1
2
TURINYS
VADAS .......................................................................................................................................................... 3
SPECIALYBI PLANAI .................................................................................................................................... 4
SKAUTAI ........................................................................................................................................................ 6
SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. TEKSTO IFRAVIMAS. ...................................................7
SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. SKAUTIKI KELIO ENKLAI. VALSTYBI SIMBOLIKA. ........................... 10
SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. BALT TAUT SIMBOLIAI. BRIMO AIDIMAI. ...................................... 13
SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. PATAS. .............................................................................................. 17
SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. ABCLS. ............................................................................................ 19
PATYR SKAUTAI ........................................................................................................................................ 22
PATYR SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. HERBAS. ........................................................ 23
PATYR SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. ENKLAI VLIAVLMIS. ......................................................... 26
PATYR SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. KNO KALBA. .......................................................................... 28
PATYR SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. MORZS ABCL. ............................................................. 30
PATYR SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. KASDIEN SUTINKAMI ENKLAI. ............................................. 33
PRIEDAI ......................................................................................................................................................... 35
PRIEDAI. AIDIMAI SUEIGOS PRADIAI. .................................................................................................. 35
PRIEDAI. APTARIMO METOD PASILYMAI. .......................................................................................... 37
PRIEDAI. PAPILDOMOS PRIEMONS. ...................................................................................................... 37
INFORMACIJOS ALTINIAI ........................................................................................................................... 53
3
VADAS
iame sueig plane pateikiami penki skaut ir penki patyrusi skaut sueig apraymai, parengti
pagal jaunimo programos skyriaus patvirtint ryininko specialybs plan. Tai lengvas bdas rasti
kuo usiimti sueig metu ir padti skautams gyti ryininko specialyb.
Pagrindins veiklos iuose planuose yra suskirstytos penkias grupes:
1. Sueigos pradia trumpas, lengvas aidimas, skirtas sijausti skilties dvasi prie pradedant
sueig. Prie sueig pateikiamos aidim rekomendacijos i ir alternatyvi aidim
apraymus rasite priede.
2. Diskusija skirta uvesti vaikus ant kelio, t.y. pagalvoti apie tem, kuri adame nagrinti,
prisiminti, k apie tai jau inome. Sueigos plano tinklelyje pateikiami klausimai, kuriuos
siloma uduoti skautams diskusij metu.
3. Susipainimas neilgas vadovo parengiamas pristatymas, suteikiantis vaikams teorini
ini, kurias gyti turi kiekvienas skautas, norintis puikuotis ryininko specialybe.
4. Usimimas tai aidimai praktika, kuri metu skautai ne tik smagiai leidia laik, bet ir
mokosi, lavina gudius, reikalingus ryininkams. Usimimus visada galite koreguoti pagal
ikilusias aplinkybes.
5. Aptarimas aptarimo metu svarbu padti skautams sivertinti, k per sueig imoko ir kaip
jiems seksi. Aptarimas gali vykti paprasta diskusijos forma arba naudojantis aktyvesniu
metodu. Refleksijos metod pasilym galite rasti priede.
4
SPECIALYBI PLANAI
SKAUTAI (11-14 m.)
Teorija
1. ino skautikus kelio enklus.
2. ino ir atpasta: senuosius Lietuvos valstybs enklus, baltikus simbolius.
3. ino ir atpaysta Europos Sjungos ir Nato ali vliavas. Tarptautini organizacij vliavas.
4. Perskaito ir urao romnik ir graikik abcl, kirilic ir romnikus skaiius.
5. ino, kaip veikia patas, kokios enklinimo sistemos ten naudojamos.
6. ino 3 tradicinius brimo aidimus, moka juos aisti.
7. ino 3 bdus kaip uifruoti tekst.
Praktika
1. ygio metu naudodamasis skautikais kelio enklais randa keli.
2. Romnikais skaiiais gali urayti piln ios dienos dat.
3. Stovyklos metu sukuria skautik pat.
4. Sueigos/stovyklos/ygio metu praveda brimo aidim.
5. Savo pasirinktu bdu uifruoja tekst ir deifruoja atsakym.
Povilo Baranovo nuotrauka
5
PATYR SKAUTAI (15-18 m.)
Teorija
ino, kaip sudaromas herbas, k reikia jo spalvos ir simboliai.
ino semafor (enklus vlevlmis).
ino jrines vlevles.
ino gest kalb.
ino morzs abcl.
ino, kokius bendravimo judesius daro mons (kno kalba).
ino pasirinktos religijos simbolius.
ino, kaip enklinami cheminiai produktai, maisto produktai, pavojingos mediagos, kokie
yra prekiniai enklai.
ino, kas yra enklas, ikona, indeksas, simbolis.
Praktika
1. Paaikina neinom herb.
2. Naudodamasis semaforu perduoda praneimus ir gauna atsakymus.
3. Naudodamasis jrinmis vliavlmis perduoda praneimus ir gauna atsakymus.
4. Naudodamas signalin lau, vilpuk arba veidrod perduoda praneimus ir gauna
atsakymus.
5. Sukonstruoja aparat, kuriuo galima sisti ir priimti morzs abcl, j ibando stovyklos ar
ygio metu.
6. Apsilanko monje, teikianioje ryio paslaugas.
7. gyvendina projekt, pagerinant pasirinktos bendruomens tarpusavio supratim ir ry.
Lauros Liubinaits nuotrauka
6
SKAUTAI ... -.- .- ..- - .- ..
(Lauros Liubinaits nuotr.)
7
SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. TEKSTO IFRAVIMAS.
Trukm: ~1h 30min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Signalo perdavimas PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 35, Nr. 1
10 min Diskusija Apie ryininko specialyb
Kas yra ir k veikia ryininkas? Ko
mokysims gilindamiesi ryininko specialyb?
5 min Susipainimas Ryininko specialyb - kas tai i tikrj yra, k imoksime ir k
veiksime Psl. 8
Teksto ifravimas
10 15 min Susipainimas Kas yra ifras? Kaip jis veikia? Kur j
panaudoti? Psl. 8
20 min Usimimas Isidalinam ifruotes ir bandom
ukoduoti tekst, o po to iifruoti draugo ukoduot tekst
Psl. 9 PRIEDAI, Psl. 38
30 min Usimimas Skautai poromis sukuria savo
ifruotes, siunia inutes vienas kitam
Psl. 9
Aptarimas, sivertinimas
8
Susipainimas. Ryininko specialyb.
Ryininko specialyb tai sktins Pionieriaus specialybs dalis.
Pionierius tas, kuris gali igyventi negyvenamoje saloje.
Ryininkas tai tarpininkas, ryi specialistas. Ryininkas nusimano apie vairius komunikavimo ir
informacijos perdavimo bdus, moka slapta perduoti inutes, atpasta vairi organizacij
simbolius.
Susipainimas. ifras.
Jau sen senovje monms kilo poreikis apsaugoti svarbi informacij nuo nesav moni aki,
neleisti konkurentams ja pasinaudoti. Itin aktualu tai buvo karyboje, prekyboje srityse, kur,
suinojus j paslaptis, bet koks prieinink ingsnis galjo atneti neskm. Todl buvo galvojama,
kaip bt galima uifruoti informacij, kad ji bt neprieinama konkurentams.
Taigi, kriptografija turi ilg istorij. Madaug prie 4000 m., kai buvo irastas ratas, prasidjo
pirmieji bandymai ifruoti tekstus. Egiptieiai, indai, kinai, mesopotamieiai buvo vieni pirmj,
sugalvoj ifravimo metodus ir ifrav tekstus. inoma, j ifravimo schemos buvo labai primityvios,
nesudtingos ir veikiausiai tai buvo tiesiog aidimas, o ne noras slaptinti tikrai svarbi informacij.
