PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA
UAB PANEVĖŽIO PIRTIS VEIKLOS AUDITO ATASKAITA
2017 m. birželio 9 d. Nr. SAA-3
Panevėžys
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2
IŠVADOS ........................................................................................................................................ 3 REKOMENDACIJOS ..................................................................................................................... 4
ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 5 AUDITO REZULTATAI .................................................................................................................... 7
1. Bendrovės valdymas nerezultatyvus ........................................................................................... 7 1.1. Nerengiama veiklos strategija, metinė veiklos programa ir priemonių planai –
neįvertinamas veiklos rezultatyvumas ............................................................................................. 7 1.2. Personalo darbo organizavimas turi trūkumų ....................................................................... 8 1.3. Vadovo darbo užmokestis nesiejamas su veiklos rezultatais, nustatytas ir apskaičiuojamas
neteisingai ........................................................................................................................................ 9 2. Pastebėjimai dėl Bendrovės veiklos ir valdymo ........................................................................ 10
2.1. Dėl klaidų ar neatitikimų apskaitoje galimi finansinių ataskaitų duomenų iškraipymai .... 10 2.2. Inventorizacija vykdoma netinkamai, nepatvirtina trumpalaikio turto ir įsipareigojimų
sumų teisingumo ............................................................................................................................ 11 2.3. Per didelės, nepagrįstos Bendrovės išlaidos ....................................................................... 12 2.4. Tarifai nustatyti neišskiriant viešųjų (socialinių ) ir komercinių paslaugų ......................... 13
2.5. Netinkamai organizuojami viešieji pirkimai ....................................................................... 14 3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška ............................................................................ 14
3.1. Bendrovės veiklos 2015 ir 2016 m. palyginimas ................................................................ 14 3.2. Bendrovės pelno efektyvumas (pelningumas) .................................................................... 17 3.3. Bendrovės mokumo ir finansinio stabilumo vertinimas ..................................................... 18
3.4. Darbo vietos kainos analizė ................................................................................................ 19 3.5. Neužtikrinamas Bendrovės teikiamų paslaugų patrauklumas ............................................ 20
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 22
2
SANTRAUKA
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme1 įtvirtintos savivaldybės funkcijos yra
socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimas ir
įgyvendinimas.
Įgyvendindama šias funkcijas, Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė)
nuosavybės teise valdo pirties, maudymosi dušuose ir voniose paslaugas teikiančios uždarosios
akcinės bendrovės Panevėžio pirties 87,9 proc. akcijų. Bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios
daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei,
ir kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę administracijos, valdymo arba priežiūros
tarnybos narių, priskiriamos savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Savivaldybei nuosavybės
teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises reglamentuoja Lietuvos
Respublikos ir savivaldybės institucijų teisės aktai.
Veiklos audito tikslas yra įvertinti, ar bendrovė taupiai, efektyviai ir rezultatyviai naudoja
turimus išteklius, kaip vykdo jai pavestas funkcijas, įvertinti jos veiklos rezultatus, pateikti
rekomendacijas paslaugų kokybei gerinti ar išlaidoms mažinti, veiklos efektyvumui ir rezultatyvumui
didinti.
Audito subjektas – uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio pirtis (toliau – Bendrovė), buveinės
adresas: Ukmergės g. 31, LT-35177 Panevėžys.
Audito objektas – Bendrovės veikla.
Audito tikslas – įvertinti Bendrovės veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo
aspektais.
Vertinant ekonomiškumą siekta nustatyti, ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai
kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams įgyvendinti. Audito metu nagrinėjome:
- ar Bendrovėje vykdomos viešųjų pirkimų procedūros leido pasiekti geriausią kokybės ir
kainos santykį;
- ar Bendrovė valdė savo išteklius stengdamasi mažinti veiklos sąnaudas;
- ar Bendrovė įsigijo ir valdo reikiamą išteklių kiekį ir reikiamu laiku.
Vertinant efektyvumą siekta nustatyti, ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų
(paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių. Audito metu nagrinėjome:
- ar Bendrovės veikla efektyvi ir pelninga;
- ar Bendrovė moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus;
- ar Bendrovės finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas;
- ar gaunamos maksimalios pajamos iš Bendrovės veiklos;
- ar Bendrovė stengėsi mažinti žmogiškųjų išteklių sąnaudas.
Vertinant rezultatyvumą siekta nustatyti, ar Bendrovės veikla atitinka galiojančius teisės
aktus, ar pasiekti Bendrovės užsibrėžti tikslai ir numatyti rezultatai. Audito metu nagrinėjome:
- ar tinkami Bendrovės valdymo procesai;
- ar vidaus dokumentai atitinka teisės aktus;
- ar buvo užsibrėžti tikslai, kokiomis priemonėmis buvo siekiama ir kokie veiksniai trukdė
pasiekti jų įgyvendinimo.
Audituojamas 2016 m. laikotarpis. Pokyčių ir palyginimų analizei naudoti ir ankstesnių 2013–
2015 metų duomenys.
Informacija rinkta tikrinant Bendrovės pateiktus dokumentus, nagrinėjant teisės aktus,
susijusius su audituojamo subjekto veikla. Audito metu įrodymai rinkti vadovaujantis nuostata, kad
subjektas pateikė išsamią ir objektyvią informaciją, o pateiktų dokumentų kopijos atitinka jų
originalus. Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas.
1 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 12, 18 p.
3
IŠVADOS
1. Neįvertinamas Bendrovės veiklos rezultatyvumas. Bendrovės veiklos priežiūra, veiklos
kontrolės sistema veiklos planavimo ir organizavimo srityse audituojamu laikotarpiu vertinama kaip
nepakankama, nes:
1.1. Bendrovėje nenustatytos pagrindinės prioritetinės Bendrovės veiklos plėtojimo kryptys,
neparengta ir nepatvirtinta Bendrovės veiklos strategija, Bendrovės metinė veiklos programa,
nesudaromi priemonių planai ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti (1.1 d.).
1.2. Direktorius ne visada darbą organizuoja vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis:
- darbo sutartyse ir direktoriaus įsakymuose darbuotojams nustatė skirtingų dydžių darbo
užmokestį, darbuotojų atleidimo neįformino jų darbo sutartyse;
- vienašališkai, nederinęs su darbuotojų atstovais, patvirtino Bendrovės darbo tvarkos
taisykles, sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką. Darbuotojai dirbo ne
pagal sudarytą darbo grafiką, neišdirbo sutartyse sulygto darbo laiko ir kt. (1.2 d.).
1.3. Bendrovės direktoriui darbo užmokestis apskaičiuojamas neteisingai ir nustatytas
nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų nuostatų ir Vyriausybės rekomendacijų.
Bendrovėje direktoriaus darbo užmokestis priklauso nuo kitų darbuotojų darbo užmokesčio, tačiau
visai nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Įgyvendinus Vyriausybės rekomendacijas ir
Bendrovės vadovo atlyginimą susiejus su Bendrovės veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos
prielaidos efektyvesnei ir rezultatyvesnei Bendrovės veiklai (1.3 d.).
2. Bendrovės veiklos organizavimas turi trūkumų:
2.1. Neteisingas buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas ilgalaikio turto,
atostoginių kaupimų srityse gali turėti įtakos veiklos rezultatams (2.1 d.).
2.2. Inventorizacija turi trūkumų – inventorizacijos komisijos pirmininke paskirta buhalterė,
neinventorizuoti įsipareigojimai, inventorizacijos duomenimis nepagrįsti kai kurie apskaitos
duomenys, dėl to gali būti klaidos finansinėse ataskaitose, neteisingai prognozuojami pinigų srautai
(2.2 d.).
2.3. Didelės Bendrovės kuro sąnaudos, o važiavimo tikslai neaiškūs, abejotinas ir kitų
sąnaudų būtinumas (2.3 d.).
2.4. Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti. Sudaroma galimybė socialiai
nepažeidžiamiems lankytojams naudotis nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Teikiant
paslaugas socialiai nepažeidžiamiems lankytojams komercinėmis kainomis Savivaldybei nebūtų
būtinybės kompensuoti susidariusius nuostolius (2.4 d.).
2.5. Viešieji pirkimai organizuojami netinkamai – Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės
neatitinka įstatymo nuostatų, nepaskirtas pirkimų organizatorius, neperkama Centrinės viešųjų
pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ir iš Centrinės perkančiosios organizacijos (2.5 d.).
3. Bendrovėje nėra užtikrintas veiklos ekonomiškumas, efektyvumas:
3.1. 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė iš pagrindinės – pirties paslaugos – veiklos kasmet
patyrė nuostolį ir jis didėjo. Bendras lankytojų skaičius mažėjo (3.1 d.).
3.2. 2015–2016 m. laikotarpiu nebuvo skirta lėšų Bendrovės patrauklumo bei teikiamų
paslaugų pagerinimui. Pirties veikla nuostolinga, todėl norint gerinti teikiamų paslaugų kokybę reikia
kelti paslaugos kainą arba gauti papildomą finansavimą (3.1 d.).
