GYVIEJI ARCHYVAI Negyjanèios Laimos Geguþytës ...biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK...
1
2017 m. spalio 17 d. Nr. 79 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 1944 metø vasarà sovietai antrà kartà okupavo tris Pabal- tijo valstybes. Sugráþæ ánirðá, neapykantà ir kerðtà nukreipë á Lietuvos gyventojus. Motyvuodami tuo, kad prasidëjus ka- rui, ið kiekvieno krûmo lietuviai ðaudë á bëganèius raudo- narmieèius, taèiau pamirðo, kiek iki karo per vienerius me- tus nukankino ir nuþudë Lietuvos gyventojø. Terorizuoda- mi pavienius, pradëjo masines þudynes. Telðiø apylinkëje, Rainiø miðkelyje, neþmoniðkai kanki- næ, suðaudë 72 politinius kalinius. Pravieniðkëse iððaudë ke- lis ðimtus kaliniø kartu su priþiûrëtojais. Pagaliau priëjo prie aukðèiausio laipsnio teroro birþelio 15-osios. Per vienà die- nà á mirties eðelonus sausakimðai sugrûdo keliolika tûks- tanèiø Lietuvos gyventojø. Daugiausia moterø, vaikø ir se- neliø, kadangi vyrai buvo nuþudyti anksèiau arba atsidûrë Sibiro platybëse. Pokario metais vyriausias Kremliaus ideologas M. Suslo- vas, pabuvojæs Palangoje, pasakë: „Graþi mûsø Palanga, tik per daug lietuviø èia esama“. Matyt, todël ir gimë projektas – 80% lietuviø perkraustyti á Sibiro platybes. Pokario metais pirma tremtis ávyko 1945 metais rugpjû- èio 15 dienà, per Þoliniø ðventæ. Keliasdeðimt tûkstanèiø tremtiniø atsirado prie Uralo kalnø. Á iðveþtøjø butus mies- tuose ir kaimo sodybose okupantai ákurdino daug ið Rusijos atveþtø ðeimø. Vilkaviðkio apskrities Pilviðkiø valsèiuje vienkiemius uþ- ëmë 27 rusø ðeimos. Partizanai raðtu áspëjo atëjûnus: per 2 savaites prieð juos bus panaudoti ginklai. Atëjûnai dingo, kaip ir buvo atvaþiavæ. Nepavykus mainø politikai, nuo 1945 metø iki 1952 metø veþë partizanø ðeimas, gimines ir artimuosius ið vienø Lie- tuvos rajonø á kitus. 1951 metais ið Dzûkijos miðkingø vietoviø veþë á Pagëgiø, Ðilutës, Ðilalës, Pakruojo, Panevëþio rajonus. Ðeimas apgy- vendino iðtremtøjø vienkiemiuose. Enkavadistai vienu ðû- viu sumanë nuðauti du zuikius: ið miðkingø rajonø vietoviø iðveþë partizanø rëmëjus, o nuveþtus ákeldino á iðtremtøjø sodybas su iðskaièiavimais, kad svetimam kraðte vietos par- tizanai susidorotø su atveþtaisiais. Ið Senosios Varënos 1952 metø balandþio mënesá iðveþë Juozo Puodþio ðeimà. Apgy- vendino iðtremtøjø sodyboje Pakruojo rajone, netoli Lin- kuvos. Naktá atëjo ginkluoti vyrai ir paklausë: „Kas jie to- kie, ið kur atsirado“. Motina paaiðkino, kad jos du broliai partizanai þuvo 1949 metais, todël ði ðeima buvo atkelta èia. Partizanai sutiko, kad liktø gyventi ðiame vienkiemyje. Marcinkoniðkë Graþina Valentukevièienë – Ðvedaitë pa- pasakojo apie savo ðeimos negandas minimu laikotarpiu. 