Pirmasis duomen ifravim siekiant perduoti tikrai slaptas inutes panaudojo Julijus Cezaris. Nordaas nusisti inut savo generolams ir nepasitikdamas savo pasiuntiniais, jis savo inutje pakeit visas raides A raides D, visas B E ir t.t. Kiekvienas, kuris inojo ukodavimo bd galjo perskaityti inut. Raidi keitimas kitomis ar sutartais enklais iliko daniausiai naudojamas ifravimo bdas daugyb imtmei. Dja, toks ifravimas, ypa jei tarp odi yra paliekami tarpai ar skyrybos enklai, yra labai lengvai iifruojamas.
XX amiaus pradioje valgybose buvo paplits kitas, daug sunkiau ar net visikai neveikiamas ifravimo bdas, itisus odius ymint nuorodomis tam tikros knygos puslap, eilut ir pozicij koke. Jei praneimo permjai neino, kokia knyga remiasi ifras, tai jo perskaityti nemanoma, ypa, jei ifruotojai veng t pat pasikartojant od ymti ta paia knygos nuoroda.
Toks iravimas turjo ir dideli trkum: vos paiupus prieo valg, inant kokia knyga naudojama ifravimui, kaip mat jis bdavo veikiamas. Bet dar didesnis minusas buvo tai, kad ifravimas vyko labai ltai, mat knygoje reikjo surasti visus reikalingus odius, taigi kaskart j skaityti i naujo.
Todl grta prie to paties Julijaus Cezario principo, taiau vietoje paprasto perstmimo per kelias raidyno pozicijas, imta naudoti daug sudtingesnius ir irlgesnius, keiiamus ifro raktus. Tokiu principo II pasaulinio karo metais veik ir pirmoji neveikiama ifravimo maina Enigma.
Kai atsirado kompiuteriai, elektroninis patas, kasdieninis gyvenimas buvo nesivaizduojamas be kriptografini priemoni. Pradjus naudotis kompiuteriais, internetu, norint apsaugoti gaunam ir siuniam informacij, subrendo poreikis sukurti informacijos ifravimo sistem, kuri bt galima naudoti verslo, finans, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. JAV nacionalini standart biuras 19731974 m. paskelb konkurs sukurti toki standartizuot plataus vartojimo kriptosistem. I daugelio kandidat buvo atrinktas IBM projektas. IBM pasil kriptosistem, kurios pagrindines
9
idjas sukr Horstas Feistelis. Kadangi tuo metu jau buvo sukurtas kompiuteris, todl ir ifravimas Feistelio ifrais buvo atliekamas kompiuteriais.
Usimimas. ifravimas 1.
Skilties nariams idalinamos parengtos ifruots/koduots. Kiekvienas dalyvis bando naudodamasis
ifru ukoduoti savo sugalvot inut ir iifruoti i draugo gaut inut. Ibandomi keli skirtingi
ifrai. (PRIEDAI, Psl. 38)
Usimimas. ifravimas 2.
Dalyviai poromis bando sukurti savo ifruotes ir susirainti tarpusavyje.
10
SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. SKAUTIKI KELIO ENKLAI. VALSTYBI
SIMBOLIKA.
Trukm: ~2h
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Tiesiai tiksl PRIEDAI, aidimai
sueigos pradiai Psl. 35, Nr. 2
Valstybi simbolika
5 min Diskusija Apie simbolius Kokius simbolius turi
valstybs? Kam jie reikalingi?
20 min Susipainimas Vliav atsiradimas Psl. 11
20 min Usimimas Susipastame su NATO ir ES ali
vliavomis.
aidimas vliav painimui
http://lizardpoint.com/flags/flags_of_Europe.ph
p
Kelio enklai
10 min Diskusija Apie kelio enklus
Kas yra kelio enklai? Kam jie reikalingi? Kur
naudojami? Kokius inom?
5 10 min Susipainimas Vadovas trumpai pristato, kaip
atrodo ir k reikia skautiki kelio enklai.
Psl. 11
30 40 min Usimimas Rask keli Psl. 12
PRIEDAI, Psl. 39
Aptarimas, sivertinimas
11
Susipainimas. Vliavos.
Vliava tai viena i seniausi bendravimo form, kuomet simboliai, spalvos, enklai pasakydavo
daugiau nei odiai. Vliav atsiradimo istorija siekia dar Egipto civilizacijos laikus. Tiek tuo metu,
tiek vlesniais laikais tai buvo ne tik skiriamasis dviej prieing karo stovykl bruoas, bet ir
garbs simbolis. Pralaimtojams tekdavo pripainti stipresnij pergal, nuleisti vliavas ir
pasitraukti. Nugaltojai visuomet svetimose teritorijose keldavo savo vliavas kaip rodym to, jog
ios vietovs tapo j emi dalimi.
mogus, kuriantis vliavas, vadinamas veksilografu, o vliavas studijuojantis veksilologu.
Kiekvienas vliavoje pavaizduotas simbolis turi tam tikr reikm:
Nemaai vliav yra sudarytos i trij vertikali arba trij horizonali skirting spalv juost.
Tokias vliavas turi ir Pranczija (mlyna, balta ir raudona vertikalios juostos), Vengrija
(raudona, balta ir alia horizontalios juostos). Afrikos valstybse danai naudojamos spalvos
alia, raudona, juoda, geltona.
Skandinav alys savo vliavose danai naudoja kryiaus simbol, simbolizuojant
krikionyb. Vienas seniausi tokios vliavos pavyzdi Danijos vliava, sukurta XIII
amiuje.
Vliavose danai naudojami ir kiti religiniai simboliai. Vienas j pusmenulis reprezentuoja
islamo religij ir yra naudojamas Turkijos, Algeriojs ir Pakistano vliavose. eiakamp
(Dovydo) vaigd, puoianti Izraelio vliav, reprezentuoja judaizm.
Kaikuriose vliavose (pvz., Ispanijos) matomas valstybs herbas.
Kalbant apie Lietuvos vliav, ji oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybs metais, soviet
okupacijos metu udrausta ir vl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d. Lietuvos vliava susideda i trij
spalv, geltona spalva reikia saul, vies ir gerov, alia simbolizuoja gamtos gro, laisv ir vilt,
raudona em, drs, praliet u tvyn krauj.
NATO iaurs Atlanto Sutarties Organizacija tarptautin gynybin sjunga, kurta 1949 metais.
ES Europos Sjunga dvideimt atuoni valstybi ekonomin bei politin bendrija. Jos pirmtak
yra 1957 m. Romos sutartimi ei Europos valstybi sukurta Europos Ekonomin Bendrija (EEB). 18-
oje ES ali galioja bendra valiuta euras. Bendras Europos Sjungos ali gyventoj skaiius 500
mln.
Susipainimas. Skautiki kelio enklai.
Pristatyti skautams kelio enkl reikmes ir j naudojimo bdus, pateiktus broiroje broiroje
priede. (PRIEDAI, Papildomos priemons)
Svarbu paminti, jog enklai gali bti paliekami vairiomis priemonmis pastatyti i akeli,
sudlioti akmenukais, suriti auktoje olje ar tiesiog pagaliuku nubrti ant takelio.
12
Usimimas. Rask keli.
Skiltis pasidalina dvi dalis. Pirmoji grup ieina anksiau ir eidama kelyje palieka skautikus enklus,
kuriais besivadovaudami antrosios grups skautai turi rasti keli. veikus uduot, komandos keiiasi
rolmis antroji grup palieka enklus, o pirmoji jais seka. enkl ifruots pateiktos priede.
