LL LII I TT T
UU URR R
GG GII I NN N
II I OO O VV V
AA ARR R
GG GOO O
NN NAA A
VV VII I MM M
OO O PP P
AA AMM M
OO OKK K
öö öLL L
öö öSS S
(( (II I )) )
(( ( VV V
.. . PP Pii i nn n
kk kee e
vv vii i čč č
ii i uu uss s)) )
ĮVA
DA
S
Svei
ki a
tvyk
ę į p
asla
pti
ngą
ir k
erin
tį v
argo
navi
mo
pasa
ulį!
Je
igu
Jū
s ža
vit÷
s va
rgon
ais,
bet
nie
kad
a ne
tur÷
jote
pro
gos
ir g
alim
ybių
išm
okti
– š
ios
pam
ok÷l
÷s k
aip
tik
Jum
s. J
os ta
ip p
at y
ra
skir
tos
bažn
yčių
var
goni
nink
ams,
ku
rie
netu
ri g
alym
ybių
for
mal
iom
s va
rgon
ų s
tud
ijom
s ir
ku
rie
nor÷
tų s
avar
anki
škai
si
stem
inga
i to
bulin
ti s
avo
įgū
dži
us,
mu
ziki
nį s
uvo
kim
ą be
i to
kiu
bū
du
ugd
yti
savo
pra
ktin
ius
suge
b÷jim
us,
ku
rių
rei
kia
kiek
vien
ose
pam
ald
ose.
Je
igu
iki
šio
l m
an÷t
e, k
ad t
ai n
e Ju
ms,
kad
nor
int
išm
okti
var
gonu
oti,
reik
ia t
ur÷
ti n
eblo
gą f
orte
pijo
ninę
tec
hnik
ą, n
oriu
Jus
nu
dži
ugi
nti
– su
mū
su m
etod
u p
rad
÷ti
varg
onu
oti
gali
ir v
isai
neg
roję
s fo
rtep
ijonu
žm
ogu
s. T
echn
iką
išvy
stys
sp
ecia
liai
par
inkt
i pra
tim
ų k
omp
leks
ai. D
ar d
augi
au, n
etgi
neb
ūti
na p
ažin
ti m
uzi
kinį
raš
tą –
vis
ko iš
mok
ysim
e sa
vo la
iku
. Je
igu
iki
šio
l d
els÷
te p
rad
÷ti
varg
onu
oti,
man
ydam
i –
kad
mei
stri
škas
var
gona
vim
as y
ra s
ud
÷tin
gas
ir J
um
s ne
įkan
dam
as
dal
ykas
, ga
lite
neab
ejot
i, ka
d d
÷l v
ieno
nek
lyd
ote
– p
asie
kti
mei
stri
šku
mą,
kai
p i
r ki
ekvi
enoj
e sr
ityj
e re
ikia
ilg
ų m
etų
ir
kru
opšt
aus,
išt
verm
ingo
dar
bo b
ei v
alin
go c
hara
kter
io.
Tač
iau
nu
sim
inti
n÷r
a ko
– t
ai y
ra Į
MA
NO
MA
. O
rez
ult
atų
ner
eiks
la
ukt
i ilg
ai –
jau
gro
jant
pir
mu
osiu
s pr
atim
us,
gie
smes
ir
kūri
n÷liu
s su
voks
ite,
kad
pat
ekot
e į
pas
aulį,
į k
urį
nor
÷sis
su
grįž
ti
nuol
atos
. PR
AK
TIK
AV
IMA
S Y
RA
PR
IVIL
EG
IJA
. Ir
gal
iau
siai
, jei
gu m
an÷t
e, k
ad r
asti
pra
ktik
avim
uis
i p
riei
nam
ą in
stru
men
tą b
us
laba
i su
nku
– i
r či
a no
r÷či
au p
asiū
lyti
iše
itį:
Lie
tuvo
je y
ra d
augy
b÷ b
ažny
čių
, ku
r tr
ūks
ta v
argo
nini
nkų
. Gal
i bū
ti, k
ad p
akal
b÷ju
s su
vie
nos
ar k
itos
art
imia
usi
os b
ažny
čios
kl
ebon
u, j
is v
isai
mie
lai l
eist
ų p
rakt
iku
otis
mai
nais
į va
rgon
avim
ą, p
avyz
dži
ui,
sekm
adie
nin÷
se p
amal
dos
e.
V
AR
GO
NŲ
GR
IEŽ
YK
LA
V
argo
nai
visa
is l
aika
is y
ra s
tato
mi
įvai
riau
sių
dyd
žių
: nu
o 1
regi
stro
por
taty
vo,
t.y.
kiln
ojam
ų v
argo
n÷lių
, ku
ris
uži
mtų
ne
dau
giau
nei
pu
sę r
ašom
ojo
stal
o vi
etos
(pri
eš 6
00 m
etų
LD
K V
ytau
to D
idži
ojo
žmon
a O
na g
albū
t gal
÷jo
tur÷
ti to
ki in
stru
men
tą,
kuri
gav
usi
kai
p d
ovan
ą iš
Kry
žiu
očių
ord
ino
Did
žioj
o M
agis
tro
Ulr
icho
von
Ju
ngin
geno
) ik
i mon
stri
škų
7 m
anu
alų
var
gonų
su A
tlan
tic
Cit
y m
iest
e JA
V, s
u d
augi
au n
ei 3
3 00
0 va
mzd
žių
. Įd
omia
usi
a, k
ad d
auge
lis v
argo
nų y
ra n
epan
ašū
s vi
enas
į k
itą,
ne
s st
atom
i p
agal
sp
ecia
lų t
ai v
ieta
i p
rita
ikyt
ą p
roje
ktą.
Tač
iau
vis
i va
rgon
ai,
stov
inty
s ba
žnyč
iose
tu
ri v
ieno
kią
ar k
itok
ią
grie
žykl
ą (t
ą va
rgon
ų v
ietą
, iš
kuri
os v
argo
nini
nkas
val
do
visą
inst
rum
entą
). P
rieš
pra
ded
ant
varg
onu
oti,
susi
paž
inki
me
su ja
. Sa
kom
a, k
ad v
argo
nai
yra
pana
šūs
į fo
rtep
ijoną
, ne
s tu
ri t
aip
pat
atr
odan
čiu
s kl
aviš
us.
Tač
iau
bū
tent
čia
šie
pan
ašu
mai
ir
pas
ibai
gia.
