1
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76633
[email protected], [email protected]
Alfonsas Brazas
Direktorius
Ar teisingas besiformuojantis (pasirinktas?)
komunalinių atliekų tvarkymo vektorius (strategija) –
p r o b l e m o s , p r i e ž a s t y s , p a s e k m ė s
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Pasirinktas (ar tiesiog taip susiklostęs ?) vektorius – likusių (po atskiro
surinkimo) mišrių komunalinių atliekų mechaninis – biologinis
apdorojimas
Problema 1 – kokią produkciją gamins tos MBA gamyklos?
Ar ji turės paklausą – t. y. ar galima bus ją realizuoti?
Problema 2 - per mažai dėmesio skiriama atskiro surinkimo
plėtojimui (žr. sekančią skaidrę)
Problema 3 – atskirai nesurenkamos maisto/virtuvės atliekos iš
daugiabučių namų miestuose, o maisto/virtuvės atliekos iš
maitinimo ir prekybos įmonių surenkamos blogai (situacija – kritiška).
Problema 4 – nekuriami pajėgumai atskirai surinktų bioatliekų
anaerobiniam apdorojimui ir/ar kompostavimui, nes tam tiesiog
nebėra lėšų (jos visos skirtos MBA gamykloms pastatyti).
• IŠVADA – nustatytos biosklaidžių atliekų patekimo į sąvartynus
mažinimo užduotys nebus vykdomos (bent iki 2015 m. imtinai –
praktiškai garantuotai).
2
• Atskiro (rūšiuojamojo) atliekų surinkimo problemos:
3
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Iki šiol vis dar neapsisprendžiama dėl maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo
iš daugiabučių namų miestuose – nors tai yra tiesiog neišvengiama (anksčiau
ar vėliau – tai vis vien reikės daryti).
4
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• PASIŪLYMAS iki šiol vis dar neapsisprendžiandžiantiems dėl
maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš daugiabučių namų
miestuose:
5
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Diegti decentralizuotą maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir jų
perdirbimo sistemą (ji plačiai taikoma Austrijoje):
Maisto/virtuvės atliekas iš maitinimo bei prekybos įmonių ir
daugiabučių namų miestuose surenka (netoli) aplinkui tuos miestus
esantys fermeriai !!!
Surinktos atliekos yra apdorojamos anaerobiškai (išgaunamos
biodujos) ir/ar kompostuojamos atitinkamuose fermerių
įrenginiuose – kartu su žemės ūkio atliekomis !
Gautas kompostas yra naudojamas fermerių ūkiuose kaip organinė
trąša/organinis dirvožemio pagerintojas !!!
• Kodėl šios geros patirties nepritaikius Lietuvoje?
• PABANDYKIM suorganizuoti panašią sistemą – pamatysit kaip viskas
puikiai pasiseks, o kartu paremsim ir fermerius !
• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:
6
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:
7
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
8
© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012
Mišrios
komunalinės
atliekos
Pavojingos
atliekos
EEĮ atliekos
Kitų apmokestinamų
gaminių atliekos
Didžiosios
(stambiagararitės)
atliekos
Statybos/griovimo
atliekos
Likusios
mišrios komunalinės atliekos
Antrinės žaliavos,
įskaitant pakuočių atliekas
Žaliosios atliekos
Maisto/virtuvės atliekos,
įskaitant iš daugiabučių
namų miestuose
MBA gamykla
Antrinės žalia
vos:
<1
5%
KA
K -
kie
k ir
ko
ks
?
III ir aukštesnė klasė: > 15 MJ/kg,
H2O<20%, Cl<1,0%
Cemento
fabrikas
IV arba net žemesnė klasė: < 12 MJ/kg,H2O<25%, Cl<1,5%
Te
ch
nin
is k
om
po
sta
s -
kie
k ?
Stabila
tas ir in
ertinės
atl
iek
os
-k
iek
?
