2006 METŲ MOKSLINĖ VEIKLA - dspace.lzuu.ltdspace.lzuu.lt/bitstream/1/1498/1/MOKSLINĖ VEIKLA...

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS

2006 MET

MOKSLIN VEIKLA

Akademija, 2006

2

Leidinio sudarytojai:

prof. habil. dr. Albinas Kusta,

doc. dr. Egidijus arauskis,

doc. dr. Rolandas Bleizgys,

Liuda Didiulien,

Ingrida Ignotait,

Danguol Raudonien

Leidin redagavo

Laima Jonikien

3

Lietuvos ems kio universitetas kelia

sau tiksl tapti tarptautiniu mastu pripaintu

biomedicinos, technologijos ir socialini

moksl, skirt kaimo pltrai, tyrimo centru.

Tam btina sutelkti Universiteto mokslinink

pajgas prioritetinms tyrim kryptims, ati-

tinkanioms Universiteto tradicijas ir pasau-

lines tendencijas bei rinkos poreikius.

Pastaraisiais metais Universitetas in-

tensyvina dalyvavim tarptautinse ir nacio-

nalinse mokslo programose. Siekia moksli-

ni leidini tarptautinio pripainimo. Steigia

naujas ir atnaujina esamas mokslines labora-

torijas prioritetiniams tyrimams vykdyti.

Universiteto dstytojai ir mokslo dar-

buotojai aktyviai dalyvauja sprendiant aktu-

alius alies ems, mik ir vandens kio, ap-

linkos tausojimo, energijos taupymo bei socia-

linius kaimo pltros klausimus. Vykdo ekspe-

rimentins pltros mokslinius tyrimus, j rezul-

tatus skelbia pripaintuose mokslo urnaluose

bei mokslo populiarinimo urnaluose.

is leidinys, kuriame apibendrinami

2006 met Universiteto mokslins veiklos re-

zultatai, parodo viso Universiteto bei atskir

jo padalini stiprisias mokslo ypatybes ir

tuo paiu irykina silpnsias, kuriose reikt

pasitempti integruojantis bendrj Europos

auktojo mokslo ir eksperimentins pltros

tyrim erdv.

Prof. habil. dr. R. Deltuvas

Rektorius

is Lietuvos ems kio universiteto lei-

dinys apibdina mokslin veikl, kuri atlieka

universiteto profesoriai, docentai, tyrjai ir

doktorantai biomedicinos, technologijos ir

socialini moksl srityse. Pateikiami tarptau-

tini mokslini projekt, kuriuose dalyvauja

Universiteto tyrjai, Valstybinio mokslo ir stu-

dij fondo, ministerij, kit valstybs instituci-

j ir kio subjekt usakomj darb sraai,

mokslini publikacij, kurios yra trauktos

Mokslins informacijos instituto (JAV) bei

Tarptautini duomen bazi sra, bibliog-

rafija. I j galima matyti, kokias problemas

sprendia Universiteto mokslininkai, ir vertin-

ti j galimybes prisidti prie greitesns kaimo

pltros ir nauj technologij diegimo. Plto-

jami aktuals augal genetikos ir agrobio-

technologiniai tyrimai, daug dmesio skiriama

biomass energetikai auginimui ir jos konver-

sijai biokur. Toliau pltojami agroekologi-

niai, aplinkosauginiai, kratotvarkos bei mi-

kotvarkos tyrimai.

Siekdamas integruotis bendr europin

mokslo erdv, Universitetas dalyvauja eiose

jungtins partnerysts sutartyse (platformose).

LU mokslinink sprendiamos pro-

blemos yra svarbios Lietuvos ems kiui ir

su juo susijusiai pramonei, energetikai bei

ekonomikai. Besivystantis vis glaudesnis ben-

dradarbiavimas tarp studij, mokslo instituci-

j ir verslo partneri prisids prie spartesns

ems kio sektoriaus ir kaimo pltros.

Prof. habil. dr. A. Kusta

Mokslo prorektorius

4

TURINYS

1. Trumpa Lietuvos ems kio universiteto istorija ................................................................................... 7

2. Bendradarbiavimas ................................................................................................................................... 8

2.1. Tarptautinis .................................................................................................................................. 8

2.2. alies ............................................................................................................................................ 9

3. Mokslins veiklos kryptys ...................................................................................................................... 10

3.1. Pagrindins fundamentalij tyrim kryptys .............................................................................. 10

3.2. Eksperimentins pltros kryptys ................................................................................................. 10

3.2.1. Biomedicinos moksl srityje ............................................................................................. 10

3.2.2. Socialini moksl srityje ................................................................................................... 10

3.2.3. Technologijos moksl srityje ............................................................................................ 11

4. Mokslo darbuotojai ................................................................................................................................. 11

5. Mokslo finansavimas .............................................................................................................................. 12

6. ES struktrins paramos projektai .......................................................................................................... 12

7. Usakomj mokslo darb vykdymas .................................................................................................... 18

7.1. Tarptautiniai mokslo projektai .................................................................................................... 18

7.2. Lietuvos usakomieji mokslo tyrimai ......................................................................................... 18

8. Mokslins publikacijos, konferencijos .................................................................................................... 21

9. Universitete organizuoti renginiai ........................................................................................................... 23

9.1. Moksliniai renginiai .................................................................................................................... 23

9.2. Kiti renginiai ............................................................................................................................... 24

10. Mokslo premij laureatai ...................................................................................................................... 25

11. Doktorantra, disertacij gynimas ........................................................................................................ 25

11.1. Lietuvos ems kio universiteto doktorantros reglamentas .................................................. 25

11.1.1. Bendroji dalis ............................................................................................................... 25

11.1.2. Primimas doktorantr ............................................................................................. 26

11.1.3. Mokslinis vadovavimas doktorantams ......................................................................... 27

11.1.4. Doktoranto studij ir mokslini tyrim programa ....................................................... 27

11.1.5. Doktoranto egzaminavimas ir atestavimas................................................................... 28

11.1.6. Disertacijos rengimas ir nagrinjimas .......................................................................... 28

11.1.7. Eksterno praymo leisti ginti daktaro disertacij nagrinjimas .................................... 29

11.2. Mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentas ................................................ 30

11.3. Primimas doktorantr .......................................................................................................... 33

11.4. Disertacij gynimas .................................................................................................................. 34

11.5. Doktorant korporacija Kolegos ........................................................................................... 35

12. Habilitacijos procedra ......................................................................................................................... 36

13. Studij kokybs vertinimo centro (SKVC) 2005 met mokslo produkcijos vertinimo rezultatai ........ 39

13.1. Mokslo ir studij institucij mokslins produkcijos vertinimas ............................................... 39

13.2. LU padalini mokslins produkcijos vertinimas ................................................................. 41

Lietuvos ems kio universiteto fakultetai ir institutai ............................................................................. 43

Agronomijos fakultetas ............................................................................................................................... 44

Trumpa istorija ................................................................................................................................... 44

Fakulteto misija ir jos gyvendinimas ................................................................................................ 44

Fakulteto vadovyb ............................................................................................................................ 44

Fakulteto padaliniai ............................................................................................................................ 45

Dstytojai ........................................................................................................................................... 46

Mokslo darbuotojai ............................................................................................................................ 46

Doktorantai ........................................................................................................................................ 47

Usakomj mokslini tyrim finansavimas ..................................................................................... 49

Vykdyti moksliniai projektai ............................................................................................................. 51

Mokslins veiklos rezultatai .............................................................................................................. 52

Aktyviausi mokslininkai .................................................................................................................... 52

Svarbiausios mokslo publikacijos ...................................................................................................... 55

Ekonomikos ir vadybos fakultetas .............................................................................................................. 62

Trumpa istorija ................................................................................................................................... 62

5

Fakulteto misija ir jos gyvendinimas ............................................................................................... 62



Dstytojai ........................................................................................................................................... 63


Doktorantai ........................................................................................................................................ 64






Mik fakultetas .......................................................................................................................................... 75

Trumpa istorija ................................................................................................................................... 75

Fakulteto misija .................................................................................................................................. 75



Dstytojai ........................................................................................................................................... 76

Doktorantai ........................................................................................................................................ 77






Vandens kio ir emtvarkos fakultetas ..................................................................................................... 85

Trumpa istorija ................................................................................................................................... 85




Dstytojai ........................................................................................................................................... 86

Doktorantai ........................................................................................................................................ 87






ems kio ininerijos fakultetas ............................................................................................................... 94

Trumpa istorija ................................................................................................................................... 94




Dstytojai ........................................................................................................................................... 95


Doktorantai ........................................................................................................................................ 96





Svarbiausios mokslo publikacijos .................................................................................................... 102

Aplinkos institutas .................................................................................................................................... 107

Trumpa istorija ................................................................................................................................. 107

Instituto misija ir jos gyvendinimas ................................................................................................ 107

Instituto vadovyb ............................................................................................................................ 107

Instituto padaliniai ........................................................................................................................... 107

Mokslo darbuotojai .......................................................................................................................... 108

Doktorantai ...................................................................................................................................... 108

Usakomj mokslini tyrim finansavimas ................................................................................... 109

Vykdyti moksliniai projektai ........................................................................................................... 111

6

Mokslins veiklos rezultatai ............................................................................................................ 111

Aktyviausi mokslininkai .................................................................................................................. 112


Fundamentini moksl studij institutas .................................................................................................. 116

Trumpa istorija ................................................................................................................................. 116




Dstytojai ......................................................................................................................................... 117

Doktorantai ...................................................................................................................................... 117

Usakomj mokslini tyrim finansavimas ................................................................................... 117


Aktyviausi mokslininkai .................................................................................................................. 119


Kaimo kultros institutas .......................................................................................................................... 123

Trumpa istorija ................................................................................................................................. 123




Dstytojai ......................................................................................................................................... 124



7

1. TRUMPA LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO

ISTORIJA

Lietuvos ems kio universiteto istorija neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, todl jai b-

dingi visi dramatiki ms alies poskiai. Prie trejus metus 80-met minjusio Lietuvos ems

kio universiteto itakos randamos Vilniaus universiteto ems kio katedros veikloje XIX am-

iaus pradioje. Permusi Lietuvos universiteto Agronomijos mikininkysts skyriaus patyri-

m ir kaip savarankika auktoji mokykla ems kio akademija 1924 m. kurta Dotnuvos

ems kio technikumo bazje. Ikilmingas Steigiamasis posdis vyko spalio 15 d. i diena

laikoma Akademijos krimo data. Pirmoje prezidento A. Stulginskio paskirtoje profesori tary-

boje buvo irinktas ir pirmasis Akademijos rektorius profesorius P. Matulionis. Tada Lietuvoje

padtis buvo labai sunki, bet, nepaisant to, Akademija augo ir tvirtjo, brendo nauja ems kio

mokslinink karta.