Nu
otra
uko
je k
air÷
je m
atom
e V
U š
v. J
onų
baž
nyči
os v
argo
nų g
riež
yklą
(U
AB
Viln
iau
s va
rgon
ų d
irbt
uv÷
, 198
3-20
00, a
uto
riau
s nu
otra
uka
). T
ai
yra
mec
hani
nis
inst
rum
enta
s, k
uri
ame
visa
s at
stu
mas
nu
o kl
aviš
o ik
i va
mzd
žio
arba
tr
aktū
ra
yra
suju
ngta
s ba
lan÷
l÷m
is,
sver
tais
ir
ki
toki
omis
mec
hani
n÷m
is p
riem
on÷m
is. G
riež
yklo
je m
atos
i:
1.
Pū
stu
vo į
jun
gim
o tr
auk
÷, r
eika
linga
įju
ngti
var
gonų
mot
orą
arba
p
ūst
uvą
. 2.
Reg
istr
ų
trau
k÷s
, ku
rias
va
rgon
inin
kas
įjung
ia
arba
iš
jung
ia
įvai
riu
s re
gist
rus
arba
jų k
ombi
naci
jas.
3.
Nat
ų p
ult
as, a
nt k
uri
o st
atom
os n
atos
, iš
kuri
ų p
apra
stai
gro
jam
a.
4.
I m
anu
alas
, arb
a kl
avia
tūra
, 5.
II m
anu
alas
6.
III
man
ual
as.
Kie
kvie
no
man
ual
o va
mzd
žiai
st
ovi
varg
onų
vi
du
je a
nt a
tski
rų o
ro d
÷žių
. Kai
ku
rie
man
ual
ai t
uri
ne
vien
ą or
o d
÷žę,
pvz
. II m
anu
alas
, ku
rio
vam
zdyn
as iš
d÷s
tyta
s p
er d
u a
ukš
tus.
Tod
÷l II
man
ual
as tu
ri d
vi a
tski
ras
oro
d÷ž
es.
7.
Šve
leri
o p
edal
as, k
uri
o p
agal
ba g
alim
a at
idar
yti a
rba
užd
aryt
i II
man
ual
o ža
liuze
s ir
tai
p p
agar
sint
i arb
a pa
tylin
ti iš
ten
sk
lind
anči
us
gars
us.
Šve
leri
o p
edal
o p
ozic
iją g
alim
a nu
stat
yti
pri
eš k
ūri
nį a
rba
galim
a ju
o la
ipsn
iška
i na
ud
otis
gro
jimo
met
u.
8.
San
kab
os, k
uri
ų p
agal
ba y
ra s
uka
bina
ma
įvai
rių
man
ual
ų a
rba
ped
alų
mec
hani
ka. T
okiu
bū
du
gro
jant
vie
nu m
anu
alu
ar
ba p
edal
ais
galim
a na
ud
otis
kit
o m
anu
alo
regi
stra
is.
9.
Ped
alai
, ku
riai
s gr
oja
varg
onin
inko
koj
os. N
e vi
si v
argo
nai
turi
ped
alu
s. K
arta
is b
ūd
avo
stat
omi
net
ir d
viej
ų m
anu
alų
va
rgon
ai b
e p
edal
ų.
Paž
velk
ime
į K
auno
Šv.
Myk
olo
Ark
ange
lo (
Įgu
los)
var
gonų
gri
ežyk
lą
(E.F
.Wal
cker
, 19
39,
auto
riau
s nu
otra
uka
ka
ir÷j
e).
Tai
ja
u
dau
g su
d÷t
inge
sn÷
sist
ema,
gal
būt p
rim
enan
ti k
osm
inio
laiv
o va
ldym
o p
ult
ą.
Jeig
u
nep
anaš
u,
paž
velk
ite
čia:
ht
tp:/
/w
ww
.od
dm
usi
c.co
m/
galle
ry/
om02
700.
htm
l Sa
vo
laik
u
Šv.
Ark
ange
lo
Myk
olo
bažn
yčio
s va
rgon
ai
buvo
pa
ts
mod
erni
ausi
as
inst
rum
enta
s ša
lyje
su
uni
kalia
Lie
tuvo
je e
lek
tro-
pn
eum
atin
e tr
aktū
ra,
t.y.
kai
vožt
uva
i, es
anty
s p
o va
mzd
žiai
s at
idar
omi
arba
re
gist
rai
įjung
iam
i ir
ins
tru
men
tas
vald
omas
jau
ne
mec
hani
n÷si
s sv
irte
l÷m
is i
r ba
lan÷
l÷m
is,
bet
elek
tro
mag
neta
is i
r su
spau
sto
oro
žarn
el÷m
is.
Šioj
e gr
iežy
kloj
e m
atos
i: 1.
Pū
stu
vo į
jun
gim
o m
ygtu
kas
2.
Reg
istr
ų m
ygtu
kai
3.
Nat
ų p
ult
as
4. I
man
ual
as
5. I
I m
anu
alas
6.
III
man
ual
as
7. Š
vele
rio
ped
alas
8.
Cre
scen
do
ped
alas
, ku
rio
pag
alba
gal
ima
laip
sniš
kai
pag
arsi
nti
arba
pat
ylin
ti v
argo
nų s
kam
b÷jim
ą, p
rid
edan
t iš
ank
sto
nust
atyt
us
regi
stru
s.
9. L
aisv
ųjų
kom
bin
acij
ų p
alei
dim
o m
ygtu
kai
, ku
riai
s va
rgon
inin
kas
gali
nau
dot
is,
kai
nori
sta
iga
pake
isti
vis
ą re
gist
rų
kom
bina
ciją
. Tok
ios
kom
bina
cijo
s su
teik
ia d
idži
ule
s d
inam
ikos
ir v
argo
nų s
pal
vų k
eiti
mo
galim
ybes
. 10
. Lai
svų
jų k
omb
inac
ijų
pro
gram
avim
o įr
engi
nys
, ku
riu
o ši
os k
ombi
naci
jos
iš a
nkst
o nu
stat
omos
. 11
. Ped
alų
fra
gmen
tas
12. S
uol
as, a
nt k
uri
o s÷
di v
argo
nini
nkas
. 13
. TU
TT
I m
ygtu
kas
, ku
rio
spu
stel
÷jim
u g
alim
a iš
kar
to įj
ung
ti a
rba
išju
ngti
vis
us
arba
dau
gum
ą re
gist
rų.
