zulo-nas. Jo teigimu, tokie A klasës siurbliai, kokius neseniai ásigijo UAB „For-tum Ðvenèioniø energija“, yra aukðèiausios klasifikacijos ir patys moder-niausi visame pasaulyje. „Lyginant su ðios srities lyderiais skandinavais,Ðvenèionys jiems nenusileidþia. Tokius modernius A klasës siurblius tekomatyti tik Danijoje“, – tikina paðnekovas.

Vakarø Europos ðalyse tai – gana áprastas reiðkinys ir per daug niekonestebintø. Juolab, kad kai kuriose ðalyse investicijas á modernias techno-logijas reglamentuoja ástatymai. Taèiau Lietuvoje toks sprendimas iðtiesnetradicinis. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai visuotinës paskirties nau-dojimui, didesnei namø grupei skiriami ekonomiðki energijà taupantys cir-kuliaciniai siurbliai.

Lietuviðkos realijosLietuvoje kol kas vieðuosiuose konkursuose daþniausiai laimi pigiausia

produkcija, bet nebûtinai geriausia. Nors A klasës siurbliai yra bene dukartus brangesni uþ áprastus, taèiau atrankos kriterijus galëtø bûti ne vienkaina, bet ir energijos taupymas, ekonomiðkumas. Tokiu bûdu pavyktømodernizuoti ne vienà ðalies ðilumos gamintojø ir tiekëjø ámonæ.

Tokiam UAB „Fortum Ðvenèioniø energija“ sprendimui pritaria ir Ðven-èioniø rajono gyventojas, savivaldybës darbuotojas Grigorijus Avinas. „Pa-sirodo ir mûsø mieste yra kuo pasidþiaugti ir pasididþiuoti, aplinkiniai rajo-nai to neturi“, – teigia G. Avinas. „Kiek þinau, A klasës siurbliai sutaupo iki80 proc. elektros energijos. Tai iðties áspûdingi skaièiai, nes uþ tà energijàmoka tiesioginis vartotojas, t. y. mûsø namo gyventojai. Taigi uþ sutaupy-tus gyventojø pinigus turëtume bûti dëkingi mûsø ðilumos tiekëjams, su-gebantiems màstyti ir investuoti toliaregiðkai.“

Kad investicija á ateitá atsiperka, patvirtina ir kiti UAB „Fortum Ðvenèio-niø energija“ priimti sprendimai. Nuo 2001 m. veikianti ámonë, kurios50 proc. akcijø priklauso Ðvenèioniø rajono savivaldybei, o likæ 50 proc. –UAB „Fortum Heat Lietuva“, paremta skandinaviðkos vadybos metodais.Ið viso per ðeðerius ámonës gyvavimo metus Ðvenèionyse ir Ðvenèionë-

liuose buvo atlikta kuro konversija – atsi-sakyta didelio sieringumo mazuto ir pe-reita prie ekologiðkai ðvaraus biokuro(medienos atliekø) deginimo. Buvo su-montuoti moderniausi ðalyje suomiðkibiokuro katilai, mieste árengti automatizuo-ti ðilumos punktai, paklotos naujos ðilu-minës trasos.

Nors darbø per ámonës veiklos metusatlikta iðties nemaþai, o investicijos á ðilu-mos ûkio renovacijà siekia apie 15 mln.litø, tuo jos nesibaigia. Siekdama ilgalai-kës perspektyvos per artimiausius pen-kerius metus UAB „Fortum Ðvenèioniøenergija“ planuoja kasmet investuoti nemaþiau kaip po vienà milijonà litø.

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 11

ENERGIJOS TAUSOJIMO PROJEKTØKOMERCINIS FINANSAVIMAS TAMPA

PRIEINAMESNISVytautas MARTINAITIS

konsultacinë ámonë „Eksergija“

Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas ið Europos Sàjungos (ES)veiklos darbotvarkës prioritetø. Ðiuo klausimu jau pasirodë nemaþai svar-biø dokumentø, nustatyta toliau svarstomø artimiausiu metu ásigaliosian-èiø teisiniø dokumentø parengimo darbotvarkë. Tai Þalioji knyga „Energi-jos vartojimo efektyvumas, arba kaip maþesnëmis sànaudomis sutaupytidaugiau energijos“ (2005 m. birþelis) ir vëlesnis Europos Komisijos ko-munikatas – „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmø planas: iðnaudotipotencialà“ (2006 m. spalis). Tai Þalioji knyga „Europos Sàjungos tau-sios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ (2006 m. kovas)ir vëlesnis Europos Komisijos komunikatas – „Europos energetikos politi-ka“ (2007 m. sausis). Jo pagrindu parengtas Europos Vadovø Tarybosveiksmø planas (2007–2009 m.) „Europos energetikos politika“ (2007 m.kovas). Veiksmø plane, be kita ko, iðplëtojamos aiðkios gairës dël veiks-mingos tarptautinës energetikos politikos, kurià Europa vykdytø laikyda-masi bendro poþiûrio. Ðiame plane nustatyti labai plataus uþmojo energi-jos vartojimo efektyvumo, atsinaujinanèiø energijos iðtekliø bei biokuronaudojimo kiekybiniai tikslai.

Nuo 2003 metø ankstesniø programø veiklà jungia suformuota Euro-pos Sàjungos programa „Paþangi energetika Europai“ (IEE), jos 2007–2013 m. biudþetas siekia 730 mln. eurø. Bûtent ði programa remia energi-jos efektyvumà, energijos rûðiø diversifikacijà ir atsinaujinanèiø energijosðaltiniø naudojimà, taip pat finansuoja ðiuo poþiûriu palankesnes rinkossàlygas kurianèià veiklà. Keletas ðimtø projektø, pusðimtis regioniniø agen-tûrø, keliasdeðimt renginiø yra gavæ ir ateityje gali pretenduoti gauti ðiosES programos paramà.

Brangstant energijos iðtekliams, vis opesnë darosi racionalaus energi-jos vartojimo problema. Visame pasaulyje aktyvëja energijos vartotojai,priversti ieðkoti alternatyviø energijos ðaltiniø ir darniø energijos vartojimosprendimø. Kita vertus, daugelis energijos vartojimo efektyvumo ir atsi-naujinanèiø iðtekliø panaudojimo didinimo priemoniø nëra taikomos dëlinformavimo, mokymo, skatinimo ar finansavimo stokos. Nors ekonomi-niu poþiûriu jos visapusiðkai veiksmingos, rinkoje esamos sàlygos nërapalankios jø plëtrai. Maþos ir stambios ámonës, skirianèios daugiau dëme-sio savo konkurencingumui, siekdamos sutaupyti energijà ir lëðas prade-da reikðti savo susidomëjimà energijos vartojimo maþinimo ir naudoja-mos energijos efektyvumo (EE) didinimo projektais. Norëdamos ágyvendintipaþangias atsinaujinanèiø energijos iðtekliø ir kitas energijos efektyvumodidinimo technologijas, ámonës ieðko galimybiø ágyvendinti tokius projek-tus pasinaudojusios finansiniø institucijø kreditais. Maþoms ir vidutinëmsámonëms bei savivaldybëms ypaè sunku áveikti ðios veiklos finansavimokliûtis. Todël itin svarbu priartinti ir suderinti paþangiø energijos efektyvu-mo (EE) ir atsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI) projektø uþsakovø ir bankøar kitø finansiniø institucijø interesus. Svarbu plëtoti komerciniø paskolørinkà, kartu didinti ágyvendintø efektyvios energijos projektø skaièiø. Ðiuotikslu 2006–2007 m. Èekijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvojebuvo vykdomas programos „Paþangi energija Europai“ projektas „Paþan-giø energijos projektø komercinis finansavimas“. Vienu ið projekto kofi-nansuotojø buvo Tarptautinë finansø korporacija (IFC). Projekto pagrindi-niu vykdytoju Lietuvoje buvo UAB „Eksergija“. Ðiuo projektu stengtasiatkreipti komerciniø finansø rinkos dëmesá á EE ir AEI projektus, suþadintikomerciniø finansiniø institucijø norà tokius projektus finansuoti bei page-rinti maþoms ir vidutinëms ámonëms finansinës rinkos prieinamumà.

