Skiriama:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

P R E K I N I O K R E D I T O D R A U D I M O

A G E N T Ū R O S S T E I G I M O G A L I M Y B I Ų

S T U D I J A

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įgyvendinamą projektą

„Konsultacijų dėl prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos

sukūrimo ir plėtojimo paslaugos“

Parengė:

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

(EKT Grupė)

Advokatų profesinė bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva

2010 m. gruodţio 14 d.

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT Grupė)

J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius Tel.: (8~5) 25 26 225, faks.: (8~5) 25 26 226

El. paštas: ekt@ekt.lt; http:// www.ekt.lt

Advokatų profesinė bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva Subačiaus g. 7, LT-01302, Vilnius

Tel.: (8~5) 27 42 400, faks.: (8~5) 27 42 444 El. paštas: lithuania@blslawfirm.com, http://www.blslawfirm.com

2

Turinys

Sąvokos ir sutrumpinimai ..................................................................................... 4

Įvadas ................................................................................................................ 7

1. Esamos situacijos prekinio kredito draudimo srityje analizė .............................. 10

1.1. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos Lietuvoje analizė ........................ 10 1.2. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė ............ 23 1.3. Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių įvertinimas 47

2. Teisinis reglamentavimas ............................................................................. 51

2.1. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos

teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė .......................................................... 51 2.2. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos

mokestinės aplinkos Lietuvoje analizė ............................................................... 59 2.3. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos

teisinio reglamentavimo Europos Sąjungos lygmeniu įvertinimas; ........................ 62

3. Kitose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių prekinio kredito draudimo

dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių apţvalga (ne maţiau kaip 3

šalys); ............................................................................................................. 75

4. Prekinio kredito agentūros steigimo alternatyvos, jų teisinis ir institucinis

realizavimas ..................................................................................................... 91

4.1. Pirmoji techninė alternatyva – naujai steigiamas juridinis asmuo: .............. 91 4.1.1. naujai steigiamo juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ............. 91 4.1.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ......................... 91 4.1.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą (eilės

tvarka) ...................................................................................................93 4.1.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį

realizuojant šią techninę alternatyvą; ............................................................ 97 4.1.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą. ................... 107

4.2. Antroji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB

„Būsto paskolų draudimas― ............................................................................. 110 4.2.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ................ 110 4.2.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ........................ 110 4.2.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą ..... 112 4.2.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį

realizuojant šią techninę alternatyvą ............................................................ 112 4.2.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą .................... 124

4.3. Trečioji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB

„Investicijų ir verslo garantijos― ...................................................................... 127 4.3.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas ................ 127 4.3.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti ........................ 127 4.3.3. veiksmai, kuriuos reikės atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą ... 128 4.3.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir lėšų poreikį

realizuojant šią techninę alternatyvą; ........................................................... 129 4.3.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą. ................... 136

4.4. Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą

palyginimas: ................................................................................................. 139 4.4.1. palyginimas kaštų aspektu; ........................................................... 139

3

4.4.2. palyginimas galimų rizikų aspektu; ................................................. 139 4.4.3. palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu; .......... 144

4.5. Išvada dėl optimalaus techninio sprendimo valstybei steigiant Prekinio kredito

draudimo agentūrą. ....................................................................................... 147

5. Galimybių studijos įgyvendinimo teisinės, techninės, organizacinės priemonės ir jų

vykdymo grafikas. ............................................................................................ 148

Priedai:

1 priedas. I techninės alternatyvos, kai steigiamas naujas juridinis asmuo, prognozinė

pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams

2 priedas. II techninės alternatyvos, kai pertvarkomas esamas juridinis asmuo (UAB

"Būsto paskolų draudimas"), prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016

metams

4

Sąvokos ir sutrumpinimai

Atradius Atradius Credit Insurance N.V.

BPD UAB „Būsto paskolų draudimas―

Coface Coface Austria Kreditversicherung AG

Lietuvos filialas

Draudėjas Asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl

draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam

draudikas pasiūlė sudaryti draudimo

sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį

su draudiku, t.y. draudiko klientas.

Draudikas Asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka

turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

Draudimo įstatymas, DĮ Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

(Ţin., 2003, Nr. 94-4246)

Draudimo prieţiūros komisija Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros

komisija, uţtikrinanti draudimo sistemos

patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir

stabilumą, draudėjų, apdraustųjų, naudos

gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų

interesų ir teisių apsaugą Lietuvoje ir

priimanti nutarimus (poįstatyminius

norminius teisės aktus).

EB Europos Bendrija

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacija (angl. Organization for

Economic Co-operation and Development,

OECD)

EBPO šalys Danija, Ispanija, Jungtinės Amerikos

Valstijos, Suomija, Prancūzija, Graikija,

Vokietija, Airija, Islandija, Italija, Japonija,

Liuksemburgas, Norvegija, N. Zelandija,

Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė

Karalystė, Australija, Švedija, Šveicarija,

Austrija, Belgija, Kanada, Turkija, Čekija,

Vengrija, Meksika, Lenkija, P. Korėja,

Slovakija – naudojama viena iš sąvokų

(kaip EBPO ir ne EBPO šalių sąvoka), t.y.

kaip šalių grupės, pagal kurias skirstoma

(draudimo, šalių) rizika

EEB Europos ekonominė bendrija (iki EB)

EK Europos Komisija

EKA Eksporto kredito agentūra – privati ar

vieša institucija1, turinti finansinės

institucijos ar agentūros formą, kuri siekia

sumaţinti šalies eksportuotojams

neatsiskaitymo iš kitų šalių ar ūkio

subjektų riziką ir veikia kaip tarpininkas

tarp nacionalinės valstybės ir šalies

eksportuotojų, teikdama finansines

paslaugas. Šios finansinės paslaugos gali

1 http://en.wikipedia.org/wiki/Export_credit_agency, http://www.investopedia.com/terms/e/export-credit-agency.asp, http://www.oecd.org/countrylist/0,3349,en_2649_34169_1783635_1_1_1_1,00.html

5

apimti kreditus, kreditų draudimą ir

kreditų garantijas, priklausomai nuo to,

kokios funkcijos ir įgaliojimai jai yra

suteikti valstybės. Kai kuriais atvejais gali

būti taikomos ir importo draudimo

paslaugos, taip pat kreditų draudimo šalies

vidaus rinkoje paslaugos, nepaisant to,

kad pagrindinis eksporto kredito agentūrų

tikslas – suteikti prekybos draudimą

vietinėms įmonėms, vykdant jų

tarptautinės prekybos veiklą, t.y. suteikti

eksporto draudimą.

ES Europos Sąjunga

Euler Hermes Euler Hermes Kreditversicherungs-

Aktiengesellschaft Lietuvos filialas

Finansų ministerija, FM Lietuvos Respublikos finansų ministerija

INVEGA UAB „Investicijų ir verslo garantijos―

LR Lietuvos Respublika

LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Neparduotina rizika Neparduotina (ne rinkos) rizika - visa

kita rizika (katastrofų ir komercinė bei

politinė rizika, tenkanti valstybiniams

pirkėjams ir 1997 m. Komunikato 97/C

281/03 (su vėlesniais pakeitimais)2 priede

neišvardytose šalyse), taip pat ilgesnė nei

2 metų laikotarpio rizika3.

Neparduotinų ir laikinai neparduotinų

rizikų aprašas yra pateikiamas Vyriausybės

2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1264

„Dėl Valstybės specialiųjų garantijų dėl

eksporto kredito draudimo teikimo

taisyklių ir neparduotinų ir laikinai

neparduotinų rizikų aprašo patvirtinimo―

Parduotina rizika Parduotina (rinkos) rizika - tai

komercinė ir politinė rizika, tenkanti

valstybiniams ir nevalstybiniams

skolininkams, įsteigtiems 1997 m.

Komunikato 97/C 281/03 priede

išvardintose šalyse; jos didţiausias rizikos

laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai.

Europos Komisijos komunikato 2009/C

16/01 5.1 straipsnyje patikslinama, kad su

valstybėse narėse ir kitose aštuoniose

EBPO narėse (t. y., Australija, Kanada,

Islandija, Japonija, Naujoji Zelandija,

Norvegija, Šveicarija, JAV) įsteigtais

skolininkais susijusi rizika laikoma

2 OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22, p.

22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 3 Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal 1997 m. Komunikato 97/C 281/03 2005 m. pakeitimo (2005/C

325/11, OL 2005 C 12 22, p.22) 1 punktą yra numatyta ir daugiau sąlygų, kurioms esant parduotina rizika laikinai gali būti priskiriama laikinai neparduotinoms rizikos, pvz., „jeigu valstybėje narėje nėra privačios draudimo rinkos, komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems priede išvardintose šalyse, laikoma laikinai neprekine, jeigu ji tenka atitinkamą ES apibrėţimą atitinkančioms maţoms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra metinė eksporto apyvarta neviršija 2 mln. EUR.―, tačiau Lietuvos atveju ši sąlyga netaikoma, nes Lietuvoje veikia privati draudimo rinka, draudţianti tokių įmonių komercinę ir politinę riziką, tenkančią valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems minėto komunikato priede išvardintose šalyse.

6

parduotina.

PKD Prekinio kredito draudimas – tai draudimo

apsauga neapmokėtoms sąskaitoms ir

blogoms skoloms, jeigu pirkėjas tampa

nemokus ar atsisako mokėti

PKD agentūra Supaprastinto atviro konkurso

„Konsultacijų dėl prekinio kredito

draudimo dalyvaujant valstybei sistemos

sukūrimo ir plėtojimo paslaugos pirkimas―

sąlygose įvardintas numatomas steigti

juridinis asmuo, kuris teiktų trumpalaikio,

vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio

kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis

valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis

paslaugas – Prekinio kredito draudimo

agentūra, kuri pagal tarptautinę praktiką,

pagal numatomas atlikti funkcijas ir

veiklos pobūdį yra laikoma eksporto

kredito agentūra.

Skolos įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės skolos

įstatymo (1996 m. rugpjūčio 22 d. Nr. I-

1508, Ţin. 19996, Nr. 86-2045) nauja

redakcija (Lietuvos Respublikos 2010 m.

lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XI-1162

(įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.) (Ţin.,

2010, Nr. 145-7419)

Ūkio ministerija, ŪM Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

7

Įvadas

Vienas iš valstybės šalies ūkio plėtros tikslų yra sudaryti sąlygas tvariam ir ilgalaikiam

ūkio augimui bei uţtikrinti konkurencingumo didinimą, kurio pagrindinė prielaida –

šalies įmonių produktų ir paslaugų eksportas. Vienas iš sėkmingą eksportą įtakojančių

veiksnių, ypač finansinės ir ekonominės krizės sąlygomis bei esant sudėtingoms

skolinimosi galimybėms ar sąlygoms, yra efektyviai veikiantis prekinio kredito

draudimas. Prekinio kredito draudimas veikia dviem skirtingais pagrindais: vienas iš jų

veikia komerciniu pagrindu su įprastu perdraudimu mechanizmu (rinkoje veikia

privačios draudimo įmonės, kurių rizika yra perdraudţiama), ir kitas – prekinio kredito

draudimas, dalyvaujant valstybei (valstybės gali dalyvauti šioje sistemoje kaip įprastas

rinkos dalyvis tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti privatūs rinkos dalyviai, arba kaip

valstybės pagalbos teikėja bet kokia forma, kai nebėra perdraudimo, nes perdraudimo

funkciją de facto prisiima valstybė).

Ribota vidaus paklausa Lietuvos rinkoje lemia tai, kad eksportas daugeliui ūkio subjektų

tampa pagrindiniu gamybos augimą uţtikrinančiu veiksniu, kuris formuoja atvirą šalies

ekonomiką.

Tiek dalis ūkio subjektų, tiek valstybė suinteresuoti maţinti eksporto sandoriuose

egzistuojančią riziką. Vienas iš tokios rizikos valdymo instrumentų yra eksporto kreditų

draudimas. Efektyviai veikiančios eksporto kreditų draudimo sistemos kūrimas turi

didelę reikšmę siekiant įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą.

2008 m. pabaigoje prasidėjusi pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė stipriai paveikė

maţą ir atvirą Lietuvos ekonomiką – sumaţėjo vidaus ir eksporto rinkos, pablogėjo

įmonių kreditavimo sąlygos, dėl kritusių pardavimų įmonės buvo priverstos maţinti savo

sąnaudas, atleisti dalį darbuotojų, ieškoti produktų ir paslaugų naujų realizavimo rinkų.

Ši krizė išryškino eilę Lietuvos ūkio problemų, pvz., nepakankamas produktų ir paslaugų

konkurencingumas, produktyvumui neadekvatus darbo uţmokesčio lygis, netausus

išteklių, pirmiausia energijos, naudojimas ir pan. Kaip viena iš galimų krizės įveikimo

prielaidų yra eksportas ir naujų, konkurencingų produktų bei paslaugų kūrimas, kuriems

itin aktualiu tapo prekybinių sandorių rizikos draudimas.

Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistema apibrėţiama

kaip Lietuvos ūkio subjektų, uţsienio prekybos partnerių ir finansinių institucijų visuma,

veikianti taip, kad būtų uţtikrintas reikiamas uţsienio prekybos sandėrių finansavimas

kreditais bei sumaţinta šių sandėrių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rizika,

nepaţeidţiant sistemos dalyvių ekonominių interesų. Nacionalinės uţsienio prekybos

sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemos šiuo metu veikia beveik 100

pasaulio valstybių. Nors šios sistemos kiekvienoje šalyje yra specifinės, tačiau visais

atvejais jų pagrindą sudaro uţsienio prekybos santykių egzistavimas ir su šiais

santykiais susiję finansų srautai. Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo

(garantavimo) sistemoje dalyvauja pelno siekiantys ūkio subjektai – eksportuotojai ir

importuotojai, kurie ir vykdo uţsienio prekybą, bei prekiaujančių šalių finansų

institucijos, dalyvaujančios uţsienio prekybos sandėrių finansavimo (rizikos maţinimo)

procese nuo pat produkcijos gamybos pradţios iki visiško atsiskaitymo uţ parduotas

prekes.

Uţsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemą finansinių

santykių poţiūriu sudaro dvi nuoseklios pakopos: uţsienio prekybos santykių

kreditavimas bei šių sandėrių rizikos (visų pirma – kredito rizikos) maţinimo priemonės,

grupuojamos į draudimą ir garantavimą. Draudimo ir garantavimo tikslas yra tas pats,

skiriasi tik jų įgyvendinimo mechanizmas ir teisinis turinys, todėl toliau nagrinėjant

8

eksporto kreditų draudimą ir garantavimą kaip visos sistemos dalį, draudimas ir

garantavimas yra nagrinėjami kartu.

Tarptautinėje prekyboje naudojamos eksporto kreditų formos klasifikuojamos pagal jų

santykį su prekių judėjimu konkrečiame eksporto sandėryje bei pagal pagrindinio

kreditoriaus ar skolininko statusą. Pagal eksporto kreditų santykį su prekių judėjimu

išskirtinos šios kreditų rūšys:

iki prekių išsiuntimo;

po prekių išsiuntimo.

Pagal pagrindinio kreditoriaus bei skolininko statusą gali būti suteikiamas:

finansinis kreditas – kredito įstaigos ar kitos finansine veikla besiverčiančios

įmonės pagal paskolos sutartį suteiktos piniginės lėšos nacionaline ar uţsienio

valiuta;

prekinis kreditas – ūkio subjekto įsiskolinimų suma pagal sąskaitą faktūrą uţ

pateiktas, bet dar neapmokėtas prekes, suteiktas, bet dar neapmokėtas

paslaugas bei atliktus, bet dar neapmokėtus darbus, sutartyje numatytais

terminais.

Atsiskaitymas „atvirąja sąskaita― yra vienas iš labiausiai paplitusių kreditinio

atsiskaitymo būdų po prekių išsiuntimo – Vakarų Europoje jis sudaro net 80 proc. visų

atsiskaitymų. Pasirinktas atsiskaitymo būdas suformuoja prekinį kreditą, kuris

suprantamas kaip šiuo metu įgyta teisė į būsimą apmokėjimą ir daţniausiai

traktuojamas kaip eksportuotojo „būsimi pinigai―. Finansų apskaitoje prekinis kreditas

traktuojamas kaip debitorinis įsiskolinimas arba įsipareigojimas apmokėti uţ turtą

ateityje.

Pasaulinė finansų krizė ir ekonominis nuosmukis išryškino Lietuvos ūkyje susikaupusias

problemas eksporto draudimo srityje nepaisant to, kad Lietuvoje buvo imtasi veiksmų,

siekiant kreditų draudimo veikimo Lietuvoje stabilizavimo. 2009 m. susiklosčiusi

situacija dėl neadekvataus šalies kreditų reitingo, kurį Lietuvai suteikė kreditų draudimo

paslaugas teikianti įmonė „Euler Hermes―, ţenkliai apribojo šalies įmonių galimybes

sudaryti prekinius sandorius uţsienyje ir atsiskaityti pagal juos pasinaudojant

suteikiamais atsiskaitymo kreditais. Todėl Ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos aktyviau

bendradarbiauti su įmone „Euler Hermes― ir pasiekė susitarimą, kad „Euler Hermes―

vertins įmonių riziką individualiai: „Euler Hermes― perţiūrės įmonių duomenis ir suteiks

kreditų draudimo apsaugą pagal konkrečių įmonių finansinius veiklos rodiklius,

nesiremdami nepamatuotais šalies rizikos vertinimais. Tačiau tokie veiksmai ir

susitarimai turės tik trumpalaikį ir dalinį poveikį ir iš esmės neišspręs ilgalaikių

susikaupusių problemų prekinio kredito (eksporto) draudimo, dalyvaujant valstybei,

srityje, todėl imtasi spręsti kreditų draudimo sistemos sukūrimo ir(ar) plėtojimo

problemą platesniu mastu ir siekiant ilgalaikio poveikio, t.y. ne tik reaguojant į

finansinės ir ekonominės krizės išryškintus rinkos trūkumus.

Siekiant efektyviai veikiančios prekinio draudimo sistemos sukūrimo yra numatyta

steigti juridinį asmenį, kuris teiktų trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio

kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis

paslaugas, kadangi Lietuva šiuo metu neturi instrumento, kurio pagalba valstybė

dalintųsi draudimo rizika su privačiais draudikais.

Lietuvoje kuriant ir plėtojant prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemą

numatomas taikyti valstybės kapitalo įmonės modelis, kuris numato valstybės

dalyvavimą eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės

įsteigtas komerciniais pagrindais veikiantis ūkio subjektas, o valstybė savo politiką

uţsienio prekybos srityje realizuoja nustatydama teikiamų paslaugų ratą bei sąlygas.

Toks modelis naudojamas Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Kanadoje ir kt. Šis modelis

buvo naudotas ir Lietuvoje – pagal pastarąjį modelį iki privatizavimo veikė UAB DĮ

„Lietuvos eksporto ir importo draudimas― (toliau – LEID), todėl gerai ţinomi tokio

9

modelio privalumai ir trūkumai Lietuvos sąlygomis. Valstybės kapitalo įmonės modelis

labiau paplitęs naujose ES šalyse, prisijungusiose prie ES nuo 2004 m. geguţės 1 d.

Kadangi Lietuvos ekonominė ir socialinė būklė artimesnė būtent naujosioms ES šalims ir

yra svarbiau ne tai, kaip konkreti šalis save pozicionuoja rizikos poţiūriu, o kaip ją

vertina (reitinguoja) kitos ES šalys, su kuriomis turima daugiausia ūkinių-komercinių

ryšių, todėl toks prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei modelio pasirinkimas

atrodytų logiškas. Atsiţvelgiant į egzistuojančius rinkos trūkumus, kuriuos dar labiau

išryškino krizė, pvz., privataus draudimo rinkos jautrumą, kuri nukentėjo išmokoms

viršijus įmokas, smarkiai išaugus pasitraukimo iš Lietuvos rinkos rizikai, nes dauguma

tokių draudikų yra uţsienio įmonių filialai, ir t.t., ir siekiant maţiau iškraipyti kreditų

draudimo rinką pagal viešojo intereso poreikius valstybės kapitalo įmonės modelio

pasirikimas yra pagrįstas.

Kuriant ir plėtojant prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemą vienas iš

kertinių šios kuriamos sistemos elementų yra numatoma įkurti Prekinio kredito

draudimo agentūrą (toliau – PKD agentūra), teiksiančią trumpalaikio, vidutinės trukmės

ir ilgalaikio prekinio kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis valstybės vardu ir (arba)

valstybės lėšomis paslaugas. Numatoma, kad šios sistemos kūrime valstybę gali

atstovauti Ūkio ministerija, kaip uţ eksporto plėtros skatinimą atsakinga institucija,

arba Finansų ministerija, kaip uţ finansinių įstaigų reguliavimą atsakinga institucija.

Prekinio kredito draudimo agentūra, kuri pagal tarptautinę praktiką, pagal numatomas

atlikti funkcijas ir veiklos pobūdį yra laikoma eksporto kredito agentūra.

Eksporto kredito agentūra – privati ar vieša institucija, turinti finansinės institucijos ar

agentūros formą, kuri siekia sumaţinti šalies eksportuotojams neatsiskaitymo iš kitų

šalių ar ūkio subjektų riziką ir veikia kaip tarpininkas tarp nacionalinės valstybės ir

šalies eksportuotojų, teikdama finansines paslaugas. Šios finansinės paslaugos gali

apimti kreditus, kreditų draudimą ir kreditų garantijas, priklausomai nuo to, kokios

funkcijos ir įgaliojimai jai yra suteikti valstybės. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir

importo draudimo paslaugos, investicijų uţsienyje draudimo, kreditų draudimo šalies

vidaus rinkoje paslaugos, nepaisant to, kad pagrindinis eksporto kredito agentūrų

tikslas – suteikti prekybos draudimą vietinėms įmonėms, vykdant jų tarptautinės

prekybos veiklą, t.y. suteikti eksporto draudimą.

Steigiant PKD agentūrą yra būtina ne tik išnagrinėti su PKD agentūros kaip juridinio

asmens steigimo procesą, išnagrinėti įvairias PKD agentūros kūrimo alternatyvas ir

optimizuoti PKD agentūros steigimo procesą, bet ir parengti PKD agentūros ir visos

prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos veiklos strategiją. Todėl

tinkamos ir optimalios PKD agentūros veiklos ir visos sistemos strategijos parengimo

pagrindas būtų išsami Prekinio kredito draudimo agentūros steigimo analizė, kuriai ir

skiriama PKD agentūros steigimo galimybių studija.

PKD draudimo agentūros steigimo galimybių studijos tikslas – atlikti Prekinio kredito

agentūros, kuri įgyvendintų trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės prekinio

kredito draudimo dalyvaujant valstybei (valstybės vardu ir (arba) valstybės lėšomis)

instrumentus, techninę, teisinę, finansinę, ekonominę ir institucinę steigimo analizę.

10

1. Esamos situacijos prekinio kredito draudimo srityje analizė

1.1. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos Lietuvoje analizė

Prekinis kreditas gali būti apibrėţtas kaip pagal prekių pirkimo–pardavimo ir (arba)

paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartis pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos

piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas atidedamas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus

atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Prekinis kreditas gali apimti tiek eksporto kredito draudimą, tiek kredito draudimą šalies

viduje.

Bendrąja prasme, prekinio kredito draudimas – tai draudimo apsauga neapmokėtoms

sąskaitoms ir blogoms skoloms4, jeigu pirkėjas tampa nemokus ar atsisako mokėti.

Prekinio kredito eksportuojant arba eksporto kredito sąvoka išsamiai apibrėţta 1998 m.

geguţės 7 d. Tarybos direktyvoje 98/29/EB „Dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto

kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo―.

Direktyvoje pateikiami šie tiekėjo (eksportuotojo) kredito poţymiai:

Sąvoka „tiekėjo kreditas‖ taikoma komercinei sutarčiai, pagal kurią

eksportuojamos valstybės narės kilmės prekės ir (arba) paslaugos iš vieno ar

daugiau tiekėjų vienam ar daugiau pirkėjų, o pirkėjas(-ai) įsipareigoja

sumokėti tiekėjui(-ams) grynaisiais pinigais arba pagal išsimokėjimo sąlygas;

Tiekėjo kredito draudimo nuostatos galioja tuomet, kai draudţiama įmonė

yra įsteigta valstybėje narėje pagal Sutarties 58 straipsnį;

Jeigu komercinė sutartis yra finansuojama pirkėjo kredito lėšomis arba

pasitelkiamas kitoks finansavimo būdas, eksportuotojui suteikiamas

komercinės sutarties draudimas grindţiamas tiekėjo kredito draudimo

nuostatomis.

Lietuvoje vyrauja trumpalaikių vidaus ir eksporto komercinių prekinių kreditų rizikų

draudimas ir rizikos (atidėto mokėjimo) laikotarpis paprastai neviršija 90 – 180 dienų5,

tačiau yra sudarytos teisinės galimybės6 ilgalaikio kredito draudimui, kurios numato,

kad sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės prekių ir (ar) paslaugų eksportu,

draudimą, jei parama teikiama valstybės lėšomis ar su valstybės pagalba ir kai bendras

rizikos laikotarpis, įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu dveji metai.

Valstybės galimas dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje.

Pagrindiniai principai, reglamentuojantys galimą valstybės pagalbą, yra nustatyti

Bendrijos steigimo sutartyje ir pagal kuriuos valstybės parama galima tik išskirtinais

atvejais. Visais kitais atvejais valstybės parama bet kokia forma yra draudţiama. Tai

reiškia, kad valstybės intervencija, kai teikiama parama, galima tik esant tam tikroms

sąlygoms – nebūtų iškraipoma konkurencija, nebūtų suteikiamas ekonominis

pranašumas bet kokiam ūkio subjektui, nepriklausomai nuo jo teisinės formos ir

nuosavybės, nebūtų teikiama parama iš valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės pinigų

fondų parama ar parama kitokia forma (pvz., mokesčių atidėjimas, išskirtinių rinkos

sąlygų suteikimas, naudojimasis infrastruktūra ne rinkos kainomis ir t.t.) ir nebūtų

4 Bloga skola – kai sąskaita neapmokama arba vėluojama atsiskaityti 30 ir daugiau dienų nuo nustatyto

mokėjimo termino 5 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 18.

6 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant

vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo yra perkelta į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14

d. įsakymu Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―

11

įtakojama prekyba tarp Bendrosios rinkos šalių. Taigi, valstybės dalyvavimas bet

kokioje paramos sistemoje galimas tik tuomet, jei nepaţeidţiami visi šie išvardinti

valstybės pagalbos teikimo principai, t.y. ten, kur neveikia rinka. Rinkos veikimą ar

neveikimą prekinio kredito draudimo atveju parodo parduotinos ar neparduotinos

rizikos buvimas.

Todėl valstybė gali dalyvauti prekinio kredito draudimo sistemoje:

Parduotinos rizikos atveju – tik kaip rinkos dalyvis pagal draudimo įmonėms

arba garantijų teikėjams taikomus reikalavimus, priklausomai nuo to, koks

modelis pasirinktas, nes parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių

remiamu eksporto kredito draudimu (Komisijos komunikato Nr. 2009/C 16/01

5.1 dalis ir Komisijos komunikato Nr. 2011/C 6/05 3.1 dalis). Lietuvos atveju

vidaus rinkos prekinio kredito draudimas gali būti vykdomas tik komerciniais

pagrindais, nes šis kreditas nepriklauso ne rinkos rizikos draudimo rūšiai – tai

parduotina rizika. Tai reiškia, kad prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje

valstybė gali vykdyti tokiais pačiais pagrindais, kaip ir kiti rinkos dalyviai – per

savo įnašus į įstatinį kapitalą, rinkdamas draudimo įmokas, turėdamas

perdraudimą, privalėdamas atitikti visus reikalavimus, keliamus draudimo

įmonėms, pvz., turi atitikti reikalavimus techniniams atidėjiniams, įstatinio

kapitalo dydţiui, mokumo atsargoms ir t.t.;

Neparduotinos rizikos atveju – valstybė dalyvauja eksporto kreditų agentūros

veikloje kaip garantijų ar perdraudimo suteikėja, tačiau nepaţeidţiant valstybės

pagalbos teikimo principų ir valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės

aktų.

Kadangi valstybės dalyvavimą prekinio kredito draudime reglamentuoja Komisijos

komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį

dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito draudimui

(97/C 281/03 su vėlesniais pakeitimais) ir 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva

98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant

vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje įgyvendina

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 4-342 „Dėl

Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―, tai

reiškia, kad valstybės dalyvavimas šiuo atveju galimas tik eksporto kredito draudime,

nes šių teisės aktų taikymo sritis neapima vidaus rinkos. Kaip nurodoma pačiuose

komunikatuose, šiuose teisės aktuose nustatytos specifinės valstybės pagalbos taisyklės

yra taikomos būtent eksporto kredito draudimui. Kaip patvirtinta pačios Europos

Komisijos, tame tarpe jos pateiktoje tyrimo ataskaitoje dėl Portugalijos trumpalaikio

prekinio kredito draudimo schemos, minėtuose komunikatuose nustatomos valstybės

pagalbos taisyklės vidaus rinkai nėra taikomos.7

Atitinkamai prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje negalima priskirti neparduotinai

rizikai pagal aukščiau nurodytuose komunikatuose nustatytas taisykles, taip pat šiai

veiklai negalima taikyti šiuose komunikatuose nustatytų supaprastintų valstybės

pagalbos taikymo taisyklių. Prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje dalyvaujant

valstybei atveju turi būti taikomos bendrosios Europos Sąjungos taisyklės dėl valstybės

pagalbos, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109 straipsniuose.

Atitinkamai Europos Komisijai tokiu atveju turėtų būti pagrįsta ir įrodyta, kad valstybės

pagalbos vidaus rinkoje taikymas yra būtinas siekiant pašalinti rimtus valstybės narės

vidaus ekonomikos sutrikimus (tuo atveju, jei būtų remiamasi Sutarties dėl Europos

Sąjungos Veikimo 107 str. 3 d. (b) p.).

7 Europos Komisijos 2010 m. spalio 27 d. pranešimas spaudai IP/10/1395 - State aid: Commission opens in-

depth investigation into Portuguese short-term trade insurance scheme; http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/1395&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en

12

Todėl nėra galimybės valstybei remti prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje,

nepaţeidţiant aukščiau nurodytų teisės aktų, o valstybės dalyvavimas vidaus rinkos

prekinio kredito draudime galimas tik rinkos sąlygomis, išskyrus, išskyrus Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 str. 3 d. nurodytus atvejus ir veikiant pagal iš anksto su

EK suderintą valstybės pagalbos schemą.

Netgi tuo atveju, kai dėl dabartinės krizės (kai kuriose valstybėse narėse trūksta

draudimo ar perdraudimo pajėgumų) parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama ir

valstybė gali laikinai teikti valstybės pagalbą pagal iš anksto su EK suderintą schemą,

tačiau ir šiuo atveju pagal Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinąją valstybės

pagalbos priemonių sistemą, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės

finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis ir šio komunikato pakeitimą (2009/C 16/01 ir

2011/C 6/05)8, teisės akto taikymo objektu nustatomas tik trumpalaikis eksporto

kreditas, nepriklausomai nuo to, kad neparduotina rizika atsiranda ir vidaus rinkoje.

Importo prekinis kreditas draudţiamas toje šalyje, iš kurios importuojama, t.y.

naudojamasi importo šalyje veikiančia eksporto kredito draudimo sistema, todėl šioje

galimybių studijoje importo prekinio kredito draudimas nebus nagrinėjamas, nes

Lietuvos valstybė neturi jokių teisių ir galių įtakoti kitų šalių eksporto kreditų draudimo

sistemų.

Nors valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje galimybes nustato ES

teisės aktai, tačiau kiekvienu atveju valstybė narė pati nusprendţia, ar dalyvauti šioje

sistemoje, kokia forma ir kokiu mastu. Priimdama tokį sprendimą šalis narė atsiţvelgia į

tokio dalyvavimo naudą ir trūkumus, taip pat į tai, ar dalyvaujama prekinio kredito

draudimo sistemoje rinkos sąlygomis ar ne.

Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos sąlygomis.

Pagrindinė valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos sąlygomis

nauda pasireiškia tuo, kad:

1) rinkoje padidinama konkurencija ir todėl draudimo paslaugos teikiamos

efektyviau bei tampa prieinamos didesniam ūkio subjektų ratui;

2) išplečiama rizikos pasidalijimo tarp ūkio subjektų ir draudiko, kuriame dalyvauja

valstybė, apimtis, taip sumaţinant rizikos dalį, tenkančią tik ūkio subjektams;

3) auga eksportas ir tampa stabilesne šalies makroekonominė aplinka – kadangi

rinkos sąlygas atitinka eksporto rinkos rizikos draudimas ir vidaus rinkos

draudimas, tai valstybės dalyvavimas netgi rinkos sąlygomis gali teigiamai

paveikti eksporto apimčių augimą, rizikos sumaţėjimą ir atitinkamai patiriamų

nuostolių sumaţėjimą eksportuojantiems į rinkos šalis ūkio subjektams ir

sudarantiems prekinio kredito sandorius šalies vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad

ekonominės krizės sąlygomis dėl laikino nemokumo, daţnesnių bankroto atvejų

neatsiskaitymo rizika paprastai padidėja ir šalies viduje.

ES šalių praktika yra labai įvairi, nes pasirenkama dalyvauti tik eksporto kredito rinkos

sąlygomis draudime, arba tik vidaus prekinio kredito draudime, arba abiejose draudimo

rūšyse, arba valstybė dalyvauja tik eksporto kredito draudime, kai draudţiama tik

neparduotina rizika.

Kita vertus, valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje rinkos

sąlygomis turi eilę trūkumų, tame tarpe:

1) sukelia konkurencijos iškraipymo riziką, nes valstybė imasi sau nebūdingos

ūkinės veiklos funkcijos, kurios teikimas rinkoje gali būti ne toks efektyvus, jei

tokias paslaugas teiktų privatus ūkio subjektas. Šią riziką paprastai sumaţina

kontroliuojančiųjų/prieţiūros institucijų veikla. Lietuvos atveju tai veikia prekinio

8 OL 2009 C 16, p. 1 ir OL 2011 C 6 p.5

13

kredito draudimo atveju, nes tokią veiklą detaliai reglamentuoja Draudimo

įstatymas, veikia Lietuvos draudimo prieţiūros komisija, tačiau nėra kontrolės

mechanizmo, jei teikiamos garantijos draudikams, draudţiantiems parduotiną

riziką, pvz., draudţiant eksporto parduotiną riziką (rinkos riziką);

2) garantijų teikimo atveju neapibrėţtumo valstybės pagalbos poţiūriu riziką didina

tai, kad ES teisės aktuose, tame tarpe Komisijos komunikate Nr. 2009/C 16/01

dėl Bendrijos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant

padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės

sąlygomis ir šio komunikato pakeitime (Komisijos komunikatas – Sąjungos

laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes

gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas,

Nr. 2011/C 6/05) nepateikiami garantijų vertinimo suderinamumo kriterijai, nors

tuose pačiuose komunikatuose yra pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl

principų, kuriais EK ketina remtis aiškindama EB sutarties 87 ir 88 straipsnius ir

jų taikymą valstybės garantijoms. Toks teisinis neapibrėţtumas reiškia, kad

valstybės dalyvavimas teikiant garantijas prekinio kredito draudimui rinkos

sąlygomis visuomet bus papildomai kvestionuojamas ir gali būti reikalaujama

pateikti EK suderinti garantijų teikimo schemą iki garantijų teikimo pradţios,

pagrindţiant ir įrodant, kad garantijos teikiamos rinkos sąlygomis. Priešingu

atveju tai gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba arba valstybės pagalba,

nesuderinama su Bendrijos teise, ir uţ tai Lietuvai gali būti taikomos finansinės

sankcijos;

3) finansinė našta ir lėšų panaudojimo efektyvumas – valstybės dalyvavimas

prekinio kredito draudimo sistemoje visuomet turi finansinius kaštus,

padengiamus iš valstybės biudţeto, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl tokių

lėšų panaudojimas grynai ūkinėje, valstybei nebūdingoje veikloje nėra

efektyvus, kadangi tokią veiklą gali vykdyti ir sėkmingai vykdo privatūs ūkio

subjektai. Esant ekonominiam nuosmukiui ir dideliam valstybės biudţeto deficitui

viešųjų lėšų nukreipimas į ūkinę veiklą turi būti gerai įvertintas.

Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos

sąlygomis.

Valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos sąlygomis (kai tai

nelaikoma valstybės pagalba) duoda šalies ekonomikai nemaţai naudos:

1) ţenkliai sumaţinama eksportuotojų į ne rinkos šalis rizika, jie patiria maţiau

nuostolių;

2) auga eksporto į ne rinkos šalis apyvarta, įeinama į naujas rinkas ar naujas rinkų

nišas, auga eksportuojamų prekių ir paslaugų tarptautinis konkurencingumas,

kuriamos naujos ir išlaikomos esamos darbo vietos, gaunamos pajamos į

valstybės ir savivaldybių biudţetus, gerinamas šalies prekybos balansas;

3) neiškraipoma konkurencija, nes neparduotinos rizikos privatūs draudikai/

garantijų teikėjai nedraudţia/ neteikia garantijų;

4) teisiškai aiškiai reglamentuota eksporto draudimo į ne rinkos šalis veikla

nesukelia EK sankcijų rizikos, jei laikomasi šios nustatytos tvarkos.

Tačiau valstybės dalyvavimas prekinio kredito draudimo sistemoje ne rinkos sąlygomis

(tai bus tik eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimas) vis tiek turi trūkumų:

1) tai visuomet bus susiję su finansine našta valstybei, nesvarbu, koks modelis bus

pasirinktas – ar valstybės dalyvavimas kaip draudimo įmonės, ar garantijų

teikimas draudikams ar draudėjams;

2) eksporto garantijų teikimo atveju pagal LR teisės aktus (Skolos įstatymas)

suteiktos garantijos, esant šio įstatymo 6 str. 5 dalyje nustatytoms aplinkybėms,

būtų įskaitomos į valstybės skolą.

14

Todėl valstybė prieš priimdama sprendimą dalyvauti prekinio kredito draudimo

sistemoje ne rinkos sąlygomis turėtų įvertinti tokio dalyvavimo naudą ir palyginti su

galimais trūkumais ir rizikomis.

Taigi, ne tik nuo ES teisės aktų nuostatų, bet ir nuo pačios šalies narės apsisprendimo

priklauso valstybės dalyvavimo prekinio kredito draudimo sistemoje mastas ir trukmė.

Bendra ne gyvybės draudimo aplinka Lietuvoje

Prekinių kreditų draudimo paslauga priskiriama ne gyvybės draudimo rūšiai, kurią

Lietuvos Respublikoje teikiančių draudimo įmonių skaičius 2009 metais toliau maţėjo.

Per metus jų sumaţėjo nuo 11 iki 8. 2009 metų balandţio mėnesį draudimo veiklos

licencija panaikinta ADB „RESO Europa―, įmonei reorganizavus savo veiklą ir prijungus

ją prie Latvijos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic―, bei DUAB „Baltijos

garantas―, įmonei nesuformavus reikiamo dydţio minimalaus garantinio fondo. Praeitų

metų birţelį iš draudimo įmonių tarpo pasitraukė AB „If draudimas―, kuriai draudimo

veiklos licencija panaikinta dėl jos prijungimo prie AS If Eesti Kindlustus. AB „If

draudimas― vykdyta veikla tęsiama per bendrovės filialą, įregistruotą Lietuvos

Respublikoje.

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje, (toliau

– ES draudimo įmonių filialai) ir turinčių teisę vykdyti ne gyvybės draudimo grupių

veiklą, skaičius per metus nepakito – Lietuvoje 2009 m. pabaigoje veikė 8 tokie filialai.

Palyginti su 2008 metais, kitų ES šalių draudimo įmonių filialų pasirašytos įmokos

išaugo daugiau nei dvigubai iki 301,4 mln. litų, 19,5 proc. visos draudimo rinkos. Ne

gyvybės draudimo įmonių filialai uţėmė 21,1 proc. ne gyvybės draudimo rinkos,

gyvybės, atitinkamai, 16,1 proc.

2010 metų birţelio mėnesį išduotas leidimas reorganizuoti UAB „BTA DRAUDIMAS―

prijungiant ją prie Latvijoje registruotos draudimo įmonės AAS „BTA―. Nuo 2010 metų

kovo mėnesio Lenkijos draudimo įmonė Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S. A.

Vienna Insurance Group įgijo teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti tam tikrų ne gyvybės

draudimo grupių veiklą įsteigus filialą.

2009 metų pabaigoje veikė 94 licencijuotos draudimo brokerių įmonės. Lietuvoje taip

pat veikia 3 kitų ES valstybių narių draudimo tarpininkų įmonių filialai. Teisę teikti

draudimo paslaugas neįsisteigus Lietuvoje 2009 metų pabaigoje turėjo 375 draudimo

įmonės (22 daugiau nei 2008 metais) iš 27 EEE valstybių bei 3 185 draudimo tarpininkų

(775 maţiau nei 2008 metais). Draudimo įmonėse ir kitų ES valstybių narių draudimo

įmonių filialuose dirbančiųjų skaičius 2009 metų pabaigoje sumaţėjo iki 4,7 tūkst.

(2009 metų pabaigoje buvo 5,5 tūkst.), iš kurių aukštąjį išsilavinimą turėjo 2,9 tūkst.

2009 metų pabaigoje draudimo rinkoje dirbo 144 finansininkai, 44 aktuarai ir 25 vidaus

auditoriai.

Aštrios konkurencijos sąlygomis veikiančių ne gyvybės draudimo rinkos dalyvių

koncentracija pagal pasirašytas įmokas, neišskaičiavus perdraudikų dalies, 2009 metais

reikšmingai nepakito. Penkių didţiausių draudikų uţimama ne gyvybės draudimo rinkos

dalis sumaţėjo nuo 81,5 proc. iki 80,8 proc. Siekdamos išlaikyti uţimamą rinkos dalį,

įmonės draudėjams pasiūlė naujų, maţiau kompleksinių draudimo produktų, labiau

atitinkančių besitraukiančios rinkos poreikius.

15

1 pav. Koncentracija ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas, 2009 m.,

proc.

32,9

12,5

10,331,1

12,6

12,5

6,9

1,8 7,4 Lietuvos draudimas

PZU Lietuva

If PandC Insurance AS

Seesam Lietuva

BTA draudimas

ERGO Lietuva

Gjensidige Baltic

Industrijos garantas

kiti draudikai

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009

Per 2009 metus, įvertinus ir perdraudimo veiklą, Lietuvos Respublikoje registruotų

draudimo įmonių ir ES draudimo įmonių filialų pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų

suma, palyginti su 2008 metais, sumaţėjo 25,5 proc. iki 1 058,19 mln. litų. Dėl

spartesnio ne gyvybės draudimo rinkos nuosmukio praeitais metais šios draudimo šakos

uţimama rinkos dalis krito iki 69,1 proc. Atitinkamai panašios proporcijos buvo 2006

metais. Realus ne gyvybės draudimo rinkos kritimas (atsiţvelgiant į infliacijos

tempus) 2009 metais sudarė -32,4 proc. Deja, Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka dar

nenustojo kristi, ką rodo 2010 m. pirmųjų 10 mėn. duomenys: pvz., nors ne gyvybės

draudimo rinkoje per spalį gerokai paaugo pasirašytos įmokos, o per 2010 m. sausio-

spalio mėn. jos sudarė beveik 852,03 mln. litų. Be to, per spalį labiausiai ne gyvybės

draudimo rinką „augino― kasko (transporto priemonių) draudimo grupė, o ne kredito

draudimo grupė9. Kredito draudimo srityje nuosmukis dar didesnis, nes per dešimt šių

metų mėnesių sudaryta vos 119 sutarčių (UAB „Būsto paskolų draudimas―, toliau –

BPD, sudarė 94 sutartis ir Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, toliau

– Coface, 25 sutartis, kai Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos

filialas, toliau – Euler Hermes, visai nesudarė kredito draudimo sutarčių),,kai tuo tarpu

2009 m. jų skaičius siekė 1 155 vienetus (BPD sudarė 1029 sutartis, Coface – 73 ir

Euler Hermes 53 sutartis), o pagal draudimo įmokų (25,297 mln. Lt 2009 m. ir 9,805

mln. Lt 2010 m. sausio-spalio mėn.) apimtis krito 38,76 proc. palyginti su 2009 m.

lygiu.

Draudimo prieţiūros komisijos duomenimis (DPK) buvo prognozuojama, kad pagal

palankios raidos scenarijų 2010 metais ne gyvybės draudimo rinka dar kris beveik 5

proc., tačiau pagal preliminarius 2010 m. pirmų dešimties mėnesių duomenis matoma,

kad nuosmukis bus ţenkliai didesnis ir jau dabar siekia 8 proc. (2010 m. sausio-spalio

mėn. draudimo įmokos sudarė 852,029 mln. Lt palyginus su 1058,19 mln. Lt 2009 m.),

taigi, nuosmukio tendencija, vykusi visus 2009 m., toliau tęsiasi. Ne gyvybės draudimo

šakoje 2009 m. pasirašytos įmokos perkopė milijardą litų, tačiau vykęs nuosmukis

uţfiksuotas visose pagrindinėse ne gyvybės draudimo grupėse. Kaip įprasta, ne gyvybės

draudimo rinkos struktūroje didţiausią dalį uţima TPVCA (transporto priemonių

vairuotojų civilinės atsakomybės) draudimas – 34,4 proc. rinkos, t. y. 365,0 mln. litų

9 Lietuvos draudimo priežiūros komisijos duomenys, 2010.

16

pasirašytų įmokų, todėl šios grupės apimčių sumaţėjimas 21,2 proc. reikšmingai

paveikė visą ne gyvybės draudimo rinką.

Išskirtinai atrodo kreditų draudimo rezultatai. 2009 metais ir 2010 m. sausio-spalio

mėn. šioje draudimo grupėje labiausiai pasireiškė ekonominis sunkmetis. Jau antrame

praeitų metų ketvirtyje 2 kitų ES valstybių narių draudimo įmonių filialai, vykdę prekinių

kreditų draudimo veiklą Lietuvoje, prisiimamos rizikos apimtis sumaţino iki minimumo.

Įmokų beveik nebebuvo pasirašoma, o išmokos pagal anksčiau sudarytas sutartis

sparčiai didėjo. Per metus šie du filialai pasirašė 16,7 mln. litų įmokų, tai 35,5 proc.

maţiau nei 2008 metais, tuo tarpu išmokėta net 108,8 mln. litų, t. y. išmokos 6,5 karto

viršijo įmokas, o per pirmus dešimt 2010 m. mėnesius Coface pasirašė draudimo įmokų

uţ 5,017 mln. Lt, o Euler Hermes susigrąţino draudimo įmokų uţ 1,179 mln. Lt. 2010

m. gruodţio 31 d. Euler Hermes paskelbė, kad nutraukia savo filialo Lietuvoje veiklą ir

toliau veiklą numato tęsti iš pagrindinės būstinės, todėl ateityje įvertinti Euler Hermes

veiklos apimtis bus dar sudėtingiau.

2009 metais Lietuvoje registruotų ne gyvybės draudimo įmonių turto dydis sumaţėjo

23,9 proc. iki 1,5 mlrd. litų. Turto kitimui turėjo įtakos tiek dėl susijungimų, tiek dėl

įmonės reorganizavimo į kitos ES valstybės narės draudimo įmonės filialą maţėjantis

įmonių skaičius. Besitraukianti ne gyvybės draudimo rinka taip pat lėmė draudimo

įsipareigojimus draudėjams atspindinčių draudimo techninių atidėjinių, maţėjimą. Ne

gyvybės draudimo įmonių techniniai atidėjiniai, neišskaičiavus perdraudikų dalies, krito

26,7 proc. iki 869,4 mln. litų. Nuosavas kapitalas per metus sumaţėjo 20,0 proc. iki

488,0 mln. litų. Tai iš esmės lėmė akcininkų sprendimu sumaţintas vienos iš draudimo

įmonių įstatinis kapitalas bei maţėjantis ne gyvybės draudimo įmonių skaičius.

Palyginus tų pačių įmonių, veikusių tiek 2008 metų, tiek 2009 metų pabaigoje, ratą,

finansinių rodiklių pokyčiai būtų maţiau reikšmingi. Turto pokytis sudarytų -11,4 proc.,

techninių atidėjinių sumos maţėjimas siektų 12,7 proc., nuosavo kapitalo pokytis būtų -

8,8 proc. Kadangi kreditų draudimas (prekinio kredito ir būsto kreditų kartu) 2009 m.

sudarė šiek tiek maţiau nei 2,6 proc.10 ir tik 1,2 proc. per 2010 m. pirmus 10 mėn. nuo

viso ne gyvybės draudimo analogiškai pagal atitinkamas proporcijas būtų galima

vertinti kreditų draudimui tenkančių reikalavimų (turto dydis, techniniai atidėjiniai,

įstatinio kapitalo dydis ir t.t.) atitikimo dydţius. Tokie ne gyvybės draudimo rinkos

pokyčiai atspindi ir pasaulines tendencijas, nurodomas Berno unijos 2010 m. atskaitoje

(http://www.berneunion.org.uk/pdf/Berne%20Union%20Yearbook%202010.pdf).

Šiuo metu komercinį ne gyvybės draudimą Lietuvoje vykdo 8 įmonės, tačiau kredito

draudimo paslaugas teikia tik šios draudimo įmonės – uţsienio šalių draudimo įmonių

filialai, veikiantys Lietuvoje: Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas

(Coface), Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas (Euler

Hermes11) ir Atradius Credit Insurance N.V. (toliau – Atradius) per draudimo brokerius,

tačiau net ir šios įmonės teikia tik eksporto draudimą, išskyrus Coface, kuris teikia ir

prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje paslaugas. Dėl išaugusių nuostolių Baltijos

šalių rinkose tarptautiniai draudikai nuo 2009 metų apribojo kreditų draudimo suteikimą

Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms, tokiu būdu gerokai sumaţėjo pirkėjų skolų

draudimo apimtys. Paţymėtina, kad jau nuo 2010 m. pradţios Euler Hermes Lietuvoje

veiklos faktiškai nevykdė, nors deklaravo, kad gali teikti kredito draudimo paslaugas.

Veikiančių uţsienio draudimo įmonių filialai yra pagrindiniai pasaulinės kreditų draudimo

rinkos dalyviai ir tai atsispindi šių pagrindinių draudimo įmonių, veikiančių kredito

draudimo srityje, uţimamose dalyse pasaulinėje kreditų draudimo rinkoje.

10

Draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2009 11

2010 m. pabaigoje filialas savo veiklą Lietuvoje nutraukė oficialiai

17

2 pav. Pasaulinė kreditų draudimo rinka, viso rinkos vertė - 4,608 mlrd. Eurų, dalys

procentais

30%

36%

20%2%

3%3%

3%

3%

Atradius

Euler Hermes

Coface

QBE

MAPFRE

AIG

CESCE

Kiti

Šaltinis: Euler Hermes, 2010

1 lentelė. Prekinio kredito draudimą teikiančių įmonių veiklos rodikliai.

Eil.

Nr.

Rodiklio

pavadinimas

2008 m. 2009 m. 2010.09.30

Euler

Hermes COFACE

Euler

Hermes COFACE

Euler

Hermes COFACE

1

Draudimo

sutartys, vnt. 142 243 53 73 0 25

2

Pasirašytos

įmokos, mln. Lt 10,3 15,56 6,12 10,56 -1,18 4,35

3

Išmokų

skaičius, vnt. 178 298 1382 1592 612 552

4

Išmokų suma,

mln. Lt 3,92 9,99 33,58 75,22 10,71 15,45 Šaltinis: Lietuvos draudimo priežiūros komisija, 2010.

Dar 2 draudimo įmonės tik deklaruoja, kad gali teikti kredito draudimo paslaugas,

tačiau faktiškai jų neteikia – tai AAS „Gjensidige Baltic― Lietuvos filialas― ir ―BTA―

akcinės draudimo bendrovės filialas (LR draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010

m., http://www.dpk.lt/drinkos.draudikai2.php).

Tuo tarpu prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje šiandien de facto neteikia niekas,

išskyrus nedidelę Coface teikiamo vidaus rinkos prekinio kredito draudimo paslaugų

dalį, todėl valstybės dalyvavimas galimas ne tik teikiant eksporto kreditų draudimo

paslaugas, bet ir prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje paslaugas, tiesa, pastaruoju

atveju, valstybės galėtų veikti tik rinkos dalyvio pagrindais, kad nebūtų paţeistos

valstybės pagalbos taisyklės. Pagrindinės Europos Sąjungos teisės nuostatos dėl

valstybės pagalbos yra išdėstytos Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109

straipsniuose, taip pat šias nuostatas detalizuojančiuose reglamentuose, (tokiuose kaip

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą

suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis

bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), 2006 m. gruodţio 15 d.

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo

de minimis valstybės pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5 ir kt.)), Europos Komisijos

priimtuose komunikatuose ir pranešimuose.

18

Valstybės dalyvavimą teikiant trumpalaikio prekinio (eksporto) kredito draudimą iš

dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto

kredito draudimo įstatymas12, kuris numato valstybės specialiųjų garantijų teikimą

draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis.

Garantijos teikiamos valstybei prisiimant įsipareigojimą padengti dalį draudėjo nuostolių

dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, jeigu privačios draudimo įmonės neprisiima

dalies eksporto kredito draudimo rizikos. Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra

sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį

kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai.

Neparduotinos ir laikinai neparduotinos rizikos, dėl kurių garantijų institucija gali išduoti

draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustatytos Lietuvos Respublikos 2009 m.

rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto

kredito draudimo teikimo taisyklių ir neparduotinų ir laikinai neparduotinų rizikų aprašo

patvirtinimo―13. Garantijas (uţ neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką)suteikia LR

Vyriausybės įsteigta14 garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos―

(INVEGA), tačiau kol kas tik tarptautinei draudimo kompanijai „Atradius Credit

Insurance N.V.―, su kuria bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2010 m. geguţės

mėn., teikiančiai prekinio kredito draudimo paslaugas. Taip pat tikimasi, kad ateityje

bus bendradarbiaujama ir su kitomis draudimo bendrovėmis, teikiančiomis Lietuvos

įmonėms prekinio kredito draudimo paslaugas.

