Post on 31-Oct-2014
description
© Swedbank
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank 2
“Kapanojimasis” tęsis ir šiemet, lėtas euro zonos atsigavimas numatomas antroje šių metų pusėje
2011 2012 2013 2014JAV 1,8 2,2 2,0 2,3Euro zona 1,4 -0,4 -0.3 0,7
Vokietija 3,0 0,9 0,2 1,5Prancūzija 1,7 0,0 0,1 0,7Italija 0,6 -2,1 -1,1 0,0Ispanija 0,4 -1,5 -1,1 0,1Suomija 2,8 -0,2 0,5 2,0
Jungtinė 0,8 -0,1 1,0 1,7Danija 1,1 -0,5 0,4 1,3Norvegija 1,3 3,2 2,0 2,3
Japonija -0,7 1,8 0,7 1,2Kinija 9,2 7,7 7,9 7,5Indija 7,2 5,5 6,0 6,5
Brazilija 2,7 1,4 3,5 4,0Rusija 4,3 3,6 3,7 4,1
Pasaulis (PPP)3,6 3,0 3,1 3,4
Pasaulis (US$)2,7 2,3 2,3 2,8
BVP augimas
Šaltiniai: šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės.* Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos.
© Swedbank
• ECB nebemažins bazinės palūkanų normos
• Didesnės infliacijos rizika vis dar išlieka žema dėl euro zonos bankų paskolų portfelio traukimosi
Bazinės palūkanų normos
Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės
01 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 140
1
2
3
4
5
6
7
8
Pro
cent
ai
0
1
2
3
4
5
6
7
8
JK
Euro zona
Švedija
Australija
JAV
© Swedbank
2 metų trukmės vyriausybių obligacijų palūkanų normos, %
-1
0
1
2
3
4
5
6
7
8
2008 2009 2010 2011 2012
Ispanija
Italija
Jungtinė Karaly stė
Vokietija
Šaltinis: Reuters EcoWin
Efektyvi ECB pagalba: šviesa tunelio gale?
© Swedbank
Neigiamo scenarijaus tikimybė – mažesnė, teigiamo - didesnė
• Neigiamo scenarijaus tikimybė - 20 proc. (anksčiau 35 proc.):– Didėjantis nestabilumas finansų rinkose; Italijai ir Ispanijai vis dar gali tekti
kreiptis oficialios pagalbos. Artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje.– Didėjantis euroskepticizmas, ypač JK (galintis vesti prie referendumo ir
pasitraukimo iš ES), socialiniai neramumai Pietų Europoje– JAV automatinės biudžeto išlaidų mažinimo priemonės išlieka reali grėsmė, ji
neišspręsta, o tik atidėta. Dar viena tiksinti bomba – JAV skolos lubos– Daug brangesnės žaliavos dėl blogesnių gamtos sąlygų, geopolitinių
problemų ar per daug ekspansyvios monetarinės politikos– Įtampa tarp Kinijos ir Japonijos, kiti galimi kariniai konfliktai Artimuosiuose
Rytose ar Šiaurės Korėjoje.
• Teigiamo scenarijaus tikimybė – 15 proc. (anksčiau 5 proc.):– Daug didesnis pasitikėjimas, po to kai išsprendžiamos JAV fiskalinės
problemos, o Europa pradeda atsigauti– Didesnis teigiamas monetarinės politikos poveikis (realios ekonomikos
kreditavimas)– Daugiau ekonomikos skatinimo priemonių besivystančiose rinkose
© Swedbank
Lietuvos ekonomika – šiemet augimas nelėtės, ateities perspektyvos priklausys nuo ekonominės politikos
© Swedbank
2012 buvo nerimo ir laukimo metai – įmonės mažino atsargas, investicijos beveik neaugo
BVP augimo sudėtinės dalys, %
1.5
5.9
3.34.0 4.0
-5.0
-3.0
-1.0
1.0
3.0
5.0
7.0
9.0
2010 2011 2012p 2013p 2014p
Gry nasis eksportas
Atsargų f ormav imas
Inv esticijos (išsk.atsargas)
Vy riausy bės v artojimas
Namų ūkių v artojimas
BVP augimas
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank
Šių metų pabaigoje, lygiai po šešių metų pertraukos,
realus Lietuvos BVP pasieks prieš krizę pasiektą rekordinį lygįBVP indeksas, pikas=0
-5.7
-19.5
-4.5
-24.6
-13.8
-15.9
-5.3
-30.0
-25.0
-20.0
-15.0
-10.0
-5.0
0.0
2005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1
Euro zona Estija Latvija Lietuva
BVP struktūra bus iš esmės pasikeitusi – beveik nebus užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito; biudžeto struktūrinis deficitas bus mažesnis nei 2 proc. BVP.