S÷d
÷jim
as
Je
igu
yra
gal
imyb
÷, d
abar
pat
s la
ikas
pri
eiti
pri
e va
rgon
ų.
Kad
angi
kie
kvie
ni v
argo
nai
yra
skir
ting
i, no
rint
su
rast
i ti
nkam
ą se
d÷j
imo
pri
e in
stru
men
to p
ozic
iją,
reik
alin
ga t
rup
uti
s ek
sper
imen
taci
jos.
Tač
iau
pag
rind
inia
i su
olo
poz
icij
os p
rie
varg
onų
p
rinc
ipai
yra
šie
:
1.
Suol
as tu
ri b
ūti
pas
taty
tas
par
arel
iai i
r ce
ntre
ped
alų
. 2.
Daž
nai t
enka
reg
uliu
oti s
uol
o au
kštį
taip
, kad
abi
ejų
koj
ų k
uln
ai la
isva
i lie
čias
i pri
e p
edal
ų b
et jų
nes
pau
dži
a.
3.
Suol
as t
uri
bū
ti p
asta
tyta
s to
kiu
ats
tum
u n
uo
man
ual
ų, k
ad s
÷din
t, p
riek
in÷
p÷d
ų d
alis
turi
bū
ti v
isai
šal
ia ju
odų
ped
alų
kl
aviš
ų.
Nor
int r
asti
tink
amą
sed
÷jim
o an
t su
olo
poz
icij
ą re
ikia
: 1.
Ats
is÷s
ti p
edal
ų c
entr
e.
2.
Gro
jant
, nie
kad
a ne
slid
in÷t
i nei
į p
riek
į nei
į ša
lis. J
eigu
rei
kia
pak
eist
i poz
iciją
, gal
ima
atsi
spir
ti k
ojom
is.
3.
Ant
su
olo
sed
÷ti p
akan
kam
ai g
iliai
, kad
bū
tų p
atog
u, b
et n
e p
er g
iliai
, nes
turi
bū
ti le
ngva
ats
isp
irti
koj
omis
. Nu
gara
turi
bū
ti ti
esi,
peč
iai a
tpal
aid
uot
i, o
alkū
n÷s
sule
nkto
s.
4.
Jeig
u k
ojos
neg
roja
tru
mp
ą la
iką
– ga
lima
jas
laik
yti a
tpal
aid
uot
as v
irš
ped
alų
, bet
jeig
u t
enka
ilga
m g
roti
tik
ran
kom
is –
ta
da
geri
au ja
s la
ikyt
i ga
le a
nt s
uol
o at
ram
os.
Kar
tais
gal
ima
pad
÷ti
deš
inę
koją
ant
šve
leri
o p
edal
o (je
igu
tok
s yr
a),
o ka
irę
– an
t su
olo
atra
mos
. Ju
des
iai
Var
gonu
ojan
t vi
sų s
varb
iau
sia
tais
ykl÷
yra
ju
des
ių e
kon
omiš
ku
mas
. T
ai r
eišk
ia,
kad
ju
des
iai
turi
bū
ti l
asvi
, ne
su
kau
styt
i. Je
igu
for
tep
ijono
gar
so s
tip
rum
as p
rikl
auso
nu
o kl
aviš
o p
asp
aud
imo
stip
rum
o, t
ai p
rieš
inga
i, va
rgon
uos
e d
inam
ika,
arb
a ga
rso
stip
rum
o įv
airo
v÷ p
asie
kiam
a ke
ičia
nt r
egis
tru
s ar
ba n
aud
ojan
t šv
eler
io p
edal
ą. G
alim
a n
etgi
tei
gti,
kad
var
gon
uos
e b
evei
k v
isa
išra
išk
a yr
a p
asie
kia
ma
per
rit
mo
ir a
rtik
uli
acij
os k
ontr
olę.
Tod
÷l n
epap
rast
ai s
varb
u, t
iesi
og g
yvyb
iška
i bū
tina
gr
oti
laba
i šv
elni
ais
jud
esia
is,
kur
tik
įman
oma
laik
ant
pir
štu
s ir
p÷d
as s
ąlyt
yje
su k
lavi
šais
. N
et i
r ke
ičia
nt p
ozic
iją,
reik
ia
sten
gtis
tai d
aryt
i ju
dan
t kla
višų
arb
a p
edal
ų p
avir
šiu
mi.
Kai
p p
rak
tik
uot
is
Pra
ktik
avim
asis
n÷r
a at
likim
as ir
jie
netu
r÷tų
bū
ti p
aini
ojam
i. P
rakt
ikav
imas
is y
ra p
roce
sas,
per
ku
rį p
rota
s nu
gali
rau
men
is, o
at
likim
o m
etu
vyk
sta
pro
to ir
mu
ziko
s vi
enyb
÷. P
rakt
iku
ojan
tis
reik
÷tų
laik
ytis
šių
pri
ncip
ų:
1.
Reg
istr
uot
÷. P
rakt
iku
odam
iesi
nau
dok
ite
švel
niu
s, b
et a
iški
us
regi
stru
s, p
avyz
dži
ui
Pri
ncip
alą
8‘,
arba
Fle
itas
8‘
ir 4
‘. G
albū
t gal
i užt
ekti
ir F
leit
os 8
‘. P
edal
uos
e ga
lite
nau
dot
i ir
16‘ r
egis
trą.
2.
L÷t
as k
arto
jim
as. P
rakt
iku
ojan
tis
tem
pas
(kū
rini
o ar
ba p
rati
mo
atlik
imo
grei
tis)
pri
valo
bū
ti l÷
tas,
nes
tik
taip
į m
otor
inę
atm
intį
gal
ima
įraš
yti
visu
s re
ikal
ingu
s ju
des
ius
ir f
igū
ras.
Ska
ičiu
okit
e sm
ulk
iau
siom
is t
ame
pra
tim
e es
anči
omis
ve
rt÷m
is. G
RO
KIT
E T
AIP
Lö
TA
I, K
AD
VIS
AD
A I
ŠS
AU
GO
TU
Mö
TE
KO
NT
RO
LĘ
. 3.
Ats
ipal
aid
avim
as.
Jis
yra
ypat
inga
i sv
arbu
s. Į
tam
pa
ved
ą į
susi
kau
stym
ą, s
usi
kau
stym
as –
į k
laid
as,
o kl
aid
os –
į
nete
isin
gas
pra
ktik
avim
osi t
echn
ikas
. Daž
niau
siai
įtam
pa a
tsir
and
a, k
ai b
and
ome
grot
i per
gre
itai
. 4.
