VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
MARKETINGO KATEDRA
Donata Juškelytė
KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO
ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Reklamos vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621N50005
Rinkodaros studijų kryptis
Vadovas (-ė) pedagoginis, Doc.dr. Lina Pilelienė __________ __________
(Parašas) (Data)
Apginta Doc. dr. Rita Bendaravičienė __________ __________
(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2016
2
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3
ABSTRACT ........................................................................................................................................ 4
PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI ...................................................................... 5
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8
I. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS
KAIP TYRIMŲ OBJEKTAS ............................................................................................................ 10
1.1 Miesto įvaizdžio samprata ........................................................................................................... 10
1.1.1 Miestų konkurencingumas ir reputacija ................................................................................... 11
1.1.2 Vietos įvaizdžio formavimo elementai ..................................................................................... 12
1.1.3 Miesto įvaizdžio reikšmė ir jo suvokimą lemiantys veiksniai .................................................. 14
1.1.4 Kūrybinio miesto įvaizdžio samprata ....................................................................................... 18
1.2 Miesto kaip prekinio ženklo demonstravimas kino filmuose ...................................................... 20
1.2.1 Kino industrija kaip miesto turistinio įvaizdžio formavimo ir reklamavimo priemonė ........... 22
1.2.2 Kino turizmas kaip kino industrija pagrįsto miesto įvaizdžio pasekmė ................................... 27
1.2.3 Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis ................................. 29
II. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO
FORMAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS ....................................................................................... 31
2.1 Tyrimo aktualumo pagrindimas .................................................................................................. 31
2.2 Tyrimo metodologija, metodikų pagrindimas ir organizavimas ................................................. 32
2.2.1 Kino filmų turinio analizės rezultatai ....................................................................................... 35
2.2.2 Pusiau struktūruotų ekspertinių interviu bei komentarų rezultatai ........................................... 43
2.2.3 Fokus grupės diskusijos rezultatai ............................................................................................ 46
III. KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO MODELIS ĮTRAUKIANT
KINO INDUSTRIJĄ ......................................................................................................................... 50
3.1 Modelio aktualumas ir pritaikomumas ........................................................................................ 50
3.2 Indelis į kino industriją ir miesto turistinį įvaizdį Kaune ............................................................ 54
3.3 Modelio pritaikymas kuriant turizmą skatinantį kino turinį: ....................................................... 56
3.4 Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis .................................... 58
3.4.1 Kino industrijos plėtros etapas (I) ................................................................................................... 59
3.4.2 Kino turinio skatinančio kino turizmą kūrimo etapas (II) ............................................................... 60
3.4.3 Kino turizmo ir grįžtamojo ryšio etapas (III) .................................................................................. 63
3.5 Numatoma modelio nauda ........................................................................................................... 64
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 71
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 79
3
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius: Donata Juškelytė
Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas Kino industrija pagrįsto Kauno miesto
turistinio įvaizdžio formavimas
Baigiamojo darbo vadovas Doc. dr. Lina Pilelienė
Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai Vytauto Didžiojo Universitetas, Ekonomikos
ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2016
Puslapių skaičius: 79
Lentelių skaičius: 24
Paveikslų skaičius: 21
Priedų skaičius: 26
Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes
pasitelkiant kino industriją. Teorinėje darbo dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros
analizės ir sintezės metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio bei kino turizmo samprata, įvaizdį
bei kino turizmą formuojantys veiksniai, priemonės, suinteresuotųjų pusės, analizuojami skirtingų
autorių požiūriai į kino industrijos perspektyvas, aptariami ryškiausi šios marketingo priemonės
atvejai.
Analitinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino industrija
pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimas atliekamas
apklausiant kino industrijos ekspertus pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu, diskutuojant
su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio fokus grupės diskusijos metodu bei analizuojant
Kaune filmuotus kino filmų atvejus kokybinės turinio analizės metodu.
Projektinėje darbo dalyje formuojamas rekomendacinis modelis Kauno savivaldybei bei
kino industrijos atstovams, kaip būtų galima plėtoti kino industrijos įtraukimo į Kauno miesto
turistinio įvaizdžio formavimą strategiją. Pagal fokus grupės diskusijos rezultatus formuojamas
alternatyvus Kauno kino lokacijų žemėlapis bei kino industrijos plėtros modelis, kuris galėtų būti
įtrauktas į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą.
4
ABSTRACT
Author of research paper: Donata Juškelytė
Full title of research paper: Film industry based Kaunas city touristic
image formation
Research paper advisor: Doc. dr. Lina Pilelienė
Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of
Economics and Management, Kaunas, 2016
Number of pages: 79
Number of tables: 24
Number of pictures: 21
Number of appendixes: 26
The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and
its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this thesis
represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as
stakeholders of city touristic image.
Triangulation method is used in the analytical part of this thesis with a purpose to examine
Kaunas touristic image and film industry case. Research involves interviews with film industry and
tourism experts, focus group discussion with international students and content analysis of Lithuanian
films made in Kaunas.
Recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry is being formed
in the third part of the thesis, how to develop film industry integration into Kaunas city touristic image
formation strategy. According to focus group discussion results alternative map of filming locations
in Kaunas is being suggested, so as a possible film tourism model, which can also be involved into
Kaunas city touristic image formation process.
5
PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI
Afektinis - emocijos, jausmai susiję su įsitikinimu, jos suteikia įsitikinimui emocinį atspalvį.
Alternatyvus turizmas - dažniausiai reiškia alternatyvias turizmo formas, pabrėžia didesnį
kontaktą ir savitarpio supratimą tarp šeimininkų ir svečių, taip pat kaip tarp turistų aplinkos.
Atvykstamasis turizmas – turizmo paslaugų struktūra, skirta į regioną atvykstantiems
asmenims aptarnauti (Smitas ir Eadingtonas, 1992).
Audiovizualinis- 1) garso ir vaizdo; 2) priemonių, procesų, kūrinių, programų, suvokiamų
vienu metu klausa ir rega, visuma (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Distribucija/platinimas - filmo rodymo, platinimo teisių įsigijimas tam tikram laikui, salių
jo rodymui paieška, numatytų seansų užtikrinimas, filmo išleidimo į ekranus ir reklamos
organizavimas. Pradėta taikyti 1907 m., kai Charles’is Pathé filmų kopijų nuomojimą kino salių
savininkams pakeitė pardavimu (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Filmavimo aikštelių paieška (Location scouting) - filmavimui tinkamų vietų paieška
(Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Fokus grupė - (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė
grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija (Krancevičiūtė, 2014)
Genius loci – vietovė dvasia arba paminklų ir paminklinių vietų dvasia (Petzet, 2008).
Identitetas - yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra
atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų (žodynas.lt).
Kino filmų biuras/ofisas – tai institucijas, kuri skatina ir didina konkurenciją tarp miestų
kino industrijų, o svarbiausia – palengvina projektų įgyvendinimą kino kūrėjams.
Kino industrija – kino filmų verslas arba pramonė užsiimanti kino filmų gamyba, sklaida
ir rodymu.
Kino turizmas - alternatyvi marketingo priemonė skatinanti šalies turizmą, susijusi su kino
filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuojama (Hudson ir kt, 2011).
Kognityvinis - tai mintys, įsitikinimai kurių laikomės objektų, žmonių atžvilgiu.
Konatyvinis – tai elgesys, reakcija į įvykį ar žmogų, kuri atitinka įsitikinimą.
Koprodukcija/bendra gamyba - dviejų ar daugiau prodiuserių ar gamybos bendrovių
bendradarbiavimas gaminant filmą ar filmų ciklą. Europoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai
kaimyninės šalys suvienijo finansinius išteklius ir kūrybines jėgas, siekdamos sustiprinti Europos
kino industriją ir išplėsti rinką (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
6
Korporatyvinė ženklodara (ang. corporate branding)- ženklodaros rūšis, kuria siekiama
organizacijos prekės ženklo ir organizacijos produkto sutapatinimo vartotojo sąmonėje (Gavėnas,
2012).
Kultūrinis turizmas - kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius,
vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus
kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus (Lehtimäki, 2009).
Kūrybinės industrijos - rutuliojasi pirmiausia kaip verslas, perduodantis auditorijai idėjas,
įvaizdžius ir patyrimus, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kaip vyksta subjektyvios simbolinių
gėrybių reikšmių interpretacijos. (Černevičiūtė ir Žilinskaitė, 2009).
Kūrybinis miestas – miestas, kurio kūrybinės veiklos sritys skirtos visuomenei, yra
suprantamos, inovatyvios, intensyviai skleidžiamos ir daugiakultūrės (Florida, 2002).
Marketingo kompleksas -tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais
siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus
(marketingovaldymas.lt)
Miesto įvaizdis - tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam
tikro miesto pavadinimą (Kotle, 1993).
Miesto marketingas - tai yra vietovės pardavimo procesas, kurio metu viešų ir privačių
įstaigų atstovai siekia parduoti tam tikrą geografiškai apibrėžtą vietovę, paverčiant ją patrauklesne
verslo organizacijoms, turistams bei kitų miestų gyventojams (Piliutytė, 2005).
Miesto ženklodara - tai procesas, kurio tikslas gerinti gyvenimo kokybę mieste ir kurti
teigiama emocinį įvaizdį visoms suinteresuotosioms grupėms (Anholt, 2009).
Organizacijos įvaizdis - tai yra idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar
jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, įtakota materialių ir nematerialių organizacijos veiklos
elementų, komunikacijos bei asmeninių ir socialinių vertybių (Drūteikienė, 2003).
Pelno mokesčio lengvata (ang. tax incentives) – finansinė parama sudaranti palankias
filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir
sudaranti galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti
pelno mokestį (lkc.lt)
Perkėlimas (ang. displacement) – pasąmonės gynybos mechanizmas, pagal kurį protas
randa naują objektą ar naują tikslą, kino industrijoje, tai filmo siužeto vietos demonstravimas visiškai
kitoje aplinkoje (skirtumas tarp realios filmavimo vietos ir demonstruojamos).
Post-produkcija/ baigiamieji filmo darbai / – filmo kūrimo darbai po filmavimo iki
kopijos išleidimo ir tiražavimo – vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų
7
kūrimas, negatyvo montavimas, spalvų nustatymas, kopijos gamyba (Audiovizualinių medijų
žodynas, 2006).
Pre-produkcija/ parengiamųjų darbų laikotarpis – filmo kūrybinio sumanymo
įgyvendinimo etapas, per kurį sukuriamas scenarijus, įsigyjamos teisės naudoti kūrinius ir gretutinių
teisių objektus, renkama medžiaga archyvuose, parengiamas kalendorinis darbų planas (filmavimo
darbų eiga, suskirstyta pagal sunumeruotas scenas, jas atitinkančias dekoracijas ir motyvus),
sudaroma kūrybinė grupė, numatomos pagrindinių vaidmenų atlikėjų ir kitų dalyvių filmavimo ir
repeticijų datos, sukuriami dekoracijų, kostiumų eskizai, parengiami grafiniai projektai, surandami
investuotojai ir partneriai, sudaroma detali filmo gamybos sąmata ir rinkodaros strategija, atliekami
kiti iki filmo gamybos etapo būtini atlikti darbai (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Produkcija / gamyba - bendras filmo gamybos proceso terminas. Dažniausiai šitaip
vadinamas filmavimo etapas (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Produkto demonstravimas (ang. product placement) - tai suplanuotas produkto
pateikimas filmuose arba televizijos programose, kuris gali daryti įtaką vartotojų nuomonės
formavimui arba jų pirkimo ketinimams (Balasubramanian, 1994).
Reputacija - identiteto ir įvaizdžio visuma (Bromley, 2000).
Semiotika - mokslas apie ženklus ir ženklų sistemas (zodynas.lt).
Signifikantas – tai išraiška (vaizdais, garsais, kvapais ir t.t).
Signifikatas - tai išraiškos turinys arba reikšmė.
Simuliacija - melagingas tikrovės vaizdavimas, norint suklaidinti, apgauti; apsimetimas,
norint ko nors išvengti.
Trianguliacijos metodas - du ar daugiau metodų naudojamų tam pačiam tyrime siekiant
patikrinti to paties objekto rezultatus (Hussein, 2009).
8
ĮVADAS
Temos aktualumas. Auganti konkurencija tarp šalių, miestų bei regionų skatina marketingo
specialistus, politikus, kultūros atstovus ir kitus suinteresuotuosius ieškoti alternatyvių miesto
turistinio įvaizdžio formavimo arba šiuolaikinės ženklodaros stiprinimo priemonių. „Vis tik
šiuolaikinė ženklodara susiduria su dideliais iššūkiais įskaitant hiper-konkurencingumą, masinį
prekių vartojimą ir globalizaciją. Šie iššūkiai paveikia ne tik vartojamus produktus, bet ir vietas.
Šalys, regionai ir miestai konkuruoja tarpusavyje vis agresyvesniais būdais“ (Janiszewska, Insch,
2012). Agresyvėjant vietos marketingui, keičiasi bei plečiasi ir turizmo formos. Jos tampa
kompleksiškesnės, inovatyvesnės, todėl naujoms turizmo formoms reikia ir adekvačių marketingo
sprendimų. „Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinėje kino bei turizmo industrijoje populiarėja „kino
turizmas“ – alternatyvi marketingo priemonė, skatinanti šalies turizmą“ (Hudson ir kt, 2011). Tai
koncepcija, susijusi su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo
filmuojama. Taigi į šiuolaikinę turizmo rinką įsiterpia kino filmai, o kino industrija tampa
tarpdisciplinine sfera ir aktualiu mokslinių tyrimų objektu. Šiuolaikiniam turistui bandoma įtikti ne
tik tradicinėmis, klasikinėmis kultūros formomis, bet ir postmodernia kino filmų mitologija. Pačiai
kino industrijai būdingas realių miestų, šalių, regionų įvaizdžio formavimas bei populiarinimas. Pasak
N.Vagionis ir M. Loumioti (2011) tarptautinės patirtys rodo, jog filmai yra svarbi marketingo
priemonė, kuri gali tarnauti ir kaip efektyvi strategija skatinanti turizmą.
Lietuvių akademiniame diskurse „kino turizmas“ - mažai analizuota, neišplėtota tema, o ir į
kino industriją, kaip miesto ir šalies marketingo priemonę vis dar žiūrima pro pirštus. Norėdami
pakeisti situaciją ir papildyti miesto turistinio įvaizdžio skatinimo priemonių sąrašą, turime ieškoti
naujų galimybių ir alternatyvų. Viena iš alternatyvų – tai kino industrijos integracija į miesto turistinio
įvaizdžio marketingą, arba atvirkščiai - miesto įvaizdžio integracija į kino industrijos veiklą.
Šiame baigiamajame darbe, alternatyvi turizmo skatinimo priemonė – kino industrija,
pritaikoma Kauno miesto turistinio įvaizdžio atvejui. Miesto savivaldybė plečia kultūrinių projektų
lauką, bando pasitelkti kultūrą kaip miesto regeneracijos ašį. UNESCO dizaino miesto statusas,
artėjantys „Europos kultūros sostinė 2022” rinkimai, , kultūrinės - kūrybinės veiklos, unikalios miesto
vietos, visa tai apjungti ir komunikuoti gali kino industrija.
Problema. Kino industrija kaip vietos įvaizdžio reklamavimo bei turizmo skatinimo
priemonė marketingo lauke vis dažniau pastebima ir analizuojama. Moksliniame diskurse miesto
įvaizdis analizuojamas kaip prekės ženklas įterpiamas į kino filmus. Apie produktų patalpinimą kino
filmuose kaip apie vieną iš marketingo priemonių diskutuojama dažnai, tuo tarpu vietos, šalies ar
9
miesto įvaizdžio patalpinimas kino filmuose – pakankamai nauja ir dar neišieškota tema, ypatingai
Lietuvos kontekste. Todėl šiame darbe miesto įvaizdis prilyginimas produktui arba prekės ženklui,
kurio demonstravimo rezultatas – didėjantys turizmo srautai bei didėjantis vietos žinomumas.
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama mokslinė problema keliama klausimu: kaip pasitelkiant
kino industriją formuoti miesto turistinį įvaizdį?
Darbo objektas – kino industrija pagrįstas miesto turistinis įvaizdis.
Darbo tikslas – Nustatyti kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio
formavimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Atskleisti kino industrija pagrįstą miesto turistinio įvaizdžio formavimą kaip tyrimų
objektą;
2. Nustatyti kino industrijos įsitraukimo galimybes, formuojant Kauno miesto turistinį
įvaizdį;
3. Sudaryti kino industrija pagrįstą Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelį.
Darbo struktūra ir metodika
Pirmoje, teorinėje dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros analizės ir sintezės
metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio samprata, įvaizdį formuojantys veiksniai, priemonės
bei suinteresuotųjų pusės, analizuojama esminė miesto turistinio įvaizdžio literatūra bei pristatoma
kino industrija, kaip miesto įvaizdį įtakojanti alternatyvi marketingo priemonė.
Antroje, empirinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino
industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimo tikslas -
nustatyti kaip į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą įtraukti ir kino industriją, o tuo
pačiu numatyti kino turizmo Kauno mieste potencialumą, kino industrijos ir miesto turistinio
įvaizdžio sąryšį. Tyrimas atliekamas apklausiant kino industrijos ekspertus (pusiau struktūruoto
kokybinio interviu metodu), diskutuojant su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio (fokus
grupės diskusijos metodu) bei analizuojant kino filmų atvejus (kokybinės turinio analizės metodu).
Trečioje, projektinėje dalyje formuojamas rekomendacinis modelis Kauno savivaldybei bei
kino industrijos atstovams, kaip būtų galima plėtoti kino industrijos įtraukimo į Kauno miesto
turistinio įvaizdžio formavimą strategiją, o tuo pačiu kaip vystyti Kaune pačią kino industriją.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
Padėka. Donata Juškelytė dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės
veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą. Projektas yra finansuojamas pagal
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos
socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
10
I. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO MIESTO TURISTINIO
ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS KAIP TYRIMŲ OBJEKTAS
1.1 Miesto įvaizdžio samprata
Etimologinis žodžio įvaizdis apibrėžimas kinta priklausomai nuo kalbinių skirtumų.
Tradiciškai įvaizdis (vaizdas) apibrėžiamas kaip dirbtinis daiktų arba žmonių atvaizdavimas. Pranc.
image – panašumas, figūra, piešinys, portretas, atspindys, statula. Lot. imaginem – kopija,
imitacija. „Apibendrinant, įvaizdis apibrėžiamas, kaip reliatyvi koncepcija, kuomet tiksli informacija
ir faktai yra pakeičiami subjektyviais dalykais – tikėjimu, požiūriu ir nuomone“ (Kotler, P., Haider,
D. H ir Rein, I., 1993).
S. Kirvaitienė (2007) išskiria dvi miesto įvaizdžio sąvokos reikšmes. Viena jų susijusi su
individo mentaliniu miesto „esmės“ suvokimu, kurį įtakoja tiesioginis arba netiesioginis susidūrimas
su aplinka. Antrasis miesto įvaizdžio sąvokos apibrėžimas įtraukia „tolimus įvaizdžius“, tokius kaip
nuotraukos, filmai, reklamos, televizijos programos ar spauda. Būtent šios masinės medijos
priemonės formuoja fragmentišką miestų, šalių ir regionų vaizdą. Šie tolimi įvaizdžiai formuoja mūsų
požiūrį į svetimas kultūras, o tuo pačiu įtakoja mūsų turistinę elgseną. Pastarąjį dešimtmetį miesto
turistinio įvaizdžio problematika moksliniuose tyrimuose analizuojama iš pačių įvairiausių pusių,
pradedant nuo marketingo ir baigiant politiniais – socialiniais diskursais.
Agresyvėjant vietos marketingui, keičiantis bei plečiantis turizmo formoms, sudėtingėja ir
miesto arba vietos įvaizdžio formavimo sampratos. „Kiekviena šalis siekia sukurti unikalų nacionalinį
ženklą, rodantį jos identitetą ir įvaizdį, padedantį kitoms pasaulio šalims atkoduoti jos stiprybes
ekonominiu, kultūriniu, politiniu ir kt. požiūriais“ (Hopenienė ir Bagdonienė , 2013). Tie patys
principai taikomi ir miesto ženklodaroje, kuri padeda pritraukti vietines ir užsienio investicijas,
didina turizmo srautus ir kuria teigiamą suvokimą apie tam tikrą miestą, regioną arba šalį.
Konkrečios geografinės vietovės (šiuo atveju miesto) marketingas ir reklamavimas yra būtinas, norint
informuoti ir įtikinti potencialius turistus apsilankyti toje vietoje (Stanciulescu, 2008). Vis tik šiame
darbe įvaizdžio sąvoka perlipa korporatyvinės ženklodaros ir marketingo ribas, nes šiandien į miesto
įvaizdžio diskursą įsiterpia ne tik marketingo terminologija, bet ir kitų mokslo ar kultūros industrijų
koncepcijos. Miesto įvaizdį tyrinėja kultūrologai, politologai, urbanistai, dizaineriai, sociologai,
filosofai ir net lingvistai. Nors tarp skirtingų sričių specialistų galime aptikti nemažai prieštaravimų,
juos visus vienija suvokimas, jog į išorę projektuojamas įvaizdis nėra baigtinis, jis yra kintantis
procesas, kurį sąlygoja daugybė skirtingų veiksnių. Pati miesto įvaizdžio samprata marketingo
specialistų perimta iš urbanistikos ir dizaino sričių. Nors urbanistikos moksle dažniausiai tiriamos ir
11
plėtojamos fizinės miesto struktūros strategijos, čia taip pat įtraukiami ir socialiniai, filosofiniai bei
marketingo diskursai . Šie tarpdisciplininiai tyrimai praplečia miesto įvaizdžio suvokimo ribas, o tuo
pačiu leidžia nustatyti turizmą skatinančius veiksnius bei priemones.
1.1.1 Miestų konkurencingumas ir reputacija
Miesto prekės ženklo kūrimas tėra tik viena iš galimų miesto įvaizdžio formavimo
priemonių, kuri padeda konkuruoti globalioje miestų kaip „prekės ženklų“ rinkoje. „Konkurencijos
pasaulyje profesionalai laisvai ir nevaržomai naudoja kapitalą ir vadovaujasi entrepreneriška,
tarptautine politika, tokia politika, kuri padeda sukurti naują, konkurencingą miestų valdymo režimą“
(Hubbard, 2001). Taigi miestai konkuruoja dėl pastovių gyventojų bei laikinų turistų. Migracijos
problemos vietiniu ir tarptautiniu mastu skatina miestų ir šalies valdžias imtis radikalių, o kartais visai
netikėtų sprendimų. S. Zenker ir kt. (2009) išskiria keturis pagrindinius miesto konkurencingumą
lemiančius veiksnius (žiūrėti 1 priedą ):
1. mandagumas ir įvairumas;
2. gamta ir pramogos;
3. įsidarbinimo galimybės;
4. ekonomiškumas.
Šie veiksniai atspindi bendrą miestų konkurenciją, orientuotą į pastovių gyventojų
pritraukimą, tačiau tie patys veiksniai gali įtakoti ir laikinų turistų elgseną. Pasak M. C. Santos ir kt.,
(2014) miestai konkuruojantys dėl turistų dėmesio rūpinasi vietinės infrastruktūros patogumu,
aplinkos patrauklumu, ekonomikos gyvybingumu, kultūriniais ir socialiniais traukos objektais bei
turistinio vietos įvaizdžio valdymu. 2015 metų kelionių ir turizmo ataskaitoje (Crotti ir Misrahi, 2015)
pateikiama šio sektoriaus konkurencingumo rodiklių schema (žiūrėti 2 priedą). Šioje schemoje
išskiriami 4 pagrindiniai turizmo rodikliai:
1. aplinka;
2. kelionių ir turizmo politika;
3. infrastruktūra;
4. natūralūs ir kultūriniai ištekliai.
Į miestų konkurencingumo diskursą įtraukiama ir reputacija. „Reputacijos pasekmių tyrimai,
tai pasikartojanti tema verslo sferoje, tačiau reputacija neapsiriboja tik korporacijomis ir
organizacijomis, miestai taip pat turi savo reputaciją“ (Harmaakorpi, Kari and Parjnen, 2008).
„Miestai konkuruoja taip pat kaip ir organizacijos (Berg, 1999;Lever, 1999; Porter, 1998) regioniniu,
nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Miesto reputacija (žiūrėti 3 priedą ) – t.y. jo reagavimas į
pasikeitimus ir veiklos nuoseklumas, taisyklių buvimas ir jų aiškumas bei vienareikšmiškumas,
12
galiojimo spektras įtakoja mentaliniame miesto įvaizdyje užkoduotą reikšminę ir vertybinę miesto
išraišką“ (Kirvaitienė, 2007). Taigi patrauklaus miesto įvaizdis priklauso ir nuo jo reputacijos, todėl
norint suformuoti naują įvaizdžio marketingo strategiją miestams dažnai tenka atsigręžti atgal ir
suvokti esminius trūkumus, negatyvias asociacijas, kurias būtina keisti ir taisyti. Jeigu miesto įvaizdis
nepatrauklus, tai ir jo marketingo tikslas bus nukreiptas į keitimą, performavimą, o ne stiprinimą.
1.1.2 Vietos įvaizdžio formavimo elementai
Pagal W. Koshnick (1987) vietos įvaizdžio formavimo arba performavimo procese
dalyvauja 4- ios vidinių elementų grupės (žiūrėti 1 pav.):
1. pav. Vietovės įvaizdį sudarantys vidiniai elementai
Šaltinis: Koshnick, (1987);Atkočiūnienė ir Boculo (2011)
Taigi pagal miesto vystymosi strategiją (1), miesto kultūrą (2); miesto identitetą (3) bei
miesto profilį (4) formuojamas ir miesto įvaizdis. Šią, iš organizacijos įvaizdžio kūrimo diskurso
perimtą schemą, galima pritaikyti analizuojant ir vietos turistinio įvaizdžio formavimo procesą.
Konkretaus miesto turizmo vystymosi strategija (vystymosi tikslai, prioritetai, priemonės), kultūra
(turizmo vertybinės nuostatos), identitetas (charakteringiausi miestu turizmo bruožai – esmė) ir
profilis (vietos gyventojų, socialinių, ekonominių, aplinkos, istoriniai bruožai) dalyvauja miesto
turistinio įvaizdžio formavimosi procese ir įtakoja specifinę tos vietos charakteristiką.
Kalbėdami apie miesto įvaizdį neišvengiamai kalbame ir apie miesto identitetą. Pagal K.
Lynch (1960) vieną ryškiausių miesto planavimo teoretikų ir rašytojų aplinkos įvaizdį sudaro trys
esminiai komponentai:
1. identitetas (urbanistinių elementų kaip atskirų subjektų pripažinimas);
2. struktūra (ryšys tarp urbanistinių elementų ir kitų objektų bei suvokėjo);
3. prasmė (aplinkos praktinė ir emocinė vertė pagal suvokėją).
Vietovės įvaizdis
4. Vietovės profilis
3. Vietovės identitetas
2. Vietovės kultūrą
1. Vietovės vystymosi strategija
13
Tapatumo kitaip vadinamo identitetu sąvoka įvaizdžio kontekste yra bene kertinė. K. Lynch
savo veikaluose apie miesto įvaizdį pateikia identitetą kaip pamatinį aplinkos įvaizdžio komponentą
(Lynch, 1960) ir laiko jį jutimo (angl. sense) forma (Lynch, 1981). Jei miesto identitetą prilyginsime
asmens arba organizacijos tapatumui, miesto įvaizdžio analizėje susidursime su šiais apibrėžimais:
- „Organizacijos identitetas – tai matomų organizacijos savybių, pagal kurias visuomenė
gali atpažinti organizaciją, formavimas“ (Lakačauskaitė, 2012).
Arba
- „Organizacijos identitetas – tai svarbiausių, ilgalaikių, charakteringų organizacijos
bruožų rinkinys arba, kitaip tariant, organizacijos esmė“ (pagal Bromley (2001); Barnett, Jermier,
ir Lafferty (2006), Hatch ir Schultz (2000))
- „Tapatumo sąvoka suprantama kaip asmens gebėjimas apibudinti save, atsakyti į
klausimą „kas aš esu” ir gautus įvairius atsakymus suderinti tarpusavyje. Tapatumas – tai asmens
savasties pajautimo būdas, tai „Aš, kaip ją refleksyviai supranta individas savo biografijos
požiūriu” (Giddens , 2000)
Jeigu miestą suvoksime kaip organizaciją, tuomet miesto identitetą atspindės materialinės jo
savybės (išplanavimas, dizainas, architektūra ir t.t). Tokia samprata atstovaus K. Lynch identiteto
kaip jutiminės formos idėją. Kita požiūris į miesto identitetą, tai vietos pojūčio, autentiškumo ir
charakteristikos suvokimas. „Kaip kiekviena vieta turi charakterį, taip kiekviena vieta turi ir
identitetą. Yra vietų, kurių identitetas yra stipriau išreikštas per veiklą, kuri toje vietoje vyksta, nei
per tai, kokie statiniai ten yra ir kaip ta vieta atrodo“ (Norberg−Schulz, 1979). Panašu, kad vietos
identitetą sudaro miesto charakteris, tame mieste vykdoma veikla bei matomos miesto „savybės“
(architektūra ir dizainas). Pati identiteto sąvokos reikšmė arti miesto įvaizdžiui, tačiau esminis
skirtumas – tai, kad priešingai negu įvaizdis, identitetas yra momentinis, kai tuo tarpu įvaizdis
iliustruoja vektoriaus charakteristikas turinčią objekto savybę, dinamišką ir nesukaustytą laike
(Kirvaitienė, 2007). Pagal K. Inn (2004) miesto identitetas suvokiamas kaip nekintantis miesto
įvaizdžio pagrindas, tuo tarpu pats įvaizdis apibrėžiamas kaip tikslingai sukurta arba stichiškai
susiformavusi struktūra, atspindinti tam tikrus objektus, tiek vietinių, tiek kitų miesto gyventojų
sąmonėje (žiūrėti 4 priedą).