Intensyv Akademijos kokybin tobuljim ir vystymsi nutrauk prasidjs Antrasis pa-

saulinis karas ir viena po kitos soviet, vokiei ir vl soviet okupacijos. Vienas skaudiausi

likimo smgi sovietin okupacija kartu su lietuvi tautos genocidu. Daug profesori ir dsty-

toj, kaip ir kit mokykl, buvo itremti Sibiro lagerius, i j daugelis negro. Likusiems Lie-

tuvoje akademikams ir studentams slygos taip pat nebuvo palankios.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Akademija buvo susprogdinta ir sudeginta.

1945 metais sunaikinta mokslo institucija lyg Feniksas keliasi i pelen naujam gyvavimui.

Tik kart Akademija persikelia Kaun, buvusi ems kio ministerij. Didjant student

skaiiui ir atidarius neakivaizdin skyri, patalpos, esanios Kaune, pasidar anktos, todl buvo

nusprsta pastatyti atskir Lietuvos ems kio akademijos miestel Noreikikse. Nauj rm

kertinis akmuo buvo padtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai miestel persikelta 1964 me-

tais. Akademijos miestelis tapo pirmja ir vienintele gyvenviete, kurioje lyg gimtajame kieme

auga ios mokymo staigos student bei akademik kartos.

Naujas Akademijos raidos etapas prasidjo 1988 metais, kartu su Lietuvos atgimimu, prie

kurio prisidjo Lietuvos emdirbi ir Lietuvos mikinink sjdiai. 1992 metais atkrus Lietu-

vos nepriklausomyb priimtas demokratikos auktosios mokyklos statusas. Pasilyta Akademi-

j pertvarkyti Universitet, sudarant alies ems kio mokslo institut ir kolegij vienov.

Mokslinius tyrimus imta grupuoti projektais didesnms problemoms sprsti. Siekiant, kad ab-

solventai lengviau prisitaikyt prie spariai kintani rinkos ekonomikos slyg, imta rengti

plataus profilio specialistus. Mokymas pertvarkytas pagrindines studijas ir magistrantr, ves-

tos privalomosios ir pasirenkamos disciplinos. gyvendintos taikomosios ir teorins studij

kryptys. steigtas Inovacij centras. Akademijos studentams bei dstytojams vieniems i pirm-

j atsivr ilgai buv urakintos durys Vakarus. Studentai bei dstytojai tapo nuolatiniai Va-

kar universitet ir privai firm lankytojai. Galbt tai ir lm, jog jau 1995 metais pripainta,

kad Akademijos studijos visikai atitinka Vakar universitet model. Akademinis susirinkimas

nusprend, kad auktoji mokykla pajgi atlikti universitetins bendruomens nars pareigas.

1996 met spalio 8 dienos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Akademija tapo Lietuvos

ems kio universitetu. Taip Lietuvos ems kio akademija tapo universitetinio tipo auktja

mokykla, pltojanti mokslinius tyrimus ir rengianti plataus profilio, auktos kvalifikacijos e-

ms, mik ir vandens kio specialistus.

50-met veiks kaip Lietuvos ems kio akademija, Universitetas nujo ilg pltots ir

kokybinio vystymosi keli. Nuo 14 pedagog ir dviej specialybi 67 student iki 421 dstytoj

ir trij studij lygi, 18 pagrindini (bakalauro), 8 pagrindini (profesini), 16 magistrantros ir

1 neuniversitetini studij program, 22 specializacij, 7246 student ir 81 doktoranto 2006-

aisiais metais. Nuo pat Akademijos krimo iki i dien ia dirbani profesori bei j auklti-

ni branduolys aktyviai formuoja alies ems kio politikos ir kultros gaires.

8

iuo metu Universitete yra 5 fakultetai: Agronomijos (AF), Ekonomikos ir vadybos (EVF),

Mik (MF), Vandens kio ir emtvarkos (VF), ems kio ininerijos (IF) bei 3 insti-

tutai: Aplinkos (AI), Kaimo kultros (KKI) ir Fundamentini moksl studij (FMSI). Universi-

tetas sikrs 712 ha plote, turi ems kio mokslo ir technologij park, Bandym stot, Mo-

komj k, Karjeros centr, student ir dstytoj miestel.

2. Bendradarbiavimas

2.1. Tarptautinis

Tarptautinis skyrius organizuoja ir koordinuoja tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutar-

i su usienio universitetais pasiraym. Tarpuniversitetins sutartys skatina konkrei projekt

parengim, mokslini ir mokymo ryi umezgim tarp atskir universitet padalini ir moksli-

nink. ios sutartys palengvina praktin bendr projekt gyvendinim. Dabar LU yra sudars

mokslinio ir studij bendradarbiavimo sutartis su iomis mokslo ir studij institucijomis:

Hohenheimo universitetas Universitt Hohenheim (UH) (Stuttgart, Vokietija); Hamburgo ekonomikos ir politikos universitetas Hamburger Universitt fr

Wirtschaft und Politik (Hamburg, Vokietija);

Hamburgo-Harburgo technikos universitetas Technische Universitt Hamburg-Harburg (TUHH) (Hamburg, Vokietija);

Vismaro universitetas Hochschule Wismar (HW) (Wismar, Vokietija); Vageningeno ems kio universitetas Wageningen Agricultural University

(Wageningen, Olandija);

Danijos Karalikasis veterinarijos ir ems kio universitetas The Royal Veterinary and Agricultural University (KVL) (Copenhagen, Danija);

Norvegijos ems kio universitetas Agricultural University of Norway (NLH) (As, Norvegija);

vedijos ems kio universitetas Swedish University of Agricultural Sciences (SLU) (Uppsala, vedija);

Helsinkio universitetas Faculty of Agriculture and Forestry Helsinki University (HU) (Helsinki, Suomija);

Hame politechnikos kolegija Hme Politechnic (Mustiala, Suomija); Parmos universitetas Universita degli studi di Parma (Parma, Italija); Perudos universitetas Universita degli studi di Perugia (Perugia, Italija); Nitros ems kio universitetas University of Agriculture Nitra (VSPN) (Nitra,

Slovakija);

Vroclavo ems kio akademija Agricultural University of Wroclaw (ARW) (Wroclaw, Lenkija;

Varmijos ir Mozrijos universitetas University of Warmia and Mozuria (UWM) (Olsztyn, Lenkija);

Purdue universitetas Purdue University (PU) (Purdue, Indiana, JAV); Ohajo universiteto Maisto, ems kio ir aplinkos moksl kolegija Ohio University,

College of Food, Agricultural and Environmental Sciences (Columbus, Ohio, JAV);

ekijos ems kio universitetas Czech University of Agriculture (CZU) (Praha, ekija);

Varuvos ems kio universitetas Warsaw Agricultural University (SGGW) (Warszawa, Lenkija);

Latvijos ems kio universitetas Latvia University of Agriculture (LUA) (Jelgava, Latvija);

Rygos technikos universitetas Riga Technical University (RTU) (Riga, Latvija); Estijos ems kio universitetas Estonian Agricultural University (EAU) (Tartu, Es-

tija);

9

Sankt Peterburgo valstybinis agrarinis universitetas St. Petersburg State Agrarian University (Sankt Peterburgas, Rusija);

Baltarusijos ems kio akademija Belarussian Agricultural Academy (BAA) (Gorki, Baltarusija).

2.2. alies

Siekiant sudaryti kokybikai naujas slygas, kurioms esant bt galima sukoncentruoti

galini atsinaujinti ir integruotis bendr Europos tyrim ir verslo erdv ems, mik, vandens

kio mokslinio potencialo ir intelektinio verslo kritin mas, 2007 m. sausio 8 d. buvo pasiray-

tas bendradarbiavimo ir veiklos konsolidavimo MEMORANDUMAS dl ems, mik, van-

dens ir maisto kio mokslo, studij ir verslo centro (slnio) AGROPOLIS krimo. Memoran-

dum pasira:

Kauno apskrities virininkas Romualdas Morkeviius; Lietuvos ems kio universiteto rektorius Romualdas Deltuvas; Lietuvos sodininkysts ir darininkysts instituto direktorius eslovas Bobinas; Lietuvos emdirbysts instituto direktorius Zenonas Dabkeviius; Lietuvos mik instituto direktorius Remigijus Ozolinius; Lietuvos agrarins ekonomikos instituto direktor Rasa Melnikien; LU Vandens kio instituto direktorius Antanas Sigitas ileika; LU ems kio ininerijos instituto direktorius Gvidas Rutkauskas; KTU Maisto instituto direktorius Antanas arkinas; Baltijos agroverslo instituto direktorius Edvardas Makelis; Lietuvos regionini tyrim instituto prezidentas Rimantas Dapkus; UAB Lytagra generalinis direktorius Adomas Balsys; UAB Dotnuvos projektai generalinis direktorius Rimantas Dapkus; UAB Agrochema generalinis direktorius Liudas Medieka; Lietuvos melioracijos moni asociacijos pirmininkas Jonas Raas; Asociacijos Lietuvos mediena prezidentas Sigitas Paulauskas; Privai mik savinink asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Kovalikas; LR ems kio rm direktorius Remigijus Urbonas; UAB Arvi ir ko generalinis direktorius Marius Daugintis.