UAB „Būsto paskolų draudimas― (BPD) formaliai taip pat priskirtinas kredito draudimo

paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau faktiškai teikia itin specifiškas ir realiai prekinio

kredito draudimo paslaugoms nepriskirtinas paslaugas – būsto paskolų draudimas

priskirtinas ne rinkos rizikos draudimas, skirtas tik vidaus rinkai ir todėl šiame draudime

dalyvauja valstybė. Ne rinkos rizikos kreditų – būsto paskolų draudimą – vidaus rinkoje

vykdo UAB „Būsto paskolų draudimas―, draudţiant tiek komercines būsto paskolas, tiek

valstybės remiamas valstybės paskolas.

3 pav. UAB Būsto paskolų draudimo apdrausta kreditų, 2009-2010 .m, proc.

2,4

97,6

33,3

66,7

0

20

40

60

80

100

proc.

2009 m. 2010 m. rugsėjo mėn.

komercinių Valstybės remiamų

Šaltinis: UAB „Būsto paskolų draudimas“ duomenimis, 2010 m.

BPD įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birţelio 18 d.

nutarimu Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės―. Valstybinė draudimo

prieţiūros tarnyba prie Finansų ministerijos 1999 m. balandţio 22 d. išdavė BPD

draudimo veiklos licenciją Nr. 0009 bei leidimą ne gyvybės draudimo šakos kredito

draudimo grupės draudimo rūšiai. Šioje bendrovėje vienintelis akcininkas valstybė,

12 Valstybės ţinios, 2009, Nr. 93-3964, negalioja nuo 2011 m. sausio 1 d. 13 Valstybės Ţinios, 2009, Nr. 121-5232. 14 LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― // Valstybės Ţinios, 2001, Nr. 62-2272.

19

kuriai atstovauja Finansų ministerija. BPD misija – draudţiant kreditus padėti Lietuvos

Respublikos gyventojams gauti finansavimą būstui įsigyti ar jam modernizuoti, padėti

draudėjams sunkmečio sąlygomis išsaugoti jų vienintelį būtiną būstą, uţtikrinti

bendrovės veiklos tęstinumą ir siekti sumaţinti nuostolius bei uţtikrinti sėkmingą būsto

kreditų ir kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimą.

Būsto kredito gavėjas, pirmiausia turėtų atitikti BPD reikalavimus draudėjui (būsto

kredito gavėjui) ir būsto kreditui. Drausdamas būsto kreditą gali jį gauti be pradinio

įnašo, t. y. bankas gali suteikti 100 proc. būsto vertės (kainos) kreditą.

BPD sudarydama palankesnes būsto įsigijimo ir jo modernizavimo kreditavimo sąlygas,

dirba Lietuvoje būsto kreditavimo rinkoje jau devynerius metus. Įmonės svarbą rinkoje

atspindi jos teikiamų paslaugų aktualumas, nuolat augęs partnerių bei klientų skaičius.

BPD bendradarbiauja su šiais Lietuvos komerciniais bankais, teikiančiais ilgalaikius

būsto kreditus:

AB DnB NORD bankas;

AB "Swedbank";

UAB Medicinos bankas;

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;

AB "Citadele" bankas;

Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

AB SEB bankas;

AB bankas "Snoras";

AB Šiaulių bankas;

AB Ūkio bankas.

Per 2010 m. 9 mėn. bendrovė sudarė 31 būsto kreditų draudimo sutartį, sudarė 788

mokėjimo draudimo susitarimus preliminariai 11,5 mln. Lt sumai, vidutinė mokėtina

suma sudarė 14606 Lt. Lyginant su 2009 m. devyniais mėnesiais, sudarytų būsto

kreditų draudimo sutarčių skaičius sumaţėjo 96,35 proc., daugiausia dėl pasikeitusios

bankų politikos – drastiškai sumaţinus būsto paskolų išdavimą ir sugrieţtinus paskolų

išdavimo sąlygas.

2010 m. rugsėjo 30 d. uţdirbtos draudimo įmokos ir kitos techninės pajamos sudarė

7,5 mln. Lt, palyginimui atitinkamą laikotarpį 2009 m. – šios pajamos sudarė 8,77 mln.

Lt. ir sumaţėjo 13,72 proc. Tuo tarpu draudimo veiklos sąnaudos sudarė 27,7 mln. Lt,

palyginimui 2009 m. rugsėjo 30 d. – 31,7 mln. Lt. ir sumaţėjo 12,44 proc. Todėl 2010

m. balandţio 12 d. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu (Lietuvos Respublikos

finansų ministro įsakymas Nr. 1K-110) bendrovės įstatinis kapitalas padidintas

papildomu akcininko įnašu 60.000.000 (šešiasdešimt milijonų) Lt. Visos išleistos naujos

akcijos perduotos valstybei. Bendrovės įstatinis kapitalas 2010 m. rugsėjo mėn. sudarė

87 mln. Lt.

Tačiau BPD vykdoma veikla neapima prekinio kredito draudimo paslaugų. Ši bendrovė

gali būti nagrinėjama tolesniame etape svarstant alternatyvas dėl prekinio kredito

draudimo, dalyvaujant valstybei, agentūros steigimo kontekste – kiek ši institucija

galėtų prisiimti naujas funkcijas ir kokiais kaštais.

Prekinio kredito draudimas Lietuvoje vykdomas dvejomis formomis – kaip draudimas ir

kaip garantijų15 suteikimas, nors jų tikslas yra tas pats. Abi šios formos pasaulyje yra

15

Šiuo metu Lietuvoje eksporto kreditų draudimo garantijos teikiamos ne draudikams, bet draudėjams ir tik

laikinai neparduotinai rizikai pagal Europos Komisijos komunikato 2009/C 16/01 ir Europos Komisijos komunikato 2011/C 6/05 nuostatas, t.y. teikiamos netipinės eksporto kredito draudimo garantijos valstybės vardu, kaip tai nustatyta Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 28/03) 2.1 punkte

20

naudojamos, kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Labiau paplitusi yra

draudimo forma, kuri instituciškai realizuojama kaip draudimo įmonė.

2 lentelė. Draudimo ir garantijų formų privalumai ir trūkumai prekinio kredito draudimo

sistemos atţvilgiu.

Privalumai ir galimybės Trūkumai ir grėsmės

Draudimo forma

Aiškus teisinis reglamentavimas ES ir LR

lygmeniu

Finansiniai kaštai, ypač steigimo metu

(tačiau steigimo momentas nepriklauso

nuo ekonominio pakilimo ar nuosmukio

fazės), galimas lėšų poreikis dengiant

nuostolius, atsirandančius vykdant veiklą,

susijusią su neparduotina rizika

Veikia kontrolės/ prieţiūros institucijos

(Lietuvos draudimo prieţiūros komisija)

Pajamų uţdirbimas ir nuostolių atsiradimas

laike nesutampa, būtinybė daryti

techninius atidėjinius

Didesnis veiklos skaidrumas ir lankstumas

– gali nusistatyti rizikos kategorijas,

greičiau reaguoja į pokyčius, kliento

istorija, aiškus rizikos vertinimas

Dalyvaujant valstybei finansinė našta dėl

nuostolių (dėl neparduotinos rizikos ir dėl

parduotinos rizikos pasireiškimo

ekonominio nuosmukio metu) irgi tenka

valstybei

Veikia konkurencija

Valstybė turi daugiau galių ir kontrolės (jei

dalyvauja draudimo įmonėje ar EKA),

Veikla nepriklauso nuo kitų rinkos dalyvių

Neturi poveikio valstybės skolai

Sklandţiai funkcionuoja ekonominio

pakilimo metu, maţiau veikiama

ekonominio nuosmukio, ypač ten, kur

dalyvauja valstybė, galinti dengti

nuostolius

Garantijų forma

(čia garantijų formos sąvoka naudojama kaip eksporto kredito draudimas su valstybės

garantija kaip tai apibrėžta Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos

Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo

trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 28/03) 2.1 punkte, t.y. garantijos

teikiamos draudikams, draudžiantiems trumpalaikį eksporto kreditą ir vidutinės trukmės

ir ilgalaikį eksporto kredito draudimą)

Sklandţiai funkcionuoja ekonominio

pakilimo metu, kai rinkoje daug draudimo

įmonių ir jos noriai draudţia prekinius

kreditus (maţesnė tikimybė garantijų

realizavimui)

Veikla tiesiogiai priklauso nuo kitų rinkos

dalyvių – draudikų, kurios garantijų

teikėjas negali įtakoti, pvz., krizės atveju

draudikai tiesiog palieka rinką ir nebėra

kam teikti garantijų (nepriklausomai nuo

modelio – ar garantijos teikiamos

draudikams, ar draudėjams, sudariusiems

sutartis su draudikais). Be to, draudikai iš

karto turi prisiimti riziką visa apimtimi,

daryti techninius atidėjinius visa apimtimi,

nepriklausomai nuo to, kad draudimo

išmokos vėliau bus padengtos garantijų

išmokomis.

Kai dalyvauja valstybė – su neparduotina Blogai veikia arba neveikia ekonominio

21

rizika susijusių garantijų realiai

panaudojama ne visa prisiimtų

įsipareigojimų suma, realių lėšų poreikis

maţesnis ekonominio pakilimo laikotarpiu

nuosmukio sąlygomis (nebelieka rinkos)

Finansiniai kaštai, ypač krizės sąlygomis,

kai tenka išmokėti daugiau garantijų

išmokų draudikams

Galimas poveikis valstybės skolai – rizika,

kad išmokėtos garantijos, pasireiškus

Skolos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte

nurodytoms aplinkybėms, bus

įskaičiuojamos į valstybės skolą, suteiktos

garantijos įskaičiuojamos į bendrą

valstybės garantijų limitą

Sudėtinga planuoti vidutinės trukmės

laikotarpiu, nes labai priklauso nuo

einamųjų metų biudţeto planavimo ciklo

Teisinis neapibrėţtumas, nes ES teisės

aktai reglamentuoja prekinio kredito

draudimą pirmiausia kaip draudimą

Maţas veiklos lankstumas, ilgos

procedūros, rizikos vertinimas perkeltas į

draudimo įmones, nėra galimybių vertinti

kitaip, net jei matoma kitokia rizika

Apibendrinant galima teigti, kad:

1) Lietuvos prekinio kredito draudimo rinkoje vyrauja eksporto kredito draudimas,

draudţiant parduotiną riziką, kurį teikia tik 3 dalyviai (Coface, Euler Hermes16 ir

„Atradius― (pastarasis – tik per draudimo brokerius)), o Coface teikia ir vidaus

rinkos prekinio kredito draudimo paslaugas, tačiau jų apimtys nedidelės, o

paslaugos itin brangios, neprieinamos daugumai ūkio subjektų;

2) Vidaus rinkos prekinio kredito draudime valstybė šiuo metu nedalyvauja jokia

forma, valstybė jame gali dalyvauti tik kaip rinkos dalyvis vienodomis su kitomis

draudimo įmonėmis sąlygomis, nes pagal ES teisės aktus vidaus rinkos prekinio

kredito rizika priskiriama parduotinai rizikai, todėl jokia valstybės pagalba vidaus

rinkos prekinio kredito draudimui yra negalima;

3) Importo prekinio kredito paslaugų Lietuvoje neteikia, nes tokia veikla vykdoma

kaip importo šalies eksporto draudimas, kurioje Lietuvos draudimo įmonės ar

valstybės nedalyvauja (Lietuva šioms šalis yra eksporto šalis);

4) valstybės dalyvavimas dabartinėje kreditų draudimo sistemoje pasireiškia per

garantijų suteikimą draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais dėl prekinio

kredito laikinai neparduotinos rizikos draudimo(teikia INVEGA, yra sudarytos

teisinės galimybės teikti garantijas draudėjams ir dėl neparduotinos rizikos,

tačiau Lietuvoje nėra draudikų, kurie draustų eksporto kredito neparduotiną

riziką), ir per būsto paskolų draudimą specifinėje, ne prekinio kredito (būsto

kredito) draudimo srityje, apimančioje tik vidaus rinką (UAB Būsto paskolų

draudimas);

5) eksporto kreditų draudimo, kai egzistuoja neparduotina rizika, nevykdo niekas;

6) kredito rinkos (prekinio kredito ir būsto kredito) dydis pagal pasirašytas įmokas

2009 m. sudarė apie 2,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos arba 27,7 mln.

Lt, iš jų prekinio kredito draudimo rinka – 1,57 proc. nuo viso ne gyvybės

draudimo (skaičiuojant Euler Hermes ir Coface duomenis, nes Atradius duomenų

neteikia) arba 16,672 mln. Lt, o per 2010 m. sausio-spalio mėn. prekinio

draudimo rinka susitraukė iki 3,838 mln. Lt ir sumaţėjo 4,34 karto palyginti su

16 Euler Hermes 2010 m. tik deklaravo, kad teikia eksporto kreditų draudimo paslaugas, tačiau praktiškai

veiklos nebevykdė, o 2010 m. gruodţio 31 d. savo veiklą Lietuvoje oficialiai nutraukė.

22

2009 m. – labiausiai dėl Euler Hermes patirtų nuostolių (-1,179 mln. Lt) ir

faktinio pasitraukimo iš Lietuvos rinkos bei Coface dvigubai sumaţėjusios

apyvartos;

7) Lietuvoje yra sudaryta teisinė bazė tiek trumpalaikiam, tiek vidutinės trukmės ir

ilgalaikiam eksporto kreditų draudimui vykdyti;

8) Eksporto kreditų draudimas Lietuvoje vykdomas abejomis – draudimo ir

garantijų formomis, draudimo forma teikiamų draudimo paslaugų apimtys 2010

m. sausio-spalio mėn. 7,4 karto viršija garantijų forma suteiktų paslaugų apimtis

– pagal draudimo įmokas sudarė 3,838 mln. Lt, kai per tą patį laikotarpį

eksporto garantijų buvo suteikta uţ 0,518 mln. Lt. Tačiau paţymėtina, kad

garantijos suteikiamos uţ neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką, kai tuo

tarpu eksporto ir vidaus rinkos prekinio kredito draudimas yra susijęs su

parduotina rizika, be to, eksporto garantijos buvo pradėtos teikti tik 2010 m.

viduryje.

23

1.2. Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė

Draudimo rinka, kaip, beje, visas paslaugų sektorius, jautriai reaguoja į pokyčius šalies

ekonomikoje. Uţfiksuotas didţiausias šalies ekonomikos nuosmukis suteikia vilčių, kad

artimiausioje ateityje situacija keisis į gerąją pusę ir labiausiai tikėtina, kad šalies

ekonomika pradės atsigauti. 2010 metų II ketvirčio šalies BVP augimas sustiprina tokias

viltis. Draudimo sektorius nėra ta sritis, kuri pirmoji pajunta teigiamus ekonomikos

pokyčius, nes yra labiau siejama su šalies vidaus vartojimu, kuriame augimas kol kas

nepastebimas. Pagerėjus ūkio subjektų finansinėms galimybėms, pirmiausia paprastai

stiprinama įmonių kapitalo bazė, tenkinami būtiniausi gyventojų poreikiai, o lėšų

nukreipimas apsaugai, t. y. į draudimo sektorių, lieka tolimesniuose planuose. Todėl,

atsigaunant šalies ūkiui, augant BVP, draudimo rinkos atsigavimo galima tikėtis po

pusmečio ar kiek vėliau.

Atsiţvelgiant į praeities raidą, į ekonomikos vystymosi tendencijas bei draudimo rinkos

ypatumus 2010 metais prognozuojamas tolesnis draudimo (ne tik kredito draudimo)

rinkos traukimasis. Pagal optimistinį scenarijų, draudimo rinka 2010 m. trauksis apie 2

proc. Nepasitvirtinus šalies ekonomikos atsigavimo scenarijui, draudimo rinkos apimtys

toliau siaurėtų ir, pagal labiausiai tikėtiną raidos scenarijų, rinka trauksis dar apie 10

proc. Ţinant, kad rinka didţiausią nuosmukį išgyveno 2009 metais ir tokiu būdu rodiklių

palyginamoji bazė yra ţema, 2010 metai, net ir pasitvirtinus optimistinėms

prognozėms, draudimo rinkos dalyviams dar nebus palankūs. Prekinio kredito draudimo

rinka vien per 2010 m. pirmus 10 mėn. sumaţėjo 4,34 karto, t.y. kelis kartus daugiau

nei visa ne gyvybės draudimo rinka (Draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010).

4 pav. Pasirašytų draudimo įmokų ir draudimo išmokų dinamika 2005-2009 m., mln.

litų

1059

398

1468

501

2091

734

2040

1029

1545

1065

0

500

1000

1500

2000

2500

mln. Lt

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

draudimo įmokos draudimo išmokos

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009

24

5 pav. Pasirašytų draudimo įmokų augimo tempai 2005-2009 m., proc.

14%

39%42%

-2%

-24%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

pro

c.

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2009

Prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialą nulemia šie pagrindiniai

veiksniai:

1) Prekinio kredito draudimo plėtros potencialas pagal vidaus rinkos ir eksporto kreditų

draudimą;

2) eksporto apimtys, t.y. kiek daugiausiai galėtų būti būtų eksporto draustinos

apyvartos;

3) eksporto struktūra pagal makroekonomines kategorijas ir pagal kombinuotąją prekių

nomenklatūrą, kuri lemia, eksporto plėtros ar kaitos tendencijas (prognozuojamas

apyvartų pokytis, eksporto šalys, poreikis ir draudimo rinkos dalyvių galimybės

teikti konkrečias prekinio kredito draudimo paslaugas ir t.t.);

4) eksporto šalys, t.y. kur eksportuojama ir kokios tai eksporto šalys pagal riziką –

parduotinos ar neparduotinos rizikos, nes nuo to priklauso, ar draudimo rinkos

dalyviai imasi drausti tokį eksporto kreditą;

5) prekinio kredito draudimo rinkos dalyvių skaičius ir jų teikiamos paslaugos;

6) valstybės dalyvavimo galimybės ir būtinybė bei teisinis reglamentavimas dėl

valstybės dalyvavimo eksporto kredito draudime;

7) prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal draudimo trukmę.

1) Prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal eksporto ir

vidaus rinkos kreditų draudimą

Analizuojant prekinio kredito, dalyvaujant valstybei, plėtros potencialą vidaus rinkos ir

eksporto kredito draudimo (2 kryptys – eksporto į rinkos rizikos šalis kredito draudimas

ir eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimas)poţiūriu, reikėtų atskirai nagrinėti

šias 2 eksporto prekinio kredito draudimo plėtros kryptis ir prekinio kredito draudimo

vidaus rinkoje kryptį, nes kiekvieną iš jų lemia skirtingi poreikiai ir plėtrą sąlygoja

skirtingos aplinkybės:

1. Eksporto kredito draudimas į parduotinos rizikos šalis (komerciniu

pagrindu)

Eksporto kredito draudimo į parduotinos rizikos šalis plėtros potencialas Lietuvoje

vertintinas kaip nedidelis, nes 2009-2010 m. draudimo apimtys metais maţėjo, iš

rinkos pasitraukė vienas dalyvis (Euler Hermes), draudikai patyrė nuostolių

(draudimo išmokos viršijo draudimo įmokas), todėl artimiausioje perspektyvoje,

tikėtina nuo 2011 m., galimas tik nedidelis ir lėtas atsigavimas, susijęs su eksporto

25

apimčių augimu, prasidėjusiu 2010 m. Taigi, nors rinkoje egzistuoja poreikis drausti

ir parduotiną eksporto kreditų riziką, tačiau šios rinkos plėtros potencialą labiausiai

riboja draudikų skaičius ir jų pajėgumai drausti bei aukšti draudimo įmokų tarifai.

Eksporto kredito draudimo į parduotinos rizikos šalis plėtros potencialą Lietuvoje

galėtų padidinti naujo draudiko, kuriame dalyvauja valstybė, tačiau veikia

komerciniais pagrindais, atsiradimas rinkoje. Tokį poveikį eksporto kreditų

draudimui liudija Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE veikla, Estijos eksporto

kreditų agentūros KredEx ir 2010 m. pradėjusios veikti eksporto kreditų draudimo

įmonės KredEx Krediidikindlustus AS veikla, kai valstybė dalyvauja draudţiant

eksporto kreditų parduotiną riziką, tiesa, komerciniais pagrindais. Tokiu būdu

minėtų šalių rinkose buvo sustiprinta konkurencija ir išplėsta eksporto kreditų

draudimo rinka. Tačiau toks valstybės dalyvavimas ne visuomet yra pateisinamas,

nes tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų ir pasiţymi konkurencijos iškraipymo

rizika, taip pat padidina riziką, kad šalies rinkos gali pasitraukti kiti rinkos dalyviai.

Todėl Lietuvos atveju valstybės įsikišimas ir dalyvavimas eksporto kredito

parduotinos rizikos draudime (ne rinkos rizikos draudimas) būtų pateisinamas tik

tuo atveju, jei visiškai iš rinkos pasitrauktų šias paslaugas teikiantys draudikai.

2. Eksporto kredito draudimas į neparduotinos rizikos šalis (valstybės

pagalba)

Kadangi šiuo metu Lietuvoje niekas neteikia eksporto kredito neparduotinos rizikos

draudimo paslaugų komerciniu pagrindu, tai eksporto kredito draudimo į

neparduotinos rizikos šalis rinkos plėtros potencialas labiau priklausys nuo valstybės

intervencijos į šią rinką. Kadangi 2010 m. INVEGA pradėtos teikti eksporto kreditų

garantijos draudėjams (įmonėms), sudariusiems sutartis su draudikais, kaip

valstybės pagalba, toliau šios rinkos plėtros potencialas priklausys, kiek bus

sudaryta sutarčių su draudikais dėl neparduotinos rizikos draudimo su valstybės

garantija. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad eksporto kreditų draudimas yra vykdomas

garantijų forma, kas reiškia, kad draudţiamos apimtys priklauso ne nuo valstybė

intervencijos apimčių, o nuo kitų rinkos dalyvių (draudikų – jei draudikais nesudaro

sutarčių su draudėjais, tai ir nėra kam teikti garantijas), tai plėtros potencialas

vertintinas kaip neţymus. Palyginimui eksporto kreditų draudimo rinka 2010 m.

sausio-spalio mėn. sudarė apie 3,8 mln. Lt17, kai tuo tarpu per tą patį laikotarpį

buvo suteikta garantijų uţ 0,517 mln. Lt18. Euler Hermes pasitraukimas iš Lietuvos

rinkos 2010 m. dar labiau sumaţino eksporto kreditų neparduotinos rizikos

draudimo rinkos plėtros potencialo galimybes, nepaisant to, kad 2010 m. eksporto

apimtys į ne rinkos rizikos šalis augo sparčiau nei į rinkos šalis, o ne rinkos rizikos

šalims priskiriamos Rusija, Baltarusija ir Ukraina yra tarp pagrindinių Lietuvos

eksporto šalių (pagrindinė viso Lietuvos eksporto šalis 2010 m. buvo Rusija).

Eksporto kreditų neparduotinos rizikos draudimo rinkos plėtros potencialą galėtų

padidinti valstybės dalyvavimas šioje sistemoje kitokia forma – kaip draudimo

įmonė, nes pagrindinis rinkos trūkumas pasireiškia kaip draudikų stoka Lietuvos

rinkoje, t.y. plėtros potencialą labiausiai riboja pasiūlos pusė.

3. Prekinio kredito draudimo potencialą vidaus rinkoje pagrindinai lemia

tokie veiksniai:

pasiūlos pusė – prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo paslaugas teikiančių

dalyvių skaičius ir jų pajėgumai teikti tokias paslaugas,

17 Lietuvos draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010 m. 18 INVEGA, 2010 m.

26

teisinis reglamentavimas, nustatantis sąlygas ir reikalavimus, draudţiant

parduotiną ir neparduotiną riziką, nustatantis valstybės galimą dalyvavimą

prekinio kredito draudimo sistemoje,

didmeninės prekybos apimtys vidaus rinkoje.

Prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo paslaugas šiuo metu teikia tik Coface, t.y.

rinkoje veikia tik vienas dalyvis, todėl tokių draudimo paslaugų pasiūla yra menka,

draudimo įmokų tarifas aukštas.

ES teisės aktai19 numato galimybes teikti valstybės pagalbą tik eksporto

neparduotinos rizikos atveju, tuo tarpu prekinio kredito draudimo rizika vidaus

rinkoje nepriskiriama prie neparduotinos rizikos, kas reiškia, kad valstybės pagalba

tokiu atveju negalima ir valstybė gali dalyvauti vidaus rinkos prekinio kredito

draudimo sistemoje tik kaip rinkos dalyvis.

Didmeninės prekybos20 apimtys vidaus rinkoje kartu su kitais veiksniais

apsprendţia, kokio dydţio galėtų būti vidaus rinkos prekinio kredito draudimo rinka.

Nuo 2008 m. prasidėjęs didmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir 2009–2010 m.,

tačiau neatsiskaitymo rizika iki 2010 m. augo – dėl išaugusio įmonių bankrotų

skaičiaus21, įmonių nemokumo, atsiskaitymų vėlavimų.

Didmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir

motociklais22, apimtys nuo 2008 m. maţėjo: 2008 m. šios prekybos apimtys nuo

47315,7 mln. Lt sumaţėjo iki 36070 mln. Lt 2009 m.23, prognozuojama, kad 2010

m. didmeninės prekybos apimtys dar labiau kris, nes ši prekyba tiesiogiai priklauso

nuo šalies ekonominės būklės, nuo vartotojų perkamosios galios, šalyje taikomos

fiskalinės politikos, taikomų mokesčių ir akcizų tarifų, vartotojų skaičiaus ir pan.

2009-2010 m. ekonominis nuosmukis turėjo ir teigiamą poveikį vidaus prekybos

kreditų draudimo rinkai – iš rinkos pasitraukė, bankrutavo finansiškai silpnos, ne itin

efektyviai veikusios įmonės (draudėjai), dauguma veikiančių didmeninės prekybos

įmonių persitvarkė, sumaţino savo kaštus, pertvarkė įmonių valdymą, optimizavo

savo veiklą, todėl veiklos perspektyvos nuo 2011 m. po truputį turėtų gerėti dėl

rizikų maţėjimo, tačiau tokio apyvartos augimo kaip eksporte, nenumatoma, nes

tam nėra prielaidų:

1) uţimtumas reikšmingai neauga, nedidėja darbo uţmokestis ir artimiausius 3-

4 metus neturėtų ţenkliai augti;

2) vis dar sumaţintos visos socialinės išmokos, valstybės išlaidos, dar

nenumatomas šių išlaidų augimas;

3) didelė valstybės skola, kuriai aptarnauti ir mokėti bus naudojamos palaipsniui

augančios pajamos į valstybės biudţetą, todėl valstybės išlaidos nedidės;

4) emigracijos mastai jau ima įtakoti ne tik darbo jėgos trūkumą, bet ir

vartotojų vidaus rinkoje trūkumą. Kadangi emigruojama šeimomis

(emigracijoje atsiduria daugiau nei viena karta) emigrantų siunčiamų į

19

Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalis dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam

prekinio kredito draudimui (97/C 281/03), 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 107 – 109 straipsniai, Komisijos komunikatas – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 16/01), kiti eksporto kredito draudimą ir valstybė pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai. 20

Atidėtas mokėjimas sandoriuose tarp ūkio subjektų vidaus rinkos atveju taikomas tik didmeninėje

prekyboje. 21 Įmonių bankroto departamento prie LR ūkio ministerijos duomenimis 22 Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė prekyba apskaitoma kartu su jų maţmenine

prekyba ir remontu, todėl neatspindi vien tik didmeninė prekybos apimčių. 23

Statistikos departamentas, 2010 m.

27

Lietuvą piniginių lėšų srautas ilgainiui turėtų maţėti ir tai atsilieps apyvartai

vidaus rinkoje;

5) augančios energijos, kuro, komunalinių paslaugų kainos ir akcizai dar labiau

riboja paklausą vidaus rinkoje ir maţina konkurencingumą palyginus su

importuojamomis prekėmis;

6) bendra mokestinė našta ir aprėptis išlieka aukšta, todėl vidaus vartojimo

apimtys ir nuo jo priklausanti didmeninė prekyba turėtų išlikti panašios

apimties.

2) eksporto apimtys

Prekinio kredito draudimo apimtys tiesiogiai priklauso nuo eksporto apimčių – kuo

didesnės eksporto apimtys, tuo didesnis poreikis draustis, nes išsiplečia draudimo

aprėptis. Eksporto apimčių pasikeitimai – padidėjimas ar sumaţėjimas, taip pat

tiesiogiai įtakoja eksporto kreditų draudimo apimtis. Eksporto pokyčiai pagal eksporto

šalis lemia vienos ar kitos eksporto kredito draudimo paslaugos paklausą, nes jei

eksportas auga, pvz., į ne rinkos rizikos šalis tai eksporto kreditų draudimas nebūtinai

augs, nes rinkoje nebus dalyvių, draudţiančių arba draudţiančių tik iš dalies

neparduotiną riziką (išskyrus atvejį, jei šiame draudime nedalyvauja valstybė,

prisiimanti dalį neparduotinos rizikos).

Kadangi valstybės dalyvavimas teikiant valstybė pagalbą pagal šioje galimybių studijoje

minėtus teisės aktus galimas tik eksporto kreditų draudime, kai draudţiama

neparduotina rizika, todėl tolesnės eksporto prognozės yra daromos tik eksportui į ne

rinkos rizikos šalis. Skaičiavimai remiasi praeities tendencijomis, faktiniais ir statistiniais

duomenimis, taip pat įvertinant galimą trendo iškraipymą dėl ekonominės krizės, kuri

labiausiai atsispindi 2009 m. statistikoje.

Prognozuojant eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimą turėtų būti nagrinėjami šie

scenarijai (atskirai nagrinėjant augimą į esamas ne rinkos rizikos šalių rinkas dėl

apimčių augimo ir augimą, susijusį su įėjimu į naujas rinkas):

1. Pesimistinis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –

ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis (proc.) viso Lietuvos eksporto struktūroje

nedidėja arba auga palaipsniui dėl bendros eksporto augimo tendencijos ir tai,

kad į ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau nei į rinkos rizikos šalis,

eksporto skatinimo priemonės24 neveikia ar daro neţymų poveikį arba jų poveikį

nusveria kiti neigiami eksportą sąlygojantys veiksniai,

trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės

eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl

augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne

rinkos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir

artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos

šalys,

eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose auga nedaug

(vidutiniškai po 4,3 proc. per metus25), kas atitiktų eksporto augimo tendencijas

nuo 2005 m. iki 2007 m., nes dabartinis eksporto lygis yra nukritęs į 2006 m.

lygį, be to, dėl labai sumaţėjusios 2009 m. eksporto bazės 2010 m. sausio-

rugsėjo mėn. eksporto augimo tempai ir augančios apimtys santykinai yra daug

didesnės, palyginus su nuosekliu augimu 2005-2008 m., ir neatspindi realių

tendencijų,

beveik neįeinama į naujas rinkas arba eksporto apimtys naujose rinkose auga

neţenkliai (1,0 proc. kasmet);

pesimistinis scenarijus laikytinas „natūraliu― eksporto augimo scenarijumi, kai

netaikomos arba neveikia jokios eksporto skatinimo priemonės;

24 Kitos eksporto skatinimo priemonės, ne prekinio kredito draudimo sistema, taip siekiant įvertinti galimą „grynąjį― PKD agentūros veiklos poveikį šalies eksportui į ne rinkos rizikos šalis. 25 Lietuvos banko prognozės , 2010

28

2. Nuosaikusis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –

ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis auga palaipsniui dėl bendros eksporto

augimo tendencijos ir tai, kad į ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau

nei į rinkos rizikos šalis,

trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės

eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl

augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne

rinkos rizikos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir

artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos

šalys,

veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau eksporto rinkų atsigavimas/

augimas nėra itin spartus, veikia ir kiti neigiami eksportą sąlygojantys veiksniai,

todėl eksporto skatinimo priemonės labiau pasiţymi neutralizuojamu poveikiu

neigiamiems eksporto veiksniams,

eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose nuosaikiai auga, tačiau

eksporto augimo tempai lėtėja palyginus su 2009 m. dėl itin ţemos 2009 m.

palyginamosios bazės ir netolygaus ne rinkos rizikos šalių ekonomikų augimo

(vidutiniškai 17,726 proc. per metus, kas atitiktų ne rinkos rizikos šalių

ekonomikų augimo prognozes), kai jau nuo 2013 m. prognozuojamas šių

ekonomikų augimo sulėtėjimas. Be to, nuo 2012–2013 m. Lietuvos prekių ir

paslaugų ilgalaikis konkurencingumas palaipsniui maţės dėl augsiančių energijos

ir pasaulinių ţaliavų kainų, brangsiančios darbo jėgos (emigracijos pasekmė),

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir dėl nepakankamų investicijų į technologinį

atnaujinimą bei naujų produktų kūrimą;

eksporto apimtys naujose ne rinkos rizikos šalių rinkose yra nuosaikiai augančios

(vidutiniškai po 1,64 proc. per metus), tačiau palaipsniui lėtėjančios dėl naujų

rinkų prisotinimo ir tų rinkų didelio politinio nestabilumo;

3. Optimistinis scenarijus, kuris remiasi tokiomis prielaidomis –

ne rinkos rizikos šalių eksporto dalis auga pagal tų šalių ekonomikų augimo

tempus, tačiau nuosaikiai dėl bendros eksporto augimo tendencijos ir tai, kad į

ne rinkos šalis eksportas auga šiek tiek greičiau nei į rinkos rizikos šalis,

trumpuoju laikotarpiu eksporto dalis į ne rinkos rizikos dalis didėja dėl maţesnės

eksporto į rinkos šalis dalies, o vidutiniu laikotarpiu – ši dalis maţėja dėl

augančios eksporto dalies į rinkos šalis. Pastaroji prielaida remiasi rinkos ir ne

rinkos rizikos šalių ekonominio vystymosi analize, kuri rodo, kad šiuo metu ir

artimiausius 2-3 metus rinkos šalys augs maţesniu tempu, nei ne rinkos rizikos

šalys,

veikia eksporto skatinimo priemonės, vyksta eksporto rinkų spartus atsigavimas/

augimas, kitų neigiamų eksportą sąlygojančių veiksnių poveikis neţymus,

eksporto augimas dėl kitų eksportą skatinančių priemonių veikimo lemia

aukštesnį eksporto apimčių augimo tempą į esamas ir į naujas ne rinkos rizikos

šalių rinkas,

eksporto apimtys esamose ne rinkos rizikos šalių rinkose sparčiai auga ir atitinka

pasaulines eksporto augimo tendencijas (vidutiniškai 21,2 proc. per metus27),

eksporto apimtys naujose rinkose auga šiek tiek didesniu nei nuosaikiu tempu

(vidutiniškai po 1,7 proc. per metus), tačiau jau dabar Lietuva eksportuoja į

beveik visas pasaulio šalis, todėl maţai tikėtina, kad bus pradėta ţenkliai

eksportuoti į naujas šalis.

3 lentelė. Eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempų prognozės 2011-2016 m.,

proc.

I. Eksporto augimo tempų prognozės į esamas rinkas (ne rinkos rizikos

šalys), proc.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

26 Europos Komisijos makroekonominės prognozės iki 2012 m. ir 2009-2010 m. Statistikos departamento eksporto augimo duomenys http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2010_autumn/lt_en.pdf 27

http://ec.europa.eu/economy_finance/ameco/user/serie/ResultSerie.cfm

29

pesimistinis

scenarijus 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3

nuosaikusis

scenarijus 26,0 23,0 15,0 13,5 11,0 10,5

optimistinis

scenarijus 32,5 28,0 17,0 16,0 12,5 12,0

II. Eksporto augimo tempų prognozės į naujas rinkas (ne rinkos rizikos

šalys), proc.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis

scenarijus 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0

nuosaikusis

scenarijus 2,5 2,0 1,5 1,1 1,1 1,1

optimistinis

scenarijus 2,5 2,0 1,5 1,3 1,2 1,2

III. Eksporto augimo tempų prognozės į esamas ir naujas rinkas (ne rinkos

rizikos šalys) (I+II), proc.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis

scenarijus 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3

nuosaikusis

scenarijus 28,5 25,0 16,5 14,6 12,1 11,6

optimistinis

scenarijus 35,0 30,0 18,5 17,3 13,7 13,2 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

30

4 lentelė. Eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių prognozė 2011–2016 m., mln. Lt,

kai 2010 m. skaičiuojama kaip 17209,8 mln. Lt per 2010 m. 9 mėn./ 9 x12=22946,4

mln. Lt

I. Eksporto augimo prognozės į esamas rinkas (ne rinkos rizikos šalys)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis

scenarijus 22946,4 23933,1 24962,2 26035,6 27155,1 28322,8 29540,7

nuosaikusis

scenarijus 22946,4 28912,5 35562,3 40896,7 46417,7 51523,7 56933,7

optimistinis

scenarijus 22946,4 30404,0 38917,1 45533,0 52818,3 59420,6 66551,0

II. Eksporto augimo prognozės į naujas rinkas (ne rinkos rizikos šalys)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis

scenarijus 22946,4 23175,9 23407,6 23641,7 23878,1 24116,9 24358,1

nuosaikusis

scenarijus 22946,4 23520,1 23990,5 24350,3 24618,2 24889,0 25162,8

optimistinis

scenarijus 22946,4 23520,1 23990,5 24350,3 24666,9 24962,9 25262,4

III. Eksporto augimo prognozės į esamas ir naujas rinkas (ne rinkos rizikos

šalys) (I+II)

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis

scenarijus 22946,4 24162,6 25194,0 26269,7 27391,5 28561,6 29781,8

nuosaikusis

scenarijus 22946,4 29486,1 36032,7 41256,5 46685,6 51794,5 57207,4

optimistinis

scenarijus 22946,4 30977,6 39387,5 45892,9 53134,8 59716,6 66850,6 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

5 lentelė. Prognozuojamas eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimas (esamose rinkose),

dalis viso eksporto struktūroje, proc.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Esamos rinkos

pesimistinis

scenarijus 45 46 45,5 45 45 44

nuosaikusis

scenarijus 47,5 49 46 45 44 43

optimistinis

scenarijus 47,5 50 50 47,5 46 45

Naujos rinkos

pesimistinis

scenarijus 45 45 45 45 45 45

nuosaikusis

scenarijus 45 45,5 46 45,5 45 44,5

optimistinis

scenarijus 45 46 46,5 46,5 46 45,5 Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

31

6 pav. Prognozuojamo eksporto augimo tempai į ne rinkos rizikos šalis (esamose

rinkose), proc.

4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 4,3

2623

1513,5

11 10,5

32,5

28

17 16

12,5 12

0

5

10

15

20

25

30

35

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pro

c.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

Atsiţvelgiant į prognozuojamus eksporto augimo tempus į ne rinkos rizikos šalis

(esamose rinkose) yra prognozuojamos ir eksporto į šias šalis apimtys.

7 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (esamose rinkose)

2010-2016 m., mln. Lt

22946,4 23933,1 24962,2 26035,6 27155,1 28322,8 29540,7

22946,4

28912,5

35562,340896,7

46417,751523,7

56933,7

22946,4

30404,0

38917,1

45533,0

52818,3

59420,6

66551,0

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus

optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl naujų rinkų)

neturėtų būti dideli ar reikšmingi, nes Lietuva jau dabar eksportuoja į beveik visas

pasaulio šalis, be to, ne visos naujos rinkos yra svarbios (neadekvatu gaunamai naudai,

geografinis nutolimas, epizodinis prekinių santykių pobūdis ir pan.) arba yra per daug

rizikingos (karinių ar pilietinių konfliktų apimtos šalys, valiutų rizika ir pan.), kad į jas

būtų verta eiti.

32

8 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl naujų rinkų)

2011–2016 m., proc.

1 1 1 1 1 1

2,5

2

1,5

1,1 1,1 1,1

2,5

2

1,51,3 1,2 1,2

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pro

c.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

9 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (naujose rinkose)

2010-2016 m., mln. Lt

22946,423175,9

23407,623641,7

23878,124116,9

24358,1

22946,4

23520,1

23990,5

24350,324618,2

24889,025162,8

22946,4

23520,1

23990,5

24350,3

24666,9

24962,9

25262,4

21500

22000

22500

23000

23500

24000

24500

25000

25500

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus

optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

Atsiţvelgiant į prognozuojamus eksporto augimo tempus į ne rinkos rizikos šalis

(esamose ir naujose rinkose) yra prognozuojamos ir eksporto į šias šalis apimtys, nuo

kurių vėliau bus galima skaičiuoti galimas eksporto kredito draudimo apimtis bei jų

kitimą 5 metų laikotarpiu28.

28 PKD agentūros išlaidų skaičiavimams naudojami duomenys nuo 2012 m., nes laikoma, kad 2011 m. būtų

PKD agentūros įkūrimo ir veiklos pradţios metai

33

10 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo tempai (dėl esamų ir

naujų rinkų) 2011–2016 m., proc.

5,3 5,3 5,3 5,3 5,3 5,3

28,5

25

16,514,6

12,1 11,6

35

30

18,5 17,3

13,7 13,2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pro

c.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

11 pav. Prognozuojamo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys (esamose ir naujose

rinkose) 2010-2016 m., mln. Lt

22946,4 24162,6 25194,0 26269,7 27391,5 28561,6 29781,8

22946,4

29486,1

36032,741256,5

46685,651794,5

57207,4

22946,4

30977,6

39387,5

45892,9

53134,8

59716,6

66850,6

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus nuosaikusis scenarijus

optimistinis scenarijus

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento, Europos Komisijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenis, 2010

Taigi, eksporto apimtys (nuo kurių tiesiogiai priklausytų prekinio kredito draudimo,

dalyvaujant valstybei, poreikis) į ne rinkos rizikos šalis per artimiausių 5 metų laikotarpį

išaugtų:

1) pesimistinio scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne

rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 24,163 mlrd. Lt 2011 m. iki 29,782 mlrd. Lt

2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 5,619 mlrd. Lt;

2) nuosaikaus scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne

rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 29,486 mlrd. Lt 2011 m. iki 57,207 mlrd. Lt

2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 27,721 mlrd. Lt;

3) optimistinio scenarijaus atveju (nagrinėjant eksportą į esamas ir naujas ne

rinkos rizikos šalių rinkas) – nuo 30,978 mlrd. Lt 2011 m. iki 66,851 mlrd. Lt

2016 m., grynasis prieaugis sudarytų 35,873 mlrd. Lt.

34

Prognozuojant atitinkamų scenarijų pasireiškimo tikimybę, labiausiai tikėtinas

nuosaikaus scenarijaus pasireiškimas. Tačiau pasikartojus pasaulinei recesijai (kurią

lemtų antrinis nuosmukis, Kinijos ekonomikos perkaitimas ir jos nekilnojamo turto

„burbulo sprogimas―, nestabilumas eurozonoje ir ilgalaikio taupymo programos, vangus

JAV, Japonijos rinkų atsigavimas, neįvykusi pasaulinė bankinio ir finansinio sektorių

reforma, paspartėjęs atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir didėjantis

energijos gamybos efektyvumas, naujų technologijų naudojimas. kurie maţins naftos ir

dujų išteklius turinčių šalių ekonominę galią, kitos šiandien neidentifikuojamos grėsmės

gali sudaryti gana realias prielaidas tokiai recesijai pasikartoti) ir per lėtai augant

lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautiniam konkurencingumui (dėl per menkų

investicijų į technologinį atnaujinimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,

(kvalifikuotos) darbo jėgos emigracijos, maţėjančio aukštojo mokslo prieinamumo,

nepakankamo šalies ekonomikos atvirumo ir integralumo į globalias rinkas) – tikėtinas

pesimistinio scenarijaus pasireiškimas. Visgi, nagrinėjant eksporto galimą plėtrą toliau

bus laikomasi labiausiai tikėtino – nuosaikaus scenarijaus – pasireiškimo, nes neigiamus

pasaulinę ekonominę būklę įtakojančius veiksnius labiau atsvers teigiami veiksniai –

šiuo metu sparčiai vykstantis visuotinis technologijų kaitos šuolis formuoja paklausą

naujiems produktams ir duoda impulsą naujiems sektoriams vystytis (kas bus pirmieji

rinkoje, tie „nusigriebs grietinėlę―), ekonomikų augimas daugumoje ne rinkos rizikos

šalių, tame tarpe pagrindinėse Lietuvos eksporto (ne rinkos rizikos) šalyse, Lietuvos

verslo santykinis lankstumas, galimų valstybės remiamų eksporto skatinimo priemonių

taikymas.

3 ) eksporto struktūra

Eksporto struktūra atspindi, kokios prekės bus eksportuojamos kokiomis kryptimis (į

kokias šalis), nes jei vienų prekių eksportas pagrindinai vyksta į kelias šalis, tuomet

reikia vertinti, ar tai ne rinkos rizikos ar rinkos šalys, nes nuo to skirsis eksporto kredito

draudimo sąlygos ir galimybės draustis apskritai (draudimo pasiūla). Nuo

eksportuojamų prekių struktūros pagal makroekonomines kategorijas priklauso, ar bus

poreikis trumpalaikiam eksporto draudimui, ar ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiam

eksporto kredito draudimui, pvz., benzino, tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių

atsiskaitymo terminas paprastai neviršija 2 metų laikotarpio (skaičiuojama ne sutarties

trukmė, o atidėto mokėjimo atsiskaitymo terminas pagal konkrečios prekių partijos

pateikimo datą), tuo tarpu investicinės prekės (t.y. įvairi technologinė įranga ar

įrenginiai) gali būti eksportuojami su atidėtu mokėjimo terminu tiek iki 2 metų, tiek

viršijančiu 2 metus, todėl tokių prekių eksporto kreditų draudimui gali reikėti ir

trumpalaikio, ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kreditų draudimo.

Lietuvos eksporto struktūra vertinama pagal Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės pateiktą Kombinuotąją prekių nomenklatūrą,

makroekonomikos kategorijų klasifikaciją bei eksportą pagal eksportuotojo veiklos rūšį.

Nagrinėjant eksporto ir importo pokyčius 2005–2010 m. laikotarpiu, matoma koreliacija

tarp absoliučių eksporto ir importo apimčių – augant eksportui augo ir importas,

sumaţėjus eksportui maţėjo ir importo apimtys. Tačiau nuo 2008 m. pabaigos, kurią

galima identifikuoti kaip aiškią ekonominės krizės pradţią matomas staigus tiek

eksporto, tiek importo apimčių sumaţėjimas, tačiau kiekvienais sekančiais metais

abiejų jų apimtys palaipsniui auga. Be to, eksporto svarba pasireiškia ne tik kaip

uţsienio prekybos deficito maţinimo šaltinis, bet ir kaip vienas iš pagrindinių veiksnių,

šaliai išeinant iš ekonominės krizės, todėl visos valstybės pastangos, nukreiptos į

eksporto skatinimą ir jo apimčių didėjimą, tame tarpe eksporto draudimo paslaugos,

dalyvaujant valstybei, yra gyvybiškai reikalingos.

35

12 pav. Eksporto ir importo vertė 2005–2010 m. sausio–rugsėjo mėn., mlrd. Lt

Statistikos departamentas, 2010

Nagrinėjant šalies uţsienio prekybos struktūrą pagal makroekonomikos kategorijas,

aiškiai išsiskiria tarpinio vartojimo prekių ir (galutinio) vartojimo prekių eksportas, kurio

draudimas paprastai priskiriamas prie trumpalaikio draudimo.

Tuo tarpu investicinės prekės sudaro apie 10 proc. nuo visų eksportuojamų prekių ir šių

prekių eksporto draudimas teoriškai gali apimti abiejų laikotarpių draudimą –

trumpalaikį bei vidutinės trukmės ir ilgalaikį draudimą. Paţymėtina, kad Lietuvoje kol

kas negaminama ir neeksportuojama tokių technologijų, kurių gamyba ir tiekimas

apimtų ilgesnį nei 2 metų laikotarpį (t.y. būtų poreikis vidutinės trukmės ir ilgalaikiam

eksporto kredito draudimui), tokių prekių būtų eksportuojama nors kiek

reikšmingesniais kiekiais, kadangi Lietuvoje tokios investicinės prekės kol kas

negaminamos ir artimiausiu 3-5 metus nenumatoma gaminti. Tokios prognozės

grindţiamos dabartinės Lietuvos pramonės struktūros, gaminamų prekių analize bei

statistiniais duomenimis, rodančiais, kad per 2010 m. ir ankstesnius metus nebuvo

daroma investicijų į sudėtingų technologijų įsigijimą ar kūrimą, kurių kūrimas iki

pardavimo stadijos paprastai trunka nuo 5-6 iki 10-12 metų). Vidutinės trukmės ir

ilgalaikio eksporto draudimo poreikio neaktualumą patvirtina ir tai, kad dabartiniu metu

vidutinės trukmės ir ilgalaikių sandorių draudimas Lietuvos praktikoje faktiškai nėra

vykdomas.

Paţymėtina, kad pagal reglamentuojančius teisės aktus nustatytą klasifikaciją vidutinės

trukmės ir ilgalaikis draudimas apima laikotarpį virš 2 metų, todėl šios draudimo rūšys

pagal laikotarpį yra nagrinėjamos kartu.

36

13 pav. Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas 2010 m. sausio-rugsėjo

mėn., proc.

Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas

2010 m. sausio-rugsėjo mėn., proc.

10%

50%

28%

9%

3%

0%

Investicinės prekės

Tarpinio vartojimo prekės

Vartojimo prekės

Benzinas

Lengvieji automobiliai

Kiti

Statistikos departamentas, 2010

6 lentelė. Uţsienio prekybos struktūra ir pokytis pagal Makroekonomikos kategorijų

klasifikatorių, 2010 sausio-rugsėjo mėn.

Makroekonomikos kategorijos

mln. Lt % palyginti su 2009 m.

sausio–rugsėjo mėn.,

padidėjimas,

sumaţėjimas (-), %

Iš viso 38056,6 100,0 28,4

Investicinės prekės 3702,9 9,7 38,0

Tarpinio vartojimo prekės 19190,0 50,4 30,2

Vartojimo prekės 10495,4 27,6 18,1

Benzinas 3457,6 9,1 44,9

Lengvieji automobiliai 1114,8 2,9 24,6

Kiti 95,9 0,3 -

Statistikos departamentas, 2010

Paţymėtina, kad eksporto prekių pagal makroekonomikos kategorijas svyravimai 2006

m.-2010 m. sausio-rugpjūčio mėn. yra neţymūs, galima tik išskirti ekonominio pakilimo

laikotarpio piko metu santykinai didesnę tarpinio vartojimo prekių eksporto dalį ir

santykinai sumaţėjusią (galutinio) vartojimo prekių eksporto dalį, tačiau jau 2010 m.

ankstesnės tendencijos ir proporcijos vėl pasireiškia. Investicinės prekės 2010 m.

rugsėjo mėn. visoje eksporto struktūroje sudarė apie 9,8 proc. nuo viso eksporto ir šiek

tiek išaugo palyginus su 2009 m., kai šios prekės sudarė 9 proc. viso eksporto, tačiau

sumaţėjo palyginus su 2008 m. ir 2007 m., kuomet jos sudarė atitinkamai 11,1 proc. ir

11,7 proc. visoje eksporto struktūroje ir grįţo į 2006 m. lygį (9,8 proc.). Galima

prognozuoti, kad investicinių prekių dalis atsigaunant ekonomikai po truputį didės,

tačiau tikėtina, kad svyruos apie 10-11 proc. ir ţenklaus šių prekių eksporto dalies

visame eksporte augimo nenumatoma. Tarpinio vartojimo prekių eksporto dalis

nagrinėjamu laikotarpiu svyravo apie 50 proc., stebimas nedidelis augimas 2010 m.,

tačiau spartaus ar ţenklaus šių prekių dalies padidėjimo ar apimčių augimo tendencijų

neprognozuojama. Vartojimo prekių eksporto dalis 2006-2010 m. laikotarpiu svyravo

tarp 26-28 proc. ir pasiţymėjo didesniu jautrumu ekonominio ciklo svyravimams –

didţiausias šios dalies sumaţėjimas stebimas 2009 m. (šios prekių grupės eksportas

37

2009 m. sudarė 49,5 proc., palyginus su 53,1 proc. 2008 m.) ir tik nuo 2010 m.

palaipsniui auga – vartojimo prekių grupės dalis 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė

50,5 proc. Atsiţvelgiant į pasaulinės ekonomikos ir pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų

atsigavimo neapibrėţtumą, valiutų karus (stiprėjanti vienos pagrindinės pasaulio

eksportuotojos – Kinijos nacionalinė valiuta ir dėl to brangstančios jos eksportuojamos

prekės sudaro prielaidą Lietuvos eksporto konkurencingumo augimui) prognozuojamas

lėtas šios prekių grupės dalies augimas – dalies padidėjimas visame eksporte ir šių

prekių eksporto apimčių augimas. Nuo 2007 m. lengvųjų automobilių prekių grupės

dalis visame eksporte nedaug, bet nuosekliai maţėjo – nuo 4,8 proc. 2007 m. sumaţėjo

iki 3,2 proc. 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. Tuo tarpu benzino eksportas labai priklausė

tiek nuo pačios AB ORLEN Lietuva (buvusi AB Maţeikių nafta) veiklos efektyvumo ir jos

produkcijos tarptautinio konkurencingumo, tiek nuo pasaulinės ekonomikos poreikio

benzinui priklausomai nuo ekonominio ciklo (pakilimas ar nuosmukis). Nepaisant

absoliučiais dydţiais padidėjusios benzino eksporto apimties, šios prekių grupės dalis

2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sumaţėjo drastiškai – nuo 8,1 proc. 2009 m. iki 0,2 proc.

2010 m. sausio-rugsėjo mėn. Tolesnis šios prekių grupės eksporto pokyčių tendencijos

nėra aiškios, tikėtina, kad absoliutine reikšme eksporto apimtys šiek tiek augs, tačiau

dalis visame eksporte nedidės taip sparčiai. Be to, šios prekių grupės eksportas labai

priklausys nuo tolesnės AB ORLEN Lietuva veiklos, įmonės galimo savininkų

pasikeitimo, pasaulinės naftos kainos, benzino eksportuotojų artimiausiose ES šalyse

konkurencingumo bei pasaulinės ekonomikos poreikių benzinui, tame tarpe dėl sparčiai

plėtojamų naujų technologijų, pvz., elektromobilių, hibridinių automobilių, biokuro ar

kitų atsinaujinančių išteklių ar išteklius taupančių technologijų panaudojimo transporte

ir pan., galinčių jau artimiausių 5-7 metų laikotarpiu sumaţinti pasaulinį poreikį šiai

prekių grupei.