Analizuodami įvaizdžio, identiteto santykį neišvengiamai susidursime su vidinės ir išorinės
aplinkos veiksniais ir suinteresuotaisiais. Verslo pasaulyje prekės ženklų ir ženklodaros įtaka
tikslinėms grupėms yra stipriai išvystyta. „Daugumai privačių įmonių prekės ženklas svarbesnis nei
jų kuriamas produktas (Arvidsson, 2006)“. Ženklodara plačiai analizuojama marketingo, verslo ir
administravimo srityse, tuo tarpu viešajame sektoriuje ji tik neseniai pradėta studijuoti. „Šiuo metu
vis daugiau tyrėjų bei praktikų kuria ženklodaros strategijas viešajam sektoriui, tame tarpe įtakodami
14
požiūrį į vietas, organizacijas, politikus (Bennett & Savani, 2003)“. Į vietos ženklodarą dažniausiai
įtraukiami viešo ir privataus sektoriaus suinteresuotieji: turizmo valdyba, viešbučių, muziejų
vadovybės, verslo atstovai, savivaldybės, investuotojai, gyventojai. K. Dinnie (2009) visus miesto
įvaizdžio suinteresuotuosius suskirsto į dvi grupes, (1) išorinės suinteresuotųjų grupės; (2) vidinės
suinteresuotųjų grupės. Platesnę miesto įvaizdžio, o tiksliau vietos ženklodaros suinteresuotųjų
schemą (žiūrėti 5 priedą) pateikia Zenker ir Beckmann (2012).
M. J. Hatch ir M. Schultz nubraižyta organizacijos įvaizdžio, identiteto ir suinteresuotųjų
ryšio schema (žiūrėti 2 pav.) gali būti pritaikomas ir miesto įvaizdžio-identiteto kontekste:
2. pav miesto įvaizdžio ir identiteto ryšys
Pastaba: sudaryta autorės pagal (Hatch, M.J. and Schultz, M. , 1997)
Taigi pagal šią schemą už miesto identiteto valdymą ir miesto įvaizdžio viziją atsakinga
miesto savivaldybė, nors realios miestiečių patirtys taip pat turi svarbų vaidmenį įvaizdžio formavimo
procese. Miesto charakteris, miestiečių veiklos, miesto struktūra ir valdžia kuria įvaizdį iš vidaus, tuo
tarpu išorinę aplinką atstovaujančios turistų grupės miesto įvaizdį patiria ir suvokia per tas pačias
identiteto kategorijas, o ir jo suvokimą nulemia tie patys veiksniai.
1.1.3 Miesto įvaizdžio reikšmė ir jo suvokimą lemiantys veiksniai
Įvaizdžio, o konkrečiau miesto įvaizdžio reikšmė priklauso ir nuo paties individo suvokimo
proceso , gaunamos informacijos, aplinkinio triukšmo. „Vidinis individo reikšmės suvokimas laikui
bėgant keičiasi: priimant momentinius sprendimus, priklausomai nuo akumuliuoto reikšmių rinkinio
ir išsaugojimo atmintyje kriterijų peržiūrėjimo, kuris pastoviai vyksta kiekvieno individo pasąmonėje
atrenkant tikrai naudingą informaciją nuo pastoviai iš aplinkos gaunamo informacinio triukšmo“
(Kirvaitienė, 2007). S. Kirvaitė kalba apie nuolatinį ir sisteminga miesto įvaizdžio fiksavimą, tik tokių
būdu galima nustatyti miesto įvaizdžio kaip proceso vertę. Tuo rūpintis turėtų ir miesto valdžia ir
urbanistai. Atsižvelgdami į skirtingus veiksnius :
Miesto
identitetas
Miesto
įvaizdis
Vidinė aplinka Išorinė aplinka
Miesto
savivaldybės
vizija ir
vadovavimas
Miestiečių
patirtys
Turistinių
grupių
patirtys
15
1.Aplinkos fizinės savybės - urbanistinės struktūros raiškumas, savitumas, pastatų
architektūros kokybė, gamtos elementų įspūdingumas, aplinkos higieninė kokybė cheminės,
vizualinės ir akustinės taršos lygis;
2.Aplinkos virtualus įvaizdis - visuomenės informavimo priemonių (spauda, radijas,
televizija) dėmesys, reklamos ir vizualinės informacijos gausa, fizinės aplinkos ženklų ir simbolių
informatyvumas;
3.Aplinkos socialinė kokybė - paslaugų įvairovė ir lygis, veiklos polifunkciškumas,
bendravimo ir rekreacijos galimybės, susisiekimo sistemos funkcionalumas, aplinkos saugumas;
4.Subjekto/visuomenės vertybinės nuostatos ir materialinės galimybės –
kultūriniai poreikiai, merkantilūs poreikiai, materialinės galimybės, aplinkos kokybės
vertinimo gebėjimas ir įgūdžiai);
Kas dar nulemia, pasak Norberg−Schulz (1979) tikrąją vietos „dvasią“ (lot. genius loci), kuri
gali būti suvokta, tik per ilgalaikį susidūrimą su ta vieta ir įvairialypes patirtis toje vietoje? Ilgalaikis
fizinis susidūrimas su vieta nėra būtinoji sąlyga norint susiformuoti specifinį požiūrį į miestą.
Individams būdingas išankstinis „nusistatymas“, požiūris į tam tikrą vietą net ir joje nebuvus.
Išankstinę nuomonę stipriai veikia masinės žiniasklaidos priemonės, ypatingai vizualinės. Šiame
darbe viena iš priemonių arba stimulų formuojančių miesto įvaizdį, pasirinkta kino industrija. Per
ilgus metus kino kūrėjai suformavo reprodukuotą miestų, šalių ir kontinentų įvaizdį, tam tikrą
simuliaciją. Individai net neįkėlę kojos į kitą kontinentą gali apibūdinti dar neaplankytus miestus. Ar
ir emocijos, kurias stimuliuoja dar neaplankytų miestų vaizdai, tikros? Kokia seka vyksta suvokimo
procesas, kurio stimulu gali tapti ir reprodukuotas miesto vaizdas (žiūrėti 7 priedą)?
Įvaizdžiai pagal suvokimo procesą gali būti skirstomi į (8 priedas) :
- pirminius – apima vizualinį suvokimą, jo saugojimą atmintyje ir atgaminimą. Patį
suvokimo procesą sudaro vaizdas, stebėjimo taškas, veiklos arba veiksmų sekos vizualinis
fiksavimas, vizualinis įspūdis, mentalinis žemėlapis, momentiniai atvaizdai, veiklos scena
(MacLean, A. & Hayden, D., 1998)
- apibūdinančius – apima priskiriamas reikšmes, tai yra atvaizdai, reklaminiai plakatai,
meninei filmai, televizijos programos, dokumentika, literatūra, spauda, turistų gidai (MacLean,
A. & Hayden, D., 1998)
- įsivaizduojamus – tai paties suvokėjo kuriamos realybės simuliacijos, vizijos,
vizualizacijos ir virtuali realybė, jos nebūtinai atitinka realybę (Campanella, 1998)
Kaip iš esmė žmonės susipažįsta su miestu? Kaip formuojamas turistinis miesto žemėlapis?
Kaip žmonės įsimena miesto erdves, kokias asociacija tos vietos jiems kelia, kaip jie elgiasi
miestuose, kur keliauja ir kokie veiksniai įtakoja jų požiūrį į miesto įvaizdį ? „K. P. Roth ir A.
16
Diamantopoulos (2009) teigia, kad požiūrio teorija yra tinkamiausia paaiškinti palankų arba
nepalankų šalies įvertinimą (Toluba, 2011)“. Būtent požiūrio teorijos nagrinėja žmonių elgsenos ir
įvaizdžio priklausomybę. Keičiantis suvokėjo požiūriui į tam tikrą objektą (pvz miesto aplinką)
keičiasi į ir suvokėjo elgsena bei psichologinė būsena. Šiuolaikiniai urbanistai į požiūrio teoriją
įtraukia ir sociologų bei psichologų idėjas, kurio padeda suvokti ryšį tarp urbanistinės aplinkos ir
žmonių elgsenos. Kitaip tariant kaip tam tikros miesto erdvės, fizinės struktūros veikia miestiečių ar
miesto svečių elgesį. Apibendrinant: „požiūris – tai patirties keliu įgytas mentalinis ir neuroninis
pasirengimas reaguoti į objektą/us, kuris nedelsiant ir / arba dinamiškai įtakoja elgseną“ (Allport,
1935). Moksliniuose tyrimuose apie individų požiūrį arba nuostatas yra išskiriami trys esminiai
lygmenys, o tuo pačiu ir trys esminiai požiūrio tipai:
1. Kognityvinis – susijęs su individų tikėjimu, įsitikinimais ir gaunamomis žiniomis apie
tam tikrą objektą. Šiame lygmenyje individas psichiškai suvokia aplinką.
2. Afektinis – susijęs su individų jausmais nukreiptais į tam tikrą objektą. Šiame
lygmenyje individas nusprendžia ar objektas jam patinka ar nepatinka.
3. Konatyvinis – susiję su individo veikla/elgsena arba ketinimu. Atsižvelgdamas į tam
tikrą aplinką ar įtakotas tam tikro objekto veikia. „Kadangi konatyvinis (ketinimai / konkreti elgsena)
šalies įvaizdžio komponentas yra kognityvinio ir emocinio komponentų pasekmė, jis yra atskirtinas
(Toluba, 2011)“.
Trikomponentei požiūrio teorijai būdinga urbanistinės aplinkos vartotojų rėmimasis tokiais
veiklos principais, kurie greičiausiai suteikia pasitenkinimą, o nėra tik optimalus veiksmų
pasirinkimas. Šiai teorijai taip pat būdingas interaktyvus požiūrio organizavimas pagal hierarchiją, jo
sąsają su individo asmenybe ir gaunama informacija. Taigi priklausomai nuo požiūrio hierarchijos,
gaunamos informacijos apie miestą, gali kisti ir individualiai suvokiamas miesto įvaizdis bei to
įvaizdžio vertinimas.
Požiūrio atitikmeniu galima laikyti ir mentalinio miesto žemėlapio diskursą. K. Lynch
(1960) savo darbe „Miesto įvaizdis“ pabrėžia aiškaus urbanistinės aplinkos metalinio žemėlapio
poreikį, kuris padėtų kovoti su dezorientacijos baime. Taigi „įskaitomas mentalinis žemėlapis suteikia
žmonėms emocinį saugumą, tuo pačiu tai komunikacijos ir konceptualaus organizavimo pagrindas,
kuris sustiprina ir suintensyvina kasdienę žmogišką patirtį (Lynch, 1960)“. K.Lynch taip pat pabrėžia,
kad urbanistiniai elementai, kuriuos individai žymi savo mentaliniuose miesto žemėlapiuose, neturėtų
būti hermetiškai ir galutinai suprojektuoti ir realybėje. Miesto gyventojai bei svečiai turėtų patys kurti
miesto istorijas ir naujas veiklas.
Miesto įvaizdį įtakoja ne tik vidiniai vietos kaip organizacijos elementai, vietos gyventojų
veiklos, bet ir miesto gyventojų bei lankytojų esminiai troškimai ir pagrindiniai poreikiai. Future
17
brand (2008) instituto atliktame stipriausių šalies bei miesto prekės ženklų tyrime kaip tik išskiriami
8-i vietos prekės ženklo stiprumą lemiantys veiksniai (žiūrėti 1 lentelę ir 9 priedą).
1 lentelė
Vietos prekės ženklo stiprumo matmenys (veiksniai)
Troškimai Poreikiai
1. Lankytini objektai – unikalių lankytinų
vietų įvairumas ir kokybė
5. Geografija – gamtos ištekliai,
topografija, reljefas
2. Autentiškumas – unikali vietinio
gyvenimo charakteristika, ritualai,
programos, renginiai
6. Infrastruktūra – technologija,
komunikacija, transportas, sveikatos
apsauga
3. Kultūra – menai, amatai, kūrybinė
aplinka, intelektiniai užsiėmimai
7. Valdžia - šalies valdymo efektyvumo
lygis, politinė laisvė, saugumas.
4. Etiškumas – papročiai, įsitikinimai,
istorija, kuri sukuria savitą mistiškumą
8. Ekonomika - materialinės gerovės
kūrimas, standartinio pragyvenimo lygio
palaikymas Sudaryta autorės pagal (Future brand, 2008) instituto tyrimus
Šie veiksniai svarbūs ir miesto turistinio įvaizdžio sampratoje. Turistai trokšta naujų,
autentiškų ir prasmingų patirčių, kurios padėtų jiems atrasti pačius save (Nicolaides, 2014). Į turistų
savęs atradimo procesą dažnai įtraukiama vietinė kultūra (menai, amatai, kūrybinė aplinka,
intelektiniai užsiėmimai), vietos autentiškumas, etniškumas, veiklos įvairialypiškumas. Kas daro
miesto erdvės įdomiomis, atkreipia žmonių dėmesį, suteikia jiems malonumą ir jaudulį, tai ir yra
veiklos įvairovė, kurią miestas suteikia (Young, 1990).
M.J Stabler (1988) išskiria 8-is esminius vidinius ir išorinius veiksnius/priemones (žiūrėti 9
priedą), kurie dalyvauja turistinio įvaizdžio formavimo procese:
1. Psichologinės charakteristikos
2. Išsilavinimo lygis
3. Suvokimas
4. Socialinės ir ekonominės charakteristikos
5. Patirtis
6. Motyvacija
7. Medijos (TV, knygos, žurnalai)
8. Turizmo marketingas
Naujos, autentiškos ir prasmingos turistinės patirtys kuriamos įtraukiant visu įmanomus
veiksnius. Pirminių, apibūdinančių ir įsivaizduojamų įvaizdžių santykis gali nulemti turistų elgseną,
motyvaciją bei prisirišimą prie tam tikros vietos. Todėl formuojant miesto įvaizdžio marketingo
18
strategijas, būtina atsižvelgti į skirtingus veiksnius bei įtraukti visas įmanomas reklamos priemones
bei esamas ar dar tik besiformuojančias vietos įvaizdžio sampratas.
1.1.4 Kūrybinio miesto įvaizdžio samprata
„Nors veiklos įvairovė miestuose atveria daugiau galimybių, šiandieniniame pasaulyje
sparčiai tiesiasi ir raizgosi nauji tinklai, naikinantys ribas tarp miestų, o miestų centrus paverčiantys
dar intensyvesniais ir galingesniais. Miestai yra vartotojai, kurie ilgainiui negalės išgyventi, todėl
buvo sukurta nauja koncepcija: kūrybinis miestas“ (Landry, 2005). .Kūrybinio miesto koncepcija
papildo ir kita samprata. „Sparčiai augant didmiesčių ekonomikai, vis didesnį vaidmenį turi kūrybos
ekonomika, kuri per trumpą laiko tarpą tapo viena pelningiausių sričių“ (Howkins , 2001). Taigi
kūrybiniame mieste ekonominė vertė priklauso nuo asmens kūrybinių galių. Pamažu pasaulio miestai
iš geografiškai ribotų funkcinių centrų virsta personalizuotais, kultūrinių vertybių skleidėjais. Miesto
įvaizdis susideda ne tik iš miesto funkcijų, bet ir kultūrinio palikimo bei kultūrinė bendruomenės
veiklos. Pati kūrybinio miesto sąvoka atsirado kaip išdava urbanistinių ir ekonominių idėjų.
Daugiausiai įtakos šiai sampratai turėjo Richard Florida tekstas Kūrybinės klasės pakilimas.
„Žmogaus kūrybiškumas yra pagrindinis ekonomikos variklis ir miestai, kurie gali įtraukti į kūrybinį
procesą savo gyventojus, industrijas ir veiklas, klestės“ (Florida, 2003).
Viena iš galimų miesto įvaizdžio strategijų – kūrybinis miestas, kuomet miesto regeneracijai
ir proveržiui pasitelkiamos kūrybinė – kultūrinės veiklos. Šiame tyrime kaip tik svarstomas vienos iš
kūrybinių industrijų – kino, kaip alternatyvios vietos marketingo priemonės, potencialą. Alternatyvų
paiešką skatina patys turistai, miesto įvaizdžio vartotojai. Šiuolaikiniai turistai labiau patyrę, jie ieško
naujų krypčių ir naujų patirčių (Rewtrakunphaiboon, 2009), o ir tradicinės turizmo formos šiandien
papildomos ir išplečiamos pasitelkiant naujas, postmodernias formas bei kuriant naujas rinkos kryptis
(Gjorgievski, Trpkova, 2012). Kaip teigia J. Craig (1997), ypatingai išpopuliarėjo lankstesnės ir į
individualius poreikius nukreiptos turizmo formos, dažnai apibūdinamos terminais: praturtinantis
bendravimą, teikiantis malonumą, avantiūriškas, teikiantis žinių. Šiandien vis dažniau kalbama ir apie
kūrybinių industrijų įtaką miesto įvaizdžiu, apie Europos kultūros sostinės projektą, kuris tai pat
prisideda prie miestų turistinio įvaizdžio formavimo ir komunikavimo. Koks yra santykis tarp
kultūrinio miesto statuso ir to miesto tapatumo? Kas įsijungia į kultūrinio miesto formavimosi
procesą? E. Štuopytės (2013) straipsnyje „UNESCO kūrybinių miestų tinklų poveikis miesto
tapatumui“ pateikia Kūrybinio miesto modelį (žiūrėti 3 pav.), sukurtą remiantis Richard Florida
idėjomis.
19
3 pav. Kūrybinio miesto modelis
Šaltinis:. Štuopytė, 2013
Taigi kūrybinį miestą formuoja ne tik bohemos, imigrantų ir gėjų kūrybinės veiklos, bet ir
bendra mokslo sistema, iniciatyvūs studentai, o greta kultūrinės kūrybinės veiklos įsiterpia ir
mokslinės inovacijos. Šis kūrybinio miesto mechanizmas reikalauja ir pastovios komunikacijos bei
tarpsritinio bendravimo, tam tikra prasme kūrybinio miesto funkcionavimui reikalinga tam tikra
skirtingų industrijų sinergija.
Apie kūrybingus miestus pradėta kalbėti dar 1980-aisias metais, kuomet Europos sąjunga
pradėjo vystyti naują projektą „Europos kultūros sostinė“. Globalizacijos procese kūrybinio miesto
koncepcija tapo vis svarbesnė. Šiuo metu UNESCO vysto kūrybinių miestų tinklo projektą, kuris
prisideda prie miestų tapatumo ir įvaizdžio. Vis tik kai kurie tyrėjai kvestionuoja tokią miestų
klasifikaciją, kaip niveliuojančią. „Ar nepasitaiko taip, kad miestas priskiriamas populiaresnei
kategorijai, kuri vėliau duos didesnį pelną iš turizmo, o ne tai, kuri atitiktų miesto tapatumą?“
(Štuopytė, 2013).
Nepaisant kūrybinio miesto diskurso kritikos, šiuolaikiniai miestai renkasi kultūrą ir kūrybą
kaip strateginę miesto regeneracijos ašį. Pavyzdžiui antrojo pagal dydį Portugalijos miesto Porto
vizija – įgalinti paveldą, viešąsias erdves ir istoriją. Ir visa tai daryti šiuolaikiškomis priemonėmis ir
kalba. Miestai pretenduojantys į tam tikrą kūrybinio miesto kategoriją (dizaino miestas, kulinarijos
KŪRYBINIS MIESTAS
Mokslo sitema/
studentai
Gėjai/
imigrantai
Bohema
Kūrybinės veiklos
Inovatyvumas
Komunijacija
20
miestas, filmų miestas, muzikos miestas, amatų ir liaudies meno miestas) turi atitikti UNESCO
nustatytus kriterijus (žiūrėti 10 priedą)
Kauno miestui 2015-aisias suteiktas UNESCO dizaino miesto statusas. Taigi pagal
UNESCO nustatytus kriterijus Kaune yra susikūrusi dizaino industrija, o architektūroje, viešosiose
erdvėse, monumentuose, urbanistiniuose planuose vyrauja dizainas. Čia veikia dizaino mokyklos,
būreliai, organizuojamos dizaino parodos. Pavasarį Kaune organizuojama dizaino savaitė taip pat
prisideda prie miesto kūrybinio statuso komunikavimo. Dizaino miestas tai tik viena iš galimų
kūrybinio miesto kategorijų. Šio darbo rėmuose aktualesnis kitas kūrybinio miesto statusas- filmų
miestas, kuris turi visą infrastruktūrą reikalingą filmams kurti, taip pat filmus apie savo miesto
kultūrą ar savitumą. Tai miestas iš kurio kilę bent keli filmų kūrėjai, miestas, kuris rengia kino
festivalius, turi kinematografijos palikimą, t. y. kino muziejų, archyvus ar kino mokyklą. Norint tapti
filmų miestu, privalu turėti bent vieną filmą apie savo miestą. Kaunas neatitinka šių kriterijų nes čia
nesusiformavo stipri kino mokykla, neįsikūrė kino archyvai, muziejai, tačiau ši industrija turi
potencialą. Būtent minėtu industrijų sinergijos pavyzdžiu galima įvardinti kino bei dizaino veiklų
apsijungimą. Lietuvos ir užsienio kino kūrėjams palinki unikali Kauno miesto architektūrą ir
urbanistika, kurią galima išnaudoti ne tik meniniais bet ir marketingo tikslais.
Taigi šio darbo rėmuose ypatingas dėmesys skiriamas miesto kultūrai, kultūrinėms
veikloms, fizinėms miesto formoms (UNESCO paveldo architektūras, viešos erdvės), skirtingų
industrijų jungimuisi bei miesto bendruomenės tyrimams.
Skirtingi tyrėjai ryškina ir skirtingus miesto elementus, tačiau dauguma jų bando surasti
atsakymą į vieną ir tą patį klausimą: kas verčia miestus tiksėti? Šiame darbe miestų tiksėjimą lemia
kultūrinė veikla. Taigi tiksintis miestas turėtų funkcionuoti kaip gyvas organizmas. „Dar 1942 metais
architektas Jose Luis Sert išsakė mintį, jog miestai yra gyvi organizmai, jie gimsta, vystosi, suyra ir
mirštą“ (Batty & Marshall, 2009). Miesto įvaizdis taip pat kinta, suyra ir vėl keičiasi. Besivystančiam
arba atgimstančiam ir besikeičiančiam miestui reikalinga regeneracijos ašis. Šia ašimi gali tapti ir
kūrybinės industrijos ir įsitraukimas į marketingo bei politikos problemas. Taigi miestai galvojantys
apie sėkmingas turizmo strategijas ir patrauklų įvaizdį, į formavimo procesą turi įtraukti ir kūrybinio
miesto modelį.
1.2 Miesto kaip prekinio ženklo demonstravimas kino filmuose
Sėkmingas industrijų sinergijos pavyzdys - kino filmų ir korporatyvinio marketingo
santykis. Viena dažniausiai kine sutinkamų marketingo priemonių - tai produktų arba prekės ženklų
demonstravimas (ang. product placement). Produktų demonstravimas, tai tikslingas reklamos
21
įterpimas į (ne)komercinį turinį (Ginosar, Levi-Faur, 2010). Produktų, prekinių ženklų
demonstravimas kine, televizijoje jau nieko nestebina, tačiau apie miestų ir šalių demonstravimą
filmuos dažniausiai nesusimąstome. Juk šalis, miestas ar regionas kino filmuose tampa tokiu pačiu
netiesiogiai reklamuojamu produktu. Stebėdami kino filmus mes pasąmoningai susipažįstame su
svetimomis kultūromis, įsimename ikoninius svetimų miestų ir šalių ženklus, prisirišame prie vietų,
kuriose net nebuvome. Sėkmingo turistinės krypties marketingo kine pasekmė – didėjantys turistų
srautai arba didesnis tos vietos žinomumas. „Marketingo specialistai įvertinę, tai jog filmai gali
padidinti vietos matomumą ir paveikti keliautojų sprendimo priėmimo procesą, vis dažniau
bendradarbiauja su kino prodiuseriais tikėdamiesi paskatinti susidomėjimą jų kryptimi kaip
potencialia filmavimo lokacija“ (The Economist, 1998).
Šalies demonstravimo kine efektyvumas priklauso ne tik nuo išsikeltų marketingo tikslų
(asociacijų kūrimas, žinomumo didinimas, teigiamo įvaizdžio stiprinimas), bet ir nuo auditorijos ir
kino filmų santykio. Produktų demonstravimo filmuose principas kaip ir kitos marketingo priemonės
yra nukreiptos į tikslinę auditoriją ir gali įtakoti ne tik jų požiūrius, bet ir elgseną. Jau aptarti požiūrio
lygmenys (kognityvinis, afektinis) taip pat įtraukiami į produkto demonstravimo strategiją. Pats
požiūris į kine demonstruojamus miestus bei šalis formuojasi besimokant. Viena iš psichologinių
mokymosi teorijų – klasikinis sąlygojimas pritaikoma ne tik produktų, prekės ženklų, bet ir vietų
demonstravime. Miesto įvaizdis arba vaizdas kino filmuose veikia kaip stimulas, kuris kelia mus tam
tikras asociacijas ir gali įtakoti mūsų elgseną. Tuo tarpu kognityvinio mokymosi teorija susijusi su
mokymusi stebint, o kas kitas jei ne kinas sukurtas stebėjimui. Šiuo atveju žiūrovas stebi kino filmų
personažų santykį su tam tikra vieta, o tuo pačiu ir atpažįsta tam tikrus vietos monumentus.
Priklausomai nuo personažo elgsenos tam tikroje vietoje, tos vietos demonstruojamo įvaizdžio,
žiūrovas gali susidaryti nuomonę ar ta vieta jam patiktų ar nepatiktų. Kino filmai, ypatingai serijiniai
(Žvaigždžių karai, Žiedų valdovas, Haris Poteris ir kt.) sukuria tam tikrą žiūrovų prisirišimą prie
istorijos, personažų bei vietos, ko pasėkoje formuojasi masinių medijų turizmas arba fanų
piligrimystė. Miesto, šalies ar regiono įvaizdžio suinteresuotieji turėtų atsižvelgti į kino industrijos
kaip alternatyvios reklamos priemonės potencialą. Pasak Anita Mendiratt (2009) turizmo plėtros
sektorių vykdomos iniciatyvos, nukreiptos į prekinio ženklo infrastruktūrą, patirties pristatymą bei
ateities stiprybes, turėtų įvertinti ir filmų vaidmenį bei jų aktyvų įtraukimą į turizmo augimo ir plėtros
strategiją. Iš kitos pusės kino kūrėjai gali pasiūlyti kelis turistinio įvaizdžio įterpimo taktikas. Vienas
jų –pagrindinis vietos vaidmuo kino filme, kai miestas ar šalis nėra tik filmo siužeto fonas. Kita
taktika- antraeilis vietos vaidmuo, kai vietas atsiduria filmo siužeto antrame plane. Geriausiu
pirmosios taktikos pavyzdžiu galime laikyti Woody Alleno filmus, kuriuose jis pasakoja istorijas ne
tik apie neurotiškus menininkus, bet ir kuria tam tikrus miestų mitus (Manhatenas, Viki, Kristina,
22
Barlesona, Vidurnaktis Paryžiuje). Jo filmuose miestai atlieka tokį patį pagrindinį vaidmenį kaip ir
bet kuris kitas personažas.
1.2.1 Kino industrija kaip miesto turistinio įvaizdžio formavimo ir reklamavimo
priemonė
Didėjant miestų ir šalių konkurencijai , siekiant pritraukti daugiau turistų bei investicijų
nebeužtenka tik dalyvavimo tarptautinėse parodose, lankstinukų apie miestus platinimo ar kitų
tradicinių reklamos priemonių. Kino industrija šiandien gali būti laikoma lygiaverte reklamos
priemone, o kartais net ir veiksmingesne. A.F.B de Araujo (2012) remdamasis skirtingų tyrėjų
idėjomis (Campo ir kt., 2011;), Hudson, Ritchie, 2006; Hudson ir kt., 2011; Kim, Richardson, 2003;
O‘Connor ir kt., 2008) pateikia palyginimą tarp tradicinių reklamų ir filmų bei jų įtakos turistų
elgsenai (žiūrėti 2 lentelę) :
2 lentelė
Palyginimas tarp filmų ir reklamos įtakos turistinės krypties įvaizdžiui
Reklamos Filmai
Šališka ir mažiau patikima Nešališka ir patikima
Greit užsimiršta Gali būti atsimenama net dešimtmetį
Ribotas pasiekiamumas Potencialiai gali pamatyti milijonai viso pasaulio
žmonių
Šaltinis: A. F.B Araújo (2012)
K. Lynch (1981) darbe „Good city image“ bando apibrėžti esminę problemą susijusią su
žmogaus gyvenama aplinka. Jis kelia klausimą, ar aplinką sudaro tik neveiksnūs fiziniai daiktai, o gal
vis tik pati žmonių veikla, socialinė, ekonominė ir ekologinė daro įtaką vietos įvaizdžiui? Šio darbo
rėmuose kultūrinė veikla, o tiksliau kūrybiškumas ir kino industrija, laikoma vienais iš esminių,
alternatyvių marketingo priemonių miesto įvaizdžio formavimo ir turizmo skatinimo procese.
Turizmas užtikrina šaliai nuolatines pajamas, o kultūra palaiko šalies, miesto ar regiono emocinę
vertę, tuo pačiu tai ir vietovės išskirtinumo pagrindas. Būtent per kultūrą ir turizmą šalis, miestas ar
regionas pristato save pasauliui. Taigi miestams, šalims ir regionams šiandien ypatingai svarbu
tobulinti įvaizdį ir jį įtakojančius formuojančius sektorius, o tuo pačiu ieškoti naujų strategijų ir
alternatyvių priemonių.