Kadangi dauguma ðio þurnalo skaitytojø yra tokiø projektø plëtotojai,ðiame straipsnyje siekiama atkreipti dëmesá á projektà vykdant atsiskleidu-sá bankø poþiûrá á tokio tipo projektus. Vienu svarbiausiø projekto veiksmøbuvo seminarai bankø specialistams, kurie turëjo padëti jiems geriau su-prasti EE ir AEI projektus ir taip sumaþinti neapibrëþtumà juos vertinant irpriimant spendimus dël jø finansavimo. Ðie seminarai buvo skirti dviembankø darbuotojø grupëms. Tai paskolø specialistai, atsakingi uþ klientøpritraukimà bei paskolø pasiûlymø rengimà, ir kreditø valdymo specialis-tai, atsakingi uþ projektø pasiûlymø vertinimà ir jø pateikimà finansuoti.Seminarø dalyviai buvo informuoti, kuo ðio tipo projektai skiriasi nuo ápras-tiniø verslo operacijø, kaip galima teisingai ávertinti, o kartu ir sumaþinti jørizikos veiksnius. Ðiø seminarø metu finansiniø institucijø specialistai mo-kyti suprasti energijos efektyvumo didinimà kaip verslà, taip pat tinkamai jávertinti pagal techninius ir aplinkosauginius kriterijus. Seminarai buvo pa-siûlyti AB SEB Vilniaus bankui, AB „Hansabankui“, AB Ðiauliø bankui. De-rinant seminarø programà, bankø atstovai akcentavo, kad daugiausia dë-mesio turëtø bûti skirta bendriems projektø ekonominiams rodikliams, EEir AEI projektø nekomercinio finansavimo galimybëms, projektø rizikos ver-tinimui ir jos valdymui.

Seminaruose buvo apþvelgiama bendra EE ir AEI srities politinë aplinkaEuropos Sàjungoje ir Lietuvoje, akcentuotos sritys, kuriose slypi didþiau-sias taupymo potencialas (pastatø renovacija, kogeneracijos technologi-jos), bei atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø potencialas ir skatinimo priemo-nës Lietuvoje. Siekiant supaþindinti banko specialistus su EE ir AEIprojektais, seminarø medþiaga apëmë trumpus pristatymus apie energijosprojektø ávairovæ ir pagrindinius ðiø projektø rinkos dalyvius. Ðioje dalyjebuvo apþvelgtas ávairiø energijos projektø ekonominis patrauklumas ir jøbendras rizikos laipsnis. Aptariant nekomercinio projektø finansavimo ga-limybes akcentuotos ES struktûrinës paramos 2007–2013 metø projektolëðø apimtys, numatytos programoms, susijusioms su energijos taupymuir atsinaujinanèiais energijos ðaltiniais, bendro ágyvendinimo projektø ir ESemisijø prekybos schemos, energetiniø paslaugø ámoniø bei partnerystëstarp vieðojo ir privataus sektoriø veiklos principai.

Kalbant apie EE ir AEI projektø principus ir ypatumus, trumpai pristatytiintegruoto iðtekliø planavimo metodas, kogeneracijos pritaikymo koncepci-jos, energijos taupymo priemoniø pastatuose projektø vertinimas. Vertinantpastatø renovacijos ir energijos efektyvumo projektus, atkreiptas dëmesys á

Ðiauliø banko specialistai seminare Ðiauliuose

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)12

dviejø veiksniø metodà, kai akcentuojamas galimas pastatø renovacijos dvi-gubos naudos – energijos vartojimo kokybës ir pastato konstrukcijø koky-bës pagerinimo – ávertinimas ir su tuo siejamas finansiniø srautø skaidymastarp ðiø dviejø srièiø. Aptariant projektø rizikà akcentuotos pagrindinës rizi-kos rûðys, bûdingos EE ir AEI projektams: techninio sprendimo rizika, tech-nologinë rizika, iðtekliø rizika, atskiri pajamø rizikos aspektai.

Dalykinis bendravimas seminarø metu leido geriau suprasti bankiná pro-jektø vertinimo poþiûrá, kuriuo remiantis þemiau glaustai iðdëstyti susiste-minti pagrindiniai EE ir AEI projektø rizikos vertinimo aspektai. Manome,kad jie gali bûti naudingi paskolø pareiðkëjams ar maþiau patyrusiemsprojektø rengëjams.

Pareiðkëjo (teikëjo) ávertinimasVertinimo aspektai

Ar Pareiðkëjas turi teisæ verstis ta ûkine veikla, kuri reikalinga ágyvendinusprojektà? (1)Ar Pareiðkëjas yra vykdæs panaðius projektus?Ar Pareiðkëjas yra vykdæs panaðios apimties kaip projektas veiklas?Ar Pareiðkëjas turi pakankamai þmogiðkøjø iðtekliø ágyvendinti projektà? (2)Ar Pareiðkëjas turi pakankamai techniniø iðtekliø ágyvendinti projektà? (3)

Pastabos

Banko specialistai gali papraðyti Pareiðkëjo pateikti:(1) Atitinkamas licencijas, atestatus, leidþianèius verstis ûkine veikla, nu-

matyta projekte.(2) Ámonës vadovaujanèio personalo ir ypaè asmenø, atsakingø uþ pro-

jekto atlikimà, sàraðà, iðsilavinimà ir profesinës kvalifikacijos apibûdi-nimà, bendrà darbo staþà ir darbo staþà ámonëje.

(3) Árodymus apie projektui vykdyti turimus árankius, árenginius ir techni-nes priemones, jei projektui vykdyti rangovas nebus samdomas.

Projekto rengëjo patikimumo ávertinimasVertinimas atliekamas tuo atveju, jei projekto rengëjas yra Pareiðkëjosamdytas konsultantas.

Vertinimo aspektaiAr projekto Rengëjas turi teisæ verstis ta ûkine veikla, kuri reikalinga pro-jektui rengti? (1)Ar projekto Rengëjas yra rengæs panaðius projektus? (2)Ar projekto Rengëjas yra apsidraudæs nuo profesinës rizikos? (3)Ar projekto Rengëjas turi pakankamà kvalifikacijà ir patirtá rengti panaðiusprojektus? (4)

Pastabos

Banko specialistai gali papraðyti projekto Pareiðkëjo pateikti tam tikrà in-formacijà apie projekto Rengëjà:(1) Atitinkamus atestatus, leidþianèius uþsiimti atitinkama veikla (projek-

tavimo, techninës prieþiûros ir pan.).(2) Per pastaruosius 3 metus vykdytø panaðaus turinio ir apimties pro-

jektø sàraðà, nurodant darbø apimtis, atlikimo vertes, datas ir vietas;2–3 uþsakovø paþymas-atsiliepimus, kad darbai buvo atlikti tinkamai.

(3) Atitinkamo banko ar draudimo ámonës paþymos kopijà, kad ámonë yraapsidraudusi nuo profesinës rizikos (vykdomø darbø civilinës atsako-mybës draudimo liudijimo kopijà ar kità atitinkamà dokumentà).

(4) Informacijà apie ámonës personalo ir ypaè asmenø, rengusiø projektotechninæ, ekonominæ, finansinæ dalis iðsilavinimà ir profesinæ kvalifi-kacijà, atliktus darbus, bendrà darbo staþà ir darbo staþà ámonëje.

Ádiegimo rizikos ávertinimasVertinimo aspektai

Ar projekto ádiegimo tvarkaraðtis yra realistiðkas?Ar aiðkiai ir pagrástai iðdëstyti projekto ádiegimo etapai?Ar projekto investicijos yra patikimai ávertintos? (1)Ar atlikti (ir kiek) paruoðiamieji darbai dël projekto ágyvendinimo teisiniøklausimø? (2)Ar numatytos/parengtos konkurso sàlygos, uþtikrinanèios pakankamas ran-govo garantijas ágyvendinti projektà? (3)

Ar konkurso sàlygose numatytas reikalavimas dël „fiksuotos kainos“ su-tarties/sutarèiø sudarymo su rangovu (-ais)? (3)Ar atlikti kokie nors reikðmingi projekto ádiegimo parengiamieji darbai (pvz.,techninë dokumentacija, pradiniai statybos darbai)?

