Post on 14-Jan-2020
Skiriama:
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
P R E K I N I O K R E D I T O D R A U D I M O
A G E N T Ū R O S S T E I G I M O G A L I M Y B I Ų
S T U D I J A
Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įgyvendinamą projektą
„Konsultacijų dėl prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos
sukūrimo ir plėtojimo paslaugos“
Parengė:
UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”
(EKT Grupė)
Advokatų profesinė bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva
2010 m. gruodţio 14 d.
UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT Grupė)
J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius Tel.: (8~5) 25 26 225, faks.: (8~5) 25 26 226
El. paštas: ekt@ekt.lt; http:// www.ekt.lt
Advokatų profesinė bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva Subačiaus g. 7, LT-01302, Vilnius
Tel.: (8~5) 27 42 400, faks.: (8~5) 27 42 444 El. paštas: lithuania@blslawfirm.com, http://www.blslawfirm.com
2
Turinys
Sąvokos ir sutrumpinimai ..................................................................................... 4
Įvadas ................................................................................................................ 7
1. Esamos situacijos prekinio kredito draudimo srityje analizė .............................. 10
1.1. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos Lietuvoje analizė ........................ 10 1.2. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė ............ 23 1.3. Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių įvertinimas 47
2. Teisinis reglamentavimas ............................................................................. 51
2.1. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos
teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė .......................................................... 51 2.2. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos
mokestinės aplinkos Lietuvoje analizė ............................................................... 59 2.3. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos
teisinio reglamentavimo Europos Sąjungos lygmeniu įvertinimas; ........................ 62
3. Kitose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių prekinio kredito draudimo
dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių apţvalga (ne maţiau kaip 3
šalys); ............................................................................................................. 75
4. Prekinio kredito agentūros steigimo alternatyvos, jų teisinis ir institucinis
realizavimas ..................................................................................................... 91
4.1. Pirmoji techninė alternatyva – naujai steigiamas juridinis asmuo: .............. 91 4.1.1. naujai steigiamo juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ............. 91 4.1.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ......................... 91 4.1.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą (eilės
tvarka) ...................................................................................................93 4.1.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį
realizuojant šią techninę alternatyvą; ............................................................ 97 4.1.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą. ................... 107
4.2. Antroji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB
„Būsto paskolų draudimas― ............................................................................. 110 4.2.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ................ 110 4.2.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ........................ 110 4.2.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą ..... 112 4.2.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį
realizuojant šią techninę alternatyvą ............................................................ 112 4.2.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą .................... 124
4.3. Trečioji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB
„Investicijų ir verslo garantijos― ...................................................................... 127 4.3.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ................ 127 4.3.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ........................ 127 4.3.3. veiksmai, kuriuos reikės atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą ... 128 4.3.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį
realizuojant šią techninę alternatyvą; ........................................................... 129 4.3.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą. ................... 136
4.4. Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą
palyginimas: ................................................................................................. 139 4.4.1. palyginimas kaštų aspektu; ........................................................... 139
3
4.4.2. palyginimas galimų rizikų aspektu; ................................................. 139 4.4.3. palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu; .......... 144
4.5. Išvada dėl optimalaus techninio sprendimo valstybei steigiant Prekinio kredito
draudimo agentūrą. ....................................................................................... 147
5. Galimybių studijos įgyvendinimo teisinės, techninės, organizacinės priemonės ir jų
vykdymo grafikas. ............................................................................................ 148
Priedai:
1 priedas. I techninės alternatyvos, kai steigiamas naujas juridinis asmuo, prognozinė
pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams
2 priedas. II techninės alternatyvos, kai pertvarkomas esamas juridinis asmuo (UAB
"Būsto paskolų draudimas"), prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016
metams
4
Sąvokos ir sutrumpinimai
Atradius Atradius Credit Insurance N.V.
BPD UAB „Būsto paskolų draudimas―
Coface Coface Austria Kreditversicherung AG
Lietuvos filialas
Draudėjas Asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl
draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam
draudikas pasiūlė sudaryti draudimo
sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį
su draudiku, t.y. draudiko klientas.
Draudikas Asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka
turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.
Draudimo įstatymas, DĮ Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas
(Ţin., 2003, Nr. 94-4246)
Draudimo prieţiūros komisija Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros
komisija, uţtikrinanti draudimo sistemos
patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir
stabilumą, draudėjų, apdraustųjų, naudos
gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų
interesų ir teisių apsaugą Lietuvoje ir
priimanti nutarimus (poįstatyminius
norminius teisės aktus).
EB Europos Bendrija
EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacija (angl. Organization for
Economic Co-operation and Development,
OECD)
EBPO šalys Danija, Ispanija, Jungtinės Amerikos
Valstijos, Suomija, Prancūzija, Graikija,
Vokietija, Airija, Islandija, Italija, Japonija,
Liuksemburgas, Norvegija, N. Zelandija,
Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė
Karalystė, Australija, Švedija, Šveicarija,
Austrija, Belgija, Kanada, Turkija, Čekija,
Vengrija, Meksika, Lenkija, P. Korėja,
Slovakija – naudojama viena iš sąvokų
(kaip EBPO ir ne EBPO šalių sąvoka), t.y.
kaip šalių grupės, pagal kurias skirstoma
(draudimo, šalių) rizika
EEB Europos ekonominė bendrija (iki EB)
EK Europos Komisija
EKA Eksporto kredito agentūra – privati ar
vieša institucija1, turinti finansinės
institucijos ar agentūros formą, kuri siekia
sumaţinti šalies eksportuotojams
neatsiskaitymo iš kitų šalių ar ūkio
subjektų riziką ir veikia kaip tarpininkas
tarp nacionalinės valstybės ir šalies
eksportuotojų, teikdama finansines
paslaugas. Šios finansinės paslaugos gali
1 http://en.wikipedia.org/wiki/Export_credit_agency, http://www.investopedia.com/terms/e/export-credit-agency.asp, http://www.oecd.org/countrylist/0,3349,en_2649_34169_1783635_1_1_1_1,00.html
5
apimti kreditus, kreditų draudimą ir
kreditų garantijas, priklausomai nuo to,
kokios funkcijos ir įgaliojimai jai yra
suteikti valstybės. Kai kuriais atvejais gali
būti taikomos ir importo draudimo
paslaugos, taip pat kreditų draudimo šalies
vidaus rinkoje paslaugos, nepaisant to,
kad pagrindinis eksporto kredito agentūrų
tikslas – suteikti prekybos draudimą
vietinėms įmonėms, vykdant jų
tarptautinės prekybos veiklą, t.y. suteikti
eksporto draudimą.
ES Europos Sąjunga
Euler Hermes Euler Hermes Kreditversicherungs-
Aktiengesellschaft Lietuvos filialas
Finansų ministerija, FM Lietuvos Respublikos finansų ministerija
INVEGA UAB „Investicijų ir verslo garantijos―
LR Lietuvos Respublika
LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Neparduotina rizika Neparduotina (ne rinkos) rizika - visa
kita rizika (katastrofų ir komercinė bei
politinė rizika, tenkanti valstybiniams
pirkėjams ir 1997 m. Komunikato 97/C
281/03 (su vėlesniais pakeitimais)2 priede
neišvardytose šalyse), taip pat ilgesnė nei
2 metų laikotarpio rizika3.
Neparduotinų ir laikinai neparduotinų
rizikų aprašas yra pateikiamas Vyriausybės
2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1264
„Dėl Valstybės specialiųjų garantijų dėl
eksporto kredito draudimo teikimo
taisyklių ir neparduotinų ir laikinai
neparduotinų rizikų aprašo patvirtinimo―
Parduotina rizika Parduotina (rinkos) rizika - tai
komercinė ir politinė rizika, tenkanti
valstybiniams ir nevalstybiniams
skolininkams, įsteigtiems 1997 m.
Komunikato 97/C 281/03 priede
išvardintose šalyse; jos didţiausias rizikos
laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai.
Europos Komisijos komunikato 2009/C
16/01 5.1 straipsnyje patikslinama, kad su
valstybėse narėse ir kitose aštuoniose
EBPO narėse (t. y., Australija, Kanada,
Islandija, Japonija, Naujoji Zelandija,
Norvegija, Šveicarija, JAV) įsteigtais
skolininkais susijusi rizika laikoma
2 OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22, p.
22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 3 Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal 1997 m. Komunikato 97/C 281/03 2005 m. pakeitimo (2005/C
325/11, OL 2005 C 12 22, p.22) 1 punktą yra numatyta ir daugiau sąlygų, kurioms esant parduotina rizika laikinai gali būti priskiriama laikinai neparduotinoms rizikos, pvz., „jeigu valstybėje narėje nėra privačios draudimo rinkos, komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems priede išvardintose šalyse, laikoma laikinai neprekine, jeigu ji tenka atitinkamą ES apibrėţimą atitinkančioms maţoms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra metinė eksporto apyvarta neviršija 2 mln. EUR.―, tačiau Lietuvos atveju ši sąlyga netaikoma, nes Lietuvoje veikia privati draudimo rinka, draudţianti tokių įmonių komercinę ir politinę riziką, tenkančią valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems minėto komunikato priede išvardintose šalyse.
6
parduotina.
PKD Prekinio kredito draudimas – tai draudimo
apsauga neapmokėtoms sąskaitoms ir
blogoms skoloms, jeigu pirkėjas tampa
nemokus ar atsisako mokėti
PKD agentūra Supaprastinto atviro konkurso
„Konsultacijų dėl prekinio kredito
draudimo dalyvaujant valstybei sistemos
sukūrimo ir plėtojimo paslaugos pirkimas―
sąlygose įvardintas numatomas steigti
juridinis asmuo, kuris teiktų trumpalaikio,
vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio
kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis
valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis
paslaugas – Prekinio kredito draudimo
agentūra, kuri pagal tarptautinę praktiką,
pagal numatomas atlikti funkcijas ir
veiklos pobūdį yra laikoma eksporto
kredito agentūra.
Skolos įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės skolos
įstatymo (1996 m. rugpjūčio 22 d. Nr. I-
1508, Ţin. 19996, Nr. 86-2045) nauja
redakcija (Lietuvos Respublikos 2010 m.
lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XI-1162
(įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.) (Ţin.,
2010, Nr. 145-7419)
Ūkio ministerija, ŪM Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
7
Įvadas
Vienas iš valstybės šalies ūkio plėtros tikslų yra sudaryti sąlygas tvariam ir ilgalaikiam
ūkio augimui bei uţtikrinti konkurencingumo didinimą, kurio pagrindinė prielaida –
šalies įmonių produktų ir paslaugų eksportas. Vienas iš sėkmingą eksportą įtakojančių
veiksnių, ypač finansinės ir ekonominės krizės sąlygomis bei esant sudėtingoms
skolinimosi galimybėms ar sąlygoms, yra efektyviai veikiantis prekinio kredito
draudimas. Prekinio kredito draudimas veikia dviem skirtingais pagrindais: vienas iš jų
veikia komerciniu pagrindu su įprastu perdraudimu mechanizmu (rinkoje veikia
privačios draudimo įmonės, kurių rizika yra perdraudţiama), ir kitas – prekinio kredito
draudimas, dalyvaujant valstybei (valstybės gali dalyvauti šioje sistemoje kaip įprastas
rinkos dalyvis tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti privatūs rinkos dalyviai, arba kaip
valstybės pagalbos teikėja bet kokia forma, kai nebėra perdraudimo, nes perdraudimo
funkciją de facto prisiima valstybė).
Ribota vidaus paklausa Lietuvos rinkoje lemia tai, kad eksportas daugeliui ūkio subjektų
tampa pagrindiniu gamybos augimą uţtikrinančiu veiksniu, kuris formuoja atvirą šalies
ekonomiką.
Tiek dalis ūkio subjektų, tiek valstybė suinteresuoti maţinti eksporto sandoriuose
egzistuojančią riziką. Vienas iš tokios rizikos valdymo instrumentų yra eksporto kreditų
draudimas. Efektyviai veikiančios eksporto kreditų draudimo sistemos kūrimas turi
didelę reikšmę siekiant įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą.
2008 m. pabaigoje prasidėjusi pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė stipriai paveikė
maţą ir atvirą Lietuvos ekonomiką – sumaţėjo vidaus ir eksporto rinkos, pablogėjo
įmonių kreditavimo sąlygos, dėl kritusių pardavimų įmonės buvo priverstos maţinti savo
sąnaudas, atleisti dalį darbuotojų, ieškoti produktų ir paslaugų naujų realizavimo rinkų.
Ši krizė išryškino eilę Lietuvos ūkio problemų, pvz., nepakankamas produktų ir paslaugų
konkurencingumas, produktyvumui neadekvatus darbo uţmokesčio lygis, netausus
išteklių, pirmiausia energijos, naudojimas ir pan. Kaip viena iš galimų krizės įveikimo
prielaidų yra eksportas ir naujų, konkurencingų produktų bei paslaugų kūrimas, kuriems
itin aktualiu tapo prekybinių sandorių rizikos draudimas.
Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistema apibrėţiama
kaip Lietuvos ūkio subjektų, uţsienio prekybos partnerių ir finansinių institucijų visuma,
veikianti taip, kad būtų uţtikrintas reikiamas uţsienio prekybos sandėrių finansavimas
kreditais bei sumaţinta šių sandėrių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rizika,
nepaţeidţiant sistemos dalyvių ekonominių interesų. Nacionalinės uţsienio prekybos
sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemos šiuo metu veikia beveik 100
pasaulio valstybių. Nors šios sistemos kiekvienoje šalyje yra specifinės, tačiau visais
atvejais jų pagrindą sudaro uţsienio prekybos santykių egzistavimas ir su šiais
santykiais susiję finansų srautai. Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo
(garantavimo) sistemoje dalyvauja pelno siekiantys ūkio subjektai – eksportuotojai ir
importuotojai, kurie ir vykdo uţsienio prekybą, bei prekiaujančių šalių finansų
institucijos, dalyvaujančios uţsienio prekybos sandėrių finansavimo (rizikos maţinimo)
procese nuo pat produkcijos gamybos pradţios iki visiško atsiskaitymo uţ parduotas
prekes.
Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemą finansinių
santykių poţiūriu sudaro dvi nuoseklios pakopos: uţsienio prekybos santykių
kreditavimas bei šių sandėrių rizikos (visų pirma – kredito rizikos) maţinimo priemonės,
grupuojamos į draudimą ir garantavimą. Draudimo ir garantavimo tikslas yra tas pats,
skiriasi tik jų įgyvendinimo mechanizmas ir teisinis turinys, todėl toliau nagrinėjant
8
eksporto kreditų draudimą ir garantavimą kaip visos sistemos dalį, draudimas ir
garantavimas yra nagrinėjami kartu.
Tarptautinėje prekyboje naudojamos eksporto kreditų formos klasifikuojamos pagal jų
santykį su prekių judėjimu konkrečiame eksporto sandėryje bei pagal pagrindinio
kreditoriaus ar skolininko statusą. Pagal eksporto kreditų santykį su prekių judėjimu
išskirtinos šios kreditų rūšys:
iki prekių išsiuntimo;
po prekių išsiuntimo.
Pagal pagrindinio kreditoriaus bei skolininko statusą gali būti suteikiamas:
finansinis kreditas – kredito įstaigos ar kitos finansine veikla besiverčiančios
įmonės pagal paskolos sutartį suteiktos piniginės lėšos nacionaline ar uţsienio
valiuta;
prekinis kreditas – ūkio subjekto įsiskolinimų suma pagal sąskaitą faktūrą uţ
pateiktas, bet dar neapmokėtas prekes, suteiktas, bet dar neapmokėtas
paslaugas bei atliktus, bet dar neapmokėtus darbus, sutartyje numatytais
terminais.
Atsiskaitymas „atvirąja sąskaita― yra vienas iš labiausiai paplitusių kreditinio
atsiskaitymo būdų po prekių išsiuntimo – Vakarų Europoje jis sudaro net 80 proc. visų
atsiskaitymų. Pasirinktas atsiskaitymo būdas suformuoja prekinį kreditą, kuris
suprantamas kaip šiuo metu įgyta teisė į būsimą apmokėjimą ir daţniausiai
traktuojamas kaip eksportuotojo „būsimi pinigai―. Finansų apskaitoje prekinis kreditas
traktuojamas kaip debitorinis įsiskolinimas arba įsipareigojimas apmokėti uţ turtą
ateityje.
Pasaulinė finansų krizė ir ekonominis nuosmukis išryškino Lietuvos ūkyje susikaupusias
problemas eksporto draudimo srityje nepaisant to, kad Lietuvoje buvo imtasi veiksmų,
siekiant kreditų draudimo veikimo Lietuvoje stabilizavimo. 2009 m. susiklosčiusi
situacija dėl neadekvataus šalies kreditų reitingo, kurį Lietuvai suteikė kreditų draudimo
paslaugas teikianti įmonė „Euler Hermes―, ţenkliai apribojo šalies įmonių galimybes
sudaryti prekinius sandorius uţsienyje ir atsiskaityti pagal juos pasinaudojant
suteikiamais atsiskaitymo kreditais. Todėl Ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos aktyviau
bendradarbiauti su įmone „Euler Hermes― ir pasiekė susitarimą, kad „Euler Hermes―
vertins įmonių riziką individualiai: „Euler Hermes― perţiūrės įmonių duomenis ir suteiks
kreditų draudimo apsaugą pagal konkrečių įmonių finansinius veiklos rodiklius,
nesiremdami nepamatuotais šalies rizikos vertinimais. Tačiau tokie veiksmai ir
susitarimai turės tik trumpalaikį ir dalinį poveikį ir iš esmės neišspręs ilgalaikių
susikaupusių problemų prekinio kredito (eksporto) draudimo, dalyvaujant valstybei,
srityje, todėl imtasi spręsti kreditų draudimo sistemos sukūrimo ir(ar) plėtojimo
problemą platesniu mastu ir siekiant ilgalaikio poveikio, t.y. ne tik reaguojant į
finansinės ir ekonominės krizės išryškintus rinkos trūkumus.
Siekiant efektyviai veikiančios prekinio draudimo sistemos sukūrimo yra numatyta
steigti juridinį asmenį, kuris teiktų trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio
kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis
paslaugas, kadangi Lietuva šiuo metu neturi instrumento, kurio pagalba valstybė
dalintųsi draudimo rizika su privačiais draudikais.
Lietuvoje kuriant ir plėtojant prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemą
numatomas taikyti valstybės kapitalo įmonės modelis, kuris numato valstybės
dalyvavimą eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės
įsteigtas komerciniais pagrindais veikiantis ūkio subjektas, o valstybė savo politiką
uţsienio prekybos srityje realizuoja nustatydama teikiamų paslaugų ratą bei sąlygas.
Toks modelis naudojamas Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Kanadoje ir kt. Šis modelis
buvo naudotas ir Lietuvoje – pagal pastarąjį modelį iki privatizavimo veikė UAB DĮ
„Lietuvos eksporto ir importo draudimas― (toliau – LEID), todėl gerai ţinomi tokio
9
modelio privalumai ir trūkumai Lietuvos sąlygomis. Valstybės kapitalo įmonės modelis
labiau paplitęs naujose ES šalyse, prisijungusiose prie ES nuo 2004 m. geguţės 1 d.
Kadangi Lietuvos ekonominė ir socialinė būklė artimesnė būtent naujosioms ES šalims ir
yra svarbiau ne tai, kaip konkreti šalis save pozicionuoja rizikos poţiūriu, o kaip ją
vertina (reitinguoja) kitos ES šalys, su kuriomis turima daugiausia ūkinių-komercinių
ryšių, todėl toks prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei modelio pasirinkimas
atrodytų logiškas. Atsiţvelgiant į egzistuojančius rinkos trūkumus, kuriuos dar labiau
išryškino krizė, pvz., privataus draudimo rinkos jautrumą, kuri nukentėjo išmokoms
viršijus įmokas, smarkiai išaugus pasitraukimo iš Lietuvos rinkos rizikai, nes dauguma
tokių draudikų yra uţsienio įmonių filialai, ir t.t., ir siekiant maţiau iškraipyti kreditų
draudimo rinką pagal viešojo intereso poreikius valstybės kapitalo įmonės modelio
pasirikimas yra pagrįstas.
Kuriant ir plėtojant prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemą vienas iš
kertinių šios kuriamos sistemos elementų yra numatoma įkurti Prekinio kredito
draudimo agentūrą (toliau – PKD agentūra), teiksiančią trumpalaikio, vidutinės trukmės
ir ilgalaikio prekinio kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis valstybės vardu ir (arba)
valstybės lėšomis paslaugas. Numatoma, kad šios sistemos kūrime valstybę gali
atstovauti Ūkio ministerija, kaip uţ eksporto plėtros skatinimą atsakinga institucija,
arba Finansų ministerija, kaip uţ finansinių įstaigų reguliavimą atsakinga institucija.
Prekinio kredito draudimo agentūra, kuri pagal tarptautinę praktiką, pagal numatomas
atlikti funkcijas ir veiklos pobūdį yra laikoma eksporto kredito agentūra.
Eksporto kredito agentūra – privati ar vieša institucija, turinti finansinės institucijos ar
agentūros formą, kuri siekia sumaţinti šalies eksportuotojams neatsiskaitymo iš kitų
šalių ar ūkio subjektų riziką ir veikia kaip tarpininkas tarp nacionalinės valstybės ir
šalies eksportuotojų, teikdama finansines paslaugas. Šios finansinės paslaugos gali
apimti kreditus, kreditų draudimą ir kreditų garantijas, priklausomai nuo to, kokios
funkcijos ir įgaliojimai jai yra suteikti valstybės. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir
importo draudimo paslaugos, investicijų uţsienyje draudimo, kreditų draudimo šalies
vidaus rinkoje paslaugos, nepaisant to, kad pagrindinis eksporto kredito agentūrų
tikslas – suteikti prekybos draudimą vietinėms įmonėms, vykdant jų tarptautinės
prekybos veiklą, t.y. suteikti eksporto draudimą.
Steigiant PKD agentūrą yra būtina ne tik išnagrinėti su PKD agentūros kaip juridinio
asmens steigimo procesą, išnagrinėti įvairias PKD agentūros kūrimo alternatyvas ir
optimizuoti PKD agentūros steigimo procesą, bet ir parengti PKD agentūros ir visos
prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos veiklos strategiją. Todėl
tinkamos ir optimalios PKD agentūros veiklos ir visos sistemos strategijos parengimo
pagrindas būtų išsami Prekinio kredito draudimo agentūros steigimo analizė, kuriai ir
skiriama PKD agentūros steigimo galimybių studija.
PKD draudimo agentūros steigimo galimybių studijos tikslas – atlikti Prekinio kredito
agentūros, kuri įgyvendintų trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės prekinio
kredito draudimo dalyvaujant valstybei (valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis)
instrumentus, techninę, teisinę, finansinę, ekonominę ir institucinę steigimo analizę.
10
1. Esamos situacijos prekinio kredito draudimo srityje analizė
1.1. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos Lietuvoje analizė
Prekinis kreditas gali būti apibrėţtas kaip pagal prekių pirkimo–pardavimo ir (arba)
paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartis pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos
piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas atidedamas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus
atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis.
Prekinis kreditas gali apimti tiek eksporto kredito draudimą, tiek kredito draudimą šalies
viduje.
Bendrąja prasme, prekinio kredito draudimas – tai draudimo apsauga neapmokėtoms
sąskaitoms ir blogoms skoloms4, jeigu pirkėjas tampa nemokus ar atsisako mokėti.
Prekinio kredito eksportuojant arba eksporto kredito sąvoka išsamiai apibrėţta 1998 m.
geguţės 7 d. Tarybos direktyvoje 98/29/EB „Dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto
kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo―.
Direktyvoje pateikiami šie tiekėjo (eksportuotojo) kredito poţymiai:
Sąvoka „tiekėjo kreditas‖ taikoma komercinei sutarčiai, pagal kurią
eksportuojamos valstybės narės kilmės prekės ir (arba) paslaugos iš vieno ar
daugiau tiekėjų vienam ar daugiau pirkėjų, o pirkėjas(-ai) įsipareigoja
sumokėti tiekėjui(-ams) grynaisiais pinigais arba pagal išsimokėjimo sąlygas;
Tiekėjo kredito draudimo nuostatos galioja tuomet, kai draudţiama įmonė
yra įsteigta valstybėje narėje pagal Sutarties 58 straipsnį;
Jeigu komercinė sutartis yra finansuojama pirkėjo kredito lėšomis arba
pasitelkiamas kitoks finansavimo būdas, eksportuotojui suteikiamas
komercinės sutarties draudimas grindţiamas tiekėjo kredito draudimo
nuostatomis.
Lietuvoje vyrauja trumpalaikių vidaus ir eksporto komercinių prekinių kreditų rizikų
draudimas ir rizikos (atidėto mokėjimo) laikotarpis paprastai neviršija 90 – 180 dienų5,
tačiau yra sudarytos teisinės galimybės6 ilgalaikio kredito draudimui, kurios numato,
kad sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės prekių ir (ar) paslaugų eksportu,
draudimą, jei parama teikiama valstybės lėšomis ar su valstybės pagalba ir kai bendras
rizikos laikotarpis, įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu dveji metai.
Valstybės galimas dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje.
Pagrindiniai principai, reglamentuojantys galimą valstybės pagalbą, yra nustatyti
Bendrijos steigimo sutartyje ir pagal kuriuos valstybės parama galima tik išskirtinais
atvejais. Visais kitais atvejais valstybės parama bet kokia forma yra draudţiama. Tai
reiškia, kad valstybės intervencija, kai teikiama parama, galima tik esant tam tikroms
sąlygoms – nebūtų iškraipoma konkurencija, nebūtų suteikiamas ekonominis
pranašumas bet kokiam ūkio subjektui, nepriklausomai nuo jo teisinės formos ir
nuosavybės, nebūtų teikiama parama iš valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės pinigų
fondų parama ar parama kitokia forma (pvz., mokesčių atidėjimas, išskirtinių rinkos
sąlygų suteikimas, naudojimasis infrastruktūra ne rinkos kainomis ir t.t.) ir nebūtų
4 Bloga skola – kai sąskaita neapmokama arba vėluojama atsiskaityti 30 ir daugiau dienų nuo nustatyto
mokėjimo termino 5 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 18.
6 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant
vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo yra perkelta į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14
d. įsakymu Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―
11
įtakojama prekyba tarp Bendrosios rinkos šalių. Taigi, valstybės dalyvavimas bet
kokioje paramos sistemoje galimas tik tuomet, jei nepaţeidţiami visi šie išvardinti
valstybės pagalbos teikimo principai, t.y. ten, kur neveikia rinka. Rinkos veikimą ar
neveikimą prekinio kredito draudimo atveju parodo parduotinos ar neparduotinos
rizikos buvimas.
Todėl valstybė gali dalyvauti prekinio kredito draudimo sistemoje:
Parduotinos rizikos atveju – tik kaip rinkos dalyvis pagal draudimo įmonėms
arba garantijų teikėjams taikomus reikalavimus, priklausomai nuo to, koks
modelis pasirinktas, nes parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių
remiamu eksporto kredito draudimu (Komisijos komunikato Nr. 2009/C 16/01
5.1 dalis ir Komisijos komunikato Nr. 2011/C 6/05 3.1 dalis). Lietuvos atveju
vidaus rinkos prekinio kredito draudimas gali būti vykdomas tik komerciniais
pagrindais, nes šis kreditas nepriklauso ne rinkos rizikos draudimo rūšiai – tai
parduotina rizika. Tai reiškia, kad prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje
valstybė gali vykdyti tokiais pačiais pagrindais, kaip ir kiti rinkos dalyviai – per
savo įnašus į įstatinį kapitalą, rinkdamas draudimo įmokas, turėdamas
perdraudimą, privalėdamas atitikti visus reikalavimus, keliamus draudimo
įmonėms, pvz., turi atitikti reikalavimus techniniams atidėjiniams, įstatinio
kapitalo dydţiui, mokumo atsargoms ir t.t.;
Neparduotinos rizikos atveju – valstybė dalyvauja eksporto kreditų agentūros
veikloje kaip garantijų ar perdraudimo suteikėja, tačiau nepaţeidţiant valstybės
pagalbos teikimo principų ir valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės
aktų.
Kadangi valstybės dalyvavimą prekinio kredito draudime reglamentuoja Komisijos
komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį
dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito draudimui
(97/C 281/03 su vėlesniais pakeitimais) ir 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva
98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant
vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje įgyvendina
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 4-342 „Dėl
Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―, tai
reiškia, kad valstybės dalyvavimas šiuo atveju galimas tik eksporto kredito draudime,
nes šių teisės aktų taikymo sritis neapima vidaus rinkos. Kaip nurodoma pačiuose
komunikatuose, šiuose teisės aktuose nustatytos specifinės valstybės pagalbos taisyklės
yra taikomos būtent eksporto kredito draudimui. Kaip patvirtinta pačios Europos
Komisijos, tame tarpe jos pateiktoje tyrimo ataskaitoje dėl Portugalijos trumpalaikio
prekinio kredito draudimo schemos, minėtuose komunikatuose nustatomos valstybės
pagalbos taisyklės vidaus rinkai nėra taikomos.7
Atitinkamai prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje negalima priskirti neparduotinai
rizikai pagal aukščiau nurodytuose komunikatuose nustatytas taisykles, taip pat šiai
veiklai negalima taikyti šiuose komunikatuose nustatytų supaprastintų valstybės
pagalbos taikymo taisyklių. Prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje dalyvaujant
valstybei atveju turi būti taikomos bendrosios Europos Sąjungos taisyklės dėl valstybės
pagalbos, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109 straipsniuose.
Atitinkamai Europos Komisijai tokiu atveju turėtų būti pagrįsta ir įrodyta, kad valstybės
pagalbos vidaus rinkoje taikymas yra būtinas siekiant pašalinti rimtus valstybės narės
vidaus ekonomikos sutrikimus (tuo atveju, jei būtų remiamasi Sutarties dėl Europos
Sąjungos Veikimo 107 str. 3 d. (b) p.).
7 Europos Komisijos 2010 m. spalio 27 d. pranešimas spaudai IP/10/1395 - State aid: Commission opens in-
depth investigation into Portuguese short-term trade insurance scheme; http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/1395&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en
12
Todėl nėra galimybės valstybei remti prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje,
nepaţeidţiant aukščiau nurodytų teisės aktų, o valstybės dalyvavimas vidaus rinkos
prekinio kredito draudime galimas tik rinkos sąlygomis, išskyrus, išskyrus Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 str. 3 d. nurodytus atvejus ir veikiant pagal iš anksto su
EK suderintą valstybės pagalbos schemą.
Netgi tuo atveju, kai dėl dabartinės krizės (kai kuriose valstybėse narėse trūksta
draudimo ar perdraudimo pajėgumų) parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama ir
valstybė gali laikinai teikti valstybės pagalbą pagal iš anksto su EK suderintą schemą,
tačiau ir šiuo atveju pagal Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinąją valstybės
pagalbos priemonių sistemą, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės
finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis ir šio komunikato pakeitimą (2009/C 16/01 ir
2011/C 6/05)8, teisės akto taikymo objektu nustatomas tik trumpalaikis eksporto
kreditas, nepriklausomai nuo to, kad neparduotina rizika atsiranda ir vidaus rinkoje.
Importo prekinis kreditas draudţiamas toje šalyje, iš kurios importuojama, t.y.
naudojamasi importo šalyje veikiančia eksporto kredito draudimo sistema, todėl šioje
galimybių studijoje importo prekinio kredito draudimas nebus nagrinėjamas, nes
Lietuvos valstybė neturi jokių teisių ir galių įtakoti kitų šalių eksporto kreditų draudimo
sistemų.
Nors valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje galimybes nustato ES
teisės aktai, tačiau kiekvienu atveju valstybė narė pati nusprendţia, ar dalyvauti šioje
sistemoje, kokia forma ir kokiu mastu. Priimdama tokį sprendimą šalis narė atsiţvelgia į
tokio dalyvavimo naudą ir trūkumus, taip pat į tai, ar dalyvaujama prekinio kredito
draudimo sistemoje rinkos sąlygomis ar ne.
Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos sąlygomis.
Pagrindinė valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos sąlygomis
nauda pasireiškia tuo, kad:
1) rinkoje padidinama konkurencija ir todėl draudimo paslaugos teikiamos
efektyviau bei tampa prieinamos didesniam ūkio subjektų ratui;
2) išplečiama rizikos pasidalijimo tarp ūkio subjektų ir draudiko, kuriame dalyvauja
valstybė, apimtis, taip sumaţinant rizikos dalį, tenkančią tik ūkio subjektams;
3) auga eksportas ir tampa stabilesne šalies makroekonominė aplinka – kadangi
rinkos sąlygas atitinka eksporto rinkos rizikos draudimas ir vidaus rinkos
draudimas, tai valstybės dalyvavimas netgi rinkos sąlygomis gali teigiamai
paveikti eksporto apimčių augimą, rizikos sumaţėjimą ir atitinkamai patiriamų
nuostolių sumaţėjimą eksportuojantiems į rinkos šalis ūkio subjektams ir
sudarantiems prekinio kredito sandorius šalies vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad
ekonominės krizės sąlygomis dėl laikino nemokumo, daţnesnių bankroto atvejų
neatsiskaitymo rizika paprastai padidėja ir šalies viduje.
ES šalių praktika yra labai įvairi, nes pasirenkama dalyvauti tik eksporto kredito rinkos
sąlygomis draudime, arba tik vidaus prekinio kredito draudime, arba abiejose draudimo
rūšyse, arba valstybė dalyvauja tik eksporto kredito draudime, kai draudţiama tik
neparduotina rizika.
Kita vertus, valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos
sąlygomis turi eilę trūkumų, tame tarpe:
1) sukelia konkurencijos iškraipymo riziką, nes valstybė imasi sau nebūdingos
ūkinės veiklos funkcijos, kurios teikimas rinkoje gali būti ne toks efektyvus, jei
tokias paslaugas teiktų privatus ūkio subjektas. Šią riziką paprastai sumaţina
kontroliuojančiųjų/prieţiūros institucijų veikla. Lietuvos atveju tai veikia prekinio
8 OL 2009 C 16, p. 1 ir OL 2011 C 6 p.5
13
kredito draudimo atveju, nes tokią veiklą detaliai reglamentuoja Draudimo
įstatymas, veikia Lietuvos draudimo prieţiūros komisija, tačiau nėra kontrolės
mechanizmo, jei teikiamos garantijos draudikams, draudţiantiems parduotiną
riziką, pvz., draudţiant eksporto parduotiną riziką (rinkos riziką);
2) garantijų teikimo atveju neapibrėţtumo valstybės pagalbos poţiūriu riziką didina
tai, kad ES teisės aktuose, tame tarpe Komisijos komunikate Nr. 2009/C 16/01
dėl Bendrijos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant
padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės
sąlygomis ir šio komunikato pakeitime (Komisijos komunikatas – Sąjungos
laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes
gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas,
Nr. 2011/C 6/05) nepateikiami garantijų vertinimo suderinamumo kriterijai, nors
tuose pačiuose komunikatuose yra pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl
principų, kuriais EK ketina remtis aiškindama EB sutarties 87 ir 88 straipsnius ir
jų taikymą valstybės garantijoms. Toks teisinis neapibrėţtumas reiškia, kad
valstybės dalyvavimas teikiant garantijas prekinio kredito draudimui rinkos
sąlygomis visuomet bus papildomai kvestionuojamas ir gali būti reikalaujama
pateikti EK suderinti garantijų teikimo schemą iki garantijų teikimo pradţios,
pagrindţiant ir įrodant, kad garantijos teikiamos rinkos sąlygomis. Priešingu
atveju tai gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba arba valstybės pagalba,
nesuderinama su Bendrijos teise, ir uţ tai Lietuvai gali būti taikomos finansinės
sankcijos;
3) finansinė našta ir lėšų panaudojimo efektyvumas – valstybės dalyvavimas
prekinio kredito draudimo sistemoje visuomet turi finansinius kaštus,
padengiamus iš valstybės biudţeto, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl tokių
lėšų panaudojimas grynai ūkinėje, valstybei nebūdingoje veikloje nėra
efektyvus, kadangi tokią veiklą gali vykdyti ir sėkmingai vykdo privatūs ūkio
subjektai. Esant ekonominiam nuosmukiui ir dideliam valstybės biudţeto deficitui
viešųjų lėšų nukreipimas į ūkinę veiklą turi būti gerai įvertintas.
Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos
sąlygomis.
Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos sąlygomis (kai tai
nelaikoma valstybės pagalba) duoda šalies ekonomikai nemaţai naudos:
1) ţenkliai sumaţinama eksportuotojų į ne rinkos šalis rizika, jie patiria maţiau
nuostolių;
2) auga eksporto į ne rinkos šalis apyvarta, įeinama į naujas rinkas ar naujas rinkų
nišas, auga eksportuojamų prekių ir paslaugų tarptautinis konkurencingumas,
kuriamos naujos ir išlaikomos esamos darbo vietos, gaunamos pajamos į
valstybės ir savivaldybių biudţetus, gerinamas šalies prekybos balansas;
3) neiškraipoma konkurencija, nes neparduotinos rizikos privatūs draudikai/
garantijų teikėjai nedraudţia/ neteikia garantijų;
4) teisiškai aiškiai reglamentuota eksporto draudimo į ne rinkos šalis veikla
nesukelia EK sankcijų rizikos, jei laikomasi šios nustatytos tvarkos.
Tačiau valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos sąlygomis
(tai bus tik eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimas) vis tiek turi trūkumų:
1) tai visuomet bus susiję su finansine našta valstybei, nesvarbu, koks modelis bus
pasirinktas – ar valstybės dalyvavimas kaip draudimo įmonės, ar garantijų
teikimas draudikams ar draudėjams;
2) eksporto garantijų teikimo atveju pagal LR teisės aktus (Skolos įstatymas)
suteiktos garantijos, esant šio įstatymo 6 str. 5 dalyje nustatytoms aplinkybėms,
būtų įskaitomos į valstybės skolą.
14
Todėl valstybė prieš priimdama sprendimą dalyvauti prekinio kredito draudimo
sistemoje ne rinkos sąlygomis turėtų įvertinti tokio dalyvavimo naudą ir palyginti su
galimais trūkumais ir rizikomis.
Taigi, ne tik nuo ES teisės aktų nuostatų, bet ir nuo pačios šalies narės apsisprendimo
priklauso valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje mastas ir trukmė.
Bendra ne gyvybės draudimo aplinka Lietuvoje
Prekinių kreditų draudimo paslauga priskiriama ne gyvybės draudimo rūšiai, kurią
Lietuvos Respublikoje teikiančių draudimo įmonių skaičius 2009 metais toliau maţėjo.
Per metus jų sumaţėjo nuo 11 iki 8. 2009 metų balandţio mėnesį draudimo veiklos
licencija panaikinta ADB „RESO Europa―, įmonei reorganizavus savo veiklą ir prijungus
ją prie Latvijos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic―, bei DUAB „Baltijos
garantas―, įmonei nesuformavus reikiamo dydţio minimalaus garantinio fondo. Praeitų
metų birţelį iš draudimo įmonių tarpo pasitraukė AB „If draudimas―, kuriai draudimo
veiklos licencija panaikinta dėl jos prijungimo prie AS If Eesti Kindlustus. AB „If
draudimas― vykdyta veikla tęsiama per bendrovės filialą, įregistruotą Lietuvos
Respublikoje.
Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje, (toliau
– ES draudimo įmonių filialai) ir turinčių teisę vykdyti ne gyvybės draudimo grupių
veiklą, skaičius per metus nepakito – Lietuvoje 2009 m. pabaigoje veikė 8 tokie filialai.
Palyginti su 2008 metais, kitų ES šalių draudimo įmonių filialų pasirašytos įmokos
išaugo daugiau nei dvigubai iki 301,4 mln. litų, 19,5 proc. visos draudimo rinkos. Ne
gyvybės draudimo įmonių filialai uţėmė 21,1 proc. ne gyvybės draudimo rinkos,
gyvybės, atitinkamai, 16,1 proc.
2010 metų birţelio mėnesį išduotas leidimas reorganizuoti UAB „BTA DRAUDIMAS―
prijungiant ją prie Latvijoje registruotos draudimo įmonės AAS „BTA―. Nuo 2010 metų
kovo mėnesio Lenkijos draudimo įmonė Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S. A.
Vienna Insurance Group įgijo teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti tam tikrų ne gyvybės
draudimo grupių veiklą įsteigus filialą.
2009 metų pabaigoje veikė 94 licencijuotos draudimo brokerių įmonės. Lietuvoje taip
pat veikia 3 kitų ES valstybių narių draudimo tarpininkų įmonių filialai. Teisę teikti
draudimo paslaugas neįsisteigus Lietuvoje 2009 metų pabaigoje turėjo 375 draudimo
įmonės (22 daugiau nei 2008 metais) iš 27 EEE valstybių bei 3 185 draudimo tarpininkų
(775 maţiau nei 2008 metais). Draudimo įmonėse ir kitų ES valstybių narių draudimo
įmonių filialuose dirbančiųjų skaičius 2009 metų pabaigoje sumaţėjo iki 4,7 tūkst.
(2009 metų pabaigoje buvo 5,5 tūkst.), iš kurių aukštąjį išsilavinimą turėjo 2,9 tūkst.
2009 metų pabaigoje draudimo rinkoje dirbo 144 finansininkai, 44 aktuarai ir 25 vidaus
auditoriai.
Aštrios konkurencijos sąlygomis veikiančių ne gyvybės draudimo rinkos dalyvių
koncentracija pagal pasirašytas įmokas, neišskaičiavus perdraudikų dalies, 2009 metais
reikšmingai nepakito. Penkių didţiausių draudikų uţimama ne gyvybės draudimo rinkos
dalis sumaţėjo nuo 81,5 proc. iki 80,8 proc. Siekdamos išlaikyti uţimamą rinkos dalį,
įmonės draudėjams pasiūlė naujų, maţiau kompleksinių draudimo produktų, labiau
atitinkančių besitraukiančios rinkos poreikius.
15
1 pav. Koncentracija ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas, 2009 m.,
proc.
32,9
12,5
10,331,1
12,6
12,5
6,9
1,8 7,4 Lietuvos draudimas
PZU Lietuva
If PandC Insurance AS
Seesam Lietuva
BTA draudimas
ERGO Lietuva
Gjensidige Baltic
Industrijos garantas
kiti draudikai
Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009
Per 2009 metus, įvertinus ir perdraudimo veiklą, Lietuvos Respublikoje registruotų
draudimo įmonių ir ES draudimo įmonių filialų pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų
suma, palyginti su 2008 metais, sumaţėjo 25,5 proc. iki 1 058,19 mln. litų. Dėl
spartesnio ne gyvybės draudimo rinkos nuosmukio praeitais metais šios draudimo šakos
uţimama rinkos dalis krito iki 69,1 proc. Atitinkamai panašios proporcijos buvo 2006
metais. Realus ne gyvybės draudimo rinkos kritimas (atsiţvelgiant į infliacijos
tempus) 2009 metais sudarė -32,4 proc. Deja, Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka dar
nenustojo kristi, ką rodo 2010 m. pirmųjų 10 mėn. duomenys: pvz., nors ne gyvybės
draudimo rinkoje per spalį gerokai paaugo pasirašytos įmokos, o per 2010 m. sausio-
spalio mėn. jos sudarė beveik 852,03 mln. litų. Be to, per spalį labiausiai ne gyvybės
draudimo rinką „augino― kasko (transporto priemonių) draudimo grupė, o ne kredito
draudimo grupė9. Kredito draudimo srityje nuosmukis dar didesnis, nes per dešimt šių
metų mėnesių sudaryta vos 119 sutarčių (UAB „Būsto paskolų draudimas―, toliau –
BPD, sudarė 94 sutartis ir Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, toliau
– Coface, 25 sutartis, kai Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos
filialas, toliau – Euler Hermes, visai nesudarė kredito draudimo sutarčių),,kai tuo tarpu
2009 m. jų skaičius siekė 1 155 vienetus (BPD sudarė 1029 sutartis, Coface – 73 ir
Euler Hermes 53 sutartis), o pagal draudimo įmokų (25,297 mln. Lt 2009 m. ir 9,805
mln. Lt 2010 m. sausio-spalio mėn.) apimtis krito 38,76 proc. palyginti su 2009 m.
lygiu.
Draudimo prieţiūros komisijos duomenimis (DPK) buvo prognozuojama, kad pagal
palankios raidos scenarijų 2010 metais ne gyvybės draudimo rinka dar kris beveik 5
proc., tačiau pagal preliminarius 2010 m. pirmų dešimties mėnesių duomenis matoma,
kad nuosmukis bus ţenkliai didesnis ir jau dabar siekia 8 proc. (2010 m. sausio-spalio
mėn. draudimo įmokos sudarė 852,029 mln. Lt palyginus su 1058,19 mln. Lt 2009 m.),
taigi, nuosmukio tendencija, vykusi visus 2009 m., toliau tęsiasi. Ne gyvybės draudimo
šakoje 2009 m. pasirašytos įmokos perkopė milijardą litų, tačiau vykęs nuosmukis
uţfiksuotas visose pagrindinėse ne gyvybės draudimo grupėse. Kaip įprasta, ne gyvybės
draudimo rinkos struktūroje didţiausią dalį uţima TPVCA (transporto priemonių
vairuotojų civilinės atsakomybės) draudimas – 34,4 proc. rinkos, t. y. 365,0 mln. litų
9 Lietuvos draudimo priežiūros komisijos duomenys, 2010.
16
pasirašytų įmokų, todėl šios grupės apimčių sumaţėjimas 21,2 proc. reikšmingai
paveikė visą ne gyvybės draudimo rinką.
Išskirtinai atrodo kreditų draudimo rezultatai. 2009 metais ir 2010 m. sausio-spalio
mėn. šioje draudimo grupėje labiausiai pasireiškė ekonominis sunkmetis. Jau antrame
praeitų metų ketvirtyje 2 kitų ES valstybių narių draudimo įmonių filialai, vykdę prekinių
kreditų draudimo veiklą Lietuvoje, prisiimamos rizikos apimtis sumaţino iki minimumo.
Įmokų beveik nebebuvo pasirašoma, o išmokos pagal anksčiau sudarytas sutartis
sparčiai didėjo. Per metus šie du filialai pasirašė 16,7 mln. litų įmokų, tai 35,5 proc.
maţiau nei 2008 metais, tuo tarpu išmokėta net 108,8 mln. litų, t. y. išmokos 6,5 karto
viršijo įmokas, o per pirmus dešimt 2010 m. mėnesius Coface pasirašė draudimo įmokų
uţ 5,017 mln. Lt, o Euler Hermes susigrąţino draudimo įmokų uţ 1,179 mln. Lt. 2010
m. gruodţio 31 d. Euler Hermes paskelbė, kad nutraukia savo filialo Lietuvoje veiklą ir
toliau veiklą numato tęsti iš pagrindinės būstinės, todėl ateityje įvertinti Euler Hermes
veiklos apimtis bus dar sudėtingiau.
2009 metais Lietuvoje registruotų ne gyvybės draudimo įmonių turto dydis sumaţėjo
23,9 proc. iki 1,5 mlrd. litų. Turto kitimui turėjo įtakos tiek dėl susijungimų, tiek dėl
įmonės reorganizavimo į kitos ES valstybės narės draudimo įmonės filialą maţėjantis
įmonių skaičius. Besitraukianti ne gyvybės draudimo rinka taip pat lėmė draudimo
įsipareigojimus draudėjams atspindinčių draudimo techninių atidėjinių, maţėjimą. Ne
gyvybės draudimo įmonių techniniai atidėjiniai, neišskaičiavus perdraudikų dalies, krito
26,7 proc. iki 869,4 mln. litų. Nuosavas kapitalas per metus sumaţėjo 20,0 proc. iki
488,0 mln. litų. Tai iš esmės lėmė akcininkų sprendimu sumaţintas vienos iš draudimo
įmonių įstatinis kapitalas bei maţėjantis ne gyvybės draudimo įmonių skaičius.
Palyginus tų pačių įmonių, veikusių tiek 2008 metų, tiek 2009 metų pabaigoje, ratą,
finansinių rodiklių pokyčiai būtų maţiau reikšmingi. Turto pokytis sudarytų -11,4 proc.,
techninių atidėjinių sumos maţėjimas siektų 12,7 proc., nuosavo kapitalo pokytis būtų -
8,8 proc. Kadangi kreditų draudimas (prekinio kredito ir būsto kreditų kartu) 2009 m.
sudarė šiek tiek maţiau nei 2,6 proc.10 ir tik 1,2 proc. per 2010 m. pirmus 10 mėn. nuo
viso ne gyvybės draudimo analogiškai pagal atitinkamas proporcijas būtų galima
vertinti kreditų draudimui tenkančių reikalavimų (turto dydis, techniniai atidėjiniai,
įstatinio kapitalo dydis ir t.t.) atitikimo dydţius. Tokie ne gyvybės draudimo rinkos
pokyčiai atspindi ir pasaulines tendencijas, nurodomas Berno unijos 2010 m. atskaitoje
(http://www.berneunion.org.uk/pdf/Berne%20Union%20Yearbook%202010.pdf).
Šiuo metu komercinį ne gyvybės draudimą Lietuvoje vykdo 8 įmonės, tačiau kredito
draudimo paslaugas teikia tik šios draudimo įmonės – uţsienio šalių draudimo įmonių
filialai, veikiantys Lietuvoje: Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas
(Coface), Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas (Euler
Hermes11) ir Atradius Credit Insurance N.V. (toliau – Atradius) per draudimo brokerius,
tačiau net ir šios įmonės teikia tik eksporto draudimą, išskyrus Coface, kuris teikia ir
prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje paslaugas. Dėl išaugusių nuostolių Baltijos
šalių rinkose tarptautiniai draudikai nuo 2009 metų apribojo kreditų draudimo suteikimą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms, tokiu būdu gerokai sumaţėjo pirkėjų skolų
draudimo apimtys. Paţymėtina, kad jau nuo 2010 m. pradţios Euler Hermes Lietuvoje
veiklos faktiškai nevykdė, nors deklaravo, kad gali teikti kredito draudimo paslaugas.
Veikiančių uţsienio draudimo įmonių filialai yra pagrindiniai pasaulinės kreditų draudimo
rinkos dalyviai ir tai atsispindi šių pagrindinių draudimo įmonių, veikiančių kredito
draudimo srityje, uţimamose dalyse pasaulinėje kreditų draudimo rinkoje.
10
Draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2009 11
2010 m. pabaigoje filialas savo veiklą Lietuvoje nutraukė oficialiai
17
2 pav. Pasaulinė kreditų draudimo rinka, viso rinkos vertė - 4,608 mlrd. Eurų, dalys
procentais
30%
36%
20%2%
3%3%
3%
3%
Atradius
Euler Hermes
Coface
QBE
MAPFRE
AIG
CESCE
Kiti
Šaltinis: Euler Hermes, 2010
1 lentelė. Prekinio kredito draudimą teikiančių įmonių veiklos rodikliai.
Eil.
Nr.
Rodiklio
pavadinimas
2008 m. 2009 m. 2010.09.30
Euler
Hermes COFACE
Euler
Hermes COFACE
Euler
Hermes COFACE
1
Draudimo
sutartys, vnt. 142 243 53 73 0 25
2
Pasirašytos
įmokos, mln. Lt 10,3 15,56 6,12 10,56 -1,18 4,35
3
Išmokų
skaičius, vnt. 178 298 1382 1592 612 552
4
Išmokų suma,
mln. Lt 3,92 9,99 33,58 75,22 10,71 15,45 Šaltinis: Lietuvos draudimo priežiūros komisija, 2010.