Šiuolaikiniai turistai labiau patyrę, jie ieško naujų krypčių ir naujų patirčių
(Rewtrakunphaiboon, 2009), o ir tradicinės turizmo formos šiandien papildomos ir išplečiamos
pasitelkiant naujas, postmodernias formas bei kuriant naujas rinkos kryptis (Gjorgievski, Trpkova,
23
2012). R. B. Warnick ir kt. (2006) pabrėžia, kad populiarieji filmai (kino ar televizijos) turi svarbią
įtaką kelionės krypties įvaizdžio susiformavimui bei kelionės krypties pasirinkimui. Kino industrijos
paskatintas turizmas „slepiasi“ po kitu diskursu, kultūriniu turizmu. Išsilavinimas, didėjanti socialinė
gerovė ir paprasčiausias žmonių smalsumas – esminiai veiksniai, skatinantys tai, ką vadiname
„kultūriniu turizmu“ (Lehtimäki, 2009). Iš esmės visas turizmas laikomas „kultūriniu, nes kyla iš
skirtingų kultūrinių kontekstų. Šio turizmo tikslas išgyventi „kitokias“ (autentiškas) skirtingas
kultūrines patirtis. Nors kino industrija, kuria labiau emocinę patirtį, tos emocijos ilgainiui gali įtakoti
paveikti ir turistinę elgseną, norą aplankyti vietas, su kuriomis kognityviai ir afektyviai susipažinome
kino filmų pagalba.
Kino industrija šiandien veikia kaip miestų ir šalių turistinio įvaizdžio formavimo priemonė.
Dar 1990 metais R.W. Butler teigė, jog žmonės vis dažniau renkasi kelionės kryptį pagal tai ką mato
televizijoje ir kine, o pačios kino industrijos įtaka vietos įvaizdžiui gali būti savanoriška, nevalingi,
atsitiktinė, sąmoninga ar nesąmoninga. Kino filmai reprezentuojantys realius miestus ir realias šalis,
kultūrinio paveldo objektus, net jei tai tėra simuliacija, veikia kaip ir produktų patalpinimas (product
placement). Žiūrėdami filmus mes net nepagalvojame kaip tam tikri miesto ženklai įtakoja mūsų
požiūrį. Pagal N. Morgan ir A. Pritchard (1998) turistinės krypties rodymas kino filmuose, tai
pagrindas turistiniam produkto patalpinimo diskursui. Apie parduodamų produktų, prekės ženklų
patalpinimą kino filmuose kalbama jau seniai. Šios strategijos įtaka vartotojų elgsenai taip pat
nenuneigiam, tuo tarpu apie šalies ar miesto įvaizdžio įterpimą į kino filmus, kaip apie alternatyvią
marketingo strategiją, kalbama rečiau. Bet situacija keičiasi ir marketingo specialistai bei kiti
įvaizdžio suinteresuotieji renkasi produktų patalpinimą, kaip subtilesnį ir tikslingesnį reklamos būdą
J.A. Karrh ir kt. (2003) Taigi kino industrija - tai įvaizdžio reklamavimo priemonė, o jos vykdoma
veikla (kino filmų kūrimas, tarptautinių kino projektų organizavimas, platinimas, kino filmų
apdovanojimai, kino filmų pramogų parakai, kino festivaliai ir kt.) paveikia geografiškai apibrėžtos
vietos turistinį įvaizdį. Pasak N. Macionis (2004) vietos įvaizdis/vaizdas demonstruojamas kine
gali paskatinti trejopą turizmą: atsitiktinį, bendrinį, tikslinį. Miestai ir šalys daugiausiai
investuoja į specifinių turistų pritraukimą. Kitaip tariant pagal turistų tipologijas, kino filmų ir turizmo
strategija gali būti nukreipta tiek į profesionalius turistus - kino kūrėjus, tiek ir į filmų fanus. Pasak
N. Macionis (2004) kino filmų poveikis yra tęstinis ir atskirų turistų grupių kelionių motyvacijos
pakankamai skirtingos (žiūrėti 3 lentelę):
24
3 lentelė
Kino paskatintos motyvacijos tęstinumas
Didėjantis susidomėjimas filmais
Atsitiktinis kino turistas Bendrinis kino turistas Tikslinis kino turistas
Kuris tik atsitiktinai atsiduria
vietoje, kurioje buvo filmuotas
filmas
Kurio stipriai netraukia kino
lokacijos, bet gali prisijungti prie
kino turizmo veiklų jeigu atsiduria
toje vietoje
Kuris aktyviai ieško vietų kurias
matė kino filmuose
Motyvacija: Motyvacija: Motyvacija:
Socialinė sąveika
Naujumas
Naujumas
Edukacija
Nostalgija
Savęs – išreiškimas
Piligrimystė
Savi-identifikacija
Fantazija
Romantika
Nostalgija
Didėjanti savi-aktualizacijos motyvacija
Mažėjanti autentiškumo svarba
Didėjanti skatinančių veiksnių svarba
Šaltinis: Gjorgievski ir Trpkova (2012)
Greta turistinės motyvacijos svarbūs ir kiti faktoriai, tokie kaip lokacija, asmenybės,
veiksmas ir vidinis postūmis (žiūrėti 4 lentelę):
4 lentelė
Kino paskatinto turizmo traukos ir postūmio faktoriai
Potraukio faktoriai
Lokacija
Asmenybės Veiksmas Postūmio faktoriai
Vidinė motyvacija
Lokacijos elementai
Vaizdai
Peizažas
Klimatas
Kultūra
Socialinis gyvenimas
Veiklos
Kūrybinė grupė
Personažai
Aktoriai (pirmo
ryškumo žvaigždės)
Siužetas
Tema
Žanras
Ego stiprinimas
Statusas/prestižas
Fantazija/pabėgimas
Nauja patirtis
Savi-identiteto paieška
Šaltinis: Gjorgievski ir Trpkova (2012)
Šie faktoriai arba skirtingų faktorių miksas gali įtakoti turistų elgseną. Vienus kino žiūrovos
ir potencialius kino turistus traukia filmavimo vietos, gražūs vaizdai, palankus klimatas, tuo tarpi kiti
daugiau dėmesio skiria filmų aktoriams, filmo teamai, žanrui bei siužetui. Išorinius faktorius
motyvuojančius turistus galima ir nuspėti, tačiau tik pokalbių ir tyrimų metu galima suvokti tikruosius
vidinius postūmius, tokius kaip statusas, savi-ieška, ego, fantazijos ir naujos patirtys. Kino filmų
tyrimuose bei kino filmų kūrimo procese remiantis šiais faktoriais galima numatyti, kokie kino
elementai paskatintų turizmą bei įtakotų vietos įvaizdį.
25
Ar vien tik šie faktoriai ir kino industrija įtakoja miesto įvaizdį, motyvuoja turistus ir
pritraukia investicija? Kas slepiasi po bendru turistinio miesto įvaizdžio skėčiu? Pagal P.Kotler ir kt.
(1993) miesto įvaizdis – tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam
tikro miesto pavadinimą. Kitaip tariant kokios asociacijos, vaizdinai, ikoniniai pastatai, asmenybės
iškyla išgirdus galvoje tam tikrų garsių miestų pavadinimus. Tas asociacijas dažnai įtakoja ir pati kino
industrija. Mes pasąmoningai renkame informaciją apie realias vietas, emociškai įsijausdami į kino
filmų siužetus. Vis tik negalime nuneigti ir realios politinės, ekonominės ir kultūrinės įtakos ir pačiai
kino industrijai. Sujungus ekonominius, politinius ir kultūrinius interesus, juos išgryninus ir
adaptavus realioje kino bei alternatyvaus turizmo rinkoje, galima būtų kalbėtis ir apie realų „turistinį,
miestą reklamuojantį kiną.
Kino industrija ne tik reklamuoja miestus ir šalis, bet ir sistemingai kuria pabėgimo nuo
kasdienybės iliuziją, o tuo pačiu suteikia realioms vietoms tariamą autentiškumą. Būtent ieškodami
autentiškumo ir kino sukurtos miesto iliuzijos dauguma turistų renkasi specifinį kelionės tikslą. Tas
tikslas arba kelionė kryptis kino dėka suformuoja sentimentalų prisirišimą prie tam tikros šalies ir
lokacijos. Nenuostabu, kad dauguma mūsų būtent dėl didžiųjų kino studijų sukurto įvaizdžio, Paryžių
laiko meilės, romantikos arba mados sostine (Vagionis ir Loumioti, 2011). Kine ne tik Paryžius
mitinis. Woody Alleno Niujorkas ar Frederico Fellini Roma, taip pat traukia kin turistus. Šie miestai
yra ir realūs ir fiktyvūs, tuo tarpu Peterio Jacksono sukurtas J.R Tolkieno Viduržemis ir realios
Naujosios Zelandijos lokacijos jau kitas atvejis. Tai kartu ir taktinis šalies turizmo planas, kuriam
įvykdyti reikia visos infrastruktūros. Tolkieno istorijų fanai traukia į Naująją Zelandiją su tikslu
pamatyti „Hobitoną“ ir kraštovaizdį kuriame klaidžiojo „Žiedo brolija“. A. Buchmann, K. Moore ir
D. Fisher (2009) kaip tik kalba apie „Žiedų valdo“ paskatinto turizmo autentiškumą, arba W. Benjami
turistinės krypties „auros“ koncepciją. Čia kvestionuojamas filmavimo vietos realumas ir fiktyvi
istorijos simuliacija (Baudrillard, 1983). Taigi kaip fiktyvūs filmų elementai, turistų akimis, tampa
tokiais realiais? Galbūt atsakymas slypi pačioje kino medijoje, kaip ji kuriama ir suvokiama?
Galbūt realių miestų įvaizdžio ir kino filmų suformuoto įvaizdžio suvokimo procesas toks pats? Vis
tik dauguma kino turistų yra sekėjai, beveik kaip piligrimai, kurie pasiryžę sekti kino personažų
pėdomis, jie pasiryžę lankytis tose lokacijose, kuriose jie jaučia aurą ir autentiškumą, kurį sukūrė
filmo komanda (A. Buchmann, K. Moore ir D. Fisher, 2009). Paskatinti vizualios kino galios, tokie
turistai entuziastai, kuria ištisą bendruomenę ir broliją.
Taigi kas gali būti stipriau nei kinematografinis šalies įvaizdžio perteikimas? Mes
gyvenam vaizdų vartojimo amžiuje, tais pačiais vaizdais mes kuriam mitus ir iliuzijas apie šalis ir jų
gyventojus. Negalime nuneigti populiariosios kultūros įtakos ir šalies turizmui (Frey, 2009). Dar
nebyliojo kino amžiuje (1920) buvo kalbama apie universalią vaizdų kalbą, kuri padėtų skirtingoms
26
kultūroms ir tautoms susikalbėti. Tokia klasikinė kino teorija aukštino naujos universalios meno
kalbos atsiradimą, tačiau atsiradus nacionaliniam kino judėjimui, o vėliau ir garsui, universalumas
buvo nustumiamas į šoną. Vis tik vizualusis kino pradas netradiciniam arba alternatyviam turizmui
labai svarbus. Nacionalinio kino kūrėjai kalbėdami vaizdiniais perteikia ir savo šalies įvaizdį. Kartais
tos istorijos metaforiškos ir net tiesiogiai nesusijusios su filmo lokacija, tačiau pati kino medija yra
veiksminga priemonė šalies įvaizdžiui kurti ir viešinti. Efektyvumą galima išmatuoti analizuojant
statistiką, tačiau labai svarbu suvokti kaip kino turistai suvokia realias vietas ir įsivaizduojamas?
Kaip jie atskiria tikrą urbanistiką nuo išgalvotos-simuliuotos?
Kalbant apie simuliacijas - įvaizdis kine suvokiami simboliškai. Studijuojant įvaizdžius kaip
simbolius, dažnai pasilekiamos kitos mokslinės sritys– semiotika (mokslas, tiriantis ženklus ir ženklų
sistemas).Vienas ryškiausių semiotikos mokyklos atstovų, tai prancūzų-lietuvių kilmės mokslininkas
Algirdas Julius Greimas. „Nors semiotika dažnai priešinama kitai mokslo sričiai, fenomenologijai
(žmogiškosios patirties tyrimai), kaip orientuota tik į kalbines, tekstines struktūras, A.J. Greimo
semiotika nuo pat savo atsiradimo pradžios kūrėsi kaip prasmės teorija, siekianti apimti ne tik žodinę,
bet ir nežodinę raišką turinčius reikšminius darinius (pvz., paveikslus, erdves, kūną)“ (Keršytė, 2009).
Tame tarpe A.J Greimas apjungė semiotiką ir urbanistiką. Semiotikai tyrinėja vaizdo ir įvaizdžio
reikšmes, ženklus. Jie bando suvokti įvaizdžio formavimo procesą per kultūrinę – socialinę prizmę.
Tyrinėjant miestus galima atsekti kaip tam tikri miesto ženklai (pastatai, gatvės, upės ir kt.) ilgainiui
tampa įvaizdžio dalimi, tam tikromis ikonomis. Tos ikonos (istorinis paveldas, asmenybės, įvykiai ir
kt.) dažnai įterpiamos į kino filmus, taip realūs miestai, realūs pastatai, realus miesto išplanavimas ir
realūs miestiečiai tampa reliatyvaus įvaizdžio dalimi.
Kitas lingvistinės semiotikos diskurso plėtotojas, Ferdinand‘as de Saussure‘as, įvedė
sąvokas signifikatas ir signifikantas. Paprastai tariant, sifinifikantas – tai mieste stovintis pastatas, o
siginifikatas – kultūrinė jo koncepcija. Taigi nors įvaizdžio samprata yra reliatyvi, jos negalima
suvokti be fizinių ženklų. Fizinio objekto ir to objekto kultūrinės koncepcijos koreliaciją apie kurią
kalbėjo A.J Greimas, galima sutikti ir miesto įvaizdžio sampratoje. Pasak A.J. Greimo, miesto
prasminis efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultūrinio signifikato koreliacijos. Kino
industrijoje miesto prasminis efektas, arba miesto įvaizdis taip pat priklauso nuo realių objektų ir jų
kultūrinės koncepcijos santykio. Kino filmai kaip tik kuria koncepcijas pagal kurias mes suvokiame
realaus miesto įvaizdį.
Dėka kino industrijos turistai apsilanko net ir tuose miestuose, kurie kino filmuose tiesiogiai
net nedalyvavo. Kitaip tariant čia susiduriama su perkėlimo (ang. dispalcement) teorija, kuri susijusi
su realios vietos (miesto, šalies, regiono) perkėlimu į visai kitą lokaciją. „Perkėlimas“ tapo dažnu
reiškiniu (ypatingai Airijoje) kai kino filmas filmuojamas visiškai kitoje šalyje, net nesusijusiose su
27
šalimi, kurią vaizduoja (Bolan, et al., 2011). Toks perkėlimas verčia kvestionuoti vietos autentiškumą
ir reikšmę, priklausomai nuo to kurią vietą, realią (kurioje filmuojama) ar fiktyvią (kuri vaizduojame
filme) turistai renkasi paskatinti kino industrijos. Taigi kino industrija prisideda ne tik prie miesto
turistinio įvaizdžio formavimo bet ir jo rėmimo, kitaip tariant kino kūrėjai įsitraukia į turizmo
marketingo kompleksą (McCarthy, 1964). Tradicinį marketingo kompleksą (4P) sudaro:
produktas/paslauga, kaina, vieta ir rėmimas. Šiuos keturis pagrindinius marketingo komponentus
papildo dar trys: žmonės, fizinis akivaizdumas ir procesas. Toks marketingo kompleksas šiandien
taikomas ne tik prekėms, paslaugoms, bet ir vietoms (miestai, šalys, regionai). Šiame kontekste kino
industrija kaip vienas iš rėmimo elementų tampa alternatyvia vietos įvaizdžio reklamos priemone.
1.2.2 Kino turizmas kaip kino industrija pagrįsto miesto įvaizdžio pasekmė
Kino turizmo koncepcija mokslinėje literatūroje pristatoma kaip šiuolaikinės visuomenės
fenomenas susijęs su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuoja
arba vietas kurios buvo vaizduojamos filmuose. Ar kino turizmas yra kino industrija pagrįsto miesto
įvaizdžio pasekmė? Kitaip tariant ar kino filmai, kuriuose patalpinamas realaus miesto įvaizdis ar
bent to įvaizdžio elementai gali įtakoti turistų elgseną ir kelionės krypties pasirinkimą? Ar galime
drąsiai kalbėti apie strateginį vietos patalpinimą (ang. place placement) kino filmuose?
Šiandien tikrai nesunku pastebėti, kokią įtaką kino filmai turi ir turėjo atvykstamajam
turizmui. Akademiniuose užsienio tyrimuose šis fenomenas jau ne kartą išsamiai aptartas, o ir
praktikoje pastebima vis daugiau išvystytos kino turizmo infrastruktūros pavyzdžių. Vienas geriausių
kino filmo įtakos atvykstamajam turizmui pavyzdžių, tai Jungtinėje Karalystėje esanti Alnviko pilis,
kurios lankytojų skaičius išaugo 120 procentų, po to kai ji buvo parodyta Hario Poterio filmuose. Šis
stiprus prekinis ženklas kartu su emociškai įtraukiančiu naratyvu gali turėti stiprų turistinį poveikį,
nes atsidavę (“frančizės”) fanai keliauja savo mylimų herojų pėdomis (Tanskanen, 2012).
Kodėl prasidėjo šis kino turizmo bumas? Kada akademikai bei patys kino kūrėjai pradėjo
naudoti filmus kaip potencialius šalies ar miesto reklamavimo įrankius? Kino akademikai savo
tyrimuose jau kuris laikas naudoja ne tik kino turizmo sąvoką, šį fenomeną jie įvardija ir kaip „kino
paskatintą turizmą“, „medijos paskintą turizmą“, „kinematografinį turizmą“ arba „medijos
piligrimystę“ (Horrigan, 2009). Kad ir kurią sąvoką naudotume, kino filmų įtakos šalies įvaizdžiui
bei atvykstamajam turizmui negalime nuneigti (žiūrėti 12 priedą). H.Kim (2003) savo studijoje
pabrėžia, jog vietas, arba turistines kryptis mes renkamės jau turėdami tam tikrus lūkesčius. Tie
lūkesčiai formuojasi ir yra palaikomi pačių įvairiausių neturistinių praktikų, tokių kaip filmai,
literatūra, spauda, muzikiniai įrašai ar vaizdo klipai. Būtent „pop kultūros“ produktai
28
suformuoja ir sustiprina tą žvilgsnį (gaze). Apie žvilgsnį arba žiūrėjimo malonumą kine jau ne kartą
kalbėta, o pati teorija remiasi pirmųjų psichoanalitikų Freudo ir Lacano idėjomis, kurios buvo
pritaikytos vizualinės žiniasklaidos studijose, norint iškristalizuoti esminius vyrų ir moterų
reprezentavimo skirtumus. Tą pačia teoriją galima pritaikyti kino turizmo studijoms (žiūrėti 5
lentelę), tačiau svarbu atsižvelgti ir į pagrindinius kino elementus: istoriją, kinematografiją, garsą,
mizansceną, montažą. Kino turistus traukia tas pats žiūrėjimo malonumas, jie jautriau reaguoja į
vizualius kraštovaizdžio ir urbanistikos elementus kino filmuose. Žmones traukia tas žiūrėjimo
malonumas, o ir patys vaizdai pamažu tampa objektais (atvirukais, filmais, nuotraukomis).
Kino turizmo ypatumai
5 Lentelė
KINO TURIZMO YPATUMAI AUTORIAI, METAI
Nišinis, bet turi didelės auditorijos potencialą Papathanassis 2011
Įvairialypė tikslinė auditorija (įvairialypė kino filmo tikslinė
auditorija)
Olsberg/SPI, 2007
Motyvuoja ir pasiekia turistus per masinę mediją (medijų
konvergencijos rezultatas)
Månsson,2010 H.Kim, 2008
Galimybė kurti ar simuliuoti naujas turistų traukos vietas
(perkėlimas arba autentiškumas, reali filmo lokacija arba fiktyvi
filmo aplinka)
Optimal Economics, TNS
Research International, 2012
Emocinis auditorijos įtraukimas S.Kim, 2012
Poveikis šalies ekonomikai iš kino filmų ir kino turizmo pajamų Ruiz, 2015
Šalies reklamavimas, turistinės krypties įvaizdžio kūrimas arba
perkūrimas
H.Kim, 2005 Joliveau, 2009
Sudaryta autorės pagal: Månsson,2010; H.Kim, 2008; Optimal Economics, TNS Research International,
2012; S.Kim, 2012; Ruiz, 2015; H.Kim, 2005 Joliveau, 2009;
Kino filmai sukuria visai naujus turizmo traukos centrus, arba padidina turistų skaičius į jau
seniai esančius. Hanibalo Lekterio istorija puikus jau aptarto perkėlimo teorijos“pavyzdys (kino
filmuose ir knygose) bei jo tariamai lietuviškos šaknys, pritraukė nedidelę dalį turistų į mūsų šalį.
Vilniuje net buvo sukurtas specialus turistinis maršrutas. „Avinėlių tylėjimo“ pagrindinis personažas
Hanibalas Lekteris autoriaus paskelbtas lietuviu. „Pastaruoju metu net atsiranda žmonių, norinčių
turistus vilioti į Lietuvą kaip į pagarsėjusio žmogėdros gimtinę (Gudavičiūtė, Lietuvos rytas , 2003)“.
Bet Hanibalo atvejis tėra tik viena iš kino turizmo galimybių, kuomet Lietuvos vardas įtraukiamas į
kitų kūrėjų siužetus. Žinoma įstorija apie žmogėdrą turintį lietuviškas šaknis nesudaro teigiamo šalies
įvaizdžio, tačiau tokia strategija tikrai sudomina užsienio turistus. 2015-aisiais metais stipriai išaugo
užsienio filmų sukurtų Lietuvoje skaičius. „Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui
29
kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno
mokesčio lengvata“ (Macijauskaitė, 2016 m. sausio 24 d.). Nepaisant mokestinių lengvatų užsienio
kino kūrėjams, didėjantis tarptautinių kino projektų skaičius įtraukią Lietuvą į pasaulinio kino
žemėlapį. Tokios perspektyvos turi įtakos ir turistų srautams. Akivaizdus sėkmės atvejis, tai net ne
Kaune nufilmuota kino juosta apie Sugiharą, Japonų diplomatą antro pasaulinio karo metais gelbėjusį
žydus („Persona non grata“ 2015), kurioje tik imituojami Kauno vaizdai. Kaip teigė Lietuvos
ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, šis filmas turėjo įtakos turistų iš Japonijos srautams.
„Filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžią tik kino
juostai apie Džeimsą Bondą, o kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose dalinami lankstinukai
apie Kauną.“ Taigi šio filmo premjeros metu ir po jos buvo jaučiamas Japonų susidomėjimas Kaunu.
Tačiau tokiam rezultatui pasiekti neužtenka tik filmo ir Lietuvos bei Kauno paminėjimo. Prie filmo
sėkmės prisidėjo ir žiniasklaidos dėmesys, lankstinukai apie Kauną, paties ambasadoriaus kalbos.
Taigi kaip pabrėžė E.Meiliūnas „Kaunas šiuo metu labai stipriai reklamuojamas“.
Nors tai kol kas tik keletas sėkmės pavyzdžių, kino industrija kaip turizmą skatinanti ir
miestą reklamuojanti priemonė gana perspektyvi. Ji gali padėti pakoreguoti esamą miesto žemėlapį
ir sukurti naujus traukos centru. Šiame tyrime bus bandoma įžvelgti ne tik kino turizmo perspektyvas,
kino integracijos į miesto turistinio įvaizdžio formavimą galimybes, bet ir įvertinti esamą situaciją
remiantis ekspertų nuomonėmis.
1.2.3 Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis
Prieš pradedant kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo
galimybių tyrimą, būtina apsibrėžti patį įvaizdžio formavimo modelį, esminius etapus. Remiantis
esamais turizmo ir kino turizmo modeliais, išstudijuota kino turizmo ir miesto įvaizdžio literatūra,
bus sudarytas teorinis modelis, kuris galėtų palengvinti kino industrijos integraciją į Kauno miesto
turizmo formavimo procesą.
Žvelgiant į bendrą turistinės krypties rėmimo modelį (žiūrėti 13 priedą), galima pastebėti,
jog jis kuriamas iš turizmo organizacijų (DTO) perspektyvos (Li ir Vogelsong, 2002). Šis modelis
pradedamas formuoti būtent nuo vidinio turistinė organizacijos vertinimo, atsakingųjų už rėmimą
priskyrimo ir turistinio įvaizdžio kūrimo bei projektavimo. Turistinio įvaizdžio rėmimo procese
svarbus ir grįžtamasis ryšys, kuris padeda įsivertinti patiektos informacijos apie turistinę kryptį sėkmę
ir suteikia galimybę turizmo organizacijos ateityje patobulinti komunikuojamą įvaizdį. Galiausiai
patys turistai apsisprendžia ar turistinis įvaizdis jiems priimtinas ar ne. Jeigu turistinis įvaizdis
30
priimtinas, tai gali įtakoti ir jų galutinį apsisprendimą keliauti, ir atvirkščiai, jeigu įvaizdis
nepriimtinas, individas nesirinks šios turistinės krypties.
S.D.F Lopes (2011) straipsnyje apie turistinio įvaizdžio ištakas, vystymąsi ir reikšmę
pateikiami du svarbūs įvaizdžio tipų modeliai (žiūrėti 14 ir 15 priedą). Turistinio įvaizdis skaidomas
į pirminį, kuris susiformuoja po apsilankymo bei atgaminus kelionės patirties prisiminimus ir į
antrinį, kuris formuojasi dar neapsilankius tam tikroje vietoje. Antrinis įvaizdis taip pat skaidomas į
organišką/neformalų įvaizdį (paremtą informacinėmis žinutėmis, nepriklausomą nuo turizmo
organizacijų) ir į paskatintą/formalų įvaizdį (įtikinamos žinutės, reklama sukurta organizacijos).
Būtent antrinis - paskatintas įvaizdis – aktualus integruojant kino industriją į bendrą turizmo
strategiją. Taigi kino filmai ir kino industrijos veikla gali atlikti turizmo rėmėjo vaidmenį,
kurdama įtikinamas turistinio įvaizdžio žinutes kino filmų siužetuose. Turistinio įvaizdžio kino
filmuose įtikinamumas ir veiksnumas priklausys ir nuo siekiamos kino turizmo formos (žiūrėti 16
priedą ).
Ar kino filmai yra pagrindinis faktorius lemiantis kelionės krypties pasirikimą? Ar kino
paskatintas turizmas atitinka individualius pomėgius? Ar mes lankome tas vietas, kurias matėme kino
filmuose? O gal tiesiog bandome pabėgti ir pasislėpti kino iliuzijoje? Pasirinkus vieną iš siekiamų
kino turizmo krypčių bus lengviau formuoti ir patį turistinį įvaizdį. Taigi pagal turistinės krypties
rėmimo modelį, turistinio įvaizdžio tipologijas bei kino turizmo formas ir ypatybes, galima apsibrėžti
ir kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo teorinį modelį (žiūrėti 17 priedą).
31
II. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO
ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS
2.1 Tyrimo aktualumo pagrindimas
Dar 2015-ųjų metų vasarą Kaunas sutelkė pajėgas drąsiam kultūriniam proveržiui. Miesto
regeneracijos ašimi buvo pasirinkta kultūros sfera ir kūrybinių industrijų plėtra. „Kauno miesto
kultūros plėtros galimybių studija parodė, kad su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis
susijusiose mokslo programose Kaune mokosi net 4575 studentai, kūrybiški specialistai rengiami 57
universitetinėse studijų programose, dar 15 programų siūlo kolegijos, o 19 – profesinio rengimo
įstaigos (Elta ir lrytas.lt inf, 2015)“. Vienu iš kultūros ir kūrybinių industrijų proveržio rezultatu tapo
Kauno savivaldybės inicijuojamas projektas „Kaunas pilnas kultūros“. Nors pastaruoju metu miesto
bendruomenė dviprasmiškai vertina kai kuriuos Kauno savivaldybės sprendimus susijusius su
kultūros sektoriumi, „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” projektui skiriama ypatingai daug
dėmesio bei investicijų. „Kauno miesto savivaldybė projektui „Europos kultūros sostinė“ per
penkerius metus numato skirti 12 mln. eurų – tokia suma savivaldybės biudžetuose būtų numatyta,
jeigu miestas laimėtų konkursą dėl Europos kultūros sostinės vardo“ (BNS, 2016). Kūrybinių
industrijų bei Kauno bendruomenės įtraukimas į šį projektą padėtų atspindėti Kauno tapatumą, padėtų
sukurti naują miesto tempą bei kapitalą. Pasak „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto
vadovės dr. Virginijos Vitkienės būtent kūrybinė veikla užtikrina turizmo suaktyvėjimą ir nuolatinį
visos Europos dėmesį miestui (Ryšių su visuomene poskyrio informacija , 2016).
Taigi kūrybinės veiklos ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune svarbus ir miesto turistinio
įvaizdžio formavimui. Šiame tyrime analizuojama, vienos iš kūrybinių industrijų – kino industrijos
įtraukimo į miesto turistinio įvaizdžio formavimą galimybė. Lietuvos mokslinėje literatūroje jau buvo
nagrinėtos ir apžvelgtos kūrybinių industrijų perspektyvos: Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių
industrijų asociacija 2014 metais atliko Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumo
tyrimą, o Kauno regiono plėtros agentūra 2011 metais atliko Kurybinių industrijų klasterių Kauno
regione plėtros galimybių analizę. Vis tik apie kino filmų ir kitų kino industrijos veiklų įtraukimą į
vietos turistinio įvaizdžio formavimą dar nebuvo plačiai diskutuojama, tačiau susidomėjimas
kūrybinėmis industrijomis Lietuvos kontekste tik didėja. Užsienio literatūroje jau eilę metų
mokslininkai analizuoja ryšį tarp kino filmų, juose rodomų realių miestų, šalių ir regionų bei
atvykstamojo turizmo skatinimo. Šio ryšio rezultatas - jau pirmoje dalyje aptartas kino turizmas.