Pastabos

Banko specialistai gali papraðyti projekto Pareiðkëjo pateikti:(1) Detalizuotas investicijø ávertinimo sàmatas ar kità medþiagà (samdo-

mø ekspertø iðvadas, rangovø, tiekëjø apklausas ir pan.), árodanèià,kad projekto investicijø apimtis yra ávertinta pagrástai ir visapusiðkai.

(2) Projekto ágyvendinimo teisiniø klausimø sprendimo progresà paro-danèià medþiagà (dël þemës naudojimo paskirties, leidimo statyboms,prisijungimo prie tinklø sàlygø, projekto suderinimo su reikiamomisinstitucijomis bei ekspertizës aktø ir pan.).

(3) Konkurso dokumentacijos projektà ir/ar sutarties su rangovu projektà.Esant sudëtingiems techniniams sprendimams, banko specialistai gali kreip-tis á nepriklausomus ekspertus dël iðvadø, lieèianèiø investicijø apimtis irprojekto ágyvendinimo planà, teisinius aspektus, konkurso sàlygas ir pan.

Technologinës rizikos ávertinimasVertinimo aspektai

Ar yra galimybiø pasirinkti rangovà, kuris turi analogiðkø projektø ágyven-dinimo patirtá?Ar pateikti naujø technologijø sëkmingo ágyvendinimo pavyzdþiai? (1)Ar ávertinti naujø technologijø eksploatacijos klausimai? (2)Ar technologiniai árenginiai, numatyti projekte, atitinka ES / Lietuvos stan-dartus?Ar pateikti árodymai dël techniniø charakteristikø (gamybos apimèiø, gy-vavimo trukmës, efektyvumo) pasiekimo? (3)

Pastabos

(1) Ypaè AEI projektams.(2) Projekto dokumentacijoje turëtø bûti pateikti technologijø naudojimo,

specialistø apmokymo, prieþiûros, atsarginiø daliø klausimø sprendi-mai.

(3) Projekte turi bûti pagrástai pateiktas energetiniø árengimø gyvavimotrukmës ávertinimas (pvz., pateiktas skirtingø gamintojø árengimø dar-bo val. skaièius). Energijos gamybos ðaltiniø efektyvumas (naudoja-mas skaièiavimuose) turëtø bûti ne optimistinis – nominalus, bet rea-listinis – ávertintas vidutinis metinis, kuris priklauso nuo gamybosapkrovos grafiko.

Iðtekliø rizikos ávertinimasVertinimo aspektai

Ar pagrásta galimybë apsirûpinti pirminiais energijos iðtekliais? (1)Ar ávertintos perspektyvos dël sutarèiø sudarymo su pirminës energijosiðtekliø tiekëjas?Ar skaièiavimuose naudojama realistinë kuro kainø prognozë?

Pastabos

Iðtekliø rizika ypaè susijusi su projektais, kurie numato kaip kurà naudotimedienà, granules, briketus, ðiaudus ir pan., bei biodujø jëgainëmis.(1) Projekte turi bûti iðnagrinëta, kiek yra atitinkamø biokuro tiekëjø regio-

ne, jø galimo patiekti kuro apimtys ir potencialas.

Techninio sprendimo ávertinimasVertinimo aspektai

Ar atlikta iðsami esamos techninës sistemos analizë ir nustatytos pagrin-dinës problemos? (1)Ar pagrásti techninio sprendimo (energijos gamybos, perdavimo, paskirs-tymo) parametrai? (2)Ar pasirinktas techninis sprendimas yra optimalus? (3)

Pastabos

(1) Energijos gamybos ir tiekimo sistemø (CÐT, pramonë) rekonstruk-cijø projektams svarbu atlikti visapusiðkà sistemos analizæ, apiman-èià energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo, vartojimo posiste-

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 13

miø techninæ bûklæ ir jø tarpusavio suderinamumà. Projekte turëtø bûtiaiðkiai iðdëstytos pagrindinës esamos sistemos problemos, projektotechninis sprendimas turëtø bûti orientuotas pilnai ar ið dalies spræstiidentifikuotas problemas.AEI projektams svarbu atlikti energijos sistemø, á kurias ásilietø pro-jektas (pvz., elektros tinklø, centralizuoto ðilumos tiekimo sistemø irpan.), techniniø parametrø analizæ.Pastatø energijos taupymo priemoniø projektams svarbu ávertintipastato konstrukciniø elementø ir inþinieriniø sistemø bûklæ, komfor-to, sveikatos ir saugumo sàlygas bei nustatyti pagrindines problemas,á kurias turëtø bûti orientuotas pasirinktas techninis sprendimas.

(2) Banko specialistai gali papraðyti projekto Pareiðkëjo pateikti galimybiøstudijà/energetiná audità ar jø esmæ atitinkanèià medþiagà.

(3) Energijos gamybos ir tiekimo sistemø (CÐT, pramonë) rekonstruk-cijø ir AEI projektams prieð teikiant paraiðkà konkreèiam investici-niam projektui turi bûti atlikta galimybiø studija, kurioje, remiantis esa-mos bûklës technine ir vartojimo analize, iðnagrinëti keli alternatyvustechniniai sprendimai ir parinktas techniðkai ir ekonomiðkai priimti-niausias.Pastatø energijos taupymo priemoniø projektams prieð teikiant pa-raiðkà konkreèiam investiciniam projektui turi bûti atliktas energinisauditas, jo metu turi bûti ávertinta pastato bûklë ir energijos vartoji-mas, sànaudos bei pateikti keli energijos taupymo priemoniø paketai.

Pajamø (naudos) rizikos ávertinimasVertinimo aspektai

Ar pagrásta energijos vartojimo prognozë? (1)Ar numatytos priemonës iðlaikyti esamus vartotojus ir pritraukti naujus?Ar atlikta mokëjimø surenkamumo analizë („blogø“ skolø dalis, pirkëjø skoløapyvartumas pagal kategorijas)?

Ar realistiðkai ávertintos garantijos ir prognozës dël valstybës paramos tai-kymo?Ar realistiðkai ávertintos garantijos ir prognozës dël elektros energijos ap-imèiø ir kainø?

Pastabos

(1) Energijos gamybos ir tiekimo sistemø (CÐT, pramonë) rekonstruk-cijø projektams vartojimo prognozë turi bûti atlikta pagal atskiras var-totojø grupes (pramonë, visuomeniniai ir administraciniai pastatai, gy-ventojai):A. Remiantis praeities vartojimo dinamikos analize ir identifikuotomis

pagrindinëmis problemomis, pvz., vartotojø atsijungimais.B. Ávertinus realistiðkà vartotojø didëjimo galimybæ (miestø plëtrà).C. Ávertinus energijos taupymo priemoniø ágyvendinimà pas vartoto-

jus.Pastatø energijos taupymo priemoniø projektams vartojimo prog-nozë (be energijos taupymo priemoniø ágyvendinimo) turi bûti atliktaremiantis faktiniu praeities vartojimu, ávertinus buvusias komforto irklimato sàlygas. Energijos sutaupymai turi bûti vertinami lyginant ener-gijos vartojimà prie vienodø tiek komforto, tiek klimato sàlygø.

Tiek dël Europos Sàjungos dabartinës energetinës politikos, tiek dëlenergijos gamintojø, tiekëjø ir vartotojø pastangø didinti energijos gamy-bos, tiekimo ir vartojimo efektyvumà auga komerciniø finansiniø instituci-jø dëmesys energijos efektyvumo ir atsinaujinanèiø energijos iðtekliø pro-jektams. Manome, kad savo indëlá ðioje aktualioje veikloje áneðë irprogramos „Paþangi energija Europai“ projektas „Paþangiø energijos pro-jektø komercinis finansavimas“. Daugiau informacijos apie ðiame projektespræstas problemas ir rezultatus galima rasti projekto koordinatoriaus, Èe-kijos ámonës – Energetinio konsultavimo ir informavimo centro „SEVEn“,tinklalapyje www.svn.cz/CF-SEP.