Dar 2 draudimo įmonės tik deklaruoja, kad gali teikti kredito draudimo paslaugas,
tačiau faktiškai jų neteikia – tai AAS „Gjensidige Baltic― Lietuvos filialas― ir ―BTA―
akcinės draudimo bendrovės filialas (LR draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010
m., http://www.dpk.lt/drinkos.draudikai2.php).
Tuo tarpu prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje šiandien de facto neteikia niekas,
išskyrus nedidelę Coface teikiamo vidaus rinkos prekinio kredito draudimo paslaugų
dalį, todėl valstybės dalyvavimas galimas ne tik teikiant eksporto kreditų draudimo
paslaugas, bet ir prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje paslaugas, tiesa, pastaruoju
atveju, valstybės galėtų veikti tik rinkos dalyvio pagrindais, kad nebūtų paţeistos
valstybės pagalbos taisyklės. Pagrindinės Europos Sąjungos teisės nuostatos dėl
valstybės pagalbos yra išdėstytos Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109
straipsniuose, taip pat šias nuostatas detalizuojančiuose reglamentuose, (tokiuose kaip
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą
suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis
bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), 2006 m. gruodţio 15 d.
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo
de minimis valstybės pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5 ir kt.)), Europos Komisijos
priimtuose komunikatuose ir pranešimuose.
18
Valstybės dalyvavimą teikiant trumpalaikio prekinio (eksporto) kredito draudimą iš
dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto
kredito draudimo įstatymas12, kuris numato valstybės specialiųjų garantijų teikimą
draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis.
Garantijos teikiamos valstybei prisiimant įsipareigojimą padengti dalį draudėjo nuostolių
dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, jeigu privačios draudimo įmonės neprisiima
dalies eksporto kredito draudimo rizikos. Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra
sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį
kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai.
Neparduotinos ir laikinai neparduotinos rizikos, dėl kurių garantijų institucija gali išduoti
draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustatytos Lietuvos Respublikos 2009 m.
rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto
kredito draudimo teikimo taisyklių ir neparduotinų ir laikinai neparduotinų rizikų aprašo
patvirtinimo―13. Garantijas (uţ neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką)suteikia LR
Vyriausybės įsteigta14 garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos―
(INVEGA), tačiau kol kas tik tarptautinei draudimo kompanijai „Atradius Credit
Insurance N.V.―, su kuria bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2010 m. geguţės
mėn., teikiančiai prekinio kredito draudimo paslaugas. Taip pat tikimasi, kad ateityje
bus bendradarbiaujama ir su kitomis draudimo bendrovėmis, teikiančiomis Lietuvos
įmonėms prekinio kredito draudimo paslaugas.
UAB „Būsto paskolų draudimas― (BPD) formaliai taip pat priskirtinas kredito draudimo
paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau faktiškai teikia itin specifiškas ir realiai prekinio
kredito draudimo paslaugoms nepriskirtinas paslaugas – būsto paskolų draudimas
priskirtinas ne rinkos rizikos draudimas, skirtas tik vidaus rinkai ir todėl šiame draudime
dalyvauja valstybė. Ne rinkos rizikos kreditų – būsto paskolų draudimą – vidaus rinkoje
vykdo UAB „Būsto paskolų draudimas―, draudţiant tiek komercines būsto paskolas, tiek
valstybės remiamas valstybės paskolas.
3 pav. UAB Būsto paskolų draudimo apdrausta kreditų, 2009-2010 .m, proc.
2,4
97,6
33,3
66,7
0
20
40
60
80
100
proc.
2009 m. 2010 m. rugsėjo mėn.
komercinių Valstybės remiamų
Šaltinis: UAB „Būsto paskolų draudimas“ duomenimis, 2010 m.
BPD įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birţelio 18 d.
nutarimu Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės―. Valstybinė draudimo
prieţiūros tarnyba prie Finansų ministerijos 1999 m. balandţio 22 d. išdavė BPD
draudimo veiklos licenciją Nr. 0009 bei leidimą ne gyvybės draudimo šakos kredito
draudimo grupės draudimo rūšiai. Šioje bendrovėje vienintelis akcininkas valstybė,
12 Valstybės ţinios, 2009, Nr. 93-3964, negalioja nuo 2011 m. sausio 1 d. 13 Valstybės Ţinios, 2009, Nr. 121-5232. 14 LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― // Valstybės Ţinios, 2001, Nr. 62-2272.
19
kuriai atstovauja Finansų ministerija. BPD misija – draudţiant kreditus padėti Lietuvos
Respublikos gyventojams gauti finansavimą būstui įsigyti ar jam modernizuoti, padėti
draudėjams sunkmečio sąlygomis išsaugoti jų vienintelį būtiną būstą, uţtikrinti
bendrovės veiklos tęstinumą ir siekti sumaţinti nuostolius bei uţtikrinti sėkmingą būsto
kreditų ir kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimą.
Būsto kredito gavėjas, pirmiausia turėtų atitikti BPD reikalavimus draudėjui (būsto
kredito gavėjui) ir būsto kreditui. Drausdamas būsto kreditą gali jį gauti be pradinio
įnašo, t. y. bankas gali suteikti 100 proc. būsto vertės (kainos) kreditą.
BPD sudarydama palankesnes būsto įsigijimo ir jo modernizavimo kreditavimo sąlygas,
dirba Lietuvoje būsto kreditavimo rinkoje jau devynerius metus. Įmonės svarbą rinkoje
atspindi jos teikiamų paslaugų aktualumas, nuolat augęs partnerių bei klientų skaičius.
BPD bendradarbiauja su šiais Lietuvos komerciniais bankais, teikiančiais ilgalaikius
būsto kreditus:
AB DnB NORD bankas;
AB "Swedbank";
UAB Medicinos bankas;
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;
AB "Citadele" bankas;
Danske Bank A/S Lietuvos filialas;
AB SEB bankas;
AB bankas "Snoras";
AB Šiaulių bankas;
AB Ūkio bankas.
Per 2010 m. 9 mėn. bendrovė sudarė 31 būsto kreditų draudimo sutartį, sudarė 788
mokėjimo draudimo susitarimus preliminariai 11,5 mln. Lt sumai, vidutinė mokėtina
suma sudarė 14606 Lt. Lyginant su 2009 m. devyniais mėnesiais, sudarytų būsto
kreditų draudimo sutarčių skaičius sumaţėjo 96,35 proc., daugiausia dėl pasikeitusios
bankų politikos – drastiškai sumaţinus būsto paskolų išdavimą ir sugrieţtinus paskolų
išdavimo sąlygas.
2010 m. rugsėjo 30 d. uţdirbtos draudimo įmokos ir kitos techninės pajamos sudarė
7,5 mln. Lt, palyginimui atitinkamą laikotarpį 2009 m. – šios pajamos sudarė 8,77 mln.
Lt. ir sumaţėjo 13,72 proc. Tuo tarpu draudimo veiklos sąnaudos sudarė 27,7 mln. Lt,
palyginimui 2009 m. rugsėjo 30 d. – 31,7 mln. Lt. ir sumaţėjo 12,44 proc. Todėl 2010
m. balandţio 12 d. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu (Lietuvos Respublikos
finansų ministro įsakymas Nr. 1K-110) bendrovės įstatinis kapitalas padidintas
papildomu akcininko įnašu 60.000.000 (šešiasdešimt milijonų) Lt. Visos išleistos naujos
akcijos perduotos valstybei. Bendrovės įstatinis kapitalas 2010 m. rugsėjo mėn. sudarė
87 mln. Lt.
Tačiau BPD vykdoma veikla neapima prekinio kredito draudimo paslaugų. Ši bendrovė
gali būti nagrinėjama tolesniame etape svarstant alternatyvas dėl prekinio kredito
draudimo, dalyvaujant valstybei, agentūros steigimo kontekste – kiek ši institucija
galėtų prisiimti naujas funkcijas ir kokiais kaštais.
Prekinio kredito draudimas Lietuvoje vykdomas dvejomis formomis – kaip draudimas ir
kaip garantijų15 suteikimas, nors jų tikslas yra tas pats. Abi šios formos pasaulyje yra
15
Šiuo metu Lietuvoje eksporto kreditų draudimo garantijos teikiamos ne draudikams, bet draudėjams ir tik
laikinai neparduotinai rizikai pagal Europos Komisijos komunikato 2009/C 16/01 ir Europos Komisijos komunikato 2011/C 6/05 nuostatas, t.y. teikiamos netipinės eksporto kredito draudimo garantijos valstybės vardu, kaip tai nustatyta Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 28/03) 2.1 punkte
20
naudojamos, kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Labiau paplitusi yra
draudimo forma, kuri instituciškai realizuojama kaip draudimo įmonė.
2 lentelė. Draudimo ir garantijų formų privalumai ir trūkumai prekinio kredito draudimo
sistemos atţvilgiu.
Privalumai ir galimybės Trūkumai ir grėsmės
Draudimo forma
Aiškus teisinis reglamentavimas ES ir LR
lygmeniu
Finansiniai kaštai, ypač steigimo metu
(tačiau steigimo momentas nepriklauso
nuo ekonominio pakilimo ar nuosmukio
fazės), galimas lėšų poreikis dengiant
nuostolius, atsirandančius vykdant veiklą,
susijusią su neparduotina rizika
Veikia kontrolės/ prieţiūros institucijos
(Lietuvos draudimo prieţiūros komisija)
Pajamų uţdirbimas ir nuostolių atsiradimas
laike nesutampa, būtinybė daryti
techninius atidėjinius
Didesnis veiklos skaidrumas ir lankstumas
– gali nusistatyti rizikos kategorijas,
greičiau reaguoja į pokyčius, kliento
istorija, aiškus rizikos vertinimas
Dalyvaujant valstybei finansinė našta dėl
nuostolių (dėl neparduotinos rizikos ir dėl
parduotinos rizikos pasireiškimo
ekonominio nuosmukio metu) irgi tenka
valstybei
Veikia konkurencija
Valstybė turi daugiau galių ir kontrolės (jei
dalyvauja draudimo įmonėje ar EKA),
Veikla nepriklauso nuo kitų rinkos dalyvių
Neturi poveikio valstybės skolai
Sklandţiai funkcionuoja ekonominio
pakilimo metu, maţiau veikiama
ekonominio nuosmukio, ypač ten, kur
dalyvauja valstybė, galinti dengti
nuostolius
Garantijų forma
(čia garantijų formos sąvoka naudojama kaip eksporto kredito draudimas su valstybės
garantija kaip tai apibrėžta Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos
Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo
trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 28/03) 2.1 punkte, t.y. garantijos
teikiamos draudikams, draudžiantiems trumpalaikį eksporto kreditą ir vidutinės trukmės
ir ilgalaikį eksporto kredito draudimą)
Sklandţiai funkcionuoja ekonominio
pakilimo metu, kai rinkoje daug draudimo
įmonių ir jos noriai draudţia prekinius
kreditus (maţesnė tikimybė garantijų
realizavimui)
Veikla tiesiogiai priklauso nuo kitų rinkos
dalyvių – draudikų, kurios garantijų
teikėjas negali įtakoti, pvz., krizės atveju
draudikai tiesiog palieka rinką ir nebėra
kam teikti garantijų (nepriklausomai nuo
modelio – ar garantijos teikiamos
draudikams, ar draudėjams, sudariusiems
sutartis su draudikais). Be to, draudikai iš
karto turi prisiimti riziką visa apimtimi,
daryti techninius atidėjinius visa apimtimi,
nepriklausomai nuo to, kad draudimo
išmokos vėliau bus padengtos garantijų
išmokomis.
Kai dalyvauja valstybė – su neparduotina Blogai veikia arba neveikia ekonominio
21
rizika susijusių garantijų realiai
panaudojama ne visa prisiimtų
įsipareigojimų suma, realių lėšų poreikis
maţesnis ekonominio pakilimo laikotarpiu
nuosmukio sąlygomis (nebelieka rinkos)
Finansiniai kaštai, ypač krizės sąlygomis,
kai tenka išmokėti daugiau garantijų
išmokų draudikams
Galimas poveikis valstybės skolai – rizika,
kad išmokėtos garantijos, pasireiškus
Skolos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte
nurodytoms aplinkybėms, bus
įskaičiuojamos į valstybės skolą, suteiktos
garantijos įskaičiuojamos į bendrą
valstybės garantijų limitą
Sudėtinga planuoti vidutinės trukmės
laikotarpiu, nes labai priklauso nuo
einamųjų metų biudţeto planavimo ciklo
Teisinis neapibrėţtumas, nes ES teisės
aktai reglamentuoja prekinio kredito
draudimą pirmiausia kaip draudimą
Maţas veiklos lankstumas, ilgos
procedūros, rizikos vertinimas perkeltas į
draudimo įmones, nėra galimybių vertinti
kitaip, net jei matoma kitokia rizika
Apibendrinant galima teigti, kad:
1) Lietuvos prekinio kredito draudimo rinkoje vyrauja eksporto kredito draudimas,
draudţiant parduotiną riziką, kurį teikia tik 3 dalyviai (Coface, Euler Hermes16 ir
„Atradius― (pastarasis – tik per draudimo brokerius)), o Coface teikia ir vidaus
rinkos prekinio kredito draudimo paslaugas, tačiau jų apimtys nedidelės, o
paslaugos itin brangios, neprieinamos daugumai ūkio subjektų;
2) Vidaus rinkos prekinio kredito draudime valstybė šiuo metu nedalyvauja jokia
forma, valstybė jame gali dalyvauti tik kaip rinkos dalyvis vienodomis su kitomis
draudimo įmonėmis sąlygomis, nes pagal ES teisės aktus vidaus rinkos prekinio
kredito rizika priskiriama parduotinai rizikai, todėl jokia valstybės pagalba vidaus
rinkos prekinio kredito draudimui yra negalima;
3) Importo prekinio kredito paslaugų Lietuvoje neteikia, nes tokia veikla vykdoma
kaip importo šalies eksporto draudimas, kurioje Lietuvos draudimo įmonės ar
valstybės nedalyvauja (Lietuva šioms šalis yra eksporto šalis);
4) valstybės dalyvavimas dabartinėje kreditų draudimo sistemoje pasireiškia per
garantijų suteikimą draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais dėl prekinio
kredito laikinai neparduotinos rizikos draudimo(teikia INVEGA, yra sudarytos
teisinės galimybės teikti garantijas draudėjams ir dėl neparduotinos rizikos,
tačiau Lietuvoje nėra draudikų, kurie draustų eksporto kredito neparduotiną
riziką), ir per būsto paskolų draudimą specifinėje, ne prekinio kredito (būsto
kredito) draudimo srityje, apimančioje tik vidaus rinką (UAB Būsto paskolų
draudimas);
5) eksporto kreditų draudimo, kai egzistuoja neparduotina rizika, nevykdo niekas;
6) kredito rinkos (prekinio kredito ir būsto kredito) dydis pagal pasirašytas įmokas
2009 m. sudarė apie 2,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos arba 27,7 mln.
Lt, iš jų prekinio kredito draudimo rinka – 1,57 proc. nuo viso ne gyvybės
draudimo (skaičiuojant Euler Hermes ir Coface duomenis, nes Atradius duomenų
neteikia) arba 16,672 mln. Lt, o per 2010 m. sausio-spalio mėn. prekinio
draudimo rinka susitraukė iki 3,838 mln. Lt ir sumaţėjo 4,34 karto palyginti su
16 Euler Hermes 2010 m. tik deklaravo, kad teikia eksporto kreditų draudimo paslaugas, tačiau praktiškai
veiklos nebevykdė, o 2010 m. gruodţio 31 d. savo veiklą Lietuvoje oficialiai nutraukė.
22
2009 m. – labiausiai dėl Euler Hermes patirtų nuostolių (-1,179 mln. Lt) ir
faktinio pasitraukimo iš Lietuvos rinkos bei Coface dvigubai sumaţėjusios
apyvartos;
7) Lietuvoje yra sudaryta teisinė bazė tiek trumpalaikiam, tiek vidutinės trukmės ir
ilgalaikiam eksporto kreditų draudimui vykdyti;
8) Eksporto kreditų draudimas Lietuvoje vykdomas abejomis – draudimo ir
garantijų formomis, draudimo forma teikiamų draudimo paslaugų apimtys 2010
m. sausio-spalio mėn. 7,4 karto viršija garantijų forma suteiktų paslaugų apimtis
– pagal draudimo įmokas sudarė 3,838 mln. Lt, kai per tą patį laikotarpį
eksporto garantijų buvo suteikta uţ 0,518 mln. Lt. Tačiau paţymėtina, kad
garantijos suteikiamos uţ neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką, kai tuo
tarpu eksporto ir vidaus rinkos prekinio kredito draudimas yra susijęs su
parduotina rizika, be to, eksporto garantijos buvo pradėtos teikti tik 2010 m.
viduryje.
23
1.2. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė
Draudimo rinka, kaip, beje, visas paslaugų sektorius, jautriai reaguoja į pokyčius šalies
ekonomikoje. Uţfiksuotas didţiausias šalies ekonomikos nuosmukis suteikia vilčių, kad
artimiausioje ateityje situacija keisis į gerąją pusę ir labiausiai tikėtina, kad šalies
ekonomika pradės atsigauti. 2010 metų II ketvirčio šalies BVP augimas sustiprina tokias
viltis. Draudimo sektorius nėra ta sritis, kuri pirmoji pajunta teigiamus ekonomikos
pokyčius, nes yra labiau siejama su šalies vidaus vartojimu, kuriame augimas kol kas
nepastebimas. Pagerėjus ūkio subjektų finansinėms galimybėms, pirmiausia paprastai
stiprinama įmonių kapitalo bazė, tenkinami būtiniausi gyventojų poreikiai, o lėšų
nukreipimas apsaugai, t. y. į draudimo sektorių, lieka tolimesniuose planuose. Todėl,
atsigaunant šalies ūkiui, augant BVP, draudimo rinkos atsigavimo galima tikėtis po
pusmečio ar kiek vėliau.
Atsiţvelgiant į praeities raidą, į ekonomikos vystymosi tendencijas bei draudimo rinkos
ypatumus 2010 metais prognozuojamas tolesnis draudimo (ne tik kredito draudimo)
rinkos traukimasis. Pagal optimistinį scenarijų, draudimo rinka 2010 m. trauksis apie 2
proc. Nepasitvirtinus šalies ekonomikos atsigavimo scenarijui, draudimo rinkos apimtys
toliau siaurėtų ir, pagal labiausiai tikėtiną raidos scenarijų, rinka trauksis dar apie 10
proc. Ţinant, kad rinka didţiausią nuosmukį išgyveno 2009 metais ir tokiu būdu rodiklių
palyginamoji bazė yra ţema, 2010 metai, net ir pasitvirtinus optimistinėms
prognozėms, draudimo rinkos dalyviams dar nebus palankūs. Prekinio kredito draudimo
rinka vien per 2010 m. pirmus 10 mėn. sumaţėjo 4,34 karto, t.y. kelis kartus daugiau
nei visa ne gyvybės draudimo rinka (Draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010).
4 pav. Pasirašytų draudimo įmokų ir draudimo išmokų dinamika 2005-2009 m., mln.
litų
1059
398
1468
501
2091
734
2040
1029
1545
1065
0
500
1000
1500
2000
2500
mln. Lt
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
draudimo įmokos draudimo išmokos
Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009
24
5 pav. Pasirašytų draudimo įmokų augimo tempai 2005-2009 m., proc.
14%
39%42%
-2%
-24%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
pro
c.
Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009
Prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialą nulemia šie pagrindiniai
veiksniai:
1) Prekinio kredito draudimo plėtros potencialas pagal vidaus rinkos ir eksporto kreditų
draudimą;
2) eksporto apimtys, t.y. kiek daugiausiai galėtų būti būtų eksporto draustinos
apyvartos;
3) eksporto struktūra pagal makroekonomines kategorijas ir pagal kombinuotąją prekių
nomenklatūrą, kuri lemia, eksporto plėtros ar kaitos tendencijas (prognozuojamas
apyvartų pokytis, eksporto šalys, poreikis ir draudimo rinkos dalyvių galimybės
teikti konkrečias prekinio kredito draudimo paslaugas ir t.t.);
4) eksporto šalys, t.y. kur eksportuojama ir kokios tai eksporto šalys pagal riziką –
parduotinos ar neparduotinos rizikos, nes nuo to priklauso, ar draudimo rinkos
dalyviai imasi drausti tokį eksporto kreditą;
5) prekinio kredito draudimo rinkos dalyvių skaičius ir jų teikiamos paslaugos;
6) valstybės dalyvavimo galimybės ir būtinybė bei teisinis reglamentavimas dėl
valstybės dalyvavimo eksporto kredito draudime;
7) prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal draudimo trukmę.
1) Prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal eksporto ir
vidaus rinkos kreditų draudimą
Analizuojant prekinio kredito, dalyvaujant valstybei, plėtros potencialą vidaus rinkos ir
eksporto kredito draudimo (2 kryptys – eksporto į rinkos rizikos šalis kredito draudimas
ir eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimas)poţiūriu, reikėtų atskirai nagrinėti
šias 2 eksporto prekinio kredito draudimo plėtros kryptis ir prekinio kredito draudimo
vidaus rinkoje kryptį, nes kiekvieną iš jų lemia skirtingi poreikiai ir plėtrą sąlygoja
skirtingos aplinkybės:
1. Eksporto kredito draudimas į parduotinos rizikos šalis (komerciniu
pagrindu)
Eksporto kredito draudimo į parduotinos rizikos šalis plėtros potencialas Lietuvoje
vertintinas kaip nedidelis, nes 2009-2010 m. draudimo apimtys metais maţėjo, iš
rinkos pasitraukė vienas dalyvis (Euler Hermes), draudikai patyrė nuostolių
(draudimo išmokos viršijo draudimo įmokas), todėl artimiausioje perspektyvoje,
tikėtina nuo 2011 m., galimas tik nedidelis ir lėtas atsigavimas, susijęs su eksporto
25
apimčių augimu, prasidėjusiu 2010 m. Taigi, nors rinkoje egzistuoja poreikis drausti
ir parduotiną eksporto kreditų riziką, tačiau šios rinkos plėtros potencialą labiausiai
riboja draudikų skaičius ir jų pajėgumai drausti bei aukšti draudimo įmokų tarifai.
Eksporto kredito draudimo į parduotinos rizikos šalis plėtros potencialą Lietuvoje
galėtų padidinti naujo draudiko, kuriame dalyvauja valstybė, tačiau veikia
komerciniais pagrindais, atsiradimas rinkoje. Tokį poveikį eksporto kreditų
draudimui liudija Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE veikla, Estijos eksporto
kreditų agentūros KredEx ir 2010 m. pradėjusios veikti eksporto kreditų draudimo
įmonės KredEx Krediidikindlustus AS veikla, kai valstybė dalyvauja draudţiant
eksporto kreditų parduotiną riziką, tiesa, komerciniais pagrindais. Tokiu būdu
minėtų šalių rinkose buvo sustiprinta konkurencija ir išplėsta eksporto kreditų
draudimo rinka. Tačiau toks valstybės dalyvavimas ne visuomet yra pateisinamas,
nes tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų ir pasiţymi konkurencijos iškraipymo
rizika, taip pat padidina riziką, kad šalies rinkos gali pasitraukti kiti rinkos dalyviai.
Todėl Lietuvos atveju valstybės įsikišimas ir dalyvavimas eksporto kredito
parduotinos rizikos draudime (ne rinkos rizikos draudimas) būtų pateisinamas tik
tuo atveju, jei visiškai iš rinkos pasitrauktų šias paslaugas teikiantys draudikai.
2. Eksporto kredito draudimas į neparduotinos rizikos šalis (valstybės
pagalba)
Kadangi šiuo metu Lietuvoje niekas neteikia eksporto kredito neparduotinos rizikos
draudimo paslaugų komerciniu pagrindu, tai eksporto kredito draudimo į
neparduotinos rizikos šalis rinkos plėtros potencialas labiau priklausys nuo valstybės
intervencijos į šią rinką. Kadangi 2010 m. INVEGA pradėtos teikti eksporto kreditų
garantijos draudėjams (įmonėms), sudariusiems sutartis su draudikais, kaip
valstybės pagalba, toliau šios rinkos plėtros potencialas priklausys, kiek bus
sudaryta sutarčių su draudikais dėl neparduotinos rizikos draudimo su valstybės
garantija. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad eksporto kreditų draudimas yra vykdomas
garantijų forma, kas reiškia, kad draudţiamos apimtys priklauso ne nuo valstybė
intervencijos apimčių, o nuo kitų rinkos dalyvių (draudikų – jei draudikais nesudaro
sutarčių su draudėjais, tai ir nėra kam teikti garantijas), tai plėtros potencialas
vertintinas kaip neţymus. Palyginimui eksporto kreditų draudimo rinka 2010 m.
sausio-spalio mėn. sudarė apie 3,8 mln. Lt17, kai tuo tarpu per tą patį laikotarpį
buvo suteikta garantijų uţ 0,517 mln. Lt18. Euler Hermes pasitraukimas iš Lietuvos
rinkos 2010 m. dar labiau sumaţino eksporto kreditų neparduotinos rizikos
draudimo rinkos plėtros potencialo galimybes, nepaisant to, kad 2010 m. eksporto
apimtys į ne rinkos rizikos šalis augo sparčiau nei į rinkos šalis, o ne rinkos rizikos
šalims priskiriamos Rusija, Baltarusija ir Ukraina yra tarp pagrindinių Lietuvos
eksporto šalių (pagrindinė viso Lietuvos eksporto šalis 2010 m. buvo Rusija).
Eksporto kreditų neparduotinos rizikos draudimo rinkos plėtros potencialą galėtų
padidinti valstybės dalyvavimas šioje sistemoje kitokia forma – kaip draudimo
įmonė, nes pagrindinis rinkos trūkumas pasireiškia kaip draudikų stoka Lietuvos
rinkoje, t.y. plėtros potencialą labiausiai riboja pasiūlos pusė.
3. Prekinio kredito draudimo potencialą vidaus rinkoje pagrindinai lemia
tokie veiksniai:
pasiūlos pusė – prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo paslaugas teikiančių
dalyvių skaičius ir jų pajėgumai teikti tokias paslaugas,
17 Lietuvos draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010 m. 18 INVEGA, 2010 m.
26
teisinis reglamentavimas, nustatantis sąlygas ir reikalavimus, draudţiant
parduotiną ir neparduotiną riziką, nustatantis valstybės galimą dalyvavimą
prekinio kredito draudimo sistemoje,
didmeninės prekybos apimtys vidaus rinkoje.
Prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo paslaugas šiuo metu teikia tik Coface, t.y.
rinkoje veikia tik vienas dalyvis, todėl tokių draudimo paslaugų pasiūla yra menka,
draudimo įmokų tarifas aukštas.
ES teisės aktai19 numato galimybes teikti valstybės pagalbą tik eksporto
neparduotinos rizikos atveju, tuo tarpu prekinio kredito draudimo rizika vidaus
rinkoje nepriskiriama prie neparduotinos rizikos, kas reiškia, kad valstybės pagalba
tokiu atveju negalima ir valstybė gali dalyvauti vidaus rinkos prekinio kredito
draudimo sistemoje tik kaip rinkos dalyvis.
Didmeninės prekybos20 apimtys vidaus rinkoje kartu su kitais veiksniais
apsprendţia, kokio dydţio galėtų būti vidaus rinkos prekinio kredito draudimo rinka.
Nuo 2008 m. prasidėjęs didmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir 2009–2010 m.,
tačiau neatsiskaitymo rizika iki 2010 m. augo – dėl išaugusio įmonių bankrotų
skaičiaus21, įmonių nemokumo, atsiskaitymų vėlavimų.
Didmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir
motociklais22, apimtys nuo 2008 m. maţėjo: 2008 m. šios prekybos apimtys nuo
47315,7 mln. Lt sumaţėjo iki 36070 mln. Lt 2009 m.23, prognozuojama, kad 2010
m. didmeninės prekybos apimtys dar labiau kris, nes ši prekyba tiesiogiai priklauso
nuo šalies ekonominės būklės, nuo vartotojų perkamosios galios, šalyje taikomos
fiskalinės politikos, taikomų mokesčių ir akcizų tarifų, vartotojų skaičiaus ir pan.
2009-2010 m. ekonominis nuosmukis turėjo ir teigiamą poveikį vidaus prekybos
kreditų draudimo rinkai – iš rinkos pasitraukė, bankrutavo finansiškai silpnos, ne itin
efektyviai veikusios įmonės (draudėjai), dauguma veikiančių didmeninės prekybos
įmonių persitvarkė, sumaţino savo kaštus, pertvarkė įmonių valdymą, optimizavo
savo veiklą, todėl veiklos perspektyvos nuo 2011 m. po truputį turėtų gerėti dėl
rizikų maţėjimo, tačiau tokio apyvartos augimo kaip eksporte, nenumatoma, nes
tam nėra prielaidų:
1) uţimtumas reikšmingai neauga, nedidėja darbo uţmokestis ir artimiausius 3-
4 metus neturėtų ţenkliai augti;
2) vis dar sumaţintos visos socialinės išmokos, valstybės išlaidos, dar
nenumatomas šių išlaidų augimas;
3) didelė valstybės skola, kuriai aptarnauti ir mokėti bus naudojamos palaipsniui
augančios pajamos į valstybės biudţetą, todėl valstybės išlaidos nedidės;
4) emigracijos mastai jau ima įtakoti ne tik darbo jėgos trūkumą, bet ir
vartotojų vidaus rinkoje trūkumą. Kadangi emigruojama šeimomis
(emigracijoje atsiduria daugiau nei viena karta) emigrantų siunčiamų į
19
Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalis dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam
prekinio kredito draudimui (97/C 281/03), 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109 straipsniai, Komisijos komunikatas – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 16/01), kiti eksporto kredito draudimą ir valstybė pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai. 20
Atidėtas mokėjimas sandoriuose tarp ūkio subjektų vidaus rinkos atveju taikomas tik didmeninėje
prekyboje. 21 Įmonių bankroto departamento prie LR ūkio ministerijos duomenimis 22 Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė prekyba apskaitoma kartu su jų maţmenine
prekyba ir remontu, todėl neatspindi vien tik didmeninė prekybos apimčių. 23
Statistikos departamentas, 2010 m.
27
Lietuvą piniginių lėšų srautas ilgainiui turėtų maţėti ir tai atsilieps apyvartai
vidaus rinkoje;
5) augančios energijos, kuro, komunalinių paslaugų kainos ir akcizai dar labiau
riboja paklausą vidaus rinkoje ir maţina konkurencingumą palyginus su
importuojamomis prekėmis;
6) bendra mokestinė našta ir aprėptis išlieka aukšta, todėl vidaus vartojimo
apimtys ir nuo jo priklausanti didmeninė prekyba turėtų išlikti panašios
apimties.
2) eksporto apimtys
Prekinio kredito draudimo apimtys tiesiogiai priklauso nuo eksporto apimčių – kuo
didesnės eksporto apimtys, tuo didesnis poreikis draustis, nes išsiplečia draudimo
aprėptis. Eksporto apimčių pasikeitimai – padidėjimas ar sumaţėjimas, taip pat
tiesiogiai įtakoja eksporto kreditų draudimo apimtis. Eksporto pokyčiai pagal eksporto
šalis lemia vienos ar kitos eksporto kredito draudimo paslaugos paklausą, nes jei
eksportas auga, pvz., į ne rinkos rizikos šalis tai eksporto kreditų draudimas nebūtinai
augs, nes rinkoje nebus dalyvių, draudţiančių arba draudţiančių tik iš dalies
neparduotiną riziką (išskyrus atvejį, jei šiame draudime nedalyvauja valstybė,
prisiimanti dalį neparduotinos rizikos).
Kadangi valstybės dalyvavimas teikiant valstybė pagalbą pagal šioje galimybių studijoje
minėtus teisės aktus galimas tik eksporto kreditų draudime, kai draudţiama
neparduotina rizika, todėl tolesnės eksporto prognozės yra daromos tik eksportui į ne
rinkos rizikos šalis. Skaičiavimai remiasi praeities tendencijomis, faktiniais ir statistiniais
duomenimis, taip pat įvertinant galimą trendo iškraipymą dėl ekonominės krizės, kuri
labiausiai atsispindi 2009 m. statistikoje.
Prognozuojant eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimą turėtų būti nagrinėjami šie
scenarijai (atskirai nagrinėjant augimą į esamas ne rinkos rizikos šalių rinkas dėl
apimčių augimo ir augimą, susijusį su įėjimu į naujas rinkas):
1. Pesimistinis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –
ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis (proc.) viso Lietuvos eksporto struktūroje
nedidėja arba auga palaipsniui dėl bendros eksporto augimo tendencijos ir tai,
kad į ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau nei į rinkos rizikos šalis,
eksporto skatinimo priemonės24 neveikia ar daro neţymų poveikį arba jų poveikį
nusveria kiti neigiami eksportą sąlygojantys veiksniai,
trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės
eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl
augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne
rinkos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir
artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos
šalys,
eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose auga nedaug
(vidutiniškai po 4,3 proc. per metus25), kas atitiktų eksporto augimo tendencijas
nuo 2005 m. iki 2007 m., nes dabartinis eksporto lygis yra nukritęs į 2006 m.
lygį, be to, dėl labai sumaţėjusios 2009 m. eksporto bazės 2010 m. sausio-
rugsėjo mėn. eksporto augimo tempai ir augančios apimtys santykinai yra daug
didesnės, palyginus su nuosekliu augimu 2005-2008 m., ir neatspindi realių
tendencijų,
beveik neįeinama į naujas rinkas arba eksporto apimtys naujose rinkose auga
neţenkliai (1,0 proc. kasmet);
pesimistinis scenarijus laikytinas „natūraliu― eksporto augimo scenarijumi, kai
netaikomos arba neveikia jokios eksporto skatinimo priemonės;
24 Kitos eksporto skatinimo priemonės, ne prekinio kredito draudimo sistema, taip siekiant įvertinti galimą „grynąjį― PKD agentūros veiklos poveikį šalies eksportui į ne rinkos rizikos šalis. 25 Lietuvos banko prognozės , 2010
28
2. Nuosaikusis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –
ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis auga palaipsniui dėl bendros eksporto
augimo tendencijos ir tai, kad į ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau
nei į rinkos rizikos šalis,
trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės
eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl
augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne
rinkos rizikos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir
artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos
šalys,
veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau eksporto rinkų atsigavimas/
augimas nėra itin spartus, veikia ir kiti neigiami eksportą sąlygojantys veiksniai,
todėl eksporto skatinimo priemonės labiau pasiţymi neutralizuojamu poveikiu
neigiamiems eksporto veiksniams,
eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose nuosaikiai auga, tačiau
eksporto augimo tempai lėtėja palyginus su 2009 m. dėl itin ţemos 2009 m.
palyginamosios bazės ir netolygaus ne rinkos rizikos šalių ekonomikų augimo
(vidutiniškai 17,726 proc. per metus, kas atitiktų ne rinkos rizikos šalių
ekonomikų augimo prognozes), kai jau nuo 2013 m. prognozuojamas šių
ekonomikų augimo sulėtėjimas. Be to, nuo 2012–2013 m. Lietuvos prekių ir
paslaugų ilgalaikis konkurencingumas palaipsniui maţės dėl augsiančių energijos
ir pasaulinių ţaliavų kainų, brangsiančios darbo jėgos (emigracijos pasekmė),
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir dėl nepakankamų investicijų į technologinį
atnaujinimą bei naujų produktų kūrimą;
eksporto apimtys naujose ne rinkos rizikos šalių rinkose yra nuosaikiai augančios
(vidutiniškai po 1,64 proc. per metus), tačiau palaipsniui lėtėjančios dėl naujų
rinkų prisotinimo ir tų rinkų didelio politinio nestabilumo;
3. Optimistinis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –
ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis auga pagal tų šalių ekonomikų augimo
tempus, tačiau nuosaikiai dėl bendros eksporto augimo tendencijos ir tai, kad į
ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau nei į rinkos rizikos šalis,
trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės
eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl
augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne
rinkos rizikos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir
artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos
šalys,
veikia eksporto skatinimo priemonės, vyksta eksporto rinkų spartus atsigavimas/
augimas, kitų neigiamų eksportą sąlygojančių veiksnių poveikis neţymus,
eksporto augimas dėl kitų eksportą skatinančių priemonių veikimo lemia
aukštesnį eksporto apimčių augimo tempą į esamas ir į naujas ne rinkos rizikos
šalių rinkas,
eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose sparčiai auga ir atitinka
pasaulines eksporto augimo tendencijas (vidutiniškai 21,2 proc. per metus27),
eksporto apimtys naujose rinkose auga šiek tiek didesniu nei nuosaikiu tempu
(vidutiniškai po 1,7 proc. per metus), tačiau jau dabar Lietuva eksportuoja į
beveik visas pasaulio šalis, todėl maţai tikėtina, kad bus pradėta ţenkliai
eksportuoti į naujas šalis.
3 lentelė. Eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempų prognozės 2011-2016 m.,
proc.
I. Eksporto augimo tempų prognozės į esamas rinkas (ne rinkos rizikos
šalys), proc.
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
26 Europos Komisijos makroekonominės prognozės iki 2012 m. ir 2009-2010 m. Statistikos departamento eksporto augimo duomenys http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2010_autumn/lt_en.pdf 27
http://ec.europa.eu/economy_finance/ameco/user/serie/ResultSerie.cfm
29
pesimistinis
scenarijus 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3
nuosaikusis
scenarijus 26,0 23,0 15,0 13,5 11,0 10,5
optimistinis
scenarijus 32,5 28,0 17,0 16,0 12,5 12,0
II. Eksporto augimo tempų prognozės į naujas rinkas (ne rinkos rizikos
šalys), proc.
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis
scenarijus 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0
nuosaikusis
scenarijus 2,5 2,0 1,5 1,1 1,1 1,1
optimistinis
scenarijus 2,5 2,0 1,5 1,3 1,2 1,2
III. Eksporto augimo tempų prognozės į esamas ir naujas rinkas (ne rinkos
rizikos šalys) (I+II), proc.
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis
scenarijus 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3
nuosaikusis
scenarijus 28,5 25,0 16,5 14,6 12,1 11,6
optimistinis
scenarijus 35,0 30,0 18,5 17,3 13,7 13,2 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
30
4 lentelė. Eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių prognozė 2011–2016 m., mln. Lt,
kai 2010 m. skaičiuojama kaip 17209,8 mln. Lt per 2010 m. 9 mėn./ 9 x12=22946,4
mln. Lt
I. Eksporto augimo prognozės į esamas rinkas (ne rinkos rizikos šalys)
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis
scenarijus 22946,4 23933,1 24962,2 26035,6 27155,1 28322,8 29540,7
nuosaikusis
scenarijus 22946,4 28912,5 35562,3 40896,7 46417,7 51523,7 56933,7
optimistinis
scenarijus 22946,4 30404,0 38917,1 45533,0 52818,3 59420,6 66551,0
II. Eksporto augimo prognozės į naujas rinkas (ne rinkos rizikos šalys)
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis
scenarijus 22946,4 23175,9 23407,6 23641,7 23878,1 24116,9 24358,1
nuosaikusis
scenarijus 22946,4 23520,1 23990,5 24350,3 24618,2 24889,0 25162,8
optimistinis
scenarijus 22946,4 23520,1 23990,5 24350,3 24666,9 24962,9 25262,4
III. Eksporto augimo prognozės į esamas ir naujas rinkas (ne rinkos rizikos
šalys) (I+II)
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis
scenarijus 22946,4 24162,6 25194,0 26269,7 27391,5 28561,6 29781,8
nuosaikusis
scenarijus 22946,4 29486,1 36032,7 41256,5 46685,6 51794,5 57207,4
optimistinis
scenarijus 22946,4 30977,6 39387,5 45892,9 53134,8 59716,6 66850,6 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
5 lentelė. Prognozuojamas eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimas (esamose rinkose),
dalis viso eksporto struktūroje, proc.
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Esamos rinkos
pesimistinis
scenarijus 45 46 45,5 45 45 44
nuosaikusis
scenarijus 47,5 49 46 45 44 43
optimistinis
scenarijus 47,5 50 50 47,5 46 45
Naujos rinkos
pesimistinis
scenarijus 45 45 45 45 45 45
nuosaikusis
scenarijus 45 45,5 46 45,5 45 44,5
optimistinis
scenarijus 45 46 46,5 46,5 46 45,5 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
31
6 pav. Prognozuojamo eksporto augimo tempai į ne rinkos rizikos šalis (esamose
rinkose), proc.
4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3
2623
1513,5
11 10,5
32,5
28
17 16
12,5 12
0
5
10
15
20
25
30
35
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pro
c.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
Atsiţvelgiant į prognozuojamus eksporto augimo tempus į ne rinkos rizikos šalis
(esamose rinkose) yra prognozuojamos ir eksporto į šias šalis apimtys.
7 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (esamose rinkose)
2010-2016 m., mln. Lt
22946,4 23933,1 24962,2 26035,6 27155,1 28322,8 29540,7
22946,4
28912,5
35562,340896,7
46417,751523,7
56933,7
22946,4
30404,0
38917,1
45533,0
52818,3
59420,6
66551,0
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus
optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl naujų rinkų)
neturėtų būti dideli ar reikšmingi, nes Lietuva jau dabar eksportuoja į beveik visas
pasaulio šalis, be to, ne visos naujos rinkos yra svarbios (neadekvatu gaunamai naudai,
geografinis nutolimas, epizodinis prekinių santykių pobūdis ir pan.) arba yra per daug
rizikingos (karinių ar pilietinių konfliktų apimtos šalys, valiutų rizika ir pan.), kad į jas
būtų verta eiti.
32
8 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl naujų rinkų)
2011–2016 m., proc.
1 1 1 1 1 1
2,5
2
1,5
1,1 1,1 1,1
2,5
2
1,51,3 1,2 1,2
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pro
c.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
9 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (naujose rinkose)
2010-2016 m., mln. Lt
22946,423175,9
23407,623641,7
23878,124116,9
24358,1
22946,4
23520,1
23990,5
24350,324618,2
24889,025162,8
22946,4
23520,1
23990,5
24350,3
24666,9
24962,9
25262,4
21500
22000
22500
23000
23500
24000
24500
25000
25500
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus
optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
Atsiţvelgiant į prognozuojamus eksporto augimo tempus į ne rinkos rizikos šalis
(esamose ir naujose rinkose) yra prognozuojamos ir eksporto į šias šalis apimtys, nuo
kurių vėliau bus galima skaičiuoti galimas eksporto kredito draudimo apimtis bei jų
kitimą 5 metų laikotarpiu28.
28 PKD agentūros išlaidų skaičiavimams naudojami duomenys nuo 2012 m., nes laikoma, kad 2011 m. būtų
PKD agentūros įkūrimo ir veiklos pradţios metai
33
10 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl esamų ir
naujų rinkų) 2011–2016 m., proc.
5,3 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3
28,5
25
16,514,6
12,1 11,6
35
30
18,5 17,3
13,7 13,2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pro
c.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
11 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (esamose ir naujose
rinkose) 2010-2016 m., mln. Lt
22946,4 24162,6 25194,0 26269,7 27391,5 28561,6 29781,8
22946,4
29486,1
36032,741256,5
46685,651794,5
57207,4
22946,4
30977,6
39387,5
45892,9
53134,8
59716,6
66850,6
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus
optimistinis scenarijus
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010
Taigi, eksporto apimtys (nuo kurių tiesiogiai priklausytų prekinio kredito draudimo,
dalyvaujant valstybei, poreikis) į ne rinkos rizikos šalis per artimiausių 5 metų laikotarpį
išaugtų:
1) pesimistinio scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne
rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 24,163 mlrd. Lt 2011 m. iki 29,782 mlrd. Lt
2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 5,619 mlrd. Lt;
2) nuosaikaus scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne
rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 29,486 mlrd. Lt 2011 m. iki 57,207 mlrd. Lt
2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 27,721 mlrd. Lt;
3) optimistinio scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne
rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 30,978 mlrd. Lt 2011 m. iki 66,851 mlrd. Lt
2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 35,873 mlrd. Lt.
34
Prognozuojant atitinkamų scenarijų pasireiškimo tikimybę, labiausiai tikėtinas
nuosaikaus scenarijaus pasireiškimas. Tačiau pasikartojus pasaulinei recesijai (kurią
lemtų antrinis nuosmukis, Kinijos ekonomikos perkaitimas ir jos nekilnojamo turto
„burbulo sprogimas―, nestabilumas eurozonoje ir ilgalaikio taupymo programos, vangus
JAV, Japonijos rinkų atsigavimas, neįvykusi pasaulinė bankinio ir finansinio sektorių
reforma, paspartėjęs atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir didėjantis
energijos gamybos efektyvumas, naujų technologijų naudojimas. kurie maţins naftos ir
dujų išteklius turinčių šalių ekonominę galią, kitos šiandien neidentifikuojamos grėsmės
gali sudaryti gana realias prielaidas tokiai recesijai pasikartoti) ir per lėtai augant
lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautiniam konkurencingumui (dėl per menkų
investicijų į technologinį atnaujinimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,
(kvalifikuotos) darbo jėgos emigracijos, maţėjančio aukštojo mokslo prieinamumo,
nepakankamo šalies ekonomikos atvirumo ir integralumo į globalias rinkas) – tikėtinas
pesimistinio scenarijaus pasireiškimas. Visgi, nagrinėjant eksporto galimą plėtrą toliau
bus laikomasi labiausiai tikėtino – nuosaikaus scenarijaus – pasireiškimo, nes neigiamus
pasaulinę ekonominę būklę įtakojančius veiksnius labiau atsvers teigiami veiksniai –
šiuo metu sparčiai vykstantis visuotinis technologijų kaitos šuolis formuoja paklausą
naujiems produktams ir duoda impulsą naujiems sektoriams vystytis (kas bus pirmieji
rinkoje, tie „nusigriebs grietinėlę―), ekonomikų augimas daugumoje ne rinkos rizikos
šalių, tame tarpe pagrindinėse Lietuvos eksporto (ne rinkos rizikos) šalyse, Lietuvos
verslo santykinis lankstumas, galimų valstybės remiamų eksporto skatinimo priemonių
taikymas.
3 ) eksporto struktūra
Eksporto struktūra atspindi, kokios prekės bus eksportuojamos kokiomis kryptimis (į
kokias šalis), nes jei vienų prekių eksportas pagrindinai vyksta į kelias šalis, tuomet
reikia vertinti, ar tai ne rinkos rizikos ar rinkos šalys, nes nuo to skirsis eksporto kredito
draudimo sąlygos ir galimybės draustis apskritai (draudimo pasiūla). Nuo
eksportuojamų prekių struktūros pagal makroekonomines kategorijas priklauso, ar bus
poreikis trumpalaikiam eksporto draudimui, ar ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiam
eksporto kredito draudimui, pvz., benzino, tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių
atsiskaitymo terminas paprastai neviršija 2 metų laikotarpio (skaičiuojama ne sutarties
trukmė, o atidėto mokėjimo atsiskaitymo terminas pagal konkrečios prekių partijos
pateikimo datą), tuo tarpu investicinės prekės (t.y. įvairi technologinė įranga ar
įrenginiai) gali būti eksportuojami su atidėtu mokėjimo terminu tiek iki 2 metų, tiek
viršijančiu 2 metus, todėl tokių prekių eksporto kreditų draudimui gali reikėti ir
trumpalaikio, ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kreditų draudimo.
Lietuvos eksporto struktūra vertinama pagal Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės pateiktą Kombinuotąją prekių nomenklatūrą,
makroekonomikos kategorijų klasifikaciją bei eksportą pagal eksportuotojo veiklos rūšį.
Nagrinėjant eksporto ir importo pokyčius 2005–2010 m. laikotarpiu, matoma koreliacija
tarp absoliučių eksporto ir importo apimčių – augant eksportui augo ir importas,
sumaţėjus eksportui maţėjo ir importo apimtys. Tačiau nuo 2008 m. pabaigos, kurią
galima identifikuoti kaip aiškią ekonominės krizės pradţią matomas staigus tiek
eksporto, tiek importo apimčių sumaţėjimas, tačiau kiekvienais sekančiais metais
abiejų jų apimtys palaipsniui auga. Be to, eksporto svarba pasireiškia ne tik kaip
uţsienio prekybos deficito maţinimo šaltinis, bet ir kaip vienas iš pagrindinių veiksnių,
šaliai išeinant iš ekonominės krizės, todėl visos valstybės pastangos, nukreiptos į
eksporto skatinimą ir jo apimčių didėjimą, tame tarpe eksporto draudimo paslaugos,
dalyvaujant valstybei, yra gyvybiškai reikalingos.
35
12 pav. Eksporto ir importo vertė 2005–2010 m. sausio–rugsėjo mėn., mlrd. Lt
Statistikos departamentas, 2010
Nagrinėjant šalies uţsienio prekybos struktūrą pagal makroekonomikos kategorijas,
aiškiai išsiskiria tarpinio vartojimo prekių ir (galutinio) vartojimo prekių eksportas, kurio
draudimas paprastai priskiriamas prie trumpalaikio draudimo.
Tuo tarpu investicinės prekės sudaro apie 10 proc. nuo visų eksportuojamų prekių ir šių
prekių eksporto draudimas teoriškai gali apimti abiejų laikotarpių draudimą –
trumpalaikį bei vidutinės trukmės ir ilgalaikį draudimą. Paţymėtina, kad Lietuvoje kol
kas negaminama ir neeksportuojama tokių technologijų, kurių gamyba ir tiekimas
apimtų ilgesnį nei 2 metų laikotarpį (t.y. būtų poreikis vidutinės trukmės ir ilgalaikiam
eksporto kredito draudimui), tokių prekių būtų eksportuojama nors kiek
reikšmingesniais kiekiais, kadangi Lietuvoje tokios investicinės prekės kol kas
negaminamos ir artimiausiu 3-5 metus nenumatoma gaminti. Tokios prognozės
grindţiamos dabartinės Lietuvos pramonės struktūros, gaminamų prekių analize bei
statistiniais duomenimis, rodančiais, kad per 2010 m. ir ankstesnius metus nebuvo
daroma investicijų į sudėtingų technologijų įsigijimą ar kūrimą, kurių kūrimas iki
pardavimo stadijos paprastai trunka nuo 5-6 iki 10-12 metų). Vidutinės trukmės ir
ilgalaikio eksporto draudimo poreikio neaktualumą patvirtina ir tai, kad dabartiniu metu
vidutinės trukmės ir ilgalaikių sandorių draudimas Lietuvos praktikoje faktiškai nėra
vykdomas.
Paţymėtina, kad pagal reglamentuojančius teisės aktus nustatytą klasifikaciją vidutinės
trukmės ir ilgalaikis draudimas apima laikotarpį virš 2 metų, todėl šios draudimo rūšys
pagal laikotarpį yra nagrinėjamos kartu.
36
13 pav. Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas 2010 m. sausio-rugsėjo
mėn., proc.
Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas
2010 m. sausio-rugsėjo mėn., proc.
10%
50%
28%
9%
3%
0%
Investicinės prekės
Tarpinio vartojimo prekės
Vartojimo prekės
Benzinas
Lengvieji automobiliai
Kiti
Statistikos departamentas, 2010
6 lentelė. Uţsienio prekybos struktūra ir pokytis pagal Makroekonomikos kategorijų
klasifikatorių, 2010 sausio-rugsėjo mėn.
