2017 m. spalio 17 d. Nr. 795

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

1944 metø vasarà sovietai antrà kartà okupavo tris Pabal-tijo valstybes. Sugráþæ ánirðá, neapykantà ir kerðtà nukreipë áLietuvos gyventojus. Motyvuodami tuo, kad prasidëjus ka-rui, ið kiekvieno krûmo lietuviai ðaudë á bëganèius raudo-narmieèius, taèiau pamirðo, kiek iki karo per vienerius me-tus nukankino ir nuþudë Lietuvos gyventojø. Terorizuoda-mi pavienius, pradëjo masines þudynes.

Telðiø apylinkëje, Rainiø miðkelyje, neþmoniðkai kanki-næ, suðaudë 72 politinius kalinius. Pravieniðkëse iððaudë ke-lis ðimtus kaliniø kartu su priþiûrëtojais. Pagaliau priëjo prieaukðèiausio laipsnio teroro birþelio 15-osios. Per vienà die-nà á mirties eðelonus sausakimðai sugrûdo keliolika tûks-tanèiø Lietuvos gyventojø. Daugiausia moterø, vaikø ir se-neliø, kadangi vyrai buvo nuþudyti anksèiau arba atsidûrëSibiro platybëse.

Pokario metais vyriausias Kremliaus ideologas M. Suslo-vas, pabuvojæs Palangoje, pasakë: „Graþi mûsø Palanga, tikper daug lietuviø èia esama“. Matyt, todël ir gimë projektas– 80% lietuviø perkraustyti á Sibiro platybes.

Pokario metais pirma tremtis ávyko 1945 metais rugpjû-èio 15 dienà, per Þoliniø ðventæ. Keliasdeðimt tûkstanèiøtremtiniø atsirado prie Uralo kalnø. Á iðveþtøjø butus mies-tuose ir kaimo sodybose okupantai ákurdino daug ið Rusijosatveþtø ðeimø.

Vilkaviðkio apskrities Pilviðkiø valsèiuje vienkiemius uþ-ëmë 27 rusø ðeimos. Partizanai raðtu áspëjo atëjûnus: per 2savaites prieð juos bus panaudoti ginklai. Atëjûnai dingo,kaip ir buvo atvaþiavæ.

Nepavykus mainø politikai, nuo 1945 metø iki 1952 metøveþë partizanø ðeimas, gimines ir artimuosius ið vienø Lie-tuvos rajonø á kitus.

1951 metais ið Dzûkijos miðkingø vietoviø veþë á Pagëgiø,Ðilutës, Ðilalës, Pakruojo, Panevëþio rajonus. Ðeimas apgy-vendino iðtremtøjø vienkiemiuose. Enkavadistai vienu ðû-viu sumanë nuðauti du zuikius: ið miðkingø rajonø vietoviøiðveþë partizanø rëmëjus, o nuveþtus ákeldino á iðtremtøjøsodybas su iðskaièiavimais, kad svetimam kraðte vietos par-tizanai susidorotø su atveþtaisiais. Ið Senosios Varënos 1952metø balandþio mënesá iðveþë Juozo Puodþio ðeimà. Apgy-vendino iðtremtøjø sodyboje Pakruojo rajone, netoli Lin-kuvos. Naktá atëjo ginkluoti vyrai ir paklausë: „Kas jie to-kie, ið kur atsirado“. Motina paaiðkino, kad jos du broliaipartizanai þuvo 1949 metais, todël ði ðeima buvo atkelta èia.Partizanai sutiko, kad liktø gyventi ðiame vienkiemyje.