AB „Panevëþio energija“, pasinaudodama energetiniu projektu, mo-dernizuoja centralizuoto ðilumos tiekimo sistemos ðilumos trasos vamz-dynus, senesnius nei 40 metø.

Projekto „Ðilumos trasos nuo ÐK-18 iki ÐK-19A modernizacija Pa-nevëþyje“ tikslas – modernizuoti 572 metrø ðilumos trasà keièiant vamz-dþius naujais ir paklojant juos bekanaliniu bûdu. Optimalaus diametrovamzdynai bus padengti standartus atitinkanèia ðilumine izoliacija.

Projekto vertë – daugiau kaip 3 mln. litø. Projektà remia Lietuvosvyriausybë, ið dalies finansuoja Europos Sàjunga – 1,525 mln. litø pa-ramos skirta ið Europos regioninës plëtros fondo ir Lietuvos Respubli-kos biudþeto. Likusià sumà, reikiamà projektui ágyvendinti, investuosAB „Panevëþio energija“.

Vamzdynø modernizacija yra bûtina, kadangi saugus vamzdyno nau-dojimo laikas yra apie 25 metus. Tolesnis esamø vamzdynø naudoji-mas kelia pavojø vykdant ðilumos tiekimo paslaugà vartotojams. Ma-gistralinio ðilumos tiekimo vamzdynas yra ypaè svarbi centralizuotoðilumos tiekimo vartotojams tinklo dalis.

Kaip teigia bendrovës generalinis direktorius Vytautas Ðidlauskas,„ðios modernizacijos projekto ágyvendinimas leis sumaþinti ðilumosnuostolius ðios ðilumos trasos atkarpoje, padidins ðilumos tiekimo efek-tyvumà ir uþtikrins patikimà ðilumos tiekimà Panevëþio miesto vartoto-jams. Sëkmingas ðio projekto ádiegimas taip pat prisidës prie supan-èios aplinkos kokybës gerinimo ir gamtiniø iðtekliø taupymo.“

Projektà ágyvendinanti viena didþiausiø ðalies statybos bendroviøAB „Panevëþio statybos trestas“ darbus numato uþbaigti ðiø metø lap-krièio mënesá.

INVESTICIJOS ÐILUMOSTIEKIMO PATIKIMUMUI

UÞTIKRINTIDaiva Paulauskienë

AB „Panevëþio energija“ atstovë spaudai

KURKIME ATEITÁ DRAUGE !

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)14

LABAI EFEKTYVUS EKSPLOATACIJOSIÐLAIDØ MAÞINIMAS

Audrius MERKYSUAB „Wilo Lietuva“ inþinierius

„Wilo Stratos“ siurblys – pirmasislabai efektyvus elektroninis ðlapio ro-toriaus siurblys, tinkantis visoms ðil-dymo, oro kondicionavimo ir ðal-dymo sistemoms, kai terpëstemperatûra yra nuo –10 °C iki+110 °C. Dël inovaciniø idëjøsiurblio konstrukcijoje ir auto-matinio nustatytø parametrøpalaikymo siurbliø elektrosenergijos poreikis, jei lygintu-me su standartiniais neregu-liuojamaisiais siurbliais, yra netiki 80 proc. maþesnis.

Iðskir tinis „Wilo-Stratos“efektyvumas pasiektas gerokaipatobulinus tiek hidraulinæ siur-blio dalá, tiek patá variklá.

Naujos kartos „Wilo-Stra-tos“ ECM technologijos varik-lis (elektronikos komutuojamasvariklis) yra þenkliai efektyvesnis uþpaprastà asinchroniná variklá (þr. diagra-moje). ECM technologijos variklyje rotorius sukurtas kaip pasto-vus magnetas ir, kitaip nei asinchroniniai varikliai, nereikalauja ener-gijos ámagnetinimui. „Wilo-Stratos“ hidraulinë dalis taip pat kur kasgeresnë. Patobulinta spiralinë hidraulinës dalies korpuso geometri-ja ir darbo ratas leido padaryti hidraulinës siurblio dalies veikimàkur kas efektyvesná.

Efektyvumo priklausomybë nuo galios

ECM-variklio ir asinchroninio (ACM) variklio palyginimas

Visos ðios priemonës pastebimai padidina variklio efek-tyvumà.

Didþiulis energijos taupymo potencialas. Pa-vyzdþiai ið praktikos.

„Wilo-Stratos“ teikiamas energijostaupymo potencialas puikiausiai

matomas já praktiðkai nau-dojant. Pvz., „Neubran-denburger Wohnungs-baugenossenschaf t“(Neubrandenburgo gyve-namøjø namø asociacija)statë du identiðkus butøkompleksus po 40 butø.Per baziná vienø metø lai-kotarpá buvo naudoti skir-tingi siurbliai ir vienu me-tu matuojamas energijossuvartojimas. Naudojant

standar tiná, energijà taupantásiurblá viename butø komplekse buvo su-

naudota 1 376 kWh, o antrame butø komplekse, nau-dojant „Wilo-Stratos“ siurblá, buvo sunaudota tik 414 kWh –

beveik 70 proc. energijos maþiau, o tai leido sutaupyti 144,30 eurøper metus (1kWh – 0,15 euro centø).

Panaðus iðsamus testas buvo atliktas Ðv. Antonijaus (St. Anto-nius) ligoninëje Nivegeine, Danijoje. Jame taip pat buvo pabrëþtas„Wilo-Stratos“ siurbliø pranaðumas. Argumentai buvo moksliðkaipagrásti. „Wilo-Stratos“ siurbliø taupymo potencialà tyrë nepriklau-somi ekspertai. Lyginimui pasirinktas „Wilo-Stratos 50/1-8“ ir stan-dartinis „DN 50“ siurblys. Utrechto taikomøjø mokslø universiteteatlikti matavimai ir gautø rezultatø analizë. Mokslininkai suskaièia-vo savikainà pagal 12 metø gyvavimo ciklo laikotarpá ir palygino jàsu per gyvavimo ciklà atsirandanèiomis iðlaidomis. Tokiu bûdu rei-kia turëti omenyje per visà gyvavimo ciklà sunaudojamà energijà,ásigijimo kainà, infliacijos tempus, energijos kainà, remontø daþnu-mà, taip pat siurblio energijos suvartojimà palyginti su konkreèiaapkrova. Sutaupytos energijos kiekis sudarë 86,3 procentus. Su-lyginus dviejø siurbliø iðlaidas taip pat buvo matomas didþiulisskir tumas. „Wilo-Stratos 50/1-8“ gyvavimo ciklo iðlaidos ið visosudarë 1 802 eurus, o standartinio „DN50“ siurblio – net 3 329eurus.

Naudojantis revoliucinga „Wilo-Stratos“ technologija, Dortmundosiurbliø gamintojas nustatë naujà energijos taupymo sistemos plët-ros standartà. Dël ðio novatoriðko ir progresyvaus sprendimo su-taupoma daug energijos ir prisidedama prie aplinkos apsaugos.Dël nedideliø eksploatacijos iðlaidø ir didelio efektyvumo, atsiþvel-giant á naudojimà, „Wilo-Stratos“ siurbliai gali atsipirkti vos per 2metus.

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 15

Straipsnis skirtas docento Nikalojaus Milenskio 100-osioms gimimo metinëms atminti

Doc. Nikolajus Milenskis

Visas Nikalojaus Milenskio gyvenimas ir vi-suomeninë veikla buvo skir ta kurti paþangiàtechninæ Lietuvos visuomenæ, plëtoti ðalies pra-monæ ir ypaè jos ðiluminæ energetikà.

Iki ðiol jo vardas katedroje, tarp jo auklëti-niø, sklando kaip legenda, jo „auksiniai“ pasa-kymai, mintys iki ðiol gyvena ir prisimenami ug-dytø ðilumininkø. Ne veltui jis vadinamasSûduvos àþuolu kartu su ið to kraðto kilusiu bu-vusiu KTU rektoriumi prof. Kazimieru Barðaus-ku, kûrusiu Kauno technologijos universitetà(buvusá Kauno politechnikos institutà) ir mûsøkatedrà. Ádomios medþiagos apie doc. N. Mi-lenská yra surinkæs 1957 metø mûsø katedrosauklëtinis Nr. 84, marijampolieèiø bendrijos pir-mininkas Vytautas Gaulia, ði informacija panau-dota straipsnyje.