Paţymėtina, kad pagal absoliučias eksporto apimtis stebimas augimas pagal visas

kategorijas. Kadangi 2008-2009 m. labiausiai pasireiškė krizės poveikis, todėl tolesnes

eksporto pokyčių tendencijas pagal makroekonomikos kategorijas sudėtinga

prognozuoti vien tik remiantis trumpalaike tendencija lyginant 2010 m. sausio-rugsėjo

mėn. eksporto duomenis su 2009 m., tačiau tokie palyginimai rodo, kad artimiausiais

metais eksporto apimtys palaipsniui turėtų augti pagal visas makroekonomikos

kategorijas, išskyrus benziną, kurio pokyčių kryptys ir mastai nėra aiškūs. Galima

pakartotinė pasaulinė recesija šias prognozes pakoreguotų, sumaţinant teigiamas

augimo tendencijas ar pereinant į smukimo tendencijas, tačiau recesijos pasireiškimo

tikimybė kol kas laikytina vidutine ar šiek tiek ţemesne nei vidutinė.

14 pav. Eksporto prekių pagal makroekonomikos kategorijas pokyčiai 2006-2010 m.

sausio-rugpjūčio mėn., proc.

Eksporto prekės pagal makroekonomikos kategorijas, proc.

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

Investi

cinės p

rekės, %

Tarpinio va

rtojim

o prekė

s, %

Vartojim

o prekės, %

Benzinas, %

Lengvieji automobilia

i, %

Kiti, %

2006 2007 2008 2009 2010 m. sausis- rugpjūtis

38

Statistikos departamentas, 2010

Vertinant Lietuvos eksportą pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN) 2010 m.

sausio-rugsėjo mėn.29 pagrindinės eksporto prekės (apie 63 proc. eksporto) sudarė šios

prekių grupės (toliau – pagrindinės 2010 m. eksporto prekių grupės):

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės

medţiagos; mineraliniai vaškai,

Antţeminio transporto priemonės, išskyrus geleţinkelio ir tramvajaus riedmenis;

jų dalys ir reikmenys,

Plastikai ir jų dirbiniai,

Baldai; patalynės reikmenys, čiuţiniai, čiuţinių karkasai, dekoratyvinės

pagalvėlės,

Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų

dalys,

Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai,

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės

kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje,

Mediena ir medienos dirbiniai; medţio anglys,

Javai,

Trąšos.

Pagrindinės 2010 m. eksporto prekių grupės sudarė eksporto pagrindą ir visu 2006-

2009 m. laikotarpiu, eksporto apimčių svyravimai pagal kiekvieną iš prekių grupių buvo

santykinai nedideli, tik prekių grupės „Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų

distiliavimo produktai; bituminės medţiagos; mineraliniai vaškai― eksporto apimtys

paskutiniais metais šiek tiek maţėjo, o trąšų eksporto svyravimai labai priklausė nuo

bendros pasaulinės ekonominės situacijos ir pasaulinės paklausos svyravimų, tačiau,

atsiţvelgiant į maisto produktų augančią paklausą ir ţemės ūkio svarbos didėjimą

pasaulinėje ekonomikoje, tikėtina, kad trąšų eksporto tendencijos turėtų būtų teigiamos

ir augančios bei atitiktų iki-krizinio laikotarpio tendencijas. Bendrai paėmus eksporto

apimtys nuo 2009 m. sumaţėjo pagal visas eksporto prekes, išskyrus prekių grupę

„Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai―, tačiau

ir šios prekių grupės eksporto apimtys nepasiekė 2006 m. lygio. Laikant 2006 m.

atskaitos tašku, kuomet ekonomika buvo pakilimo fazėje, prognozuojant ateities

tendencijas reikėtų lyginti prekių grupių eksporto apimtis palyginus su 2006 m., kaip

saikingo augimo laikotarpiu – jei 2009 m. eksporto apimtys didesnės nei 2006 m.,

didesnė tikimybė, kad šių prekių grupių eksportas augs sparčiau nei likusių. Daugiau

aiškumo įneštų galutiniai 2010 m. duomenys, tuomet pokyčių tendencijų, nepaisant

absoliučių dydţių, būtų aiškesnės. Remiantis tokia prielaida, tikėtina, kad sparčiau

atsigaus plastikų, baldų, trąšų bei pieno ir pieno produktų eksportas, taigi, vyrautų

(galutinio) vartojimo prekės, kurioms aktualus trumpalaikis prekių eksporto draudimas.

29 Statistikos departamentas, 2010

39

15 pav. Pagrindinės eksporto prekės pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, 2006-

2009 m., tūkst. Lt

Pagrindinės eksporto prekės pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 2006-2009 m., tūkst.Lt

0,00 2000000

,00

4000000

,00

6000000

,00

8000000

,00

1000000

0,00

1200000

0,00

1400000

0,00

1600000

0,00

64 Avalynė, getrai ir

panašūs dirbiniai; tokių

dirbinių dalys

10 Javai

04 Pienas ir pieno

produktai; paukščių

kiaušiniai; natūralus

medus; gyvūninės kilmės

maisto produktai,

nenurodyti kitoje vietoje

44 Mediena ir medienos

dirbiniai; medžio anglys

31 Trąšos

85 Elektros mašinos ir

įrenginiai bei jų dalys;

garso įrašymo ir

atkūrimo aparatai

84 Branduoliniai

reaktoriai, katilai

(boileriai), mašinos ir

mechaniniai įrenginiai; jų

dalys

87 Antžeminio transporto

priemonės, išskyrus

geležinkelio ir

tramvajaus riedmenis; jų

dalys ir reikmenys

94 Baldai; patalynės

reikmenys, čiužiniai,

čiužinių karkasai,

dekoratyvinės pagalvėlės

39 Plastikai ir jų dirbiniai

27 Mineralinis kuras,

mineralinės alyvos ir jų

distiliavimo produktai;

bituminės medžiagos;

mineraliniai vaškai

2009

2008

2007

2006

Statistikos departamentas, 2010

4) eksporto šalys pagal parduotiną ir neparduotiną riziką

Eksporto struktūra yra glaudţiai susijusi su parduotinos ir neparduotinos rizikos

pasiskirstymu pagal eksporto šalis. Jei daugiau eksportuojama į šalis, kurioms

priskiriama parduotina rizika, tai šalyje komerciniais pagrindais veikiančios privačios

draudimo įmonės ar įmonės, teikiančias eksporto kreditų garantijas, sudarys daugiau

eksporto kredito draudimo (garantijų) sutarčių. Jei eksportuojama į ne rinkos rizikos

40

šalis, kurioms priskiriama neparduotina rizika, komerciniais pagrindais veikiančios

privačios draudimo įmonės ar įmonės, teikiančias eksporto kreditų garantijas, eksporto

kredito draudimo paslaugų paprastai neteikia (niekas neprisiima neparduotinos rizikos,

nėra perdraudimo arba draudimo įmoka labai didelė ir neadekvati draudimo teikiamai

naudai), išskyrus tuos atvejus, kai tokioje draudimo sistemoje dalyvauja valstybė, de

facto vykdanti perdraudimo funkciją.

Vertinant Lietuvos eksporto struktūrą pagal valstybių grupes, išskiriama Europos

Sąjunga (ES) (61,4 proc. viso eksporto 2010 m. sausio-rugsėjo mėn.), į kurios nares

2010 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo eksportuota uţ 23363,6 mln. Lt, ir šios eksporto

apimtys sumaţėjo, palyginti su 24509,2 mln. Lt eksportu 2006 m. Tuo tarpu minėtu

laikotarpiu eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS)30 šalis ir šioms šalims

tenkantis eksporto dalis augo – NVS dalis 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė 26 proc.

bendro eksporto. Kitoms šalims, daugiausia ELPA31 šalims tenkantis Lietuvos prekių

eksportas 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė 3 proc. ir šioms šalims tenkanti

eksporto dalis per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. beveik

nesikeitė.

16 pav. Eksporto struktūra pagal valstybių grupes 2006 m.–2010 m. sausio-rugsėjo

mėn., mln. Lt ir proc.

24509

28011

33472,40

26187,5023363,60

1264,50 1437,00 1749,30 1252,30 1140,00

10566,00

14320,30

9548,70 9881,30

4784,203221,00

5968,703746,50 3671,70

8253,00

05000

1000015000

2000025000

3000035000

40000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo mėn.

ES ELPA NVS Kitos

Statistikos departamentas, 2010

63% 65%60%

64% 61%

3% 3% 3% 3% 3%

21% 24% 26% 23% 26%

12%7%

11% 9% 10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo mėn.

ES ELPA NVS Kitos

Statistikos departamentas, 2010

30 Armėnija, Azerbaidţanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadţikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas 31 Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija

41

2010 m. sausio-rugsėjo mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos buvo Rusija,

Vokietija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Švedija, Estija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės

Amerikos Valstijos. Minėtu laikotarpiu eksportas į šias šalis sudarė 63,7 proc. viso

Lietuvos eksporto, o be Rusijos – 48,7 proc., t.y. pagrindinės eksporto šalys pagal

draudimo riziką priklauso rinkos šalims.

17 pav. Svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos 2010 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt

5710,2

3896,8

3642,92894,6

2003,4

1965,2

1372,1917,4 1851,6

Rusija Vokietija Lenkija Latvija Estija

Nyderlandai Švedija JAV JK

Statistikos departamentas, 2010

2010 m. sausio-rugsėjo mėn. svarbiausių eksporto rinkų duomenis palyginus su 2009

m., išsiskiria Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos rinkos, visos priklausančios NVS šalims, į

kurias eksporto plėtra buvo sparčiausia (augimas siekė 44–68 proc.), todėl tikėtina, kad

prekinio kredito draudimo poreikis į ne rinkos rizikos šalis augs. Iš ES šalių išsiskiria

Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkos, į kurias eksporto plėtra buvo

sparčiausia iš ES šalių.

7 lentelė. Uţsienio prekybos su svarbiausiais partneriais struktūra ir pokytis

Eksportas 2010 m. sausio–rugsėjo mėn.

mln. Lt % palyginti su 2009 m.

sausio–rugsėjo mėn.,

padidėjimas, sumaţėjimas

(-), %

Iš viso 38056,6 100,0 28,4

ES 23363,6 61,4 21,9

NVS1 9881,3 26,0 46,7

ELPA2 1140,0 3,0 25,7

Rusija 5710,2 15,0 48,6

Vokietija 3896,8 10,2 34,6

Latvija 3642,9 9,6 20,7

Lenkija 2894,6 7,6 35,9

Estija 2003,4 5,3 -3,0

Nyderlandai 1965,2 5,2 35,4

Baltarusija 1901,2 5,0 44,3

42

Jungtinė Karalystė 1851,6 4,9 45,2

Ukraina 1448,3 3,8 68,2

Švedija 1372,1 3,6 26,2

Danija 1238,1 3,3 8,3

Prancūzija 1207,3 3,2 19,5

Kitos šalys 8924,9 23,3 - 1 Armėnija, Azerbaidţanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadţikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas. 2 Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Statistikos departamentas, 2010

Trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkos ir ne rinkos sektoriai yra apibrėţti

Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93

straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto

kredito draudimui (97/C 281/03) 2 dalyje ir šio komunikato priede „Parduotinos rizikos

šalys―, kurioms priskiriamos Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija,

Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija,

Jungtinė Karalystė, o taip pat kitos EPBO šalys – Australija, Kanada, Islandija, Japonija,

Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir kurios yra

siejamos su priklausomybe EPBO. Paţymėtina, kad pagal laikinąjį Komisijos komunikatą

– Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes

gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 83/01)

trumpalaikiam eksporto kreditų draudimui (toliau – laikinasis komunikatas) (laikinojo

komunikato 5 dalis) dėl parduodamų rizikų taip pat yra duodama nuoroda į Komisijos

komunikatą valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį

dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui,

kuriame nustatoma, kad parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių

remiamu eksporto kredito draudimu.

Tačiau laikinajame komunikate tuo pačiu yra nurodoma, kad <...> „Su valstybėse

narėse ir kitose aštuoniose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina―, bet nepatikslinant, su

kuriose valstybės narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika (visose valstybės narėse

ar tik Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93

straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto

kredito draudimui priede išvardintose valstybėse narėse) yra laikoma parduotina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos

Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo

trumpalaikiam eksporto kredito draudimui priedas „Parduotinos rizikos― nebuvo

keičiamas ir jame išvardintos valstybės narės, su kuriuose valstybėse narėse įsteigtais

skolininkais susijusi rizika yra laikoma parduotina. Kadangi laikinojo komunikato

galiojimas yra ribotas, tai nagrinėjant prekinio kredito draudimo rinkos potencialą pagal

eksporto pokyčių scenarijus vadovaujamasi tuo teisės aktu, kurio nuostatos būtų

taikomos laikotarpiui iki 2016 m. ir kurios aiškiai apibrėţia rinkos ir ne rinkos rizikos

šalis pagal parduotiną ir neparduotiną riziką.

Eksporto į ne rinkos rizikos šalis priskyrimo kriterijumi, pagal kurį galima rūšiuoti ir

priskirti rizikas, yra laikomas priklausymas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijai (EBPO), kuriai priklauso ir daugelis ES šalių. 2010 m. lapkričio mėnesį

EBPO sudarė 33 valstybės (tikrosios narės)32:

Airija

Australija

Austrija

Liuksemburgas

Meksika

Naujoji Zelandija

32 EBPO http://www.oecd.org/countrieslist/0,3351,en_33873108_33844430_1_1_1_1_1,00.html

43

Belgija

Čekija

Čilė

Danija

Jungtinė Karalystė

Graikija

Islandija

Ispanija

Italija

Izraelis

Japonija

Jungtinės Amerikos Valstijos

Kanada

Lenkija

Norvegija

Olandija

Pietų Korėja

Portugalija

Prancūzija

Slovakija

Slovėnija

Suomija

Švedija

Šveicarija

Turkija

Vokietija

Vengrija

Paţymėtina, kad asocijuotoms EBPO narėms priskiriamos Estija ir Rusija o sutartiniais

ryšiais susijusioms šalims priskiriamos Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija ir Pietų Afrika,

tačiau formaliai visos šios išvardintos šalys vis tiek priskiriamos ne rinkos rizikos šalims.

Tačiau šalių priskyrimas, kuriose įsteigtų ūkio subjektų rizika priskiriama neparduotinai

rizikai, nustatomas Komisijos komunikate dėl Europos Bendrijos sutarties 92 ir 93

straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito draudimui (97/C 281/03) kaip šalys,

kurios nėra įvardintos kaip parduotinos rizikos šalys šio komunikato priede „Parduotinos

rizikos―. Todėl nagrinėjant eksportą į ne rinkos rizikos šalis, vadovaujamasi šiuo teisės

aktu ir joms priskiriamos visos šalys, išskyrus Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją,

Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Airiją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją,

Ispaniją, Švediją, Jungtinę Karalystę, o taip pat kitas EPBO šalis – Australiją, Kanadą,

Islandiją, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, Jungtines Amerikos

Valstijos.

Eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių pasikeitimai labai priklausys nuo ne rinkos

rizikos šalių rizikos pasikeitimų, ypač politinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu toliau

augs ekonomikos ir importuojamų prekių poreikis tokiose svarbiose eksporto rinkose

kaip Baltarusija, Ukraina, Azerbaidţane, iš dalies – Kinijoje, Indijoje, bus bandoma įeiti į

gana rizikingas, bet perspektyvias kai kurių Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos šalių

rinkas.

Kaip rodo 2010 m. sausio-rugsėjo mėn., Lietuvos eksporto duomenys33 didţiausias

eksporto prieaugis tikėtinas į NVS šalis, ypač į Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją (į šias šalis

eksportas augo sparčiausiai per 2010 m. sausio-spalio mėn. ir beveik 2 kartus viršijo

eksporto į ne rinkos rizikos šalis tempus), tačiau šios šalys priskiriamos itin rizikingų

šalių grupei, ypač Baltarusija ir Ukraina, todėl pagrindinis eksporto plėtros potencialas

apimtų eksportą į ne rinkos rizikos šalis, tuo pačiu ir prekinio kredito draudimo rinkos

plėtros potencialas būtų glaudţiai susijęs su eksportu į šias šalis.

18 pav. Lietuvos eksporto pasiskirstymas pagal rinkos ir ne rinkos rizikos šalis, 2006

m.-2010 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt

33 Statistikos departamentas, 2010

44

21977,4

16910,9

22879,4

20313

28597

26914

22172,8

18559,2

20846,8

17209,8

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo

mėn.

EBPO šalys ne rinkos rizikos šalys

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010

Eksporto dalis, tenkanti ne rinkos rizikos šalims, 2006 m.-2010 m. sausio-rugsėjo mėn.

svyravo priklausomai nuo bendros eksporto apimties, t.y. nuo pasaulinės ekonominės

situacijos, tačiau paţymėtina, kad apimčių pokyčiai ne visiškai atspindi faktinę situaciją

prekinio kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis galimą potencialą, nes ieškodami

naujų eksporto rinkų ar jų nišų, eksportuotojai eina į visiškai naujas, gana rizikingas

rinkas ne rinkos rizikos šalyse. Tikėtina, kad sėkmingai įsitvirtinus tokiose itin

rizikingose, bet perspektyviose ir augančiose rinkose, eksporto apimtys į ne rinkos

rizikos šalis turėtų augti. Dar viena tokio eksporto augimo prielaidų yra pačių ne rinkos

rizikos šalių spartesnis ekonominis augimas, palyginus su, pvz., ES šalimis ar JAV rinka,

ir šių šalių augantys poreikiai importuojamoms prekėms. Todėl nepaisant eksporto

dalies, tenkančios ne rinkos rizikos šalims, maţėjimo nuo 2008 m. ir labiau

atspindinčios ekonominio svyravimo pasekmę, tikėtina, kad ateityje eksporto į ne rinkos

rizikos šalis kredito draudimo apimtys didės kartu su eksporto į šias šalis apimčių

didėjimu.

19 pav. Lietuvos eksporto dalis, tenkanti ne rinkos rizikos šalims, 2006 m.-2010 m.

sausio-rugsėjo mėn., proc. nuo viso eksporto

43%

47%

48%

46% 45%

40%41%42%43%44%45%46%47%48%49%

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo mėn.

Ne rinkos rizikos šalims tenkanti Lietuvos eksporto dalis, proc.

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010

5) teisinis eksporto kreditų draudimo, dalyvaujant valstybei, reglamentavimas

45

Teisinis eksporto kreditų draudimo reglamentavimas apima skirtingą reglamentavimą,

kai draudţiama parduotina ir neparduotina rizika, skirtingas sąlygas ir reikalavimus, kai

vykdomas trumpalaikis eksporto kreditų draudimas ar vidutinės trukmės ir ilgalaikis

eksporto kreditų draudimas (atskiri teisės aktai, skirtingos sąlygos), apima sąlygas ir

reikalavimus, kurie nustatomi jei eksporto kreditų draudime dalyvauja valstybės

(valstybės dalyvavimas ne rinkos sąlygomis galimas tik esant neparduotinai ar laikinai

neparduotinai rizikai). Tokiu būdu teisinis reglamentavimas nustato rėmus, kuriuose

valstybė gali dalyvauti prekinio kredito draudimo sistemoje. gali būti tenkinama

paklausa, nustato eksporto kreditų draudimo rinkos plėtros ribas. Kadangi ES teisės

aktai nustato, kad valstybė gali dalyvauti eksporto į rinkos rizikos šalis ir vidaus rinkos

kredito draudime tik kaip rinkos dalyvis (su privalomu komerciniu perdraudimu), tai

didţiąja dalimi šių draudimo paslaugų plėtra dėl teisinio reglamentavimo labai

priklausys nuo rinkoje jau veikiančių draudikų strategijos ir veiksmų: 2010 m.

pabaigoje Lietuvoje veikė tik Coface filialas Lietuvoje, Atradius – per draudimo

brokerius, o Euler Hermes apskritai pasitraukė iš Lietuvos rinkos. Taigi, eksporto į

rinkos rizikos šalis ir vidaus rinkos kredito draudimo rinkos plėtra tiek, kiek ji susijusi su

teisiniu reglamentavimu, iš esmės priklausytų nuo to, kokia apimtimi ir ar apskritai

valstybė dalyvautų šioje rinkoje komerciniais pagrindais, tiek, kiek valstybė išplėstų šios

draudimo rinkos dalį su savo intervencija.

Tuo tarpu teisinis reglamentavimas nevarţo draudikų plėtros, kai draudţiama ne rinkos

rizika ir leidţiamas valstybės dalyvavimas eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito

draudime ir ne rinkos sąlygomis, nes paprastai privatūs draudikai, veikiantys rinkos

sąlygomis, apskritai nedraudţia ne rinkos rizikos. Taigi, eksporto į ne rinkos rizikos šalis

kreditų draudimo rinkos plėtra tiesiogiai priklausytų nuo valstybės dalyvavimo šioje

draudimo sistemoje ir tik valstybės intervencijos dydţio priklausytų šios draudimo

rinkos plėtros galimybės ir potencialas.

6) eksporto kreditų draudimo rinkos dalyvių skaičius

Eksporto kreditų draudimo rinkos pajėgumas labiausiai priklauso nuo šioje rinkoje

veikiančių privačių draudimo įmonių ar garantijas teikiančių įmonių, veikiančių

komerciniais pagrindais. Tais atvejais, kai valstybė dalyvauja draudimo įmonės veikloje

komerciniais pagrindais, t.y. veikia kaip įprastas rinkos dalyvis, atitinkantis visus

reikalavimus, keliamus privačioms draudimo įmonėms, turintis perdraudimą ir t.t., tai

tokios įmonės vis tiek laikomos privačiais ūkio subjektais (valstybė valdo tik įmonės

akcijas). Netgi tais atvejais, kai eksporto kreditų draudime dalyvauja valstybė,

teikdama valstybės pagalbą arba be valstybės pagalbos teikimo, irgi yra svarbus

draudikų skaičius ir jų pajėgumas, nes valstybės pagalba gali būti teikiama įvairiomis

formomis, susijusiomis su rinkoje veikiančiais draudikais, pvz., galima teikti garantijas

draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais, teikti garantijas draudikams. Pagal

dabartinę prekinio kredito draudimo paslaugas teikiančių draudikų skaičių Lietuvoje (iš

esmės veikiai tik vienas draudimo įmonės filialas Lietuvoje – Coface, ir Atradius per

brokerius) galima daryti prielaidą, kad komerciškai veikiančių privačių dalyvių skaičiaus

padidėjimas Lietuvoje per artimiausius 5 metus yra maţai tikėtinas. Tokią prielaidą

galima daryti remiantis tuo faktu, kad pagrindiniai pasauliniai draudikai (Coface,

Atradius ir Euler Hermes) uţima 2/3 pasaulio kreditų draudimo rinkos, ši rinka yra

pakankamai koncentruota ir naujų draudikų atėjimas į Lietuvą maţai tikėtinas.

Pagrindinis ribojantis veiksnys – per maţa ir ne itin pelninga Lietuvos rinka. Taip pat

maţai tikėtinas naujų smulkesnių/ regioninių draudikų atėjimas į Lietuvą, be Lietuvos

rinkos maţo dydţio čia dar veikia smulkių/ regioninių draudikų suinteresuotumo stokos

veiksnys: paprastai tokie smulkesni/ regioniniai draudikai būna remiami tos valstybės

viena ar kita forma, todėl tos šalys nėra suinteresuotos, kad Lietuvos įmonių eksporto

rizika būtų sumaţinta, kad didėtų Lietuvos įmonių eksportas ar galia vidaus rinkoje,

kuriose turi konkuruoti tų šalių remiami eksportuotojai. Rinkos dalyvių skaičių Lietuvoje

gali padidinti tik valstybė, įsteigusi naują draudiką, teiksiantį bent eksporto į ne rinkos

rizikos šalis kredito draudimo paslaugas.

46

7) prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialas pagal draudimo

trukmę

Nagrinėjant prekinio kredito draudimo poreikį pagal jo trukmę, analizuojamas tik

eksporto kreditų draudimo objektas, t.y. Lietuvos eksportuojamos produkcijos pobūdis,

bendra eksporto struktūra, numatomos eksporto augimo apimtys ir kryptys, galimas

esamų eksporto rinkų išsiplėtimas ir įėjimas į naujas rinkas:

1) eksportuojamos produkcijos pobūdis rodo, kiek eksporto struktūroje vyrauja

prekės ir paslaugos, kurios gali būti priskiriamos trumpalaikio (iki 2 metų)

prekinio kredito draudimo rūšiai ar vidutinės trukmės ir ilgalaikio prekinio kredito

draudimo rūšiai, pvz., jei eksporte vyrauja galutinio vartojimo ar tarpinio

vartojimo prekės, tai bus trumpalaikio prekinio kredito draudimo poreikis, nes

tokios prekės parduodamos per trumpesnį nei 2 metų laikotarpį (vieno

uţsakymo įvykdymo trukmė, nepriklauso nuo prekinės sutarties trukmės), jei

eksporte ţenklią dalį sudaro investicinės prekės, kurių apmokėjimo laikotarpis

viršija 2 metų laikotarpį, tai tokiu atveju bus paklausus ir reikalingas vidutinės

trukmės ir ilgalaikis prekinio kredito draudimas, pvz., itin sudėtingos

technologijos, gaminamos ir tiekiamos uţsakovui ilgiau nei 2 metus (pvz.,

elektrinių turbinos, atominių elektrinių įranga ir pan.). Eksportuojamos

produkcijos pobūdis, t.y. kokie produktai sudaro svarbiausiais eksporto grupes,

rodo, kokia galėtų būti tokių produktų paklausa eksporto šalyse, priklausomai

nuo eksporto šalių ekonomikų būklės, raidos ciklo, konkrečios šalies paklausos

pobūdţio. Nagrinėjant skirtingus eksporto šalių ekonomikų augimo tempus taip

pat galima prognozuoti, kokių produktų eksportas augs greičiau nei kitų;

2) bendra eksporto struktūra rodo, kurių prekių eksportas labiau įtakos eksporto

apimtis absoliučiais skaičiais, kokios bus eksporto kryptys ir rizika. Taip pat

eksporto struktūra rodo eksporto šalis ir kryptis draudimo poţiūriu (rinkos ar ne

rinkos rizikos šalys, kurioms taikomos skirtingos draudimo sąlygos);

3) eksporto draudimo rinkos plėtros potencialas (apimtys) taip pat priklauso nuo

eksporto apimčių augimo – kuo didesnės eksporto apimtys, tuo didesnės ir

prekinio kredito draudimo apimtys, savo ruoţtu, kaip ir eksporto augimas

priklauso nuo šalyje veikiančios eksporto kreditų draudimo sistemos – kuo

draudikai (dalyvaujant valstybei ar tik komerciniu pagrindu) draudţia platesniu

mastu ir įvairiomis eksporto kryptimis pagal riziką, tuo labiau eksportuotojai

ryţtasi pradėti ar išplėsti esamą eksportą, tuo maţesnius nuostolius jie patiria;

4) eksporto kredito draudimas gali būti svarbus, paskatinant Lietuvos

eksportuotojus įeiti į naujas rinkas dėl teikiamo draudimo.

Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad per artimiausius 5 metus ir toliau

vyraus trumpalaikio (iki 2 metų) eksporto kredito draudimo poreikis, tačiau Lietuvoje

yra sudarytos visos teisinės galimybės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto

kreditų draudimo veiklą, todėl atsiradus Lietuvos rinkoje nors vienam ūkio subjektui,

pradėjusiam gaminti ir eksportuoti investicines prekes, kurioms gali reikėti vidutinės

trukmės ir ilgalaikio eksporto kreditų draudimo, tokią veiklą galės pradėti vykdyti bet

kuris norintis ir galintis vykdyti tokią veiklą draudikas. Draudimo paslaugų pasiūla tokiu

atveju priklausys nuo tų pačių prieţasčių kaip ir trumpalaikio eksporto kreditų draudimo

atveju – pirmiausia nuo parduotinos ar neparduotinos rizikos34 ir tai draudikui ar

garantijas teikiančiam ūkio subjektui nereikalaus ţenklių papildomų išlaidų šiai naujai

veiklai vykdyti (darbuotojų, administracinių, veiklos ir pan. išlaidų atţvilgiu), kadangi

draudikui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir trumpalaikio eksporto kredito

draudimo atveju – pvz., reikalavimai dėl kapitalo, techninių atidėjinių, mokumo

atsargos ir t.t. Kita vertus, vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimas

34 Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl

Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 1.4 dalyje paţymima, kad „Šiame komunikate nenagrinėjamas vidutinės trukmės ir ilgalaikės eksporto kredito rizikos, kuri dabar daugiausia yra neparduotina rizika, draudimas.―

47

laikomas neparduotinos rizikos draudimu, todėl šiuo metu rinkoje veikiantys draudikai

nesiimtų vykdyti tokio draudimo paslaugų, todėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto

kredito draudimo paslaugų plėtra tiesiogiai priklausys nuo valstybės dalyvavimo

prekinio kredito draudimo sistemoje – esant eksporto kredito draudimui dalyvaujant

valstybei arba draudimui su valstybės garantija.

Apibendrinimas:

1) prekinio kredito draudimo rinkos plėtra (dydis, kiek maţiau – dalyvių skaičius) bus

tiesiogiai susijusi tiek šalies ekonomine būkle, tiek su ekonomikų atsigavimu

eksporto rinkose, tame tarpe ne rinkos rizikos šalyse, t.y. tiesiogiai priklausys nuo

bendros eksporto apimties, nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimties, nuo

eksporto struktūros (pagal makroekonomines kategorijas, kombinuotąją prekių

nomenklatūrą), eksporto pasiskirstymą pagal šalis (ne tik pagal priklausomybę

rinkos ar ne rinkos rizikos šalys);

2) didţiausias prekinio kredito rinkos plėtros potencialas numatomas trumpalaikio

eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo srityje, jei į šią sritį būtų

valstybės intervencija, eksporto į rinkos šalis kredito draudimo srityje numatoma

nedidelė plėtra ir kuri tiesiogiai priklausys nuo ekonomikos ir eksporto augimo,

prekinio kredito vidaus rinkoje draudimo potencialas nėra didelis, nes per 2009-

2010 m. iš rinkos buvo eliminuotos nemokios ar bankrutuojančios didmeninės

prekybos įmonės, todėl sumaţėjo neatsiskaitymų rizika ir sumaţėjo poreikis draustis

vidaus rinkoje, be to, vidaus rinkos prekinio kredito draudimą vykdo tik vienas

dalyvis, galintis naudotis dominuojančia padėtimi rinkoje ir siūlyti paslaugas ne

visoms prekybos įmonėms prieinamomis kainomis;

3) prekinio kredito draudimo rinkos plėtra priklausys nuo valstybės įsikišimo į šią rinką,

įsteigiant prekinio kredito draudimo agentūrą, galinčią drausti nuo komercinės

rizikos į ne rinkos rizikos šalis, nagrinėtinas politinės rizikos draudimas;

4) valstybės intervencijos į prekinio kredito draudimo rinką galimybes nustato ES

teisės aktai, todėl prekinio kredito draudimo Lietuvos rinkos plėtros potencialą

apsprendţia ir teisiniai apribojimai, o taip pat rinkos dalyvių (draudikų) veiksmai bei

strateginės nuostatos – likti Lietuvos rinkoje ar pasitraukti, kokia forma veikti – per

Lietuvoje įsteigtą filialą ar įmonę arba vykdyti veiklą iš kito, ne Lietuvoje veikiančio

padalinio/ per brokerius;

5) nors prekinio kredito draudimas 2009 m. sudarė tik apie 1,57 proc. nuo viso ne

gyvybės draudimo ir jo plėtra tiesiogiai susijusi su ekonomine būkle, tačiau

valstybės įsikišimas gali padidinti šios rinkos dalį ţenkliai daugiau nei 1,57 proc. nuo

ne gyvybės draudimo rinkos dydţio. Kita vertus, valstybės intervencija, įsteigiant

prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, agentūrą gali duoti dvigubą

skatinamąjį efektą – pradėjus drausti valstybės lėšomis eksporto draudimą į ne

rinkos rizikos šalis, ne tik padidėtų eksportas į šias šalis ar atsirastų galimybė įeiti į

naujas tokias rinkas, dėl ko bendra eksporto apimtis padidėtų (vienų prekių

eksportas paprastai „traukia paskui save― ir kitų prekių eksportą), bet ir tuo pačiu

būtų papildomai praplėsta prekinio kredito draudimo rinka;

6) dėl Lietuvos eksporto struktūros (joje nėra ilgalaikių investicinių prekių eksporto) iš

esmės išliks tik trumpalaikio eksporto kredito draudimo poreikis, todėl kreditų

draudimo rinkos plėtra tikėtina tik šio laikotarpio draudimo grupėje (tačiau yra

sudarytos teisinės galimybės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito

draudimą).

1.3. Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių įvertinimas

Prekinio kredito draudimas, šios rinkos dydis, dalyviai, formos ir taikymas bei poreikis

kiekvienoje šalyje ţymia dalimi priklauso nuo šalies eksporto struktūros,

prognozuojamų eksporto tendencijų, eksporto pasiskirstymo pagal rinkos ir ne rinkos

48

rizikos draudimo šalis, įskaitant atitinkamų eksporto dalių pagal šalis svarbą šalies

ekonomikai.

Prekinio kredito draudimo poreikį eksportuojant pagrindinai lemia tokie veiksniai:

1) bendros eksporto apimtys ir jų kaitos tendencijos, eksporto struktūra,

2) eksportuojančių įmonių pasirengimas ir noras draustis (niekuomet neapsidraus

visos eksportuojančios įmonės),

3) parduotinos ir neparduotinos rizikos pasiskirstymas pagal eksporto šalis

(kryptis), t.y. pagal ne rinkos rizikos šalis ir rinkos šalis),

4) teisinis reglamentavimas, nustatantis sąlygas ir reikalavimus, draudţiant

parduotiną ir neparduotiną riziką, nustatantis valstybės galimą dalyvavimą

prekinio kredito (eksporto) draudimo sistemoje;

5) veikiantys eksporto kreditų draudimo rinkos dalyvių skaičius, jų pajėgumai

drausti, teikiamų eksporto kreditų draudimo paslaugų pobūdis ir šių paslaugų

kainos;

6) eksportuotojų galimybės ir ekonominis pagrįstumas draustis.

Kadangi 2010 m. eksporto apimtys augo, jos augo tiek į rinkos šalis, tiek į ne rinkos

rizikos šalis (į pastarąsias sparčiau), todėl eksportuotojų poreikis draustis turėtų šiek

tiek augti. Tačiau reikia atsiţvelgti, kad stabilizuojantis ir palaipsniui gerėjant

ekonominei situacijai pasaulyje (eksporto rinkose) maţėja ir neatsiskaitymų vėlavimo

rizika rinkos šalyse, todėl eksporto į rinkos šalis kredito draudimo poreikis neturėtų

augti tokiais pačiais tempais, kaip pats eksportas. Tuo tarpu poreikis draustis į

eksportuojant į ne rinkos rizikos šalis išlieka, todėl numatomas augimas dėl

nemaţėjančios atsiskaitymų rizikos bei sparčiai didėjančios eksporto į šias šalis

apimties.

Kadangi svarbią viso Lietuvos eksporto dalį sudaro eksportas į Rusiją (pagrindinė

eksporto partnerė 2010 m.35), Ukrainą, Baltarusiją bei kitas NVS36 šalis, tai eksporto į

ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poreikis yra labiausiai susijęs su eksportu į šias

šalis, nes eksporto apimtys į kitas ne rinkos rizikos šalis yra maţai reikšmingos.

Pagrindiniai Lietuvos eksportuojamos produkcijos struktūra lemia tai, kad didţiausią

eksporto dalį sudaro tarpinio ir (galutinio) vartojimo prekės, kurių atsiskaitymo

laikotarpis neviršija 2 metų, taigi, lemtų trumpalaikio eksporto kredito draudimo

poreikį. Eksportuojamų investicinių prekių dalis visoje eksporto struktūroje svyruoja

nuo 9 iki 10 proc., o šių prekių dalis eksporte į ne rinkos šalis yra dar maţesnė.

Eksportuojamų investicinių prekių pobūdis rodo37, kad šių prekių atsiskaitymų terminai

taip pat neviršija 2 metų laikotarpio, todėl tokių prekių eksporto kredito draudimo

poreikis apimtų tik trumpalaikį draudimą.

Šiuo metu rinkoje yra siūlomos tik parduotinos rizikos prekinio kredito draudimas

(eksporto į rinkos šalis kredito draudimas ir vidaus rinkos kredito draudimas), tačiau dėl

Lietuvos rinkos nepatrauklumo, susijusios su maţu rinkos dydţiu, draudikams, siūlomų

paslaugos ir jų kainos daţnai nepriimtinos Lietuvos įmonėms. Valstybės intervencija į

šią rinką galėtų padidinti paslaugų pasiūlą, tačiau valstybės dalyvavimą parduotinos

rizikos prekinio kredito draudime riboja ES teisės aktai, nustatydami sąlygas, kuriomis

valstybės gali dalyvauti šioje veikloje – valstybė gali dalyvauti šiame draudime tomis

pačiomis sąlygomis kaip ir privatūs draudikai, t.y. tik kaip rinkos dalyvis (taikomi tokie

patys reikalavimai komerciniam perdraudimui, techniniams atidėjiniams, mokumo

atsargai ir t.t.). Tačiau valstybės galimybė dalyvauti parduotinos rizikos prekinio

kredito draudime yra nebūtinai apspręsta būtinybės ir vartotojų poreikių. Lietuvoje

35 Statistikos departamentas, 2011 m. 36

NVS – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga, į kurią be Rusijos ir Baltarusijos dar eina Armėnija,

Azerbaidţanas, Uzbekija, Kirgizija, Kazachija, Tadţikija, Moldavija, o tik asocijuota nare liko Turkmėnija bei stebėtoja – Mongolija. 37

Statistikos departamentas, 2011 m.

49

parduotinos rizikos prekinio kredito draudimo paslaugas teikia 2 draudimo įmonės

(Coface – teikia eksporto į rinkos šalis kredito draudimo ir vidaus rinkos prekinio kredito

draudimo paslaugas, Atradius, veikianti perdraudimo brokerius – eksporto į rinkos šalis

kredito draudimo paslaugas), o šios draudimo rinkos dalyvių skaičiaus padidėjimą

apriboja pats draudimo rinkos dydis, todėl ţenklaus poreikio padidėjimo valstybės

dalyvavimui ir tuo pačiu parduotinos rizikos prekinio kredito draudimui Lietuvos rinkoje

nenumatoma.

Kitokia situacija stebima neparduotinos rizikos prekinio kredito draudimo rinkoje – čia

komerciniu pagrindu tokių paslaugų neteikia nė vienas draudikas, todėl galimas

valstybės įsikišimas. Valstybės dalyvavimo neparduotinos rizikos prekinio kredito

draudime (trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis bei vidutinės trukmės ir

ilgalaikio eksporto kredito draudime) ES teisės aktai neriboja ir tokį valstybės

dalyvavimą šiame draudime laiko ne valstybės pagalbos teikimu. Todėl augančio

Lietuvos vartotojų trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo

poreikio teisės aktai iš esmės neriboja.

Nors Lietuvoje parduotinos rizikos prekinio kredito draudimo paslaugas teikiančių

dalyvių skaičius ribotas, tačiau maţas rinkos dydis ir kartu su pasaulinės ekonomikos

atsigavimu maţėjanti neatsiskaitymų ar atsiskaitymų vėlavimo rizika lems, kad

artimiausius metu vartotojų poreikiai bus tenkinami esamais veikiančių draudikų

pajėgumais. Tuo tarpu rinkoje nėra nė vieno draudiko, kuris tenkintų vartotojų

poreikius neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimui, todėl valstybės intervencija

į šią sritį (kaip dar vienas draudimo rinkos dalyvis) galėtų geriau patenkinti augančius

vartotojų poreikius.

Eksportuotojų pasirengimas ir noras draustis įtakoja eksporto kreditų draudimo rinką

per paklausos pusę – paprastai draudţiasi tik dalis eksportuotojų, nes kiekviena

eksportuojanti įmonė atskirai vertina draudimo naudą, atsiskaitymo riziką (pasireiškimo

tikimybę ir pasireiškimo poveikio mastą), galimą prisiimti nuostolių dydį pasireiškus

rizikai (kartais galimi nuostoliai įskaičiuojami į tiekiamų prekių kainą, naudojamos kitos

rizikos valdymo priemonės). Tais atvejais, kai prekinio kredito draudime dalyvauja

valstybė, įmonių pasirengimą draustis įtakoja ir valstybės prisiimamos rizikos mastai –

kuo daugiau valstybė prisiima rizikos, tuo patrauklesnės vartotojams bus teikiamos

draudimo paslaugos, t.y. draudimo išmokos būtų išmokamos daţniau dėl didesnės

draudţiamojo įvykio pasireiškimo tikimybės, dėl didesnio galimo nuostolingumo. Jei

parduotinos rizikos atveju nuostolingumas paprastai sudaro apie 15-20 proc. nuo

draudimo įmokų, tai neparduotinos rizikos atveju vidutinis nuostolingumas paprastai

sudaro apie 50-60 proc., be to, nuostolingumo dydţio paklaidos taip pat priklauso nuo

konkrečios eksporto šalies, kliento rizikingumo, kitų kriterijų.

Draudimo įmokos kaina ir tikėtina draudimo išmoka bei draudţiamojo įvykio

pasireiškimo tikimybė yra vieni svarbiausių veiksnių, nulemiančių vartotojų poreikius

drausti eksporto kreditą, jie labiausiai įtakoja besidraudţiančiųjų eksportuotojų aprėptį.

Besidraudţiančiųjų dalis nuo visų eksportuojančių svyruoja priklausomai nuo šalies, nuo

kiekvienoje šalyje teikiamų eksporto kreditų paslaugų ir jų kainų, kitų veiksnių.

Atsiţvelgiant į kitų ES šalių patirtį ir nusistovėjusią praktiką matoma, kad draudţiamo

eksporto kredito dalis procentais nuo visos eksporto apimties svyruoja nuo 1,5 iki 5,5

procento, didesnėse valstybėse tokiose kaip Lenkija ar Čekija tokia dalis sudaro apie

2,5-3 procentus, kai maţesnėse valstybėse ši dalis santykinai didesnė. Lietuvoje

veikusio UAB draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas― atveju

besidraudţiančiųjų dalis sudarė apie 5 procentus. Atsiţvelgiant į vartotojų pasirengimą

ir poreikį drausti eksporto kreditą panaši besidraudţiančiųjų dalis prognozuotina ir

artimiausiu 4-5 metų laikotarpiu, ypač jei atsirastų draudikas, kuriame dalyvauja

valstybė ir teikiantis neparduotinos rizikos draudimo paslaugas priimtina kaina.

50

Prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje poreikį lemia šalies vidaus rinkoje

(didmeninėje prekyboje) egzistuojanti neatsiskaitymo ir(ar) bankroto rizika, šios rizikos

pasireiškimo tikimybė ir paplitimas, kredito draudimo ekonominis pagrįstumas (ar

draudimo įmoka ir tikėtina draudimo išmoka ekonomiškai apsimoka, ar draudimo kaštai

ir galima nauda atsveria tikėtinus nuostolius dėl neatsiskaitymų ar vėluojančių

atsiskaitymų) bei alternatyvių rizikos valdymo priemonių efektyvumas (teismai,

atsisakymas toliau tiekti prekes, „juodieji sąrašai― ir t.t.).

Nors 2009 m. išaugo neatsiskaitymo ir atsiskaitymų vėlavimo rizika vidaus rinkoje,

augo bankrotų skaičius, tačiau jau nuo 2010 m. II pusm. verslo tarpusavio

atsiskaitymuose situacija gerėja. Vien per 2011 m. sausio mėn. įmonės sumaţino savo

įsiskolinimus 170 mln. Lt38, o bankrutuojančių įmonių skaičius 2010 m. jau buvo

maţesnis nei 2009 m. – 2010 m. vykdomų bankroto procedūrų skaičius sudarė 3593,

kai 2009 m. pradėtų vykdyti ir per 2010 m. baigtų bankroto procedūrų skaičius buvo

beveik 2 kartus didesnis – 657639.

Vidaus prekinio kredito draudimo poreikį iš įmonių pusės (įmonių pasirengimą ir norą

draustis) riboja aukšti draudimo tarifai, daţniausiai neatsveriantys draudimo naudos,

pačių įmonių sunki finansinė padėtis ir apyvartinių lėšų trūkumas, ribojantis galimybes

draustis tinkama apimtimi. Toks nedidelis vidaus rinkos prekinio kredito draudimo

poreikis lemia ir maţą šio rinkos segmento dydį ir menką pasiūlą – šiuo metu vidaus

rinkos prekinio kredito draudimo paslaugas draudimo rinkoje teikia tik Coface

nedidelėmis apimtis, kurios 2010 m. dar labiau sumaţėjo. Kadangi dėl teisinių

apribojimų valstybės dalyvavimas vidaus rinkos prekinio kredito draudimo sistemoje

galimas tik kaip rinkos dalyvio, tai esant sudėtingai šalies ekonominei situacijai,

maţėjant vidaus prekybos rinkai, tačiau jau praėjus rinkos „išsivalymo― nuo

neefektyviai veikusių įmonių etapą, tokia valstybės intervencija, naudojant mokesčių

mokėtojų lėšas nebūtų tikslinga, pagrįsta ar pateisinama.

Prekinio kredito draudimo rinkos plėtra dėl trumpalaikio eksporto draudimo į rinkos

šalis, tačiau kurioms laikinai priskiriama ne rinkos rizika, neturėtų būti ţenkli, nes kol

būtų sukurta prekinio kredito draudimo sistema, dalyvaujant valstybei, baigtųsi

laikinojo komunikato galiojimas arba juo būtų pasinaudota tik labai trumpu laikotarpiu,

todėl vartotojų prekinio kredito draudimo poreikiai dėl laikinai neparduotinos rizikos

atskirai nuo neparduotinos rizikos detaliau nenagrinėjami.

Apibendrinimas:

1) egzistuojantys vartotojų poreikiai pagrindinai yra susiję su trumpalaikio eksporto į

ne rinkos rizikos šalis kredito draudimu, o poreikiai dėl parduotinos rizikos prekinio

kredito draudimo neturėtų ţenkliai augti, ypač tai pasakytina dėl vidaus rinkos

prekinio kredito draudimo – dėl maţėjančios neatsiskaitymų rizikos ar atsiskaitymų

vėlavimo rizikos, dėl nepakankamo ekonominio draudimo pagrįstumo (gebėjimo

įpirkti draudimo paslaugas ir teikiamos ekonominės naudos palyginimas su galimais

nuostoliais) ir taikomų alternatyvių rizikos valdymo priemonių vidaus rinkos

prekinio kredito rinkoje;

2) egzistuojantys vartotojų poreikiai susiję su tarpinio vartojimo ir galutinio vartojimo

prekių eksporto augimu, kai investicinių prekių eksportas liktų panašiame

lygmenyje, tuo tarpu benzino ir mineralinio kuro bei naftos eksportas (kryptys,

augimas/ kritimas, apimtys, šalys) į rinkos ir į ne rinkos rizikos šalis tebelieka

neapibrėţtas tiek trumpuoju, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu;

3) pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą eksportas į ne rinkos rizikos šalis turėtų

augti plastikų, baldų, trąšų, mašinų ir prietaisų, elektros įrengimų, pieno ir pieno

produktų, medienos, javų prekių grupėse;

38

Kreditų biuras „Creditinfo―, 2011 m. 39 Įmonių bankroto departamentas, 2011 m.

51

4) vartotojų poreikiai susiję su eksporto į ne rinkos rizikos šalis svarbos didėjimu dėl

lėtai atsigaunančių rinkos šalių ekonomikų ir spartesnio ne rinkos šalių ekonomikų

augimo;

5) Lietuvoje atsigaunančių sektorių ar prekių grupių pagrindinės eksporto šalys arba

bent pusė iš jų yra ne rinkos rizikos šalyse. Be to, dėl ekonominio nuosmukio

Lietuvos įmonės drastiškai sumaţino investicijas į technologijų atnaujinimą ar naujų

produktų kūrimą, dėl ko yra sumaţėjęs lietuviškos kilmės prekių

konkurencingumas, ir eksportas į ne rinkos rizikos šalis laikinai galimas ir su

maţesniu prekių konkurencingumu, todėl artimiausius 2-3 metus eksporto svarba į

šias šalis augs;

6) esami ir besikeičiantys vartotojų poreikiai nesudaro prielaidų prekinio kredito

draudimo rinkos dalyvių (privačių draudikų) skaičiaus Lietuvoje padidėjimui, tačiau

neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimo paslaugas teikiančio draudiko,

kuriame dalyvautų valstybė, atsiradimas tenkintų vartotojų tokio draudimo

poreikius;

7) valstybės intervenciją į parduotinos rizikos prekinio kredito draudimą riboja ES

teisės aktai (nustato specialias sąlygas ir apribojimus), tačiau neparduotinos rizikos

prekinio kredito draudimui (trumpalaikio eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito

draudimui ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimui) tokių

apribojimų nenustato.

2. Teisinis reglamentavimas

2.1. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo

tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė

Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja Draudimo įstatymas.

Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 14 p., prekinis kreditas yra priskiriamas ne

gyvybės draudimo šakai, kredito draudimo grupei. Draudimo prieţiūros komisijos 2004

m. kovo 23 d. nutarimo Nr. N-33 „Dėl Gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo

šakos draudimo grupių aprašymo patvirtinimo―40 19 punkte nurodyta, kad kredito

draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja

išmokėti draudimo išmoką dėl nuostolių, susijusių su:

prievolės atsiskaityti uţ prekes ar paslaugas neįvykdymu;

nemokumu;

eksporto kredito ar paskolos negrąţinimu;

išsimokėtino kredito ar paskolos negrąţinimu;

hipotekinio kredito ar paskolos negrąţinimu;

ţemės ūkio kredito ar paskolos negrąţinimu.

Atsiţvelgiant, kad šios studijos objektas yra prekinio kredito draudimas, todėl šiame

skyriuje toliau iš esmės bus nagrinėjamos tik pirmosios dvi kredito draudimo grupės

draudimo rūšys.

Paţymėtina, kad kreditų draudimo rizikos priskiriamos prie didelių (Draudimo įstatymo

10 str. 1 d. 2 p.). Atsiţvelgiant į tai, jog kreditų draudimo sutartis sudaro savo srities

profesionalai (kreditų draudikas ir pardavėjas), kreditų draudimo sutartis sudaroma

išimtinai verslo tikslais, Draudimo įstatymo 75 str. 4 d. suteikia galimybę šalims

susitarti, ar taikyti prekinio kredito draudimo sutarčiai Draudimo įstatymo nuostatas,

reglamentuojančias draudimo sutarties šalių sutartinius santykius. Taigi sutarčių laisvės

principas kreditų draudimo srityje yra gerokai platesnė kategorija nei kitose draudimo

sutartyse.41

40 Valstybės Ţinios, 2004, Nr. 47-1567. 41 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 17.

52

Pagrindinė rizika, nuo kurios draudėjas draudţiasi pagal prekinio kredito draudimo

sutartį yra pirkėjo neatsiskaitymo su draudėju rizika, kurią gali sąlygoti įvairios

prieţastys ir aplinkybės (pirkėjo nemokumas, pasikeitimai pirkėjo šalies teisinėje ir/ar

politinėje sistemoje, ir t.t.). Atsiţvelgiant į pirkėjo veiklos vietą, prekinio kredito

draudimas santykinai gali būti išskirtas į vidaus kredito draudimą ir eksporto kredito

draudimą.

Siekiant skatinti eksportą į ne EBPO, politiškai nestabilias valstybes, tam tikros

trumpalaikės (kai privatūs draudimai nesutinka jos drausti) bei ilgalaikės komercinės ir

politinės rizikos eksporto kreditų draudimas yra vienaip ar kitaip subsidijuojamas ar net

vykdomas pačios valstybės. Tokios formos valstybės pagalbą toleruoja ir Europos

Sąjunga, tam tikslui yra priimti ir atitinkami teisės aktai:

(i) trumpalaikį (kai pirkėjo prievolės atsiskaityti su pardavėju terminas ne

ilgesnis kaip dveji metai) eksporto kreditų draudimą dalyvaujant valstybei

reglamentuoja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos

Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių

taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)42 (su

vėlesniais pakeitimais);

(ii) vidutinį ir ilgalaikį (kai pirkėjo prievolės atsiskaityti su pardavėju terminas

yra ilgesnis kaip dveji metai) eksporto kreditų draudimą dalyvaujant

valstybei reglamentuoja 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva dėl

pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant

vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje

įgyvendina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d.

įsakymas Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo

tvarkos aprašo patvirtinimo―.43 Tačiau, kaip buvo minėta galimybių studijos

1.3 skyriuje „Prekinio kredito agentūros teikiamų paslaugų vartotojų poreikių

įvertinimas―, ilgalaikių sandorių draudimas Lietuvos praktikoje faktiškai nėra

vykdomas.

Draudimo įstatymas nenustato specifinių reikalavimų taikomų subjektams,

uţsiimantiems prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo

veikla. Todėl tokių subjektų atţvilgiu yra taikomi bendrieji reikalavimai, kurių turi

laikytis visos įmonės, norinčios uţsiimti ne gyvybės draudimo veikla. Atsiţvelgiant į

2010 m. spalio 14 d. Konsultacijų dėl prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei

sistemos sukūrimo ir plėtojimo paslaugos pirkimo sutarties 1 priedo „Techninė uţduotis―

nuostatas, preziumuojama, kad Prekinio kredito draudimo agentūra bus steigiama pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl su kitų Europos Sąjungos valstybių

narių bei uţsienio šalių draudimo įmonių bei jų filialų veikla Lietuvoje, kaip galima

draudimo verslo vykdymo forma, susiję teisės aktų reikalavimai detaliau neaptariami.