Sąvartynas
Inertinių atliekų
Sąvartynas
Atliekų arba KAK
sukūrenimogamykla
Maisto/virtuvės atliekų
atskirai surinkti neplanuojama
Pavojingos atliekos surenkamos blogai
Likusios mišrio
s komunalin
ės a
tliekos -
80 8
5%
-į M
BA gamyklą
Dabar susiformavęs (bebaigęs susiformuoti) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius
9
© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012
Mišrios
komunalinės
atliekos
Pavojingos
atliekos
EEĮ atliekos
Kitų apmokestinamų
gaminių atliekos
Didžiosios
(stambiagararitės)
atliekos
Statybos/griovimo
atliekos
Likusios
mišrios komunalinės
atliekos
Antrinės žaliavos,
įskaitant pakuočių atliekas
Žaliosios atliekos
Maisto/virtuvės atliekos,
įskaitant iš daugiabučių
namų miestuose
> 1/3 susidarančio kiekio arba > 15% visų atliekų
MBA gamykla
Antrinės žalia
vos
: <1
0%
KA
K: III klasė ~ 15 2
0%
IV k
lasė
~ 30
%
Te
ch
nin
is k
om
po
sta
s:~
15 2
0%
Stabila
tas ir in
ertinės
atl
iek
os
: ~2
5 3
0%
Sąvartynas
III ir aukštesnė klasė: > 15 MJ/kg,
H2O<20%, Cl<1,0%
Cemento
fabrikas
IV arba net žemesnė klasė: < 12 MJ/kg,H2O<25%, Cl<1,5%
Atliekų arba
KAKsukūrenimo
gamykla
Inertinių atliekų
Sąvartynas
ARBA ?
Mišrių atliekų
sukūrenimo
gamykla
Pavojingų atliekų surinkimas - išplėtotas
Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų
atskiras surinkimas
Likusios mišrio
s komunalin
ės a
tliekos -
65 7
0%
-į M
BA gamyklą
Galimas kitoks (alternatyvus) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius
10
Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas
Mišrios
komunalinės
atliekos
Maisto/virtuvės atliekos
įskaitant iš daugiabučių namų miestuose:
> 1/3 susidarančio kiekio arba> 15% visų susidarančių buitinių atliekų
Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų atskiras surinkimas !!!
Žemės ūkio atliekos
(mėšlas/srutos, augalinės atliekos, kukurūzų silosas ir kitkas)
Žemės ūkio produkcijos
perdirbimo atliekos
(skerdyklų ir mėsos perdirbimo, grūdų perdirbimo (alaus, alkoholio,
bioetanolio, biodyzelino gamybos) pieno perdirbimo ir kt. maisto
pramonės atliekos)
Anaerobinis apdorojimas -
biodujų gamyba ir jų panaudojimas
energijos (elektros ir šilumos) gamybai
Elektra
Šiluma
Anaerobinis
raugas
Centrifūga
arba presas
Skysta
anaerobinio raugo
frakcija
Skysta
organinė trąša -
išlaistoma laukuose
ir apariama
"Sausa" ( ≥ 20% s.m.)
anaerobinio raugo frakcija
Kompostavimas
Šiaudai ir
miškininkystės atliekos
bei žaliosios atliekos
KompostasOrganinė trąša -
organinis dirvožemio pagerintojas
11
PROBLEMOS PRIEŽASTYS PASEKMĖS
1. Nenorima įdiegti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo iš daugiabučių namų miestuose. Todėl bioatliekų surinkimo ir apdorojimo (anaerobinis +
kompostavimas arba tik kompostavimas) plėtra artimiausiu metu (bent jau iki 2015 m. pabaigos) praktiškai nevyks:
a) žaliosios atliekos iš viešųjų plotų jau surenkamos praktiškai visur (rezervai plėtrai – maži),
b) vienintelė plėtra – namudinis žaliųjų atliekų (+ maisto/virtuvės atliekų ?) kompostavimas individualiose namų valdose, panaudojant kompostavimo dėžes.