© Swedbank
Prekių ir paslaugų eksportas pernai ketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygįPrekių ir paslaugų eksporto srautai, mln. LTL
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
Prekių eksportas (kair.sk.)
Lietuv iškos kilmės prekiųeksportas (kair.sk.)
Paslaugų eksportas(deš.sk.)
Šaltinis: SD, Lietuv os bankas
• Eksporto augimas šiemet sulėtės iki 4 proc., o atsigaunant Europai vėl augs panašiu tempu, kaip pernai - 6,5 procento.
© Swedbank
Eksportas išliks ekonomikos augimo pagrindu –
visose Baltijos valstybėse jis augs sparčiau nei namų ūkių
vartojimas
Prekių ir paslaugų eksoportas, 2005=100
80
100
120
140
160
180
200
20052006 20072008 20092010 20112012 20132014
Estija
Lietuva
Latvija
Švedija
Šaltinis: Eurostat, Swedbank prognozės
© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 11
-60
-50
-40
-30
-20
-10
0
10
20
30
40
50
-30
-25
-20
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p
Vartojimas ir mažmeninė prekyba
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, balansas (deš.sk.)
Mažmeninė prekyba (išsk. transp. priemones), metinis pokytis %
Realus darbo užmokesčio fondas, metinis pokytis %
Namų ūkių vartojimas, metinis pokytis %
Šaltinis: Statistikos departamentas
Gyventojai vartojo daugiau, nes taupė mažiau
• Nepaisant realaus darbo užmokesčio augimo, namų ūkių vartojimo augimas šiemet sulėtės iki 3,0 proc., o 2014 augs 3,5 proc. Tačiau čia išlieka didelė “teigiama rizika”.
© Swedbank 12
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normos, %
Paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų normos (eurais)
Būsto paskolų palūkanų normos (litais)
Būsto paskolų palūkanų normos (eurais)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Realios paskolų palūkanos – neigiamos, tačiau tai nesukėlė didelio noro skolintis
© Swedbank
Nedarbo lygis Baltijos šalyse mažėja sparčiausiai ES
9.712.3
13.5
7.1 8.1
5.46.7 7.2
10.911.7
6.8
9.78.1
4.3
13.8
4.86.4
8.1 7.85.1
7.8
10.5
15.2
10.5
15.6
25
11.6
23.6
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
10
12
Est
on
ia
Lit
hu
ania
Lat
via
Fin
lan
d
US
Ger
man
y
Ro
man
ia
Sw
eden
Hu
ng
ary*
Bu
lgar
ia
Cze
chR
epu
blic
P
ola
nd
Slo
ven
ia
Au
stri
a*
Slo
vaki
a L
uxe
mb
ou
rg
Mal
ta
Den
mar
k UK
*
Net
her
lan
ds
Bel
giu
m
Fra
nce
Irel
and
Ital
y*
Po
rtu
gal
Sp
ain
Cyp
rus
Gre
ece*
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
30
Nedarbo pokytis nuo 2011 Q1 iki 2012 Q3 Nedarbas 2012 Q3 (dešn. skalė)
*Antro ketvirčio duomenys Šaltinis: Eurostat, Sw edbank
© Swedbank 14
-10,0
-8,0
-6,0
-4,0
-2,0
0,0
2,0
4,0
2009 2010 2011 2012
Sektorių įtaka užimtumo augimui
Į vidaus rinką orientuoti prekių ir paslaugų sektoriusĮ užsienio rinką orientuoti prekių ir paslaugų sektoriai *
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank
* Miško ir žemės ūkiai, kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, transportas ir sandėliavimas
Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis – ne emigracija, o naujų
darbo vietų kūrimas, ypač eksportuojančiuose sektoriuose
© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 15
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Migracija per praėjusius 12 mėnesių
ImigrantaiEmigrantaiGrynoji emigracija (emigracija - imigracija)
Šaltinis: Statistikos depatamentas, Swedbank.
Grynoji emigracija artėja iki žemiausio lygio nuo 2003 metų
© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 16
0,0%
1,0%
2,0%
3,0%
4,0%
5,0%
6,0%
7,0%
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Migrantų perlaidos į Lietuvą
Migrantų pervedamos lėšos, mln. LTL % nuo BVP (dešn. sk.)Šatiniai: Lietuvos Bankas, Swedbank.