(PRIEDAI, Psl. 39)
13
SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. BALT TAUT SIMBOLIAI. BRIMO
AIDIMAI.
Trukm: ~1h 40 min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Trikamp mano kepur PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 35, Nr. 3
5 min Diskusija Apie Balt gentis K inome apie Balt
gentis?
10 min Susipainimas Balt enklai Psl.14
PRIEDAI, Psl. 40, 41, 42
10 min Usimimas Pieiame Balt simbolius Psl. 14
Pieimo priemons
Brimo aidimai
5 10 min Diskusija Apie brimus Kas yra brimai? Kokius
inome?
10 min Susipainimas Senoviniai vaik brimo aidimai Psl. 14
15 20 min Usimimas Lietaus brimas, Dievo karvut Psl. 15
15 20 min Usimimas Velyk brimai Psl. 15
15 20 min Usimimas Ki vakaro brimai Psl. 16
Aptarimas, sivertinimas
14
Susipainimas. Balt enklai.
Gyvybs medis Pasaulio medis. Jis atsirado Vlyvojo neolito ir alvario amiais. Medis
augo visatos centre. Trys jo dalys simbolizuoja tris visatos zonas: aknys - poem,
kamienas em, akos, virn dang. Jis siejamas ir su laiku: praeitis, dabartis ir
ateitis. Gyvybs medis knija ir gyvybs vystymsi: atsiradim, augim ir inykim .
Ratas reikia atsinaujinim ir atgimim.
Saul anksiau, mogaus supratimu, sukosi dangus, o em stovjo vietoje. Tautosakoje
Saul vadinama motinle, rat vanyiotoja, balta avele. Ji vaizduojama kaip mergel ar
moteris, avinti sidabro kurpaitmis, pasipuousi raudon papario ied vainiku .
Mnulis jaunikaitis, ponaitis, laims nejas. Jaunas mnulis - tai dubens kratas, raguolis,
duonos riek. Dainose jis - sauls laivas, vyg, spuokls. Pilnatis buvo labiausiai vertinama
kaip vieianti, raminanti, duodanti naudos, laims. Senas mnulis, arba delia, laikomas
mirusij globju, danai vaizduojamas kapini koplytstulpiuose ir stogastulpiuose. Kartais
vaizduojamas kaip rag ar pasagos pavidalo enklas.
Vjas gyvj ir mirusij tarpininkas. Jis vaizduojamas kaip mogus, pamyns kaukol,
puiantis trimit. is simbolis pasitaiko saulutse, vjarodiuose.
altys gyvenimo enklas, derlingumo, eimos saugumo simbolis. Garbinamas ne jo
knas, o jga, dvasia. alio enklu puotos langins, juostos, kryiai.
Pauktis buvo siejamas su nuolatiniu judjimu ir reik ry tarp dangaus ir ems. Vieni j
laikomi vaisingumo ir derlingumo simboliais (gulb, gaidys), kiti - mirusij siel buvein
(gegut, balandis, laktingala, sakalas).
irgas is simbolis labiausiai dominavo liaudies mene. irgo galvos atvaizdu iki XX a.
puotos verpsts, audimo stakls, jaunavedi lovos. Tikta, kad arklys turs dievikos
galios, jame slypinios vaisingumo jgos.
Mikas ypa svarbus balt simbolikoje. Medi hierarchijoje aukiausi viet um
uolas, beras, liepa, uosis, egl. Mikas - tai venta vieta, atstojanti ventykl.
Balt simboli pavyzdai pateikiami priede. (PRIEDAI, Psl. 40, 41, 42)
Usimimas. Pieiame Balt simbolius.
Atsivelgiant Balt simboli reikmes pieiamas skilt atspindintis pieinys.
Susipainimas. Senoviniai vaik brimo aidimai.
Atmosferos reikini, lemiani derliaus gaus, valdymas magijos priemonmis tradicinse
emdirbikose kaimo kultrose uima svarbi viet. Tiek balt, tiek slav, taip pat daugelio kit
pasaulio taut folklore inoma vairi brim ir apeig norimam orui priaukti. Vieni brimai ir
apeigos atliekami tik suaugusij, kiti ir suaugusij, ir vaik, treti tik vaik. Lietui priaukti ar
nuvaryti danai naudotasi odio magija. iai magijos riai galima priskirti lietuvi piemen
daineles ir vaik brimus, kuriais kreipiamasi Dievo karvut. Kituose brimuose danai sujungiama
ir odio, ir veiksmo magija. Bene rykiausi viet lietuvi vaik lietaus brimuose uima piemen
dainos, kuriomis per sausr lietus auktas, o lietingu metu bandytas nuvaryti. J daugiausia urayta.
15
Auktaitijoje ir Dzkijoje. ie krinliai kartais vadinami dainelmis kreipiniais arba piemen
brimais.
Usimimas. Lietaus brimas, Dievo karvut.
Lietuvi folklore plaiai paplit vaik brimai, kuriais kreipiamasi Dievo karvut. Jie labai panas
piemen dainas. Net urayta viena piemenuk dainuojama lietaus aukimo daina su kreipimusi
Dievo karvut, vadinam Petriuku:
Duok, Dieve, pagad, pagad,
Piemenliam vigad, vigad.
Duok, Dieve, liet, liet,
Piemenliam viet, viet.
Ataina lietus atnea pietus,
Petriuk broliuk,
Kad bus ryt pagada skrisk,
Kad nebus neskrisk.
LTR 4820(272)
Usimimas. Velyk brimo aidimai.
Paskutinis sekmadienis prie Velykas vadinamas Verb sekmadieniu. Svarbiausias
ios dienos burtas pamus verb ar kadagio akel reikia plakti artimus mones,
sakant odius ne a lupu verba lupa. Manyta, kad tai atnea skm ir sveikat
plakamam mogui.
Didysis ketvirtadienis (ketvirtadienis prie Velykas) varos diena. T dien lietuviai
prausdavosi, varindavosi, valydavo namus, tikdami, kad tuomet vara ir skm
juos lyds visus metus.
Antr Velyk dien reikia kuo anksiau atsikelti ir mieganius namikius aplieti
vandeniu. Manyta, kad tie, kuriuos apliejo, visus metus bus miegaliai.
Jei nori didelis uaugti, Velyk pirm dien reikia truput pastovti lietuje.
16
Usimimas. Ki vakaro brimai.
Senovje lietuviai tikjo, kad tiems, kurie Ki dien i miko parsive bent vien
veim malk, seksis visus metus. Laikui bgant veim niekas nebeve, taiau vis dar gajus
paprotys parsineti namus glb ar du malk.
Per Kias rengtos savotikos varybos: apklot dviese traukdavo kiekvienas save.
Kam pavykdavo nugalti, to laukdavo visokeriopai gauss metai.
Itin gajus paprotys Ki nakt palikti dvasioms vaii. Tikta, kad itaip jos bus
mielesns ir globos savus gyvuosius.
Jeigu norite, kad ateinanti vasara bt be audr, nedirbkite Ki dien joki
triukming darb.
Labai skubanios itekti merginos stodavo eil prie dur ir mesdavo bat. Jei batas
smaigaliu atsisukdavo duris, tai reik, kad ateinaniais metais reikia laukti vestuvi.
inoma, i karto po io burto tos, kurioms lemta itekti, skubdavo lauk klausyti, kurioje
pusje unys loja, mat jaunikis tursis atkeliauti btent i tos puss.
Nemaai reikms Ki nakt turdavo ir sapnai. Pavyzdiui, tikta, kad Ki nakt
isiplovus galv, isiukavus plaukus medinm ukom ir pasidjus jas po pagalve, merginos
nakt turt susapnuoti savo antrj pus.
