15 seminaras. Turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

1. Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.

2. Svetimas turtas ir svetimos turtinės teisės kaip pasisavinimo ir iššvaistymo dalykai. Kaltininkui patikėto ir kaltininko

žinioje esančio turto ir turtinės teisės sampratos.

3. Turto pasisavinimas: Turto pasisavinimas kaip veika ir kaip padariniai. Padarinių turinys.

Turto pasisavinimo atribojimas nuo vagystės, sukčiavimo, turtinės žalos padarymo apgaule ir radinio pasisavinimo.

Turto pasisavinimo baigtumo momentas.

Subjekto amžius, specialieji subjekto požymiai. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltės turinys.

Didelės vertės turto ar turtinės teisės, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pasisavinimas kaip

kvalifikuojantis požymis.

Nedidelės vertės turto ar turtinės teisės pasisavinimas kaip baudžiamasis nusižengimas.

Administracinė atsakomybė už turto pasisavinimą.

BK 183 str. siekiama apsaugoti nuosavybės ir kitas turtines teises. Nuosavybės teisę sudaro teisė naudotis, valdyti ir disponuoti tam tikru

turtu. Turtinė teisė – apima nuosavybės, kitas daiktines teises, prievolines teises ir teises, atsiradusias iš intelektinės veiklos rezultatų. Šios

nusikalstamos veikos dalyku yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė.

Nusikalstama veika padaroma pasisavinant kaltininkui patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas – tai kaltininkui

patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savo turtu.Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių

pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.

Kaltininko žinioje esantis turtas – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas,

duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Neteisėtai pasisavindamas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę, kaltininkas

padaro žalos turto ar turtinės teisės savininkui. Žala lygi pasisavinto turto ar turtinės teisės vertei. Žalos dydis turi didelę reikšmę veikos

kvalifikavimui. Priklausomai nuo to veika gali būti kvalifikuojama kaip konstitucinė, kvalifikuota ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Tačiau reikia pastebėti, kad BK apibrėžia tik didelės (250 MGL) ir nedidelės vertės turtą (nuo 1 iki 3 MGL), tuo tarpu turtinės teisės vertė

įstatyme nėra apibrėžta. Baudžiamajai atsakomybei svarbu, kad žala atsirastu dėl neteisėto pasisavinimo, o ne dėl kitų veiksnių.

Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji. Todėl baigtumo momentas yra siejamas su padarinių atsiradimu. Svetimo turto pasisavinimo

atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir

disponuoti turtu pagal savo valią. Svetimos turtinės teisės neteisėto pasisavinimo atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas

gauna dokumentą, patvirtinantį turtinių teisių perėjimą jam.

Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnį kai nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo suėję šešiolika

metų. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas ir juridinis asmuo.

Asmuo tik tada traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už turto pasisavinimą, kai jo padarymo metu galėjo suvokti uždraustos veikos

pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Kitaip tariant, buvo pakaltinamas.

Turto pasisavinimas yra tyčinė nusikalstama veika. Darydamas turto pasisavinimą asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį,

numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kitaip tariant kaltininkas suvokia, kad neteisėtai

pasisavindamas svetimą turtą ar turtinę teisę daro žalą teisėtam savininkui ir nori pasisavinti svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi turto

pasisavinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tikslai ir motyvai turto pasisavinimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

BK 183 str. 2 d. numato pasisavinimą didelės vertės:

1. svetimo turto; 2. turtinės teisės; 3. mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybės.

Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kokia turtinė teisė ar mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės

turinčias vertybė yra didelės vertės sprendžiama iš bylos aplinkybių.

BK 183 str. 3 d. numato baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo nusižengimo sudėtis skiriasi nuo konstitucinės turto pasisavinimo

sudėties tik pasisavinamo turto ar turtinės teisės verte. BK 183 str. 3 d. ši vertė yra nedidelė. Turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 1

MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Kokia turtinė teisė yra nedidelės vertės sprendžiama iš bylos aplinkybių.

Radinio pasisavinimas yra viena iš rečiausiai baudžiamosios teisės praktikoje pasitaikančių sudėčių. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti

nuosavybės teises. Nuosavybės teisė pažeidžiama pasisavinus:

1. lobį; 2. didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes; 3. didelės vertės radinį;

4. atsitiktinai kaltininkui patekusį didelės vertės svetimą turtą.

Lobis – tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo

daug laiko nuo jų užkasimo (LR Civilinio kodekso patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, 4.65 str. 1 d.).

Radinys - tai pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas (LR Civilinio kodekso patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864,

4.62 str. 1 d.). Taigi, radinio pasisavinimas yra siejamas su materialaus kilnojamo daikto pasisavinimu. Pasisavinimas šiuo atveju

suprantamas kaip kaltininkui nepriklausančio rasto lobio, kito didelės vertės radinio ar atsitiktinai jam patekusio didelės vertės svetimo turto

užvaldymas visam laikui.

Civilinio kodekso normos nustato, kada asmuo įgyja teises į lobį ar kitą radinį. Tai reguliuoja CK ketvirtos knygos normos. Taigi, tais

atvejais kai kaltininkas, įstatymų nustatyta tvarka neįgijęs teisės į lobį ar kitą radinį, jį paverčia savu, laikoma neteisėtu radinio pasisavinimu.

Šio nusikaltimo padariniais laikoma žala, kuri atsiranda daiktą pametusiam asmeniui arba asmeniui, kuris pagal įstatymus turėjo gauti teisę į

lobį. Žalos mastas atitinka lobio ar kito radinio vertę. Tokia žala turi atsirasti dėl neteisėto radinio pasisavinimo, o ne dėl kitų kaltininko

veiksmų, pavyzdžiui, dėl lobio paieškos metu sugadinto turto ir pan.