Makroekonomikos kategorijos
mln. Lt % palyginti su 2009 m.
sausio–rugsėjo mėn.,
padidėjimas,
sumaţėjimas (-), %
Iš viso 38056,6 100,0 28,4
Investicinės prekės 3702,9 9,7 38,0
Tarpinio vartojimo prekės 19190,0 50,4 30,2
Vartojimo prekės 10495,4 27,6 18,1
Benzinas 3457,6 9,1 44,9
Lengvieji automobiliai 1114,8 2,9 24,6
Kiti 95,9 0,3 -
Statistikos departamentas, 2010
Paţymėtina, kad eksporto prekių pagal makroekonomikos kategorijas svyravimai 2006
m.-2010 m. sausio-rugpjūčio mėn. yra neţymūs, galima tik išskirti ekonominio pakilimo
laikotarpio piko metu santykinai didesnę tarpinio vartojimo prekių eksporto dalį ir
santykinai sumaţėjusią (galutinio) vartojimo prekių eksporto dalį, tačiau jau 2010 m.
ankstesnės tendencijos ir proporcijos vėl pasireiškia. Investicinės prekės 2010 m.
rugsėjo mėn. visoje eksporto struktūroje sudarė apie 9,8 proc. nuo viso eksporto ir šiek
tiek išaugo palyginus su 2009 m., kai šios prekės sudarė 9 proc. viso eksporto, tačiau
sumaţėjo palyginus su 2008 m. ir 2007 m., kuomet jos sudarė atitinkamai 11,1 proc. ir
11,7 proc. visoje eksporto struktūroje ir grįţo į 2006 m. lygį (9,8 proc.). Galima
prognozuoti, kad investicinių prekių dalis atsigaunant ekonomikai po truputį didės,
tačiau tikėtina, kad svyruos apie 10-11 proc. ir ţenklaus šių prekių eksporto dalies
visame eksporte augimo nenumatoma. Tarpinio vartojimo prekių eksporto dalis
nagrinėjamu laikotarpiu svyravo apie 50 proc., stebimas nedidelis augimas 2010 m.,
tačiau spartaus ar ţenklaus šių prekių dalies padidėjimo ar apimčių augimo tendencijų
neprognozuojama. Vartojimo prekių eksporto dalis 2006-2010 m. laikotarpiu svyravo
tarp 26-28 proc. ir pasiţymėjo didesniu jautrumu ekonominio ciklo svyravimams –
didţiausias šios dalies sumaţėjimas stebimas 2009 m. (šios prekių grupės eksportas
37
2009 m. sudarė 49,5 proc., palyginus su 53,1 proc. 2008 m.) ir tik nuo 2010 m.
palaipsniui auga – vartojimo prekių grupės dalis 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė
50,5 proc. Atsiţvelgiant į pasaulinės ekonomikos ir pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų
atsigavimo neapibrėţtumą, valiutų karus (stiprėjanti vienos pagrindinės pasaulio
eksportuotojos – Kinijos nacionalinė valiuta ir dėl to brangstančios jos eksportuojamos
prekės sudaro prielaidą Lietuvos eksporto konkurencingumo augimui) prognozuojamas
lėtas šios prekių grupės dalies augimas – dalies padidėjimas visame eksporte ir šių
prekių eksporto apimčių augimas. Nuo 2007 m. lengvųjų automobilių prekių grupės
dalis visame eksporte nedaug, bet nuosekliai maţėjo – nuo 4,8 proc. 2007 m. sumaţėjo
iki 3,2 proc. 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. Tuo tarpu benzino eksportas labai priklausė
tiek nuo pačios AB ORLEN Lietuva (buvusi AB Maţeikių nafta) veiklos efektyvumo ir jos
produkcijos tarptautinio konkurencingumo, tiek nuo pasaulinės ekonomikos poreikio
benzinui priklausomai nuo ekonominio ciklo (pakilimas ar nuosmukis). Nepaisant
absoliučiais dydţiais padidėjusios benzino eksporto apimties, šios prekių grupės dalis
2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sumaţėjo drastiškai – nuo 8,1 proc. 2009 m. iki 0,2 proc.
2010 m. sausio-rugsėjo mėn. Tolesnis šios prekių grupės eksporto pokyčių tendencijos
nėra aiškios, tikėtina, kad absoliutine reikšme eksporto apimtys šiek tiek augs, tačiau
dalis visame eksporte nedidės taip sparčiai. Be to, šios prekių grupės eksportas labai
priklausys nuo tolesnės AB ORLEN Lietuva veiklos, įmonės galimo savininkų
pasikeitimo, pasaulinės naftos kainos, benzino eksportuotojų artimiausiose ES šalyse
konkurencingumo bei pasaulinės ekonomikos poreikių benzinui, tame tarpe dėl sparčiai
plėtojamų naujų technologijų, pvz., elektromobilių, hibridinių automobilių, biokuro ar
kitų atsinaujinančių išteklių ar išteklius taupančių technologijų panaudojimo transporte
ir pan., galinčių jau artimiausių 5-7 metų laikotarpiu sumaţinti pasaulinį poreikį šiai
prekių grupei.
Paţymėtina, kad pagal absoliučias eksporto apimtis stebimas augimas pagal visas
kategorijas. Kadangi 2008-2009 m. labiausiai pasireiškė krizės poveikis, todėl tolesnes
eksporto pokyčių tendencijas pagal makroekonomikos kategorijas sudėtinga
prognozuoti vien tik remiantis trumpalaike tendencija lyginant 2010 m. sausio-rugsėjo
mėn. eksporto duomenis su 2009 m., tačiau tokie palyginimai rodo, kad artimiausiais
metais eksporto apimtys palaipsniui turėtų augti pagal visas makroekonomikos
kategorijas, išskyrus benziną, kurio pokyčių kryptys ir mastai nėra aiškūs. Galima
pakartotinė pasaulinė recesija šias prognozes pakoreguotų, sumaţinant teigiamas
augimo tendencijas ar pereinant į smukimo tendencijas, tačiau recesijos pasireiškimo
tikimybė kol kas laikytina vidutine ar šiek tiek ţemesne nei vidutinė.
14 pav. Eksporto prekių pagal makroekonomikos kategorijas pokyčiai 2006-2010 m.
sausio-rugpjūčio mėn., proc.
Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas, proc.
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
Investi
cinės p
rekės, %
Tarpinio va
rtojim
o prekė
s, %
Vartojim
o prekės, %
Benzinas, %
Lengvieji automobilia
i, %
Kiti, %
2006 2007 2008 2009 2010 m. sausis- rugpjūtis
38
Statistikos departamentas, 2010
Vertinant Lietuvos eksportą pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN) 2010 m.
sausio-rugsėjo mėn.29 pagrindinės eksporto prekės (apie 63 proc. eksporto) sudarė šios
prekių grupės (toliau – pagrindinės 2010 m. eksporto prekių grupės):
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės
medţiagos; mineraliniai vaškai,
Antţeminio transporto priemonės, išskyrus geleţinkelio ir tramvajaus riedmenis;
jų dalys ir reikmenys,
Plastikai ir jų dirbiniai,
Baldai; patalynės reikmenys, čiuţiniai, čiuţinių karkasai, dekoratyvinės
pagalvėlės,
Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų
dalys,
Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai,
Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės
kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje,
Mediena ir medienos dirbiniai; medţio anglys,
Javai,
Trąšos.
Pagrindinės 2010 m. eksporto prekių grupės sudarė eksporto pagrindą ir visu 2006-
2009 m. laikotarpiu, eksporto apimčių svyravimai pagal kiekvieną iš prekių grupių buvo
santykinai nedideli, tik prekių grupės „Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų
distiliavimo produktai; bituminės medţiagos; mineraliniai vaškai― eksporto apimtys
paskutiniais metais šiek tiek maţėjo, o trąšų eksporto svyravimai labai priklausė nuo
bendros pasaulinės ekonominės situacijos ir pasaulinės paklausos svyravimų, tačiau,
atsiţvelgiant į maisto produktų augančią paklausą ir ţemės ūkio svarbos didėjimą
pasaulinėje ekonomikoje, tikėtina, kad trąšų eksporto tendencijos turėtų būtų teigiamos
ir augančios bei atitiktų iki-krizinio laikotarpio tendencijas. Bendrai paėmus eksporto
apimtys nuo 2009 m. sumaţėjo pagal visas eksporto prekes, išskyrus prekių grupę
„Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai―, tačiau
ir šios prekių grupės eksporto apimtys nepasiekė 2006 m. lygio. Laikant 2006 m.
atskaitos tašku, kuomet ekonomika buvo pakilimo fazėje, prognozuojant ateities
tendencijas reikėtų lyginti prekių grupių eksporto apimtis palyginus su 2006 m., kaip
saikingo augimo laikotarpiu – jei 2009 m. eksporto apimtys didesnės nei 2006 m.,
didesnė tikimybė, kad šių prekių grupių eksportas augs sparčiau nei likusių. Daugiau
aiškumo įneštų galutiniai 2010 m. duomenys, tuomet pokyčių tendencijų, nepaisant
absoliučių dydţių, būtų aiškesnės. Remiantis tokia prielaida, tikėtina, kad sparčiau
atsigaus plastikų, baldų, trąšų bei pieno ir pieno produktų eksportas, taigi, vyrautų
(galutinio) vartojimo prekės, kurioms aktualus trumpalaikis prekių eksporto draudimas.
29 Statistikos departamentas, 2010
39
15 pav. Pagrindinės eksporto prekės pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, 2006-
2009 m., tūkst. Lt
Pagrindinės eksporto prekės pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 2006-2009 m., tūkst.Lt
0,00 2000000
,00
4000000
,00
6000000
,00
8000000
,00
1000000
0,00
1200000
0,00
1400000
0,00
1600000
0,00
64 Avalynė, getrai ir
panašūs dirbiniai; tokių
dirbinių dalys
10 Javai
04 Pienas ir pieno
produktai; paukščių
kiaušiniai; natūralus
medus; gyvūninės kilmės
maisto produktai,
nenurodyti kitoje vietoje
44 Mediena ir medienos
dirbiniai; medžio anglys
31 Trąšos
85 Elektros mašinos ir
įrenginiai bei jų dalys;
garso įrašymo ir
atkūrimo aparatai
84 Branduoliniai
reaktoriai, katilai
(boileriai), mašinos ir
mechaniniai įrenginiai; jų
dalys
87 Antžeminio transporto
priemonės, išskyrus
geležinkelio ir
tramvajaus riedmenis; jų
dalys ir reikmenys
94 Baldai; patalynės
reikmenys, čiužiniai,
čiužinių karkasai,
dekoratyvinės pagalvėlės
39 Plastikai ir jų dirbiniai
27 Mineralinis kuras,
mineralinės alyvos ir jų
distiliavimo produktai;
bituminės medžiagos;
mineraliniai vaškai
2009
2008
2007
2006
Statistikos departamentas, 2010
4) eksporto šalys pagal parduotiną ir neparduotiną riziką
Eksporto struktūra yra glaudţiai susijusi su parduotinos ir neparduotinos rizikos
pasiskirstymu pagal eksporto šalis. Jei daugiau eksportuojama į šalis, kurioms
priskiriama parduotina rizika, tai šalyje komerciniais pagrindais veikiančios privačios
draudimo įmonės ar įmonės, teikiančias eksporto kreditų garantijas, sudarys daugiau
eksporto kredito draudimo (garantijų) sutarčių. Jei eksportuojama į ne rinkos rizikos
40
šalis, kurioms priskiriama neparduotina rizika, komerciniais pagrindais veikiančios
privačios draudimo įmonės ar įmonės, teikiančias eksporto kreditų garantijas, eksporto
kredito draudimo paslaugų paprastai neteikia (niekas neprisiima neparduotinos rizikos,
nėra perdraudimo arba draudimo įmoka labai didelė ir neadekvati draudimo teikiamai
naudai), išskyrus tuos atvejus, kai tokioje draudimo sistemoje dalyvauja valstybė, de
facto vykdanti perdraudimo funkciją.
Vertinant Lietuvos eksporto struktūrą pagal valstybių grupes, išskiriama Europos
Sąjunga (ES) (61,4 proc. viso eksporto 2010 m. sausio-rugsėjo mėn.), į kurios nares
2010 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo eksportuota uţ 23363,6 mln. Lt, ir šios eksporto
apimtys sumaţėjo, palyginti su 24509,2 mln. Lt eksportu 2006 m. Tuo tarpu minėtu
laikotarpiu eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS)30 šalis ir šioms šalims
tenkantis eksporto dalis augo – NVS dalis 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė 26 proc.
bendro eksporto. Kitoms šalims, daugiausia ELPA31 šalims tenkantis Lietuvos prekių
eksportas 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė 3 proc. ir šioms šalims tenkanti
eksporto dalis per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. beveik
nesikeitė.
16 pav. Eksporto struktūra pagal valstybių grupes 2006 m.–2010 m. sausio-rugsėjo
mėn., mln. Lt ir proc.
24509
28011
33472,40
26187,5023363,60
1264,50 1437,00 1749,30 1252,30 1140,00
10566,00
14320,30
9548,70 9881,30
4784,203221,00
5968,703746,50 3671,70
8253,00
05000
1000015000
2000025000
3000035000
40000
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo mėn.
ES ELPA NVS Kitos
Statistikos departamentas, 2010
63% 65%60%
64% 61%
3% 3% 3% 3% 3%
21% 24% 26% 23% 26%
12%7%
11% 9% 10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo mėn.
ES ELPA NVS Kitos
Statistikos departamentas, 2010
30 Armėnija, Azerbaidţanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadţikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas 31 Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija
41
2010 m. sausio-rugsėjo mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos buvo Rusija,
Vokietija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Švedija, Estija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės
Amerikos Valstijos. Minėtu laikotarpiu eksportas į šias šalis sudarė 63,7 proc. viso
Lietuvos eksporto, o be Rusijos – 48,7 proc., t.y. pagrindinės eksporto šalys pagal
draudimo riziką priklauso rinkos šalims.
17 pav. Svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos 2010 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt
5710,2
3896,8
3642,92894,6
2003,4
1965,2
1372,1917,4 1851,6
Rusija Vokietija Lenkija Latvija Estija
Nyderlandai Švedija JAV JK
Statistikos departamentas, 2010
2010 m. sausio-rugsėjo mėn. svarbiausių eksporto rinkų duomenis palyginus su 2009
m., išsiskiria Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos rinkos, visos priklausančios NVS šalims, į
kurias eksporto plėtra buvo sparčiausia (augimas siekė 44–68 proc.), todėl tikėtina, kad
prekinio kredito draudimo poreikis į ne rinkos rizikos šalis augs. Iš ES šalių išsiskiria
Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkos, į kurias eksporto plėtra buvo
sparčiausia iš ES šalių.
7 lentelė. Uţsienio prekybos su svarbiausiais partneriais struktūra ir pokytis
Eksportas 2010 m. sausio–rugsėjo mėn.
mln. Lt % palyginti su 2009 m.
sausio–rugsėjo mėn.,
padidėjimas, sumaţėjimas
(-), %
Iš viso 38056,6 100,0 28,4
ES 23363,6 61,4 21,9
NVS1 9881,3 26,0 46,7
ELPA2 1140,0 3,0 25,7
Rusija 5710,2 15,0 48,6
Vokietija 3896,8 10,2 34,6
Latvija 3642,9 9,6 20,7
Lenkija 2894,6 7,6 35,9
Estija 2003,4 5,3 -3,0
Nyderlandai 1965,2 5,2 35,4
Baltarusija 1901,2 5,0 44,3
42
Jungtinė Karalystė 1851,6 4,9 45,2
Ukraina 1448,3 3,8 68,2
Švedija 1372,1 3,6 26,2
Danija 1238,1 3,3 8,3
Prancūzija 1207,3 3,2 19,5
Kitos šalys 8924,9 23,3 - 1 Armėnija, Azerbaidţanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadţikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas. 2 Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Statistikos departamentas, 2010
Trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkos ir ne rinkos sektoriai yra apibrėţti
Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93
straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto
kredito draudimui (97/C 281/03) 2 dalyje ir šio komunikato priede „Parduotinos rizikos
šalys―, kurioms priskiriamos Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija,
Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija,
Jungtinė Karalystė, o taip pat kitos EPBO šalys – Australija, Kanada, Islandija, Japonija,
Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir kurios yra
siejamos su priklausomybe EPBO. Paţymėtina, kad pagal laikinąjį Komisijos komunikatą
– Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes
gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 83/01)
trumpalaikiam eksporto kreditų draudimui (toliau – laikinasis komunikatas) (laikinojo
komunikato 5 dalis) dėl parduodamų rizikų taip pat yra duodama nuoroda į Komisijos
komunikatą valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį
dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui,
kuriame nustatoma, kad parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių
remiamu eksporto kredito draudimu.
Tačiau laikinajame komunikate tuo pačiu yra nurodoma, kad <...> „Su valstybėse
narėse ir kitose aštuoniose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina―, bet nepatikslinant, su
kuriose valstybės narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika (visose valstybės narėse
ar tik Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93
straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto
kredito draudimui priede išvardintose valstybėse narėse) yra laikoma parduotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos
Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo
trumpalaikiam eksporto kredito draudimui priedas „Parduotinos rizikos― nebuvo
keičiamas ir jame išvardintos valstybės narės, su kuriuose valstybėse narėse įsteigtais
skolininkais susijusi rizika yra laikoma parduotina. Kadangi laikinojo komunikato
galiojimas yra ribotas, tai nagrinėjant prekinio kredito draudimo rinkos potencialą pagal
eksporto pokyčių scenarijus vadovaujamasi tuo teisės aktu, kurio nuostatos būtų
taikomos laikotarpiui iki 2016 m. ir kurios aiškiai apibrėţia rinkos ir ne rinkos rizikos
šalis pagal parduotiną ir neparduotiną riziką.
Eksporto į ne rinkos rizikos šalis priskyrimo kriterijumi, pagal kurį galima rūšiuoti ir
priskirti rizikas, yra laikomas priklausymas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijai (EBPO), kuriai priklauso ir daugelis ES šalių. 2010 m. lapkričio mėnesį
EBPO sudarė 33 valstybės (tikrosios narės)32:
Airija
Australija
Austrija
Liuksemburgas
Meksika
Naujoji Zelandija
32 EBPO http://www.oecd.org/countrieslist/0,3351,en_33873108_33844430_1_1_1_1_1,00.html
43
Belgija
Čekija
Čilė
Danija
Jungtinė Karalystė
Graikija
Islandija
Ispanija
Italija
Izraelis
Japonija
Jungtinės Amerikos Valstijos
Kanada
Lenkija
Norvegija
Olandija
Pietų Korėja
Portugalija
Prancūzija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Švedija
Šveicarija
Turkija
Vokietija
Vengrija
Paţymėtina, kad asocijuotoms EBPO narėms priskiriamos Estija ir Rusija o sutartiniais
ryšiais susijusioms šalims priskiriamos Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija ir Pietų Afrika,
tačiau formaliai visos šios išvardintos šalys vis tiek priskiriamos ne rinkos rizikos šalims.
Tačiau šalių priskyrimas, kuriose įsteigtų ūkio subjektų rizika priskiriama neparduotinai
rizikai, nustatomas Komisijos komunikate dėl Europos Bendrijos sutarties 92 ir 93
straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito draudimui (97/C 281/03) kaip šalys,
kurios nėra įvardintos kaip parduotinos rizikos šalys šio komunikato priede „Parduotinos
rizikos―. Todėl nagrinėjant eksportą į ne rinkos rizikos šalis, vadovaujamasi šiuo teisės
aktu ir joms priskiriamos visos šalys, išskyrus Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją,
Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Airiją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją,
Ispaniją, Švediją, Jungtinę Karalystę, o taip pat kitas EPBO šalis – Australiją, Kanadą,
Islandiją, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, Jungtines Amerikos
Valstijos.
Eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių pasikeitimai labai priklausys nuo ne rinkos
rizikos šalių rizikos pasikeitimų, ypač politinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu toliau
augs ekonomikos ir importuojamų prekių poreikis tokiose svarbiose eksporto rinkose
kaip Baltarusija, Ukraina, Azerbaidţane, iš dalies – Kinijoje, Indijoje, bus bandoma įeiti į
gana rizikingas, bet perspektyvias kai kurių Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos šalių
rinkas.
Kaip rodo 2010 m. sausio-rugsėjo mėn., Lietuvos eksporto duomenys33 didţiausias
eksporto prieaugis tikėtinas į NVS šalis, ypač į Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją (į šias šalis
eksportas augo sparčiausiai per 2010 m. sausio-spalio mėn. ir beveik 2 kartus viršijo
eksporto į ne rinkos rizikos šalis tempus), tačiau šios šalys priskiriamos itin rizikingų
šalių grupei, ypač Baltarusija ir Ukraina, todėl pagrindinis eksporto plėtros potencialas
apimtų eksportą į ne rinkos rizikos šalis, tuo pačiu ir prekinio kredito draudimo rinkos
plėtros potencialas būtų glaudţiai susijęs su eksportu į šias šalis.
18 pav. Lietuvos eksporto pasiskirstymas pagal rinkos ir ne rinkos rizikos šalis, 2006
m.-2010 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt
33 Statistikos departamentas, 2010
44
21977,4
16910,9
22879,4
20313
28597
26914
22172,8
18559,2
20846,8
17209,8
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo
mėn.
EBPO šalys ne rinkos rizikos šalys
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010
Eksporto dalis, tenkanti ne rinkos rizikos šalims, 2006 m.-2010 m. sausio-rugsėjo mėn.
svyravo priklausomai nuo bendros eksporto apimties, t.y. nuo pasaulinės ekonominės
situacijos, tačiau paţymėtina, kad apimčių pokyčiai ne visiškai atspindi faktinę situaciją
prekinio kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis galimą potencialą, nes ieškodami
naujų eksporto rinkų ar jų nišų, eksportuotojai eina į visiškai naujas, gana rizikingas
rinkas ne rinkos rizikos šalyse. Tikėtina, kad sėkmingai įsitvirtinus tokiose itin
rizikingose, bet perspektyviose ir augančiose rinkose, eksporto apimtys į ne rinkos
rizikos šalis turėtų augti. Dar viena tokio eksporto augimo prielaidų yra pačių ne rinkos
rizikos šalių spartesnis ekonominis augimas, palyginus su, pvz., ES šalimis ar JAV rinka,
ir šių šalių augantys poreikiai importuojamoms prekėms. Todėl nepaisant eksporto
dalies, tenkančios ne rinkos rizikos šalims, maţėjimo nuo 2008 m. ir labiau
atspindinčios ekonominio svyravimo pasekmę, tikėtina, kad ateityje eksporto į ne rinkos
rizikos šalis kredito draudimo apimtys didės kartu su eksporto į šias šalis apimčių
didėjimu.
19 pav. Lietuvos eksporto dalis, tenkanti ne rinkos rizikos šalims, 2006 m.-2010 m.
sausio-rugsėjo mėn., proc. nuo viso eksporto
43%
47%
48%
46% 45%
40%41%42%43%44%45%46%47%48%49%
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo mėn.
Ne rinkos rizikos šalims tenkanti Lietuvos eksporto dalis, proc.
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010
5) teisinis eksporto kreditų draudimo, dalyvaujant valstybei, reglamentavimas
45
Teisinis eksporto kreditų draudimo reglamentavimas apima skirtingą reglamentavimą,
kai draudţiama parduotina ir neparduotina rizika, skirtingas sąlygas ir reikalavimus, kai
vykdomas trumpalaikis eksporto kreditų draudimas ar vidutinės trukmės ir ilgalaikis
eksporto kreditų draudimas (atskiri teisės aktai, skirtingos sąlygos), apima sąlygas ir
reikalavimus, kurie nustatomi jei eksporto kreditų draudime dalyvauja valstybės
(valstybės dalyvavimas ne rinkos sąlygomis galimas tik esant neparduotinai ar laikinai
neparduotinai rizikai). Tokiu būdu teisinis reglamentavimas nustato rėmus, kuriuose
valstybė gali dalyvauti prekinio kredito draudimo sistemoje. gali būti tenkinama
paklausa, nustato eksporto kreditų draudimo rinkos plėtros ribas. Kadangi ES teisės
aktai nustato, kad valstybė gali dalyvauti eksporto į rinkos rizikos šalis ir vidaus rinkos
kredito draudime tik kaip rinkos dalyvis (su privalomu komerciniu perdraudimu), tai
didţiąja dalimi šių draudimo paslaugų plėtra dėl teisinio reglamentavimo labai
priklausys nuo rinkoje jau veikiančių draudikų strategijos ir veiksmų: 2010 m.
pabaigoje Lietuvoje veikė tik Coface filialas Lietuvoje, Atradius – per draudimo
brokerius, o Euler Hermes apskritai pasitraukė iš Lietuvos rinkos. Taigi, eksporto į
rinkos rizikos šalis ir vidaus rinkos kredito draudimo rinkos plėtra tiek, kiek ji susijusi su
teisiniu reglamentavimu, iš esmės priklausytų nuo to, kokia apimtimi ir ar apskritai
valstybė dalyvautų šioje rinkoje komerciniais pagrindais, tiek, kiek valstybė išplėstų šios
draudimo rinkos dalį su savo intervencija.
Tuo tarpu teisinis reglamentavimas nevarţo draudikų plėtros, kai draudţiama ne rinkos
rizika ir leidţiamas valstybės dalyvavimas eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito
draudime ir ne rinkos sąlygomis, nes paprastai privatūs draudikai, veikiantys rinkos
sąlygomis, apskritai nedraudţia ne rinkos rizikos. Taigi, eksporto į ne rinkos rizikos šalis
kreditų draudimo rinkos plėtra tiesiogiai priklausytų nuo valstybės dalyvavimo šioje
draudimo sistemoje ir tik valstybės intervencijos dydţio priklausytų šios draudimo
rinkos plėtros galimybės ir potencialas.
6) eksporto kreditų draudimo rinkos dalyvių skaičius
Eksporto kreditų draudimo rinkos pajėgumas labiausiai priklauso nuo šioje rinkoje
veikiančių privačių draudimo įmonių ar garantijas teikiančių įmonių, veikiančių
komerciniais pagrindais. Tais atvejais, kai valstybė dalyvauja draudimo įmonės veikloje
komerciniais pagrindais, t.y. veikia kaip įprastas rinkos dalyvis, atitinkantis visus
reikalavimus, keliamus privačioms draudimo įmonėms, turintis perdraudimą ir t.t., tai
tokios įmonės vis tiek laikomos privačiais ūkio subjektais (valstybė valdo tik įmonės
akcijas). Netgi tais atvejais, kai eksporto kreditų draudime dalyvauja valstybė,
teikdama valstybės pagalbą arba be valstybės pagalbos teikimo, irgi yra svarbus
draudikų skaičius ir jų pajėgumas, nes valstybės pagalba gali būti teikiama įvairiomis
formomis, susijusiomis su rinkoje veikiančiais draudikais, pvz., galima teikti garantijas
draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais, teikti garantijas draudikams. Pagal
dabartinę prekinio kredito draudimo paslaugas teikiančių draudikų skaičių Lietuvoje (iš
esmės veikiai tik vienas draudimo įmonės filialas Lietuvoje – Coface, ir Atradius per
brokerius) galima daryti prielaidą, kad komerciškai veikiančių privačių dalyvių skaičiaus
padidėjimas Lietuvoje per artimiausius 5 metus yra maţai tikėtinas. Tokią prielaidą
galima daryti remiantis tuo faktu, kad pagrindiniai pasauliniai draudikai (Coface,
Atradius ir Euler Hermes) uţima 2/3 pasaulio kreditų draudimo rinkos, ši rinka yra
pakankamai koncentruota ir naujų draudikų atėjimas į Lietuvą maţai tikėtinas.
Pagrindinis ribojantis veiksnys – per maţa ir ne itin pelninga Lietuvos rinka. Taip pat
maţai tikėtinas naujų smulkesnių/ regioninių draudikų atėjimas į Lietuvą, be Lietuvos
rinkos maţo dydţio čia dar veikia smulkių/ regioninių draudikų suinteresuotumo stokos
veiksnys: paprastai tokie smulkesni/ regioniniai draudikai būna remiami tos valstybės
viena ar kita forma, todėl tos šalys nėra suinteresuotos, kad Lietuvos įmonių eksporto
rizika būtų sumaţinta, kad didėtų Lietuvos įmonių eksportas ar galia vidaus rinkoje,
kuriose turi konkuruoti tų šalių remiami eksportuotojai. Rinkos dalyvių skaičių Lietuvoje
gali padidinti tik valstybė, įsteigusi naują draudiką, teiksiantį bent eksporto į ne rinkos
rizikos šalis kredito draudimo paslaugas.
46
7) prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal draudimo
trukmę
Nagrinėjant prekinio kredito draudimo poreikį pagal jo trukmę, analizuojamas tik
eksporto kreditų draudimo objektas, t.y. Lietuvos eksportuojamos produkcijos pobūdis,
bendra eksporto struktūra, numatomos eksporto augimo apimtys ir kryptys, galimas
esamų eksporto rinkų išsiplėtimas ir įėjimas į naujas rinkas:
1) eksportuojamos produkcijos pobūdis rodo, kiek eksporto struktūroje vyrauja
prekės ir paslaugos, kurios gali būti priskiriamos trumpalaikio (iki 2 metų)
prekinio kredito draudimo rūšiai ar vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio kredito
draudimo rūšiai, pvz., jei eksporte vyrauja galutinio vartojimo ar tarpinio
vartojimo prekės, tai bus trumpalaikio prekinio kredito draudimo poreikis, nes
tokios prekės parduodamos per trumpesnį nei 2 metų laikotarpį (vieno
uţsakymo įvykdymo trukmė, nepriklauso nuo prekinės sutarties trukmės), jei
eksporte ţenklią dalį sudaro investicinės prekės, kurių apmokėjimo laikotarpis
viršija 2 metų laikotarpį, tai tokiu atveju bus paklausus ir reikalingas vidutinės
trukmės ir ilgalaikis prekinio kredito draudimas, pvz., itin sudėtingos
technologijos, gaminamos ir tiekiamos uţsakovui ilgiau nei 2 metus (pvz.,
elektrinių turbinos, atominių elektrinių įranga ir pan.). Eksportuojamos
produkcijos pobūdis, t.y. kokie produktai sudaro svarbiausiais eksporto grupes,
rodo, kokia galėtų būti tokių produktų paklausa eksporto šalyse, priklausomai
nuo eksporto šalių ekonomikų būklės, raidos ciklo, konkrečios šalies paklausos
pobūdţio. Nagrinėjant skirtingus eksporto šalių ekonomikų augimo tempus taip
pat galima prognozuoti, kokių produktų eksportas augs greičiau nei kitų;
2) bendra eksporto struktūra rodo, kurių prekių eksportas labiau įtakos eksporto
apimtis absoliučiais skaičiais, kokios bus eksporto kryptys ir rizika. Taip pat
eksporto struktūra rodo eksporto šalis ir kryptis draudimo poţiūriu (rinkos ar ne
rinkos rizikos šalys, kurioms taikomos skirtingos draudimo sąlygos);
3) eksporto draudimo rinkos plėtros potencialas (apimtys) taip pat priklauso nuo
eksporto apimčių augimo – kuo didesnės eksporto apimtys, tuo didesnės ir
prekinio kredito draudimo apimtys, savo ruoţtu, kaip ir eksporto augimas
priklauso nuo šalyje veikiančios eksporto kreditų draudimo sistemos – kuo
draudikai (dalyvaujant valstybei ar tik komerciniu pagrindu) draudţia platesniu
mastu ir įvairiomis eksporto kryptimis pagal riziką, tuo labiau eksportuotojai
ryţtasi pradėti ar išplėsti esamą eksportą, tuo maţesnius nuostolius jie patiria;
4) eksporto kredito draudimas gali būti svarbus, paskatinant Lietuvos
eksportuotojus įeiti į naujas rinkas dėl teikiamo draudimo.
Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad per artimiausius 5 metus ir toliau
vyraus trumpalaikio (iki 2 metų) eksporto kredito draudimo poreikis, tačiau Lietuvoje
yra sudarytos visos teisinės galimybės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto
kreditų draudimo veiklą, todėl atsiradus Lietuvos rinkoje nors vienam ūkio subjektui,
pradėjusiam gaminti ir eksportuoti investicines prekes, kurioms gali reikėti vidutinės
trukmės ir ilgalaikio eksporto kreditų draudimo, tokią veiklą galės pradėti vykdyti bet
kuris norintis ir galintis vykdyti tokią veiklą draudikas. Draudimo paslaugų pasiūla tokiu
atveju priklausys nuo tų pačių prieţasčių kaip ir trumpalaikio eksporto kreditų draudimo
atveju – pirmiausia nuo parduotinos ar neparduotinos rizikos34 ir tai draudikui ar
garantijas teikiančiam ūkio subjektui nereikalaus ţenklių papildomų išlaidų šiai naujai
veiklai vykdyti (darbuotojų, administracinių, veiklos ir pan. išlaidų atţvilgiu), kadangi
draudikui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir trumpalaikio eksporto kredito
draudimo atveju – pvz., reikalavimai dėl kapitalo, techninių atidėjinių, mokumo
atsargos ir t.t. Kita vertus, vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimas
34 Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl
Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 1.4 dalyje paţymima, kad „Šiame komunikate nenagrinėjamas vidutinės trukmės ir ilgalaikės eksporto kredito rizikos, kuri dabar daugiausia yra neparduotina rizika, draudimas.―
47
laikomas neparduotinos rizikos draudimu, todėl šiuo metu rinkoje veikiantys draudikai
nesiimtų vykdyti tokio draudimo paslaugų, todėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto
kredito draudimo paslaugų plėtra tiesiogiai priklausys nuo valstybės dalyvavimo
prekinio kredito draudimo sistemoje – esant eksporto kredito draudimui dalyvaujant
valstybei arba draudimui su valstybės garantija.
Apibendrinimas:
1) prekinio kredito draudimo rinkos plėtra (dydis, kiek maţiau – dalyvių skaičius) bus
tiesiogiai susijusi tiek šalies ekonomine būkle, tiek su ekonomikų atsigavimu
eksporto rinkose, tame tarpe ne rinkos rizikos šalyse, t.y. tiesiogiai priklausys nuo
bendros eksporto apimties, nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimties, nuo
eksporto struktūros (pagal makroekonomines kategorijas, kombinuotąją prekių
nomenklatūrą), eksporto pasiskirstymą pagal šalis (ne tik pagal priklausomybę
rinkos ar ne rinkos rizikos šalys);
2) didţiausias prekinio kredito rinkos plėtros potencialas numatomas trumpalaikio
eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo srityje, jei į šią sritį būtų
valstybės intervencija, eksporto į rinkos šalis kredito draudimo srityje numatoma
nedidelė plėtra ir kuri tiesiogiai priklausys nuo ekonomikos ir eksporto augimo,
prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo potencialas nėra didelis, nes per 2009-
2010 m. iš rinkos buvo eliminuotos nemokios ar bankrutuojančios didmeninės
prekybos įmonės, todėl sumaţėjo neatsiskaitymų rizika ir sumaţėjo poreikis draustis
vidaus rinkoje, be to, vidaus rinkos prekinio kredito draudimą vykdo tik vienas
dalyvis, galintis naudotis dominuojančia padėtimi rinkoje ir siūlyti paslaugas ne
visoms prekybos įmonėms prieinamomis kainomis;
3) prekinio kredito draudimo rinkos plėtra priklausys nuo valstybės įsikišimo į šią rinką,
įsteigiant prekinio kredito draudimo agentūrą, galinčią drausti nuo komercinės
rizikos į ne rinkos rizikos šalis, nagrinėtinas politinės rizikos draudimas;
4) valstybės intervencijos į prekinio kredito draudimo rinką galimybes nustato ES
teisės aktai, todėl prekinio kredito draudimo Lietuvos rinkos plėtros potencialą
apsprendţia ir teisiniai apribojimai, o taip pat rinkos dalyvių (draudikų) veiksmai bei
strateginės nuostatos – likti Lietuvos rinkoje ar pasitraukti, kokia forma veikti – per
Lietuvoje įsteigtą filialą ar įmonę arba vykdyti veiklą iš kito, ne Lietuvoje veikiančio
padalinio/ per brokerius;
5) nors prekinio kredito draudimas 2009 m. sudarė tik apie 1,57 proc. nuo viso ne
gyvybės draudimo ir jo plėtra tiesiogiai susijusi su ekonomine būkle, tačiau
valstybės įsikišimas gali padidinti šios rinkos dalį ţenkliai daugiau nei 1,57 proc. nuo
ne gyvybės draudimo rinkos dydţio. Kita vertus, valstybės intervencija, įsteigiant
prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, agentūrą gali duoti dvigubą
skatinamąjį efektą – pradėjus drausti valstybės lėšomis eksporto draudimą į ne
rinkos rizikos šalis, ne tik padidėtų eksportas į šias šalis ar atsirastų galimybė įeiti į
naujas tokias rinkas, dėl ko bendra eksporto apimtis padidėtų (vienų prekių
eksportas paprastai „traukia paskui save― ir kitų prekių eksportą), bet ir tuo pačiu
būtų papildomai praplėsta prekinio kredito draudimo rinka;
6) dėl Lietuvos eksporto struktūros (joje nėra ilgalaikių investicinių prekių eksporto) iš
esmės išliks tik trumpalaikio eksporto kredito draudimo poreikis, todėl kreditų
draudimo rinkos plėtra tikėtina tik šio laikotarpio draudimo grupėje (tačiau yra
sudarytos teisinės galimybės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito
draudimą).
1.3. Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių įvertinimas
Prekinio kredito draudimas, šios rinkos dydis, dalyviai, formos ir taikymas bei poreikis
kiekvienoje šalyje ţymia dalimi priklauso nuo šalies eksporto struktūros,
prognozuojamų eksporto tendencijų, eksporto pasiskirstymo pagal rinkos ir ne rinkos
48
rizikos draudimo šalis, įskaitant atitinkamų eksporto dalių pagal šalis svarbą šalies
ekonomikai.
Prekinio kredito draudimo poreikį eksportuojant pagrindinai lemia tokie veiksniai:
1) bendros eksporto apimtys ir jų kaitos tendencijos, eksporto struktūra,
2) eksportuojančių įmonių pasirengimas ir noras draustis (niekuomet neapsidraus
visos eksportuojančios įmonės),
3) parduotinos ir neparduotinos rizikos pasiskirstymas pagal eksporto šalis
(kryptis), t.y. pagal ne rinkos rizikos šalis ir rinkos šalis),
4) teisinis reglamentavimas, nustatantis sąlygas ir reikalavimus, draudţiant
parduotiną ir neparduotiną riziką, nustatantis valstybės galimą dalyvavimą
prekinio kredito (eksporto) draudimo sistemoje;
5) veikiantys eksporto kreditų draudimo rinkos dalyvių skaičius, jų pajėgumai
drausti, teikiamų eksporto kreditų draudimo paslaugų pobūdis ir šių paslaugų
kainos;
6) eksportuotojų galimybės ir ekonominis pagrįstumas draustis.
Kadangi 2010 m. eksporto apimtys augo, jos augo tiek į rinkos šalis, tiek į ne rinkos
rizikos šalis (į pastarąsias sparčiau), todėl eksportuotojų poreikis draustis turėtų šiek
tiek augti. Tačiau reikia atsiţvelgti, kad stabilizuojantis ir palaipsniui gerėjant
ekonominei situacijai pasaulyje (eksporto rinkose) maţėja ir neatsiskaitymų vėlavimo
rizika rinkos šalyse, todėl eksporto į rinkos šalis kredito draudimo poreikis neturėtų
augti tokiais pačiais tempais, kaip pats eksportas. Tuo tarpu poreikis draustis į
eksportuojant į ne rinkos rizikos šalis išlieka, todėl numatomas augimas dėl
nemaţėjančios atsiskaitymų rizikos bei sparčiai didėjančios eksporto į šias šalis
apimties.
Kadangi svarbią viso Lietuvos eksporto dalį sudaro eksportas į Rusiją (pagrindinė
eksporto partnerė 2010 m.35), Ukrainą, Baltarusiją bei kitas NVS36 šalis, tai eksporto į
ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poreikis yra labiausiai susijęs su eksportu į šias
šalis, nes eksporto apimtys į kitas ne rinkos rizikos šalis yra maţai reikšmingos.
Pagrindiniai Lietuvos eksportuojamos produkcijos struktūra lemia tai, kad didţiausią
eksporto dalį sudaro tarpinio ir (galutinio) vartojimo prekės, kurių atsiskaitymo
laikotarpis neviršija 2 metų, taigi, lemtų trumpalaikio eksporto kredito draudimo
poreikį. Eksportuojamų investicinių prekių dalis visoje eksporto struktūroje svyruoja
nuo 9 iki 10 proc., o šių prekių dalis eksporte į ne rinkos šalis yra dar maţesnė.
Eksportuojamų investicinių prekių pobūdis rodo37, kad šių prekių atsiskaitymų terminai
taip pat neviršija 2 metų laikotarpio, todėl tokių prekių eksporto kredito draudimo
poreikis apimtų tik trumpalaikį draudimą.
Šiuo metu rinkoje yra siūlomos tik parduotinos rizikos prekinio kredito draudimas
(eksporto į rinkos šalis kredito draudimas ir vidaus rinkos kredito draudimas), tačiau dėl
Lietuvos rinkos nepatrauklumo, susijusios su maţu rinkos dydţiu, draudikams, siūlomų
paslaugos ir jų kainos daţnai nepriimtinos Lietuvos įmonėms. Valstybės intervencija į
šią rinką galėtų padidinti paslaugų pasiūlą, tačiau valstybės dalyvavimą parduotinos
rizikos prekinio kredito draudime riboja ES teisės aktai, nustatydami sąlygas, kuriomis
valstybės gali dalyvauti šioje veikloje – valstybė gali dalyvauti šiame draudime tomis
pačiomis sąlygomis kaip ir privatūs draudikai, t.y. tik kaip rinkos dalyvis (taikomi tokie
patys reikalavimai komerciniam perdraudimui, techniniams atidėjiniams, mokumo
atsargai ir t.t.). Tačiau valstybės galimybė dalyvauti parduotinos rizikos prekinio
kredito draudime yra nebūtinai apspręsta būtinybės ir vartotojų poreikių. Lietuvoje
35 Statistikos departamentas, 2011 m. 36
NVS – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga, į kurią be Rusijos ir Baltarusijos dar eina Armėnija,
Azerbaidţanas, Uzbekija, Kirgizija, Kazachija, Tadţikija, Moldavija, o tik asocijuota nare liko Turkmėnija bei stebėtoja – Mongolija. 37
Statistikos departamentas, 2011 m.
49
parduotinos rizikos prekinio kredito draudimo paslaugas teikia 2 draudimo įmonės
(Coface – teikia eksporto į rinkos šalis kredito draudimo ir vidaus rinkos prekinio kredito
draudimo paslaugas, Atradius, veikianti perdraudimo brokerius – eksporto į rinkos šalis
kredito draudimo paslaugas), o šios draudimo rinkos dalyvių skaičiaus padidėjimą
apriboja pats draudimo rinkos dydis, todėl ţenklaus poreikio padidėjimo valstybės
dalyvavimui ir tuo pačiu parduotinos rizikos prekinio kredito draudimui Lietuvos rinkoje
nenumatoma.
Kitokia situacija stebima neparduotinos rizikos prekinio kredito draudimo rinkoje – čia
komerciniu pagrindu tokių paslaugų neteikia nė vienas draudikas, todėl galimas
valstybės įsikišimas. Valstybės dalyvavimo neparduotinos rizikos prekinio kredito
draudime (trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis bei vidutinės trukmės ir
ilgalaikio eksporto kredito draudime) ES teisės aktai neriboja ir tokį valstybės
dalyvavimą šiame draudime laiko ne valstybės pagalbos teikimu. Todėl augančio
Lietuvos vartotojų trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo
poreikio teisės aktai iš esmės neriboja.
Nors Lietuvoje parduotinos rizikos prekinio kredito draudimo paslaugas teikiančių
dalyvių skaičius ribotas, tačiau maţas rinkos dydis ir kartu su pasaulinės ekonomikos
atsigavimu maţėjanti neatsiskaitymų ar atsiskaitymų vėlavimo rizika lems, kad
artimiausius metu vartotojų poreikiai bus tenkinami esamais veikiančių draudikų
pajėgumais. Tuo tarpu rinkoje nėra nė vieno draudiko, kuris tenkintų vartotojų
poreikius neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimui, todėl valstybės intervencija
į šią sritį (kaip dar vienas draudimo rinkos dalyvis) galėtų geriau patenkinti augančius
vartotojų poreikius.
Eksportuotojų pasirengimas ir noras draustis įtakoja eksporto kreditų draudimo rinką
per paklausos pusę – paprastai draudţiasi tik dalis eksportuotojų, nes kiekviena
eksportuojanti įmonė atskirai vertina draudimo naudą, atsiskaitymo riziką (pasireiškimo
tikimybę ir pasireiškimo poveikio mastą), galimą prisiimti nuostolių dydį pasireiškus
rizikai (kartais galimi nuostoliai įskaičiuojami į tiekiamų prekių kainą, naudojamos kitos
rizikos valdymo priemonės). Tais atvejais, kai prekinio kredito draudime dalyvauja
valstybė, įmonių pasirengimą draustis įtakoja ir valstybės prisiimamos rizikos mastai –
kuo daugiau valstybė prisiima rizikos, tuo patrauklesnės vartotojams bus teikiamos
draudimo paslaugos, t.y. draudimo išmokos būtų išmokamos daţniau dėl didesnės
draudţiamojo įvykio pasireiškimo tikimybės, dėl didesnio galimo nuostolingumo. Jei
parduotinos rizikos atveju nuostolingumas paprastai sudaro apie 15-20 proc. nuo
draudimo įmokų, tai neparduotinos rizikos atveju vidutinis nuostolingumas paprastai
sudaro apie 50-60 proc., be to, nuostolingumo dydţio paklaidos taip pat priklauso nuo
konkrečios eksporto šalies, kliento rizikingumo, kitų kriterijų.
Draudimo įmokos kaina ir tikėtina draudimo išmoka bei draudţiamojo įvykio
pasireiškimo tikimybė yra vieni svarbiausių veiksnių, nulemiančių vartotojų poreikius
drausti eksporto kreditą, jie labiausiai įtakoja besidraudţiančiųjų eksportuotojų aprėptį.
Besidraudţiančiųjų dalis nuo visų eksportuojančių svyruoja priklausomai nuo šalies, nuo
kiekvienoje šalyje teikiamų eksporto kreditų paslaugų ir jų kainų, kitų veiksnių.
Atsiţvelgiant į kitų ES šalių patirtį ir nusistovėjusią praktiką matoma, kad draudţiamo
eksporto kredito dalis procentais nuo visos eksporto apimties svyruoja nuo 1,5 iki 5,5
procento, didesnėse valstybėse tokiose kaip Lenkija ar Čekija tokia dalis sudaro apie
2,5-3 procentus, kai maţesnėse valstybėse ši dalis santykinai didesnė. Lietuvoje
veikusio UAB draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas― atveju
besidraudţiančiųjų dalis sudarė apie 5 procentus. Atsiţvelgiant į vartotojų pasirengimą
ir poreikį drausti eksporto kreditą panaši besidraudţiančiųjų dalis prognozuotina ir
artimiausiu 4-5 metų laikotarpiu, ypač jei atsirastų draudikas, kuriame dalyvauja
valstybė ir teikiantis neparduotinos rizikos draudimo paslaugas priimtina kaina.
50
Prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje poreikį lemia šalies vidaus rinkoje
(didmeninėje prekyboje) egzistuojanti neatsiskaitymo ir(ar) bankroto rizika, šios rizikos
pasireiškimo tikimybė ir paplitimas, kredito draudimo ekonominis pagrįstumas (ar
draudimo įmoka ir tikėtina draudimo išmoka ekonomiškai apsimoka, ar draudimo kaštai
ir galima nauda atsveria tikėtinus nuostolius dėl neatsiskaitymų ar vėluojančių
atsiskaitymų) bei alternatyvių rizikos valdymo priemonių efektyvumas (teismai,
atsisakymas toliau tiekti prekes, „juodieji sąrašai― ir t.t.).
Nors 2009 m. išaugo neatsiskaitymo ir atsiskaitymų vėlavimo rizika vidaus rinkoje,
augo bankrotų skaičius, tačiau jau nuo 2010 m. II pusm. verslo tarpusavio
atsiskaitymuose situacija gerėja. Vien per 2011 m. sausio mėn. įmonės sumaţino savo
įsiskolinimus 170 mln. Lt38, o bankrutuojančių įmonių skaičius 2010 m. jau buvo
maţesnis nei 2009 m. – 2010 m. vykdomų bankroto procedūrų skaičius sudarė 3593,
kai 2009 m. pradėtų vykdyti ir per 2010 m. baigtų bankroto procedūrų skaičius buvo
beveik 2 kartus didesnis – 657639.
Vidaus prekinio kredito draudimo poreikį iš įmonių pusės (įmonių pasirengimą ir norą
draustis) riboja aukšti draudimo tarifai, daţniausiai neatsveriantys draudimo naudos,
pačių įmonių sunki finansinė padėtis ir apyvartinių lėšų trūkumas, ribojantis galimybes
draustis tinkama apimtimi. Toks nedidelis vidaus rinkos prekinio kredito draudimo
poreikis lemia ir maţą šio rinkos segmento dydį ir menką pasiūlą – šiuo metu vidaus
rinkos prekinio kredito draudimo paslaugas draudimo rinkoje teikia tik Coface
nedidelėmis apimtis, kurios 2010 m. dar labiau sumaţėjo. Kadangi dėl teisinių
apribojimų valstybės dalyvavimas vidaus rinkos prekinio kredito draudimo sistemoje
galimas tik kaip rinkos dalyvio, tai esant sudėtingai šalies ekonominei situacijai,
maţėjant vidaus prekybos rinkai, tačiau jau praėjus rinkos „išsivalymo― nuo
neefektyviai veikusių įmonių etapą, tokia valstybės intervencija, naudojant mokesčių
mokėtojų lėšas nebūtų tikslinga, pagrįsta ar pateisinama.
Prekinio kredito draudimo rinkos plėtra dėl trumpalaikio eksporto draudimo į rinkos
šalis, tačiau kurioms laikinai priskiriama ne rinkos rizika, neturėtų būti ţenkli, nes kol
būtų sukurta prekinio kredito draudimo sistema, dalyvaujant valstybei, baigtųsi
laikinojo komunikato galiojimas arba juo būtų pasinaudota tik labai trumpu laikotarpiu,
todėl vartotojų prekinio kredito draudimo poreikiai dėl laikinai neparduotinos rizikos
atskirai nuo neparduotinos rizikos detaliau nenagrinėjami.
Apibendrinimas:
1) egzistuojantys vartotojų poreikiai pagrindinai yra susiję su trumpalaikio eksporto į
ne rinkos rizikos šalis kredito draudimu, o poreikiai dėl parduotinos rizikos prekinio
kredito draudimo neturėtų ţenkliai augti, ypač tai pasakytina dėl vidaus rinkos
prekinio kredito draudimo – dėl maţėjančios neatsiskaitymų rizikos ar atsiskaitymų
vėlavimo rizikos, dėl nepakankamo ekonominio draudimo pagrįstumo (gebėjimo
įpirkti draudimo paslaugas ir teikiamos ekonominės naudos palyginimas su galimais
nuostoliais) ir taikomų alternatyvių rizikos valdymo priemonių vidaus rinkos
prekinio kredito rinkoje;
2) egzistuojantys vartotojų poreikiai susiję su tarpinio vartojimo ir galutinio vartojimo
prekių eksporto augimu, kai investicinių prekių eksportas liktų panašiame
lygmenyje, tuo tarpu benzino ir mineralinio kuro bei naftos eksportas (kryptys,
augimas/ kritimas, apimtys, šalys) į rinkos ir į ne rinkos rizikos šalis tebelieka
neapibrėţtas tiek trumpuoju, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu;
3) pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą eksportas į ne rinkos rizikos šalis turėtų
augti plastikų, baldų, trąšų, mašinų ir prietaisų, elektros įrengimų, pieno ir pieno
produktų, medienos, javų prekių grupėse;
38
Kreditų biuras „Creditinfo―, 2011 m. 39 Įmonių bankroto departamentas, 2011 m.