Lietuvoje 2006 m. vyko esminis postmis skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavim

pradtos kurti nacionalins technologij platformos. iuo metu yra 24 lietuvikos technologij

platformos. 5-i platform darbe dalyvauja ir ms Universiteto mokslininkai. Buvo pasiraytos

5 jungtins veiklos (partnerysts) sutartys, kuri pagrindu kuriamos tokios technologins plat-

formos:

Nacionalin biomass ir biokuro gamybos ir naudojimo technologin platforma; Lietuvos nacionalin biotechnologij platforma; Visuomens informavimo, komunikacij ir elektronini technologij platforma; Nacionalin ateities augal technologin platforma; Nacionalin mik sektoriaus technologij platforma.

2006 m liepos mnes vyko konferencija Bioenergetika: nuo genetikos iki ekonomikos,

jos dalyviai prim rezoliucij, kurioje Vyriausybei, vietimo ir mokslo, kio, ems kio, Ap-

linkos ir Susisiekimo ministerijoms pasil suteikti prioritet ir skirti finansin param bei suda-

ryti slygas kurti Bioenergetikos mokslini tyrim, technologins pltros ir kompetencijos

centr prie Lietuvos ems kio universiteto. Rezoliucijai pritar Lietuvos moksl akademijos

prezidiumas ir vietimo ir mokslo, ems kio, kio, Susisiekimo ministerij ir LRS Kaimo

reikal komiteto vadovai.

10

Centro steigim taip pat skatina trij Baltijos ali Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublik

ems kio ministr pasiraytas memorandumas, numatantis bioenergetikos pltr ir tarpvalsty-

bin koordinavim.

Lietuvos Respublikos kio ministerijoje posdiavusi biodegal gamybos ir naudojimo

problemoms sprsti komisija nutar, kad Bioenergetikos centro steigimui klii nra. Btina

detali veiksm ir darb programa, numatant darb usakovus ir vartotojus bei galimus darb

finansuotojus.

3. Mokslins veiklos kryptys

Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pltra (MTEP) bei mokslo ini sklaida yra Universi-

teto gyvybingumo rodikliai, kurie rodo jo darbuotoj sugebjim lygiuotis alies bei ES priori-

tetus. Moksliniai tyrimai yra ir visada iliks aukiausia mokslo darbuotoj kvalifikacijos klimo

forma. Mokslingumo rodikliai rodo dstytoj ir mokslo darbuotoj profesin pasirengim.

Auktos kvalifikacijos specialist rengimas neatsiejamas nuo fundamentalij mokslini

tyrim. i ini suteikimas studentams prapleia j painimo akirat, sudaro slygas tapti kry-

bikai mstaniais specialistais bei visapusikai isilavinusiais monmis.

3.1. Pagrindins fundamentalij tyrim kryptys:

1. Aplinkos (oro, vandens, dirvoemio, ekosistem) ir ems kio produkcijos kokybs vertinimo metodologiniai pagrindai;

2. Lstelin selekcija bei veisli krimas ir j genetinio potencialo vertinimas; 3. Energetiniai procesai biotechnologijose; 4. Kaimo pltros metodologinis pagrindimas; 5. ems, vandens ir miko kio technologij tyrimai.

3.2. Eksperimentins pltros kryptys:

3.2.1. Biomedicinos moksl srityje:

1. Lauko augal auginimo technologij krimas ir tobulinimas; 2. Raps selekcija, auginimas, laikymas ir perdirbimas; 3. Dirvoemio derlingumo reguliavimas ir tr naudojimo optimizavimas; 4. Vietini resurs racionalus panaudojimas apsirpinant paarais; 5. Mik tvarumo ir biovairovs tyrimas, biocenozi stabilumo vertinimo metodai ir di-

dinimo bdai;

6. Miko ekonomika, miko valdymas ir daugiatikslis miko naudojimas; 7. ems ir mik kio ekologiniai tyrimai; 8. Aplinkos kokyb ir sveikata.

3.2.2. Socialini moksl srityje:

1. Kaimo pltros metodologiniai tyrimai; 2. Kaimo ekonomins pltros strategijos pagrindimas; 3. Kaimo socialins pltros problem aspektai; 4. Kaimo versl, j infrastruktros ir perdirbamosios pramons vadybos gerinimas; 5. Apskaitos, finans, statistikos ir audito problem tyrimai; 6. ems kio valstybinio valdymo organizacins sistemos tobulinimas; 7. Agrarins ekonomikos minties raidos tyrimai; 8. Informacins visuomens pltra kaime.

http://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio1.htmlhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio2.htmlhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio3.htmhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio4.htmlhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio5.htmhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio5.htmhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio6.htmhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio7.htmhttp://www.lzuu.lt/univer/mokslas/tyrimai/bio8.htm

11

3.2.3. Technologijos moksl srityje:

1. ems kio technikos ir technologij tobulinimas; 2. ems dirbimo ir sjos technologij bei main tyrimai; 3. Grdini, smulkiaskli augal ir kukurz numimo technologij ir main tyrimai; 4. . . technikos ir rengini operatoriaus darbo slyg gerinimas techninmis-orga-

nizacinmis priemonmis;

5. Profesins rizikos mainimas teisinmis, organizacinmis ir techninmis priemonmis; 6. Hidraulini pavar tyrimai; 7. Transporto ir jgos main eksploatacini savybi tyrimai; 8. Energetiniai procesai biotechnologijose ir j poveikis aplinkai: 9. ilumos mass mainai technologiniuose procesuose; 10. Mikroklimato formavimas gamybiniuose pastatuose; 11. ems kio produkt kokybs valdymas ir nustatymo bdai; 12. Energij taupani ems kio elektrotechnologij tyrimai; 13. Biodegal ir netradicini degal naudojimo dyzeliniuose varikliuose tyrimai; 14. Atsinaujinanios energijos technologijos; 15. Organini atliek ir biomass anaerobinio perdirbimo technologijos; 16. Melioracijos rengini eksploatavimo ir investicij efektyvaus panaudojimo sistema; 17. Isklaidytos ems kio taros bkl, vertinimas ir prognoz; 18. Racionali konstrukcij ir nauj mediag krimas; 19. Hidrotechnini statini technins bkls vertinimo metodikos; 20. ems kio emnaud formavimo analiz ir struktros ekonominis pagrindimas; 21. Geoinformacini mik, emnaudos ir melioracijos sistem krimas; 22. Aliejaus, ekodegal ir bioduj gamybos ir kokybs tyrimai.

4. Mokslo darbuotojai

2006 metais Universitete labai padidjo mokslo darbuotoj skaiius. mogikaisiais itek-

liais labiausiai sustiprjo Aplinkos instituto mokslins laboratorijos.

iuo metu Universitete yra uimti 26,8 mokslo darbuotoj etatai. Jie pasiskirst taip:

Aplinkos institutas 13,05 et. Agronomijos fakultetas 4,00 et. Bandym stotis 3,75 et. Ekonomikos ir vadybos fakultetas 2,75 et. ems kio ininerijos fakultetas 2,25 et.

2006 metais skelbti mokslo darbuotoj konkursai. Konkurso bdu 2006 metais priimti vy-

resnieji mokslo darbuotojai:

dr. A. Augustaitis;

dr. L. Baleentien;

dr. N. Burbulis;

dr. V. Makareviien;

dr. J. Pekarskas;

dr. N. Sabien.

Mokslini laboratorij (centr) vadovais paskirti:

Agroekologijos centro dr. J. Pekarskas;

Aplinkos technologijos chemini ir biochemini tyrim laboratorijos dr. P. Janulis;

Aplinkotyros laboratorijos dr. N. Sabien;

Geografini informacini sistem mokymo ir mokslo centro dr. G. Mozgeris;

Mik monitoringo laboratorijos dr. A. Augustaitis;

Agrobiotechnologijos laboratorijos dr. N. Burbulis.

12

5. Mokslo finansavimas

2006 metais Universitetas i savo biudeto mokslinei veiklai skyr 950 tkst. Lt. i l

paskirstymas pateiktas 1 lentelje:

1 lentel. 2006 met mokslo l paskirstymas (apsvarstyta: Senato Mokslo komisijos posdyje,

vykusiame 2006 04 14, protokolas Nr. 8., rektorato posdyje 2006 05 02, protokolas Nr. 11.)

Eil.

Nr. Ilaid pavadinimas

L suma

tkst. Lt

1 Mokslo personalo darbo umokestis 400,0

2 Mokslo personalo soc. draudimas 124,0

3 Kitos ilaidos mokslui: 426,0

3.1 Mokslo darb Vagos leidybai

255,0

3.2 Mokslini leidini prenumeratai

3.3 Tarptautini mokslini projekt rengimo rmimo fondas

3.4 LU mokslo premijoms

3.5 Ilaid padengimui ir paskatinimui u patentus ir ISI straipsnius

3.6 Mokslini konferencij organizavimui

3.7 Student mokslini konferencij, student ir doktorant mokslini ren-

gini organizavimui

3.8 Mokslinink dalyvavimo tarptautinse konferencijose usienyje ilai-

doms padengti

3.9 LU MTEP projektams skirtas finansavimas

3.10 Fakultetams, institutams skirtos mokslo los (los naudojamos pagal

fakultet/institut sudarytas ir mokslo skyriuje suderintas smatas: dok-

torantams, atlyginimams ir soc. draudimui; moksliniams tyrimams rei-

kalingos rangos sigijimui, mediag, reagent ir kt. priemoni sigiji-

mui; analizms atlikti; mokslinink dalyvavimo tarptautinse konferen-

cijose usienyje ilaidoms padengti, tarptautini mokslini projekt bei

ISI ir TDB str. rengimui remti; mokslini konferencij organizavimui,

mokslini leidini leidybai; kitoms prekms sigyti (0-10 proc.))

171,0

I VISO: 950

6. ES struktrins paramos projektai

2006 metais LU buvo toliau gyvendinami projektai, kuriems 2005 metais skirta ES

struktrini fond parama, ir pradti gyvendinti dar 4 projektai, j finansins paramos sutartys

pasiraytos 2006 m. vasar.

I viso Lietuvos ems kio universitetas yra dviej BPD 1.5 priemons projekt, trij

2.4 priemons projekt bei keturi 2.5 priemons projekt pagrindinis vykdytojas ir dar dviej

2.5 priemons projekt partneris.

2006 metais LU taip pat vykdyti vienuolika 4.6 ir vienas 4.7 Leader + pobdio prie-

moni projektai.