Marcinkoniðkë Graþina Valentukevièienë – Ðvedaitë pa-pasakojo apie savo ðeimos negandas minimu laikotarpiu.1952 metø kovo mënesio 24 dienà jai buvo ðeðeri, kai ið Tra-kiðkiø kaimo iðveþë jø penkiø asmenø ðeimà: tëvus, jà subroliuku ir sunkiai sergantá senelá. Kaime liko tik kelios ðei-mos, sugebëjusios pasislëpti, o dël serganèio senelio Ðvedaiir buvo uþklupti namuose. Iðveþë á Panevëþio rajonà, apgy-vendino namuose, atimtuose ið savininko. Kadangi atveþ-tieji buvo laikomi savanoriais, vietiniø poþiûris á juos buvogana negatyvus – juk svetimus namus uþëmë. Kai vyrai sukitais atveþtais kaimynais kartà uþkûrë pirtá, ðeimininkø sû-nus uþrëmë duris ir norëjo padegti. Tëvas atsisakë gyventituose namuose. Kolûkis statë namà ir áleido gyventi jø ðei-mà kaip nuomininkus. 1954 metais, mirus seneliui, gavo lei-dimà ir iðveþë laidoti já tëviðkëje. Á gimtinæ gráþo 1958 me-tais, namo nebuvo, apsigyveno tetos namuose. Ir vël tekostatytis. Graþina prisimena aðarojantá tëvelá, gráþusá ið Varë-nos, kur praðë pagalbos ar paramos namo statybai, juk bu-vo tremtiniai. Vienas valdininkas trenkë kumðèiu á stalà iriðrëþë: „Kokie tremtiniai?! Jûs savanoriai!” Apie ðá baisølaikotarpá buvo sukurta graudi daina, bet jos Graþina tikkelis posmelius prisimena.

Tai nebuvo Sibiro tremtis, bet ir ði atëmë didþiausià turtà– gimtuosius namus, atskyrë nuo giminiø ir draugø. Tokiøvietiniø tremtiniø jau likæ tik 140.

2015 metais Varënos apygardoje iðrinktas Seimo narys Vi-das Mikalauskas, gavæs raðtà ið LPKTS Varënos filialo tary-bos, sunkiai, bet áregistravo, kad klausimas dël vietos trë-mimø ávertinimo bûtø svarstomas Seime. Kadangi V. Mika-lauskas baigë kadencijà po metø, todël nespëjo ágyvendintimûsø praðymo.

Kada á Seimà toje pat apygardoje buvo iðrinkras naujasSeimo narys Juozas Baublys, LPKTS Varënos filialo tarybaraðtu kreipësi, kad pateiktø svarstymui ðá praðymà. GavomeSeimo nario J. Baublio atsakymà, kad prasidëjus rudens Sei-mo sesijai, bus pateiktas ðis klausimas – raðtas 2017-06-28Nr. SN-S-34 „ Dël valstybiniø pensijø ástatymo Nr. 1-730 11straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. XIIP-3636 svars-tymo tolimesnës eigos“. Tikëtina, kad J. Baublys, pratæsda-mas V. Mikalausko uþregistruotà kreipimàsi dël vietos trem-tiniø ávertinimo, patenkins LPKTS Varënos filialo praðymà.

Nuo 1997 metø ne kartà kreipëmës, kad bûtø iðspræstasvietos tremties klausimas, taèiau teigiamo atsakymo nesu-laukëm.

Vytautas KAZIULIONISLPKTS Varënos filialo garbës pirmininkas

Negyjanèiospraeities þaizdos

N ors meno kûrëjostatusà turinti tau-todailininkë Laima

Geguþytë - Saviðèevienë kuriajau seniai ir net keturi jos pro-duktai turi tautinio paveldosertifikatus, Varënoje persona-linë tautodailininkës darbø pa-roda pristatoma pirmà kartà.

Laimos Geguþytës - Saviðèevienës dangaus sodaiVarënos kultûros centro parodø salëje ávyko jubiliejinës Laimos Geguþytës - Saviðèevienës parodos „Dan-

gaus sodai“ atidarymas

Renginio metu. Parodos autorë – antra ið kairës

Kaip ir buvo tikëtasi, á pa-slaptingiausius ir magiðkiau-sius tautodailës dirbinius –ðiaudinius sodus – paþiûrëti ir,þinoma, pasveikinti paèios au-torës susirinko daug þmoniø.Neðini gëlëmis bei dovana – di-deliu baltu angelu – atvyko irrajono savivaldybës atstovai:

vicemeras Gedrius Samulevi-èius, mero patarëjas Jonas Kle-ponis bei Kultûros ir sportoskyriaus vedëja Regina Svirs-kienë.