Reikalavimai prekinio kredito draudimo veiklai

Draudimo įstatymas nustato šiuos pagrindinius reikalavimus įmonėms, norinčioms

uţsiimti ne gyvybės draudimo (įskaitant ir prekinio kredito draudimą) veikla:

1. Turi būti įsteigtas juridinis asmuo - draudimo įmonė, kurios pavadinime privalo

būti ţodis „draudimas― (DĮ 3 ir 13 str.).

2. Juridinio asmens teisinė forma privalo būti:

a) akcinė bendrovė;

b) uţdaroji akcinė bendrovė;

c) Europos bendrovė (Societas Europaea).

42 OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22, p. 22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 43 Valstybės Ţinios, 2006, Nr. 100-3884.

53

3. Įmonės veiklos apribojimai:

a) įmonė negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus

draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą (pvz. galima

vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo

ir perdraudimo klausimais ir pan.) (DĮ 3 str. 2 d.).

b) įmonė neturi teisės vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos

kartu (DĮ 8 str.).

4. Įmonė privalo turėti Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos išduotą

draudimo veiklos licenciją (DĮ 12 str.):

a) Prašymas, pateikiami dokumentai ir kita reikalinga pateikti informacija

nurodyti Draudimo įstatymo 14 straipsnyje.

b) Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba

kelių draudimo grupių, priklausančių ne gyvybės draudimo šakai,

draudimo veiklą.

c) Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui.

5. Turi būti laikomasi nustatytų draudimo įmonės valdymo reikalavimų:

a) Draudimo įmonės akcininkai bei prieţiūros ir valdymo organai privalo

uţtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą,

draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę, o administracijos vadovas bei

pagal kompetenciją stebėtojų taryba ir valdyba – skaidrias, patikimas ir

apdairias draudimo įmonės apskaitos procedūras;

b) Draudimo įmonėje privalo būti paskirtas vyriausiasis aktuaras, kuris turi

uţtikrinti tinkamą draudimo įmonės įsipareigojimų vykdymą pagal

Draudimo įstatymo reikalavimus;

c) Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų įsigijimas ir

perleidimas atliekamas su Draudimo prieţiūros komisijos ţinia ir

prieţiūra;

d) Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę draudimo įmonėje privalo

uţtikrinti patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema.

Draudimo įmonė privalo turėti vidaus audito tarnybą arba vidaus

auditorių;

e) Skiriant draudimo įmonės valdymo organų narius turi būti atsiţvelgta į

interesų konflikto ribojimus, nustatytus DĮ 29 straipsnyje.

6. Turi būti uţtikrinti pakankami draudimo įmonės finansiniai resursai:

a) draudimo įmonėje privalo būti sudarytas organizacinis fondas (ne

maţesnis nei 300 000 EUR ir sudarytas tik iš pinigų);

b) minimalus garantinis fondas visos ūkinės komercinės veiklos laikotarpio

metu (draudimo įmonei, vykdančiai prekinio kredito draudimo veiklą,

pagal Draudimo įstatymo 39 str. 3 d. 3 p. – 3 000 000 EUR. Šis dydis yra

kasmet indeksuojamas Draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka.

2010 metams šio fondo dydis yra 3 500 000 EUR44);

c) įstatinis kapitalas (ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, draudimo įmonės

akcijos privalo būti tik vardinės ir apmokėtos tik pinigais, kurie negali būti

skolinti arba neteisėtos kilmės);

d) Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka45

sudaryti pakankami draudimo techniniai atidėjiniai ir uţtikrinta, kad juos

44

Draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. balandţio 13 d. nutarimo Nr. N-40 „Dėl Mokumo atsargos

skaičiavimo metodikos patvirtinimo― 7.3 punktas. 45 Draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. N-117 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjinių dydţiams apskaičiuoti patvirtinimo― // Ţin., 2004, Nr. 150-5471, Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24 „Dėl Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklių patvirtinimo― (Ţin., 2004, Nr. 41-1365; 2007, Nr. 8-349; 2008, Nr. 15-550; 2010,

Nr. 96-5020 ).

54

visiškai atitiktų draudimo įmonės turtas, skirtas draudimo techniniams

atidėjiniams padengti.

Kaip jau minėta pirmojoje studijos dalyje, Lietuvoje vyrauja trumpalaikių vidaus ir

eksporto komercinių prekinių kreditų rizikų draudimas ir rizikos (atidėto mokėjimo)

laikotarpis paprastai neviršija 90 – 180 dienų, tačiau įgyvendinant Europos Sąjungos

teisės aktus yra sudarytos teisinės galimybės ilgalaikio kredito draudimui. 1998 m.

geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto

kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo yra

perkelta į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d.

įsakymu Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos

aprašo patvirtinimo―. Direktyva taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės

prekių ir (ar) paslaugų eksportu, draudimui, jei parama teikiama valstybės lėšomis ar

su valstybės pagalba, kai bendras rizikos laikotarpis, įskaitant gamybos laikotarpį, yra

ne trumpesnis negu dveji metai. Šios direktyvos nuostatos (priedas „Bendrieji eksporto

kredito draudimo principai―) yra ypač svarbios aiškinant ir taikant draudimo sutartis

reglamentuojančias Lietuvos teisės normas kreditų draudimo sutartims, nes šios

direktyvos priedas iš esmės yra tarptautinėje draudimo praktikoje pripaţintų kreditų

draudimo principų (lex mercatoria), kurie yra ir Lietuvos draudimo sutarčių teisės

šaltinis, sąvadas, gan aiškiai atskleidţiantis kreditų draudimo sutarties esmę ir

prigimtį.46

Minėtas Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašas

reglamentuoja lietuviškos kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksporto draudimą ir

draudimo įmokų dalinį kompensavimą, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y. skolos

grąţinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu dveji metai.

Nors apraše tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau atsiţvelgiant į Tarybos direktyvos 98/29/EB

taikymo sritį47, manytina, kad šis aprašas taikomas ilgalaikių sandorių draudimui, jeigu

draudimas yra teikiamas tiesiogiai ar netiesiogiai valstybės lėšomis ar su valstybės

parama. Įgyvendindamas Tarybos direktyvos 98/29/EB nuostatas aprašas nustato

ilgalaikių eksporto sandorių draudimo bendruosius principus, galimas rizikos rūšis,

apibrėţia draudimo taikymo sritį, atsakomybės ir atleidimo nuo jos sąlygas bei

nuostatas dėl ţalos atlyginimo. Aprašas taip pat nustato pranešimų apie draudimo

veiklą kitiems draudikams ir Europos Komisijai procedūrą.

Reikalavimai prekinio kredito perdraudimo veiklai

Remiantis Draudimo įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą

(įskaitant ir prekinio kredito perdraudimo veiklą) turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės (akcinės bendrovės, uţdarosios akcinės

bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), Draudimo įstatymo nustatyta

tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją). Nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo

įmonės negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir

su šia veikla susijusią veiklą: perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo

klausimais, perdraudţiamųjų įvykių administravimą ir pan. Perdraudimo įmone laikoma

tokia įmonė, kuri įstatymo nustatyta tvarka yra gavusi perdraudimo veiklos licenciją, o

perdraudimo veikla apibrėţiama kaip ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama

draudimo ar perdraudimo įmonės perduodama rizika.

Draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustato, kad draudimo veiklos licencija suteikia teisę

draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą. Draudimo įmonės, uţsiimančios

perdraudimo veikla, gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą

draudimo įmonės vykdo Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

46 T. Kontautas. Prekinių kreditų draudimo sutarčių ypatumai. Justitia, 2009, nr. 2 (72), p. 18. 47 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB 1 straipsnis.

55

Perdraudimo veiklos reikalavimai yra suderinti su 2005 m. lapkričio 16 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičiančios

Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB

nuostatomis ir yra įtvirtinti Draudimo įstatymo II1 skyriuje. Perdraudimo įmonės veiklos

specifika lemia, kad šiai veiklai taikoma didţioji dalis draudimo įmonėms taikomų

reikalavimų, todėl Draudimo įstatymas nustato, kad perdraudimo veiklos licencijos

išdavimui, perdraudimo įmonės valdymui, perdraudimo įmonės techninių atidėjinių,

mokumo atsargos, apskaitos, atskaitomybės ir audito reikalavimams mutatis mutandis

taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo įmonių veiklą.

Reikalavimai prekinio kredito draudimo tarpininkavimo veiklai

Draudimo įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudimo

tarpininkavimu turi teisę verstis:

a) LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės

(draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie LR įstatymų

nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo

agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi

draudimo tarpininkai48;

b) LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės:

akcinės, uţdarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, Draudimo

įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės

veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo

tarpininkai. Draudimo brokerių įmonė turi teisę verstis draudimo

tarpininkavimo veikla tik turėdama Draudimo prieţiūros komisijos išduotą

licenciją (DĮ 145 str.);

c) kitų ES valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo

tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami

steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

d) uţsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos

Respublikoje.

Prekinio kredito draudimas ir valstybės pagalba

Kalbant apie prekybos sandorių kreditavimo ir draudimo (plačiąja prasme) sistemą

galima išskirti dvi skirtingas valstybės pagalbos schemas:

a) kai valstybė pati neapdraudţia sandorio, tačiau suteikia garantiją ar kitos

formos paramą tam, kad atitinkamas draudikas sutiktų prekinį kreditą

apdrausti (tokia schema šiuo metu Lietuvoje įtvirtinta LR valstybės

specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymu);

b) kai pačios valstybės (atitinkamos jos institucijos) įkurta draudimo įmonė

vykdo prekinio kredito draudimą su nustatyta forma teikiama valstybės

pagalba.

Draudimo ir garantijų suteikimo tikslas yra tas pats, tačiau skiriasi jų įgyvendinimo

mechanizmas bei atitinkami teisiniai reikalavimai. Kadangi valstybės pagalba gali

pasireikšti įvairiausiomis formomis, tačiau tai neįtakoja valstybės pagalbai taikomų

reikalavimų pagal ES teisę, toliau šiame skyriuje kalbant apie valstybės pagalbą

draudimas ir garantijų suteikimas nagrinėjami kartu.

Pagrindinės ES teisės nuostatos dėl valstybės pagalbos yra išdėstytos Sutarties dėl

Europos Sąjungos Veikimo (toliau – ES Sutartis) 107 – 109 straipsniuose. ES Sutarties

48 Remiantis Draudimo įstatymo 2 str. 61 d., priklausomu draudimo tarpininku laikomas asmuo vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.

56

107 straipsnio 1 dalyje išdėstytas pagrindinis principas, taikomas valstybės pagalbai,

kuris nurodo, kad jei ES Sutartyje nenustatyta kitaip, tai valstybės narės ar iš valstybės

išteklių teikiama valstybės pagalba, kuri iškraipo arba kuri gali iškraipyti konkurenciją,

išskiriant ir suteikiant privilegijų tam tikroms įmonėms arba prekėms, yra nesuderinama

su bendra rinka tuomet, kai ji veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Išdėstydami

šią bendrą taisyklę ES Sutarties rengėjai norėjo parodyti, kad sąţininga konkurencija

tarp ūkio subjektų gali būti uţtikrinta tik tuo atveju, kai ūkio subjektai veikia bendroje

rinkoje naudodami nuosavus išteklius. Valstybės ir savivaldybių institucijos, teikdamos

vienokio ar kitokio pobūdţio paramą, sudaro nevienodas ţaidimo sąlygas, kadangi

valstybės remiamas ūkio subjektas gali pagaminti produkciją ţemesnėmis sąnaudomis

nei jo konkurentai. Todėl parama, atitinkanti ES Sutarties 107 str. 1 d. nurodytus

kriterijus, yra draudţiama.49

Kaip jau minėta anksčiau, siekiant skatinti eksportą į ne EPBO, politiškai nestabilias

valstybes, prekinio kredito srityje Europos Komisija palaiko valstybės dalyvavimą ir

tokiu būdu vykdomą eksporto subsidijavimą.

Nagrinėjant prekinio kredito draudimą, kai teikiamos garantijos, Komisijos komunikatas

valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties

92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)

šių garantijų teikimą vis tiek reglamentuoja kaip draudimą, t.y. kaip trumpalaikio

eksporto kredito draudimą valstybės sąskaita arba su valstybės garantija, o ne kaip

tipišką garantijų teikimą, taikomą, pvz., paskolų garantijų atveju, kai pagalba teikiama

garantijos forma, garantuojama paskolos dalis negali viršyti 1,5 milijono eurų (kelių

transporto sektoriuje – 750 000 eurų) kiekvienos įmonės atveju, be to, garantija turi

būti suteikta ne didesnei nei 80% paskolos daliai. Kitu atveju, jei norima teikti de

minimis pagalbą garantijų forma, garantijų subsidijos ekvivalento skaičiavimo metodika

turi būti iš anksto suderinta su Europos Komisija.50. Paţymėtina, kad pagal Komisijos

reglamento (EB) Nr. 1998/2006, įskaitant pakeitimus, 1 straipsnio 1 punkto d dalis

numato, kad de minimis pagalba negali būti teikiama eksporto pagalbai „<... išskyrus

... d) pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse,

konkrečiai, pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo

kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;―,

kas reiškia, kad draudimo įmokos subsidijavimas pagal de minimis negalimas. Kiti

valstybės pagalbos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės

subsidijuoti draudimo įmokas. Dar daugiau – Komisijos komunikato valstybėms narėms

pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių

taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 4.4 punktas nustato

reikalavimą draudikams nustatyti tokius draudimo įmokos tarifus, kokie yra nustatomi

atitinkamai privačių draudikų atitinkamos rūšies rizikai, kas reiškia, kad neparduotinos

rizikos prekinio kredito draudimo įmokos negali būti maţesnės nei parduotinos rizikos

prekinio kredito draudimo įmokos, kurias nustato privatūs draudikai.

Komunikatuose nėra pateikiama gairių dėl subsidijų ekvivalento skaičiavimo metodikos

prekinio (eksporto) kredito draudimo atveju. Todėl prekinio kredito draudimo subsidijų

ekvivalento skaičiavimo metodika turės būti pateikiama valstybės pagalbos teikimo

schemoje, kuri bus derinama su Europos Komisija.

Komisija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose valstybėse narėse trūksta

draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse

parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama. Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai

neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito

49 Plačiau apie valstybės pagalbą ţr. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos parengtą „Valstybės pagalbos vadovą―, http://www.konkuren.lt/index.php?show=vp&vp_meniu=vp_vadovas 50

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos „Valstybės pagalbos vadovo― 12 psl.,

http://www.konkuren.lt/index.php?show=vp&vp_meniu=vp_vadovas; 2006 m. gruodţio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai 2 str. 4 (d) d.

57

draudikas, kuriame neparduotina rizika draudţiama valstybės sąskaita arba su

valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų

tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų

atitinkamos rūšies rizikai (Komisijos komunikatas Nr. 2009/C 16/01 — Bendrijos

laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti

finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis).

Trumpalaikis prekinio kredito draudimas

ES valstybių narių eksporto rėmimo politiką trumpalaikio prekinio kredito draudimo

srityje apibrėţia Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos

sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam

prekinio kredito draudimui (97/C 281/03)51. Šio komunikato nuostatos suteikia

galimybę valstybėms narėms iki 2012 metų pabaigos52 teikti paramą (valstybei

prisiimant riziką) prekinio kredito draudimo srityje eksportuotojams, parduodantiems

prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis ir numato galimybę tam tikrose šalyse,

esant komunikate įvardytoms sąlygoms, laikinai parduotiną (komercinę) riziką laikyti

neparduotina (ne rinkos rizika).

Pasaulinės finansų krizės pasekmėje Europos Komisijos priimtas kitas komunikatas –

Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes

gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 16/01)53

ir jo pakeitimas (Komisijos komunikatas 2011/C 6/05) suteikia galimybę kai kuriose

šalyse parduotiną (komercinę) riziką laikyti laikinai neparduotina (laikinai ne rinkos

rizika), kurią gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas kredito draudikas ir

numato paprastą ir greitą pagalbos schemos suderinimą su Europos Komisija. Šių

komunikatų nuostatos taikomos tik iki 2011 m. gruodţio 31 d.

Pagalbos schemą trumpalaikiam prekinio (eksporto) kredito draudimui pagal nurodytus

ES teisės aktus Lietuvoje, gavus Europos Komisijos pritarimą54, įgyvendina LR valstybės

specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas55, kuris reglamentuoja

valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems eksporto kredito

draudimo sutartis su draudimo įmonėmis. Garantijos teikiamos valstybei prisiimant

įsipareigojimą padengti dalį draudėjo nuostolių dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo,

jeigu privačios draudimo įmonės neprisiima dalies eksporto kredito draudimo rizikos.

Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su

draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra

trumpesnis nei dveji metai. Neparduotinas ir laikinai neparduotinas rizikas, dėl kurių

garantijų institucija gali išduoti draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustato LRV

pagal Komisijos komunikatą valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93

straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto

kredito draudimui (97/C 281/03) ir (arba) Komisijos komunikatą – Sąjungos laikinosios

valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą

dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas (2011/C 6/05). Šių rizikų

sąrašas yra nustatytas LRV 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Valstybės

specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo teikimo taisyklių ir neparduotinų ir

51

OL 1997 C 281 9 17, p. 4, OL C 217, 2001 8 2, p. 2, OL C 307, 2004 12 11, p. 12, OL C 325, 2005 12 22,

p. 22, OL 2010 C 329 12 7 p. 6 52 Šiuo metu yra parengtas Komunikato pakeitimo projektas, kuriuo Europos Komisija, atsiţvelgdama į

turimus ribotus įrodymus ir poreikį uţtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą tvarkant trumpalaikių eksporto kreditų draudimą, kuriam neapibrėţtomis ekonominėmis sąlygomis teikiama valstybės parama, nusprendė pratęsti Komunikato galiojimą iki 2011 m. gruodţio 31 d. 53

OL 2009 C 16, p. 1 54http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1980&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=lt 55

Valstybės ţinios, 2009, Nr. 93-3964.

58

laikinai neparduotinų rizikų aprašo patvirtinimo―56. Garantijas suteikia LRV įsteigta57

garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos― (INVEGA).

Vidutinės trukmės ir ilgalaikis prekinio kredito draudimas

Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93

straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio kredito

draudimui (97/C 281/03) 1.4 punkte nurodoma, kad šiame komunikate nenagrinėjamas

vidutinės trukmės ir ilgalaikės eksporto kredito rizikos, kuri daugiausiai yra

neparduotina rizika, draudimas. Taip yra dėl to, kad, nesant konkurencijos šiose

rinkose, nepasireiškia jokie neigiami valstybės pagalbos suteikimo veiksniai, todėl ne

rinkos rizikos eksporto draudimas (į kurį taip pat patenka ir vidutinės bei ilgalaikės

trukmės eksporto kredito draudimas), kuris yra subsidijuojamas ar vykdomas

valstybės, nelaikomas iškraipančiu konkurenciją. Taigi valstybės paramai dėl prekinio

kredito draudimo į ne rinkos rizikos šalis (neparduotina rizika) nėra taikomi grieţti

valstybės pagalbos kontrolės reikalavimai, o vietoje to stengiamasi derinti eksporto

kredito draudimo, draudimo įmokų ir šalių draudimo politikos sąlygas, reikiamai

atsiţvelgiant į programas trečiosiose šalyse, kad nebūtų pakenkta ES eksportuotojų

konkurencijai.58

Ilgalaikiam kredito draudimui yra taikoma 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva

98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant

vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius suderinimo, kurią Lietuvos teisėje įgyvendina LR

ūkio ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 4-342 „Dėl Ilgalaikių sandorių,

susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―. Nurodyta direktyva yra

taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės kilmės prekių ir (arba) paslaugų

eksportu, draudimui, jeigu ši parama teikiama tiesiogiai ar netiesiogiai vienos ar kelių

valstybių narių lėšomis ar su jų parama, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y., skolos

grąţinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu du metai.

Direktyva nustatomas įpareigojimas valstybėms narėms uţtikrinti, kad bet kuri

institucija, tiesiogiai ar netiesiogiai teikianti draudimo paslaugas eksporto kredito

draudimo, garantijos ar refinansavimo forma valstybės narės sąskaita arba

atstovaujanti valstybės narės Vyriausybę, veikianti su jos parama ar jos kontroliuojama

ir (arba) jos įgaliota, draudţia sandorius, susijusius su prekių ir (arba) paslaugų

eksportu, pagal Direktyvos priede išdėstytas nuostatas, jeigu šis eksportas yra skirtas

ne Bendrijos šalims ir yra finansuojamas pirkėjo ar tiekėjo kreditavimu arba

apmokamas grynaisiais pinigais.

Atitinkamai steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą turi būti atsiţvelgta į valstybės

pagalbos taisykles ir egzistuojančias Europos Komisijos patvirtintas paramos schemas.

Paţymėtina, kad nustojus galioti laikinosioms pagalbos schemoms pagal 1997 m.

Komisijos komunikatą 97/C 281/03 ir 2009 m. Komisijos komunikatą 2009/C 16/01 bei

jo pakeitimą 2011/C 6/05, bus taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės. 2006

m. gruodţio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88

straipsnių taikymo de minimis pagalbai („de minimis reglamentas―) išsamiai nurodoma,

kad bendrovei suteikta iki 200 000 EUR parama per bet kurį trejų metų laikotarpį

nelaikoma valstybės pagalba pagal ES Sutartį. Tame pačiame reglamente taip pat

nustatoma, kad garantijos, kurių vertė iki 1,5 mln. EUR, neviršija de minimis viršutinės

ribos, todėl nėra valstybės pagalba.

Tačiau vertinant eksporto rėmimo politiką paţymėtina, kad ES teisės aktuose,

reglamentuojančiuose valstybės pagalbos teikimą, yra numatytas apribojimas teikti

56 Valstybės Ţinios, 2009, Nr. 121-5232. 57 LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― // Valstybės Ţinios, 2001, Nr. 62-2272. 58 Komisijos komunikato dėl valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 1.4 punktas.

59

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, kaip antai: 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos

reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su

bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties

reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3), yra nuostata, kad šis reglamentas netaikomas

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su

eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto

veikla susijusioms einamosioms išlaidoms; taip pat pagalbai, kuria remiamas vietinių

prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių. Jau aukščiau minėtame de minimis

reglamente taip pat yra įtvirtinta nuostata, draudţianti teikti pagalbą su eksportu

susijusiai veiklai.

Todėl yra ypač svarbu tinkamai laikytis nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes

Europos Komisija atidţiai stebi valstybių narių elgesį bei pagalbos teikimo būdus ir

apimtis siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, ir imasi atitinkamų veiksmų

pastebėjusi neatitikimus valstybės pagalbos teikimo taisyklėms. Pavyzdţiui, 2010 m.

spalio 27 d. Europos Komisija pranešė pradėjusi išsamų tyrimą dėl Portugalijos

taikomos trumpalaikio eksporto kredito draudimo schemos, nes Europos Komisijai kilo

abejonių dėl šios schemos atitikimo Komisijos priimtiems komunikatams.59 Europos

Komisijai susirūpinimą sukėlė tai, kad Portugalijos taikomi įkainiai uţ prekinio kredito

draudimą yra ţemiau rinkos vertės, be to, Komisija pabrėţė, kad priimti laikinieji

komunikatai nėra taikomi vidaus prekinio kredito draudimui, tačiau Portugalija teikia

valstybės pagalbą ir šiame prekinio kredito draudimo sektoriuje. Todėl Europos Komisija

įvertins, ar valstybės teikiamas vidaus rinkos prekinio kredito draudimas yra iš tikro

būtinas siekiant atkurti sutrikusią Portugalijos ekonomiką ir vidaus rinką.

2.2. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos mokestinės aplinkos Lietuvoje analizė

Eksporto kredito (prekinio kredito) draudimas yra priskiriamas kredito draudimo grupei.

Kredito draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė

įsipareigoja dalinai arba visiškai kompensuoti nuostolius, susijusius su bet kokios rūšies

kredito ar paskolos negrąţinimu dėl nemokumo ar kitų prieţasčių.

Lietuvos Respublikoje eksporto kredito (prekinio kredito) draudimo veiklą turi teisę

vykdyti tik:

LR įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės,

uţdarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea),

Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;

kitų ES valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir

(ar) teisę teikti paslaugas;

LR įsteigti uţsienio valstybių draudimo įmonių filialai, Draudimo įstatymo

nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai.

Europos bendrovės teisinė forma yra nepriimtina dėl sudėtingos ir praktiškai sunkiai

įgyvendinamos steigimo procedūros bei atitinkamo poreikio nebuvimo, atsiţvelgiant į

tai, kad prekinio kredito draudimo agentūros veikla apsiribos LR teritorija.

Akcinės bendrovės teisinė forma nėra priimtina, nes kuriant prekinio kredito draudimo

agentūrą nėra siekiama pritraukti privataus kapitalo, be to, tokio kapitalo pritraukimas

praktiškai būtų neįmanomas dėl veiklos specifikos, kuri yra skirta eksporto skatinimui

ir, kuri, kaip rodo šioje studijoje pateikiama finansinė analizė, lems tai, kad agentūros

59 Europos Komisijos 2010 m. spalio 27 d. pranešimas spaudai IP/10/1395 - State aid: Commission opens in-depth investigation into Portuguese short-term trade insurance scheme; http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/1395&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en

60

pagrindinis tikslas nebus pelno siekimas. Atitinkamai nėra poreikio bendrovės akcijų

listingavimui.

Tuo tarpu kitų ES valstybių narių draudimo įmonių, įgyvendinančių steigimosi teisę ir

(ar) teisę teikti paslaugas, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų uţsienio valstybių draudimo

įmonių filialų, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusių leidimus filialo draudimo

veiklai, LR valstybė negali tiesiogiai veikti ar tiesiogiai dalyvauti jų veikloje, todėl

steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą šios galimos teisinės formos laikomos

netinkamomis.

Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą, tinkamiausia naujai steigiamos prekinio kredito

draudimo agentūros kaip juridinio asmens teisinė forma yra uţdaroji akcinė bendrovė,

todėl šios galimybių studijos kontekste toliau nagrinėtina tik LR įstatymų nustatyta

tvarka įsteigtos ne gyvybės draudimo šakos draudimo įmonės - uţdarosios akcinės

bendrovės (toliau – draudimo įmonė) mokestinė aplinka. Visus draudimo įmonės

mokamus mokesčius galima sąlyginai skirstyti į:

bendrus visiems juridiniams asmenims;

priklausomus nuo draudimo įmonės veiklos pobūdţio;

priklausomus nuo veiklai naudojamo turto.

Draudimo įmonė turi mokėti šiuos bendrus visiems juridiniams asmenims

mokesčius:

pelno mokestį (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001 m.

gruodžio 20 d., Nr. IX-675, 2009 m. gruodžio 28 d. redakcija, 5 straipsnis) –

apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio

tarifą (apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių

pelno mokestį);

valstybinio socialinio draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos valstybinio

socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336, 2010 m.

rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos Respublikos valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo

įstatymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010 m. liepos 10 d.

redakcija, 3 straipsnis) – bendrasis tarifas 30,98 procentai, nuo visų rūšių

išmokų pagal darbo sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos:

draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo

socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) - 30,8 procento;

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos

tarifas 0,18 procento;

įmokas į garantinį fondą (Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas,

2000 m. rugsėjo 12 d., Nr. VIII-1926, 2008 m. lapkričio 29 d. redakcija, 4

straipsnis) - 0,1 procento dydţio įmokos nuo visų rūšių išmokų pagal darbo

sutartis dirbantiems asmenims, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos.

Draudimo įmonė turi mokėti šiuos, priklausomus nuo draudimo įmonės veiklos

pobūdţio, mokesčius:

pridėtinės vertės mokestį (PVM) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos

pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d., Nr. IX-751, 2010

m. liepos 20 d. redakcija) 27 ir 46 straipsnių nuostatomis draudimo veikla

PVM neapmokestinama. Draudimo įmonei prievolė mokėti PVM atsiranda:

jei draudimo įmonė be draudimo veiklos vykdo su draudimu susijusią

veiklą, kuri yra apmokestinama PVM (pvz. kreditingumo vertinimas,

konsultavimas ir kt.), tai šios veiklos pajamos turi būti apmokestintos

21 procentu PVM (19 straipsnis);

61

prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM (tarifas 21 procentas) taip pat

atsiranda, kai draudimo įmonė iš uţsienio apmokestinamųjų asmenų,

neįsikūrusių Lietuvoje, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 str. 5

dalyje nurodytais atvejais ir neįregistruotų PVM mokėtojais Lietuvoje,

įsigyja paslaugas (pvz. pirkėjų kredito ataskaitas ir kt.), kurių tiekimo

vieta pagal PVM įstatymo nuostatas yra Lietuva.―;

Draudimo įmonė turi mokėti šiuos, priklausomai nuo veiklai naudojamo turto,

mokesčius:

nekilnojamo turto mokestį (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto

mokesčio įstatymas, 2005 m. birželio 7 d., Nr. X-233, 2010 m. sausio 1 d.

redakcija, 4 ir 6 straipsniai) – 1 proc. nuo apmokestinamosios turto vertės;

valstybinės ţemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387, 2010 m. liepos 25 d. redakcija)

– mokestį apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nekilnojamas

turtas. Mokesčio tarifas metams yra ne maţesnis nei 0,1 procento ir ne

didesnis kaip 4 procentai ţemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

mokestį uţ aplinkos teršimą (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos

teršimą įstatymas 1999 m. gegužės 13 d., Nr. VIII-1183, 6 straipsnis) -

mokestis uţ aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (automobilių)

mokamas uţ sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį. Mokesčio uţ

aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų

degalų, pateikti Įstatymo 5 priedėlyje. Mokesčio uţ aplinkos teršimą iš

mobilių taršos šaltinių tarifai, atsiţvelgiant į taršos šaltinio technines

savybes, yra koreguojami (maţinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

Be to, draudimo įmonė, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, turi prievolę sumokėti:

gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų

mokesčio įstatymas, 2002 m. liepos 2 d., Nr. IX-1007, 2010 m. spalio 23 d.

redakcija, 23 straipsnis) (visos pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo

pelno apmokestinamos 20 proc. (6 straipsnis), pajamos iš paskirstytojo

pelno – 15 proc. (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001 m.

gruodžio 20 d. Nr. IX-675, 2009 m. gruodžio 28 d. redakcija, 33 straipsnis,

nuo 2010 m. sausio 1 d.);

privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos sveikatos

draudimo įstatymas, 1996 m. gegužės 21 d., Nr. I-1343, 2010 m. liepos 20

d. redakcija, 17 straipsnis) - 6 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčiu

apmokestinamų pajamų;

valstybinio socialinio draudimo įmokas (Lietuvos Respublikos valstybinio

socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336, 2010 m.

rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos Respublikos Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21

d., Nr. I-1336, 2010 m. rugpjūčio 1 d. redakcija, 5 straipsnis; Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų

rodiklių patvirtinimo įstatymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010 m.

liepos 10 d. redakcija, 3 straipsnis), 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI–538, 2010

m. liepos 10 d. redakcija, 3 straipsnis) - 3 proc., nuo visų rūšių išmokų pagal

darbo sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 187 straipsnio nuostatomis,

draudimo įmonė Draudimo prieţiūros komisijos išlaikymui perveda atskaitymus nuo

pasirašytų draudimo įmokų. Atskaitymų dydis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodţio 31 d. yra 0,294 procento nuo pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų.

62

Apibendrinimas:

1) mokestinę aplinką kreditų draudimo veiklos srityje galima vertinti kaip skaidrią ir

aiškiai reglamentuotą, todėl galima prognozuoti i rengti veiklos planą atsiţvelgiant į

šias prielaidas kaip santykinai patikimas;

2) mokestinę aplinką kreditų draudimo veiklos srityje galima laikyti stabilia iš dalies –

nors šiandien jau yra ţinomi pagrindiniai mokesčiai ir jų tarifai, kurie gali būti

aktualūs šiai draudimo sričiai, tačiau kai kurių mokesčių apskaičiavimo tvarka ar jų

tarifai (dydţiai) ateityje gali keistis, todėl planuojant būsimas prekinio kredito

draudimo sistemos, dalyvaujant valstybei, sukūrimą būtina atsiţvelgti į šią riziką.

Visgi, steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą ir prašant išduoti veiklos licenciją

reikės parengti verslo planą artimiausiems 3 metams, todėl per ateinančius trejus

metus maţai tikėtinas radikalūs pasikeitimai mokestinėje aplinkoje arba tie

pasikeitimai iš esmės maţai įtakotų tokios agentūros steigimą ir veiklą artimiausius

trejus metus. Atsiţvelgiant į tai, kad sistemoje dalyvautų valstybė, kurios finansinė

sistema veikia pagal patvirtintą vienerių metų valstybės biudţeto planą ir rodiklius

bei prognozuojamą kitų dviejų metų biudţeto planą ir rodiklius, identifikuota rizika

gali būti suvaldoma, patikslinant kiekvienų ateinančių finansinių metų biudţeto planą ir rodiklius.

2.3. prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo Europos Sąjungos

lygmeniu įvertinimas;

Eksporto kreditų draudimo teisinis reglamentavimas

Trumpalaikės trukmės eksporto kreditai (iki 2 metų) Europos Sąjungos lygmeniu

reglamentuoti Komisijos komunikatu valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos

sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam

eksporto kredito draudimui (Komisijos komunikatas 97/C281/03 su vėlesniais

pakeitimais).

Vidutinės ir ilgalaikės trukmės eksporto kreditai (virš 2 metų) ES lygmeniu yra

reglamentuoti 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB „Dėl pagrindinių

nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio

sandorius, suderinimo―. Minėta direktyva taikoma sandorių, susijusių su valstybės narės

kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksportu, draudimui, jeigu ši parama teikiama

tiesiogiai ar netiesiogiai vienos ar kelių valstybių narių lėšomis ar su jų parama, kai

bendros rizikos laikotarpis, t. y. skolos grąţinimo laikotarpis, įskaitant gamybos

laikotarpį, yra ne trumpesnis negu 2 metai. Valstybės narės uţtikrina, kad bet kuri

institucija, tiesiogiai ar netiesiogiai teikianti draudimo paslaugas eksporto kredito

draudimo, garantijos ar refinansavimo forma valstybės narės sąskaita arba

atstovaujanti valstybės narės vyriausybei, veikianti su jos parama ar jos kontroliuojama

ir (arba) jos įgaliota, draudţia sandorius, susijusius su prekių ir (arba) paslaugų

eksportu, pagal direktyvos priede išdėstytas nuostatas, jeigu šis eksportas skirtas ne

Bendrijos šalims ir yra finansuojamas pirkėjo ar tiekėjo kreditavimu arba apmokamas

grynaisiais pinigais. Be to, 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 84/568/EEB „Dėl

valstybių narių eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės

vardu arba jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių

organizacijų, abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina viena ar

daugiau subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų valstybių narių―

nustatyta, kad valstybės narės garantuoja, kad jų eksporto kreditų draudimo

organizacijos, veikiančios valstybės vardu arba jai remiant arba valstybės

departamentai veikiantys vietoj tokių organizacijų, laikosi pavyzdinės sutarties,

pateiktos šio dokumento priede, nuostatų dėl jų abipusių įsipareigojimų, jei nutariama

bendrai su kitos valstybės narės organizacija ar valstybės departamentu suteikti

63

garantijas dėl sutarties, į kurią įeina viena ar daugiau subrangos sutarčių vienoje ar

daugiau valstybių narių.

Eksporto kreditų draudimo skirstymas

Komisijos komunikato (97/C281/03 su vėlesniais pakeitimais) tikslas yra pašalinti

tokius dėl valstybės pagalbos atsirandančius konkurencijos iškraipymus tame eksporto

kredito draudimo verslo sektoriuje, kuriame tarpusavyje konkuruoja valstybiniai arba

valstybės remiami eksporto kredito draudikai ir privatūs eksporto kredito draudikai. Šis

komercinis eksporto kredito draudimo sektorius yra susijęs su trumpalaikio eksporto

kredito rizikos draudimu prekiaujant Bendrijoje ir su daugeliu šalių uţ Bendrijos ribų.

Tam yra apibrėţiama eksporto kredito draudimo rinkos struktūra įvardinant

trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkos ir ne rinkos sektorius. Minėtus

sektorius apibūdina šie kriterijai:

rizikos trukmė (trumpalaikis draudimas, vidutinės trukmės ir ilgalaikis

draudimas);

rizikos vieta (EBPO valstybės ir ne EBPO valstybės);

rizikos pobūdis (politinė, komercinė, gamybinė, kredito);

skolininkų statusas (valstybiniai ir nevalstybiniai (privatūs) skolininkai).

Rinkos sektorius apibrėţiamas kaip komercinė rizika, susijusi su nevalstybiniais

skolininkais, veikiančiais EBPO valstybėse, kai maksimalus draudimo rizikos laikotarpis

yra maţesnis kaip 2 metai. Ne rinkos sektorius – visa kita rizika. Rinkos sektoriaus

rizikos (rinkos rizikos) yra laikomos „parduotinomis―, t. y. jos gali būti perdraudţiamos

privačioje draudimo/perdraudimo rinkoje, o ne rinkos sektoriaus rizikos (ne rinkos

rizikos) yra laikomos „neparduotinomis― ir joms reikalingas valstybės perdraudimas

(draudimas valstybės sąskaita arba su valstybės garantija) (ţr. 20 pav.).

20 pav. Eksporto kreditų draudimo skirstymas.

Šaltinis: ES Komisijos komunikatas (97/C281/03), ES Komisijos pranešimas (2001/C 217/2), ES direktyva (1998)

Privatus perdraudimas

komercinės rizikos

draudimas

privačios nuosavybės

skolininkai

EBPO valstybės ir

Lietuvos Respublika

trumpalaikiai kreditai

Rinkos rizikos draudimas

Ne rinkos rizikos draudimas

EKSPORTO KREDITŲ DRAUDIMAS

Valstybės perdraudimas

politinės rizikos draudimas

gamybos rizikos draudimas

komercinės rizikos

draudimas

trumpalaikiai kreditai

viešosios nuosavybės

skolininkai

ne EBPO valstybės

vidutinės ir ilgalaikės trukmės kreditai

64

Komisijos komunikate (97/C281/03 4.4 p.) numatyta galimybė privatiems eksporto

kredito draudikams arba valstybiniams ar valstybės remiamiems eksporto kredito

draudikams, veikiantiems savo sąskaita laikinai leisti nepadengti eksporto kredito

parduotinos rizikos dėl draudimo ar perdraudimo pajėgumų stokos. Todėl minėtoji rizika

laikinai laikoma neparduotina.

Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis

arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas, kuriame neparduotina rizika

draudţiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų

suvienodinti savo draudimo įmokų tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių

eksporto kredito draudikų atitinkamos rūšies rizikai.

Valstybė narė, ketinanti pasinaudoti minėta atsakomybę ribojančia išlyga, turėtų

nedelsdama pranešti Komisijai apie savo sprendimo projektą. Pranešime turėtų būti

rinkos ataskaita, patvirtinanti, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti

padengta, pateikiant atitinkamus įrodymus, gautus iš dviejų didelių gerai ţinomų

tarptautinių privačių eksporto kredito draudikų ir iš nacionalinio kreditų draudiko, - taip

būtų pagrįstas atsakomybę ribojančios išlygos taikymas. Be to, pranešime turėtų būti

nurodytos sąlygos, kurias valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito

draudikas ketina taikyti tokiai rizikai.

Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Komisija patikrina, ar atsakomybę

ribojančios išlygos taikymas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas ir yra suderintos su

Sutartimi.

Jeigu Komisija nustato, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygos yra

įvykdytos, jos sprendimas, priimtas dėl suderinamumo galioja dvejus metus nuo

sprendimo priėmimo, jeigu atsakomybę ribojančios išlygos taikymą pateisinančios

rinkos sąlygos per tą laikotarpį nepasikeičia.

Be to, Komisija, pasikonsultavusi su kitomis valstybėmis narėmis, gali patikslinti

atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygas; ji taip pat gali nuspręsti nutraukti

atsakomybę ribojančios išlygos taikymą arba jį pakeisti kita tinkama sistema.

Minėto Komisijos komunikato 4.4 p. nuostatos realizuotos Komisijos komunikate -

Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes

gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C 83/01 5.1

p.) ir jo pakeitime (2011/C 6/05), kuriame teigiama, kad kai kuriose šalyse parduotina

rizika laikinai gali būti nedengiama. Esant šiai padėčiai, siekdama paspartinti

procedūros valstybėse narėse vykdymą, Komisija mano, kad iki 2011 m. gruodţio 31 d.

valstybės narės gali įrodyti rinkos nepakankamumą pateikdamos tinkamus įrodymus,

jog privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta. Bet kokiu atveju bus

manoma, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymas pagrįstas, jeigu:

didelis gerai ţinomas tarptautinis privatus eksporto kredito draudikas ir

nacionalinis kredito draudikas pateikia duomenų, rodančių, kad rizika negali

būti padengta, arba

bent jau keturi patikimi eksportuotojai valstybėje narėje pateikia įrodymų,

kad draudikai atsisako vykdyti konkrečias operacijas.

Paţymėtina, kad LR Seimas, atsiţvelgdamas į tai, kad Lietuvos verslui reikšminga

parama būtų efektyviai veikianti eksporto kredito draudimo sistema, nes eksporto

augimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos plėtros krypčių nedidelėse valstybėse, o

dėl finansų krizės sutrikę įmonių tarpusavio atsiskaitymai kelia grandininę nemokumo

reakciją ir didina socialinę įtampą bei atsiţvelgdamas į Komisijos komunikato

valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties

92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (OL 1997 C 281,

p. 4) ir į Komisijos komunikato – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių

65

sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos

krizės sąlygomis (OL 2009 C 16, p.1) bei jo pakeitimo (2011/C 6/05) nuostatas priėmė

Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo

įstatymą (įsigaliojo nuo 2009 m. spalio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodţio 31 d).

Eksporto sandėrio rizikos elementai

Kiekvienas eksporto sandėris pasiţymi tam tikrais rizikos elementais. Riziką sukelia

daugybė įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos sėkmingam eksporto sandėrio vykdymui

ir nulemti nuostolių eksportuotojui ar finansuojančiai institucijai susidarymą.

Nagrinėjant eksporto kreditų draudimo veiklą, pirmiausia būtina apibrėţti skolininkų

statusą bei įvardinti draudţiamąją riziką, kadangi rizikos pobūdis ir apimtis yra

vienas iš svarbiausių draudimo rūšių kainodaros kriterijų bei valstybės dalyvavimo

draudimo procese veiksnių.

Vadovaujantis 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB „Dėl pagrindinių

nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio

sandorius, suderinimo― nuostatomis, išskiriami šie uţsienio skolininko statuso tipai:

viešojo sektoriaus skolininkas – tai viešajai valdţiai atstovaujantis subjektas,

kuris negali būti paskelbtas nemokiu nei teismine, nei administracine tvarka.

Tai gali būti nepriklausomas skolininkas, t. y. subjektas, veikiantis su visišku

valstybės pasitikėjimu ir įgaliojimu (pavyzdţiui, Finansų ministerija, Centrinis

bankas, kitas pavaldus viešasis subjektas kaip regioninės, savivaldos ar

para-valstybinės institucijos bei kitos viešosios institucijos);

privataus sektoriaus skolininkas – bet koks subjektas, kuris pagal aukščiau

pateiktus kriterijus negali būti viešojo sektoriaus skolininkas.

Norint konkretų skolininką priskirti atitinkamam tipui, būtina įvertinti skolininko teisinį

statusą, teisinių veiksmų prieš skolininką efektyvumą, skolininko finansavimo šaltinius,

taip pat aukščiausios valstybinės valdţios įtakos skolininkui bei skolininko kontrolės

laipsnį.

Eksporto kreditų rizika tarptautiniuose teisės aktuose klasifikuojama dvejopai: pagal

skolininko statusą bei pagal eksporto kredito pobūdį, tiesiogiai susijusį su

eksportuojamų prekių išsiuntimu (ţr. 21 pav.). Atsiţvelgiant į skolininko statusą,

išskiriamos šios rizikos:

viešojo sektoriaus skolininko politinė rizika;

privataus sektoriaus skolininko komercinė ir politinė rizika.

21 pav. Eksporto kreditų rizika.

EKSPORTO KREDITŲ RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS

Nemokumas

PRIVATAUS SKOLININKO

KOMERCINĖ RIZIKA

VIEŠOJO

SKOLININKO

POLITINĖ RIZIKA

Įsipareigojimų nevykdymas

Savavališkas atsisakymas

mokėti arba skolos

nepripažinimas

Trečiosios šalies sprendimas PRIVATAUS SKOLININKO

POLITINĖ RIZIKA Moratoriumas

66

Kliūtis ar vėlavimas pervesti

lėšas

Skolininko šalies teisinės

nuostatos

Draudiko arba poliso turėtojo

šalies sprendimas

Force majeure įvykiai

RIZIKOS TIPAI, ATSIŢVELGIANT Į SKOLININKO STATUSĄ

EKSPORTO KREDITŲ RIZIKOS

RIZIKOS TIPAI, ATSIŢVELGIANT Į KREDITO POBŪDĮ

Tiekėjo kreditas KREDITO RIZIKA Pirkėjo kreditas

GAMYBOS RIZIKA

Šaltinis: ES direktyva (1998)

Politinė rizika (privačių skolininkų) susideda iš šių elementų:

trečiosios šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas

kitos negu draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės, įskaitant

priemones ir sprendimus, priimtus viešųjų įstaigų, kurios įgyvendina

Vyriausybės įsikišimus, kuris atitinkamai trukdo įgyvendinti paskolos sutartį

arba komercinę sutartį;

moratoriumas – bendrasis moratoriumas, paskelbtas arba skolininko šalies

Vyriausybės, arba trečiosios šalies Vyriausybės, kurio pagrindu turi būti

vykdomi atsiskaitymai pagal paskolos sutartį arba pagal komercinę sutartį;

kliūtis ar vėlavimas pervesti lėšas – politiniai įvykiai, ekonominiai sunkumai

arba įstatymų leidybos ar administracinės priemonės, iškylantys ar priimami

ne draudiko šalyje ir trukdantys ar verčiantys atidėti lėšų pervedimą pagal

paskolos sutartį arba komercinę sutartį;

skolininko šalies teisinės nuostatos – teisinės nuostatos, priimtos skolininko

šalyje, pagal kurias skolininko vietos valiuta atliekami mokėjimai galioja

dengiant skolą, nepriklausomai nuo to, kad dėl valiutos kurso svyravimų

tokios įmokos, konvertuotos į komercinėje sutartyje ar paskolos sutartyje

numatytą valiutą, pervedimo metu nebesudaro bendros skolos sumos;

draudiko arba poliso turėtojo šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar

sprendimas, priimtas draudiko arba poliso turėtojo šalies Vyriausybės,

įskaitant Europos Bendrijos priemones ir sprendimus, susijusius su prekyba

tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, tokia, kaip eksporto draudimas, tiek,

kiek jų reguliuojama sritis nėra kitaip reglamentuojama atitinkamos

Vyriausybės;

force majeure – force majeure atvejai, kylantys ne draudiko šalyje: karas,

pilietinis karas, revoliucija, riaušės, pilietiniai neramumai, ciklonai, potvyniai,

ţemės drebėjimai, ugnikalnių išsiverţimai, ţemės drebėjimo, audros ir pan.

sukelta didţiulė banga, taip pat branduolinės avarijos, jeigu nuo jų pasekmių

nėra apsidrausta kitu būdu.

67

Politinė rizika (viešųjų skolininkų) susideda iš tų pačių elementų, kaip ir privačių

skolininkų politinė rizika, bei dviejų papildomų elementų:

įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) - skolininko arba, jeigu yra, jo

laiduotojo, įsipareigojimų nevykdymas;

savavališkas atsisakymas mokėti arba skolos nepripaţinimas - pirkėjo, kuris

numatytas pagal tiekėjo kreditą, sprendimas pertraukti ar nutraukti

komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas,

nebūnant įgaliotam tą daryti.

Daugelio šalių praktika rodo, kad politinę riziką prisiima valstybė, nes galimi nuostoliai

dėl tokios rizikos būtų pernelyg dideli privačiai rinkai.

Komercinė rizika (privačių skolininkų) susideda iš šių elementų:

nemokumas – privataus skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo, nemokumas

de jure arba de facto;

įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) – skolininko arba, jeigu yra, jo

laiduotojo įsipareigojimų nevykdymas;

savavališkas atsisakymas mokėti arba skolos nepripaţinimas – pirkėjo, kuris

numatytas pagal tiekėjo kreditą, sprendimas pertraukti ar nutraukti

komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas,

nebūnant įgaliotam tą daryti.

Atsiţvelgiant į eksporto kredito pobūdį išskiriamos šios rizikos:

pirkėjo kredito – kredito rizika;

tiekėjo kredito – gamybos ir kredito rizika.

Gamybinė rizika – tai rizika, kad eksportuotojas sustabdys sutartinių įsipareigojimų

vykdymą, arba eksportuojamų prekių gamybą, maţiausiai 6 iš eilės einantiems

mėnesiams, jei tai tiesiogiai ir išimtinai bus sąlygota vieno ar daugiau iš aukščiau

išvardintų komercinės ar politinės rizikos elementų, t. y. gamybinė rizika pasireiškia

sutarties vykdymo laikotarpiu iki prekių išsiuntimo arba paslaugų suteikimo.

Kredito rizika – tai rizika, kad eksportuotojas negali gauti apmokėjimo pagal atitinkamą

paskolos ar komercinę sutartį per 3 mėnesius nuo mokėjimo termino pabaigos, jei tai

tiesiogiai ir išimtinai bus sąlygota vieno ar daugiau iš aukščiau išvardintų komercinės ar

politinės rizikos elementų, t. y. kredito rizika pasireiškia laikotarpiu po prekių išsiuntimo

arba paslaugų suteikimo.

Eksporto kreditų draudime pakankamai svarbus elementas yra draudimo dalis, kuris yra

suprantamas kaip didţiausiai galimas kompensacijos dydis uţ kurį atsakingas draudikas

ir kuris paprastai neviršija 95 proc. sandėrio sumos. Eksporto kredito poliso turėtojas

savo sąskaita atsako uţ bet kokio dydţio neapdraustą dalį.

Minimoje direktyvoje įtvirtinti ir bendrieji eksporto kreditų draudimo įmokos nustatymo

principai – draudimo įmokos konvertuoja, todėl įmokos uţ eksporto kreditų draudimą:

atitinka draudţiamą riziką (šalį, politinę situaciją, viešąją ir (arba) privačią

riziką);

yra adekvačios suteikiamo draudimo taikymo sričiai ir kokybei;

turi atitikti ilgalaikės veiklos išlaidas ir nuostolius – tai taikoma tik EBPO

valstybių narių (Lietuva nėra EBPO narė) remiamiems vidutinės trukmės ir

ilgalaikiams kreditams, nustatant privalomas taip vadinamas minimalias

draudimo įmokų normas („minimum premium benchmark rates― ). Taisyklės,

reglamentuojančios minimalių draudimo įmokų normų nustatymą, pateiktos

„Kneapen― pakete60.

60 http://www.oecd.org/dataoecd/59/4/1910218.pdf

68

Reikalaujama suma (draudimo išmoka) turi būti sumokėta nedelsiant, bet vėliausiai per

vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą, pabaigos, su

sąlyga, kad draudikui buvo operatyviai pranešta apie reikalavimo pareiškimą, jam buvo

pateikta visa reikiama informacija, dokumentai ir įrodymai, siekiant laiku nustatyti

reikalavimo pagrįstumą. Gamybos rizikos draudimo atveju reikalaujama suma

sumokama per vieną mėnesį nuo laikotarpio, po kurio galima pareikšti reikalavimą,

pabaigos arba, kai tas būtina, per vieną mėnesį nuo ekspertų išvados gavimo dienos,

arba nuo dienos, kai poliso turėtojas susitarė su draudiku dėl reikalavimo sumos,

priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.

Jeigu nuostoliai, dėl kurių poliso turėtojas reikalauja ţalos atlyginimo, yra susiję su

ginčijamomis teisėmis, draudikas gali atidėti reikalavimo apmokėjimą, kol teismas arba

arbitraţo institucija, priklausomai kaip numatyta paskolos sutartyje arba komercinėje

sutartyje, išspręs ginčą poliso turėtojo naudai.

Valstybių klasifikavimas į rizikos grupes

Pasaulio praktikoje šalių klasifikavimą į rizikos grupes remiantis skirtingomis

metodikomis atlieka tiek privatūs ūkio subjektai, tiek valstybės ar jų įgaliotos

institucijos, tiek tarptautinės (paprastai nepriklausomos) organizacijos. Privačių ūkio

subjektų ar valstybės ir jų įgaliotų institucijų uţsienio šalių rizikos vertinimui įtakos gali

turėti subjektyvūs veiksniai ir interesai (remiantis objektyviomis prielaidomis), o

tarptautinių organizacijų pateikti vertinimai deklaruojami kaip nepriklausomi – tad

objektyviai atspindintys situaciją globalioje aplinkoje. Remiantis skirtingais informacijos

šaltiniais EBPO pasaulio šalių rizikos vertinimas bei naudojama metodika neretai

išskiriama kaip objektyvus matas šalių rizikai įvertinti, nes apimama ne tik kiekybinius

(pvz., mokėjimų praeitis, finansinė ir ekonominė situacija šalyje) ir kokybinius (pvz.,

politinė situacija) riziką atspindinčius veiksnius, bet ir dialogą su skirtingomis pasaulio

šalimis, jų institucijomis, bei tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip Tarptautinis

valiutos fondas (angl. International Monetary Fund), Pasaulio bankas (angl. World

Bank), Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements).

Šalių rizikos klasifikavimo metodologija yra patvirtinta taip vadinamame EBPO

„Kneapen― pakete (angl. Kneapen package) sudarytame 1997 m. birţelio 20 d.

Remiantis EBPO pateiktu šalių rizikos vertinimo metodu, išskiriamos 7 kategorijos: nuo

palankiausio vertinimo (0 ar 1 atspindi maţiausią riziką) iki blogiausio (7 atspindi

didţiausią riziką) (ţr. 8 lentelė).