Ven
kit
e il
gų p
rak
tik
avim
osi
per
iod
ų –
tai
p ir
gi iš
veng
site
įtam
pos
. Jei
gu t
uri
te t
am la
iko,
bu
s ge
riau
, jei
gu p
adal
insi
te
ilges
nį la
iko
tarp
ą į d
vi d
alis
, o p
er v
idu
rį p
ails
÷sit
e ir
pas
iman
kšti
nsit
e. B
end
ra t
aisy
kl÷
turi
bū
ti t
okia
: su
stot
i dar
tad
a,
kai n
epav
argo
me.
Pav
yzd
žiu
i, d
aryk
ite
5 m
in. p
ertr
auk÷
les
kas
30 m
in.
5.
Su
d÷t
ingo
s vi
etos
. T
auso
kite
sav
o br
angų
lai
ką.
Neg
roki
te k
ūri
nio,
gie
sm÷s
ar
pra
tim
o vi
są l
aiką
išt
isai
. B
us
geri
au,
jeig
u v
ieną
ar
du
kar
tus
per
groj
ę iš
tisa
i, įs
id÷m
÷sit
e su
d÷t
inga
s vi
etas
ir k
once
ntru
osit
÷s b
ūte
nt į
jas.
6.
Pir
štu
ot÷
ir p
edal
izac
ija.
Jei
gu k
ūri
n÷ly
je a
r p
rati
me
bus
viet
ų,
kur
yra
nesu
rašy
ta p
iršt
uot
÷, b
ūti
nai
pad
aryk
ite
tai.
V÷l
iau
pat
arsi
me,
kai
p t
ai p
adar
yti.
Kar
tais
neb
us
vien
o id
eala
us
spre
ndim
o ir
tek
s p
aeks
per
imen
tuot
i. T
ačia
u v
isad
a la
ikyk
it÷s
to,
kas
par
ašyt
a, n
eben
t ka
žką
pak
eist
i bū
tų r
imta
s p
agri
ndas
. Jei
gu n
ekre
ikp
site
d÷m
esio
į p
iršt
uot
ę ir
gro
site
vi
s ki
toki
ais
pir
štai
s, a
teis
laik
as, k
ad k
ūna
s ne
žino
s, k
okie
yra
teis
ingi
pir
štai
. Tad
a kl
aid
os b
us
neiš
veng
iam
os.
7.
Ek
onom
išk
i ju
des
iai.
Tau
soki
te j
ud
esiu
s, k
aip
ir
savo
lai
ką.
Kar
tkar
t÷m
is s
ust
okit
e ir
pag
alvo
kite
, ar
vie
nas
ar k
itas
ju
des
ys y
ra e
kono
miš
kas,
atp
alai
du
otas
ir b
ūti
nas?
8.
Atm
inti
s. N
esva
rbu
, ar
atei
tyje
pla
nuoj
ate
atlik
ti k
ūri
nį a
r gi
esm
ę iš
nat
ų a
r m
inti
nai,
mok
inim
asis
min
tina
i yra
bū
tina
s.
Tač
iau
pir
mia
usi
a kū
riny
s tu
ri b
ūti
išm
okta
s iš
nat
ų s
u v
isom
is d
etal
÷mis
. K
okia
is p
rinc
ipai
s m
okyt
is m
inti
nai,
pat
arsi
me
v÷lia
u.
9.
Pro
fesi
onal
um
as a
rba
tob
uly
b÷s
sie
kim
as.
Pro
fesi
onal
um
as y
ra n
e ly
gis,
bet
pož
iūri
s. V
isiš
kai
nesv
arbu
, ki
ek m
es
esam
e p
ažen
gę v
argo
navi
me.
Gal
ime
būti
vir
tuoz
ai a
r ti
k p
rad
edan
tys,
bet
sva
rbia
usi
a p
rofe
sion
alu
s nu
sist
atym
as:
net
oler
anci
ja
kla
idom
s ir
at
siti
kti
nu
mam
s.
Sako
ma,
kad
ter
eiki
a ra
sti
sud
÷tin
gą v
ietą
, p
akar
toti
ją
kelis
kar
tus
d÷m
esin
gai,
l÷ta
i it
tik
slia
i ir
tad
a ni
ekad
a d
augi
au n
elei
sti
sau
toj
e vi
etoj
e su
klys
ti. A
psk
rita
i, N
IEK
AD
A n
es÷s
kite
pri
e va
rgon
ų b
e la
bai
konk
reta
us
tiks
lo. N
usi
stat
ykit
e ti
kslią
užd
uot
į ta
i d
iena
i ir
ją į
vykd
ykit
e. T
ačia
u, a
psk
aiči
uok
ite
savo
la
iką
ir p
aj÷g
um
ą –
užs
ibr÷
žkit
e įv
eiki
amas
užd
uot
is.
10. N
usi
stat
ykit
e ti
ksl
ų i
r p
asto
vų p
rak
tik
avim
osi
tvar
kar
aštį
ir
jo l
aik
ykit
÷s. K
aip
sen
o p
atar
l÷ s
ako,
pra
ktik
avim
asis
yra
ka
ip v
erd
anti
s va
ndu
o –
vos
tik
nuim
ame
puod
ą su
van
den
iu n
uo
ugn
ies
– jis
pra
ded
a v÷
sti.
Sako
ma,
kad
tre
čią
die
ną
pra
sid
eda
nena
ud
ojam
o ra
um
ens
nyki
mas
. Tai
p ir
su
var
gona
is –
ger
iau
sia
pra
ktik
uot
is k
as a
ntrą
die
ną. Ž
inom
a, t
uri
nt
laik
o, g
alim
a ir
daž
niau
. Tai
gi, p
rakt
iku
ojan
tis
du
kar
tus
per
sav
aitę
nel
abai
pat
obu
l÷si
me
– ti
k iš
laik
ysim
e tą
pat
į ly
gį.
