2009 m.rugsëjo 16 d.

Nr. 12 (1376)

Rūta Malakauskaitė

Rugsėjo 1-ąją daug studentų ir moksleivių sutraukė į Vingio parke vykusią mokslo metų pradžios šven-

Brendu.lt komanda Vingio parke pastatė miestą

tę. VGTU portalo brendu.lt komanda šioje erdvėje kvietė atvykusius jau-nuolius prisijungti prie jų palapinės ir kurti, statyti miestą.

Vakare prasidėjęs renginys pritrau-

VGTU šį rugsėjį į pirmos pakopos ir vientisųjų studijų pirmą kursą atė-jo studijuoti 2906 studentai. Populia-riausios tarp pirmakursių šiemet buvo kūrybinių industrijų, architektūros, aplinkos apsaugos, kelių ir geležinke-lių inžinerijos, automatikos ir valdy-mo, elektronikos, transporto inžineri-jos, bioinžinerijos bei inžinerinės ar-chitektūros studijų programos.

Į antrosios pakopos studijas buvo priimta 1212 studentų, iš jų 864 pri-imti į valstybės fi nansuojamas vietas ir 348 į mokamas vietas.

Pagal priimtųjų skaičių daugiau-sia studentų įstojo į Statybos, Verslo vadybos, Aplinkos inžinerijos ir Fun-damentinių mokslų fakultetus. Pagal studentų pasirinkimą populiariausios buvo Verslo projektų ir programų,

Verslo aplinkos valdymo, Gamybos vadybos, Tarptautinio verslo, Marke-tingo, Finansų inžinerijos, Statybos ekonomikos ir verslo, Nekilnojamojo turto vertinimo ir valdymo, Inžineri-nės ir kompiuterinės grafi kos studijų specializacijos (programos).

Į antrosios pakopos studijas taip pat įstojo ir kitų aukštųjų mokyklų absolventai. Daugiausia įstojo iš VU, KTU, ŠU ir VPU. Daugiausia kitų

aukštųjų mokyklų absolventų priim-ta į Verslo vadybos ir Fundamentinių mokslų fakultetus.

Šiemet Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas pagal gautų studi-jų krepšelių skaičių yra antras iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų.

„Inžinerijos“ informacija

Prie VGTU bendruomenės šį rugsėjį prisijungė beveik 3 tūkstančiai pirmakursių

Pirmakursiø imatrikuliacija.

Portalo brendu.lt komandos inicijuotas renginys rugsëjo 1-àjà Vingio parke sulaukë didelio bûsimøjø studentø susidomëjimo.

kė daug jaunų žmonių į brendu.lt pa-lapinę, kurioje iš popieriaus, kartono, šiaudelių ir kitų kanceliarinių priemo-nių kilo miestas. Prasidėjus koncer-tams, niekas neskubėjo pabėgti link scenos – norėjo pabaigti pradėto mies-to statybą ir įsiamžinti su savo jėgo-mis pastatytu oro uostu, verslo centru, universitetu ar parku.

„Džiugu, kad jauni žmonės nėra apatiški ir patys nori prisidėti prie kū-rybinio proceso. Brendu.lt palapinė sujungė tris pagrindines veiklas: kū-rybą, techniškumą ir bendravimą,“ – brendu.lt renginį Vingio parke ko-mentavo Justas Nugaras, portalo idė-jos autorius.

Brendu.lt portalo tikslas – patrauk-lia forma supažindinti jaunimą su techninės, inžinerinės kūrybos gali-mybėmis, skatinti domėtis techno-logijomis.

Internetinio puslapio idėja, perkel-ta į socialinę erdvę, įgijo kitą pagrei-tį, kuris jungia būsimuosius studentus bendram tikslui, kūrybai bei skatina rinktis studijas VGTU.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Inþinerija / 2009 m. rugsëjo 16 d., Nr. 122

R E K T O R A T E(2009-08-31)

Pristatytas 2009–2010 mokslo metø iškilmingo atidarymo scenarijus.

Pateikta Priëmimo komisijos informacija.