Gajus paprotys buvo Ki vakar bgti lauk ir apkabinti tvor. Jei apkabintos
tvoros stulpeli skaiius lyginis kitmet atsiras antroji pus.
Drsuoliai Ki nakt irdavo veidrod, taiau jame buvo galima ivysti ne tik
troktamus dalykus: jei pro akis praslinkdavo karstas, tai reik mirt. Vis dlto jei irintis
veidrod pamatydavo mergin ar vaikin, tai reik skm iekant antrosios puss.
Po balta staltiese, klojama ant Ki stalo, buvo dedama ieno arba iaud. Pavalg
vakarien visi paeiliui traukdavo iaud i po staltiess. Kieno itrauktas iaudas bdavo
ilgiausias, tas gyvensis ilgiausiai. Jei itrauktas iaudas sutrupjs, susisuks, negraus,
kreivas to laukia varganas gyvenimas, o jei iaudas storas, akotas turtingas.
Tikta, kad Ki nakt po pagalve pasidjus dvilyp (dvigub) lazdyno rieut, o
Kald ryt sidjus j pinigin, ioje visada bsi pinig.
Net ir maiems vaikams Ki dien duodavo smulki pinigli, kad ie turt juos
kienje. Manyta, kad btent itaip bus prisiaukta finansin skm ir visus ateinanius
metus kiekvienam eimos nariui netrks pinig. Be to, galvota, kad maudyns altame
vandenyje, kuriame paberta aukso ir sidabro monet, taip pat priaukia pinigus namus.
17
SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. PATAS.
ios sueigos metu rekomenduojama suorganizuoti ekskursij pat, o tik neturint galimybs
naudotis sueigos planu.
Trukm: ~1h 30min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Septyni PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 35, Nr. 4
10 15 min Diskusija Apie pat Kam reikalingas patas?
Kaip jis veikia?
20 25 min Usimimas Gaminame pat Psl. 18
D, kartonas, irkls, klijai, guaas
15 min Susipainimas Pato enklai, ymjimai, simboliai
Psl. 18 Filmukas:
https://www.youtube.com/watch?v=WX16-
52bHvg
20 min + tstinis
Usimimas Laikas kitai draugovei.
Psl. 18 Susitarti su kitu vienetu
dl laik main. Raymo, pieimo
priemons.
Aptarimas, sivertinimas
18
Usimimas. Gaminame pat.
Panaudodami d ir vairias kanceliarines prekes skautai pagamina pato dut. J padovanojame
savo krato skaut centrui arba patalpiname vietoje, kurioje skiltis rengia savo sueigas. Dabar
galime vieni kitiems sisti inutes, laikelius.
Susipainimas. Patas.
Pato istorija Lietuvoje skaiiuojama jau nuo XVI amiaus. 1562 m. liepos 11 d. Lietuvos didysis
kunigaiktis ir Lenkijos karalius ygimantas Augustas paved Kristupui Taksiui organizuoti reguliar
pato veimo marrut Vilnius Krokuva Viena Venecija. Anuomet laikai i Krokuvos Vilni
pasiekdavo per 7 dienas.
Pato svarba dar labiau iaugo, kai 1583 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras suteik patui
vieum nustat vienodus mokesius. Galimyb pasinaudoti patu turjo kiekvienas mogus. Tuo
metu patas pradtas pristatyti reguliariai.
Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryiai, nebeliko pato transporto, nebuvo ir
susisiekimo geleinkliais. Lietuvos ryi veikla buvo visikai priklausoma nuo Maskvos.
2012 met pabaigoje Lietuvos pato viej tinkl sudar 835 pato paslaug teikimo vietos 702
stacionarieji patai ir 133 paslaug teikimo vietos, kurias aplanko mobilieji bendrovs patai.
Akcin bendrov Lietuvos patas didiausia pato paslaugas teikianti bendrov alyje, kas mnes
aptarnauja daugiau nei 800 tkstani klient. Visas akcins bendrovs Lietuvos patas akcijas valdo
valstyb, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Usimimas. Laikai.
Raome laik draugovei/skiliai i kito miesto ir kartu keliaujame pat, kur laik isiuniame.
Kitos sueigos metu gav atsakym apirsime ne tik laiko turin, bet ir jo ymjim antspaudus,
pato enkl ir pan.
Svarbu pasiruoti i anksto susirasti draugov, su kuria keisims laikais.
19
SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. ABCLS.
Trukm: ~1h 40min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Skalbiam skalbiam rbus PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 36, Nr. 5
5 10 min Diskusija Apie abcles
Ar visame pasaulyje tekstas ir skaiiai raomi
vienodai? Kokius dar ramenis inome? Kodl
jie skiriasi nuo t, kuriuos naudojame
mes?
10 15 min Susipainimas Kaip atrodo kirilica ir graik abcel, romniki skaiiai? Kodl jie skiriasi
nuo msiki? Psl. 20
20 min Usimimas Raome savo vard ir pavard
graikik abcle ir kirilica, naudodamiesi abcle kaip ifru.
Psl. 21 PRIEDAI, Psl. 43, 44
20 min Usimimas Mokoms rayti romnikus skaiius, uraome jais iandienos dat, savo gimimo dat, skaut krimo dat
Psl. 21 PRIEDAI, Psl. 45
30 min Usimimas Lobio iekojimas
Psl. 21 Lobis specialybi enkleliai. Paruoti
uduotis ir lob, bei jas paslpti i anksto
Aptarimas, sivertinimas
20
Susipainimas. Abcels.
Babelio boktas boktas, kurio statymas apraomas Biblijos Senojo Testamento Pradios knygoje.
Padavimas apie Babelio bokt paaikina skirting kalb atsiradim pasaulyje (religiniu poiriu).
Pasak io padavimo, po pasaulio tvano mons buvo viena tauta ir kalbjo viena kalba. Jie suman
pastatyti dang siekiant bokt, taiau buvo u tai nubausti Jahvs jie prabilo skirtingomis
kalbomis, negaljo vienas kito suprasti, tad boktas liko nepastatytas.
i laik lingvistai niekaip negali isiaikinti, kaip atsirado pirmieji odiai ir sakiniai. Ties sakant, ko
gero, monms niekada nepavyks to padaryti. Vis tik, yra sukurta viena teorija, realistikiausiai
paaikinanti, kodl mons neka skirtingomis kalbomis. Manoma, kad kalbos krsi monms
pradedant dirbti kartu ir mokant vieniems kitus kaip usiimti kasdieniais darbais ar naudotis
rankiais. Taip moni kartojami garsai gaudavo tam tikras prasmes, kurias suprasdavo tik nedidel,
udara kartu gyvenani moni bendruomen. Bgant metams ir tokioms bendruomenms
susiduriant, kalbos jugsi, krsi, nyko ir keitsi.
Pasaulyje yra apie 6800 kalb, kuriomis kalbama 200 valstybi. 2261 kalb turi it rato sistem
(kitomis manoma tik susinekti) ir madaug 300 i j yra trauktos internetinius odynus (tarp j ir
lietuvi kalba). Taiau, jei imtumme skaiiuoti ir dialektus, kalb bt apie 41000.
Ar inote, kad:
Pus pasaulio moni moka dvi ar daugiau kalb.
Suskaiiuota, kad daugelio pasaulio kalb odynuose yra apie 50 tkstani odi. I j
kasdienje kalboje aktyviai vartojama tik apie 2 imtus.
Lotyn abcl yra plaiausiai paplitusi abclin rato sistema pasaulyje. Kai kurios slav
kilms tautos vartoja kirilic, o graikai, armnai, gruzinai ir ydai turi savo unikalias rato
sistemas. Manoma, kad visos inomiausios iandien pasaulyje vartojamos abcls kilo i
vienos rato sistemos, sukurtos semit taut dar prie 3600 met.