Mokslininkai šį besivystantį fenomeną, kuris laikomas ir turizmo marketingo strategijos dalimi,
32
tyrinėja iš pačių įvairiausių pusių. Vieni tyrėjai analizuoja gerbėjų auditorijos patirtis, kiti gilinasi į
konkrečių kino filmų atvejus bei jų poveikį atvykstamajam turizmui. Tarptautinė patirtys rodo, jog
filmai yra svarbus marketingo įrankis, kuris efektyviai tarnauja ir vietos turizmo skatinimo
strategijoms (Vagionis, Loumioti, 2011). Kandgi Lietuvoje šis fenomenas plačiai neanalizuotas, o ir
apie kino industrijos įtraukimą į turizmo marketingo strategiją dar nekalbėta, šiuo tyrimas padės
atskleisti kino turizmo potencialą Lietuvoje. Bandant suvokti šios priemonės galimybes bus
pasitelkiama trianguliacijos tyrimo metodika (kokybinė turinio analizė, pusiau stuktūruoti interviu,
fokus grupės dikusija), kuri padės atskleisti kino industrijos kaip turizmo marketingo strategijos
potencialą, bei suformuoti galimą miesto turistinio įvaizdžio paramos pasiūlymą.
Kokybinės kino filmų turinio analizės metodas pasitelkiamas norint nustatyti esminius
elementus, taktikas ir strategijas, kurios gali būti pritaikytos ir miesto turistinio įvaizdžio formavimui,
turizmo reklamavimui bei skatinimui. Pusiau struktūrinio interviu su ekspertais siekis – suvokti
esamą Kauno miesto turistinio įvaizdžio situaciją, požiūrį į kino industrijos dalyvavimą miesto
turistinio įvaizdžio formavimo bei rėmimo procese. Trečiuoju ir paskutiniu darbo metodu, fokus
grupės diskusija - siekiama atskleisti trijų skirtingų grupių požiūrį į Kauno miesto turistinį įvaizdį,
traukos objektus, kinematografiškiausias arba įdomiausias miesto vietas. Šiuo metodu taip pat
bandoma suvokti esmines fokus grupės diskusijos dalyvių asociacijas susijusias su Kauno miestu,
turizmu bei kino filmais.
2.2 Tyrimo metodologija, metodikų pagrindimas ir organizavimas
Trianguliacijos metodologija apjungia daugiau nei vieną informacijos paieškos metodą. Į šią
metodologiją įtraukiami interviu, įžvalgos, klausimynai ir dokumentai (Hussein, 2009). Šis
trianguliacijos metodas prilyginamas trikampio analogijai, tai reiškia, kad vienas taškas remiasi trimis
skirtingais ir nepriklausomais šaltiniais (Decrop, 1999). Dauguma tyrėjų, tame tarpe ir kino turizmą
analizuojančių mokslininkų (Carl, 2004; Basanez, 2011; Benjamin ir kt., 2012; Özdemir ir Adan,
2014) renkasi šią metodologiją kaip galimybę aiškiau suvokti problemą. Tuo pačiu šis metodas didina
tyrimo pagrįstumą ir patikimumą, leidžia pažvelgti į problemą iš įvairesnių kampų. Įvaizdžio
tyrimuose kaip tik svarbus šaltinių ir metodų įvairumas, kadangi jis praplečia suvokimo lauką.
Kuriant strategiškai sėkmingą vietos turistinį įvaizdį, labai svarbi ne tik vietinių suinteresuotųjų, bet
ir išorinių įtakojančių grupių nuomonė. Taigi norint aprėpti išorinius ir vidinius įvaizdžio
suinteresuotuosius dažnai pasitelkiama mišri tyrimo metodika.
Paprastai trianguliacijos metodologija apjungia kokybinių ir kiekybinių metodų technikas,
tačiau šiame tyrime pasirinkti tik kokybiniai metodai: turinio analizė, interviu ir fokus grupės
33
diskusija. Šie trys metodai turėtų padėti atskleisti skirtingus požiūrius į kino industrijos Kaune
galimybes, padėtų suvokti esamą turistinio įvaizdžio situaciją ir numatyti galimą turizmo ir kino
industrijos ryšį.
Tyrimo organizavimas:
Pačioje empirinio tyrimo pradžioje atliekama kokybinė kino filmų turinio analizė. Pasak C.
Newbold ir kt. (2002) kokybinė turinio analizė tiria ryšį tarp teksto ir jo potencialios reikšmės
konkrečiai auditorijai, tuo pačiu pabrėžia, jog medijų tekstai yra polisemiški (t.y atviri skirtingoms
skaitytojų interpretacijoms) ir nusako tik numanomą reikšmę. Kino filmų tyrimuose taikoma ta pati
masinės medijos turinio analizės metodika, todėl kino filmai analizuojami kaip tekstai, atsižvelgiant
į auditoriją, pačią kino specifiką bei kitus svarbius kontekstus.
Šiame tyrime lietuviški filmai analizuojami tik tie, kurie tiesiogiai susiję su Kauno miestu
arba, kuriuose vaizduojamos realios miesto vietos, reali architektūra, realūs įvykiai ir kt. Tarpe
lietuviškos kinematografijos įsiterpia ir tarptautiniai kino produkcijos pavyzdžiai. Tarptautinio
konteksto kino filmai pasirinkti pagal tai, kokią įtaką atvykstamajam turizmui bei miesto, šalies
įvaizdžiui jie turėjo. Sėkmingiausių užsienio kino turizmo atvejų (didžiausia įtaka atvykstamajam
turizmui) atranka remiasi filmų pastatymo chronologija, t.y kaip priešprieša lietuviškam kino
kontekstui pateikiami to paties dešimtmečio (nuo 20 a. 6 deš. Iki 21 a. 1- 2 deš.) užsienio kino filmai.
Turinio analizė susiaurinama iki esminių elementų paieškos , elementų, kurie turėjo, turi ir gali turėti
įtakos miesto turistinio įvaizdžio formavimuisi. Šioje dalyje tiriami Kauno demonstravimo kine
ypatumai pagal skirtingus demonstravimo būdus bei pagal įvaizdžio charakteristikas. Taip pat
braižoma vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine palyginimo matrica. Galiausiai išskiriami
dominuojantys objektai/elementai pagal, kuriuos galima atpažinti miestus arba šalis. Pirmojoje
tyrimo stadijoje nekvestionuojama filmų meninė vertė, o į kino produkciją bei pačią kino industriją
žvelgiama plačiau kaip į efektyvią, skatinančią atvystamąjį turizmą, reklamos priemonę. Todėl šioje
dalyje analizuojami ne tik pilno ar trumpo metro žanriniai filmai, bet įtraukiamos ir miesto bei pačios
kino industrijos reklamos. Taip pat svarbu atsižvelgti į bendras filmų žanrų ir siužetų tendencijas,
kokios įvaizdžio strategijos juose naudojamos ir kokį vaidmenį filmuose atlieka miestai ar šalys. Į
išsamią turinio analizę neįtraukiami tarptautiniai kino projektai filmuoti Kaune, tačiau jų atvejai
trumpai apžvelgiami.
Šiame tyrime svarbu atsižvelgti ir į tam tikrą politinę situaciją, kuri galėjo nulemti specifinį
miesto įvaizdžio kine vaizdavimą (ypatingai lietuviško kino atveju). Tik atsižvelgiant į išorinius
faktorius, kurie galėjo nulemti tam tikro laikotarpio miestų, šalių ir regionų įvaizdžius kine, bus
įmanoma pastebėti esminius kultūrinius ir mentalinius kino industrijų skirtumus.
34
Kino filmų turinio analizės metodas pasirinktas kaip šio tyrimo pagrindas, pagal kurį ir bus
formuojamos tolesnių dalių problematikos, esminės įžvalgos. Pagal sąlyčio taškus arba skirtumus
lietuviškuose bei užsienio kino filmuose (žiūrėti 18 priedą) bus galima suformuluoti ir interviu su
ekspertais bei fokus grupės diskusijos klausimus.
Antroji tyrimo dalis – struktūruotas interviu organizuojamas apklausiant šešis savo sričių
(kino ir turizmo) ekspertus, o tuo pačiu įtraukiant esmines interviu (Gediminas Jankauskas, Edgaras
Klivis, Jaq Greenspon, Gediminas Skrandis Banaitis, Bjorn Ingvolstad, Kristina Juraitė, Rytis
Zemkauskas, Rita Stanelytė) įžvalgas iš 2015-aisiais metais atlikto tyrimo „Kino turizmas: lietuviškų
filmų platinimo tarptautiniuose kino festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui“, vykdyto pagal LMT
projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (sutarties Nr. 5-9 / SMT 15P–168).
Pusiau struktūruotas ekspertinis interviu metodas pasirinktas, kaip priemonė atskleisianti
realią Lietuvos kino industrijos ir Kauno miesto turizmo situaciją. Interviu metodai varijuoja nuo
griežtos struktūros iki laisvos formos pokalbių, trumpų komentarų bei esminių klausytų pranešimų
įžvalgų. Pasak M. Denscombe (2007) tik pusiau struktūruoti ir nestruktūruoti interviu yra tęstiniai ir
naudojant atvirus klausimus leidžia apklausiamiems savais žodžiais vystyti pokalbį bei suteikti
daugiau įžvalgų ir praplėsti temos kontekstą.
Pusiau struktūriniame interviu iš anksto paruoštos pokalbių gairės padeda nenukrypti nuo
temos, tačiau skirtingi pašnekovai ir skirtingos jų kvalifikacijos reikalauja lankstumo, todėl griežtą
interviu struktūrą pakeičia laisvesnės formos pokalbis. Pusiau struktūruoto interviu forma parinkta ir
dėl galimybės laisvai, bet kryptingai kalbėtis apie dviejų industrijų (turizmo ir kino) sąlyčio taškus
bei perspektyvas. Kadangi ne visiems apklausiamiems ekspertams artima kino turizmo sąvoka arba
ne visai aktualus miesto turistinis įvaizdis, klausimai užduodami pagal jų interesus bei kompetenciją.
Esminis šios tyrimo dalies tikslas – priartinti teoriją prie realios praktikos arba bent realios galimybės
įsitraukti kino industriją į miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą. Interviu metu tai pat bus
bandoma apibrėžti esminius dabartinio miesto turistinio įvaizdžio trūkumus, taikomas praktikas. Ir
galiausiai ar toks ryšys Kaune tarp kino industrijos ir miesto turizmo įmanomas?
Tyrimo eigoje atliekami pusiau struktūruoti interviu su skirtingų sferų ekspertais (Ingrida
Račikienė ir Inga Pažereckaitė-Kalėdienė; Tomas Nemūra; Karolis Kaupinis; Lineta Mišeikytė;
Nijolė Beliukevičienė; Jūratė Pazikaitė; Monika Inčerytė). Taip pat tyrimo konteksto praplėtimui
trumpai apklausiami ir kiti kino industrijos bei miesto įvaizdžio ekspertai, taip bandant suvokti
esamas ir buvusias kino kūrimo Kaune patirtis. Greta naujausių ekspertų nuomonių, įtraukiamos ir
pernai metais atlikto tyrimo (Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino
festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui, 2015) interviu įžvalgos bei esminiai „Meeting point Vilnius
2016” konferencijos pranešimų akcentai. Visi pašnekovai atstovauja vidinę miesto įvaizdžio
35
suinteresuotųjų pusę. Dauguma jų tiesiogiai prisideda arba gali prisidėti prie miesto, regiono ar šalies
turistinio įvaizdžio. Detaliau ekspertinių interviu bei papildomų šaltinių tikslai bei gairės pateikti
lentelėse (žiūrėti 19 – 20 priedą):
Trečiasis tyrimo metodas - fokus grupės diskusija. Pasak M. Catteral ir kt . (2007) rinkos
tyrimuose šis metodas užtikrina įvairovę, kūrybiškumą, šviežumą ir aktualumą. Šiuo metodu
bandoma suprasti jau turimus kokybinius turinio analizės bei interviu duomenis, tuo pačiu suprasti
fokus grupės dalyvių (realių miesto įvaizdžio vartotojų, o ne kūrėjų) požiūrių skirtumus ir panašumus
į kiną, turizmą bei Kauno miesto įvaizdį, asociacijas, kuria kelia tam tikros miesto vietos. Taip pat
suvokti jų kelionės mieste įpročius. Šio tyrimo eigoje organizuojama fokus grupės diskusija su 10 –a
užsienio studentų ir vienu moderatoriumi. Grupės dalyvius vienija bendra charakteristika – jie
atstovauja tarptautinį Kauno akademinį jaunimą (žiūrėti 21 priedą) ir požiūrį į miestą iš šalies. Greta
išsakytų diskusijos dalyvių idėjų svarbu suvokti ir iš kokio konteksto ir su kokia išankstine nuomone
apie Lietuvą ir Kauną, jie atvyko. Tuo pačiu svarbu suvokti kokiam Kauno akademiniame rate jie
sukas, ką studijuoja.
Esminiai fokus grupės diskusijos tikslais:
1. Suvokti užsieniečių santykį su Kaunu;
2. Atskleisti su kuo jiems asocijuojasi Kaunas?
3. Atskleisti kaip jų nuomone Kaunas galėtų atrodyti kino ekrane (kaip
personažas ar filmo žanras)?
4. Pasvarstyti kokios Kauno vietos kinematografiškiausios ir labiausia
atskleidžia miesto esmę ir jo įvaizdį?
Taigi diskusijos su moderatoriumi metu bandoma suvokti dalyvių požiūrius į dabartinį Kauno
miesto įvaizdį, esamus traukos objektus, taip pat jų santykį su užsienio. Diskusijų metu bus bandoma
sukurti ir tam tikrą kinematografišką miesto siužetą, personažą, žanrą bei potencialių kino lokacijų
žemėlapį.
2.2.1 Kino filmų turinio analizės rezultatai
Šiame darbe vietos demonstravimas kino filmuose suvokiamas kaip įvaizdžio formavimo,
reklamavimo bei turizmo skatinimo priemonė. Kadangi nėra atlikta tyrimų apie Kauno įvaizdžio
filmuose įtaką turistų srautams, šios analizės rezultatai tik prielaidos padėsiančios suvokti lietuviško
kino turizmo perspektyvas. Kad tyrimas neliktų tik prielaidų ir svarstymų lygmenyje, analizės metu
remtasi ir realiais, sėkmingiausiais kino industrijos ir turizmo pavyzdžiais.
36
Tyrimas atliktas peržiūrint kino produkciją apie Kauną bei filmus, kurių veiksmas vyksta
šiame mieste. Stebint kaip chronologiškai keitėsi Kauno vaidmuo kine buvo fiksuojami esminiai
miesto demonstravimo būdai bei įvaizdžio charakteristikos. Susumuoti bei apibendrinti Kauno
demonstravimo ypatumų rezultatai pateikiami 3-ose lentelėse. Miesto įvaizdžio ypatumai
skaičiuojami pagal parodymus ir vietos demonstravimo tipą (verbalinį, vizualinį, verbalinį vizualinį).
Šioje dalyje lietuvišką kontekstą atstovauja ir į analizę įtraukti 5-i pilno metro vaidybiniai filmai, 3-
ys trumpo metro dokumentiniai filmai ir 5-i reklaminiai klipai. Turinio analizės metu buvo
fiksuojama, kiek kartų ir kaip minimas Kauno vardas bei kiek kartų, kaip ir kokiame kontekste
buvo rodomi Kauno miesto vaizdai. Kauno įvaizdis kine buvo nagrinėjamas pagal vietos
demonstravimo ypatybes (žiūrėti 6 lentelę) : kas demonstruojama, demonstravimo pobūdis, vietos
atspalvis, scenos, demonstravimo dažnumas, demonstravimo natūralumas, vietos realumas).
6 lentelė
Kauno demonstravimo kine ypatumai
Vietos demonstravimo būdas Verbalinis Vizualinis Verbalinis ir
Vizualinis
Demonstravimo ypatumai
Kas demonstruojama
Vieta - 9 6
Vietos
pavadinimas
1 - -
Demonstravimo pobūdis
Tiesioginis - 10 6
Netiesioginis
(perkėlimas)
- 2 1
Vaizdavimo atspalvis
Teigiamas - 3 2
Neigiamas - 1 5
Neutralus - 3 2
Laikotarpis
Tarpukaris - 1 1
II pasaulinis
Karas
- 1 1
1972 m. - 1 1
Sovietmetis - 3 1
Šiandiena - 5 1
Kita - - 1
Demonstravimo dažnumas filme
1 kartą - - -
Daugiau nei 1
kartą
1 7 6
Demonstravimo natūralumas Natūralus - 2 4
Nenatūralus - 5 3
Vietos realumas Reali - 7 7
Išgalvota - - 1 Pastaba: sudaryta remiantis S.Jurgilaitės (2010) produktų demonstravimo ypatumais lietuviškuose
vaidybiniuose filmuose tyrimo instrumentu.
37
Remiantis S.Kirvaitienės (2007) pateikta įvaizdžio charakteristikų palyginimo lentele
klasifikuojami pasirinkti lietuviški Kauno įvaizdžio atvejai kine (žiūrėti lentelę). Įvaizdžio
palyginimo kategorijos, kurių neatitinka nei vienas analizuotas kino produkcijos atvejis, atmetamos.
7 lentelė
Kauno miesto demonstravimas filmuose pagal įvaizdžio charakteristikas
Filmas/ai Vidinis
išorinis
Trukmė
laikas
Dinami
ka
Struktūra
veikla
Fikcija
Realus
Pirminis
Apibūdinantis
Įsivaizduojamas
Veiksmų
seka
(Meninis
filmas)
Adomas nori būti
žmogumi
Žingsniai naktį
Raudonmedžio
rojus
Mano mažytė
žmona
Vaikai iš
Amerikos
viešbučio
Išorinis Praeitis Judantis Veikla Fikcija Apibūdinantis
Mentalinis
žemėlapis
Kaunas pilnas
jausmų
Kaunas pilnas
vaizdų
Kaunas pilnas
kultūros
Lost and found
Kaunas
Interwar
architecture of
Kaunas
Vidinis Esamas
Stabilus
ir
judantis
Struktūra Realus
Pirminis
įsivaizduojamas
Apibūdinantis
Dokumenti
ka
Fontano vaikai
Nuosavas velnias
Kaunas yra
Kaunas
Išorinis Praeitis Judantis Struktūra ir
Veikla
Realus Pirminis ir
apibūdinantis
Vizualizaci
ja
Kaunas dalinasi Vidinis Esamas Judantis Struktūra Realus Apibūdinantis
Vizija Kaune kaip kine Išorinis „ateitis“ Judantis Struktūra ir
veikla
Fikcija Įsivaizduojamas
Prisiminim
as
Kai apkabinsiu
tave
Išorinis Praeitis Stabilus Struktūra ir
veikla
Fikcija
ir
realus
Įsivaizduojamas
Pastaba: sudaryta pagal S.Kirvaitienės (2007) įvaizdžio charakteristikos palyginimų lentelę
Analizės metu taip pat buvo fiksuojami sutapimai tarp naujausiuose Kauno miesto turizmo
kataloguose pateiktų bei lietuviškuose filmuose demonstruojamų objektų ir vietų (žiūrėti 21 priedą).
38
Analizuojant Kauno kine atvejus buvo stebimi pakartotinai demonstruojami miesto objektai, pagal
tai dėliojamas tam tikras populiariausių Kauno kino lokacijų žemėlapis. Žiūrovo ir miesto įvaizdžio
santykio trukmė prilyginama bendrai kino produkcijos trukmei, kadangi skirtingai nei produkto
demonstravimo atveju, miesto vaizdas kine tarnauja kaip nepertraukiamas viso siužeto fonas.
Kitas svarbi turinio analizės dalis (žiūrėti 22 priedą)– išskirti objektus bei elementus, pagal
kuriuos žiūrovas gali atpažinti kino filmuose demonstruojamus miestus. Tie objektai tampa
savotiškomis ikonomis arba signifikantais – miesto įvaizdžio (signifikato) išraiškomis. Lentelėje
pateikiami ryškiausi ir žinomiausi objektai demonstruojame tik tuose filmuose (trupo ir pilno metro)
ar reklamose, kurie patenka į autentiško miesto vaizdo kategoriją. Taigi kino produkcijos
atstovaujančios vietos perkėlimo strategiją arba filmai ir TV serialai, kuriuose kuriami
neegzistuojantys pasauliai atmetami. Žinoma jų įtaka turizmui nenuginčijama ir reikalauja atskiros
studijos. Kol kas Lietuvoje mes neturime tokio stipraus nacionalinio ir į tarptautinę rinką orientuoto
alternatyvaus, žanrinio arba epinio kino atvejo, nors nėra ir itin ryškių kino turizmo pavyzdžiu, tik
labai nedidelės to užuominos. Šalies ir miestų matomumui daugiau įtakos turi tarptautiniai kino
projektai (koprodukcijos), filmų sklaida festivaliuose. Jeigu vidiniai suinteresuotieji atsižvelgtų į kino
turizmo ir miesto įvaizdžio skatinimo perspektyvas, būtų galima kalbėti apie vietos įvaizdžio ir
svarbiausių objektų integraciją.
Pagal lentelėse (6 ir 7) pateiktus rezultatus ryškėja tam tikros miesto vaizdo demonstravimo
kine tendencijos:
1. Lietuviškuose filmuose Kaunas dažniau rodomas, o ne minimas kaip vieta.
2. Kino produkcijose dažniausiai demonstruojamas tiek teigiamas, tiek ir neigiamas Kauno
įvaizdis, o rečiau neutralus.
3. Analizuotuose atvejuose Kauno miestas dažniau demonstruojamas sovietinio laikotarpio
kontekste, tuo tarpu šiuolaikinį kiną labiau atspindi trumpos miesto lokacijų ir miesto
įvaizdžio reklamos.
4. Miestas ir miesto ženklai analizuojamuose atvejuose rodomi dažniau nei vieną kartą.
5. Kaunas reklaminiuose klipuose demonstruojamas pagražintai ir pakankamai nenatūraliai,
tačiau vaidybiniuose filmuose miestas ir jo fonas tarnauja pačiai istorijai.
6. Beveik visose kino produkcijos Kaunas vaizduojamas kaip reali, o ne išgalvota vieta.
7. Meniniuose filmuose apibūdinamas išorinis, praeities miesto įvaizdis.
8. Šiuolaikinių miesto lokacijų bei naujo miesto įvaizdžio reklamose pateikiamas „mentalinis
miesto“ įvaizdis.
9. Klipe „Kaunas dalinasi“ miesto įvaizdis vizualizuojamas.
10. Kino festivalio klipe „Kaune kaip kine“ pateikiama tam tikra miesto vizija.
39
11. Filme „Kai apkabinsiu tave“ labai ryškus miesto prisiminimo faktorius.
12. Analizuotuose kino atvejuose bei Kauno turizmo leidiniuose pateiktuose lankomų objektų
sąrašuose dažniausiai atsikartoja miesto Rotušės, santakos, Aleksoto ir Žaliakalnio
funikulierių, senamiesčio panoramos, modernistinės architektūros ir kt. simboliniai vaizdai.
13. Daugiausia turistinių Kauno objektų demonstruojama reklaminiuose lokacijų ir įvaizdžio
klipuose.
14. Nemažai turistinių objektų ir dokumentiniame filmuke „Kaunas yra Kaunas“.
15. Natūralus miesto integravimas jaučiamas tuose atvejuose, kuriuose Kaunas yra siužeto dalis
(pvz. „Raudonmedžio rojus“).
16. Tarp labiausiai į Kauną keliauti motyvuojančių faktorių kine (lietuviškame) yra lokacijos.
17. Analizuotuose atvejuose trūksta asmenybių, veiksmo bei vidinio postūmio faktorių.
18. Kaip atsvara lietuviškai produkcijai, sėkmingiausiuose užsienio kino turizmo pavyzdžiuose
aptinkamas visų faktorių miksas.
Į bendras tyrimo rezultatų lenteles neįtraukti šie filmai: dar tik kuriamas Donato Ulvydo
filmas „Emilija iš laisvės alėjos“(premjera numatyta 2017), bei užsienio kino produkcijos
nufilmuotos Kaune „Ana Karenina“ (2013); “Gentelmen” (2014); „Gitel“ (2014); „L’atra
fronteravis“ (2014); „Mercedes – die geschichte der silberfeile“ (2013); „Mission Bayern“ (2012)
ir „Sapnų komanda“ (2012) bei filmas „Persona non grata“(2015), nufilmuotas Lenkijoje tačiau
imituojantis Kauno vaizdus.
Lyginant Vilniaus ir Kauno užsienio kino produkcijų skaičius bei patirtį, matomas
akivaizdus atsilikimas. Visa Lietuvos kino industrija, personalas, techninė bazė susitelkusi Vilniuje.
Sotinė turi ilgametę patirtį bei Lietuvos kino mokyklos pagrindus. Vilniuje tarptautiniai kino projektai
įgyvendinami dar nuo 1996 metų, per tą laiką čia nufilmuotos 52-i užsienio kino produkcijos. Tuo
tarpu Kaunas oficialiai į tarptautinį kino žemėlapį įsirašė tik 2012 metais. Iki šios dienos Kaune
epizodiškai filmuoti 7-i užsienio kino projektai, tačiau 5-i iš šių filmų Kaune filmuoti ne be vilniečių
pagalbos. Taigi kino industrijos atžvilgiu, Kaunas stipriai atsilieka. Jam trūksta ne tik kino turinio,
bet ir aptarnaujančio personalo, kino kūrėjų, kino institucijų. Nors tokios svarbios institucijos kaip
kino biurai Kaune ir Vilniuje įsikūrė beveik tuo pat metu (2012 m.), sostinėje per pastaruosius 5-
erius metus buvo pritraukta 17 –io užsienio kino projektų, tame tarpe ir labai reikšmingų (britų mini
serialas „Karas ir taika“).
Analizuojant kino projektų situaciją Kaune verta paminėti išskirtinį atvejį. Jau teorinėje
darbo dalyje buvo trumpai aptarta istorinio filmo apie Sugiharą reikšmė turizmui. Po filmo premjeros
Japonijoje išaugo susidomėjimas Kauno miestu, kuriame tarpukariu rezidavo Japonijos diplomatas
Sugihara. Pasak E. Meilūno Kaunas filmo apie Sugiharą premjeros metu buvo labai stipriai
40
reklamuojamas. Tam įtakos turėjo ne tik filme demonstruojami Kauno vaizdai, architektūra bei
siužetas, o ir tarptautinės kūrybinės komandos indelis bei filmo premjeros metu dalinami lankstinukai
apie Kauną. 2015 metų gruodžio pradžioje Japonijoje įvykusi filmo apie Čijunę Sugiharą, diplomatą
antro pasaulinio karo metais gelbėjusį žydus, neabejotinai prisidėjo prie dvigubai išaugusių japonų
turistų srautų Kaune. Vis tik šis atvejis atstovauja neautentišką Kauno miesto vaizdą. Filmas apie
tarpukario Kaune reziduojantį diplomatą Sugiharą buvo sukurtas ne Lietuvoje ir ne Kaune, o
Lenkijoje. Taigi imituoti Kauno vaizdai buvo perkelti į kitos šalies filmavimo vietas, tačiau įtakojo
ne Lenkijos, bet Kauno turistų srautus.
Kitas svarbus Lietuvos bei viso Baltijos regiono kino industrijai atvejis, tai BBC mini
serialas „Karas ir taika“. Į šią britų kino produkciją įsitraukė ne tik Lietuvos ir Latvijos sostinių kino
industrijų personalas, tačiau ir Kauno regionas. Rumšiškių muziejuje taip pat vyko šio mini serialo
filmavimas, tačiau Lietuvai svarbi ši užsienio kino produkcija? Dar prieš metus atliktame tyrime apie
kino turizmo galimybes Lietuvoje (Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino
festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui, 2015), apie egzistuojančius mūsų šalyje šio fenomeno pavyzdžius
nebuvo galima kalbėti, tuo tarpu po britų serialo „Karas ir taika“ sėkmės vietiniai verslininkai bei
Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas pradėjo kalbėti apie galimus „Karo ir taikos“ lokacijų
maršrutus Vilniuje. Šiuo metu kino mėgėjams jau pradedamas siūlyti maršrutas po BBC serialo
„Karas ir taika“ filmavimo vietas Lietuvoje. „Valstybinio turizmo departamento duomenimis 2015
m. užsienio turistų skaičius Lietuvoje augo 2,3 proc., o turistų iš Jungtinės Karalystės srautas į Lietuvą
per 2015m. padidėjo 17,2 proc. Kaip VTD direktorė teigė: Mes pirmą kartą išnaudojame kiną
turizmui skatinti. Kino turizmas – nauja ir labai perspektyvi turizmo niša, puikiai išnaudojama
daugelyje pasaulio šalių. Jaučiame didžiulį turistų susidomėjimą ir tikimės, kad VTD iniciatyva duos
pradžią kino turizmui Lietuvoje (ivilnius.lt, 2016)“. Taigi kaip ir apie prekė ženklų demonstravimas
lietuvių kine pakankamai nauja strategija, taip ir kino turizmo fenomenas čia tik pradedamas išnaudoti
ir suvokti. Vilnius, kaip Lietuvos kino industrijos židinys, turintis nacionalinio kino mokyklos
pagrindus bei 20 –ies metų darbo patirtį su užsienio kino kūrėjais, turėtų nesunkiai išmokti kino
turizmo taisykles ir jomis naudotis. Tuo tarpu Kauno atvejis sudėtingesnis, prieš kuriant kino turizmo
maršrutus miestui reikia turinio, kitaip tariant reikia savarankiškai pritraukti didelius užsienio kino
projektus.