1952 metø kovo mënesio 24 dienà jai buvo ðeðeri, kai ið Tra- kiðkiø kaimo iðveþë jø penkiø asmenø ðeimà: tëvus, jà su broliuku ir sunkiai sergantá senelá. Kaime liko tik kelios ðei- mos, sugebëjusios pasislëpti, o dël serganèio senelio Ðvedai ir buvo uþklupti namuose. Iðveþë á Panevëþio rajonà, apgy- vendino namuose, atimtuose ið savininko. Kadangi atveþ- tieji buvo laikomi savanoriais, vietiniø poþiûris á juos buvo gana negatyvus – juk svetimus namus uþëmë. Kai vyrai su kitais atveþtais kaimynais kartà uþkûrë pirtá, ðeimininkø sû- nus uþrëmë duris ir norëjo padegti. Tëvas atsisakë gyventi tuose namuose. Kolûkis statë namà ir áleido gyventi jø ðei- mà kaip nuomininkus. 1954 metais, mirus seneliui, gavo lei- dimà ir iðveþë laidoti já tëviðkëje. Á gimtinæ gráþo 1958 me- tais, namo nebuvo, apsigyveno tetos namuose. Ir vël teko statytis. Graþina prisimena aðarojantá tëvelá, gráþusá ið Varë- nos, kur praðë pagalbos ar paramos namo statybai, juk bu- vo tremtiniai. Vienas valdininkas trenkë kumðèiu á stalà ir iðrëþë: „Kokie tremtiniai?! Jûs savanoriai!” Apie ðá baisø laikotarpá buvo sukurta graudi daina, bet jos Graþina tik kelis posmelius prisimena. Tai nebuvo Sibiro tremtis, bet ir ði atëmë didþiausià turtà – gimtuosius namus, atskyrë nuo giminiø ir draugø. Tokiø vietiniø tremtiniø jau likæ tik 140. 2015 metais Varënos apygardoje iðrinktas Seimo narys Vi- das Mikalauskas, gavæs raðtà ið LPKTS Varënos filialo tary- bos, sunkiai, bet áregistravo, kad klausimas dël vietos trë- mimø ávertinimo bûtø svarstomas Seime. Kadangi V. Mika- lauskas baigë kadencijà po metø, todël nespëjo ágyvendinti mûsø praðymo. Kada á Seimà toje pat apygardoje buvo iðrinkras naujas Seimo narys Juozas Baublys, LPKTS Varënos filialo taryba raðtu kreipësi, kad pateiktø svarstymui ðá praðymà. Gavome Seimo nario J. Baublio atsakymà, kad prasidëjus rudens Sei- mo sesijai, bus pateiktas ðis klausimas – raðtas 2017-06-28 Nr. SN-S-34 „ Dël valstybiniø pensijø ástatymo Nr. 1-730 11 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. XIIP-3636 svars- tymo tolimesnës eigos“. Tikëtina, kad J. Baublys, pratæsda- mas V. Mikalausko uþregistruotà kreipimàsi dël vietos trem- tiniø ávertinimo, patenkins LPKTS Varënos filialo praðymà. Nuo 1997 metø ne kartà kreipëmës, kad bûtø iðspræstas vietos tremties klausimas, taèiau teigiamo atsakymo nesu- laukëm. Vytautas KAZIULIONIS LPKTS Varënos filialo garbës pirmininkas Negyjanèios praeities þaizdos N ors meno kûrëjo statusà turinti tau- todailininkë Laima Geguþytë - Saviðèevienë kuria jau seniai ir net keturi jos pro- duktai turi tautinio paveldo sertifikatus, Varënoje persona- linë tautodailininkës darbø pa- roda pristatoma pirmà kartà. Laimos Geguþytës - Saviðèevienës dangaus sodai Varënos kultûros centro parodø salëje ávyko jubiliejinës Laimos Geguþytës - Saviðèevienës parodos „Dan- gaus sodai“ atidarymas Renginio metu. Parodos autorë – antra ið kairës Kaip ir buvo tikëtasi, á pa- slaptingiausius ir magiðkiau- sius tautodailës dirbinius – ðiaudinius sodus – paþiûrëti ir, þinoma, pasveikinti paèios au- torës susirinko daug þmoniø. Neðini gëlëmis bei dovana – di- deliu baltu angelu – atvyko ir rajono savivaldybës atstovai: vicemeras Gedrius Samulevi- èius, mero patarëjas Jonas Kle- ponis bei Kultûros ir sporto skyriaus vedëja Regina Svirs- kienë. Renginio metu koncertavo Varënos kultûros centro mote- rø vokalinis ansamblis „Rûta“ (vad. Daiva Selevièienë) bei vokalinis kvartetas (vad. Kæs- tutis Breidokas). Paroda veiks iki spalio 31 d. Maloniai kvie- èiame apsilankyti! Miglita KAÐËTIENË Varënos kultûros centro vyr. specialistë kinui ir parodoms M okiniai atsistojæ plojimais pasiti- ko savo mokyto- jus, o prieðmokyklinës grupës vaikai (mokytoja -Elena Lat- vienë) suðoko nuotaikingà ðo- ká „Letkis”. Graþius þodþius skaitë pirmø - ketvirtø klasiø mokiniai. Á pamokà atvyko sveèiai: Ka- niavos seniûnijos seniûnas Ed- Laiðkas mokytojui Tarptautinës mokytojø dienos proga Panoèiø bibliotekos bibliotekininkë Rimutë Antucheviè kartu su Pa- noèiø pagrindinës mokyklos mokiniais – bibliotekos lankytojais ir mokytoja Marija Mackevièiene sukvietë visus mokyklos mokytojus á atvirà pamokà „Laiðkas mokytojui” Atviros pamokos dalyviai vinas Grikðas ir Panoèiø kul- tûros centro direktorius Algi- mantas Vitkus, kuriø ðilti svei- kinimai sujaudino mokytojø ðirdis. Dþiugu buvo gauti mums ad- resuotus laiðkus, kuriuos atne- ðë... jûros vëjas, o skaitant juos kiekvieno mokytojo veidà pa- puoðë ðypsena. Ðeðtos klasës mokiniai, neðini mokytojø por- tretais, pasikvietë mus á scenà bendram ðokiui ir áteikë mums portretus. Penktokai nesuklydo linksniuodami þodá mokytojas. Septintos ir aðtuntos klasiø mo- kiniai mokytojà palygino su vai- vorykðte, kuri mokinius uþpildo ávairiomis spalvomis. Nëra graþesnio padëkos þo- dþio uþ paprastàjá „Aèiû”, ku- rá visi choru iðtarë savo moky- tojams, ir, padainavæ dainà „Mokytojui”, vël plojimais ið- lydëjo ið pamokos. Esame dëkingi mokiniams ir renginio organizatoriams uþ nuostabø renginá. Valentina ÐLAVENEC Panoèiø pagrindinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja-metodininkë Naujuosiuose Valkininkuose spalio 3 dienà minint Tarptautinæ pagyvenusiø þmoniø dienà, visi kaimelio sen- jorai buvo pakviesti á jau tradicine tapusià ðventinæ popietæ „Pabûkime kartu“, kurià suorganizavo Valkininkø seniûni- jos socialinë darbuotoja Regina Klinovskienë. Popietëje dalyvavo gausus bûrys senjorø, kurie pasidþiaugë seniûnijoje nuveiktas darbais, pasidalino problemomis, ku- rias, kaip tik ámanoma greièiau, paþadëjo iðspræsti Valki- Pagyvenusiø þmoniø diena Naujuosiuose Valkininkuose 1990 m. gruodþio 14 d. Jungtiniø tautø organizacijos Generalinë asamblëja paskelbë spalio 1-àjà Tarptau- tine pagyvenusiø þmoniø diena – ðià dienà skatinama atkreipti dëmesá á senëjimo problemas, pagyvenusiø þmoniø gyvenimo sàlygas, ugdyti jaunø þmoniø pagarbà senyvo amþiaus þmonëms ninkø seniûnijos seniûnas Antanas Juknevièius ir seniûnai- të Edita Miliauskienë. Smagu, kad yra þmoniø, sukvieèianèiø senjorus bent kar- tà metuose. Smagu, kad senjorai noriai renkasi ir linksmai ðnekuèiuojasi prie vaiðiø stalo. Dar kartà aèiû Reginai Kli- novskienei. Sigita ÐVEDË Naujøjø Valkininkø kaimo bendruomenës narë
Transcript of GYVIEJI ARCHYVAI Negyjanèios Laimos Geguþytës ...biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK...
2017 m. spalio 17 d. Nr. 795
GYVIEJI ARCHYVAI
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
1944 metø vasarà sovietai antrà kartà okupavo tris Pabal-tijo valstybes. Sugráþæ ánirðá, neapykantà ir kerðtà nukreipë áLietuvos gyventojus. Motyvuodami tuo, kad prasidëjus ka-rui, ið kiekvieno krûmo lietuviai ðaudë á bëganèius raudo-narmieèius, taèiau pamirðo, kiek iki karo per vienerius me-tus nukankino ir nuþudë Lietuvos gyventojø. Terorizuoda-mi pavienius, pradëjo masines þudynes.
Telðiø apylinkëje, Rainiø miðkelyje, neþmoniðkai kanki-næ, suðaudë 72 politinius kalinius. Pravieniðkëse iððaudë ke-lis ðimtus kaliniø kartu su priþiûrëtojais. Pagaliau priëjo prieaukðèiausio laipsnio teroro birþelio 15-osios. Per vienà die-nà á mirties eðelonus sausakimðai sugrûdo keliolika tûks-tanèiø Lietuvos gyventojø. Daugiausia moterø, vaikø ir se-neliø, kadangi vyrai buvo nuþudyti anksèiau arba atsidûrëSibiro platybëse.
Pokario metais vyriausias Kremliaus ideologas M. Suslo-vas, pabuvojæs Palangoje, pasakë: „Graþi mûsø Palanga, tikper daug lietuviø èia esama“. Matyt, todël ir gimë projektas– 80% lietuviø perkraustyti á Sibiro platybes.
Pokario metais pirma tremtis ávyko 1945 metais rugpjû-èio 15 dienà, per Þoliniø ðventæ. Keliasdeðimt tûkstanèiøtremtiniø atsirado prie Uralo kalnø. Á iðveþtøjø butus mies-tuose ir kaimo sodybose okupantai ákurdino daug ið Rusijosatveþtø ðeimø.
Vilkaviðkio apskrities Pilviðkiø valsèiuje vienkiemius uþ-ëmë 27 rusø ðeimos. Partizanai raðtu áspëjo atëjûnus: per 2savaites prieð juos bus panaudoti ginklai. Atëjûnai dingo,kaip ir buvo atvaþiavæ.
Nepavykus mainø politikai, nuo 1945 metø iki 1952 metøveþë partizanø ðeimas, gimines ir artimuosius ið vienø Lie-tuvos rajonø á kitus.
1951 metais ið Dzûkijos miðkingø vietoviø veþë á Pagëgiø,Ðilutës, Ðilalës, Pakruojo, Panevëþio rajonus. Ðeimas apgy-vendino iðtremtøjø vienkiemiuose. Enkavadistai vienu ðû-viu sumanë nuðauti du zuikius: ið miðkingø rajonø vietoviøiðveþë partizanø rëmëjus, o nuveþtus ákeldino á iðtremtøjøsodybas su iðskaièiavimais, kad svetimam kraðte vietos par-tizanai susidorotø su atveþtaisiais. Ið Senosios Varënos 1952metø balandþio mënesá iðveþë Juozo Puodþio ðeimà. Apgy-vendino iðtremtøjø sodyboje Pakruojo rajone, netoli Lin-kuvos. Naktá atëjo ginkluoti vyrai ir paklausë: „Kas jie to-kie, ið kur atsirado“. Motina paaiðkino, kad jos du broliaipartizanai þuvo 1949 metais, todël ði ðeima buvo atkelta èia.Partizanai sutiko, kad liktø gyventi ðiame vienkiemyje.
Marcinkoniðkë Graþina Valentukevièienë – Ðvedaitë pa-pasakojo apie savo ðeimos negandas minimu laikotarpiu.1952 metø kovo mënesio 24 dienà jai buvo ðeðeri, kai ið Tra-kiðkiø kaimo iðveþë jø penkiø asmenø ðeimà: tëvus, jà subroliuku ir sunkiai sergantá senelá. Kaime liko tik kelios ðei-mos, sugebëjusios pasislëpti, o dël serganèio senelio Ðvedaiir buvo uþklupti namuose. Iðveþë á Panevëþio rajonà, apgy-vendino namuose, atimtuose ið savininko. Kadangi atveþ-tieji buvo laikomi savanoriais, vietiniø poþiûris á juos buvogana negatyvus – juk svetimus namus uþëmë. Kai vyrai sukitais atveþtais kaimynais kartà uþkûrë pirtá, ðeimininkø sû-nus uþrëmë duris ir norëjo padegti. Tëvas atsisakë gyventituose namuose. Kolûkis statë namà ir áleido gyventi jø ðei-mà kaip nuomininkus. 1954 metais, mirus seneliui, gavo lei-dimà ir iðveþë laidoti já tëviðkëje. Á gimtinæ gráþo 1958 me-tais, namo nebuvo, apsigyveno tetos namuose. Ir vël tekostatytis. Graþina prisimena aðarojantá tëvelá, gráþusá ið Varë-nos, kur praðë pagalbos ar paramos namo statybai, juk bu-vo tremtiniai. Vienas valdininkas trenkë kumðèiu á stalà iriðrëþë: „Kokie tremtiniai?! Jûs savanoriai!” Apie ðá baisølaikotarpá buvo sukurta graudi daina, bet jos Graþina tikkelis posmelius prisimena.
Tai nebuvo Sibiro tremtis, bet ir ði atëmë didþiausià turtà– gimtuosius namus, atskyrë nuo giminiø ir draugø. Tokiøvietiniø tremtiniø jau likæ tik 140.
2015 metais Varënos apygardoje iðrinktas Seimo narys Vi-das Mikalauskas, gavæs raðtà ið LPKTS Varënos filialo tary-bos, sunkiai, bet áregistravo, kad klausimas dël vietos trë-mimø ávertinimo bûtø svarstomas Seime. Kadangi V. Mika-lauskas baigë kadencijà po metø, todël nespëjo ágyvendintimûsø praðymo.
Kada á Seimà toje pat apygardoje buvo iðrinkras naujasSeimo narys Juozas Baublys, LPKTS Varënos filialo tarybaraðtu kreipësi, kad pateiktø svarstymui ðá praðymà. GavomeSeimo nario J. Baublio atsakymà, kad prasidëjus rudens Sei-mo sesijai, bus pateiktas ðis klausimas – raðtas 2017-06-28Nr. SN-S-34 „ Dël valstybiniø pensijø ástatymo Nr. 1-730 11straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. XIIP-3636 svars-tymo tolimesnës eigos“. Tikëtina, kad J. Baublys, pratæsda-mas V. Mikalausko uþregistruotà kreipimàsi dël vietos trem-tiniø ávertinimo, patenkins LPKTS Varënos filialo praðymà.
Nuo 1997 metø ne kartà kreipëmës, kad bûtø iðspræstasvietos tremties klausimas, taèiau teigiamo atsakymo nesu-laukëm.
Vytautas KAZIULIONISLPKTS Varënos filialo garbës pirmininkas
Negyjanèiospraeities þaizdos
N ors meno kûrëjostatusà turinti tau-todailininkë Laima
Geguþytë - Saviðèevienë kuriajau seniai ir net keturi jos pro-duktai turi tautinio paveldosertifikatus, Varënoje persona-linë tautodailininkës darbø pa-roda pristatoma pirmà kartà.
Laimos Geguþytës - Saviðèevienës dangaus sodaiVarënos kultûros centro parodø salëje ávyko jubiliejinës Laimos Geguþytës - Saviðèevienës parodos „Dan-
gaus sodai“ atidarymas
Renginio metu. Parodos autorë – antra ið kairës
Kaip ir buvo tikëtasi, á pa-slaptingiausius ir magiðkiau-sius tautodailës dirbinius –ðiaudinius sodus – paþiûrëti ir,þinoma, pasveikinti paèios au-torës susirinko daug þmoniø.Neðini gëlëmis bei dovana – di-deliu baltu angelu – atvyko irrajono savivaldybës atstovai:
vicemeras Gedrius Samulevi-èius, mero patarëjas Jonas Kle-ponis bei Kultûros ir sportoskyriaus vedëja Regina Svirs-kienë.
Renginio metu koncertavoVarënos kultûros centro mote-rø vokalinis ansamblis „Rûta“(vad. Daiva Selevièienë) bei
vokalinis kvartetas (vad. Kæs-tutis Breidokas). Paroda veiksiki spalio 31 d. Maloniai kvie-èiame apsilankyti!
Miglita KAÐËTIENËVarënos kultûros centro
vyr. specialistëkinui ir parodoms
Mokiniai atsistojæplojimais pasiti-ko savo mokyto-
jus, o prieðmokyklinës grupësvaikai (mokytoja -Elena Lat-vienë) suðoko nuotaikingà ðo-ká „Letkis”. Graþius þodþiusskaitë pirmø - ketvirtø klasiømokiniai.
Á pamokà atvyko sveèiai: Ka-niavos seniûnijos seniûnas Ed-
Laiðkas mokytojuiTarptautinës mokytojø dienos proga Panoèiø bibliotekos bibliotekininkë Rimutë Antucheviè kartu su Pa-
noèiø pagrindinës mokyklos mokiniais – bibliotekos lankytojais ir mokytoja Marija Mackevièiene sukvietëvisus mokyklos mokytojus á atvirà pamokà „Laiðkas mokytojui”
Atviros pamokos dalyviai
vinas Grikðas ir Panoèiø kul-tûros centro direktorius Algi-mantas Vitkus, kuriø ðilti svei-kinimai sujaudino mokytojøðirdis.
Dþiugu buvo gauti mums ad-resuotus laiðkus, kuriuos atne-ðë... jûros vëjas, o skaitant juoskiekvieno mokytojo veidà pa-puoðë ðypsena. Ðeðtos klasësmokiniai, neðini mokytojø por-
tretais, pasikvietë mus á scenàbendram ðokiui ir áteikë mumsportretus. Penktokai nesuklydolinksniuodami þodá mokytojas.Septintos ir aðtuntos klasiø mo-kiniai mokytojà palygino su vai-vorykðte, kuri mokinius uþpildoávairiomis spalvomis.
Nëra graþesnio padëkos þo-dþio uþ paprastàjá „Aèiû”, ku-rá visi choru iðtarë savo moky-
tojams, ir, padainavæ dainà„Mokytojui”, vël plojimais ið-lydëjo ið pamokos.
Esame dëkingi mokiniams irrenginio organizatoriams uþnuostabø renginá.
Valentina ÐLAVENECPanoèiø pagrindinës
mokyklos pradiniø klasiømokytoja-metodininkë
Naujuosiuose Valkininkuose spalio 3 dienà minintTarptautinæ pagyvenusiø þmoniø dienà, visi kaimelio sen-jorai buvo pakviesti á jau tradicine tapusià ðventinæ popietæ„Pabûkime kartu“, kurià suorganizavo Valkininkø seniûni-jos socialinë darbuotoja Regina Klinovskienë.
Popietëje dalyvavo gausus bûrys senjorø, kurie pasidþiaugëseniûnijoje nuveiktas darbais, pasidalino problemomis, ku-rias, kaip tik ámanoma greièiau, paþadëjo iðspræsti Valki-
Pagyvenusiø þmoniø diena Naujuosiuose Valkininkuose1990 m. gruodþio 14 d. Jungtiniø tautø organizacijos Generalinë asamblëja paskelbë spalio 1-àjà Tarptau-
tine pagyvenusiø þmoniø diena – ðià dienà skatinama atkreipti dëmesá á senëjimo problemas, pagyvenusiøþmoniø gyvenimo sàlygas, ugdyti jaunø þmoniø pagarbà senyvo amþiaus þmonëms
ninkø seniûnijos seniûnas Antanas Juknevièius ir seniûnai-të Edita Miliauskienë.
Smagu, kad yra þmoniø, sukvieèianèiø senjorus bent kar-tà metuose. Smagu, kad senjorai noriai renkasi ir linksmaiðnekuèiuojasi prie vaiðiø stalo. Dar kartà aèiû Reginai Kli-novskienei.
Sigita ÐVEDËNaujøjø Valkininkø kaimo bendruomenës narë