Dl didiuli migracijos bang Europa iandien tapo daugiakalbiu emynu. Vien Didiosios
Britanijos sostinje Londone kalbama trimis imtais skirting kalb, tarp j ir tokiomis kaip
arab, turk, kurdi, berberi, hindi, punjabi ir kt.
Beveik kiekviena pasaulio kalba odis mama prasideda raide m. Iimi pasitaiko tik tarp
nekani uralo kalbomis, pavyzdiui, vengr (anya), suomi (iti), est (ema) ir kt.
Verslo pasaulyje oficialiomis laikomos eios kalbos: angl, prancz, ispan, kin, rus ir
arab.
Siloma i karto isidalinti sekaniai uduoiai surinktas broiras ir padiskutuoti, kuo ratai skiriasi,
kuo yra panas.
21
Usimimas. Rayba.
Skautai rao savo vard ir pavard graikika abcle ir kirilica. Raidyno ifrai pateikiami prieduose.
(PRIEDAI, Psl. 43, 44)
Usimimas. Skaiiai.
Skautai romnikais skaiiais urao iandienos dat, savo gimimo dat, skaut krimo dat.
Skaii ifrai pateikiami prieduose. (PRIEDAI, Psl. 45)
Usimimas. Lobis.
Prie sueig reikia paruoti vairias uduotis su informacija i specialybs sueig. Lapeliai paslepiami
skirtingose vietose. Specialybs vedjas duoda pirm uuomin, kur rasti pirmj uduot. J vykd
skautai gauna uuomin, kur rasti antrj uduot ir t.t. kol skautai randa lob specialybi
enklelius.
22
PATYR SKAUTAI .--. .- - -.-- .-. . ... -.- .- ..- - .- ..
23
PATYR SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. HERBAS.
Trukm: 1 h 30 min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 - 15 min Sueigos pradia Daikt siminimo kimas PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 36, Nr. 6
10 min Diskusija Apie ryininko specialyb
Kas yra ir k veikia ryininkas? Ko
mokysims gilindamiesi ryininko specialyb?
10 min Susipainimas Vadovas pristato ryininko
specialyb kas tai i tikrj yra, k imoksime ir k veiksime
Psl. 24
Herbas
5 min Diskusija Trumpa diskusija kas yra herbas,
kam jis naudojamas?
10 15 min Susipainimas Herbas
Psl. 24
Filmukas:
https://www.youtube.co
m/watch?v=tU17LRoXZf
w
10 15 min Usimimas Skiltis susikuria savo herb. Jei skiltis neturi gairels, galima apipavidalinti
kaip gairel
Psl. 24 Su kuo kurti, jei kurs
gairel
10 15 min Susipainimas enklas, ikona, indeksas, simbolis Psl. 24
Aptarimas, sivertinimas
24
Susipainimas. Ryininko specialyb.
Ryininko specialyb tai sktins Pionieriaus specialybs dalis.
Pionierius tas, kuris gali igyventi negyvenamoje saloje.
Ryininkas tai tarpininkas, ryi specialistas. Ryininkas nusimano apie vairius komunikavimo ir
informacijos perdavimo bdus, moka slapta perduoti inutes, atpasta vairi organizacij
simbolius.
Susipainimas. Herbas.
Herbas valstybs, miesto, teritorinio
vieneto, organizacijos, luomo, gimins, asmens skiriamasis enklas,
esantis vliavose, monetose, antspauduose, ant pastat, buities rakand, knygose. Herbai kuriami
vairia technika pagal grietas heraldikos taisykles.
Svarbaiusioji herbo dalis skydas. Skydas gali bti suskaidytas laukais. Danai puoiamas
simboliniais pieiniais skydo figromis (geometriniai motyvai, daiktai, moni, vri, fantastini
btybi atvaizdai). Be skydo herbas danai turi alm, karn, mantij, skydininkus, uraus
(vadinamus devizais arba moto). Herbe labai svarbus vaidmuo tenka spalvoms. Kartais skyde
sukomponuojami keli herbai.
Usimimas. Herbas.
Skiltis susikuria savo herb. Norint, j galima perkelti ir sukurti skilties gairel. Tada usimimui
papildomai reikalinga mediaga ir pieimo priemons, tinkanios pieti ant mediagos.
Susipainimas. Simboliai.
enklas abstraktus, daugiaprasmis dalykas, reikiantis kokio nors objekto bding natrali ym,
kito kokio nors objekto daiktin ar vaizdin ym.
enklo prasm paprastai abstrakti, sutartin. enklai yra raids, skaiiai, vairs kiti grafiniai dariniai
(pvz., kelio enklai, ikabos, simboliai), nusakantys platesn moni jiems suteikt prasm. enklai
yra ir gestai, mimikos, vairs reikiniai. Kad enklas turt prasm, jis turi bti sutartinai
suprantamas kokios nors grups moni, taiau skirtingose moni grupse tas pats enklas danai
turi skirting reikm. enklas gali vaizduoti savo reikms objekt (daugelis grafini simboli) arba
bti sutartinis, nesukeliantis asociacijos su vaizduojama reikme (raids, skaiiai).
Ikona sakralinis paveikslas, atsirads bizantikos kultros aplinkoje, vaizduojantis ventus asmenis,
scenas i j gyvenimo, biblins ar liturgikai simbolines scenas. Bdinga ryt krikioni banyioms,
ksaitant staiatiki ir graik.
25
Simbolis daiktinis, vaizdinis ar garsinis enklas, perteikiantis koki nors svok ar idj, turintis
tradicin reikm. I tikrj simbolio svoka labai priklauso nuo to, kur jis naudojamas ir i kokios
puss j irima psichologins, sistemins ar kt. velgiant i sistemins puss, simbolis yra
bendravimo, praneimo enklas: tai grafikai, ratu ar balsu perteikta svoka, apibdinanti
abstraktesn reikin. Neretai simbolis ir enklas naudojami kaip sinonimai. Taiau simbolis nuo
enklo skiriasi tuo, jog enklas idj vaizduoja gana tiesiogiai, o simbolis daniausiai turi platesn
prasm, jis gerokai turtingesnis asociacijomis (tiek kultrikai slygotomis, tiek asmeninmis).
26
PATYR SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. ENKLAI VLIAVLMIS.
Trukm: ~1h 30min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
20 - 25 min Sueigos pradia aidimas arados PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.
Psl. 36, Nr. 7
10 min Diskusija Apie komunikacij odiu
Kaip dar mons komunikuoja
tarpusavyje? Kokiose situacijose kalba nra
tinkamas komunikavimo bdas?
enklai semaforu
25 30 min Susipainimas,
usimimas Semaforas
Psl. 27 PRIEDAI, Psl. 46
enklai jrinmis vliavlmis
10 min Susipainimas Jrins vliavls
Psl. 27 PRIEDAI, Psl. 47, 48
Uduotis: pakamantinti jr skautus ar danai
naudoja tokius enklus
20 min Usimimas aidimas jrinmis vliavlmis
(ifras) Psl. 27
Aptarimas, sivertinimas
27
Susipainimas/Usimimas.
Bandome sisti ir gauti inutes naudodamiesi semaforo vliavli ifru, pateiktu priede. (PRIEDAI,
Psl. 46)
Susipainimas. Jrins vliavls
Signalins jr vliavos vliavos, kuri pagalba siuniami praneimai kitam laivui.
Vliavos bna skirting spalv ir rat. Kiekvienai vliavai priskirta lotynikosios abcls raid,
skaiius (nuo 0 iki 9). Taip pat kiekviena vliava ar j derinys turi ir savo tam tikr sutart reikm.