51
4) vartotojų poreikiai susiję su eksporto į ne rinkos rizikos šalis svarbos didėjimu dėl
lėtai atsigaunančių rinkos šalių ekonomikų ir spartesnio ne rinkos šalių ekonomikų
augimo;
5) Lietuvoje atsigaunančių sektorių ar prekių grupių pagrindinės eksporto šalys arba
bent pusė iš jų yra ne rinkos rizikos šalyse. Be to, dėl ekonominio nuosmukio
Lietuvos įmonės drastiškai sumaţino investicijas į technologijų atnaujinimą ar naujų
produktų kūrimą, dėl ko yra sumaţėjęs lietuviškos kilmės prekių
konkurencingumas, ir eksportas į ne rinkos rizikos šalis laikinai galimas ir su
maţesniu prekių konkurencingumu, todėl artimiausius 2-3 metus eksporto svarba į
šias šalis augs;
6) esami ir besikeičiantys vartotojų poreikiai nesudaro prielaidų prekinio kredito
draudimo rinkos dalyvių (privačių draudikų) skaičiaus Lietuvoje padidėjimui, tačiau
neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimo paslaugas teikiančio draudiko,
kuriame dalyvautų valstybė, atsiradimas tenkintų vartotojų tokio draudimo
poreikius;
7) valstybės intervenciją į parduotinos rizikos prekinio kredito draudimą riboja ES
teisės aktai (nustato specialias sąlygas ir apribojimus), tačiau neparduotinos rizikos
prekinio kredito draudimui (trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito
draudimui ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimui) tokių
apribojimų nenustato.
2. Teisinis reglamentavimas
2.1. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo
tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė
Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja Draudimo įstatymas.
Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 14 p., prekinis kreditas yra priskiriamas ne
gyvybės draudimo šakai, kredito draudimo grupei. Draudimo prieţiūros komisijos 2004
m. kovo 23 d. nutarimo Nr. N-33 „Dėl Gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo
šakos draudimo grupių aprašymo patvirtinimo―40 19 punkte nurodyta, kad kredito
draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja
išmokėti draudimo išmoką dėl nuostolių, susijusių su:
prievolės atsiskaityti uţ prekes ar paslaugas neįvykdymu;
nemokumu;
eksporto kredito ar paskolos negrąţinimu;
išsimokėtino kredito ar paskolos negrąţinimu;
hipotekinio kredito ar paskolos negrąţinimu;
ţemės ūkio kredito ar paskolos negrąţinimu.
Atsiţvelgiant, kad šios studijos objektas yra prekinio kredito draudimas, todėl šiame
skyriuje toliau iš esmės bus nagrinėjamos tik pirmosios dvi kredito draudimo grupės
draudimo rūšys.
Paţymėtina, kad kreditų draudimo rizikos priskiriamos prie didelių (Draudimo įstatymo
10 str. 1 d. 2 p.). Atsiţvelgiant į tai, jog kreditų draudimo sutartis sudaro savo srities
profesionalai (kreditų draudikas ir pardavėjas), kreditų draudimo sutartis sudaroma
išimtinai verslo tikslais, Draudimo įstatymo 75 str. 4 d. suteikia galimybę šalims
susitarti, ar taikyti prekinio kredito draudimo sutarčiai Draudimo įstatymo nuostatas,
reglamentuojančias draudimo sutarties šalių sutartinius santykius. Taigi sutarčių laisvės
principas kreditų draudimo srityje yra gerokai platesnė kategorija nei kitose draudimo
sutartyse.41
40 Valstybės Ţinios, 2004, Nr. 47-1567. 41 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 17.
52
Pagrindinė rizika, nuo kurios draudėjas draudţiasi pagal prekinio kredito draudimo
sutartį yra pirkėjo neatsiskaitymo su draudėju rizika, kurią gali sąlygoti įvairios
prieţastys ir aplinkybės (pirkėjo nemokumas, pasikeitimai pirkėjo šalies teisinėje ir/ar
politinėje sistemoje, ir t.t.). Atsiţvelgiant į pirkėjo veiklos vietą, prekinio kredito
draudimas santykinai gali būti išskirtas į vidaus kredito draudimą ir eksporto kredito
draudimą.
Siekiant skatinti eksportą į ne EBPO, politiškai nestabilias valstybes, tam tikros
trumpalaikės (kai privatūs draudimai nesutinka jos drausti) bei ilgalaikės komercinės ir
politinės rizikos eksporto kreditų draudimas yra vienaip ar kitaip subsidijuojamas ar net
vykdomas pačios valstybės. Tokios formos valstybės pagalbą toleruoja ir Europos
Sąjunga, tam tikslui yra priimti ir atitinkami teisės aktai:
(i) trumpalaikį (kai pirkėjo prievolės atsiskaityti su pardavėju terminas ne
ilgesnis kaip dveji metai) eksporto kreditų draudimą dalyvaujant valstybei
reglamentuoja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos
Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių
taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)42 (su
vėlesniais pakeitimais);
(ii) vidutinį ir ilgalaikį (kai pirkėjo prievolės atsiskaityti su pardavėju terminas
yra ilgesnis kaip dveji metai) eksporto kreditų draudimą dalyvaujant
valstybei reglamentuoja 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva dėl
pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant
vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje
įgyvendina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d.
įsakymas Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo
tvarkos aprašo patvirtinimo―.43 Tačiau, kaip buvo minėta galimybių studijos
1.3 skyriuje „Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių
įvertinimas―, ilgalaikių sandorių draudimas Lietuvos praktikoje faktiškai nėra
vykdomas.
Draudimo įstatymas nenustato specifinių reikalavimų taikomų subjektams,
uţsiimantiems prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo
veikla. Todėl tokių subjektų atţvilgiu yra taikomi bendrieji reikalavimai, kurių turi
laikytis visos įmonės, norinčios uţsiimti ne gyvybės draudimo veikla. Atsiţvelgiant į
2010 m. spalio 14 d. Konsultacijų dėl prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei
sistemos sukūrimo ir plėtojimo paslaugos pirkimo sutarties 1 priedo „Techninė uţduotis―
nuostatas, preziumuojama, kad Prekinio kredito draudimo agentūra bus steigiama pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl su kitų Europos Sąjungos valstybių
narių bei uţsienio šalių draudimo įmonių bei jų filialų veikla Lietuvoje, kaip galima
draudimo verslo vykdymo forma, susiję teisės aktų reikalavimai detaliau neaptariami.
Reikalavimai prekinio kredito draudimo veiklai
Draudimo įstatymas nustato šiuos pagrindinius reikalavimus įmonėms, norinčioms
uţsiimti ne gyvybės draudimo (įskaitant ir prekinio kredito draudimą) veikla:
1. Turi būti įsteigtas juridinis asmuo - draudimo įmonė, kurios pavadinime privalo
būti ţodis „draudimas― (DĮ 3 ir 13 str.).
2. Juridinio asmens teisinė forma privalo būti:
a) akcinė bendrovė;
b) uţdaroji akcinė bendrovė;
c) Europos bendrovė (Societas Europaea).
42 OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22, p. 22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 43 Valstybės Ţinios, 2006, Nr. 100-3884.
53
3. Įmonės veiklos apribojimai:
a) įmonė negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus
draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą (pvz. galima
vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo
ir perdraudimo klausimais ir pan.) (DĮ 3 str. 2 d.).
b) įmonė neturi teisės vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos
kartu (DĮ 8 str.).
4. Įmonė privalo turėti Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos išduotą
draudimo veiklos licenciją (DĮ 12 str.):
a) Prašymas, pateikiami dokumentai ir kita reikalinga pateikti informacija
nurodyti Draudimo įstatymo 14 straipsnyje.
b) Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba
kelių draudimo grupių, priklausančių ne gyvybės draudimo šakai,
draudimo veiklą.
c) Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui.
5. Turi būti laikomasi nustatytų draudimo įmonės valdymo reikalavimų:
a) Draudimo įmonės akcininkai bei prieţiūros ir valdymo organai privalo
uţtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą,
draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę, o administracijos vadovas bei
pagal kompetenciją stebėtojų taryba ir valdyba – skaidrias, patikimas ir
apdairias draudimo įmonės apskaitos procedūras;
b) Draudimo įmonėje privalo būti paskirtas vyriausiasis aktuaras, kuris turi
uţtikrinti tinkamą draudimo įmonės įsipareigojimų vykdymą pagal
Draudimo įstatymo reikalavimus;
c) Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų įsigijimas ir
perleidimas atliekamas su Draudimo prieţiūros komisijos ţinia ir
prieţiūra;
d) Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę draudimo įmonėje privalo
uţtikrinti patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema.
Draudimo įmonė privalo turėti vidaus audito tarnybą arba vidaus
auditorių;
e) Skiriant draudimo įmonės valdymo organų narius turi būti atsiţvelgta į
interesų konflikto ribojimus, nustatytus DĮ 29 straipsnyje.
6. Turi būti uţtikrinti pakankami draudimo įmonės finansiniai resursai:
a) draudimo įmonėje privalo būti sudarytas organizacinis fondas (ne
maţesnis nei 300 000 EUR ir sudarytas tik iš pinigų);
b) minimalus garantinis fondas visos ūkinės komercinės veiklos laikotarpio
metu (draudimo įmonei, vykdančiai prekinio kredito draudimo veiklą,
pagal Draudimo įstatymo 39 str. 3 d. 3 p. – 3 000 000 EUR. Šis dydis yra
kasmet indeksuojamas Draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka.
2010 metams šio fondo dydis yra 3 500 000 EUR44);
c) įstatinis kapitalas (ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, draudimo įmonės
akcijos privalo būti tik vardinės ir apmokėtos tik pinigais, kurie negali būti
skolinti arba neteisėtos kilmės);
d) Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka45
sudaryti pakankami draudimo techniniai atidėjiniai ir uţtikrinta, kad juos
44
Draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. balandţio 13 d. nutarimo Nr. N-40 „Dėl Mokumo atsargos
skaičiavimo metodikos patvirtinimo― 7.3 punktas. 45 Draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. N-117 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjinių dydţiams apskaičiuoti patvirtinimo― // Ţin., 2004, Nr. 150-5471, Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24 „Dėl Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklių patvirtinimo― (Ţin., 2004, Nr. 41-1365; 2007, Nr. 8-349; 2008, Nr. 15-550; 2010,
Nr. 96-5020 ).
54
visiškai atitiktų draudimo įmonės turtas, skirtas draudimo techniniams
atidėjiniams padengti.
Kaip jau minėta pirmojoje studijos dalyje, Lietuvoje vyrauja trumpalaikių vidaus ir
eksporto komercinių prekinių kreditų rizikų draudimas ir rizikos (atidėto mokėjimo)
laikotarpis paprastai neviršija 90 – 180 dienų, tačiau įgyvendinant Europos Sąjungos
teisės aktus yra sudarytos teisinės galimybės ilgalaikio kredito draudimui. 1998 m.
geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto
kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo yra
perkelta į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d.
įsakymu Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos
aprašo patvirtinimo―. Direktyva taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės
prekių ir (ar) paslaugų eksportu, draudimui, jei parama teikiama valstybės lėšomis ar
su valstybės pagalba, kai bendras rizikos laikotarpis, įskaitant gamybos laikotarpį, yra
ne trumpesnis negu dveji metai. Šios direktyvos nuostatos (priedas „Bendrieji eksporto
kredito draudimo principai―) yra ypač svarbios aiškinant ir taikant draudimo sutartis
reglamentuojančias Lietuvos teisės normas kreditų draudimo sutartims, nes šios
direktyvos priedas iš esmės yra tarptautinėje draudimo praktikoje pripaţintų kreditų
draudimo principų (lex mercatoria), kurie yra ir Lietuvos draudimo sutarčių teisės
šaltinis, sąvadas, gan aiškiai atskleidţiantis kreditų draudimo sutarties esmę ir
prigimtį.46
Minėtas Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašas
reglamentuoja lietuviškos kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksporto draudimą ir
draudimo įmokų dalinį kompensavimą, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y. skolos
grąţinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu dveji metai.
Nors apraše tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau atsiţvelgiant į Tarybos direktyvos 98/29/EB
taikymo sritį47, manytina, kad šis aprašas taikomas ilgalaikių sandorių draudimui, jeigu
draudimas yra teikiamas tiesiogiai ar netiesiogiai valstybės lėšomis ar su valstybės
parama. Įgyvendindamas Tarybos direktyvos 98/29/EB nuostatas aprašas nustato
ilgalaikių eksporto sandorių draudimo bendruosius principus, galimas rizikos rūšis,
apibrėţia draudimo taikymo sritį, atsakomybės ir atleidimo nuo jos sąlygas bei
nuostatas dėl ţalos atlyginimo. Aprašas taip pat nustato pranešimų apie draudimo
veiklą kitiems draudikams ir Europos Komisijai procedūrą.
Reikalavimai prekinio kredito perdraudimo veiklai
Remiantis Draudimo įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą
(įskaitant ir prekinio kredito perdraudimo veiklą) turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės (akcinės bendrovės, uţdarosios akcinės
bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), Draudimo įstatymo nustatyta
tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją). Nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo
įmonės negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir
su šia veikla susijusią veiklą: perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo
klausimais, perdraudţiamųjų įvykių administravimą ir pan. Perdraudimo įmone laikoma
tokia įmonė, kuri įstatymo nustatyta tvarka yra gavusi perdraudimo veiklos licenciją, o
perdraudimo veikla apibrėţiama kaip ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama
draudimo ar perdraudimo įmonės perduodama rizika.
Draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustato, kad draudimo veiklos licencija suteikia teisę
draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą. Draudimo įmonės, uţsiimančios
perdraudimo veikla, gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą
draudimo įmonės vykdo Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
46 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 18. 47 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB 1 straipsnis.
55
Perdraudimo veiklos reikalavimai yra suderinti su 2005 m. lapkričio 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičiančios
Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB
nuostatomis ir yra įtvirtinti Draudimo įstatymo II1 skyriuje. Perdraudimo įmonės veiklos
specifika lemia, kad šiai veiklai taikoma didţioji dalis draudimo įmonėms taikomų
reikalavimų, todėl Draudimo įstatymas nustato, kad perdraudimo veiklos licencijos
išdavimui, perdraudimo įmonės valdymui, perdraudimo įmonės techninių atidėjinių,
mokumo atsargos, apskaitos, atskaitomybės ir audito reikalavimams mutatis mutandis
taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo įmonių veiklą.
Reikalavimai prekinio kredito draudimo tarpininkavimo veiklai
Draudimo įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudimo
tarpininkavimu turi teisę verstis:
a) LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės
(draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie LR įstatymų
nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo
agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi
draudimo tarpininkai48;
b) LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės:
akcinės, uţdarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, Draudimo
įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės
veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo
tarpininkai. Draudimo brokerių įmonė turi teisę verstis draudimo
tarpininkavimo veikla tik turėdama Draudimo prieţiūros komisijos išduotą
licenciją (DĮ 145 str.);
c) kitų ES valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo
tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami
steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;
d) uţsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos
Respublikoje.
Prekinio kredito draudimas ir valstybės pagalba
Kalbant apie prekybos sandorių kreditavimo ir draudimo (plačiąja prasme) sistemą
galima išskirti dvi skirtingas valstybės pagalbos schemas:
a) kai valstybė pati neapdraudţia sandorio, tačiau suteikia garantiją ar kitos
formos paramą tam, kad atitinkamas draudikas sutiktų prekinį kreditą
apdrausti (tokia schema šiuo metu Lietuvoje įtvirtinta LR valstybės
specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymu);
b) kai pačios valstybės (atitinkamos jos institucijos) įkurta draudimo įmonė
vykdo prekinio kredito draudimą su nustatyta forma teikiama valstybės
pagalba.
Draudimo ir garantijų suteikimo tikslas yra tas pats, tačiau skiriasi jų įgyvendinimo
mechanizmas bei atitinkami teisiniai reikalavimai. Kadangi valstybės pagalba gali
pasireikšti įvairiausiomis formomis, tačiau tai neįtakoja valstybės pagalbai taikomų
reikalavimų pagal ES teisę, toliau šiame skyriuje kalbant apie valstybės pagalbą
draudimas ir garantijų suteikimas nagrinėjami kartu.
Pagrindinės ES teisės nuostatos dėl valstybės pagalbos yra išdėstytos Sutarties dėl
Europos Sąjungos Veikimo (toliau – ES Sutartis) 107 – 109 straipsniuose. ES Sutarties
48 Remiantis Draudimo įstatymo 2 str. 61 d., priklausomu draudimo tarpininku laikomas asmuo vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.
56
107 straipsnio 1 dalyje išdėstytas pagrindinis principas, taikomas valstybės pagalbai,
kuris nurodo, kad jei ES Sutartyje nenustatyta kitaip, tai valstybės narės ar iš valstybės
išteklių teikiama valstybės pagalba, kuri iškraipo arba kuri gali iškraipyti konkurenciją,
išskiriant ir suteikiant privilegijų tam tikroms įmonėms arba prekėms, yra nesuderinama
su bendra rinka tuomet, kai ji veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Išdėstydami
šią bendrą taisyklę ES Sutarties rengėjai norėjo parodyti, kad sąţininga konkurencija
tarp ūkio subjektų gali būti uţtikrinta tik tuo atveju, kai ūkio subjektai veikia bendroje
rinkoje naudodami nuosavus išteklius. Valstybės ir savivaldybių institucijos, teikdamos
vienokio ar kitokio pobūdţio paramą, sudaro nevienodas ţaidimo sąlygas, kadangi
valstybės remiamas ūkio subjektas gali pagaminti produkciją ţemesnėmis sąnaudomis
nei jo konkurentai. Todėl parama, atitinkanti ES Sutarties 107 str. 1 d. nurodytus
kriterijus, yra draudţiama.49
Kaip jau minėta anksčiau, siekiant skatinti eksportą į ne EPBO, politiškai nestabilias
valstybes, prekinio kredito srityje Europos Komisija palaiko valstybės dalyvavimą ir
tokiu būdu vykdomą eksporto subsidijavimą.
Nagrinėjant prekinio kredito draudimą, kai teikiamos garantijos, Komisijos komunikatas
valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties
92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)
šių garantijų teikimą vis tiek reglamentuoja kaip draudimą, t.y. kaip trumpalaikio
eksporto kredito draudimą valstybės sąskaita arba su valstybės garantija, o ne kaip
tipišką garantijų teikimą, taikomą, pvz., paskolų garantijų atveju, kai pagalba teikiama
garantijos forma, garantuojama paskolos dalis negali viršyti 1,5 milijono eurų (kelių
transporto sektoriuje – 750 000 eurų) kiekvienos įmonės atveju, be to, garantija turi
būti suteikta ne didesnei nei 80% paskolos daliai. Kitu atveju, jei norima teikti de
minimis pagalbą garantijų forma, garantijų subsidijos ekvivalento skaičiavimo metodika
turi būti iš anksto suderinta su Europos Komisija.50. Paţymėtina, kad pagal Komisijos
reglamento (EB) Nr. 1998/2006, įskaitant pakeitimus, 1 straipsnio 1 punkto d dalis
numato, kad de minimis pagalba negali būti teikiama eksporto pagalbai „<... išskyrus
... d) pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse,
konkrečiai, pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo
kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;―,
kas reiškia, kad draudimo įmokos subsidijavimas pagal de minimis negalimas. Kiti
valstybės pagalbos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės
subsidijuoti draudimo įmokas. Dar daugiau – Komisijos komunikato valstybėms narėms
pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių
taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 4.4 punktas nustato
reikalavimą draudikams nustatyti tokius draudimo įmokos tarifus, kokie yra nustatomi
atitinkamai privačių draudikų atitinkamos rūšies rizikai, kas reiškia, kad neparduotinos
rizikos prekinio kredito draudimo įmokos negali būti maţesnės nei parduotinos rizikos
prekinio kredito draudimo įmokos, kurias nustato privatūs draudikai.
Komunikatuose nėra pateikiama gairių dėl subsidijų ekvivalento skaičiavimo metodikos
prekinio (eksporto) kredito draudimo atveju. Todėl prekinio kredito draudimo subsidijų
ekvivalento skaičiavimo metodika turės būti pateikiama valstybės pagalbos teikimo
schemoje, kuri bus derinama su Europos Komisija.
Komisija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose valstybėse narėse trūksta
draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse
parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama. Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai
neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito
49 Plačiau apie valstybės pagalbą ţr. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos parengtą „Valstybės pagalbos vadovą―, http://www.konkuren.lt/index.php?show=vp&vp_meniu=vp_vadovas 50
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos „Valstybės pagalbos vadovo― 12 psl.,
http://www.konkuren.lt/index.php?show=vp&vp_meniu=vp_vadovas; 2006 m. gruodţio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai 2 str. 4 (d) d.
57
draudikas, kuriame neparduotina rizika draudţiama valstybės sąskaita arba su
valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų
tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų
atitinkamos rūšies rizikai (Komisijos komunikatas Nr. 2009/C 16/01 — Bendrijos
laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti
finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis).
Trumpalaikis prekinio kredito draudimas
ES valstybių narių eksporto rėmimo politiką trumpalaikio prekinio kredito draudimo
srityje apibrėţia Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos
sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam
prekinio kredito draudimui (97/C 281/03)51. Šio komunikato nuostatos suteikia
galimybę valstybėms narėms iki 2012 metų pabaigos52 teikti paramą (valstybei
prisiimant riziką) prekinio kredito draudimo srityje eksportuotojams, parduodantiems
prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis ir numato galimybę tam tikrose šalyse,
esant komunikate įvardytoms sąlygoms, laikinai parduotiną (komercinę) riziką laikyti
neparduotina (ne rinkos rizika).
Pasaulinės finansų krizės pasekmėje Europos Komisijos priimtas kitas komunikatas –
Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes
gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 16/01)53
ir jo pakeitimas (Komisijos komunikatas 2011/C 6/05) suteikia galimybę kai kuriose
šalyse parduotiną (komercinę) riziką laikyti laikinai neparduotina (laikinai ne rinkos
rizika), kurią gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas kredito draudikas ir
numato paprastą ir greitą pagalbos schemos suderinimą su Europos Komisija. Šių
komunikatų nuostatos taikomos tik iki 2011 m. gruodţio 31 d.
Pagalbos schemą trumpalaikiam prekinio (eksporto) kredito draudimui pagal nurodytus
ES teisės aktus Lietuvoje, gavus Europos Komisijos pritarimą54, įgyvendina LR valstybės
specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas55, kuris reglamentuoja
valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems eksporto kredito
draudimo sutartis su draudimo įmonėmis. Garantijos teikiamos valstybei prisiimant
įsipareigojimą padengti dalį draudėjo nuostolių dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo,
jeigu privačios draudimo įmonės neprisiima dalies eksporto kredito draudimo rizikos.
Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su
draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra
trumpesnis nei dveji metai. Neparduotinas ir laikinai neparduotinas rizikas, dėl kurių
garantijų institucija gali išduoti draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustato LRV
pagal Komisijos komunikatą valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93
straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto
kredito draudimui (97/C 281/03) ir (arba) Komisijos komunikatą – Sąjungos laikinosios
valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą
dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas (2011/C 6/05). Šių rizikų
sąrašas yra nustatytas LRV 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Valstybės
specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo teikimo taisyklių ir neparduotinų ir
51
OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22,
p. 22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 52 Šiuo metu yra parengtas Komunikato pakeitimo projektas, kuriuo Europos Komisija, atsiţvelgdama į
turimus ribotus įrodymus ir poreikį uţtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą tvarkant trumpalaikių eksporto kreditų draudimą, kuriam neapibrėţtomis ekonominėmis sąlygomis teikiama valstybės parama, nusprendė pratęsti Komunikato galiojimą iki 2011 m. gruodţio 31 d. 53
OL 2009 C 16, p. 1 54http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1980&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=lt 55
Valstybės ţinios, 2009, Nr. 93-3964.
58
laikinai neparduotinų rizikų aprašo patvirtinimo―56. Garantijas suteikia LRV įsteigta57
garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos― (INVEGA).
Vidutinės trukmės ir ilgalaikis prekinio kredito draudimas
Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93
straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito
draudimui (97/C 281/03) 1.4 punkte nurodoma, kad šiame komunikate nenagrinėjamas
vidutinės trukmės ir ilgalaikės eksporto kredito rizikos, kuri daugiausiai yra
neparduotina rizika, draudimas. Taip yra dėl to, kad, nesant konkurencijos šiose
rinkose, nepasireiškia jokie neigiami valstybės pagalbos suteikimo veiksniai, todėl ne
rinkos rizikos eksporto draudimas (į kurį taip pat patenka ir vidutinės bei ilgalaikės
trukmės eksporto kredito draudimas), kuris yra subsidijuojamas ar vykdomas
valstybės, nelaikomas iškraipančiu konkurenciją. Taigi valstybės paramai dėl prekinio
kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis (neparduotina rizika) nėra taikomi grieţti
valstybės pagalbos kontrolės reikalavimai, o vietoje to stengiamasi derinti eksporto
kredito draudimo, draudimo įmokų ir šalių draudimo politikos sąlygas, reikiamai
atsiţvelgiant į programas trečiosiose šalyse, kad nebūtų pakenkta ES eksportuotojų
konkurencijai.58
Ilgalaikiam kredito draudimui yra taikoma 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva
98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant
vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje įgyvendina LR
ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių,
susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―. Nurodyta direktyva yra
taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės prekių ir (arba) paslaugų
eksportu, draudimui, jeigu ši parama teikiama tiesiogiai ar netiesiogiai vienos ar kelių
valstybių narių lėšomis ar su jų parama, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y., skolos
grąţinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu du metai.
Direktyva nustatomas įpareigojimas valstybėms narėms uţtikrinti, kad bet kuri
institucija, tiesiogiai ar netiesiogiai teikianti draudimo paslaugas eksporto kredito
draudimo, garantijos ar refinansavimo forma valstybės narės sąskaita arba
atstovaujanti valstybės narės Vyriausybę, veikianti su jos parama ar jos kontroliuojama
ir (arba) jos įgaliota, draudţia sandorius, susijusius su prekių ir (arba) paslaugų
eksportu, pagal Direktyvos priede išdėstytas nuostatas, jeigu šis eksportas yra skirtas
ne Bendrijos šalims ir yra finansuojamas pirkėjo ar tiekėjo kreditavimu arba
apmokamas grynaisiais pinigais.
Atitinkamai steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą turi būti atsiţvelgta į valstybės
pagalbos taisykles ir egzistuojančias Europos Komisijos patvirtintas paramos schemas.
Paţymėtina, kad nustojus galioti laikinosioms pagalbos schemoms pagal 1997 m.
Komisijos komunikatą 97/C 281/03 ir 2009 m. Komisijos komunikatą 2009/C 16/01 bei
jo pakeitimą 2011/C 6/05, bus taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės. 2006
m. gruodţio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88
straipsnių taikymo de minimis pagalbai („de minimis reglamentas―) išsamiai nurodoma,
kad bendrovei suteikta iki 200 000 EUR parama per bet kurį trejų metų laikotarpį
nelaikoma valstybės pagalba pagal ES Sutartį. Tame pačiame reglamente taip pat
nustatoma, kad garantijos, kurių vertė iki 1,5 mln. EUR, neviršija de minimis viršutinės
ribos, todėl nėra valstybės pagalba.
Tačiau vertinant eksporto rėmimo politiką paţymėtina, kad ES teisės aktuose,
reglamentuojančiuose valstybės pagalbos teikimą, yra numatytas apribojimas teikti
56 Valstybės Ţinios, 2009, Nr. 121-5232. 57 LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― // Valstybės Ţinios, 2001, Nr. 62-2272. 58 Komisijos komunikato dėl valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 1.4 punktas.
59
pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, kaip antai: 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos
reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su
bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties
reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), yra nuostata, kad šis reglamentas netaikomas
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su
eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto
veikla susijusioms einamosioms išlaidoms; taip pat pagalbai, kuria remiamas vietinių
prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių. Jau aukščiau minėtame de minimis
reglamente taip pat yra įtvirtinta nuostata, draudţianti teikti pagalbą su eksportu
susijusiai veiklai.
Todėl yra ypač svarbu tinkamai laikytis nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes
Europos Komisija atidţiai stebi valstybių narių elgesį bei pagalbos teikimo būdus ir
apimtis siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, ir imasi atitinkamų veiksmų
pastebėjusi neatitikimus valstybės pagalbos teikimo taisyklėms. Pavyzdţiui, 2010 m.
spalio 27 d. Europos Komisija pranešė pradėjusi išsamų tyrimą dėl Portugalijos
taikomos trumpalaikio eksporto kredito draudimo schemos, nes Europos Komisijai kilo
abejonių dėl šios schemos atitikimo Komisijos priimtiems komunikatams.59 Europos
Komisijai susirūpinimą sukėlė tai, kad Portugalijos taikomi įkainiai uţ prekinio kredito
draudimą yra ţemiau rinkos vertės, be to, Komisija pabrėţė, kad priimti laikinieji
komunikatai nėra taikomi vidaus prekinio kredito draudimui, tačiau Portugalija teikia
valstybės pagalbą ir šiame prekinio kredito draudimo sektoriuje. Todėl Europos Komisija
įvertins, ar valstybės teikiamas vidaus rinkos prekinio kredito draudimas yra iš tikro
būtinas siekiant atkurti sutrikusią Portugalijos ekonomiką ir vidaus rinką.
2.2. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos mokestinės aplinkos Lietuvoje analizė
Eksporto kredito (prekinio kredito) draudimas yra priskiriamas kredito draudimo grupei.
Kredito draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė
įsipareigoja dalinai arba visiškai kompensuoti nuostolius, susijusius su bet kokios rūšies
kredito ar paskolos negrąţinimu dėl nemokumo ar kitų prieţasčių.
Lietuvos Respublikoje eksporto kredito (prekinio kredito) draudimo veiklą turi teisę
vykdyti tik:
LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės,
uţdarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea),
Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;
kitų ES valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir
(ar) teisę teikti paslaugas;
LR įsteigti uţsienio valstybių draudimo įmonių filialai, Draudimo įstatymo
nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai.
Europos bendrovės teisinė forma yra nepriimtina dėl sudėtingos ir praktiškai sunkiai
įgyvendinamos steigimo procedūros bei atitinkamo poreikio nebuvimo, atsiţvelgiant į
tai, kad prekinio kredito draudimo agentūros veikla apsiribos LR teritorija.
Akcinės bendrovės teisinė forma nėra priimtina, nes kuriant prekinio kredito draudimo
agentūrą nėra siekiama pritraukti privataus kapitalo, be to, tokio kapitalo pritraukimas
praktiškai būtų neįmanomas dėl veiklos specifikos, kuri yra skirta eksporto skatinimui
ir, kuri, kaip rodo šioje studijoje pateikiama finansinė analizė, lems tai, kad agentūros
59 Europos Komisijos 2010 m. spalio 27 d. pranešimas spaudai IP/10/1395 - State aid: Commission opens in-depth investigation into Portuguese short-term trade insurance scheme; http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/1395&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en
60
pagrindinis tikslas nebus pelno siekimas. Atitinkamai nėra poreikio bendrovės akcijų
listingavimui.
Tuo tarpu kitų ES valstybių narių draudimo įmonių, įgyvendinančių steigimosi teisę ir
(ar) teisę teikti paslaugas, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų uţsienio valstybių draudimo
įmonių filialų, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusių leidimus filialo draudimo
veiklai, LR valstybė negali tiesiogiai veikti ar tiesiogiai dalyvauti jų veikloje, todėl
steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą šios galimos teisinės formos laikomos
netinkamomis.
Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą, tinkamiausia naujai steigiamos prekinio kredito
draudimo agentūros kaip juridinio asmens teisinė forma yra uţdaroji akcinė bendrovė,
todėl šios galimybių studijos kontekste toliau nagrinėtina tik LR įstatymų nustatyta
tvarka įsteigtos ne gyvybės draudimo šakos draudimo įmonės - uţdarosios akcinės
bendrovės (toliau – draudimo įmonė) mokestinė aplinka. Visus draudimo įmonės
mokamus mokesčius galima sąlyginai skirstyti į:
bendrus visiems juridiniams asmenims;
priklausomus nuo draudimo įmonės veiklos pobūdţio;
priklausomus nuo veiklai naudojamo turto.
Draudimo įmonė turi mokėti šiuos bendrus visiems juridiniams asmenims
mokesčius:
pelno mokestį (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001 m.
gruodžio 20 d., Nr. IX-675, 2009 m. gruodžio 28 d. redakcija, 5 straipsnis) –
apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio
tarifą (apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių
pelno mokestį);
valstybinio socialinio draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336, 2010 m.
rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo
įstatymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010 m. liepos 10 d.
redakcija, 3 straipsnis) – bendrasis tarifas 30,98 procentai, nuo visų rūšių
išmokų pagal darbo sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio
draudimo įmokos:
draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo
socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) - 30,8 procento;
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos
tarifas 0,18 procento;
įmokas į garantinį fondą (Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas,
2000 m. rugsėjo 12 d., Nr. VIII-1926, 2008 m. lapkričio 29 d. redakcija, 4
straipsnis) - 0,1 procento dydţio įmokos nuo visų rūšių išmokų pagal darbo
sutartis dirbantiems asmenims, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio
draudimo įmokos.
Draudimo įmonė turi mokėti šiuos, priklausomus nuo draudimo įmonės veiklos
pobūdţio, mokesčius:
pridėtinės vertės mokestį (PVM) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d., Nr. IX-751, 2010
m. liepos 20 d. redakcija) 27 ir 46 straipsnių nuostatomis draudimo veikla
PVM neapmokestinama. Draudimo įmonei prievolė mokėti PVM atsiranda:
jei draudimo įmonė be draudimo veiklos vykdo su draudimu susijusią
veiklą, kuri yra apmokestinama PVM (pvz. kreditingumo vertinimas,
konsultavimas ir kt.), tai šios veiklos pajamos turi būti apmokestintos
21 procentu PVM (19 straipsnis);
61
prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM (tarifas 21 procentas) taip pat
atsiranda, kai draudimo įmonė iš uţsienio apmokestinamųjų asmenų,
neįsikūrusių Lietuvoje, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 str. 5
dalyje nurodytais atvejais ir neįregistruotų PVM mokėtojais Lietuvoje,
įsigyja paslaugas (pvz. pirkėjų kredito ataskaitas ir kt.), kurių tiekimo
vieta pagal PVM įstatymo nuostatas yra Lietuva.―;
Draudimo įmonė turi mokėti šiuos, priklausomai nuo veiklai naudojamo turto,
mokesčius:
nekilnojamo turto mokestį (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto
mokesčio įstatymas, 2005 m. birželio 7 d., Nr. X-233, 2010 m. sausio 1 d.
redakcija, 4 ir 6 straipsniai) – 1 proc. nuo apmokestinamosios turto vertės;
valstybinės ţemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387, 2010 m. liepos 25 d. redakcija)
– mokestį apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nekilnojamas
turtas. Mokesčio tarifas metams yra ne maţesnis nei 0,1 procento ir ne
didesnis kaip 4 procentai ţemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka;
mokestį uţ aplinkos teršimą (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos
teršimą įstatymas 1999 m. gegužės 13 d., Nr. VIII-1183, 6 straipsnis) -
mokestis uţ aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (automobilių)
mokamas uţ sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį. Mokesčio uţ
aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų
degalų, pateikti Įstatymo 5 priedėlyje. Mokesčio uţ aplinkos teršimą iš
mobilių taršos šaltinių tarifai, atsiţvelgiant į taršos šaltinio technines
savybes, yra koreguojami (maţinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.
Be to, draudimo įmonė, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, turi prievolę sumokėti:
gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų
mokesčio įstatymas, 2002 m. liepos 2 d., Nr. IX-1007, 2010 m. spalio 23 d.
redakcija, 23 straipsnis) (visos pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo
pelno apmokestinamos 20 proc. (6 straipsnis), pajamos iš paskirstytojo
pelno – 15 proc. (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001 m.
gruodžio 20 d. Nr. IX-675, 2009 m. gruodžio 28 d. redakcija, 33 straipsnis,
nuo 2010 m. sausio 1 d.);
privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymas, 1996 m. gegužės 21 d., Nr. I-1343, 2010 m. liepos 20
d. redakcija, 17 straipsnis) - 6 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčiu
apmokestinamų pajamų;
valstybinio socialinio draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336, 2010 m.
rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos Respublikos Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21
d., Nr. I-1336, 2010 m. rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų
rodiklių patvirtinimo įstatymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010 m.
liepos 10 d. redakcija, 3 straipsnis), 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010
m. liepos 10 d. redakcija, 3 straipsnis) - 3 proc., nuo visų rūšių išmokų pagal
darbo sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 187 straipsnio nuostatomis,
draudimo įmonė Draudimo prieţiūros komisijos išlaikymui perveda atskaitymus nuo
pasirašytų draudimo įmokų. Atskaitymų dydis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodţio 31 d. yra 0,294 procento nuo pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų.
62
Apibendrinimas:
1) mokestinę aplinką kreditų draudimo veiklos srityje galima vertinti kaip skaidrią ir
aiškiai reglamentuotą, todėl galima prognozuoti i rengti veiklos planą atsiţvelgiant į
šias prielaidas kaip santykinai patikimas;
2) mokestinę aplinką kreditų draudimo veiklos srityje galima laikyti stabilia iš dalies –
nors šiandien jau yra ţinomi pagrindiniai mokesčiai ir jų tarifai, kurie gali būti
aktualūs šiai draudimo sričiai, tačiau kai kurių mokesčių apskaičiavimo tvarka ar jų
tarifai (dydţiai) ateityje gali keistis, todėl planuojant būsimas prekinio kredito
draudimo sistemos, dalyvaujant valstybei, sukūrimą būtina atsiţvelgti į šią riziką.
Visgi, steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą ir prašant išduoti veiklos licenciją
reikės parengti verslo planą artimiausiems 3 metams, todėl per ateinančius trejus
metus maţai tikėtinas radikalūs pasikeitimai mokestinėje aplinkoje arba tie
pasikeitimai iš esmės maţai įtakotų tokios agentūros steigimą ir veiklą artimiausius
trejus metus. Atsiţvelgiant į tai, kad sistemoje dalyvautų valstybė, kurios finansinė
sistema veikia pagal patvirtintą vienerių metų valstybės biudţeto planą ir rodiklius
bei prognozuojamą kitų dviejų metų biudţeto planą ir rodiklius, identifikuota rizika
gali būti suvaldoma, patikslinant kiekvienų ateinančių finansinių metų biudţeto planą ir rodiklius.
2.3. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo Europos Sąjungos
lygmeniu įvertinimas;
Eksporto kreditų draudimo teisinis reglamentavimas
Trumpalaikės trukmės eksporto kreditai (iki 2 metų) Europos Sąjungos lygmeniu
reglamentuoti Komisijos komunikatu valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos
sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam
eksporto kredito draudimui (Komisijos komunikatas 97/C281/03 su vėlesniais
pakeitimais).
Vidutinės ir ilgalaikės trukmės eksporto kreditai (virš 2 metų) ES lygmeniu yra
reglamentuoti 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB „Dėl pagrindinių
nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio
sandorius, suderinimo―. Minėta direktyva taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės
kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksportu, draudimui, jeigu ši parama teikiama
tiesiogiai ar netiesiogiai vienos ar kelių valstybių narių lėšomis ar su jų parama, kai
bendros rizikos laikotarpis, t. y. skolos grąţinimo laikotarpis, įskaitant gamybos
laikotarpį, yra ne trumpesnis negu 2 metai. Valstybės narės uţtikrina, kad bet kuri
institucija, tiesiogiai ar netiesiogiai teikianti draudimo paslaugas eksporto kredito
draudimo, garantijos ar refinansavimo forma valstybės narės sąskaita arba
atstovaujanti valstybės narės vyriausybei, veikianti su jos parama ar jos kontroliuojama
ir (arba) jos įgaliota, draudţia sandorius, susijusius su prekių ir (arba) paslaugų
eksportu, pagal direktyvos priede išdėstytas nuostatas, jeigu šis eksportas skirtas ne
Bendrijos šalims ir yra finansuojamas pirkėjo ar tiekėjo kreditavimu arba apmokamas
grynaisiais pinigais. Be to, 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 84/568/EEB „Dėl
valstybių narių eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės
vardu arba jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių
organizacijų, abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina viena ar
daugiau subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų valstybių narių―
nustatyta, kad valstybės narės garantuoja, kad jų eksporto kreditų draudimo
organizacijos, veikiančios valstybės vardu arba jai remiant arba valstybės
departamentai veikiantys vietoj tokių organizacijų, laikosi pavyzdinės sutarties,
pateiktos šio dokumento priede, nuostatų dėl jų abipusių įsipareigojimų, jei nutariama
bendrai su kitos valstybės narės organizacija ar valstybės departamentu suteikti
63
garantijas dėl sutarties, į kurią įeina viena ar daugiau subrangos sutarčių vienoje ar
daugiau valstybių narių.
Eksporto kreditų draudimo skirstymas
Komisijos komunikato (97/C281/03 su vėlesniais pakeitimais) tikslas yra pašalinti
tokius dėl valstybės pagalbos atsirandančius konkurencijos iškraipymus tame eksporto
kredito draudimo verslo sektoriuje, kuriame tarpusavyje konkuruoja valstybiniai arba
valstybės remiami eksporto kredito draudikai ir privatūs eksporto kredito draudikai. Šis
komercinis eksporto kredito draudimo sektorius yra susijęs su trumpalaikio eksporto
kredito rizikos draudimu prekiaujant Bendrijoje ir su daugeliu šalių uţ Bendrijos ribų.
Tam yra apibrėţiama eksporto kredito draudimo rinkos struktūra įvardinant
trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkos ir ne rinkos sektorius. Minėtus
sektorius apibūdina šie kriterijai:
rizikos trukmė (trumpalaikis draudimas, vidutinės trukmės ir ilgalaikis
draudimas);
rizikos vieta (EBPO valstybės ir ne EBPO valstybės);
rizikos pobūdis (politinė, komercinė, gamybinė, kredito);
skolininkų statusas (valstybiniai ir nevalstybiniai (privatūs) skolininkai).
Rinkos sektorius apibrėţiamas kaip komercinė rizika, susijusi su nevalstybiniais
skolininkais, veikiančiais EBPO valstybėse, kai maksimalus draudimo rizikos laikotarpis
yra maţesnis kaip 2 metai. Ne rinkos sektorius – visa kita rizika. Rinkos sektoriaus
rizikos (rinkos rizikos) yra laikomos „parduotinomis―, t. y. jos gali būti perdraudţiamos
privačioje draudimo/perdraudimo rinkoje, o ne rinkos sektoriaus rizikos (ne rinkos
rizikos) yra laikomos „neparduotinomis― ir joms reikalingas valstybės perdraudimas
(draudimas valstybės sąskaita arba su valstybės garantija) (ţr. 20 pav.).
20 pav. Eksporto kreditų draudimo skirstymas.
Šaltinis: ES Komisijos komunikatas (97/C281/03), ES Komisijos pranešimas (2001/C 217/2), ES direktyva (1998)
Privatus perdraudimas
komercinės rizikos
draudimas
privačios nuosavybės
skolininkai
EBPO valstybės ir
Lietuvos Respublika
trumpalaikiai kreditai
Rinkos rizikos draudimas
Ne rinkos rizikos draudimas
EKSPORTO KREDITŲ DRAUDIMAS
Valstybės perdraudimas
politinės rizikos draudimas
gamybos rizikos draudimas
komercinės rizikos
draudimas
trumpalaikiai kreditai
viešosios nuosavybės
skolininkai
ne EBPO valstybės
vidutinės ir ilgalaikės trukmės kreditai
64
Komisijos komunikate (97/C281/03 4.4 p.) numatyta galimybė privatiems eksporto
kredito draudikams arba valstybiniams ar valstybės remiamiems eksporto kredito
draudikams, veikiantiems savo sąskaita laikinai leisti nepadengti eksporto kredito
parduotinos rizikos dėl draudimo ar perdraudimo pajėgumų stokos. Todėl minėtoji rizika
laikinai laikoma neparduotina.
Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis
arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas, kuriame neparduotina rizika
draudţiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų
suvienodinti savo draudimo įmokų tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių
eksporto kredito draudikų atitinkamos rūšies rizikai.
Valstybė narė, ketinanti pasinaudoti minėta atsakomybę ribojančia išlyga, turėtų
nedelsdama pranešti Komisijai apie savo sprendimo projektą. Pranešime turėtų būti
rinkos ataskaita, patvirtinanti, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti
padengta, pateikiant atitinkamus įrodymus, gautus iš dviejų didelių gerai ţinomų
tarptautinių privačių eksporto kredito draudikų ir iš nacionalinio kreditų draudiko, - taip
būtų pagrįstas atsakomybę ribojančios išlygos taikymas. Be to, pranešime turėtų būti
nurodytos sąlygos, kurias valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito
draudikas ketina taikyti tokiai rizikai.
Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Komisija patikrina, ar atsakomybę
ribojančios išlygos taikymas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas ir yra suderintos su
Sutartimi.
Jeigu Komisija nustato, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygos yra
įvykdytos, jos sprendimas, priimtas dėl suderinamumo galioja dvejus metus nuo
sprendimo priėmimo, jeigu atsakomybę ribojančios išlygos taikymą pateisinančios
rinkos sąlygos per tą laikotarpį nepasikeičia.
Be to, Komisija, pasikonsultavusi su kitomis valstybėmis narėmis, gali patikslinti
atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygas; ji taip pat gali nuspręsti nutraukti
atsakomybę ribojančios išlygos taikymą arba jį pakeisti kita tinkama sistema.
Minėto Komisijos komunikato 4.4 p. nuostatos realizuotos Komisijos komunikate -
Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes
gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 83/01 5.1
p.) ir jo pakeitime (2011/C 6/05), kuriame teigiama, kad kai kuriose šalyse parduotina
rizika laikinai gali būti nedengiama. Esant šiai padėčiai, siekdama paspartinti
procedūros valstybėse narėse vykdymą, Komisija mano, kad iki 2011 m. gruodţio 31 d.
valstybės narės gali įrodyti rinkos nepakankamumą pateikdamos tinkamus įrodymus,
jog privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta. Bet kokiu atveju bus
manoma, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymas pagrįstas, jeigu:
didelis gerai ţinomas tarptautinis privatus eksporto kredito draudikas ir
nacionalinis kredito draudikas pateikia duomenų, rodančių, kad rizika negali
būti padengta, arba
bent jau keturi patikimi eksportuotojai valstybėje narėje pateikia įrodymų,
kad draudikai atsisako vykdyti konkrečias operacijas.
Paţymėtina, kad LR Seimas, atsiţvelgdamas į tai, kad Lietuvos verslui reikšminga
parama būtų efektyviai veikianti eksporto kredito draudimo sistema, nes eksporto
augimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos plėtros krypčių nedidelėse valstybėse, o
dėl finansų krizės sutrikę įmonių tarpusavio atsiskaitymai kelia grandininę nemokumo
reakciją ir didina socialinę įtampą bei atsiţvelgdamas į Komisijos komunikato
valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties
92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (OL 1997 C 281,
p. 4) ir į Komisijos komunikato – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių
65
sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos
krizės sąlygomis (OL 2009 C 16, p.1) bei jo pakeitimo (2011/C 6/05) nuostatas priėmė
Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo
įstatymą (įsigaliojo nuo 2009 m. spalio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodţio 31 d).
Eksporto sandėrio rizikos elementai
Kiekvienas eksporto sandėris pasiţymi tam tikrais rizikos elementais. Riziką sukelia
daugybė įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos sėkmingam eksporto sandėrio vykdymui
ir nulemti nuostolių eksportuotojui ar finansuojančiai institucijai susidarymą.
Nagrinėjant eksporto kreditų draudimo veiklą, pirmiausia būtina apibrėţti skolininkų
statusą bei įvardinti draudţiamąją riziką, kadangi rizikos pobūdis ir apimtis yra
vienas iš svarbiausių draudimo rūšių kainodaros kriterijų bei valstybės dalyvavimo
draudimo procese veiksnių.
Vadovaujantis 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB „Dėl pagrindinių
nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio
sandorius, suderinimo― nuostatomis, išskiriami šie uţsienio skolininko statuso tipai:
viešojo sektoriaus skolininkas – tai viešajai valdţiai atstovaujantis subjektas,
kuris negali būti paskelbtas nemokiu nei teismine, nei administracine tvarka.
Tai gali būti nepriklausomas skolininkas, t. y. subjektas, veikiantis su visišku
valstybės pasitikėjimu ir įgaliojimu (pavyzdţiui, Finansų ministerija, Centrinis
bankas, kitas pavaldus viešasis subjektas kaip regioninės, savivaldos ar
para-valstybinės institucijos bei kitos viešosios institucijos);
privataus sektoriaus skolininkas – bet koks subjektas, kuris pagal aukščiau
pateiktus kriterijus negali būti viešojo sektoriaus skolininkas.
Norint konkretų skolininką priskirti atitinkamam tipui, būtina įvertinti skolininko teisinį
statusą, teisinių veiksmų prieš skolininką efektyvumą, skolininko finansavimo šaltinius,
taip pat aukščiausios valstybinės valdţios įtakos skolininkui bei skolininko kontrolės
laipsnį.
Eksporto kreditų rizika tarptautiniuose teisės aktuose klasifikuojama dvejopai: pagal
skolininko statusą bei pagal eksporto kredito pobūdį, tiesiogiai susijusį su
eksportuojamų prekių išsiuntimu (ţr. 21 pav.). Atsiţvelgiant į skolininko statusą,
išskiriamos šios rizikos:
viešojo sektoriaus skolininko politinė rizika;
privataus sektoriaus skolininko komercinė ir politinė rizika.
21 pav. Eksporto kreditų rizika.