Klaidingos nuostatos, kad:
1) organizuoti atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą iš daugiabučių namų miestuose yra sudėtinga (kvapai ir kt.),
2) gyventojai nenori rūšiuoti buitinių atliekų savo virtuvėse, 3) gyventojai tam nepritars, 4) pabrangs atliekų tvarkymas.
1. Organizuojant atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą vakarų Europos
miestuose jokių didesnių problemų nekyla (kvapų susidaro tikrai ne daugiau negu dabartiniuose konteineriuose, kai visos buitinės atliekos renkamos kartu).
2. Gyventojai tikrai noriai sutiktų rūšiuoti, jeigu būtų pasiūlytas paprastas ir racionalus sprendimas – dabartines šiukšliadėžes naudoti tik maisto/virtuvės atliekoms sukaupti, o visas sausas atliekas (praktiškai AŽ) sudėti į senus standartinius pirkinių maišelius (ir po to išmesti į atskirus AŽ konteinerius).
3. Gyventojai tam tikrai pritaria – net ir nepritaikius diferencijuotą apmokėjimą (už maisto/virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimą imti mažesnį užmokestį); pritaikius diferencijuotą apmokėjimą – atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą palaiko absoliuti dauguma gyventojų ( tai parodė atlikti tyrimai Klaipėdos mieste).
4. Praktika vakarų Europoje parodė, kad dėl to bendri buitinių atliekų tvarkymo kaštai praktiškai neišauga.
Laikotarpiu iki 2015 m. pabaigos Lietuva tikrai neįvykdys ES direktyvose nustatytų bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus užduočių - pradedant 2013 m. į sąvartynus galės
patekti ne daugiau kaip 50% to bioskaidžių atliekų kiekio, kuris į juos pateko 2000 metais !!! Nebus pritaikytas (įgyvendinamas) Europos parlamento (bent kelios rezoliucijos) ir Europos komisijos primygtinai rekomenduojamas efektyviausias bioskaidžių atliekų tvarkymo būdas – atskiras surinkimas ir biodujų gamyba bei
digestato kompostavimas, gaminant kokybišką kompostą (organinę trąšą); nes kokybišką kompostą – organinę trąšą – galima pagaminti tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų. MBA gamyklose pagaminto žemos kokybės techninio komposto nebus kur realizuoti –
rekultivacijos programoms įgyvendinti reikalingos lėšos (tuo dabar kol kas niekas nesirūpina). Bus pagaminama mažai aukštos kokybės KAK – tinkamo cemento fabrikams - kurį būtų galima
jiems parduoti arba realizuoti bent jau už 0 litų. Už žemos kokybės KAK realizavimą specialioms atliekomis kūrenamoms kogeneracinėms jėgainėms teks sumokėti nuo 35 iki 70 Lt/tona. Nereikalaujant bioskaidžias atliekas, numatomas šalinti sąvartyne, tinkamai biostabilizuoti (kompostuojant) gali iškilti rimtų problemų.
Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo. Pasta: dalį bioskaidžių atliekų (jas biostabilizavus) teks šalinti sąvartyne – nes jos netiks būti naudojamos kaip kuras arba netiks būti naudojamos kaip techninis kompostas. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama („ištraukiama“) vis mažiau ir mažiau – nes vis daugiau jų bus surenkama atskirai. Be to MBA gamyklose „ištraukiamų“ AŽ kokybė yra žema.
2. Klaidinga mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų strategija:
1) tikimasi, kad MBA gamyklose bus surenkama (išskiriama) daug antrinių žaliavų,
2) tikimasi, kad MBA gamyklose bus pagaminamas palyginti kokybiškas kompostas (nors jis ir pavadinamas techniniu kompostu),
3) reikalavimai keliami kietąjam atgautajam kurui (KAK) yra neracionalūs arba (dažnai) nėra jokių reikalavimų KAK,
4) dalyje MBA gamyklų numatyta išgauti biodujas – nors tam RATCų turimų lėšų (investicijoms) aiškiai nepakanka,
5) dirbtinai (su)mažinamas vartų mokestis (jis bus didesnis negu dabar yra prognozuojama),
6) klaidingai manoma, kad < 20(25) mm frakcija yra tik inertinės atliekos.