Informacija apie gyvendinamus ES struktrins paramos projektus pateikta 8.1-8.4 lente-

lse.

13

2 lentel. gyvendinami BPD I prioriteto Socialins ir ekonomins infrastruktros pltra 1.5

priemons ,,Darbo rinkos, vietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studij bei socialini paslaug

infrastruktros pltra projektai

Projekto

kodas Projekto pavadinimas

Projekto

vadovas

Bendra

projekto

vert

tkst. Lt

Panaudota

l (iki

2006 12 31)

tkst. Lt

Projekto

gyvendi-

nimo laiko-

tarpis

BPD2004-

ERPF-1.5.0-

01-04/

0011-04

Aplinkos ininerijos ir

kratotvarkos mokslo

ir studij infrastrukt-

ros modernizavimas

Lietuvos ems kio

universitete

ydrnas

Vyius

5362 2061 2005 m.

balandis

2008 m.

kovas

Projekto tikslas modernizuoti aplinkos ininerijos ir kratotvarkos mokslo ir studij aplink,

sukurti tinkamas slygas mokslini tyrim ir eksperimentins pltros bazei, padidinti infor-

macini technologij teikiamas galimybes mokslo ir studij srityje bei padti skmingai vyk-

dyti BPD II prioriteto priemoni projektus.

Numatomi projekto rezultatai rekonstravus aplinkos ininerijos ir kratotvarkos mokslo

reikmms naudojam laboratorij pastat bei atnaujinus mokslin rang, bus sukurtos tinka-

mos slygos magistrant, doktorant ir dstytoj mokslinei kompetencijai pltoti, taip pat bus

diegta moderni auditorij, laboratorij ir kita studij infrastruktra, skirta didinti student

gebjim pritaikyti aplinkos ininerijos ir kratotvarkos tarptautinio lygio inias, btinas vers-

lui, pramonei ir ems kiui.

BPD2004-

ERPF-1.5.0-

12-05/0045

Infrastruktros moder-

nizavimas biomass re-

surs valdymo ir kon-

versijos technologij

mokslo bei studij plt-

rai

Audrius

unda

1258 22 2006 m.

liepa

2007 m.

spalis

Projekto tikslas modernizuoti mokymosi aplink, utikrinant auktesn Universiteto padali-

niuose teikiam paslaug kokyb; palaipsniui kurti tinkamas slygas dinamikai mokslini

tyrim ir eksperimentins pltros bazei Universitete, efektyviai dalyvaujant Lietuvos mokslo

ir studij sistemoje; utikrinti pakankamus iteklius ir infrastruktr mokslui ir studijoms,

taip pat dstytoj, mokslinink, tyrj kvalifikacijos tobulinimui bei jos palaikymui biomass

ininerijos srityje.

Numatomi projekto rezultatai sukurta nauja organini atliek perdirbimo ir bioduj energe-

tikos laboratorija; atnaujinta ranga biomass laikymo ir perdirbimo laboratorijoje bei biode-

gal ir bioalyv savybi tyrimo laboratorijose; atnaujintos darbo vietos magistrantams bei

pagrindini studij studentams; atnaujintos darbo vietos dstytojams ir mokslininkams (pen-

kiose laboratorijose).

14

3 lentel. gyvendinami BPD II prioriteto mogikj itekli pltra 2.4 priemons

,,Mokymosi vis gyvenim slyg pltra projektai

Projekto ko-das

Projekto pavadinimas Projekto vadovas

Bendra projekto

vert tkst. Lt

Panaudota l (iki

2006 12 31) tkst. Lt

Projekto gyvendi-

nimo laiko-tarpis

BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0167

Efektyvus profesi-

ns karjeros projek-

tavimas

Sigitas

Daukilas

722 146 2005 m.

kovas

2008 m.

vasaris

Projekto tikslas siekiant stiprinti ir pltoti profesinio auktojo mokslo informavimo ir kon-sultavimo paslaug sistem alyje, paruoti ir gyvendinti Karjeros centro veiklos tinklin model Lietuvos ems kio universitete, kvalifikacijos klimo ir specialij profesini studi-j Profesijos konsultantas dalyk programas ir j realizavimui reikalingas iuolaikines di-daktines priemones.

Numatomi projekto rezultatai: 1. kurtas Karjeros centras Lietuvos ems kio universitete. 2. Parengti ir LU bei LVA pagrindini auktj studij programas integruoti karjeros projek-tavimo mokymo moduliai studentams, taip pat metodins ir technins priemons, skirtos stu-dent nuolatiniam informavimui ir konsultavimui bei j karjeros projektavimui. 3. Parengtos kvalifikacijos klimo ir specialij profesini studij Profesijos konsultanto dalyk progra-mos profesijos konsultantams bei j realizavimui reikalingos iuolaikins didaktins priemons. 4. Sukurtas profesinio konsultavimo ir profesins karjeros projektavimo tinklinis modelis, u-tikrinantis bendradarbiavimo su verslo bei kitais socialiniais partneriais galimybes.

BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0090

Mokslins kompetenci-

jos ir tstinio mokymo

pltra saugioms ir eko-

logikoms maisto a-

liavoms gaminti (MO-

KOTEM)

Darija Jodau-

gien (iki 2006

vasario mn.

Viktoras Pran-

ckietis)

614 254 2005 m.

kovas

2008 m.

vasaris

Projekto tikslas gerinti LU dstytoj mokslin kompetencij, j panaudoti kolegij, auktesnij ems kio mokykl dstytoj bei bendrojo lavinimo mokykl biologijos, te-chnologij mokytoj profesins kvalifikacijos klimui, LU student (bakalaur) moksli-nio darbo gdi gerinimui ir Lietuvos kolegij student papildomam ugdymui saugi ir ekologik maisto aliav gamybos srityje.

Numatomi projekto rezultatai: gyvendinus parengt integruot LU dstytoj mokslins kompetencijos klimo program Saugios ir ekologikos maisto aliavos, bus gyta atitinkama dstytoj kvalifikacija, kuri pads ilaikyti bsim parengt specialist saugaus ir ekologiko maisto aliav gamybos srityje konkurencingum darbo rinkoje, pads pagrind gytus geb-jimus pritaikyti moksliniuose darbuose, privataus verslo monse.

BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0032

Mokymosi vis

gyvenim gebji-

m ugdymas ap-

linkos ininerijoje

ir kratotvarkoje

Gitana Vyien

(iki 2006 rugp-

jio mn.

Vilda Grybaus-

kien)

1235 4,5 2006 m.

birelis

2008 m.

balandis

Projekto tikslas sudaryti slygas kiekvienam jaunam mogui sigyti jo sugebjimus ir poreikius atitinkanias studij paslaugas, pltoti mokslo ir studij mogikj kapital. Aplinkos ininerijos ir kratotvarkos studij programa apima vairius vandens ininerijos, nuotek tvarkymo, meliora-cini sistem rekonstrukcij, kratotvarkos, keli tiesimo ir ems kadastro klausimus.

Numatomi projekto rezultatai: atnaujintos trys bakalauro studij programos; atnaujinti studij moduli apraai; pritaikytos metodins priemons atnaujintiems studij moduliams; daugiau nei 50 dstytoj pakels kvalifikacij; 75 bakalaurai atliks praktik; bus sigyta ar sukurta 14 kompiuterini program; parengti moduliai pritaikyti nuotoliniam mokymui.

15

4 lentel. gyvendinami BPD II prioriteto mogikj itekli pltra 2.5 priemons ,,moni

itekli kokybs gerinimas mokslini tyrim ir inovacij srityje projektai

Projekto ko-

das Projekto pavadinimas

Projekto

vadovas

Bendra

projekto

vert

tkst. Lt

Panaudota

l (iki

2006 12 31)

tkst. Lt

Projekto

gyvendi-

nimo laiko-

tarpis

1 2 3 4 5 6

BPD2004-

ESF-2.5.0-01-

04/0016

mogikj itekli

kokybs gerinimas

aplinkos ininerijos

ir kratotvarkos

mokslini tyrim ir

inovacij srityje

Inga

Adamo-

nyt

1482 258 2005 m.

kovas

2008 m.

vasaris

Projekto tikslas pagerinti magistrant ir doktorant studij kokyb ir pakelti j kompetenci-

jos lyg aplinkos ininerijos ir kratotvarkos srityje, kartu vykdant mokslini tyrim ir ekspe-

rimentin pltr.

Numatomi projekto rezultatai: atnaujintos dvi magistrantros bei viena doktorantros studij

programos taip, kad atitikt iuolaikin technini mokymo priemoni ir informacini technolo-

gij panaudojimo lyg; atnaujintos mokymo metodins priemons; diegtos informacinmis te-

chnologijomis pagrstos kompiuterins programos, leidianios iuolaikikai sprsti aktualias

aplinkos ininerijos ir kratotvarkos mokslini tyrim problemas; perkvalifikuoti dstytojai

magistrant, doktorant praktini gdi ugdymui ir darbui su atnaujintais studij moduliais.

BPD2004-

ESF-2.5.0-01-

04/0017

Miko naudojimo ir

logistikos specialist

rengimo sistemos

pltra (NAUDLOG)

Edmun-

das Pet-

rauskas

577 85 2005 m.

kovas

2008 m.

vasaris

Projekto tikslas miko naudojimo ir logistikos aukiausios kvalifikacijos specialist ren-

gimo, taikant auktsias informacines technologijas, pltra.

Numatomi projekto rezultatai: sukurta naujos specializacijos Miko naudojimas ir logistika,

pagrstos iuolaikinmis informacinmis technologijomis, programa, studij moduliai bei

mokomoji mediaga (vadovliai, paskait paketas nuotoliniam mokymui, kompiuterins mi-

ko naudojimo technologij modeliavimo programos, laboratorini ir praktini darb metodi-

ns priemons) magistrantams; sukurtas nuotolinms studijoms, mokslui ir verslui skirtas

miko naudojimo ir logistikos internetinis portalas.