8 lentelė. Šalių rizikos klasifikavimas remiantis EBPO metodu

Rizikos kategorija Rizikos vertinimas

0; 1 Puiki/labai gera kredito kokybė

2 Gera kredito kokybė

3 Pakankama kredito kokybė

4 Maţėjanti kredito kokybė

5 Abejotina kredito kokybė

6 Bloga kredito kokybė

7 Labai bloga kredito kokybė Šaltinis: http://www.oecd.org, http://www.finnvera.fi.

Rizikos 0–2 kategorijos atspindi maţą eksporto riziką ir šią kategoriją turinčios šalys

vertinamos kaip patikimos prekybos partnerės, 6–7 kategorijos šalys vertinamos kaip

nestabilios, tad eksporto kreditai į šias šalis yra nedraudţiami (nemaţinama rizika),

taigi ribojami jo srautai. Siekiant skatinti šalies ūkio subjektus eksportuoti į skirtingas

rinkas bei taip sudaryti sąlygas ekonomikos plėtrai, svarbu įgyvendinti efektyvias rizikos

maţinimo priemones, apimančias tiek 6–7 rizikos kategorijų šalis, tiek ir kitas rinkas.

Sistemingas eksporto kreditų draudimas turėtų būti įgyvendinamas išskiriant

svarbiausius aukštos rizikos uţsienio prekybos partnerius bei pergrupuojant juos į

R

I

Z

I

K

A

69

ţemesnės rizikos kategoriją. Taip pat paţymėtina, kad nuo šalies rizikos kategorijos

priklauso draudiko nustatyta draudimo dalis (apdraustoji procentinė pirkėjo skolos

dalis) ir tariamo nemokumo (uţdelsta pirkėjo skola, kai nėra patvirtinto nemokumo)

periodas.

Ne rinkos rizikos šalys

Skirtingose šalyse veikiančios Eksporto kredito agentūros (EKA) atsiţvelgia tiek į EBPO

„Kneapen― pakete pateiktu metodu įvertintas šalių rizikas (priskirtas kategorijas), tiek

pačios, atsiţvelgdamos į geografinius veiksnius, istorinį vertinimą ar kitas aplinkybes,

ranguoja skirtingas šalis į rizikos kategorijas. Paţymėtina tai, kad dalis EKA toms

pačioms valstybėms (įvertinus aukščiau pateiktus faktus) priskiria skirtingas rizikos

kategorijas, tačiau išanalizavus skirtingų EKA (pvz., „Die Schweizerische

Exportriskoversicherung― (Šveicarija), „Finnvera― (Suomija), „Euler Hermes― (Vokietija)

ir kt.) pateiktus duomenis, išryškėjo, kad paprastai eksporto kreditai į 6 ir 7 rizikos

kategorijai priskirtas šalis nėra draudţiami (tokia pati tendencija pastebima įvertinus ir

veikusios UAB DĮ „Lietuvos eksporto ir importo draudimas― duomenis).

Svarbu ir tai, kad auganti rizika tiesiogiai proporcinga eksporto kreditų draudimo

įmokos dydţiui, tad eksportuojančiam verslo subjektui rizikos perleidimo našta gali

sumaţinti šios veiklos rentabilumą tiek, kad privers atsisakyti uţsienio prekybos ir

atsigręţti į vietinę rinką. Tai sufleruoja apie valstybės vaidmens svarbą ir efektyvių

priemonių taikymą siekiant skatinti eksportą į uţsienio rinkas prisiimant riziką, kurią

prisiimti vengia privatūs draudikai, ar eksportuotojams jų paslaugos yra neįkandamos

bei taip yra ribojamas eksportas šalies mastu. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad

taikomas paramos eksportui mechanizmas turėtų būti kuo paprastesnis: nereikalingai

išplėtotos biurokratinės procedūros (administracinė našta) stabdytų eksporto skatinimo

priemonių paramos įsisavinimą bei ribotų tikslų pasiekimą.

Siekiant įvertinti valstybės vaidmens svarbą prisiimant eksporto kreditų riziką į 6 ir 7

rizikos kategorijai priskirtas šalis, svarbu atsiţvelgti į eksporto į šias šalis vertę, vertės

dalį bendroje eksporto struktūroje, prognozuojamas raidos tendencijas bei eksporto

kreditų draudimo įtaką uţsienio prekybos plėtrai. Remiantis 2010 m. spalio 22 d. EBPO

pateiktu „Oficialiai remiamų eksporto kreditų susitarimo dalyvių šalių rizikos

klasifikavimu― (angl. „Country Risk Classifications of the Participants to the

Arrangement on Officially Supported Export Credits―) toliau išskiriamos šalys,

patenkančios į 6 ir 7 rizikos kategorijas bei priskiriamos prie ne rinkos rizikos šalių, su

kuriomis 2005–2009 m. Lietuvos ūkio subjektai vykdė uţsienio prekybą (eksportą) (ţr.

9 lentelė).

9 lentelė. 6-tos ir 7-tos rizikos kategorijai priskiriamos ne rinkos rizikos šalys, 2005–

2009 m. Lietuvos eksporto partnerės

6 rizikos kategorija 7 rizikos kategorija Albanija

Angola

Antigva ir Barbuda

Armėnija

Bangladešas

Belizas

Beninas

Bolivija

Gana

Gruzija

Hondūras

Iranas

Jamaika

Juodkalnija

Afganistanas

Argentina

Baltarusija

Bisau Gvinėja

Bosnija ir Hercegovina

Burkina Fasas

Burundis

Centrinės Afrikos

Respublika

Čadas

Dramblio Kaulo krantas

Ekvadoras

Eritrėja

Etiopija

70

Kambodţa

Kamerūnas

Kenija

Libija

Madagaskaras

Malis

Mongolija

Mozambikas

Senegalas

Serbija

Sirija

Svazilandas

Šri Lanka

Tanzanija

Turkmėnistanas

Uganda

Uzbekistanas

Zambija

Ţaliojo Kyšulio Respublika

Gambija

Gvinėja

Haitis

Irakas

Kirgizija

Kongo Demokratinė Respublika

Kongas

Kuba

Laosas

Libanas

Liberija

Malavis

Maldyvai

Mauritanija

Mianmaras

Moldovos Respublika

Nepalas

Nigeris

Nikaragva

Pakistanas

Pusiaujo Gvinėjos Respublika

Ruanda

Siera Leonė

Somalis

Sudanas

Šiaurės Korėja

Tadţikistanas

Togas

Ukraina

Venesuela

Zimbabvė Šaltinis: „Country Risk Classifications of the Participants to the Arrangement on Officially Supported Export Credits“. 2010 m. spalio 22 d.

Aukščiau pateiktoje lentelėje paryškintos valstybės sudarė apie 21,3 proc. eksporto į ne

rinkos rizikos šalis pagal išskirtas rizikos kategorijas dalį 2005-2010 m. sausio-rugsėjo

mėn. arba 3652,6 mln. Lt:

Armėnija, Gruzija ir Uzbekistanas, kurios priskirtos 6-tai rizikos kategorijai,

sudarė maţai reikšmingą eksporto dalį - 0,6 proc. nuo Lietuvos eksporto į ne

rinkos rizikos šalis ir sudarė 111,2 mln. Lt 2010 m. sausio-rugsėjo mėn.,

Baltarusija, Kirgizija, Moldovos Respublika, Pakistanas, Tadţikistanas ir

Uzbekistanas, kurios priskirtos 7-tai rizikos kategorijai, sudarė 20,67 proc.

Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis ir 3541,4 mln. Lt, t.y. eksportas į šias

šalis buvo pakankamai reikšmingas ir sudarė 9,3 proc. nuo viso Lietuvos

eksporto.

Paţymėtina, kad 2005 m.-2010 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu eksportas į 6 ir 7

rizikos grupių ne rinkos rizikos šalis labai svyravo, o svyravimai labiausiai priklausė nuo

politinio nestabilumo ir karinių konfliktų. Svarbiausios eksporto 6 ir 7 rizikos grupės

šalys buvo Baltarusija ir Ukraina, jų dalis visame Lietuvos eksporte 2010 m. sausio-

rugsėjo mėn. sudarė 8,8 proc. nuo viso eksporto ir 19,45 proc. nuo viso eksporto į ne

rinkos rizikos šalis. Prognozuojama, kad Baltarusija ir Ukraina ir artimiausius 5 metus

pasiţymės dideliu politiniu nestabilumu, tačiau šios rinkos Lietuvai yra itin patrauklios

dėl savo dydţių, galimybės lietuviškos kilmės prekėms sėkmingai konkuruoti jose bei

pakankamai aukštos pelno normos.

71

22 pav. 6-tos rizikos grupės šalių - pagrindinių Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis

partnerių - eksportas, mln. Lt

4,9 3,7 3,5 3,7 6 7,4

49

16,7

38

53,9

32,8

43,1

62,9

36,544,1 45,3 44,5

60,7

116,8

56,9

85,6

102,9

83,3

111,2

0

20

40

60

80

100

120

140

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo mėn.

mln

. Lt

Armėnija Gruzija Uzbekistanas Šios šalys iš viso:

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010

23 pav. 7 rizikos grupės šalių - pagrindinių Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis

partnerių - eksportas, mln. Lt

1063

1472,8

1733,4

2495,8

1923,1 1901,2

31,2 46,6 90 105,9 51 58,251,1 42,4 55,4 72,8 63,8 67,747,8 71,3 80,2 13171

4,957,3 46,6 86,7 120,8 71,9 61,2

743,5

1005,51176,3

1805,4

1221,11448,2

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

sausio-

rugsėjo

mėn.

mln

. L

t

Baltarusija Kirgizija Moldova Pakistanas Tadžikistanas Ukraina

Sudaryta EKT grupės, advokatų kontoros Baltic Legal Solutions-Lietuva pagal Statistikos departamento duomenis, 2010

Perdraudimo veiklos teisinis reglamentavimas

Perdraudimas yra svarbi finansinė veikla, kadangi palengvindamas platesnį rizikos

paskirstymą pasauliniu mastu, jis leidţia tiesioginio draudimo įmonėms padidinti rizikos

prisiėmimo pajėgumus vykdant draudimo veiklą ir teikiant draudimo apsaugą bei

maţinti kapitalo išlaidas; be to, perdraudimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį

72

palaikant finansinį stabilumą, kadangi jis, atlikdamas svarbaus finansinių tarpininkų ir

institucinių investuotojų vaidmenį, yra esminis finansinio stiprumo ir tiesioginio

draudimo rinkų bei visos finansinės sistemos stabilumo uţtikrinimo elementas.

Perdraudimo veikla reglamentuota 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2005/68/EB „Dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas

73/239/EEB, 92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB―. Ši direktyva nustato

savarankiškos perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo taisykles perdraudimo

įmonėms, uţsiimančiomis tik perdraudimo veikla ir įsisteigusioms valstybėje narėje ar

pageidaujančioms ten įsisteigti.

Direktyvoje perdraudimas įvardijamas kaip veikla, kuria prisiimama rizika, perleidţiama

draudimo įmonės ar kitos perdraudimo įmonės. Draudikų asociacijos, ţinomos kaip

„Lloyd's―, atveju perdraudimas taip pat reiškia veiklą, kuria draudimo ar perdraudimo

įmonė, išskyrus „Lloyd's― draudikų asociaciją, prisiima riziką, perleidţiamą bet kurio

„Lloyd's― nario.

Pradedant perdraudimo verslą, būtina iš anksto gauti oficialų leidimą, kurį išduoda

perdraudimo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Išduotas

leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir leidţia perdraudimo įmonei čia vykdyti

veiklą vadovaujantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas. Leidimas išduodamas

vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklas, gyvybės perdraudimo veiklas ar visas

perdraudimo veiklų rūšis, pagal prašymą pateikiančiojo pageidavimą, išreikštą veiklos

plane.

Siekiant uţtikrinti, kad perdraudimo įmonės būtų pajėgios prisiimti draudimo įmonių

rizikas ir tinkamai apmokėti ţalas:

nustatomi finansinės prieţiūros principai ir metodai, apimantys teisę

kompetentingoms institucijoms gauti apskaitos ir statistinę informaciją,

nagrinėti ir vertinti asmenų, pageidaujančių tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar

padidinti valdomą perdraudimo įmonės akcijų paketą, pranešimus;

nustatomos techninių atidėjinių formavimo taisyklės, t.y. reikalauja, kad

kiekviena perdraudimo įmonė sudarytų pakankamus draudimo techninius

atidėjinius, visai savo veiklai bei suformuotų nuostolių svyravimo išlyginimo

rezervą, skirtą padengti galimą techninį deficitą arba reikalavimus išmokėti

draudimo išmoką, didesnę uţ šios grupės reikalavimų vidurkį bet kuriais

finansiniais metais. Taip pat nustatomos taisyklės, kaip perdraudimo įmonė

gali investuoti turtą, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai ir nuostolių

svyravimo išlyginimo rezervas;

nustatomos mokumo atsargos taisyklės, t.y. reikalaujama, kad kiekviena

perdraudimo įmonė visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos

vykdomos veiklos atţvilgiu. Tam yra nurodomi tinkamo turto elementai,

kurie gali sudaryti turimą mokumo atsargą, ir aptariami turto vertinimo

principai. Be to, pateikiamos būtinosios mokumo atsargos ne gyvybės ir

gyvybės perdraudimo veikloms apskaičiavimo taisyklės;

nustatomas perdraudimo įmonės garantinis fondas, kuris negali būti

maţesnis kaip 3.000.000 EUR. Garantinio fondo dydis, atsiţvelgiant į

Eurostato skelbiamo Europos vartotojų kainų indekso, apimančio visas

valstybes nares, pokyčius tikslinamas kasmet. Sumos patikslinamos

automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu šio indekso pokyčiu

per laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki perţiūros datos, bei

suapvalinant iki 100.000 EUR. Jei procentinis pokytis nuo praėjusio

patikslinimo yra maţesnis kaip 5 proc., suma netikslinama.

2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB „Dėl

perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir

Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB― į nacionalinę teisę perkelta Lietuvos Respublikos

draudimo įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).

73

Draudimo tarpininkavimo veiklos teisinis reglamentavimas

Draudimo ir perdraudimo tarpininkams tenka svarbus vaidmuo Europos Sąjungoje

platinant draudimo ir perdraudimo produktus. Draudimo ir perdraudimo tarpininkų

veikla reglamentuota 2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/92/EB „Dėl draudimo tarpininkavimo―. Ši direktyva nustato fizinių ir juridinių

asmenų, įsteigtų valstybėje narėje arba norinčių ten įsisteigti, draudimo ir perdraudimo

tarpininkavimo veiklos pradėjimą ir vykdymą.

Direktyvoje pateikiami tarpininkavimo veiklos ir šia veikla uţsiimančių subjektų

apibrėţimai:

Draudimo tarpininkavimas – veikla, susijusi su supaţindinimu su galimybe

sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu

draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su

draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant tokias

sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą atlyginti ţalą. Draudimo tarpininkas

– bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, kuris pradeda ir vykdo draudimo

tarpininkavimo veiklą, gaudamas uţ tai atlygį. Priklausomas draudimo

tarpininkas - bet kuris asmuo, kuris draudimo tarpininkavimu uţsiima vienos

arba, jeigu draudimo produktai tarpusavyje nekonkuruoja, kelių draudimo

įmonių vardu ir jų naudai, tačiau nerenka draudimo įmokų ar klientui skirtų

išmokų, o visa atsakomybė uţ produktus tenka atitinkamoms draudimo

įmonėms;

Perdraudimo tarpininkavimas– veikla, susijusi su supaţindinimu su galimybe

sudaryti perdraudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti perdraudimo sutartis ar

kitu perdraudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su

perdraudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant

tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą atlyginti ţalą. Perdraudimo

tarpininkas - bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, kuris pradeda ir vykdo

perdraudimo tarpininkavimo veiklą, gaudamas uţ tai atlygį.

Direktyva nustato draudimo ir perdraudimo tarpininkų registravimo (licencijavimo)

tvarką ir įtvirtiną teisę registruotiems draudimo ir perdraudimo tarpininkams pradėti ir

vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Europos Sąjungoje pagal

įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus.

Siekiant uţtikrinti, kad draudimo tarpininkai galėtų tinkamai veikti draudėjo,

apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens interesais:

nustatomi atitinkami reikalavimai tarpininkams ţinių, gebėjimų ir reputacijos

srityse;

draudimo ir perdraudimo tarpininkai įpareigojami apsidrausti profesiniu

draudimu, galiojančiu visoje Europos Sąjungoje, arba pasirūpinti kita

profesiniam draudimui prilyginama garantija, apsaugančia nuo profesinio

aplaidumo pasekmių. Draudimo ar garantijos suma turėtų būti ne maţesnė

nei 1.000. 000 eurų kiekvienam atskiram reikalavimui atlyginti ţalą, arba iš

viso 1.500.000 eurų per metus visiems reikalavimams atlyginti ţalą, išskyrus

tuos atvejus, kai šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra

pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia

draudimo ar perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra įgaliojusi draudimo ar

perdraudimo tarpininkus veikti jos naudai, arba jeigu įmonė prisiima visišką

atsakomybę uţ tarpininko veiksmus;

nustatomas reikalavimas, kad draudimo tarpininkų finansinis pajėgumas

nuolatos sudarytų 4 proc. gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne

maţiau kaip 15.000 eurų;

nurodoma kokia minimali informacija turi būti suteikiama klientui dėl

siūlomos draudimo sutarties bei tokios informacijos pateikimo sąlygos.

74

2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB „Dėl

draudimo tarpininkavimo― į nacionalinę teisę perkelta Lietuvos Respublikos draudimo

įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).

Apibendrinimas:

1. Atsiţvelgiant į Lietuvos eksporto struktūrą, tarptautinės teisės reikalavimus eksporto

kreditų srityje ir valstybės paramos ūkio subjektams leistinumą, valstybės

dalyvavimas turėtų apimti šią riziką:

politinę ir gamybos riziką;

vidutinės ir ilgalaikės trukmės kredito riziką;

komercinę riziką, susijusią su viešaisiais skolininkais, viešaisiais ir (ar)

neviešaisiais skolininkais iš ne EBPO valstybių, kai maksimalus kredito draudimo

rizikos laikotarpis yra maţiau kaip dveji metai.

2. Įvertinus tai, kad eksportas į 6 ir 7 rizikos kategorijų šalis nėra draudţiamas, tačiau

tai sudaro apie penktadalį viso Lietuvos eksporto į ne rinkos rizikos šalis bei atskiros

rinkos yra gana reikšmingos Lietuvai viso eksporto atţvilgiu ir turi tendenciją augti

bei prielaidas politinio nestabilumo rizikai palaipsniui maţėti (Ukraina, Baltarusija),

svarbu įgyvendinti priemones, kurios šias rinkas padarytų prieinamas Lietuvos

eksportuotojams (pvz. pergrupuoti atskiras šalis į 5 rizikos kategoriją, tačiau

nustatyti limitus kiekvienai šaliai).

3. Pagrindiniai prekinio kredito draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo

veiklą Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuojantys teisės aktai perkelti į

nacionalinę teisę:

3.1. 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 84/568/EEB „Dėl valstybių narių

eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu arba

jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių organizacijų,

abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina viena ar daugiau

subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų valstybių narių― į

nacionalinę teisę perkelta 2006 m. liepos 14 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-

284 „Dėl 1984 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 84/568/EEB dėl valstybių

narių eksporto kreditų draudimo organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu

arba jai remiant, arba valstybės departamentų, veikiančių vietoj tokių

organizacijų, abipusių įsipareigojimų, bendrų garantijų sutarčiai, į kurią įeina

viena ar daugiau subrangos sutarčių vienoje ar daugiau Europos Bendrijų

valstybių narių, nuostatų įgyvendinimo―;

3.2. 1998 m. geguţės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB „Dėl pagrindinių nuostatų,

taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudţiant vidutinio ir ilgo laikotarpio

sandorius, suderinimo― į nacionalinę teisę perkelta 2006 m. rugsėjo 14 d. LR

ūkio ministro įsakymu Nr. 4-342 Dėl ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu,

draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo―;

3.3. 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

„Dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB,

92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB― į nacionalinę teisę perkelta

Draudimo įstatymu (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737);

3.4. 2002 m. gruodţio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB

„Dėl draudimo tarpininkavimo― į nacionalinę teisę perkelta Draudimo įstatymu

(2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737).

Perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos teisinio reglamentavimo ES lygmeniu

direktyvos šio darbo kontekste yra aktualios tiek, kiek perdraudimo įmonėms ir

draudimo bei perdraudimo tarpininkams numato teisę pradėti ir vykdyti perdraudimo ir

draudimo bei perdraudimo tarpininkavimo veiklą ES pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės

teikti paslaugas principus.

75

3. Kitose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių prekinio kredito

draudimo dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių apţvalga (ne maţiau kaip 3 šalys);

Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei modeliai ir instituciniai tipai

Eksporto plėtra – vienas iš reikšmingiausių makroekonominės plėtros veiksnių atviros

ekonomikos šalyse, tad valstybė remia eksportą įvairiomis ekonominėmis priemonėmis,

iš kurių viena – valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemose, prisiimant

dalį kreditų rizikos bei padengiant dalį šios sistemos funkcionavimo išlaidų. Valstybės

dalyvavimo eksporto kreditų draudimo sistemoje būdai ir įtakos laipsnis priklauso nuo

valstybės vaidmens šalies ekonomikoje, susiformavusios finansų bei draudimo paslaugų

rinkos, susiklosčiusių valstybės paramos eksportuotojams tradicijų ir kitų veiksnių.

Naudojant lyginamąją analizę, pagal valstybės įtakos laipsnį išskiriami 4 eksporto

kreditų draudimo sistemos modeliai (ţr. 24 pav.).

24 pav. Eksporto kreditų draudimo sistemos modeliai ir instituciniai tipai

Šaltinis: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2007

Rinkos dalyvio modelis (angl. market participant) - tiesioginis valstybės dalyvavimas

eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės įsteigta ne pelno

siekianti institucija (pvz. departamentas prie atitinkamos ministerijos) (naudojamas

Belgijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt.);

Valstybės kapitalo įmonės modelis (angl. public corporation) - valstybės dalyvavimas

eksporto kreditų draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo valstybės įsteigtas

komerciniais pagrindais veikiantis ūkio subjektas (naudojamas Lenkijoje, Čekijoje,

Vengrijoje, Lenkijoje ir kt., taip pat buvo naudotas ir Lietuvoje);

Operatoriaus modelis (angl. operator) - valstybės dalyvavimas eksporto kreditų

draudimo sistemoje, kai draudimą vykdo privati draudimo įmonė, su kuria valstybė

pasirašo sutartį dėl valstybės vardu ir valstybės lėšomis vykdomo eksporto kreditų

draudimo (naudojamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.).

Eksporto ir

importo bankai Draudimo

įmonės Mišrios

institucijos

EKA

INFORMACIJOS TEIKIMAS

RIZIKOS VERTINIMAS

SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS

NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

Rinkos dalyvio

Operatoriaus Valstybės kapitalo įmonės

Perdraudimo

EKSPORTO KREDITŲ

AGENTŪRA

76

Perdraudimo modelis (angl. reinsurance) - valstybės dalyvavimas eksporto kreditų

draudimo sistemoje, kai valstybė perdraudţia dalį privačios draudimo įmonės tiesiogiai

prisiimtos eksporto kreditų draudimo rizikos (labai retai naudojamas modelis).

Atsiţvelgiant į konkrečios valstybės teisinio finansų institucijų reglamentavimą,

daţniausiai sutinkami šie eksporto kreditų agentūrų tipai:

eksporto ir importo bankai („Export-Import Bank of the United States―, „Taipei

Export-Import Bank of China―, „Export-Import Bank of the Slovak Republic― ir

kt.);

draudimo įmonės („Euler Hermes Kreditversicherungs – AG―, „Atradius NV―,

„COFACE―, „KUKE―, „EGAP (KUPEG)― ir kt.);

mišrios institucijos („Export Development Canada―, „Slovene Export Corporation―

ir kt.).

1934 m. Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės privačios ir valstybinės

kredito draudimo įmonės įsteigė Berno Uniją (Tarptautinę kreditų ir investicijų draudikų

organizaciją), kurios pagrindiniai tikslai:

aktyvinti tarptautinę prekybą, skatinant tarptautinį eksporto kreditų ir uţsienio

investicijų principų pripaţinimą;

suteikti viešą erdvę nariams keistis profesionalia informacija.

Berno Unijos narių 2009 m. apdrausta eksporto kreditų apyvarta siekė apie 1.363,5

mlrd. JAV dolerių, iš jų didţiąją dalį sudarė trumpalaikės trukmės eksporto kreditai

(1.123,2 mlrd. JAV dolerių arba 82,4 proc.), maţiau – vidutinės ir ilgalaikės trukmės

eksporto kreditų draudimas (190,9 mlrd. JAV dolerių arba 14 proc.) ir investicijų

draudimas (49,3 mlrd. JAV dolerių arba 3,6 proc.) (ţr. 10 lentelė)

10 lentelė. Berno Unijos narių veikla 2009 m, mln. USD

Rodikliai Veiklos

apyvarta

Įsipareigojimai

metų pabaigoje

Apmokėtos

ţalos

Regresas

Trumpalaikio eksporto

kredito draudimas

1.123.194 768.647 2.417 330

Vidutinio/ilgalaikio

eksporto kredito

draudimas

190.933 583.616 3.104 4.060

Investicijų draudimas 49.337 151.197 24 10

Iš viso: 1.363.465 1.503.460 5.545 4.400

Šaltinis: Berne Union Yearbook 2009.

Paţymėtina, kad tose šalyse, kur veikia pakankamai stiprios kredito draudimo įmonės

(potencialūs operatoriai), efektyviausiai veikia eksporto kreditų draudimo sistema,

grindţiama operatoriaus modeliu (Vokietija, Prancūzija, Olandija ir kt.). Stipriausi

pasaulio draudikai yra įsikūrę Vokietijoje (Euler Hermes), Olandijoje (Atradius) ir

Prancūzijoje (Coface) ir kartu jie uţima 86 proc. Berno unijai priklausančių šalių rinkų61.

Minėtos šalys pasiţymi dar ir tuo, kad turi išplėtotą finansinę eksporto rėmimo sistemą,

kurią paprastai sudaro dvi struktūros: eksporto kreditų agentūra ir eksporto–importo

bankas. Pavyzdţiui, Čekijoje veikia EGAP – eksporto garantijų ir draudimo korporacija ir

„Czech Export bank― – eksporto bankas; Vokietijoje – „Euler Hermes

Kreditversicherungs – AG― – eksporto kreditų draudimo kompanija ir „Ausfuhrkredit

GmbH― – bankų sindikatas, diskontuojantis vidutinės trukmės eksporto vekselius;

Prancūzijoje – COFACE – eksporto kreditų draudimo kompanija ir „Banque Francaise de

Commerce Exterieur― – bankas, diskontuojantis komercinių bankų, kurie finansuoja

eksportą, vekselius ir t. t. Tačiau maţose, atvirose rinkose (tokiose kaip Lietuva,

61 Euler Hermes, 2010 m.

77

Latvija, Estija), kur nėra stiprių (nacionalinių) draudikų ir daţniausiai veikia uţsienio

draudimo įmonių filialai arba veikla vykdoma per kitose šalyse įsikūrusius

padalinius/brokerius, toks veiklos modelis yra nestabilus ekonominio nuosmukio

sąlygomis, nes uţsienio draudikai tiesiog pasitraukia arba apriboja veiklą tokiose

maţose, rizikingose rinkose.

1993 metais šešios Centrinės ir Rytų Europos valstybių (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos,

Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) eksporto kreditų agentūros, siekdamos efektyviai

plėtoti eksporto kreditų draudimo veiklą savo šalyse, susibūrė į Berno Unijos Prahos

klubą. Nuo 1997 m. Berno Unijos Prahos klubas pradėjo plėstis, nariais priimdamas ir

naujai susikūrusias Azijos ir Afrikos eksporto kreditų agentūras (Lietuva dalyvavo 1998

– 2005 m.). Šiuo metu Berno Unijos Prahos klubas vienija 33 valstybių eksporto kreditų

agentūras.

Analizuojant Lietuvai artimesnių 12 Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų

agentūrų („IGA― – Bosnija ir Hercegovina, „BAEZ― – Bulgarija, „EGAP― – Čekija,

„KREDEX― – Estija, „HBOR― – Kroatija, „KUKE― – Lenkija, „LEID― – Lietuva, „MBDP― –

Makedonija, „EXIMR― – Rumunija, „EXIMSK― – Slovakija, „SID― – Slovėnija, „MEHIB― –

Vengrija) institucinius tipus, aiškiai pastebimas draudimo įmonių (7 atvejai arba 58 %

visų agentūrų) ir eksporto–importo bankų (5 atvejai arba 42 %) dominavimas.

Lietuvoje eksporto kreditų agentūra teisiškai reglamentuota ir veikė kaip draudimo

įmonė (ţr. 11 lentelė).

11 lentelė Centrinės ir Rytų Europos EKA charakteristikos

Rodiklis Agentūrų skaičius (12), agentūrų

pasiskirstymas (100 proc.)

EKA institucinis tipas

Bankas 5 (42 proc.)

Draudimo įmonė 7 (58 proc.)

EKA savininkai

Valstybė 9 (75 proc.)

Valstybė ir kiti 3 (25 proc.)

EKA veiklos trukmė

1-5 m. 1 (8 proc.)

6-12 m. 3 (25 proc.)

13-18 m. 7 (59 proc.)

19-25 m. 1 (8 proc.)

EKA veiklos kryptys

Eksporto kreditų draudimas 12 (100 proc.)

Garantijų teikimas 7 (58 proc.)

Investicijų draudimas 9 (75 proc.)

Finansavimas 7 (58 proc.) Šaltinis: Berne Union Yearbook 2009.

Valstybę kaip vienvaldę EKA savininkę nurodė dauguma agentūrų (9 atvejai arba 75

proc.) ir tik nedaugelis, įskaitant Lietuvą, turėjo bendrasavininkių (3 atvejai arba 25

78

proc.). Išsiskiria senbuvės, veiklą vykdančios jau 6–12 metų (3 agentūros arba 25

proc.) ir 13–18 metų (7 agentūros arba 59 proc.). Visos 12 eksporto kreditų agentūrų,

įskaitant Lietuvą, pagrindine veiklos kryptimi nurodė eksporto kreditų draudimą, 9 dar

vykdė investicijų draudimą, 7 teikė garantijas, o 7 agentūros uţsiėmė ir finansavimu.

Aukščiau minėtų 12 Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų

lyginamoji analizė atskleidė, kad jos visos savo veiklą grindţia valstybės kapitalo

įmonės modeliu. Todėl keleto iš jų (Lenkijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos) veiklos

organizavimo analizė visiškai atitinka šio darbo tikslus. Tikslinga būtų apţvelgti ir nuo

1997 m. iki 2005 m. veikusios Lietuvos eksporto kreditų agentūros UAB draudimo

įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas veiklos nuostatas.

Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A – „Korporacja Ubezpieczeń Kredytów

Eksportowych Spółka Akcyjna‖ yra viena iš seniausiai veikiančių Centrinės ir Rytų

Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų, kurios profilis pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A profilis

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas

Valstybė Lenkija

Pavadinimas „KUKE― – „Eksporto kreditų draudimo korporacija―

Teisinė forma „JSC― – Uţdaroji akcinė bendrovė

Institucinis tipas Draudimo įmonė

Įsteigimo metai 1991

Akcinis kapitalas

2009.12.31

70.082.800 PLN

Dukterinės įmonės Nėra

Akcininkai Valstybė atstovaujama Finansų ministerijos – 87,85

proc;

„State Economy Bank― – 12,15 proc.

Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:

Trumpalaikiai (rinkos ir ne rinkos rizika);

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo

kreditai);

Investicijų draudimas;

Laidavimas ir garantijos;

Vidaus rinkos kredito draudimas.

Šaltinis. KUKE S. A Annual Report 2009.

KUKE S.A teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo

apdraudusi 1,61 proc. viso Lenkijos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 1,99 ir

2,31 proc.). Lenkijos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo principinė

schema pateikta paveiksle (ţr. 25 pav. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A

veiklos schema).

79

25 pav. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE S.A veiklos schema

Schemoje matyti, kad viena draudimo įmonė gali pilnai aptarnauti ūkio subjektą, kuris

pagamintą produkciją tiek eksportuoja į rinkos rizikos šalis ir (ar) į ne rinkos rizikos

šalis, tiek parduoda vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad 2009 m., privačioms draudimo

įmonėms sumaţinus vidaus rinkos draudimo apimtis, KUKE S.A savo veikla amortizavo

šį sumaţėjimą per metus padidinusi vidaus rinkos draudimo apimtis net 174,3 proc.

(skaičiuojant PLN).

Taikant tokią veiklos schemą, būtina, kad eksporto kredito agentūra atskirai apskaitytų

finansinius srautus, susidarančius vykdant veiklą valstybės vardu ir sąskaitą nuo

finansinių srautų, susidarančių vykdant veiklą savo vardu ir sąskaita.

Valstybės vardu ir sąskaita vykdomai veiklai KUKE S.A balanso nuosavybės dalyje 2009

m. gruodţio 31 d. specialioje lėšų sąskaitoje, pavadintoje „Nacionalinis interesas―,

apskaitė 13,58 mln. PLN (2008 m. minėtoje sąskaitoje buvo apskaitoma 242,13 mln.

PLN).

Pagrindiniai Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE draudimo veiklos rodikliai

pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE veiklos rezultatai, mln. PLN

Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009

Pasirašyta įmokų 21,13 17,68 15,01 29,96

Valstybės vardu ir sąskaita Savo vardu ir sąskaita

Rinkos rizikos draudimas Ne rinkos rizikos draudimas

Trumpalaikių eksporto

kreditų draudimas (EBPO

valstybės);

Trumpalaikių vidaus rinkos

kreditų draudimas;

Laidavimas ir garantijos (komercinis sektorius).

Privatus perdraudimas

Trumpalaikių eksporto

kreditų draudimas (ne EBPO

valstybės);

Vidutinės ir ilgalaikės

trukmės eksporto kreditų

draudimas (tiekėjo ir pirkėjo

kreditai);

Laidavimas ir garantijos

(viešasis sektorius);

Investicijų uţsienyje

draudimas nuo politinės

rizikos.

Valstybės iţdo lėšos

80

Išmokėta išmokų 8,25 5,30 9,72 13,36

Regresas n./d. n./d. n./d. n./d.

Veiklos rezultatas 6,00 7,00 9,90 -21,50

Šaltinis:http://www.knf.gov.pl/en/about_the_market/Insurance/Financial_and_statistical_data/Annual_data/annual.html

Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE draustos kreditų apyvartos dinamika ir

struktūra pateikta lentelėje (ţr. 14 lentelė Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE

apdrausta apyvarta)

14 lentelė. Lenkijos eksporto kreditų agentūros KUKE apdrausta apyvarta, mln. USD

Eil.

Nr.

Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009

1. Visa apdrausta apyvarta 3.582,9 3.991,6 4.527,7 4.626,3

2. Rinkos rizikos draudimas

2.1. Trumpalaikiai eksporto kreditai 1.530,4 1.728,3 1.643,0 1.515,6

2.2. Vidaus rinkos kreditai 569,5 776,1 1.091,1 2.427,5

2.3. Laidavimas ir garantijos n./d. n./d. 6,12 11,9

3. Ne rinkos rizikos draudimas

3.1. Trumpalaikiai eksporto kreditai 527,0 703,8 832,0 512,2

3.2. Vidutinės ir ilgalaikės trukmės

eksporto kreditai

431,9 321,2 462,0 107,1

3.3. Laidavimas ir garantijos 486,8 448,9 491,7 46,9

Šaltinis. KUKE S. A Annual Report 2006 - 2009.

Pateikti duomenys rodo, kad esant nuolatiniam draustos apyvartos augimui, 2009

pastebėtas ryškus ne rinkos rizikos draudimo apimčių sumaţėjimas (dėl ekonomikos

nuosmukio Rytų Europos valstybėse ir Lenkijos eksportuotojų maţesnio aktyvumo tose

rinkose bei sumaţėjusių galimybių eksportuotojams skolintis bankuose) ir vidaus rinkos

prekinių kreditų draudimo apimčių padidėjimas.

Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūra EGAP – „Exportní garanční a

pojišťovací společnost, a.s― yra išplėtotos (kartu su „Čekijos eksporto bankas―)

finansinės eksporto rėmimo sistemos dalyvė (valdo 27,1 proc. „Čekijos eksporto

bankas― akcijų), kurios profilis pateiktas 15 lentelėje „Čekijos Respublikos eksporto

kreditų agentūros EGAP profilis―.

81

15 lentelė. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP profilis

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas

Valstybė Čekijos Respublika

Pavadinimas „EGAP― - Eksporto garantijų ir draudimo korporacija―

Teisinė forma „JSC― – Uţdaroji akcinė bendrovė

Institucinis tipas Draudimo įmonė

Įsteigimo metai 1992

Akcinis kapitalas

2009.12.31

1.300.000.000 CZK

Akcininkai Valstybė atstovaujama Finansų ministerijos – 40

proc., Pramonės ir prekybos ministerija – 36 proc.,

Ţemės ūkio ministerija – 12 proc., Uţsienio reikalų

ministerija – 12 proc.

Dukterinės įmonės „KUPEG― – „Komercinio kredito draudimo kompanija

EGAP― – 34 proc.

„Čekijos eksporto bankas― – 27,1 proc.

Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:

Trumpalaikiai (ne rinkos rizika);

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo

kreditai);

Investicijų draudimas;

Laidavimas ir garantijos;

Gamybinės rizikos draudimas.

Šaltinis. EGAP Annual Report 2009.

EGAP teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo apdraudusi

2,89 proc. viso Čekijos Respublikos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 1,74 ir

2,01 proc.). Čekijos Respublikos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo

principinė schema pateikta 26 paveiksle.

82

26 pav. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP veiklos schema

Schemoje matyti, kad rinkos rizikos draudimą šalyje vykdo dukterinė įmonė KUPEG― –

„Komercinio kredito draudimo kompanija EGAP―, kuri buvo įsteigta 2005 m. nuo EGAP

atskyrus rinkos rizikos draudimo veiklą.

Ne rinkos rizikų draudimo veiklai EGAP balanso nuosavybės dalyje 2009 m. gruodţio 31

d. apskaitė 3.240,10 mln. CZK ir subsidijų iš valstybės biudţeto apskaitė 5.683,00 mln.

CZK (2008 m. buvo apskaitoma atitinkamai 4.983,00 mln. CZK ir 2.831,12 mln. CZK).

Paţymėtina, kad subsidijos iš valstybės biudţeto 2009 m. siekė 700,00 mln. CZK, o

2010 m. valstybės biudţete buvo numatyta 1000,00 mln. CZK.

Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP draudimo veiklos rodikliai pateikti

16 lentelėje.

16 lentelė. Čekijos Respublikos eksporto kreditų agentūros EGAP veiklos rezultatai, mln.

CZK

Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009

Apdrausta apyvarta 29.883 49.992 43.033 61.817

Ne rinkos rizikos draudimas Rinkos rizikos draudimas

Trumpalaikių eksporto

kreditų draudimas (EBPO

valstybės);

Trumpalaikis vidaus rinkos kreditų draudimas.

Privatus perdraudimas Valstybės iţdo lėšos

Eksporto kreditų draudimas:

trumpalaikiai kreditai (ne

EBPO valstybės);

vidutinės trukmės ir

ilgalaikiai (tiekėjo ir

pirkėjo) kreditai;

Investicijų uţsienyje

draudimas nuo politinės

rizikos;

Laidavimas ir garantijos;

Gamybinės rizikos draudimas.

83

Pasirašyta įmokų 911 1.381 905 1.215

Išmokėta išmokų 471 589 298 1.105

Regresas 39 193 579 130

Veiklos rezultatas 799 906 625 -2.111

Pateikti duomenys rodo rekordinius veiklos rezultatus, o patirtas nuostolis atspindi ne

blogėjančias tendencijas, o keletą ypač stambių draudimo išmokų (neišmokėti kreditai

finansavus eksportą į Kubą ir reikalavimas vykdyti atlikimo laidavimą statant dvi

elektrines Pakistane).

Vengrijos eksporto kreditų agentūra MEHIB – „A Magyar Exporthitel Biztosító Zrt.‖

yra tipiška eksporto kredito agentūra, kurios profilis pateiktas 17 lentelėje.

17 lentelė. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB profilis

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas

Valstybė Vengrija

Pavadinimas „MEHIB― – Vengrijos eksporto kredito draudimas―

Teisinė forma „ Pte Ltd― – privati ribotos atsakomybės (UAB atitikmuo)

Institucinis tipas Draudimo įmonė

Įsteigimo metai 1994

Akcinis kapitalas

2009.12.31

4,25 mlrd. HUF

Akcininkai Valstybė tiesiogiai atstovaujama Vengrijos

privatizavimo ir valstybės holdingo kompanijos – 25

proc. netiesiogiai atstovaujama Vengrijos vystymo

banko – 75 proc.

Dukterinės įmonės Nėra.

Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:

Trumpalaikiai (ne rinkos rizika);

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai (tiekėjo ir pirkėjo

kreditai);

Investicijų draudimas;

Laidavimas ir garantijos;

Gamybinės rizikos draudimas.

Šaltinis. MEHIB Annual Report 2009.

MEHIB teikdama tipiškas eksporto kreditų agentūros paslaugas 2009 m. buvo

apdraudusi 0,4 proc. viso Vengrijos eksporto (2008 ir 2007 metais – atitinkamai 0,5 ir

0,33 proc.). Vengrijos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo principinė

schema pateikta paveiksle (ţr. 27 pav.).

84

27 pav. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB veiklos schema

Šaltinis: MEHIB, 2010

Schemoje matyti, kad MEHIB iš esmės uţsiima tik ne rinkos rizikos draudimo valstybės

iţdo lėšomis veikla.

Ne rinkos rizikų draudimo veiklai MEHIB balanso nuosavybės dalyje jokių specialių lėšų

neapskaitoma, todėl darytina išvada, kad minėta veikla vykdoma draudimo įmonės,

kurios vienintelis akcininkas yra valstybė, nuosavų lėšų sąskaita.

Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB draudimo veiklos rodikliai pateikti 18

lentelėje.

18 lentelė. Vengrijos eksporto kreditų agentūros MEHIB veiklos rezultatai, mln. HUF

Rodiklio pavadinimas 2006 2007 2008 2009

Apdrausta apyvarta 36.645,4 68.375,1 109.504,6 79.741,5

Pasirašyta įmokų 1.114,3 1.357,4 2.533,9 582,5

Išmokėta išmokų 2,3 0,0 0,4 378,7

Regresas 0,0 2,8 6,1 136,9

Veiklos rezultatas -148,1 28,4 394,6 627,0

Pateikti duomenys iš esmės atspindi bendrąsias ekonomikos nuosmukio tendencijas

šalyse, su kuriomis prekiauja Vengrijos eksportuotojai, o neįprastai didelis pelnas

gautas susigrąţinus lėšas iš skolininkų pagal ankstesniais metais išmokėtas draudimo

išmokas.

Buvusi Lietuvos eksporto kreditų agentūra LEID - UAB draudimo įmonės Lietuvos

eksporto ir importo draudimas, veikusios 1997 – 2005 m., kaip ir kitų Centrinės ir Rytų

Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų, buvo pasirinktas valstybės kapitalo

Ne rinkos rizikos draudimas

Eksporto kreditų draudimas:

trumpalaikiai (ne EBPO

valstybės);

vidutinės trukmės ir ilgalaikiai

(tiekėjo ir pirkėjo kreditai);

Investicijų uţsienyje draudimas

nuo politinės rizikos;

Laidavimas ir garantijos; Gamybinės rizikos draudimas.

Valstybės iždo lėšos

85

įmonės, kurios pagrindinis akcininkas valstybė, modelis. LEID profilis pateiktas 19

lentelėje.

19 lentelė. Lietuvos eksporto kreditų agentūros LEID profilis

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas

Valstybė Lietuva

Pavadinimas UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo

draudimas

Teisinė forma Uţdaroji akcinė bendrovė

Institucinis tipas Draudimo įmonė

Įsteigimo metai 1997

Akcinis kapitalas

2004.12.31

15,36 mln. LTL

Akcininkai Valstybė atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas― –

99,92 proc.;

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) – 0,04

proc.;

LPK prekybos tarpininkų asociacija – 0,04 proc.

Dukterinės įmonės Neturėjo

Pagrindinė veikla Eksporto kreditų draudimas:

Trumpalaikiai (rinkos ir ne rinkos rizika);

Finansinio kredito draudimas;

Vidaus rinkos kredito draudimas

Šaltinis. LEID Metinė ataskaita 2004.

Pagrindiniai UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas veiklą

charakterizuojantys rodikliai pateikti 20 lentelėje.

20 lentelė. UAB DĮ Lietuvos eksporto ir importo draudimas pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil.

Nr.

Rodiklio pavadinimas 2002 2003 2004

1. Prisiimta prekinio kredito draudimo suma,

mln. Lt

107,14 167,24 208,27

1.1. Vietinė rinka 33,19 91,79 122,44

1.2. Ne EBPO 36,03 24,61 24,04

1.3. EBPO 37,92 50,84 61,79

2. Pasirašyta draudimo įmokų, mln. Lt 5,60 5,88 7,62

2.1. Vietinė rinka 1,37 2,74 4,19

2.2. Ne EBPO 3,07 1,76 1,37

2.3. EBPO 1,16 1,38 2,06

3. Išmokėtos draudimo išmokos, mln. Lt 0,66 0,65 1,62

4. Veiklos rezultatas (pelnas) mln. Lt 0,66 0,71 0,78

5. Įstatinis kapitalas*, mln. Lt 19,596 16,560 15,360

6. Darbuotojų skaičius 20 21 22

7. Apdrausta Lietuvos eksporto dalis, proc. 5,8 5,1 5,2

Šaltinis. LEID Metinė ataskaita 2004.

*Įstatinis kapitalas maţintas akcininkų sprendimais, išmokant jiems laisvas lėšas.

UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas misija buvo:

86

Plėsti įmonių galimybes eksportuoti produkciją bei didinti jų

konkurencingumą uţsienio rinkose, apdraudţiant prekių bei paslaugų

eksporto riziką;

Didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes plėtoti tarpusavio prekybinę veiklą

Lietuvos rinkoje, maţinant neatsiskaitymo uţ pateiktas prekes ar suteiktas

paslaugas riziką.

Paskutiniaisiais prieš privatizavimą metais LEID apdrausta eksporto ir vietinės rinkos

apyvarta sudarė 3,17 mlrd. litų. Apdraudţiant Lietuvos eksportuotojų pirkėjus, esančius

41 valstybėje, apdrausta eksporto apyvarta sudarė 1,34 mlrd. litų arba 5,2 proc. viso

2004 m. Lietuvos eksporto. Lietuvos eksporto kredito agentūros veiklos organizavimo

principinė schema pateikta paveiksle (ţr. 28 pav.).

28 pav. Lietuvos eksporto kreditų agentūros LEID veiklos schema

Schemoje matyti, kad ūkio subjekto atţvilgiu UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir

importo draudimas vykdė kompleksinį draudimą, t.y. draudė neatsiskaitymų riziką

eksportuojant produkciją į EBPO valstybes, į ne EBPO valstybes ir prekiaujant vidaus

rinkoje. Unikalu, kad UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas

sugebėjo visą prisiimtą riziką (rinkos ir ne rinkos) perdrausti privačioje perdraudimo

rinkoje – aukštus finansinio pajėgumo reitingus turinčiose perdraudimo kompanijose

„Munich Re― ir „Atradius Re―.

Valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemoje pasireiškė per draudimo

įmokos subsidijavimą. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2000 m. gruodţio 18

d. nutarimu Nr. 153 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pranešimo apie

valstybės pagalbą pagal schemą „Dalinis draudimo įmokų mokėjimas― eksporto kredito

srityje įvertinimo ir patvirtinimo― buvo įtvirtintas draudimo įmokos subsidijavimo

mechanizmas. Kadangi tokio mechanizmo netaiko nei anksčiau minėtos Berno Unijai,

Rinkos rizikos draudimas Ne rinkos rizikos draudimas

Trumpalaikių eksporto

kreditų draudimas (EBPO

valstybės);

Trumpalaikių vidaus rinkos

kreditų draudimas.

Privatus perdraudimas

Trumpalaikių eksporto

kreditų draudimas (ne EBPO

valstybės);

Finansinio kredito draudimas.

87

nei Berno Unijos Prahos klubui priklausančios eksporto kreditų agentūros, tai

neįmanoma lyginamosios analizės metodu atskleisti jo pranašumų ir efektyvumo

lyginant su kitomis EKA. Tai buvo iš esmės tik deklaratyvus eksporto rėmimas su iš

anksto uţprogramuotais esminiais trūkumais (rėmimo nereikšmingumu, rėmimo

epizodiškumu, draudimo selektyvumu ir skaidrumo stoka).

Paţymėtina, kad vietinės rinkos draudimo apimčių spartus didėjimas, neaukštas

nuostolingumo lygis bei nuolatos pelninga veikla, sudarė prielaidas įtraukti įmonę į

privatizuojamų įmonių sąrašą ir tikėtis sėkmingo įmonės akcijų paketo pardavimo.

UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas 2005 m. privatizavo

buvęs strateginis partneris Prancūzijos kredito draudimo kompanija „Coface―, kuris

kredito draudimo veiklą (tik rinkos rizikos draudimas) tęsia per Coface Austria

Kreditversicherung AG Lietuvos filialą.

Prieš teikiant alternatyvius eksporto kreditų agentūros steigimo techninius sprendimus

tikslinga apţvelgti ir Estijos Vyriausybės sprendimus, susijusius su Estijos eksporto

kreditų agentūros KredEx (Krediidi ja Ekspordi Garanteerimise SA KredEx) veiklos

organizavimu. Valstybės 2001 m. įsteigta KredEx savo veiklą vykdo trimis esminėmis

kryptimis: teikia garantijas banko paskoloms verslui pradėti ir vystyti, eksporto

kreditams ir būsto paskoloms.

21 lentelė. KredEx veiklos duomenys

2008

m.

2009

m.

Iš

viso

iki

2009

m.

Verslo paskolos ir garantijos

sudarytų garantijų sutarčių skaičius 341 470 2205

paskolų, kurioms suteiktos Kredex garantijos, apimtys, mln.

EEK 605 1358 5200

KredEx suteiktų garantijų apimtys, mln. EEK 357 804 2811

KredEx suteiktų garantijų įsipareigojimai, mln. EEK 647 1068

sukurtų darbo vietų skaičius dėl suteiktų garantijų, vnt. 1207 987 7263

Subordinuotos paskolos, mln. EEK 8 210 218

Eksporto garantijos

Suteiktų eksporto garantijų skaičius 78 98 1392

Eksporto apyvarta dėl KredEx suteiktų garantijų, mln. EEK 169 335 3103

kredito limitas, suteiktas uţsienio pirkėjams su KredEx

garantija, mln. EEK 161 335

Būsto paskolos ir garantijos

namų valdų skaičius, kurioms suteiktos garantijos (tik

jaunoms šeimoms, jauniems specialistams ir nuosavybę

atgavusiems namų savininkams)

1622 917 20312

Paskolų, skirtų butams įsigyti ir kurioms suteiktos KredEx

garantijos, apimtys, mln. EEK 82 33 256,2

Visų paskolų, kurioms suteiktos būsto paskolų garantijos,

apimtys, mln. EEK 1300 633 13300

KredEx garantijų įsipareigojimai, mln. EEK 733 759

Būsto renovacijos paskolos, mln. EEK 78

Šaltinis: KredEx, 2010, http://www.kredex.ee/public/statistika_eng2009.pdf

88

29 pav. KredEx suteiktų eksporto garantijų pasiskirstymas pagal šalis 2009 m. gruodţio

31 d., proc.

Ukraina; 64Rusija; 8

Suomija; 3

Prancūzija; 3

Baltarusija; 3

Serbija; 3Lietuva; 2

kitos; 14

Šaltinis: KredEx, 2010

2009 m. pradţioje KredEx įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 1,2 mlrd. EEK. 2009 m.

kovo mėn. Estijos vyriausybė priėmė sprendimą pakeisti Paramos įmonėms ir valstybės

paskolų garantijų aktą ir padidino paskolos garantijos dydį, todėl įmonių paskolų

garantijų sutarčių apimtys padidėjo nuo 800 mln. EEK iki 1,5 mlrd. EEK, o būsto

paskolų garantijų apimtys padidėjo nuo 950 mln. EEK iki 1,5 mlrd. EEK.

2009 m. kovo mėn. dar kartą buvo padidintas KredEx įstatinis kapitalas – buvo įnešta

242,8 mln. EEK iš Europos regioninės plėtros fondo ir 25 mln. EEK iš Europos socialinio

fondo. Šios lėšos buvo naudojamos eksportuojančių įmonių ilgalaikėms paskoloms

finansuoti, teikiant kreditines linijas bankams.

Estijos Vyriausybė 2009 m. priėmė sprendimą atskirti nuo KredEx eksporto garantijų

teikimo veiklą ir ją nuo 2010 m. perduoti naujai steigiamai kredito draudimo įmonei.

Taip, 2010 m. viduryje praktiškai savo veiklą pradėjo kredito draudimo įmonė KredEx

Krediidikindlustus AS, kurioje valstybę atstovauja Ekonomikos reikalų ir ryšių

ministerija (2/3) bei KredEx (1/3). Nurodoma, kad tokio sprendimo priėmimą lėmė šios

prieţastys:

Globalios finansų krizės metu tarptautinės kredito draudimo įmonės,

veikusios Estijoje, iš esmės sumaţino savo veiklos apimtis;

Estijos eksportuotojai prarado galimybę įsigyti kai kuriuos draudimo

produktus ar drausti neatsiskaitymo riziką į kai kurias šalis;

Ţymiai pakilo draudimo paslaugų įkainiai;

Estija buvo vertinama kaip padidėjusios kredito rizikos šalis.

Naujai kredito draudimo įmonei keliami tokie tikslai:

Geriau paţįstant esamas sąlygas, kartu su perdraudikais surasti lanksčius

sprendimus vietinėms įmonėms;

Padėti jau veikiančioms įmonėms įeiti į naujas rinkas ar įgyvendinti labiau

nei vidutiniškai rizikingus eksporto projektus, kadangi valstybė gali būti

labiau pakanti rizikos prisiėmimui ir uţtikrinti nustatytų sąlygų laikymąsi

priešingai nei tai daro privatūs draudikai.