Neišdiskutuota ir nesuvokta MBA gamyklų paskirtis ir jų galimybės:
1. Pagrindinė MBA gamyklų paskirtis vakarų Europoje – gaminti aukštos kokybės (didelio kaloringumo ir mažo drėgnumo) kietąjį atgautąjį kurą (KAK) cemento fabrikams !!!
KAK cemento fabrikams turi būti:
Kaloringumas > 15 MJ/kg (pageidautina 18-20 MJ/kg),
drėgnumas < 20%,
Chloro < 1%. 2. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama (“ištraukiama”) vis mažiau ir
mažiau – nes sparčiai didės atskiras AŽ surinkimas.
Be to dalies antrinių žaliavų – plastmasinių plėvelių ir kartono – kokybė paprastai būna žema (sunku jas parduoti).
3. Kuo daugiau bus surenkama („ištraukiama“) plastmasių ir kartono – tuo mažiau kaloringas KAK bus pagaminama (jis nebetiks cemento
fabrikams!!!). 4. Iš organinės frakcijos (< 80 mm) pagaminti kaloringo KAK (tinkamo cemento
fabrikams) praktiškai neįmanoma (arba jo kiekis bus nedidelis). Taip pat šio KAK drėgnumas bus > 20% (geriausiu atveju < 25%).
5. Techninis kompostas, pagamintas MBA gamyklose, tiks tik apželdinimui ir rekultivacijai – žemės ūkyje jo naudoti tikrai nebus galima.
6. Bioskaidžios atliekos, kurias numatoma šalinti sąvartyne turi būti tinkamai biostabilizuotos. Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo.
• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:
12
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir kitų
nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių surinkimo
organizavimas:
Gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos turi sudaryti
sutartis su savivaldybėmis dėl pakuočių atliekų, elektros ir
elektronikos įrangos atliekų ir kitų nebetinkamų naudoti
apmokestinamųjų gaminių surinkimo organizavimo ir apmokėjimo
už šias paslaugas (pastaba – savivaldybės taip pat yra įpareigotos šias
sutartis sudaryti)
Licencijuotos organizacijos ir savivaldybės - kartu - paslaugų
teikėją turėtų parinkti konkurso būdu (priešingu atveju bus
pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas)
• Problema – tai, kad licencijuotos organizacijos praktiškai mėgina šitų
konkursų išvengti (jos tiesiog mėgina susitarti su didžiausiomis antrinių
žaliavų ir EEĮ atliekų surinkimo įmonėmis ir su jomis sudaryti atitinkamas
sutartis – be jokių konkursų).
13
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Atskiro surinkimo plėtra yra glaudžiai susijusi su
apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimo ir jų
tvarkymo paslaugas modeliu:
KONCESIJOS modelis (žr. sekančią skaidrę) mažai teskatina
(praktiškai neskatina) atskiro surinkimo plėtrą.
PASLAUGŲ PIRKIMO – vietinės rinkliavos - modelis (žr. skaidrę
žemiau) sudaro prielaidas skatinti atskiro surinkimo plėtrą.
Tik svarbu tas prielaidas (galimybes) tinkamai išnaudoti - t. y.
nepirkti visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų
viename pakete, kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo
paslaugomis (paslaugas pirkti atskirais paketais - žr. skaidrę
aukščiau).
Paskutiniai 2012 m. atlikti Atliekų tvarkymo įstatymo
(ATĮ) pakeitimai praktiškai įgalina vietinės rinkliavos
modelio pranašumus įgyvendinti net ir neįvedant
vietinės rinkliavos. 14
Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
15
Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal PASLAUGŲ PIRKIMO modelį
© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012
ATLIEKŲTURĖTOJAI
SAVIVALDYBĖS TARYBA
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų organizacijos
Sudaro sutartis su savivaldybe
ir apmoka už apmokestinamųjų
gaminių atliekų - AŽ/pakuočių atliekų, EEĮ atliekų ir kitų gaminių
atliekų - surinkimą.Dalyvauja kartu su savivaldybės administracija atrenkant (konkurso būdu) paslaugų teikėjus.