N. Milenskis gimë 1907 m. rugsëjo 24 d.Marijampolës gimnazijos pieðimo mokytojo ðei-moje. Jam einant 12 metus, mirë tëvas, ir jisnuo 14 metø amþiaus pradëjo dirbti ávairius dar-bus, padëdamas motinai iðlaikyti ðeimà. Puikiaisuprasdamas mokslo svarbà, mokësi savaran-kiðkai ir 1927 metais baigë gimnazijà, tais pa-èiais metais ástojo á Kauno Vytauto Didþiojo uni-versiteto Gamtos ir matematikos fakultetà,studijoms ir gyvenimui pats uþsidirbdamas, nesið namø paramos negavo. Iðklausæs visà mate-matikos mokslø kursà, bet neapgynæs diplomi-nio darbo, gráþo á Marijampolæ. Gaila, kad bûda-mas darbðtus, gabus ir imlus matematikos

mokslams, pasitraukë ið tolesniø studijø, norsjo bendramoksliai vëliau tapo þymiais Lietuvosmatematikais. Tais paèiais 1931 m. ástojo á uni-versiteto Technikos fakulteto mechanikos sky-riø tæsti mokslø.

Gráþæs 1931 m. á Marijampolæ, dirbo projek-tuotoju ávairiose statybos ir konstruktoriumi me-chanikos organizacijose. Be to, su keletu mari-jampolieèiø studentø ir vienu diplomuotustatybos inþinieriumi ákûrë rangovinæ statybosorganizacijà, kuri Sûduvoje – Uþnemunëje statëpramonës objektus: malûnus, lentpjûves, katili-nes, tiltus, gyvenamuosius, visuomeninius pa-status ir kt. Organizacijoje dirbo net iki 700 dar-buotojø. Dar ir ðiandien Marijampolëje, centrinëjeVytauto gatvëje, stovi jø suprojektuoti, pastatytiir per karus iðlikæ trys namai, kuriø vienas yraistorinis – pirmas Lietuvoje pastatas, pastaty-tas ant poliniø pamatø uþpelkëjusiame buvusiosuþtvankos dugne (apie 3 metrai durpþemio).

Dirbdamas Marijampolëje sukûrë ðeimà,1937 m. gimë dukra. Nutarë atlikti karinæ prie-volæ ir 1936–1937 metais ástojo á Lietuvos Res-publikos Karo mokyklos aspirantø skyriø, pometø gavo atsargos artilerijos jaunesniojo lei-tenanto laipsná. 1938 09 01–1940 09 01 dir-bo Marijampolës Rygiðkiø Jono berniukø gim-nazijoje ir mokytojø seminarijoje matematikosir fizikos mokytoju. 1940 m. liepos mënesá pa-skir tas Marijampolës miesto vykdomojo komi-teto pirmininku. Organizavo mieste vieðuosiusdarbus – tiesë miesto fekalinæ kanalizacijà, betspalá atsisakë pareigø ir iðvyko dirbti á Kaunoaukðtesniàjà technikos mokyklà. 1943 m. bai-gë universiteto Technologijos fakultetà, mecha-nikos skyriaus maðinø ciklà, apsigynë diplo-miná darbà „Sauso ledo fabrikas Kaune“.Diplomuoto technologijos inþinieriaus mecha-niko specialybës kvalifikacija dar kartà pripa-þástama 1946 m. birþelio 29-àjà. 1944 m. pa-kviestas dirbti vyresniuoju dëstytoju áuniversiteto Technologijos fakulteto Ðiluminiøvarikliø katedrà, nuo 1946 m. ëjo ðios kated-ros docento pareigas, 1946–1947 metais –Technologijos fakulteto prodekanas. Nuo1947 m. jam pavedama organizuoti naujai ku-riamà Mechanikos fakultetà, tampa jo dekanuir ðias pareigas eina iki 1966-øjø (19 metø).1951 m. tapo Ðiluminës energetikos katedrosvedëju ir jai vadovavo 23 metus. N. Milenskisdëstë techninës termodinamikos, garo maði-nø, garo ir dujø turbinø, teorinës mechanikosir kitus kursus. Trûkstant kvalifikuotø lektoriø

Kaune, jis dar skaitë paskaitas Kauno politech-nikume ir Lietuvos þemës ûkio akademijoje.

Pasitraukdami ið Kauno, vokieèiai susprog-dino Fizikos–chemijos instituto rûmus Alekso-te, kur buvo árengtos Ðiluminiø varikliø katedroslaboratorijos, todël pokariu viskà naujoje vietojereikëjo atkurti ið naujo: suprojektuoti, suorgani-zuoti medþiagas, pagaminti mokomuosius sten-dus, surasti ir apmokyti aptarnaujantá persona-là bei dëstytojus, sukomplektuoti auditorijas,gauti inventoriø, etatus, mokos fondà. Buvo uþ-megzti ryðiai su Maskvos energetikos institutu,kuris padovanojo daug laboratoriniø stendø ap-raðymø, metodinës medþiagos, árenginiø ir kon-trolës matavimo prietaisø. Ið pradþiø studentamstrûko vadovëliø, raðymo priemoniø, neveikë val-gyklos, nebuvo bendrabuèiø, lietuviðkos tech-ninës terminijos, praktikos baziø ir svarbiausia –lëðø. Taèiau metai po metø Mechanikos fakul-tetas stiprëjo, plëtësi, ið jo kûrësi kiti fakultetai.Doc. N. Milenskiui vadovaujant, katedros kolek-tyvas paruoðë ir 1969 m. rotoprintu atspausdi-no „Bendrosios ðiluminës technikos“ paskaitøkonspektà, o 1974 m. leidykla „Mintis“ iðleidokatedros kolektyvo paruoðtà „Bendrosios ðilu-minës technikos“ vadovëlá, tuo metu Lietuvojevienà ið geriausiai studentams paruoðtø vado-vëliø. Fakulteto dëstytojai ir studentai vykdëmokslinæ taikomàjà veiklà, daug ávairiø tiriamø-jø darbø buvo atliekama pramonës ámonëse, or-ganizacijose, ypaè dideli darbai, vadovaujantdoc. N. Milenskiui, buvo nuveikti tiriant termoi-zoliacines savybes vietiniø statybiniø medþia-gø, gaminamø ið molio, gipso, ðlako, spaliø, pju-venø. Jis paskelbë moksliniø straipsniø apiemetodus ir prietaisus statybiniø medþiagø ðilu-mos ir temperatûros laidumo koeficientams nu-statyti, registruojanèiø prietaisø greièiø dëþiøkonstravimo klausimais, kuro iðpurðkimo ir de-ginimo klausimais, sukûrë daugelá lietuviðkøtechniniø terminø, daug metø buvo Politechni-kos instituto techninio biuro bendradarbiavimuisu pramone pirmininkas, Lietuvos Mokslø Aka-demijos energetikos vystymo komisijos (dau-gelis nariø buvo jo mokiniai) narys, 1973 m. jambuvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inþinie-riaus garbës vardas. Jo iniciatyva to meto Lie-tuvoje buvo nuspræsta kaip prioritetà plëtoti ener-getikà, dël to buvo sukur ta galinga elektrosenergijos gamybos bazë, leidusi iki ðiol spar-èiai plëtoti Lietuvos gamybiná potencialà. Dar1954 m. studentams jis yra sakæs: „Kas valdysenergetikà – tas valdys valstybæ, pasaulá“, vi-suomet pabrëþdavo, kad reikia iðmokti iðnau-doti antrinius energijos ðaltinius – vëjo, þemës,

LIETUVOS ÐILUMININKØ PATRIARCHÀPRISIMENANT

prof. Stasys ÐINKÛNASKauno technologijos universitetas, Ðilumos ir atomo energetikos katedra