Prieš strategijų siūlymus Kauno kino industrijos plėtrai, reikia išanalizuoti šio miesto
įvaizdžio nacionaliniam kine atvejus. Apibendrinant apžvelgtus atvejus ryškėja keletas bendrų miesto
įvaizdžio charakteristikų, kurias galima pateikti kaip alternatyvias miesto pozicionavimo žinutes :
- Kaunas – laikinosios sostinės miestas;
- Kaunas – provincijos miestas;
41
- Kaunas – laisvos Lietuvos miestas;
- Kaunas – pramonės miestas;
- Kaunas – medicinos miestas;
- Kaunas – velnių miestas;
- Kaunas –medinis miestas;
- Kaunas – modernios architektūros miestas;
- Kaunas – žalias miestas;
- Kaunas – hipių judėjimo miestas;
- Kaunas – upių miestas;
- Kaunas – jausmų miestas;
- Kaunas – kino prisiminimų miestas;
5-ių dalių filmo Raudonmedžio rojus pagrindinis personažas Karolis Tuleikis Kauną
apibūdina taip:
„Man atvykusiam iš Vilniaus, Kaunas tada atrodė labai savotiškas: arklio traukiami
tramvajai - Gonkės, bepaliovos šūkaujantys vežikai, meilės vaidilutės ant medinių šaligatvių, estrados
artistų ir italų cirko trupės pasirodymai po atviru dangum. “
Dauguma šių pozicionavimo žinučių naudojamos ir dabartinio miesto įvaizdžio strategijoje,
tačiau kaip Kauno miesto turizmo tyrimas (2015) parodė net ir naujam miesto šūkiui reikia
pateisinimo bei papildomo turinio. Vis tik nuo 2015-ų metų vasaros šūkis „Kaunas dalinasi“ plačiau
komunikuojamas dėka tokių savivaldybės projektų kaip : Iniciatyva Kaunui, Kaunas pilnas kultūros,
“Kaunas šiuolaikinė sostinė“ - kultūros programa 2022 metams. Taigi miestas besiruošdamas
Europos kultūros sostinė 2022 kandidatūrai vis labiau stiprina kūrybinių industrijų sektorių ir ieško
naujų erdvių ir galimybių. Galima ieškoti galimybių kaip į šiuos projektus įtraukti ir kino industriją,
kino istoriją ir paveldą. Arba bandyti iškomunikuoti šviežią Kauno miesto kaip šiuolaikinės sostinės
įvaizdį, tuo patraukiant ne tik eilinius užsienio turistus, bet ir kino industrijos profesionalus.
Prieš pereinat prie kitų tyrimo dalių rezultatų (interviu ir fokus grupės diskusijos) bei šio
tyrimo projektinės dalies, reikia atsižvelgti ir į vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine
panašumus bei skirtumus. Analizės metu suformuota vietos demonstravimo kine palyginimų matrica
(žiūrėti 4 pav.). Šioje matricoje svarbios keturios dedamosios: vietos pirmaeilis vaidmuo, vietos
antraeilis vaidmuo, vietos autentiškumas ir vietos perkėlimas.
42
4 pav. Vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine palyginimų matrica
Pastaba: sudaryta autorės pagal teorinėje dalyje pateiktas vietos autentiškumo ir perkėlimo kine teorijas bei
atsižvelgiant į vietos pirmaeilį arba antraeilį vaidmenį filme.
Pagal šią matricą galima matyti, jog lietuviškuose bei užsienio kino filmuose
demonstruojamos autentiškos vietos ir joms suteikiamas gana svarbus vaidmuo. Taigi vieta nėra tik
siužeto fonas, o turi ir tam tikrą charakterį. Žinoma negalima nuvertinti ir kitos vietos įterpimo
strategijos – perkėlimo (ang. Diplacement), kuri Žiedų valdovo, Sostų žaidimo ar net Hario Poterio
atveju turėjo didelę įtaką turistų srautams. Nors filmuose buvo kuriami nauji pasauliai, jiems pavyko
sėkmingai pareklamuoti tikruosius miestus bei šalis. Prie šios sėkmės prisidėjo ir marketingo
specialistai, kurie filmo kūrimo procese strategiškai komunikavo ir realių miestų bei šalių įvaizdį. Kai
kurie atvejai netgi padėjo sukurti alternatyvų įvaizdį (Naujoji Zelandija ir Viduržemis).
Šioje matricoje taip pat matyti, jog Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos bendras filmas „Kai
apkabinsiu tave“ atstovauja vietos perkėlimo teoriją. Šis filmas vaizduoja Berlyną, nors beveik visos
scenos buvo filmuotos Kaune. Vakarų kino kūrėjai dėl pakankamai gerai išlikusių senamiesčių ir
istorinės architektūros, dažnai užsuka į Lietuvą ir filmuoja čia kitas šalis ir kitas istorijas.
Šiame tyrime taip pat buvo analizuojamos miesto bei kino reklamos. Kauno kino festivalio
klipas „Kaune kaip kine“ (2013) patenka į vietos perkėlimo kategoriją, kartu su filmo „Batmanas
prieš Supermeną“ ir Turkijos oro linijų reklama. Šios reklamos kuria tam tikrą iliuziją, nors „Kaune
kaip kine“ minimas miesto vardas ir demonstruojami Kauno vaizdai, jis kuria visai atskiras kino
asociacijas. Turkijos oro linijų klipas įdomus tuo, kad reklamuoja neegzistuojančias turistines
Metropolio bei Gotamo kryptis, kuriose būtų galima apsilankyti. Taigi čia taip pat kuriam iliuzija.
Romos atostogos
Arabijos Lorensas
Į sveikatą
Svajonių laukas
Forestas GumpasŽiedų valdovas
Haris Poteris
Naujosios Zelandijos oro linijų reklaminis
klipas Dautono abatija
Sostų žaidimas
Skrisk į Gotamą ir Metropolį
Adomas nori būti žmogumi
Žingsniai naktį
Raudonmedžio rojus
Nuosavas velnias
Mano mažytė žmona
Kaunas yra Kaunas
Fontano vaikai
Vaikai iš Amerikos viešbučio
Kai apkabinsiu tave
Kaune kaip kine Kaunas dalinasi
Persona non grata
Emilija iš Laisvės Alėjos
Vie
tos
au
ten
tišk
um
as
Vietos antraeilis vaidmuo
Vietos pirmaeilis vaidmuo
Vie
tos
per
kėl
ima
s
43
Atlikus turinio analizę bei atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą galime matyti, jog neužtenka
kine tik pademonstruoti miesto architektūrą, ši integracija kaip ir bet kokio kito produkto
demonstravimo atveju turi natūraliai išeiti iš siužeto ir turėti unikalų atspalvį, tam tikrą tapatumą,
kuris išskirtų vietą plačiame kontekste. Taigi kitas svarbus žingsnis po kino filmo sukūrimo, jo sklaida
tarptautiniuose festivaliuose. Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, kuriame persimaišo kultūros ir
niveliuojasi šalių identitetai, labai svarbiu faktoriumi tampa kultūrinė diplomatija. Tai dar vienas
turizmo bei politikos rėmuose svarbus fenomenas. Pasak M.C. Cummingso (2003) „kultūrinės
diplomatijos esmę sudaro „tautų ir joms priklausančių žmonių keitimasis idėjomis, informacija, meno
vertybėmis ir kitais kultūros aspektais, siekiant puoselėti savitarpio supratimą. Taigi kino filmuose
demonstruojama šalies ar miesto istorija prisideda prie tarptautinių mainų, žinoma jeigu skiriamas
didesnis nei įprasta dėmesys filmo sklaidai. 2015 metais atliktame Kauno miesto turizmo rinkodaros
2015- 2020 metų plane minima, jog Kauno mieste trūksta objektų, kurie kurtų pridėtinę vertę, tam
tikrą miesto turinį (mitą) ar pateisintų miesto prekės ženklą bei šūkį. Kino specifika kaip tik leidžia
sukurti pridėtinę vertę miestui ir to rezultatas nėra tik didėjantys turistų srautai bet ir didesnis miesto
žinomumas, o tuo pačiu sukuriama ir tam tikra miesto charakteristika.
2.2.2 Pusiau struktūruotų ekspertinių interviu bei komentarų rezultatai
Ekspertinių interviu, komentarų bei klausytų pranešimų apie kino industriją pagrindinis
tikslas buvo - atskleisianti realią Lietuvos kino industrijos ir Kauno miesto turizmo situaciją, o tuo
pačiu numatyti šių sferų bendradarbiavimo bei plėtros viziją bei galimybes. Ekspertinių interviu
klausimai pateikiami 24-iame priede.
Tyrimo metu buvo iš anksto susitarta su 6 –iais ekspertais, tačiau darbo eigoje, kai kurie
ekspertai nebuvo linkę komunikuoti ir susitikti, todėl buvo ieškoma alternatyvų ir kitų specialistų
nuomonių, o tuo pačiu plečiamas ir bendras tyrimo kontekstas. Taigi darbo eigoje greta pagrindinių
ekspertų nuomonių, buvo įtraukti ir keli esminiais kino industrijos ir kitų sferų specialistų komentarai.
Tuo pačiu kaip alternatyva neįvykusiems interviu su ekspertais, buvo įtrauktos esminės pranešimų
apie Lietuvos kino industrijos veiklą gairės. Vienas tokių pranešimų - Kauno filmų biuro vadovo
Aurelijaus Silkinio pristatymas VDU Kūrybinių industrijų studentams (2016 balandžio 15 d.). Šio
pranešimo metu buvo paliestos esminės su tyrimu susijusios problemos, vietinių ir užsienio kino
kūrėjų pritraukimas į Kauną, esamų kino lokacijų apžvalga, miesto indėlis į kino industrijos plėtrą,
turizmo skatinimas, kino specialistų ir techninės bazės trūkumas Kaune.
Interviu su Kauno ir Vilniaus kino industrijų ekspertais išryškėjo viena esminė problema,
visa Lietuvos kino industrija, techninė ir žmogiškųjų išteklių bazė susitelkusi sostinėje, tuo tarpu
44
Kaune trūksta ne tik turinio (kino filmų), bet ir žmonių. Kita esminė problema susijusi bendrai su
Lietuvos įvaizdžiu ir matomumo tarptautiniame kino žemėlapyje. Apklausti ekspertai tvirtino, jog
visų pirma Lietuvos kino industrijai reikia dirbti ne prie atskirų miestų, o bendrai kaip Pabaltijo
regionui. Vienu iš akivaizdžiausių Pabaltijo regiono sėkmės atvejų, tai jau anksčiau minėtas BBC
mini serialas „Karas ir taika“ (2015). Būtent koprodukcijos yra viena iš realiausių galimybių ne tik
šaliai, bet ir miestams tapti matomai tarptautiniame kino žemėlapyje, todėl vienas iš Vilniaus kino
biuro bei Lietuvos kino centro strateginių tikslų tapti patrauklia filmavimas šalimi. Kalbantis su kino
industrijos ekspertais, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, ryškėja viena iš patrauklumo užsienio kūrėjams
sąlygų – mokestinė lengvata. Lietuvoje mokestinę lengvata taikoma užsienio kino kūrėjams
filmuojantiems mūsų šalyje, įsigalėjo tik nuo 2014 sausio 1 d. Lietuvos kino centras apie šią lengvatą
rašo:
„Nauda filmų gamintojams
Galimybė Lietuvoje kuriamam filmui finansuoti pritraukti iš privačių rėmėjų iki 20 %
gamybos biudžeto. Lengvata gali naudotis nacionalinių, bendros gamybos bei užsienio filmų ar jų
dalių gamintojai.
Nauda investuotojams
Lėšas filmui ar jo daliai gaminti Lietuvoje gali suteikti Lietuvos ar užsienio vienetai,
veikiantys per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje. Įvykdžius visas lengvatos taikymo sąlygas
investuotojas turi galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.“
(LKC, 2014)
Mokestinė lengvata, tai tik viena kino industrijos mechanizmo dalis. Vilniaus kino biuro
direktorė Jūratė Pazikaitė išskyrė kas kuria patrauklų filmavimas miesto ir šalies įvaizdį:
1. Lokacijos
2. Žmonės
3. Mokestinė lengvata.
Kauno atveju trūksta žmogiškųjų išteklių, nes mokestinės lengvatos taikomos nacionaliniu
mastu, o patrauklias vietas filmavimas šis miestas jau turi. Nors tiriamajame darbe ieškoma galimybės
kaip įtraukti kino industriją į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimą ir reklamavimą, būtina
apžvelgti ir esminius faktorius, tokius kaip valstybės arba miesto finansinis indelis bei su kino
industrija susijusių žmonių ir institucijų tinklas. Kol kas viena esminių Kauno problemų ir yra to
tinklo ir techninės bazės neturėjimas. Kad kino turizmas egzistuotų ir vystytųsi Kaune, visų pirma
reikia pradėti nuo kino industrijos šiame mieste plėtros, Kauno kino biuro matomumo tarptautiniu
mastu. Ekspertų išsakytos idėjos suponuoja tai, kad kino industrijos, miesto įvaizdžio ir turizmo
sinergijai reikia įdirbio ir viešų bei privačių institucijų įsitraukimo į šį procesą. Tai tik keletas
45
apibendrintų esminių įžvalgų platesniame kino industrijos, miesto marketingo ir turizmo lauke.
Išsamesnės interviu su ekspertais, specialistų komentarų bei A. Silkinio pranešimo įžvalgos
pateikiamos lentelėse (žiūrėti 25 ir 26 priedą ).
Atlikus ir apibendrinus ekspertinių interviu įžvalgas, papildomus ekspertų komentarus,
remiantis 2015 metų tyrimo medžiaga bei išklausytais kino industrijos pranešimais, ryškėja tokios
esminės Kauno kino industrijos bei miesto turistinio įvaizdžio bendradarbiavimo ir plėtros galimybės:
- Išspręsti miesto įvaizdžio tęstinumo klausimą, tikėti tuo įvaizdžiu iki galo.
- Miestas turi sukurti palankias sąlygas kino gamybai, išspręsti automobilių stovėjimo
problemą filmavimų metu, sukurti fizinę erdvę (angarą), prie kurio jungtųsi ir kitos kino
industrijos institucijos.
- Kino industrijoje reikia miesto įvaizdžio „ambasadoriaus“.
- Norint stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus, visų pirma
reikia išsamios situacijos analizės bei labai aiškios kino ir miesto įvaizdžio bei kino kūrėjų
pritraukimo strategijos.
- Kaune reikia stiprinti kino edukaciją, vystyti kino industrijų programas aukštosiose
mokyklose ir skatinti absolventus pasilikti ir dirbti mieste.
- Kaune reikia vystyti ir auginti techninę ir žmogiškųjų išteklių bazę.
- Vystant kino industrijos veiklas mieste reikia nepamiršti bendradarbiavimo tarp viešo ir
privataus sektoriaus.
- Tik užsiauginus aptarnaujantį kino industrijos personalą Kaune, galima galvoti apie turinį.
- Prisitraukus kino kūrėjus arba patiems juos išugdžius reikia galvoti apie filmų auditoriją
(vietinę ir tarptautinę), scenarijų.
- Miestas kine turi tapti natūralia kino filmo istorijos dalimi, o ne dirbtinai įterpiamu ženklu.
- Po kino filmo sukūrimo labai svarbi plati jo sklaida ir aiški marketingo strategija tarptautinėje
rinkoje.
- Miesto kaip filmavimas draugiškos vietos žinomumas didėja WOM principu, geri rezultatai
ir projektai stiprina vietos industrijos įvaizdį.
- Be darbo prie vietos kino industrijos, labai svarbu nepamiršti bendradarbiauti su kitom
Pabaltijo šalimis ir taip viso regiono žinomumą tarptautinėje kino rinkoje.
Apžvelgus kino industrijos ekspertų pasiūlymus Kauno, Lietuvos ir net Pabaltijo regiono
mastu, svarbu išklausyti ir pačių užsieniečių nuomonę. Šiame tyrime išorinius miesto įvaizdžio
suinteresuotuosius atstovauja studentai iš užsienio, šiuo metu gilinantys savo žinias Kaune.
46
2.2.3 Fokus grupės diskusijos rezultatai
Fokus grupės diskusijos tikslas buvo suvokti užsieniečių studentų patirtis Kaune, jų požiūrį
į miestą ir vietinius gyventojus. Apklausti studentai atstovauja išorinius miesto įvaizdžio vartotojus.
Jų nuomonė itin svarbi projektuojant miesto įvaizdį, jį koreguojant, siekiant pritraukti turistus, kino
kūrėju bei kitus studentus iš užsienio.
Bendra fokus grupės charakteristika:
Fokus grupės diskusijoje dalyvavo 10 -imt respondentų iš 10-ies skirtingų šalių (Indija,
Brazilija, Pakistanas, Gruzija, Šveicarija, JAV, Vokietija, Olandija, Švedija, Marokas) . Respondentų
amžius svyruoja nuo 20 iki 27 metų, o lyčių pasiskirstymas tolygus, 5-ios merginos ir 5-i vaikinai.
Tuo tarpu pasiskirstymas pagal universitetus bei studijų programas ne toks tolygus. Diskusijoje
dalyvavo 2 – u užsienio studentai, šiuo metu studijuojantys KTU, 4-i studentai iš VDU ir 4-i studentai
iš LSMU. Daugumą diskusijos dalyvių vienija tiksliųjų mokslų programos (inžinerija, medicina) ir
tik 4- i dalyviais studijuoja socialinius mokslus (politologija ir socialinis darbas).
Fokus grupės diskusijos metu buvo užduoti 4-i esminiai klausimai:
1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?
2. Jeigu Kaunas būtų kino personažas, apibūdinkite jį.
3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.
4. Kokios Kauno vietos ir objektai gali būti demonstruojami kino filmuose?
Taip pat diskusijos metu buvo paliesta bendra kino industrijos ir jos įtakos šalių ar miestų
įvaizdžiui tema, dalyviai dalinosi savo matytų filmų patirtimi, asociacijomis, savo patirtimi gyvenant
Kaune. Išsamesni dalyvių atsakymai į 4-is diskusijos klausimus patiekiami lentelėje (žiūrėti 8
lentelę):
8 lentelė
Fokus grupės diskusijos dalyvių atsakymai į 5-is užduotus klausimus
Dalyvis 1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?
A Kaunas tapo antraisiais namais. Čia saugu ir visada norisi sugrįžti. Miestas keičiasi pagal metų
laikus.
B Kaunas kaip namai. Senamiestyje jaučiuosi kaip keliaujanti laike, Kaune traukia gamta, miestas
tampa multikultūriškas, daugėja studentų iš užsienio. Kaunas mokslo sostinė.
C Nedidelis miestas, daug studentų, yra veiklos, trūksta bendravimo su kitų universitetų
studentais. Didžiausias trūkumas besikeičiantys ir nenuspėjami orai. Lietuviai uždarame rate
bendrauja.
D Tėvai iš Lietuvos, bet aš gimiau ir užaugau Amerikoje, tik neseniai atvykau studijuoti į Lietuvą.
47
8 lentelės tęsinys
Dalyvis 1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?
E Kaunas suteikia galimybę studijuoti, bet vietiniai žmonės vis dar nepripratę prie kito tautybės
žmonių. Žmonės pastebi, kad tu esi nevietinis, jautiesi kitoks ir tave kitaip priima. Kaunas
pamažu tampa multikultūriškas, vystosi gera linkme. Čia jauku kai orai geri.
F Kaunas pasikeitė pastaruoju metu, tampa geresne vieta studijuoti ir gyventi užsieniečiams.
Kartais bendravimas su vietiniais liūdina, o kartais nustebina gerąja puse. Kai kurie žmonės
nepakankamai išsilavinę, kad priimtų kita kultūras. Ne pati mėgstamiausia vieta gyventi. Kai
žmonės vis dar kreivai žiūri į užsieniečius.
G Miestas mažas (viena gatvė), vis dar yra rytų Europos įvaizdžio, galėtų būti labiau
priimtinesnis, draugiškesnis, Laisvės alėjos renovacija tikrai pritrauks daugiau turistų.
Kaunas pamažu atsiveria.
Lietuviai kartais drovisi kalbėti angliškai.
Dar likęs senosios kartos sovietinis mentalitetas, žmonės uždaresni. Reikia laiko, kad situacija
pasikeistų. Kaune tikrai jautiesi kaip rytų Europoj.
H Kaunas atvykus žiemą pasirodė šiek tiek liūdnas, bet tuo pačiu ir gražus , žmonės mažai
šypsosi, viešose vietose vietiniai gyventojai nedraugiški, tačiau draugų rate žmonės kitokie.
Miestas turi du veidus , diena ramus, o naktį atgyja.
I Kaunas arti gamtos, čia jautiesi ramus ir pailsėjęs yra daug vandens telkinių, aplinka draugiška.
J Mažas, jaukus, laisvas, krepšinio ir Žalgirio miestas, žalias ir gyvas.
Dalyvis 2. Jeigu Kaunas būtų kino personažas, apibūdinkite jį.
A Kaunas kaip personažas keičiasi pagal nuotaiką ir orą – kaip moteris, nenuspėjama.
B Sunku įsivaizduoti Kauną kaip personažą, bendrai miestas gražus ir istoriškas.
C Ramus personažas, bet pasikeičia vakare kai išgeria, naktį atsigauna. Tarptautiniai studentai
įtakoja miesto charakterį.
D Ramus personažas, bet tampa vakare gyvesnis.
E Kaunas kaip personažas kartais gąsdinantis, nedraugiškas, melancholiškas ir nelaimingas.
F Kaunas kaip paniuręs Dustin Hoffman.
G Sunku Kaunui priskirti vieną charakterį, nes dieną jis būna vienoks, o naktį visai kitoks, daug
kas priklauso nuo oro. Kai saulėta miestas atgyja.
H Kaunas – ramus žmogus, uždaras ir tikrai ne pagrindinis personažas.
I Kaunas – įvairialypis personažas, kartais gali nustebinti, kaip ir moteris.
J Personažas, kuris gina savo kultūrą ir įsitikinimus, nebijo augti ir keistis, mokytis. Kuria save iš
naujo kiekvieną dieną.
Dalyvis 3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.
A Kaunas kaip romantinė komedija arba situacijų komedija
B Romantinis, istorinis arba fantastinis filmas.
C Drama nėra meilės istorijos. Kostiuminė – istorinė drama
D Drama, istorinis filmas
E Istorinis filmas, bet vietoj žanro geriau rodyti draugiškus žmones, kurie priima kitas kultūras,
tampa multikultūriškas, modernėjantys ir besikeičiantys vietiniai gyventojai.
F Kauną rodyti modernų, šiuolaikišką ir besikeičiantį nesirinkti tik žanro.
G Vietoj žanro rodyti miesto multikultūriškumą, įtraukti erzamus studentus, kurių miestą ypatingai
daug.
H Kaunas kaip drama
I Kaunas kaip romantinis filmas arba drama
48
8 lentelės tęsinys
Dalyvis 3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.
J Romantinis, nuotykių filmas arba istorinis, o gal būti ir fantastinis priklauso nuo to kaip bus
filmuojamas.
Dalyvis 4. Kokios Kauno vietos ir objektai gali būti demonstruojami kino filmuose?
A Kauno klinikos; Santaka; Sala; Botanikos sodas; Geležinkelis; Zoologijos sodas; Panemunės
parkas; Pažaislio miško parkas.; Kauno marios.; Aleksotas – Kauno panorama.; Pažaislio
vienuolynas
B Laivės alėja.; Kauno pilis.; Akropolis.; Karo muziejus.; KTU ir VDU pastatai. ; Senamiestis.
‚Sala.
C Laisvės alėja ; Kauno pilis
D Kauno marios ; Senamiestis ; Fortai; Pažaislio vienuolynas
E Laivės alėja; upės; Senamiestis; architektūra; bažnyčios
F Kauno marios; priemiesčiai ; Antra ligoninė
G Senamiesčio gatvelės; Sala; Laisvės alėja; Soboras; Pažaislio vienuolynas; Rumšiškės
H Kauno pilis; Senamiesčio mažos gatvelės; Laisvės alėjos fontanas; Soboras; Ramybės parkas;
Musulmonų mečetės; Santaka ; Nemuno pakrantė
I Laisvės alėja; Senamiestis; Santaka; Panemunės parkas; Kauno marios; Pažaislio miško parkas;
Lampėdžiai; Pašilės g.
J Tiltai; parkai; seni pastatai; Džem pubas Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusiją
Apibendrinant visų fokus dalyvių išsakytas mintis ryškėja tokios esminės Kauno įvaizdžio
koregavimo ir reprezentavimo galimybės:
- Kaunas pamažu tampa multikultūriškas, čia atvyksta daug užsienio studentų ir pasilieka
ilgesniam laikui, tačiau didesnė problema yra patys kauniečiai, kurie dar nepriima užsieniečių,
kartais juos atstumia, būna netolerantiški. Čia vis dar jaučiamas sovietinis mentalitetas.
- Pats miestas užsieniečių akimis atrodo patrauklus ir keičiasi pagal metų laikus, paros laiką.
Dienos metu miestas ramesnis, bet naktį atgyja.
- Jei miestas būtų personažas jis būtų gana permainingas, tiek uždaras, tiek ir tvirtai ginantis
savo nuomonę, kultūrą.
- Kaunas akademinis miestas, traukiantis užsienio studentus.
- Palyginti su kitais pasaulio miestais, Kaunas kompaktiškas ir arti gamtos, čia daug vandens
telkinių.
- Kaunas kaip žanras, galėtų būti arba drama arba istorinis filmas, nes čia daug istorinės
architektūros, autentikos.
- Vis tik prieš kuriant epinius filmus ir pozicionuojant miesto įvaizdį kine, reikia pasirūpinti ir
vietinių gyventojų atvirumu, tolerantiškumu jų bendravimu su kitų kultūrų ir religijų
žmonėmis, tačiau tai gali užtrukti, reikės palaukti kol užaugs nauja karta globalesnėje,
multikultūriškoje aplinkoje.
Pagal respondentus kino filmams labiausiai tinkamos Kauno vietos ir objektai:
49
Santaka, sala, Kauno marios, Kauno pilis, Kauno senamiestis, Laisvės alėja, Pažaislio
vienuolynas, Soboras
Kitokį Kauną reprezentuojančios lokacijos (nekataloginės):
Kauno priemiesčiai, Antroji Kauno ligoninė, Džem pubas, Kauno tiltai, Lampėdžiai , Kauno
klinikos, VDU ir KTU pastatai
Fokus grupės diskusijos dalyvių išsakytos idėjos atveria tam tikras miesto problemas, kurias
pirmiausiai ir reikėtų spręsti, prieš imantis kino ir kultūros projektų ar kuriant naujas įvaizdžio
strategijas. Miesto įvaizdį, miesto ženklą kuriantys marketingo specialistai bei miesto valdžia,
stengėsi atskleisti Kauno įvairumą. Reflektuodami istorines ir esamas miesto patirtis jie sukūrė tokį
miesto ženklą, kuris turėtų demonstruoti skirtingas miesto spalvas ir skirtingų industrijų persipynimą.
Vis tik didžioji problema ta, kad keičiantis valdančiosioms jėgoms, nebelieka vieningos ir tęstinės
idėjos, miesto įvaizdis išsikraipo, įgauna kitą prasmę ir pradedamas kitaip komunikuoti. Šiuo metu
Kaunas dalinasi, tėra pavadinimas, o šalia jos atsirado visai kita žinutė – „Kaunas pilnas...“. Greta
šios idėjos, kuriama ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacija, kuri miestą
reprezentuos ir vėl kitomis spalvomis. KEKS 2022 iniciatyvinė grupė Kauną ruošiasi pristatyti kaip
„Šiuolaikinę sostinę“ – bendruomenišką, naujo kultūrinio tempo, žmogiškojo, kultūrinio, laiko ir
ekonominio kapitalo sostinę. Projekto idėjos inovatyvios ir kitokios, tačiau vėl susiduriama su
vieningos miesto įvaizdžio strategijos trūkumu, ar pasibaigus KEKS renginiams, „šiuolaikinė
sostinė“? Žinoma įvaizdis yra kintantis procesas, tačiau kaip nuspręsti kokį įvaizdį viešinti pasauliui?
Miesto įvaizdžio ir jo komunikavimo idėjas galima kvestionuoti, tačiau labai svarbu suvokti,
kaip mūsų žmonės ir bendruomenė atrodo pasauliui. Ar tikrai tokia neatvira, netolerantiška ir
nesišypsanti? Prieš kuriant miesto įvaizdį ir paleidžiant jį į pasaulį, reikia įsitikinti, kad mūsų
inovatyvios idėjos nesikirstų su realia situacija. Žinoma, Kaune situacija tikrai keičiasi, miestas tampa
atviresnis ir kūrybiškesnis, ieško naujų prieigos taškų. Svarbiausia, kad tos idėjos ir iniciatyva
neišblėstų su laiku arba nepasikeistų kartu su politinėmis partijomis.
50
III. KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO
MODELIS ĮTRAUKIANT KINO INDUSTRIJĄ
3.1 Modelio aktualumas ir pritaikomumas
Atlikus Kauno kine turinio analizę, apklausus kino ir turizmo industrijos ekspertus bei
užsienio studentus, ryškėja šios strategijos (Kauno turistinio įvaizdžio formavimas kine) galimybės,
o tuo pačiu ir esminiai jos trūkumai. Kol kas Kaune nėra kino turinio, nėra ir pačios kino industrijos,
tik iš viršaus nuleista beveik tuščia Filmų biuro strategija. Prieš pasitelkiant kino filmus kaip miesto
įvaizdžio reklamos priemonę ir formuojant kino turizmo maršrutus, reikia pradėti nuo pačios
industrijos stiprinimo ir skatinimo. Šioje projektinėje darbo dalyje pateikiamas modelis kaip į miesto
įvaizdžio formavimą ir reklamavimą įtraukti kino industriją, kaip ją auginti, plėtoti ir kokį vaidmenį
turėtų atlikti suinteresuotosios pusės, miesto savivaldybė bei pati kino industrija. Miesto savivaldybė
bei kino kūrėjai turi suvokti, jog kinas, tai ne tik finansinė, bet ir marketingo investicija. Remiantis
užsienio kino turizmo patirtimis, galime pastebėti, jog aplink stiprius kino projektus kuriasi visa kino
infrastruktūra, teminiai parkai, kino filmų maršrutai, renginiai, suvenyrai, stiprėja ir kiti sektoriai
(maitinimo, apgyvendinimo, transporto). Kauno savivaldybė įkūrė Kauno filmų biurą, tačiau iki galo
neatliko situacijos analizės. Norint, kad kino industrijos mechanizmas Kaune veiktų, tam reikia
investicijų ir aiškaus plėtros modelio bei strategijos. Šio darbo tikslas ir buvo suformuoti kino
industrijos Kaune plėtros galimybes. Prieš sudarant Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo
modelį svarbu numatyti pagrindinius jo tikslus ir prioritetus.
Pagrindiniai modelio tikslai:
Strateginis – pasitelkiant kino industriją siekiama stiprinti viešų ir privačių miesto sektorių
įsitraukimą į bendrą Kauno miesto įvaizdžio strategijos įgyvendinimą. Siekiama apibrėžti santykius
tarp viešo ir privataus sektoriaus bei tarp vietinių ir regioninių kino industrijų.