(PRIEDAI, Psl. 47, 48)
Usimimas. aidimas
Naudodamiesi riftu pieiame vliavles ir keiiams inutmis. (PRIEDAI, Psl. 47, 48)
28
PATYR SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. KNO KALBA.
Trukm: ~1h 40min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Ryto simuliacija PRIEDAI, aidimai sueigos
pradiai. Psl. 36, Nr. 8
Kno kalba
5 10 min Diskusija Apie mogaus kno kalb K galime matyti i mogaus kno
kalbos? Kaip j naudoti?
20 min Susipainimas Kno kalba
Psl. 29
Filmukas:
https://www.youtube.com/watch?
v=rk_SMBIW1mg
20 25 min Usimimas Simuliacija Psl. 29
5 min Diskusija Apie bendravim kno kalba Kaip dar mons bendrauja
naudodamiesi tik kno kalba?
Gest kalba
10 15 min Susipainimas Gest kalba
PRIEDAI, Psl. 49 Filmukas:
https://www.youtube.com/watch?
v=eCXAUATESfE
20 min Usimimas Bandom bendrauti gest
kalba
Psl. 29 Turint interneto prieig http://zodynelis.lkd.lt/
15 min Diskusija
Kokioms bendruomenms priklausome? Kas kuria j
tarpusavio ry? Kaip pagerinti bendruomens
tarpusavio supratim ir ry?
Jei kyla auni idj, galima silyti bandyti jas gyvendinti.
Aptarimas, sivertinimas
29
Susipainimas. Apie kno kalb.
Kno kalba tai neverbalinio bendravimo forma, kai tarpusavio santykiai reikiami kno judesiais
arba kitais signalais. Kno kalba judesi, manier, gest visuma, kuri skirtingose situacijose
perduoda tam tikr informacij. mogus savo odine kalba gali kak nuslpti, taiau tai, ko jis
nepasako odiais, iduoda jo kno kalba. Taigi, mes kalbame ne tik balsu, bet ir visu knu. Atidiai
klausydamiesi bei stebdami kit moni kno judesius galime suinoti be galo daug informacijos.
Panekovo kno kalba atskleis, ar mogus meluoja, ar sako ties, mgsta jus ar ne.
Usimimas. Simuliacija.
Dalyviai isitraukia lapelius, kuriuose raytos vairios bdo svybs emocingas, kuklus, drsus,
hyperaktyvus, pesimistas, ir t.t. Draugininkas sugalvoja situacij (pvz., kiviras namie, draugai skuba
lktuv, darbo pokalbis, ir pan.) ir skiria dalyviams vaidmenis. Skautai stengiasi suvaidinti scen kuo
geriau atskleisdami itrauktsias bdo svybes. aidimo pabaigoje dalyviai spja, kas koki bdo
svyb turjo, diskutuojame, kaip ji buvo atskleista.
Susipainimas. Gest kalba.
Gest kalba (arba enkl kalba) kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rank (bei ne rank)
gestais. Gest kalba turi labai savit ir turining gramatik, kur svarbu erdv ir veido iraika.
Usimimas. Bandom bendrauti gest kalba.
Gest kalbos ifruot pateikiama preide. (PRIEDAI, Psl. 49)
30
PATYR SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. MORZS ABCL.
Trukm: 1h 40min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Sugeds telefonas PRIEDAI, aidimai sueigos
pradiai. Psl. 36, Nr. 9
10 min Diskusija Apie inutes Kaip keliauja inuts? Kaip inut lengviausia perduoti
mike paiam?
10 15 min Susipainimas Morzs abcl, jos perdavimo
bdai Psl. 31
15 min Usimimas ifras i morzs poromis Psl. 32
PRIEDAI, Psl. 50
30 40 min Usimimas Morzs abcls perdavimas
kitais bdais, aparatas
Psl. 32 Morzs abcls kod perduodant aparat sukonstruoti galima
pasitelkiant i instrukcij http://www.instructables.com/id/Scout-project-Morse-
Code-Oscillator-Telegraph/?ALLSTEPS
Aptarimas, sivertinimas
31
Susipainimas. Morzs abcl.
Morzs abcl informacijos kodavimo sistema (kodin lentel) ilg bei trump impuls (paprastai
vadinam takais ir brkniais) sekomis. Skirta informacijos perdavimui. Metodas buvo sukurtas
apie 1830 metus Samuelio Morzs. Ilg laik vyravusi radijo, telegrafo ir kitose komunikacij srityse,
Morzs abcl dabar daug kur uleido viet tiesioginiam balso garso virpesi perdavimui bei
vairiems kitiems kodavimo bdams, nors ji vis dar naudojama radijo vyturiuose ir plaiai
tebetaikoma radijo mgj.
Kadangi esama tik dviej ri signal (takas ir brknys), Morzs abcle ukoduot praneim
galima persisti daugeliu vairi bd, pradedant radijo sistuvais (jie paprastesni nei analogiki
bals perduodantys sistuvai) ir baigiant automobilio ibint ybsniais, gongo diais, kjo smgiais
uol (naudoja ugriuv achtininkai) ar net akies mirkiojimu (jei mogus nepajgia arba jam
udrausta kalbti). Mirksnio ar smgio kju atveju signalo trukms reguliuoti negalima, todl
keiiama pauzs tarp signal trukm.
Taikymo sritys:
Tolimas radijo ryys nors net ir radijo mgj tarpe iuo metu galima dirbti nemokant
Morzs kodo, jis tebetaikomas ir lieka populiarus. Taip yra todl, kad esant labai silpnam ar
trukdi ugotam signalui daug lengviau suprasti Morzs kod nei perduodam mogaus
kalb. Dl radijo bang ypatybi galima gaminti itin siauros pralaidumo juostos (nejautrius
trukdiams) sistuvus ir imtuvus, kurie gerai perduoda bei priima Morzs siganlus, taiau
negali perduoti kalbos (tam bt reikalinga platesn danio pralaidumo juosa). Radijo
mgjai danai naudoja nedidels galios sistuvus bei mgina susisiekti itin dideliais
atstumais, todl naudoti Morzs kod jiems naudinga. Be to, buvo pastebta, jog telegrafo
inutemis lengviau susikalbti gerai bendros kalbos nemokantiems operatoriams.
Mobilieji telefonai iuo metu kai kurie telefon modeliai gali Morzs abcle perskaityti
gaut SMS inut (patogu, jei mogaus rankos uimtos ar iaip nra galimybs pasiirti
telefono aparat). Jei naudojamas telefono vibratorius, inut galima priimti visikai
nematant aplinkiniams. Telegrafistai kalba, jog jie pageidaut inutes rinkti vienu mygtuku
pagal Morzs kod (irgi nereikia irti aparat bei greiiau nei kiekvienam mygtukui
koduojant tris raides).
Ekstremalios situacijos 1966 metais iaurs Vietnamo karo belaisvis Jeremiah Denton, savo
saugotoj atgabentas televizij, akies mirksniais visam pasauliui perdav od TORTURE
(angl. kankinimai). bd kai kada naudja ir kalbti bei rank pajudinti negalintys mons,
jei jie ir kita kalbanti pus ino Morzs kod (pasitaikydavo elektros ok gavusiems
telegrafistams). Jei tokiam mogui reikia valdyti kompiuter ar kit prietais, taip pat
anudojamas oro vamzdelis (puiant bei traukiant or perduodami enklai). Ugriuv
achtininkai (ar kiti mons) smgiais sien Morzs kodu susiino su gelbtojais. viesos
signalais informacija nakt gali bti perduodama net keleto kilometr atstumu, kai kit
susisiekimo priemoni nra. Tarp kitko, visiems inomas signalas S. O. S. Nra anglikos
frazs save our souls (lietuvikai gelbkite ms sielas) trumpinys. J tiesiog labai lengva
greitai perduoti.