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)16

„PANEVËÞIO ENERGIJA“REKONSTRUOS

AKADEMIJOS KATILINÆDaiva Paulauskienë, AB „Panevëþio energija“ atstovë spaudai

saulës ðilumà, tobulinti technikà, didinti jø nau-dingumà, spræsti ekologines problemas. Turë-damas aukðtàjá matematiko iðsilavinimà ir þino-damas matematiniø tikimybiø teorijà, jau tadaprognozavo, kad apie 2015 metus þmonijà ið-tiks ekologinë katastrofa, jei ðios problemos ne-bus radikaliai, moksliðkai sprendþiamos. Doc.N. Milenskis daþnai kalbëjo studentams apie at-eities techniná lygá, paþangà, ragino bûsimus in-þinierius nuolat tobulëti, aiðkino apie ateities skai-èiavimo maðinas-kompiuterius, kurie padarysrevoliucijà ne tik pramonëje, bet visoje kiekvie-no þmogaus veikloje, daug dëmesio skyrë stu-dentø praktikoms, kad jos bûtø ne tik techniðkaiprasmingos, bet ir kad studentai galëtø tobulëtipamatydami naujus kraðtus, aplankydami muzie-jus. Visi buvæ N. Milenskio mokiniai ir klausiusiejijo paskaitø patvirtins, kad jis buvo puikus lekto-rius ir be galo geras pedagogas, subtiliai mokë-jæs bendrauti su kiekvienu „kolega“ studentu. Tu-rëdamas aukðtàjá matematiko, inþinerináiðsilavinimà, pedagogo talentà, labai iðradingai

mokëjo derinti teorinius pagrindus su praktiniaisuþdaviniais, todël nenuostabu, kad jis ne vienusmetus Kauno politechnikos institute buvo vienasgeriausiø lektoriø, konkurso laureatu.

N. Milenskis buvo plaèios erudicijos, labaimëgo mokslinius leidinius, turëjo puikià biblio-tekà, buvo sukaupæs daug vertingø knygø, më-go prognozuoti, modeliuoti ir, kaip gyvenimas,ateitis parodë, – neklydo. Jis visuomet teigë, kadðiluminës energetikos specialybë studentamsduoda puikø techniná iðsilavinimà, ji yra visø ge-riausia, ir absolventai gali dirbti visose Lietuvosûkio ðakose. Daugybë jo auklëtiniø dirba visojeLietuvoje, yra garsûs energetikai, verslininkai,vadovai, inþinieriai, daug auklëtiniø dirba moks-linio tyrimo ir mokymo darbà ávairiose instituci-jose, daugiau kaip ðimtas jø yra daktarai bei ha-bilituoti daktarai, nemaþai profesoriø ir docentø.Dauguma jø prisimena savo mokytojà, kuris stu-dijø metais subtiliai propagavo gimtojoje Sûdu-voje susiformavusias dorybes – darbðtumà, drà-sà, dorà, dvasingumà, dosnumà...

Projektà ágyvendinanti bendrovë „Axis Industries“ Akademijos katilinë-je darbus atliks nuo pradþios iki pabaigos: parengs projektà, árengs ðiaudøkuro saugyklà, sumontuos automatizuotà kuro padavimo á katilus siste-mà, árengs du 1,25 MW galios ðiaudais kûrenamus katilus. Darbus objekte„Axis Industries“ uþbaigs kitø metø birþelio mënesá.

Akademijos katilinës rekonstrukcijos projektà remia Lietuvos Respub-lika, projektà ið dalies finansuoja Europos Sàjunga – 1,435 mln. litø para-mos skirta ið Europos regioninës plëtros fondo ir Lietuvos Respublikosbiudþeto. Likusià sumà, reikiamà projekto ágyvendinimui, investuos AB „Pa-nevëþio energija“.

AB „Panevëþio energija“ generalinio direktoriaus Vytauto Ðidlausko tei-gimu, atlikta katilinës rekonstrukcija leis padidinti ðilumos gamybos efek-tyvumà ir uþtikrins patikimà ðilumos tiekimà gyvenvietës vartotojams beisudarys galimybes labiau tausoti aplinkà ir atsisakyti dalies áveþtinio kuro.Ágyvendinus projektà numatoma padidinti ðilumos energijos kieká, paga-mintà naudojant ðiaudus, o skalûnø alyvos naudojimà sumaþinti, tuo pa-èiu sumaþinti ir aplinkos terðimà. Iki ðiol deginamas kuras – skalûnø alyvakatilinëje liks kaip rezervinis kuras, jis bus naudojamas tik esant maksima-liam ðilumos gamybos poreikiui.

AB „Panevëþio energija“ – regioninë ðilumos gamybos ir tiekimo ámonëLietuvoje. Jos veiklos zona – Panevëþio, Këdainiø, Rokiðkio, Zarasø, Ku-piðkio, Pasvalio miestai ir rajonai. Pastaraisiais metais AB „Panevëþioenergija“ jau pasiraðë deðimt ES paramos gavimo sutarèiø daugiau kaip11 mln. litø sumai, o tai sudaro apie 50 proc. visø energetiniams projek-tams ágyvendinti bûtinø lëðø. Paramos lëðomis bus modernizuojami Pa-nevëþio, Këdainiø miesto ir rajono gyvenvieèiø ðilumos tiekimo tinklai,rekonstruojamos Rokiðkio miesto, Këdainiø rajono Ðlapaberþës, Akade-mijos katilinës. Ágyvendinus ðiuos projektus, taupiau ir efektyviau busnaudojami energetiniai iðtekliai, sumaþës ðilumos energijos tiekimonuostoliai.

Sutartá dël Akademijos katilinës rekonstrukcijos pasiraðë AB „Panevëþio energija“komercijos direktorius S.Raipa ir „Axis Industries“ generalinis direktoriusR. Baltruðaitis

Gimtieji namai Marijampolës centre, P. Vai-èaièio g. 6, neiðliko – 1941 m. birþelio 22 d. apie4 val. ryto galbût pirma Lietuvoje nukritusi bom-ba juos sunaikino. Taèiau visà gyvenimà jis do-mëjosi savo gimtuoju miestu, savo gimnazija,mieste besistatanèiomis ámonëmis, lankydavo-si miesto senosiose kapinëse. Mielai bendrau-davo su studentais, kilusiais ið ðio kraðto, pa-sakodavo prieðkario ávykius, klausinëdavo apiedabartá ir sakydavo, kad reikia aplankyti gimtàjámiestà.

Nikalojus Milenskis 1988 06 30 atsisakë pa-reigø katedroje, mirë 1990-aisiais. PalaidotasPetraðiûnø kapinëse.

Daug Mechanikos fakulteto, ypaè ðiluminësenergetikos katedros, auklëtiniø prisimena do-centà Nikalojø Milenská kaip ðilumininkà patriar-chà, savo fakulteto patriotà, kaip niekas kitasmokëjusá vertinti, gerbti, aukðtinti ir pagrástai di-dþiuotis savo fakultetu ir ðiluminës energetikosspecialybe.

AB „Panevëþio energija“ pradeda ágyvendinti energetiná projektà „Aka-demijos katilinës rekonstrukcija“. Jo metu pastatyti du nauji ðiaudais kûre-nami katilai pakeis iki ðiol deginamà didesnæ þalà aplinkai darantá kurà –skalûnø alyvà. Pagal su AB „Panevëþio energija“ sudarytà rangos sutartápramonës ir energetikos projektus ágyvendinanèios ámoniø grupës Lietu-voje „Axis Industries“ atliekamø darbø vertë ðiame objekte sudarys dau-giau nei 3,9 mln. litø.

Rekonstrukcijos projektas atitinka Nacionalinës energetikos strategi-jos, Nacionalinës energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos gai-res – skatinti ðilumos gamybà ið vietiniø ir atsinaujinanèiø energijos ðalti-niø, maþinti neigiamà poveiká aplinkai.

KURKIME ATEITÁ DRAUGE !

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 17

KAIP UÞTIKRINTI CENTRALIZUOTOÐILDYMO SISTEMOS ILGAAMÞIÐKUMÀ

Paruoðta pagal „News from DBDH“,UAB „FILTER“

Ðis straipsnis apibendrina daugiaukaip 40-ies metø patirtá, ágytà ruoðiant ðil-dymo sistemø vandená. Labai svarbu tei-singai paruoðti vandená, kad bûtø pasiek-tas efektyvus energijos panaudojimas iruþtikrintas sistemos ilgaamþiðkumas.