EKSPORTO KREDITŲ RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS
Nemokumas
PRIVATAUS SKOLININKO
KOMERCINĖ RIZIKA
VIEŠOJO
SKOLININKO
POLITINĖ RIZIKA
Įsipareigojimų nevykdymas
Savavališkas atsisakymas
mokėti arba skolos
nepripažinimas
Trečiosios šalies sprendimas PRIVATAUS SKOLININKO
POLITINĖ RIZIKA Moratoriumas
66
Kliūtis ar vėlavimas pervesti
lėšas
Skolininko šalies teisinės
nuostatos
Draudiko arba poliso turėtojo
šalies sprendimas
Force majeure įvykiai
RIZIKOS TIPAI, ATSIŢVELGIANT Į SKOLININKO STATUSĄ
EKSPORTO KREDITŲ RIZIKOS
RIZIKOS TIPAI, ATSIŢVELGIANT Į KREDITO POBŪDĮ
Tiekėjo kreditas KREDITO RIZIKA Pirkėjo kreditas
GAMYBOS RIZIKA
Šaltinis: ES direktyva (1998)
Politinė rizika (privačių skolininkų) susideda iš šių elementų:
trečiosios šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas
kitos negu draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės, įskaitant
priemones ir sprendimus, priimtus viešųjų įstaigų, kurios įgyvendina
Vyriausybės įsikišimus, kuris atitinkamai trukdo įgyvendinti paskolos sutartį
arba komercinę sutartį;
moratoriumas – bendrasis moratoriumas, paskelbtas arba skolininko šalies
Vyriausybės, arba trečiosios šalies Vyriausybės, kurio pagrindu turi būti
vykdomi atsiskaitymai pagal paskolos sutartį arba pagal komercinę sutartį;
kliūtis ar vėlavimas pervesti lėšas – politiniai įvykiai, ekonominiai sunkumai
arba įstatymų leidybos ar administracinės priemonės, iškylantys ar priimami
ne draudiko šalyje ir trukdantys ar verčiantys atidėti lėšų pervedimą pagal
paskolos sutartį arba komercinę sutartį;
skolininko šalies teisinės nuostatos – teisinės nuostatos, priimtos skolininko
šalyje, pagal kurias skolininko vietos valiuta atliekami mokėjimai galioja
dengiant skolą, nepriklausomai nuo to, kad dėl valiutos kurso svyravimų
tokios įmokos, konvertuotos į komercinėje sutartyje ar paskolos sutartyje
numatytą valiutą, pervedimo metu nebesudaro bendros skolos sumos;
draudiko arba poliso turėtojo šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar
sprendimas, priimtas draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės,
įskaitant Europos Bendrijos priemones ir sprendimus, susijusius su prekyba
tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, tokia, kaip eksporto draudimas, tiek,
kiek jų reguliuojama sritis nėra kitaip reglamentuojama atitinkamos
Vyriausybės;
force majeure – force majeure atvejai, kylantys ne draudiko šalyje: karas,
pilietinis karas, revoliucija, riaušės, pilietiniai neramumai, ciklonai, potvyniai,
ţemės drebėjimai, ugnikalnių išsiverţimai, ţemės drebėjimo, audros ir pan.
sukelta didţiulė banga, taip pat branduolinės avarijos, jeigu nuo jų pasekmių
nėra apsidrausta kitu būdu.
67
Politinė rizika (viešųjų skolininkų) susideda iš tų pačių elementų, kaip ir privačių
skolininkų politinė rizika, bei dviejų papildomų elementų:
įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) - skolininko arba, jeigu yra, jo
laiduotojo, įsipareigojimų nevykdymas;
savavališkas atsisakymas mokėti arba skolos nepripaţinimas - pirkėjo, kuris
numatytas pagal tiekėjo kreditą, sprendimas pertraukti ar nutraukti
komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas,
nebūnant įgaliotam tą daryti.
Daugelio šalių praktika rodo, kad politinę riziką prisiima valstybė, nes galimi nuostoliai
dėl tokios rizikos būtų pernelyg dideli privačiai rinkai.
Komercinė rizika (privačių skolininkų) susideda iš šių elementų:
nemokumas – privataus skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo, nemokumas
de jure arba de facto;
įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) – skolininko arba, jeigu yra, jo
laiduotojo įsipareigojimų nevykdymas;
savavališkas atsisakymas mokėti arba skolos nepripaţinimas – pirkėjo, kuris
numatytas pagal tiekėjo kreditą, sprendimas pertraukti ar nutraukti
komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas,
nebūnant įgaliotam tą daryti.
Atsiţvelgiant į eksporto kredito pobūdį išskiriamos šios rizikos:
pirkėjo kredito – kredito rizika;
tiekėjo kredito – gamybos ir kredito rizika.
Gamybinė rizika – tai rizika, kad eksportuotojas sustabdys sutartinių įsipareigojimų
vykdymą, arba eksportuojamų prekių gamybą, maţiausiai 6 iš eilės einantiems
mėnesiams, jei tai tiesiogiai ir išimtinai bus sąlygota vieno ar daugiau iš aukščiau
išvardintų komercinės ar politinės rizikos elementų, t. y. gamybinė rizika pasireiškia
sutarties vykdymo laikotarpiu iki prekių išsiuntimo arba paslaugų suteikimo.
Kredito rizika – tai rizika, kad eksportuotojas negali gauti apmokėjimo pagal atitinkamą
paskolos ar komercinę sutartį per 3 mėnesius nuo mokėjimo termino pabaigos, jei tai
tiesiogiai ir išimtinai bus sąlygota vieno ar daugiau iš aukščiau išvardintų komercinės ar
politinės rizikos elementų, t. y. kredito rizika pasireiškia laikotarpiu po prekių išsiuntimo
arba paslaugų suteikimo.
Eksporto kreditų draudime pakankamai svarbus elementas yra draudimo dalis, kuris yra
suprantamas kaip didţiausiai galimas kompensacijos dydis uţ kurį atsakingas draudikas
ir kuris paprastai neviršija 95 proc. sandėrio sumos. Eksporto kredito poliso turėtojas
savo sąskaita atsako uţ bet kokio dydţio neapdraustą dalį.
Minimoje direktyvoje įtvirtinti ir bendrieji eksporto kreditų draudimo įmokos nustatymo
principai – draudimo įmokos konvertuoja, todėl įmokos uţ eksporto kreditų draudimą:
atitinka draudţiamą riziką (šalį, politinę situaciją, viešąją ir (arba) privačią
riziką);
yra adekvačios suteikiamo draudimo taikymo sričiai ir kokybei;
turi atitikti ilgalaikės veiklos išlaidas ir nuostolius – tai taikoma tik EBPO
valstybių narių (Lietuva nėra EBPO narė) remiamiems vidutinės trukmės ir
ilgalaikiams kreditams, nustatant privalomas taip vadinamas minimalias
draudimo įmokų normas („minimum premium benchmark rates― ). Taisyklės,
reglamentuojančios minimalių draudimo įmokų normų nustatymą, pateiktos
„Kneapen― pakete60.
60 http://www.oecd.org/dataoecd/59/4/1910218.pdf
68
Reikalaujama suma (draudimo išmoka) turi būti sumokėta nedelsiant, bet vėliausiai per
vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą, pabaigos, su
sąlyga, kad draudikui buvo operatyviai pranešta apie reikalavimo pareiškimą, jam buvo
pateikta visa reikiama informacija, dokumentai ir įrodymai, siekiant laiku nustatyti
reikalavimo pagrįstumą. Gamybos rizikos draudimo atveju reikalaujama suma
sumokama per vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą,
pabaigos arba, kai tas būtina, per vieną mėnesį nuo ekspertų išvados gavimo dienos,
arba nuo dienos, kai poliso turėtojas susitarė su draudiku dėl reikalavimo sumos,
priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.
Jeigu nuostoliai, dėl kurių poliso turėtojas reikalauja ţalos atlyginimo, yra susiję su
ginčijamomis teisėmis, draudikas gali atidėti reikalavimo apmokėjimą, kol teismas arba
arbitraţo institucija, priklausomai kaip numatyta paskolos sutartyje arba komercinėje
sutartyje, išspręs ginčą poliso turėtojo naudai.
Valstybių klasifikavimas į rizikos grupes
Pasaulio praktikoje šalių klasifikavimą į rizikos grupes remiantis skirtingomis
metodikomis atlieka tiek privatūs ūkio subjektai, tiek valstybės ar jų įgaliotos
institucijos, tiek tarptautinės (paprastai nepriklausomos) organizacijos. Privačių ūkio
subjektų ar valstybės ir jų įgaliotų institucijų uţsienio šalių rizikos vertinimui įtakos gali
turėti subjektyvūs veiksniai ir interesai (remiantis objektyviomis prielaidomis), o
tarptautinių organizacijų pateikti vertinimai deklaruojami kaip nepriklausomi – tad
objektyviai atspindintys situaciją globalioje aplinkoje. Remiantis skirtingais informacijos
šaltiniais EBPO pasaulio šalių rizikos vertinimas bei naudojama metodika neretai
išskiriama kaip objektyvus matas šalių rizikai įvertinti, nes apimama ne tik kiekybinius
(pvz., mokėjimų praeitis, finansinė ir ekonominė situacija šalyje) ir kokybinius (pvz.,
politinė situacija) riziką atspindinčius veiksnius, bet ir dialogą su skirtingomis pasaulio
šalimis, jų institucijomis, bei tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip Tarptautinis
valiutos fondas (angl. International Monetary Fund), Pasaulio bankas (angl. World
Bank), Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements).
Šalių rizikos klasifikavimo metodologija yra patvirtinta taip vadinamame EBPO
„Kneapen― pakete (angl. Kneapen package) sudarytame 1997 m. birţelio 20 d.
Remiantis EBPO pateiktu šalių rizikos vertinimo metodu, išskiriamos 7 kategorijos: nuo
palankiausio vertinimo (0 ar 1 atspindi maţiausią riziką) iki blogiausio (7 atspindi
didţiausią riziką) (ţr. 8 lentelė).
8 lentelė. Šalių rizikos klasifikavimas remiantis EBPO metodu
Rizikos kategorija Rizikos vertinimas
0; 1 Puiki/labai gera kredito kokybė
2 Gera kredito kokybė
3 Pakankama kredito kokybė
4 Maţėjanti kredito kokybė
5 Abejotina kredito kokybė
6 Bloga kredito kokybė
7 Labai bloga kredito kokybė Šaltinis: http://www.oecd.org, http://www.finnvera.fi.
Rizikos 0–2 kategorijos atspindi maţą eksporto riziką ir šią kategoriją turinčios šalys
vertinamos kaip patikimos prekybos partnerės, 6–7 kategorijos šalys vertinamos kaip
nestabilios, tad eksporto kreditai į šias šalis yra nedraudţiami (nemaţinama rizika),
taigi ribojami jo srautai. Siekiant skatinti šalies ūkio subjektus eksportuoti į skirtingas
rinkas bei taip sudaryti sąlygas ekonomikos plėtrai, svarbu įgyvendinti efektyvias rizikos
maţinimo priemones, apimančias tiek 6–7 rizikos kategorijų šalis, tiek ir kitas rinkas.
Sistemingas eksporto kreditų draudimas turėtų būti įgyvendinamas išskiriant
svarbiausius aukštos rizikos uţsienio prekybos partnerius bei pergrupuojant juos į
R
I
Z
I
K
A
69
ţemesnės rizikos kategoriją. Taip pat paţymėtina, kad nuo šalies rizikos kategorijos
priklauso draudiko nustatyta draudimo dalis (apdraustoji procentinė pirkėjo skolos
dalis) ir tariamo nemokumo (uţdelsta pirkėjo skola, kai nėra patvirtinto nemokumo)
periodas.
Ne rinkos rizikos šalys
Skirtingose šalyse veikiančios Eksporto kredito agentūros (EKA) atsiţvelgia tiek į EBPO
„Kneapen― pakete pateiktu metodu įvertintas šalių rizikas (priskirtas kategorijas), tiek
pačios, atsiţvelgdamos į geografinius veiksnius, istorinį vertinimą ar kitas aplinkybes,
ranguoja skirtingas šalis į rizikos kategorijas. Paţymėtina tai, kad dalis EKA toms
pačioms valstybėms (įvertinus aukščiau pateiktus faktus) priskiria skirtingas rizikos
kategorijas, tačiau išanalizavus skirtingų EKA (pvz., „Die Schweizerische
Exportriskoversicherung― (Šveicarija), „Finnvera― (Suomija), „Euler Hermes― (Vokietija)
ir kt.) pateiktus duomenis, išryškėjo, kad paprastai eksporto kreditai į 6 ir 7 rizikos
kategorijai priskirtas šalis nėra draudţiami (tokia pati tendencija pastebima įvertinus ir
veikusios UAB DĮ „Lietuvos eksporto ir importo draudimas― duomenis).
Svarbu ir tai, kad auganti rizika tiesiogiai proporcinga eksporto kreditų draudimo
įmokos dydţiui, tad eksportuojančiam verslo subjektui rizikos perleidimo našta gali
sumaţinti šios veiklos rentabilumą tiek, kad privers atsisakyti uţsienio prekybos ir
atsigręţti į vietinę rinką. Tai sufleruoja apie valstybės vaidmens svarbą ir efektyvių
priemonių taikymą siekiant skatinti eksportą į uţsienio rinkas prisiimant riziką, kurią
prisiimti vengia privatūs draudikai, ar eksportuotojams jų paslaugos yra neįkandamos
bei taip yra ribojamas eksportas šalies mastu. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad
taikomas paramos eksportui mechanizmas turėtų būti kuo paprastesnis: nereikalingai
išplėtotos biurokratinės procedūros (administracinė našta) stabdytų eksporto skatinimo
priemonių paramos įsisavinimą bei ribotų tikslų pasiekimą.
Siekiant įvertinti valstybės vaidmens svarbą prisiimant eksporto kreditų riziką į 6 ir 7
rizikos kategorijai priskirtas šalis, svarbu atsiţvelgti į eksporto į šias šalis vertę, vertės
dalį bendroje eksporto struktūroje, prognozuojamas raidos tendencijas bei eksporto
kreditų draudimo įtaką uţsienio prekybos plėtrai. Remiantis 2010 m. spalio 22 d. EBPO
pateiktu „Oficialiai remiamų eksporto kreditų susitarimo dalyvių šalių rizikos
klasifikavimu― (angl. „Country Risk Classifications of the Participants to the
Arrangement on Officially Supported Export Credits―) toliau išskiriamos šalys,
patenkančios į 6 ir 7 rizikos kategorijas bei priskiriamos prie ne rinkos rizikos šalių, su
kuriomis 2005–2009 m. Lietuvos ūkio subjektai vykdė uţsienio prekybą (eksportą) (ţr.
9 lentelė).
9 lentelė. 6-tos ir 7-tos rizikos kategorijai priskiriamos ne rinkos rizikos šalys, 2005–
2009 m. Lietuvos eksporto partnerės
6 rizikos kategorija 7 rizikos kategorija Albanija
Angola
Antigva ir Barbuda
Armėnija
Bangladešas
Belizas
Beninas
Bolivija
Gana
Gruzija
Hondūras
Iranas
Jamaika
Juodkalnija
Afganistanas
Argentina
Baltarusija
Bisau Gvinėja
Bosnija ir Hercegovina
Burkina Fasas
Burundis
Centrinės Afrikos
Respublika
Čadas
Dramblio Kaulo krantas
Ekvadoras
Eritrėja
Etiopija
70
Kambodţa
Kamerūnas
Kenija
Libija
Madagaskaras
Malis
Mongolija
Mozambikas
Senegalas
Serbija
Sirija
Svazilandas
Šri Lanka
Tanzanija
Turkmėnistanas
Uganda
Uzbekistanas
Zambija
Ţaliojo Kyšulio Respublika
Gambija
Gvinėja
Haitis
Irakas
Kirgizija
Kongo Demokratinė Respublika
Kongas
Kuba
Laosas
Libanas
Liberija
Malavis
Maldyvai
Mauritanija
Mianmaras
Moldovos Respublika
Nepalas
Nigeris
Nikaragva
Pakistanas
Pusiaujo Gvinėjos Respublika
Ruanda
Siera Leonė
Somalis
Sudanas
Šiaurės Korėja
Tadţikistanas
Togas
Ukraina
Venesuela
Zimbabvė Šaltinis: „Country Risk Classifications of the Participants to the Arrangement on Officially Supported Export Credits“. 2010 m. spalio 22 d.
Aukščiau pateiktoje lentelėje paryškintos valstybės sudarė apie 21,3 proc. eksporto į ne
rinkos rizikos šalis pagal išskirtas rizikos kategorijas dalį 2005-2010 m. sausio-rugsėjo
mėn. arba 3652,6 mln. Lt:
Armėnija, Gruzija ir Uzbekistanas, kurios priskirtos 6-tai rizikos kategorijai,
sudarė maţai reikšmingą eksporto dalį - 0,6 proc. nuo Lietuvos eksporto į ne
rinkos rizikos šalis ir sudarė 111,2 mln. Lt 2010 m. sausio-rugsėjo mėn.,
Baltarusija, Kirgizija, Moldovos Respublika, Pakistanas, Tadţikistanas ir
Uzbekistanas, kurios priskirtos 7-tai rizikos kategorijai, sudarė 20,67 proc.
Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis ir 3541,4 mln. Lt, t.y. eksportas į šias
šalis buvo pakankamai reikšmingas ir sudarė 9,3 proc. nuo viso Lietuvos
eksporto.
Paţymėtina, kad 2005 m.-2010 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu eksportas į 6 ir 7
rizikos grupių ne rinkos rizikos šalis labai svyravo, o svyravimai labiausiai priklausė nuo
politinio nestabilumo ir karinių konfliktų. Svarbiausios eksporto 6 ir 7 rizikos grupės
šalys buvo Baltarusija ir Ukraina, jų dalis visame Lietuvos eksporte 2010 m. sausio-
rugsėjo mėn. sudarė 8,8 proc. nuo viso eksporto ir 19,45 proc. nuo viso eksporto į ne
rinkos rizikos šalis. Prognozuojama, kad Baltarusija ir Ukraina ir artimiausius 5 metus
pasiţymės dideliu politiniu nestabilumu, tačiau šios rinkos Lietuvai yra itin patrauklios
dėl savo dydţių, galimybės lietuviškos kilmės prekėms sėkmingai konkuruoti jose bei
pakankamai aukštos pelno normos.
71
22 pav. 6-tos rizikos grupės šalių - pagrindinių Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis
partnerių - eksportas, mln. Lt
4,9 3,7 3,5 3,7 6 7,4
49
16,7
38
53,9
32,8
43,1
62,9
36,544,1 45,3 44,5
60,7
116,8
56,9
85,6
102,9
83,3
111,2
0
20
40
60
80
100
120
140
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo mėn.
mln
. Lt
Armėnija Gruzija Uzbekistanas Šios šalys iš viso:
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010
23 pav. 7 rizikos grupės šalių - pagrindinių Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis
partnerių - eksportas, mln. Lt
1063
1472,8
1733,4
2495,8
1923,1 1901,2
31,2 46,6 90 105,9 51 58,251,1 42,4 55,4 72,8 63,8 67,747,8 71,3 80,2 13171
4,957,3 46,6 86,7 120,8 71,9 61,2
743,5
1005,51176,3
1805,4
1221,11448,2
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
sausio-
rugsėjo
mėn.
mln
. L
t
Baltarusija Kirgizija Moldova Pakistanas Tadžikistanas Ukraina
Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010
Perdraudimo veiklos teisinis reglamentavimas
Perdraudimas yra svarbi finansinė veikla, kadangi palengvindamas platesnį rizikos
paskirstymą pasauliniu mastu, jis leidţia tiesioginio draudimo įmonėms padidinti rizikos
prisiėmimo pajėgumus vykdant draudimo veiklą ir teikiant draudimo apsaugą bei
maţinti kapitalo išlaidas; be to, perdraudimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį
72
palaikant finansinį stabilumą, kadangi jis, atlikdamas svarbaus finansinių tarpininkų ir
institucinių investuotojų vaidmenį, yra esminis finansinio stiprumo ir tiesioginio
draudimo rinkų bei visos finansinės sistemos stabilumo uţtikrinimo elementas.
Perdraudimo veikla reglamentuota 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2005/68/EB „Dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas
73/239/EEB, 92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB―. Ši direktyva nustato
savarankiškos perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo taisykles perdraudimo
įmonėms, uţsiimančiomis tik perdraudimo veikla ir įsisteigusioms valstybėje narėje ar
pageidaujančioms ten įsisteigti.
Direktyvoje perdraudimas įvardijamas kaip veikla, kuria prisiimama rizika, perleidţiama
draudimo įmonės ar kitos perdraudimo įmonės. Draudikų asociacijos, ţinomos kaip
„Lloyd's―, atveju perdraudimas taip pat reiškia veiklą, kuria draudimo ar perdraudimo
įmonė, išskyrus „Lloyd's― draudikų asociaciją, prisiima riziką, perleidţiamą bet kurio
„Lloyd's― nario.
Pradedant perdraudimo verslą, būtina iš anksto gauti oficialų leidimą, kurį išduoda
perdraudimo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Išduotas
leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir leidţia perdraudimo įmonei čia vykdyti
veiklą vadovaujantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas. Leidimas išduodamas
vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklas, gyvybės perdraudimo veiklas ar visas
perdraudimo veiklų rūšis, pagal prašymą pateikiančiojo pageidavimą, išreikštą veiklos
plane.
Siekiant uţtikrinti, kad perdraudimo įmonės būtų pajėgios prisiimti draudimo įmonių
rizikas ir tinkamai apmokėti ţalas:
nustatomi finansinės prieţiūros principai ir metodai, apimantys teisę
kompetentingoms institucijoms gauti apskaitos ir statistinę informaciją,
nagrinėti ir vertinti asmenų, pageidaujančių tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar
padidinti valdomą perdraudimo įmonės akcijų paketą, pranešimus;
nustatomos techninių atidėjinių formavimo taisyklės, t.y. reikalauja, kad
kiekviena perdraudimo įmonė sudarytų pakankamus draudimo techninius
atidėjinius, visai savo veiklai bei suformuotų nuostolių svyravimo išlyginimo
rezervą, skirtą padengti galimą techninį deficitą arba reikalavimus išmokėti
draudimo išmoką, didesnę uţ šios grupės reikalavimų vidurkį bet kuriais
finansiniais metais. Taip pat nustatomos taisyklės, kaip perdraudimo įmonė
gali investuoti turtą, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai ir nuostolių
svyravimo išlyginimo rezervas;
nustatomos mokumo atsargos taisyklės, t.y. reikalaujama, kad kiekviena
perdraudimo įmonė visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos
vykdomos veiklos atţvilgiu. Tam yra nurodomi tinkamo turto elementai,
kurie gali sudaryti turimą mokumo atsargą, ir aptariami turto vertinimo
principai. Be to, pateikiamos būtinosios mokumo atsargos ne gyvybės ir
gyvybės perdraudimo veikloms apskaičiavimo taisyklės;
nustatomas perdraudimo įmonės garantinis fondas, kuris negali būti
maţesnis kaip 3.000.000 EUR. Garantinio fondo dydis, atsiţvelgiant į
Eurostato skelbiamo Europos vartotojų kainų indekso, apimančio visas
valstybes nares, pokyčius tikslinamas kasmet. Sumos patikslinamos
automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu šio indekso pokyčiu
per laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki perţiūros datos, bei
suapvalinant iki 100.000 EUR. Jei procentinis pokytis nuo praėjusio
patikslinimo yra maţesnis kaip 5 proc., suma netikslinama.
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB „Dėl
perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir
Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB― į nacionalinę teisę perkelta Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).
73
Draudimo tarpininkavimo veiklos teisinis reglamentavimas
Draudimo ir perdraudimo tarpininkams tenka svarbus vaidmuo Europos Sąjungoje
platinant draudimo ir perdraudimo produktus. Draudimo ir perdraudimo tarpininkų
veikla reglamentuota 2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/92/EB „Dėl draudimo tarpininkavimo―. Ši direktyva nustato fizinių ir juridinių
asmenų, įsteigtų valstybėje narėje arba norinčių ten įsisteigti, draudimo ir perdraudimo
tarpininkavimo veiklos pradėjimą ir vykdymą.
Direktyvoje pateikiami tarpininkavimo veiklos ir šia veikla uţsiimančių subjektų
apibrėţimai:
Draudimo tarpininkavimas – veikla, susijusi su supaţindinimu su galimybe
sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu
draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su
draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant tokias
sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą atlyginti ţalą. Draudimo tarpininkas
– bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, kuris pradeda ir vykdo draudimo
tarpininkavimo veiklą, gaudamas uţ tai atlygį. Priklausomas draudimo
tarpininkas - bet kuris asmuo, kuris draudimo tarpininkavimu uţsiima vienos
arba, jeigu draudimo produktai tarpusavyje nekonkuruoja, kelių draudimo
įmonių vardu ir jų naudai, tačiau nerenka draudimo įmokų ar klientui skirtų
išmokų, o visa atsakomybė uţ produktus tenka atitinkamoms draudimo
įmonėms;
Perdraudimo tarpininkavimas– veikla, susijusi su supaţindinimu su galimybe
sudaryti perdraudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti perdraudimo sutartis ar
kitu perdraudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su
perdraudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant
tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą atlyginti ţalą. Perdraudimo
tarpininkas - bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, kuris pradeda ir vykdo
perdraudimo tarpininkavimo veiklą, gaudamas uţ tai atlygį.
Direktyva nustato draudimo ir perdraudimo tarpininkų registravimo (licencijavimo)
tvarką ir įtvirtiną teisę registruotiems draudimo ir perdraudimo tarpininkams pradėti ir
vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Europos Sąjungoje pagal
įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus.
Siekiant uţtikrinti, kad draudimo tarpininkai galėtų tinkamai veikti draudėjo,
apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens interesais:
nustatomi atitinkami reikalavimai tarpininkams ţinių, gebėjimų ir reputacijos
srityse;
draudimo ir perdraudimo tarpininkai įpareigojami apsidrausti profesiniu
draudimu, galiojančiu visoje Europos Sąjungoje, arba pasirūpinti kita
profesiniam draudimui prilyginama garantija, apsaugančia nuo profesinio
aplaidumo pasekmių. Draudimo ar garantijos suma turėtų būti ne maţesnė
nei 1.000. 000 eurų kiekvienam atskiram reikalavimui atlyginti ţalą, arba iš
viso 1.500.000 eurų per metus visiems reikalavimams atlyginti ţalą, išskyrus
tuos atvejus, kai šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra
pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia
draudimo ar perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra įgaliojusi draudimo ar
perdraudimo tarpininkus veikti jos naudai, arba jeigu įmonė prisiima visišką
atsakomybę uţ tarpininko veiksmus;
nustatomas reikalavimas, kad draudimo tarpininkų finansinis pajėgumas
nuolatos sudarytų 4 proc. gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne
maţiau kaip 15.000 eurų;
nurodoma kokia minimali informacija turi būti suteikiama klientui dėl
siūlomos draudimo sutarties bei tokios informacijos pateikimo sąlygos.
74
2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB „Dėl
draudimo tarpininkavimo― į nacionalinę teisę perkelta Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).
Apibendrinimas:
1. Atsiţvelgiant į Lietuvos eksporto struktūrą, tarptautinės teisės reikalavimus eksporto
kreditų srityje ir valstybės paramos ūkio subjektams leistinumą, valstybės
dalyvavimas turėtų apimti šią riziką:
politinę ir gamybos riziką;
vidutinės ir ilgalaikės trukmės kredito riziką;
komercinę riziką, susijusią su viešaisiais skolininkais, viešaisiais ir (ar)
neviešaisiais skolininkais iš ne EBPO valstybių, kai maksimalus kredito draudimo
rizikos laikotarpis yra maţiau kaip dveji metai.
2. Įvertinus tai, kad eksportas į 6 ir 7 rizikos kategorijų šalis nėra draudţiamas, tačiau
tai sudaro apie penktadalį viso Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis bei atskiros
rinkos yra gana reikšmingos Lietuvai viso eksporto atţvilgiu ir turi tendenciją augti
bei prielaidas politinio nestabilumo rizikai palaipsniui maţėti (Ukraina, Baltarusija),
svarbu įgyvendinti priemones, kurios šias rinkas padarytų prieinamas Lietuvos
eksportuotojams (pvz. pergrupuoti atskiras šalis į 5 rizikos kategoriją, tačiau
nustatyti limitus kiekvienai šaliai).
3. Pagrindiniai prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo
veiklą Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuojantys teisės aktai perkelti į
nacionalinę teisę:
3.1. 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 84/568/EEB „Dėl valstybių narių
eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu arba
jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių organizacijų,
abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina viena ar daugiau
subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų valstybių narių― į
nacionalinę teisę perkelta 2006 m. liepos 14 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-
284 „Dėl 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 84/568/EEB dėl valstybių
narių eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu
arba jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių
organizacijų, abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina
viena ar daugiau subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų
valstybių narių, nuostatų įgyvendinimo―;
3.2. 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB „Dėl pagrindinių nuostatų,
taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio
sandorius, suderinimo― į nacionalinę teisę perkelta 2006 m. rugsėjo 14 d. LR
ūkio ministro įsakymu Nr. 4-342 Dėl ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu,
draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―;
3.3. 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB
„Dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB,
92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB― į nacionalinę teisę perkelta
Draudimo įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737);
3.4. 2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB
„Dėl draudimo tarpininkavimo― į nacionalinę teisę perkelta Draudimo įstatymu
(2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).
Perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo ES lygmeniu
direktyvos šio darbo kontekste yra aktualios tiek, kiek perdraudimo įmonėms ir
draudimo bei perdraudimo tarpininkams numato teisę pradėti ir vykdyti perdraudimo ir
draudimo bei perdraudimo tarpininkavimo veiklą ES pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės
teikti paslaugas principus.
75
3. Kitose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių prekinio kredito
draudimo dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių apţvalga (ne maţiau kaip 3 šalys);
Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei modeliai ir instituciniai tipai
Eksporto plėtra – vienas iš reikšmingiausių makroekonominės plėtros veiksnių atviros
ekonomikos šalyse, tad valstybė remia eksportą įvairiomis ekonominėmis priemonėmis,
iš kurių viena – valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemose, prisiimant
dalį kreditų rizikos bei padengiant dalį šios sistemos funkcionavimo išlaidų. Valstybės
dalyvavimo eksporto kreditų draudimo sistemoje būdai ir įtakos laipsnis priklauso nuo
valstybės vaidmens šalies ekonomikoje, susiformavusios finansų bei draudimo paslaugų
rinkos, susiklosčiusių valstybės paramos eksportuotojams tradicijų ir kitų veiksnių.
Naudojant lyginamąją analizę, pagal valstybės įtakos laipsnį išskiriami 4 eksporto
kreditų draudimo sistemos modeliai (ţr. 24 pav.).
24 pav. Eksporto kreditų draudimo sistemos modeliai ir instituciniai tipai
Šaltinis: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2007
Rinkos dalyvio modelis (angl. market participant) - tiesioginis valstybės dalyvavimas
eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės įsteigta ne pelno
siekianti institucija (pvz. departamentas prie atitinkamos ministerijos) (naudojamas
Belgijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt.);
Valstybės kapitalo įmonės modelis (angl. public corporation) - valstybės dalyvavimas
eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės įsteigtas
komerciniais pagrindais veikiantis ūkio subjektas (naudojamas Lenkijoje, Čekijoje,
Vengrijoje, Lenkijoje ir kt., taip pat buvo naudotas ir Lietuvoje);
Operatoriaus modelis (angl. operator) - valstybės dalyvavimas eksporto kreditų
draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo privati draudimo įmonė, su kuria valstybė
pasirašo sutartį dėl valstybės vardu ir valstybės lėšomis vykdomo eksporto kreditų
draudimo (naudojamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.).
Eksporto ir
importo bankai Draudimo
įmonės Mišrios
institucijos
EKA
INFORMACIJOS TEIKIMAS
RIZIKOS VERTINIMAS
SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS
NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS
Rinkos dalyvio
Operatoriaus Valstybės kapitalo įmonės
Perdraudimo
EKSPORTO KREDITŲ
AGENTŪRA
76
Perdraudimo modelis (angl. reinsurance) - valstybės dalyvavimas eksporto kreditų
draudimo sistemoje, kai valstybė perdraudţia dalį privačios draudimo įmonės tiesiogiai
prisiimtos eksporto kreditų draudimo rizikos (labai retai naudojamas modelis).
Atsiţvelgiant į konkrečios valstybės teisinio finansų institucijų reglamentavimą,
daţniausiai sutinkami šie eksporto kreditų agentūrų tipai:
eksporto ir importo bankai („Export-Import Bank of the United States―, „Taipei
Export-Import Bank of China―, „Export-Import Bank of the Slovak Republic― ir
kt.);
draudimo įmonės („Euler Hermes Kreditversicherungs – AG―, „Atradius NV―,
„COFACE―, „KUKE―, „EGAP (KUPEG)― ir kt.);
mišrios institucijos („Export Development Canada―, „Slovene Export Corporation―
ir kt.).
1934 m. Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės privačios ir valstybinės
kredito draudimo įmonės įsteigė Berno Uniją (Tarptautinę kreditų ir investicijų draudikų
organizaciją), kurios pagrindiniai tikslai:
aktyvinti tarptautinę prekybą, skatinant tarptautinį eksporto kreditų ir uţsienio
investicijų principų pripaţinimą;
suteikti viešą erdvę nariams keistis profesionalia informacija.
Berno Unijos narių 2009 m. apdrausta eksporto kreditų apyvarta siekė apie 1.363,5
mlrd. JAV dolerių, iš jų didţiąją dalį sudarė trumpalaikės trukmės eksporto kreditai
(1.123,2 mlrd. JAV dolerių arba 82,4 proc.), maţiau – vidutinės ir ilgalaikės trukmės
eksporto kreditų draudimas (190,9 mlrd. JAV dolerių arba 14 proc.) ir investicijų
draudimas (49,3 mlrd. JAV dolerių arba 3,6 proc.) (ţr. 10 lentelė)
10 lentelė. Berno Unijos narių veikla 2009 m, mln. USD
Rodikliai Veiklos
apyvarta
Įsipareigojimai
metų pabaigoje
Apmokėtos
ţalos
Regresas
Trumpalaikio eksporto
kredito draudimas
1.123.194 768.647 2.417 330
Vidutinio/ilgalaikio
eksporto kredito
draudimas
190.933 583.616 3.104 4.060
Investicijų draudimas 49.337 151.197 24 10
Iš viso: 1.363.465 1.503.460 5.545 4.400
Šaltinis: Berne Union Yearbook 2009.
Paţymėtina, kad tose šalyse, kur veikia pakankamai stiprios kredito draudimo įmonės
(potencialūs operatoriai), efektyviausiai veikia eksporto kreditų draudimo sistema,
grindţiama operatoriaus modeliu (Vokietija, Prancūzija, Olandija ir kt.). Stipriausi
pasaulio draudikai yra įsikūrę Vokietijoje (Euler Hermes), Olandijoje (Atradius) ir
Prancūzijoje (Coface) ir kartu jie uţima 86 proc. Berno unijai priklausančių šalių rinkų61.
Minėtos šalys pasiţymi dar ir tuo, kad turi išplėtotą finansinę eksporto rėmimo sistemą,
kurią paprastai sudaro dvi struktūros: eksporto kreditų agentūra ir eksporto–importo
bankas. Pavyzdţiui, Čekijoje veikia EGAP – eksporto garantijų ir draudimo korporacija ir
„Czech Export bank― – eksporto bankas; Vokietijoje – „Euler Hermes
Kreditversicherungs – AG― – eksporto kreditų draudimo kompanija ir „Ausfuhrkredit
GmbH― – bankų sindikatas, diskontuojantis vidutinės trukmės eksporto vekselius;
Prancūzijoje – COFACE – eksporto kreditų draudimo kompanija ir „Banque Francaise de
Commerce Exterieur― – bankas, diskontuojantis komercinių bankų, kurie finansuoja
eksportą, vekselius ir t. t. Tačiau maţose, atvirose rinkose (tokiose kaip Lietuva,
61 Euler Hermes, 2010 m.
77
Latvija, Estija), kur nėra stiprių (nacionalinių) draudikų ir daţniausiai veikia uţsienio
draudimo įmonių filialai arba veikla vykdoma per kitose šalyse įsikūrusius
padalinius/brokerius, toks veiklos modelis yra nestabilus ekonominio nuosmukio
sąlygomis, nes uţsienio draudikai tiesiog pasitraukia arba apriboja veiklą tokiose
maţose, rizikingose rinkose.
1993 metais šešios Centrinės ir Rytų Europos valstybių (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos,
Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) eksporto kreditų agentūros, siekdamos efektyviai
plėtoti eksporto kreditų draudimo veiklą savo šalyse, susibūrė į Berno Unijos Prahos
klubą. Nuo 1997 m. Berno Unijos Prahos klubas pradėjo plėstis, nariais priimdamas ir
naujai susikūrusias Azijos ir Afrikos eksporto kreditų agentūras (Lietuva dalyvavo 1998
– 2005 m.). Šiuo metu Berno Unijos Prahos klubas vienija 33 valstybių eksporto kreditų
agentūras.
Analizuojant Lietuvai artimesnių 12 Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų
agentūrų („IGA― – Bosnija ir Hercegovina, „BAEZ― – Bulgarija, „EGAP― – Čekija,
„KREDEX― – Estija, „HBOR― – Kroatija, „KUKE― – Lenkija, „LEID― – Lietuva, „MBDP― –
Makedonija, „EXIMR― – Rumunija, „EXIMSK― – Slovakija, „SID― – Slovėnija, „MEHIB― –
Vengrija) institucinius tipus, aiškiai pastebimas draudimo įmonių (7 atvejai arba 58 %
visų agentūrų) ir eksporto–importo bankų (5 atvejai arba 42 %) dominavimas.
Lietuvoje eksporto kreditų agentūra teisiškai reglamentuota ir veikė kaip draudimo
įmonė (ţr. 11 lentelė).
11 lentelė Centrinės ir Rytų Europos EKA charakteristikos
Rodiklis Agentūrų skaičius (12), agentūrų
pasiskirstymas (100 proc.)
EKA institucinis tipas
Bankas 5 (42 proc.)
Draudimo įmonė 7 (58 proc.)
EKA savininkai
Valstybė 9 (75 proc.)
Valstybė ir kiti 3 (25 proc.)
EKA veiklos trukmė
1-5 m. 1 (8 proc.)
6-12 m. 3 (25 proc.)
13-18 m. 7 (59 proc.)
19-25 m. 1 (8 proc.)
EKA veiklos kryptys
Eksporto kreditų draudimas 12 (100 proc.)
Garantijų teikimas 7 (58 proc.)
Investicijų draudimas 9 (75 proc.)
Finansavimas 7 (58 proc.) Šaltinis: Berne Union Yearbook 2009.
Valstybę kaip vienvaldę EKA savininkę nurodė dauguma agentūrų (9 atvejai arba 75
proc.) ir tik nedaugelis, įskaitant Lietuvą, turėjo bendrasavininkių (3 atvejai arba 25
78
proc.). Išsiskiria senbuvės, veiklą vykdančios jau 6–12 metų (3 agentūros arba 25
proc.) ir 13–18 metų (7 agentūros arba 59 proc.). Visos 12 eksporto kreditų agentūrų,
įskaitant Lietuvą, pagrindine veiklos kryptimi nurodė eksporto kreditų draudimą, 9 dar
vykdė investicijų draudimą, 7 teikė garantijas, o 7 agentūros uţsiėmė ir finansavimu.
Aukščiau minėtų 12 Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų
lyginamoji analizė atskleidė, kad jos visos savo veiklą grindţia valstybės kapitalo
įmonės modeliu. Todėl keleto iš jų (Lenkijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos) veiklos
organizavimo analizė visiškai atitinka šio darbo tikslus. Tikslinga būtų apţvelgti ir nuo
1997 m. iki 2005 m. veikusios Lietuvos eksporto kreditų agentūros UAB draudimo
įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas veiklos nuostatas.
Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A – „Korporacja Ubezpieczeń Kredytów
Eksportowych Spółka Akcyjna‖ yra viena iš seniausiai veikiančių Centrinės ir Rytų
Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų, kurios profilis pateiktas 12 lentelėje.
12 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A profilis
Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas
Valstybė Lenkija
Pavadinimas „KUKE― – „Eksporto kreditų draudimo korporacija―
Teisinė forma „JSC― – Uţdaroji akcinė bendrovė
Institucinis tipas Draudimo įmonė
Įsteigimo metai 1991
Akcinis kapitalas
2009.12.31
70.082.800 PLN
Dukterinės įmonės Nėra
Akcininkai Valstybė atstovaujama Finansų ministerijos – 87,85
proc;
„State Economy Bank― – 12,15 proc.
Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:
Trumpalaikiai (rinkos ir ne rinkos rizika);
Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo
kreditai);
Investicijų draudimas;
Laidavimas ir garantijos;
Vidaus rinkos kredito draudimas.
Šaltinis. KUKE S. A Annual Report 2009.
KUKE S.A teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo
apdraudusi 1,61 proc. viso Lenkijos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 1,99 ir
2,31 proc.). Lenkijos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo principinė
schema pateikta paveiksle (ţr. 25 pav. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A
veiklos schema).
79
25 pav. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A veiklos schema
Schemoje matyti, kad viena draudimo įmonė gali pilnai aptarnauti ūkio subjektą, kuris
pagamintą produkciją tiek eksportuoja į rinkos rizikos šalis ir (ar) į ne rinkos rizikos
šalis, tiek parduoda vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad 2009 m., privačioms draudimo
įmonėms sumaţinus vidaus rinkos draudimo apimtis, KUKE S.A savo veikla amortizavo
šį sumaţėjimą per metus padidinusi vidaus rinkos draudimo apimtis net 174,3 proc.
(skaičiuojant PLN).
Taikant tokią veiklos schemą, būtina, kad eksporto kredito agentūra atskirai apskaitytų
finansinius srautus, susidarančius vykdant veiklą valstybės vardu ir sąskaitą nuo
finansinių srautų, susidarančių vykdant veiklą savo vardu ir sąskaita.
Valstybės vardu ir sąskaita vykdomai veiklai KUKE S.A balanso nuosavybės dalyje 2009
m. gruodţio 31 d. specialioje lėšų sąskaitoje, pavadintoje „Nacionalinis interesas―,
apskaitė 13,58 mln. PLN (2008 m. minėtoje sąskaitoje buvo apskaitoma 242,13 mln.
PLN).
Pagrindiniai Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE draudimo veiklos rodikliai
pateikti 13 lentelėje.
13 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE veiklos rezultatai, mln. PLN
Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009
Pasirašyta įmokų 21,13 17,68 15,01 29,96
Valstybės vardu ir sąskaita Savo vardu ir sąskaita
Rinkos rizikos draudimas Ne rinkos rizikos draudimas
Trumpalaikių eksporto
kreditų draudimas (EBPO
valstybės);
Trumpalaikių vidaus rinkos
kreditų draudimas;
Laidavimas ir garantijos (komercinis sektorius).
Privatus perdraudimas
Trumpalaikių eksporto
kreditų draudimas (ne EBPO
valstybės);
Vidutinės ir ilgalaikės
trukmės eksporto kreditų
draudimas (tiekėjo ir pirkėjo
kreditai);
Laidavimas ir garantijos
(viešasis sektorius);
Investicijų uţsienyje
draudimas nuo politinės
rizikos.
Valstybės iţdo lėšos
80
Išmokėta išmokų 8,25 5,30 9,72 13,36
Regresas n./d. n./d. n./d. n./d.
Veiklos rezultatas 6,00 7,00 9,90 -21,50
Šaltinis:http://www.knf.gov.pl/en/about_the_market/Insurance/Financial_and_statistical_data/Annual_data/annual.html
Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE draustos kreditų apyvartos dinamika ir
struktūra pateikta lentelėje (ţr. 14 lentelė Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE
apdrausta apyvarta)
14 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE apdrausta apyvarta, mln. USD
Eil.
Nr.
Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009
1. Visa apdrausta apyvarta 3.582,9 3.991,6 4.527,7 4.626,3
2. Rinkos rizikos draudimas
2.1. Trumpalaikiai eksporto kreditai 1.530,4 1.728,3 1.643,0 1.515,6
2.2. Vidaus rinkos kreditai 569,5 776,1 1.091,1 2.427,5
2.3. Laidavimas ir garantijos n./d. n./d. 6,12 11,9
3. Ne rinkos rizikos draudimas
3.1. Trumpalaikiai eksporto kreditai 527,0 703,8 832,0 512,2
3.2. Vidutinės ir ilgalaikės trukmės
eksporto kreditai
431,9 321,2 462,0 107,1
3.3. Laidavimas ir garantijos 486,8 448,9 491,7 46,9
Šaltinis. KUKE S. A Annual Report 2006 - 2009.
Pateikti duomenys rodo, kad esant nuolatiniam draustos apyvartos augimui, 2009
pastebėtas ryškus ne rinkos rizikos draudimo apimčių sumaţėjimas (dėl ekonomikos
nuosmukio Rytų Europos valstybėse ir Lenkijos eksportuotojų maţesnio aktyvumo tose
rinkose bei sumaţėjusių galimybių eksportuotojams skolintis bankuose) ir vidaus rinkos
prekinių kreditų draudimo apimčių padidėjimas.
Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūra EGAP – „Exportní garanční a
pojišťovací společnost, a.s― yra išplėtotos (kartu su „Čekijos eksporto bankas―)
finansinės eksporto rėmimo sistemos dalyvė (valdo 27,1 proc. „Čekijos eksporto
bankas― akcijų), kurios profilis pateiktas 15 lentelėje „Čekijos Respublikos eksporto
kreditų agentūros EGAP profilis―.
81
15 lentelė. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP profilis
Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas
Valstybė Čekijos Respublika
Pavadinimas „EGAP― - Eksporto garantijų ir draudimo korporacija―
Teisinė forma „JSC― – Uţdaroji akcinė bendrovė
Institucinis tipas Draudimo įmonė
Įsteigimo metai 1992
Akcinis kapitalas
2009.12.31
1.300.000.000 CZK
Akcininkai Valstybė atstovaujama Finansų ministerijos – 40
proc., Pramonės ir prekybos ministerija – 36 proc.,
Ţemės ūkio ministerija – 12 proc., Uţsienio reikalų
ministerija – 12 proc.
Dukterinės įmonės „KUPEG― – „Komercinio kredito draudimo kompanija
EGAP― – 34 proc.
„Čekijos eksporto bankas― – 27,1 proc.
Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:
Trumpalaikiai (ne rinkos rizika);
Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo
kreditai);
Investicijų draudimas;
Laidavimas ir garantijos;
Gamybinės rizikos draudimas.
Šaltinis. EGAP Annual Report 2009.
EGAP teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo apdraudusi
2,89 proc. viso Čekijos Respublikos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 1,74 ir
2,01 proc.). Čekijos Respublikos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo
principinė schema pateikta 26 paveiksle.
82
26 pav. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP veiklos schema
Schemoje matyti, kad rinkos rizikos draudimą šalyje vykdo dukterinė įmonė KUPEG― –
„Komercinio kredito draudimo kompanija EGAP―, kuri buvo įsteigta 2005 m. nuo EGAP
atskyrus rinkos rizikos draudimo veiklą.
Ne rinkos rizikų draudimo veiklai EGAP balanso nuosavybės dalyje 2009 m. gruodţio 31
d. apskaitė 3.240,10 mln. CZK ir subsidijų iš valstybės biudţeto apskaitė 5.683,00 mln.
CZK (2008 m. buvo apskaitoma atitinkamai 4.983,00 mln. CZK ir 2.831,12 mln. CZK).
Paţymėtina, kad subsidijos iš valstybės biudţeto 2009 m. siekė 700,00 mln. CZK, o
2010 m. valstybės biudţete buvo numatyta 1000,00 mln. CZK.
Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP draudimo veiklos rodikliai pateikti
16 lentelėje.
16 lentelė. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP veiklos rezultatai, mln.
CZK
Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009
Apdrausta apyvarta 29.883 49.992 43.033 61.817
Ne rinkos rizikos draudimas Rinkos rizikos draudimas
Trumpalaikių eksporto
kreditų draudimas (EBPO
valstybės);
Trumpalaikis vidaus rinkos kreditų draudimas.
Privatus perdraudimas Valstybės iţdo lėšos
Eksporto kreditų draudimas:
trumpalaikiai kreditai (ne
EBPO valstybės);
vidutinės trukmės ir
ilgalaikiai (tiekėjo ir
pirkėjo) kreditai;
Investicijų uţsienyje
draudimas nuo politinės
rizikos;
Laidavimas ir garantijos;
Gamybinės rizikos draudimas.
83
Pasirašyta įmokų 911 1.381 905 1.215
Išmokėta išmokų 471 589 298 1.105
Regresas 39 193 579 130
Veiklos rezultatas 799 906 625 -2.111
Pateikti duomenys rodo rekordinius veiklos rezultatus, o patirtas nuostolis atspindi ne
blogėjančias tendencijas, o keletą ypač stambių draudimo išmokų (neišmokėti kreditai
finansavus eksportą į Kubą ir reikalavimas vykdyti atlikimo laidavimą statant dvi
elektrines Pakistane).
Vengrijos eksporto kreditų agentūra MEHIB – „A Magyar Exporthitel Biztosító Zrt.‖
yra tipiška eksporto kredito agentūra, kurios profilis pateiktas 17 lentelėje.
17 lentelė. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB profilis
Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas
Valstybė Vengrija
Pavadinimas „MEHIB― – Vengrijos eksporto kredito draudimas―
Teisinė forma „ Pte Ltd― – privati ribotos atsakomybės (UAB atitikmuo)
Institucinis tipas Draudimo įmonė
Įsteigimo metai 1994
Akcinis kapitalas
2009.12.31
4,25 mlrd. HUF
Akcininkai Valstybė tiesiogiai atstovaujama Vengrijos
privatizavimo ir valstybės holdingo kompanijos – 25
proc. netiesiogiai atstovaujama Vengrijos vystymo
banko – 75 proc.
Dukterinės įmonės Nėra.
Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:
Trumpalaikiai (ne rinkos rizika);
Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo
kreditai);
Investicijų draudimas;
Laidavimas ir garantijos;
Gamybinės rizikos draudimas.
Šaltinis. MEHIB Annual Report 2009.
MEHIB teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo
apdraudusi 0,4 proc. viso Vengrijos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 0,5 ir
0,33 proc.). Vengrijos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo principinė
schema pateikta paveiksle (ţr. 27 pav.).
84
27 pav. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB veiklos schema
Šaltinis: MEHIB, 2010
Schemoje matyti, kad MEHIB iš esmės uţsiima tik ne rinkos rizikos draudimo valstybės
iţdo lėšomis veikla.
Ne rinkos rizikų draudimo veiklai MEHIB balanso nuosavybės dalyje jokių specialių lėšų
neapskaitoma, todėl darytina išvada, kad minėta veikla vykdoma draudimo įmonės,
kurios vienintelis akcininkas yra valstybė, nuosavų lėšų sąskaita.
Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB draudimo veiklos rodikliai pateikti 18
lentelėje.
18 lentelė. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB veiklos rezultatai, mln. HUF
Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009
Apdrausta apyvarta 36.645,4 68.375,1 109.504,6 79.741,5
Pasirašyta įmokų 1.114,3 1.357,4 2.533,9 582,5
Išmokėta išmokų 2,3 0,0 0,4 378,7
Regresas 0,0 2,8 6,1 136,9
Veiklos rezultatas -148,1 28,4 394,6 627,0
Pateikti duomenys iš esmės atspindi bendrąsias ekonomikos nuosmukio tendencijas
šalyse, su kuriomis prekiauja Vengrijos eksportuotojai, o neįprastai didelis pelnas
gautas susigrąţinus lėšas iš skolininkų pagal ankstesniais metais išmokėtas draudimo
išmokas.
Buvusi Lietuvos eksporto kreditų agentūra LEID - UAB draudimo įmonės Lietuvos
eksporto ir importo draudimas, veikusios 1997 – 2005 m., kaip ir kitų Centrinės ir Rytų
Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų, buvo pasirinktas valstybės kapitalo
Ne rinkos rizikos draudimas
Eksporto kreditų draudimas:
trumpalaikiai (ne EBPO
valstybės);
vidutinės trukmės ir ilgalaikiai
(tiekėjo ir pirkėjo kreditai);
Investicijų uţsienyje draudimas
nuo politinės rizikos;
Laidavimas ir garantijos; Gamybinės rizikos draudimas.
Valstybės iždo lėšos
85
įmonės, kurios pagrindinis akcininkas valstybė, modelis. LEID profilis pateiktas 19
lentelėje.