89

KredEx Krediidikindlustus AS nurodo šias pagrindines veiklos kryptis: eksporto

kreditų draudimą (trumpalaikį į ne rinkos rizikos šalis bei vidutinės trukmės ir ilgalaikį),

gamybinės rizikos ir investicijų draudimą.

Viešai prieinamoje „KredEx metinė ataskaita 2009―62 nurodyta, kad 2009 m. spalio

pradţioje buvo patvirtinta valstybės eksporto kredito draudimo programa, pagal kurios

taikymo sritis KredEx gavo 200 mln. EEK iš Europos struktūrinių fondų (Europos

regioninės plėtros fondas) lėšų padengti nuostolius, susijusius su eksporto garantijų

teikimu. Vėliau ši suma turės būti perkelta į KredEx Krediidikindlustus As63 kaip

perdraudimo depozitas nuostolių rezervui.

Apibendrinimas:

Valstybė dalyvauja beveik visose nacionalinėse eksporto kreditų draudimo

sistemose, skiriasi tik valstybės dalyvavimo formos bei įtakos laipsnis, kurie

priklauso nuo valstybės vaidmens šalies ekonomikoje, susiformavusios

finansų bei draudimo paslaugų rinkos, susiklosčiusių valstybės paramos

eksportuotojams tradicijų ir kitų veiksnių. Pagal valstybės įtakos laipsnį

išskiriami keturi eksporto kreditų draudimo sistemos modeliai: rinkos dalyvio,

valstybės kapitalo įmonės, operatoriaus ir perdraudimo modeliai.

Atsiţvelgiant į konkrečios valstybės teisinio finansų institucijų

reglamentavimą, daţniausiai sutinkami šie eksporto kreditų agentūrų tipai:

eksporto ir importo bankai, draudimo įmonės ir mišrios institucijos;

Lietuvoje eksporto kreditų agentūros (daugiau forma nei turiniu) veikla buvo

pagrįsta valstybės kapitalo įmonės modeliu (pagrindinis akcininkas buvo

valstybė), o institucinis tipas - draudimo įmonė – UAB DĮ „Lietuvos eksporto

ir importo draudimas―;

Finansinė eksporto rėmimo sistema Lietuvoje niekada nebuvo išplėtota ir

buvo vienanarė. Finansinį eksporto rėmimą iki privatizacijos Lietuvoje vykdė

UAB DĮ „Lietuvos eksporto ir importo draudimas―, kurios pagrindinis veiklos

tikslas buvo didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją,

apdraudţiant prekių ir paslaugų eksporto riziką bei draudţiant paskolas,

imamas gaminti ir tiekti eksportuojamas prekes;

UAB draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas visą prisiimta

rizika (rinkos ir ne rinkos) buvo perdrausta privačioje perdraudimo rinkoje, o

Valstybės dalyvavimas eksporto kreditų draudimo sistemoje pasireiškė tik

per draudimo įmokos subsidijavimą;

Centrinės ir Rytų Europos valstybių eksporto kreditų agentūrų analizė rodo,

kad eksportų kreditų agentūros daţniausiai teisiškai reglamentuotos ir veikia

kaip draudimo įmonės arba eksporto–importo bankai bei turi vienintelį

savininką – valstybę. Rinkoje dominuoja veiklos patirtį jau įgijusios eksporto

kreditų agentūros, kurios visos uţsiima eksporto kreditų draudimo veikla, o

dalis iš jų – dar ir investicijų draudimu, garantijų teikimu bei finansavimu.

Centrinės ir Rytų Europos valstybėse veikiančios eksporto kreditų agentūros

vaidina pakankamai svarbų vaidmenį uţsienio prekybos sistemoje ir jų veikla

yra sektina.

Lenkijos eksporto kreditų agentūra KUKE S.A turi galimybę kompleksiškai

aptarnauti Lenkijos ūkio subjektus, drausdama neatsiskaitymų riziką

eksportuojant produkciją į EBPO valstybes, į ne EBPO valstybes ir prekiaujant

vidaus rinkoje. Paţymėtina, kad valstybė turi galimybę lanksčiai reaguoti į

rinkoje susiklosčiusią situaciją ir sutelkti savo pagalbą į tas valstybes ar

sektorius (įskaitant ir šalies vidaus rinką), kur privačios draudimo įmonės

sumaţina savo veiklos apimtis ar stabdo veiklą;

Čekijos Respublika pasiţymi išplėtota finansine eksporto rėmimo sistema -

eksporto kreditų agentūra EGAP su savo dukterinėmis įmonėmis „Komercinio

62 KredEx, 2010, http://www.kredex.ee/1536 63 http://www.kredex.ee/kredex-credit-incurance-ltd

90

kredito draudimo kompanija EGAP― ir „Čekijos eksporto banku― turi galimybę

ūkio subjektams uţtikrinti ne tik neatsiskaitymų rizikos draudimą, bet ir

finansavimą.

Vengrijos eksporto kreditų agentūra MEHIB yra tipiška institucija, turinti

galimybę ūkio subjektams pasiūlyti ne rinkos rizikos draudimą valstybės iţdo

lėšomis;

Estijos eksporto kreditų agentūra KredEx, siekdama veiklos efektyvumo,

eksporto kreditų draudimo veiklą perdavė naujai įsteigtai kredito draudimo

įmonei KredEx Krediidikindlustus AS, kuri praktiškai pradėjo veikti 2010 m.

viduryje.

Kitose valstybėse (Lenkija, Čekijos Respublika, Vengrija) veikiančių kredito

draudimo dalyvaujant valstybei modelių gerosios praktikos pavyzdţių

apţvalga įgalina identifikuoti alternatyvius eksporto kreditų agentūros

steigimo techninius sprendimus.

91

4. Prekinio kredito agentūros steigimo alternatyvos, jų teisinis ir

institucinis realizavimas

4.1. Pirmoji techninė alternatyva – naujai steigiamas juridinis asmuo:

4.1.1. naujai steigiamo juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas

Naujai steigiamas juridinis asmuo.

Pagal Draudimo įstatymo reikalavimus steigiamas naujas juridinis asmuo – draudimo

įmonė.

Atsiţvelgiant į DĮ 13 str. reikalavimus, naujai steigiamos bendrovės pavadinime privalo

būti ţodis „draudimas―

Naujai steigiamo asmens teisinė forma.

Naujai steigiamas privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - uţdaroji

akcinė bendrovė.

Siūloma naujai steigiamo juridinio asmens institucinė forma – draudimo įmonė,

veikianti vadovaujantis Draudimo įstatymo reikalavimais.

Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymu, priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo valstybės turtas

būtų investuojamas į steigiamą juridinį asmenį.

Įgaliotos steigiamos bendrovės akcijas patikėjimo teise valdančios, naudojančios ir

disponuojančios institucijos sprendimu patvirtinami įstatai ir išrenkami valdybos nariai.

Įstatinis kapitalas – ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, akcijos tik vardinės ir apmokėtos

tik pinigais.

Organizacinis fondas – ne maţesnis nei 300 000 EUR, sudarytas tik iš pinigų.

Minimalus garantinis fondas – 3 500 000 EUR (nustatyta 2010 metams).

Tenkinami kiti Draudimo įstatymo nustatyti reikalavimai, įskaitant pakankamą techninių

atidėjinių sudarymą.

Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – LR draudimo prieţiūros komisija.

Naujai steigiamo asmens savininkas.

Naujai steigiamo juridinio asmens savininkas – Lietuvos valstybė. Galimas akcijas

patikėjimo teise valdantis, naudojantis ir jomis disponuojantis subjektas - Lietuvos

Respublikos ūkio ministerija arba kita teisės aktais įgaliota valstybės institucija.

4.1.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti

Pagal LR Biudţeto sandaros įstatymo 2 str. 1 d. - Asignavimai – biudţete nustatyta

biudţetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriems galimybė biudţeto lėšas gauti numatyta jų

veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose,

priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis

sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai,

administravimo tvarką, (toliau – kiti subjektai), išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir

nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms (toliau – turtas) įsigyti skirta lėšų

suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudţetiniais metais gauti iš biudţete

92

sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iţdą valdančiai institucijai arba savivaldybių

administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.

Taigi turi būti:

(i) įstatymas;

(ii) LR Vyriausybės nutarimas, priimtas vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES

teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų

valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką.

Atitinkamai darytina išvada, kad, norint juridiniam asmeniui skirti asignavimus iš

valstybės biudţeto, reikia šią galimybę numatyti atitinkamame įstatyme.

Todėl skiriant finansavimą naujai steigiamam juridiniam asmeniui ir jo veiklai uţtikrinti

reikėtų priimti šiuos teisės aktus ţemiau pateikta seka.

Instituciniai:

Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei

įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo

teikimo schemą ir šaltinius.

Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymu, priimti LRV nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į

steigiamą juridinį asmenį. Nutarimu:

į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės lėšos;

įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir

ribos;

nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti institucija, suformuojami

įpareigojimai steigėjos funkcijas vykdančiai institucijai sudaryti valdybą,

patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo aktą ir visus kitus su

bendrovės steigimu susijusius dokumentus;

nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos atsakomybės apimtys ir

ribos;

įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo, mokėjimo;

nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų šaltinį;

suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas, nurodomi ir

detalizuojami lėšų šaltiniai;

įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;

parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas. Draudimo įmonės

pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas juridinis asmuo neturi

teisės savo pavadinime naudoti šio ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į jį

panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo įstatymo 13

str.). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB

„Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.

Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų

patvirtinimo ir valdybos narių išrinkimo.

Priklausomai nuo finansavimo šaltinio gali būti reikalinga priimti papildomus /

pakeisti galiojančius teisės aktus.

Veiklos:

Įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų sprendimai, privalomi pagal

Draudimo įstatymą:

Dėl strateginio veiklos plano patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 1 p.);

Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 5

p.);

Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali

būti pripaţinti draudţiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos

tvarkos patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);

93

Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,

tyrimo taisyklių patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);

Dėl veiklos vidaus kontrolės (vidaus audito) tvarkos (Draudimo įstatymo 26

str.).

Kiti draudimo įmonės veiklai aktualūs įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo

organų sprendimai:

Dėl draudimo techninių atidėjinių ir kitų lėšų investavimo tvarkos;

Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo;

Dėl prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo taisyklių patvirtinimo;

Kiti veikloje reikalingi aktai.

4.1.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą (eilės tvarka)

1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant

valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus,

finansavimo teikimo schemą ir šaltinius:

Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant

valstybei poreikis;

Toliau įstatyme apibrėţiama:

- Įstatymo paskirtis;

- Pagrindinės sąvokos;

- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei

principai;

- Įtvirtinamas sprendimas steigti draudimo įmonę, kurios akcininkas būtų

valstybė ir kuri įgyvendintų prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei

sistemą;

- Draudimo teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;

- Draudimo įmonės finansavimo šaltiniai (LR valstybės biudţeto lėšos64);

- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus

įsipareigojimus politikos;

- Įpareigojimai LR Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.

Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą – numatyti atitinkamas lėšas

2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatyme.

Kartu su įstatymo priėmimu pateikti Europos Komisijai pranešimą apie numatomą

įgyvendinti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą.

2. Priėmus aukščiau nurodytus įstatymus ir jiems įsigaliojus, priimti kitus

teisės aktus, įtvirtinančius steigiamos bendrovės teisinį pagrindą bei

parinkti draudimo įmonės pavadinimą:

Pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti pavadinimą į registrą

(kartu pateikti LR teisingumo ministro leidimą vartoti pavadinime valstybės

pavadinimą). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB

„Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.

Priimti LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo valstybės turtas būtų investuojamas į

steigiamą juridinį asmenį. Nutarimu:

- į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės lėšos;

- įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys, kompetencijos apimtis ir

ribos;

64

Draudimo įmonės veiklos išlaidoms finansuoti siūloma siekti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų,

nes dėl teisinio neapibrėţtumo 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimas praktiškai nerealizuotinas, nors grieţtų apribojimų ir nėra nustatyta.

94

- nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti institucija,

suformuojami įpareigojimai steigėjos funkcijas vykdančiai institucijai

sudaryti valdybą, patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo

aktą ir visus kitus su bendrovės steigimu susijusius dokumentus;

- nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos atsakomybės

apimtys ir ribos;

- įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo, mokėjimo;

- nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų šaltinį;

- suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas, nurodomi ir

detalizuojami lėšų šaltiniai;

- įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;

- parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas. Draudimo įmonės

pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas juridinis asmuo neturi

teisės savo pavadinime naudoti šio ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į

jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo

įstatymo 13 str.).

Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų

patvirtinimo ir prieţiūros ir valdymo organų narių išrinkimo.

Priimamas vienintelio akcininko sprendimas dėl stebėtojų tarybos narių

paskyrimo. Paskirta stebėtojų taryba išsirenka pirmininką.

Parinkti draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininko ir kitų stebėtojų tarybos

narių, valdybos pirmininko ir kitų valdybos narių, administracijos vadovo,

vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuaro kandidatūras, suderinti jas su

Draudimo prieţiūros komisija.

Lygiagrečiai šiems veiksmams vykdomas pasirengimas draudimo veiklos

licencijai gauti ir rengiami Draudimo prieţiūros komisijai pateiktini dokumentai

(konkrečių dokumentų sąrašas pateikiamas 4 punkte ţemiau).

3. Uţtikrinti atitikimą Draudimo įstatyme numatytiems finansiniams

reikalavimams:

Pinigais sukaupti organizacinį fondą.

Pinigais apmokėti steigiamos draudimo įmonės akcijas.

Tuo atveju, jei greta LR valstybės biudţeto lėšų būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020

m. ES struktūrinė parama (pvz., Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti

sudaromos teisinės galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

sistemą, t.y. Lietuvos institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių

2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų

teikti atitinkamus pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES

struktūrinės paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės

aktus ir dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES

struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios veiklos išlaidos bus

pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES

struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką

siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR

valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo.

4. Licencija draudimo veiklai ir draudimo įmonės įsteigimas:

Pateikti Draudimo prieţiūros komisijai prašymą steigiamai draudimo įmonei

išduoti draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 14 str.).

Pabaigti rengti ir kartu su prašymu Draudimo prieţiūros komisijai pateikti visus

minėtame straipsnyje nurodytus šiuos dokumentus ir rašytinę informaciją:

- draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas);

95

- Draudimo prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės

verslo planas;

- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo

įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir

pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Taip pat pateikiama

Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie

kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių prieţiūros ir

valdymo organų narius;

- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo

įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius,

valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą;

- Draudimo prieţiūros komisijos nustatytos formos informacija apie vyriausiąjį

buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą;

- dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą

pinigais, organizacinio fondo naudojimą bei jo likutį;

- dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą

pinigais;

- informacija apie organizacinio fondo bei lėšų, kuriomis apmokėtos

steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės

įstatinis kapitalas, kilmę;

- Draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos

draudimo įmonės vardu;

- dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos uţ draudimo veiklos licencijos

išdavimą sumokėjimą.

Pateikti kitą Draudimo įstatyme nustatytą informaciją, įskaitant Draudimo

prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planą,

nustatytos formos informaciją apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos

pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus

valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir vyriausiąjį

aktuarą;

Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų

dokumentų pateikimo dienos Draudimo prieţiūros komisija priima sprendimą dėl

draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Išdavus licenciją draudimo įmonė įregistruojama juridinių asmenų registre ir

nuo šio momento laikoma įsteigta.

Laikotarpiu, kol Draudimo prieţiūros komisija spręs dėl licencijos išdavimo,

galima vykdyti ţemiau nurodytus administracinius ir pasirengimo draudimo

įmonės veiklai veiksmus.

5. Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.

Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir

administracijos vadovas (Draudimo įstatymo 20 str. 2 dalis);

Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas, valdybos nariai,

valdybos pirmininkas, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris,

vyriausiasis aktuaras ir kiti pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles

vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje einantys asmenys

privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę (Draudimo

įstatymo 20 str. 4 dalis);

Pasamdyti darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo įmonėje turėtų

dirbti 13 darbuotojų:

Direktorius;

Aktuarijus;

Vidaus auditorius;

Biuro administratorius;

IT administratorius;

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;

96

Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;

Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai.

6. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.

Išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²

darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų -

pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės

patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso ploto. Prie biuro

nuomos taip pat skaičiuojamas turto draudimas ir patalpų sauga;

Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:

kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir

2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai

kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:

Serveris 1 vnt.;

Kompiuteriai – 13 vnt.;

Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus;

Kompiuterinis tinklas;

Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys;

Spausdintuvai – 2 vnt.;

Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt.;

Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų;

Telefono linijos – 4 ISDN linijos;

Interneto prieiga.

7. Programinė įranga.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte

nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir

visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku

pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai

ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti

būtina:

MS Office programa – 13 vnt.;

Antivirusinė programa – 13 vnt.;

Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios

svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti

duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų

akumuliaciją;

Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licencija.

8. Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.

Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.

9. Pardavimo kanalai.

Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.

Išdėliojant veiksmus, susijusius su teisės aktais, laike reikėtų atsiţvelgti į šiuos

preliminarius terminus ir veiksmų seką (taikoma ir kitoms alternatyvoms):

1. Įstatymo priėmimas (lygiagrečiai teikiamas pranešimas Europos Komisijai apie

numatomą taikyti eksporto kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą) –

6–9 mėnesiai;

2. LRV nutarimo priėmimas – 2 mėnesiai;

3. LR ūkio ministro įsakymo priėmimas – 1 mėnuo;

4. Valdymo organų sprendimai – per 1 mėnesį nuo suformavimo dienos.

5. Draudimo licencijos išdavimas – iki 6 mėnesių nuo prašymo Draudimo prieţiūros

komisijai pateikimo dienos.

97

4.1.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir

lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą;

Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:

1) steigiamas naujas juridinis asmuo;

2) naujai steigiamas juridinis asmuo veikia pagal Draudimo įstatymą;

3) naujai steigiamas juridinis asmuo teiks trumpalaikio eksporto kredito draudimo,

draudţiant neparduotiną riziką, paslaugas, o esant poreikiui – ir vidutinės

trukmės ir ilgalaikio eksporto kredito draudimo, kuris priskiriamas neparduotinos

rizikos draudimo rūšiai, paslaugas. Parduotinos rizikos draudimo paslaugų naujai

steigiamas juridinis asmuo neteiks;

4) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos

rizikos šalis, nes valstybės pagalbos apribojimai netaikomi tik neparduotinos

rizikos atveju. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudaro 5

procentus, nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių

eksporto draudimu įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio

LEID atveju ši dalis sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius

5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo

įmokų dydis – kuo didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis

(Lenkijos, Čekijos praktika) ir kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo

santykinai didesnė draudimo dalis;

5) eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys skaičiuojamos pagal labiausiai tikėtiną

nuosaikųjį scenarijų;

6) laikoma, kad PKD agentūros steigimas vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla

vykdoma nuo 2012 m. (pagal Estijos draudimo įmonės steigimo praktiką –

įsteigta 2009 m. spalio mėn., veiklą pradėjo 2010 m. II pusm.), skaičiavimai

apima 5 metų laikotarpį iki 2016 m. imtinai;

7) atskaitymai Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai daromi vadovaujantis LR

Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1189 (0,294 proc. nuo

pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų), jie apskaitomi pelno-nuostolių

atskaitos mokesčių sąnaudų eilutėje;

8) perdraudimo nėra, nes tai neparduotina rizika, kurios neperdraudţia privatūs

draudikai, todėl de facto perdraudimo funkciją vykdo valstybė, veikdama kaip

draudimo įmonės savininkė ir uţtikrindama visus reikalavimus, keliamus

draudimo įmonėms;

9) minimalaus garantinio fondo dydį (įskaitant indeksavimą dabar jis sudaro

3500000 eurų arba 12084800 litų) organizaciniam fondui (300000 eurų arba

1035840 litų), reikalavimus mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams nustato

Draudimo įstatymas. Pasikeitus LR teisės aktams, reglamentuojantiems mokumo

atsargą, techninių atidėjinių dydţius ir jų sudarymo tvarką, reikalavimus įstatinio

kapitalo dydţiui ir pan., turės būti perskaičiuojamas lėšų poreikis tiek įstatiniam

kapitalui, tiek veiklos išlaidoms padengti;

10) valstybės dalyvavimas draudimo įmonėje kaip juridiniame asmenyje nelaikoma

valstybės pagalba, kai tokia draudimo įmonė arba draudţia tik neparduotiną

riziką arba, jei tokia įmonė draudţia ir parduotiną, ir neparduotiną riziką tai

tokios įmonės veikla ir apskaita, susijusios su neparduotina rizika, turi būti

atskirtos nuo veiklos ir apskaitos, susijusių su parduotina rizika, kaip to

reikalauja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos

sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo

trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03 su vėlesniais

pakeitimais) ir laikinasis komunikatas. Jei steigiamame juridiniame asmenyje

būtų vykdomas ir parduotinos rizikos draudimas, tai tokių draudimų apskaita ir

veiklos privalės būti atskirtos, o valstybės kapitalo skyrimas į tokią įmonę jau

98

būtų laikomas valstybės pagalba, nes šio kapitalo neįmanoma suskirstyti į dalis,

naudojamas parduotinos ir neparduotinos rizikos draudimo veiklai vykdyti;

11) kadangi trumpalaikių eksporto kreditų draudimas, draudţiant neparduotiną

riziką, nelaikomas valstybės pagalba ir jam netaikomi valstybės pagalbos

teikimo apribojimai, todėl draudėjui (draudimo polisą perkančiai įmonei)

subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas65. Tačiau net ir šiuo atveju turėtų būti

parengta ir su EK suderinta schema pagal Komisijos komunikato valstybėms

narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir

93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)

nuostatas, laikinojo komunikato 5.1 dalies nuostatas, t.y. „5.1. <..> valstybės

narės gali įrodyti, jog privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta.―

Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.

Lėšų poreikį, steigiant naują juridinį asmenį, sudaro lėšos steigimo išlaidoms padengti ir

veiklos išlaidoms padengti:

1) steigimo išlaidas sudaro lėšos įstatiniam kapitalui (minimalus įstatinis kapitalas

turi būti ne maţesnis nei 1.000.000 eurų arba 3.452.800 litų, Draudimo įstatymo

30 str.) ir registravimo išlaidoms padengti (vardo rezervavimas, įregistravimas

Juridinių asmenų registre, notaro paslaugos ir pan., apie 1000 litų);

2) veiklos išlaidas sudaro Draudimo įstatymo apsprendţiamų reikalavimų

uţtikrinimui reikalingos lėšos – lėšos minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti

(minimalus garantinis fondas turi būti 3.500.000 eurų arba 12.084.800, tačiau jo

uţtikrinimui nebūtinai reikės tiek lėšų) ir organizaciniam fondui uţtikrinti

(300.000 eurų arba 1.035.840 litų), mokumo atsarga, techniniai atidėjiniai,

administracinės išlaidos (darbuotojai, įranga, programinė įranga, komunalinės

paslaugos, komandiruočių išlaidos ir pan.), komisiniai brokeriams, mokesčiai,

tame tarpe Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai, duomenų įsigijimo išlaidos,

lėšos galimam nuostoliui padengti66.

Faktinį lėšų poreikį pirmiausia apsprendţia lėšų dydis, kuris turi tenkinti minimalius

garantinio fondo reikalavimus (pagal privalomus reikalavimus jis yra didţiausio dydţio iš

3 privalomų minimalių dydţių – garantiniam fondui, įstatiniam kapitalui ir

organizaciniam fondui), ir būti ne maţesnis nei minimalus įstatinis kapitalas bei ne

maţesnis nei minimalus organizacinis fondas.

Siekiant nustatyti atitiktį minimaliems garantinio fondo reikalavimams reikia

apskaičiuoti turimą mokumo atsargą ir palyginti su minimaliu garantinio fondo dydţiu.

Jei turima mokumo atsarga bus didesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį (12.084.800

lt), tai papildomų valstybės lėšų indėliui į kapitalą nereikės. Jei turima mokumo atsarga

bus maţesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį, tai valstybės privalės padidinti kapitalą

draudimo įmonėje skirtumu tarp minimalaus garantinio kapitalo dydţio ir turimos

mokumo atsargos.

Draudimo įmonės turimos mokumo atsargos skaičiuojamos remiantis Valstybinės

draudimo prieţiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2004 m. balandţio 13

d. nutarimu Nr. N-40 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo―.

Apmokėto įstatinio kapitalo dydis sudaro 12.100.000, t.y. suapvalintas dydis, kuris yra

ne maţesnis nei 12.084.800 Lt (minimalus garantinio fondo dydis), ne maţesnis nei

65 Valstybės pagalba laikoma valstybė parama trumpalaikių eksporto kreditų draudimui, kai draudţiama

parduotina rizika – Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 3.2 dalis 66 Kadangi toks juridinis asmuo draustų neparduotiną riziką, todėl galimi veiklos nuostoliai, kuriuos turėtų

dengti draudimo įmonės savininkas, t.y. valstybė, padidindama savo įnašą į kapitalą, kad būtų uţtikrinti Draudimo įstatymo keliami draudimo įmonei minimalūs reikalavimai.

99

reikalaujama įstatinio kapitalo dydis (3.452.800 litų) ir ne maţesnis nei reikalaujamas

organizacinio fondo dydis (1.035.840 litų).

Kitos išlaidos, pvz., administracinės, skaičiuojamos remiantis analogiškomis BPD,

INVEGA viešai skelbiamomis išlaidomis, pvz., darbuotojų darbo uţmokestis pagal

pareigybes skelbiamas šių juridinių asmenų interneto svetainėse, o taip pat remiantis

kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai neskelbiama informacija. Atkreiptinas

dėmesys, kad šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir

paslaugų kainų įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių

ar jų tarifų (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo,

kitų taikomų mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir

normų, kitos teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.

Detalesni ir tikslesni skaičiavimai atliekami UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūrai―

rengiant 3 metų verslo planą, kuris reikalingas siekiant gauti licenciją draudimo veiklai

vykdyti.

Pagrindinės administracinės išlaidos:

Darbuotojai – pirmaisiais veiklos metais draudimo įmonėje turėtų dirbti 13

darbuotojų, iš viso darbuotojai 75.000*1,31=98.250 Lt per mėn., 1.179.000 Lt

per metus:

Direktorius 9000 Lt67;

Aktuarijus 6000 Lt;

Vidaus auditorius 6500 Lt;

Biuro administratorius 2500 Lt;

IT administratorius 6200 Lt;

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai

2x4800=9600 Lt;

Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai,

2x6100=12200 Lt;

Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai, 2x 5500=11000 Lt.

Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²

darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų -

pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės

patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso ploto, biuro

nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)

pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę

http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2

9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.

be PVM, viso 3595,9 Lt per mėn., 43150,8 Lt per metus;

Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:

kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir

2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai

kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 13x

5.000=65.000 Lt;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso:

Serveris 1 vnt., 5000 Lt;

Kompiuteriai – 13 vnt., 7x 3500 Lt, 6x2000 Lt, viso 36500 Lt;

Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus 3500 Lt;

Kompiuterinis tinklas (http://www.komveda.lt/tinklo_darbai.htm ) 2700 Lt;

Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys 4500 Lt;

Spausdintuvai – 2 vnt., 600 Lt, viso 1200 Lt;

Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt., 2500 Lt;

67 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies

100

Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų, viso 2500 Lt;

Telefono linijos – 4 ISDN linijos, viso 1200 Lt;

Interneto prieiga 300 Lt +(225 Lt per mėn.), viso 3000 Lt per metus

Sauga 100 Lt per mėn., 1200 lt per metus,

Turto draudimas 1200 Lt per metus

Pagal Draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad

draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir visapusišką

valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku pateikta

valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai ir

patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti

būtina:

MS Office programa – 13 vnt., 13x 620 Lt =8060 Lt;

Antivirusinė programa – 13 vnt., 13x100 Lt =1300 Lt;

Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios

svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti

duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų

akumuliaciją, ir duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos

licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent vienas atnaujinimas per 5 metų

laikotarpį;

Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,

partnerius, tiekėjus), apie 150000 Lt kasmet.

22 lentelė. Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012–2016 metams

Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Dydţiai, didinantys turimą mokumo atsargą: 11.650.000,00 13.011.800,00 11.791.800,00 11.269.800,00 13.628.800,00

Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo

privilegijuotos akcijos nurodomos atskirai 1.6 eilutėje) 12.100.000,00 13.521.800,00 13.521.800,00 14.369.800,00 15.688.800,00

Akcijų priedai:

Perkainojimo rezervas

Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Privalomasis rezervas

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

Kiti rezervai

Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -450.000,00 -510.000,00 -1.730.000,00 -3.100.000,00 -2.060.000,00

Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos

Subordinuotos paskolos

Kiti išleisti vertybiniai popieriai

Dydţiai, maţinantys turimą mokumo atsargą: 987.000,00 794.000,00 555.000,00 504.000,00 580.000,00

Nematerialusis turtas 720.000,00 420.000,00 120.000,00

Ateinančių laikotarpių sąnaudos 267.000,00 324.000,00 385.000,00 454.000,00 530.000,00

Savos akcijos

Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00

Kitas riboto patikimumo turtas

Turto vertės skirtumai

102

Nebalansiniai įsipareigojimai

Techninių atidėjinių skirtumas

Turima mokumo atsarga (1) - (2) 10.663.000,00 12.217.800,00 1.236.800,00 10.765.800,00 13.048.800,00

Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00

Trūkumas -1.421.800,00 133.000,00 -848.000,00 -1.319.000,00 963.999,00

Nepaskirstyto pelno (nuostolio) dydis imamas iš prognozinės pelno (nuostolių)

ataskaitos 2012–2016 metams (24 lentelė), kurioje pasirašytos draudimo įmokos

skaičiuojamos kaip 5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikųjį

kaip labiausiai tikėtiną scenarijų. Detali prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita pagal šią

techninę alternatyvą pateikiama 1 priede.

Eksporto į ne rinkos rizikos šalis prognozės ir scenarijai pateikiami galimybių studijos

1.2. dalyje „Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė―:

23 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pasirašytų draudimo įmokų

suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Kadangi draudţiama neparduotina rizika tai perdraudimų dalis neįtraukiama (de facto

perdraudimą atlieka valstybė, drausdama valstybės sąskaita), o faktiškai išieškotos

sumos (regresas) atsiranda ne anksčiau nei trečiaisiais veiklos metais.

24 lentelė. Prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams

Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99

Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34

I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ

I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35

I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE,

IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,41 -2,61 -2,75 -2,53 -2,67

I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)

I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO

TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68

I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO PASIKEITIMAS (-

/+)

I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68

III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.7. KITOS PAJAMOS

III.8. KITOS SĄNAUDOS

III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) - PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

III.14. PELNO MOKESTIS (-)

III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

SKIRTUMAS -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

Apibendrinant:

Šios techninės alternatyvos, steigiant naują juridinį asmenį, faktinis finansavimo lėšų

poreikis apimtų:

1) lėšas įstatiniam kapitalui ir minimalaus garantinio fondo uţtikrinimui (steigimo

metais, kurie būtų 2011 m.) ir sudarytų 12.100.000 litų (ši suma didesnė nei

minimalus reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis, didesnė nei minimalus

reikalaujamas garantinio fondo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas

organizacinio fondo dydis). Atsiţvelgiant į tai, kad po pirmųjų veiklos metų yra

prognozuojamas 1,4218 mln. Lt trūkumas tarp turimos mokumo atsargos ir

minimalaus garantinio fondo dydţio bei siekiant uţtikrinti naujai steigiamos

draudimo įmonės atitiktį Draudimo įstatymo reikalavimams siūloma valstybei iš

karto investuoti ne tik įstatiniam kapitalui ir minimaliam garantiniam fondui

uţtikrinti reikalingą lėšų sumą, bet ir sumą, reikalingą pirmųjų veiklos metų

trūkumui padengti;

2) lėšas turimos mokumo atsargos trūkumui iki minimalaus reikalaujamo garantinio

fondo dydţio padengti, kuris 2012–2016 metais sudarytų 3.588.800 litų, iš jų

2012 m. 1.421.800 litų, 2013 m. tokio trūkumo nebūtų, 2014 m. 848.000 litų,

2015 m. 1.319.000 litų ir 2016 m. tokio trūkumo nebūtų (ţr. 22 lentelę

„Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012-2016 metams―);

3) atsiţvelgiant į tai, kad po pirmųjų veiklos metų yra prognozuojamas 1,4218 mln.

Lt trūkumas tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo

dydţio bei siekiant uţtikrinti naujai steigiamos draudimo įmonės atitiktį

Draudimo įstatymo reikalavimams siūloma valstybei iš karto investuoti ne tik

įstatiniam kapitalui ir minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti reikalingą lėšų

sumą, bet ir sumą, reikalingą pirmųjų veiklos metų prognozuojamam trūkumui

padengti;

4) iš viso šios techninės alternatyvos įgyvendinimo finansavimo prognozuojamas

poreikis 2012–2016 metais sudarytų 15.688.800 litų68.

Finansavimo šaltiniai.

Galimi naujai steigiamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito draudimo

agentūros funkcijas, finansavimo šaltiniai69 – LR valstybės biudţetas, kurio lėšos

naudojamos naujos draudimo įmonės steigimo išlaidoms ir ataskaitinių metų trūkumui,

kai jis atsiranda, tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio

padengti.

Kadangi pagrindinis naujai steigiamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito

draudimo agentūros funkcijas, finansavimo šaltinis būtų LR valstybės biudţeto lėšos,

valstybė gali pasirinkti vieną iš ţemiau pateikiamų investavimo į Prekinio kredito

draudimo agentūrą strategijos alternatyvų:

1) steigimo metais investuoti tik tą lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį

minimaliam garantinio fondo dydţiui, o atsiradusį neigiamą skirtumą tarp turimos

mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti kitais metais

padidindama įstatinį kapitalą šia suma;

2) steigimo metais investuoti lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį

minimaliam garantinio fondo dydţiui ir reikalinga prognozuojamam pirmųjų veiklos

metų neigiamam skirtumui tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio

fondo dydţio padengti;

68

Pasikeitus draudimo įmonių reglamentuojantiems LR teisės aktams, šis lėšų poreikis gali keistis, tikėtina,

didėti, tačiau, kol nėra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl įstatinio kapitalo dydţio, mokumo atsargos, techninių atidėjinių ir pan., konkrečių dydţių neįmanoma pateikti. 69 Daroma prielaida, kad steigiamas juridinis asmuo vykdys tik eksporto kreditų draudimą, kai draudţiama tik neparduotina rizika. Steigimo metu orientuojamasi į trumpalaikių eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimą valstybės sąskaita, tačiau atsiradus poreikiui tokia agentūra galės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikių eksporto kreditų draudimą, nes tam yra visos teisinės sąlygos ir ši draudimo rūšis yra priskiriama neparduotinai rizikai.

106

3) steigimo metais investuoti lėšų sumą, kuri būtina siekiant uţtikrinti atitiktį

minimaliam garantinio fondo dydţiui ir reikalinga prognozuojamam veiklos 2012–

2016 m. laikotarpiu atsirandančiam neigiamam skirtumui tarp turimos mokumo

atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti.

Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis Draudimo įstatymo 40 straipsnio 7

punkto nuostata siūloma pasirinkti 2 investavimo alternatyvą (steigimo išlaidos ir

pirmųjų veiklos metų išlaidų padengimas), kadangi taip būtų uţtikrintas naujos

draudimo įmonės finansinis stabilumas, taip pat bus sudaryta galimybė patikslinti lėšų

poreikį, atsiţvelgiant į pirmųjų veiklos metų rezultatus, į galimus teisės aktų

pasikeitimus ir(arba) nustatomus naujus reikalavimus, dėl kurių lėšų poreikis į įstatinį

kapitalą vis tiek privalės būti tikslinimas.

Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai

nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai

finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities

prekinio kredito draudimo veiklos.

Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)

Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)

Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2

punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo

plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios

priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo

priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi

fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,

ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi

patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės

sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.

finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio

reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).

Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo

įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos

būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma

negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai

negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį

kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.

Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su

valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.

gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos

regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos

Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros

fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms

taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų

inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas

arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.

Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau

jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).

Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos

panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su

107

valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių

galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant

prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.

Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES

struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito

draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio

reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės

paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik

LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,

rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl

tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo

sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip

sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam

eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.

Apibendrinant:

1) finansavimo šaltiniais steigimo išlaidoms (12.100.000 litų) gali būti LR valstybės

biudţeto lėšos;

2) trūkumui tarp turimos mokumo atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio

padengti (3.588.800 litų70) finansavimo šaltinis gali būti LR valstybės biudţeto

lėšos, o atsiradus teisinei galimybei po 2014 m. – ir 2014-2020 m. ES

struktūrinės paramos lėšos.

4.1.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą.

Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:

1) eksporto apimčiai;

2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;

3) draudimo rinkai;

4) šalies ūkiui – netiesiogiai.

Poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai

gali būti vertinamas kaip:

1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios

sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,

2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis

draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis

poveikis.

1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis

kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp

eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo

scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami

eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos

70 Šis trūkumas turėtų būti perskaičiuojamas, jei kai keistųsi minimalus garantinio fondo dydis – būtų

padidintas arba sumaţintas, reikalavimai mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams ir pan.

108

šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo

priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto

apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto

grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt

ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui

2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.

25 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo

agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3

nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0

skirtumas tarp

nuosaikaus ir

pesimistinio scenarijų

5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7

Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl

daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.

Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos

kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas dėl, pvz., vienos pagrindinių pasaulio

eksportuotojos Kinijos sustiprėjusios nacionalinės valiutos, spartus ne rinkos rizikos

šalių ekonomikų augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų

draudimo, dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo

priemonės ir pan.) galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.

2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas

kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos

rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo

eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.

laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.

26 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,

dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.

275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105

Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.

Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis pasireiškia per

rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito draudimo sistemai,

dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, iš dalies padengiančių galimus nuostolius

eksportuojant su atidėtu apmokėjimu galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos

šalis, didinti eksporto apimtis esamose rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba

pradėti eksportuoti į naujas rinkas. Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad

jiems patiems nebereikia uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su

papildoma rizika ir papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų

prekybos partneriai patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl

išvengiama rizikos ir galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti

sandorius su tokiais nepatikimais prekybos partneriais.

Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip

draudimo išmokų suma, kuri bent iš dalies sumaţina eksportuotojų patiriamus

109

nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų suma sudarytų 29,78

mln. Lt.

27 lentelė. Prognozuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016 metais

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Draudimo išmokos 0,30 3,90 6,45 9,43 9,70

Poveikis draudimo rinkai.

Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne

gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito

rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos

rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir

eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek

būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną

riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.

Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:

28 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pasirašytų draudimo įmokų

suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Poveikis šalies ūkiui.

Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis

padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių

pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių

gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį

uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti

tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,

taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.

Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes

sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir

maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.

Apibendrinant:

1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų

1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis

priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;

2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–

2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius;

3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl

pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;

4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis

efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies

biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;

5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų

1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.

110

4.2. Antroji techninė alternatyva – pertvarkomas71 esamas juridinis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“

4.2.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas

Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo.

Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė „Būsto

paskolų draudimas―.

Pertvarkomo juridinio asmens teisinė forma.

UAB „Būsto paskolų draudimas― veikia kaip draudimo įmonė pagal DĮ, Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

patvirtintus įstatus, kitus teisės aktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.

birţelio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės―.

UAB „Būsto paskolų draudimas― registruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų

registre, kodas 110076079, buveinės adresas Ulonų g. 5, Vilnius.

Įstatinio kapitalo dydis – 87 000 000 LTL.

Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros

komisija.

Pertvarkomo juridinio asmens savininkas.

UAB „Būsto paskolų draudimas― dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas

patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų

ministerija. Tuo atveju, jei būtų pasirenkama ši alternatyva, į įmonės valdymo procesus

galima įtraukti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją.

4.2.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti

Instituciniai:

Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei

įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo

schemą ir šaltinius. Įstatyme UAB „Būsto paskolų draudimas― būtų nurodomas kaip

šią schemą įgyvendinantis ir atitinkamas funkcijas atliekantis subjektas:

Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant

valstybei poreikis;

Toliau įstatyme apibrėţiama:

- Įstatymo paskirtis;

- Pagrindinės sąvokos;

- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei

principai;

- Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Būsto paskolų draudimas― funkcijas,

susijusias prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei sistemos

įgyvendinimu;

- Draudimo teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;

71 Paţymėtina, kad pertvarkymo sąvoka šioje galimybių studijoje naudojama ne Civilinio kodekso nustatyta prasme (t. y., ne kaip juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, pvz., iš UAB pertvarkoma į AB ir pan.). Pertvarkymo sąvoka šioje studijoje suprantama funkcine prasme, t. y., kaip papildomų funkcijų ir uţduočių delegavimas esamam juridiniam asmeniui.

111

- Draudimo įmonės finansavimo šaltiniai (Lietuvos biudţeto ir(ar) ES

struktūrinių fondų lėšos);

- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus

įsipareigojimus politikos;

- Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.

Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą – numatyti atitinkamas lėšas

2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatyme.

Priimti LRV 1998 m. birţelio 18 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo

bendrovės― pakeitimą, kuriuo:

įtvirtinamos papildomos UAB „Būsto paskolų draudimas― funkcijos, veiklos

kryptys, kompetencijos apimtis ir ribos prekinio kredito draudimo srityje;

suformuojami pavedimai pakeisti bendrovės įstatus, veiklos nuostatus, priimti

kitus teisės aktus, reikalingus prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui;

nurodoma papildomų lėšų, skirtų uţtikrinti prekinio kredito draudimo veiklą,

šaltiniai, finansavimo skyrimo tvarka.

Priimti LR finansų ministro įsakymą dėl prekinio kredito draudimo bendrovės įstatų

pakeitimo / įgaliojimų pakeisti įstatus suteikimo.

Tuo atveju, jei būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinė parama (pvz.,

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti iš anksto sudaromos teisinės

galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, t.y. Lietuvos

institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių 2014–2020 m. ES

struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų teikti atitinkamus

pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės

paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės aktus ir

dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES

struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios įmonės veiklos išlaidos bus

pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES

struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką

siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR

valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo.

Veiklos:

Priimami nauji / keičiami esantys UAB „Būsto paskolų draudimas― valdymo organų

sprendimai:

Dėl prekinio kredito draudimo veiklos nuostatų patvirtinimo. Nuostatais

nustatomi draudimo prisiėmimo limitai ir kitos atsakomybės sąlygos,

maksimalios metinės išmokos, reikalavimai draudėjui ir kreditui, finansavimo

skyrimo apskaičiavimo tvarka;

Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui išdėstymo;

Dėl prekinio kredito draudimo taisyklių patvirtinimo;

Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali

būti pripaţinti draudţiamaisiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos

tvarkos pakeitimo ir papildymo;

Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,

tyrimo taisyklių pakeitimo ir papildymo;

Kiti prekinio kredito draudimo veiklos vykdymui reikalingi aktai.

112

4.2.3. veiksmai, kuriuos reiks atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą

1. Draudimo įmonės pavadinimas.

Pakeisti draudimo įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti

vykdomos veiklos pobūdį ir turį būti suprantamas tiek potencialiems klientams,

tiek verslo partneriams. Siūlomas pertvarkomos draudimo įmonės darbinis

pavadinimas UAB „Lietuvos būsto paskolų ir kreditų draudimo agentūra―.

2. Draudimo įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.

Pasamdyti papildomus darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo

įmonėje turėtų papildomai dirbti 7 darbuotojai:

Aukštesnysis padalinio, skirto eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito

draudimo veiklai vykdyti, vadovas (direktoriaus pavaduotojas, arba

departamento direktorius arba kitas padalinio vadovas);

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai;

Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai.

3. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.

Išskirti/išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6

m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – ne maţiau kaip 30 m²

ploto. Šalia su biuro patalpų nuomos skaičiuojamos išlaidos turto draudimui ir

saugai;

Įrengti papildomas 7 darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti

reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1

darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams,

bent 1 seifas svarbiems dokumentams laikyti;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:

Kompiuteriai – 7 vnt.;

Spausdintuvai – 2 vnt.;

Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt.

Telefono aparatai – 7 vnt.

4. Programinė įranga.

MS Office programa – 7 vnt.;

Antivirusinė programa – 7 vnt.;

Įsigyti ir įdiegti Integruotą verslo valdymo ir apskaitos informacinę sistemą,

kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti

duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją ir

įsigyti Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licenciją.

Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.

Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.

Pardavimo kanalai.

Pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su draudimo brokeriais.

4.2.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir

lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą

Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:

113

1) Funkciškai pertvarkomas72 esamas juridinis asmuo uţdaroji akcinė bendrovė

„Būsto paskolų draudimas― (toliau – BPD);

2) pertvarkomas juridinis asmuo veikia pagal Draudimo įstatymą;

3) BPD teiks trumpalaikio eksporto kredito draudimo, draudţiant neparduotiną

riziką, paslaugas, o esant poreikiui – ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio eksporto

kredito draudimo, kuris priskiriamas neparduotinos rizikos draudimo rūšiai,

paslaugas. Parduotinos rizikos draudimo paslaugų BPD neteiks;

4) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos

rizikos šalis, nes valstybės pagalbos apribojimai netaikomi tik neparduotinos

rizikos atveju. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudaro 5

procentus, nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių

eksporto draudimu įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio

LEID atveju ši dalis sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius

5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo

įmokų dydis – kuo didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis

(Lenkijos, Čekijos praktika) ir kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo

santykinai didesnė draudimo dalis;

5) eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimtys skaičiuojamos pagal labiausiai tikėtiną

nuosaikųjį scenarijų;

6) laikoma, kad PKD agentūros steigimas pertvarkant esamą juridinį asmenį,

vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla vykdoma nuo 2012 m. (pagal Estijos

draudimo įmonės steigimo praktiką – įsteigta 2009 m. spalio mėn., veiklą

pradėjo 2010 m. II pusm.), skaičiavimai apima 5 metų laikotarpį iki 2016 m.

imtinai;

7) atskaitymai Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai daromi vadovaujantis LR

Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1189 (0,294 proc. nuo

pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų), jie apskaitomi pelno-nuostolių

atskaitos mokesčių sąnaudų eilutėje;

8) perdraudimo nėra, nes tai neparduotina rizika, kurios neperdraudţia privatūs

draudikai, todėl de facto perdraudimo funkciją vykdo valstybė, veikdama kaip

draudimo įmonės savininkė ir uţtikrindama visus reikalavimus, keliamus

draudimo įmonėms;

9) atsiţvelgiant į tai, kad nors BPD šiuo metu jau vykdo draudimo veiklą, įmonė

atitinka visus Draudimo įstatymo keliamus reikalavimus draudimo įmonėms,

tačiau naujai pradedama vykdyti veikla, susijusi su eksporto kredito draudimu,

draudţiant neparduotiną riziką, privalo būti atskirta ir vykdoma atskira apskaita,

t.y. eksporto kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, veiklai turi būti sudaroma

atskira finansinė atskaitomybė, atskiriamas draudimo įmonės finansavimas,

pvz., įstatinio kapitalo padidinimas jei reikia uţtikrinti draudimo įmonėms

keliamus reikalavimus, o pagal kitą BPD vykdomą draudimo veiklą į BPD

nukreipti ieškiniai negali būti tenkinami iš eksporto kredito draudimo veiklos ir

jai tenkančio finansavimo, pvz., bankų reikalavimai padengti apdraustą paskolą

negalės būti tenkinami iš tų lėšų, kurios skirtos eksporto kredito draudimui

vykdyti valstybės sąskaita. Todėl skaičiavimai atliekami taip, kad jei BPD

vykdytų tik eksporto kreditų draudimo veiklą ir kitokia veikla nėra vykdoma,

todėl jei valstybė turės didinti įstatinį kapitalą BPD, tai kapitalo poreikis įstatinio

kapitalo padidinimui atskirai turi būti skaičiuojamas dėl būsto paskolų draudimo

veiklos ir atskirai dėl eksporto kredito draudimo veiklos;

10) minimalaus garantinio fondo dydį (įskaitant indeksavimą dabar jis sudaro

3500000 eurų arba 12084800 litų) organizaciniam fondui (300000 eurų arba

1035840 litų), reikalavimus mokumo atsargai, techniniams atidėjiniams nustato

Draudimo įstatymas. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad BPD kaip vienos draudimo

įmonės finansinė atskaitomybė ir kiti reikalavimai pagal Draudimo įstatymą

taikomi kaip vienai įmonei, neišskiriant pagal vykdomų veiklų rūšis, turima

mokumo atsarga pagal eksporto kredito draudimą turi būti lyginama ir su

72 Kaip jau nurodyta aukščiau, pertvarkymo sąvoka apima tik papildomų funkcijų ir uţduočių delegavimą ir nereiškia juridinio asmens teisinės formos pakeitimo.

114

minimaliu garantinio fondo dydţiu, darant prielaidą, kad tai papildomas

garantinis fondas, skirtas tik eksporto kredito draudimo veiklai uţtikrinti, ir su

visu BPD turimu garantinio fondo dydţiu, kuris dabar naudojamas tik būsto

paskolų draudimo veiklai uţtikrinti, tačiau kuris kartu gali būti naudojamas ir

veikloms, skirtoms eksporto kredito draudimui, uţtikrinti. Norint įvertinti lėšų,

skirtų tik eksporto kreditų draudimui, poreikį turi būti skaičiuojama atskirai nuo

kitų BPD veiklų lėšų poreikio, nes kitaip būtų vertinamas BPD kaip visos

draudimo įmonės papildomų lėšų į įstatinį kapitalą poreikis, neišskiriant pagal

visas veiklas, ir tai padarytų nebegalimu visų techninių alternatyvų palyginimą.

Be to, BPD nuostolių, atsirandančių dėl būsto paskolų draudimo veiklos,

skaičiavimas nėra šios galimybių studijos objektas;

11) valstybės dalyvavimas draudimo įmonėje kaip juridiniame asmenyje nelaikoma

valstybės pagalba, kai tokia draudimo įmonė arba draudţia tik neparduotiną

riziką arba, jei tokia įmonė draudţia ir parduotiną, ir neparduotiną riziką tai

tokios įmonės veikla ir apskaita, susijusios su neparduotina rizika, turi būti

atskirtos nuo veiklos ir apskaitos, susijusių su parduotina rizika, kaip to

reikalauja Komisijos komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos

sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo

trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) ir laikinasis

komunikatas. Jei steigiamame juridiniame asmenyje būtų vykdomas ir

parduotinos rizikos draudimas, tai tokių draudimų apskaita ir veiklos privalės

būti atskirtos, o valstybės kapitalo skyrimas į tokią įmonę jau būtų laikomas

valstybės pagalba, nes šio kapitalo neįmanoma suskirstyti į dalis, naudojamas

parduotinos ir neparduotinos rizikos draudimo veiklai vykdyti;

12) kadangi trumpalaikių eksporto kreditų draudimas, draudţiant neparduotiną

riziką, nelaikomas valstybės pagalba ir jam netaikomi valstybės pagalbos

teikimo apribojimai, todėl draudėjui (draudimo polisą perkančiai įmonei)

subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas73. Tačiau net ir šiuo atveju turėtų būti

parengtas ir EK pateiktas pranešimas pagal Komisijos komunikato valstybėms

narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir

93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03)

nuostatas, ir, jei reikia, pagal laikinojo komunikato 5.1 dalies nuostatas, t.y.

„5.1. <..> valstybės narės gali įrodyti, jog privačioje draudimo rinkoje rizika

negali būti padengta.―

Nors formaliai pagal Draudimo įstatymo nuostatas įstatinio kapitalo dėl atitikties

minimaliam įstatinio kapitalo dydţiui didinti nereikia (šiuo metu BPD įstatinis kapitalas

sudaro 87 mln. litų ir viršija minimalų įstatiniam kapitalui nustatytą dydį, kuris yra

3,4528 mln. Lt), tačiau atsiţvelgiant į tai, kad BPD veikė nuostolingai (2010 m. sausio-

lapkričio mėn. buvo išmokėta 71,613 mln. Lt draudimo išmokų, palyginus su 6,548 mln.

Lt draudimo įmokų suma per tą patį laikotarpį74), į tai, kad jau 2011 m. baigsis blogų

būsto paskolų75 mokėjimo atidėjimas ir todėl BPD finansinė situacija dar pablogės, gali

tekti didinti įstatinį kapitalą tiek dėl poreikio padengti būsto paskolų draudimo veiklos

nuostolius – praėjusio ataskaitinio laikotarpio nuostoliai sudaro 5.652.784 Lt ir

ataskaitinio laikotarpio (pagal 2010 m. III ketv. finansinės atskaitomybės duomenis)

nuostolis sudaro 21.278.584 Lt, iš viso sukauptas nuostolis sudaro 26.931.368 Lt

Taip pat paţymėtina, kad papildomų lėšų poreikis išaugs ir dėl būtinybės padengti

išlaidas, reikalingas naujai pradedamoms vykdyti veikloms, skirtoms eksporto kreditų

draudimui (administracinės išlaidos, išlaidos techniniams atidėjiniams, draudimo

73 Valstybės pagalba laikoma valstybė parama trumpalaikių eksporto kreditų draudimui, kai draudţiama

parduotina rizika – Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 3.2 dalis 74 Lietuvos draudimo prieţiūros komisijos duomenys, 2010 m. 75

Bloga paskola – tai tokia paskola, kai jos nustatytų įmokų mokėjimas vėluoja 30 ir daugiau dienų, Lietuvos

bankas

115

išmokoms ir t.t.). Todėl lėšų poreikis, įgyvendinant šią techninę alternatyvą,

skaičiuojamas kaip atskiros draudimo įmonės steigimui ir veiklai vykdyti reikalingos

lėšos. Tokio atskyrimo reikalaujama ir Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal

Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo

trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (97/C 281/03) 4.3 punktą.

Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.