Pristatyta 2009 m. I pusmeèio pajamø ir išlaidø sàmatos ávykdymo ataskaita ir 2009 m. pajamø ir išlaidø sàmatos patikslinimas.

Aptarti bendrieji klausimai.

Medþiagø atsparumo katedros darbuotojai nuoširdþiai sveikina katedros ákûrëjà ir ilgametá katedros vedëjà,

profesoriø emerità Algirdà Eduardà ÈIÞÀ, švenèiantá garbingàjá 80-àjá jubiliejø. Linki sveikatos, neblëstanèios

energijos ir ilgø gyvenimo metø.

„...pačiu mažiausiu teptuku ta-pomos vertikalios, dažnai mėlynos spalvos linijos – tarsi perregima šil-ko širma ar lietuvišku lietumi ap-glėbia paveiksluose vaizduojamą Lietuvos istorinę tiesą...“

Edita Jučiūtė

Paslaptingas paveikslų „lietus“Pasak parodoje dalyvavusio dailė-

tyrininko Romualdo Aleknos, ekspo-nuojami tapybos ir akvarelės darbai originalūs savo technika, gimę iš nuo-širdaus, talentingo žmogaus kūrybos. Kaip įvertino dailėtyrininkas, per ke-

Galerijoje A atidaryta išskirtinio braižo tapybos darbų parodaRugsëjo 8 d. VGTU Bibliotekoje, Galerijoje A atidaryta Lietuvos dailininkø sà-jungos narës, Lietuvos Karališkosios Bajorø sàjungos narës tapytojos Emilijos GASPARIÛNAITËS – TALOÈKIENËS tapybos paroda „Lietuva istorijos laike“, skirta Lietuvos tûkstantmeèiui.

pybos ir akvarelės darbais, bet ir savo kūrybos poezija. Lyriškas, spalvų, tė-viškės, gimtojo Paįstrio, praeities il-gesio pripildytas eiles skaitė pati paro-dos autorė, o dainas pagal jos kurtus tekstus įspūdingai atliko Egidijus Ma-žintas. Skaitoma poezija, dainų teks-tai tik patvirtino dailininkės meninį brandumą ir ištikimybę klasikinėms vertybėms – meilę istoriniam pavel-dui, grožiui ir dvasingumui.

Tapytoja Emilija Gaspariûnaitë - Taloèkienë.

turiasdešimt kūrybinio darbo metų ta-pytojos ir akvarelistės Emilijos Gaspa-riūnaitės - Taločkienės meistriškumas susiformavo ir įgavo savitą, tik jai vie-nai charakteringą išskirtinį braižą. Ne-

paprastas tapytojos kruopštumas, este-tinis jautrumas, spalvos, formos ir lini-jos pajutimas sužavi ne tik dailėtyrinin-kus, bet ir žiūrovus. Ypatinga techni-ka – pačiu mažiausiu teptuku tapomos vertikalios, dažnai mėlynos spalvos li-nijos – tarsi perregima šilko širma ar lietuvišku lietumi apglėbia paveiksluo-se vaizduojamą Lietuvos istorinę tiesą. Svarbiausieji kraštui istoriniai įvykiai, asmenybės, netgi architektūriniai sta-tiniai paveiksluose tarsi panardinami į paslaptingą, mistišką pasaulį.

Tapybos darbus palydėjo poezija ir muzika

Parodos atidaryme dalyvavusius žiūrovus dailininkė sužavėjo ne tik sa-vitais, ypatinga technika atliktais ta-

Nuo 1968 m. dailininkė dalyva-vo 200 grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė 30 personalinių parodų. Už kūrybinį originalumą yra pelniusi ne vieną diplomą, daugybę padėkos raštų ir premijų.

Ši, ypatingai subrandintų Emilijos Gaspariūnaitės – Taločkienės meno darbų paroda į Galeriją A atkeliavo iš Vilniaus Rotušės.

Paroda Galerijoje A veiks iki spalio 5 d.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

...Visà laikà stebëtis buvimo stebuklais ir tyliaiIš raukšliø pasijuokt ir iš savo praeinanèio laiko,Kuris atima viskà, bet vël kupinai sugràþina,Kai nušvieèia akis skaidria paþinimo šviesa.