AŽ/pakuočių atliekų,
EEĮ atliekų ir kitų gaminių atliekų
SURINKIMOPASLAUGŲ
TEIKĖJAI
PASLAUGŲ
PIR
KIM
O
KO
NK
UR
SA
I
TAISYKLĖS
VIETINĖS
RIN
KL
IAV
OS
N
UO
ST
AT
AI
Vietinės rinkliavosĮMOKOS
UŽMOKESTIS
SU
TA
RT
YS
SAVIVALDYBĖSBIUDŽETINĖ ĮSTAIGA arba
VIEŠOJI ĮSTAIGA arba ĮMONĖ (tame
tarpe - RATC)
Vietinės rinkliavos
AD
MIN
IST
RA
VIM
O
SU
TA
RT
IS
16
Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal KONCESIJOS modelį
© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012
ATLIEKŲTURĖTOJAI
SAVIVALDYBĖS TARYBA
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų organizacijos
Sudaro sutartis su savivaldybe
ir apmoka už apmokestinamųjų
gaminių atliekų - AŽ/pakuočių atliekų, EEĮ atliekų ir kitų gaminių
atliekų - surinkimą.Dalyvauja kartu su savivaldybės administracija atrenkant (konkurso būdu) paslaugų teikėjus.
AŽ/pakuočių atliekų,
EEĮ atliekų ir kitų gaminių atliekų
SURINKIMOPASLAUGŲ
TEIKĖJAI
KO
NC
ES
IJA
TAISYKLĖS
ĮMOKŲ DYDŽIAI
(tari
fai)
ĮMOKOS
UŽMOKESTIS
SU
TA
RT
YS
SUTARTYS
17
© Alfonsas Brazas, Apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą modelis UAB "Atliekų tvarkymo pagal paskutinius (2012 m.) ATĮ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2013.07.01
konsultantai", 2012
Parengta:
2012.11.22
ATLIEKŲ
TURĖTOJAI
RATC
arba
SAVIVALDYBĖ
(ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ???
ar BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA
arVIEŠOJI ĮSTAIGA
arSAVIVALDYBĖS
ĮMONĖ) Vietinės rinkliavos arba kitokios įmokos
dydį praktiškai teks nustatyti pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio
(konteinerių) talpą ir jų tuštinimo dažnumą - t.y. "pagal faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį" .Jau dabar Lietuvoje daug kur taip ir yra daroma.Už kitų - ne mišrių atliekų - konteinerių (pvz., antrinių žaliavų) ištuštinimą greičiausiai mokėti iš viso nereikės.T.y. visos sąnaudos bus įskaičiuojamos į tų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo kaštus.Todėl iš esmės viskas susives į tai, kam kokios talpos ir kiek tų konteinerių pastatyti ir kokiu dažnumu juos ištuštinti - t. y. viską lems komunalinių atliekų susikaupimo normos, kaip kad yra ir iki šiol - tik mato vienetas bus atitinkamos talpos konteineris (konteineriai ir jų ištuštinimo dažnumas).Nustatant atliekų susikaupimo normas reikės atsižvelgti į tuos įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje išvardintus faktorius ; bet tai buvo daroma ir iki šiol , ir dabar yra daroma.
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų organizacijos
Sudaro sutartis su savivaldybėmis arba savivaldybių KATS administratoriais (RATC)
ir moka jiems už apmokestinamųjų gaminių atliekų -
AŽ, EEĮA ir kitų gaminių - surinkimą.
Dalyvauja kartu su savivaldybėmis arba savivaldybių
KATS administratoriais (RATC) atrenkant (konkurso
būdu !) paslaugų teikėjus.