Lėšų poreikį, pertvarkant esamą juridinį asmenį, sudaro lėšos pertvarkymo išlaidoms

padengti ir veiklos išlaidoms padengti:

1) eksporto kredito draudimo, draudţiant neparduotiną riziką, pradţios išlaidas

sudaro lėšos įstatiniam kapitalui padidinti (minimalus įstatinis kapitalas, tiksliau

jo dalis, tenkanti eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną riziką, turi

būti ne maţesnė nei 1.000.000 eurų arba 3.452.800 litų, analogiškai, jei būtų

steigiama nauja draudimo įmonė pagal Draudimo įstatymo 30 str.) ir

registravimo išlaidoms padengti (vardo rezervavimas, įregistravimas Juridinių

asmenų registre, notaro paslaugos ir pan., apie 1000 litų);

2) veiklos išlaidas sudaro Draudimo įstatymo apsprendţiamų reikalavimų

uţtikrinimui reikalingos lėšos – lėšos minimaliam garantiniam fondui uţtikrinti

(minimalus garantinis fondas, tiksliau jo dalis, tenkanti eksporto kredito

draudimui, draudţiant neparduotiną riziką, turi būti 3.500.000 eurų arba

12.084.800, tačiau jo uţtikrinimui nebūtinai reikės tiek lėšų) ir organizaciniam

fondui uţtikrinti (300.000 eurų arba 1.035.840 litų), mokumo atsarga, techniniai

atidėjiniai, administracinės išlaidos (darbuotojai, įranga, programinė įranga,

komunalinės paslaugos, komandiruočių išlaidos ir pan.), komisiniai brokeriams,

mokesčiai, tame tarpe Lietuvos draudimo prieţiūros komisijai, duomenų įsigijimo

išlaidos, lėšos galimam nuostoliui padengti76.

Faktinį lėšų poreikį pirmiausia apsprendţia lėšų dydis, kuris turi tenkinti minimalius

garantinio fondo reikalavimus (pagal privalomus reikalavimus jis yra didţiausio dydţio iš

3 privalomų minimalių dydţių – garantiniam fondui, įstatiniam kapitalui ir

organizaciniam fondui), ir būti ne maţesnis nei minimalus įstatinis kapitalas bei ne

maţesnis nei minimalus organizacinis fondas.

Siekiant nustatyti atitiktį minimaliems garantinio fondo reikalavimams reikia

apskaičiuoti turimą mokumo atsargą ir palyginti su minimaliu garantinio fondo dydţiu.

Jei turima mokumo atsarga bus didesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį (12.084.800

lt), tai papildomų valstybės lėšų indėliui į kapitalą nereikės. Jei turima mokumo atsarga

bus maţesnė uţ minimalų garantinio fondo dydį, tai valstybės privalės padidinti kapitalą

draudimo įmonėje skirtumu tarp minimalaus garantinio kapitalo dydţio ir turimos

mokumo atsargos.

Draudimo įmonės turimos mokumo atsargos skaičiuojamos remiantis Valstybinės

draudimo prieţiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2004 m. balandţio

13 d. nutarimu Nr. N-40 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo―.

Apmokėto įstatinio kapitalo dydis sudaro 12.100.000, t.y. suapvalintas dydis, kuris yra

ne maţesnis nei 12.084.800 Lt (minimalus garantinio fondo dydis), ne maţesnis nei

reikalaujama įstatinio kapitalo dydis (3.452.800 litų) ir ne maţesnis nei reikalaujamas

organizacinio fondo dydis (1.035.840 litų).

Kitos išlaidos, pvz., administracinės, skaičiuojamos remiantis analogiškomis BPD,

INVEGA viešai skelbiamomis išlaidomis, pvz., darbuotojų darbo uţmokestis pagal

pareigybes skelbiamas šių juridinių asmenų interneto svetainėse, o taip pat remiantis

kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai neskelbiama informacija. Atkreiptinas

76 Kadangi toks juridinis asmuo draustų neparduotiną riziką, todėl galimi veiklos nuostoliai, kuriuos turėtų

dengti draudimo įmonės savininkas, t.y. valstybė, padidindama savo įnašą į kapitalą, kad būtų uţtikrinti Draudimo įstatymo keliami draudimo įmonei minimalūs reikalavimai.

116

dėmesys, kad šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir

paslaugų kainų įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių

ar jų tarifų (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo,

kitų taikomų mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir

normų, kitos teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.

Detalesni ir tikslesni skaičiavimai atliekami UAB „Lietuvos būsto paskolų ir kreditų

draudimo agentūra― patikslinant 3 metų verslo planą.

Pagrindinės administracinės išlaidos:

Darbuotojai – draudimo įmonėje papildomai turėtų pradėti dirbti 7 darbuotojai

(darbo uţmokestis skaičiuojamas pagal panašių pareigybių darbuotojų darbo

uţmokesčius INVEGA, UAB Būsto paskolų draudimas― viešai skelbiamus

duomenis, taip pat remiantis kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai

neskelbiama informacija), iš viso darbuotojai 42.800*1,31=56.068 Lt per mėn.,

672.816 Lt per metus:

Aukštesnysis padalinio vadovas 9000 Lt77;

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai

2x4800=9600 Lt;

Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai,

2x6100=12200 Lt.

Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²

darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 62 m², susitikimų -

pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės

patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 94 m² vientiso ploto, biuro

nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)

pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę

http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2

9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.

be PVM, viso 3072,86 Lt per mėn., 36874,32 Lt per metus;

Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:

kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir

2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai

kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 7x

5.000=35.000 Lt;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso :

Kompiuteriai – 7 vnt., 6x 3500 Lt, 1x2000 Lt, viso 23000 Lt;

Spausdintuvai – 2 vnt.., 600 Lt, viso 1200 Lt;

Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt., 1250 Lt;

7 vnt. telefono aparatų, viso 700 Lt;

Sauga 100 Lt per mėn., 1200 lt per metus,

Turto draudimas 1200 Lt per metus

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte

nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir

visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku

pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai

ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti

būtina:

MS Office programa – 7 vnt., 7x 620 Lt =4340 Lt;

Antivirusinė programa – 7 vnt., 7x100 Lt =700 Lt;

Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios

svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti

77 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies

117

duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų

akumuliaciją, ir duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos

licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent vienas atnaujinimas per 5 metų

laikotarpį;

Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,

partnerius, tiekėjus), apie 150000 Lt kasmet.

29 lentelė. Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012–2016 metams

I. Mokumo atsargos skaičiavimas pagal atskirtą apskaitą

Eil.

Nr. Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

1. Dydţiai, didinantys turimą mokumo

atsargą: 12.000.000,00 13.011.800,00 11.791.800,00 11.269.800,00 13.638.800,00

1.1.

Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo

dividendo privilegijuotos akcijos

nurodomos atskirai 1.6 eilutėje)

12.100.000,00 13.171.800,00 13.171.800,00 14.019.800,00 15.338.800,00

1.2. Akcijų priedai:

1.3. Perkainojimo rezervas

1.4. Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

1.4.1. Privalomasis rezervas

1.4.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti

1.4.3. Kiti rezervai

1.5. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -100.000,00 -160.000,00 -1.380.000,00 -2.750.000,00 -1.700.000,00

1.6. Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios

akcijos

1.7. Subordinuotos paskolos

1.8. Kiti išleisti vertybiniai popieriai

2. Dydţiai, maţinantys turimą mokumo

atsargą: 987.000,00 794.000,00 555.000,00 504.000,00 580.000,00

2.1. Nematerialusis turtas 720.000,00 420.000,00 120.000,00

2.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 267.000,00 324.000,00 385.000,00 454.000,00 530.000,00

2.3. Savos akcijos

2.4. Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00

119

2.5. Kitas riboto patikimumo turtas

2.6. Turto vertės skirtumai

2.7. Nebalansiniai įsipareigojimai

2.8. Techninių atidėjinių skirtumas

3. Turima mokumo atsarga (1) - (2) 11.013.000,00 12.217.800,00 11.236.800,00 10.765.800,00 13.058.800,00

4. Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00

Trūkumas -1.071.800,00 133.000,00 -848.000,00 -1.319.000,00 973.999,00

II. Mokumo atsargos skaičiavimas pagal bendrą BPD kaip vienos draudimo įmonės apskaitą, kai įtraukiamos išlaidos ir pagal

kitas, ne eksporto kredito draudimo veiklas

Eil.

Nr. Turimos mokumo atsargos elementai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

1. Dydţiai, didinantys turimą mokumo

atsargą:

61.922.838,00 61.862.838,00 60.642.838,00 59.272.838,00 60.322.838,00

1.1.

Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo

dividendo privilegijuotos akcijos

nurodomos atskirai 1.6 eilutėje)

87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00 87.000.000,00

1.2. Akcijų priedai:

1.3. Perkainojimo rezervas

1.4. Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00

1.4.1. Privalomasis rezervas 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00 1.954.206,00

1.4.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti

1.4.3. Kiti rezervai

1.5. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) -27.031.368,00 -27.091.368,00 -28.311.368,00 -29.681.368,00 -28.631.368,00

1.6. Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios

akcijos

1.7. Subordinuotos paskolos

120

1.8. Kiti išleisti vertybiniai popieriai

2. Dydţiai, maţinantys turimą mokumo

atsargą:

1.021.926,00 830.477,00 593.137,00 544.014,00 622.082,00

2.1. Nematerialusis turtas 747.660,00 447.660,00 147.660,00 27.660,00 27.660,00

2.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 274.266,00 332.817,00 395.477,00 466.354,00 544.422,00

2.3. Savos akcijos

2.4. Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai 50.000,00 50.000,00 50.000,00 50.000,00

2.5. Kitas riboto patikimumo turtas

2.6. Turto vertės skirtumai

2.7. Nebalansiniai įsipareigojimai

2.8. Techninių atidėjinių skirtumas

3. Turima mokumo atsarga (1) - (2) 60.900.912,00 61.032.361,00 60.049.701,00 58.728.824,00 59.700.756,00

4. Garantinis fondas 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.800,00 12.084.801,00

Trūkumas* 48.816.112,00 48.947.561,00 47.964.901,00 46.644.024,00 47.615.955,00

* – bendra (eksporto kreditų draudimo ir būsto paskolų draudimo veiklos uţtikrinimui) turima mokumo atsarga viršija minimalų Draudimo

įstatyme reikalaujamą garantinio fondo dydį ir dėl šio reikalavimo BPD įstatinio kapitalo didinti nereikėtų, tačiau jau BPD 2010 m. III ketv.

finansinės atskaitomybės duomenimis sukauptas nuostolis dėl būsto paskolų draudimo veiklos sudaro – 26.931.368 Lt, o kapitalas su

rezervais sudaro 62.022.838 Lt palyginus su 87.000.000 Lt įstatiniu kapitalu, todėl įstatinio kapitalo didinimas yra tik laiko klausimas,

nebent būtų priimti kitokie sprendimai dėl BPD tolesnės veiklos.

Nepaskirstyto pelno (nuostolio) dydis imamams iš prognozinės pelno (nuostolių)

ataskaitos 2012–2016 metams, kurioje pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos

kaip 5 procentai nuo eksporto į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikųjį kaip labiausiai

tikėtiną scenarijų.

Eksporto į ne rinkos rizikos šalis prognozės ir scenarijai pateikiami galimybių studijos

1.2. dalyje „Esamos prekinio kredito draudimo rinkos plėtros potencialo analizė―:

30 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pasirašytų draudimo įmokų

suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Kadangi draudţiama neparduotina rizika tai perdraudimų dalis neįtraukiama (de facto

perdraudimą atlieka valstybė, drausdama valstybės sąskaita), o faktiškai išieškotos

sumos (regresas) atsiranda ne anksčiau nei trečiaisiais veiklos metais. 30 lentelėje

pateikiama sutrumpinta prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012-2016 metams,

detali prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012-2016 metams pateikiama 2 priede.

31 lentelė. Prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams

Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99

Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34

I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ

I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35

I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE

POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,06 -2,25 -2,40 -2,18 -2,32

I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO

IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33

I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO

PASIKEITIMAS (-/+)

I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33

III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.7. KITOS PAJAMOS

III.8. KITOS SĄNAUDOS

III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -

PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

III.14. PELNO MOKESTIS (-)

III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

SKIRTUMAS -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

Apibendrinant:

Šios techninės alternatyvos, pertvarkant esamą juridinį asmenį (BPD), faktinis

finansavimo lėšų poreikis apimtų:

1) lėšas įstatinio kapitalo padidinimui (pertvarkymo metais, kurie gali būti 2011 m.

arba 2012 m.) ir sudarytų 12.100.000 litų (ši suma didesnė nei minimalus

reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas

garantinio fondo dydis, didesnė nei minimalus reikalaujamas organizacinio fondo

dydis);

2) lėšas turimos mokumo atsargos trūkumui iki minimalaus reikalaujamo garantinio

fondo dydţio padengti, kuris 2012–2016 metais sudarytų 3.238.800 litų, iš jų

2012 m. 1.071.800 litų, 2013 m. tokio trūkumo nebūtų, 2014 m. 848.000 litų,

2015 m. 1.319.000 litų ir 2016 m. tokio trūkumo nebūtų (ţr. lentelę

„Prognozinės turimos mokumo atsargos skaičiavimas 2012-2016 metams―);

3) iš viso šios techninės alternatyvos įgyvendinimo finansavimo poreikis 2012–2016

metais sudarytų 15.338.800 litų.

Finansavimo šaltiniai.

Galimi pertvarkomo juridinio asmens UAB „Būsto paskolų draudimas―, vykdysiančio

Prekinio kredito draudimo agentūros funkcijas, finansavimo šaltiniai78 – LR valstybės

biudţetas, kurio lėšos naudojamos esamos draudimo įmonės pertvarkymo išlaidoms ir

veiklos išlaidoms (ataskaitinių metų trūkumui, kai jis atsiranda, tarp turimos mokumo

atsargos ir minimalaus garantinio fondo dydţio padengti).

Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai

nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai

finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities

prekinio kredito draudimo veiklos.

Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)

Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)

Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2

punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo

plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios

priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo

priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi

fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,

ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi

patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės

sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.

finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio

reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).

Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo

įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos

būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma

negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai

negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį

kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.

78 Daroma prielaida, kad steigiamas juridinis asmuo vykdys tik eksporto kreditų draudimą, kai draudţiama tik neparduotina rizika. Steigimo metu orientuojamasi į trumpalaikių eksporto kreditų su neparduotina rizika draudimą valstybės sąskaita, tačiau atsiradus poreikiui tokia agentūra galės vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikių eksporto kreditų draudimą, nes tam yra visos teisinės sąlygos ir ši draudimo rūšis yra priskiriama neparduotinai rizikai.

124

Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su

valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.

gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos

regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos

Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros

fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms

taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų

inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas

arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.

Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau

jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).

Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos

panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su

valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių

galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant

prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.

Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES

struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito

draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio

reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės

paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik

LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,

rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl

tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo

sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip

sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam

eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.

4.2.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą

Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:

1) eksporto apimčiai;

2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;

3) draudimo rinkai;

4) šalies ūkiui – netiesiogiai.

Poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai

gali būti vertinamas kaip:

1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios

sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,

2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis

draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis

poveikis.

1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

125

Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis

kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp

eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo

scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami

eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos

šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo

priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto

apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto

grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt

ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui

2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.

32 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo

agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3

nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0

skirtumas tarp

nuosaikaus ir

pesimistinio scenarijų

5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7

Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl

daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.

Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos

kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas dėl, pvz., vienos pagrindinių pasaulio

eksportuotojos Kinijos sustiprėjusios nacionalinės valiutos, spartus ne rinkos rizikos

šalių ekonomikų augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų

draudimo, dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo

priemonės ir pan.) galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.

2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas

kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos

rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo

eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.

laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.

33 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,

dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.

275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105

Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.

Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis pasireiškia per

rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito draudimo sistemai,

dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, iš dalies padengiančių galimus nuostolius

eksportuojant su atidėtu apmokėjimu galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos

šalis, didinti eksporto apimtis esamose rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba

pradėti eksportuoti į naujas rinkas. Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad

jiems patiems nebereikia uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su

papildoma rizika ir papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų

prekybos partneriai patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl

126

išvengiama rizikos ir galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti

sandorius su tokiais nepatikimais prekybos partneriais.

Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip

draudimo išmokų suma, kuri bent iš dalies sumaţina eksportuotojų patiriamus

nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų suma sudarytų 29,78

mln. Lt.

34 lentelė. Prognozuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016 metais

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Draudimo išmokos 0,30 3,90 6,45 9,43 9,70

Poveikis draudimo rinkai.

Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne

gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito

rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos

rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir

eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek

būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną

riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.

Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:

35 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pasirašytų draudimo įmokų

suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Poveikis šalies ūkiui.

Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis

padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių

pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių

gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį

uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti

tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,

taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.

Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes

sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir

maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.

Apibendrinant:

1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų

1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis

priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;

2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–

2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius;

3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl

pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;

4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis

efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies

biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;

5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų

1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.

127

4.3. Trečioji techninė alternatyva – pertvarkomas esamas juridinis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

4.3.1. pertvarkomas juridinis asmuo, jo teisinė forma, savininkas

Funkcine prasme pertvarkomas juridinis asmuo.

Funkcine prasme pertvarkomas esamas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė

„Investicijų ir verslo garantijos―.

Pertvarkomo juridinio asmens teisinė forma.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos― (INVEGA) veikia kaip garantijų institucija (veikia

ne pagal Draudimo įstatymą), kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos

Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros―, kitais teisės

aktais ir savo įstatais.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos― registruota Juridinių asmenų registre, kodas

110084026, buveinės adresas Konstitucijos g. 7, Vilnius.

Įstatinio kapitalo dydis – 26 000 000 LTL.

Valstybinę prieţiūrą vykdanti institucija – specializuota valstybinė prieţiūra nevykdoma,

veiklos prieţiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ūkio ir

finansų ministerijos, kurioms privaloma teikti suteiktų garantijų ir bendrovės

įsipareigojimų vykdymo ataskaitas (LRV 2001-07-11 nutarimo Nr. 887 2.8 punktas).

Pertvarkomo juridinio asmens savininkas.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos― dabartinis savininkas – Lietuvos valstybė. Akcijas

patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos ūkio

ministerija.

4.3.2. teisės aktai, kuriuos reikia parengti ir (arba) pakeisti

Instituciniai:

1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant

valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines veiklos nuostatas, principus,

finansavimo teikimo schemą ir šaltinius:

Preambulėje pabrėţiamas prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant

valstybei poreikis;

Toliau įstatyme apibrėţiama:

- Įstatymo paskirtis;

- Pagrindinės sąvokos;

- Pagrindiniai prekinio kredito draudimo sistemos dalyvaujant valstybei

principai;

- Įtvirtinamas sprendimas pavesti UAB „Investicijų ir verslo garantijos―

funkcijas, susijusias su prekinio kredito draudimo dalyvaujant valstybei

sistemos įgyvendinimu;

- Garantijų teikimo pagrindinės nuostatos, prioritetinės kryptys;

128

- Garantijų teikimo finansavimo šaltiniai (Lietuvos biudţeto ir(ar)_ES

struktūrinių fondų lėšos);

- Pagrindinės nuostatos dėl regresinių reikalavimų į perimtus neįvykdytus

įsipareigojimus politikos;

- Įpareigojimai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo.

Uţtikrinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos― finansavimą, susijusį su prekinio

kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, funkcijų vykdymu – numatyti

atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatyme.

Priimti LRV 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo

plėtros― pakeitimą uţtikrinant nuolatinę prekinio kredito draudimo (garantijų forma)

teikimą draudikams, draudţiantiems neparduotiną eksporto kredito riziką.

Tuo atveju, jei būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinė parama (pvz.,

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) turi būti iš anksto sudaromos teisinės

galimybės remti prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, t.y. Lietuvos

institucijų atstovai, dalyvaujantys EK darbo grupių, rengiančių 2014–2020 m. ES

struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektus, turėtų teikti atitinkamus

pasiūlymus, taip pat dalyvauti rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės

paramos strategiją ir kitus programinius bei reglamentuojančius teisės aktus ir

dokumentus. Kadangi yra teisinis neapibrėţtumas ir teisinio reglamentavimo ES

struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

finansavime ES lygmeniu, egzistuoja didelė rizika, kad šios įmonės veiklos išlaidos bus

pripaţintos netinkamos finansuoti bei atsiţvelgiant į aiškaus EK pasisakymo dėl ES

struktūrinės paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką

siūloma nenaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, o naudoti tik LR

valstybės biudţeto lėšas, vėliau siekiant 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo.

Veiklos:

Nors šiuo metu dar veikia valstybės garantijų teikimo draudėjams, sudariusiems

eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, schema šiuo metu veikia, ir

ši garantijų teikimo veikla iš esmės galėtų būti vykdoma egzistuojančių teisės aktų

pagrindu, tačiau šios garantijų schemos veikimas pagrįstas Laikinojo komunikato

nuostatomis, kurios galioja iki 2011 m. gruodţio 31 d., todėl greta numatomų LRV 2001

m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros― pakeitimų,

susijusių su šios garantijų schemos pratęsimu iki 2011 m. gruodţio 31 d., yra būtina

atlikti pakeitimus, įgalinančius garantijų suteikimą draudikams, numatantiems drausti

neparduotinos rizikos eksporto kreditą.

4.3.3. veiksmai, kuriuos reikės atlikti realizuojant šią techninę alternatyvą

1. Įmonės pavadinimas.

Pakeisti įmonės pavadinimą, nes pavadinimas turi atspindėti vykdomos veiklos

pobūdį ir turį būti suprantamas tiek potencialiems klientams, tiek verslo

partneriams.

2. Įmonės valdymas ir įmonės darbuotojai.

Pasamdyti papildomus darbuotojus – įmonėje turėtų papildomai dirbti 5

darbuotojai:

129

Aukštesnysis padalinio, skirto garantijų teikimui eksporto į ne rinkos rizikos

šalis kredito draudimui vykdyti, vadovas (direktoriaus pavaduotojas, arba

departamento direktorius arba kitas padalinio vadovas);

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojas - 1 darbuotojas;

Teisės skyriaus darbuotojas – 1 darbuotojas. 3. Patalpos, kompiuteriai ir orgtechnika.

Išskirti/išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6

m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – ne maţiau kaip 50 m²

ploto. Šalia su biuro patalpų nuomos skaičiuojamos išlaidos turto draudimui ir

saugai;

Įrengti papildomas 5 darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti

reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1

darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams,

bent 1 seifas svarbiems dokumentams laikyti;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:

Kompiuteriai – 5 vnt.;

Spausdintuvai – 2 vnt.;

Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt.

Telefono aparatai – 5 vnt. 4. Programinė įranga.

MS Office programa – 5 vnt.;

Antivirusinė programa – 5 vnt.;

Įsigyti ir įdiegti Integruotą verslo valdymo ir apskaitos informacinę sistemą,

kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti

duomenis apie kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją ir

įsigyti Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos licenciją.

5. Informacijos apie pirkėjus šaltiniai.

Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis Lietuvoje ir uţsienyje.

4.3.4. finansinė analizė, nustatanti galimus finansavimo šaltinius ir

lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą;

Europos Komisija79, remdamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, patvirtino Lietuvos

trumpalaikių eksporto kreditų draudimo programą, kuria siekiama sumaţinti neigiamą

dabartinės finansų krizės poveikį eksporto įmonėms. Paţymėtina, kad taikant eksporto

draudimą garantijų forma susiduriama su praktine jų taikymo problema – šiuo metu

Lietuvos rinkoje iš esmės nėra draudėjų, sudariusių prekinio kredito draudimo sutartis

su draudimo įmonėmis, draudţiančių eksportą į ne rinkos rizikos šalis arba draudţiančių

labai aukšta, eksportuotojams nepriimtina kaina, maţiau palankios, palyginus su

draudimu sąlygos.

Be to, patvirtinta ir su EK suderinta eksporto kreditų draudimo sistema, paremta

garantijų suteikimu draudėjams, sudariusiems sutartis su draudikais, apima tik

neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką, tačiau faktiškai jokia draudimo įmonė

Lietuvoje neteikia neparduotinos rizikos eksporto kredito draudimo paslaugų, teikiamos

tik eksporto kredito draudimo paslaugos, susijusios su parduotina rizika ir laikinai

neparduotina rizika. Todėl esama rėmimo sistema niekaip nedaro bent kiek ţymesnio

poveikio eksporto kredito draudimo su neparduotina rizika rinkai – tiesiog nėra kam

teikti garantijų, nes rinkoje nėra draudikų, su kuriais draudėjai galėtų sudaryti eksporto

kredito draudimo su neparduotina rizika sutartis. Paţymėtina, kad netgi taikant

79

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1980&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=lt

130

garantijų teikimą draudėjams, apsidraudusiems nuo eksporto kredito laikinai

neparduotinos rizikos, INVEGA tėra pasirašiusi sutartį tik su vienu draudiku, kuris veikia

Lietuvoje net ne per filialą, o per brokerius (Atradius). Tai reiškia, kad garantijų

suteikimas draudėjams, sudariusiems prekinio kredito draudimo sutartis su draudimo

įmonėmis nedarytų ţymesnio poveikio nei pačiai eksporto draudimo rinkai, nei eksporto

skatinimui, ką liudija draudimo rinkos apimčių ir suteiktų garantijų draudėjams apimčių

palyginimas, pastarosios 2010 m. sausio-lapkričio mėn. garantijų išmokos sudarė 0,517

mln. Lt, kai tuo tarpu draudimo išmokos tuo pačiu laikotarpiu sudarė 26,734 mln. Lt (iš

jų Coface 16,008 mln. Lt ir Euler Hermes 10,734 mln. Lt) buvo 51,7 karto maţesnės nei

taikant įprastas draudimo formas.

Kaip teigiama Komisijos komunikato Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių

sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir

ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas (2011/C 6/05), kuriuo patęsiamas Komisijos

komunikato Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistemos, siekiant padidinti

galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (2009/C

16/01) taikymas iki 2011 m. gruodţio 31 d., 3.1 punkte dėl trumpalaikių eksporto

kreditų draudimo:

„ parduotina rizika negali būti apdrausta valstybių narių remiamu eksporto kredito

draudimu. Parduotina rizika – tai komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir

nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems to komunikato priede išvardytose šalyse; jos

didžiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai. Su valstybėse narėse ir

kitose aštuoniose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse

įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina.

Komisija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose valstybėse narėse trūksta

draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse

parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama.

Komunikato 4.4 punkte teigiama: „Tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai

neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito

draudikas, kuriame neparduotina rizika draudžiama valstybės sąskaita arba su

valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų

tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų

atitinkamos rūšies rizikai.“―

Pagrindinės prielaidos, nustatant lėšų poreikį realizuojant šią techninę alternatyvą:

1) Funkciškai pertvarkomas80

esamas juridinis asmuo – uţdaroji akcinė bendrovė

„Investicijų ir verslo garantijos― (toliau – INVEGA);

2) pertvarkomas juridinis asmuo veikia ne pagal Draudimo įstatymą;

3) teikiamos valstybės remiamos garantijos eksporto kredito draudikams, draudţiant

neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką. Neparduotinų arba laikinai

neparduotinų rizikų atveju komercinio perdraudimo nėra, realiai perdraudimo

funkciją vykdo valstybė, teikdama garantijas draudikams;

4) teikiant garantijas eksporto kreditų draudikams draudėjai moka įprastą rinkos kainą

uţ draudimo polisą, todėl draudėjams netaikomos valstybės pagalbos teikimo

apribojimai, valstybės pagalbos subsidijos ekvivalentas neskaičiuojamas (Komisijos

komunikato komunikatas valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93

straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam prekinio

kredito draudimui (97/C 281/03) 4.4 punktas);

5) garantijų išmokų apimtys apskaičiuojamos kaip eksporto kreditų draudikų,

draudţiančių neparduotiną arba laikinai neparduotiną riziką, prognozuojamą

draudimo išmokų sumą, atėmus išieškotas sumas (regresą), nes nėra komercinio

80 Pertvarkymas apima tik papildų funkcijų ir uţduočių delegavimą ir nėra juridiškai pertvarkoma

131

perdraudimo, bet išlieka būtinybė uţtikrinti reikalavimus mokumo atsargai, kitiems

Draudimo įstatymo nustatytiems reikalavimams. Paţymėtina, kad valstybė skirtingai

nei I ir II techninių alternatyvų atvejais neteikia finansavimo įstatiniam kapitalui ar

įstatinio kapitalo padidinimui. Garantijų metiniai limitai apskaičiuojami kaip

prisiimamų garantijų apimtys pagal pasirašytų draudimo įmokų sumą (pagal visus

eksporto kredito su neparduotina rizika draudikus, kuriems teikiamos garantijos);

6) nors šiuo metu Lietuvoje realiai veikia tik 2 eksporto kreditų draudikai – Coface

filialas Lietuvoje ir Atradius per brokerius (2010 m. Lietuvoje veiklą nutraukė Euler

Hermes filialas Lietuvoje ir toliau numato vykdyti veiklą tik per brokerius iš padalinio

Švedijoje), skaičiavimai atliekami tarsi vienai draudimo įmonei (kaip visai eksporto

kreditų su neparduotina arba laikinai neparduotina rizika rinkai), nes nėra galimybės

įvertinti, kokią eksporto kreditų draudimo paslaugų dalį vykdys viena ar kita

draudimo įmonė, neţinoma, kada ir kiek gali įeiti į Lietuvos eksporto kreditų

draudimo rinką naujų rinkos dalyvių (draudikų). Pvz., atsiradus valstybės

teikiamomis garantijoms eksporto kreditų su neparduotina rizika draudikams, tokias

paslaugas gali pradėti teikti ir kitos Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės ir

teikiančios kitokias ne gyvybės draudimo paslaugas, bet šiuo metu neteikiančios

eksporto kredito draudimo paslaugų. Taigi, rinkos dydį labiau apspręstų eksporto

apimtys į ne rinkos rizikos šalis ir eksportuotojų poreikis draustis nuo neparduotinos

rizikos, tačiau garantijų apimtis ţenkliai maţiau apspręstų rinkoje veikiančių dalyvių

skaičius ir pajėgumai;

7) kadangi trumpalaikio eksporto kredito draudimas su neparduotina rizika draudţiant

su valstybės garantija turi būti apskaitomas atskirai, taip pat su neparduotina rizika

(kai draudţiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija) susijusi veikla turi

būti atskirta nuo kitos draudiko vykdomos veiklos;

8) pasirašytos draudimo įmokos skaičiuojamos kaip dalis nuo eksporto į ne rinkos

rizikos šalis. Daroma prielaida, kad draudţiamo eksporto dalis sudarytų 5 procentus,

nes kaip rodo Centrinės Europos šalių praktika besidraudţiančių eksporto draudimu

įmonių dalis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc., Lietuvoje veikusio LEID atveju ši dalis

sudarė 5,5 proc., o atsiţvelgiant į santykinius rinkos dydţius 5 procentai nuo

eksporto į ne rinkos rizikos šalis yra labai tikėtinas draudimo įmokų dydis – kuo

didesnė rinka, tuo santykinai maţesnė draudimo dalis (Lenkijos, Čekijos praktika) ir

kuo maţesnė rinka (kaip Lietuvos atveju) tuo santykinai didesnė draudimo dalis;

9) laikoma, kad PKD agentūros steigimas, pertvarkant esamą juridinį asmenį (INVEGA)

vyksta 2011 m. ir pagrindinė veikla vykdoma nuo 2012 m., skaičiavimai apima 5

metų laikotarpį iki 2016 m. imtinai;

10) papildomai, palyginti su draudimo bendrovėmis pirmos ir antros techninės

alternatyvų atvejais, svarbus prisiimamų įsipareigojimų limitas, kurį kiekvienais

metais nustato LRV. Paţymėtina, kad pagal Skolos įstatymo 8 str. 2 dalį uţ garantijų

institucijos įsipareigojimų kredito įstaigoms pagal garantijas įvykdymą garantuoja

valstybė. Vyriausybė kasmet kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų

pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti atitinkamų metų Valstybės biudţeto

ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito.

Tačiau Vyriausybei nustačius maţesnį garantijų limitą nei yra poreikis, atitinkamai

turi būti perskaičiuojamos leistinos pasirašyti draudimo įmokos, kurioms

suteikiamos garantijos, tais biudţetiniais metais pagal visus eksporto kreditų su

neparduotina rizika draudikus, kuriems bus teikiamos valstybės garantijos.

Pagal Skolos įstatymo nuostatas:

Valstybės skola – valdţios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis,

prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąţinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas

išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo

(finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus,

konsoliduota suma.

132

Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – tai skolinantis prisiimtas

įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės

vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos)

sutartis, suteikus valstybės garantijas) grąţinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą

šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai,

paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).

Pagal Valstybės skolos įstatymo 6 str. 5 d.:

Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola

tik tuomet, kai skolininkui, uţ kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė:

(i) iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla;

(ii) jis yra likviduojamas arba likviduotas;

(iii) kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių

bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis;

(iv) kitais atvejais, kai valstybė uţ skolininką, uţ kurio įsipareigojimų

įvykdymą ji garantuoja, nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus

pagal garantiją.

Taigi darytina išvada, kad įsipareigojimai pagal valstybės garantijas įtraukiami į

valstybės skolą ne visais atvejais, o tik esant aukščiau nurodytoms sąlygoms.

Lėšų poreikis, realizuojant šią techninę alternatyvą.

Lėšų poreikį, pertvarkant esamą juridinį asmenį INVEGA ir taikant valstybės garantijų

teikimą eksporto kredito draudikams, draudţiant neparduotiną arba laikinai

neparduotiną riziką, sudaro lėšos garantijų išmokoms bei pertvarkomo juridinio asmens

administracinės išlaidos.

Lėšų poreikis turi būti koreguojamas kiekvienais biudţetiniais metais pagal valstybės

garantijų limitą, suteikiamą INVEGA pagal eksporto kreditų draudimo su neparduotina

rizika garantijoms tenkančią dalį: Vyriausybei nustačius maţesnį garantijų limitą, nei

reikia, atitinkamai turės būti maţinama leistinų pasirašyti draudimo įmokų suma pagal

visus draudikus, teikiančius tokią paslaugą ir kuriems suteikiama eksporto kreditų

draudimo su neparduotina rizika valstybės garantija.

Kadangi eksporto kreditų draudimas su neparduotina rizika būtų tik papildoma veikla

draudikams, vykdantiems eksporto su parduotina rizika ar vidaus rinkos draudimo

veiklą ar kitą ne gyvybės draudimo veiklą, tai papildomai reikalautų panašių išteklių

kaip ir II techninės alternatyvos atveju, o draudimo apimtis labiau įtakotų eksporto į ne

rinkos šalis apimtys (ţr. 4 lentelę).

Paţymėtina, kad šios techninės alternatyvos atveju neįmanoma sudaryti detalesnių

prognozinių pelno (nuostolių) ataskaitų 2012–2016 m., kadangi nėra ţinoma uţsienio

draudimo įmonių faktinė finansinė būklė ir vykdomos veiklos, jų teisinis

reglamentavimas (kadangi šiuo uţsienio šalių draudimo įmonių filialus reglamentuoja ne

tik LR, bet ir tų šalių teisės aktai, o Atradius atveju, kurio filialo Lietuvoje nėra, tai jam

netaikomos ir LR teisės aktų nuostatos). Be to, išlaidų skaičiavimo principas skiriasi nuo

lėšų poreikio draudimo įmonių atvejais – jei pirmųjų techninių alternatyvų atvejais

galima sudaryti prognozines pelno (nuostolių) atskaitas, palyginti turimas mokumo

atsargas su minimaliu garantinio fondo dydţiu (arba garantinio fondo dalimi, kuri būtų

skirta eksporto kreditų draudimui), tai šios III techninės alternatyvos atveju

skaičiuojamos tikėtinos garantinės išmokos (atėmus iš regreso gautas pajamas).

Todėl prognozuojamos draudimo išmokos ir atitinkamai lėšų poreikis garantijų

išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų 29,78 mln. Lt, tikėtinos iš regreso

gautinos pajamos 2012–2016 m. laikotarpiu sudarytų 2,94 mln. Lt (iš jų 2014 m. 0,56

133

mln. Lt, 2015 m. 0,97 mln. Lt ir 2016 m. 1,14 mln. Lt), iš viso lėšų poreikis

garantijų išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį, įvertinus iš regreso gautinas

pajamas, sudarytų 26,84 mln. Lt. Garantijų limitas per 2012–2016 m. sudarytų

46,65 mln. Lt.

36 lentelė. Prognozuojamų draudimo įmokų ir draudimo išmokų sumos 2012–2016 m.

laikotarpiu pagal visus eksporto kredito su neparduotina rizika draudikus, kuriems

teikiamos valstybės garantijos, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Draudikų, kuriems

teikiamos garantijos,

bendra pasirašytų

draudimo įmokų suma

7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Draudikų, kuriems

teikiamos garantijos,

draudimo išmokos

0,3 3,90 6,45 9,43 9,70

Garantijų išmokos

(Draudikų, kuriems

teikiamos garantijos,

draudimo išmokos atėmus

gautinas iš regreso

pajamas)

0,3 3,90 5,89 8,46 8,29

Pagrindinės administracinės išlaidos:

Darbuotojai – draudimo įmonėje papildomai turėtų pradėti dirbti 7 darbuotojai

(darbo uţmokestis skaičiuojamas pagal panašių pareigybių darbuotojų darbo

uţmokesčius INVEGA, UAB Būsto paskolų draudimas― viešai skelbiamus

duomenis, taip pat remiantis kitų draudimo įmonių apibendrinta ir viešai

neskelbiama informacija), iš viso darbuotojai 30.900*1,31=40.479 Lt per mėn.,

485.748 Lt per 2012 metus (2013 m. 485.748*1,05=510.035 Lt, 2014 m.

510.035*1,05=535.537 Lt, 2015 m. 535.537*1,05=562.314 Lt, 2016 m.

562.314*1,05=590.429 Lt):

Aukštesnysis padalinio vadovas 8000 Lt81;

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai 6000x2=12000 Lt;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojas - 1 darbuotojas, 4800 Lt;

Teisininkas - 1 darbuotojas, 6100 Lt.

Išsinuomotos biuro patalpos vienai darbo vietai skiriant ne maţiau kaip 6 m²

darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³ erdvės (LR sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-65) – apie 30 m², susitikimų -

pasitarimų patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės

patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 62 m² vientiso ploto, biuro

nuomos įkainiai nustatomi pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA)

pateikiamą ir kas pusmetį atnaujinamą duomenų bazę

http://www.esf.lt/uploads/documents/file/smm/Copy%20of%20DB_2010_03_2

9%20FV%20uzrakinta%20visiems.xls, vidutiniškai 32,69 Lt uţ kv. m per mėn.

be PVM, viso 2026,78 Lt per mėn., 24.321,36 Lt per metus;

Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti reikalinga:

kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po stalu, kėdės (1 darbuotojui ir

2 lankytojams), spinta dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai

kasos pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti, vidutiniškai 10000 Lt, 5x

5.000=25.000 Lt;

Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką, iš viso :

Kompiuteriai – 5 vnt., 2x 3500 Lt, 3x2000 Lt, viso 13.000 Lt;

81 Neatskaičius mokesčių bruto, be darbdavio mokesčių dalies

134

Spausdintuvai – 2 vnt., 600 Lt, viso 1.200 Lt;

Multifunkcinis įrenginys – 1 vnt., 1.250 Lt;

5 vnt. telefono aparatų, viso 500 Lt;

Komunalinės paslaugos (elektra, šiluma, vanduo, kitos ūkinės sąnaudos, kiti

atsitiktiniai įvykiai ir pan.): 2012 m. 700.000 Lt, 2013 m. 700.000 Lt, 2014 m.

800.000 Lt, 2015 m. 800.000 Lt, 2016 m. 900.000 Lt.

Komandiruotės: 2012 m. 100.000 Lt, 2013 m. 200.000 Lt, 2014 m. 200.000 Lt,

2015 m. 300.000 Lt, 2016 m. 300.000 Lt;

Darbuotojų mokymai: 2012 m. 10.000 Lt, 2013 m. 20.000 Lt, 2014 m. 20.000

Lt, 2015 m. 20.000 Lt, 2016 m. 30.000 Lt;

Ryšių, mokesčių sąnaudos, kuro sąnaudos, automobilių nuomos, prieţiūros,

raštinės, org. technikos eksploatacinės medţiagos, reprezentacinės sąnaudos,

informaciniai leidiniai ir pan. sąnaudos: 2012 m. 180.000 Lt, 2013 m. 190.000

Lt, 2014 m. 220.000 Lt, 2015 m. 240.000 Lt, 2016 m. 290.000 Lt

Audito paslauga ir banko paslaugos: 2012 m. 60.000 Lt, 2013 m. 100.000 Lt,

2014 m. 110.000 Lt, 2015 m. 110.000 Lt, 2016 m. 120.000 Lt;

Sauga 100 Lt per mėn., 1.200 lt per metus,

Turto draudimas 1.200 Lt per metus

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte

nurodyta, kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir

visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku

pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai

ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems reikalavimams uţtikrinti

būtina:

MS Office programa – 5 vnt., 5x 620 Lt =3.100 Lt;

Antivirusinė programa – 5 vnt., 5x100 Lt =500 Lt;

Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė sistema, kurios svarbiausia

posistemė „Pirkėjų kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti duomenis apie

kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų akumuliaciją, ir duomenų bazės

valdymo sistemos programinės įrangos licencija 900.000 Lt +250.000 Lt bent

vienas atnaujinimas per 5 metų laikotarpį;

Duomenų/ tyrimo duomenų įsigijimo išlaidos (apie įmones, jų klientus,

partnerius, tiekėjus), apie 150.000 Lt kasmet.

37 lentelė. Patiriamos administracinės išlaidos 2012–2016 m. laikotarpiu, litais.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

2.487.189 1.576.876 1.932.278 2.139.055 2.087.180

Šios išlaidos gali kisti, priklausomai nuo faktiškai įsigyjamų prekių ir paslaugų kainų

įsigijimo metu, nuo tuo metu esamos mokestinės aplinkos ir mokesčių dydţių ar tarifų

(gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, kitų taikomų

mokesčių), taikomų higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir normų, kitos

teisinės, ekonominės ir mokestinės aplinkos sąlygų.

Apibendrinant

1) Lėšų poreikis administracinėms INVEGA išlaidoms padengti per 2012–2016 m.

laikotarpį sudarytų 10,223 mln. Lt;

2) lėšų poreikis garantijų išmokoms per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų 26,84

mln. litų;

3) Valstybės prisiimamų įsipareigojimų limito poreikis per 2012–2016 m. laikotarpį

sudarytų 46,65 mln. Lt.;

4) Iš viso lėšų poreikis, įgyvendinant šią techninę alternatyvą, sudarytų 37,063 mln.

Lt per 2012–2016 m. laikotarpį.

Finansavimo šaltiniai.

135

Galimas pertvarkomo esamo juridinio asmens, vykdysiančio Prekinio kredito draudimo

agentūros funkcijas, finansavimo šaltinis – LR valstybės biudţeto lėšos, kurios būtų

naudojamos garantijų išmokoms ir administravimo išlaidoms padengti.

Nors 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą reglamentuojantys ES teisės aktai

nedraudţia naudoti ES struktūrinės paramos lėšų prekinio kredito draudimo sistemai

finansuoti, tačiau tuo pat metu aiškiai nepasisako ir nenurodo kaip remtinos srities

prekinio kredito draudimo veiklos.

Pvz., vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB)

Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB)

Nr. 1783/1999nuostatomis: kadangi šio reglamento 3 str. „Paramos taikymo sritis― 2

punkto c dalis kaip galimą paramos taikymą numato kaip „endogeninio potencialo

plėtojimą priemonėmis, kuriomis remiamas regioninis ir vietos vystymasis. Šios

priemonės apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ, finansavimo

priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietos vystymosi

fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių,

ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklų kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi

patirtimi;―, todėl ERPF lėšos gali būti naudojamos draudimo paslaugų teikimui valstybės

sąskaita Lietuvos įmonėms, draudţiant neparduotiną eksporto kreditų riziką, t.y.

finansuojant paslaugas įmonėms. Galimybę remti paslaugas įmonėms numato ir šio

reglamento 4 straipsnis „Konvergencija― (pagal Konvergencijos tikslą yra teikiama

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai).

Taip pat paminėtinas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo

įgyvendinimo mechanizmo neapibrėţtumas: jei Europos regioninės plėtros fondo lėšos

būtų investuojamos į naujai steigiamą juridinį asmenį, tai lyg ir būtų laikoma

negrąţintina subsidija investicijoms, tačiau kiti reikalavimai paramai, teikiamai

negrąţintinos subsidijos forma, prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei,

sistemos kūrimo atveju nepritaikomi, pvz., dėl išlaidų tinkamumo – išlaidos į įstatinį

kapitalą nenumatytos kaip tinkamos išlaidos.

Nors eksporto kreditų draudimas gali būti vykdomas tiek valstybės sąskaita, tiek su

valstybės garantija, tai nelaikoma ir finansinės inţinerijos priemone: pagal 2006 m.

gruodţio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos

regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos

Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros

fondo, įgyvendinimo taisykles 43 straipsnio „Visoms finansų inţinerijos priemonėms

taikomos bendrosios nuostatos― nuostatas „43 ir 46 straipsniai taikomi finansų

inţinerijos priemonėms, kurias sudaro veiksmai, suteikiantys grąţinamąsias investicijas

arba garantijas dėl grąţinamųjų investicijų ar abu dalykus kartu:―.

Taigi, nors finansinės inţinerijos atveju gali būti naudojamas garantinis fondas, tačiau

jis vis tiek yra taikomas tik grąţintinoms investicijoms (pvz., paskoloms).

Kadangi trūksta ES teisinio reglamentavimo ne tik ES struktūrinės paramos

panaudojimo prekinio kredito draudimo sistemos atţvilgiu, bet ir suderinamumo su

valstybės pagalba, su paramos teikimo įgyvendinimo nuostatomis, todėl praktinių

galimybių pasinaudoti dar 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama kuriant

prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą nėra.

Tačiau atsiţvelgiant į viso prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

kūrimo proceso trukmės padidėjimą dėl siekio pasinaudoti 2007–2013 m. ES

struktūrine parama, į galimą šios ES struktūrinės paramos panaudojimo prekinio kredito

draudimui, dalyvaujant valstybei, išlaidų netinkamumo pripaţinimo riziką, į teisinio

reglamentavimo šioje srityje trūkumą ir aiškaus EK pasisakymo dėl ES struktūrinės

136

paramos suderinamumo su prekinio kredito draudimo sistema stoką siūloma naudoti tik

LR valstybės biudţeto lėšas, o vėliau siekti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos

panaudojimo. Jau dabar Lietuvos institucijų atstovai dalyvauja įvairių ES darbo grupių,

rengiančių ES reglamentų ir kitų ES teisės aktų projektus ar teikiančių pasiūlymus dėl

tokių teisės aktų projektų rengimo, todėl siūloma siekti, kad prekinio kredito draudimo

sistema taptų remtina veikla teikiant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą, taip

sudarant galimybę pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama svarbiam

eksporto skatinimo instrumentui plėtoti ir palaikyti.

4.3.5. ekonominė analizė realizuojant šią techninę alternatyvą.

Šios techninės alternatyvos ekonominė analizė apima poveikį:

1) eksporto apimčiai;

2) eksportuotojų rizikos sumaţinimui;

3) šalies ūkiui – netiesiogiai.

Poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai

gali būti vertinamas kaip:

1) poveikis visų eksportą skatinančių veiksnių sudedamoji dalis, neišskiriant šios

sistemos poveikio – matuojamas netiesioginis ekonominis poveikis,

2) poveikis eksportui pagal apsidraudusiųjų eksporto kredito į ne rinkos rizikos šalis

draudimu grynąjį eksporto prieaugį – matuojamas tiesioginis ekonominis

poveikis.

1) netiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

Kai vertinamas prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis

kartu su kitais eksportą skatinančiais veiksniais, jis vertinamas kaip skirtumas tarp

eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal nuosaikaus eksporto augimo

scenarijų (kai veikia eksporto skatinimo priemonės, tačiau pasireiškia ir neigiami

eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai) ir eksporto grynojo prieaugio į ne rinkos rizikos

šalis pagal pesimistinį eksporto augimo scenarijų (kai neveikia eksporto skatinimo

priemonės, pasireiškia neigiami eksporto apimtis sąlygojantys veiksniai ir eksporto

apimčių augimas vyksta tik dėl natūralių prieţasčių, pvz., kainų augimo). Eksporto

grynasis prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto apimčių mln. Lt

ataskaitiniais ir prieš tai einančiais metais. Šis poveikis eksporto apimčių padidėjimui

2012–2016 m. laikotarpiu galėtų sudaryti 22.102,1 mln. Lt.

38 lentelė. Eksporto skatinimo priemonių, tame tarpe Prekinio kredito draudimo

agentūros veiklos, poveikis eksporto prieaugiui į ne rinkos rizikos šalis, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

pesimistinis scenarijus 1031,4 1075,7 1121,8 1170,1 1220,3

nuosaikusis scenarijus 6546,6 5223,8 5429,1 5108,9 5413,0

skirtumas tarp

nuosaikaus ir

pesimistinio scenarijų

5515,2 4148,1 4307,3 3938,8 4192,7

Tiksliau prognozuoti šios techninės alternatyvos poveikį eksportui sudėtinga dėl

daugybės kitų, skirtingomis kryptimis veikiančių eksportą įtakojančių jėgų vektorių.

Trumpais epizodais, susiklosčius palankioms eksporto aplinkybėms (augantis lietuviškos

kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumas, spartus ne rinkos rizikos šalių ekonomikų

augimas ir prekių bei paslaugų paklausa, veikianti eksporto kreditų draudimo,

137

dalyvaujant valstybei, sistema, kitos veikiančios eksporto skatinimo priemonės ir pan.)

galimas ir optimistinio scenarijaus pasireiškimas.

2) tiesioginis ekonominis poveikis kaip poveikis eksporto apimčiai.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas

kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos

rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo

eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m.

laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt.

39 lentelė. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo,

dalyvaujant valstybei, sistemos poveikio eksporto apimčiai, mln. Lt

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Iš viso 2012–2016 m.

275,76 207,405 215,365 196,94 209,635 1.105,105

Poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui.

Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo garantijų forma poveikis

pasireiškia per rizikos sumaţinimą eksportuotojams, nes esant prekinio kredito

draudimo sistemai, dalyvaujant valstybei, dėl draudimo išmokų, uţ kurias garantuoja

valstybė ir kurios iš dalies padengia nuostolius eksportuojant su atidėtu apmokėjimu

galima saugiau eksportuoti į ne rinkos rizikos šalis, didinti eksporto apimtis esamose

rinkose, surasti naujus prekybos partnerius arba pradėti eksportuoti į naujas rinkas.

Eksportuotojai gauna papildomą naudą ir dėl to, kad jiems patiems nebereikia

uţsiiminėti skolų išieškojimu eksporto šalyse, kas susiję su papildoma rizika ir

papildomomis išlaidomis. Be to, tokie nepatikimi eksportuotojų prekybos partneriai

patenka į duomenų bazes su blogu kreditingumo reitingu, todėl išvengiama rizikos ir

galimų nuostolių kitiems eksportuotojams, ketinantiems sudaryti sandorius su tokiais

nepatikimais prekybos partneriais.

Finansinis poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui galėtų būti skaičiuojamas kaip

draudimo išmokų suma, uţ kurias garantuoja valstybė ir kuri bent iš dalies sumaţina

eksportuotojų patiriamus nuostolius. Per 2012–2016 m. laikotarpį draudimo išmokų,

kurioms buvo suteiktos garantijos ir sumokėtos garantinės išmokos, suma

galėtų sudaryti 29,78 mln. Lt, tačiau faktinis poveikis eksportuotojų rizikos

sumaţinimui labai priklausys nuo Lietuvoje veikiančių 2 eksporto kredito draudikų

veiksmų, t.y. jų pasirengimo teikti tokias draudimo paslaugas su valstybės garantija.

40 lentelė. Prognozuojamos garantuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016

metais

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Draudimo išmokos 0,3 3,90 6,45 9,43 9,70

Poveikis draudimo rinkai.

Poveikis draudimo rinkai pasireikštų per draudimo produktų įvairovės padidėjimą, ne

gyvybės draudimo rinkos padidėjimą bei stimulus ir signalus rinkai dėl prekinio kredito

rizikos valdymo, tuo pačiu nors ir nedideliu mastu, bet teigiamai įtakojant parduotinos

rizikos draudimo paslaugų plėtrą, t.y. prekinio kredito draudimą vidaus rinkoje ir

eksporto kredito draudimą į rinkos šalis. Draudimo rinka papildomai padidėtų tiek, kiek

būtų sumokama draudimo įmokų eksporto kredito draudimui, draudţiant neparduotiną

riziką per prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemą, iš viso 46,65 mln.

Lt per 2012–2016 m. laikotarpį:

41 lentelė. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. litų

138

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pasirašytų draudimo įmokų

suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

Be to, pradėjus teikti valstybės garantijas draudikams, draudţiantiems eksporto

kreditus su neparduotina rizika, tikėtinas ir kitų ne gyvybės draudimo rinkos dalyvių

įsijungimas į eksporto kreditų draudimo, draudţiant neparduotiną riziką, dalyvaujant

valstybei sistemą. Šios sistemos sukūrimas taip pat gali paskatinti sugrįţti arba įeiti į

Lietuvos rinkos naujus draudikus.

Kita vertus, Lietuvoje veikiant tik 2 eksporto kreditų draudikams egzistuoja labai didelė

rizika, kad visa eksporto kreditų draudimo su neparduotina rizika sistema, dalyvaujant

valstybei, priklausys nuo šių 2 draudikų veiksmų, todėl tokia sistema gali neturėti

prognozuojamo poveikio arba poveikis pasireikš tik labai nedideliu mastu. Tuo tarpu

sistemos administracinės išlaidos bus patiriamos nepriklausomai nuo faktiškai

vykdomos veiklos apimčių.

Poveikis šalies ūkiui.