Renginio metu koncertavoVarënos kultûros centro mote-rø vokalinis ansamblis „Rûta“(vad. Daiva Selevièienë) bei

vokalinis kvartetas (vad. Kæs-tutis Breidokas). Paroda veiksiki spalio 31 d. Maloniai kvie-èiame apsilankyti!

Miglita KAÐËTIENËVarënos kultûros centro

vyr. specialistëkinui ir parodoms

Mokiniai atsistojæplojimais pasiti-ko savo mokyto-

jus, o prieðmokyklinës grupësvaikai (mokytoja -Elena Lat-vienë) suðoko nuotaikingà ðo-ká „Letkis”. Graþius þodþiusskaitë pirmø - ketvirtø klasiømokiniai.

Á pamokà atvyko sveèiai: Ka-niavos seniûnijos seniûnas Ed-

Laiðkas mokytojuiTarptautinës mokytojø dienos proga Panoèiø bibliotekos bibliotekininkë Rimutë Antucheviè kartu su Pa-

noèiø pagrindinës mokyklos mokiniais – bibliotekos lankytojais ir mokytoja Marija Mackevièiene sukvietëvisus mokyklos mokytojus á atvirà pamokà „Laiðkas mokytojui”

Atviros pamokos dalyviai

vinas Grikðas ir Panoèiø kul-tûros centro direktorius Algi-mantas Vitkus, kuriø ðilti svei-kinimai sujaudino mokytojøðirdis.

Dþiugu buvo gauti mums ad-resuotus laiðkus, kuriuos atne-ðë... jûros vëjas, o skaitant juoskiekvieno mokytojo veidà pa-puoðë ðypsena. Ðeðtos klasësmokiniai, neðini mokytojø por-

tretais, pasikvietë mus á scenàbendram ðokiui ir áteikë mumsportretus. Penktokai nesuklydolinksniuodami þodá mokytojas.Septintos ir aðtuntos klasiø mo-kiniai mokytojà palygino su vai-vorykðte, kuri mokinius uþpildoávairiomis spalvomis.

Nëra graþesnio padëkos þo-dþio uþ paprastàjá „Aèiû”, ku-rá visi choru iðtarë savo moky-

tojams, ir, padainavæ dainà„Mokytojui”, vël plojimais ið-lydëjo ið pamokos.

Esame dëkingi mokiniams irrenginio organizatoriams uþnuostabø renginá.

Valentina ÐLAVENECPanoèiø pagrindinës

mokyklos pradiniø klasiømokytoja-metodininkë

Naujuosiuose Valkininkuose spalio 3 dienà minintTarptautinæ pagyvenusiø þmoniø dienà, visi kaimelio sen-jorai buvo pakviesti á jau tradicine tapusià ðventinæ popietæ„Pabûkime kartu“, kurià suorganizavo Valkininkø seniûni-jos socialinë darbuotoja Regina Klinovskienë.

Popietëje dalyvavo gausus bûrys senjorø, kurie pasidþiaugëseniûnijoje nuveiktas darbais, pasidalino problemomis, ku-rias, kaip tik ámanoma greièiau, paþadëjo iðspræsti Valki-

Pagyvenusiø þmoniø diena Naujuosiuose Valkininkuose1990 m. gruodþio 14 d. Jungtiniø tautø organizacijos Generalinë asamblëja paskelbë spalio 1-àjà Tarptau-

tine pagyvenusiø þmoniø diena – ðià dienà skatinama atkreipti dëmesá á senëjimo problemas, pagyvenusiøþmoniø gyvenimo sàlygas, ugdyti jaunø þmoniø pagarbà senyvo amþiaus þmonëms

ninkø seniûnijos seniûnas Antanas Juknevièius ir seniûnai-të Edita Miliauskienë.

Smagu, kad yra þmoniø, sukvieèianèiø senjorus bent kar-tà metuose. Smagu, kad senjorai noriai renkasi ir linksmaiðnekuèiuojasi prie vaiðiø stalo. Dar kartà aèiû Reginai Kli-novskienei.

Sigita ÐVEDËNaujøjø Valkininkø kaimo bendruomenës narë