BPD2004-

ESF-2.5.0-03-

05/48

Biomass resurs

valdymo ir konver-

sijos technologij

mokslo ir studij

pltra

Jonas

sna

411 5,3 2006 m.

birelis

2008 m.

gegu

Projekto tikslas sukurti ir pltoti biomass, kaip alternatyvios energijos aliavos, gamybos,

kokybs isaugojimo ir konversijos studij specializacij, kokybikai ir kiekybikai gerinant

LU mogikuosius iteklius.

Numatomi projekto rezultatai: sukurta studij specializacijos programa naujai magistrantros

specializacijai Biomass ininerija; sukurti 4 nauji studij dalykai ir naujos mokymo meto-

dins priemons (konspektai bei laboratorini darb /pratyb metodiniai patarimai, vadovlis,

mediaga nuotolinms studijoms), atnaujinta programin ranga ininerinio projektavimo kla-

sje; stauotse ir praktikose savo kvalifikacij pakels 17 magistrant, 3 jauni mokslininkai.

16

1 2 3 4 5 6

BPD2004-

ESF-2.5.0-

0.3-05/0049

Maisto aliav ir ag-

rarins aplinkos stu-

dij tobulinimas

(MAST)

Vaclovas

Boguas

2066 470 2006 m.

birelis

2008 m.

gegu

Projekto tikslas pagerinti maisto aliav ir agrarins aplinkos magistrant ir doktorant stu-

dij kokyb, parengti geresns kokybs mokymo mediag magistrantams ir doktorantams,

ugdyti aukiausios kvalifikacijos specialist verslumo ir organizacinius gebjimus, padidinti

bsimj maisto aliav ir agrarins aplinkos specialist sidarbinimo galimybes verslo mo-

nse, sudaryti slygas mokslins informacijos prieinamumui.

Numatomi projekto rezultatai: parengtos ir pateiktos registracijai dvi naujos integruotos

tarpkryptins magistrantros studij programos bei atnaujintos dvi magistrantros studij

programos; parengti ir atnaujinti trisdeimt keturi moduliai magistrantams ir penki doktoran-

tams; parengtos trisdeimt devynios mokomosios knygos, deimt vadovli, dvi knygos at-

lasai, septynios metodins priemons; atliktos atuonios profesins veikos praktikos verslo

monse ir kt. institucijose, septynios doktorant stauots ir dvi podiplomins studijos moks-

lo staigose, suorganizuoti kursai ir specialaus mokymo ciklas.

Projektai, kuriuose LU yra partneris

BPD2004-

ESF-2.5.0-02-

VS -05

Aukiausios stu-

dij pakopos ma-

gistrant ir dokto-

rant rengimas e-

ms ir mik kio

augal biotechnolo-

gijos srityje

Jonas Ra-

inskas

(MF),

Vytautas

lapkaus-

kas (AF)

1937

(LU

tenkanti

ES para-

mos dalis

323 tkst.

Lt)

LU pa-

naudot

l dalis

214 tkst.

Lt

2005 m.

kovas

2007 m.

balandis

Institucija-pagrindin vykdytoja: Biotechnologij institutas

Projekto tikslai didinti mokslinink gebjimus plsti mokslines inias tarptautiniu lygiu ir

parengti specialistus, atitinkanius ekonomikos poreikius; maksimaliai padidinti bsim spe-

cialist sidarbinimo galimybes, suteikiant jiems biotechnologinio profilio isilavinim auk-

tojo mokslo magistrantros ir doktorantros pakopose; didinti bsim augal biotechnologi-

jos srities mokslinink gebjim gyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines inias, reika-

lingas moksliniams tyrimams, taip pat verslui ir kinei veiklai.

Numatomi projekto rezultatai: parengta ir pateikta akreditacijai studij programa magistran-

tams Agrobiotechnologija; parengti mokymo/studij moduliai biotechnologijos, agronomi-

jos, mikotyros srities magistrantams ir doktorantams; parengti teoriniai, praktiniai, teoriniai-

praktiniai kursai biotechnologijos, agronomijos, mikotyros srities magistrantams ir doktoran-

tams; parengta elektronin mokymo mediaga; parengiama po 20 magistrant ir doktorant.

BPD2004-

ESF-2.5.0-03-

05/0050

Institucinis mokslo

ir studij institucij

vertinimas

Koordinato-

rius Ste-

ponas Rau-

donius

2006 m.

birelis

2008 m.

gegu

Institucija-pagrindin vykdytoja: Studij kokybs vertinimo centras

Projekto tikslas sukurti Lietuvoje mokslo ir studij institucij institucinio vertinimo siste-

m.

Numatomi projekto rezultatai: sukurti metodiniai patarimai mokslo ir studij institucij veik-

los savianalizei; parengta mokslo ir studij institucij institucinio vertinimo metodika ir nu-

statyta jos taikymo tvarka; parengta institucinio vertinimo ekspert mokymo programa; pa-

rengti institucinio vertinimo ekspertai; pradti instituciniai mokslo ir studij institucij verti-

nimai (LU viena i bandomj institucij).

17

5 lentel. gyvendinami Leader+ pobdio priemoni projektai

Projekt kodai Projekt pavadinimas Projekt

vadovai

Bendra

projekt

vert

tkst. Lt

Projekt

gyvendi-

nimo laiko-

tarpis

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0001

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0002

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0003

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0004

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0005

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0006

ini ir gdi gijimas Rimantas

itas

196 2006 m.

sausis

2006 m.

gruodis

Projekt tikslas gyti ini ir patirties, btin ES LEADER+ pobdio veiklai vykdyti; at-

likti mokymus vietos veiklos grupi nariams ir kaimo bendruomeni lyderiams, kuri dka

manoma utikrinti ilgalaik ir novatorik kaimo vietovi pltr.

Projekt rezultatai parengtos eios tstinio mokymo programos bei metodin mediaga;

pagal parengtas programas apmokyta 670 kaimo gyventoj.

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0007

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0008

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0009

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0010

BPD2004-EZUOGF-

4.6.1-02-05/2/0011

ini ir patirties giji-

mas

Jonas

aplikas,

Rimantas

itas

141 2006 m.

vasaris

2006 m.

gruodis

Projekt tikslas aktualios Lietuvai mediagos apie kaimo vietovi konkurencingumo stipri-

nim, strategin planavim, galimas naujas veiklas, gerj patirt ir kt. sklaida, mokomj me-

todini leidini parengimas lietuvi kalba.

Projekt rezultatai parengta 17 leidini vairiomis kaimo pltros temomis.

BPD2004-EZUOGF-

4.7-02-05/2/0012

Mokymai pagal moky-

mo programas Tvarus

kininkavimas priva-

iuose mikuose, Mi-

ko auginimas ir apsau-

ga, Mik kio politi-

kos, ekonomikos ir

verslo pagrindai, Mi-

ko ir medienos kenkjai

ir ligos bei apsaugos

priemons

Mindau-

gas Mar-

tinkus

193 2006 m.

vasaris

2007 m.

vasaris

Projekto tikslas imokyti tvaraus kininkavimo pagrind privaiuose mikuose, suteikti i-

ni apie miko auginim, miko ir medienos kenkjus ir ligas bei apsaugos priemones, supa-

indinti su mik kio politikos, ekonomikos ir verslo pagrindais.

Pagrindiniai projekto rezultatai apmokyti 480 privai mik savinink; organizuoti 32

mokymo kursai.

18

7. Usakomj mokslo darb vykdymas

7.1. Tarptautiniai mokslo projektai

Universiteto mokslininkai 2006 m. skmingai dalyvavo 6-osios bendrosios, Eurekos, Cost

ir kituose tarptautiniuose projektuose:

ES 6-oji bendroji programa 1. Mapping and foresight of agricultural and food research capacity in the New Member Sta-

tes and in the Candidate Countries (EU AGRI MAPING, vadovas doc. dr. Algirdas Ra-dzeviius);

2. Environmental assessment of soil for monitoring (ENVASSO, vadov doc. dr. Vanda Buivydait);

3. Development of an ecologically compatible, highly productive method of timber harvesting for central european forestry (FORSTINNO, vadovas doc. dr. Remigijus Zinkeviius).

Eureka 1. Sustainable processing of waste fats to be used in sme for energy purposes (biowastefuel)

(vadovas prof. dr. Prutenis Janulis).

COST 1. Sunkij metal alinimas ir stabilizacija anaerobiniam perdirbimui skirtose atliekose,

taikant aliosios chemijos metodus (vadovas doc. dr. V. Paulauskas).

INTERREG 1. Hinterland potentials for a spatial development under the aspect of decline (vadov doc.

Vilma Atkoinien); 2. Baltic biomass network (vadov Aida Radzeviit); 3. Baltijos ekologinis ems kis ir visuomen (vadov prof. dr. Vida Rutkovien).

Kiti usienio subjektai 1. Institutional strengthening and modernization of state protected areas service administra-

tions (Savcor Indufor OY, Suomija, vadovas prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas); 2. Ekologik tr biokalis 1 efektyvumo tyrimai vasariniams kvieiams ir bulvms biolo-

ginje emdirbysts sistemoje (Volanpack cosmagolo esszo galtato RT, Vengrija, vado-vas doc. dr. Juozas Pekarskas);

3. Ekologik tr biokalis 1 efektyvumo tyrimai ieminiams kvieiams ir bulvms biolo-ginje emdirbysts sistemoje (Volanpack cosmagolo esszo galtato RT, Vengrija, vado-vas doc. dr. Juozas Pekarskas).

4. Firmos K + S KALI GmbH gaminam kalio ir magnio tr form ir j derini su EPSO Mikrotop taka kukurz, miei ir vasarini raps derliui (K+S KALI GmbH, vadovas doc. dr. Jonas Kuinskas);

5. Kalio tr taka ems kio augalams ir kalio balansui ekologinje emdirbysts siste-moje (K+S KALI GmbH, vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas);

6. Tvarioji biodyzelino gamyba i atsinaujinani altini ir riebij atliek (Taivanio naci-onalin mokslo taryba, Vokietijos filialas, vadov doc. dr. Violeta Makareviien).