Poveikis šalies ūkiui pasireikštų netiesiogiai, nes eksporto į ne rinkos rizikos šalis

padidėjimas įtakotų pajamų šalies biudţetui per gyventojų pajamų mokesčių, įmonių

pelno mokesčių padidėjimą, darbo vietų kūrimą, sąlygotą dėl eksporto augančių

gamybos ir paslaugų teikimo apimčių, maţesnį šalies biudţeto deficitą, pagerėjusį

uţsienio prekybos balansą, eksportuotojų didesnes pajamas, iš kurių bus galima daryti

tolesnes investicijas į technologinį atnaujinimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą,

taip stiprinant lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą.

Maţesni nuostoliai, kuriuos iš dalies padengtų draudimo išmokos, reikštų maţesnes

sąnaudas eksportuotojams, kas taip pat prisidėtų ne tik prie rizikos valdymo ir

maţinimo, bet konkurencingumo didinimo.

Apibendrinant:

1) tiesioginis poveikis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos

eksporto į ne rinkos rizikos šalis apimčių augimui 2012-2016 m. laikotarpiu sudarytų

1.105,105 mln. Lt, o netiesioginis poveikis kartu su kitomis eksportą skatinančiomis

priemonėmis sudarytų 22.102,1 mln. Lt per 2012–2016 metus;

2) poveikis eksportuotojų rizikos sumaţinimui sudarytų 29,78 mln. Lt per 2012–

2016 metus dėl išmokėtų draudimo išmokų, sumaţinančių eksportuotojų nuostolius,

tačiau tokio poveikio pasireiškimo ţenkliai maţesnė nei I ir II alternatyvų atvejais,

nes poveikis maţiau priklauso nuo valstybės intervencijos, bet labiau nuo Lietuvoje

veikiančių eksporto kredito draudikų veiksmų;

3) poveikis draudimo rinkai sudarytų 46,65 mln. Lt per 2012–2016 m. laikotarpį dėl

pasirašytų draudimo įmokų apimties padidėjimo;

4) poveikis šalies ūkiui būtų labiau kokybinis, pasireiškiantis kaip netiesioginis

efektas – pajamų eksportuotojams, valstybei, savivaldybėms didėjimą, šalies

biudţeto ir uţsienio prekybos balanso gerinimą bei naujų darbo vietų kūrimą;

5) iš viso tiesioginis ekonominis poveikis per 2012–2016 m. laikotarpį sudarytų

1.181,535 mln. Lt, o netiesioginis – 22.178,53 mln. Lt.

139

4.4. Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą palyginimas:

4.4.1. palyginimas kaštų aspektu

42 lentelė. Alternatyvių techninių sprendimų palyginimas kaštų ir ekonominio poveikio

aspektais, mln. Lt

Techninės

alternatyvos

I. Naujai steigiamas

juridinis asmuo

II. UAB „Būsto

paskolų draudimas“

III. UAB

„Investicijų ir

verslo garantijos“

2012 m. 2012- 2016 m.

2012 m. 2012- 2016 m.

2012 m. 2012- 2016 m.

Išlaidos iš

viso:

13,522 15,688 13,172 15,339 2,787 37,063

Valstybės

prisiimamų

įsipareigojimų

limitas

(poreikis)

- - - - 7,21 46,65

Ekonominio

poveikio

palyginimas,

mln. Lt

283,26 1.181,535 283,26 1.181,535 283,26 1.181,535

Apibendrinant:

1) maţiausius kaštus turėtų antroji alternatyva – esamo juridinio asmens UAB „Būsto

paskolų draudimas― pertvarkymas, didţiausius kaštus – UAB „Investicijų ir verslo

garantijos―, tarpinius tarp maţiausius ir didţiausius kaštus turinčių techninių

alternatyvų – naujai steigiamo juridinio asmens kaštai. Taip pat paţymėtina, kad

kaštų skirtumas tarp I ir II alternatyvų nedidelis ir sudaro 0,349 mln.Lt per 2012–

2016 m. laikotarpį;

2) lėšų poreikis 2012-2016 m. metų nevienodas pagal skirtingas technines

alternatyvas – lėšų poreikis didţiausias steigimo (pertvarkymo) metais I ir II

alternatyvos atvejais ir maţiausias III alternatyvos paskutiniais (2016 m.) metais,

tačiau pagal pastarąją alternatyvą dar reikalingas valstybės prisiimamų

įsipareigojimų limitas;

3) visos techninės alternatyvos pasiţymi vienodu prognozuojamu ekonominiu poveikiu,

tačiau III techninės alternatyvos atveju šio poveikio pasireiškimo tikimybė ţenkliai

maţesnė, nes pasireiškimas ţymia dalimi priklauso ir nuo trečiųjų šalių, t.y. nuo

draudikų veiksmų.

4.4.2. palyginimas galimų rizikų aspektu;

Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo

agentūrą (Naujos draudimo įmonės steigimas) palyginimas galimų rizikų

aspektu

1.

Institucinio

tipo

pasirinkimo

rizika

Institucinės rizikos nėra.

Siūlomas steigiamos eksporto kredito agentūros institucinis tipas

draudimo įmonė.

Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja

Draudimo įstatymas. Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d.

14 p., prekinio kredito draudimas yra priskiriamas ne gyvybės

draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl institucinio tipo

pasirinkimo klausimas yra apspręstas įstatymų leidėjo.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo

sutarties pagrindu uţ draudimo įmoką prisiimama kito asmens

140

nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius

interesus įvykus draudţiamiesiems įvykiams, asmens turtinių

interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo

techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Ūkio

subjektams prekybos santykiuose taikant atidėtą apmokėjimą uţ

pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas egzistuoja turto

netekimo rizika, t.y. esant šiai rizikai gali atsirasti nuostolių –

pirkėjas gali neatsiskaityti su pardavėju. Tokią turto riziką galima

apdrausti, kadangi ją galima įvertinti draudiminio įvykio

tikimybės ir nuostolių dydţio poţiūriu. Pagrindiniai tokios

draudţiamosios rizikos kriterijai yra:

Rizika turi būti atsitiktinio pobūdţio;

Šios rizikos pasireiškimo atsitiktinumą reikia koreliuoti su

daugybe panašių objektų;

Draudiminio įvykio pradţia, išreikšta pagal nuostoliuos

dėl rizikos, neturi būti susijusi su draudėjo arba kito

suinteresuoto asmens valios išraiška. Tai yra negalima

drausti rizikų susijusių su draudėjo uţmačiomis

(spekuliacinės rizikos).

Prekinio kredito draudimas pagal draudimo išmokos būdą yra

priskiriamas nuostolių draudimui. Nuostolių draudimas apima

tokias draudimo sutartis, kai įvykus draudţiamajam įvykiui yra

išmokama ne iš anksto nustatyta suma, o kompensuojami

draudţiamojo įvykio padaryti nuostoliai (išmokama tik tiek kiek

neapmokėjo pirkėjas, o ne tiek koks buvo suteiktas prekinio

kredito limitas). Be to, priklausomai nuo šalies į kurią

eksportuojamos prekės rizikos kategorijos, draudėjas visada pats

dalyvauja kiekvieno sandorio rizikoje (5-20 proc. nuo suteikto

prekinio kredito limito).

Esminis prekinio kredito draudimo išskirtinis bruoţas yra

galimybė drausti ne tik atskirą sandorį, bet drausti visą ūkio

subjekto eksporto su atidėtu apmokėjimu apyvartą.

2. Identiteto

rizika

Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis pavadinimas UAB

„Lietuvos kreditų draudimas― iš esmės atspindi būsimos įmonės

veiklos pobūdį ir yra suprantamas tiek potencialiems klientams,

tiek verslo partneriams.

Identiteto rizikos nėra.

3.

Veiklos

nesuderina

mumo rizika

Naujai įsteigta draudimo įmonė specializuotųsi eksporto kreditų

draudime ir tai būtų jos pagrindinė veikla.

4. Personalo

rizika

Yra vidutinė personalo rizika.

Dėl pakankamai specifinės prekinio kredito draudimo veiklos, gali

kilti sunkumų siekiant pasamdyti nepriekaištingos reputacijos,

kvalifikuotų ir patyrusių vadovaujančias pareigas eisiančių ir kitų

darbuotojų.

5.

Veiklos

tęstinumo

rizika

Yra vidutinė veiklos tęstinumo rizika.

Pagrindinis draudimo įmonės skirtumas nuo įprastos verslo

įmonės yra tas, kad galutinės draudimo sąnaudos paaiškėja tik

praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po pajamų gavimo, o

įsipareigojimų suma priklauso nuo atsitiktinių įvykių. Įprasto

verslo įmonėse pajamos ir sąnaudos patiriamos beveik tuo pačiu

metu ir yra aiškūs įsipareigojimai laiko prasme. Todėl draudimo

įmonėms yra keliami aukšti kapitalo reikalavimai ir Draudimo

prieţiūros komisijos nustatyta tvarka formuojami techniniai

atidėjiniai. Visa tai turi uţtikrinti draudimo įmonės veiklos

tęstinumą ir nekelti pavojaus draudėjų, apdraustųjų, naudos

141

gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų uţtikrinimui.

Tačiau valstybė prisiima dalį rizikos, todėl yra rizika, kad iš

biudţeto gali būti neskirta pakankamai ar visai neskirta lėšų

kuriais nors veiklos metais.

Be to, draudimo veikla yra licencijuojama, o jos valstybinę

prieţiūrą, Draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, vykdo

Draudimo prieţiūros komisija.

6. Reputacinė

rizika

Naujai įsteigta įmonė savo veiklą pradės nuo „švaraus lapo―,

todėl veiklos pradţioje įmonės reputacinė rizika susitapatins su

jos vadovų reputacine rizika.

Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo

agentūrą (UAB „Būsto paskolų draudimas“) palyginimas galimų rizikų aspektu

1.

Institucinio

tipo

pasirinkimo

rizika

Institucinės rizikos nėra.

Siūlomas steigiamos eksporto kredito agentūros institucinis tipas

draudimo įmonė.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo

sutarties pagrindu uţ draudimo įmoką prisiimama kito asmens

nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius

interesus įvykus draudţiamiesiems įvykiams, asmens turtinių

interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo

techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Ūkio

subjektams prekybos santykiuose taikant atidėtą apmokėjimą uţ

pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas egzistuoja turto

netekimo rizika, t.y. esant šiai rizikai gali atsirasti nuostolių –

pirkėjas gali neatsiskaityti su pardavėju. Tokią turto riziką galima

apdrausti, kadangi ją galima įvertinti draudiminio įvykio

tikimybės ir nuostolių dydţio poţiūriu. Pagrindiniai

draudţiamosios rizikos kriterijai yra:

Rizika turi būti atsitiktinio pobūdţio;

Šios rizikos pasireiškimo atsitiktinumą reikia koreliuoti su

daugybe panašių objektų;

Draudiminio įvykio pradţia, išreikšta pagal nuostoliuos dėl

rizikos, neturi būti susijusi su draudėjo arba kito

suinteresuoto asmens valios išraiška. Tai yra negalima

drausti rizikų susijusių su draudėjo uţmačiomis

(spekuliacinės rizikos).

Prekinio kredito draudimas pagal draudimo išmokos būdą yra

priskiriamas nuostolių draudimui. Nuostolių draudimas apima

tokias draudimo sutartis, kai įvykus draudţiamajam įvykiui yra

išmokama ne iš anksto nustatyta suma, o kompensuojami

draudţiamojo įvykio padaryti nuostoliai (išmokama tik tiek kiek

neapmokėjo pirkėjas, o ne tiek koks buvo suteiktas prekinio

kredito limitas). Be to, priklausomai nuo šalies į kurią

eksportuojamos prekės rizikos kategorijos, draudėjas visada pats

dalyvauja kiekvieno sandorio rizikoje (5-20 proc. nuo suteikto

prekinio kredito limito).

Esminis prekinio kredito draudimo išskirtinis bruoţas yra

galimybė drausti ne tik atskirą sandorį, bet drausti visą ūkio

subjekto eksporto su atidėtu apmokėjimu apyvartą.

Prekinio kredito draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja

Draudimo įstatymas. Remiantis Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 14

p., prekinio kredito draudimas yra priskiriamas ne gyvybės

draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl institucinio tipo

pasirinkimo klausimas yra apspręstas įstatymų leidėjo.

142

2. Identiteto

rizika

Yra, bet nedidelė.

Esamas draudimo įmonės pavadinimas UAB „Būsto paskolų

draudimas― neatspindės būsimos eksporto kredito agentūros

veiklos pobūdţio ir klaidins tiek potencialius klientus, tiek verslo

partnerius. Reikėtų įvertinti, kiek esamas vardas yra vertingas

rinkoje ir priimti sprendimą dėl jo pakeitimo.

3.

Veiklos

nesuderina

mumo rizika

Yra didelė veiklos nesuderinamumo rizika: UAB „Būsto

paskolų draudimas― specializuojasi būsto paskolų bei kreditų

daugiabučiams namams modernizuoti draudime ir tai yra jos

pagrindinė veikla. Eksporto kreditų draudimas būtų kaip ir

papildoma veikla.

4. Personalo

rizika

Yra vidutinė personalo rizika.

Dėl pakankamai specifinės prekinio kredito draudimo veiklos, gali

kilti sunkumų siekiant pasamdyti rizikos vertintojus. Be to,

dabartinis UAB „Būsto paskolų draudimas― įvaizdis gali būti

nepatrauklus savo vertę ţinantiems ir profesinę reputaciją

saugantiems darbuotojams.

5.

Veiklos

tęstinumo

rizika

Yra didelė veiklos tęstinumo rizika.

UAB „Būsto paskolų draudimas padėtis blogėja, jau pareitais

metais ji veikė nuostolingai, todėl akcininkas turėjo didinti įstatinį

kapitalą. Padėtį blogina tai, kad jau 2011 m. reikės mokėti

draudimo išmokas bankams uţ blogas būsto paskolas, o ne tik

palūkas kaip buvo iki šiol. Kadangi tai draudimo įmonė

neįmanoma piniginių srautų atskira apskaita ir piniginių lėšų

naudojimo tik pagal paskirtį (lėšos „susimaišo― įmonės viduje).

Pagrindinis draudimo įmonės skirtumas nuo įprastos verslo

įmonės yra tas, kad galutinės draudimo sąnaudos paaiškėja tik

praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po pajamų gavimo, o

įsipareigojimų suma priklauso nuo atsitiktinių įvykių. Įprasto

verslo įmonėse pajamos ir sąnaudos patiriamos beveik tuo pačiu

metu ir yra aiškūs įsipareigojimai laiko prasme. Todėl teisės

aktais draudimo įmonėms yra keliami aukšti kapitalo reikalavimai

ir Draudimo prieţiūros komisijos nustatyta tvarka formuojami

techniniai atidėjiniai. Visa tai paprastai uţtikrina draudimo

įmonės veiklos tęstinumą ir turi nekelti pavojaus draudėjų,

apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų

interesų uţtikrinimui.

Be to, draudimo veikla yra licencijuojama, o jos valstybinę

prieţiūrą, Draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, vykdo

Draudimo prieţiūros komisija.

6. Reputacinė

rizika

Yra, tačiau situacija šiuo metu nėra labai bloga, tikėtina, kad

blogės dėl 2011 m. prasidėsiančių paskolų draudimo išmokų

mokėjimo, papildomų lėšų iš valstybės biudţeto poreikiui, didelė

bankroto rizika. UAB „Būsto paskolų draudimas― reputacija

rinkoje dėl dalyvavimo nekilnojamo turto „burbulo putime―,

sunkios finansinės būklės, neaiškių veiklos perspektyvų yra ne

pati geriausia. Todėl potencialiems klientams gali būti

nepriimtina patikėti savo trumpalaikio turto („pirkėjų

įsiskolinimo―) rizikos valdymą draudimo įmonei, kurios pačios jau

dabar prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, be pagrindinio

akcininko valstybės pagalbos, kelia abejonių.

Alternatyvių techninių sprendimų steigiant Prekinio kredito draudimo

agentūrą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) palyginimas galimų rizikų

aspektu

1. Institucinio

tipo

Didelė institucinė rizika, nes negali veikti kaip draudimo

bendrovė (Draudimo įstatymas draudţia uţsiimti kita, nei

143

pasirinkimo

rizika

draudimo ar perdraudimo veikla), o pagal techninę uţduotį

pagrindinis tikslas – sukurti prekinio kredito draudimo sistemą,

dalyvaujant valstybei.

Be to, visa schema priklauso nuo trečiųjų asmenų, t.y. draudikų

valios, kyla pavojus visai sistemai, nes rizikos svertai bus ne

valstybės rankose (pvz., bankai nesuteikia paskolų), draudikai

nedraudţia arba nesutinka taikyti eksportuotojams priimtinų

draudimo įmokų tarifų, nepaisant suteikiamų draudimo garantijų

ir t.t.), be to, rinkoje maţai eksporto kreditų draudimu

uţsiimančių įmonių, todėl gali atsitikti taip, kad nebus kam teikti

eksporto kreditų garantijų.

Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjas prekinių kreditų rizikos

valdymą yra reglamentavęs Draudimo įstatyme, kurio 7 str. 3 d.

14 p. nustatyta, kad prekinio kredito draudimas yra priskiriamas

ne gyvybės draudimo šakai, kredito draudimo grupei, todėl

institucinio tipo (draudimo įmonės) pasirinkimo klausimas yra

jau apspręstas.

Be to, teoriniu aspektu galima būtų išskirti šiuos draudimo

schemos sąlyginio pranašumo prieš garantijų schemą aspektus:

Teikiant garantijas valstybė pati nevykdo kredito

draudimo - tą daro privatus draudikas. Todėl valstybės

parama yra susiejama su privačių subjektų sprendimais

ir iniciatyva, t.y. tampa priklausoma nuo privačių

draudimo įmonių veiklos. Tai riboja valstybės galimybes

įgyvendinti tiesioginį nagrinėjamos paramos sistemos

tikslą - eksporto skatinimą ir prekybos atsigavimą. Krizės

laikotarpis parodė, kad tokiu metu privačios draudimo

įmonės apskritai sustabdo prekinio kredito draudimą,

kaip tą padarė Euler Hermes 2010 m.;

Naudojant garantijų schemą valstybė negali pilnai

realizuoti savo ketinimų ir suvaldyti rizikų, kadangi

sprendimus dėl draudimo kredito limitų klientui,

prisiimamos rizikos apimčių ir t.t. priima privatus

draudikas, tai vėlgi riboja valstybės galimybes skatinti

eksporto veiklą;

Valstybės garantijos gali didinti valstybės skolą garantijų

išmokų atveju, kai pasireiškia Skolos įstatymo 6 str. 5

punkte nustatytos aplinkybės, taip pat yra įskaičiuojamos

į valstybės įsipareigojimų limitą, kas labai aktualu šiuo

metu, kadangi valstybė stengiasi išlaikyti kuo maţesnį

valstybės skolos lygį, kuris įtakoja skolinimosi kaštus ir

t.t.;

Europos Komisija yra išreiškusi nuomonę, kad

tinkamiausiai šis pagalbos mechanizmas yra

įgyvendinamas per draudimo, o ne garantijų veiklą;

Nagrinėtų Lietuvai artimesnių (pagal rinkos dydį,

struktūrą, veikiančių draudikų skaičių ir jų pajėgumą,

eksporto šalis ir pan.) 12 Centrinės ir Rytų Europos

valstybių eksporto kreditų agentūrų veikloje taikoma

draudimo schema. Estijos pavyzdys rodo, kad eksporto

kreditų draudimas garantijų forma menkai pasiteisina

ekonominio nuosmukio sąlygomis ir įkūrė atskirą

eksporto kredito draudimo įmonę, atskyrusi jos veiklą

nuo eksporto kredito agentūros veiklos, kuri gan

sėkmingai teikė eksporto kredito garantijas laikotarpiu iki

2008 m. pabaigos.

2. Identiteto Trumpalaikė, vidutinė rizika.

144

rizika Esamas įmonės pavadinimas UAB „Investicijų ir verslo

garantijos― neatspindės būsimos eksporto kredito agentūros

veiklos pobūdţio ir gali klaidinti tiek potencialius klientus, tiek

verslo partnerius. Reikėtų įvertinti, kiek esamas vardas yra

vertingas rinkoje ir priimti sprendimą dėl jo pakeitimo

(papildymo).

3.

Veiklos

nesuderina

mumo rizika

Vidutinė rizika. UAB „Investicijų ir verslo garantijos―

specializuojasi įgyvendinant valstybės SVV finansinės paramos

politiką Lietuvoje (garantijų teikimas SVV, dalinis paskolų

palūkanų subsidijavimas, mikrokreditų administravimas ir kt.) ir

tai yra jos pagrindinė veikla. Eksporto kreditų draudimas (ne

selektyvus garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimas)

būtų kaip ir papildoma veikla, tačiau reikalaujanti atskyrimo nuo

kitų veiklų.

4. Personalo

rizika

Yra vidutinė rizika. Dėl pakankamai specifinės eksporto kredito

draudimo veiklos, gali kilti sunkumų siekiant pasamdyti rizikos

vertintojus.

5.

Veiklos

tęstinumo

rizika

Yra didelė veiklos tęstinumo rizika. UAB „Investicijų ir verslo

garantijos― šiame kontekste gali būti traktuojama kaip įprasta

verslo įmonė, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

valstybės skolos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė suteikia valstybės garantijas uţ UAB „Investicijų ir

verslo garantijos― prisiimtus įsipareigojimus. Egzistuoja rizika dėl

limitų suteikimo, tai trukdo planuoti veiklą kiekvieniems kitiems

ir tolimesniems metams.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos― valstybinė prieţiūra nėra

vykdoma.

6. Reputacinė

rizika

Nėra: UAB „Investicijų ir verslo garantijos― reputacija yra gera.

Apibendrinant

1) didţiausia rizika pasiţymi II alternatyva (esamo juridinio asmens BPD

pertvarkymas);

2) maţiausia rizika pasiţymi I alternatyva (naujo juridinio asmens steigimas);

3) nevaldoma rizika pasiţymi III alternatyva, nes sistema beveik išimtinai priklauso

nuo trečiųjų šalių (draudikų) veiksmų.

4.4.3. palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai aspektu;

Pagrindinis eksporto į ne rinkos rizikos šalis kredito draudimo poveikis visai prekinio

kredito draudimo rinkai pasireiškia per rinkos dydţio išsiplėtimą (pagal pasirašytų

draudimo įmokų sumas), galimą rinkos dalyvių skaičiaus padidėjimą, poveikį

konkurencijai, siūlomų paslaugų įvairovės padidėjimą, galimą draudimo rinkos

stabilumo ir tvarumo padidėjimą.

43 lentelė. Techninių alternatyvų palyginimas poveikio prekinio kredito draudimo rinkai

aspektu.

Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva

Rinkos

apimtis

Poveikis teigiamas.

Prognozuojamų

pasirašyti draudimo

įmokų suma priklauso

labiausiai nuo

eksporto apimčių,

įmonių pasirengimo

Poveikis teigiamas.

Prognozuojamų

pasirašyti draudimo

įmokų suma priklauso

labiausiai nuo

eksporto apimčių,

įmonių pasirengimo

Poveikis teigiamas.

Tačiau prognozuojamų

pasirašyti draudimo

įmokų suma, kuri

galėtų sudaryti 2012–

2016 m. 46,65 mln.

Lt, priklauso ne tiek

145

draustis ir galėtų

sudaryti 2012–2016

m. 46,65 mln. Lt;

Poveikio pasireiškimo

tikimybė – didelė.

draustis ir galėtų

sudaryti 2012–2016

m. 46,65 mln. Lt;

Poveikio pasireiškimo

tikimybė – didelė.

nuo eksporto apimčių,

įmonių pasirengimo

draustis, bet labiausiai

nuo 2 draudikų, todėl

rinkos apimtis gali

neišaugti tiek, kiek

prognozuojama.

Poveikio pasireiškimo

tikimybė – maţa.

Rinkos

dalyvių

skaičius

Tiesioginis

teigiamas poveikis –

atsiranda naujas

rinkos dalyvis.

Nėra poveikio, nes

rinkos dalyvių skaičius

nepasikeičia.

Tiesioginio poveikio

nėra, tačiau gali būti

netiesioginis

teigiamas poveikis:

esant patrauklioms

sąlygoms į

neparduotinos rizikos

draudimą gali

įsitraukti ir kiti ne

gyvybės draudimo

rinkos dalyviai, dabar

neteikiantys kredito

draudimo paslaugų,

bet deklaruojantys,

kad gali jas teikti,

arba ateiti į Lietuvos

rinką nauji dalyviai.

Paslaugų

įvairovė

Poveikis teigiamas.

Atsiranda eksporto

kredito draudimo su

neparduotina rizika

draudimo paslauga.

Poveikis teigiamas.

Atsiranda eksporto

kredito draudimo su

neparduotina rizika

draudimo paslauga.

Poveikis teigiamas,

nedidelis.

Naujos eksporto

kredito draudimo su

neparduotina rizika

draudimo paslaugos

atsiradimą lemia ne

tiek valstybės

garantijų teikimas,

kiek 2 draudikų

veiksmai ir

pasirengimas (noras ir

pajėgumas) teikti šią

paslaugą

Poveikis

konkurencijai

Teigiamas poveikis.

1. Dėl aiškaus

atskyrimo parduotinos

ir neparduotinos

rizikos draudimo kiti

rinkos dalyviai,

draudţiantys

parduotiną riziką,

neišvengiamai turės

koncentruotis ties

parduotinos rizikos

draudimo veikla, taip

sustiprinant

konkurenciją Lietuvos

rinkoje. Pasireiškimo

tikimybė – vidutinė.

2. Pasiţymi dideliu

Teigiamas poveikis.

1. Dėl aiškaus

atskyrimo parduotinos

ir neparduotinos

rizikos draudimo kiti

rinkos dalyviai,

draudţiantys

parduotiną riziką,

neišvengiamai turės

koncentruotis ties

parduotinos rizikos

draudimo veikla, taip

sustiprinant

konkurenciją Lietuvos

rinkoje. Pasireiškimo

tikimybė – vidutinė.

2. Pasiţymi dideliu

Neigiamas poveikis.

1. Kadangi naujos

eksporto kredito

draudimo su

neparduotina rizika

draudimo paslaugos

teikimas priklauso

išimtinai nuo 2

draudikų veiksmų, tai

sudaro sąlygas

piktnaudţiauti

padėtimi rinkoje –

nustatyti

neadekvačius

draudimo įmokų

tarifus, nepalankias

įmonėms draudimo

146

veiklos efektyvumu,

todėl daro teigiamą

poveikį ir kitų

draudikų ar kitos

draudikų veiklos (pvz.,

parduotinos rizikos

prekinio kredito

draudimo) efektyvumo

didinimui.

Neigiamas poveikis.

Dėl aiškiai apibrėţtos

parduotinos rizikos

draudimo rinkos

dydţio kai kurie rinkos

dalyviai (net jei veikia

Lietuvoje tik per

brokerius) gali

pasitraukti iš Lietuvos

rinkos kaip per maţos

ir neatsiperkančios.

Pasireiškimo tikimybė

– maţa, nes toks

pasitraukimas jau

įvyko ekonominio

nuosmukio metais

(rinka „išsivalė―).

veiklos efektyvumu,

todėl daro teigiamą

poveikį ir kitų

draudikų ar kitos

draudikų veiklos

(pvz., parduotinos

rizikos prekinio

kredito draudimo)

efektyvumo didinimui.

Neigiamas poveikis.

Dėl aiškiai apibrėţtos

parduotinos rizikos

draudimo rinkos

dydţio kai kurie rinkos

dalyviai (net jei veikia

Lietuvoje tik per

brokerius) gali

pasitraukti iš Lietuvos

rinkos kaip per maţos

ir neatsiperkančios.

Pasireiškimo tikimybė

– maţa, nes toks

pasitraukimas jau

įvyko ekonominio

nuosmukio metais

(rinka „išsivalė―).

sąlygas ir pan.

2. Nėra aiškaus

kontrolės ir teisinio

mechanizmo,

uţtikrinančio

parduotinos ir

neparduotinos rizikos

draudimo veiklų ir

atskaitų atskyrimą

draudikų įmonėse,

kurioms būtų

teikiamos valstybės

garantijos, egzistuoja

rizika, kad dalį

valstybės garantijomis

teikiamos naudos

draudikai gali

panaudoti parduotinos

rizikos draudimo

veiklai vykdyti ir taip

galėtų būti iškraipoma

konkurencija

parduotinos rizikos

draudimo rinkoje.

3. pasiţymi nedideliu

veiklos efektyvumu,

nes sudaromos

sąlygos draudikams

piktnaudţiauti

dominuojančia

padėtimi, o įtakos ir

kontrolės svertai ne

valstybės, t.y. ne

garantijų teikėjo

rankose.

Rinkos

stabilumas ir

tvarumas

Vidutinis tvarumas:

Teigiamas poveikis.

Veikia kaip įprasta

draudimo įmonė su

aiškiai identifikuojama

ir atskirta draudimo

rūšimi, kaip dar vienas

rinkos dalyvis, todėl

turės stabilizuojantį

poveikį rinkai.

Neigiamas poveikis.

Priklauso nuo

finansavimo iš

valstybės biudţeto,

todėl nesant

pakankamo

finansavimo skirtumui

tarp turimos mokumo

atsargos ir minimalaus

garantinio fondo

dydţio padengti, nauja

Maţas tvarumas.

Neigiamas poveikis.

1. Kadangi numatoma

eksporto kredito

draudimo veikla bus

vykdoma greta kitos

BPD veiklos, kuri yra

itin rizikinga, todėl

gali kelti papildomą

grėsmę eksporto

kredito draudimui:

sutrikus BPD būsto

paskolų draudimo

veiklai BPD gali būti

nepajėgi apskritai

vykdyti veiklą ir taip

vienas rinkos dalyvis

gali pasitraukti iš

rinkos.

2. Priklauso nuo

finansavimo iš

Vidutinis tvarumas:

Teigiamas poveikis.

2 draudikai galės

diversifikuoti savo

veiklą, sumaţins

veiklos riziką, todėl šių

draudikų sustiprėjimas

darys stabilizuojantį ir

tvarumą didinantį

poveikį draudimo

rinkai.

Neigiamas poveikis.

Priklauso nuo

finansavimo iš

valstybės biudţeto,

todėl nesant

pakankamo

finansavimo ar

nepakankamo

garantijų limito,

negalės teikti

147

įmonė nebus pajėgi

tęsti veiklą ir vykdyti

prisiimtus

įsipareigojimus

valstybės biudţeto,

todėl nesant

pakankamo

finansavimo skirtumui

tarp turimos mokumo

atsargos ir

minimalaus garantinio

fondo dydţio

padengti, BPD nebus

pajėgi tęsti veiklą ir

vykdyti prisiimtus

įsipareigojimus.

garantijų visa

numatyta apimtimi ar

daline apimti, negalės

vykdyti prisiimtų

įsipareigojimų

Kiti veiksniai 1. ES struktūrinės

paramos galimas

panaudojimas:

suteiktų galimybę

nukreipti draudikų

disponuojamas

lėšas kitoms

draudimo veikloms

vykdyti, taip

sustiprinant visos

draudimo rinkos

pajėgumus;

padidintų įmonės

veiklos tvarumą,

nes reikalautų

maţiau lėšų iš

valstybės biudţeto.

2. Yra sudarytos

teisinės galimybės ir

techninės prielaidos

bet kuriuo metu

pradėti teikti vidutinės

trukmės ir ilgalaikio

eksporto kredito

draudimą, atsiradus

poreikiui.

1. ES struktūrinės

paramos galimas

panaudojimas:

suteiktų galimybę

nukreipti draudikų

disponuojamas

lėšas kitoms

draudimo veikloms

vykdyti, taip

sustiprinant visos

draudimo rinkos

pajėgumus;

padidintų įmonės

veiklos tvarumą,

nes reikalautų

maţiau lėšų iš

valstybės

biudţeto.

2. Yra sudarytos

teisinės galimybės ir

techninės prielaidos

bet kuriuo metu

pradėti teikti vidutinės

trukmės ir ilgalaikio

eksporto kredito

draudimą, atsiradus

poreikiui.

ES struktūrinės

paramos galimas

panaudojimas suteiktų

galimybę nukreipti

draudikų

disponuojamas lėšas

kitoms draudimo

veikloms vykdyti, taip

sustiprinant visos

draudimo rinkos

pajėgumus.

Apibendrinant:

1) teigiamą tiesioginį poveikį prekinio kredito draudimo rinkai darytų tik I ir II

techninės alternatyvos, nes trečioji alternatyva numato ne kreditų draudimą, o

garantijų teikimą ir daryti tik netiesioginį poveikį;

2) didţiausiu teigiamu poveikiu draudimo rinkai pasiţymi I alternatyva, maţiausiu – III

alternatyva.

4.5. Išvada dėl optimalaus techninio sprendimo valstybei steigiant Prekinio kredito draudimo agentūrą.

Optimalus techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą gali remtis

arba kaštų kriterijumi, arba rizikų kriterijumi, galutinį sprendimą priimant perkančiajai

organizacijai ar kitai įgaliotai valstybės institucijai:

148

1) pagal maţiausių kaštų kriterijų optimaliausias variantas būtų esamo juridinio

asmens – UAB „Būsto paskolų draudimas― pertvarkymas, tačiau ši alternatyva

pasiţymi ir didţiausia rizika, kuri nusveria maţiausių kaštų naudą;

2) pagal maţiausios rizikos kriterijų optimaliausias variantas būtų naujo juridinio

asmens steigimas, tačiau ši alternatyva pasiţymi didesniais nei II alternatyva

kaštais, bet maţesniais nei III alternatyva;

3) didţiausiais kaštais ir nevaldoma rizika pasiţymi III alternatyva esamo juridinio

asmens – UAB „Investicijų ir verslo garantijos― pertvarkymas, todėl ši alternatyva

nerekomenduojama.

Išvada:

Kaip optimaliausias techninis sprendimas steigiant prekinio kredito draudimo agentūrą

yra siūlomas naujo juridinio asmens steigimas.

5. Galimybių studijos įgyvendinimo teisinės, techninės,

organizacinės priemonės ir jų vykdymo grafikas.

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

I. Teisinės priemonės

1. Priimti įstatymą dėl prekinio kredito draudimo sistemos

dalyvaujant valstybei įtvirtinimo, apibrėţiant pagrindines

veiklos nuostatas, principus, finansavimo teikimo schemą ir

šaltinius.

Lygiagrečiai teikiamas pranešimas Europos Komisijai apie

numatomą taikyti eksporto kredito draudimo, dalyvaujant

valstybei, sistemą.

Steigimo metai

2011 m. II-III

ketv.,

preliminari

trukmė 6 mėn.

2. Uţtikrinti draudimo įmonės steigimo finansavimą, numatant

atitinkamas lėšas 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudţetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Steigimo metai,

2011 m. II

pusm.,

dalyvaujant

rengiant 2012

m. valstybės ir

savivaldybių

biudţetų

finansinių

rodiklių

patvirtinimo

įstatymo

projektą ir

priėmus

įstatymą dėl

prekinio kredito

draudimo

sistemos

dalyvaujant

valstybei

82

2011 m. laikomi steigimo metais sąlyginai, faktiniai steigimo metai priklausys nuo įgaliotų institucijų

sprendimų dėl prekinio kredito draudimo agentūros priėmimo datų. jei numatoma naudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, po įstatymo priėmimo kiekvienas

etapas turi būti įgyvendinamas per 4-6 mėn. vėliau, nes toks numatomas laiko tarpas, reikalingas su ES struktūrinės paramos panaudojimu susijusiems teisės aktams priimti.

149

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

įtvirtinimo

3. Remiantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, priimti LRV nutarimą,

kurio valstybės turtas būtų investuojamas į steigiamą juridinį

asmenį. Nutarimu:

Į steigiamą draudimo įmonę investuojamos valstybės

lėšos;

įtvirtinamos bendrovės funkcijos, veiklos kryptys,

kompetencijos apimtis ir ribos;

nustatoma bendrovės akcijas patikėjimo teise valdanti

institucija, suformuojami įpareigojimai stebėtojos

funkcijas vykdančiai institucijai sudaryti valdybą,

patvirtinti įstatus, veiklos nuostatus, pasirašyti steigimo

aktą ir visus kitus su bendrovės steigimu susijusius

dokumentus;

nustatomos valstybės per draudimo įmonę prisiimamos

atsakomybės apimtys ir ribos;

įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmokų nustatymo,

mokėjimo;

nustatomas finansavimo skyrimas, nurodant lėšų

šaltinį;

nustatoma pagrindinių sprendimų priėmimo tvarka;

suformuojamas įstatinis kapitalas, organizacinis fondas,

nurodomi ir detalizuojami lėšų šaltiniai;

įtvirtinama atskaitomybės uţ vykdomą veiklą tvarka;

parenkamas steigiamos draudimo įmonės pavadinimas.

Draudimo įmonės pavadinime turi būti ţodis

„draudimas―, siūlomas steigiamos draudimo įmonės

darbinis pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo

agentūra―.

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

2 mėn. nuo

įstatymo

įsigaliojimo

datos

4. o Priimti LR ūkio ministro įsakymą dėl prekinio kredito

draudimo bendrovės įstatų patvirtinimo ir valdybos narių

išrinkimo.

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

1 mėn. nuo LRV

nutarimo

įsigaliojimo

datos

5. Priimti vienintelio akcininko sprendimą dėl stebėtojų tarybos

narių paskyrimo. Paskirta stebėtojų taryba turi išsirinkti

pirmininką.

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

1 mėn. nuo LR

ūkio ministro

įsakymo

priėmimo

6. Priimami kiti teisės aktai ir teisiniai sprendimai

Įsteigtos naujos draudimo įmonės valdymo organų

sprendimai, privalomi pagal Draudimo įstatymą:

Dėl strateginio veiklos plano patvirtinimo (Draudimo

įstatymo 24 str. 2 d. 1 p.);

Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo (Draudimo

įstatymo 24 str. 2 d. 5 p.);

Dėl pranešimų apie draudţiamuosius įvykius, pranešimų

apie įvykius, kurie gali būti pripaţinti draudţiamaisiais,

bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarkos

2011 m. II

pusm., per 2

mėn. nuo

valdymo organų

suformavimo

dienos

150

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

patvirtinimo (Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);

Dėl draudţiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti

pripaţinti draudţiamaisiais, tyrimo taisyklių patvirtinimo

(Draudimo įstatymo 24 str. 2 d. 4 p.);

Dėl veiklos vidaus kontrolės (vidaus audito) tvarkos

(Draudimo įstatymo 26 str.);

Dėl draudimo techninių atidėjinių ir kitų lėšų

investavimo tvarkos;

Dėl detalių reikalavimų draudėjui ir prekiniam kreditui

išdėstymo;

Dėl prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo

taisyklių patvirtinimo;

Kiti veikloje reikalingi aktai.

II. Techninės priemonės

1. Parinkti steigiamos draudimo įmonės pavadinimą. Draudimo

įmonės pavadinime privalo būti ţodis „draudimas―. Joks kitas

juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime naudoti šio

ţodţio bei junginio „draudimo įmonė― ar į jį panašaus junginio,

išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Draudimo įstatymo 13

str.). Siūlomas steigiamos draudimo įmonės darbinis

pavadinimas UAB „Lietuvos kreditų draudimo agentūra―.

Steigimo metai

2011 m. I

pusm., įstatymo

dėl prekinio

kredito

draudimo

sistemos

dalyvaujant

valstybei

įtvirtinimo

projekto

rengimo

pradţioje

2. Pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti

pavadinimą į registrą (kartu pateikti LR teisingumo ministro

leidimą vartoti pavadinime valstybės pavadinimą).

Steigimo metai

2011 m. I

pusm., įstatymo

dėl prekinio

kredito

draudimo

sistemos

dalyvaujant

valstybei

įtvirtinimo

projekto

rengimo

pradţioje

3. Pateikti Draudimo prieţiūros komisijai prašymą išduoti

draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 14 str.).

Kartu su prašymu pateikti visus minėtame straipsnyje

nurodytus dokumentus ir rašytinę informaciją, įskaitant

Draudimo prieţiūros komisijos nustatyto turinio ir formos

draudimo įmonės verslo planą, nustatytos formos informacija

apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus

stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos

narius, administracijos vadovą;

2011 m. II

pusm.(jei

prašymą teikia

draudimo

įmonės

steigėjas)–2012

m. I ketv. (jei

prašymą teikia

patvirtintasis

administracijos

direktorius), ne

vėliau kaip per

1 mėn. nuo

valdymo organų

151

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

suformavimo

dienos

4. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją

ir visų dokumentų pateikimo dienos Draudimo prieţiūros

komisija priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos

išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

2012 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

6 mėn. nuo

prašymo

Draudimo

prieţiūros

komisijai išduoti

draudimo

veiklos licenciją

ir visų

dokumentų

pateikimo

dienos

III. Organizacinės priemonės

1. Įgaliotos steigiamos bendrovės akcijas patikėjimo teise

valdančios, naudojančios ir disponuojančios institucijos

sprendimu patvirtinami įstatai ir išrenkami valdybos nariai.

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

2 mėn. nuo LRV

nutarimo

įsigaliojimo

datos

2. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (Draudimo

įstatymo 20 str. 2 dalis);

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

2 mėn. nuo LRV

nutarimo

įsigaliojimo

datos

3. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas,

valdybos nariai, valdybos pirmininkas, administracijos

vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ir kiti

pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles

vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje

einantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos,

kvalifikuoti ir patyrę (Draudimo įstatymo 20 str. 4 dalis), todėl

reikia suderinti Lietuvos draudimo prieţiūros komisija draudimo

įmonės stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko, valdybos

narių, valdybos pirmininko, administracijos vadovo, vyriausiojo

buhalterio ir vyriausiojo aktuaro kandidatūras;

2011 m. II

pusm.- 2012 I

ketv., ne vėliau

kaip per 2 mėn.

nuo LRV

nutarimo

įsigaliojimo

datos

4. Pasamdyti darbuotojus – pirmaisiais veiklos metais draudimo

įmonėje turėtų dirbti 13 darbuotojų:

Direktorius;

Aktuarijus;

Vidaus auditorius;

Biuro administratorius;

IT administratorius;

Rizikos vertinimo skyriaus darbuotojai – 2 darbuotojai;

Rinkodaros ir pardavimo skyriaus darbuotojai - 2

darbuotojai;

Teisės ir ţalų reguliavimo skyriaus darbuotojai - 2

darbuotojai;

2011 m. IV

ketv. – 2012 m.

II pusm. –

direktorius, vyr.

buhalteris ir

aktuaras

paskiriami,

tačiau į darbą

priimami tik

gavus draudimo

licenciją ir

draudimo įmonę

152

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

Finansų valdymo skyriaus darbuotojai - 2 darbuotojai. įregistravus

Juridinių

asmenų

registre, t.y.

2012 m. II

pusm.

5. Suformuojami piniginiai įnašai ir tenkinami kiti Draudimo

įstatymo nustatyti reikalavimai, susiję su finansine būkle:

Įstatinis kapitalas – ne maţesnis nei 1 000 000 EUR, akcijos

tik vardinės ir apmokėtos tik pinigais.

Organizacinis fondas – ne maţesnis nei 300 000 EUR,

sudarytas tik iš pinigų.

Minimalus garantinis fondas – 3 500 000 EUR (nustatyta

2010 metams).

Tenkinami kiti Draudimo įstatymo nustatyti reikalavimai,

įskaitant pakankamą techninių atidėjinių sudarymą.

2011 m. II

pusm., ne

vėliau kaip per

1 mėn. nuo ūkio

ministro

įsakymo

įsigaliojimo

datos

6. Išsinuomoti biuro patalpas vienai darbo vietai skiriant ne

maţiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne maţiau kaip 20 m³

erdvės (LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d.

įsakymas Nr. V-65) – apie 78 m², susitikimų - pasitarimų

patalpa – apie 20 m², archyvo patalpa – apie 6 m², pagalbinės

patalpos - apie 6 m², iš viso – ne maţiau kaip 110 m² vientiso

ploto. Prie biuro nuomos taip pat skaičiuojamas turto

draudimas ir patalpų sauga;

2012 m. II

pusm., likus ne

maţiau kaip 1

mėn. iki

draudimo

licencijos

gavimo dienos

7. Įrengti darbo vietas numatant, kad vienai darbo vietai įrengti

reikalinga: kompiuterinis darbo stalas, spintelė su stalčiais po

stalu, kėdės (1 darbuotojui ir 2 lankytojams), spinta

dokumentams, lentynos dokumentams, bent 2 seifai kasos

pinigams ir svarbiems dokumentams laikyti;

2012 m. I ketv.,

likus ne daugiau

kaip 1 mėn. iki

draudimo

licencijos

gavimo dienos

8. Įsigyti kompiuterius ir orgtechniką:

Serveris 1 vnt.;

Kompiuteriai – 13 vnt.;

Ugniasienė – 1 kompiuteris be monitoriaus;

Kompiuterinis tinklas;

Didelio našumo tinklo multifunkcinis įrenginys;

Spausdintuvai – 2 vnt..;

Multifunkcinis įrenginys – 2 vnt.;

Vidinė telefono stotis ir 13 vnt. telefono aparatų;

Telefono linijos – 4 ISDN linijos;

Interneto prieiga.

2012 m. II-III

ketv., likus ne

daugiau kaip 1

mėn. iki

draudimo

licencijos

gavimo dienos

dienos

(įskaitant laiką,

reikalingą

viešiesiems

pirkimams)

9. Draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta,

kad draudimo įmonė privalo sukurti, palaikyti ir naudoti

efektyvią ir visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad

tinkama informacija būtų laiku pateikta valdybai ir

administracijos vadovui ir kad uţtikrintų bei padėtų apdairiai ir

patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę. Minėtiems

reikalavimams uţtikrinti būtina:

MS Office programa – 13 vnt.;

Antivirusinė programa – 13 vnt.;

Integruota verslo valdymo ir apskaitos informacinė

sistema, kurios svarbiausia posistemė „Pirkėjų

kreditingumo vertinimas― įgalintų kaupti duomenis apie

2012 m. II

pusm.

153

Eil.

Nr.

Priemonės Priemonių

vykdymo

grafikas82

kiekvieną pirkėją ir sekti suteiktų kredito limitų

akumuliaciją;

Duomenų bazės valdymo sistemos programinės įrangos

licencija.

10.

Pasirašyti sutartis su kreditingumo vertinimo agentūromis

Lietuvoje ir uţsienyje (informacijos apie pirkėjus šaltiniai)

2012 m. II

pusm.

11. Uţsitikrinti pardavimo kanalus - Pasirašyti bendradarbiavimo

sutartis su draudimo brokeriais

2012 m. II

pusm.

Projekto vadovas Edmundas Piesarskas

1 priedas

I techninės alternatyvos, kai steigiamas naujas juridinis asmuo, prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita 2012–2016 metams

Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99

Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34

I.1.1. Pasirašytų įmokų suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

I.1.2. Persidraudimo įmokos (-)

I.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -3,91 -0,83 -0,93 -1,04 -1,15

I.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-)

I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ

I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35

I.4.1. Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) -0,45 -4,11 -6,15 -8,72 -8,55

I.4.1.1. Išmokos (-) -0,30 -3,90 -6,45 -9,43 -9,70

I.4.1.2. Ţalos sureguliavimo sąnaudos (-) DU, SODRA; kitos sąnaudos; -0,15 -0,21 -0,25 -0,25 -0,26

I.4.1.3. Išieškotos sumos (+) 0,56 0,97 1,41

I.4.1.4. Perdraudikų dalis (+)

155

I.4.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80

I.4.2.1. Bendra suma (-) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80

I.4.2.2. Perdraudikų dalis (+)

I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE

POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

I.5.1. Bendra suma (-)

I.5.2. Perdraudikų dalis (+)

I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,41 -2,61 -2,75 -2,53 -2,67

I.7.1. Įsigijimo sąnaudos (-) -0,67 -0,70 -0,77 -0,83 -0,90

Brokerių ir agentų komisiniai -0,22 -0,50 -0,57 -0,63 -0,70

Reklamos sąnaudos -0,30 -0,20 -0,20 -0,20 -0,20

Informacijos kreditingumo vertinimui įsigijimas -0,15 -0,20 -0,22 -0,25 -0,28

I.7.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (-/+)

I.7.3. Administracinės sąnaudos (-) -1,74 -1,90 -1,99 -1,70 -1,77

Darbo užmokestis, soc. draudimas, PSD -1,03 -1,10 -1,14 -1,14 -1,18

Turto nusidėvėjimo sąnaudos -0,34 -0,37 -0,37 -0,04 -0,04

Darbuotojų mokymas -0,01 -0,02 -0,02 -0,02 -0,02

Audito paslauga -0,05 -0,08 -0,09 -0,09 -0,09

Banko paslaugos -0,01 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Turto nuomos sąnaudos -0,04 -0,04 -0,04 -0,04 -0,04

156

Ryšių sąnaudos -0,03 -0,04 -0,04 -0,05 -0,05

Kuro sąnaudos, automobilių nuoma ir priežiūra, draudimas ir pan. -0,05 -0,05 -0,06 -0,06 -0,07

Turto draudimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Reprezentacinės sąnaudos -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01

Raštinės reikmenys -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Org.technikos eksploatacinės medžiagos -0,04 -0,04 -0,05 -0,05 -0,06

Informaciniai leidiniai -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01

Elektros energijos sąnaudos, šiluma ir kita -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Kitos ūkinės sąnaudos (įvairūs atsitiktiniai įvykiai) -0,05 -0,05 -0,05 -0,05 -0,05

Komandiruočių sąnaudos -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

Mokesčių sąnaudos -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,03

I.7.4. Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+)

I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)

I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO

IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68

I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO

PASIKEITIMAS (-/+)

I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,64 -0,89 -2,15 -3,62 -2,68

157

III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.3.2.2

. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.5.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.7. KITOS PAJAMOS

III.8. KITOS SĄNAUDOS

III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

III.10. YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ)

III.11. YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-)

III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -

PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

III.14. PELNO MOKESTIS (-)

III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

SIEKTINAS REZULTATAS

SKIRTUMAS -0,45 -0,51 -1,73 -3,10 -2,06

158

2 priedas

II techninės alternatyvos, kai pertvarkomas esamas juridinis asmuo (UAB „Būsto paskolų draudimas―), prognozinė pelno (nuostolių)

ataskaita 2012–2016 metams

Pajamos iš viso: 3,50 7,83 8,85 9,87 10,99

Eil. Nr. Straipsniai 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 3,30 7,43 8,41 9,32 10,34

I.1.1. Pasirašytų įmokų suma 7,21 8,25 9,34 10,36 11,49

I.1.2. Persidraudimo įmokos (-)

I.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -3,91 -0,83 -0,93 -1,04 -1,15

I.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-)

I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ

I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) -1,53 -5,71 -7,80 -10,42 -10,35

I.4.1. Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) -0,45 -4,11 -6,15 -8,72 -8,55

I.4.1.1. Išmokos (-) -0,30 -3,90 -6,45 -9,43 -9,70

I.4.1.2. Ţalos sureguliavimo sąnaudos (-) DU, SODRA; kitos sąnaudos; -0,15 -0,21 -0,25 -0,25 -0,26

I.4.1.3. Išieškotos sumos (+) 0,56 0,97 1,41

I.4.1.4. Perdraudikų dalis (+)

159

I.4.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (-/+) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80

I.4.2.1. Bendra suma (-) -1,08 -1,60 -1,65 -1,70 -1,80

I.4.2.2. Perdraudikų dalis (+)

I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE

POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-/+) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

I.5.1. Bendra suma (-)

I.5.2. Perdraudikų dalis (+)

I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -2,06 -2,25 -2,40 -2,18 -2,32

I.7.1. Įsigijimo sąnaudos (-) -0,67 -0,70 -0,77 -0,83 -0,90

Brokerių ir agentų komisiniai -0,22 -0,50 -0,57 -0,63 -0,70

Reklamos sąnaudos -0,30 -0,20 -0,20 -0,20 -0,20

Informacijos kreditingumo vertinimui įsigijimas -0,15 -0,20 -0,22 -0,25 -0,28

I.7.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (-/+)

I.7.3. Administracinės sąnaudos (-) -1,39 -1,55 -1,64 -1,35 -1,42

Darbo užmokestis, soc. draudimas, PSD -0,68 -0,75 -0,79 -0,79 -0,82

Turto nusidėvėjimo sąnaudos -0,34 -0,37 -0,37 -0,04 -0,04

Darbuotojų mokymas -0,01 -0,02 -0,02 -0,02 -0,02

Audito paslauga -0,05 -0,08 -0,09 -0,09 -0,09

Banko paslaugos -0,01 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Turto nuomos sąnaudos -0,04 -0,04 -0,04 -0,04 -0,04

160

Ryšių sąnaudos -0,03 -0,04 -0,04 -0,05 -0,05

Kuro sąnaudos, automobilių nuoma ir priežiūra, draudimas ir pan. -0,05 -0,05 -0,06 -0,06 -0,07

Turto draudimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Reprezentacinės sąnaudos -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01

Raštinės reikmenys -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Org.technikos eksploatacinės medžiagos -0,04 -0,04 -0,05 -0,05 -0,06

Informaciniai leidiniai -0,01 -0,01 -0,01 -0,01 -0,01

Elektros energijos sąnaudos, šiluma ir kita -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,04

Kitos ūkinės sąnaudos (įvairūs atsitiktiniai įvykiai) -0,05 -0,05 -0,05 -0,05 -0,05

Komandiruočių sąnaudos -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

Mokesčių sąnaudos -0,02 -0,02 -0,03 -0,03 -0,03

I.7.4. Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+)

I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)

I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO

IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33

I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO

PASIKEITIMAS (-/+)

I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,29 -0,54 -1,79 -3,27 -2,33

161

III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.3.2.2

. Pajamos iš kitų investicijų 0,20 0,40 0,44 0,55 0,65

III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.5.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) -0,01 -0,02 -0,02 -0,03 -0,03

III.7. KITOS PAJAMOS

III.8. KITOS SĄNAUDOS

III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

III.10. YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ)

III.11. YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-)

III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

- PRIEŠ APMOKESTINIMĄ -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

III.14. PELNO MOKESTIS (-)

III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70

SIEKTINAS REZULTATAS

SKIRTUMAS -0,10 -0,16 -1,38 -2,75 -1,70