Sistemà montuojant ámanoma iðvengtipadëties, dël kurios vëliau gali iðkilti rimtaproblema. Prieð uþpildant sistemà van-deniu, reikia kruopðèiai paðalinti neðva-rumus ir smëlá, nes su ðiais elementais ásistemà gali patekti bakterijø. Apie taiðiame straipsnyje bus uþsiminta dar nekartà.

Apsauga nuo ðlamoKad uþdaros centralizuoto ðildymo sis-

temos vanduo bûtø tinkamas, tiekiamàjávandená reikia atitinkamai paruoðti. Tai at-liekama panaudojant minkðtinimo, demine-ralizavimo filtrø sistemas ar atbulinës os-mozës árenginá. Kiekvienas ið ðiø bûdøvandená suminkðtins. Taip bus iðvengta sis-temos papildymo nevalytu vandeniu, dël kogali susiformuoti ðlamas. Kietas vanduo ásistemà gali patekti dël vandens paruoði-mo árenginio valdymo sutrikimø ar sistemosnesandarumø. Tai yra áprastinës prieþastys,

centrinio ðildymo sistemos veikia 365 die-nas per metus, t. y. vanduo nuolat cirku-liuoja. Jeigu ðildymo sezono pabaigoje cir-kuliacija sistemoje nutrûksta, ðlamasnatûraliai nusëda vamzdþiø apaèioje ir pa-skirstymo sistemos vamzdþiams sukelia di-dþiulæ korozijos grësmæ: vamzdþiø apatinëjedalyje gali atsirasti kiaurymiø.

Natûrali apsauga nuo korozijosKai nauja sistema uþpildoma vandeniu

ir ðis po to kaitinamas, jis reaguodamas sugeleþimi sudaro nuo korozijos apsaugantámagnetito sluoksná. Tai áprastas reiðkinys,bet reikia uþtikrinti, kad magnetito sluoks-nis iðliktø ant geleþies pavirðiaus, todël yralabai svarbi cirkuliuojanèio vandens pHreikðmë. Jà patartina iðlaikyti tarp 9,6 ir10,0. Ðis patarimas galioja tik tuo atveju,kai reikia iðsaugoti magnetito sluoksná. Dëlper þemos pH reikðmës magnetito kristalaitiesiog atsiskirs nuo pavirðiaus ir ims cir-kuliuoti. Ðie kristalai pasiþymi labai nepa-geidautinu poveikiu, jie gali sukelti stipriàðilumokaièiø, siurbliø bei vamzdþiø erozi-jà, ir apskritai ðie kristalai yra sistemos ba-lastas.

Centralizuoto ðilumos tiekimo sistemakaip mechaninæ apsaugos priemonæ visa-da privalo turëti dalies srauto filtrà. Nuo 5iki 8 procentø gráþtamojo vandens reikianuolat nukreipti per maiðiná filtrà, kuriamemagnetas pritraukia smulkias geleþies da-leles (tarp jø magnetità, kurio dalelës daþ-nai bûna maþesnës nei 1 mikronas). Mai-ðiniais filtrais galima paðalinti nuo 1 iki 100mikronø dydþio daleles.

Magnetito sluoksná geriausiai galima ly-ginti su daþais. Plieniniø konstrukcijø iðorëdaþoma tam, kad geleþis bûtø apsaugotanuo korozijos; vandens sistemose magne-tito sluoksnis susiformuoja ten, kur cirku-liuoja vanduo. Labai svarbu, kad ðis mag-netito sluoksnis bûtø vientisas. Prieðinguatveju á magnetito sluoksnyje esanèius ply-ðelius patekæs deguonis gali sukelti korozi-jà. Todël labai svarbus tolesnis cheminisvandens paruoðimas, nes tik tai uþtikrina,kad cirkuliuojantis vanduo atitiks normas,kurios garantuoja sistemos ilgaamþiðkumà.

dël kuriø katiluose, ðilumokaièiuose ir vamz-dþiuose (þr. 1 pav.) susiformuoja nuoviros,sistemoje atsiranda ðlamo, o tai tiesiogiaisumaþina sistemos efektyvumà. 1 mm sto-rio nuovirø sluoksnis katile energijos sànau-das padidina daugiau kaip 10 procentø.

Centrinio ðildymo sistemoje esantis ðla-mas sukelia daugybæ nepageidautinø pa-dariniø. Priklausomai nuo atlikto pirminiovandens cheminio paruoðimo, ðlamà su-daro didesni ar maþesni kristalai, kurie ar-ba cirkuliuoja sistemoje, arba tiesiog nu-sëda. Jeigu kristalai cirkuliuoja, jie padidinasiurbliø dëvëjimàsi, gali paveikti ðilumokai-èio kaitinimo pavirðiaus elementus. Krista-lai nusëda vamzdþiø apaèioje, siurbliuose,ðilumokaièiø korpusø apaèioje; tai sukeliaproblemø voþtuvuose ir radiatoriuose. Nuo-sëdos gali sukelti veikimo sutrikimus (pa-vyzdþiui, termostatiniø voþtuvø), bet pagrin-dinë problema yra korozija, nes po ðlamuprasideda vadinamoji „paslëptoji“ korozi-ja. Bëgant laikui, ði korozija gali prasiskverbtikiaurai per medþiagà. Danijos centrinio ðil-dymo sistemose vidutiniai skaièiuotini van-dens nuostoliai sudaro apie 0,15 procentoper dienà nuo viso sistemos tûrio. Tokie ma-þi nuostoliai gaunami todël, kad Danijos

1 pav. Centrinio ðildymo sistemos vamzdyje dël neapdoroto vandens prasiskverbimo susiformavusios nuoviros

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32)18

Cirkuliacinio vandens pH kontrolëCheminiam papildymo vandens paruo-

ðimui naudojamos medþiagos turi uþtikrin-ti, kad neparuoðto vandens pH reikðmë tap-tø lygi cirkuliacinio vandens pH reikðmei(rekomenduotina palaikyti pH reikðmæ 9,8).Tam galima panaudoti natrio hidroksido tir-palà arba natrio fosfatà, bet antras varian-tas yra nelabai pageidautinas, nes á siste-mà patekæs neparuoðtas kietas vanduo sunatrio fosfatu suformuos sunkius fosfatøkristalus, o ðie blogai cirkuliuoja ir todël juossunku paðalinti net naudojant dalies srautofiltravimà. Papildymo vandens pH galimapadidinti dedant amoniako, bet reikia bûtiypaè atsargiems, nes maþiausias deguo-nies kiekis pagreitins variniø ir þalvariniø de-taliø korozijà. Todël reikia vengti cheminiøpriedø, kuriuos naudojant iðsiskiria amo-niakas, o kartu padidëja amoniako koncen-tracija vandenyje.

Deguonies paðalinimasVisada iðlieka pavojus, kad deguonis pa-

teks á sistemà. Ðaltame papildymo, vandenslitre bûna apie 10–12 mg deguonies, ir ge-riausia prieð vandená áleidþiant á sistemà jádeaeruoti. Jei tai nedaroma, deguoná reikiachemiðkai suriðti panaudojant cheminesmedþiagas. Rinkoje yra daug reagentø de-guoniui suriðti ir daugelá metø geriausiu lai-kytas hidrazinas. Taèiau nuo 1982 m. ðáproduktà naudoti Danijos centralizuoto ðil-dymo sistemose uþdrausta. Rekomenduo-ta naudoti natrio sulfità, bet tai yra maitina-

deniui. Ðiandien papildymo vandená, prieðjam patenkant á cirkuliacinæ sistemà, patar-tina ið anksto apdoroti taip, kad pH reikð-më taptø lygi 9,8. Ði rekomendacija taiko-ma tam, kad papildymo ir cirkuliaciniovandens susimaiðymo mazge bûtø iðvengtakorozijos ir dël to susidaranèiø vamzdynodefektø (þr. 2 pav.).