Tob
ul÷
jimas
pra
sid
eda
nuo
3 ka
rtų
per
sav
aitę
. Pas
kirk
ite
tam
po
vien
ą ar
dvi
val
and
as p
er d
ieną
su
per
trau
k÷l÷
mis
kas
30 m
in. T
egu
l p
rakt
ikav
imas
is J
um
s ta
mp
a ru
tina
ger
ąja
to ž
odži
o p
rasm
e. Ž
inom
a, p
o p
irm
ų d
viej
ų k
artų
, pir
mas
dvi
sa
vait
es b
us
laba
i su
nku
ištv
erti
, nes
ru
tina
bu
s d
ar n
enu
sist
ov÷j
usi
. Tač
iau
, jei
gu i
štve
rsit
e ta
s d
vi s
avai
tes
– to
liau
bu
s vi
s le
ngvi
au. J
eigu
ne
– p
aau
kosi
te s
avo
tobu
l÷jim
ą, o
pas
kui i
š na
ujo
pra
d÷t
i bu
s d
ar s
unk
iau
. Išj
ud
inti
sto
vint
i tra
uki
nį
yra
deš
imt
kart
ų s
unk
iau
neg
u p
alai
kyti
ju
d÷j
imą
važi
uoj
anči
am.
PR
AK
TIK
AV
IMA
SIS
YR
A P
RIV
ILE
GIJ
A.
Svei
ki
atvy
kę į
pas
lap
ting
ą ir
ker
intį
var
gona
vim
o p
asau
lį! M
alon
aus
pra
ktik
avim
osi!
Tru
mp
a m
uzi
kos
teor
ija
Jeig
u n
epaž
įsta
te m
uzi
kini
o ra
što
ir m
uzi
kos
teor
ijos,
pat
s la
ikas
bū
tų š
į tą
išm
okti
. Ap
ie m
uzi
kos
teor
iją g
alim
a ka
lb÷t
i la
bai
sud
÷tin
gai a
rba
laba
i pap
rast
ai. Ž
inom
a, m
es r
enka
m÷s
ant
rąjį
vari
antą
. Tai
gi, n
uo
ko p
rad
÷sim
e?
Kla
viat
ūra
. Ok
tava
. Pag
rin
din
iai
laip
snia
i ir
jų
pav
adin
imai
. P
irm
iau
sia,
paž
velk
ime
į var
gonų
, pia
nino
, for
tep
ijono
, fis
harm
onijo
s ar
kok
io n
ors
kito
kla
viši
nio
inst
rum
ento
kla
viat
ūrą
.
K
lavi
šai i
šd÷s
tyti
toki
a tv
arka
, kad
spa
ud
žian
t ju
o pa
eiliu
i iš
kair
÷s į
deš
inę,
gir
dim
i pal
aips
niu
i vis
au
kšte
sni (
plo
nesn
i) g
arsa
i. Įs
ikla
usę
pas
teb÷
sim
e, k
ad k
iekv
iena
s a
štu
ntas
is (
balt
ųjų
kla
višų
eil÷
s) g
arsa
s ly
g ir
su
silie
ja s
u p
irm
uoj
u,
nors
yra
žym
iai
aukš
tesn
is u
ž jį,
dev
inta
sis
gars
as s
usi
lieja
su
ant
ruoj
u ir
t.t.
Tai
p y
ra t
od÷l
, kad
ašt
unt
ąjį g
arsą
su
kelia
nčio
var
gonų
vam
zdži
o or
o st
ulp
as v
irp
a d
vigu
bai d
ažni
au u
ž p
irm
ąjį g
arsą
su
kelia
nčio
vam
zdži
o or
o st
ulp
as, d
evin
tąjį
– d
vigu
bai d
ažni
au u
ž an
trąj
į ir
t.t.
Ats
tum
as t
arp
tok
ių g
arsų
vad
inam
as o
kta
va.
Kit
aip
tar
iant
, ta
i yr
a at
stu
mas
tar
p d
viej
ų v
ieno
dų
pav
adin
imų
gar
sų.
Vir
šuje
esa
nčia
me
klav
iatū
ros
pav
yzd
yje
mat
ome,
kad
juod
i kla
viša
i su
skir
styt
i per
iod
iška
i po
du
ir t
ris.
Tod
÷l, a
tstu
mas
tar
p ki
ekvi
eno
pas
ikar
toja
nčio
ju
odo
(arb
a ba
lto)
kla
višo
ir
bus
okta
va.
Įd÷m
iai
įsiž
iūr÷
ję,
pam
atys
ime,
kad
tok
ių o
ktav
ų š
ioje
kl
avia
tūro
je y
ra k
etu
rios
. D
ažna
i va
rgon
ai t
uri
ket
uri
as s
u p
use
arb
a ne
t p
enki
as o
ktav
as.
Sep
tyni
pae
iliu
i ei
nant
ys g
arsa
i, iš
gau
nam
i gr
etin
amai
s ba
ltai
siai
s kl
aviš
ais,
pra
ded
ant
klav
išu
iš
kair
÷s p
rieš
du
ju
odu
osiu
s, y
ra p
agri
ndin
iai
ir v
adin
ami
skie
men
imis
do,
re,
mi,
fa,
sol
, la
ir s
i arb
a ra
id÷m
is c
, d, e
, f, g
, a ir
h:
K
lavi
atū
ros
dal
is, į
ku
rią
įein
a vi
si s
epty
ni p
agri
ndin
iai l
aip
snia
i, va
din
ama
taip
pat
okt
ava.
Kai
p p
aste
bite
, okt
avoj
e d
ar y
ra ir
p
enki
juod
ieji
klav
išai
. Ši
ų k
lavi
šų p
avad
inim
ai y
ra i
šves
ti i
š p
agri
ndin
ių.
Kai
p ji
e va
din
asi,
v÷lia
u s
uži
nosi
te t
iksl
iai.
Tai
gi,
okta
voje
iš v
iso
yra
12 k
lavi
šų a
rba
gars
ų.
Nor
int t
iksl
iai n
usa
kyti
bet
ku
rio
gars
o p
ad÷t
į gar
sų e
il÷je
, kla
viat
ūra
dal
ijam
a į š
ias
okta
vas:
P
irm
oji o
ktav
a yr
a kl
avia
tūro
s vi
du
ryje
. Kie
kvie
nos
okta
vos
gars
ai ž
ymim
i tam
tikr
ais
gars
ais:
D
idži
oji o
ktav
a: C
, D, E
ir t.
t. ar
ba D
o, R
e, M
i ir
t.t.
Maž
oji o
ktav
a: c
, d, e
ir t.
t. ar
ba d
o, r
e, m
i ir
t.t.
P
irm
oji o
ktav
a: c
¹, d
¹, e¹
ir t.
t. ar
ba d
o¹, r
e¹, m
i¹ ir
t.t.