Tikslinis Nr. 1 - Modelis kuriamas, kad būtų stiprinamas Kauno miesto žinomumas ir
patrauklumas užsienio kino kūrėjų tarpe, taip skatinamas profesionalus kino turizmas, o vėliau ir fanų
turizmas.
Tikslinis Nr.2 - Modelis kuriamas, kad būtų stiprinama ir ugdoma kino industrijos
bendruomenė Kauno mieste, o tuo pačiu stiprinamas kino industrijos kaip alternatyvios reklamos
priemonės vaidmuo.
Kryptys:
- Profesionalusis kino turizmas (kino kūrėjų ir jų projektų pritraukimas į miestą);
- Fanų kino turizmas (įmanomas tik išvysčius kino industriją ir sukūrus stiprų kino turinį
Kaune).
51
Prioritetai:
- Remiantis Europa 2020 konkurencingesnės ekonomikos prioritetais ir tikslais, skatinti
pažangą švietimo sektoriuje, investuoti į tarpdisciplininių mokslo programų kūrimą ir
stiprinimą, sukurti palankias sąlygas jauniems kūrėjams studijuoti audiovizualinius mokslus
bei vystyti kino industriją Kauno mieste.
- Užmegzti kontaktus ir skatinti bendradarbiavimą tarp Kauno ir kitų Europos šalių aukštųjų
mokyklų bei jų audiovizualinių studijų programų.
- Remiantis Kūrybiškos Europos 2014-2020, Kultūros paprogramės prioritetais ir tikslais,
investuoti į Europos platformos ir Europos tinklų plėtrą, taip skatinant naujų talentų ugdymą,
tarpvalstybinį – kūrybinį bendradarbiavimą, skatinti kultūrinę ir kalbinę įvairovę.
- Remiantis Kūrybiškos Europos 2014-2020, Media paprogramės prioritetais ir tikslais, skatinti
kino filmų ko-produkciją, investuoti į kino auditorijos plėtrą bei organizuoti kino industrijos
specialistų mokymus, kūrybines dirbtuves.
- Išlaikyti bendro Kauno miesto įvaizdžio bei turistinio įvaizdžio komunikacijos tęstinumą,
integruoti ją į kino industrijos projektus.
- Suteikti užsienio kino kūrėjams papildomą pelno mokesčio lengvatą, jeigu jų filme minimas
Kauno miesto vardas, rodomi Kauno vaizdai arba filmo titruose miestas minimas kaip vienas
iš rėmėjų.
- Skatinti užsienio kino projektų tęstinumą, bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių.
- Skatinti privataus sektoriaus (verslo) įsitraukimą į kino industrijos projektus.
- Skatinti didžiųjų Lietuvos miestų kino industrijų bendradarbiavimą bei vieningą šalies
žinomumo didinimą tarptautinėje kino rinkoje.
- Pasitelkiant kino industriją stiprinti Kauno miesto atvirumą kitoms kultūroms.
Šie modelio prioritetai daugiau orientuoti į platesnį, Europinį kontekstą, tačiau svarbu
atsižvelgti ir į Kauno miesto turizmo ir kultūros sektorių planus (Kaunas Europos kultūros sostinė
2022; Kauno miesto turizmo rinkodaros 2015–2020 metų planas ). Kaip besivystanti kino industrija
ir jos veiklos gali įsiterpti į Europos kultūros sostinės bei Kauno turizmo rinkodaros numatytus
prioritetus ir kryptis?
Kino industrija KEKS 2022 kontekste:
Programos „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” esminis prioritetas, „įtraukti visus
Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojus kuriant ir įgyvendinat įvairias veiklas ir iniciatyvas.
siekiama mažinti atskirtį, stiprinti pilietiškumą, bendruomeniškumą, pagarbą, savanorystę ir
atsakomybę už savo aplinką.” (Kaunas2022.eu, 2016) Norint skatinti kino industrijos Kaune augimą,
taip pat reikia kurti ne tik miesto bet ir viso Kauno regiono bendruomenę, skatinti jų susidomėjimą,
52
plėsti savanoriavimo galimybes, įtraukti juos į tarptautinius ir vietinius kino projektus. Kauno filmų
biuras šiuo metu numatęs Kauno regiono lokacijų plėtrą, tačiau svarbu nepamišti ir žmogiškųjų
išteklių klausimo, kuris šiai dienai labai opus. Atliepiant Kauno, kaip „Šiuolaikinės sostinės“
programų prioritetus, turėtų būti skatinamas ir kūrybinių (kino) industrijų kapitalas. „Capital
koncepcijoje naudojamas ne tik sostinei kaip reikšmingam, sprendimus priimančiam
administraciniam šalies centrui, apibrėžti, bet ir kaip kapitalas (žmogiškasis, kūrybiškasis, laiko,
ekonominis). Šias kapitalo formas siekiama išskleisti keturiose programų kryptyse.“ (Kaunas2022.eu,
2016).
Kaip tose kryptyse galima išnaudoti kino potencialą, esamus kino renginius, o tuo pačiu
skatinti pačios kino industrijos raidą Kaune?
1. conFLUENCE / SANTAKA- skatinamas kino industrijos praktikų (kino kūrėjų) ir kino
industrijos teoretikų apsijungimas, bendrų projektų, mokymų organizavimas, užsienio kino
specialistų kvietimas į Kauną, kino dirbtuvių organizavimas.
2. conFUSION / PAINIAVA –Kauno paveldo įveiklinimas kino filmuose (perspektyvos
ir retrospektyvos), naujų kino filmų projektų paieška įtraukiančių miesto paveldą, miesto istoriją,
žydų kultūrą ir kt.
3. conTEMPOrary / TEMPAS- Tarptautinio Kauno kino festivalio gaivinimas, naujos
programos, naujo tempo, naujų kino industrijos renginių pasiūla, kino maršrutai industrijos
profesionalams iš užsienio, jaunųjų kūrybinių industrijų specialistų pritraukimas ir skatinimas.
4. CONSCIOUSNESS / SĄMONĖ – Nepatogaus kino festivalio įsitraukimas į
pilietiškumo programas bei aktyvaus moksleivių, studentų bei senjorų dalyvavimo skatinimas.
Diskusijos tolerancijos, užsieniečių priėmimo, priklausomybių klausimais.
Tai tik siūlymai, kurių įgyvendinimui reikia stiprios bendruomenės, esamų projektų
organizatorių įsitraukimo ir žinoma finansinio pagrindo. Kino industrija tik vienas iš kultūrinių
sektorių, kurį būtų galima išnaudoti ir KEKS numatytose programose. Žinoma visų pirma miestas
turi pelnyti Europos kultūros sostinės statusą, tačiau jau dabar kūrybinė komanda stipriai dirba
ieškodama skirtingų sektorių sąlyčio ir bendradarbiavimo taškų. Svarbiausia, kad iniciatyvūs žmonės
neprarastų tikėjimo savo idėjomis.
Kino industrija Kauno miesto turizmo rinkodaros (2015–2020) kontekste:
Numatant kino industrijos plėtros bei kino turizmo galimybes Kaune svarbu atsižvelgti ir į
bendrus miesto turizmo rinkodaros prioritetus. 2015–2020 metams numatyta stiprinti ir plėtoti
kultūrinį (pažintinį) turizmą; sveikatos (medicinos) turizmą; dalykinį (konferencijų) turizmą ir
aktyvaus poilsio turizmą. Kino industrijos paskatintas turizmas yra viena iš kultūrinio turizmo
krypčių, kuri šiuo metu Kaune tik iš dalies veikia (britų turistai keliauja į Rumšiškes po TV serialo
53
„Karas ir taika“ sėkmės). Kaip pačiai kino industrijai atliepti miesto turizmo prioritetus? Atmetus
medicininį ir aktyvaus poilsio turizmą, lieka kultūrinis bei dalykinis turizmas.
Kultūrinis (pažintinis) turizmas – kadangi Kaune apie 50 procentų sudaro vietiniai turistai,
galima formuoti Kaune filmuotų lietuviškų filmų maršrutus, plėtoti Kauno kino teatrų ekskursijas ir
jų istorijas. Tuo pačiu vykstant tarptautiniams kino festivaliams organizuoti ekskursija užsienio kino
profesionalams, kad jie galėtų susipažinti su potencialiomis kino lokacijomis bei bendra miesto
kultūra ir paveldu.
Dalykinis (konferencijų) turizmas – Organizuojant kino festivalius bei kitus kino renginius
Kaune (Tarptautinis Kauno kino festivalis; Tarptautinis Vilniaus kino festivalis; Nepatogus kinas,
Scanorama, Šeršėliafam ir kt.) nepamiršti ir pačių kino industrijos renginių. Kita galimybė
pritraukti užsienio kino kūrėjus į miestą organizuoti kino industrijos konferencijas, mokymus ir
dirbtuves atskirai nuo kino festivalių. Taip pat pritraukti tarptautinių kino industrijos asociacijų
dėmesį organizuojant jų susitikimus Kaune.
Kauno miesto turizmo rinkodaros plane numatyta bendra miesto vizija: „Kaunas – inovatyvi
Europos kultūros sostinė, aktualizuojanti kultūrinį paveldą, teikianti aukšto lygio konferencijų,
medicinos ir sveikatinimo paslaugas, tai darnus ir technologiškai pažangus miestas“ (Europos
integracijos projektai , 2015). Šioje vizijoje minimas ir miesto kultūrinio paveldo aktualizavimas, o
kinas kaip tik galėtų būti viena iš miesto paveldo aktualizavimo bei įveiklinimo priemonių. Pasak
architektūrologo Vaido Petrulio „Tarpukariu mieste susiformavusi unikali modernizmo architektūra
pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, gauti Europos paveldo ženklą, tačiau patys
Kauno gyventojai, verslininkai, valdžia nesuvokia jos vertės (Bulota, 2014).“ Situacija pamažu
keičiasi mieste atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kurios aktualizuoja tarpukario architektūrinį paveldą.
Organizuojamos ekskursijos, kuriami projektai, fotografuojamos Kauno tarpukario lokacijos, visos
šios iniciatyvos gali būti puikiai išnaudotos ir kino industrijose. Tyrimo eigoje apklausti ekspertai taip
pat pabrėžia Kauno tarpukario architektūros išskirtinumą, todėl labai svarbu iškomunikuoti šį miesto
privalumą ir tarptautiniu mastu, o svarbiausia stipriems užsienio kino kūrėjams.
Kitas svarbus žingsnis, miesto įvaizdžio ir turizmo rėmuose, tai suvokimas, jog Kaune
kuriami ir tarptautiniuose kino festivaliuose demonstruojami filmai, tai tokie patys „miesto
ambasadoriai“. Juk filmai skleidžia žinią apie miestą, jo turistinius produktus ir paslaugas, taip pat
kaip ir miesto gyventojai.
Vienas iš Kauno miesto turizmo rinkodaros plano tikslų – stiprinti Kauno miesto prekės
ženklo ir šūkio identitetą. Tyrimo eigoje buvo galima pastebėti, kad miesto šūkis „Kaunas dalinasi“
pasikeitus valdžiai liko tik pavadinimu, jo komunikaciją toliau neplėtojama ir nekomunikuojama.
Kaip patvirtino apklausti ekspertai, šiuo metu šūkį „Kaunas dalinasi“ pakeitė „Kaunas pilnas ....“, o
54
senojo šūkio tęstinumas matomas tik vizualiniuose sprendimuose, bet ne turinyje. Kauno filmų biuro
veiklos pradžioje buvo numatyta miesto kaip kino aikštelės reklamavime naudoti emocija, kuriomis
malonu dalintis. „Kaunas dalinasi jaukumu, Kaunas dalinasi puikiomis filmavimo sąlygomis, Kaunas
dalinasi jausmais, dalinasi tuštuma, kurią kiekvienas gali susikurti pats ir savaip.“
Taigi Kauno filmų ofisas buvo numatęs Kauno miesto prekės ženklo ir šūkio stiprinimą
pasitelkiant kino industriją. Šiai dienai Kauno miesto prekės ženklas išsibarstęs, jam trūksta
vieningumo, tačiau su šia problema susiduriama ir šalies mastu. Jau ne pirmi metai bandoma sukurti
ir viešinti šalies įvaizdį (Like‘able Lithuania, Lietuva drąsi šalis; Lietuva Baltijos širdis ir kt.)
tarptautinėje rinkoje. Nors pats įvaizdis yra kintantis, prisitaikantis prie laikmečio, sunku įtikinti
užsieniečius to įvaizdžio realumu, kai jis taip dažnai keičiasi. Globalioje rinkoje, kur konkuruoja
šalys, miestai ir regionai, labai sunku išsiskirti, ypatingai mažoms šalims, todėl tik kryptingas,
strategiškas bendradarbiavimas tarp sektorių, tarp kaimyninių šalių, gali padėti sukurti tam tikrą
turinį. Kino industrijos atveju ko-produkcijos, stiprių užsienio projektų pritraukimas bei regioninis
bendradarbiavimas gali padėti pasiekti gerų rezultatų. Vienas iš realių tokio bendradarbiavimo
rezultatų – didėjantys užsienio turistų srautai po britų „Karo ir taikos“, kino turizmo maršrutų Vilniuje
formavimas.
3.2 Indelis į kino industriją ir miesto turistinį įvaizdį Kaune
Kad kino industrijos mechanizmas ir turizmo skatinimas veiktų, į šį procesą turėtų įsitraukti
visi vidiniai ir išoriniai suinteresuotieji (miesto savivaldybė, švietimo institucijos, Kino industrijos
institucijos, gyventojai, verslas ir t.t). Kuo kiekviena suinteresuotųjų grupė gali prisidėti, ką gali keisti
ir skatinti?
Kauno miesto savivaldybės indėlis:
Kauno miesto savivaldybė buvo viena iš Kauno kino studijos ir Kauno filmų ofiso steigimo
iniciatorių, tačiau įvertinus, jog Kaunui nuostolinga išlaikyti studiją, kurioje beveik nevyksta kino
produkcija, nuspręsta ja likviduoti. Filmų ofisas prijungtas prie naujos biudžetinės įstaigos Kauno
kino centro „Romuva“. Taigi šiai dienai filmų ofisas tėra viena iš Kino centro veiklų, ji neturi atskiro
juridinio statuso, o tuo pačiu turi dalinti bendrai skiriamu finansavimu iš savivaldybės. Tokia situacija
nėra naudinga, kino gamybos Kaune bei užsienio kino kūrėjų pritraukimo klausimu. Kaip išspręsti šį
nepatogumą? Kauno savivaldybė turėtų atskirti filmų biurą nuo Kauno kino centro „Romuva“ ir
įsteigti atskirą viešąją įstaigą, kuri atstovautų miestą, jo įvaizdį ir rūpintųsi miesto viešinimo
tarptautinėje rinkoje klausimais, gautų atskirą finansavimą veiklos plėtrai.
Kitas miesto savivaldybės žingsnis – palengvinti kino kūrimo mieste sąlygas, išspręsti
parkavimo problemą, pagreitinti filmavimo leidimų sistemą, sukurti filmavimo leidimų formas. Tuo
55
pačiu miestas gali skirti dalį finansavimo (pelno mokesčio lengvata) kino projektams
vykdomiems Kaune, jeigu filme minimas miesto vardas, rodomi jo vaizdai. Miesto savivaldybė
turėtų veikti kaip tarpininkas, tuo pačiu skatinantis kino kūrėjų susidomėjimą Kaunu kaip filmavimo
aikštele bei investuojantis į techninės bazės Kaune sukūrimą.
Mokslo institucijų indėlis:
Ko kas Kauno kino industrijos plėtrai labiausiai trūksta žmogiškųjų išteklių, kino
profesionalų bei kino paslaugas teikiančių įstaigų. Kauno mokslo įstaigos turėtų stiprinti
audiovizualines studijų programas, kviesti kino profesionalus iš užsienio bei skatinti jaunų kino
specialistų pasilikimą Kaune. Taip pat aukštosios mokyklos turėtų išnaudoti dvigubo diplomo
programas, užmegzti ryšį su kitais Europos universitetais, įtraukti tarptautines kino industrijos
studijų programas. Tokia kino edukacijos plėtra prisidėtų prie miesto patrauklumo ir skatintų
absolventų motyvaciją dirbti Kaune. Greta pastovių studijų programų, mokslo įstaigos gali
organizuoti laikinas kino dirbtuves, studentų kino projektų festivalius. Taigi industrijos plėtra
turi prasidėti nuo edukacijos.
Kauno filmų biuro indėlis ir veiklos plėtra:
Jei miesto savivaldybė atskirtų Kauno filmų biurą nuo Kauno kino centro „Romuva“, skirtų
jam atskirą finansavimą, čia dirbantys specialistai galėtų stipriau vystyti savo veiklą ir jos prioritetus
(Kauno pristatymas vietiniams bei užsienio kino kūrėjams). Jų veiklos vystymui visų pirmą reikia
atlikti išsamią miesto kaip kino filmavimui tinkamos vietos analizę, kitų Lietuvos bei užsienio miestų
rinkos tyrimą. Tik išsianalizavę situaciją ir suvokę Kauno unikalumą, galima prieiti prie strategijos ir
miesto kaip filmavimo aikštelės marketingo. Nors šiuo metu filmų biuras yra numatęs tam tikras
komunikacijos priemones, kaip, kad Kauno kino lokacijų katalogo paruošimas ir jo platinimas
tarptautiniuose industrijos renginiuose, vien tik šios priemonės neužtenka. Labai svarbu plėsti
suinteresuotųjų tinklą, jungtis prie tarptautinių organizacijų, dalyvauti jose bei patiems organizuoti
kino kūrėjų susitikimus, mokymus ir dirbtuves Kaune, skatinti studentų įsitraukimą. Vietinėje rinkoje
taip pat svarbu palaikyti gerus santykius su Lietuvos kino centru bei Vilniaus filmų biuru, skatinti
bendradarbiavimą.
Kita kryptis - tai Kauno miesto lokacijų matomumo internetinėje erdvėje stiprinimas. Taigi
norit padidinti Kauno kaip filmavimui draugiškos vietos žinomumą, reikia numatyti ir paties filmų
ofiso reklamos strategijas. Pasauliniu mastu kino biurų veiklos ypatingai svarbios, nes čia dirbantys
žmonės yra ne tik miestų bet ir šalių kultūros ambasadoriai, jie viešina ir garsina savo šalį ir pritraukia
investicijas. Pritraukus stiprius kino projektus į miestą didinamas bendruomenės užimtumas kino pre-
produkcijos ir produkcijos metu , tuo pačiu investuojam į vietinį verslą ir galiausiai skatinamas kino
turizmas.
56
Privataus sektoriaus indėlis:
Miesto savivaldybė, švietimo institucijos bei filmų biuras, tai vieni iš esminių
suinteresuotųjų skatinantys bendrą kino industrijos raidą, tuo tarpu privataus sektoriaus atstovai taip
pat turėtų suvokti, kokią finansinę naudą jiems gali atnešti kino projektai filmuojami jų mieste. Taigi
viena iš galimybių įtraukti privatų verslą į kino kūrimą, tai skatinti privačių fondų steigimą. Lietuvos
verslininkai dar visai neseniai pradėjo naudotis produktų demonstravimu (ang. product placement)
kine strategija, o ir komercinis kinas Lietuvoje dar pakankamai jaunas. Taigi verslininkai turi suvokti,
jog kino kūrėjų pritraukimas į miestą didina ir pelną. Juk kino kompanijos atvykstančios į miestą
ieško, kur apsigyventi, kur maitintis, o ir kino filmuose gali pademonstruoti kavines, restoranus,
parduotuves ir kt. Taigi miesto verslininkai laukdami investicinės grąžos iš jų panosėje kuriamų kino
projektų, turėtų ir patys į jį investuoti. Žinoma dauguma verslininkų remia tuos projektus, kuriais
patys tiki, todėl ir kino industrijos atstovai turi įtikinti privatų verslą, kad tokia investicija atsiperka
abiem pusėms.
Pabaltijo regiono kino industrijos bendradarbiavimas:
Tyrimo metu ekspertai pabrėžė, kad Lietuvos kino industrija pasaulyje vis dar mažai matoma
ir žinoma. Lineta Mišeikytė „Baltic film service“ vykdančioji prodiuserę pabrėžė, kad Lietuva
norėdama tapti matoma pasaulio kino žemėlapyje, turi glaudžiau dirbti su kitomis Pabaltijo šalių
industrijomis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendri vakarėliai, bendri kino projektai, tai tam tikros
bendruomenės formavimas, tokios pat bendruomenės trūksta ir šalies viduje. Nors Kaunas ir Vilnius
siekai savarankiškai prisitraukti stiprius kino projektus į savo miestą, reikia suvokti, kad tik dirdami
iš vien jie gali sustiprinti Lietuvos kino industriją bei šalies įvaizdį. Tas pats galioja ir Pabaltijo mastu.
Taigi šiandien itin svarbus regioninis bendradarbiavimas, kino ko-produkcijos, tarpdisciplininiai
projektai. Tam tikra skirtingų šalių kino industrijų ir skirtingų sektorių sinergija, padeda išspręsti
bendrus rinkos trūkumus.
3.3 Modelio pritaikymas kuriant turizmą skatinantį kino turinį:
Tyrimo eigoje pastebta, jog Kaune vis dar trūksta stipraus kino turinio, pagal kurį galima
būtų formuoti kino turimo maršrutus arba kuris skatintų turizmą. Kol šio turinio Kaune dar trūksta,
remiantis siūlomu modeliu, galima numatyti tam tikrą turizmą skatinančių kino turinio kūrimo eigą
(pre-produkcija; produkcija; post-produkcija, distribucija). Kino turizmą skatinančio turinio kūrimo
eiga pateikiama pagal gautus tyrimo rezultatus, t.y aprašomi tie filmo, kūrimo etapai, kuriuos
dažniausiai minėjo apklausti ekspertai.
KINO FILMO PRE-PRODUKCIJA - filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas,
paruošiamieji darbai.
57
Auditorijos ir rinkos analizė – prieš pradedant rašyti scenarijų kino filmui, labai svarbu
išsitirti auditoriją ir pačią rinką, kas auditorijai, įdomu, jo jiems trūksta, kas juos motyvuoja ir pan.
Alternatyvios Kauno filmavimo vietos ir miesto istorijos- - dar nepriėjus prie scenarijaus,
galima bandyti ieškoti mieste alternatyvių filmavimo vietų ir paties miesto istorijų, kurios galėtų tapti
filmo scenarijaus pamatu.
Scenarijus – remiantis amerikietišku modeliu, scenarijus turi turėti labai aiškią ir gana
griežtą struktūrą. Svarbu prieš pradedant aktorių atranką, filmavimą, lokacijų paieškas, išsitestuoti
scenarijų su tiksline auditorija. Kaip priimamos tam tikros idėjos, siužeto linijos. Žinoma šiame etape
labai svarbu neišduoti esminių istorijos linijų. Taip pat yra kelios alternatyvos, rašyti originalų
scenarijų, rinktis literatūros adaptaciją, arba pirkti komerciškai sėkmingo filmo scenarijų. Šie
pasirinkimai priklausys nuo auditorijos, kuria kuriamas filmas.
Strateginis filmavimo vietų parinkimas – šiame etape pagal scenarijų ieškomos
filmavimo vietos, tam tikri elementai esminiai objektai. Esminė filmavimo vietos sąlyga – vieta turi
atitikti istoriją kuo natūraliau.
Kino filmo finansavimas (pelno mokesčio lengvata, privatūs fondai, crowd funding ir
kt.) – rašant scenarijų, ieškant aktorių, operatorių, garso ir vaizdo montuotojų, filmavimo vietų ir kt.
labai svarbu nepamiršti esminio dalyko – finansų. Kuo finansavimas naudingas miesto turizmui?
Šiame etape į kino projektą galima įtraukti ne tik viešo, bet ir privataus sektoriaus investicijas. Taigi
miestas ar šalis (ko-produkcijos perspektyvos) prisideda prie kino projekto, tuo pačiu gaudami ne tik
finansinę naudą, bet ir pridėtinę kultūrinę vertę,
Kino filmo marketingas – kino filmo paruošiamuosiuose darbuose taip pat reikalinga tam
tikra būsimo projekto komunikacija, galima reklamuoti vietas, kuriose bus filmuojama, aktorius,
kurie prisijungia prie projekto, kitus kino filmo komandos narius. Net ir neturint realaus kino turinio,
jau galima pradėti investuoti į filmo marketingą. Šiuolaikinių socialinių medijų pagalba labai lengva
sukurti emocijas ir sustiprinti auditorijos įsitraukimą į dar tik kuriamą kino projektą.
KINO FILMO PRODUKCIJA- filmavimo etapas.
Kino filmo marketingas – šiame etape neatskleidžiant pagrindinių siužeto linijų labai
svarbu viešinti ne tik patį filmą, jo aktorius, kūrėjus, bet ir reklamuoti vietas, kuriose filmas buvo
filmuojamas. Taigi šiame etape naudojamas ir vietos marketingas.
KINO FILMO POST-PRODUKCIJA- filmo kūrimo darbai po filmavimo iki kopijos
išleidimo ir tiražavimo – vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų kūrimas,
negatyvo montavimas, spalvų nustatymas, kopijos gamyba (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).
Šiame techniniame etape taip pat galima pastiprinti vietos įvaizdį, pagražinti ir paryškinti. Kino
58
profesionalai montuodami vaizdą ir garsą, miestams gali sutiekti stiprų emocinį atspalvį, kuris gali
įtakoti žiūrovo prisirišimą prie vietos.
Kino filmo marketingas – baigiamųjų darbų etape nereikia pamiršti ir reklamos, filmo
anonso paleidimas intriguoja, sudomina potencialius žiūrovus, todėl reklamuojant filmą svarbu
komunikuoti ir filmavimo vietos indėlį. Kartais nebūtina minėti miesto ar šalies vardo, užtenka tam
tikrų tos vietos simbolių (architektūrinių objektų), vis tik tie simboliai dažniausiai mūsų pasąmonėje
užsilieka tik pastoviai matan juos kino filmuose.
Kino filmo distribucija ir sklaida- etapas, kuriame kino teatrai bei platintojai įgyja teisę
rodyti ir platinti kino filmus. Greta filmo sklaidos kino teatruose, labai svarbi ir festivalinė, kino
industrijos renginių distribucija. Žinoma pastaroji labiau nukreipta į profesionalus, tačiau šiai dienai
tarptautiniai kino festivaliai sutraukia nemažą auditoriją paprastų žiūrovų.
Kino filmo marketingas – kino filmas paruoštas sklaidai ir distribucijai, kai paruošta ir jo
tolesnė marketingo strategija. Kino prodiuseriai numato tolesnę kino filmo kelionę, kokių papildomų
marketingo priemonių jam gali prireikti. Šiame etape ir vėl galima nepamiršti ir vietų, kuriose filmas
buvo filmuojamas. Taigi su kino filmo turiniu išvežama ir miesto ar šalies, kuriame jis buvo
filmuojamas istorija.
3.4 Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo
modelis
Reikia pabrėžti, jog šis modelis yra paremtas Kauno kino industrijos bei miesto turistinio
įvaizdžio atveju, tačiau yra universalus ir jį galima pritaikyti bet kuriame kitame Lietuvos mieste, o
pakeitus tam tikrus dalyvius jį galima būtų naudoti net ir šalies arba Pabaltijo regiono kontekste.
Svarbiausia, kad tarp visų trijų etapų būtų tam tikra jungiamoji grandis ir grįžtamasis ryšys. Kaip šio
skyriaus pradžioje buvo užsiminta, tam kad realus kino turizmas egzistuotų ir miestas būtų matomas
tarptautinėje kino rinkoje, reikia išvystyti pačią industriją, didinti kino turinį ir tik pamačius naujo
kino turizmo maršrutų potencialą jį formuoti. Kituose šios skyriaus skirsniuose detalizuojamas
kiekvienas etapas, bei juose dalyvaujančių suinteresuotųjų vaidmuo. Kuo prie šios strategijos
prisideda miesto savivaldybė, mokslo institucijos, privatus verslas ir kokių žingsnių turi imtis pati
kino industrija?
Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelį (žiūrėti 5 pav.) sudaro
trys esminiai etapai:
1. Kino industrijos plėtra;
2. kino turinio kūrimas (kino turizmo skatinimas);
59
I E
TA
PA
S
II E
TA
PA
S
III
ET
AP
AS
MO
NIT
OR
ING
AS
IR G
RĮŽ
TA
MA
SIS
RY
ŠY
S
G
3. Kino turizmas bei jo monitoringas.
5 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis
Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus
3.4.1 Kino industrijos plėtros etapas (I)
Pirmasis, kino industrijos plėtros etapas (žiūrėti 6 pav.) į procesą įtraukia šiuos
suinteresuotuosius: švietimo institucijas, miesto savivaldybę, privatų verslą ir žinoma pačios kino
industrijos institucijas ir įstaigas (aut. pastaba svarbiausias miesto filmų biuras). Kino industrija
dalyvauja ir kituose modelio etapuose, taigi jos atstovus (kino filmų biurai) galime laikyti tam tikrais
tarpininkais tarp kino turizmo bei miesto įvaizdžio. Kino istorijoje pirmieji filmų biurai (ang. film
office arba film commision), kurių esminis vaidmuo pritraukti kino kūrėjus į savo miestą ir pasiūlyti
jiems visapusišką pagalbą kino produkcijos metu. Lietuvoje tokie ofisai veikia dar pakankamai
neseniai, jų veikla tik plečiasi ir stiprėja, tačiau mums vis dar trūksta kompetentingų kino specialistų
MOKSLO ĮSITAIGOS
MIESTO SAVIVALDYBĖ
PRIVATUS VERSLAS
KINO INDUSTRIJA
FILMŲ BIURAS
PRE-PRODUKCIJA
FILMAVIMO VIETOS IR ISTORIJOS
PRODUKCIJA
POST-PRODUKCIJA
KINO TURIZMAS
KINO INDUSTRIJA
FILMŲ BIURAS
KINO FILMŲ BIURAS
VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS IR
MIESTO TURIZMO INFORMAVIMO CENTRAS
60
I E
TA
PA
S
atstovų, todėl šios industrijos plėtrą būtina pradėti nuo švietimo sistemos, tarptautinių programų
stiprinimo, mokymų organizavimo, nes būtent jauni specialistai (žmogiškieji išteklia) augina kino
industriją. Pradėjus nuo edukacijos pamažu galima prieiti ir prie miesto savivaldybės bei privataus
verslo iniciatyvų bei pagalbos.