32
Usimimas. Morzs abcl.
Poromis ifruojame, siuniame ir deifruojame inutes morzs abcle.
(PRIEDAI, Psl. 50)
Usimimas. Aparatas.
Su skautais aptariame, kaip morzs signalas gali bti perduotas (garsu, vaizdu, virpesiu). Bandome
perduoti signal skirtingomis materijomis riant mazgelius ant virvs, skambinant varpeliu,
spaudant draugui rank. Tuomet kartu su visa skiltimi konstruojame morzs abcl perduodant
aparat.
33
PATYR SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. KASDIEN SUTINKAMI ENKLAI.
Trukm: ~1h 50min
Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos
10 15 min Sueigos pradia Tylusis perjimas PRIEDAI, aidimai sueigos
pradiai. Psl. 37, Nr. 10
5 10 min Diskusija Apie kasdien sutinkamus
enklus Su kokiais kasdieniais enklais
susiduriame?
10 min Usimimas Etikets Psl. 34
10 15 min Susipainimas Kaip enklinami cheminiai
produktai, maisto produktai, pavojingos mediagos
Psl. 34 PRIEDAI, Psl. 51
Filmukas apie tarptautin
chemini produkt ymjim:
https://www.youtube.com/watch
?v=YIVOOV-Ju5g
5 min Diskusija
Apie reklam
Vardinam inomus preks enklus, simintiniausias
reklamas. Kodl jos tokios? Kas svarbu reklamai?
15 20 min Usimimas Reklama Psl. 34
10 min Diskusija Apie religij Religijoje naudojami enklai.
Kokie, kur, kodl?
15 20 min Usimimas Kokia tai religija? Psl. 34
PRIEDAI, Psl. 52
20 min Usimimas Protmis Psl. 34
Nugaltojai gauna specialybi enklelius, pralaimtojai - irgi
Aptarimas, sivertinimas
34
Usimimas. Etiks
Visi kartu bandome surasti kuo daugiau etikei aplink mus. Susirinke pakuotes ir etiketes jas
pairime, aptariame ir palyginame.
Susipainimas. Kaip enklinami cheminiai produktai, maisto produktai, pavojingos
mediagos.
enklinant maisto produktus btina nurodyti i informacij:
produkto pavadinim;
produkto sudt (tame tarpe nurodomos ir sudedamosios dalys, galinios sukelti alergij ar
netoleravim);
daugiau kaip 1,2 trio proc. alkoholio turini grim faktin alkoholio koncentracij trio
procentais;
minimal tinkamumo vartoti termin;
jei reikia, specialisias laikymo slygas;
jei reikia, specialisias vartojimo slygas (vartojimo instrukcij);
informacij apie kilms viet, tuo atveju, jei, tokios informacijos nepateikus, pirkjas bt
klaidinamas dl tikrosios maisto produkto kilms;
Europos Sjungoje sisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavjo pavadinim ir adres;
fasuot maisto produkt grynj kiek;
papildomus privalomuosius uraus (pvz., Su saldikliu (saldikliais), Turi fenilalanino altin
ir kt., kai reglamentuota).
Pavojing mediag enklinimo pavyzdiai pateikiami priede. (PRIEDAI, Psl. 51)
Usimimas. Reklama.
Skiltis pasiskirsto tris grupes. Visos grups sukuria po prekin enkl ir jo reklam. Reklamos
pristatomos, renkama geriausia.
Usimimas. Kokia tai religija?
aidimas vyksta taip arba ne principu. Vienas i skilties nari isitraukia vien i parengt korteli,
kuriose yra uraytas tam tikros religijos pavadinimas, pavaizduoti keli j atitinkantys simboliai ir
trumpas apraymas. Kiti skilties nariai paeiliui skauto klausia klausim, kuriuos jis atsakyti gali tik
taip arba ne. Pirmasis atspjs apie koki religij ia nekama gauna tak. Taip aidiama tol, kol
inaudojamos visos religij kortels. Jei skiltis didel aidim galima aisti komandomis - tada
klausimus atsakinti gali vadovas.
Kortels pateikiamos priede. (PRIEDAI, Psl. 52)
Usimimas. Protmis.
Informacija i vis penki sueig.
35
PRIEDAI
PRIEDAI. AIDIMAI SUEIGOS PRADIAI.
Tai tik keletas rekomenduot sueigos pradios aidim apraym. Alternatyvi aidim taip pat
galima rasti adresu: http://www.skautai.lt/document/download/id/2371
1. Signalo perdavimas
Dalyviai sustoja ratu ir susikimba rankomis, o vienas j vedantysis stovi rato viduryje. Rate
stovini dalyvi tikslas paeiliuj sisti signal, spustelint alia stovinio brolio ar sess rank,
bet tai daryti kuo nepastebimiau. Vedjo uduotis pastebti, kurioje vietoje yra siuniamas
signalas. Tuomet vedjas stabdo aidim ir prisijungia prie rato, o nauju vedju tampa skautas,
pagautas siuniant signal. aidimas tsiamas tol, kol smagu.
2. Tiesiai tiksl
Viename aikts gale paymima tiesi starto linija. Prie j, u koki 10m, yra smeigta lazda ar
nubrytas apskritimas. aidjai paeiliui sustoja prie starto linijos prie lazd, pasiiri j, po
to jiems uriamos akys. Uritomis akimis aidjai turi prieiti prie lazdos, jos nepaliesdami ir
padti kuo ariau kok nors daiktel (pvz., akmenuk). Lazd paliets aidjas pralaimi. Laimi
tas, kuris savo daikt padeda ariausiai prie lazdos. aidjai prie lazdos eina paeiliui.
3. Trikamp mano kepur
Dainuojama daina ir atliekami veiksmai, atitinkantys dainos odius. Pirm kart daina
dainuojama normaliai, antr iimant od mano, trei iimant odius mano ir ji ir
t.t., kol nebelieka odi ir tiesiog rodome gestus. Atliekami veiksmai: kepur ir ji
rodome galv, mano rodome save, trikamp ore pieiame trikamp. odiai:
Trikamp mano kepur,
Kepur mano trikamp.
O jeigu ji ne trikamp,
Tai ji ne mano kepur
4. Septyni
Skautai sustoja ar susda ratu aplink vedj. is paliepia skaiiuoti paeiliui: vienas, du, trys,
keturi ir t.t. Kai priartjama prie septyni, skaiiaus, kuris dalijasi i septyni ar skaiiaus,
kuriame yra 7, aidjas vietoje to skaiiaus turi zvimbti kaip bit. Apsiriks aidjas turi
persiversti per galv arba atlikti kit aidj pasilyt uduot. aidimas trunka numatyt laik.
36
5. Skalbiam skalbiam rbus
aidimo metu dainuojama daina ir rodomi judesiai, atitinkantys dainos odius. Pirm kart
daina dainuojama normaliai, antr pakeiiant visas balses raide o, trei raide a, ir t.t., kol
ibandomos visos abcls balss (a, e, i, o, u). Dainos tekstas:
Skalbiam skalbiam rbus, x2
Pu pu pu pu pu, x2
Idiovino saul, saul idiovino x2
Miau miau, kaiuko sai x2
Kas i js nori ms darovi? x2
6. Daikt siminimo kimas
Priemons: 15 20 vairi smulki daikteli, lapelis popieriaus ir raiklis kiekvienam aidjui.