Visà laikà þinot: uþ svaiginantá þemës artumàIr artumà þmogaus nëra nieko vertesnio po sauleIr graþesnio nëra uþ tà amþinà sielos troškimà –Visà laikà mylët...

Dalia Saukaitytë

Nuoširdþiai sveikiname katedros vedëjà docentà technikos mokslø daktarà

Ritoldà ŠUKÁ garbingo 50-ies metø jubiliejaus proga.

Linkime neblëstanèio optimizmo, prasmingø darbø, kûrybinës sëkmës ir toliau išlikti tokiam pat þaviam ir energingam.

Darbo ir gaisrinës saugos katedros kolektyvas

G E D I M I N O D I E N O S ÿ 0 9

Rugsėjo 28 d.PIRMADIENIS

8.30 „Fotyvo“ paroda„VGTU – vakar, šiandien ir rytoj“(prie Saulëtekio rûmø centrinio korpuso)Paroda VGTU bibliotekoje„Inþinerinë mintis ir jos kûrëjai“

Rugsėjo 29 d.ANTRADIENIS

Nuo 10.30 „Spalvinam VGTU“(prie 03 auditorijos)15.00–22.00 Krepšinio ir tinklinio varþybos (VGTU sporto salë)

Rugsėjo 30 d.TREČIADIENIS

Visà dienà vyks:AKCIJA „Dëstytojas studento kailyje“Turistø klubo kliûèiø ruoþas13.45 „VGTU piknikauk ir tu“(visuose VGTU rûmuose)16.00 „VGTU BAZAR“ (Architektûros fakulteto kiemelyje):� Knygø mugë „Studentas studentui“� Fakultetø gyvenimas� Stalo þaidimai su „Galvosûkiø pasauliu“� Karaoke vakaras18.30 Koncertas „Pajusk muzikà VGTU“(Architektûros fakulteto kiemelyje)21.00 Kino vakaras „Studentas. Kinas. Pieva“ („Kamèiatkoje“)

Spalio 1 d.KETVIRTADIENIS

13.45 „VGTU BUSAS“13.45–15.00 Studentø „þaidynës“ (prie Saulëtekio rûmø centrinio kor-puso) 15.00–20.00 Krepšinio finalas „Sportauk su VGTU“:� Akcijos – atrakcijos� Sirgaliø sportas� Tritaškiø, baudø, mëtymo iš aikštës centro konkursai21.00–2.00 „GED’ËK KARTU“ (to dar nebuvo) (Transporto inþinerijos fakulteto garaþai, Plytinë)Baigiamasis Gedimino dienø renginys.

Tai viso universiteto šventë, á kurià bus átraukti visi: ir studentai, ir dëstytojai, ir administracijos darbuotojai. Norime kurti savo bendruomenæ bei kelti universiteto dvasià.

Visø GEDIMINO DIENØ metu vyks ávairios „flashmob“ ir socialinës akcijos.

Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniaus Ge-dimino technikos universitete vyko ren-ginių ciklas, skirtas ERASMUS pro-gramos Lietuvoje 10-mečiui paminėti. Šia proga į Tarptautinę savaitę VGTU atvyko stažuotis partneriai iš 10 šalių, o taip pat šventinėje programoje da-lyvavo 170 studentų atvykusių pagal ERASMUS mainų programą, kuriems tuo pačiu metu vyko Orientacinės sa-vaitės renginiai.

VGTU užima 10 vietą Europoje ir 1-ąją vietą Lietuvoje pagal išvykstan-čius skaityti paskaitų dėstytojus tarp ERASMUS programoje dalyvaujan-čių aukštojo mokslo institucijų (vidu-tiniškai – apie 120 dėstytojų per me-tus). Universitetas yra įvertintas dviem garbingiausiais dokumentais, liudijan-čiais ERASMUS prog ramos pripažini-mą, aukštą veiklos kokybę: ECTS eti-kete (ECTS label) Ir ES dip lomo prie-delio etikete (DS label). Atvykę užsie-nio ryšių tarnybų darbuotojai susipaži-no su VGTU gerosiomis patirtimis bei universiteto pasiekimais.