6 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio I etapas
Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus
Kino industrijos plėtrai neužtenka tik žmogiškųjų išteklių, jai reikia ir finansinės paramos,
palankių filmavimo sąlygų, kurias ir gali suteikti miesto savivaldybė bei privatus verslas. Dar tik
augančioms industrijoms labai svarbi ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus pagalba. Pavyzdžiui
Kauno atveju, šiuo metu labai trūksta filmavimo technikos, o tuo ir privataus verslo tikėjimu, kad
kinas tai visiems naudinga investicija.
3.4.2 Kino turinio skatinančio kino turizmą kūrimo etapas (II)
Antrasis modelio etapas susijęs su kino filmų gamyba bei tikslingu miesto turistinio
įvaizdžio objektų parinkimu, tokių objektų, kurie paskatintų kino turizmą. Į tradicinius kino filmų
kūrimo etapus (pre-produkcija, produkcija, post-produkcija) įsitraukia tokie svarbūs veiksniai kaip
filmavimo vietų mieste parinkimas ir jų reklamavimas visose kino kūrimo stadijose. Antrajam
modelio etape (žiūrėti 7 pav.) galima išnaudoti ir alternatyvių miesto vietų bei miesto istorijų
MOKSLO ĮSITAIGOS
Tarptautinės kino industrijos studijų programos užsienio specialistų paskaitos
mokymai ankstyvas studentų įsitraukimas į kino kūrimą
MIESTO SAVIVALDYBĖ
Palankių filmavimo mieste sąlygų sudarymas, pelno mokesčio lengvatos
suteikimas, filmavimo leidimo formų sukūrimas, miesto turistinio įvaizdžio
marketingas, filmų biuro atskyrimas nuo Kino centro „Romuva“
PRIVATUS VERSLAS
Privataus fondo įsteigimas kino projektų finansavimas palankios filmavimo
sąlygos privačiose teritorijoje
KINO INDUSTRIJA
FILMŲ BIURAS
Miesto įvaizdžio ambasadorius tarptautinėje kino rinkoje - kino industrijos
tinklo ir bendruomenės kūrimas filmavimo leidimų teikimasfinansavimas
strateginis miesto kaip filmavimo aikštelės reklamavimas miesto
turistinio įvaizdžio reklamavimas
61
II E
TA
PA
S
potencialą. Žinoma dauguma kino kūrėjų į miestus atvysta su išankstinėmis idėjomis, scenarijais,
pagal kuriuos ir ieško potencialių filmavimo vietų, tačiau ir miestas bei miesto kino industrija gali
sukurti tam tikrą potencialių miesto istorijų, žanrų ir temų „stiliaus knygą“, juk kino lokacijų katalogai
jau kuriami. Šiame etape miesto kine„stiliaus knyga“, pateikiama tik kaip galima alternatyva, todėl
modelyje ji pavaizduota punktyrais. Stiliaus knygą gali padėti suformuoti ne tik kino bei marketingo
specialistai, bet ir mieste besisvečiuojantys užsieniečiai. Remiantis realių miesto įvaizdžio ir miesto
objektų vartotojų nuomonėmis, galima išvystyti pakankamai stiprią miesto kino industrijos „stiliaus
knyga“.
7 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio II etapas
Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus
Remiantis fokus grupės diskusijos „Kaune kaip kine“ rezultatais galima pateikti potencialių
filmavimo vietų žemėlapį, Kauną atspindinčių ir jo įvaizdį formuojančių miesto istorijų bei kino
žanrų pasiūlymus. Šie pasiūlymai ateityje galėtų prisidėti prie Kauno kine „stiliaus knygos“.
Tyrinėjant Kauno istoriją surastume ne tiek ir daug žinomų mitų bei legendų, tačiau kuriant kiną
galima galvoti ir apie naujų, šiuolaikinio Kauno mitų sukūrimą. Pagal fokus grupės diskusijos
dalyvius Kaune labiausiai tinka kurti istorines dramas, tačiau galima ir eksperimentuoti kuriant
romantines situacijų komedijas, fantastiką arba spendžiant realias problemas socialinėse dramose.
Pagal fokus grupės dalyvių įžvalgas bei esamas Kauno miesto istorijas, mitus ir legendas,
pateikiamos tam tikros kino turinio idėjos (žiūrėti 9 lentelę), kuriomis galėtų susidomėti vietiniai arba
užsienio kino kūrėjai.
KINO INDUSTRIJA
FILMŲ BIURAS
PRE-PRODUKCIJA
Auditorijos ir rinkos analizė Scenarijus Filmavimo vietų paieška
miesto turistinio įvaizdžio objektai finansavimasmarketingas
FILMAVIMO VIETOS IR ISTORIJOS
miesto kine „stiliaus knyga
PRODUKCIJA
Kino filmo ir vietos marketingas (aktoriai, kūrybinė grupė, konferencijos ir
kt.) miesto kultūrinio paveldo įveiksminimas.
POST-PRODUKCIJA
Kino filmo marketingas sklaida ir distribucija festivaliuose sklaida
kino teatruose filmo pristatymas industrijos renginiuose
62
9 lentelė
Kauno miesto siužetų ir žanrų idėjos
Trumpas siužetas Žanras
- Viduramžių Kaunas (Kaunas HANZOS sąjungos miestas);
- Antro pasaulinio karo istorijos Kaune (Kauno getas);
- Kauno fortifikacijos istorija;
- Ryškiausių Kauno kultūros asmenybių biografijos, Kauno genius loci
- Literatūrinio Kauno mito tarpukario populiariojoje prozoje ekranizacija (J.
Visgino romanas „Laisvės alėja“, J. Piliponio romanas „Amžinas Žydas
Kaune“ ir J. Marcinkevičiaus apysaka „Raudonos Kauno naktys“)
Istorinė drama
Užsieniečiai atrandantys užuovėją ir atvirumą Kaune. (Kaunas atviras miestas) Socialinė drama
Alternatyvi Lietuvos ir Kauno istorija (A. Tapinas „Maro diena“) Fantastinis filmas
(Stimpankas)
Keleto režisierių sukurtas šiuolaikinis Kauno miesto mitas, jausmingos žmonių
istorijos žinomiausiose miesto vietose. Kaunas dalinasi jausmais.
Romantinė komedija
- Akademinio jaunimo iš užsienio gyvenimas Kaune.
- Kauno medicinos studentų gyvenimas Kaunas.
Situacijų komedija
(serialas) Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusijos rezultatus
Tai tik keletas pasiūlymų, kuriuos galima būtų vystyti, keisti ir adaptuoti kuriant kino turinį
patrauklų užsienio žiūrovams. Norti praplėsti idėjų sąrašą ir sukurti šio miesto Genius loci (išskirtinė
atmosfera ar visur įsiskverbusi vietos patirtis ir dvasia) kine, reikėtų atskiros auditorijos bei Kauno
istorijų, mitų ir legendų analizės. Kitas žingsnis parinkti užsieniečiams patrauklias miesto vietas ir
objektus (žiūrėti 8 pav.).
8 pav. Potencialių Kauno filmavimo vietų žemėlapis pagal fokus grupę
Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusijos rezultatus. Žemėlapis perinamas adresus:
https://goo.gl/oUkVkG
Šiame Kauno žemėlapyje sužymėti tie objektai bei vietos, kuriuos fokus grupės dalyviai
įvardijo kaip kinematografiškiausius arba jiems asmeniškai mieliausius. Užsieniečius Kaune traukia
tos pačios kataloginės vietos ir objektai, tačiau yra ir keletas alternatyvių pasiūlymų. Vienas iš
63
diskusijos dalyvių pasiūlė kine demonstruoti ne tik reprezentacinį Kauno paveikslą, bet ir jo
užkulisius, priemiesčius, kuriuose taip pat verda gyvenimas.
Viena iš įdomesnių iniciatyvų, kurią galėtų stipriau išnaudoti ir Kaunas, tai „Kaip vietinis“
(ang.„like a local“) žemėlapiai (žiūrėti 9 pav.), kuriuose sudėtos vietinių gyventojų rekomendacijos,
kur lankytis, ką pamatyti, ko vengti ir pan.
9 pav. „Like a local“ gidas
Šaltinis: https://www.likealocalguide.com/
Toks žemėlapis susijęs su turizmu apskritai, bet gali būti išnaudojamas ir pačios kino
industrijos, reklamuojant miestą kaip draugišką filmavimas bei įdomų kino turistams. Vietiniai
gyventojai galėtų kurti miesto istorijas ir dalintis jomis su užsieniečiais.
3.4.3 Kino turizmo ir grįžtamojo ryšio etapas (III)
Trečiasis etapas ( žiūrėti 10 pav.), kino turizmas ir jo monitoringas kol kas Kaune nėra realus,
tik potencialus. Vis tik sustiprinus kino industriją ir sukūrus stiprų kino turinį, tokį kuris būtų aktualus
tarptautinėje rinkoje, galima tikėtis ir kino turizmo augimo. Šiame etape labai svarbus monitoringas
ir grįžtamasis ryšys, nes čia labiausiai jaučiami kino filmų paskatinto turizmo rezultatai. O kas turėtų
užsiimti monitoringu? Šiame etape į procesą gali įsitraukti ir Valstybinis turizmo departamentas bei
miesto turizmo informavimo centras, kurie ne tik formuotų kino turizmo maršrutus, bet ir užsiimtų
turistų srautų stebėjimu (iš kokių rinkų, kas paskatino, kas traukia). Į monitoringą bei kino turizmo
maršrutų formavimą gali įsitraukti ir miesto kino biurai.
64
III
ET
AP
AS
10 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio III etapas
Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus
Esminis šio etapo žingsnis, įsivertinti kino filmų įtaką atvykstamajam turizmui bei bendram
miesto žinomumui. Monitoringas gali būtų atliekamas pagal tikslines auditorijas (profesionalūs kino
turistai, kino fanai). Pagal tikslines auditorijas ir jų susidomėjimą miestu galima bus numatyti, kokie
filmai ir į ką orientuoti atneša daugiausiai naudos miestui.
3.5 Numatoma modelio nauda
Kuo šis modelis gali būti naudingas suinteresuotųjų grupėms (miesto savivaldybei,
gyventojams, Kauno filmų biurui, kino kūrėjams, verslo sektoriui)? Šį modelį sudaro trys etapai.
Pirmasis tam tikras pasiruošimas kino turizmo ir miesto įvaizdžio formavimo kine strategijai, jis
susijęs su pačios kino industrijos plėtra bei suinteresuotųjų įsitraukimu į šį procesą.Šio etapo
rezultatas - kino kūrėjų pritraukimas į miestą, taigi antrasis etapas veiksmingas tik tada, kai bus
sėkmingai įgyvendinantis pirmasis. Antrajame etape pradedamas formuoti ir kurti tam tikras miesto
įvaizdis kine, stiprinamas kino turinys. Priklausomai nuo kino filmų masto, kūrėjų profesionalumo,
miesto demonstravimo elementų ir bendros filmo sėkmės, galima tikėtis turstų skaičiaus augimo
(bendro arba tikslinių rinkų, kaip „Karo ir taikos“ atveju). Taigi tam tikra abiejų modelio etapų
sinergijos rezultatas ir trečiasis modelio etapas – kino turizmas o tuo pačiu ir miesto, šalies
žinomumas, vietos įvaizdžio matomumas, kultūrinio paveldo įveiksminimas.
Kuo šis modelis naudingas kiekvienai suinteresuotųjų grupei atskira:
KINO TURIZMAS
Kino filmų paskatintų turistų keliavimas į miestą ir miesto objektų
matytą ekrane lankymas
KINO INDUSTRIJA
FILMŲ BIURAS
KINO FILMŲ BIURAS
VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS IR
MIESTO TURIZMO INFORMAVIMO CENTRAS
Kino turizmo maršrutų kūrimas Turizmo srautų monitoringas Naujų
filmavimo vietų potencialo ieškojimas miesto savivaldybės
informavimas naujų investicijų galimybių pasiūlymas
65
Miestui – miestas dalyvaudamas kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio
formavimo procese, kuria pridėtinę vertę, didina žinomumą tarptautinėje rinkoje bei siūlo užsienio
turistams naują alternatyvą. Miesto vaizdus kine pamato potencialiai didesnė aprėptis nei dalyvaujant
tarptautinėse parodose, reklamuojantis spaudoje ir t.t.
Gyventojams –kino projektai mieste skatina ir gyventojų kūrybiškumą, įtraukia juos į naują
veiklą, kuria prisirišimą prie pačio miesto. Bendruomeniškumas ir veiklumas šiandien ypatingai
svarbus. Ne veltui tyrėjai kalba apie kūrybinė vietos kūrimo strategijas (ang. creative place-making).
Bahar Durmaz ir Stephen Platt savo tyrime apie kūrybines kino industrijas Soho (Londonas) ir
Beyoğlu (Stambulas), analizuoja socio-erdvinius procesus, kurių metu kuriasi nauja aplinka, tokia
aplinka kuri paskatina žmonių kūrybiškumą ir skatina kūrybinių klasterių tvarumą (Durmaz ir Platt,
2015). Taigi ir vietos gyventojai įsitraukdami į kino bendruomenę, keičiasi, gali tapti iniciatyvesnį.
Kauno filmų biurui – ši įstaiga pritraukdama stiprius kino projektus į miestą, didina ir savo
pačių, kaip kino profesionalų žinomumą. Iš lūpų į lūpas sklindanti reklama apie geras filmavimo
sąlygas, finansavimo galimybes ir profesionalią vietinę kino komandą, gali pritraukti naujus kino
kūrėjus į miestą.
Kino kūrėjams – suteikiama galimybė atrasti kitokias filmavimo vietas, išnaudoti dar
jaunos miesto kino industrijos potencialą, kurti mitus apie miestą, pasinaudoti pelno mokesčio
lengvata, atstovauti savo miestą, savo šalį tarptautinėje rinkoje. Sukūrus tarptautiniu mastu populiarų
filmą, galima sulaukti profesionalaus įvertinimo bei naujų kūrybinių galimybių.
Verslui – privatus sektorius taip pat sulaukia grąžos dalyvaudamas kino industrijos
skatinimo procese. Kuriant filmus mieste, kūrybinės grupės lankosi baruose, apsigyvena vietiniuose
viešbučiuose, taip pat gali išnaudoti tam tikrų privačių vietų interjerus ir pan.
Taigi šis modelis įtraukia nemažai suinteresuotųjų, o tuo pačius suteikia ne tik finansinę, bet
ir socialinę – kultūrinę grąžą. Nors modelis buvo paremtas Kauno atveju ir šio miesto kino industrijos
potencialu, ta pati schema gali būti pritaikoma ir kituose Lietuvos arba užsienio miestuose. Netgi
pakeitus tam tikrų suinteresuotųjų mastą (miesto savivalda šalies vyriausybė Europos Sąjungos
komisija ) galima formuoti didesnio regiono, o galbūt ir kontinento turistinį įvaizdį, viskas priklauso
nuo išsikeltų tikslų, prioritetų bei tikslinės auditorijos.
66
IŠVADOS
I. Atlikus miesto turistinio įvaizdžio sampratos, kino industrijos bei kino turizmo
sąsajų analizę, padarytos tokios išvados:
Skirtingų mokslo sričių (urbanistikos, sociologijos, marketingo, filosofijas, medijų studijų)
tyrimuose miestas ir jo įvaizdis suvokimas iš pačių įvairiausių pusių, tačiau dauguma tyrėjų
suvokia, jog šiandien šalys, miestai ir regionai kuria unikalius vietos ženklus, atspindinčius jų
identitetą ir įvaizdį bei padedančius kitoms kultūroms atkoduoti tos vietos ekonomines,
kultūrines ar politines stiprybes. Kiekviena vieta stengiasi sukurti savo genius loci.
Apibendrinus analizuotą literatūrą, miestams, šalims ir regionams šiandien ypatingai svarbu
tobulinti įvaizdį ir jį įtakojančius formuojančius veiksnius, o tuo pačiu ieškoti naujų
strategijų ir alternatyvių priemonių. Negali nuneigti, jog ir vieninga miesto ženklodara
padeda pritraukti vietines ir užsienio investicijas, didina turizmo srautus ir kuria teigiamą
suvokimą apie tam tikrą miestą, regioną arba šalį, taigi vis stipriau konkuruojant miestams
regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, svarbu sukurti nuoseklią reputaciją,
vertybinę miesto išraišką, kuri suformuoja ir tos vietos įvaizdį vietinių gyventojų arba turistų
sąmonėje. Kadangi miesto įvaizdį įtakoja ne tik vidiniai vietos kaip organizacijos elementai,
vietos gyventojų veiklos, bet ir miesto gyventojų bei lankytojų esminiai troškimai ir
pagrindiniai poreikiai, šiandien miestai vis dažniau renkasi kultūrą ir kūrybines industrijas
kaip regeneracijos ašį, stiprindami kūrybinio miesto statusą (dizaino, muzikos, kino
kulinarijos ir kt.)
Kino turizmo fenomeną analizuojantys mokslininkai teigia, jog turistines kryptis mes
renkamės jau turėdami tam tikrus lūkesčius, kurie formuojasi ir yra palaikomi pačių
įvairiausių neturistinių praktikų, tokių kaip filmai, literatūra, spauda, muzikiniai įrašai ar
vaizdo klipai. Šio tyrimo rėmuose daugiausiai dėmesio skiriama kinui ir kino industrijai, kuri
skatina turizmą, o tuo pačiu didina vietos žinomumą. Kino industrija šiandien gali būti
laikoma lygiaverte reklamos priemone, o kartais net ir veiksmingesne . Apžvelgus stipriausius
kino turizmo atvejus aiškėja, jog vietos (miesto ar šalies) demonstravimo kine efektyvumas
priklauso ne tik nuo išsikeltų marketingo tikslų (asociacijų kūrimas, žinomumo didinimas,
teigiamo įvaizdžio stiprinimas), bet ir nuo auditorijos ir kino filmų santykio. Vietos
įvaizdis/vaizdas demonstruojamas kine gali paskatinti trejopą turizmą: atsitiktinį,
bendrinį, tikslinį, todėl labai svarbu suvokti kaip kino turistai suvokia realias vietas ir
įsivaizduojamas, kaip jie atskiria tikrą urbanistiką nuo išgalvotos-simuliuotos, kas juos
motyvuoja keliauti. Kino turizmas nėra tik teorija, šiandien užsienio praktikoje kino
67
industrija tampa vienu iš vietos įvaizdžio rėmimo elementų, kitaip tariant alternatyvia
vietos įvaizdžio formavimo priemone.
II. Atlikus kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo
galimybių tyrimą daromos šios išvados:
Remiantis atlikta teorine miesto įvaizdžio bei kino turizmo analize atliktas kino industrija
paremto Kauno miesto turistinio įvaizdžio galimybių tyrimas (kino turinio analizę, ekspertų
interviu, fokus grupės diskusija). Taikant trianguliacijos metodą nustatyta, jog iki šiol Kaune
sukurtuose lietuviškuose filmuose miestas dažniau demonstruojamas sovietinio laikotarpio
kontekste, tuo tarpu šiuolaikinį kiną labiau atspindi trumpos miesto lokacijų ir miesto
įvaizdžio reklamos. Analizuotuose atvejuose Kaunas vaizduojamas kaip reali, o ne išgalvota
vieta, filmuose dažniausiai atsikartoja miesto Rotušės, Santakos, Aleksoto ir Žaliakalnio
funikulierių, senamiesčio panoramos, modernistinės architektūros ir kt. simboliniai
vaizdai, todėl tarp labiausiai į Kauną keliauti motyvuojančių faktorių kine yra lokacijos.
Daugiausiai Kauno turistinių simbolių demonstruojama reklaminiuose klipuose, nes
vaidybiniuose filmuose, kuriuose Kaunas yra siužeto dalis (pvz. „Raudonmedžio rojus“)
jaučiamas natūralus miesto vaizdų ir įvaizdžio integravimas. Apibendrinus visus Kauno kine,
matoma miesto įvaizdžio retrospektyva, tuo tarpu kino turizmo perspektyvoms Kaune dar
trūksta stipraus kino turinio, kuris sudomintų turistus ir trauktų juos čia atvykti. Išimti yra
nebent filmo „Persona grata“ apie Sugiharą atvejis (imituojamas Kaunas), kuris net nebuvo
filmuotas Kaune, tačiau patraukė Japonų dėmesį. Žinoma negalima nuneigti, jog ir pati
Sugiharos asmenybė traukia japonų turistų į Kauną. Kol kas realiausias kino turizmo
Lietuvoje atvejis, tai po BBC serialo „Karas ir taika“ sukurtas maršrutas po Vilnių bei
Lietuvą.
Interviu su ekspertais metu atskleista esminį vietos įvaizdžio kine sąlyga: kine neužtenka tik
pademonstruoti miesto architektūrą, ši integracija kaip ir bet kokio kito produkto
demonstravimo atveju turi natūraliai išeiti iš siužeto ir turėti unikalų atspalvį, tam tikrą
tapatumą, kuris išskirtų vietą plačiame kontekste. Dauguma ekspertų pabrėžė, kad šiuo metu
užsienio kino kūrėjus į Lietuvą traukia pelno mokesčio lengvata, palankios filmavimo sąlygos,
profesionalios kino specialistų komandos, gerai atliktų darbų atgarsiai ir kt. Kino industrijos
ekspertai padėjo atskleisti esmines Kauno problemas bei galimybes. Didžiausios problemos
Kaune, tai techninės bazės, žmogiškųjų bei paties kino turinio trūkumas. Ekspertų
siūlymu, Kaunas šiuo metu turėtų stipriai investuoti ne tik į „filmavimas patrauklaus miesto
strategiją“, bet ir kino specialistų edukaciją, kino infrastruktūros kūrimą. Tai pat norint
stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus, visų pirma reikia
68
išsamios situacijos analizės bei labai aiškios kino ir miesto įvaizdžio bei kino kūrėjų
pritraukimo strategijos.
Fokus grupės diskusijos dalyviai atskleidė ne tik Kauno stipriąsias, bet ir silpnąsias puses.
Nors Kaune daugėja studentų iš užsienio, čia dar jaučiamas vietos gyventojų abejingumas,
tam tikra diskriminacija. Kaunas užsieniečius traukia savo unikalia architektūra, ryšiu su
gamta ir vandeniu, tačiau juos atstumia gyventojų abejingumas ir multikultūrinė
diskriminacija. Fokus grupės diskusijos dalyvių siūlymu, Kaunas kine turėtų atrodyti atviras
ir draugiškas kitoms kultūroms. Didžiausias Kauno potencialas, tai miesto istoriškumas,
architektūros autentiškumas, kurį galima išnaudoti kine. Dalyviai taip pat pritaria idėja, kad
Kaunas turi du veidus, dieną miestas ramus, o naktį atgyjantis. Tokie pokyčiai priklauso ne
tik nuo paros laiko, bet ir nuo metų laikų.
III. Remiantis moksline literatūra, lietuviškų kino filmų turinio analize, apklaustų
ekspertų bei studijuojančių Kaune užsieniečių nuomone, projektinėje darbo dalyje buvo
sukurtas universalus miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis įtraukiant kino industriją.
Modelį sudaro trys esminiai etapai:
I. Kino industrijos plėtra;
II. kino turinio kūrimas (kino turizmo skatinimas);
III. Kino turizmas bei jo monitoringas.
Pirmasis, kino industrijos plėtros etapas į procesą įtraukia šiuos suinteresuotuosius: švietimo
institucijas, miesto savivaldybę, privatų verslą ir žinoma pačios kino industrijos institucijas ir
įstaigas (aut. pastaba svarbiausias miesto filmų biuras), kurie investuoja į kino industrijos
plėtrą ne tik finansiškai bet ir žmogiškaisiais ištekliais bei palankiomis filmavimo mieste
sąlygomis.
Antrasis modelio etapas susijęs su kino filmų gamyba bei tikslingu miesto turistinio įvaizdžio
objektų parinkimu, tokių objektų, kurie paskatintų kino turizmą, todėl tradicinius kino filmų
kūrimo etapus (pre-produkcija, produkcija, post-produkcija) įsitraukia tokie svarbūs veiksniai
kaip filmavimo vietų mieste parinkimas ir jų reklamavimas visose kino kūrimo stadijose.
Antrajam modelio etape kaip tik galima išnaudoti ir alternatyvių miesto vietų bei miesto
istorijų potencialą.
Trečiasis etapas - kino turizmas ir jo monitoringas į procesą įtraukia ir nacionalinis turizmo
departamentas bei turizmo informavimo centrai. Esminis šio etapo žingsnis, grįžtamuoju ryšiu
įsivertinti kino filmų įtaką atvykstamajam turizmui bei bendram miesto žinomumui.
Rekomendacijos:
69
1. Kino industrija paremto miesto turistinio įvaizdžio formavimui rekomenduojama naudoti
parengtą trijų etapų modelį.
2. Kauno kino industrijos plėtros klausimu rekomenduojama į vietos įvaizdžio ir turizmo
sinergijos procesus įtraukti ir viešas bei privačia institucijas.
3. Kauno miestui rekomenduojama gerinti kino gamybos sąlygas, išspręsti automobilių
stovėjimo problemą filmavimų metu, sukurti fizinę erdvę (angarą), prie kurio jungtųsi ir kitos
kino industrijos institucijos.
4. Siekiant įgyvendinti kino turizmo strategiją, rekomenduojama įsteigti miesto įvaizdžio kine
„ambasadoriaus“ poziciją ( tam tikras miesto įvaizdžio atstovas vietinėje ir tarptautinėje kino
rinkoje).
5. Norint plėsti ir stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus,
rekomenduojama atlikti išsamią situacijos analizę bei susikurti aiškią kino ir miesto įvaizdžio
bei kino kūrėjų pritraukimo strategiją.
6. Rekomenduojama Kaune stiprinti kino edukaciją, vystyti kino industrijų programas
aukštosiose mokyklose ir skatinti absolventus pasilikti ir dirbti mieste.
7. Be miesto ir šalies kino industrijos plėtros, rekomenduojama nepamiršti bendradarbiauti ir su
kitom Pabaltijo šalimis bei didinti viso regiono žinomumą tarptautinėje kino rinkoje.
8. Norint pritrauki į miestą užsienio kino kūrėjus, rekomenduojam Kaune stipriau išnaudoti
pelno mokesčio lengvatos sąlygas, o tuo pačiu sukurti ir savas lengvatas (miesto
demonstravimas kino filme suteikia kūrėjams tam tikrą nuolaidą).
Rezultatų taikymo apribojimai:
1. Galimybių tyrimas orientuotas į Kauno miesto kino industrijos plėtrą, todėl kino
industrija paremto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis kitų Lietuvos miestų atveju gali
šiek tiek skirtis nuo pateikto šiame tyrime.
2. Atliktas tyrimas neatspindi kituose Lietuvos miestuose gyvenančių užsienio studentų
bei į Lietuvą ar Kauną atvykstančių eilinių turistų nuomonės.
Tyrimo plėtojimo kryptys:
1. Darbe pasiūlytas modelis yra universalus, jį galima pritaikyti ne tik miesto, bet ir šalies ar
didesnio regiono atveju, svarbiausia taikant šį modelį išlaikyti idėjų ir įvaizdžio tęstinumą,
taip pat suvokti kuo miestas yra unikalus ir ką gali pasiūlyti kino kūrėjas, o galiausiai ir
turistams, kuriuos keliauti skatina filmai.
2. Tolesniam šios temos plėtojimui galima numatyti išsamesnius vietinės ir užsienio kino
auditorijos tyrimus.
3. Tokį patį galimybių tyrimą galima pritaikyti ir kitų Lietuvos ar Pabaltijo miestų atveju.
70
4. Tolesniam šios temos plėtojimui galima numatyti ir skirtingų pasaliausio kino industrijų
įvaizdžio strategijų analizę.
5. Tolesniam šios temos praktiniam vystymui galima numatyti keletą realių projektų:
a. Miesto kine „stiliaus knygos“ projektas. kuris galėtų tapti miesto įvaizdžio
integravimu į kiną pagrindu.
b. Jungiamosios grandies tarp mokslo institucijų, kino kūrėjų, verslininkų ir turizmo
įsteigimas tokia institucija galėtų veikti kaip miesto kino industrijos bei miesto
įvaizdžio suinteresuotųjų asociacija arba klasteris.
71
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aaker , J. L., (1997). Dimensions of Brand Personality//Journal of Marketing Research,
Vol.4.No.3.
2. Abratt , R.. (1989). A New Approach to the Corporate Image Management
Process//Journal of Marketing Management, Vol.5. No.1.
3. Allport, G. W. (1935). Attitudes. . Esantis: M. C., mont//Handbook of social
psychology. Worcester, MA: Clark University Press.
4. Anderson , B. ir Holden, A. (2008). Affective Urbanism and the Event of Hope//Space
and Culture, Vol.11. No.2.
5. Arvidsson, A. (2006). Brands: Meaning and Value in Media Culture. London:
Routledge.
6. Atkočiūnienė, V. ir Boculo, I (2011). Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo
valdymas//Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Vol. 24. No.4.
7. Balencourt, A. ir Zafra, A. C. (2012). How to promote a city? The case of Umeå. Umeå.
Magistrinis darbas. Umeå School of Business
8. Baloglu, . S. ir Brinberg, . D. (1997). Affective Images of Tourism Destinations//
Journal of Travel Research. Vol.35. No.4.
9. Baloglu, . S. ir McCleary, K. W. (1999). A Model of Destination Image
Formation//Annals of Tourism Researc. Vol. 26. No.4.
10. Basáñez R.P, Hadyn Ingram. (2013) Film and tourism: the imagined place and the place
of the imagined//Worldwide Hospitality and Tourism Themes, Vol. 5. No: 1.
11. Batty , M. ir Marshall, S. (2009). The evolution of cities: Geddes// Town Planning
Review, Vol. 6. No.80.
12. Bauman, Z. (2011). Kultūra takiojoje modernybėje. Cambridge : Polity Press.
13. Beerli, . A. ir Martín , J. D. (2004). Factors influencing destination image//Annals of
Tourism Vol. 31.No.3.