19 lentelė. Lietuvos eksporto kreditų agentūros LEID profilis
Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas
Valstybė Lietuva
Pavadinimas UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo
draudimas
Teisinė forma Uţdaroji akcinė bendrovė
Institucinis tipas Draudimo įmonė
Įsteigimo metai 1997
Akcinis kapitalas
2004.12.31
15,36 mln. LTL
Akcininkai Valstybė atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas― –
99,92 proc.;
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) – 0,04
proc.;
LPK prekybos tarpininkų asociacija – 0,04 proc.
Dukterinės įmonės Neturėjo
Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:
Trumpalaikiai (rinkos ir ne rinkos rizika);
Finansinio kredito draudimas;
Vidaus rinkos kredito draudimas
Šaltinis. LEID Metinė ataskaita 2004.
Pagrindiniai UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas veiklą
charakterizuojantys rodikliai pateikti 20 lentelėje.
20 lentelė. UAB DĮ Lietuvos eksporto ir importo draudimas pagrindiniai veiklos rodikliai
Eil.
Nr.
Rodiklio pavadinimas 2002 2003 2004
1. Prisiimta prekinio kredito draudimo suma,
mln. Lt
107,14 167,24 208,27
1.1. Vietinė rinka 33,19 91,79 122,44
1.2. Ne EBPO 36,03 24,61 24,04
1.3. EBPO 37,92 50,84 61,79
2. Pasirašyta draudimo įmokų, mln. Lt 5,60 5,88 7,62
2.1. Vietinė rinka 1,37 2,74 4,19
2.2. Ne EBPO 3,07 1,76 1,37
2.3. EBPO 1,16 1,38 2,06
3. Išmokėtos draudimo išmokos, mln. Lt 0,66 0,65 1,62
4. Veiklos rezultatas (pelnas) mln. Lt 0,66 0,71 0,78
5. Įstatinis kapitalas*, mln. Lt 19,596 16,560 15,360
6. Darbuotojų skaičius 20 21 22
7. Apdrausta Lietuvos eksporto dalis, proc. 5,8 5,1 5,2
Šaltinis. LEID Metinė ataskaita 2004.
*Įstatinis kapitalas maţintas akcininkų sprendimais, išmokant jiems laisvas lėšas.
UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas misija buvo:
86
Plėsti įmonių galimybes eksportuoti produkciją bei didinti jų
konkurencingumą uţsienio rinkose, apdraudţiant prekių bei paslaugų
eksporto riziką;
Didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes plėtoti tarpusavio prekybinę veiklą
Lietuvos rinkoje, maţinant neatsiskaitymo uţ pateiktas prekes ar suteiktas
paslaugas riziką.
Paskutiniaisiais prieš privatizavimą metais LEID apdrausta eksporto ir vietinės rinkos
apyvarta sudarė 3,17 mlrd. litų. Apdraudţiant Lietuvos eksportuotojų pirkėjus, esančius
41 valstybėje, apdrausta eksporto apyvarta sudarė 1,34 mlrd. litų arba 5,2 proc. viso
2004 m. Lietuvos eksporto. Lietuvos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo
principinė schema pateikta paveiksle (ţr. 28 pav.).
28 pav. Lietuvos eksporto kreditų agentūros LEID veiklos schema
Schemoje matyti, kad ūkio subjekto atţvilgiu UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir
importo draudimas vykdė kompleksinį draudimą, t.y. draudė neatsiskaitymų riziką
eksportuojant produkciją į EBPO valstybes, į ne EBPO valstybes ir prekiaujant vidaus
rinkoje. Unikalu, kad UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas
sugebėjo visą prisiimtą riziką (rinkos ir ne rinkos) perdrausti privačioje perdraudimo
rinkoje – aukštus finansinio pajėgumo reitingus turinčiose perdraudimo kompanijose
„Munich Re― ir „Atradius Re―.
Valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemoje pasireiškė per draudimo
įmokos subsidijavimą. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2000 m. gruodţio 18
d. nutarimu Nr. 153 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pranešimo apie
valstybės pagalbą pagal schemą „Dalinis draudimo įmokų mokėjimas― eksporto kredito
srityje įvertinimo ir patvirtinimo― buvo įtvirtintas draudimo įmokos subsidijavimo
mechanizmas. Kadangi tokio mechanizmo netaiko nei anksčiau minėtos Berno Unijai,
Rinkos rizikos draudimas Ne rinkos rizikos draudimas
Trumpalaikių eksporto
kreditų draudimas (EBPO
valstybės);
Trumpalaikių vidaus rinkos
kreditų draudimas.
Privatus perdraudimas
Trumpalaikių eksporto
kreditų draudimas (ne EBPO
valstybės);
Finansinio kredito draudimas.
87
nei Berno Unijos Prahos klubui priklausančios eksporto kreditų agentūros, tai
neįmanoma lyginamosios analizės metodu atskleisti jo pranašumų ir efektyvumo
lyginant su kitomis EKA. Tai buvo iš esmės tik deklaratyvus eksporto rėmimas su iš
anksto uţprogramuotais esminiais trūkumais (rėmimo nereikšmingumu, rėmimo
epizodiškumu, draudimo selektyvumu ir skaidrumo stoka).
Paţymėtina, kad vietinės rinkos draudimo apimčių spartus didėjimas, neaukštas
nuostolingumo lygis bei nuolatos pelninga veikla, sudarė prielaidas įtraukti įmonę į
privatizuojamų įmonių sąrašą ir tikėtis sėkmingo įmonės akcijų paketo pardavimo.
UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas 2005 m. privatizavo
buvęs strateginis partneris Prancūzijos kredito draudimo kompanija „Coface―, kuris
kredito draudimo veiklą (tik rinkos rizikos draudimas) tęsia per Coface Austria
Kreditversicherung AG Lietuvos filialą.
Prieš teikiant alternatyvius eksporto kreditų agentūros steigimo techninius sprendimus
tikslinga apţvelgti ir Estijos Vyriausybės sprendimus, susijusius su Estijos eksporto
kreditų agentūros KredEx (Krediidi ja Ekspordi Garanteerimise SA KredEx) veiklos
organizavimu. Valstybės 2001 m. įsteigta KredEx savo veiklą vykdo trimis esminėmis
kryptimis: teikia garantijas banko paskoloms verslui pradėti ir vystyti, eksporto
kreditams ir būsto paskoloms.
21 lentelė. KredEx veiklos duomenys
2008
m.
2009
m.
Iš
viso
iki
2009
m.
Verslo paskolos ir garantijos
sudarytų garantijų sutarčių skaičius 341 470 2205
paskolų, kurioms suteiktos Kredex garantijos, apimtys, mln.
EEK 605 1358 5200
KredEx suteiktų garantijų apimtys, mln. EEK 357 804 2811
KredEx suteiktų garantijų įsipareigojimai, mln. EEK 647 1068
sukurtų darbo vietų skaičius dėl suteiktų garantijų, vnt. 1207 987 7263
Subordinuotos paskolos, mln. EEK 8 210 218
Eksporto garantijos
Suteiktų eksporto garantijų skaičius 78 98 1392
Eksporto apyvarta dėl KredEx suteiktų garantijų, mln. EEK 169 335 3103
kredito limitas, suteiktas uţsienio pirkėjams su KredEx
garantija, mln. EEK 161 335
Būsto paskolos ir garantijos
namų valdų skaičius, kurioms suteiktos garantijos (tik
jaunoms šeimoms, jauniems specialistams ir nuosavybę
atgavusiems namų savininkams)
1622 917 20312
Paskolų, skirtų butams įsigyti ir kurioms suteiktos KredEx
garantijos, apimtys, mln. EEK 82 33 256,2
Visų paskolų, kurioms suteiktos būsto paskolų garantijos,
apimtys, mln. EEK 1300 633 13300
KredEx garantijų įsipareigojimai, mln. EEK 733 759
Būsto renovacijos paskolos, mln. EEK 78
Šaltinis: KredEx, 2010, http://www.kredex.ee/public/statistika_eng2009.pdf
88
29 pav. KredEx suteiktų eksporto garantijų pasiskirstymas pagal šalis 2009 m. gruodţio
31 d., proc.
Ukraina; 64Rusija; 8
Suomija; 3
Prancūzija; 3
Baltarusija; 3
Serbija; 3Lietuva; 2
kitos; 14
Šaltinis: KredEx, 2010
2009 m. pradţioje KredEx įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 1,2 mlrd. EEK. 2009 m.
kovo mėn. Estijos vyriausybė priėmė sprendimą pakeisti Paramos įmonėms ir valstybės
paskolų garantijų aktą ir padidino paskolos garantijos dydį, todėl įmonių paskolų
garantijų sutarčių apimtys padidėjo nuo 800 mln. EEK iki 1,5 mlrd. EEK, o būsto
paskolų garantijų apimtys padidėjo nuo 950 mln. EEK iki 1,5 mlrd. EEK.
2009 m. kovo mėn. dar kartą buvo padidintas KredEx įstatinis kapitalas – buvo įnešta
242,8 mln. EEK iš Europos regioninės plėtros fondo ir 25 mln. EEK iš Europos socialinio
fondo. Šios lėšos buvo naudojamos eksportuojančių įmonių ilgalaikėms paskoloms
finansuoti, teikiant kreditines linijas bankams.
Estijos Vyriausybė 2009 m. priėmė sprendimą atskirti nuo KredEx eksporto garantijų
teikimo veiklą ir ją nuo 2010 m. perduoti naujai steigiamai kredito draudimo įmonei.
Taip, 2010 m. viduryje praktiškai savo veiklą pradėjo kredito draudimo įmonė KredEx
Krediidikindlustus AS, kurioje valstybę atstovauja Ekonomikos reikalų ir ryšių
ministerija (2/3) bei KredEx (1/3). Nurodoma, kad tokio sprendimo priėmimą lėmė šios
prieţastys:
Globalios finansų krizės metu tarptautinės kredito draudimo įmonės,
veikusios Estijoje, iš esmės sumaţino savo veiklos apimtis;
Estijos eksportuotojai prarado galimybę įsigyti kai kuriuos draudimo
produktus ar drausti neatsiskaitymo riziką į kai kurias šalis;
Ţymiai pakilo draudimo paslaugų įkainiai;
Estija buvo vertinama kaip padidėjusios kredito rizikos šalis.
Naujai kredito draudimo įmonei keliami tokie tikslai:
Geriau paţįstant esamas sąlygas, kartu su perdraudikais surasti lanksčius
sprendimus vietinėms įmonėms;
Padėti jau veikiančioms įmonėms įeiti į naujas rinkas ar įgyvendinti labiau
nei vidutiniškai rizikingus eksporto projektus, kadangi valstybė gali būti
labiau pakanti rizikos prisiėmimui ir uţtikrinti nustatytų sąlygų laikymąsi
priešingai nei tai daro privatūs draudikai.
89
KredEx Krediidikindlustus AS nurodo šias pagrindines veiklos kryptis: eksporto
kreditų draudimą (trumpalaikį į ne rinkos rizikos šalis bei vidutinės trukmės ir ilgalaikį),
gamybinės rizikos ir investicijų draudimą.
Viešai prieinamoje „KredEx metinė ataskaita 2009―62 nurodyta, kad 2009 m. spalio
pradţioje buvo patvirtinta valstybės eksporto kredito draudimo programa, pagal kurios
taikymo sritis KredEx gavo 200 mln. EEK iš Europos struktūrinių fondų (Europos
regioninės plėtros fondas) lėšų padengti nuostolius, susijusius su eksporto garantijų
teikimu. Vėliau ši suma turės būti perkelta į KredEx Krediidikindlustus As63 kaip
perdraudimo depozitas nuostolių rezervui.
Apibendrinimas:
Valstybė dalyvauja beveik visose nacionalinėse eksporto kreditų draudimo
sistemose, skiriasi tik valstybės dalyvavimo formos bei įtakos laipsnis, kurie
priklauso nuo valstybės vaidmens šalies ekonomikoje, susiformavusios
finansų bei draudimo paslaugų rinkos, susiklosčiusių valstybės paramos
eksportuotojams tradicijų ir kitų veiksnių. Pagal valstybės įtakos laipsnį
išskiriami keturi eksporto kreditų draudimo sistemos modeliai: rinkos dalyvio,
valstybės kapitalo įmonės, operatoriaus ir perdraudimo modeliai.
Atsiţvelgiant į konkrečios valstybės teisinio finansų institucijų
reglamentavimą, daţniausiai sutinkami šie eksporto kreditų agentūrų tipai:
eksporto ir importo bankai, draudimo įmonės ir mišrios institucijos;
Lietuvoje eksporto kreditų agentūros (daugiau forma nei turiniu) veikla buvo
pagrįsta valstybės kapitalo įmonės modeliu (pagrindinis akcininkas buvo
valstybė), o institucinis tipas - draudimo įmonė – UAB DĮ „Lietuvos eksporto
ir importo draudimas―;
Finansinė eksporto rėmimo sistema Lietuvoje niekada nebuvo išplėtota ir
buvo vienanarė. Finansinį eksporto rėmimą iki privatizacijos Lietuvoje vykdė
UAB DĮ „Lietuvos eksporto ir importo draudimas―, kurios pagrindinis veiklos
tikslas buvo didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją,
apdraudţiant prekių ir paslaugų eksporto riziką bei draudţiant paskolas,
imamas gaminti ir tiekti eksportuojamas prekes;
UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas visą prisiimta
rizika (rinkos ir ne rinkos) buvo perdrausta privačioje perdraudimo rinkoje, o
Valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemoje pasireiškė tik
per draudimo įmokos subsidijavimą;
Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų analizė rodo,
kad eksportų kreditų agentūros daţniausiai teisiškai reglamentuotos ir veikia
kaip draudimo įmonės arba eksporto–importo bankai bei turi vienintelį
savininką – valstybę. Rinkoje dominuoja veiklos patirtį jau įgijusios eksporto
kreditų agentūros, kurios visos uţsiima eksporto kreditų draudimo veikla, o
dalis iš jų – dar ir investicijų draudimu, garantijų teikimu bei finansavimu.
Centrinės ir Rytų Europos valstybėse veikiančios eksporto kreditų agentūros
vaidina pakankamai svarbų vaidmenį uţsienio prekybos sistemoje ir jų veikla
yra sektina.
Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A turi galimybę kompleksiškai
aptarnauti Lenkijos ūkio subjektus, drausdama neatsiskaitymų riziką
eksportuojant produkciją į EBPO valstybes, į ne EBPO valstybes ir prekiaujant
vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad valstybė turi galimybę lanksčiai reaguoti į
rinkoje susiklosčiusią situaciją ir sutelkti savo pagalbą į tas valstybes ar
sektorius (įskaitant ir šalies vidaus rinką), kur privačios draudimo įmonės
sumaţina savo veiklos apimtis ar stabdo veiklą;
Čekijos Respublika pasiţymi išplėtota finansine eksporto rėmimo sistema -
eksporto kreditų agentūra EGAP su savo dukterinėmis įmonėmis „Komercinio
62 KredEx, 2010, http://www.kredex.ee/1536 63 http://www.kredex.ee/kredex-credit-incurance-ltd
90
kredito draudimo kompanija EGAP― ir „Čekijos eksporto banku― turi galimybę
ūkio subjektams uţtikrinti ne tik neatsiskaitymų rizikos draudimą, bet ir
finansavimą.
Vengrijos eksporto kreditų agentūra MEHIB yra tipiška institucija, turinti
galimybę ūkio subjektams pasiūlyti ne rinkos rizikos draudimą valstybės iţdo
lėšomis;
Estijos eksporto kreditų agentūra KredEx, siekdama veiklos efektyvumo,
eksporto kreditų draudimo veiklą perdavė naujai įsteigtai kredito draudimo
įmonei KredEx Krediidikindlustus AS, kuri praktiškai pradėjo veikti 2010 m.
viduryje.
Kitose valstybėse (Lenkija, Čekijos Respublika, Vengrija) veikiančių kredito
draudimo dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių
apţvalga įgalina identifikuoti alternatyvius eksporto kreditų agentūros
steigimo techninius sprendimus.
91
4. Prekinio kredito agentūros steigimo alternatyvos, jų teisinis ir
institucinis realizavimas
4.1. Pirmoji techninė alternatyva – naujai steigiamas juridinis asmuo:
4.1.1. naujai steigiamo juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas
Naujai steigiamas juridinis asmuo.
Pagal Draudimo įstatymo reikalavimus steigiamas naujas juridinis asmuo – draudimo
įmonė.
Atsiţvelgiant į DĮ 13 str. reikalavimus, naujai steigiamos bendrovės pavadinime privalo
būti ţodis „draudimas―
Naujai steigiamo asmens teisinė forma.
Naujai steigiamas privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - uţdaroji
akcinė bendrovė.
Siūloma naujai steigiamo juridinio asmens institucinė forma – draudimo įmonė,
veikianti vadovaujantis Draudimo įstatymo reikalavimais.
Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymu, priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo valstybės turtas
būtų investuojamas į steigiamą juridinį asmenį.
Įgaliotos steigiamos bendrovės akcijas patikėjimo teise valdančios, naudojančios ir
disponuojančios institucijos sprendimu patvirtinami įstatai ir išrenkami valdybos nariai.
Įstatinis kapitalas – ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, akcijos tik vardinės ir apmokėtos
tik pinigais.
Organizacinis fondas – ne maţesnis nei 300 000 EUR, sudarytas tik iš pinigų.
Minimalus garantinis fondas – 3 500 000 EUR (nustatyta 2010 metams).
Tenkinami kiti Draudimo įstatymo nustatyti reikalavimai, įskaitant pakankamą techninių
atidėjinių sudarymą.
Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – LR draudimo prieţiūros komisija.
Naujai steigiamo asmens savininkas.
Naujai steigiamo juridinio asmens savininkas – Lietuvos valstybė. Galimas akcijas
patikėjimo teise valdantis, naudojantis ir jomis disponuojantis subjektas - Lietuvos
Respublikos ūkio ministerija arba kita teisės aktais įgaliota valstybės institucija.
4.1.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti
Pagal LR Biudţeto sandaros įstatymo 2 str. 1 d. - Asignavimai – biudţete nustatyta
biudţetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriems galimybė biudţeto lėšas gauti numatyta jų
veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose,
priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis
sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai,
administravimo tvarką, (toliau – kiti subjektai), išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir
nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms (toliau – turtas) įsigyti skirta lėšų
suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudţetiniais metais gauti iš biudţete
92
sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iţdą valdančiai institucijai arba savivaldybių
administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.
Taigi turi būti:
(i) įstatymas;
(ii) LR Vyriausybės nutarimas, priimtas vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES
teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų
valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką.
Atitinkamai darytina išvada, kad, norint juridiniam asmeniui skirti asignavimus iš
valstybės biudţeto, reikia šią galimybę numatyti atitinkamame įstatyme.
Todėl skiriant finansavimą naujai steigiamam juridiniam asmeniui ir jo veiklai uţtikrinti
reikėtų priimti šiuos teisės aktus ţemiau pateikta seka.
Instituciniai:
Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei
įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo
teikimo schemą ir šaltinius.
Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymu, priimti LRV nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į
steigiamą juridinį asmenį. Nutarimu:
į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės lėšos;
įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir
ribos;
nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti institucija, suformuojami
įpareigojimai steigėjos funkcijas vykdančiai institucijai sudaryti valdybą,
patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo aktą ir visus kitus su
bendrovės steigimu susijusius dokumentus;
nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos atsakomybės apimtys ir
ribos;
įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo, mokėjimo;
nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų šaltinį;
suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas, nurodomi ir
detalizuojami lėšų šaltiniai;
įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;
parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas. Draudimo įmonės
pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas juridinis asmuo neturi
teisės savo pavadinime naudoti šio ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į jį
panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo įstatymo 13
str.). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB
„Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.
Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų
patvirtinimo ir valdybos narių išrinkimo.
Priklausomai nuo finansavimo šaltinio gali būti reikalinga priimti papildomus /
pakeisti galiojančius teisės aktus.
Veiklos:
Įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų sprendimai, privalomi pagal
Draudimo įstatymą:
Dėl strateginio veiklos plano patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 1 p.);
Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 5
p.);
Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali
būti pripaţinti draudţiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos
tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);
93
Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,
tyrimo taisyklių patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);
Dėl veiklos vidaus kontrolės (vidaus audito) tvarkos (Draudimo įstatymo 26
str.).
Kiti draudimo įmonės veiklai aktualūs įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo
organų sprendimai:
Dėl draudimo techninių atidėjinių ir kitų lėšų investavimo tvarkos;
Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo;
Dėl prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo taisyklių patvirtinimo;
Kiti veikloje reikalingi aktai.
4.1.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą (eilės tvarka)
1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant
valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus,
finansavimo teikimo schemą ir šaltinius:
Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant
valstybei poreikis;
Toliau įstatyme apibrėţiama:
- Įstatymo paskirtis;
- Pagrindinės sąvokos;
- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei
principai;
- Įtvirtinamas sprendimas steigti draudimo įmonę, kurios akcininkas būtų
valstybė ir kuri įgyvendintų prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei
sistemą;
- Draudimo teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;
- Draudimo įmonės finansavimo šaltiniai (LR valstybės biudţeto lėšos64);
- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus
įsipareigojimus politikos;
- Įpareigojimai LR Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.
Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą – numatyti atitinkamas lėšas
2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme.
Kartu su įstatymo priėmimu pateikti Europos Komisijai pranešimą apie numatomą
įgyvendinti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą.
2. Priėmus aukščiau nurodytus įstatymus ir jiems įsigaliojus, priimti kitus
teisės aktus, įtvirtinančius steigiamos bendrovės teisinį pagrindą bei
parinkti draudimo įmonės pavadinimą:
Pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti pavadinimą į registrą
(kartu pateikti LR teisingumo ministro leidimą vartoti pavadinime valstybės
pavadinimą). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB
„Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.
Priimti LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į
steigiamą juridinį asmenį. Nutarimu:
- į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės lėšos;
- įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir
ribos;
64
Draudimo įmonės veiklos išlaidoms finansuoti siūloma siekti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų,
nes dėl teisinio neapibrėţtumo 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimas praktiškai nerealizuotinas, nors grieţtų apribojimų ir nėra nustatyta.
94
- nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti institucija,
suformuojami įpareigojimai steigėjos funkcijas vykdančiai institucijai
sudaryti valdybą, patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo
aktą ir visus kitus su bendrovės steigimu susijusius dokumentus;
- nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos atsakomybės
apimtys ir ribos;
- įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo, mokėjimo;
- nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų šaltinį;
- suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas, nurodomi ir
detalizuojami lėšų šaltiniai;
- įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;
- parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas. Draudimo įmonės
pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas juridinis asmuo neturi
teisės savo pavadinime naudoti šio ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į
jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo
įstatymo 13 str.).
Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų
patvirtinimo ir prieţiūros ir valdymo organų narių išrinkimo.
Priimamas vienintelio akcininko sprendimas dėl stebėtojų tarybos narių
paskyrimo. Paskirta stebėtojų taryba išsirenka pirmininką.
Parinkti draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininko ir kitų stebėtojų tarybos
narių, valdybos pirmininko ir kitų valdybos narių, administracijos vadovo,
vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuaro kandidatūras, suderinti jas su
Draudimo prieţiūros komisija.
Lygiagrečiai šiems veiksmams vykdomas pasirengimas draudimo veiklos
licencijai gauti ir rengiami Draudimo prieţiūros komisijai pateiktini dokumentai
(konkrečių dokumentų sąrašas pateikiamas 4 punkte ţemiau).
3. Uţtikrinti atitikimą Draudimo įstatyme numatytiems finansiniams
reikalavimams:
Pinigais sukaupti organizacinį fondą.
Pinigais apmokėti steigiamos draudimo įmonės akcijas.
Tuo atveju, jei greta LR valstybės biudţeto lėšų būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020
m. ES struktūrinė parama (pvz., Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti
sudaromos teisinės galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
sistemą, t.y. Lietuvos institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių
2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų
teikti atitinkamus pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES
struktūrinės paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės
aktus ir dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES
struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios veiklos išlaidos bus
pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES
struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką
siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR
valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo.
4. Licencija draudimo veiklai ir draudimo įmonės įsteigimas:
Pateikti Draudimo prieţiūros komisijai prašymą steigiamai draudimo įmonei
išduoti draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 14 str.).
Pabaigti rengti ir kartu su prašymu Draudimo prieţiūros komisijai pateikti visus
minėtame straipsnyje nurodytus šiuos dokumentus ir rašytinę informaciją:
- draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas);
95
- Draudimo prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės
verslo planas;
- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo
įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir
pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Taip pat pateikiama
Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie
kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių prieţiūros ir
valdymo organų narius;
- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo
įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius,
valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą;
- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie vyriausiąjį
buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą;
- dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą
pinigais, organizacinio fondo naudojimą bei jo likutį;
- dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą
pinigais;
- informacija apie organizacinio fondo bei lėšų, kuriomis apmokėtos
steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės
įstatinis kapitalas, kilmę;
- Draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos
draudimo įmonės vardu;
- dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos uţ draudimo veiklos licencijos
išdavimą sumokėjimą.
Pateikti kitą Draudimo įstatyme nustatytą informaciją, įskaitant Draudimo
prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planą,
nustatytos formos informaciją apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos
pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus
valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir vyriausiąjį
aktuarą;
Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų
dokumentų pateikimo dienos Draudimo prieţiūros komisija priima sprendimą dėl
draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
Išdavus licenciją draudimo įmonė įregistruojama juridinių asmenų registre ir
nuo šio momento laikoma įsteigta.
Laikotarpiu, kol Draudimo prieţiūros komisija spręs dėl licencijos išdavimo,
galima vykdyti ţemiau nurodytus administracinius ir pasirengimo draudimo
įmonės veiklai veiksmus.
5. Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.
Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir
administracijos vadovas (Draudimo įstatymo 20 str. 2 dalis);
Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas, valdybos nariai,
valdybos pirmininkas, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris,
vyriausiasis aktuaras ir kiti pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles
vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje einantys asmenys
privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę (Draudimo
įstatymo 20 str. 4 dalis);
Pasamdyti darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo įmonėje turėtų
dirbti 13 darbuotojų:
Direktorius;
Aktuarijus;
Vidaus auditorius;
Biuro administratorius;
IT administratorius;
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;
96
Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;
Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai.
6. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.
Išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²
darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų -
pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės
patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso ploto. Prie biuro
nuomos taip pat skaičiuojamas turto draudimas ir patalpų sauga;
Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:
kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir
2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai
kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:
Serveris 1 vnt.;
Kompiuteriai – 13 vnt.;
Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus;
Kompiuterinis tinklas;
Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys;
Spausdintuvai – 2 vnt.;
Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt.;
Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų;
Telefono linijos – 4 ISDN linijos;
Interneto prieiga.
7. Programinė įranga.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte
nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir
visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku
pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai
ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti
būtina:
MS Office programa – 13 vnt.;
Antivirusinė programa – 13 vnt.;
Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios
svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti
duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų
akumuliaciją;
Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licencija.
8. Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.
Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.
9. Pardavimo kanalai.
Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.
Išdėliojant veiksmus, susijusius su teisės aktais, laike reikėtų atsiţvelgti į šiuos
preliminarius terminus ir veiksmų seką (taikoma ir kitoms alternatyvoms):
1. Įstatymo priėmimas (lygiagrečiai teikiamas pranešimas Europos Komisijai apie
numatomą taikyti eksporto kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą) –
6–9 mėnesiai;
2. LRV nutarimo priėmimas – 2 mėnesiai;
3. LR ūkio ministro įsakymo priėmimas – 1 mėnuo;
4. Valdymo organų sprendimai – per 1 mėnesį nuo suformavimo dienos.
5. Draudimo licencijos išdavimas – iki 6 mėnesių nuo prašymo Draudimo prieţiūros
komisijai pateikimo dienos.
97
4.1.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir
lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą;
Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:
1) steigiamas naujas juridinis asmuo;
2) naujai steigiamas juridinis asmuo veikia pagal Draudimo įstatymą;
3) naujai steigiamas juridinis asmuo teiks trumpalaikio eksporto kredito draudimo,
draudţiant neparduotiną riziką, paslaugas, o esant poreikiui – ir vidutinės
trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimo, kuris priskiriamas neparduotinos
rizikos draudimo rūšiai, paslaugas. Parduotinos rizikos draudimo paslaugų naujai
steigiamas juridinis asmuo neteiks;
4) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos
rizikos šalis, nes valstybės pagalbos apribojimai netaikomi tik neparduotinos
rizikos atveju. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudaro 5
procentus, nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių
eksporto draudimu įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio
LEID atveju ši dalis sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius
5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo
įmokų dydis – kuo didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis
(Lenkijos, Čekijos praktika) ir kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo
santykinai didesnė draudimo dalis;
5) eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys skaičiuojamos pagal labiausiai tikėtiną
nuosaikųjį scenarijų;
6) laikoma, kad PKD agentūros steigimas vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla
vykdoma nuo 2012 m. (pagal Estijos draudimo įmonės steigimo praktiką –
įsteigta 2009 m. spalio mėn., veiklą pradėjo 2010 m. II pusm.), skaičiavimai
apima 5 metų laikotarpį iki 2016 m. imtinai;
7) atskaitymai Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai daromi vadovaujantis LR
Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1189 (0,294 proc. nuo
pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų), jie apskaitomi pelno-nuostolių
atskaitos mokesčių sąnaudų eilutėje;
8) perdraudimo nėra, nes tai neparduotina rizika, kurios neperdraudţia privatūs
draudikai, todėl de facto perdraudimo funkciją vykdo valstybė, veikdama kaip
draudimo įmonės savininkė ir uţtikrindama visus reikalavimus, keliamus
draudimo įmonėms;
9) minimalaus garantinio fondo dydį (įskaitant indeksavimą dabar jis sudaro
3500000 eurų arba 12084800 litų) organizaciniam fondui (300000 eurų arba
1035840 litų), reikalavimus mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams nustato
Draudimo įstatymas. Pasikeitus LR teisės aktams, reglamentuojantiems mokumo
atsargą, techninių atidėjinių dydţius ir jų sudarymo tvarką, reikalavimus įstatinio
kapitalo dydţiui ir pan., turės būti perskaičiuojamas lėšų poreikis tiek įstatiniam
kapitalui, tiek veiklos išlaidoms padengti;
10) valstybės dalyvavimas draudimo įmonėje kaip juridiniame asmenyje nelaikoma
valstybės pagalba, kai tokia draudimo įmonė arba draudţia tik neparduotiną
riziką arba, jei tokia įmonė draudţia ir parduotiną, ir neparduotiną riziką tai
tokios įmonės veikla ir apskaita, susijusios su neparduotina rizika, turi būti
atskirtos nuo veiklos ir apskaitos, susijusių su parduotina rizika, kaip to
reikalauja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos
sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo
trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03 su vėlesniais
pakeitimais) ir laikinasis komunikatas. Jei steigiamame juridiniame asmenyje
būtų vykdomas ir parduotinos rizikos draudimas, tai tokių draudimų apskaita ir
veiklos privalės būti atskirtos, o valstybės kapitalo skyrimas į tokią įmonę jau
98
būtų laikomas valstybės pagalba, nes šio kapitalo neįmanoma suskirstyti į dalis,
naudojamas parduotinos ir neparduotinos rizikos draudimo veiklai vykdyti;
11) kadangi trumpalaikių eksporto kreditų draudimas, draudţiant neparduotiną
riziką, nelaikomas valstybės pagalba ir jam netaikomi valstybės pagalbos
teikimo apribojimai, todėl draudėjui (draudimo polisą perkančiai įmonei)
subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas65. Tačiau net ir šiuo atveju turėtų būti
parengta ir su EK suderinta schema pagal Komisijos komunikato valstybėms
narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir
93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)
nuostatas, laikinojo komunikato 5.1 dalies nuostatas, t.y. „5.1. <..> valstybės
narės gali įrodyti, jog privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta.―
Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.
Lėšų poreikį, steigiant naują juridinį asmenį, sudaro lėšos steigimo išlaidoms padengti ir
veiklos išlaidoms padengti:
1) steigimo išlaidas sudaro lėšos įstatiniam kapitalui (minimalus įstatinis kapitalas
turi būti ne maţesnis nei 1.000.000 eurų arba 3.452.800 litų, Draudimo įstatymo
30 str.) ir registravimo išlaidoms padengti (vardo rezervavimas, įregistravimas
Juridinių asmenų registre, notaro paslaugos ir pan., apie 1000 litų);
2) veiklos išlaidas sudaro Draudimo įstatymo apsprendţiamų reikalavimų
uţtikrinimui reikalingos lėšos – lėšos minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti
(minimalus garantinis fondas turi būti 3.500.000 eurų arba 12.084.800, tačiau jo
uţtikrinimui nebūtinai reikės tiek lėšų) ir organizaciniam fondui uţtikrinti
(300.000 eurų arba 1.035.840 litų), mokumo atsarga, techniniai atidėjiniai,
administracinės išlaidos (darbuotojai, įranga, programinė įranga, komunalinės
paslaugos, komandiruočių išlaidos ir pan.), komisiniai brokeriams, mokesčiai,
tame tarpe Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai, duomenų įsigijimo išlaidos,
lėšos galimam nuostoliui padengti66.
Faktinį lėšų poreikį pirmiausia apsprendţia lėšų dydis, kuris turi tenkinti minimalius
garantinio fondo reikalavimus (pagal privalomus reikalavimus jis yra didţiausio dydţio iš
3 privalomų minimalių dydţių – garantiniam fondui, įstatiniam kapitalui ir
organizaciniam fondui), ir būti ne maţesnis nei minimalus įstatinis kapitalas bei ne
maţesnis nei minimalus organizacinis fondas.
Siekiant nustatyti atitiktį minimaliems garantinio fondo reikalavimams reikia
apskaičiuoti turimą mokumo atsargą ir palyginti su minimaliu garantinio fondo dydţiu.
Jei turima mokumo atsarga bus didesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį (12.084.800
lt), tai papildomų valstybės lėšų indėliui į kapitalą nereikės. Jei turima mokumo atsarga
bus maţesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį, tai valstybės privalės padidinti kapitalą
draudimo įmonėje skirtumu tarp minimalaus garantinio kapitalo dydţio ir turimos
mokumo atsargos.
Draudimo įmonės turimos mokumo atsargos skaičiuojamos remiantis Valstybinės
draudimo prieţiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2004 m. balandţio 13
d. nutarimu Nr. N-40 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo―.
Apmokėto įstatinio kapitalo dydis sudaro 12.100.000, t.y. suapvalintas dydis, kuris yra
ne maţesnis nei 12.084.800 Lt (minimalus garantinio fondo dydis), ne maţesnis nei
65 Valstybės pagalba laikoma valstybė parama trumpalaikių eksporto kreditų draudimui, kai draudţiama
parduotina rizika – Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 3.2 dalis 66 Kadangi toks juridinis asmuo draustų neparduotiną riziką, todėl galimi veiklos nuostoliai, kuriuos turėtų
dengti draudimo įmonės savininkas, t.y. valstybė, padidindama savo įnašą į kapitalą, kad būtų uţtikrinti Draudimo įstatymo keliami draudimo įmonei minimalūs reikalavimai.
99
reikalaujama įstatinio kapitalo dydis (3.452.800 litų) ir ne maţesnis nei reikalaujamas
organizacinio fondo dydis (1.035.840 litų).
Kitos išlaidos, pvz., administracinės, skaičiuojamos remiantis analogiškomis BPD,
INVEGA viešai skelbiamomis išlaidomis, pvz., darbuotojų darbo uţmokestis pagal
pareigybes skelbiamas šių juridinių asmenų interneto svetainėse, o taip pat remiantis
kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai neskelbiama informacija. Atkreiptinas
dėmesys, kad šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir
paslaugų kainų įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių
ar jų tarifų (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo,
kitų taikomų mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir
normų, kitos teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.
Detalesni ir tikslesni skaičiavimai atliekami UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūrai―
rengiant 3 metų verslo planą, kuris reikalingas siekiant gauti licenciją draudimo veiklai
vykdyti.
Pagrindinės administracinės išlaidos:
Darbuotojai – pirmaisiais veiklos metais draudimo įmonėje turėtų dirbti 13
darbuotojų, iš viso darbuotojai 75.000*1,31=98.250 Lt per mėn., 1.179.000 Lt
per metus:
Direktorius 9000 Lt67;
Aktuarijus 6000 Lt;
Vidaus auditorius 6500 Lt;
Biuro administratorius 2500 Lt;
IT administratorius 6200 Lt;
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai
2x4800=9600 Lt;
Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai,
2x6100=12200 Lt;
Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai, 2x 5500=11000 Lt.
Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²
darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų -
pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės
patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso ploto, biuro
nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)
pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę
http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2
9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.
be PVM, viso 3595,9 Lt per mėn., 43150,8 Lt per metus;
Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:
kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir
2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai
kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 13x
5.000=65.000 Lt;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso:
Serveris 1 vnt., 5000 Lt;
Kompiuteriai – 13 vnt., 7x 3500 Lt, 6x2000 Lt, viso 36500 Lt;
Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus 3500 Lt;
Kompiuterinis tinklas (http://www.komveda.lt/tinklo_darbai.htm ) 2700 Lt;
Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys 4500 Lt;
Spausdintuvai – 2 vnt., 600 Lt, viso 1200 Lt;
Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt., 2500 Lt;
67 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies
100
Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų, viso 2500 Lt;
Telefono linijos – 4 ISDN linijos, viso 1200 Lt;
Interneto prieiga 300 Lt +(225 Lt per mėn.), viso 3000 Lt per metus
Sauga 100 Lt per mėn., 1200 lt per metus,
Turto draudimas 1200 Lt per metus
Pagal Draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad
draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir visapusišką
valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku pateikta
valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai ir
patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti
būtina:
MS Office programa – 13 vnt., 13x 620 Lt =8060 Lt;
Antivirusinė programa – 13 vnt., 13x100 Lt =1300 Lt;
Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios
svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti
duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų
akumuliaciją, ir duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos
licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent vienas atnaujinimas per 5 metų
laikotarpį;
Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,
partnerius, tiekėjus), apie 150000 Lt kasmet.
22 lentelė. Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012–2016 metams
Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Dydţiai, didinantys turimą mokumo atsargą: 11.650.000,00 13.011.800,00 11.791.800,00 11.269.800,00 13.628.800,00
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo
privilegijuotos akcijos nurodomos atskirai 1.6 eilutėje) 12.100.000,00 13.521.800,00 13.521.800,00 14.369.800,00 15.688.800,00
Akcijų priedai:
Perkainojimo rezervas
Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Privalomasis rezervas
Rezervas savoms akcijoms įsigyti
Kiti rezervai
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -450.000,00 -510.000,00 -1.730.000,00 -3.100.000,00 -2.060.000,00
Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos
Subordinuotos paskolos
Kiti išleisti vertybiniai popieriai
Dydţiai, maţinantys turimą mokumo atsargą: 987.000,00 794.000,00 555.000,00 504.000,00 580.000,00
Nematerialusis turtas 720.000,00 420.000,00 120.000,00
Ateinančių laikotarpių sąnaudos 267.000,00 324.000,00 385.000,00 454.000,00 530.000,00
Savos akcijos
Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00
Kitas riboto patikimumo turtas
Turto vertės skirtumai
102
Nebalansiniai įsipareigojimai
Techninių atidėjinių skirtumas
Turima mokumo atsarga (1) - (2) 10.663.000,00 12.217.800,00 1.236.800,00 10.765.800,00 13.048.800,00
Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00
Trūkumas -1.421.800,00 133.000,00 -848.000,00 -1.319.000,00 963.999,00
Nepaskirstyto pelno (nuostolio) dydis imamas iš prognozinės pelno (nuostolių)
ataskaitos 2012–2016 metams (24 lentelė), kurioje pasirašytos draudimo įmokos
skaičiuojamos kaip 5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikųjį
kaip labiausiai tikėtiną scenarijų. Detali prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita pagal šią
techninę alternatyvą pateikiama 1 priede.
Eksporto į ne rinkos rizikos šalis prognozės ir scenarijai pateikiami galimybių studijos
1.2. dalyje „Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė―:
23 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pasirašytų draudimo įmokų
suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Kadangi draudţiama neparduotina rizika tai perdraudimų dalis neįtraukiama (de facto
perdraudimą atlieka valstybė, drausdama valstybės sąskaita), o faktiškai išieškotos
sumos (regresas) atsiranda ne anksčiau nei trečiaisiais veiklos metais.
24 lentelė. Prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams
Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99
Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS
I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34
I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ
I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35
I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE,
IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,41 -2,61 -2,75 -2,53 -2,67
I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)
I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO
TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68
I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO PASIKEITIMAS (-
/+)
I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68
III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.7. KITOS PAJAMOS
III.8. KITOS SĄNAUDOS
III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)
III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) - PRIEŠ
APMOKESTINIMĄ -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
III.14. PELNO MOKESTIS (-)
III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
SKIRTUMAS -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
Apibendrinant:
Šios techninės alternatyvos, steigiant naują juridinį asmenį, faktinis finansavimo lėšų
poreikis apimtų:
1) lėšas įstatiniam kapitalui ir minimalaus garantinio fondo uţtikrinimui (steigimo
metais, kurie būtų 2011 m.) ir sudarytų 12.100.000 litų (ši suma didesnė nei
minimalus reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis, didesnė nei minimalus
reikalaujamas garantinio fondo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas
organizacinio fondo dydis). Atsiţvelgiant į tai, kad po pirmųjų veiklos metų yra
prognozuojamas 1,4218 mln. Lt trūkumas tarp turimos mokumo atsargos ir
minimalaus garantinio fondo dydţio bei siekiant uţtikrinti naujai steigiamos
draudimo įmonės atitiktį Draudimo įstatymo reikalavimams siūloma valstybei iš
karto investuoti ne tik įstatiniam kapitalui ir minimaliam garantiniam fondui
uţtikrinti reikalingą lėšų sumą, bet ir sumą, reikalingą pirmųjų veiklos metų
trūkumui padengti;
2) lėšas turimos mokumo atsargos trūkumui iki minimalaus reikalaujamo garantinio
fondo dydţio padengti, kuris 2012–2016 metais sudarytų 3.588.800 litų, iš jų
2012 m. 1.421.800 litų, 2013 m. tokio trūkumo nebūtų, 2014 m. 848.000 litų,
2015 m. 1.319.000 litų ir 2016 m. tokio trūkumo nebūtų (ţr. 22 lentelę
„Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012-2016 metams―);
3) atsiţvelgiant į tai, kad po pirmųjų veiklos metų yra prognozuojamas 1,4218 mln.
Lt trūkumas tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo
dydţio bei siekiant uţtikrinti naujai steigiamos draudimo įmonės atitiktį
Draudimo įstatymo reikalavimams siūloma valstybei iš karto investuoti ne tik
įstatiniam kapitalui ir minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti reikalingą lėšų
sumą, bet ir sumą, reikalingą pirmųjų veiklos metų prognozuojamam trūkumui
padengti;
4) iš viso šios techninės alternatyvos įgyvendinimo finansavimo prognozuojamas
poreikis 2012–2016 metais sudarytų 15.688.800 litų68.
Finansavimo šaltiniai.
Galimi naujai steigiamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito draudimo
agentūros funkcijas, finansavimo šaltiniai69 – LR valstybės biudţetas, kurio lėšos
naudojamos naujos draudimo įmonės steigimo išlaidoms ir ataskaitinių metų trūkumui,
kai jis atsiranda, tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio
padengti.
Kadangi pagrindinis naujai steigiamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito
draudimo agentūros funkcijas, finansavimo šaltinis būtų LR valstybės biudţeto lėšos,
valstybė gali pasirinkti vieną iš ţemiau pateikiamų investavimo į Prekinio kredito
draudimo agentūrą strategijos alternatyvų:
1) steigimo metais investuoti tik tą lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį
minimaliam garantinio fondo dydţiui, o atsiradusį neigiamą skirtumą tarp turimos
mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti kitais metais
padidindama įstatinį kapitalą šia suma;
2) steigimo metais investuoti lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį
minimaliam garantinio fondo dydţiui ir reikalinga prognozuojamam pirmųjų veiklos
metų neigiamam skirtumui tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio
fondo dydţio padengti;
68
Pasikeitus draudimo įmonių reglamentuojantiems LR teisės aktams, šis lėšų poreikis gali keistis, tikėtina,
didėti, tačiau, kol nėra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl įstatinio kapitalo dydţio, mokumo atsargos, techninių atidėjinių ir pan., konkrečių dydţių neįmanoma pateikti. 69 Daroma prielaida, kad steigiamas juridinis asmuo vykdys tik eksporto kreditų draudimą, kai draudţiama tik neparduotina rizika. Steigimo metu orientuojamasi į trumpalaikių eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimą valstybės sąskaita, tačiau atsiradus poreikiui tokia agentūra galės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikių eksporto kreditų draudimą, nes tam yra visos teisinės sąlygos ir ši draudimo rūšis yra priskiriama neparduotinai rizikai.
106
3) steigimo metais investuoti lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį
minimaliam garantinio fondo dydţiui ir reikalinga prognozuojamam veiklos 2012–
2016 m. laikotarpiu atsirandančiam neigiamam skirtumui tarp turimos mokumo
atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti.
Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis Draudimo įstatymo 40 straipsnio 7
punkto nuostata siūloma pasirinkti 2 investavimo alternatyvą (steigimo išlaidos ir
pirmųjų veiklos metų išlaidų padengimas), kadangi taip būtų uţtikrintas naujos
draudimo įmonės finansinis stabilumas, taip pat bus sudaryta galimybė patikslinti lėšų
poreikį, atsiţvelgiant į pirmųjų veiklos metų rezultatus, į galimus teisės aktų
pasikeitimus ir(arba) nustatomus naujus reikalavimus, dėl kurių lėšų poreikis į įstatinį
kapitalą vis tiek privalės būti tikslinimas.
Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai
nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai
finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities
prekinio kredito draudimo veiklos.
Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)
Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2
punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo
plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios
priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo
priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi
fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,
ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi
patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės
sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.
finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio
reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama
2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).
Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo
įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos
būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma
negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai
negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį
kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.
Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su
valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.
gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos
regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos
Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros
fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms
taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų
inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas
arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.
Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau
jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).
Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos
panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su
107
valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių
galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant
prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.
Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES
struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito
draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio
reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės
paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik
LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,
rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl
tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo
sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip
sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam
eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.
Apibendrinant:
1) finansavimo šaltiniais steigimo išlaidoms (12.100.000 litų) gali būti LR valstybės
biudţeto lėšos;
2) trūkumui tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio
padengti (3.588.800 litų70) finansavimo šaltinis gali būti LR valstybės biudţeto
lėšos, o atsiradus teisinei galimybei po 2014 m. – ir 2014-2020 m. ES
struktūrinės paramos lėšos.
4.1.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą.
Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:
1) eksporto apimčiai;
2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;
3) draudimo rinkai;
4) šalies ūkiui – netiesiogiai.
Poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai
gali būti vertinamas kaip:
1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios
sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,
2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis
draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis
poveikis.
1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis
kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp
eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo
scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami
eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos
70 Šis trūkumas turėtų būti perskaičiuojamas, jei kai keistųsi minimalus garantinio fondo dydis – būtų
padidintas arba sumaţintas, reikalavimai mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams ir pan.
108
šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo
priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto
apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto
grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt
ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui
2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.
25 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo
agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3
nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0
skirtumas tarp
nuosaikaus ir
pesimistinio scenarijų
5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7
Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl
daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.
Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos
kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas dėl, pvz., vienos pagrindinių pasaulio
eksportuotojos Kinijos sustiprėjusios nacionalinės valiutos, spartus ne rinkos rizikos
šalių ekonomikų augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų
draudimo, dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo
priemonės ir pan.) galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.
2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas
kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos
rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo
eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.
laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.
26 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,
dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.
275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105
Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.
Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis pasireiškia per
rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito draudimo sistemai,
dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, iš dalies padengiančių galimus nuostolius
eksportuojant su atidėtu apmokėjimu galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos
šalis, didinti eksporto apimtis esamose rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba
pradėti eksportuoti į naujas rinkas. Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad
jiems patiems nebereikia uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su
papildoma rizika ir papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų
prekybos partneriai patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl
išvengiama rizikos ir galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti
sandorius su tokiais nepatikimais prekybos partneriais.
Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip
draudimo išmokų suma, kuri bent iš dalies sumaţina eksportuotojų patiriamus
109
nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų suma sudarytų 29,78
mln. Lt.
27 lentelė. Prognozuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016 metais
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Draudimo išmokos 0,30 3,90 6,45 9,43 9,70
Poveikis draudimo rinkai.
Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne
gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito
rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos
rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir
eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek
būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną
riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.
Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:
28 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pasirašytų draudimo įmokų
suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Poveikis šalies ūkiui.
Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis
padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių
pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių
gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį
uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti
tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,
taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.
Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes
sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir
maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.
Apibendrinant:
1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų
1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis
priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;
2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–
2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius;
3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl
pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;
4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis
efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies
biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;
5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų
1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.
110
4.2. Antroji techninė alternatyva – pertvarkomas71 esamas juridinis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“
4.2.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas
Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo.
Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė „Būsto
paskolų draudimas―.
Pertvarkomo juridinio asmens teisinė forma.
UAB „Būsto paskolų draudimas― veikia kaip draudimo įmonė pagal DĮ, Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
patvirtintus įstatus, kitus teisės aktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.
birţelio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės―.
UAB „Būsto paskolų draudimas― registruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų
registre, kodas 110076079, buveinės adresas Ulonų g. 5, Vilnius.
Įstatinio kapitalo dydis – 87 000 000 LTL.
Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros
komisija.
Pertvarkomo juridinio asmens savininkas.
UAB „Būsto paskolų draudimas― dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas
patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų
ministerija. Tuo atveju, jei būtų pasirenkama ši alternatyva, į įmonės valdymo procesus
galima įtraukti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją.
4.2.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti
Instituciniai:
Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei
įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo
schemą ir šaltinius. Įstatyme UAB „Būsto paskolų draudimas― būtų nurodomas kaip
šią schemą įgyvendinantis ir atitinkamas funkcijas atliekantis subjektas:
Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant
valstybei poreikis;
Toliau įstatyme apibrėţiama:
- Įstatymo paskirtis;
- Pagrindinės sąvokos;
- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei
principai;
- Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Būsto paskolų draudimas― funkcijas,
susijusias prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos
įgyvendinimu;
- Draudimo teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;
71 Paţymėtina, kad pertvarkymo sąvoka šioje galimybių studijoje naudojama ne Civilinio kodekso nustatyta prasme (t. y., ne kaip juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, pvz., iš UAB pertvarkoma į AB ir pan.). Pertvarkymo sąvoka šioje studijoje suprantama funkcine prasme, t. y., kaip papildomų funkcijų ir uţduočių delegavimas esamam juridiniam asmeniui.
111
- Draudimo įmonės finansavimo šaltiniai (Lietuvos biudţeto ir(ar) ES
struktūrinių fondų lėšos);
- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus
įsipareigojimus politikos;
- Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.
Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą – numatyti atitinkamas lėšas
2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme.