7.2. Lietuvos usakomieji mokslo tyrimai

Ataskaitiniais 2006 metais Universiteto mokslininkai vykd 91 mokslin tiriamj projekt u

2,3492 mln. Lt. Stambiausi mokslini tyrim usakovai 2006 metais, kaip ir ankstesniais, buvo Valstybinis mokslo ir studij fondas, ems kio ministerija bei kitos Lietuvos valstybins institu-cijos bei kio subjektai. Skmingai Universitetas dalyvavo Lietuvos valstybinio mokslo ir studij fondo remiamuose konkursuose, ypa Fondo remiamuose darbuose kio subjekt usakymu.

19

Kitos Lietuvos

valstybins

institucijos

22%

Tarptautiniai

fondai ir kiti

usienio subjektai

14%

ems kio

ministerija

13%

Aplinkos

ministerija

7%

kio ministerija

1%

Valstybinio

mokslo ir studij

fondas

23%

vietimo ir mokslo

ministerija

1%

Kiti Lietuvos kio

subjektai

19%

1 pav. Mokslini projekt usakovai

593

143

440

779

1955

2386

773

933

241

439346

226

2385

1387

426

252

2448

388365

1443

330

137

2248

399

1382

2342

305

522

173

1342

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

ems kio

ministerija

Aplinkos ministerija Valstybinis mokslo ir

studij fondas

Kiti usakovai I viso

Tkst

.Lt

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

2 pav. Usakomj mokslo darb finansavimo dinamika 20012006 metais

Usakomj mokslo darb pasiskirstymas tarp atskir Universiteto padalini yra nevieno-

das. Daugiausia usakomj darb vykd Mik fakulteto ir Aplinkos instituto mokslininkai.

Pagal mokslini tyrim apimtis, tenkanias vienam etatui, isiskiria du padaliniai: Aplinkos insti-

tutas (18,12 tkst. Lt), Mik fakultetas (13,78 tkst. Lt). Bendras Universiteto mokslini tyrim

apimi finansinis rodiklis 6,03 tkst. Lt/etatui.

20

3 pav. Usakomj mokslo darb l pasiskirstymas Universiteto padaliniuose

2006 metais

4 pav. Usakomj darb los, tenkanios vienam etatui, Universiteto padaliniuose

465

201

544

322

263

528

0 19

0

100

200

300

400

500

600

AF EVF MF VF IF AI KKI FMSI

T

kst

.Lt

kio subjektai Tarptautiniai fondai ems kio ministerija Aplinkos ministerija Kiti valstybiniai kio

subjektai

VMSF I viso

8,49

3,25

13,78

5,50

3,67

18,12

0,55

6,03

0 0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

AF EVF MF VF IF AI KKI FMSI LU

T

kst

.Lt

/ et

atu

i

21

8. Mokslins publikacijos, konferencijos

Diugu, kad kasmet daugja Universiteto mokslinink straipsni tarptautiniuose leidiniuo-

se, raytuose Mokslins informacijos instituto (ISI) leidini sra. 2002 m. j buvo 7 vnt.,

2003 9 vnt., 2004 11 vnt., 2005 40 vnt., o 2006 paskelbta net 120 straipsni, t. y. net tris

kartus daugiau nei pernai, vertinus Universiteto mokslinink indl 68,4, t. y. taip pat 3 kartus

daugiau palyginti su 2005 metais (21,6).

6 lentel. ISI straipsni pasiskirstymas tarp fakultet ir institut

Fakultetas/

Institutas

2003 m.

straipsniai

2004 m.

straipsniai

2005 m.

straipsniai

2006 m. straipsniai

I viso I j WOS

AF 0 2,25 5,21 (10) 17,95 (43) 6,78 (14)

EVF 0 0 0 12,67 (13) 0,67 (1)

MF 0,9 0,8 2,89 (7) 3,61 (6) 0,86 (2)

VF 2,0 2,33 1,55 (4) 4,71 (7) 1,33 (3)

IF 0 1,15 6,13 (10) 18,01 (30) 11,29 (19)

AI 3,1 2,15 5,72 (8) 8,96 (16) 5,72 (11)

FMSI 0,5 0 0 1,24 (3) 0,18 (1)

KKI 0,25 0 0 1,25 (2) 0,25 (1)

I viso: 6,75 8,68 21,5 (40) 68,40 (120) 27,08 (52)

P.S. Skliausteliuose nurodytas straipsni skaiius vnt., nevertinus fakulteto/instituto autori indlio.

LU Mokslo skyrius kartu su Tarptautiniu skyriumi inicijavo LU mokslo darb ur-

nalo Vagos traukim tarptautin duomen baz CAB ABSTRACT, o kartu su Senato

Mokslo komisija teik silymus Lietuvos mokslo tarybai dl ios duomen bazs traukimo

tarptautini duomen bazi sra.

Lietuvos moksl taryba, atsivelgusi mokslo ir studij institucij silymus, 2006 m. ba-

landio 24 d. papild tarptautini duomen bazi, kuriose referuojam leidini moksliniai

straipsniai gali bti pripastami tinkamais vertinant mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj

kvalifikacij, sra. sra pateko ir CAB ABSTRACT duomen baz, kurioje yra refe-

ruojami Universiteto mokslo darbai Vagos bei kiti Lietuvoje leidiami mokslo darb leidiniai.

7 lentel. LU mokslo urnalai CAB Abstract duomen bazje

urnalo pavadinimas Referuojamas nuo

Baltic Forestry 1996 (2)

Ekonomics and Rural Development 2007 (4)

Mikininkyst 1997 (1)

Vagos 2005 (67)

Vandens kio ininerija 2005 (28)

emdirbyst 1997 (59)

ems kio ininerija 1994 (25)

Universiteto mokslininkai ataskaitiniu laikotarpiu sureng 16 mokslini konferencij, Lie-

tuvoje ir usienyje perskait 486 mokslinius praneimus, ileido 3 monografijas, paskelb 903

straipsnius, i j 120 ISI leidiniuose, 179 tarptautinse duomen bazse (TDB) referuojamuose

22

leidiniuose, 351 kituose leidiniuose usienyje bei konferencij praneim rinkiniuose ir kt. lei-

diniuose Lietuvoje. Spaudoje buvo paskelbti 253 mokslo populiarinimo straipsniai.

8 lentel. Kitos Universiteto darbuotoj publikacijos 2006 metais

Fakultetas/

Institutas

Mono-

grafijos

Moksliniai straipsniai Mokslo

populiarinimo

straipsniai TDB

leidiniuose

Kituose leidiniuose

Usienyje Lietuvoje

AF 0 29,8 (51) 14,24 (18) 29,58 (46) (56)

EVF 1 46,65 (52) 19,88 (25) 40,46 (50) (82)

MF 1 4,66 (6) 1,0 (2) 12,11 (14) (49)

VF 0 4,81 (8) 10,65 (13) 26,60 (37) (21)

IF 0 29,4 (43) 16,44 (27) 29,63 (36) (29)

AI 1 7,47 (11) 3,63 (8) 15,85 (25) (13)

FMSI 0 3,53 (4) 7,38 (9) 12,38 (16) (1)

KKI 0 3,33 (4) 8,38 (11) 11 (14) (2)

I viso: 3 129,65 (179) 81,60 (113) 177,61 (238) (253)

P.S. Skliausteliuose nurodytas straipsni skaiius vnt., nevertinus fakulteto/instituto autori indlio.

138179

899

998 987908

875903

101

164135

204156

233183

206212

127

671622 646

569533

491

0

200

400

600

800

1000

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Str

aipsn

iai

vnt.

Straipsniai usienyje

Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose (nuo 2006 m.TDB) leidiniuose

Kituose moksliniuose, mokslo populiarinimo leidiniuose

I viso 5 pav. Universiteto darbuotoj paskelbt mokslini publikacij dinamika 20012006 m.

9 lentel. Universiteto darbuotoj perskaityti praneimai 2006 metais

Fakultetas/ Institutas

Mokslinse konferencijose Moksliniuose- gamybiniuose seminaruose

Usienyje Lietuvoje

Tarptautinse Respublikinse

AF 34 40 19 55

EVF 22 44 19 24

MF 16 9 4 5

VF 17 29 22 24

IF 20 80 8 26

AI 21 19 8 19

23

FMSI 5 21 4 0

KKI 12 9 4 5

I viso: 147 251 88 158

85

535

464

549

465

506486

153137 124

169147

339337341

396

327

450

0

100

200

300

400

500

600

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Pra

ne

imai

vn

t.

Usienyje Lietuvoje I viso

6 pav. Universiteto darbuotoj skaityti praneim mokslinse konferencijose dinamika

20012006 metais

.

9. Universitete organizuoti renginiai

9.1. Moksliniai renginiai

Mokslin-praktin konferencija iuolaikins augalininkysts technologijos, 2006 m. vasario 28 d. kovo 1 d. (Augalininkysts ir gyvulininkysts katedra);

Mokslinis-praktinis seminaras, karjeros diena varus vanduo vari aplinka, skirta pasaulinei Vandens dienai, 2006 m. kovo 17 d. (Vandens kio ir emtvarkos fakultetas);

Student mokslin konferencija Moderni vadyba kultros politikos dalis (Administ-ravimo ir kaimo pltros katedra);

Mokslinis-praktinis seminaras Lietuvos ems kio konkurenciniai gebjimai Europos Sjungos bendroje rinkoje: pieno kvot taka pieno sektoriaus pltrai, 2006 m. kovo 24

d. (Ekonomikos katedra);

Tarptautin konferencija ems kio ininerijos studij pertvarka, 2006 m. balandio 12 d. (ES teminis tinklas USAEE);

Mokslin konferencija Jaunasis mokslininkas 2006, 2006 m. balandio 27 d. (Agro-nomijos, Ekonomikos, Mik, ems kio ininerijos, Vandens kio ir emtvarkos fa-

kultetai);

Respublikin mokslin konferencija mogaus ir gamtos sauga, 2006 m. birelio 13 d. (Profesins saugos katedra);

Mokslin-praktin konferencija emdirbio vasara 2006, 2006 m. birelio 21 d. (ems kio mokslo ir technologij parkas);

etasis Baltijos koleopterolog simpoziumas, 2006 m. rugsjo 79 d. (Augal apsaugos katedra);

24

Tarptautin mokslin konferencija ems kio technologij ininerija 2006, 2006 m. rugsjo 1416 d. (ems kio ininerijos fakultetas);

Tarptautin mokslin konferencija Vandens ininerija: iuolaikiniai tyrimo metodai ir technologijos, skirta fakulteto 60-iui paminti, 2006 m. spalio 1213 d. (Vandens kio

ir emtvarkos fakultetas);

Tarptautin mokslin-gamybin konferencija Nepriklausom medienos matavim pltra Lietuvoje, 2006 m. spalio 19 d. (Mikotvarkos katedra);

Tarptautin mokslin konferencija kininkavimo sistemos ir aplinkos kokyb, skirta prof. P. Vasinausko 100-osioms gimimo metinms paminti, 2006 m. lapkriio 1617 d.