Ant
roji
okta
va: c
², d
², e²
ir t.
t. ar
ba d
o², r
e², m
i²
Gam
a. P
ust
onis
ir to
nas
. In
terv
alas
. N
uos
ekli
gars
ų e
il÷ v
ieno
s ar
dau
giau
okt
avų
rib
ose
vad
inam
a ga
ma.
Gam
os g
arsa
i va
din
ami
laip
snia
is.
Jų y
ra s
epty
ni.
Lai
psn
iai
žym
imi
rom
÷niš
kais
ska
itm
enim
is:
I, II
, II
I, IV
, V
, V
I ir
VII
. T
aigi
bal
tais
iais
kla
viša
is p
agro
ta g
ama
yra
sep
tyni
ų
skir
ting
ų la
ipsn
ių, o
ašt
unt
asis
yra
pir
moj
o p
akar
tojim
as v
iena
okt
ava
aukš
čiau
.
K
aip
mat
ome,
tok
ios
gam
os g
reti
mų
jų l
aips
nių
au
kšči
o sa
ntyk
iai
n÷ra
vie
nod
i. P
avyz
dži
ui,
gars
ai m
i-fa
ir
si-d
o iš
gau
nam
i gr
etim
ais
klav
išai
s. J
ų a
ukš
čio
sant
ykis
yra
pat
s m
ažia
usi
as –
1/
12 o
ktav
os d
alis
. Maž
iau
sias
ats
tum
as t
arp
dvi
ejų
gar
sų y
ra
vad
inam
as p
ust
oniu
. A
ukš
čio
sant
ykia
i ta
rp k
itų
gre
tim
ųjų
gam
os g
arsų
do-
re,
re-m
i, fa
-sol
, so
l-la
ir
la-s
i ly
gūs
dvi
ems
pu
ston
iam
s ar
ba v
iena
m t
onu
i. K
lavi
atū
roje
tar
p š
ios
gam
os b
altų
jų k
lavi
šų y
ra į
site
rpę
juod
ieji.
Tar
p ju
odo
ir g
reta
esa
nčio
ba
lto
klav
išo
yra
pust
onio
in
terv
alas
(d
viej
ų m
uzi
kos
gars
ų a
ukš
čio
sant
ykis
). V
adin
asi,
okta
vą s
ud
aro
12 p
ust
onių
arb
a 6
tona
i. G
arso
tru
km
÷s ž
ym÷j
imas
. M
uzi
kos
gars
ai u
žraš
omi
ženk
lais
– n
atom
is,
kuri
ų s
anty
kin÷
tru
kmį
yra
grie
žtai
nu
stat
yta.
Pag
rind
inia
ms
gars
ų t
rukm
ių
sant
ykia
ms
būd
inga
tai
, kad
kie
kvie
na d
ides
n÷ g
arso
tru
km÷
suti
nka
su s
ekan
čia
smu
lkes
ne, k
aip
2 :
1. T
okį
gars
ų t
rukm
ių
sant
ykį a
titi
nka
ir ju
os ž
ymin
čios
nat
os.
Šios
e p
amok
ose
bus
vart
ojam
os to
kios
pag
rind
in÷s
nat
ų v
ert÷
s:
svei
koji
(),
pu
sin÷
(),
ketv
irti
n÷ (
), aš
tunt
in÷
() i
r še
šiol
ikti
n÷ (����
).
Gar
so tr
ukm
÷s ž
ym÷j
imo
sant
ykių
lent
el÷:
= ,
, ,
. T
aigi
vie
ną s
veik
ąją
natą
su
dar
o 2
pu
sin÷
s, 4
ket
virt
in÷s
, 8
aštu
ntin
÷s
arba
16
šeši
olik
tini
ų.
Pau
z÷s.
Mu
ziki
n÷, k
aip
ir
liter
atū
rin÷
kal
ba t
uri
bū
ti a
iški
ir
pra
smin
ga. V
iena
mu
ziki
nio
raiš
kum
o p
riem
onių
yra
pau
z÷. P
auz÷
– t
ai
tyl÷
jimo
ženk
las,
ku
ris
rod
o, k
ad s
kam
besy
s nu
trau
kiam
as t
iksl
iai
nust
atyt
am l
aiku
i. P
agal
ver
tę p
auz÷
s at
itin
ka t
os p
ačio
s
vert
÷s n
atas
. Jos
gal
i bū
ti s
veik
osio
s (
), p
usi
n÷s
(),
ketv
irti
n÷s
(),
aštu
ntin
÷s (
), še
šiol
ikti
n÷s
() i
r kt
. N
atų
ir
pau
zių
pai
lgin
imo
žen
kla
i. N
atas
ir p
auze
s ga
lima
pai
lgin
ti ta
šku
, lyg
a ir
fer
mat
a.
1. T
ašk
as p
rie
nat
os a
r p
auz÷
s p
ailg
ina
ją p
use
jos
ritm
in÷s
ver
t÷s.
Pav
yzd
žiu
i,
=
=
+,
=
=
+
=
=
+
=
=
+
ir t.
t.
2. L
yga
– la
nk
elis
, k
uri
s ju
ngi
a d
vi a
r d
augi
u t
o p
atie
s au
kšč
io n
atų
. G
rod
ami
ar d
ainu
odam
i at
skir
ų, l
yga
suju
ngtų
nat
ų
neka
rtoj
ame,
nea
tski
riam
e jų
. G
arsa
s, p
ažym
÷tas
šio
mis
nat
omis
tu
ri b
ūti
tok
ios
tru
km÷,
kok
ią g
auna
me,
su
d÷j
ę vi
sas
lyga
suju
ngtų
nat
ų v
erte
s:
=
, =
ir
t.t.
Kai
p m
atom
e, n
atą
su ta
šku
gal
ima
pak
eist
i lyg
a.
3. F
erm
ata
– ta
i ga
rso
tru
km
÷s t
iksl
iai
nea
pib
r÷žt
o p
ailg
inim
o že
nk
las,
ku
ris
rašo
mas
vir
š n
atos
()
arb
a p
o n
ata
().
P
railg
into
gar
so tr
ukm
÷ p
rikl
auso
nu
o m
uzi
kos
kūri
nio
pob
ūd
žio
ir a
tlik
÷jo
skon
io.
Rit
mas
– o
rgan
izu
ota
įvai
rių
ver
čių
nat
ų te
km÷.
T
emp
as –
kū
rini
o at
likim
o gr
eiti
s.