Radinio pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl baigtumo momentas siejamas su padariniu atsiradimu. Lobio neteisėto pasisavinimo

atveju nusikaltimas laikomas baigtu kai kaltininkas užvaldo lobį ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal

savo valią. Civilinio kodekso ketvirtoji knyga nustato tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo turi pranešti atitinkamoms institucijoms apie

daikto suradimą arba perduoti tuos daiktus tai institucijai. Pavyzdžiui, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau

pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti

apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai; pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie

radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.

Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 185 straipsnį, kai nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo suėję 16m.

Asmuo tik tada traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už radinio pasisavinimą, kai jo padarymo metu galėjo suvokti uždraustos veikos

pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Kitaip tariant, buvo pakaltinamas.

Radinio pasisavinimas yra tyčinė nusikalstama veika. Darydamas radinio pasisavinimą asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos

pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kitaip tariant kaltininkas suvokia, kad neteisėtai

pasisavindamas radinį ar lobį daro žalą daiktą pametusiam asmeniui arba asmeniui, kuris pagal įstatymus turėjo gauti teisę į lobį ir nori

pasisavinti lobį ar radinį. Taigi radinio pasisavinimas padaromas tiesiogine tyčia.

Tikslai ir motyvai radinio pasisavinimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

4. Turto iššvaistymas:

Iššvaistymo samprata ir jo panašumai bei skirtumai su pasisavinimu.

Specialieji subjekto požymiai. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

Kaltės turinys. Didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas kaip kvalifikuojantis požymis.

Nedidelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas kaip baudžiamasis nusižengimas.

Administracinė atsakomybė už turto iššvaistymą.

Tyčinės ir neatsargios kaltės turinys.

5. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis visiškai atitinka turto pasisavinimo, numatyto BK 183 str., sudėtį. Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų

sudėčių – veika. BK 183 str. veika pasireiškia kaip pasisavinimas, o BK 184 str. – kaip iššvaistymas.

Iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto bet koks neteisėtas perdavimas tretiesiems asmenims. Toks perdavimas gali

pasireikšti neteisėtu pardavimu, dovanojimu kitokiu neteisėtu perleidimu.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y.

neužvaldžius bent trumpam laikui (1998 m. gruodžio 22 d. LAT Senato nutarimas Nr. 8 Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato „Dėl

teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“).

6. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas:

Nusikalstamu būdu gauto turto kaip nusikaltimo dalyko samprata.

Veikos požymių „įgijimas“, „naudojimasis“ ir „realizavimas“ turinys.

Nusikaltimo baigtumo momentas.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltės turinys.

Didelė turto vertė, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės kaip kvalifikuojantis požymis.

Nedidelė turto vertė kaip baudžiamojo nusižengimo požymis.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo atribojimas nuo bendrininkavimo turtiniuose nusikaltimuose.

Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti nuosavybės teises. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimais ar realizavimas turi būti iš anksto

nepažadėtas. Nusikalstamu būdu gautas turtas reiškia, kad jis gali būti gautas iš bet kurios veikos, numatytos BK. Tas turtas gali būti gautas

pažeidžiant nuosavybės teisę, kitas turtines teises ar turtinius interesus. Asmuo, kuris traukiamas atsakomybėn pagal BK 189 str. nebuvo tos

veikos bendrininku.

Nusikalstamu būdu gautas turtas, kuri įgijo, naudojosi arba realizavo kaltininkas gali būti trijų verčių:

1. prastos vertės turtas (BK 189 str. 1 d.), tai yra kai tokio turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos;

2. didelės vertės turtas (BK 189 str. 2 d.), tai yra kai tokio turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą;

3. nedidelės vertės turtas (BK 189 str. 3 d.), tai yra kai tokio turto vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas – tai sandoris (atlygintinas ar neatlygintinas), kurio metu kaltininkas gauna turtą faktiniam

valdymui, naudojimuisi. Įgijus žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą kaltininkas laiko save jo faktiniu savininku.

Naudojimasis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – tai turtinės ar neturtinės naudos gavimas naudojant minėtą turtą pagal paskirtį ar

kitaip. Naudojimasis nėra siejamas su įgijimu. Naudojimosi metu kaltininkas nelaiko savęs faktiniu turto savininku.

Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas – tai sandoris (atlygintinas ar neatlygintinas), kurio metu turtas pereina trečiajam

asmeniui.

BK 189 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl baigtumo momentas yra siejamas su veikos pradžia. Tai yra nuo to momento kai kaltininkas

įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ar pradeda naudotis, ar realizuoja tokį turtą nusikalstama veika laikoma baigta.

Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnį kai nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo suėję šešiolika

metų. Baudžiamojon atsakomybėn už BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Asmuo tik tada traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, kai jo padarymo metu

galėjo suvokti uždraustos veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Kitaip tariant, buvo pakaltinamas.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas yra tyčinė nusikalstama veika. Kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar

realizuodamas nusikalstamu būdų gautą turtą numato, kad elgiesi neteisėtai ir nori taip elgtis. Taigi nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas

arba realizavimas padaromas tiesiogine tyčia.

Tikslai ir motyvai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo kvalifikuojantys požymiai:

1. didelės vertės turtą;

2. didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

BK 189 straipsnio 3 d. numato baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Ši sudėtis skiriasi nuo nusikaltimo sudėties tik padarinių mastu.

Baudžiamojo nusižengimo sudėčiai būtina, kad būtų sunaikintas ar sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas. Nedidelės vertės – kai jo

vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.