Centralizuoto ðildymo áranga sudaryta iðdaugybës skirtingø medþiagø: plieno, va-rio, þalvario, nerûdijanèio plieno ir plastiko,todël reikia ávertintitinkamà vandensparuoðimà. Aliu-minis nepaminë-tas sàmoningai,nors ði medþiagapanaudota keliøRytø Europos ða-liø centralizuotoðildymo sistemo-se. Aliuminio pa-naudojimas sis-temoje sukelia„konfliktà“ tarp geriausio tinkamo aliumi-niui ir plienui vandens paruoðimo (aliumi-nio korozijos minimumas pasiekia-mas, kaipH reikðmë lygi 8,7, ir stipriai vyksta, kai jisiekia 9,0 ir daugiau; plienui korozija mini-mali, kai pH reikðmë didesnë nei 9,6). To-dël neámanoma sudaryti geros vandensparuoðimo programos, kuri tiktø aliumi-niui ir plienui. Kai pH reikðmë yra daugiaukaip 10,0, ið þalvario iðplaunamas cinkas(þr. 4 pav.), todël 10,0 yra virðutinë ribinëpH reikðmë.

moji medþiaga sieros junginiais mintan-èioms bakterijoms. Vietoje jo pramonëje im-ta naudoti organines deguonies suriðimomedþiagas – askorbo rûgðtis ir taninai ta-po geru ir efektyviu problemos sprendimobûdu. Jeigu vanduo deaeruotas, ápilta de-guoná suriðanti medþiaga taps apsauginepriemone nuo deguonies, kuris á sistemàpateks vëliau.

Danijos rekomendacijos centralizuotamðildymui naudojamam vandeniui

1999 metais buvo atnaujinti Danijosstandartai, skirti centralizuoto ðildymo van-

2 pav. Korozija dël þemos pH reikðmës ir didelio deguonies kiekio sistemos papildymo vandenyje

3 pav. Korozija, kurià sukëlë vario krateris kartu su deguonimi, labai lëta cirkuliacija ir vamzdyje esantis ðlamas

4 pav. Dël per aukðtospH reikðmës ið þalvarioiðplautos cinko dalelës

ÐILUMINË TECHNIKA

2007 m. Nr. 3 (Nr. 32) 19

Akumuliaciniai rezervuaraiKaip minëta anksèiau, sistemoje stovin-

tis vanduo sukelia problemø, jeigu yra ðla-mo ir deguonies. Tai pastebëta vamzdþiøsistemose ir vadinamuosiuose akumuliaci-niuose rezervuaruose. Akumuliacinio rezer-vuaro veikimo principas yra tas, kad van-duo rezervuare laikomas sluoksniais ir todëldaug vandens nejuda. Jeigu susiformuojaðlamas, jis nusëda rezervuaro dugne ir pojuo prasideda korozija. Reikia imtis priemo-niø, kad rezervuare neatsirastø deguonies.Tai galima padaryti panaudojant garø pagal-væ (jeigu yra pakankamai garø) arba azotà.

Daþniausiai pasitaikanèios korozijosformos

Daþniausia centralizuoto ðildymo siste-mose pasitaikanti korozijos forma yra pa-slëptoji korozija, kai ant geleþies pavirðiausnusëda ðlamas ir dël to korozija gali prasi-skverbti kiaurai per metalà. Pagrindiniu veiks-niu yra deguonis. Paskaièiuota, kad 70 % ko-rozijos formø susijusios su deguonimi. Kitaáprastinë korozijos forma pasireiðkia, pavyz-dþiui, dël vario daleliø, kurios cirkuliuoja sis-temoje ir nusëda ant geleþies pavirðiaus (va-rio dalelës sukeltas krateris, 3 pav.). Netesant maþam deguonies kiekiui, prasidedakorozija, dël kurios metale greitai atsirandakiaurymës, todël labai svarbu kontroliuotipH reikðmæ. Jeigu ji tampa per aukðta, pa-þeidþiamas þalvaris ir dël ðio paþeidimo dau-guma voþtuvø tampa pralaidûs. Variniø de-taliø apsaugà nuo suirimo gali apsaugotinuolatinë amoniako kiekio kontrolë.

Apskritai kuo maþesnëdruskø koncentracija cen-tralizuoto ðildymo siste-mos cirkuliaciniame van-denyje, tuo maþesnëkorozijos rizika. Pradþiojebuvo paminëti trys iðanks-tinio vandens paruoðimobûdai: minkðtinimas, de-mineralizavimas ir atbulinëosmozë. Du paskutiniai variantai taikomi ta-da, kai naudojamas nerûdijantis plienas. Kaisprendþiama, kokios kokybës nerûdijantáplienà naudoti centralizuoto ðildymo siste-moje, labai svarbu þinoti chloridø kieká van-denyje ir vandens temperatûrà. Pavyzdþiui,kai naudojamas AISI 316 plienas ir tempe-ratûra virðija 108 °C, chloridø kiekis neturivirðyti 7,0 mg/l. Jeigu virðijama ði reikðmë,sukeliama átempimø korozija. Nerûdijanèioplieno naudojimas dûmø ðilumokaièiuose,kur temperatûra siekia 400 °C, buvo nesëk-mingas. Pasireiðkë greita ir stipri átempimøkorozija. Nerûdijantis plienas tiesiog yra tamnetinkama medþiaga. Todël dël techniniøprieþasèiø reikia atidþiai stebëti, ar tinka-mai veikia demineralizavimo ar atbulinës os-mozës árenginiai, nes ðios priemonës su-maþina chloridø kieká.

Daþniausiai vartotojui iðkylanti problemayra radiatoriaus apaèioje pasireiðkianti ko-rozija. Radiatoriaus viduje vandens cirku-liacija daþniausiai bûna silpna, radiatoriujenusistovi karðto ir ðalto vandens zonos. Cir-kuliuojanèiame vandenyje esantis ðlamas,magnetitas, smëlis ir kitos medþiagos nu-

sëda ðaltoje radiatoriaus zonoje (apaèioje),ir po ðiuo nuosëdø sluoksniu ima vykti pa-slëptoji korozija. Radiatoriaus apaèioje bak-terijos turi optimalias gyvenimo sàlygas irten dauginasi; radiatoriaus apaèioje pHreikðmë gali nukristi iki 3–4. Dël to paþei-dþiamas magnetito sluoksnis, geleþis tam-pa visiðkai neapsaugota (þr. 5 pav.) ir pra-deda koroduoti. Taigi, priklausomai nuonuosëdø, radiatoriaus eksploatavimo laikasgali svyruoti nuo 1 iki 50 metø. Ðià situaci-jà ið dalies pagerina ámontuotas dalies srau-to filtras.

Maþesnëse centralizuoto ðildymo ir pa-skirstymo sistemose daþniausiai naudoja-mas áprastinis minkðtintas vanduo, o dide-lës perdavimo sistemos uþpildytosdemineralizuotu vandeniu. Tinkamas van-dens apdorojimas ir filtravimas uþtikrina la-bai ilgà sistemos tarnavimo laikà. Reali truk-më gali siekti 50 metø.

PatarimaiVisuomet uþtikrinkite, kad centralizuoto

ðildymo sistema bûtø papildoma minkðtin-tu arba demineralizuotu vandeniu, nes tiktaip iðvengsite ðlamo susiformavimo. Tie-kiamo geriamo vandens pH reikðmë turi bûtilygi 9,8. Nuolat kontroliuokite pH reikðmæir uþtikrinkite, kad ji maþai skirtøsi nuo 9,8.Kai maiðiniuose filtruose slëgiø skirtumasvirðija 1 bar, pakeiskite filtrus arba iðvalyki-te filtravimo maiðus. Reguliariai tikrinkitesistemoje esanèio deguonies kieká ir dëda-mi atitinkamø chemikalø palaikykite já arti-mà nuliui. Reguliariai ávertinkite á sistemàpatenkanèio deguonies kieká ir imkitës rei-kiamø priemoniø situacijai iðtaisyti. Minëtøproblemø sprendimui UAB „FILER“ siûlonaudoti kompleksinio veikimo chemikalà„HYDRO-X“.

Iðsamesnës informacijos kreipkitës á:UAB „Filter“Draugystës