Pu
lsas
– k
aip
žm
ogau
s ši
rdis
pla
ka t
am t
ikru
pu
lsu
, ta
ip i
r m
uzi
koje
gal
ima
paju
sti
pu
lsą:
t.y
. to
lygų
rit
min
ių v
erči
ų
pas
ikar
tojim
ą. N
e vi
sos
ritm
in÷s
ver
t÷s
yra
vien
odai
sva
rios
, su
nkio
s, s
tip
rios
ar
svar
bios
. Pap
rast
ai m
uzi
koje
gir
dim
e vi
eną
stip
riąj
ą (š
iekt
iek
pabr
÷žtą
) ir
vien
ą ar
kel
ias
silp
nesn
es r
itm
ines
dal
is.
Tak
tas
– at
sum
as n
uo
vien
os s
tip
rios
ios
ritm
in÷s
dal
ies
iki k
itos
. Tak
tai v
ieni
nu
o ki
tų a
tski
riam
i tak
to b
rūk
šnia
is.
Met
ras
– p
riem
on÷
orga
nizu
oti r
itm
ą. M
etro
rod
iklis
nu
rod
o, k
iek
ir k
okių
rit
min
ių v
erči
ų y
ra v
iena
me
takt
e. P
avyz
dži
ui,
2/4
met
re v
iena
me
takt
e yr
a d
vi k
etvi
rtin
÷s,
iš k
uri
ų p
irm
oji
stip
ri,
o an
troj
i si
lpna
. 3/
8 m
etre
– t
rys
aštu
ntin
÷s (
stip
ri,
silp
na,
silp
na),
o ¾
met
re v
iena
me
takt
e yr
a tr
ys k
etvi
rtin
÷s. T
ačia
u 4
/4
met
ras
(dar
žym
imas
žen
klu
C)
yra
sud
aryt
as i
š d
viej
ų 2
/4
met
rų, t
od÷l
šia
me
takt
e yr
a ke
turi
os k
etvi
rtin
÷s (s
tip
ri, s
ilpna
, sąl
ygin
ai s
tip
ri, s
ilpni
ausi
a). 6
/8
met
ras
sud
aryt
as iš
dvi
ejų
3/
8 m
etrų
. Šia
me
takt
e yr
a 6
aštu
ntin
÷s (
stip
ri, s
ilpna
, silp
na, s
tip
resn
÷, s
ilpna
, silp
na).
Kar
tais
met
ras
gali
pas
ikei
sti
kelis
kar
tus
per
kū
rinį
. Tad
a to
ks m
etro
rod
iklis
gal
ioja
iki k
ito
met
ro p
asik
eiti
mo.
P
rieš
tak
tis
ir u
žtak
tis.
Kar
tais
mu
ziko
s kū
riny
s p
rasi
ded
a ne
piln
u t
aktu
. Tok
s ne
piln
as t
akta
s va
din
amas
pri
ešta
kči
u. D
ažna
i to
ks k
ūri
nys,
ar
jo d
alis
bai
gias
i ir
nepi
lnu
takt
u, k
uri
s va
din
asi u
žtak
čiu
. G
arso
au
kšč
io ž
ym÷j
imas
. Pen
kli
n÷.
Rak
tai.
T
iksl
iam
mu
ziko
s ga
rso
aukš
čiu
i žym
÷ti v
arto
jam
a p
enki
ų li
nijų
sis
tem
a ir
rak
tai.
a) L
inijų
sis
tem
ą su
dar
o p
enk
ios
hor
izon
tali
os l
inij
os, v
adin
amos
pen
kli
ne.
Lin
ijos
br÷ž
iam
os ly
giu
ats
tum
u v
iena
nu
o ki
tos
ir s
kaič
iuoj
amos
iš
apač
ios
į vi
ršų
. N
atos
raš
omos
ant
lin
ijų,
tarp
lin
ijų,
po l
inijų
ir
virš
lin
ijų:
N
atom
s u
žraš
yti
kart
ais
pen
klin
÷s
neu
žten
ka,
tod
÷l d
ar
br÷ž
iam
os
virš
uti
n÷s
ir
apat
in÷s
p
rid
÷tin
÷s
linijo
s.
Vir
šuti
n÷s
pri
d÷t
in÷s
lin
ijos
skai
čiu
ojam
os n
uo
pen
klin
÷s į
vir
šų,
o ap
atin
÷s –
nu
o p
enkl
in÷s
į a
pač
ią.
Pri
d÷t
in÷s
lin
ijos
br÷ž
iam
os
kiek
vien
ai n
atai
ats
kira
i. N
atų
su
kot
elia
is r
ašyb
a p
enkl
in÷j
e ne
vien
oda.
Vie
nbal
siam
e kū
riny
je n
atų
, esa
nčių
žem
iau
treč
iosi
os li
nijo
s, k
otel
iai r
ašom
i iš
deš
in÷s
pu
s÷s
aukš
tyn.
O n
atų
, es
anči
ų a
ukš
čiau
tre
čios
ios
linijo
s, k
otel
iai
rašo
mi
iš k
air÷
s p
us÷
s že
myn
. T
reči
ojoj
e lin
ijoje
es
anči
ų n
atų
kot
elia
i ga
li bū
ti r
ašom
i ir
au
kšty
n, i
r že
myn
. A
ukš
tyn
jie r
ašom
i ta
da,
kai
gre
ta y
ra n
atos
, ku
rių
kot
elia
i ei
na
aukš
tyn;
žem
yn –
kai
gre
ta v
isai
n÷r
a na
tų s
u k
otel
iais
arb
a je
i yra
nat
os, k
uri
ų k
otel
iai e
ina
žem
yn.
Dvi
bals
iam
e ar
dau
giab
alsi
ame
mu
ziko
s kū
riny
je k
otel
ių k
ryp
tis
pad
eda
atsk
irti
bal
sų p
arti
jas
– je
i ba
lsai
raš
omi
viej
oje
pen
klin
÷je,
pir
moj
o ba
lso
kote
liai
visa
da
rašo
mi
aukš
tyn,
o a
ntro
jo –
žem
yn.
Jei
dvi
bals
io a
r d
augi
abal
sio
kūri
nio
bals
ai
išd
÷sto
mi a
tski
rose
pen
klin
÷se,
nat
ų k
otel
iai r
ašom
i pag
al n
ust
atyt
as to
kiam
atv
eju
i tai
sykl
es.
b) R
akta
s yr
a n
atų
raš
ybos
žen
kla
s. J
is i
šsk
iria
ku
rią
nor
s p
enk
lin
÷s l
inij
ą ir
nu
rod
o to
je l
inij
oje
par
ašyt
os n
atos
k
onk
retų
pav
adin
imą
ir a
uk
štį.