(emdirbysts katedra);

Tarptautin mokslin konferencija Biometrija ir informacins technologijos ems ky-je: tyrimai ir pltra, 2006 m. lapkriio 1920 d. (Fundamentini moksl studij institu-

tas);

Mokslinis seminaras Saugomos teritorijos, biologin vairov, poveikio aplinkai verti-nimas Lietuvoje, 2006 m. lapkriio 28 d. (Ekologijos katedra);

Mokslinis-praktinis seminaras Kaimo bendruomenini organizacij gerosios patirties pavyzdiai, 2006 m. gruodio 8 d. (Administravimo ir kaimo pltros katedra);

Tarptautin mokslin konferencija Apskaitos mokslas ir studijos: problemos ir perspek-tyvos, 2006 m. gruodio 14 d. (Apskaitos ir finans katedra).

9.2. Kiti renginiai

Intelektualusis aidimas em ms namai, skirtas pasaulinei ems dienai, 2006 m. kovo 20 d. (Aplinkos institutas);

Seminaras Piktoli kontrols sistema ekologinio kininkavimo slygomis, 2006 m. ko-vo 24 d. (emdirbysts katedra);

Respublikinis konkursas achtinis ulinys 2006, 2006 m. balandiolapkriio mn. (Aplinkotyros laboratorija);

ems ir mik kio paroda K passi...2006, 2006 m. balandio 68 d. (ems kio moksl ir technologij parkas);

vieiamoji ekologin programa, 2006 m. geguslapkriio mn. (Aplinkos institutas); Seminaras Gyvenimo kokybs kaimo vietovse gerinimas, organizuojant laisvalaikio

renginius kaimo bendruomenei, 2006 m. gegus 27 d. (Kno kultros katedra);

Jubiliejinis renginys Vandens kis ir emtvarka: praeitis, dabartis, perspektyvos, skir-tas Vandens kio ir emtvarkos fakulteto 60-iui, 2006 m. birelio 3 d. (Vandens kio ir

emtvarkos fakultetas);

Lauko diena Ilgalaikio ekologinio kininkavimo taka dirvoemio agrocheminms savy-bms ir ems kio augal derliui, 2006 m. birelio 22 d. (Agroekologijos centras);

Konferencija Etnokultrins vertybs ir jaunimas globalizacijos slygomis, 2006 m. birelio 27 d. (Filosofijos ir kultrologijos katedra);

Tarptautin konferencija Challenges of globalization and changing paradigms in higher forestry education of new European Union countries, 2006 m. rugsjo 2930 d. (Mik

fakultetas);

Tarptautinis seminaras ems kio ininerijos mokslo ir studij problemos, 2006 m. rugsjo 15 d. (ems kio ininerijos fakultetas);

ems ir mik kio paroda Lietuvos agropanorama 2006, 2006 m. spalio 57 d. (e-ms kio mokslo ir technologij parkas);

Lietuvos arimo varybos, 2006 m. spalio 56 d. (ems kio mokslo technologij parkas, Mokomasis kis, Bandym stotis, emdirbysts katedra);

Vakaron Tamsiojo laikotarpio veni paproiai ir apeigos, 2006 m. gruodio 13 d. (Kultrologijos ir filosofijos katedra);

25

Konferencija ,,Mik veisimo ems kio nenaudojamuose plotuose problemos, 2006 m. gruodio 20 d. (Mik fakultetas).

10. Mokslo premij laureatai

2006 m. Studij kokybs vertinimo centras ir prie jo sudaryta Auktojo mokslo vadovli

atrankos komisija paskelb geriausius 20002004 met auktojo mokslo vadovli autorius.

Tarp 8 geriausi pirmosios premijos laureat LU Mik fakulteto docento Mindaugo Na-

vasaiio Dendrologija. Tai isamus vadovlis apie visas Lietuvoje auganias medi ris, j

morfologin sandar ir vystymosi ypatumus.

Lietuvos moksl akademijos student premij laureatu tapo VF magistras Eiman-

tas Dargenis u mokslin darb Gyvenviei nuotek valykl dumblo tvarkymo ir panaudojimo

ems kio poreikiams analiz.

LU mokslo premijomis ir laureat diplomais apdovanoti ie mokslininkai:

Agronomijos fakulteto mokslinink grup: prof. habil. dr. Rimantas Velika, lekt. dr. Aura Marcinkeviien, doc. dr. Steponas Raudonius, doc. dr. Marija Rimkeviien u

mokslini straipsni rinkin Raps agrocenozi tyrimai;

ems kio ininerijos fakulteto mokslinink grup: prof. habil. dr. Algirdas Jonas Raila, doc. dr. Henrikas Novoinskas, lekt. dr. Marija Railien u mokslini straipsni rinkin

Augalininkysts produkt kokybs isaugojimas derliaus numimo, sandliavimo ir per-

dirbimo metu;

Aplinkos instituto mokslinink grup: prof. dr. Prutenis Petras Janulis, doc. dr. Violeta Makareviien, dr. Egl Sendikien, doktorantas Kiril Kazancev u mokslini straipsni

rinkin Biodyzelino gamybos ir naudojimo poveikis aplinkai.

Universiteto jaunojo mokslininko (iki 33 met) premija ir laureato diplomu apdo-

vanota Ekonomikos fakulteto lektor dr. Rta Petrauskien u mokslini straipsni rinkin Vie-

ojo administravimo institucij tobulinimas transformacij laikotarpiu.

Universiteto padkomis apdovanoti ie mokslininkai:

Ekonomikos fakulteto mokslininkai prof. habil. dr. Julius Ramanauskas, doc. dr. Feliksas Klupas ir prof. habil. dr. Kostas Valuis.

Vandens kio ir emtvarkos fakulteto doc. dr. Arvydas iknys. Aplinkos instituto doc. dr. Juozas Pekarskas.

11. Doktorantra, disertacij gynimas

11.1. Lietuvos ems kio universiteto doktorantros reglamentas

11.1.1. Bendroji dalis

1. Reglamentas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 908 patvirtint Doktorantros redakcij.

2. is reglamentas nustato doktorantros teiss gijimo, doktorantros studij, doktoranto mokslini tyrim, disertacijos rengimo ir nagrinjimo tvark Lietuvos ems kio universitete

(toliau vadinama Universitetas), atitinkamose mokslo kryptyse ar akose, jeigu toki teis jam

vienam ar kartu su kita institucija suteik Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

3. Praym, kad Universitetui Vyriausyb suteikt doktorantros teis kurioje nors mokslo kryptyje (akoje), gali inicijuoti Universiteto fakultet tarybos, jeigu jos nustato, kad toki teis,

reglamentuojam Doktorantros nuostat 3, 4 ir 7 punktuose, Universitetas gali pretenduoti.

4. Iniciatorius turi parengti argumentuot silym, praymo projekt bei kitus dokumentus, rodanius, kad mokslininkai, dalyvausiantys doktorantros procese, atitinka kvalifikacinius rei-

kalavimus, ir teikti j Universiteto senatui. Senatas privalo praymo silym inagrinti ne v-

liau kaip per du mnesius nuo silymo pateikimo. Senatui pritarus, praymas doktorantros teisei

http://www.lzuu.lt/m/4/6/1#top#top

26

gauti, skaitant teis iimties bdu, teikiamas Lietuvos mokslo tarybai. Universiteto senatas gali

iniciatoriams projekt patikslinti ar papildyti. Jeigu Senatas nutaria, kad praymas Lietuvos

mokslo tarybai neteiktinas, vl inicijuoti galima ne anksiau kaip po vieneri met.

5. gijus doktorantros teis, Universiteto senatas fakulteto tarybos teikimu tvirtina mokslo krypties doktorantros komisij (toliau Doktorantros komisija), skiria jos pirminink. Dviems

ar kelioms tos paios srities kryptims gali bti sudaroma viena Doktorantros komisija. Dokto-

rantros komisija sudaroma ne maiau kaip i 5 tos krypties (krypi) mokslinink. Visais atve-

jais ne maiau kaip 2/3 komisijos nari turi atitikti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo

kvalifikacinius reikalavimus. Jeigu komisija apima kelias mokslo kryptis, kiekvienai i j turi

atstovauti ne maiau kaip du mokslininkai (i j bent vienas atitinkantis profesoriaus arba vy-

riausiojo mokslo darbuotojo kvalifikacinius reikalavimus).

Jeigu doktorantros teis gyta drauge su kita institucija, Universiteto senatas fakulteto ta-

rybos teikimu kartu su partnerine institucija bendru nutarimu i abiej institucij mokslinink

paritetiniais pagrindais sudaro jungtin mokslo krypties doktorantros komisij (toliau Jungti-

n komisija). Jos sudtyje i abiej institucij turi bti ne maiau kaip po du tos mokslo krypties

mokslininkus. Tuo atveju Universiteto mokslo krypties Doktorantros komisija nesudaroma, jos

funkcijas atlieka Jungtin komisija.

Turdamas doktorantros teis, Senatui pritarus, Universitetas gali steigti bendras tarptau-

tines doktorantros studijas. Tokias studijas inicijuoja ir Senatui praym kartu su toki studij

reglamentu, neprietaraujaniu iam reglamentui, teikia fakulteto taryba.

6. Doktorantros trukm 4 metai. 7. Daktaro disertacija ginama ir mokslo laipsnis suteikiamas prie Universiteto veikianioje

mokslo krypties taryboje (toliau Taryba), kuri sudaroma konkreiai disertacijai ginti po to, kai

disertacija yra ubaigta ir rekomenduota gynimui. Doktorantros komisijos teikimu Tarybos su-

dt ir jos pirminink tvirtina Universiteto rektorius.