2008–2009 metais ERASMUS prog ramos metu studijuoti ar atlik-ti praktikos užsienyje išvyko beveik 500 studentų. Nuo ERASMUS pro-gramos pradžios į užsienį išvyko 2200 VGTU studentų, atvyko – 1020, pagal šią programą VGTU bendradarbiauja su 243 Europos aukštosiomis moky-klomis. Kas šeštas ERASMUS stu-

dentas, išvykstantis iš Lietuvos į už-sienio aukštąsias mokyklas, yra VGTU studentas.

VGTU atvykę aukštųjų mokyklų užsienio ryšių tarnybų darbuotojai iš Austrijos, Anglijos, Suomijos, Švedi-jos, Vokietijos ir kt. pristatė savo aukš-tąsias mokyklas, darbo grupėse, disku-tavo apie nacionalinę aukštojo mokslo internacionalizavimo politiką, aukšto-jo mokslo marketingą ir kt.

Savaitę vainikavo šventinis tor-tas ir „ERASMUS būgnų šou“, ku-riame su 10-uoju VGTU dalyvavimo ERASMUS programoje gimtadieniu universitetą sveikino Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė bei VGTU rek-torius prof. habil. dr. Romualdas Gi-nevičius. Būgnus mušė keli šimtai at-vykusių ERASMUS studentų, svečių ir VGTU studentų.

„Būti lyderiu – didelė atsakomybė. Įteikti įvertinimai įpareigoja išlaikyti tiek kokybę, tiek toliau siekti užsibrėž-tų tikslų. Džiaugiamės, kad įgytomis patirtimis ir žiniomis galime dalintis su savo partneriais bei kartu ieškoti dar geresnių sprendimų vykdant tarptau-tinius studentų ir dėstytojų mainus,“ – „Tarptautinės savaitės“ idėją apžvelgė VGTU Užsienio ryšių direkcijos di-rektorė Asta Radzevičienė.

Užsienio ryšių direkcijos informacija

Tarptautinæ savaitæ vainikavo „ERASMUS bûgnø šou“, kuriame bûgnus mušë keli šimtai atvykusiø ERASMUS studentø, VGTU sveèiø ir studentø.

VGTU Studentø atstovybë

Paminėtas ERASMUS dešimtmetisPaminėtas ERASMUS dešimtmetis

3Inþinerija / 2009 m. rugsëjo 16 d., Nr. 12

Edita Jučiūtė

Rugsėjo 9 d. VGTU Statybos fa-kulteto dekanate įteiktos kasmetės vardinės žymaus fi lantropo, aktyvaus Lietuvos kultūros ir švietimo puose-lėtojo Leono A. Maskaliūno stipendi-jos. Šį rudenį 200 JAV dolerių stipen-dijos įteiktos jau penkiolikai univer-siteto Aplinkos inžinerijos ir Statybos fakultetų studentų.

Stipendijų fondą sudaro Leono A. Maskaliūno asmeninių įnašų, kau-piamų Vydūno jaunimo fonde, palūka-nos. Kiekvienais metais fondas papil-domas dešimčia tūkstančių JAV dole-rių, todėl kiekvienais metais stipendia-tų gretos vis didėja.

„Svarbiausias dalykas gyvenime yra sveikata, taip pat nepamainoma yra patirtis, kurią įgysite studijuoda-mi, to niekas negalės iš jūsų atimti, – įteikdamas vardines stipendijas kalbė-jo išeivijos lietuvis, inžinierius Leonas A. Maskaliūnas. – Ir niekada nepamirš-kite, kad esate lietuviai“.

Skiriama vis daugiau vardinių stipendijųLeonas A. Maskaliūnas aktyviai

vadovauja daugeliui labdaros ir pa-ramos fondų, daugiau nei penkis de-šimtmečius dalyvauja visuomeninė-je veikloje, remiančioje ir puoselė-jančioje lietuvybę, dvasinį ir istorinį Lietuvos paveldą, jaunuosius talen-

tus, menininkus ir studentus.Stipendijų teikimo popietėje da-

lyvavusi Vydūno fondo atstovė Jolita Kašalynienė palinkėjo, kad kiekvie-nas stipendija apdovanotasis studentas kada nors irgi sukauptų „didelį kalną“ ir galėtų jį padalinti ir kitiems.