Pag
al š
ią n
atą
leng
va n
ust
atyt
i ir
visų
kit
ų p
enkl
in÷j
e p
araš
ytų
nat
ų a
ukš
tį. M
ūsų
p
amok
ose
nau
dos
ime
du
rak
tus:
sm
uik
o ir
bos
o.
Sm
uik
o ra
kto
lie
mu
o ap
juos
ia i
r ta
ip i
šsk
iria
an
trąj
ą p
enk
lin
÷s l
inij
ą. T
oje
linijo
je p
araš
yta
nata
yra
pir
mos
ios
okta
vos
sol
(g¹)
:
Bos
o ra
kta
s ta
škai
s iš
skir
ia k
etvi
rtąj
ą li
nij
ą. T
oje
linijo
je p
araš
yta
nata
yra
maž
osio
s ok
tavo
s fa
(f):
Kla
višo
pas
pau
dim
as ir
atl
eid
imas
T
olia
u s
ekan
čiu
ose
pra
tim
uos
e at
krei
pkit
e d
÷mes
į į š
iuos
dal
yku
s:
1.
Lai
kyki
te p
iršt
us
graž
iai s
ule
nktu
s (t
arsi
laik
ytu
m÷t
e ob
uol
į arb
a te
niso
kam
uol
iuką
) ir
visa
da
kont
akte
su
kla
viša
is.
2.
Neg
roja
ntys
pir
štai
irgi
turi
lies
tis
su k
lavi
šais
. 3.
„Lei
skit
e“ p
iršt
ams
pas
pau
sti k
lavi
šą g
reit
ai ir
tiks
liai.
Pir
štas
turi
jud
÷ti s
u m
inim
alia
ene
rgija
, lab
ai š
veln
iai.
4.
Kla
višo
atl
eid
imas
tu
ri b
ūti
lygi
ai t
oks
pat
gre
itas
ir t
iksl
us,
nes
gar
sas
varg
onu
ose
tęsi
asi t
ol, k
ol k
lavi
šas
atle
idži
amas
. T
od÷l
nep
apra
stai
sva
rbi y
ra g
arso
pab
aiga
. Ją
reik
ią la
bai t
iksl
iai i
šska
ičiu
oti.
V÷l
iau
par
odys
ime
kaip
tai d
arom
a.
5.
Vis
uom
et iš
mok
ite
pra
tim
us
pra
ktik
uod
amie
si iš
pra
dži
ų a
tski
rom
is r
anko
mis
pri
eš ja
s su
jung
dam
i. P
rad
÷kit
e la
bai l
÷tai
, o
pas
kui g
al÷s
ite
sava
ime
pag
reit
inti
tem
pą.
6.
Kla
usy
kit÷
s va
rgon
ų s
klei
dži
amų
gar
sų ir
kri
tišk
ai ju
os v
erti
nkit
e: a
usi
s tu
ri p
atar
ti, a
r bū
tent
toki
o ga
rso
jūs
nori
te.
Pra
tim
ai (1
-5 p
iršt
ai c
, d, e
, f, g
gar
sai)
L
egat
o p
rati
mai
(1-
5 p
iršt
ai)
Vie
nas
iš s
varb
iau
sių
art
iku
liac
ijos
(na
tų ju
ngim
o) b
ūd
ų y
ra l
egat
o (i
tališ
kai s
uju
ng
tai)
. Tai
yra
bū
das
pag
roti
dvi
ar
dau
giau
na
tų j
as v
isiš
kai
suju
ngia
nt,
t.y.
vien
o ga
rso
paba
iga
suta
mpa
su
kit
o ga
rso
pra
dži
a. S
ekan
čiu
ose
pra
tim
uos
e at
krei
pki
te
d÷m
esį į
šiu
os d
alyk
us:
1.
Pak
arto
kite
sky
rely
je K
lavi
šo p
asp
aud
imas
ir a
tlei
dim
as 1
-5 p
unk
tus.
Jie
čia
irgi
gal
ioja
. 2.
Kie
kvie
no g
arso
pra
dži
a tu
ri s
uta
pti
su
kit
o pa
baig
a, b
et n
etu
ri a
nt jo
s „u
žlip
ti“.
Iš
pra
dži
ų i
šmok
ite
kiek
vien
os r
anko
s p
arti
ją a
tski
rai.
Ran
kas
suju
nkit
e ti
k p
o to
, kai
gal
÷sit
e gr
ažia
i su
grot
i leg
ato
kiek
vien
os r
anko
s p
arti
ją a
tski
rai.
G
iesm
÷s (1
-5 p
iršt
ai)
Atk
reip
kite
d÷m
esį,
kad
sek
anči
ose
gies
m÷s
e p
asit
aiko
pak
arto
tų n
atų
. Ska
mb÷
jimo
aišk
um
ui i
r ar
tiku
liaci
jai u
žtik
rint
i, to
kios
na
tos
varg
onai
s d
ažni
ausi
ai t
rum
pin
amos
lyg
iai
tiek
, ki
ek t
runk
a m
ažia
usi
a ri
tmin
÷ ve
rt÷
toki
ame
kūri
nyje
. P
avyz
dži
ui,
gies
m÷j
e P
ulk
im a
nt
keli
ų m
ažia
usi
a ri
tmin
÷ ve
rt÷
yra
aštu
ntin
÷ na
ta, t
od÷l
pak
arto
tos
nato
s tr
um
pin
amos
vie
na a
štu
ntin
e, t
.y.
susi
dar
o aš
tunt
in÷
pau
z÷. T
okia
pat
i pau
z÷ s
usi
dar
o ir
fra
z÷s
arba
sak
inio
pab
aigo
je (
paž
ym÷t
a že
nklu
‘). J
eigu
pak
arto
jam
os
maž
iau
sios
ver
t÷s
nato
s, j
os t
uri
bū
ti t
rum
pin
amos
per
pu
sę,
t.y v
ieto
je v
ieno
s ke
tvir
tin÷
s na
tos
lieka
ašt
unt
in÷
nata
ir
aštu
ntin
÷ p
auz÷
. Vis
os k
itos
nat
os a
tlie
kam
os ti
ksliu
ir g
riež
tu le
gato.
Atl
ikti
:
Top Related