3.3. Bendrovės veikla nuostolinga. Blogi 2013–2016 m. Bendrovės veiklos efektyvumo
rodikliai rodo, kad direktorius nesugeba kontroliuoti paslaugų kaštų ir uždirbti pelną iš pagrindinės
Bendrovės veiklos, Bendrovės turtas bei akcininkų lėšos naudojamos neefektyviai (3.2 d.).
3.4. Bendrovės mokumo ir likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė turi mokumo
problemų, o mažesnis nei 0,862 Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje
Bendrovė nėra visiškai saugi ir galimą jos bankrotą ateityje (3.3 d.).
4
3.5. Pirties paslaugos teikiamos tik penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau Bendrovė dirba
visą darbo savaitę (3.4 d.).
3.6. Bendrovė netinkamai valdo savo turtą: neremontuotos patalpos, neatnaujintas
inventorius – bendra nusidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti tinkamų naudojimo
savybių, kokybiškų, patrauklių paslaugų, mažėja lankytojų skaičius. Bendrovės veikla viešinama
nepakankamai (3.5 d.).
REKOMENDACIJOS
Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio pirtis:
1. Patvirtinti Bendrovės veiklos strateginį dokumentą, metinę veiklos programą ir priemonių
planus (1.1 išvada).
2. Darbuotojų atleidimą įforminti jų darbo sutartyse, darbuotojams mokėti darbo sutartimis
sulygtą darbo užmokestį (1.2 išvada).
3. Suderinus su darbuotojų atstovais patvirtinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų darbo
grafikus (1.2 išvada).
4. Sutvarkyti ilgalaikio turto apskaitą: nustatyti ilgalaikio turto minimalią įsigijimo
savikainą, ilgalaikio materialiojo turto grupių skaičių ir rūšis, ilgalaikio turto nusidėvėjimo
normatyvus, pastatą apskaityti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (2.1 išvada).
5. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis teisingai apskaityti atostoginių kaupimus (2.1
išvada).
6. Atliekant inventorizaciją vadovautis teisės aktų nuostatomis (2.2 išvada).
7. Sudaryti prielaidas nenuostolingai Bendrovės veiklai – išanalizuoti patiriamų sąnaudų
(darbo užmokesčio, transporto ir kt.) tikslingumą ir reikalingumą Bendrovei, pajamas uždirbti
efektyviai valdant turimas patalpas (2.3, 2.4, 3.1–3.6 išvados).
8. Viešuosius pirkimus vykdyti vadovaujantis teisės aktais (2.5 išvada).
Rekomendacijų įgyvendinimo planas pateikiamas 1 priede.
Savivaldybės administracijai rekomendacija dėl Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų
darbo užmokesčio nustatymo vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijomis – atsižvelgiant į įmonių
veiklos rezultatus (1.4 išvada) pateikta Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017-02-08 rašte
Nr. S-34. Savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017-07-01 atsižvelgiant į Vyriausybės
rekomendacijas parengti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo
metodiką.
.
5
ĮŽANGA
Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu2 (toliau –
ABĮ), kitais įstatymais bei teisės aktais, Bendrovės įstatais3 (toliau – Bendrovės įstatai).
Bendrovės pagrindinė veikla – pirties paslaugų teikimas gyventojams, t. y. bendra pirtis, dušai
ir vonios. Bendrovėje be pagrindinės veiklos vykdoma mažmeninė prekyba (parduodamos su
paslauga susijusios prekės), veikia baras, nuomojamos patalpos.
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka4 Savivaldybės administracija Bendrovei moka pagal
sudarytą sutartį už suteiktas paslaugas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Savivaldybės
tarybos nustatyta tvarka5 kompensuojami nuostoliai, patirti teikiant pirties paslaugas.
Bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai – plėsti teikiamų paslaugų asortimentą bei gerinti jų
kokybę; santykiuose su darbuotojais ir partneriais vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
kriterijais; siekti teisėtų darbuotojų ir partnerių lūkesčių įgyvendinimo; stebėti ir taikyti „gerosios
praktikos“ pasiekimus Bendrovės veikloje; gauti maksimalias veiklos įplaukas ir pelną kuo
mažesnėmis išteklių sąnaudomis; modernizuoti esamas bei kurti naujas darbo vietas; taikyti lanksčią
kainodaros politiką; tenkinti akcininkų turtinius interesus.
Bendrovė gali vykdyti ir kitą Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę
veiklą.
Bendrovės finansiniai metai – kalendoriniai metai.
Bendrovės įstatinis kapitalas yra 34902,37 Eur, kuris padalytas į 120353 paprastųjų vardinių
akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur. Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 87,9 proc.
akcijų (105780 vnt.), likę 12,1 proc. (14573 vnt.) – 8 fiziniams asmenims.
Bendrovės veikla 2013–2016 m. laikotarpiu buvo nuostolinga. Bendrovė 2013 m. patyrė 31,4
tūkst. Eur, 2014 m. – 24,2 tūkst. Eur, 2015 m. – 11,4 tūkst. Eur, 2016 m. – 13,3 tūkst. Eur nuostolį.
Vadovaujantis ABĮ 19 str. 8 d. nuostata, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės
ir jos akcininkų naudai, vadovautis įstatymais bei kitais teisės aktais, bendrovės įstatais. Bendrovės
įstatų 53 p. įtvirtinta nuostata, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba
ir Bendrovės vadovas (direktorius).
Vadovaujantis ABĮ 33 str. 1, 2, 3 d. ir Bendrovės įstatų 88–90 p. nuostatomis, kolegialus
Bendrovės valdymo organas – valdyba sudaroma iš 3 narių 4 metų laikotarpiui.
Esama (nuo 2015-09-03) Bendrovės valdybos sudėtis – Savivaldybės administracijos Miesto
plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Servienė, Bendrovės direktorius Alfonsas Morkvėnas,
pirmininkas6 – Savivaldybės mero patarėjas Vidas Savickas.
Valdybos kompetencija, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, kiti su valdybos veikla susiję
klausimai reglamentuojami ABĮ, Bendrovės įstatuose, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių
įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse7, Savivaldybės
administracijos direktoriaus patvirtintose Savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo
akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse8.
Bendrovės direktoriumi nuo 2010-04-12 dirba Alfonsas Morkvėnas, vyr. finansininke
(buhaltere) iki 2016-04-27 dirbo Rita Liucija Riabovienė, nuo 2016-04-28 – Ona Striogienė.
Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Audito ataskaitoje pateikiami tik
audito metu atlikti ir nustatyti dalykai. Atlikdami auditą darėme prielaidą, kad visi auditoriams
2 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, 2000-07-13 Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais). 3 Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pirtis įstatai įregistruoti juridinių asmenų registre 2015-05-06, kodas
148261349. 4 Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. 1-23. 5 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210. 6 Valdybos 2015-09-03 protokolas Nr.14. 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 567 (su vėlesniais pakeitimais). 8 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai: 2012-09-24 Nr. A-741, 2014-10-24 Nr. A-920.
6
pateikti dokumentai yra teisingi, išsamūs ir galutiniai, o jų kopijos atitinka originalus. Informacija
apie audito duomenų rinkimo ir vertinimo metodus pateikta 2 priede.
Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas, kurias
tinkamai įgyvendinus būtų nustatoma veiklos strategija, ištaisyti veiklos valdymo ir organizavimo
trūkumai turto, personalo bei apskaitos ir kt. srityse; veiklos efektyvumo būtų siekiama mažinant
veiklos sąnaudas, užtikrinant nenuostolingą Bendrovės veiklą.
7
AUDITO REZULTATAI
1. Bendrovės valdymas nerezultatyvus
1.1. Nerengiama veiklos strategija, metinė veiklos programa ir priemonių planai –
neįvertinamas veiklos rezultatyvumas
Strateginis planavimas – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti
organizacijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius,
materialinius ir žmogiškuosius išteklius9. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės turi turėti aiškius
strateginius planus, kurie būtų komunikacijos tarp savivaldybės ir įmonių valdybų bei vadovų
priemonė. Strategijose įmonės turi nurodyti kryptis, kuriomis plėtos savo veiklą, ilgalaikius ir
trumpalaikius tikslus bei konkrečius rodiklius, kuriais bus matuojami siekiami tikslai.
Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, sukuriančios prielaidas rezultatyviam bendrovių
valdymui, orientuotam į tikslų pasiekimą – valdybai numatyta pareiga svarstyti ir tvirtinti bendrovės
veiklos strategiją, analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos
strategijos įgyvendinimą ir bendrovės veiklos organizavimą10.
Tačiau audito metu nustatyta, kad Bendrovės valdyba, nesivadovaudama ABĮ ir Bendrovės
įstatų nuostatomis, nesvarstė ir nepatvirtino Bendrovės veiklos strategijos, nenumatė, kokius veiklos
rezultatus, komercinius finansinius rodiklius Bendrovė turi pasiekti.
Bendrovės vadovas atsako11 už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,
už įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose
nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Analizuodami ir vertindami auditui pateiktus dokumentus, negalėjome įsitikinti, kad
direktorius vykdo visas Pareiginiuose nuostatuose12 nustatytas funkcijas planavimo srityje:
- įgyvendinti Bendrovės organų numatytą veiklos strategiją ir teikti Bendrovės visuotiniam
akcininkų susirinkimui;
- nustatyti pagrindines prioritetines Bendrovės veiklos plėtojimo kryptis;
- organizuoti perspektyvinių planinių dokumentų rengimą ir teikti juos tvirtinti visuotiniam
akcininkų susirinkimui;
- tvirtinti Bendrovės metinę veiklos programą, priemonių planus, kitus operatyvinius ir
perspektyvinius dokumentus bei organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą.
Nei Bendrovės veiklos strategija, nei metinė veiklos programa, nei kitokie perspektyviniai
planiniai dokumentai audito metu nepateikti.
Nėra galimybių įvertinti Bendrovės veiklos rezultatyvumą – ar Bendrovės veiklos tikslai
įgyvendinami ir pasiekiami numatyti rezultatai, nes nenustatytos pagrindinės prioritetinės Bendrovės
veiklos plėtojimo kryptys, neparengta ir nepatvirtinta Bendrovės veiklos strategija, Bendrovės metinė
veiklos programa, nesudaromi priemonių planai ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti.
9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimas Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo
(su vėlesniais pakeitimais). 10 ABĮ 34 str. 1 d. 1 p., 7 d. 1 p. ir Bendrovės įstatų 99.1 p. 11 ABĮ 37 str. 12 d. 1, 11 p. 12 UAB Panevėžio pirtis, įmonės kodas 1485261349, Administracijos vadovo-direktoriaus pareiginių nuostatų 9, 10 p.
8
1.2. Personalo darbo organizavimas turi trūkumų
Dėl darbo sąlygų nustatymo
Darbo kodekse13 (toliau – DK) reglamentuota, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta
dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo
tvarkos ir kt.), darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
Audito metu nustatyta atvejų, kad Bendrovės vadovas nesivadovavo šiomis teisės aktų
nuostatomis. Pavyzdžiui:
- Bendrovėje yra sudarytų papildomo darbo sutarčių, tačiau pagal jas darbuotojai nedirba ir atlyginimo negauna,
nors sutartys nenutrauktos – V. R. 2004-06-18 darbo sutartis Nr. 3, V. U. 2001-05-01 darbo sutartis Nr. 41.
- Darbo sutartyse ir direktoriaus įsakymu darbuotojams nustatytas skirtingų dydžių darbo užmokestis, su įsakymu
darbuotojai nesupažindinti:
- B. Š. 2013-09-04 darbo sutartyje Nr. DS-3 nustatytas 247 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28
įsakyme Nr. 8 – 323 Eur;
- V. P. 2007-10-01 darbo sutartyje Nr. 67 nustatytas 151 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28 įsakyme
Nr. 8 – 190 Eur;
- V. M. 2003-10-01 darbo sutartyje Nr. 54 nustatytas 255 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28 įsakyme
Nr. 8 – 323 Eur;
- atlyginimas sulygtas darbo sutartimi, nustatytas įsakymu ir realiai priskaitomas skiriasi – O. S. 2016-04-27 darbo
sutartyje Nr. DS-4 nustatytas 247 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-04-27 įsakyme Nr. 2 – 280 Eur,
priskaitomas 304 Eur.
Direktorius vykdo ne visas jam teisės aktais nustatytas funkcijas personalo srityje – darbo
sutartyse ir jo įsakymuose darbuotojams nustatytas skirtingų dydžių darbo užmokestis, darbuotojų
atleidimas neįformintas jų darbo sutartyse.
Dėl darbo tvarkos ir laiko
Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs
su darbuotojų atstovais14. Bendrovės Darbo tvarkos taisyklės15 (toliau – Taisyklės) nesuderintos su
darbuotojų atstovais. Taisyklėse nustatytas Bendrovės darbo laikas: administracijos darbuotojams
(nenurodyta, kas priklauso administracijai) darbo laiko pradžia – 800 val., pabaiga – 1700 val. Kiti
darbuotojai dirba pagal atskirą, direktoriaus patvirtintą grafiką.
Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su bendrovės darbuotojų
atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka16.
Bendrovės direktorius, nesivadovaudamas šiomis nuostatomis savo įsakymais17 vienašališkai,
nederinęs su darbuotojų atstovais, sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką.
Analizuodami darbo grafikus nustatėme, kad jie sudaromi formaliai – atskirais atvejais įtraukti
jau atleisti darbuotojai, nėra įtraukiami visi dirbantys darbuotojai.
Be to, darbuotojai dirba pagal darbo grafiką neišdirbdami nustatyto darbo sutartimi sulygto
valandų skaičiaus, tačiau gauna sulygtą darbo užmokestį. Darbo laiko apskaitoje pažymėta, kad
darbuotojai dirba trumpiau nei nustatyta darbo grafike, tačiau atlyginimą gauna už visą nustatytą
laiką. Pavyzdžiui:
- V. P. pagal 2007-10-01 darbo sutartį Nr. 67 turi dirbti 20 val. per savaitę, tačiau dirba 3 val. per mėnesį;
- V. U. pagal 1999-01-07 darbo sutartį Nr. 12 turi dirbti 10 val. per savaitę, tačiau dirba 3 val. per mėnesį.
13 Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu,
2002-06-04 Nr. IX-926, (su vėlesniais pakeitimais), 95 str. 3 d., 127 str. 1 d. 14 DK 230 str. 15 Darbo tvarkos taisyklės , 2006-01-04 patvirtintos Bendrovės direktoriaus. 16 DK 147 str. 1 d. 17 Įsakymai „Dėl pirties darbo laiko“: 2010-09-08 Nr. 17, 2011-01-07 Nr. 04, 2011-08-22 Nr. 18.
9
Direktorius, organizuodamas darbą Bendrovėje, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis –
vienašališkai, nederinęs su darbuotojų atstovais, patvirtino Bendrovės darbo tvarkos taisykles,
sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką. Darbuotojai dirba ne pagal
sudarytą darbo grafiką, neišdirba sutartyse sulygto darbo laiko ir kt.
1.3. Vadovo darbo užmokestis nesiejamas su veiklos rezultatais, nustatytas ir apskaičiuojamas
neteisingai
Bendrovės valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo
sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas18.
Vyriausybės nutarimu19 rekomenduojama savivaldybėms kontroliuojamų įmonių vadovams
(įmonės vadovo ir jo pavaduotojų) darbo užmokestį nustatyti taip, kad vadovų mėnesinė alga susidėtų
iš atitinkamai nustatytų pastoviosios dalies (koeficientais) ir kintamosios dalies (priklausančios nuo
bendrovės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų). Pastovi dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant
į bendrovės darbuotojų skaičių, valdomo turto dydį, pardavimo ir (ar) paslaugų apimtis.
Bendrovės valdyba20 nuo 2010-04-12 išrinkdama Bendrovės direktorių, nesivadovavo teisės
aktų nuostatomis21, nenustatė jo atlyginimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, tik įgaliojo valdybos
pirmininką pasirašyti darbo sutartį. Valdybos pirmininkas, pasirašydamas darbo sutartį su Bendrovės
vadovu, nesivadovavo minėtomis Vyriausybės nutarimo rekomendacijomis ir jo atlyginimo nesusiejo
su veiklos rezultatais.
Bendrovės vadovo darbo sutartyje22 2010-06-02 nustatytas 1,4 Bendrovės darbuotojų
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio pareiginis atlyginimas. Bendrovės direktoriaus darbo
užmokestis nekito nuo 2010-06-02, t. y. apie 7 metus.
Audito metu nustatyti neatitikimai ir apskaičiuojant Bendrovės direktoriaus darbo užmokestį,
nes apskaičiuojant Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesinio darbo užmokesčio dydį nesivadovauta
Ūkio23 ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų24 įsakymais. Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo
užmokestis apskaičiuotas didesnis negu faktinis, dėl to Bendrovės direktoriui skaičiuotas didesnis
atlyginimas, pvz., 2016 m. 4 ketv. kiekvieną mėnesį priskaičiuota 197,25 Eur daugiau.
Bendrovės direktoriui darbo užmokestis nustatytas nesivadovaujant ABĮ, Bendrovės įstatų
nuostatomis ir Vyriausybės rekomendacijomis. Bendrovėje direktoriaus darbo užmokestis priklauso
nuo kitų darbuotojų darbo užmokesčio, tačiau visai nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų.
Įgyvendinus Vyriausybės rekomendacijas ir Bendrovės vadovo atlyginimą susiejus su Bendrovės
veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos prielaidos efektyvesnei ir rezultatyvesnei Bendrovės
veiklai. Be to, dėl neteisingo Bendrovės darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo,
Bendrovės direktoriui neteisingai skaičiuotas didesnis darbo užmokestis.
18 ABĮ 34 str. 2 d. 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo
užmokesčio“ (su vėlesniais pakeitimais) 4 p. 20 Valdybos posėdžio 2010-04-09 protokolas Nr. 6. 21 ABĮ 34 str. 2 d. ir Bendrovės įstatų 100 p. 22 2010-04-12 darbo sutartis Nr. DS-74. 23 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-31 įsakymas Nr. 4-126 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų
vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais). 24 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-23 įsakymas Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų
koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“.
10
2. Pastebėjimai dėl Bendrovės veiklos ir valdymo
2.1. Dėl klaidų ar neatitikimų apskaitoje galimi finansinių ataskaitų duomenų iškraipymai
Dėl ilgalaikio turto
Už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus yra atsakingas
ūkio subjekto vadovas. Jis turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į
konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais, kitais teisės aktais,
reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę25.
Audito metu nustatyta, kad direktorius neužtikrino tinkamo apskaitos organizavimo –
nesivadovaudamas 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“26 (toliau – 12-
asis VAS) nuostatomis, nėra nustatęs minimalios ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainos,
ilgalaikio materialiojo turto grupių skaičių ir rūšių bei turto nusidėvėjimo normatyvų. Tai įtakojo ir
klaidas buhalterinėje apskaitoje – pastatui nepagrįstai taikomas perkainotos vertės apskaitos būdas,
nors apskaitos politikoje numatytas įsigijimo savikainos apskaitos būdas. Pagal pasirinktą apskaitos
politiką, pastatas jau turėjo būti nudėvėtas. Tačiau Bendrovės apskaitoje pastato likutinė vertė 2016-
12-31 buvo 245064,60 Eur, iš jų: įsigijimo likutinė vertė – 8882,27 Eur, perkainojimo rezervo likutinė
vertė – 236182,33 Eur.
Atsižvelgdami į nustatytus neatitikimus organizuojant bei tvarkant buhalterinę apskaitą,
negalime garantuoti, kad Bendrovės finansinėse ataskaitose nurodytos sumos, susiję su pastato vertės
apskaita, yra teisingos.
Dėl atostoginių kaupimų
Audito metu negalėjome įsitikinti, kad Bendrovėje teisingai skaičiuojamos atostoginių
kaupimų sumos:
- asmens kortelėse ar kituose dokumentuose informacija apie panaudotas ir nepanaudotas
atostogas ir periodus bei nepanaudotų atostogų likutį nėra kaupiama, todėl nėra galimybės nustatyti,
ar darbuotojai praėjusiais laikotarpiais atostogavo ir kiek kalendorinių dienų, ar nėra nepanaudotų
atostogų už praėjusius laikotarpius;
- atskirais atvejais buhalterinėje apskaitoje užregistruotos darbuotojų nepanaudotų atostogų
kalendorinės dienos neatitinka faktiškai darbuotojų nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų
skaičiaus, neteisingai skaičiuojamas nepanaudotų atostogų likutis metų pabaigai. Pavyzdžiui:
- darbuotojams, kuriems priklauso 31 atostogų diena, skaičiuojamos 28 nepanaudotos atostogų dienos;
- neteisingai nustatytas atostogų periodas bei jų pradžia, pvz. B. Š. atostogų periodas skaičiuojamas nuo 2016-07-31,
nors darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2013-09-06.
Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo27 nuostatas, apskaita ne visais atvejais tvarkoma
taikant dvejybinio įrašo būdą, pvz., registruojant atostoginių kaupimus nėra balanso lygybės.
Dėl nustatytų neatitikimų, nesurinkome įrodymų, kad 2016-12-31 Bendrovės apskaitoje
atvaizduota atostoginių kaupimų su mokesčiais suma – 1943,79 Eur, yra teisinga.
Neteisingas buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas:
- negalima įvertinti, ar turimas turtas teisingai priskiriamas ilgalaikiam turtui, ar jam
teisingai skaičiuotas nusidėvėjimas;
25 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais), 9, 21 str. 26 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ patvirtintas viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais). 27 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 3 d.
11
- neteisingai apskaičiuotas nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų skaičius bei atostoginių
kaupimų sumos;
- apskaitos dvejybinio įrašo nebuvimas;
gali įtakoti Bendrovės veiklos rezultatą, atvaizduotą finansinėse ataskaitose.
2.2. Inventorizacija vykdoma netinkamai, nepatvirtina trumpalaikio turto ir įsipareigojimų
sumų teisingumo
Viena svarbiausių bet kurios įmonės vidaus kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti apskaitos
duomenų teisingumą ir užkirsti kelią turto grobstymui, yra turto inventorizacija. Be to, apskaitos
duomenys turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis28. Vyriausybės
patvirtintos Inventorizacijos taisyklės29 reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių
asmenų inventorizaciją.
Audito metu nustatyta, kad, pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, Bendrovėje nėra
inventorizuojamas visas trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai visai neinventorizuojami (7 p.).
Bendrovės direktoriaus įsakymu30 inventorizacijos komisijai pavesta atlikti tik ilgalaikio turto,
medžiagų, baro prekių, pinigų, specialių apskaitos dokumentų ir kito turto inventorizaciją, tačiau
atlikti įsipareigojimų inventorizaciją nepavesta. Pavyzdžiui:
- neinventorizuojamas trumpalaikis turtas, buhalterinėje apskaitoje atspindėtas balansinėse Didžiosios knygos
sąskaitose: 2411, 2412 Pirkėjų skolos, 243 Gautinos sumos, 2434 Atskaitingi asmenys, 271 Sąskaitos bankuose;
- neinventorizuojami įsipareigojimai buhalterinėje apskaitoje atspindėti balansinėse Didžiosios knygos sąskaitose: 443
Tiekėjai, 4461–44662 Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai, 4484–4486 VMI mokėtini PVM, žemės nuomos,
nekilnojamojo turto mokesčiai.
Bendrovėje 2016 m. inventorizacija atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisykles:
- direktoriaus įsakyme31 dėl metinės inventorizacijos nepavesta inventorizacijos faktą
įforminti dokumentais (13.4 p.);
- komisijos pirmininku paskirtas buhalteris (15.5 p.);
- nėra visų nurodytų inventorizavimo aprašo privalomų rekvizitų ir įrašų (51, 56 p.). Pavyzdžiui:
Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše Nr. 1 trūksta šių rekvizitų ir įrašų:
- paskutinių ilgalaikio turto gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numerių, datų;
- padarytas ne tokios formuluotės, bet tokios pat prasmės įrašas, kaip: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą
turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už
išvardyto turto išsaugojimą atsakau“, tačiau po juo nepasirašęs materialiai atsakingas asmuo;
- kiekvieno inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje žodžiais neįrašytas faktiškai rasto turto kiekis, paskutinio įrašo eilės
numeris, neužpildytos lapo eilutės neperbrauktos.
Dėl neatliktos debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų inventorizacijos, gali būti
neapskaitytų kreditorinių skolų, klaidingi gautinų sumų likučiai, todėl gali būti neteisingai
prognozuojami pinigų srautai, klaidos finansinėse ataskaitose.
Nustatyti nereikšmingi inventorizacijos įforminimo pažeidimai. Tačiau pažeidžiant teisės aktų
nuostatas inventorizacijos komisijos pirmininke paskirta buhalterė, todėl kyla abejonių, ar faktiniai
inventorizuotų objektų likučiai sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis.
28 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, 2015-05-14 Nr. XII-1696 (su vėlesniais pakeitimais),
16 str. 8 d. 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Nr. 719 (su vėlesniais pakeitimais). 30 2016-11-28 direktoriaus įsakymas Nr. 12. 31 Ten pat.
12
2.3. Per didelės, nepagrįstos Bendrovės išlaidos
Dėl kuro išlaidų
Automobilio panaudos sutartimi32 panaudos davėjas – Bendrovės direktorius, įsipareigojo
suteikti panaudos gavėjui – Bendrovei laikinai neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise
priklausantį automobilį.
Valdybos sprendimu33 leista kuro išlaidų kompensavimui mokėti iki 90 Eur mėnesiui.
Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius kas mėnesį ir išnaudoja visą leistą kompensuoti sumą.
Kelionės lapuose važiavimo tikslas visais atvejais nurodomas vienodas – „darbo reikalais“, be to
važinėjama kiekvieną darbo dieną vidutiniškai 46 km per dieną. Bendrovės paaiškinimu, pagrindinis
važiavimo tikslas – prekių Bendrovės reikmėms įsigijimas. Tuo metu, kai Bendrovės direktorius
Bendrovės reikmėms pirkimų nevykdo, nuvažiuoja vidutiniškai 39 km per dieną. Maksimalūs
pravažiavimai, nepagrindžiant važiavimo tikslo, siekia 70 ir daugiau km per dieną. Pavyzdžiui:
2016-02-24 – 76 km, 2016-01-12, 2016-05-06, 2016-12-23 – po 75 km, 2016-01-26 – 66 km, 2016-06-30, 2016-08-30 –
po 67 km, 2016-06-23 – 77 km, 2016-09-28 – 64 km.
Bendrovei atsargų pristatymas kainuoja labai brangiai. Į vieną ar kelias pakeliui esančias
parduotuves Panevėžyje Bendrovės direktorius nuvažiuoja nepagrįstai didelius atstumus. Pavyzdžiui:
- Bendrovės metinės pajamos už priduotą tarą –24,80 Eur. Priduoti taros 2016-04-19 Bendrovės direktorius maršrutu
Bendrovė–UAB RIMI LIETUVA–Bendrovė nuvažiavo 40 km 2016-06-27 – 45 km. (atstumas34 nuo Bendrovės 2,55 km);
- priduoti taros ir pirkti prekių maršrutu Bendrovė–UAB RIMI LIETUVA–UAB „SANITEX“–Bendrovė nuvažiavo:
2016-10-25 – 80 km, 2016-12-09 – 76 km, 2016-12-30 – 79 km, 2016-11-18 – 70 km (atstumas35 nuo Bendrovės 6,79
km);
- maršrutu Bendrovė–UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“– Bendrovė nuvažiavo 2016-09-08, 2016-09-19, 2016-
09-26 – po 45 km, 2016-10-25 – 80 km, 2016-11-30 – 50 km, 2016-11-25 – 35 km, 2016-12-13 – 34 km, (atstumas36 nuo
Bendrovės – 3,25 km).
Dėl kitų išlaidų
Atskirais atvejais šventinėmis dienomis ar savo atostogų metu, kai Bendrovė nedirbo,
Bendrovės direktorius pirko maisto produktus, kanceliarijos bei ūkines prekes. Pavyzdžiui:
- šventinę dieną – 2016-06-24 direktorius pirko maisto produktų;
- atostogų metu (Bendrovė nedirbo) 2016 m. liepos mėn. direktorius pirko kanceliarijos bei ūkines prekes.
Abejotinas kuro sąnaudų būtinumas – sąnaudos labai didelės, Bendrovės vidaus
dokumentuose – kelionės lapuose ar kt. nenurodoma konkreti važiavimo priežastis, kelionės tikslas.
Abejotinas maisto ir kitų prekių pirkimas šventinėmis ar atostogų dienomis, kai Bendrovė
nedirbo. Vertinant teisėtumo požiūriu – nesilaikoma DK nuostatų dėl darbo apmokėjimo už darbą
švenčių ar poilsio dienomis; nefiksuojant direktoriaus darbo laiko tomis dienomis, yra rizika, kad
prekės pirktos ne Bendrovės reikmėms.
32 2012-01-10 automobilio panaudos sutartis Nr. 1-10. 33 2015-03-24 valdybos posėdžio protokolas Nr. 11. 34 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,
ukmerg%c4%97s g 31) 35 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,
ukmerg%c4%97s g 31) 36 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,
ukmerg%c4%97s g 31
13
2.4. Tarifai nustatyti neišskiriant viešųjų (socialinių ) ir komercinių paslaugų
Vietos savivaldos įstatyme37 nustatyta, kad Savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija inter
alia yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamas atlygintinas paslaugas
nustatymas.
Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams38. Savivaldybė
administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo
būdą, taisykles ir režimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų
teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.
Civiliniame kodekse39 nustatyta, kad akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė,
nepriklausomai nuo to, ar yra kontroliuojama savivaldybės, yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas
– tenkinti privačius interesus. Bendrovė savo veiklą organizuoja per savo organus, atitinkamai ir dėl
bendrovės teikiamų paslaugų kainų sprendžia pagal kompetenciją bendrovės organai.
Lietuvos Respublikos ministerijos (Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio) formuodamos
nuomonę dėl kainų nustatymo savivaldybės kontroliuojamose akcinėse bendrovėse, išskiria viešųjų
ir kitų (komercinių) paslaugų teikimą. Jų nuomone, viešųjų paslaugų kainas turėtų nustatyti
savivaldybės taryba, o kitų (komercinių) – akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organai.
Darytina išvada, kad Savivaldybė gali nustatyti viešosios (socialinės) paslaugos tarifus, o kitų
(komercinių) paslaugų – Bendrovės valdymo organai.
Bendrovės paslaugų tarifai yra patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu40: suaugusiems
asmenims – 4,34 Eur už valandą; vaikams iki 12 metų – 2,32 Eur už valandą. Šie tarifai nepadengia
paslaugos savikainos41, atitinkamai perskaičiuoti į eurus nekito nuo 2009 m. sausio mėn., vaikams –
nuo 2010 m. spalio mėn.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė gali pati nustatyti teikiamų komercinių paslaugų kainas
atsižvelgdama į rinkos kainas. Teikiant paslaugas socialiai nepažeidžiamiems lankytojams
komercinėmis kainomis Savivaldybei nebūtų būtinybės kompensuoti susidariusius nuostolius,
vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Nuostolių, patirtų teikiant pirties paslaugas,
kompensavimo tvarkos aprašu (2016 m. Bendrovės iš Savivaldybės gauta kompensuotų nuostolių
suma – 8264,37 Eur be PVM).
Viešoji paslauga apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų
veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas
paslaugas42.
Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl
amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba
praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir
dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai)
ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti
socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį43.
Pirties paslaugos, kaip socialinės paslaugos, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka44
Bendrovėje teikiamos socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms – pensininkams, neįgaliesiems
asmenims, mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), kurie neturi sąlygų išsimaudyti
namuose (toliau – lankytojai su Savivaldybės talonais).
Kadangi nustatyti Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti, kyla abejonė, ar pagrįstai
socialiai nepažeidžiami lankytojai naudojasi nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Manome,
37 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 16 str. 2 d. 37 p. 38 Ten pat, 8, 9 str. 39 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo
ir įgyvendinimo įstatymu, 2000-07-18 Nr. VIII-1864 (su vėlesniais pakeitimais), 2.34 str. 3 d. 40 Savivaldybės tarybos 2014-09-25 sprendimas Nr. 1-274. 41 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210. 42 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, 1999-06-17 Nr. VIII-1234 (su vėlesniais pakeitimais). 43 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006-01-19 Nr. X-493 (su vėlesniais pakeitimais). 44 Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. 1-23.
14
kad svarstytina galimybė nustatyti ir komercinius tarifus už Bendrovėje teikiamas paslaugas. Be to,
nustatant tarifus, neatsižvelgta į Bendrovės teikiamas skirtingas paslaugas – teikiamos ne tik pirties
paslaugos, bet galima maudytis tiek dušuose, tiek voniose.
Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti. Sudaroma galimybė socialiai nepažeidžiamiems
lankytojams naudotis nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Teikiant paslaugas socialiai
nepažeidžiamiems lankytojams komercinėmis kainomis, Savivaldybei nebūtų būtinybės kompensuoti
susidariusius nuostolius.
2.5. Netinkamai organizuojami viešieji pirkimai
Bendrovė per 2016 m. viešųjų pirkimų atliko už 33,7 tūkst. Eur. Visi pirkimai yra mažos
vertės, neviršijantys galimos žodinės sutarties vertės, t. y. 3 tūkst. Eur. Viešųjų pirkimų Centrinės
viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ir iš Centrinės perkančiosios
organizacijos nevykdė.
Bendrovė turi dokumentus, pagrindžiančius prekėms, paslaugoms ar darbams padarytas
išlaidas, tačiau Bendrovės direktorius netinkamai organizavo viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui:
- Bendrovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės45 (toliau – Taisyklės) nepaskelbtos CVP IS, nuo 2011-12-07
nekeistos – pirkimų vertės Taisyklėse nurodomos litais, todėl, jas konvertavus, nors neviršija, bet neatitinka Viešųjų
pirkimų įstatyme46 nurodytų verčių; Taisyklėse nurodytas pirkimo būdas „Mažos vertės atviras konkursas“, tačiau
nereglamentuota, kas tai yra;
- pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, įsakymu paskirti viešųjų pirkimų organizatorių, jis nepaskirtas, pirkimus
vykdantis asmuo – direktorius – nepasirašęs nešališkumo deklaracijos; viešųjų pirkimų planas nepatvirtintas,
nepaskelbtas CVP IS.
Viešieji pirkimai organizuojami netinkamai – Taisyklės neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatų, nepaskirtas pirkimų organizatorius, neperkama CVP IS priemonėmis ir iš Centrinės
perkančiosios organizacijos.
3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška
Vertindami Bendrovės efektyvumą, analizavome veiklos rezultatus, finansinės būklės
pasikeitimus, nustatėme finansinius santykinius rodiklius, veiklos riziką, santykį tarp atliktų paslaugų
apimties ir joms panaudotų išteklių. Audito požiūriu svarbiausią reikšmę turi:
- materialinės išlaidos,
- žmogiškųjų išteklių išlaidos,
- netiesioginės bendrosios išlaidos.
3.1. Bendrovės veiklos 2015 ir 2016 m. palyginimas
Lyginant Bendrovės veiklą 2015 ir 2016 m., veiklos rezultatas blogėjo – Bendrovės sąnaudos
didėjo daugiau negu pajamos, mažėjo lankytojų skaičius, blogėjo pastato būklė.
Daugiausiai – 186 proc. padidėjo atostogų kaupimo sumų sąnaudos, nuo 24 iki 32 proc.
padidėjo parduodamų prekių, medžiagų, šalto vandens, soc. draudimo ir įmokų į garantinį fondą
sąnaudos, 14 ir 16 proc. atitinkamai sumažėjo karšto vandens ir bendrosios veiklos sąnaudos.
Pajamos iš tiesioginės veiklos padidėjo 11 proc., iš kitos veiklos – 9 proc. Pajamos iš
Savivaldybės sumažėjo 19 proc.
45 Direktoriaus 2011-12-07 įsakymas Nr. 28. 46 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, 1996-08-13 Nr. I-1491 (su vėlesniais pakeitimais).
15
Lyginant 2016 m. su 2015 m. Bendrovės rezultatus pagal veiklos sritis – 9 proc. padidėjo
pirties veiklos nuostoliai bei 52 proc. sumažėjo prekių perpardavimo, 25 proc. patalpų nuomos ir 8
proc. bufeto veiklos pelnas. Kitos pajamos sudaro iki 1 proc. bendro rezultato (žr. 1 pav.).
1 pav. Rezultatų palyginimas pagal veiklos sritis 2015–2016 m. (kartu su kita veikla), Eur
2016 m. lyginant su 2015 m. Bendrovės paslaugomis pasinaudojo mažiau lankytojų. Bendras
apsilankymų skaičius 2016 m. – 15722, 2015 m. – 16294 (žr. 2 pav.).
2 pav. Apsilankymų skaičius 2015–2016 m.
2016 m. apsilankymų su Savivaldybės talonais skaičius sudarė 17 proc. (2015 m. – 20 proc.),
mokančių pilną kainą – 83 proc. (2015 m. – 80 proc.) visų lankytojų. Mokantys pilną kainą daugiau
naudojosi bendra pirtimi – 72 proc. (2015 m. – 71 proc.), ir tik 11 proc. lankytojų naudojosi dušais
ir voniomis (2015 m. – 9 proc.) (žr. 3, 4 pav.).
3 pav. Suaugusiųjų apsilankymų skaičius pirtyje, dušuose ir voniose 2016 m.
-18000 -16000 -14000 -12000 -10000 -8000 -6000 -4000 -2000 0 2000 4000
Pirtis
Bufetas
Prekių pardavimas
Kitos pajamos
Nuoma2016 m. 2015 m.
16124
170
15508
214
Suaugusiesji
Vaikai2016 m. 2015 m.
Su
Savivaldybės
talonais; 2604;
17%Bendra pirtis;
11151; 72%
Dušai, vonios;
1753; 11%
Mokantys
pilną kainą;
12904; 83%
16
4 pav. Suaugusiųjų apsilankymų skaičius pirtyje, dušuose ir voniose 2015 m.
2016 m. lyginant su 2015 m. apsilankymų su Savivaldybės talonais sumažėjo 593 (18,5 proc.),
mokančių pilną kainą sumažėjo 23 (0,2 proc.) (žr. 3, 4 pav.).
Vertinamu 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovės veiklos rezultatas neigiamas. Lyginant 2016
m. su 2015 m. Bendrovės veiklos rezultatas – nuostolis padidėjo 16 proc. 2015–2016 m. laikotarpiu
apsilankymų skaičius mažėjo.
Bendrovės direktoriaus teigimu, norint pritraukti daugiau lankytojų būtinos investicijos į
pastatą, kurios pagerintų patalpų estetinį vaizdą bei paslaugų kokybę. Kad sumažinti veiklos sąnaudas
reikėtų: renovuoti šiluminį punktą, įrengti automatinius vandens dozatorius, atlikti stogo dangos
remontą, moterų skyriuje pakeisti langus, atlikti garinės lubų remontą, vyrų skyriuje atlikti
persirengimo patalpos sienų remontą, pakeisti persirengimo patalpos spinteles, pakeisti duris
maudymosi patalpose, sumontuoti naujas lubas bare.
2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė neskyrė lėšų Bendrovės patrauklumo ir teikiamų
paslaugų kokybės pagerinimui. Buvo atlikti tik pastato einamieji remonto darbai (vyrų ir moterų
skyrių garinių lubų, vyrų skyriaus garinės durų, pastato ir pastato antstato fasado sienų remontas).
Bendrovės veikla nuostolinga, tad investicijoms reikėtų papildomo finansavimo ar padidinti
apsilankymo pirtyje kainą. Pirties paslaugų kaina suaugusiems asmenims47 nėra keičiama nuo 2009
m., vaikams iki 12 metų48 – nuo 2010 m.
Pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka49 Savivaldybės administracija
Bendrovei kompensavo nuostolius, patirtus teikiant pirties paslaugas Savivaldybės tarybos
patvirtintais tarifais, kurie nepadengia paslaugos savikainos. 2016 m. Bendrovei kompensuota
8264,37 Eur (be PVM) negautų pajamų, tačiau Bendrovė patyrė 1,8 tūkst. didesnį nuostolį nei
2015 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės finansavimas per įvairias Savivaldybės vykdomas
programas nebuvo gautas. Pavyzdžiui:
Visuomenės sveikatos projektai, priemonės, finansuojamos Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios
programos lėšomis ar kt.
Vertintu 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė iš pagrindinės – pirties paslaugos veiklos patyrė
nuostolį, kuris 2016 m. padidėjo 16 proc. Apsilankymų skaičius kasmet mažėjo.
2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė neskyrė lėšų teikiamų paslaugų kokybės pagerinimui.
Pirties veikla nuostolinga, todėl norint didinti Bendrovės patrauklumą bei gerinti teikiamų paslaugų
kokybę reikia kelti paslaugos kainą arba gauti papildomą finansavimą.
47 Savivaldybės tarybos sprendimai: 2008-11-27 Nr. 1-26-20 ir 2014-09-25 Nr. 1-274. 48 Savivaldybės tarybos sprendimai: 2010-09-28 Nr. 1-60-24 ir 2014-09-25 Nr. 1-274. 49 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210.
Su
Savivaldybės
talonais; 3197;
20%
Bendra pirtis;
11473; 71%
Dušai, vonios;
1454; 9%
Mokantys
pilną kainą;
12927; 80%
17
Atnaujinti nusidėvėjusį turtą, planuoti plėtrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę Bendrovė gali
tik būdama finansiškai pajėgi.
3.2. Bendrovės pelno efektyvumas (pelningumas)
Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu Bendrovės veikla buvo nuostolinga, o Bendrovės
sukauptas bendras nuostolis didėja (žr. 1 lentelę).
1 lentelė
2013–2016 m. Bendrovės pajamų, sąnaudų ir nuostolių palyginimas Eur.
Straipsnis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2016 m. palyginimas su 2015
m., padidėjo „+“, sumažėjo „–“ Eur proc.
Pajamos 73 302 65 003 67 229 74 117 6 888 10,3 Sąnaudos 106 539 91 034 78 643 87 383 8 740 11,1 Nuostoliai -33 237 -26 031 -11 414 -13 266 1 852 16,3 Nepaskirstyti nuostoliai -27 709 -25 056 -29 873 -36 542 6 669 22,3
Balanse esančios didelės perkainavimo rezervo bei perkainoto ilgalaikio materialaus turto
sumos pagražina Bendrovės balansą, todėl viso turto ir Nuosavo kapitalo sumos yra didelės, nors reali
Bendrovės finansinė padėtis yra labai bloga. Nepaskirstyti nuostoliai yra 1640 Eur didesni nei įstatinis
kapitalas (žr. 2 lentelę).
2 lentelė
2013–2016 m. Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas, Eur
Straipsnis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Perkainavimo rezervas 234 772 249 376 242 780 236 182 Nepaskirstyti nuostoliai -27 709 -25 056 -29 873 -36 542 Įstatinis kapitalas 34 857 34 857 34 902 34 902 Nuostoliai mažesni už įstatinį kapitalą „+“, didesni „–“ 7 148 9 801 5 029 -1 640
Finansinių santykinių pelningumo rodiklių analizė rodo, ar efektyviai uždirbamas pelnas, ar
bendrovė priima gerus investicinius bei finansinius sprendimus.
Bendrovės veiklos efektyvumą parodo finansiniai santykiniai pelningumo rodikliai.
Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis (Bendrovės 2016 m. yra –18,25), grynojo
pelningumo rodiklis rodo žemą Bendrovės vadovybės veiklos efektyvumą ir vadovo nesugebėjimą
uždirbti pelną iš pagrindinės Bendrovės veiklos, tai gali reikšti negalėjimą kontroliuoti paslaugų
kaštų. Bendrovės 2013–2016 m. veiklos pelningumo rodiklio dinamika pateikta 5 paveiksle.
5 pav. Bendrovės 2013–2016 m. grynojo pelningumo rodiklio dinamika
< 0 blogas
rodiklis
-42,84-37,27
-17,46 -18,25
-50,0-45,0-40,0-35,0-30,0-25,0-20,0-15,0-10,0-5,00,0
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
18
Turto panaudojimo efektyvumas
Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis (Bendrovės 2016 m. yra –5,34), turto pelningumo
rodiklis rodo, kad Bendrovės turtas naudojamas neefektyviai (žr. 6 pav.).
6 pav. Bendrovės 2013–2016 m. turto pelningumo rodiklio dinamika
Nuosavo kapitalo pelningumas
Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis, nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (Bendrovės
2016 m. yra –5,64) parodo, kad Bendrovės direktorius negeba pelningai naudoti jam patikėtas
akcininkų lėšas (žr. 7 pav.).
7 pav. Bendrovės 2013–2016 m. nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio dinamika
Bendrovės veikla nuostolinga. Blogi 2013–2016 m. Bendrovės veiklos efektyvumo rodikliai
rodo, kad direktorius nesugeba kontroliuoti paslaugų kaštų ir uždirbti pelną iš pagrindinės
Bendrovės veiklos, Bendrovės turtas bei akcininkų lėšos naudojamos neefektyviai.
3.3. Bendrovės mokumo ir finansinio stabilumo vertinimas
Neigiamas Bendrovės apyvartinis kapitalas (2016 m. Bendrovės yra –9977) dar vadinamas
likvidžiu kapitalu parodo, kad Bendrovė negali laiku padengti apyvartinių poreikių, juos dengia
ilgalaikėmis lėšomis, o trumpalaikiai įsipareigojimai 3,94 karto viršija trumpalaikio turto sumą.
Atliekant mokumo ir likvidumo rodiklių analizę nustatyta labai didelė Bendrovės mokumo
rizika:
- mokumo galimybes įvertinantis manevringumo koeficientas žemiau 0,3 laikomas
nesaugiu. Bendrovės neigiama rodiklio reikšmė (2016 m. yra –0,04) rodo mokumo problemas;
- kritinio likvidumo reikšmė žemesnė nei 0,5 laikoma nepatenkinama, tarp 1,0 ir 1,5 –
normalia (2016 m. Bendrovės yra 0,19);
- absoliutus likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar joms
prilyginamomis lėšomis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. kaip bendrovė šiuo metu galėtų
padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Galioja nuostata, kad šis rodiklis neturėtų būti mažesnis
kaip 0,2 (2016 m. Bendrovės yra 0,12).
-12,44-9,18
-4,47-5,34
< 0 blogas
rodiklis
-15,0
-12,5
-10,0
-7,5
-5,0
-2,5
0,02013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
-12,95
-9,33
-4,60-5,64
< 0 blogas
rodiklis
-15,0
-12,5
-10,0
-7,5
-5,0
-2,5
0,0
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
19
Bankroto tikimybės rodiklis, remiantis bendrovės veiklos rezultatais, leidžia įvertinti
bendrovės stabilumą. Bankroto galimybei prognozuoti taikomas Springate50 modelis. Pagal šį modelį
apskaičiuotas bankroto tikimybės rodiklis, susideda iš keturių dedamųjų, apibūdinančių skirtingus
Bendrovės finansinės veiklos aspektus (apyvartinį kapitalą, visą turtą, įsipareigojimus, pardavimų
pajamas, pelną). Kai rodiklio reikšmė mažesnė nei 0,862 Bendrovė yra pavojaus zonoje. Naudojant
šį modelį, remiantis Bendrovės veiklos rezultatais, Bendrovės stabilumą galima įvertinti 92 proc.
tikslumu.
Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu Bendrovės Springate rodiklio reikšmė yra mažesnė
negu 0,862 (2016 m. yra –2,72) rodo Bendrovės finansinę riziką ir galimą bankrotą (žr. 8 pav.).
8 pav. Bendrovės 2013–2016 m. stabilumo rodiklio dinamika Springate metodu
Bendrovės mokumo ir likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė turi mokumo problemų,
o mažesnis nei 0,862 Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Bendrovė nėra
visiškai saugi ir galimą jos bankrotą ateityje.
3.4. Darbo vietos kainos analizė
Bendrovėje taikoma laikinė darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema. Analizuojamu 2016 m.
laikotarpiu Bendrovėje dirbo 8 darbuotojai, iš jų tik Bendrovės direktorius dirbo visą darbo dieną.
2016 m. direktoriaus ir vyr. finansininkės / buhalterės darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 39 proc.
visų darbo užmokesčio sąnaudų. Bendrovės darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų
pasiskirstymas pagal pareigybes 2016 m. pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė
Darbuotojų pareigybių skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų pasiskirstymas
Eil.
Nr. Darbuotojų pareigų pavadinimas Pareigybių skaičius
Proc. nuo visų darbo
užmokesčio sąnaudų 1 Direktorius 1,0 27,4 2 Vyr. finansininkė / buhalterė 0,8 11,6 3 Nusirengimo budinti moterų skyriuje – pirtininkė 0,85 12,5
4 Nusirengimo budinti vestibiulyje, dušų, vonių
skyriuose, pirtininkė 0,85 12,7
5 Nusirengimo budintis vyrų skyriuje, garo katilų
prižiūrėtojas 0,725 10,8
6 Barmenė – kasininkė 0,85 12,7 7 Santechnikas 0,25 4,9 8 Elektrikas – energetikas 0,5 7,4
Iš viso: 5,83 100,00
50 G. Springate – žymus kanadiečių ekonomistas, 1978 m. sukūrė bankroto tikimybės nustatymo modelį, apskaičiuotą
remiantis multiplikacine-diskriminantine analize, atrenkant 4 iš 19 reikšmingiausių finansinių rodiklių.
-6,42-7,41
-2,54 -2,72
< 0,862 Bendrovė
pavojaus zonoje
-8,00
-6,00
-4,00
-2,00
0,00
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
20
Svarbu paminėti, kad nustatytas Bendrovės darbo laikas nuo pirmadienio iki šeštadienio,
tačiau lankytojams pirties paslaugas teikia tik penktadieniais ir šeštadieniais. Atskirais atvejais,
įsakymu51 reglamentuotas Bendrovės teikiamų paslaugų laikas neatitinka faktiškai teikiamų
paslaugų52 laiko, kuris skelbiamas viešoje erdvėje. Pavyzdžiui:
- šeštadieniais moterų ir vyrų skyrius darbą pradeda 9 val. ir baigia 21 val.;
- moterų skyrius penktadieniais darbą pradeda53
16 val. ir baigia 21 val.,
- Bendrovės paaiškinimu vyrų skyrius faktiškai darbą pradeda 14 val. ir baigia 21 val., tačiau vadovaujantis įsakymu
vyrų skyrius darbą turėtų pradėti 12 val.
2016 m. direktoriaus ir vyr. finansininkės / buhalterės darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 39
proc. visų darbo užmokesčio sąnaudų.
Pirties paslaugos teikiamos tik penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau Bendrovė dirba visą
darbo savaitę.
3.5. Neužtikrinamas Bendrovės teikiamų paslaugų patrauklumas
Prasta patalpų būklė
Bendrovė įsikūrusi 730,29 m2 ploto pastate, savo veiklą vykdo 467,09 m2 ploto patalpose,
pagalbinis plotas – 263,20 m2. 2016 m. sausio mėnesį buvo išnuomota 36,26 m2, metų pabaigoje –
16,50 m2.
Bendrovė veikia ir paslaugas teikia itin prastos būklės patalpose: suskilinėjusios sienos, lubos,
nusidėvėjusios grindys, pasenusi elektros instaliacija, šildymo sezono metu patalpos šildomos tik
teikiant pirties paslaugą (penktadienį ir šeštadienį), susidėvėjusi įranga ir inventorius. Neremontuotos
patalpos, neatnaujintas inventorius – bendra susidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti
tinkamų patalpų naudojimo savybių, kokybiškų, patrauklių paslaugų. Pagrįsta manyti, kad blogos ir,
nesant tinkamų investicijų, vis blogėjančios būklės patalpos lemia apsilankymų pirtyje mažėjimą (žr.
3.1 skyr.), o minimalios Bendrovės priemonės lankytojams pritraukti nėra veiksmingos.
Dėl prastų sąlygų, Bendrovė negali išnuomoti jos veiklai nereikalingų patalpų. Vidutinė 1 m2
nuomos kaina – 3,38 Eur, ji nesikeitė nuo 2013 m., tačiau kaina ir vieta – miesto centras, nėra
patrauklūs dėl prastos patalpų būklės. Pavyzdžiui:
Dviejų nuomininkų prašymu nuomos sutartys nutrauktos. Vienas iš jų nurodė, kad patalpomis negalima naudotis – „bėga
stogas, neatitinka higienos normų“.
Nepakankamai viešinama informacija apie Bendrovę
Interneto svetainė yra informacinių technologijų pagrindu veikianti informacinė sistema ar
informacinės sistemos sudedamoji dalis (komponentė, posistemis), skirta informacijai apie bendrovės
funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, veiklos skaidrumui užtikrinti.
Bendrovė neturi savo interneto svetainės. Tai riboja galimybes viešinti savo veiklą, be to,
nevykdomas reikalavimas54 Bendrovei, kaip Savivaldybės kontroliuojamai įmonei, savo interneto
svetainėje skelbti informaciją apie darbo užmokestį.
Bendrovė yra sudariusi sutartį55 informacijai skelbti svetainėje www.info.lt, tačiau tai nėra
pakankama veiklos viešinimo priemonė – Bendrovės užsakymu svetainėje veiklose „Pramogų ir
poilsio paslaugos“ bei „Pirtys, pirčių įranga“ skelbiama tik Bendrovės pavadinimas, adresas,
51 2011-01-07 Direktoriaus įsakymas Nr. 04. 52 2017-04-20 interaktyvu: http://geltoni.lt/imones/panevezio-pirtis-uab/45906. 53 2011-08-22 Direktoriaus įsakymas Nr. 18. 54 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Bendrųjų
reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 12.5.3 p. 55 2016-10-26 Paslaugų teikimo sutartis Nr. S014869.
21
pagrindinis telefonas, direktoriaus vardas, pavardė, įmonės ir PVM kodai, bankas ir atsiskaitomoji
sąskaita, taip pat nurodomi paieškos žodžiai. Be to, sutarta skelbti Bendrovės teikiamą informaciją:
kontaktus, nuotraukas, raktinius žodžius, veiklos aprašymą, žemėlapį. Sutartis kasmet atnaujinama,
tačiau nei detali veikla, nei nuotraukos šioje svetainėje nėra skelbiami – tikėtina, kad Bendrovė jų
neteikia. Be to, nustatytas neteisingas informacijos apie lankytojus paskelbimo atvejis.
2016 m. liepos mėn. Bendrovė nedirbo, tačiau www.info.lt tinklalapyje nurodyta, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė turėjo
513-a lankytojų.
Informacijos viešinimo svetainėje, Bendrovės nurodymu, net neskelbiami išsamūs kontaktai
– nenurodomi mobiliųjų telefonų, įsigytų Bendrovės lėšomis56, numeriai. Sutartyse nurodyta, kad
klientas, t. y. Bendrovė nesutinka, kad mobiliojo telefono numeris būtų įtrauktas į viešus abonentų
sąrašus ir viešai skelbiamas.
Bendrovė moka57 už informacijos paskelbimą 98,01 Eur.www.info.lt tinklalapyje, kuriame yra tik informacija, kad yra
tokia Bendrovė, tačiau nėra informcijos, kokiu laiku Bendrovė dirba, nurodytas vienintelis fiksuoto ryšio telefonas.
Bendrovė netinkamai valdo savo turtą: neremontuotos patalpos, neatnaujintas inventorius –
bendra nusidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti tinkamų naudojimo savybių,
kokybiškų, patrauklių paslaugų, mažėja lankytojų skaičius. Informacija apie Bendrovės veiklą
viešinama nepakankamai.
Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė
Vyriausioji specialistė (audito grupės vadovė) Lina Kraujelienė
Vyriausioji specialistė Simona Karalevičienė
Patarėja Irma Masiliūnienė
56 2014-04-03 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr.87157; 2016-03-08 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis
Nr. 272, įsigyti, įsigyti telefonų aparatai Nokia 515 ir Samsung A300 A3 LTE. 57 2016-11-02 pirkimo sąskaita Nr. SSPEK 0086582.
22
PRIEDAI
UAB Panevėžio pirtis
veiklos audito ataskaitos
1 priedas
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ PANEVĖŽIO PIRTIS
REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
Eil.
Nr. Rekomendacija Veiksmas / Priemonės / Komentarai
Rekomendacijos
įgyvendinimo
terminas (data)
1 2 3 4
1. Patvirtinti Bendrovės veiklos strateginį
dokumentą, metinę veiklos programą ir
priemonių planus (1.1 išvada).
Patvirtinsime Bendrovės veiklos
strateginį dokumentą, metinę veiklos
programą bei priemonių planus.
2017-12-01
2. Darbuotojų atleidimą įforminti jų darbo
sutartyse, darbuotojams mokėti darbo
sutartimis sulygtą darbo užmokestį (1.2
išvada).
Darbuotojų atleidimą įforminsime
darbo sutartyse. Darbuotojams
mokėsime darbo sutartimi sulygtą
darbo užmokestį.
Nuolat
3. Suderinus su darbuotojų atstovais
patvirtinti darbo tvarkos taisykles,
darbuotojų darbo grafikus (1.2 išvada).
Darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų
darbo grafikus suderinsime su
darbuotojų atstovais.
2017-12-01
4. Sutvarkyti ilgalaikio turto apskaitą:
nustatyti ilgalaikio turto minimalią
įsigijimo savikainą, ilgalaikio
materialiojo turto grupių skaičių ir rūšis,
ilgalaikio turto nusidėvėjimo
normatyvus, pastatą apskaityti
vadovaujantis teisės aktų nuostatomis
(2.1 išvada).
Nustatysime ilgalaikio turto minimalią
įsigijimo savikainą.
Nustatysime turto grupių skaičių, rūšis
nusidėvėjimo normatyvus. Pirties
pastatą apskaitysime pagal teisės aktų
nuostatas.
2017-12-01
5. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis
teisingai apskaityti atostoginių
kaupimus (2.1 išvada).
Patikslinsime nepanaudotų atostogų
kalendorinių dienų skaičių. Atostoginių
kaupimus apskaitysime vadovaujantis
teisės aktų nuostatomis.
2017-12-31
6. Atliekant inventorizaciją vadovautis
teisės aktų nuostatomis (2.2 išvada).
Inventorizaciją atliksime vadovaujantis
aktų nuostatomis
Nuolat
7. Sudaryti prielaidas nenuostolingai
Bendrovės veiklai – išanalizuoti
patiriamų sąnaudų (darbo užmokesčio,
transporto ir kt.) tikslingumą ir
reikalingumą Bendrovei, pajamas
uždirbti efektyviai valdant turimas
patalpas (2.3, 2.4, 3.1–3.6 išvados).
Atsargas Bendrovėje pirksime tik
Bendrovės pajamoms uždirbti.
Analizuosime patiriamų sąnaudų
tikslingumą ir reikalingumą, mažinsime
kuro ir kitas išlaidas.
Nuolat
8. Viešuosius pirkimus vykdyti
vadovaujantis teisės aktais (2.5 išvada).
Viešuosius pirkimus vykdysime
vadovaujantis teisės aktais.
Nuolat
Bendrovės atstovas, atsakingas už Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos informavimą apie rekomendacijų
įgyvendinimą plane nustatytais terminais – l. e. p. direktorė Loreta Janeliūkštienė. Plano sudarymo paaiškinimas:
1–2 lentelės stulpelius užpildo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai, atlikę auditą;
3–4 lentelės stulpelius užpildo subjekto, kuriam pateikta rekomendacija, atsakingas atstovas ir pateikia Savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybai iki rezultatų aptarimo
23
UAB Panevėžio pirtis
veiklos audito ataskaitos
2 priedas
AUDITO PROCEDŪROS IR METODAI
Auditas atliktas vadovaujantis Savivaldybės kontrolierės Laimos Skeirytės 2017-03-17
pavedimu Nr. A-1. Auditą atliko Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausios specialistės
Lina Kraujelienė (audito grupės vadovė), Simona Karalevičienė ir patarėja Irma Masiliūnienė.
Taikyti audito metodai
Eil.
Nr. Metodas Tikslai
1. Dokumentų peržiūra. Peržiūrėjome Bendrovės įstatus, visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolus, Bendrovės
valdybos posėdžių protokolus, direktoriaus
įsakymus, Bendrovės apskaitos politiką. Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės
valdymu, organizacine struktūra, darbuotojų
pareiginius nuostatus, darbo sutartis, Darbo tvarkos
taisykles, darbuotojų sveikatos ir saugos darbe
instrukcijas. Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės
turtu: inventorizacijos aprašus, ilgalaikio turto
nusidėvėjimo žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles,
Bendrovės siųstus ir gautus raštus.
Nustatyti, ar tinkamas Bendrovės teisinis
reglamentavimas; ar kolegialus valdymo
organas – valdyba tinkamai vykdo pagal
kompetenciją priskirtas funkcijas; Atlikti išsamią kelių veiksnių analizę ir
surinkti auditui reikalingus duomenis ir
įrodymus, bei audito ataskaitoje pateikti
pavyzdžių.
2. Santykio ir tendencijų analizė. Interpretavimas. Nagrinėjome finansines ataskaitas. Skaičiavome, analizavome, finansinius santykinius
rodiklius.
Įvertinti Bendrovės veiklos efektyvumą,
pokyčių tendencijas ir finansinės rizikos
laipsnį 2013–2016 m. laikotarpiu įvertinant
finansinius rodiklius, nustatant mokumą,
pelningumą, finansinį stabilumą.
3. Lyginamoji duomenų analizė. Analizavome pajamų ir išlaidų dokumentus,
žmogiškųjų išteklių sąnaudas, kitus buhalterinės
apskaitos dokumentus.
Surinkti informaciją apie pajamas ir
sąnaudas pagal atliekamas paslaugų sritis.
Atlikti išsamią šių duomenų analizę.
4. Klausimai. Pateikėme klausimus dėl susipažinimo su
audituojamu subjektu, jo aplinka, įskaitant subjekto
vidaus kontrolę.
Surinkti auditui reikalingus įrodymus ir
atlikti jų analizę. Analizuoti Bendrovės veiklos valdymo
struktūrą, apskaitos vedimo ypatumus.
5. Apklausa. Kalbėjomės su Bendrovės direktoriumi (valdybos
nariu) ir buhalteriu.
Susidaryti bendrą vaizdą, surinkti papildomą
informaciją apie Bendrovės veiklos
ypatumus, valdymą.
6. Palyginamoji analizė. Palyginome Bendrovės 2015 m. ir 2016 m. veiklos
rezultatus.
Nustatyti kaip keičiasi Bendrovės padėtis
skirtingais metais, kiek procentais skiriasi
pajamos, sąnaudos, bendras veiklos
rezultatas ir atskirai pagal veiklos rūšis,
lankytojų skaičius.
Top Related