Priimti LRV 1998 m. birţelio 18 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo
bendrovės― pakeitimą, kuriuo:
įtvirtinamos papildomos UAB „Būsto paskolų draudimas― funkcijos, veiklos
kryptys, kompetencijos apimtis ir ribos prekinio kredito draudimo srityje;
suformuojami pavedimai pakeisti bendrovės įstatus, veiklos nuostatus, priimti
kitus teisės aktus, reikalingus prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui;
nurodoma papildomų lėšų, skirtų uţtikrinti prekinio kredito draudimo veiklą,
šaltiniai, finansavimo skyrimo tvarka.
Priimti LR finansų ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų
pakeitimo / įgaliojimų pakeisti įstatus suteikimo.
Tuo atveju, jei būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinė parama (pvz.,
Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti iš anksto sudaromos teisinės
galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, t.y. Lietuvos
institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių 2014–2020 m. ES
struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų teikti atitinkamus
pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės
paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės aktus ir
dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES
struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios įmonės veiklos išlaidos bus
pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES
struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką
siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR
valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo.
Veiklos:
Priimami nauji / keičiami esantys UAB „Būsto paskolų draudimas― valdymo organų
sprendimai:
Dėl prekinio kredito draudimo veiklos nuostatų patvirtinimo. Nuostatais
nustatomi draudimo prisiėmimo limitai ir kitos atsakomybės sąlygos,
maksimalios metinės išmokos, reikalavimai draudėjui ir kreditui, finansavimo
skyrimo apskaičiavimo tvarka;
Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo;
Dėl prekinio kredito draudimo taisyklių patvirtinimo;
Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali
būti pripaţinti draudţiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos
tvarkos pakeitimo ir papildymo;
Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,
tyrimo taisyklių pakeitimo ir papildymo;
Kiti prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui reikalingi aktai.
112
4.2.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą
1. Draudimo įmonės pavadinimas.
Pakeisti draudimo įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti
vykdomos veiklos pobūdį ir turį būti suprantamas tiek potencialiems klientams,
tiek verslo partneriams. Siūlomas pertvarkomos draudimo įmonės darbinis
pavadinimas UAB „Lietuvos būsto paskolų ir kreditų draudimo agentūra―.
2. Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.
Pasamdyti papildomus darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo
įmonėje turėtų papildomai dirbti 7 darbuotojai:
Aukštesnysis padalinio, skirto eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito
draudimo veiklai vykdyti, vadovas (direktoriaus pavaduotojas, arba
departamento direktorius arba kitas padalinio vadovas);
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;
Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai.
3. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.
Išskirti/išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6
m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – ne maţiau kaip 30 m²
ploto. Šalia su biuro patalpų nuomos skaičiuojamos išlaidos turto draudimui ir
saugai;
Įrengti papildomas 7 darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti
reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1
darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams,
bent 1 seifas svarbiems dokumentams laikyti;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:
Kompiuteriai – 7 vnt.;
Spausdintuvai – 2 vnt.;
Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt.
Telefono aparatai – 7 vnt.
4. Programinė įranga.
MS Office programa – 7 vnt.;
Antivirusinė programa – 7 vnt.;
Įsigyti ir įdiegti Integruotą verslo valdymo ir apskaitos informacinę sistemą,
kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti
duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją ir
įsigyti Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licenciją.
Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.
Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.
Pardavimo kanalai.
Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.
4.2.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir
lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą
Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:
113
1) Funkciškai pertvarkomas72 esamas juridinis asmuo uţdaroji akcinė bendrovė
„Būsto paskolų draudimas― (toliau – BPD);
2) pertvarkomas juridinis asmuo veikia pagal Draudimo įstatymą;
3) BPD teiks trumpalaikio eksporto kredito draudimo, draudţiant neparduotiną
riziką, paslaugas, o esant poreikiui – ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto
kredito draudimo, kuris priskiriamas neparduotinos rizikos draudimo rūšiai,
paslaugas. Parduotinos rizikos draudimo paslaugų BPD neteiks;
4) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos
rizikos šalis, nes valstybės pagalbos apribojimai netaikomi tik neparduotinos
rizikos atveju. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudaro 5
procentus, nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių
eksporto draudimu įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio
LEID atveju ši dalis sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius
5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo
įmokų dydis – kuo didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis
(Lenkijos, Čekijos praktika) ir kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo
santykinai didesnė draudimo dalis;
5) eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys skaičiuojamos pagal labiausiai tikėtiną
nuosaikųjį scenarijų;
6) laikoma, kad PKD agentūros steigimas pertvarkant esamą juridinį asmenį,
vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla vykdoma nuo 2012 m. (pagal Estijos
draudimo įmonės steigimo praktiką – įsteigta 2009 m. spalio mėn., veiklą
pradėjo 2010 m. II pusm.), skaičiavimai apima 5 metų laikotarpį iki 2016 m.
imtinai;
7) atskaitymai Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai daromi vadovaujantis LR
Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1189 (0,294 proc. nuo
pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų), jie apskaitomi pelno-nuostolių
atskaitos mokesčių sąnaudų eilutėje;
8) perdraudimo nėra, nes tai neparduotina rizika, kurios neperdraudţia privatūs
draudikai, todėl de facto perdraudimo funkciją vykdo valstybė, veikdama kaip
draudimo įmonės savininkė ir uţtikrindama visus reikalavimus, keliamus
draudimo įmonėms;
9) atsiţvelgiant į tai, kad nors BPD šiuo metu jau vykdo draudimo veiklą, įmonė
atitinka visus Draudimo įstatymo keliamus reikalavimus draudimo įmonėms,
tačiau naujai pradedama vykdyti veikla, susijusi su eksporto kredito draudimu,
draudţiant neparduotiną riziką, privalo būti atskirta ir vykdoma atskira apskaita,
t.y. eksporto kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, veiklai turi būti sudaroma
atskira finansinė atskaitomybė, atskiriamas draudimo įmonės finansavimas,
pvz., įstatinio kapitalo padidinimas jei reikia uţtikrinti draudimo įmonėms
keliamus reikalavimus, o pagal kitą BPD vykdomą draudimo veiklą į BPD
nukreipti ieškiniai negali būti tenkinami iš eksporto kredito draudimo veiklos ir
jai tenkančio finansavimo, pvz., bankų reikalavimai padengti apdraustą paskolą
negalės būti tenkinami iš tų lėšų, kurios skirtos eksporto kredito draudimui
vykdyti valstybės sąskaita. Todėl skaičiavimai atliekami taip, kad jei BPD
vykdytų tik eksporto kreditų draudimo veiklą ir kitokia veikla nėra vykdoma,
todėl jei valstybė turės didinti įstatinį kapitalą BPD, tai kapitalo poreikis įstatinio
kapitalo padidinimui atskirai turi būti skaičiuojamas dėl būsto paskolų draudimo
veiklos ir atskirai dėl eksporto kredito draudimo veiklos;
10) minimalaus garantinio fondo dydį (įskaitant indeksavimą dabar jis sudaro
3500000 eurų arba 12084800 litų) organizaciniam fondui (300000 eurų arba
1035840 litų), reikalavimus mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams nustato
Draudimo įstatymas. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad BPD kaip vienos draudimo
įmonės finansinė atskaitomybė ir kiti reikalavimai pagal Draudimo įstatymą
taikomi kaip vienai įmonei, neišskiriant pagal vykdomų veiklų rūšis, turima
mokumo atsarga pagal eksporto kredito draudimą turi būti lyginama ir su
72 Kaip jau nurodyta aukščiau, pertvarkymo sąvoka apima tik papildomų funkcijų ir uţduočių delegavimą ir nereiškia juridinio asmens teisinės formos pakeitimo.
114
minimaliu garantinio fondo dydţiu, darant prielaidą, kad tai papildomas
garantinis fondas, skirtas tik eksporto kredito draudimo veiklai uţtikrinti, ir su
visu BPD turimu garantinio fondo dydţiu, kuris dabar naudojamas tik būsto
paskolų draudimo veiklai uţtikrinti, tačiau kuris kartu gali būti naudojamas ir
veikloms, skirtoms eksporto kredito draudimui, uţtikrinti. Norint įvertinti lėšų,
skirtų tik eksporto kreditų draudimui, poreikį turi būti skaičiuojama atskirai nuo
kitų BPD veiklų lėšų poreikio, nes kitaip būtų vertinamas BPD kaip visos
draudimo įmonės papildomų lėšų į įstatinį kapitalą poreikis, neišskiriant pagal
visas veiklas, ir tai padarytų nebegalimu visų techninių alternatyvų palyginimą.
Be to, BPD nuostolių, atsirandančių dėl būsto paskolų draudimo veiklos,
skaičiavimas nėra šios galimybių studijos objektas;
11) valstybės dalyvavimas draudimo įmonėje kaip juridiniame asmenyje nelaikoma
valstybės pagalba, kai tokia draudimo įmonė arba draudţia tik neparduotiną
riziką arba, jei tokia įmonė draudţia ir parduotiną, ir neparduotiną riziką tai
tokios įmonės veikla ir apskaita, susijusios su neparduotina rizika, turi būti
atskirtos nuo veiklos ir apskaitos, susijusių su parduotina rizika, kaip to
reikalauja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos
sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo
trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) ir laikinasis
komunikatas. Jei steigiamame juridiniame asmenyje būtų vykdomas ir
parduotinos rizikos draudimas, tai tokių draudimų apskaita ir veiklos privalės
būti atskirtos, o valstybės kapitalo skyrimas į tokią įmonę jau būtų laikomas
valstybės pagalba, nes šio kapitalo neįmanoma suskirstyti į dalis, naudojamas
parduotinos ir neparduotinos rizikos draudimo veiklai vykdyti;
12) kadangi trumpalaikių eksporto kreditų draudimas, draudţiant neparduotiną
riziką, nelaikomas valstybės pagalba ir jam netaikomi valstybės pagalbos
teikimo apribojimai, todėl draudėjui (draudimo polisą perkančiai įmonei)
subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas73. Tačiau net ir šiuo atveju turėtų būti
parengtas ir EK pateiktas pranešimas pagal Komisijos komunikato valstybėms
narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir
93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)
nuostatas, ir, jei reikia, pagal laikinojo komunikato 5.1 dalies nuostatas, t.y.
„5.1. <..> valstybės narės gali įrodyti, jog privačioje draudimo rinkoje rizika
negali būti padengta.―
Nors formaliai pagal Draudimo įstatymo nuostatas įstatinio kapitalo dėl atitikties
minimaliam įstatinio kapitalo dydţiui didinti nereikia (šiuo metu BPD įstatinis kapitalas
sudaro 87 mln. litų ir viršija minimalų įstatiniam kapitalui nustatytą dydį, kuris yra
3,4528 mln. Lt), tačiau atsiţvelgiant į tai, kad BPD veikė nuostolingai (2010 m. sausio-
lapkričio mėn. buvo išmokėta 71,613 mln. Lt draudimo išmokų, palyginus su 6,548 mln.
Lt draudimo įmokų suma per tą patį laikotarpį74), į tai, kad jau 2011 m. baigsis blogų
būsto paskolų75 mokėjimo atidėjimas ir todėl BPD finansinė situacija dar pablogės, gali
tekti didinti įstatinį kapitalą tiek dėl poreikio padengti būsto paskolų draudimo veiklos
nuostolius – praėjusio ataskaitinio laikotarpio nuostoliai sudaro 5.652.784 Lt ir
ataskaitinio laikotarpio (pagal 2010 m. III ketv. finansinės atskaitomybės duomenis)
nuostolis sudaro 21.278.584 Lt, iš viso sukauptas nuostolis sudaro 26.931.368 Lt
Taip pat paţymėtina, kad papildomų lėšų poreikis išaugs ir dėl būtinybės padengti
išlaidas, reikalingas naujai pradedamoms vykdyti veikloms, skirtoms eksporto kreditų
draudimui (administracinės išlaidos, išlaidos techniniams atidėjiniams, draudimo
73 Valstybės pagalba laikoma valstybė parama trumpalaikių eksporto kreditų draudimui, kai draudţiama
parduotina rizika – Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 3.2 dalis 74 Lietuvos draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010 m. 75
Bloga paskola – tai tokia paskola, kai jos nustatytų įmokų mokėjimas vėluoja 30 ir daugiau dienų, Lietuvos
bankas
115
išmokoms ir t.t.). Todėl lėšų poreikis, įgyvendinant šią techninę alternatyvą,
skaičiuojamas kaip atskiros draudimo įmonės steigimui ir veiklai vykdyti reikalingos
lėšos. Tokio atskyrimo reikalaujama ir Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal
Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo
trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 4.3 punktą.
Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.
Lėšų poreikį, pertvarkant esamą juridinį asmenį, sudaro lėšos pertvarkymo išlaidoms
padengti ir veiklos išlaidoms padengti:
1) eksporto kredito draudimo, draudţiant neparduotiną riziką, pradţios išlaidas
sudaro lėšos įstatiniam kapitalui padidinti (minimalus įstatinis kapitalas, tiksliau
jo dalis, tenkanti eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną riziką, turi
būti ne maţesnė nei 1.000.000 eurų arba 3.452.800 litų, analogiškai, jei būtų
steigiama nauja draudimo įmonė pagal Draudimo įstatymo 30 str.) ir
registravimo išlaidoms padengti (vardo rezervavimas, įregistravimas Juridinių
asmenų registre, notaro paslaugos ir pan., apie 1000 litų);
2) veiklos išlaidas sudaro Draudimo įstatymo apsprendţiamų reikalavimų
uţtikrinimui reikalingos lėšos – lėšos minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti
(minimalus garantinis fondas, tiksliau jo dalis, tenkanti eksporto kredito
draudimui, draudţiant neparduotiną riziką, turi būti 3.500.000 eurų arba
12.084.800, tačiau jo uţtikrinimui nebūtinai reikės tiek lėšų) ir organizaciniam
fondui uţtikrinti (300.000 eurų arba 1.035.840 litų), mokumo atsarga, techniniai
atidėjiniai, administracinės išlaidos (darbuotojai, įranga, programinė įranga,
komunalinės paslaugos, komandiruočių išlaidos ir pan.), komisiniai brokeriams,
mokesčiai, tame tarpe Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai, duomenų įsigijimo
išlaidos, lėšos galimam nuostoliui padengti76.
Faktinį lėšų poreikį pirmiausia apsprendţia lėšų dydis, kuris turi tenkinti minimalius
garantinio fondo reikalavimus (pagal privalomus reikalavimus jis yra didţiausio dydţio iš
3 privalomų minimalių dydţių – garantiniam fondui, įstatiniam kapitalui ir
organizaciniam fondui), ir būti ne maţesnis nei minimalus įstatinis kapitalas bei ne
maţesnis nei minimalus organizacinis fondas.
Siekiant nustatyti atitiktį minimaliems garantinio fondo reikalavimams reikia
apskaičiuoti turimą mokumo atsargą ir palyginti su minimaliu garantinio fondo dydţiu.
Jei turima mokumo atsarga bus didesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį (12.084.800
lt), tai papildomų valstybės lėšų indėliui į kapitalą nereikės. Jei turima mokumo atsarga
bus maţesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį, tai valstybės privalės padidinti kapitalą
draudimo įmonėje skirtumu tarp minimalaus garantinio kapitalo dydţio ir turimos
mokumo atsargos.
Draudimo įmonės turimos mokumo atsargos skaičiuojamos remiantis Valstybinės
draudimo prieţiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2004 m. balandţio
13 d. nutarimu Nr. N-40 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo―.
Apmokėto įstatinio kapitalo dydis sudaro 12.100.000, t.y. suapvalintas dydis, kuris yra
ne maţesnis nei 12.084.800 Lt (minimalus garantinio fondo dydis), ne maţesnis nei
reikalaujama įstatinio kapitalo dydis (3.452.800 litų) ir ne maţesnis nei reikalaujamas
organizacinio fondo dydis (1.035.840 litų).
Kitos išlaidos, pvz., administracinės, skaičiuojamos remiantis analogiškomis BPD,
INVEGA viešai skelbiamomis išlaidomis, pvz., darbuotojų darbo uţmokestis pagal
pareigybes skelbiamas šių juridinių asmenų interneto svetainėse, o taip pat remiantis
kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai neskelbiama informacija. Atkreiptinas
76 Kadangi toks juridinis asmuo draustų neparduotiną riziką, todėl galimi veiklos nuostoliai, kuriuos turėtų
dengti draudimo įmonės savininkas, t.y. valstybė, padidindama savo įnašą į kapitalą, kad būtų uţtikrinti Draudimo įstatymo keliami draudimo įmonei minimalūs reikalavimai.
116
dėmesys, kad šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir
paslaugų kainų įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių
ar jų tarifų (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo,
kitų taikomų mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir
normų, kitos teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.
Detalesni ir tikslesni skaičiavimai atliekami UAB „Lietuvos būsto paskolų ir kreditų
draudimo agentūra― patikslinant 3 metų verslo planą.
Pagrindinės administracinės išlaidos:
Darbuotojai – draudimo įmonėje papildomai turėtų pradėti dirbti 7 darbuotojai
(darbo uţmokestis skaičiuojamas pagal panašių pareigybių darbuotojų darbo
uţmokesčius INVEGA, UAB Būsto paskolų draudimas― viešai skelbiamus
duomenis, taip pat remiantis kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai
neskelbiama informacija), iš viso darbuotojai 42.800*1,31=56.068 Lt per mėn.,
672.816 Lt per metus:
Aukštesnysis padalinio vadovas 9000 Lt77;
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai
2x4800=9600 Lt;
Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai,
2x6100=12200 Lt.
Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²
darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 62 m², susitikimų -
pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės
patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 94 m² vientiso ploto, biuro
nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)
pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę
http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2
9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.
be PVM, viso 3072,86 Lt per mėn., 36874,32 Lt per metus;
Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:
kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir
2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai
kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 7x
5.000=35.000 Lt;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso :
Kompiuteriai – 7 vnt., 6x 3500 Lt, 1x2000 Lt, viso 23000 Lt;
Spausdintuvai – 2 vnt.., 600 Lt, viso 1200 Lt;
Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt., 1250 Lt;
7 vnt. telefono aparatų, viso 700 Lt;
Sauga 100 Lt per mėn., 1200 lt per metus,
Turto draudimas 1200 Lt per metus
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte
nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir
visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku
pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai
ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti
būtina:
MS Office programa – 7 vnt., 7x 620 Lt =4340 Lt;
Antivirusinė programa – 7 vnt., 7x100 Lt =700 Lt;
Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios
svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti
77 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies
117
duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų
akumuliaciją, ir duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos
licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent vienas atnaujinimas per 5 metų
laikotarpį;
Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,
partnerius, tiekėjus), apie 150000 Lt kasmet.
29 lentelė. Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012–2016 metams
I. Mokumo atsargos skaičiavimas pagal atskirtą apskaitą
Eil.
Nr. Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
1. Dydţiai, didinantys turimą mokumo
atsargą: 12.000.000,00 13.011.800,00 11.791.800,00 11.269.800,00 13.638.800,00
1.1.
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo
dividendo privilegijuotos akcijos
nurodomos atskirai 1.6 eilutėje)
12.100.000,00 13.171.800,00 13.171.800,00 14.019.800,00 15.338.800,00
1.2. Akcijų priedai:
1.3. Perkainojimo rezervas
1.4. Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
1.4.1. Privalomasis rezervas
1.4.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti
1.4.3. Kiti rezervai
1.5. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -100.000,00 -160.000,00 -1.380.000,00 -2.750.000,00 -1.700.000,00
1.6. Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios
akcijos
1.7. Subordinuotos paskolos
1.8. Kiti išleisti vertybiniai popieriai
2. Dydţiai, maţinantys turimą mokumo
atsargą: 987.000,00 794.000,00 555.000,00 504.000,00 580.000,00
2.1. Nematerialusis turtas 720.000,00 420.000,00 120.000,00
2.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 267.000,00 324.000,00 385.000,00 454.000,00 530.000,00
2.3. Savos akcijos
2.4. Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00
119
2.5. Kitas riboto patikimumo turtas
2.6. Turto vertės skirtumai
2.7. Nebalansiniai įsipareigojimai
2.8. Techninių atidėjinių skirtumas
3. Turima mokumo atsarga (1) - (2) 11.013.000,00 12.217.800,00 11.236.800,00 10.765.800,00 13.058.800,00
4. Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00
Trūkumas -1.071.800,00 133.000,00 -848.000,00 -1.319.000,00 973.999,00
II. Mokumo atsargos skaičiavimas pagal bendrą BPD kaip vienos draudimo įmonės apskaitą, kai įtraukiamos išlaidos ir pagal
kitas, ne eksporto kredito draudimo veiklas
Eil.
Nr. Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
1. Dydţiai, didinantys turimą mokumo
atsargą:
61.922.838,00 61.862.838,00 60.642.838,00 59.272.838,00 60.322.838,00
1.1.
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo
dividendo privilegijuotos akcijos
nurodomos atskirai 1.6 eilutėje)
87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00
1.2. Akcijų priedai:
1.3. Perkainojimo rezervas
1.4. Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00
1.4.1. Privalomasis rezervas 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00
1.4.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti
1.4.3. Kiti rezervai
1.5. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -27.031.368,00 -27.091.368,00 -28.311.368,00 -29.681.368,00 -28.631.368,00
1.6. Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios
akcijos
1.7. Subordinuotos paskolos
120
1.8. Kiti išleisti vertybiniai popieriai
2. Dydţiai, maţinantys turimą mokumo
atsargą:
1.021.926,00 830.477,00 593.137,00 544.014,00 622.082,00
2.1. Nematerialusis turtas 747.660,00 447.660,00 147.660,00 27.660,00 27.660,00
2.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 274.266,00 332.817,00 395.477,00 466.354,00 544.422,00
2.3. Savos akcijos
2.4. Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00
2.5. Kitas riboto patikimumo turtas
2.6. Turto vertės skirtumai
2.7. Nebalansiniai įsipareigojimai
2.8. Techninių atidėjinių skirtumas
3. Turima mokumo atsarga (1) - (2) 60.900.912,00 61.032.361,00 60.049.701,00 58.728.824,00 59.700.756,00
4. Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00
Trūkumas* 48.816.112,00 48.947.561,00 47.964.901,00 46.644.024,00 47.615.955,00
* – bendra (eksporto kreditų draudimo ir būsto paskolų draudimo veiklos uţtikrinimui) turima mokumo atsarga viršija minimalų Draudimo
įstatyme reikalaujamą garantinio fondo dydį ir dėl šio reikalavimo BPD įstatinio kapitalo didinti nereikėtų, tačiau jau BPD 2010 m. III ketv.
finansinės atskaitomybės duomenimis sukauptas nuostolis dėl būsto paskolų draudimo veiklos sudaro – 26.931.368 Lt, o kapitalas su
rezervais sudaro 62.022.838 Lt palyginus su 87.000.000 Lt įstatiniu kapitalu, todėl įstatinio kapitalo didinimas yra tik laiko klausimas,
nebent būtų priimti kitokie sprendimai dėl BPD tolesnės veiklos.
Nepaskirstyto pelno (nuostolio) dydis imamams iš prognozinės pelno (nuostolių)
ataskaitos 2012–2016 metams, kurioje pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos
kaip 5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikųjį kaip labiausiai
tikėtiną scenarijų.
Eksporto į ne rinkos rizikos šalis prognozės ir scenarijai pateikiami galimybių studijos
1.2. dalyje „Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė―:
30 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pasirašytų draudimo įmokų
suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Kadangi draudţiama neparduotina rizika tai perdraudimų dalis neįtraukiama (de facto
perdraudimą atlieka valstybė, drausdama valstybės sąskaita), o faktiškai išieškotos
sumos (regresas) atsiranda ne anksčiau nei trečiaisiais veiklos metais. 30 lentelėje
pateikiama sutrumpinta prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012-2016 metams,
detali prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012-2016 metams pateikiama 2 priede.
31 lentelė. Prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams
Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99
Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS
I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34
I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ
I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35
I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE
POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,06 -2,25 -2,40 -2,18 -2,32
I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO
IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33
I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO
PASIKEITIMAS (-/+)
I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33
III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.7. KITOS PAJAMOS
III.8. KITOS SĄNAUDOS
III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)
III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -
PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
III.14. PELNO MOKESTIS (-)
III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
SKIRTUMAS -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
Apibendrinant:
Šios techninės alternatyvos, pertvarkant esamą juridinį asmenį (BPD), faktinis
finansavimo lėšų poreikis apimtų:
1) lėšas įstatinio kapitalo padidinimui (pertvarkymo metais, kurie gali būti 2011 m.
arba 2012 m.) ir sudarytų 12.100.000 litų (ši suma didesnė nei minimalus
reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas
garantinio fondo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas organizacinio fondo
dydis);
2) lėšas turimos mokumo atsargos trūkumui iki minimalaus reikalaujamo garantinio
fondo dydţio padengti, kuris 2012–2016 metais sudarytų 3.238.800 litų, iš jų
2012 m. 1.071.800 litų, 2013 m. tokio trūkumo nebūtų, 2014 m. 848.000 litų,
2015 m. 1.319.000 litų ir 2016 m. tokio trūkumo nebūtų (ţr. lentelę
„Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012-2016 metams―);
3) iš viso šios techninės alternatyvos įgyvendinimo finansavimo poreikis 2012–2016
metais sudarytų 15.338.800 litų.
Finansavimo šaltiniai.
Galimi pertvarkomo juridinio asmens UAB „Būsto paskolų draudimas―, vykdysiančio
Prekinio kredito draudimo agentūros funkcijas, finansavimo šaltiniai78 – LR valstybės
biudţetas, kurio lėšos naudojamos esamos draudimo įmonės pertvarkymo išlaidoms ir
veiklos išlaidoms (ataskaitinių metų trūkumui, kai jis atsiranda, tarp turimos mokumo
atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti).
Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai
nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai
finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities
prekinio kredito draudimo veiklos.
Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)
Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2
punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo
plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios
priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo
priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi
fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,
ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi
patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės
sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.
finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio
reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama
2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).
Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo
įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos
būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma
negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai
negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį
kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.
78 Daroma prielaida, kad steigiamas juridinis asmuo vykdys tik eksporto kreditų draudimą, kai draudţiama tik neparduotina rizika. Steigimo metu orientuojamasi į trumpalaikių eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimą valstybės sąskaita, tačiau atsiradus poreikiui tokia agentūra galės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikių eksporto kreditų draudimą, nes tam yra visos teisinės sąlygos ir ši draudimo rūšis yra priskiriama neparduotinai rizikai.
124
Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su
valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.
gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos
regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos
Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros
fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms
taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų
inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas
arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.
Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau
jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).
Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos
panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su
valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių
galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant
prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.
Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES
struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito
draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio
reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės
paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik
LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,
rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl
tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo
sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip
sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam
eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.
4.2.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą
Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:
1) eksporto apimčiai;
2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;
3) draudimo rinkai;
4) šalies ūkiui – netiesiogiai.
Poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai
gali būti vertinamas kaip:
1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios
sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,
2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis
draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis
poveikis.
1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
125
Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis
kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp
eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo
scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami
eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos
šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo
priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto
apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto
grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt
ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui
2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.
32 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo
agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3
nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0
skirtumas tarp
nuosaikaus ir
pesimistinio scenarijų
5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7
Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl
daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.
Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos
kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas dėl, pvz., vienos pagrindinių pasaulio
eksportuotojos Kinijos sustiprėjusios nacionalinės valiutos, spartus ne rinkos rizikos
šalių ekonomikų augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų
draudimo, dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo
priemonės ir pan.) galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.
2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas
kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos
rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo
eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.
laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.
33 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,
dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.
275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105
Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.
Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis pasireiškia per
rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito draudimo sistemai,
dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, iš dalies padengiančių galimus nuostolius
eksportuojant su atidėtu apmokėjimu galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos
šalis, didinti eksporto apimtis esamose rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba
pradėti eksportuoti į naujas rinkas. Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad
jiems patiems nebereikia uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su
papildoma rizika ir papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų
prekybos partneriai patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl
126
išvengiama rizikos ir galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti
sandorius su tokiais nepatikimais prekybos partneriais.
Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip
draudimo išmokų suma, kuri bent iš dalies sumaţina eksportuotojų patiriamus
nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų suma sudarytų 29,78
mln. Lt.
34 lentelė. Prognozuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016 metais
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Draudimo išmokos 0,30 3,90 6,45 9,43 9,70
Poveikis draudimo rinkai.
Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne
gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito
rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos
rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir
eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek
būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną
riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.
Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:
35 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pasirašytų draudimo įmokų
suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Poveikis šalies ūkiui.
Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis
padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių
pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių
gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį
uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti
tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,
taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.
Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes
sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir
maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.
Apibendrinant:
1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų
1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis
priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;
2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–
2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius;
3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl
pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;
4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis
efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies
biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;
5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų
1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.
127
4.3. Trečioji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
4.3.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas
Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo.
Funkcine prasme pertvarkomas esamas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė
„Investicijų ir verslo garantijos―.
Pertvarkomo juridinio asmens teisinė forma.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos― (INVEGA) veikia kaip garantijų institucija (veikia
ne pagal Draudimo įstatymą), kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos
Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros―, kitais teisės
aktais ir savo įstatais.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos― registruota Juridinių asmenų registre, kodas
110084026, buveinės adresas Konstitucijos g. 7, Vilnius.
Įstatinio kapitalo dydis – 26 000 000 LTL.
Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – specializuota valstybinė prieţiūra nevykdoma,
veiklos prieţiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ūkio ir
finansų ministerijos, kurioms privaloma teikti suteiktų garantijų ir bendrovės
įsipareigojimų vykdymo ataskaitas (LRV 2001-07-11 nutarimo Nr. 887 2.8 punktas).
Pertvarkomo juridinio asmens savininkas.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos― dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas
patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos ūkio
ministerija.
4.3.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti
Instituciniai:
1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant
valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus,
finansavimo teikimo schemą ir šaltinius:
Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant
valstybei poreikis;
Toliau įstatyme apibrėţiama:
- Įstatymo paskirtis;
- Pagrindinės sąvokos;
- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei
principai;
- Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Investicijų ir verslo garantijos―
funkcijas, susijusias su prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei
sistemos įgyvendinimu;
- Garantijų teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;
128
- Garantijų teikimo finansavimo šaltiniai (Lietuvos biudţeto ir(ar)_ES
struktūrinių fondų lėšos);
- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus
įsipareigojimus politikos;
- Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.
Uţtikrinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos― finansavimą, susijusį su prekinio
kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, funkcijų vykdymu – numatyti
atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatyme.
Priimti LRV 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo
plėtros― pakeitimą uţtikrinant nuolatinę prekinio kredito draudimo (garantijų forma)
teikimą draudikams, draudţiantiems neparduotiną eksporto kredito riziką.
Tuo atveju, jei būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinė parama (pvz.,
Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti iš anksto sudaromos teisinės
galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, t.y. Lietuvos
institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių 2014–2020 m. ES
struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų teikti atitinkamus
pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės
paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės aktus ir
dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES
struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios įmonės veiklos išlaidos bus
pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES
struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką
siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR
valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo.
Veiklos:
Nors šiuo metu dar veikia valstybės garantijų teikimo draudėjams, sudariusiems
eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, schema šiuo metu veikia, ir
ši garantijų teikimo veikla iš esmės galėtų būti vykdoma egzistuojančių teisės aktų
pagrindu, tačiau šios garantijų schemos veikimas pagrįstas Laikinojo komunikato
nuostatomis, kurios galioja iki 2011 m. gruodţio 31 d., todėl greta numatomų LRV 2001
m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― pakeitimų,
susijusių su šios garantijų schemos pratęsimu iki 2011 m. gruodţio 31 d., yra būtina
atlikti pakeitimus, įgalinančius garantijų suteikimą draudikams, numatantiems drausti
neparduotinos rizikos eksporto kreditą.
4.3.3. veiksmai, kuriuos reikės atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą
1. Įmonės pavadinimas.
Pakeisti įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti vykdomos veiklos
pobūdį ir turį būti suprantamas tiek potencialiems klientams, tiek verslo
partneriams.
2. Įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.
Pasamdyti papildomus darbuotojus – įmonėje turėtų papildomai dirbti 5
darbuotojai:
129
Aukštesnysis padalinio, skirto garantijų teikimui eksporto į ne rinkos rizikos
šalis kredito draudimui vykdyti, vadovas (direktoriaus pavaduotojas, arba
departamento direktorius arba kitas padalinio vadovas);
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojas - 1 darbuotojas;
Teisės skyriaus darbuotojas – 1 darbuotojas. 3. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.
Išskirti/išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6
m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – ne maţiau kaip 50 m²
ploto. Šalia su biuro patalpų nuomos skaičiuojamos išlaidos turto draudimui ir
saugai;
Įrengti papildomas 5 darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti
reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1
darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams,
bent 1 seifas svarbiems dokumentams laikyti;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:
Kompiuteriai – 5 vnt.;
Spausdintuvai – 2 vnt.;
Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt.
Telefono aparatai – 5 vnt. 4. Programinė įranga.
MS Office programa – 5 vnt.;
Antivirusinė programa – 5 vnt.;
Įsigyti ir įdiegti Integruotą verslo valdymo ir apskaitos informacinę sistemą,
kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti
duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją ir
įsigyti Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licenciją.
5. Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.
Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.
4.3.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir
lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą;
Europos Komisija79, remdamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, patvirtino Lietuvos
trumpalaikių eksporto kreditų draudimo programą, kuria siekiama sumaţinti neigiamą
dabartinės finansų krizės poveikį eksporto įmonėms. Paţymėtina, kad taikant eksporto
draudimą garantijų forma susiduriama su praktine jų taikymo problema – šiuo metu
Lietuvos rinkoje iš esmės nėra draudėjų, sudariusių prekinio kredito draudimo sutartis
su draudimo įmonėmis, draudţiančių eksportą į ne rinkos rizikos šalis arba draudţiančių
labai aukšta, eksportuotojams nepriimtina kaina, maţiau palankios, palyginus su
draudimu sąlygos.
Be to, patvirtinta ir su EK suderinta eksporto kreditų draudimo sistema, paremta
garantijų suteikimu draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais, apima tik
neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką, tačiau faktiškai jokia draudimo įmonė
Lietuvoje neteikia neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimo paslaugų, teikiamos
tik eksporto kredito draudimo paslaugos, susijusios su parduotina rizika ir laikinai
neparduotina rizika. Todėl esama rėmimo sistema niekaip nedaro bent kiek ţymesnio
poveikio eksporto kredito draudimo su neparduotina rizika rinkai – tiesiog nėra kam
teikti garantijų, nes rinkoje nėra draudikų, su kuriais draudėjai galėtų sudaryti eksporto
kredito draudimo su neparduotina rizika sutartis. Paţymėtina, kad netgi taikant
79
http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1980&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=lt
130
garantijų teikimą draudėjams, apsidraudusiems nuo eksporto kredito laikinai
neparduotinos rizikos, INVEGA tėra pasirašiusi sutartį tik su vienu draudiku, kuris veikia
Lietuvoje net ne per filialą, o per brokerius (Atradius). Tai reiškia, kad garantijų
suteikimas draudėjams, sudariusiems prekinio kredito draudimo sutartis su draudimo
įmonėmis nedarytų ţymesnio poveikio nei pačiai eksporto draudimo rinkai, nei eksporto
skatinimui, ką liudija draudimo rinkos apimčių ir suteiktų garantijų draudėjams apimčių
palyginimas, pastarosios 2010 m. sausio-lapkričio mėn. garantijų išmokos sudarė 0,517
mln. Lt, kai tuo tarpu draudimo išmokos tuo pačiu laikotarpiu sudarė 26,734 mln. Lt (iš
jų Coface 16,008 mln. Lt ir Euler Hermes 10,734 mln. Lt) buvo 51,7 karto maţesnės nei
taikant įprastas draudimo formas.
Kaip teigiama Komisijos komunikato Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių
sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir
ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas (2011/C 6/05), kuriuo patęsiamas Komisijos
komunikato Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistemos, siekiant padidinti
galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C
16/01) taikymas iki 2011 m. gruodţio 31 d., 3.1 punkte dėl trumpalaikių eksporto
kreditų draudimo:
„ parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių remiamu eksporto kredito
draudimu. Parduotina rizika – tai komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir
nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems to komunikato priede išvardytose šalyse; jos
didžiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai. Su valstybėse narėse ir
kitose aštuoniose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse
įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina.
Komisija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose valstybėse narėse trūksta
draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse
parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama.
Komunikato 4.4 punkte teigiama: „Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai
neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito
draudikas, kuriame neparduotina rizika draudžiama valstybės sąskaita arba su
valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų
tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų
atitinkamos rūšies rizikai.“―
Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:
1) Funkciškai pertvarkomas80
esamas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė
„Investicijų ir verslo garantijos― (toliau – INVEGA);
2) pertvarkomas juridinis asmuo veikia ne pagal Draudimo įstatymą;
3) teikiamos valstybės remiamos garantijos eksporto kredito draudikams, draudţiant
neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką. Neparduotinų arba laikinai
neparduotinų rizikų atveju komercinio perdraudimo nėra, realiai perdraudimo
funkciją vykdo valstybė, teikdama garantijas draudikams;
4) teikiant garantijas eksporto kreditų draudikams draudėjai moka įprastą rinkos kainą
uţ draudimo polisą, todėl draudėjams netaikomos valstybės pagalbos teikimo
apribojimai, valstybės pagalbos subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas (Komisijos
komunikato komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93
straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio
kredito draudimui (97/C 281/03) 4.4 punktas);
5) garantijų išmokų apimtys apskaičiuojamos kaip eksporto kreditų draudikų,
draudţiančių neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką, prognozuojamą
draudimo išmokų sumą, atėmus išieškotas sumas (regresą), nes nėra komercinio
80 Pertvarkymas apima tik papildų funkcijų ir uţduočių delegavimą ir nėra juridiškai pertvarkoma
131
perdraudimo, bet išlieka būtinybė uţtikrinti reikalavimus mokumo atsargai, kitiems
Draudimo įstatymo nustatytiems reikalavimams. Paţymėtina, kad valstybė skirtingai
nei I ir II techninių alternatyvų atvejais neteikia finansavimo įstatiniam kapitalui ar
įstatinio kapitalo padidinimui. Garantijų metiniai limitai apskaičiuojami kaip
prisiimamų garantijų apimtys pagal pasirašytų draudimo įmokų sumą (pagal visus
eksporto kredito su neparduotina rizika draudikus, kuriems teikiamos garantijos);
6) nors šiuo metu Lietuvoje realiai veikia tik 2 eksporto kreditų draudikai – Coface
filialas Lietuvoje ir Atradius per brokerius (2010 m. Lietuvoje veiklą nutraukė Euler
Hermes filialas Lietuvoje ir toliau numato vykdyti veiklą tik per brokerius iš padalinio
Švedijoje), skaičiavimai atliekami tarsi vienai draudimo įmonei (kaip visai eksporto
kreditų su neparduotina arba laikinai neparduotina rizika rinkai), nes nėra galimybės
įvertinti, kokią eksporto kreditų draudimo paslaugų dalį vykdys viena ar kita
draudimo įmonė, neţinoma, kada ir kiek gali įeiti į Lietuvos eksporto kreditų
draudimo rinką naujų rinkos dalyvių (draudikų). Pvz., atsiradus valstybės
teikiamomis garantijoms eksporto kreditų su neparduotina rizika draudikams, tokias
paslaugas gali pradėti teikti ir kitos Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės ir
teikiančios kitokias ne gyvybės draudimo paslaugas, bet šiuo metu neteikiančios
eksporto kredito draudimo paslaugų. Taigi, rinkos dydį labiau apspręstų eksporto
apimtys į ne rinkos rizikos šalis ir eksportuotojų poreikis draustis nuo neparduotinos
rizikos, tačiau garantijų apimtis ţenkliai maţiau apspręstų rinkoje veikiančių dalyvių
skaičius ir pajėgumai;
7) kadangi trumpalaikio eksporto kredito draudimas su neparduotina rizika draudţiant
su valstybės garantija turi būti apskaitomas atskirai, taip pat su neparduotina rizika
(kai draudţiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija) susijusi veikla turi
būti atskirta nuo kitos draudiko vykdomos veiklos;
8) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos
rizikos šalis. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudarytų 5 procentus,
nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių eksporto draudimu
įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio LEID atveju ši dalis
sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius 5 procentai nuo
eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo įmokų dydis – kuo
didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis (Lenkijos, Čekijos praktika) ir
kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo santykinai didesnė draudimo dalis;
9) laikoma, kad PKD agentūros steigimas, pertvarkant esamą juridinį asmenį (INVEGA)
vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla vykdoma nuo 2012 m., skaičiavimai apima 5
metų laikotarpį iki 2016 m. imtinai;
10) papildomai, palyginti su draudimo bendrovėmis pirmos ir antros techninės
alternatyvų atvejais, svarbus prisiimamų įsipareigojimų limitas, kurį kiekvienais
metais nustato LRV. Paţymėtina, kad pagal Skolos įstatymo 8 str. 2 dalį uţ garantijų
institucijos įsipareigojimų kredito įstaigoms pagal garantijas įvykdymą garantuoja
valstybė. Vyriausybė kasmet kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų
pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti atitinkamų metų Valstybės biudţeto
ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito.
Tačiau Vyriausybei nustačius maţesnį garantijų limitą nei yra poreikis, atitinkamai
turi būti perskaičiuojamos leistinos pasirašyti draudimo įmokos, kurioms
suteikiamos garantijos, tais biudţetiniais metais pagal visus eksporto kreditų su
neparduotina rizika draudikus, kuriems bus teikiamos valstybės garantijos.
Pagal Skolos įstatymo nuostatas:
Valstybės skola – valdţios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis,
prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąţinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas
išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo
(finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus,
konsoliduota suma.
132
Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – tai skolinantis prisiimtas
įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės
vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos)
sutartis, suteikus valstybės garantijas) grąţinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą
šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai,
paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).
Pagal Valstybės skolos įstatymo 6 str. 5 d.:
Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola
tik tuomet, kai skolininkui, uţ kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė:
(i) iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla;
(ii) jis yra likviduojamas arba likviduotas;
(iii) kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis;
(iv) kitais atvejais, kai valstybė uţ skolininką, uţ kurio įsipareigojimų
įvykdymą ji garantuoja, nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus
pagal garantiją.
Taigi darytina išvada, kad įsipareigojimai pagal valstybės garantijas įtraukiami į
valstybės skolą ne visais atvejais, o tik esant aukščiau nurodytoms sąlygoms.
Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.
Lėšų poreikį, pertvarkant esamą juridinį asmenį INVEGA ir taikant valstybės garantijų
teikimą eksporto kredito draudikams, draudţiant neparduotiną arba laikinai
neparduotiną riziką, sudaro lėšos garantijų išmokoms bei pertvarkomo juridinio asmens
administracinės išlaidos.
Lėšų poreikis turi būti koreguojamas kiekvienais biudţetiniais metais pagal valstybės
garantijų limitą, suteikiamą INVEGA pagal eksporto kreditų draudimo su neparduotina
rizika garantijoms tenkančią dalį: Vyriausybei nustačius maţesnį garantijų limitą, nei
reikia, atitinkamai turės būti maţinama leistinų pasirašyti draudimo įmokų suma pagal
visus draudikus, teikiančius tokią paslaugą ir kuriems suteikiama eksporto kreditų
draudimo su neparduotina rizika valstybės garantija.
Kadangi eksporto kreditų draudimas su neparduotina rizika būtų tik papildoma veikla
draudikams, vykdantiems eksporto su parduotina rizika ar vidaus rinkos draudimo
veiklą ar kitą ne gyvybės draudimo veiklą, tai papildomai reikalautų panašių išteklių
kaip ir II techninės alternatyvos atveju, o draudimo apimtis labiau įtakotų eksporto į ne
rinkos šalis apimtys (ţr. 4 lentelę).
Paţymėtina, kad šios techninės alternatyvos atveju neįmanoma sudaryti detalesnių
prognozinių pelno (nuostolių) ataskaitų 2012–2016 m., kadangi nėra ţinoma uţsienio
draudimo įmonių faktinė finansinė būklė ir vykdomos veiklos, jų teisinis
reglamentavimas (kadangi šiuo uţsienio šalių draudimo įmonių filialus reglamentuoja ne
tik LR, bet ir tų šalių teisės aktai, o Atradius atveju, kurio filialo Lietuvoje nėra, tai jam
netaikomos ir LR teisės aktų nuostatos). Be to, išlaidų skaičiavimo principas skiriasi nuo
lėšų poreikio draudimo įmonių atvejais – jei pirmųjų techninių alternatyvų atvejais
galima sudaryti prognozines pelno (nuostolių) atskaitas, palyginti turimas mokumo
atsargas su minimaliu garantinio fondo dydţiu (arba garantinio fondo dalimi, kuri būtų
skirta eksporto kreditų draudimui), tai šios III techninės alternatyvos atveju
skaičiuojamos tikėtinos garantinės išmokos (atėmus iš regreso gautas pajamas).
Todėl prognozuojamos draudimo išmokos ir atitinkamai lėšų poreikis garantijų
išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų 29,78 mln. Lt, tikėtinos iš regreso
gautinos pajamos 2012–2016 m. laikotarpiu sudarytų 2,94 mln. Lt (iš jų 2014 m. 0,56
133
mln. Lt, 2015 m. 0,97 mln. Lt ir 2016 m. 1,14 mln. Lt), iš viso lėšų poreikis
garantijų išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį, įvertinus iš regreso gautinas
pajamas, sudarytų 26,84 mln. Lt. Garantijų limitas per 2012–2016 m. sudarytų
46,65 mln. Lt.
36 lentelė. Prognozuojamų draudimo įmokų ir draudimo išmokų sumos 2012–2016 m.
laikotarpiu pagal visus eksporto kredito su neparduotina rizika draudikus, kuriems
teikiamos valstybės garantijos, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Draudikų, kuriems
teikiamos garantijos,
bendra pasirašytų
draudimo įmokų suma
7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Draudikų, kuriems
teikiamos garantijos,
draudimo išmokos
0,3 3,90 6,45 9,43 9,70
Garantijų išmokos
(Draudikų, kuriems
teikiamos garantijos,
draudimo išmokos atėmus
gautinas iš regreso
pajamas)
0,3 3,90 5,89 8,46 8,29
Pagrindinės administracinės išlaidos:
Darbuotojai – draudimo įmonėje papildomai turėtų pradėti dirbti 7 darbuotojai
(darbo uţmokestis skaičiuojamas pagal panašių pareigybių darbuotojų darbo
uţmokesčius INVEGA, UAB Būsto paskolų draudimas― viešai skelbiamus
duomenis, taip pat remiantis kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai
neskelbiama informacija), iš viso darbuotojai 30.900*1,31=40.479 Lt per mėn.,
485.748 Lt per 2012 metus (2013 m. 485.748*1,05=510.035 Lt, 2014 m.
510.035*1,05=535.537 Lt, 2015 m. 535.537*1,05=562.314 Lt, 2016 m.
562.314*1,05=590.429 Lt):
Aukštesnysis padalinio vadovas 8000 Lt81;
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojas - 1 darbuotojas, 4800 Lt;
Teisininkas - 1 darbuotojas, 6100 Lt.
Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²
darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 30 m², susitikimų -
pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės
patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 62 m² vientiso ploto, biuro
nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)
pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę
http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2
9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.
be PVM, viso 2026,78 Lt per mėn., 24.321,36 Lt per metus;
Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:
kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir
2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai
kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 5x
5.000=25.000 Lt;
Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso :
Kompiuteriai – 5 vnt., 2x 3500 Lt, 3x2000 Lt, viso 13.000 Lt;
81 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies
134
Spausdintuvai – 2 vnt., 600 Lt, viso 1.200 Lt;
Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt., 1.250 Lt;
5 vnt. telefono aparatų, viso 500 Lt;
Komunalinės paslaugos (elektra, šiluma, vanduo, kitos ūkinės sąnaudos, kiti
atsitiktiniai įvykiai ir pan.): 2012 m. 700.000 Lt, 2013 m. 700.000 Lt, 2014 m.
800.000 Lt, 2015 m. 800.000 Lt, 2016 m. 900.000 Lt.
Komandiruotės: 2012 m. 100.000 Lt, 2013 m. 200.000 Lt, 2014 m. 200.000 Lt,
2015 m. 300.000 Lt, 2016 m. 300.000 Lt;
Darbuotojų mokymai: 2012 m. 10.000 Lt, 2013 m. 20.000 Lt, 2014 m. 20.000
Lt, 2015 m. 20.000 Lt, 2016 m. 30.000 Lt;
Ryšių, mokesčių sąnaudos, kuro sąnaudos, automobilių nuomos, prieţiūros,
raštinės, org. technikos eksploatacinės medţiagos, reprezentacinės sąnaudos,
informaciniai leidiniai ir pan. sąnaudos: 2012 m. 180.000 Lt, 2013 m. 190.000
Lt, 2014 m. 220.000 Lt, 2015 m. 240.000 Lt, 2016 m. 290.000 Lt
Audito paslauga ir banko paslaugos: 2012 m. 60.000 Lt, 2013 m. 100.000 Lt,
2014 m. 110.000 Lt, 2015 m. 110.000 Lt, 2016 m. 120.000 Lt;
Sauga 100 Lt per mėn., 1.200 lt per metus,
Turto draudimas 1.200 Lt per metus
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte
nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir
visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku
pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai
ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti
būtina:
MS Office programa – 5 vnt., 5x 620 Lt =3.100 Lt;
Antivirusinė programa – 5 vnt., 5x100 Lt =500 Lt;
Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios svarbiausia
posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti duomenis apie
kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją, ir duomenų bazės
valdymo sistemos programinės įrangos licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent
vienas atnaujinimas per 5 metų laikotarpį;
Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,
partnerius, tiekėjus), apie 150.000 Lt kasmet.
37 lentelė. Patiriamos administracinės išlaidos 2012–2016 m. laikotarpiu, litais.
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
2.487.189 1.576.876 1.932.278 2.139.055 2.087.180
Šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir paslaugų kainų
įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių dydţių ar tarifų
(gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, kitų taikomų
mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir normų, kitos
teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.
Apibendrinant
1) Lėšų poreikis administracinėms INVEGA išlaidoms padengti per 2012–2016 m.
laikotarpį sudarytų 10,223 mln. Lt;
2) lėšų poreikis garantijų išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų 26,84
mln. litų;
3) Valstybės prisiimamų įsipareigojimų limito poreikis per 2012–2016 m. laikotarpį
sudarytų 46,65 mln. Lt.;
4) Iš viso lėšų poreikis, įgyvendinant šią techninę alternatyvą, sudarytų 37,063 mln.
Lt per 2012–2016 m. laikotarpį.
Finansavimo šaltiniai.
135
Galimas pertvarkomo esamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito draudimo
agentūros funkcijas, finansavimo šaltinis – LR valstybės biudţeto lėšos, kurios būtų
naudojamos garantijų išmokoms ir administravimo išlaidoms padengti.
Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai
nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai
finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities
prekinio kredito draudimo veiklos.
Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)
Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2
punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo
plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios
priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo
priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi
fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,
ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi
patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės
sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.
finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio
reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama
2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).
Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo
įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos
būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma
negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai
negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,
sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį
kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.
Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su
valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.
gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos
regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos
Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros
fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms
taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų
inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas
arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.
Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau
jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).
Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos
panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su
valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių
galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant
prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.
Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES
struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito
draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio
reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės
136
paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik
LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,
rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl
tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo
sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip
sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam
eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.
4.3.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą.
Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:
1) eksporto apimčiai;
2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;
3) šalies ūkiui – netiesiogiai.
Poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai
gali būti vertinamas kaip:
1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios
sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,
2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis
draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis
poveikis.
1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis
kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp
eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo
scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami
eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos
šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo
priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto
apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto
grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt
ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui
2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.
38 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo
agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3
nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0
skirtumas tarp
nuosaikaus ir
pesimistinio scenarijų
5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7
Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl
daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.
Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos
kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas, spartus ne rinkos rizikos šalių ekonomikų
augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų draudimo,
137
dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo priemonės ir pan.)
galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.
2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.
Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas
kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos
rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo
eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.
laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.
39 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,
dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.
275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105
Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.
Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo garantijų forma poveikis
pasireiškia per rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito
draudimo sistemai, dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, uţ kurias garantuoja
valstybė ir kurios iš dalies padengia nuostolius eksportuojant su atidėtu apmokėjimu
galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos šalis, didinti eksporto apimtis esamose
rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba pradėti eksportuoti į naujas rinkas.
Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad jiems patiems nebereikia
uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su papildoma rizika ir
papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų prekybos partneriai
patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl išvengiama rizikos ir
galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti sandorius su tokiais
nepatikimais prekybos partneriais.
Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip
draudimo išmokų suma, uţ kurias garantuoja valstybė ir kuri bent iš dalies sumaţina
eksportuotojų patiriamus nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų,
kurioms buvo suteiktos garantijos ir sumokėtos garantinės išmokos, suma
galėtų sudaryti 29,78 mln. Lt, tačiau faktinis poveikis eksportuotojų rizikos
sumaţinimui labai priklausys nuo Lietuvoje veikiančių 2 eksporto kredito draudikų
veiksmų, t.y. jų pasirengimo teikti tokias draudimo paslaugas su valstybės garantija.
40 lentelė. Prognozuojamos garantuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016
metais
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Draudimo išmokos 0,3 3,90 6,45 9,43 9,70
Poveikis draudimo rinkai.
Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne
gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito
rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos
rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir
eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek
būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną
riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.
Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:
41 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų
138
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pasirašytų draudimo įmokų
suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
Be to, pradėjus teikti valstybės garantijas draudikams, draudţiantiems eksporto
kreditus su neparduotina rizika, tikėtinas ir kitų ne gyvybės draudimo rinkos dalyvių
įsijungimas į eksporto kreditų draudimo, draudţiant neparduotiną riziką, dalyvaujant
valstybei sistemą. Šios sistemos sukūrimas taip pat gali paskatinti sugrįţti arba įeiti į
Lietuvos rinkos naujus draudikus.
Kita vertus, Lietuvoje veikiant tik 2 eksporto kreditų draudikams egzistuoja labai didelė
rizika, kad visa eksporto kreditų draudimo su neparduotina rizika sistema, dalyvaujant
valstybei, priklausys nuo šių 2 draudikų veiksmų, todėl tokia sistema gali neturėti
prognozuojamo poveikio arba poveikis pasireikš tik labai nedideliu mastu. Tuo tarpu
sistemos administracinės išlaidos bus patiriamos nepriklausomai nuo faktiškai
vykdomos veiklos apimčių.
Poveikis šalies ūkiui.
Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis
padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių
pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių
gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį
uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti
tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,
taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.
Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes
sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir
maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.
Apibendrinant:
1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos
eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų
1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis
priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;
2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–
2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius,
tačiau tokio poveikio pasireiškimo ţenkliai maţesnė nei I ir II alternatyvų atvejais,
nes poveikis maţiau priklauso nuo valstybės intervencijos, bet labiau nuo Lietuvoje
veikiančių eksporto kredito draudikų veiksmų;
3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl
pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;
4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis
efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies
biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;
5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų
1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.
139
4.4. Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą palyginimas:
4.4.1. palyginimas kaštų aspektu
42 lentelė. Alternatyvių techninių sprendimų palyginimas kaštų ir ekonominio poveikio
aspektais, mln. Lt
Techninės
alternatyvos
I. Naujai steigiamas
juridinis asmuo
II. UAB „Būsto
paskolų draudimas“
III. UAB
„Investicijų ir
verslo garantijos“
2012 m. 2012- 2016 m.
2012 m. 2012- 2016 m.
2012 m. 2012- 2016 m.
Išlaidos iš
viso:
13,522 15,688 13,172 15,339 2,787 37,063
Valstybės
prisiimamų
įsipareigojimų
limitas
(poreikis)
- - - - 7,21 46,65
Ekonominio
poveikio
palyginimas,
mln. Lt
283,26 1.181,535 283,26 1.181,535 283,26 1.181,535
Apibendrinant:
1) maţiausius kaštus turėtų antroji alternatyva – esamo juridinio asmens UAB „Būsto
paskolų draudimas― pertvarkymas, didţiausius kaštus – UAB „Investicijų ir verslo
garantijos―, tarpinius tarp maţiausius ir didţiausius kaštus turinčių techninių
alternatyvų – naujai steigiamo juridinio asmens kaštai. Taip pat paţymėtina, kad
kaštų skirtumas tarp I ir II alternatyvų nedidelis ir sudaro 0,349 mln.Lt per 2012–
2016 m. laikotarpį;
2) lėšų poreikis 2012-2016 m. metų nevienodas pagal skirtingas technines
alternatyvas – lėšų poreikis didţiausias steigimo (pertvarkymo) metais I ir II
alternatyvos atvejais ir maţiausias III alternatyvos paskutiniais (2016 m.) metais,
tačiau pagal pastarąją alternatyvą dar reikalingas valstybės prisiimamų
įsipareigojimų limitas;
3) visos techninės alternatyvos pasiţymi vienodu prognozuojamu ekonominiu poveikiu,
tačiau III techninės alternatyvos atveju šio poveikio pasireiškimo tikimybė ţenkliai
maţesnė, nes pasireiškimas ţymia dalimi priklauso ir nuo trečiųjų šalių, t.y. nuo
draudikų veiksmų.
4.4.2. palyginimas galimų rizikų aspektu;
Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo
agentūrą (Naujos draudimo įmonės steigimas) palyginimas galimų rizikų
aspektu
1.
Institucinio
tipo
pasirinkimo
rizika
Institucinės rizikos nėra.
Siūlomas steigiamos eksporto kredito agentūros institucinis tipas
draudimo įmonė.
Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja
Draudimo įstatymas. Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d.
14 p., prekinio kredito draudimas yra priskiriamas ne gyvybės
draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl institucinio tipo
pasirinkimo klausimas yra apspręstas įstatymų leidėjo.
Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo
sutarties pagrindu uţ draudimo įmoką prisiimama kito asmens
140
nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius
interesus įvykus draudţiamiesiems įvykiams, asmens turtinių
interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo
techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Ūkio
subjektams prekybos santykiuose taikant atidėtą apmokėjimą uţ
pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas egzistuoja turto
netekimo rizika, t.y. esant šiai rizikai gali atsirasti nuostolių –
pirkėjas gali neatsiskaityti su pardavėju. Tokią turto riziką galima
apdrausti, kadangi ją galima įvertinti draudiminio įvykio
tikimybės ir nuostolių dydţio poţiūriu. Pagrindiniai tokios
draudţiamosios rizikos kriterijai yra:
Rizika turi būti atsitiktinio pobūdţio;
Šios rizikos pasireiškimo atsitiktinumą reikia koreliuoti su
daugybe panašių objektų;
Draudiminio įvykio pradţia, išreikšta pagal nuostoliuos
dėl rizikos, neturi būti susijusi su draudėjo arba kito
suinteresuoto asmens valios išraiška. Tai yra negalima
drausti rizikų susijusių su draudėjo uţmačiomis
(spekuliacinės rizikos).
Prekinio kredito draudimas pagal draudimo išmokos būdą yra
priskiriamas nuostolių draudimui. Nuostolių draudimas apima
tokias draudimo sutartis, kai įvykus draudţiamajam įvykiui yra
išmokama ne iš anksto nustatyta suma, o kompensuojami
draudţiamojo įvykio padaryti nuostoliai (išmokama tik tiek kiek
neapmokėjo pirkėjas, o ne tiek koks buvo suteiktas prekinio
kredito limitas). Be to, priklausomai nuo šalies į kurią
eksportuojamos prekės rizikos kategorijos, draudėjas visada pats
dalyvauja kiekvieno sandorio rizikoje (5-20 proc. nuo suteikto
prekinio kredito limito).
Esminis prekinio kredito draudimo išskirtinis bruoţas yra
galimybė drausti ne tik atskirą sandorį, bet drausti visą ūkio
subjekto eksporto su atidėtu apmokėjimu apyvartą.
2. Identiteto
rizika
Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB
„Lietuvos kreditų draudimas― iš esmės atspindi būsimos įmonės
veiklos pobūdį ir yra suprantamas tiek potencialiems klientams,
tiek verslo partneriams.
Identiteto rizikos nėra.
3.
Veiklos
nesuderina
mumo rizika
Naujai įsteigta draudimo įmonė specializuotųsi eksporto kreditų
draudime ir tai būtų jos pagrindinė veikla.
4. Personalo
rizika
Yra vidutinė personalo rizika.
Dėl pakankamai specifinės prekinio kredito draudimo veiklos, gali
kilti sunkumų siekiant pasamdyti nepriekaištingos reputacijos,
kvalifikuotų ir patyrusių vadovaujančias pareigas eisiančių ir kitų
darbuotojų.
5.
Veiklos
tęstinumo
rizika
Yra vidutinė veiklos tęstinumo rizika.
Pagrindinis draudimo įmonės skirtumas nuo įprastos verslo
įmonės yra tas, kad galutinės draudimo sąnaudos paaiškėja tik
praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po pajamų gavimo, o
įsipareigojimų suma priklauso nuo atsitiktinių įvykių. Įprasto
verslo įmonėse pajamos ir sąnaudos patiriamos beveik tuo pačiu
metu ir yra aiškūs įsipareigojimai laiko prasme. Todėl draudimo
įmonėms yra keliami aukšti kapitalo reikalavimai ir Draudimo
prieţiūros komisijos nustatyta tvarka formuojami techniniai
atidėjiniai. Visa tai turi uţtikrinti draudimo įmonės veiklos
tęstinumą ir nekelti pavojaus draudėjų, apdraustųjų, naudos
141
gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų uţtikrinimui.
Tačiau valstybė prisiima dalį rizikos, todėl yra rizika, kad iš
biudţeto gali būti neskirta pakankamai ar visai neskirta lėšų
kuriais nors veiklos metais.
Be to, draudimo veikla yra licencijuojama, o jos valstybinę
prieţiūrą, Draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, vykdo
Draudimo prieţiūros komisija.
6. Reputacinė
rizika
Naujai įsteigta įmonė savo veiklą pradės nuo „švaraus lapo―,
todėl veiklos pradţioje įmonės reputacinė rizika susitapatins su
jos vadovų reputacine rizika.
Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo
agentūrą (UAB „Būsto paskolų draudimas“) palyginimas galimų rizikų aspektu
1.
Institucinio
tipo
pasirinkimo
rizika
Institucinės rizikos nėra.
Siūlomas steigiamos eksporto kredito agentūros institucinis tipas
draudimo įmonė.
Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo
sutarties pagrindu uţ draudimo įmoką prisiimama kito asmens
nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius
interesus įvykus draudţiamiesiems įvykiams, asmens turtinių
interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo
techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Ūkio
subjektams prekybos santykiuose taikant atidėtą apmokėjimą uţ
pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas egzistuoja turto
netekimo rizika, t.y. esant šiai rizikai gali atsirasti nuostolių –
pirkėjas gali neatsiskaityti su pardavėju. Tokią turto riziką galima
apdrausti, kadangi ją galima įvertinti draudiminio įvykio
tikimybės ir nuostolių dydţio poţiūriu. Pagrindiniai
draudţiamosios rizikos kriterijai yra:
Rizika turi būti atsitiktinio pobūdţio;
Šios rizikos pasireiškimo atsitiktinumą reikia koreliuoti su
daugybe panašių objektų;
Draudiminio įvykio pradţia, išreikšta pagal nuostoliuos dėl
rizikos, neturi būti susijusi su draudėjo arba kito
suinteresuoto asmens valios išraiška. Tai yra negalima
drausti rizikų susijusių su draudėjo uţmačiomis
(spekuliacinės rizikos).
Prekinio kredito draudimas pagal draudimo išmokos būdą yra
priskiriamas nuostolių draudimui. Nuostolių draudimas apima
tokias draudimo sutartis, kai įvykus draudţiamajam įvykiui yra
išmokama ne iš anksto nustatyta suma, o kompensuojami
draudţiamojo įvykio padaryti nuostoliai (išmokama tik tiek kiek
neapmokėjo pirkėjas, o ne tiek koks buvo suteiktas prekinio
kredito limitas). Be to, priklausomai nuo šalies į kurią
eksportuojamos prekės rizikos kategorijos, draudėjas visada pats
dalyvauja kiekvieno sandorio rizikoje (5-20 proc. nuo suteikto
prekinio kredito limito).
Esminis prekinio kredito draudimo išskirtinis bruoţas yra
galimybė drausti ne tik atskirą sandorį, bet drausti visą ūkio
subjekto eksporto su atidėtu apmokėjimu apyvartą.
Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja
Draudimo įstatymas. Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 14
p., prekinio kredito draudimas yra priskiriamas ne gyvybės
draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl institucinio tipo
pasirinkimo klausimas yra apspręstas įstatymų leidėjo.
142
2. Identiteto
rizika
Yra, bet nedidelė.
Esamas draudimo įmonės pavadinimas UAB „Būsto paskolų
draudimas― neatspindės būsimos eksporto kredito agentūros
veiklos pobūdţio ir klaidins tiek potencialius klientus, tiek verslo
partnerius. Reikėtų įvertinti, kiek esamas vardas yra vertingas
rinkoje ir priimti sprendimą dėl jo pakeitimo.
3.
Veiklos
nesuderina
mumo rizika
Yra didelė veiklos nesuderinamumo rizika: UAB „Būsto
paskolų draudimas― specializuojasi būsto paskolų bei kreditų
daugiabučiams namams modernizuoti draudime ir tai yra jos
pagrindinė veikla. Eksporto kreditų draudimas būtų kaip ir
papildoma veikla.
4. Personalo
rizika
Yra vidutinė personalo rizika.
Dėl pakankamai specifinės prekinio kredito draudimo veiklos, gali
kilti sunkumų siekiant pasamdyti rizikos vertintojus. Be to,
dabartinis UAB „Būsto paskolų draudimas― įvaizdis gali būti
nepatrauklus savo vertę ţinantiems ir profesinę reputaciją
saugantiems darbuotojams.
5.
Veiklos
tęstinumo
rizika
Yra didelė veiklos tęstinumo rizika.
UAB „Būsto paskolų draudimas padėtis blogėja, jau pareitais
metais ji veikė nuostolingai, todėl akcininkas turėjo didinti įstatinį
kapitalą. Padėtį blogina tai, kad jau 2011 m. reikės mokėti
draudimo išmokas bankams uţ blogas būsto paskolas, o ne tik
palūkas kaip buvo iki šiol. Kadangi tai draudimo įmonė
neįmanoma piniginių srautų atskira apskaita ir piniginių lėšų
naudojimo tik pagal paskirtį (lėšos „susimaišo― įmonės viduje).
Pagrindinis draudimo įmonės skirtumas nuo įprastos verslo
įmonės yra tas, kad galutinės draudimo sąnaudos paaiškėja tik
praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po pajamų gavimo, o
įsipareigojimų suma priklauso nuo atsitiktinių įvykių. Įprasto
verslo įmonėse pajamos ir sąnaudos patiriamos beveik tuo pačiu
metu ir yra aiškūs įsipareigojimai laiko prasme. Todėl teisės
aktais draudimo įmonėms yra keliami aukšti kapitalo reikalavimai
ir Draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka formuojami
techniniai atidėjiniai. Visa tai paprastai uţtikrina draudimo
įmonės veiklos tęstinumą ir turi nekelti pavojaus draudėjų,
apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų
interesų uţtikrinimui.
Be to, draudimo veikla yra licencijuojama, o jos valstybinę
prieţiūrą, Draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, vykdo
Draudimo prieţiūros komisija.
6. Reputacinė
rizika
Yra, tačiau situacija šiuo metu nėra labai bloga, tikėtina, kad
blogės dėl 2011 m. prasidėsiančių paskolų draudimo išmokų
mokėjimo, papildomų lėšų iš valstybės biudţeto poreikiui, didelė
bankroto rizika. UAB „Būsto paskolų draudimas― reputacija
rinkoje dėl dalyvavimo nekilnojamo turto „burbulo putime―,
sunkios finansinės būklės, neaiškių veiklos perspektyvų yra ne
pati geriausia. Todėl potencialiems klientams gali būti
nepriimtina patikėti savo trumpalaikio turto („pirkėjų
įsiskolinimo―) rizikos valdymą draudimo įmonei, kurios pačios jau
dabar prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, be pagrindinio
akcininko valstybės pagalbos, kelia abejonių.
Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo
agentūrą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) palyginimas galimų rizikų
aspektu
1. Institucinio
tipo
Didelė institucinė rizika, nes negali veikti kaip draudimo
bendrovė (Draudimo įstatymas draudţia uţsiimti kita, nei
143
pasirinkimo
rizika
draudimo ar perdraudimo veikla), o pagal techninę uţduotį
pagrindinis tikslas – sukurti prekinio kredito draudimo sistemą,
dalyvaujant valstybei.
Be to, visa schema priklauso nuo trečiųjų asmenų, t.y. draudikų
valios, kyla pavojus visai sistemai, nes rizikos svertai bus ne
valstybės rankose (pvz., bankai nesuteikia paskolų), draudikai
nedraudţia arba nesutinka taikyti eksportuotojams priimtinų
draudimo įmokų tarifų, nepaisant suteikiamų draudimo garantijų
ir t.t.), be to, rinkoje maţai eksporto kreditų draudimu
uţsiimančių įmonių, todėl gali atsitikti taip, kad nebus kam teikti
eksporto kreditų garantijų.
Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjas prekinių kreditų rizikos
valdymą yra reglamentavęs Draudimo įstatyme, kurio 7 str. 3 d.
14 p. nustatyta, kad prekinio kredito draudimas yra priskiriamas
ne gyvybės draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl
institucinio tipo (draudimo įmonės) pasirinkimo klausimas yra
jau apspręstas.
Be to, teoriniu aspektu galima būtų išskirti šiuos draudimo
schemos sąlyginio pranašumo prieš garantijų schemą aspektus:
Teikiant garantijas valstybė pati nevykdo kredito
draudimo - tą daro privatus draudikas. Todėl valstybės
parama yra susiejama su privačių subjektų sprendimais
ir iniciatyva, t.y. tampa priklausoma nuo privačių
draudimo įmonių veiklos. Tai riboja valstybės galimybes
įgyvendinti tiesioginį nagrinėjamos paramos sistemos
tikslą - eksporto skatinimą ir prekybos atsigavimą. Krizės
laikotarpis parodė, kad tokiu metu privačios draudimo
įmonės apskritai sustabdo prekinio kredito draudimą,
kaip tą padarė Euler Hermes 2010 m.;
Naudojant garantijų schemą valstybė negali pilnai
realizuoti savo ketinimų ir suvaldyti rizikų, kadangi
sprendimus dėl draudimo kredito limitų klientui,
prisiimamos rizikos apimčių ir t.t. priima privatus
draudikas, tai vėlgi riboja valstybės galimybes skatinti
eksporto veiklą;
Valstybės garantijos gali didinti valstybės skolą garantijų
išmokų atveju, kai pasireiškia Skolos įstatymo 6 str. 5
punkte nustatytos aplinkybės, taip pat yra įskaičiuojamos
į valstybės įsipareigojimų limitą, kas labai aktualu šiuo
metu, kadangi valstybė stengiasi išlaikyti kuo maţesnį
valstybės skolos lygį, kuris įtakoja skolinimosi kaštus ir
t.t.;
Europos Komisija yra išreiškusi nuomonę, kad
tinkamiausiai šis pagalbos mechanizmas yra
įgyvendinamas per draudimo, o ne garantijų veiklą;
Nagrinėtų Lietuvai artimesnių (pagal rinkos dydį,
struktūrą, veikiančių draudikų skaičių ir jų pajėgumą,
eksporto šalis ir pan.) 12 Centrinės ir Rytų Europos
valstybių eksporto kreditų agentūrų veikloje taikoma
draudimo schema. Estijos pavyzdys rodo, kad eksporto
kreditų draudimas garantijų forma menkai pasiteisina
ekonominio nuosmukio sąlygomis ir įkūrė atskirą
eksporto kredito draudimo įmonę, atskyrusi jos veiklą
nuo eksporto kredito agentūros veiklos, kuri gan
sėkmingai teikė eksporto kredito garantijas laikotarpiu iki
2008 m. pabaigos.
2. Identiteto Trumpalaikė, vidutinė rizika.
144
rizika Esamas įmonės pavadinimas UAB „Investicijų ir verslo
garantijos― neatspindės būsimos eksporto kredito agentūros
veiklos pobūdţio ir gali klaidinti tiek potencialius klientus, tiek
verslo partnerius. Reikėtų įvertinti, kiek esamas vardas yra
vertingas rinkoje ir priimti sprendimą dėl jo pakeitimo
(papildymo).
3.
Veiklos
nesuderina
mumo rizika
Vidutinė rizika. UAB „Investicijų ir verslo garantijos―
specializuojasi įgyvendinant valstybės SVV finansinės paramos
politiką Lietuvoje (garantijų teikimas SVV, dalinis paskolų
palūkanų subsidijavimas, mikrokreditų administravimas ir kt.) ir
tai yra jos pagrindinė veikla. Eksporto kreditų draudimas (ne
selektyvus garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimas)
būtų kaip ir papildoma veikla, tačiau reikalaujanti atskyrimo nuo
kitų veiklų.
4. Personalo
rizika
Yra vidutinė rizika. Dėl pakankamai specifinės eksporto kredito
draudimo veiklos, gali kilti sunkumų siekiant pasamdyti rizikos
vertintojus.
5.
Veiklos
tęstinumo
rizika
Yra didelė veiklos tęstinumo rizika. UAB „Investicijų ir verslo
garantijos― šiame kontekste gali būti traktuojama kaip įprasta
verslo įmonė, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
valstybės skolos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė suteikia valstybės garantijas uţ UAB „Investicijų ir
verslo garantijos― prisiimtus įsipareigojimus. Egzistuoja rizika dėl
limitų suteikimo, tai trukdo planuoti veiklą kiekvieniems kitiems
ir tolimesniems metams.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos― valstybinė prieţiūra nėra
vykdoma.
6. Reputacinė
rizika
Nėra: UAB „Investicijų ir verslo garantijos― reputacija yra gera.
Apibendrinant
1) didţiausia rizika pasiţymi II alternatyva (esamo juridinio asmens BPD
pertvarkymas);
2) maţiausia rizika pasiţymi I alternatyva (naujo juridinio asmens steigimas);
3) nevaldoma rizika pasiţymi III alternatyva, nes sistema beveik išimtinai priklauso
nuo trečiųjų šalių (draudikų) veiksmų.
4.4.3. palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu;
Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis visai prekinio
kredito draudimo rinkai pasireiškia per rinkos dydţio išsiplėtimą (pagal pasirašytų
draudimo įmokų sumas), galimą rinkos dalyvių skaičiaus padidėjimą, poveikį
konkurencijai, siūlomų paslaugų įvairovės padidėjimą, galimą draudimo rinkos
stabilumo ir tvarumo padidėjimą.
43 lentelė. Techninių alternatyvų palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai
aspektu.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva
Rinkos
apimtis
Poveikis teigiamas.
Prognozuojamų
pasirašyti draudimo
įmokų suma priklauso
labiausiai nuo
eksporto apimčių,
įmonių pasirengimo
Poveikis teigiamas.
Prognozuojamų
pasirašyti draudimo
įmokų suma priklauso
labiausiai nuo
eksporto apimčių,
įmonių pasirengimo
Poveikis teigiamas.
Tačiau prognozuojamų
pasirašyti draudimo
įmokų suma, kuri
galėtų sudaryti 2012–
2016 m. 46,65 mln.
Lt, priklauso ne tiek
145
draustis ir galėtų
sudaryti 2012–2016
m. 46,65 mln. Lt;
Poveikio pasireiškimo
tikimybė – didelė.
draustis ir galėtų
sudaryti 2012–2016
m. 46,65 mln. Lt;
Poveikio pasireiškimo
tikimybė – didelė.
nuo eksporto apimčių,
įmonių pasirengimo
draustis, bet labiausiai
nuo 2 draudikų, todėl
rinkos apimtis gali
neišaugti tiek, kiek
prognozuojama.
Poveikio pasireiškimo
tikimybė – maţa.
Rinkos
dalyvių
skaičius
Tiesioginis
teigiamas poveikis –
atsiranda naujas
rinkos dalyvis.
Nėra poveikio, nes
rinkos dalyvių skaičius
nepasikeičia.
Tiesioginio poveikio
nėra, tačiau gali būti
netiesioginis
teigiamas poveikis:
esant patrauklioms
sąlygoms į
neparduotinos rizikos
draudimą gali
įsitraukti ir kiti ne
gyvybės draudimo
rinkos dalyviai, dabar
neteikiantys kredito
draudimo paslaugų,
bet deklaruojantys,
kad gali jas teikti,
arba ateiti į Lietuvos
rinką nauji dalyviai.
Paslaugų
įvairovė
Poveikis teigiamas.
Atsiranda eksporto
kredito draudimo su
neparduotina rizika
draudimo paslauga.
Poveikis teigiamas.
Atsiranda eksporto
kredito draudimo su
neparduotina rizika
draudimo paslauga.
Poveikis teigiamas,
nedidelis.
Naujos eksporto
kredito draudimo su
neparduotina rizika
draudimo paslaugos
atsiradimą lemia ne
tiek valstybės
garantijų teikimas,
kiek 2 draudikų
veiksmai ir
pasirengimas (noras ir
pajėgumas) teikti šią
paslaugą
Poveikis
konkurencijai
Teigiamas poveikis.
1. Dėl aiškaus
atskyrimo parduotinos
ir neparduotinos
rizikos draudimo kiti
rinkos dalyviai,
draudţiantys
parduotiną riziką,
neišvengiamai turės
koncentruotis ties
parduotinos rizikos
draudimo veikla, taip
sustiprinant
konkurenciją Lietuvos
rinkoje. Pasireiškimo
tikimybė – vidutinė.
2. Pasiţymi dideliu
Teigiamas poveikis.
1. Dėl aiškaus
atskyrimo parduotinos
ir neparduotinos
rizikos draudimo kiti
rinkos dalyviai,
draudţiantys
parduotiną riziką,
neišvengiamai turės
koncentruotis ties
parduotinos rizikos
draudimo veikla, taip
sustiprinant
konkurenciją Lietuvos
rinkoje. Pasireiškimo
tikimybė – vidutinė.
2. Pasiţymi dideliu
Neigiamas poveikis.
1. Kadangi naujos
eksporto kredito
draudimo su
neparduotina rizika
draudimo paslaugos
teikimas priklauso
išimtinai nuo 2
draudikų veiksmų, tai
sudaro sąlygas
piktnaudţiauti
padėtimi rinkoje –
nustatyti
neadekvačius
draudimo įmokų
tarifus, nepalankias
įmonėms draudimo
146
veiklos efektyvumu,
todėl daro teigiamą
poveikį ir kitų
draudikų ar kitos
draudikų veiklos (pvz.,
parduotinos rizikos
prekinio kredito
draudimo) efektyvumo
didinimui.
Neigiamas poveikis.
Dėl aiškiai apibrėţtos
parduotinos rizikos
draudimo rinkos
dydţio kai kurie rinkos
dalyviai (net jei veikia
Lietuvoje tik per
brokerius) gali
pasitraukti iš Lietuvos
rinkos kaip per maţos
ir neatsiperkančios.
Pasireiškimo tikimybė
– maţa, nes toks
pasitraukimas jau
įvyko ekonominio
nuosmukio metais
(rinka „išsivalė―).
veiklos efektyvumu,
todėl daro teigiamą
poveikį ir kitų
draudikų ar kitos
draudikų veiklos
(pvz., parduotinos
rizikos prekinio
kredito draudimo)
efektyvumo didinimui.
Neigiamas poveikis.
Dėl aiškiai apibrėţtos
parduotinos rizikos
draudimo rinkos
dydţio kai kurie rinkos
dalyviai (net jei veikia
Lietuvoje tik per
brokerius) gali
pasitraukti iš Lietuvos
rinkos kaip per maţos
ir neatsiperkančios.
Pasireiškimo tikimybė
– maţa, nes toks
pasitraukimas jau
įvyko ekonominio
nuosmukio metais
(rinka „išsivalė―).
sąlygas ir pan.
2. Nėra aiškaus
kontrolės ir teisinio
mechanizmo,
uţtikrinančio
parduotinos ir
neparduotinos rizikos
draudimo veiklų ir
atskaitų atskyrimą
draudikų įmonėse,
kurioms būtų
teikiamos valstybės
garantijos, egzistuoja
rizika, kad dalį
valstybės garantijomis
teikiamos naudos
draudikai gali
panaudoti parduotinos
rizikos draudimo
veiklai vykdyti ir taip
galėtų būti iškraipoma
konkurencija
parduotinos rizikos
draudimo rinkoje.
3. pasiţymi nedideliu
veiklos efektyvumu,
nes sudaromos
sąlygos draudikams
piktnaudţiauti
dominuojančia
padėtimi, o įtakos ir
kontrolės svertai ne
valstybės, t.y. ne
garantijų teikėjo
rankose.
Rinkos
stabilumas ir
tvarumas
Vidutinis tvarumas:
Teigiamas poveikis.
Veikia kaip įprasta
draudimo įmonė su
aiškiai identifikuojama
ir atskirta draudimo
rūšimi, kaip dar vienas
rinkos dalyvis, todėl
turės stabilizuojantį
poveikį rinkai.
Neigiamas poveikis.
Priklauso nuo
finansavimo iš
valstybės biudţeto,
todėl nesant
pakankamo
finansavimo skirtumui
tarp turimos mokumo
atsargos ir minimalaus
garantinio fondo
dydţio padengti, nauja
Maţas tvarumas.
Neigiamas poveikis.
1. Kadangi numatoma
eksporto kredito
draudimo veikla bus
vykdoma greta kitos
BPD veiklos, kuri yra
itin rizikinga, todėl
gali kelti papildomą
grėsmę eksporto
kredito draudimui:
sutrikus BPD būsto
paskolų draudimo
veiklai BPD gali būti
nepajėgi apskritai
vykdyti veiklą ir taip
vienas rinkos dalyvis
gali pasitraukti iš
rinkos.
2. Priklauso nuo
finansavimo iš
Vidutinis tvarumas:
Teigiamas poveikis.
2 draudikai galės
diversifikuoti savo
veiklą, sumaţins
veiklos riziką, todėl šių
draudikų sustiprėjimas
darys stabilizuojantį ir
tvarumą didinantį
poveikį draudimo
rinkai.
Neigiamas poveikis.
Priklauso nuo
finansavimo iš
valstybės biudţeto,
todėl nesant
pakankamo
finansavimo ar
nepakankamo
garantijų limito,
negalės teikti
147
įmonė nebus pajėgi
tęsti veiklą ir vykdyti
prisiimtus
įsipareigojimus
valstybės biudţeto,
todėl nesant
pakankamo
finansavimo skirtumui
tarp turimos mokumo
atsargos ir
minimalaus garantinio
fondo dydţio
padengti, BPD nebus
pajėgi tęsti veiklą ir
vykdyti prisiimtus
įsipareigojimus.
garantijų visa
numatyta apimtimi ar
daline apimti, negalės
vykdyti prisiimtų
įsipareigojimų
Kiti veiksniai 1. ES struktūrinės
paramos galimas
panaudojimas:
suteiktų galimybę
nukreipti draudikų
disponuojamas
lėšas kitoms
draudimo veikloms
vykdyti, taip
sustiprinant visos
draudimo rinkos
pajėgumus;
padidintų įmonės
veiklos tvarumą,
nes reikalautų
maţiau lėšų iš
valstybės biudţeto.
2. Yra sudarytos
teisinės galimybės ir
techninės prielaidos
bet kuriuo metu
pradėti teikti vidutinės
trukmės ir ilgalaikio
eksporto kredito
draudimą, atsiradus
poreikiui.
1. ES struktūrinės
paramos galimas
panaudojimas:
suteiktų galimybę
nukreipti draudikų
disponuojamas
lėšas kitoms
draudimo veikloms
vykdyti, taip
sustiprinant visos
draudimo rinkos
pajėgumus;
padidintų įmonės
veiklos tvarumą,
nes reikalautų
maţiau lėšų iš
valstybės
biudţeto.
2. Yra sudarytos
teisinės galimybės ir
techninės prielaidos
bet kuriuo metu
pradėti teikti vidutinės
trukmės ir ilgalaikio
eksporto kredito
draudimą, atsiradus
poreikiui.
ES struktūrinės
paramos galimas
panaudojimas suteiktų
galimybę nukreipti
draudikų
disponuojamas lėšas
kitoms draudimo
veikloms vykdyti, taip
sustiprinant visos
draudimo rinkos
pajėgumus.
Apibendrinant:
1) teigiamą tiesioginį poveikį prekinio kredito draudimo rinkai darytų tik I ir II
techninės alternatyvos, nes trečioji alternatyva numato ne kreditų draudimą, o
garantijų teikimą ir daryti tik netiesioginį poveikį;
2) didţiausiu teigiamu poveikiu draudimo rinkai pasiţymi I alternatyva, maţiausiu – III
alternatyva.
4.5. Išvada dėl optimalaus techninio sprendimo valstybei steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą.
Optimalus techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą gali remtis
arba kaštų kriterijumi, arba rizikų kriterijumi, galutinį sprendimą priimant perkančiajai
organizacijai ar kitai įgaliotai valstybės institucijai:
148
1) pagal maţiausių kaštų kriterijų optimaliausias variantas būtų esamo juridinio
asmens – UAB „Būsto paskolų draudimas― pertvarkymas, tačiau ši alternatyva
pasiţymi ir didţiausia rizika, kuri nusveria maţiausių kaštų naudą;
2) pagal maţiausios rizikos kriterijų optimaliausias variantas būtų naujo juridinio
asmens steigimas, tačiau ši alternatyva pasiţymi didesniais nei II alternatyva
kaštais, bet maţesniais nei III alternatyva;
3) didţiausiais kaštais ir nevaldoma rizika pasiţymi III alternatyva esamo juridinio
asmens – UAB „Investicijų ir verslo garantijos― pertvarkymas, todėl ši alternatyva
nerekomenduojama.
Išvada:
Kaip optimaliausias techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą
yra siūlomas naujo juridinio asmens steigimas.
5. Galimybių studijos įgyvendinimo teisinės, techninės,
organizacinės priemonės ir jų vykdymo grafikas.
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
I. Teisinės priemonės
1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos
dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines
veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir
šaltinius.
Lygiagrečiai teikiamas pranešimas Europos Komisijai apie
numatomą taikyti eksporto kredito draudimo, dalyvaujant
valstybei, sistemą.
Steigimo metai
2011 m. II-III
ketv.,
preliminari
trukmė 6 mėn.
2. Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą, numatant
atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Steigimo metai,
2011 m. II
pusm.,
dalyvaujant
rengiant 2012
m. valstybės ir
savivaldybių
biudţetų
finansinių
rodiklių
patvirtinimo
įstatymo
projektą ir
priėmus
įstatymą dėl
prekinio kredito
draudimo
sistemos
dalyvaujant
valstybei
82
2011 m. laikomi steigimo metais sąlyginai, faktiniai steigimo metai priklausys nuo įgaliotų institucijų
sprendimų dėl prekinio kredito draudimo agentūros priėmimo datų. jei numatoma naudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, po įstatymo priėmimo kiekvienas
etapas turi būti įgyvendinamas per 4-6 mėn. vėliau, nes toks numatomas laiko tarpas, reikalingas su ES struktūrinės paramos panaudojimu susijusiems teisės aktams priimti.
149
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
įtvirtinimo
3. Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, priimti LRV nutarimą,
kurio valstybės turtas būtų investuojamas į steigiamą juridinį
asmenį. Nutarimu:
Į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės
lėšos;
įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys,
kompetencijos apimtis ir ribos;
nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti
institucija, suformuojami įpareigojimai stebėtojos
funkcijas vykdančiai institucijai sudaryti valdybą,
patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo
aktą ir visus kitus su bendrovės steigimu susijusius
dokumentus;
nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos
atsakomybės apimtys ir ribos;
įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo,
mokėjimo;
nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų
šaltinį;
nustatoma pagrindinių sprendimų priėmimo tvarka;
suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas,
nurodomi ir detalizuojami lėšų šaltiniai;
įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;
parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas.
Draudimo įmonės pavadinime turi būti ţodis
„draudimas―, siūlomas steigiamos draudimo įmonės
darbinis pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo
agentūra―.
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
2 mėn. nuo
įstatymo
įsigaliojimo
datos
4. o Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito
draudimo bendrovės įstatų patvirtinimo ir valdybos narių
išrinkimo.
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
1 mėn. nuo LRV
nutarimo
įsigaliojimo
datos
5. Priimti vienintelio akcininko sprendimą dėl stebėtojų tarybos
narių paskyrimo. Paskirta stebėtojų taryba turi išsirinkti
pirmininką.
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
1 mėn. nuo LR
ūkio ministro
įsakymo
priėmimo
6. Priimami kiti teisės aktai ir teisiniai sprendimai
Įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų
sprendimai, privalomi pagal Draudimo įstatymą:
Dėl strateginio veiklos plano patvirtinimo (Draudimo
įstatymo 24 str. 2 d. 1 p.);
Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo (Draudimo
įstatymo 24 str. 2 d. 5 p.);
Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų
apie įvykius, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,
bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarkos
2011 m. II
pusm., per 2
mėn. nuo
valdymo organų
suformavimo
dienos
150
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);
Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti
pripaţinti draudţiamaisiais, tyrimo taisyklių patvirtinimo
(Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);
Dėl veiklos vidaus kontrolės (vidaus audito) tvarkos
(Draudimo įstatymo 26 str.);
Dėl draudimo techninių atidėjinių ir kitų lėšų
investavimo tvarkos;
Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui
išdėstymo;
Dėl prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo
taisyklių patvirtinimo;
Kiti veikloje reikalingi aktai.
II. Techninės priemonės
1. Parinkti steigiamos draudimo įmonės pavadinimą. Draudimo
įmonės pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas
juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime naudoti šio
ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į jį panašaus junginio,
išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo įstatymo 13
str.). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis
pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.
Steigimo metai
2011 m. I
pusm., įstatymo
dėl prekinio
kredito
draudimo
sistemos
dalyvaujant
valstybei
įtvirtinimo
projekto
rengimo
pradţioje
2. Pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti
pavadinimą į registrą (kartu pateikti LR teisingumo ministro
leidimą vartoti pavadinime valstybės pavadinimą).
Steigimo metai
2011 m. I
pusm., įstatymo
dėl prekinio
kredito
draudimo
sistemos
dalyvaujant
valstybei
įtvirtinimo
projekto
rengimo
pradţioje
3. Pateikti Draudimo prieţiūros komisijai prašymą išduoti
draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 14 str.).
Kartu su prašymu pateikti visus minėtame straipsnyje
nurodytus dokumentus ir rašytinę informaciją, įskaitant
Draudimo prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos
draudimo įmonės verslo planą, nustatytos formos informacija
apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus
stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos
narius, administracijos vadovą;
2011 m. II
pusm.(jei
prašymą teikia
draudimo
įmonės
steigėjas)–2012
m. I ketv. (jei
prašymą teikia
patvirtintasis
administracijos
direktorius), ne
vėliau kaip per
1 mėn. nuo
valdymo organų
151
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
suformavimo
dienos
4. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją
ir visų dokumentų pateikimo dienos Draudimo prieţiūros
komisija priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos
išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
2012 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
6 mėn. nuo
prašymo
Draudimo
prieţiūros
komisijai išduoti
draudimo
veiklos licenciją
ir visų
dokumentų
pateikimo
dienos
III. Organizacinės priemonės
1. Įgaliotos steigiamos bendrovės akcijas patikėjimo teise
valdančios, naudojančios ir disponuojančios institucijos
sprendimu patvirtinami įstatai ir išrenkami valdybos nariai.
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
2 mėn. nuo LRV
nutarimo
įsigaliojimo
datos
2. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų
susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (Draudimo
įstatymo 20 str. 2 dalis);
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
2 mėn. nuo LRV
nutarimo
įsigaliojimo
datos
3. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas,
valdybos nariai, valdybos pirmininkas, administracijos
vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ir kiti
pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles
vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje
einantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos,
kvalifikuoti ir patyrę (Draudimo įstatymo 20 str. 4 dalis), todėl
reikia suderinti Lietuvos draudimo prieţiūros komisija draudimo
įmonės stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko, valdybos
narių, valdybos pirmininko, administracijos vadovo, vyriausiojo
buhalterio ir vyriausiojo aktuaro kandidatūras;
2011 m. II
pusm.- 2012 I
ketv., ne vėliau
kaip per 2 mėn.
nuo LRV
nutarimo
įsigaliojimo
datos
4. Pasamdyti darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo
įmonėje turėtų dirbti 13 darbuotojų:
Direktorius;
Aktuarijus;
Vidaus auditorius;
Biuro administratorius;
IT administratorius;
Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;
Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2
darbuotojai;
Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2
darbuotojai;
2011 m. IV
ketv. – 2012 m.
II pusm. –
direktorius, vyr.
buhalteris ir
aktuaras
paskiriami,
tačiau į darbą
priimami tik
gavus draudimo
licenciją ir
draudimo įmonę
152
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai. įregistravus
Juridinių
asmenų
registre, t.y.
2012 m. II
pusm.
5. Suformuojami piniginiai įnašai ir tenkinami kiti Draudimo
įstatymo nustatyti reikalavimai, susiję su finansine būkle:
Įstatinis kapitalas – ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, akcijos
tik vardinės ir apmokėtos tik pinigais.
Organizacinis fondas – ne maţesnis nei 300 000 EUR,
sudarytas tik iš pinigų.
Minimalus garantinis fondas – 3 500 000 EUR (nustatyta
2010 metams).
Tenkinami kiti Draudimo įstatymo nustatyti reikalavimai,
įskaitant pakankamą techninių atidėjinių sudarymą.
2011 m. II
pusm., ne
vėliau kaip per
1 mėn. nuo ūkio
ministro
įsakymo
įsigaliojimo
datos
6. Išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne
maţiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³
erdvės (LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d.
įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų - pasitarimų
patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės
patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso
ploto. Prie biuro nuomos taip pat skaičiuojamas turto
draudimas ir patalpų sauga;
2012 m. II
pusm., likus ne
maţiau kaip 1
mėn. iki
draudimo
licencijos
gavimo dienos
7. Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti
reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po
stalu, kėdės (1 darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta
dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai kasos
pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti;
2012 m. I ketv.,
likus ne daugiau
kaip 1 mėn. iki
draudimo
licencijos
gavimo dienos
8. Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:
Serveris 1 vnt.;
Kompiuteriai – 13 vnt.;
Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus;
Kompiuterinis tinklas;
Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys;
Spausdintuvai – 2 vnt..;
Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt.;
Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų;
Telefono linijos – 4 ISDN linijos;
Interneto prieiga.
2012 m. II-III
ketv., likus ne
daugiau kaip 1
mėn. iki
draudimo
licencijos
gavimo dienos
dienos
(įskaitant laiką,
reikalingą
viešiesiems
pirkimams)
9. Draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta,
kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti
efektyvią ir visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad
tinkama informacija būtų laiku pateikta valdybai ir
administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai ir
patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems
reikalavimams uţtikrinti būtina:
MS Office programa – 13 vnt.;
Antivirusinė programa – 13 vnt.;
Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė
sistema, kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų
kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti duomenis apie
2012 m. II
pusm.
153
Eil.
Nr.
Priemonės Priemonių
vykdymo
grafikas82
kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų
akumuliaciją;
Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos
licencija.
10.
Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis
Lietuvoje ir uţsienyje (informacijos apie pirkėjus šaltiniai)
2012 m. II
pusm.
11. Uţsitikrinti pardavimo kanalus - Pasirašyti bendradarbiavimo
sutartis su draudimo brokeriais
2012 m. II
pusm.
Projekto vadovas Edmundas Piesarskas
1 priedas
I techninės alternatyvos, kai steigiamas naujas juridinis asmuo, prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams
Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99
Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS
I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34
I.1.1. Pasirašytų įmokų suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
I.1.2. Persidraudimo įmokos (-)
I.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -3,91 -0,83 -0,93 -1,04 -1,15
I.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-)
I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ
I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35
I.4.1. Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) -0,45 -4,11 -6,15 -8,72 -8,55
I.4.1.1. Išmokos (-) -0,30 -3,90 -6,45 -9,43 -9,70
I.4.1.2. Ţalos sureguliavimo sąnaudos (-) DU, SODRA; kitos sąnaudos; -0,15 -0,21 -0,25 -0,25 -0,26
I.4.1.3. Išieškotos sumos (+) 0,56 0,97 1,41
I.4.1.4. Perdraudikų dalis (+)
155
I.4.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80
I.4.2.1. Bendra suma (-) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80
I.4.2.2. Perdraudikų dalis (+)
I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE
POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
I.5.1. Bendra suma (-)
I.5.2. Perdraudikų dalis (+)
I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,41 -2,61 -2,75 -2,53 -2,67
I.7.1. Įsigijimo sąnaudos (-) -0,67 -0,70 -0,77 -0,83 -0,90
Brokerių ir agentų komisiniai -0,22 -0,50 -0,57 -0,63 -0,70
Reklamos sąnaudos -0,30 -0,20 -0,20 -0,20 -0,20
Informacijos kreditingumo vertinimui įsigijimas -0,15 -0,20 -0,22 -0,25 -0,28
I.7.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (-/+)
I.7.3. Administracinės sąnaudos (-) -1,74 -1,90 -1,99 -1,70 -1,77
Darbo užmokestis, soc. draudimas, PSD -1,03 -1,10 -1,14 -1,14 -1,18
Turto nusidėvėjimo sąnaudos -0,34 -0,37 -0,37 -0,04 -0,04
Darbuotojų mokymas -0,01 -0,02 -0,02 -0,02 -0,02
Audito paslauga -0,05 -0,08 -0,09 -0,09 -0,09
Banko paslaugos -0,01 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Turto nuomos sąnaudos -0,04 -0,04 -0,04 -0,04 -0,04
156
Ryšių sąnaudos -0,03 -0,04 -0,04 -0,05 -0,05
Kuro sąnaudos, automobilių nuoma ir priežiūra, draudimas ir pan. -0,05 -0,05 -0,06 -0,06 -0,07
Turto draudimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Reprezentacinės sąnaudos -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01
Raštinės reikmenys -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Org.technikos eksploatacinės medžiagos -0,04 -0,04 -0,05 -0,05 -0,06
Informaciniai leidiniai -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01
Elektros energijos sąnaudos, šiluma ir kita -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Kitos ūkinės sąnaudos (įvairūs atsitiktiniai įvykiai) -0,05 -0,05 -0,05 -0,05 -0,05
Komandiruočių sąnaudos -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
Mokesčių sąnaudos -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,03
I.7.4. Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+)
I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)
I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO
IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68
I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO
PASIKEITIMAS (-/+)
I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68
157
III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.3.2.2
. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.5.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.7. KITOS PAJAMOS
III.8. KITOS SĄNAUDOS
III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
III.10. YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ)
III.11. YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-)
III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)
III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -
PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
III.14. PELNO MOKESTIS (-)
III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
SIEKTINAS REZULTATAS
SKIRTUMAS -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06
158
2 priedas
II techninės alternatyvos, kai pertvarkomas esamas juridinis asmuo (UAB „Būsto paskolų draudimas―), prognozinė pelno (nuostolių)
ataskaita 2012–2016 metams
Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99
Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS
I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34
I.1.1. Pasirašytų įmokų suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49
I.1.2. Persidraudimo įmokos (-)
I.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -3,91 -0,83 -0,93 -1,04 -1,15
I.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-)
I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ
I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35
I.4.1. Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) -0,45 -4,11 -6,15 -8,72 -8,55
I.4.1.1. Išmokos (-) -0,30 -3,90 -6,45 -9,43 -9,70
I.4.1.2. Ţalos sureguliavimo sąnaudos (-) DU, SODRA; kitos sąnaudos; -0,15 -0,21 -0,25 -0,25 -0,26
I.4.1.3. Išieškotos sumos (+) 0,56 0,97 1,41
I.4.1.4. Perdraudikų dalis (+)
159
I.4.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80
I.4.2.1. Bendra suma (-) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80
I.4.2.2. Perdraudikų dalis (+)
I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE
POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
I.5.1. Bendra suma (-)
I.5.2. Perdraudikų dalis (+)
I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,06 -2,25 -2,40 -2,18 -2,32
I.7.1. Įsigijimo sąnaudos (-) -0,67 -0,70 -0,77 -0,83 -0,90
Brokerių ir agentų komisiniai -0,22 -0,50 -0,57 -0,63 -0,70
Reklamos sąnaudos -0,30 -0,20 -0,20 -0,20 -0,20
Informacijos kreditingumo vertinimui įsigijimas -0,15 -0,20 -0,22 -0,25 -0,28
I.7.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (-/+)
I.7.3. Administracinės sąnaudos (-) -1,39 -1,55 -1,64 -1,35 -1,42
Darbo užmokestis, soc. draudimas, PSD -0,68 -0,75 -0,79 -0,79 -0,82
Turto nusidėvėjimo sąnaudos -0,34 -0,37 -0,37 -0,04 -0,04
Darbuotojų mokymas -0,01 -0,02 -0,02 -0,02 -0,02
Audito paslauga -0,05 -0,08 -0,09 -0,09 -0,09
Banko paslaugos -0,01 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Turto nuomos sąnaudos -0,04 -0,04 -0,04 -0,04 -0,04
160
Ryšių sąnaudos -0,03 -0,04 -0,04 -0,05 -0,05
Kuro sąnaudos, automobilių nuoma ir priežiūra, draudimas ir pan. -0,05 -0,05 -0,06 -0,06 -0,07
Turto draudimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Reprezentacinės sąnaudos -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01
Raštinės reikmenys -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Org.technikos eksploatacinės medžiagos -0,04 -0,04 -0,05 -0,05 -0,06
Informaciniai leidiniai -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01
Elektros energijos sąnaudos, šiluma ir kita -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04
Kitos ūkinės sąnaudos (įvairūs atsitiktiniai įvykiai) -0,05 -0,05 -0,05 -0,05 -0,05
Komandiruočių sąnaudos -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
Mokesčių sąnaudos -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,03
I.7.4. Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+)
I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)
I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO
IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33
I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO
PASIKEITIMAS (-/+)
I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33
161
III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.3.2.2
. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65
III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.5.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03
III.7. KITOS PAJAMOS
III.8. KITOS SĄNAUDOS
III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
III.10. YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ)
III.11. YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-)
III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)
III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)
- PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
III.14. PELNO MOKESTIS (-)
III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70
SIEKTINAS REZULTATAS
SKIRTUMAS -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70