Atslūgsta ir emigrantų perlaidų srautai
© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 17
11,4%8,3%
5,6% 4,3%5,8%
13,7%
17,8%15,3%
13,2%11,5%
10,0%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
16%
20%
24%
2004 2006 2008 2010 2012p 2014p
Darbo rinka
Nedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atlyginimų augimasPridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas
Source: LDS, HBM Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
Realus darbo užmokestis po keturių metų pertraukos
šiemet didės 1,6 proc., kitąmet – 2,0 proc.
• Pernai tik 60 proc. įmonių apskritai didino atlyginimus. Nominalus neto atlyginimų augimas šiemet – 5,0 proc., 2014 metais – 5,4 procento.
© Swedbank
Iš viso Lietuvoje yra apie 440 tūkst. jaunuolių (15-24 metų amžiaus)
Iš jų apie 310 tūkst. yra neaktyvūs darbo rinkoje – mokosi arba studijuoja
Apie 100 tūkst. – dirba
Apie 30 tūkst. yra bedarbiai
Apie 15 tūkst. neturi profesinio pasirengimo
Apie 15 tūkst. negali įsidarbinti net ir turėdami išsilavinimą
Statistikos departamentas skelbia, kad jaunimo nedarbo lygis yra 27,5 proc., tačiau šis rodiklis parodo kokia dalis aktyvių jaunuolių neranda darbo ir visai neatsižvelgia į tai, kad didelė dalis jaunuolių Lietuvoje mokosi.
Darbo biržos duomenimis, tik 6,7 proc. jaunuolių negali susirasti darbo.
~70 proc. ~23 proc. ~6,7 proc.
Reikia ieškoti atsakymų ne į klausimą kodėl Lietuvoje aukštas jaunimo nedarbas, o kodėl pusė jaunų bedarbių neturi jokio išsilavinimo,
o kita pusė turi niekam nereikalingus diplomus.
© Swedbank
Struktūrinio nedarbo problema išlieka
Beveridžo kreivė
0
0.5
1
1.5
2
2.5
0.0 5.0 10.0 15.0 20.0
Nedarbo lygis
La
isv
ų d
arb
o v
ietų
ly
gis
Ekonomikos atsigavimas
Ekonomikos nuosmukis
Ekonomikos plėtra ikikrizės
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
2011 III
2011 II2011 I
2010 IV
2010 III
2010 I
2010 II
2009 IV
2009 III2009 II
2009 I
2008 IV
2008 III
2006 I
2006
2006 III
2006 IV2008 II
2007 II
2007 III
2007 IV
2008 I2007 I
2011 IV
2012 I2012 II
2012 III
2014
© Swedbank
Be konkretaus veiksmų plano euro įsivedimo iki 2017 metų perspektyvos blankios
Vidtuinė mettinė infliacija ir Mastrichto kriterijus
2.8%
3.4%3.3%
0%
1%
2%
3%
4%
5%
6%
7%
8%
9%
10%
11%
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Mastrichto inf liacijos kriterijus Lietuv os v idutinė metinė inf liacija
Šaltinis: Eurostat, Swedbank
• Elektros, dyzelino ir tabako brangimo įtaka infliacijai – 0,5 procentinio punkto. Dar tiek pat kainas kilstels MMA didinimas
• Vidutinė naftos kaina sumažės 5,2 proc., iki 106,5 dolerio, maisto produktų kainų indeksas padidės 4,8 procento.
© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 21
-1,0
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
9,0
2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p
Tiesioginių užsienio investicijų srautas, % BVP
Lietuva
Latvija
Estija
Šaltiniai:šalių statistikos departamentai, Swebbank.