AŽ, EEĮA ir kitų
gaminių atliekų SURINKIMO
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
VIETINĖ RINKLIAVA
ARBA
SUTARTYS
ĮMOKOS
Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, susidedančią iš: pastoviosios įmokos dalies (maždaug 1/3visų paslaugos kaštų), surištos sunekilnojamojo turto plotu (m²), ir iš kintamosios įmokos dalies (maždaug 2/3visų paslaugos kaštų), surištos su konteinerio(konteinerių) tūriu ir jo (jų) ištuštinimodažnumu.Konteinerių tūris parenkamas (esant fiksuotam - savivaldybės tarybos nustatytam -ištuštinimo dažnumui (skirtingose savivaldybės vietose ir skirtingiems atliekų turėtojams - skirtingas) pagal savivaldybės tarybos nustatytas minimaliasmišrių komunalinių atliekų susikaupimonormas.
Daugiabučių namų atveju, bendrą kintamą įmoką visam namui (kuri priklauso nuo bendro konteinerių skaičiaus ir jų tūrio bei ištuštinimo dažnumo) - DNSB arba namo administratorius paskirsto butams, pagal gyventojų skaičių juose (nes kito objektyvaus varianto tiesiog nėra).
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
18
Šiuo metu Lietuvoje įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliavos) dydžiai yra nustatomi:
• arba pagal gyventojų skaičių būste (juridiniams asmenims – pagal tam
tikrus parametrus, apsprendžiančius susidarančių komunalinių atliekų
kiekius)
• arba pagal būsto (buto daugiabučiame name ar ind. namų valdos) ir kito
nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) bendrąjį plotą.
Abu modeliai (variantai) turi rimtų trūkumų, ypač pastarasis – nustatant
įmokos dydžius vien tik pagal nekilnojamojo turto plotą (nes šis parametras
– plotas – blogai koreliuoja su susidarančiu komunalinių atliekų kiekiu).
19
• Vienintelis realistiškas sprendimas galėtų būti toks:
dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo (įskaitant ir antrinių
žaliavų, biologinių atliekų, buities pavojingų ir didžiųjų atliekų
surinkimą) ir jų tvarkymo kaštų (maždaug 35%) nustatyti kaip
pastoviuosius kaštus (tiesiogiai nepriklausančius nuo susidarančių
komunalinių atliekų kiekio) – tai galėtų būti įmokos dalis (dedamoji)
priklausomai nuo būsto (buto ar ind. namų valdos) ir kito
nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) ploto;
kitą dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo kaštų (maždaug
65%) nustatyti kaip kintamąją įmokos dalį (dedamąją) –
priklausančią nuo gyventojų skaičiaus būste (bute ar ind. namų
valdoje) ar kitų parametrų (juridiniams asmenims), tiesiogiai
nulemiančių susidarančių komunalinių atliekų kiekius.
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
20
• Su siūlomu modeliu atrodo viskas aišku, jeigu yra galima
pasistatyti individualų konteinerį – t. y. individualių namų
valdų ir įmonių, įstaigų bei organizacijų atveju.
• Betgi tą patį principą galima taikyti ir daugiabučiams
namams – tik įmoka turėtų būti nustatoma ne atskiram
butui, o visam namui (daugiabučių namų savininkų
bendrijai arba daugiabučio namo administratoriui) ir po to
paskirstoma (išdalijama) daugiabučio namo butams pagal
jų bendrąjį plotą ir gyventojų skaičių bute; tai (tokia tvarka)
tiesiog turėtų būti nustatyta savivaldybės atliekų tvarkymo
taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos nuostatuose (jeigu būtų
nutarta įvesti vietinę rinkliavą).
• Pasiūlymo iliustracijai žiūrėkite skaidres žemiau.
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
21
• Lietuvoje šiuo metu yra kuriama daug iliuzijų ir mitų dėl atliekų turėtojų
apmokestinimo (įmokos arba vietinės rinkliavos) modelio įtakos atliekų
turėtojų skatinimui (motyvacijai) rūšiuoti komunalines atliekas.
Pasižiūrėkime atidžiau kokia yra reali padėtis ir realios (o ne
išsigalvotos) galimybės.