Ištikimas VGTU studentø rëmëjas Leonas A. Maskaliûnas ir iniciatyvos koordinatoriai – doc. dr. Jolita Kašalynienë, Statybos fakulteto dekanas prof. dr. Povilas Vainiûnas ir Aplinkos inþinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Antanas Aloyzas Juzënas.

Leonas A. Maskaliûnas kartu su studentais: šiemet vardinës stipendijos áteiktos jau penkiolikai Aplinkos inþinerijos ir Statybos fakultetø stipendiatø.

Rasa Jurkevičienė, VVF Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra

Baigiantis 2008-2009 akademi-niams metams VGTU Verslo vadybos fakultete viešėjo Lenkijos Dombrova Gurniča verslo akademijos dėstytojų ir studentų delegacija. Šio vizito tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp VGTU ir Dombrova Gurniča verslo akademi-jos dėstytojų bei studentų. Šią veiklą fi -nansavo Lenkijos aukštojo mokslo rė-

mimo fondas pagal projektą „Kultūri-nis-protinis tiltas: Lenkijos ir Lietuvos istorija ir dabartis“ (angl. „Cultural and Mental Bridge. Poland-Lithuania Sha-red History and Present). Lenkų dele-gacijai vadovavo Dombrova Gurniča verslo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus direktorė dr. Jolanta Kubic-ka bei tarptautinių ryšių koordinatorė Agata Czerwienska.

VGTU svečius iš Lenkijos priė-mė Užsienio ryšių direkcijos direk-torės pavaduotoja Aušra Pelėdienė ir Tarptautinės ekonomikos ir vadybos

„...pastebėta, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva dažnai susiduria su pa-našiomis ekonominėmis ir etinėmis problemomis...“

grindinis narystės ES privalumas, tai įsiliejimas į demokratinį pasaulį. Taip pat buvo svarstomos opios ekologinės problemos ir galimas abiejų šalių bend-

radarbiavimas jas sprendžiant. Lietu-vos ir Lenkijos studentams apiben-drinus diskusijų rezultatus, nuspręs-ta, kad seminarai buvo labai įdomūs bei produktyvūs, padėjo susipažinti su kaimyninės šalies kultūra, aukšto-

jo mokslo sistema, politinėmis ir eko-nominėmis aktualijomis.

Dombrova Gurniča verslo akademi-ja įsikūrusi Lenkijos pietuose, Aukštu-tinės Silezijos regione netoli Krokuvos. Šiuo metu akademijoje lenkų ir anglų kalbomis studijuoja apie 4500 studen-tų. Šios mokslo ir studijų institucijos pedagoginį personalą sudaro 85 pro-fesoriai, 90 daktaro ir 150 magistro laipsnį turinčių dėstytojų, kurie specia-lizuojasi vadybos, marketingo, fi nansų, mikro ir makroekonomikos, bankinin-kystės, matematikos, sociologijos, psi-chologijos, kompiuterių mokslų, teisės, Europos integracijos, kultūros ir užsie-nio kalbų srityse.

Asta Verbickienė

VGTU pradėtas leisti naujas moks-lo žurnalas, skirtas mokslo ir techni-kos istorijai „Mokslo ir technikos rai-da“. Žurnale spausdinami originalūs straipsniai įvairiais mokslo ir techni-kos istorijos aspektais.

„Mūsų laikais technikos naujovės labai greitai tampa kasdienio gyve-nimo dalimi, bet nepamirštama, kad visi praktiniai pasiekimai yra paremti fundamentinių mokslų tyrimais ir at-radimais,“ – taip apie būtinybę įam-žinti žymiausių Lietuvos mokslinin-kų darbus ir kalba žurnalo sumany-tojai – vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius ir at-sakingasis sekretorius doc. dr. Algi-mantas Nakas.

Žurnalo koordinatoriai teigia, kad užsienyje mokslo istorijai skiriamas

didesnis dėmesys nei čia, Lietuvoje. Lietuvoje mokslo istorikai neturi daug galimybių publikuoti savo straipsnius, todėl naujasis žurnalas, leidžiamas kartu su Lietuvos mokslų akademija, bus puiki platforma Lietuvos ir užsie-nio mokslo istorikams. Tai, pasak lei-

Naujasis žurnalas – mokslo ir technikos istorijos paveldui

dėjų, leidžia numatyti pozityvią tokio žurnalo ateitį.

Žurnalą planuojama leisti du kar-tus per metus. Žurnalo redakcinei ko-legijai priklauso autoritetingi moksli-ninkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Latvi-jos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Suomijos.

Žurnalo leidėjų optimizmas yra pagrįstas, nes VGTU surengta jau 12 mokslo istorikų konferencijų, išleis-ti ir tų konferencijų pranešimų leidi-niai. Šiose konferencijose perskaity-ti 367 pranešimai, jose pranešimus skaitė 139 mokslo istorikai iš įvairių universitetų, kitų aukštųjų mokyklų, mokslo institutų.

„...mūsų laikais technikos nau-jovės labai greitai tampa kasdienio gyvenimo dalimi, bet nepamiršta-ma, kad visi praktiniai pasiekimai yra paremti fundamentinių mokslų tyrimais ir atradimais...“

Bendradarbiavimas tarp VGTU ir Dombrova Gurnièa verslo akademijos prasidëjo nuo studentø ir dëstytojø diskusijø.

Projekto dalyviai po vizito verslo centre „Europa“.

kated ros doc. dr. Antanas Lubys kartu su dėstytoja Rasa Jurkevičiene ir Filo-sofi jos ir politologijos katedros dėsty-toja Agnieška Juzefovič.

Vizito metu per vykusius semina-rus VGTU ir Dombrova Gurniča vers-lo akademijos studentai pristatė savo šalies kultūrą ir tradicijas, vyko ak-tyvios diskusijos Lietuvai ir Lenkijai aktualiais klausimais. Studentai ak-tyviai svarstė, kokius privalumus ir trūkumus lemia integravimasis į kul-tūrinę, politinę ir ekonominę ES erd-vę. Buvo pastebėta, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva dažnai susiduria su pa-našiomis ekonominėmis ir etinėmis problemomis. Studentų nuomone, pa-

Lenkijos Dombrova Gurniča verslo akademijos delegacijos viešnagė

Inþinerija / 2009 m. rugsëjo 16 d., Nr. 124

Redakcija:vyr. redaktorë Edita Juèiûtëdizainerë Asta Rudminaitëmaketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas:Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.tel. 274 49 37, v. 9937el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu.lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone.

– Kada pirmą kartą paėmėte fotoa-paratą į rankas?

– Negaliu kaip kai kurie fotografai pasigirti, kad fotografavau dar su tė-čio „Zenitu“... Pirmąjį savo fotoapa-ratą įsigijau prieš ketverius metus, bet rimčiau susidomėjau fotografi ja tik praėjusią vasarą, kai nusipirkau veid-rodinį „Pentax“ K200D.

– Ar vaizdas per fotoobjektyvą iš-ties yra šiek tiek kitoks?

– Taip, jis siauresnis. Nuotrauko-se viskas atrodo kitaip. Mane visuo-met žavi detalės. Pasaulyje yra labai daug gražių dalykų, kurių paprastai nepastebėsi, bet tai įmanoma padary-

ti pažiūrėjus iš arčiau, per fotoaparato akutę. Fotografuojant visada intriguo-

Koridoriuje, jungianèiame Aplinkos inþinerijos ir Fundamentiniø mokslø fakultetus, iška-binta fotografijos darbø paroda. Jø autorë – Aplinkos inþinerijos fakulteto aplinkos ap-saugos technologijø specialybës ketvirtojo kurso studentë Reda BERNOTAITË, savo dar-bais ir pomëgiais dar kartà paneigianti „techniukø“ nekûrybiškumo mità. Smulkutë Reda atrodo tiesiog egzotiškai – itin didelis, „nemoteriškas“ fotoaparatas rankose ir didþiulës akys. Stebina ir tai, kad pokalbyje nekart nuskamba šiais nerimo ir suirutës laikais pri-mirštama tiesa, kad „pasaulyje yra daug graþiø dalykø“.

„...visiems palinkėčiau neatsisa-kyti savo svajonių, jos – tikrasis gy-venimo „variklis“...“

ja būsimas rezultatas. Ne visada žinai, ką gausi nuspaudęs mygtuką, ypač jei fotografuojamas objektas juda.

– Koks pats gražiausias „pagau-tas“ vaizdas?

– Sunku būtų išskirti vieną. Kiek-vienoje kategorijoje turiu po mėgsta-mą kadrą. Mano mėgstamiausi kad-rai ne visada sutampa su nuomone tų, kurie juos žiūri ir vertina. Bet tai tikriausiai ir yra fotografo matymas „kitu kampu“...

– Kokia Jums atrodo fotografi jos fi losofi ja?

– Fotografi ja – tai būdas sustabdyti akimirką, papasakoti istoriją, perduoti informaciją ar tiesiog pasidalinti kaž-kuo abstrakčiu, bet maloniu akiai ir šir-džiai. Žiūrėdama nuotraukas, labiausiai vertinu kokybę. Man gera nuotrauka turi būti „švari“, turėti pakankamą ap-švietimą ir įdomią kompoziciją.

– Kokius fotografus įvardintumėte savo guru?

– Dabar sunku vertinti fotogra-fus, nes nežinai, ar fotografi ja jo, ar „photoshop‘o“, be to, dauguma foto-grafi jų neturi ryškios pagrindinės min-ties. Iš lietuvių fotografų galėčiau iš-skirti Antaną Sutkų, Aleksandrą Ma-cijauską. Tai nerežisuotos fotografi jos atstovai, fi ksuojantys žmonių gyveni-mus, sustabdytais kadrais perteikian-tys jų darbus, kasdienybę, vertybes. Tai „natūrali“ fotografi ja, skatinanti susimąstyti ir domėtis.

– Aktyviai dalyvaujate universite-to renginiuose, esate fotoklubo „Fo-

tyvas“ narė. Ar užtenka laiko studi-joms? Ar turi dar kitokių pomėgių?

– Žinoma, spėju ne visur. Pasiren-ki, kas tuo metu svarbiausia, bet kitą kartą mėginu „pasivyti prarastą lai-ką“. Sesijos metu meninę fotografi -ją atidėjau iki baigsis egzaminai. Dar vienas mėgiamas užsiėmimas yra skaitymas.

Draugai juokauja, kad mane visa-da galima pamatyti arba su fotoapa-ratu, arba su knyga rankose. Mėgs-tu įvairias knygas. Ypač patinka to-kios, iš kurių galima pasimokyti, pa-sisemti išminties. Ir tai ne būtinai

enciklopedijos... Didelį įspūdį paliko neseniai perskaitytas M. Puzo „Krikš-tatėvis“.

– O mėgstamiausias posakis?– Kartais, kai daugiau nematau

prasmės kažką darydama, pasakau sau: „daryk tai, kas labiausiai patinka, stenkis to neatsisakyti, o visa kita ateis vėliau, tereikia kantrybės ir darbo“.

Visiems palinkėčiau neatsisakyti savo svajonių, jos – tikrasis gyveni-mo „variklis“.

Kalbėjosi Edita Jučiūtė

gražių dalykų,

Interviu

Matymas „kitu kampu“: pasaulyje yra labai daug gražių dalykų, tereikia juos pamatyti

Itališki pusryèiai – kava ir bandelës. Laisvë prie Vidurþiemio jûros. Darbininkas itališkame vynuogyne.

Pietø metas Italijoje – šventas dalykas... ...ir Ispanijoje, Granadoje.

„Šlapia“ fotografija – balandþiai Barselonoje.

Banga ir banglentininkas Portugalijoje.

Marokietis Romos aikštëje pardavinëja kaštonus. Jo rankose visai ne peilis...