TUI srautus lems euro įvedimo perspektyvos,mokesčių politika, struktūrinės reformos bei bendra investicinė aplinka
© Swedbank
Vangus materialinių investicijų augimas
Pagrindinio kapitalo formavimas, % BVP
10
15
20
25
30
35
40
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Estija
Latv ija
Lietuv a
Šv edija
Šaltiniai, Eurostat, Swedbank
© Swedbank
Pagal materialines investicijas –
priešpaskutinė vieta tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybiųPagrindinio kapitalo formavimas, % BVP, 2012 Q1-Q3 vidurkis
21.5
28.7
19.8
0
5
10
15
20
25
30
35
Rum
unija
Est
ija
Ček
ija
Liuk
sem
burg
as
Slo
vaki
ja
Latv
ija
Lenk
ija
Bul
garij
a
Aus
trija
ispa
nija
Bel
gija
Liet
uva
Suo
mija
Pra
ncūz
ija
Šve
dija
Dan
ija
Ital
ija
Slo
vėni
ja
Ven
grija
Vok
ietij
a
Nyd
erla
ndai
Por
tuga
lija
Jung
tinė
Kip
ras
Mal
ta
Airi
ja
Šaltinis: Eurostat, Swedbank skaičiav imai
• Pernai vos augusios investicijos šiemet išaugs 10 procentų.
• Kitais metais investicijų augimas sulėtės, daug kas priklausys nuo mokesčių reformos ir bendros ekonominės politikos
© Swedbank
Valstybės finansai, ekonominė politika ir mokesčių reforma
© Swedbank
Biudžeto deficitas mažės lėčiau, skolos lygis pernai jau pasiekė piką
Valdžios sektoriaus finansai, % BVP
16.8% 15.5%
29.3%
37.9% 38.5%40.9%
38.4% 36.7%
-3.0%-2.5%
-2.0%
-10%
-8%
-6%
-4%
-2%
0%
2007 2009 2011 2013p
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)
Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank
© Swedbank
Teisiniai biudžeto deficito augimo barjerai
• Ratifikuota ES fiskalinė sutartis (Ekonominės ir Pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis), reikalaujanti įgyvendinti teisės aktus apribojančius biudžeto deficitą ties 3 proc. BVP ir struktūrinį deficitą ties 1 proc. BVP
• Konvergencijos programa (numatyta mažinti deficitą 1 procentiniu punktu per metus – šiemet jau nesilaikoma)
• Fiskalinės drausmės įstatymas:– “Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu
valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.“– Jei paskutinių 5 metų valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis,
ateinančių metų išlaidų prieaugis negali viršyti ½ praėjusių penkių metų vidutinio pajamų prieaugio (2014 metais biudžeto išlaidos galės augti apie 200 mln. litų)
– Šis išlaidų didinimo apribojimas prie tam tikrų sąlygų netaikomasTAČIAU:– Apribojamas tik valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidų augimas– Neužkertamas kelias įvesti biudžeto pajamas mažinančias mokesčių
lengvatas
© Swedbank
Valdžios sektoriaus deficitas ir struktūrinis deficitas
-2.8-3.2
-3.5
-1.9
-1.3 -1.5
-0.5 -0.4
-1
-3.3
-9.4
-7.2
-5.5
-3-2.5
-2-1.7 -1.5
-2.2
-0.7
-1.3
-2.1-1.8
-2.7
-5
-7.2-7.7
-5.2
-4.3
-2.1-1.8
-1.4
-10
-9
-8
-7
-6
-5
-4
-3
-2
-1
0
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP (Swedbank prognozė) Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, % BVP
Šaltinis: Europos komisija, Swedbank
© Swedbank
Padidinus mokesčių tarifus, mokestinės pajamos sumažėjo, todėl mokesčių reformos kryptis – aiški
Valdžios sektorius ir biudžeto balansas, %
10
15
20
25
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
-12
-6
0
6
12
18
24
Biudžeto balansas, % BVP (dešn. skalė)Mokestinės pajamos, % v idaus paklausosMokestinės pajamos, % BVP
Šaltinis: FM, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank
Kontrabandinių cigarečių vartojimas nebemažėja
• Per metus surūkoma apie 135 mln. pakelių legaliai parduotų cigarečių.• Nelegaliai parduota apie 60 milijonų pakelių – biudžetas prarado virš 300 milijonų litų. • Grynųjų pinigų kiekis 2012 metų pabaigoje siekė 11,6 mlrd. litų – trečdaliu daugiau nei
prieš krizę• 2008 metais 29 proc. NT sandorių finansuoti skolintomis lėšomis, pernai – tik 10 proc.