Taryba savo darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos mokslo tarybos nutarimu patvir-

tintu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu.

8. Doktorantros proces kontroliuoja Universiteto mokslo prorektorius, o dokumentacij tvarko Universiteto mokslinis sekretorius (toliau sekretorius).

11.1.2. Primimas doktorantr

9. Primimo doktorantr konkurs ir kitas stojimo slygas skelbia rektorius. 10. vietimo ir mokslo ministerijos (toliau Ministerija) nustatytos primimo doktorantr

kvotos kiekvienai mokslo krypiai fakultet teikimu ir rektoriaus sakymu paskirstomos kated-

roms ir kitiems padaliniams.

11. Praym dalyvauti doktorantros konkurse pretendentas pateikia rektoriaus vardu sekre-toriui. Kartu su praymu reikia pateikti tokius dokumentus:

11.1. magistro arba vienpakopio auktojo mokslo baigimo diplom su priedu prie diplomo (originalus ir kopijas, originalai i karto grinami);

11.2. dviej mokslinink rekomendacijas; 11.3. gyvenimo apraym; 11.4. mokslo darb sra ir darb atspaudus arba mokslin referat, kurio tem gali pasilyti

atitinkama Universiteto katedra;

11.5. tris fotonuotraukas dokumentams; 11.6. doktoranto skaitos lap; 11.7. kitus skelbime apie primim doktorantr nurodytus dokumentus. 12. Primimo doktorantr konkursas Universitete vyksta rugsjo mnes. Primimo kon-

kurs organizuoja sekretorius, o j vykdo Konkursin komisija, sudaroma rektoriaus sakymu.

pokalb su Konkursins komisijos nariais privalo atvykti visi stojantieji. Konkursin komisija

gali organizuoti stojamj egzamin.

27

Konkursins komisijos sprendimas apie silym priimti arba nepriimti doktorantr formi-

namas Konkursins komisijos protokolu, j pasirao komisijos pirmininkas ir sekretorius. Sily-

dama priimti, Konkursin komisija pasilo katedr ar kit padalin.

13. Asmuo doktorantr priimamas rektoriaus sakymu, nurodant doktoranto vard ir pa-vard, katedr ar kit padalin, mokslo krypt, doktorantros studij form, doktorantros truk-

m. sakym parengia sekretorius, remdamasis Konkursins komisijos protokolu.

14. Jeigu po primimo lieka laisv viet pagal Universiteto turimas kvotas, sekretorius gali organizuoti antr primimo etap, kuris vykdomas ta paia tvarka. Kvotos katedroms prie antr-

j etap gali bti rektoriaus sakymu perskirstytos.

11.1.3. Mokslinis vadovavimas doktorantams

15. Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas (toliau vadovas). Vadovas turi bti doktorantros mokslo krypties (akos) mokslininkas. Va-

dovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams.

16. Prireikus paskiriami ir doktoranto konsultantai, kurie gali bti ir kitos mokslo krypties (akos) mokslininkai.

17. Doktoranto vadovo kandidatr, atsivelgdama doktoranto pageidavimus, teikia kated-ra, kuri jis priimtas. Pritarus Doktorantros komisijai, ne vliau kaip per mnes po doktoranto

primimo, vadov tvirtina fakulteto taryba. Doktoranto konsultant (jeigu j, vadovo manymu,

reikia) teikimo ir tvirtinimo tvarka tokia pati kaip ir doktoranto vadovo.

18. Vadovas ir konsultantai turi atitikti doktorantros proceso dalyvi kvalifikacinius reika-lavimus. Doktoranto vadovo ir konsultant raytinius sutikimus bei j pastarj penkeri met

pagrindini mokslo publikacij sraus katedra teikia Doktorantros komisijai kartu su teikimu

tvirtinti vadov ir konsultantus.

19. Doktoranto vadovas: 19.1. kartu su doktorantu parenka ir silo disertacijos tem, sudaro doktoranto studij ir

mokslini tyrim programos projekt;

19.2. pasilo kandidatus konsultantus; 19.3. teikia doktorantui mokslin ir metodin pagalb; 19.4. kiekvienai doktoranto atestacijai teikia savo ivad apie doktoranto studij bei moksli-

ni tyrim rezultatus ir tikslingum tsti doktorantr;

19.5. padeda doktorantui sprsti organizacinius studij ir disertacijos rengimo klausimus. 20. Doktoranto konsultantas: 20.1. konsultuoja doktorant kurioje nors mokslini tyrim akoje; 20.2. organizuoja mokslini tyrim eksperiment atlikim kituose Universiteto padaliniuose

ar kitose institucijose.

21. Jeigu dl svarbi prieasi tenka keisti vadov ar konsultant, is keitimas derinamas ir tvirtinamas 17 punkte nustatyta tvarka.

22. Doktorantas turi teis teikti motyvuot apeliacij fakulteto tarybai, praydamas keisti va-dov. Doktoranto apeliacija turi bti apsvarstyta per 2 mnesius.

11.1.4. Doktoranto studij ir mokslini tyrim programa

23. Vadovas su doktorantu ne vliau kaip per mnes nuo vadovo patvirtinimo parengia dok-torantros studij ir mokslini tyrim programos projekt. Programoje turi bti vis darb atli-

kimo terminai. Kryptingus mokslinius tyrimus btina pradti nuo doktorantros pradios.

24. Doktorantros studijas sudaro ne maiau kaip 4 dalykai, kuri bendra apimtis ne maiau kaip 20 kredit.

25. Doktorantros komisija nustato vien studij dalyk, kuris privalomas visiems tos moks-lo krypties doktorantams. Kitiems studij dalykus pasilyti gali katedra ir doktoranto vadovas.

28

26. Kiekvienam studijuojamam dalykui katedra parengia to dalyko programas, numato gali-mus dstytojus.

27. Doktorantros studij dalyk programas tvirtina Doktorantros komisija. 28. Universitetas gali organizuoti kai kuri studijuojam doktorantros dalyk paskaitas. 29. Doktoranto mokslini tyrim program sudaro: mokslins literatros nagrinjimas,

moksliniai tyrimai, gaut duomen analiz, mokslini straipsni raymas, disertacijos rengimas

ir kita.

30. Individuali doktoranto studij ir mokslini tyrim program aprobuoja katedra, tvirtina Doktorantros komisija. Ji pateikiama sekretoriui.

31. Doktorantas mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtinta tyrim programa. Vykdom tyrim turinys, kokyb, apimtis ir terminai vertinami doktoranto atestacijos metu.

32. Doktorantui turi bti sudarytos slygos naudotis Universiteto katedroje, laboratorijoje ir kituose mokslo padaliniuose esania ranga, reikalinga moksliniams tyrimams, numatytiems jo

mokslini tyrim programoje.

11.1.5. Doktoranto egzaminavimas ir atestavimas

33. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu. Egzaminuotoj turi bti konsultavs ar to dalyko paskaitas skaits ne maiau kaip du, i j vienas mokslininkas. Egzaminuotoju gali

bti doktoranto vadovas ar konsultantas.

34. Egzamin komisijos sudt doktoranto vadovo teikimu silo katedra, o tvirtina Dokto-rantros komisijos pirmininkas.

35. Ilaikius egzamin, upildomas atitinkamas protokolas, kur pasirao visi egzaminuoto-jai. i protokol originalai saugomi doktoranto byloje.

36. Vadovui pasilius, Doktorantros komisija gali skaityti anksiau ilaikytus dalyk, stu-dijuot pagal doktorantros studij programas, egzaminus.

37. Kai doktorantas ilaiko visus jo studij programoje numatytus egzaminus, katedra savo posdio protokolu konstatuoja, kad doktorantros studijos baigtos, patikslina disertacijos tem,

tyrim program ir disertacijos rengimo grafik. Protokolo iraas pateikiamas sekretoriui.

38. Kiekvien doktorantros studij met pabaigoje doktorantas atsiskaito katedroje. Kated-ra, dalyvaujant doktorantui ir jo vadovui, vertinusi doktoranto studij ir mokslini tyrim pro-

gramos vykdym, teikia ivad Doktorantros komisijai, kuri doktorant atestuoja: teigiamai

(tuo pritardama doktorantros tsimui ir patikslindama ateinani mokslo met program) arba

neigiamai (tuo silydama doktorantr nutraukti). Doktorantros komisijos posd gali bti

kvieiami doktorantas ir jo vadovas. Atestavimo protokol ir doktoranto pateiktus dokumentus

komisija perduoda sekretoriui. Neigiamai atestuotas doktorantas sakymu alinamas i doktoran-

tros.

39. Rektorius, gavs doktoranto praym, vadovo sutikim, katedros ir Doktorantros komi-sijos pritarim, dl svarbi prieasi (ligos, gimdymo, atostog ir pan.) savo sakymu gali:

39.1. atidti doktoranto individualioje programoje nurodyt egzamin ilaikymo ir metins atestacijos termin;

39.2. suteikti nemokamas akademines atostogas.

11.1.6. Disertacijos rengimas ir nagrinjimas

40. Disertacija rengiama laikantis Doktorantros nuostat 32 ir 34 punkt, o disertacijos santrauka 3739 punkt nurodym.

41. Parengt disertacij doktorantas pristato katedros posdyje, dalyvaujant vadovui ir kon-sultantams. Katedra vertina disertacij, jos santraukos projekt bei doktoranto paskelbtus moks-

linius straipsnius ir savo ivad teikia Doktorantros komisijai.

42. Doktorantros komisija gali priimti iuos sprendimus:

29

42.1. disertacija ir jos santrauka parengta tinkamai, ji atitinka Doktorantros nuostat 32

2006 METŲ MOKSLINĖ VEIKLA - dspace.lzuu.ltdspace.lzuu.lt/bitstream/1/1498/1/MOKSLINĖ VEIKLA...

Documents

Transcript of 2006 METŲ MOKSLINĖ VEIKLA - dspace.lzuu.ltdspace.lzuu.lt/bitstream/1/1498/1/MOKSLINĖ VEIKLA...