Ant padklo, stalo ar grind padedama 15 20 vairi smulki daikteli (keli ri sag, keli
spalv pietuk, akmenuk, rieut, spalvot sil gal, atviruk ir pan.). Visa tai turi bti ryku
ir gerai matoma. aidj irinktas vedjas lentoje ar ant didelio popieriaus lapo nusibraio
lentel, kurioje surao daiktus ir aidjus.
daiktus aidjai iri 1min. (galima ir ilgiau) ir juos gerai sidmi. Tada vedjas daiktus
udengia staltiese ar kitkuo.
Pirmas aidjas po minuts prieina prie vedjo ir tyliai aus ivardija tuos daiktus, kuriuos jis
simin. Vedjas juos pasiymi lentelje sutartu enklu (kryeliu, taku ar pan.). Kai visi
ivardija, vedjas suskaiiuoja, kuris daugiausiai j simin. Laimtojas tampa vedju.
7. aidimas arados
Skiltis padalijama dvi (jei dalyvauja daugiau moni, gali bti dalijama daugiau) komandas.
aidim pradedanioji komanda irenka vien nar, kuris isitraukia draugininko paruot
lapel su odiu. Skautas od turi suvaidinti taip, kad jo komandai pavykt j atspti. Jei per 2
minutes komandai to padaryti nepavyksta, splioti pradti gali ir antroji komanda. Tak
gauna od atspjusi komanda ir tada vaidinti siuniamas kitos komandos narys. aidimas
aidiamas tol, kol visiems aidimo dalyviams tenka bent po kart suvaidinti arba tol, kol
smagu. odius rekomenduojama parinkti taip, kad jie bt susij su sueigos tema.
8. Ryto simuliacija
Skiltis susikirstoma poromis. Vienas poros narys pirmiausia be odi vaidina tai, k iandien
veik kaip atsikl, praussi, jo mokykl, ir t.t., o kitas stengiasi kuo tiksliau atkartoti jo
veiksmus. Vliau aidjai susikeiia vietomis.
9. Sugeds telefonas
Dalyviai sdi eilje. Vedjas sugalvoja od (geriausia kuo sunkesn arba kuo artimesn sueigos
temai) ir tyliai nabda j pirmajam eilje sdiniam skautui aus taip, kad niekas kitas to
neigirst. Pirmasis eilj sdjs skautas tokiu pat bdu od persako antrajam ir t.t., kol
pasiekiamas eils galas. Paskutinysis skautas igirst od pasako garsiai.
37
10. Tylusis perjimas
Vienos skilties skautai, iskstomis kojomis, irikiuoti vienoje eilje. Kiekvieno aidjo kojos
lieia kaimyno kojas. J akys uritos. Kitos skilties skautai stengiasi pereiti tarp
isirikiavusios skilties skaut j nepaliesdami. Jie mgina pralsti tarp koj ar tarp j pai.
Eilje stovintieji skautai rankas laiko nuleistas, nebent igirsta, kad pro juos eina prieininkas,
kur reikia gaudyti. Koj taip pat negalima suglausti. Kiekvienas aidjas, kuris pro eil
praeina eilje stovinio skauto nepaliestas, laimi vien tak savo skiliai. Kai visi vienos
skilties skautai praeina pro eil, skiltys pasikeiia vaidmenimis. Laimi daugiausia tak gavusi
skiltis.
PRIEDAI. APTARIMO METOD PASILYMAI.
Aptarimo metod pasilym galima rasti internete
http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-
praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/ (Vertinimo ir
sivertinimo, refleksijos metod taikymo pavyzdiai)
PRIEDAI. PAPILDOMOS PRIEMONS.
Sekaniuose puslapiuose pateikiama dalomoji mediaga, skirta sueigoms.
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
Krikionyb
Atsirado I a. II pusje Sirijoje. Kulto vieta banyia,
cerkv. Dievo vardas Viepats Dievas. Paplitimas -
iaurs ir Piet Amerika, Europa, piet Afrika,
Australija. Ipainj skaiius 2087 mln. (32,71 %).
Pagrindinis simbolis kryius sibolizuoja iganytoj
Jz Krist, mirus u gyvj nuodmes.
Hinduizmas
Atsirado III tkstm. Pr. M. e. Indijoje. Kulto vieta
ventykla. Turi daug diev, pvz. Brahma, Vinus, iva.
Paplitimas Indija ir jos apylinks. Ipainj skaiius
847 mln (13,28 %). Pagrindinis simbolis Om
simbolizuoja em, atmosfer ir roj.
Islamas
Atsirado VII a. Arabijoje. Kulto vieta meet. Dievo
vardas Alachas. Paplitimas iaurs Afrika,
pietvakari Azija. Ipainj skaiius - 1255 mln. (19,67
%). Pagrindinis simbolis pusmnulis ir vaigd su
Islamu asocijuoti imtas Otoman imperijos dka.
Budizmas
Atsirado apie 500 m. pr. M. e. Indijoje. Kulto vieta
pagoda. Dievas nra iskiriamas. Paplitimas vakar
Kinija, Mongolija, Indokinijos pusiasalis. Ipainj
skaiius 372 mln. (5,84 %). Pagrindinis simbolis
Dharmachakra reprezentuoja taur atuonialyp keli.
intoizmas
Atsirado apie I tkstm. Pradi Japonijoje. Kulto vieta
ventykla. Turi daug diev, garbinimo objektas
gamta. Paplitimas Japonija. Ipainj skaiius 106
mln. (1,70 %). Pagrindinis simbolis Torii vartai
reprezentuoja rib tarp gyvj pasaulio ir begalinio
diev pasaulio.
Judaizmas
Atsirado apie VII VI a. Pr. M. e. Judjoje. Kulto vieta
sinagoga. Dievo vardas Jahv. Paplitimas daugiausia
Izraelyje, bet plaiai paplitusi visame pasaulyje.
Ipainj skaiius 15 mln. (0,23 %). Pagrindinis
simbolis Dovydo vaigd, kruios ei kampai
simbolizuoja eias pasaulio sukrimo dienas, o vidurys
septint poilsio dien.
53
INFORMACIJOS ALTINIAI
Ieva Urbonait (2010) Verbos: iki Velyk nevalia bartis, skolintis ir pavydti, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/verbos-iki-velyku-nevalia-bartis-skolintis-ir-pavydeti.d?id=30462659
(2015) Kno kalba kas tai?, http://www.kunokalba.lt/
(2012) domu inoti pasaulio kalbos, http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/laisvalaikis/tai-idomu/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-572-247101
(2015) Apie mus, http://www.post.lt/lt/apie-mus
(2008) Ki nakties burtai, http://www.cosmopolitan.lt/zvaigzdes/kuciu-nakties-burtai.d?id=19759829
(2014) Kriptografija, http://www.esecurity.lt/content/kriptografija
Katherine Schulz Richard Vexicollogy The Study of Flags, http://geography.about.com/od/politicalgeography/a/Vexillology-The-Study-Of-Flags.htm
(2010) Balt simboliai, http://www.sarmatija.lt/index.php/temu-turinys/55-pagonybes-ir-krikscionybes-sankirta/1084-balt-simboliai
Jurgita Macijauskait Bonda (2006) Lietaus ir sniego aukimas bei nuvarymas lietuvi vaik folklore, http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367151407290/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
(2009) Bendroji enklinimo informacija, http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/maisto.zenklinimas/bendroji.zenklinimo.informacija./
(2014) Morzs abecl, http://lt.wikipedia.org/wiki/Morz%C4%97s_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97
(2013) enklas, http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDenklas
(2013) Babelio boktas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Babelio_bok%C5%A1tas
(2015) Religija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija
Top Related