Nelegaliai surūkomų cigarečių dalis Lietuvoje, %
12.6
21.3
41.543.0
34.6
30.8 29.3
35.4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2 2012Q4
Šaltinis: Nielsen tuščių pakelių ty rimas
© Swedbank
Kontrabandinių cigarečių vartojimas ES
Šaltinis: Project Star, KPMG
© Swedbank
Lietuvos nemokumo rizika žemiausiame lygyje istorijoje10 metų kredito rizikos apsikeitimo sandoriai (CDS)
Šaltinis: Reuters EcoWin08 09 10 11 12
050
100150200250300350400450500550600650700750800 Lietuva
Italija Vokietija Latvija Estija
• Nemokumo rizikos ir skolinimosi kainos sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo sumažintas struktūrinis biudžeto deficitas
• Svarbus pasitikėjimą saugantis saugiklis – fiskalinės drausmės įstatymas
• Pasitikėjimą sumažinti galėtų vyriausybės nestabilumas, viešojo sektoriaus efektyvumą skatinančių reformų atsisakymas
© Swedbank
Atleidimo kaštai
Finansavimo prieinamumas
Antimonopolinės politikos efektyvumas
Biudžeto balansas
Vyriausybės reguliavimo našta
Pasitikėjimas politikais Protų nutekėjimas
Aplinkos patrauklumas TUISamdos ir atleidimo
reguliavimas
Buyer sophistication
Aukštųjų technologijų viešieji pirkimai
Skrydžių skaičius
Apmokestinimo mastas ir poveikis
užimtumui ir investicijoms
Klasterių išsivystymo lygis
94
99
104
109
114
119
124
129
134
139
144
WE
F G
CR
re
itin
ga
s
Šaltinis: WEF Global competitiv eness report 2012-2013
40 blogiausių
10 blogiausių
20 blogiausių
Instituijos Darbo rinkos efektyvumas
Finansų sektoriaus išvystymast
Prekių rinkos efektyvumasVerslo pažanga
Makroekonominė aplinka
30 blogiausių
50 blogiausių
Infrastruktūra
Inovacijos
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas: reformų kryptis aiški
© Swedbank
Nerimo ženklai reformų fronte• Viešojo sektoriaus efektyvumas turi likti svarbus prioritetas, tačiau ketinimai nukreipti
priešinga kryptimi:– Užregistruotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos apribotų konkurenciją, dėl to
nukentėtų paslaugų kokybė, žmonių pasirinkimo teisė, medikų laisvė laisvai rinktis darbo vietą
– Atsisakius studijų krepšelių ir nebesuteikiant galimybės studentams rinktis valstybės finansuojamas vietas privačiame universitete pirmiausia pamintų studentų teises rinktis, o konkurencijos slopinimas sunaikintų visas paskatas didinti studijų kokybę
– Svarbu imtis tikrųjų struktūrinių reformų – įvertinti galimybes optimizuoti viešųjų institucijų (universitetų, gydymo įstaigų tinklą), sutelkiant dėmesį ne į institucijų, o į gyventojų poreikius; ne į kiekybę, o į kokybę
• Darbo rinkos funkcionavimo tobulinimas – mažinti nedarbo spąstus, didinti darbo rinkos aktyvumą, darbo santykių lankstumą
• Valstybės valdomų įmonių reformos tęsimas. Seimo nariai kreipėsi į konstitucinį teismą, nes:– Valstybės įmonių veikla reglamentuojama ne įstatymu, o vyriausybės nutarimu– Pelno siekimas prieštarauja valstybinių įmonių esmei– Metinių veiklos ataskaitų rengimas vadinamas apsunkinančiu veiklą, biurokratiniu,
netikslingu• Energetikos reformos lems ne tik šalies energetinių išteklių kainą ateityje, bet ir turės
įtakos Lietuvos įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse
© Swedbank 34
Mokesčių reforma gali paskatinti arba slopintišalies konkurencingumą ir ilgalaikį gerovės kūrimą • Mokesčių sistema negali būti savitikslė• Didesnis perskirstymas per biudžetą pageidautinas, tik tada kai lėšos
perskirstomos skaidriai ir efektyviai – šioje srityje dar labai daug galimybių tobulėti
• Pagrindinis mokesčių reformos tikslas turi būti darbo jėgos mokesčių mažinimas, nedidinat mokesčių jokioms darbo pajamoms
• Sumažinus darbo mokesčius prarastas biudžeto pajamas galima kompensuoti:– Aktyviau kovojant su kontrabanda– Naikinant žalingas lengvatas ir išimtis, kuriomis naudojasi dideles
pajamas gaunantys gyventojai– Jei to neužtektų – plečiant apmokestinamo asmeninio turto bazę
• Svarbu atsižvelgti į visus optimalios mokesčių sistemos principus:– Paprastumą– Efektyvumą– Vertikalų ir horizontalų teisingumą
© Swedbank
Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM