1. Tirpalų koncentracijos reiškimo būdai ir vienetai.

Masės procentinė (C % ) koncentracija yra reiškiama ištirpusios medžiagos gramu skaičiui,100g tirpalo

Molinė koncentracija (CM) yra reiškiama ištirpusios medžiagos moliu skaičių 1L tirpalo.

Normalinė (Molinė ekvivalentinė) koncentracija (CN) yra reiškiama medžiagos ekvivalentų molių skaičiumi 1L.

Moliarinė koncentracija (Cm) yra reiškiama ištirpusios medžiagos moliu skaičių 1000g tirpalo.

Titras (T) rodo ištirpusios medžiagos kieki gramais 1ml tirpalo.

2. Nuosedoms tirpstant rugstyse susidaro druska ir silpn

a rugstis arba vanduo ir druska.Mažai tirpios silpnų rūgščių drusk lb lengva

i tirpsta stipresnėse rūgštyse. Stiprių rūgščių druskų yra silpnų rūgščių an

ijonų(pvz CO3) tie anijonai jungiasi su pridėtais stiprios rūgšties vandenil

io jonais.susidaro mažai disocijuojanti silpna rūgštis (pvz H2CO3) ir kad bū

tų išlaikyta pusiausvyra disociacijos reakcijoje vyksta nuosėdų tirpimas. Nu

osėdų tirpumas priklauso nuo TS ir tirpumo reakcijos metu susidarančios silp

nos rūgšties disociacijos konstantos. Kuo didesnė druskos TS ir kuo mažesnė

susidarančios silpnos rūgšties disoc konst, tuo geriau pridėta rūgštis tirpi

na nuosėdas.

3.Oksidacijos- redukcijos reakcijos.Tai reakcijos, kurioms vyks

tant pakinta reaguojančių medž OL.Atomas arba jonas oksiduojantis netenka e,

redukuodamasis juos prisijungia. Jeigu elementas oksiduojasi jo +valentingu

mas didėja, -mažėja.).reakcijos metu gali susidaryti nepatvarūs tarpiniai ju

ng, kurių susidarymas yra susijęs su rekcijos mišinyje esančiais jung, kurie

betarpiškai reakcijoje nedalyvauja. Kartais terpė keičia net proceso kryptį

: rūgšti terpė sudaroma: H2

SO4

, rečiau HCl, HNO3

; šarminę: KOH ir NaOH.Oksid

atorius – tai dalelė, kuri prijungia e ir reduokuojasi. Jos oksidacijos laip

snis redukuojantis mažėja.Reduoktorius – tai dalelė kuri atiduoda elektroną,

tai yra oksiduojasi ir reduktoriaus oksidacijos laipsnis didėja.Svarbiausi

oksidatoriai – O2

, MnO2

, KmnO4

, K2

Cr2

O7

, H2

O2

, halogenai, HNO3

, H2

SO4

, KClO4

ir t.tSvarbiausi reduktoriai – C, H2

, metalai, H2

S, HNO2

, H2

SO3

ir t.t.

4.T

irpalo titras. Tirpalo titras – parodo ištirpintos medžiagos kiekį gramais v

iename ml tirpalo.

[ g/ml ]

T=mmedž

V t−o

;

T=E⋅N1000

, kur E−medž . ekviv . mase , N−tirp . normal . ;

T=EA⋅N X

1000, kur E A−nustat . medž .ekviv . mase , N X−darb .tirp . normal .

5.Darbiniai tirpalai.Tai tirpalas, kurio kon

c žinoma ir kuriuo naudojantis nustatomas kitas medž kiekis.4 ženklas po kab

lelio.

N1⋅V 1=N 2⋅V 2

6.Indikatoriai. Indikatoriai – tai medž., kurios keičia savo spalv

ą, keičiantys tirpalo pH.Tai medž, kuriomis nustatomas titruojamųjų tirpalų

ekvivalentinis taškas.dažniausiai vartojamos medž, kurių vienas iš reaguojan

čių medž vyksta lengvai pastebima spalvinė reakcija.kartais indikatorius gal

i būti viena iš reaguojančių medž.spalvos kitimo intervalas priklauso nuo rū

gštinio ar bazinio indikat komponento intensyvumo ir skirtingo akies imlumo

spalvoms.Patys indikat yra silpnos rūgštys ar silpnos bazės.Rūgščioje terpėj

e yraa daug H+ jonų.jie yra bendri indikat H+ jonams.pusiausvyra pasislenka

į kairę. Indikat nedicoc molekulių padaugėja ir tos nedisoc molekulės apspre

ndžia tirpalo spalvą- rūgštinis indikat komponentas.jei to paties indikat įp

ilsime į šarmą, Me atomai indikat molekulėje pakeis H+ jonus Hind+NaOH=NaInd

. Druska yra stipri disoc medžiaga ir spalva terpėje prikaluso nuo anijonų.t

as anij (Ind-) vad šarminiu indikatoriaus kompotentu.parenkant titravimui in

dikat reikia žinoti jo spalvos pasikeitimo interval.Neutralusis raudonasis6,

8-8raud-gelt. Metilo raudonasis4,2-6,2 raud, gelt. Tiloftaleinas 9,3-10,5 be

sp-mėl.titruojama tol, kol indikat pakeičia spalvą.kiekvienam indikat reikia

parinkti tokį indikat, kad paklaida būtš maž.svarb charak- titravimo rodikl

is- H+ jonų konc, kuriai esant staigiausiai pasikeičia indikat spalva(pT)ska

itine verte lygus pH.Jis yra apytiksliai spalvos keitimosi intervalo viduryj

e.

7.oksidimetrija.tai oksidacinis redukcinis titravimas. Metodo pagrindas o

ksidac- redukc reakcijos vykstančiose tarp tirpaluose esančių medž.Oksidimet

riniai metodai-1.KmnO4 permanganometrijos, 2.KI(oksi)jodometrijos,3. K2Cr2O7

chromatometrija(galima nustatyti reduktor. Tirpalai stabilūs KmnO4 skyla MnO

2, tirpalas atsparesnis organiniams reduktoriams, galima titruoti parugstint

ojeHCl terpeje, trukumas- sunkiau nustatyti reakcijos pab tašką, bicromato t

irpalas spalvotas, indikat- difelinaminas..darb tirpal- 0,1 kalio dichromato

tirpalas)4.Ce+4 oksid- cerimetrija +4 virsta +3 galima titruoti karštus, ša

ltus tirpalus.naudojamas reduktorių nustatymui.indikat feroinas.darbinis tir

pal- 0,1 Ce(SO)2.5.oksid KbrO3- bromatometrija metodo pagrindas- BrO3 anij k

itimas į Br-tai duoda laisvą joną, kuris gali būti indentifikuojamas pagal s

palvą.jei maža konc naudoti indikat(metiloranžas, melito raunonasis) titravi

mas vykdomas rūgštinėje terpėje, laisvas jonas pakeičia spalvą įgeltoną. Kar

šti tirpalai 50+60C.galima nustatyti As, Sb, Tl Sn, Cu druskas. Darb tirplal

o,1 KbrO36.redukt Ti3+- titanometrija7.V+3 vanadometrija

8.medžiagų tirpuma

s- tai medžiagos kiekis gramais, kuris gali ištirpti duotoje temperatūroje,

šimte gramų vandens. Medžiagos tirpumas priklauso nuo jos prigimties ir temp

eratūros. Daugelio kietųjų ir skystųjų medžiagų tirpumas didėjant temperatūr

ai didėja, o dujinių - mažėja.ji nepriklauso nuo tirpale esančių kitų elektr

olitų, kurie neturi bendro jono tirpalas bus sotus, jei jonų konc sandauga b

us lygi TS. Tirpumo sąndauga – tai pastovus dydis jonų tirpios druskos tirpa

le, esnat pastoviai temperatūrai ir pastoviam slėgiui.Tirpumo sandaugos tais

yklė: nuosėda skiriasi tuo atveju, kai tirpale jonų koncentracijos sandauga

yra didesnė už tirpumo sandaugą, be to vieno jono koncentracija gali būti di

desnė už kito jono koncentraciją.Sotus tirpalas – tai tirpalas, kuraime esna

čių jonų koncentracijos sandauga yra lygi tirpumo sandaugai; – tai tirpalas,

kuriame tam tikroje temperatūroje yra ištirpęs maksimalus kiekis tirpinamos

medžiagos.

9.Katijonų analizinis suskirstymas į grupes.skirstomi pagal tai

kaip jie reaguoja su vienu ar kitu reagentu pagal gautų junginių tirpumo pa

našumus ar tų jung skirtumus.sulfidinis katij skirstymo į analizines grupes

metodas(HCl,H2S, (NH4)S2, (NH4)2CO3.) Pirma grupė: K, NH4, Rb, Cs, Li, Na, M

g... Ši grupė neturi grupinio reagento.Antroji grupė: Ca, Sr, Ba, Ra, grupin

is reagentas: (NH4

)2

CO3

.Trečia grupė: Be, Al, Fe, Ni, Cn, Cr, Mn, Ti, Co, Sc

, Ga. Grupinis reagentas (NH4

)2

SO4

.Ketvirta grupė: Hg, Cu, Cd, Sn, As, Au, M

o, Sb, Bi, Tl3

+

, Pt4

+

, W, V. Grupinis reagentas H2

S.Penktoji grupė: Ag, Pb,

Hg+

, Cu, Au, Tl+, Pt2

+

. Grupinis reagentas HCl.

10.Anijonų- skirstomi pagal

sąveiką su įv reagentais.pagal Ba+2 druskų tirpumą:1.anijonai, kurie su Ba k

at nesudaro nuosėdų(Cl, Br, I, SCN, S-2, CNO, Se, NO2, NO3, HCOO, MnO4, CLO,

CLO2ClO3, ClO4.2.anijonai, kurie su Ba kati sudaro mažai tirpias nuosėdas.(

F, C2O4, SO3, S2O3, SSO4, SiO3, CrO4,PO4)

11.Gravimetrinė(svorio)analizė- ta

i pagal gautų nuosėdų masę yra apskaičiuojamas sudedamosios dalies kiekis.sk

irstoma į terminio skaidymo gravimetrinę analizę(kai nustatoma medž išsiskir

ia kokio nors lakaus jung pavidalu) ir nusėdinamoji(kai tiriamoji medž nusod

inama nuosėdomis)

12.silpni ir stiprūs elektrolitai.elektrolitai-tai vanden

inės medž, kurios praleidžia el srovę.priklauso dauguma druskų, rūgštys, šar

mai.Silnpi elektolitai silnos rūgštys ir bazės, bei druskos(HgCl2, Hg(CN)2,

Fe(SCN)3, CdI2.konc. stiprių elektrolitų tirpalų pralaidumas mažai keičiasi

tirpalus skiedžiant.silpnų- konc trpalai blogai praleidžia el srovę, pralaid

umas ryškiai padidęja juos skiedžiant.elektrolitinė disociacija- elektroliti

nių molekulių skilimas veikiant tirpikliui.tirpalo kat krūvių suma=anij krūv

ių sumai. Jonai pasižymi kitomis savybėmis negu atitinkamų elementų atomai,

Pusiausvyra:

KCh3COOH=[ H + ]⋅[ CH 3 OOH ]−

[CH 3COOH ]13.tūrio analizė(volumetrinė)- medž kiekis yra nustatomas pag

al reakcijos sunaudoto tirpalo tūrį.pagr operacija yra 2 tarpusavyje reaguoj

ančių tirpalų tūrio matavimas. Viename tirpale yra analizuojamoji medž.anroj

o tirpalo yra išanksto žinoma konc.sąlygos:reakcija tarp reag medž turi vykt

i iki galo greitai ir kiekybiškai, reakcijos pab turi būti gerai pastebima,

darbinio tirpalo konc turi būti tiksli, kitos tirpalo esančios medž neturi t

rukdyti pagr reakcijai

14.Vandenilinis rodiklis-pH.neutralioj terpėj pH7.pH

silpnos vienvandenilinės rūgšties tirpaluose priklauso nuo rūgšties disoc ko

nst ir rūgšties konc.Daugiavandenilės rūgšties disoc keliomis stadijomis.kie

kviena stadija turi savo disoc konstantą.Skaičiuojant pH dažniausiai atsižve

lgiama į 1disoc stadiją, jei jos disoc konst didesnė už paskutiniosios stad

konst daugiau kaip 1000x.

15.Hidrolizė. daugumos druskų vandeniniams tirpala

ms būdinga rūgšti ar šarminė reakcija. Tai priklauso nuo H ir OH pertekliaus

tirpale 1.CH3COONa+H20 (pH>7) 2.NH4Cl+H2O (pH<7) 3.reakcija gali būti ar si

lpnai rūgštinė ar silpnai bazinė, priklauso nuo hidrolizės produktų disoc la

ips vyrauja H OH 4.NaCl Druskos jonai nedalyvauja reakcijoje su H2O, pH=7, t

okios druskos nesihidrolizuoja. Hidrolizės reakcija grįžtama.pusiausvyra api

būdina hidrolizės laipsnis- hidrolizavusios druskos ir visos druskos konc sa

ntykis. Druskų hidrolizė padidėja tirpal skiedžiant(+H2O) pusiausvyra pasisl

enka į deš. Laipsnis priklauso nuo temp ir reakcijos produktų konc.

16.Volha

rdo metodas(rodanometrija)- vienas iš nusodinamojo titravimo būdų.metodo esm

ė tarp Ag jonų ir SCN- susidaro AgSCN.Darbiniai tirpalai AgNO3, KSCN, (NH4)S

CN.indikat geležies amonio alūnas NH4Fe(SO4)2*12H2o.titruoti baigiama kai at

siranda nepranykstanti rausva spalva(nes susidaro kompl jonas [Fe(SCN)6], ši

s metodas taikomas sidabro druskų, arsenatų, oksalatų, fosfatų, halogenidų a

nalizei. Titruojama neutralioje ir rūgštinėje terpėje.Šarminius tirpalus pri

š titravimą reikia neutralizuoti. 3 NH 4 SCN +NH 4 Fe( SO4 )2=Fe( SCN )3+2( NH 4 )2SO 4

Fe(SCN)

3+3NH

4SCN=(NH

4)

3[ Fe( SCN )6 ]

17. Permang

anatometrija.Vienas iš oksidimetrijos metodų. Jis pagrįstas tiriamosios medž

iagos oksidavimu kalio permanganatu, dažniausiai rūgštinėje terpėje. Šiuo me

todu nustatomi ir oksidatoriai ir reduktoriai. Reduktoriai titruojami tiesio

giai permanganato tirpalu, o oksidatorių kiekis nustatomas retitruojant. Tit

ruojant KMnO

4 indikatorius nenaudojamas.

18. Kiekybinės analizės metodai.Ki

ekybinė analizė – tai visuma cheminės analizės metodų, analizuojamosios medž

iagos kiekybinės sudėčiai nustatyti. Yra 4 pagrindiniai kiekybinės cheminės

analizės metodai:1svorio (gravimetrinės) analizės metodas-tai pagal gautų nu

osėdų masę yra apskaięiuojamas sudedamosios dalies kiekis2.tūrio analizės me

todas(volumetrinė)- medž kiekis nustatomas pagal reakcijos sunaudoto tirpalo

tūrį3.dujinė analizė- kai matuojamas nustatomų dujų tūris4.Kolorimetrinė- m

edž kiekis nustatomas matuojant po reakcijos tipal spalvos intensyvumą ir ly

ginant su žinomos konc tirpal spal intensyvumu.Didelė reikšmė kiekybinėje an

alizėje yra skiriama metrologinėms charakterixtikoms- analizės tikslumui, te

isingumui, atkartojimui ir paklaidoms

19. Titravimo metodai.Yra trys pagrind

iniai titravimo metodai: tiesioginio titravimo, retitravimo(likučio titravim

as) ir pakaitų. Titruojant tiesioginiu būdu tiriamasis tirpalas tiesiog titr

uojamas darbiniu tirpalu. Retitravimo metodas taikomas tuomet, kai analizuoj

amoji medžiaga su darbiniu tirpalu nereaguoja arba reaguoja lėtai. Šiuo meto

du analizuojant reikalingi du darbiniai tirpalai: pagrindinis ir pagalbinis.

Pakaitų titravimas taikomas kai tiriamieji jonai nereguoja su drabiniu tirp

alu; reagu

20. I analizinės grupės reakcijos.1)regentas NaOH ar KOH su šituo

reagentu reaguoja tik NH+ ir Mg2+, NH+ išsiskiria NH3, Mg2+- baltos Mg(OH)2

nuosėdos, kurios tirpsta rūgštyse ir amonio druskų tirpaluose.2)(NH4)2CO3 v

irinant su šiltu regentu reaguoja tik Li+ir MG2+ gautos nuosėdos tirpsta rūg

štyse ir amonio druskose.3)Na2CO3, K2Co3 reaguoja Li+, Nh4+ ir Mg2+. NH4+ is

siskiria amoniako pavidalu.4)Na2HPO4 baltas nuosėdas reakcijos metu duoda Mg

2+ ir Li+. NH4+ rekcijos metu išsiskiria NH3 pavidali.kiti nereaguoja.5)kali

o heksahidrostibatas K[Sb(OH)6]. Baltos nuosėdas duoda li+, Na+, N+, Mgh+. V

isos nuosėdos tirpsta HCl6)Natrio hidronitratas. Su šituo reagentu reaguoja

Na, K Rb. Baltos nuosedos, kalio sarme, natrio sarme ir rugstyse tirpsta nuo

sedos7)Na3[Co(NO2)6] reaguoja 6 grupes tie patys.nuosedos geltonos spalvos.j

os netirpsta org rugštyse, bet tirpsta mineralinėse.8)Uranilo acetatas UO2(C

H3COO)2, Li+, Na+ reaguoja.susidaro žalsvai geltonos spalvos kristalinės nuo

sėdos.9)NaF, NH4F reaguoja tik Li+, Mg2+. Susidaro baltos nuosėdos tirpstanč

ios mineralinėse rūgštyse.10) Na, Pb heksanitroheptatas Na2Pb[Cu(NO2)6] reag

uoja Ca2+ Nh4+. Nuosėdos juodos ar rudos spalvos11)org reagentas CgH6N(OH).

Reaguoja tik Mg2+ žalsvai geltonos nuosėdos.tirpsta acto ir mineralinese rūg

štyse

1. II analizinės grupės reakcijos.Šią grupę sudaro katijonai, kurių ch

loridai netirpsta šaltame vandenyje. Grupinis reagentas – praskiesta druskos

rūgštis. 1) sidabro jono atpažinimas:a)druskos rūgštis ir tirpūs chloridai

iš Ag druskų tirpalų išskiria baltas varškės pavidalo AgCl nuosėdas.b) kalio

chromatas iš kai kurių Ag druskų tirpalų nusodina raudonų plytų spalvos nuo

sėdas Ag

2CrO

4.2) švino jono atpažinimas:a) praskiesta druskos rūgštis ir t

irpūs chloridai iš nelabai praskiestų Pb druskų tirpalų išskiria baltas nuos

ėdas;b) kalio jodidas iš Pb druskų tirpalų išskiria geltonas PbI

2nuosėdas.

3) gyvsidabrio jonų atpaž.:a) reakcijoj su chloridai susidaro baltos nuosėdo

s Hg

2Cl

2;b) alavo dichloridas iš pradžių išskiria baltą Hg

2Cl

2, kurį rea

gento perteklius redukuoja iki laisvojo gyvsidabrio (pilkas).Ketvirtoji anal

izinė katijonų grupė: Al3

+

, Cr3

+

, Zn2

+

. Tai amfoterinių metalų katijonai, ku

rių hidroksidai šarmų pertekliuje sudaro vandenyje tirpias druskas: NaAlO2

,

NaCrO2

, Na2

ZnO2

.22. Titanometrija.

Metodas taikomas oksidatorių nustatyme. D

arbinis tirpalas Ti2

(SO4

)3

arba TiCl3

Jos oksiduojasi ore ,kaip stabilizatori

us naudojamas (NH4

)2

SO4

.Darbinis tirpalas yra violetinės spalvos.Titruojama

rūgščioje terpėje ir inertinių dujų arba anglies dvideginio atmosferoje.Kaip

indikatorius naudojamas difenilaminas.Galima nustatyti Fe,Cn,St,H2

O2

,organ

ines medžiagas ir įvairius oksidatorius kaip bichromatus.

23.ArgentometrijaT

ai tyrimo metodas kur naudojamos sidabro druskos norint nusodinti tiriamajam

e tirpale esancius komponentus.

24.DekantacijaTai netirpiu nuosedu nusodinim

as panaudojant centrifugas arba ultracentrifugas. Po centrifugavimo, megintu

velio dugne susidaro nuosedos, tirpkli galima nupilti.

25.Analizinis jonu ma

isymasis

Pradedant analizuotiduotaja medziaga, reikia nustatyti ar tai 1.vie

nine medz. individuali 2.misinys 3. metalas, nemetalas, druska,rugstis,sarma

s. Reikia nustatyti medziagos anijonus,katijonus

26. Kompleksometrija.Šis me

todas pagrįstas tuo, kad medžiaga esanti darbiniame tirpale su tiriamaisiais

katijonais sudaro patvarius kompleksinius junginius, kurie yra tirpūs vande

nyje. Titruojant nesusidaro nuosėdų.Nustatomų jonų koncentracija titruojant

mažėja, kadangi jie susijungia į kompleksą. Šia savybe kompleksų susidarymo

procesų panašus į nusodinimo procesą. Nusodinime geriau, kad būtų kuo mažesn

ės nuosėdos, o kompleksometrijoj kuo kompleksai patvaresni, tuo daugiau nust

atomų jonų į kompleksus susijungia. Kompleksometrijoj darbiniais tirpalais n

audojami reagentai vadinami kompleksonaisDažniausiai naudojamas kompleksonas

vadinamas trilonas B t.y. etilendiaminotetraacto rūgšties dinatrio druska.

Trilonas B sudaro patvarius kompleksinius junginius su Mg Mn retųjų metalų k

atijonais. Tiriamojo metalo jonai pakeičia vandenilio atomus esančius laisvo

se karboksilo grupėse ir dar koordinaciniu ryšiu sujungia su trilono B azoto

atomais. Indikatoriais yra naudojami organiniai reagentai kurie sudaro su n

ustatomais jonais spalvotus junginius, kurių spalva labai skiriasi nuo indik

aroriaus tirpalo spalvos. Arti ekvivalentinio taško nustatomieji katijonai j

ungiasi su trilonu B į patvarų kompleksą ir tirpalo spalva pasikeičia. Titru

ojant trilonu B terpė turi būti silpnai šarminė.Šis titravimas taikomas H2O

kietumo nustatymui, Ca ir Mg jjonų nustatymui piene, sultyse, cukruje, trąšū

, cemento analizei.27. Argentometrija (Moro metodas).Argentometrijos metodas

pagrįstas reakcija vykstančia tarp sidabro ir halogenų jonų.

Ag++Cl−→ AgCl↓Titravimui na

udojami:

AgNO3 ir NaCl tirpalai.Indikatoriumi:

K2CrO 4Moro metodu galima nustatyti ch

loridų ir bromidų kiekį (titravimui naudojame darbinį

AgNO3 tirpalą.)Titruojant

chloridų ir bromidų tirpalus, į juos įlašinami 1-2 lašai

K2CrO 4 tirpalo. Maišant

pilama iš biuretės

AgNO3 tirpalo, kol susidaro nepranykstančios rausvos

Ag2 CrO4nuosė

dos.Moro metodu titruojama tik neutralioje terpėje. Rūgštiems ir šarminiems

tirpalams Moro metodas netinka, nes

Ag2 CrO4 nuosėdos rūgštyje tirpsta, o šarminėj

terpėj Ag+ jonai reaguoja su OH- jonais ir susidaro AgOH.Netgi neutralioj te

rpėj Moro metodas ne visuomet gali būti taikomas. Pvz. Negalima titruoti neu

tralių tirpalų, kuriuose yra jonų sudarančių su

K2CrO 4 nuosėdas (Ba,Sr,Pb,Bi) Jei

yra spalvotų katijonų (Ni, Co, Cu) Moro metodas taip pat netinka, nes negal

ima pastebėti spalvos pakitimo ekvivalentiniame taške. Titruoti taip pat tru

kdo CO3

,PO4

,C2O4,S2O3,SO3,S anijonai, nes su sidabro jonais sudaro netirpias

vandenyje nuosėdas.28 Disocijacijos laipsnį ir disoc. konstantą jungia Ostv

aldo praskiedimo dėsnis:

K= α2C1−α

, kur disocijacijos laipsnis, K – disocijacijo

s konstanta, C – koncentracija. Formuluotė: didėjant silpno elektrolito konc

entracijai disocijacijos laipsnis mažėja, kadangi disocijacijos konstanta yr

a pastovus dydis esant tai pačiai temperatūrai.

  

  29. Buferiniai tirpala

i.Kuriuose vandenilio jonų koncentracija, arba ją išreškiantis vandenilinis

rodiklis nesikeičia tuos tirpalus skiedžiant, ir labai mažai kinta pridėjus

nedidelį kiekį stiprios rūgšties ar stipraus šarmo. Šie tirpalai naudojami,

kada bandymo metu reikia išlaikyti nekintantį tirpalo pH. Kaip buferiniai ti

rpalai yra vartojami silpnų rūgščių ar sipnų bazių tirpalai, kuriuose yra at

itinkamaų druskų, pvz: NH4Cl, NH4OH, acto rugštis + natrio acetatas. Kartais

buferinį tirpalą galima pagaminti iš rūrščios ir normalios druskų mišinio.

Stiprios rūgštys arba stiprios bazės ml kiekis pridedamas prie tam tikro buf

erinio tirpalo tūrio ir pakeičiantis pH per 1, vadinamas Buferiniu tirpumu a

r talpumu.30 kryžmės taisyklė. Taikoma uždaviniams pvz.: kiek ml 54% HNO3

ti

rpalo (=1,38) reikia pridėti prie 1l vandens, kad gauti 5% HNO3

tirpalą.

31

. Kokybinės analizės metodai.Sisteminė ir nesisteminė analizė. Idealiu anali

zės atveju butų laikomas toks, kada kekvieną joną butų galima rasti su speci

finiu reagentu. Jei tiriam sud. Junginį ar mišinį ieškomus elementus reikia

suskirstyti į analizines grupes remiantis jonų savybėmis. Analizės būdas, ka

i jonų mišinyje chem elementų buvimas nustatomas specialia reakcija, vadinam

as nesistemine analize. Tačiau, jei iš bendro analizuojamojo mišinio išskirt

oje kelių jonų grupėje, spec. Reagentais jonų nenustatome, tą grupę reikės s

uskistyti į dar smulkesnes grupes. Visus žinomus jonus į analizines grupes s

kirstome įvairiais būdais: 1. nusodinant jonus mažai tirpių junginių pavidal

u 2. nuosėdoms tirpinti parenkant tirpiklius 3. išstumiant vienus metalus ak

tyvesniais metalais. Analizė kai tiriamajame tirpale jonų ieškoma nuosekliai

, naudojame ir grupinį ir specifinį reagentą vadinama sistemine analize. Gru

pinę reagentų analizę pagreitina ir pati sistema dažniausiai taikoma katijon

ams surasti.

32. Merkurometrija.Šis metodas yra taikomas chloridų, bro

midų, jodidų nustatymui. Darbinis tirpalas yra vienvalentės gyvsidabrio drus

kos. Susidaro mažai tirpūs junginiai Hg2Cl2, Hg2Br2, Hg2J2. Titravimas baigi

amas kai išnyksta raudona indikat Fe (SCN)3 spalva indikat į titruojamą tirp

alą dedamas titravimo pabaigoje.

33. Merkurimetrija.Šiuo metodu yra nustatom

i chloridai, bromidai, cianidai ir SCN (tiociantai). Darbinis tirpalas Hg2+

druskų tirpalai. Reakcijos metu susidaro silpnai disocijuotos Hg druskos su

minėtais anijonais. Kaip indikatorius naudojamas Natrionitro prusidas arba d

inatrionirtodiciano feratas. Hg2+ druskoms titruojant jodidus susidaro tetra

jodohidralgirato kompleksas, kuris toliau jungiasi su dvivalenčiu Hg jonų pe

rtekliumi ir sudaro raudonos spalvos junginį Hg[HgI4]. Titruojant jodidus, v

ienas iš indikatorių yra difenilkarbazinas, indikatorius naudojamas tada, ka

i tiriamajame tirpale yra labai mažai jodido jonų ir negalima pastebėti jodo

spalvos. Titruojama rūgščioje terpėje, reakcijai netrukdo jonai, kurie truk

do argentometriniam titravimui. Metodo privalumai: 1. Hg2+ druskos pigesnės

nei AgNO3 2. Hg2+ druskos lengviau regeneruojasi. Trūkumas: Hg2+ druskos nuo

dingos.

34. Reakcijų jautrumas ir specifiškumas.Analizinėje chemijoje naudo

jamos reakcijos turi buti gana jautrios, greitai pastebimas efektas, kuo jau

tresnė reakcija, tuo mažiau tiriamos medž. ir reagento reikia reakcijai. Rea

kcijų jautrumą apibūdina mažiausia jonų konc kuriai esant tie jonai dar gali

būti atrasti tam tikru reagentu.- maž jonų konc- ribinis praskiedimas.tai i

eškomų jonų masės santykis su didž tirpiklio kiekiu (1:50000)esant 1g jonų,

50000g h2o duotai reakcijai dar rasime ieškomus jonus.Reakcijos jautrumą api

būdina indetifikavimo minimumas (I.M.)ir ribinis praskiedimas. I.M. yra maži

ausias reagentų aptinkamas medž kiekis, tam tikrame tirpalo tūryje. Išreiški

amas 1/1000000 gramo dalim

μg.rwakcijos jautrumas priklauso nuo reagento ko

nc, tirpalo sluoksnio storio, temp, pH. Labai didelis reakcojos jautrumas yr

a nepageidaujamas, kadangi atliekant analizę nustatytos priemaišos gali būti

palaikytos sudedamąja medžiagos dalimi. Labai jautrios reakcijos yra patikr

inamos tuščiu bandymu, t.y. vietoj tiriamos medžiagos su reagentu yra maišom

as vanduo.Atliekant analizę ieškomajį joną paprastai reikia nustatyti kai mi

šinyje yra ir kitų jonų. Reakcijos reagentai, kuriais galima atrasti jonus,

esančius kartu su kitais jonais, vadinami specifiniais. Pvz lakmusas arba ki

tas rūgštinis- bazinis indikatorius nusidažo tam tikra spalva, tik esant H+

ir OH-

jonų. Vadinasi, rūgštinis-bazinis indikatorius – specifinis reagentas

H+

ir OH-

jonams rasti.36. Amfoteriniai hidroksidai. Jų cheminės sąvybės.Am

foteriniai hidroksidai yra: Be(OH)2

, Zn(OH)2

, Al(OH)3

,Sn(OH)2

, Pb(OH)2

ir kt

. Jie gali disocijuoti kaip bazės ir kaip rugštys:Al(OH)3

→Al3+

+ 3OH

,Al(

OH)3

→H+

+ AlO

2

+ H2

O.Jie reaguoja su rugštimis, sudarydami druskas, taip p

at su šarmais,sudarydami kompleksinius junginius:Al(OH)3

+ 3HCl →AlCl3

+ 3H2

O,Al(OH)3

+ NaOH →Na[Al(OH)4

],Sn(OH)2

+ H2

SO4

→SnSO4

+ 2H2

O,Sn(OH)2

+ KOH→K

2

[Sn(OH)4

].

37. Cheminės reakcijos greitis (formulė, priklausomybė nuo fakt

orių).Oksidacijos redukcijos greitis priklauso nuo reaguojančių medžiagų kon

centracijos, H+

jonų koncentracijos, temperatūros, katalizatorių, kompleksų

susidarymo ir kt. Faktorių.Ekvivalentinis taškas gali būti fiksuojamas priet

aisais arba pagal tirpalo spalvos pasikeitimą.Oksidacijos redukcijos reakcij

ose oksidatorius ir readuktorius ekvivalentas yra laikomas toks medžiagos gr

amų skaičius, kuris atitinka vykstant tam tikrai reakcijai medžiagos vienos

molekulės, vieną prijungtą ar atiduotą e-

. Ekvivalento masės apskaičiavime o

ks – red reakcijose taikomos formulės

E=Mn

; n – prijungtų ar atiduotų e-

sk

. Vienos molekulės šitą skaičių mes sužinome rašydami pusiau reakcijas. M –

molinė masė, E – ekvivalentas.

38. III analizės grupės katijonų reakcijos.

TREČIOJI ANALIZINĖ GRUPĖ ( Ca2

+

, Sr2

+

, Ba2

+

)III analizinę grupę sudaro perio

dinės elementų sistemos antrosios grupės pagrindinio pogrupio šarminių žemių

metalų Ca2

+

, Sr2

+

, Ba2

+

ir iš dalies Pb2

+

katijonai. Šios grupės katijonai

su praskiesta H2

SO4

arba tirpiųjų sulfatų tirpalais sudaro vandenyje menkai

tirpius sulfatus, kurių tirpumas didėja pagal eilę:BaSO4

- SrSO4

– CaSO4

Taig

i III grupės grupinis reagentas yra praskiesta H2

SO4

. Vandenyje netirpūs ir

šių katijonų karbonatai, fosfatai, sulfitai, mažai tirpūs – hidroksidai. Pas

tarieji yra stiprios bazės, kurių stirumas didėja pagal eilę:Ca(OH)2

– Sr(OH

)2

– Ba(OH)2

Visi III grupės katijonai – bespalviaiCa2

+

ATPAŽINIMO REAKCIJOS

1. Amonio oksalatas iš neutralių arba acto rūgštimi parūgštintų tirpalų išsk

iria baltas kristalines nuosėdas, kurios tirpsta mineralinėse rūgštyse, bet

netirpsta CH3

COOH:Ca2

+

+ C2

O2-

4

→ CaC2

O4

(

k

.

)

(baltos)Prieš atliekant šią rea

kciją reikia pašalinti Ba2

+

ir Sr2

+

jonus, kurie su (NH4

)2

C2

O4

sudaro analog

iškas nuosėdas. Reakcijai trukdo ir oksidatoriai veikiantys oksalato jonus.

2. Liepsnos dažymo reakcija: kalcio druskos (ypač chloridai) bespalvę degikl

io liepsną dažo rausvai ruda spalva.Sr2

+

ATPAŽINIMO REAKCIJOS1. Sotusis CaSO

4

tirpalas su Sr2

+

jonais sudaro baltas SrSO4

nuosėdas:Sr2

+

+ CaSO4

→ Ca2

+

+

SrSO4

(

k

.

)

(baltos)Prieš atliekant šią reakciją turi būti pašalinti Ba2

+

jon

ai.2. Kalio chromatas neutrliuose stroncio druskų tirpaluose sudaro geltonas

nuosėdas, kurios tirpstamineralinėse rūgštyse, acto rūgštyje, amonio chlori

do tirpale:Sr2

+

+ CrO42

-

→ SrCrO4

(

k

.

)

(geltonos)3. Amonio oksalatas iš neutr

alių ar acto rūgštimi parūgštintų tirpalų išskiria baltas kridtalines nuosėd

as, kurios tirpsta mineralinėse rūgštyse, bet netirpsta CH3

COOH:Sr2

+

+ C2O2-

4

→ SrC2O4(k.) (baltos)Prieš atliekant šią reakciją reikia pašalinti Ba2

+

ir

Ca2

+

jonus, kurie su (NH4

)2

C2

O4

sudaro analogiškas nuosėdas. Reakcijai truk

do oksidatoriai veikiantys oksalato jonus.4. Liepsnos reakcija: sausos stron

cio druskos arba koncentruoti tirpalai dažo bespalvę liepsną karminio raudon

umo spalva.Ba2

+

ATPAŽINIMO REAKCIJOS1. Kalio chromatas bario druskų tirpaluo

se sudaro geltonas nuosėdas, kurios tirpsta HCl, HNO3

, bet netirpsta CH3

COO

H:2BaCl2

+ K2

Cr2

O7

+ H2

O → 2BaCrO4

(

k

.

)

+ 2KCl + 2HClJei reakcija vykdoma CH3

COOH terpėje, tai jai netrukdo stroncio chromatas.2. Amonio oksalatas iš neu

tralių ar acto rūgštimi parūgštintų tirpalų išskiria baltas kridtalines nuos

ėdas, kurios tirpsta mineralinėse rūgštyse, bet netirpsta CH3

COOH:Ba2

+

+ C2

O

2-

4

→ BaC2

O4

(

k

.

)

(baltos)Prieš atliekant šią reakciją reiia pašalinti Ca2

+

i

r Sr2

+

jonus, kurie su (NH4

)2

C2

O4

sudaro analogiškas nuosėdas. Reakcijai tru

kdo oksidatoriai veikiantys oksalato jonus.3. Liepsnos dažymo reakcija: bari

o druskos arba koncentruoti jų tirpalai dažo bespalvę liepsną geltonai žalia

spalva.

40. Analizės rezultatų tikslumas, reiškimo vienetai.Praktiniai tyr

imų rezultatai dažnai skiriasi nuo tikrosios analizuojamojo dydžio vertės. A

nalizės rezultato xi

nukrypimas nuo tikrosios vertės x0

vadinamas analizės a

bsoliučiąja paklaida: Δxi

=xi

-x0

šį nukrypimą galima išreikšti ir santikine p

aklaida: δ=((xi

-x0

)*100%)/x0

. Santykinė paklaida – procentais išreikštas abs

oliučios paklaidos santykis su tikrąja verte. Sisteminė paklaida. Šios pakla

idos dydis priklauso nuo analizės metodikos, naudojamų prietaisų, matavimo i

ndų tikslumo ir kitų priežąsčių. Sisteminė paklaida nusako analizės tikslumą

, kurį galima išreikšti lygegrečiai iš bandymo rezultato vidurkio nuokrypio,

nuo tikrosios vertės x0

. Sisteminę paklaidą galima sumazinti pasirenkant ki

tą metodika, kalibruojant matavimo indus. Atsitiktinė paklaida – šias paklai

das sukeliančios prižąstys nėra žinomos, bet juos galima sumažinti atliekant

lygegrečius bandymus ir analizės rezultatu laikant aritmetinį vidurkį arba

medianą. Rezultatų tikslukas ir pasikartotinumas nusako bendrajį analizės ti

kslumą.

41. Darbų atlikimo technika (darbas su pipetėmis, biuretėmis, filtr

ais, centrifugavimas).Pipetė įmerkiama giliai į tirpalą ir lūpomis arba “ kr

iauše” jo įsiurbiama virš brūkšnio (atsargiai, kad neįsiurbtumėte į burną),

paskui pipetė užspaudžiama smiliumi (ne nykščiu) ir jis šiek tiek atleidžiam

as, kad skysčio lygis pipetėje nusileistų iki brūkšnio (menisko apačia turi

sutapti su brūkšniu,akių lygije, pipetė laikoma vertikaliai ). Vėl gerai užs

pausta pipetė ištraukiama iš tirpalo ir perkeliama į kūginę kolbutę ar mėgin

tuvėlį. Atitraukus pirštą, leidžiama tirpalui ištekėti. Biuretė turi buti pa

statyta vertikaliai (nepakreipta) joje negali būti oro burbuliukų, tada užra

šomas tirpalo aukštis. Kūginė kolbutė su pirmuoju tirpalu statoma ant balto

popieriaus lapo po biurete taip, kad biuretės galas būtų kolbutės kaklelyje,

bet neliestų jo sienelės. Dešiniąja ranka atleidus spaustuką, tirpalas iš b

iuretės lašinamas į kūginę kolbutę. Tirpalai maišomi kairiąja ranka sukant k

olbutę. Tirpalų reakcijos pabaigą rodo pasikeitusi indikatoriaus spalva. Po

to nustatomas tirpalo aukštis biuretėje; tirpalo aukščių skirtumas prieš tit

ravimą ir po jo ir yra reakcijai suvartoto tirpalo tūris. Filtruojama, kai r

eikia nuo tirpalo atskirti netirpias medžiagas bei nuosėdas. Filtruojama spe

cialiu filtruojamuoju popieriumi. Filtruojamojo popieriaus lapas sulankstoma

s keturgubai praskleidžiamas ir įstatomas į piltuvėlį. Filtro kraštai suvilg

omi vandeniu ir prispaudžiami prie piltuvėlio sienelių. Filtras naudojamas t

okio dydžio, kad jo kraštai būtų 5 mm žemiau piltuvėlio briaunos (jei filtri

nis popierius per didelis, jis ap-kerpamas). Filtruojamasis skystis pilamas

ant filtro per stiklinę lazdelę. Skysčio pilama tiek, kad jo lygis būtų 2 –

3 mm žemiau filtro kraštų. Filtro paruošimas. Kai nuosėdas reikia perplauti,

tai plovimo skystis (distiliuotas vanduo, tirpalas) pilamas porci-jomis,o k

iekviena nauja skysčio porcija pilama tuomet, kai ankstesnioji jau būna visi

škai išsifiltravusi.Nuosėdas nuo tirpalo galima atskirti ir dekantuojant, t.

y. nupilant virš nuosėdų esantį skystį. Jeigu nudekantuotas nuosėdas reikia

praplauti, plovimo skystis pilamas ant nuosėdų, sumaišoma, palaukiama, kol

nuosėdos nusės, ir skystis vėl nupilamas. Centrifugavimas atliekamas kokybin

ę cheminę analizę pusiau mikrometodu, imami nedideli tirpalo kiekiai, todėl

darbo metu susidaro nadaug nuosėdų. Tirpalas nuo nuosėdų atskiriamas centrif

uguojant. Dirbant su centrifuga, reikia laikytis šių taisyklių: 1. Naudoti v

ienodų matmenų ir formos mėdintuvėlius. 2. Centrifūgos priešpriešinės tūtelė

s turi būti apkrautos vienodai, todėl vieno mėgintuvėlio masė turi būti lygi

kito mėgintuvėlio masei. Centrifuguojant mėgintuvėlių skaičius gali būti ly

ginis. Centrifuguoti pradedama įstačius mėgintuvėlius į priešpriešines tūbel

es. 3. Negalima veikiančios centrifūgos palikti be priežiūros. Jeigu centrif

ūga pradeda garsiai ūžti, vibruoja arba labia kaista, reikia tučtuojau išjun

gti srovę. Neįprastas garsas gali atsirasti ir sudužus mėgintuvėliui arba ka

i tūbelės apkraunamos nevienodai. Centrifugavimo trukmė: kristalinės atskiri

amos greitai ≈0,5-1,5 min. amorfinės – ilgiau ≈ 2 – 3 min.

42. Titravimo kre

ivės ir jų reikšmė tūrio analizėjeTitaravimo tikslumas labai priklauso nuo t

o, kaip staigiai kaičiasi tiprpalo ph prie ekv. taško. Ph kinta priklausomai

nuo pridedamo darbinio tirpalo tūrio ir nuo titro. Titravimo kreivės grafiš

kai išreiškia phpasikeitimą, pamažu pilant į nustatytą tiriamojo tirpalo kie

kį darbinį tirpalą. Abscisių ašyje atidedamas skirtingais titravimomomentais

gaunamas rūgšties raba šarmo perteklius (procentais), o ordinačių ašyje – t

irpalo ph. Atskiriems titravimo kreivės taškams apskaičiuoti taikomos atitin

kamų tirpalų ph apskaičiavimo formulės. Išreiškiant H+

koncentraciją rūgščių

arba bazių vandeniniuose tirpaluose arba buferiniuose tirpaluose. Grafinis

vaizdas yra vadinamas titravimo kreivėmis ir iš kreivių galima sekti ph kiti

mą įvairiais titravimo momentais, nustatyti temperatūra ir reaguojančių medž

iagų koncentracijų įtaką. Neutralizacijos procesui reik nustatyti titravimo

pabaigą ir pasirinkti indikatorius.Tarkime, kad 100 ml 0,1N HCl titruojame 0

,1N NaOH

Ph šuolis yra vertikaliai kreives, dalis nuo 4,3 iki 9,7.

Kuo šuolis didesnis, tuos tiksliau galima nutitruoti tiriamą medžiagą. Kuo d

idesnė tirpalų koncentracija, tuo šuolis didesnis. Jei turesime 1N šarmo ir

rūgšties, ph šuolis bus per 7~ 4 vienetus. Jei turime arti 0,01N - 3~ 4. Ind

ikatorių parenkame tokį, kurio saplvos kitimo intervalas telpa vertikaliai k

reivės dalyje.Labiau tinka fenolftaleinas, nes jo spalvos keitimosi interval

as yra nuo 8 iki 10. Idealiausias 5,5-9, pvz lakmusas. Jei titruojam karštus

tirpalus, tai šuolis sumažėja. Geriau titruoti šaltą.

Jei titruosim silpną

rūgštį stipriu šarmu, tai tiravimo kreivė atrodys taip:

Titravimą rei

kia baigt ekv taške. Tinkamas fenolftaleinas. Titruojant daugiavandenilines

rūgštis, stebimi keli ph šuoliai. Indikatorius – fenolftaleinas.Titruojant n

eutralizacijos metodu negalima titruoti silpnų šarmų silpna rūgštimi ir atvi

rkščiai.Jei stiprus šarmas ir stipri rūgštis, tai indikatorius – metiloranža

s, metiloraudonasis, lakmusas, fenoloraudonasis, fenolftaleinas.Jei silpna r

ūgštis su stipriu šarmu, tai indikatorius naudosime – fenoloraudonąjį, timol

io mėlį, fenolftaleiną ir timolftaleiną.Silpna bazė stipri rūgštis – metilor

audonasis, metiloranžas.Indikatoriaus imti 1 arba 2 lašus.