• Pirmiausia jau dabar - visiškai nepriklausomai nuo atliekų turėtojų
apmokestinimo modelio (netgi nuo to ar yra įvesta vietinė rinkliava ar
ne) - atliekų turėtojai yra skatinami (motyvuojami) rūšiuoti savo
susidarančias komunalines atliekas – nes už atskirai surinktas
(išmestas į specialiai tam skirtus konteinerius) antrines žaliavas jie
nemoka jokio mokesčio (o juridiniai asmenys dažnai netgi gauna
užmokestį (pajamas) už jas) !
• Taip pat atliekų turėtojai (gyventojai) nemoka jokio mokesčio už
atliekas, pristatytas į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ar žaliųjų
atliekų kompostavimo aikšteles.
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
22
• Kalbant apie atliekų turėtojų motyvaciją (skatinimą) rūšiuoti
susidarančias komunalines (buitines ir panašias) atliekas, mes
siūlytume savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės
rinkliavos nuostatuose jau artimiausiu metu įteisinti tokią nuostatą –
jeigu individualios namų valdos savininkas įsigyja (ar pats pasidaro)
kompostavimo dėžę (dėžes) ir realiai kompostuoja valdoje
susidarančias maisto/virtuvės ir žaliąsias atliekas (o ne išmeta jas į
mišrių buitinių atliekų ar kitokius konteinerius), tai šiai individualiai
namų valdai yra taikoma ~ 20÷25% dydžio vietinės rinkliavos lengvata.
• Pastaba – jeigu vietinė rinkliava nėra įvesta, tai individualios namų
valdos savininkas, sukompostuojantis savo valdoje susidarančias
bioskaidžias atliekas, paprasčiausiai nebemoka už jų sutvarkymą.
• Pasiūlymo iliustracijai žiūrėkite skaidres žemiau.
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
23
• Kita reali – ir pati rimčiausia – galimybė motyvuoti (skatinti) atliekų
turėtojus rūšiuoti susidarančias buitines atliekas yra tiesiogiai susijusi
su maisto/virtuvės atliekų atskiru surinkimu iš daugiabučių namų.
• Nustačius (savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos
nuostatuose) tai, kad įmoką (ar vietinę rinkliavą) moka daugiabutis namas
(daugiabučio namo savininkų bendrija ar daugiabučio namo administratorius;
po to įmokos (vietinės rinkliavos) suma paskirstoma (išskirstoma) butams
pagal jų plotą ir gyventojų skaičių juose), o ne atskiras butas – t. y. sudarius
(teisinę) galimybę daugiabučiam namui (analogiškai kaip ir
juridiniam asmeniui) “turėti savo individualius konteinerius” -
savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos
nuostatuose būtų galima nustatyti kad mišrių komunalinių atliekų
konteinerių ištuštinimas yra brangesnis (kainuoja brangiau), o
maisto/virtuvės konteinerių ištuštinimas yra pigesnis (kainuoja
pigiau).
• Pasiūlymo iliustracijai žiūrėkite skaidres žemiau.
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
24
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
25
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
26
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
27
• Problema – pamąstymui
• Kaip visi gerai žinote – ateityje individualiose namų valdose numatoma
įdiegti tokią (trijų konteinerių) sistemą:
Vienas konteineris - kompostavimo dėžė – maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų
atliekų (bent dalies) kompostavimui (nemokamai)
Antras konteineris – sausųjų atliekų, t. y. antrinių žaliavų surinkimui
(ištuštinimas – nemokamas)
Trečias konteineris – likusių mišrių komunalinių atliekų surinkimui:
Klausimas – problema:
Koks bus (vidutiniškai) šių likusių komunalinių atliekų kiekis – svoris ir tūris ?
Koks bus vidutinis šių likusių komunalinių atliekų tankumas konteineryje ?
Kokie bus šių likusių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai?
Kokį įmokos dydį reikės nustatyti už šių likusių komunalinių atliekų
surikimą ir jų tvarkymą?
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
28
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76633
[email protected], [email protected]
Alfonsas Brazas
Direktorius
AČIŪ už dėmesį
Top Related