14. Begg, I. (1999). Cities and competitiveness//Urban Studies. Vol.36. No.5-6.
15. Benjamin, S., Schneider, P. P. ir Alderman, D. H., (2012). Film tourism event longevity:
lost in Mayberry//Tourism Review International, Vol.16.
16. Bennett, . R. ir Savani, S. (2003). The Rebranding of City Places: An International
Comparative Investigation//International Public Management Review. Vo.4,. No.2.
17. Berg, . L. & Braun, . E., 1999. Urban Competitiveness: marketing and the need for
organising capacity//Urban Studies, Vol. 36. No. 5-6.
72
18. Beucker, N. & Bruder, R.. (2004). The emotional townscape – designing amiable public
places. Design and Emotion: The Experience of Everyday Things. London ; New York : Taylor &
Francis.
19. Bigné, E., Sánchez, M. I. & Sánchez, J. (2001). Tourism Image, Evaluation Variables
and After Purchase Behaviour: Inter-Relationship//Tourism Management. Vol. 22. No. 6.
20. BNS, 2016. BNS. Kaunas „Europos kultūros sostinės“ projektui numatė skirti 12 mln.
eurų
Prieiga per Internetą: http://www.bns.lt/topic/1912/news/49147890/ , (prisijungta 2016.03.18)
21. Bolan, P., Boy, S. ir Bell, J. (2011). We've seen it in the movies, let's see if it's true:
Authenticity and displacement in film‐induced tourism//Worldwide Hospitality and Tourism Themes.
Vol. 3. No. 2.
22. Bulota, Š., 2014. Architektūrologas Vaidas Petrulis: „dar patys turime suvokti, kad
kauno modernizmas yra vertybė“, Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-
02-24-architekturologas-vaidas-petrulis-dar-patys-turime-suvokti-kad-kauno-modernizmas-yra-
vertybe/114409 (prisijungta 2016 kovo 18).
23. Butler, R.. (1990). The influence of the media in shaping international tourist
patterns//Tourism Recreation Research. Vol. 15. No. 2.
24. Campanella, T. (1998). Imaging the City: Representation of Community and
Place,Prieiga per internetą: http://web.mit.edu/imagingthecity/www/sessions/campanella-
beamish.html (prisijungta: 2016.02.10)
25. Carl, D. S. (2004) . Cultural representation of New Zealand’s landscapes in the films of
the lord of the rings and its implications for tourism. Master thesis. Wellington: Victoria University
of Wellington..
26. Caruso, A. (2001). The Emotional City//Quaderns. No. 228.
27. Chen, C. F. ir Tsai, D. (2007). How destination image and evaluative factors affect
behavioural intentions//Tourism Management. Vol. 28. No.4
28. Crotti, R. ir Misrahi, T. (2015). The Travel & Tourism Competitiveness Report 2015,
Geneva: the World Economic Forum within the framework of The Global Competitiveness and the
Industry Partnership Programme for Aviation & Travel.
29. Cummings, M. C. J. (2003). Cultural Diplomacy and the United States Government: A
Survey. Washington, D. C: Center for Arts and Culture.
30. Day, G. S. (1970). Buyer Attitudes and Brand Choice Behavior. New York: The Free
Press.
73
31. de Araujo, A. B. (2012). Cinema and destination image: opportunities and challenges
for the tourism stakeholders. Odivelas// Poceedings of Jornadas de Turismo do ISCE.
32. Decombe, M. (2007). The Good Research Guide: For Small-scale Social Research. 3rd
mont. Buckingham: Open University Press.
33. Elizur, J. (1986). National Images. Jerusalem: Hebrew University.
34. Elta ir lrytas.lt inf. Kaunas telkia pajėgas drąsiam kultūriniam proveržiui, Prieiga per
internetą: http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/kaunas-telkia-pajegas-drasiam-kulturiniam-proverziui-
20150729184226.htm
(prisijungta 2016.04.18)
35. Engel, J. F., Kollat, D. T. ir Blackwell, R. D. (1968). Consumer Behavior. New York:
Holt, Rinehart & Winston.
36. Europos integracijos projektai. (2015) Kauno miesto turizmo rinkodaros 2015–2020
metų planas. Kaunas.
37. Flatley, J. (2008). Affective mapping. 1th edition. Harvard : Harvard University Press.
38. Florida, R. (2003). The Rise of the Creative Class: And How It's Transforming Work,
Leisure, Community and Everyday. Life. 6th edition. New York : Basic Books.
39. Future brand. (2008). Country brand index. London.
40. Gartner, W. C. (1993). Image Formation Process// Journal of Travel and Tourism
Marketing. Vo.2. No. 2-3.
41. Ghioca, S (2014). The cognitive map’s role in urban planning and
landscaping.Application to Brăila City, Romania// Cinq Continents. Vol.4. No.10.
42. Giddens , A. (2000). Modernumas ir asmens tapatybė. Vilnius : Pradai.
43. Gjorgievski , M. & Sinolicka , M. T. (2012). Movie induced tourism: a new tourism
phenomenon//UTMS Journal of Economics. Vol. 3. No.1.
44. Grigalaitis, A. (2014). Biudžiatinių kultūros įstaigų įtaka kūrybinių industrijų raidai
Šiaulių mieste. Magistro darbas. Kaunas.
45. Harmaakorpi, Kari and Parjnen. (2008). City design management as a local
competitiveness factor//Place Branding and Public Diplomacy. Vol. 2. No.4.
46. Hatch, M.J. and Schultz, M. (1997). Relations between organizational culture, identity
and image//European Journal of marketing. Vol.31. No. 5-6.
47. Herstain, R. ir Jaffe , E. D. (2008). The children’s city - the transition form a negative
to a positive city..Place Branding and Public Diplomacy. Vol.4. No. 1.
48. Hopenienė, R. ir Bagdonienė , L. (2013). Šalies ženklodaros ir viešosios diplomatijos
simbiozė: teorinės įžvalgos// Viešoji politika ir administravimas. Vol. 12. No.3.
74
49. Howkins , J. (2001). The Creative Economy: How People Make Money. From Ide..
London: Penguin Books Ltd.
50. Hubbard, P. (2001). The Politics of Flow: on Birmingham, globalization and
competitiveness//Soundings. Vol. 17.
51. Hudson, S., Wang, Y. ir Gil, S. M. (2011). The influence of a film on destination image
and the desire to travel: a cross-cultural comparison// International journal of tourism research.
Vol.13. No.2.
52. Inn, K. (2004). Plan for City Identity Establishment and City Marketing The Case of
Kimpo City//Dela. Vol. 21.
53. Young, I. M. (1990). Justice and the politics of difference. Princeton. Princeton:
Princeton Univ. Press.
54. Irina, S. (2013). Moving from tactics to strategy: city intervention practices and their
strategic insights//3rd International Place Branding and 2nd Institute of Place Management
Conference: The Business of Place: Critical, Practical and Pragmatic Perspectives.
55. In Vilnius. Kino mėgėjams maršrutas po BBC serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas
Lietuvoje. Prieiga per internetą: http://www.ivilnius.lt/naujienos/turizmo-naujienos/kino-megejams-
marsrutas-po-bbc-serialo-karas-ir-taika-filmavimo-vietas-lietuvoje/69643d34303332 , (Prisijungta
2016.03.31).
56. Janiszewska, K. ir Insch, A. (2012). The strategic importance of brand positioning in
the place brand concept: elements, structure and application capabilities// Journal of international
studies. Vol. 5. No.1.
57. Kandampully, J. ir Suharatanto, D. (2000). Customer Loyalty in the Hotel Industry: The
Role of Customer Satisfaction and Image//International Journal of Contemporary Hospitality
Management. Vol. 12. No.2.
58. Karrh, J. A., McKee, K. . B. & Pardun , C. . J. (2003). Practitioners Evolving Views on
Product Placement Effectiveness//Journal of Advertising Research. Vol. 43. No. 2.
59. . Kaunas 2022. Programos Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 prioritetai ir kryptys.
Prieiga per internetą: http://kaunas2022.eu/2016/03/14/programos-kaunas-europos-kulturos-sostine-
2022-prioritetai-ir-kryptys/ , (Prisijungta 2016.03.12)
60. Kauno regiono plėtros agentūra (2011). Kūrybinių industrijų klasterių Kauno regione
plėtros galimybių analizė. Tarptautinio tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IV C
programos f inansuojamas projektas „kurybinis augimas“/„creative growth“, Kaunas .
61. Kennedy, S. (1977). Nurturing Corporate Images//European Journal of Marketing. Vol.
11. No.3.
75
62. Keršytė, N.(2009). A.J. Greimo semiotika teksto ir juslinės patirties analizės kryžkelėje.
//Filosofija. Sociologija. Vol. 20. No.1.
63. Juškelytė, D. (2015) „Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino
festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui“ (LMT finansuotas projektas)
64. Kirvaitienė, S. (2007). Miesto įvaizdžio formavimo galimybės ir uždaviniai plėtojant
centro aplinką. Daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: Vilnius.
65. Kotler, P. (2004). Where is place branding heading?//Place Branding, Vol. No.1.
66. Kotler, P., Haider, D. H., and Rein, I. (1993). Marketing Places. Attracting Investment,
Industry, and Tourism to Cities, States, and Nations.. New York: The Free Press.
67. Kunzmann , K. R. & Wegener, M. (1991). The pattern of urbantzation in Western
Europe// Ekistics, Vol.58. No. 350-351.
68. Lakačauskaitė, S. (2012). Organizacijos komunikacija: įvaizdžio formavimas
pasitelkiant semiotinės komunikacijos būdus//Santalka.Filosojija, komunikacija. Vol. 20. No.2.
69. Landry, C. (2005). The Creative City. London: Earthscan.
70. Lee, . T. H. (2009). A Structural Model for Examining How Destination Image and
Interpretation Services Affect Future Visitation Behaviour: A Case Study of Taiwan’s Taomi Eco-
Village//Journal of Sustainable Tourism. Vol. 17. No.6.
71. Lehtimäki, M. (2009). Kultūros paveldas ir turizmas: Galimybės, poveikis, partnerystė
ir valdymas. Vilnius: Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo monitoringo grupė.Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
72. Lever, W. (1999). Competitive cities in Europe//Urban Studies. Vol.36. No. 5-6.
73. Li, X. R. & Vogelsong, H. (2002). A model of destination image promotion with a case
study of nanjing, P. R. China:. Greenville//The Northeastern Recreation Research Symposium.
74. Lynch, K. (1960). The Image of the City. Cambridge: MIT press.
75. Lynch, K. (1981). Good City Form. Cambridge: MIT Press.
76. Lietuvos kino centras. Lengvata filmų gamybai. Prieiga per internetą:
http://www.lkc.lt/lengvata-filmu-gamybai/ ; (Prisijungta: 2016.03.12)
77. Lopes, S. D. F. (2011). Destination image: Origins, Developments and
Implications//PASOS. Revista de Turismo y Patrimonio Cultura .Vol. 9. No. 2.
78. Loureiro, S. M. C. & Gonzalez , F. J. M. (2008). The Importance of Quality,
Satisfaction, Trust, and Image in Relation to Rural Tourist Loyalty//Journal of Travel and Tourism
Marketing. Vol. 25 No.2.
76
79. Macijauskaitė, S. Lietuvos grožis pernai užsienio kūrėjus paskatino čia palikti milijonus
eurų. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/veidai/kinas/lietuvos-grozis-pernai-uzsienio-kino-
kurejus-paskatino-cia-palikti-milijonus-euru.d?id=70141040 ‚ (Prisijungta: 2016.03.06).
80. Markusen , A. & Gadwa , A. (2010). Creative placemaking, Washington, DC: Research
Services and metris arts consulting.
81. Mavros, P. (2011). Emotional Urbanism. Edinburgh: The University of Edinburgh.
82. McCarthy, J. E. (1964). Basic Marketing. A Managerial Approach.. Homewood: Irwin.
83. Mikalauskienė, A., (2002). Vietos marketingas - iššūkis biurokratams// Marketingas.
84. Morgan, N. & Pritchard, A. (1998). Tourism Promotion and Power: Creating Images,
Creating Identities. Chichester: John Wiley & Sons..
85. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. (2014). Lietuvos kūrybinių
industrijų sektoriaus konkurencingumo tyrimas, Vilnius.
86. Nastopka, K. (2011). Greimas ir urbanistinė semiotika//Baltos lankos. Vol.34.
87. Newbold, . C., Boyd-Barrett , O. & Van Den Bulck., H.. (2002). The media book.
London: Arnold.
88. Nicolaides, A. (2014). Authenticity and the tourist’s search for Being//African Journal
of Hospitality, Tourism and Leisure. Vol.3. No.1.
89. Norberg−Schulz, C. (1979). Genius Loci, towards a Phenomenology of Architecture.
New York: Rizzoli.
90. O’Leary, . S. & Deegan, . J., (2005). Ireland’s Image as a Tourism Destination in France:
Attribute Importance//Journal of Travel Research Vol.43. No.3.
91. Özdemir, G. & Adan, Ö. (2014). Film Tourism Triangulation of Destinations. Procedia
- Social and Behavioral Science. Vol. 148.
92. Pile, S. (2010). Emotions and affect in recent human geography//Transactions. Vol. 35.
No.1.
93. Porter, E. M. (1998). The Competitive Advantage of Nations. London: MacMillan.
94. Prayag, G. (2009). Tourists’ Evaluations of Destination Image, Satisfaction, and Future
Behavioral Intentions: The Case of Mauritius// Journal of Travel and Tourism Marketing, Vol. 26.
No.
95. V.Vitkienė – Kultūra tai ir mūsų elgesys gatvėje ir pagarba kitiems žmonėms. Prieiga
per internetą: http://www.kaunas.lt/2016/02/naujienos/v-vitkiene-kultura-tai-ir-musu-elgesys-
gatveje-ir-pagarba-kitiems-zmonems/ ; (Prisijungta:2016.03.18)
96. Rokeach, M. (1973). The Nature of Human Values. New York: The Free Press.
77
97. Rossi, A., (1982). The Architecture of the City. Cambridge: Oppositions Books:MIT
Press.
98. Santos, M. C., Ferreira, A. M. & Costa, C. (2014). Influential factors in the
competitiveness of mature tourism destinations//Tourism & Management Studies. Vol. 10. No.1.
99. Schiffman , L. G. & Kanuk, L. L. (2006). Consumer Behavior. Prentice Hall .
100. Sennett, R. (1998). The Corrosion of Character. The Personal Consequences of Work
in the New Capitalism.. New York/London:: W. W. Norton & Company. .
101. Solomon, M., Bamossy, G., Askegaard, . S. & Hogg, M. (2010). Consumer Behaviour,
A European perspective. London : Prentice Hall.
102. Solso, R. L.(1994). Cognition and the Visual Arts. Cambridge: MIT Press.
103. Stabler , M. J. (1988). The image of destination regions. //Esantis: edit.B. Goodall ir G.
J. Ashworth , Marketing in the tourism industry. Beckham: Croom Helm.
104. Stanciulescu, G. C. (2008). City image - as tourism destination//Travel and Tourism,
Vol.4.
105. Stuart, H. (1998). Exploring the Corporate Identity: Corporate Image Interface: an
Empirical Study of accountancy firms// Journal of Communication Management. Vol. 2. No.4.
106. Štuopytė, E. (2013). Unesco kūrybinių miestų tinklų poveikis miesto
tapatumui//Santalka: Filosofija, Komunikacija, Vol. 2. No. 21.
107. Toluba, . B., (2011). Šalie įvaizdžio raiška aukštojo mokslo kontekste. Daktaro
disertacija. Vilnius.
108. Tversky, B. (1993). Cognitive maps, cognitive collages, and spatial mental
models//Computer Science. Vol.716.
109. Urry, J., 2007. The place of emotions within place//Esantis. Edit. L. Bondi & M. S. J.
Davidson.. Emotional Geographies. Ashgate.
110. Vagionis, N. ir Loumioti, M. (2011). Movies as a tool of modern tourist marketing.
Tourismos//An International Multidisciplinary Journal of Tourism. Vol. 6. No. 2.
111. Zajonc, R. B. & Markus , H. (1982). Affective and cognitive factors in preferences//
Journal of Consumer Research. Vol. 9. No.2.
112. Zenker , S. ir Beckmann , S. C. (2012). Place branding: The issue of a narrowed tourism
perspective. //Esantis: edit. R. H. Tsiotsou ir R. E. Goldsmith.. Strategic marketing in tourism services.
Bingley : Emerald.
113. Zenker, . S., Eggers, F. & Farsky, M. (2009). Putting a Price Tag on Cities. Nantes, 38th
European Marketing Academy Conference.
78
ŠALTINIAI
1. „Adomas nori būti žmogumi“. Drama; Lietuva, 1959 m., 83 min.; Režisierius: Vytautas
Žalakevičius;
2. „Fontano vaikai“. 1987 m., 20 min.; Režisierius: Andrius Šiuša, Raimundas Banionis.
3. „Interwar Architecture In Kaunas“, 2015.Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=4SXr8_-gV6g , (Prisijungta: 2016.02.10)
4. „Kai apkabinsiu tave“. Drama; Lietuva, Lenkija, Vokietija, 2010 m., 90 min.;
Režisierius: Kristijonas Vildžiūnas
5. „Kaunas dalinasi jausmais“, 2013. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=0yOXU9ghMMY , (Prisijungta: 2016.02.10)
6. „Kaunas dalinasi kultūra/Kaunas sharing culture“, 2015. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=1YhrRsYJBAM , (Prisijungta: 2016.02.10)
7. „Kaunas dalinasi vaizdais/Kaunas sharing sights“, 2014; Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=6i_C_JWhZ4Q; (Prisijungta: 2016.02.10)
8. „Kaunas yra Kaunas“. Dokumentinis; Lietuva,1986 m., 28 min.; Režisierius: V.
Puplauskis.
9. „Lost and found Kaunas“ , 2015. Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=9Am2frXgqSs ., (Prisijungta: 2016.02.10)
10. „Mano mažytė žmona“. Drama; Lietuva, 1984 m., 75 min.; Režisierius: Raimundas
Banionis;
11. „Naujosios Zelandijos oro linijų saugumo reklaminis klipas/ Air New Zealand safety
video“; 2014. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=qpk8eSpRBnY ‚
(Prisijungta: 2016.02.10)
12. „Nuosavas velnias“. 1983 m., 10 min.; Režisierė: L. Pangonytė
13. „Raudonmedžio rojus“. Drama; Lietuva, 1981 m., 68 min. Režisierius: Bronius
Talačka;
14. „Skrisk į Gotamą ir Metropolį su Turkiškomis oro linijomis/ Fly to Gotham City and
Metropolis with Turkish Airline“, 2016 . Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=qOw44VFNk8Y , (Prisijungta: 2016.02.10)
15. „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Drama; Lietuva, 1990 m., 93 min.; Režisierius:
Raimundas Banionis
16. „Žingsniai naktį“. Istorinė drama; Lietuva, 1962 m., 100 min., nespalvotas; Režisierius:
Raimondas Vabalas.
79
PRIEDAI
1 priedas
1 lentelė
Miestų konkurencingumą lemiantys veiksniai
VEIKSNYS POŽYMIAI
Mandagumas ir įvairumas Miestų atvirumas ir tolerancija, daugybė skirtingų
kultūrų, subkultūrų; miesto energija; miesto įvaizdis;
apsipirkimo vietų gausa ir įvairovė; platus spektras
kultūrinių įstaigų (teatras, kinas ir kt.)
Gamta ir pramogos Atvirų vietų ir parkų skaičius; ramybė vietovėje;
vandentiekis; mažas užterštumas; lauko pramogų
įvairovė.
Įsidarbinimo galimybės Profesionalus geležinkelių, kanalų, kompiuterių
tinklas; regiono ekonominis augimas; geros darbo ir
įsidarbinimo galimybės; bendras darbo užmokesčio
lygis.
Ekonomiškumas Bendras kainų lygis mieste; pragyvenimo išlaidos;
nekilnojamojo turto rinka; galimybė įsigyti butą ar
namą
Šaltinis: (Zenker, et al., 2009)
80
2 priedas
1 pav.
Kelionių ir turizmo konkurencingumo rodikliai
Šaltinis: (The Travel & Tourism Competitiveness Report, 2015)
Kelionių ir turizmo konkurencingumo rodikliai
Aplinka
Verslo aplinka
Saugumas ir apsauga
Sveikata ir higiena
Žmogiškieji ištekliai ir darbo rinka
Informacinė ir komunikacinės technologijos
K ir T politika
Kelionių ir turizmo prioritizavimas
Tarptautinis atvirumas
Kaunų konkurencingumas
Aplinkos darnumas
Infrastruktūra
Oro transporto infrastruktūra
Žemės ir uosto infrastruktūra
Turistų aptarnavimo paslaugų infrastruktūra
Natūralūs ir kultūriniai ištekliai
Natūralūs ištekliai
Kultūriniai ištekliai ir verslo kelionės
81
3 priedas
2 lentelė
Urbanistinės struktūros organizacijos segmentavimas
Įvaizdžio poveikio grupės Miesto sudedamosios dalys
A. Vizualinis vaizdas – simbolių
vienareikšmiškumas, aiškumas, nuoseklumas ir
atsikartojimas Tai vizualinės išraiškos suvokimas
(susikuriamas mentalinis vaizdas, tačiau jam
nepriskiriama reikšmė ir vertė)
Materiali sudedamoji (pvz. urbanistinė struktūra,
pastatai, kt.)
Simbolinės savybės (pvz. architektūrinė išraiška,
istorinis krūvis, kt.)
B. Reputacija – reagavimas ir nuoseklus elgesys –
taisyklių buvimas (aiškumas,
vienareikšmiškumas) ir galiojimas. Tai reikšminės −
vertybinės išraiškos suvokimas (savybės,
priskiriamos vizualinei suvoktai išraiškai)
Valdymo struktūra (pvz. savivaldybė, seniūnijos,
bendrijos, kt.)
Taisyklių rinkinys (pvz. potvarkiai, reglamentai, kt.)
Vartotojai (gyventojai ir lankytojai, partneriai, kt.)
Kitimas laike (plano, struktūros, išraiškos,
gyventojų etninė sudėtis, kt. evoliucija)
Šaltinis: (Kirvaitienė, 2007)
82
4 priedas
3 pav.
Miesto identiteto nustatymo planas
Šaltinis: (Inn, 2004)
Miesto identiteto
nustatymas
Vietovės geografinė
charakteristika
Vietovės vertės sukūrimas
Vietovės marketingo
strategija
Vietovės auditas
probleminei
sričiai
Vietovės
konkurencingumo
skatinimas
Probleminių
miesto įvaizdžio
sričių šalinimas
Vietovės
įvaizdžio
atnaujinimas
83
5 priedas
4 pav.
Vietos ženklodaros suinteresuotieji
Šaltinis: (Zenker, et al., 2009)
Lankytojai
Poilsiautojai
Verslo lankytojai
Profesionalūs lankytojai
Gyventojai
Vidiniai
Kuriančiųjų klasė
Klasifikuota darbo jėga
Studentai
Išoriniai
Kuriančiųjų klasė
Klasifikuota darbo jėga
studentai
Privatūs ir vieši
Vidiniai
Valstybės tarnautojai
Investuotojai
Kompanijos (sekotriai)
Išoriniai
Investuotojai
Kompanijos (sektoriai)
Žiniasklaida
84
6 priedas
5 pav.
Organizacijos įvaizdžio ir identiteto ryšys
Šaltinis: (Hatch, M.J. and Schultz, M. , 1997)
Organizacijos
identitetas
Organizacijos
įvaizdis
Vidinė aplinka Išorinė aplinka
Vadovų vizija ir
vadovavimas
Narių darbinės
patirtys
Išorinių
grupių
patirtys
85
7 priedas
7 pav.
Suvokimo procesas
Šaltinis: (Solomon, et al., 2010)
Sensoriniai receptoriai:
rega
klausa
uoslė
skonis
lytėjimas
Dėmesys Interpretacija Atsakas
Suvokimas
86
8 priedas
- 8 pav.
- Vietos prekės ženklo stiprumo veiksnių (matmenų) skalė
- Šaltinis: (Future brand, 2008)
Troškimai
Pagrindai Esmė
Poreikiai
Geo
grafija
Lan
ky
tini
ob
jek
tai
Infrastru
ktū
ra
Au
ten
tišk
um
as
Vald
žia
Ku
ltūra
Ek
on
om
ika
Eti
šku
mas
87
- 9 priedas
3 lentelė
Įvaizdžio charakteristikų palyginimas
Vidinis/
išorinis
Trukmė
/laikas
Dinamika Struktūra/
veikla
Fikcija/
Realus
Pirminis
Apibūdinantis
Įsivaizduojamas
Atvaizdas Išorinis Esamas Judantis Struktūra ir
veikla
Realus Pirminis/
apibūdinantis
Veiksmų seka Išorinis Esamas Judantis Veikla Realus Pirminis
Scena Išorinis Esamas Judantis Veikla Realus Apibūdinantis
Vizualus
įspūdis
Vidinis Esamas/
ateities
Stabilus ir
judantis
Struktūra ir
veikla
Fikcija
ir realus
Įsivaizduojamas
Momentinis
įspūdis
Išorinis Esamas/
ateities
Stabilus Struktūra Realus Įsivaizduojamas
Mentalinis
žemėlapis
Vidinis Esamas Stabilus ir
judantis
Struktūra Realus Įsivaizduojamas
Veiksmų
seka/
meniniai
filmai
Išorinis Praeiti/
Esamas/
Ateitis
Judantis Veikla Fikcija Pirminis/
Apibūdinantis
TV
programos
Išorinis Praeiti/
Esamas/
Ateitis
Judantis Veikla Fikcija Apibūdinantis
Dokumentika Išorinis Esamas Judantis Struktūra ir
veikla
Realus Pirminis/
Apibūdinantis
Vizualizacija Išorinis Praeiti/
Esamas/
Ateitis
Stabilus ir
judantis
Struktūra Fikcija
ir realus
Apibūdinantis
Virtuali
realybė
Išorinis Ateitis Judantis Struktūra ir
veikla
Fikcija Pirminis
Vizija Išorinis Ateitis Stabilus Struktūra ir
veikla
Fikcija Įsivaizduojamas
Prisiminimas Išorinis Praeitis Stabilus Struktūra ir
veikla
Fikcija
ir realus
Įsivaizduojamas
- Šaltinis: (Kirvaitienė, 2007)
88
10 priedas
9 pav.
Faktoriai įtakojantys turistinio įvaizdžio formavimą
Šaltinis: (Stabler , 1988)
Suvokimas
Turizmo marketingas
Išsilavinimo lygis
Socialinė ir ekonominė
charakteristikaMotyvacija
Patirtis
Psichologinė charakteristika
89
11 priedas
4 lentelė
UNESCO kūrybinių miestų klasifikacija ir kriterijai
Kūrybinio miesto
kategorija
Kategorijos kriterijai Miestai
Amatų ir liaudies
meno miestas
Gilios tradicijas tam tikroje amatų ir tautodailės srityje
bei šiuolaikinėje produkcijoje. Mieste yra daug
amatininkų ir tautodailės meistrų, taip pat centrų, kur
galima išmokti šio meno. Nuolat populiarina amatus ir
tautodailę, rengia muges, festivalius, parodas. Turi su tuo
susijusią infrastruktūrą: muziejus, parduotuves,
nuolatines turgavietes ir pan.;
Kanazava, Džaipūras,
Santa Fe ir kt.
Dizaino miestas
Susikūręs dizaino industriją. Architektūroje, viešosiose
erdvėse, monumentuose, urbanistiniuose planuose,
transporte vyrauja dizainas. Turi dizaino mokyklas,
dizainerių būrelius, veikiančius ne tik vietiniu, bet ir
nacionaliniu lygmeniu, taip pat parodų rengimo,
pristatymų ir mugių, susijusių su dizainu, patirtį;
Berlynas, Detroitas,
Bilbao, Kaunas ir kt.
Filmų miestas
Turi visą infrastruktūrą, reikalingą filmams kurti, taip pat
filmų su savo miesto kultūros ar savitumo kontekstu. Iš
to miesto kilę bent keli filmų kūrėjai, miestas rengia kino
festivalius, turi kinematografijos palikimą, t. y. kino
muziejų, archyvus ar kino mokyklą. Norint tapti filmų
miestu, privalu turėti bent vieną filmą apie savo miestą;
Roma, Sofia,
Bradfordas, Sidnėjus ir
kt.
90
4 lentelės tęsinys
Kūrybinio miesto
kategorija
Kategorijos kriterijai Miestai
Kulinarijos miestas
Turi įsišaknijusias kulinarijos tradicijas, būdingas tam
miestui, turi garsius virėjus (šefus), kulinarų
bendruomenes, kurios yra ypatingos ir dirbta
naujoviškai, o virtuvėje naudoja vietinės kilmės
produktus ir gamina visiems žinomus tradicinius
patiekalus. Taip pat mieste yra stipri vietinio maisto
pramonė, patirtis organizuojant įvairius su kulinarija
susijusius festivalius ir renginius. Ši sritis turi atitikti
visus darnios plėtros kriterijus, yra vertinama vietinių
gyventojų, turi įvairių mokyklų, universitetų, kuriuose
galima išmokti kulinarijos meno.
Parma, Čengdu,
Džondžu ir kt.
Literatūros miestas
Turi tam tikrą skaičių kokybiškų ir įvairių leidyklų.
Pradinėje, vidurinėje mokyklose ir universitete
privalomai dėstomi mokomieji dalykai, susiję su vietine
ir užsienio literatūra. Literatūros miestas rengia
literatūrinius renginius, kurie skatina vietinių ir
užsieninio leidinių leidybą. Taip pat aktyviai reiškiasi
knygynai ir privatūs knygų pardavėjai, aktyvus knygų
vertimas į pagrindines kalbas, o užsienio – į vietinę ir
aktyvus medijos įtraukimas į literatūros leidinių
reklamavimą ir populiarinimą
Praha, Edinburgas,
Dublinas, Barcelon,
Bagdadas, Melburnas ir
kt.
Medijos menų
miestas
Kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra vyksta taikant
skaitmenines technologijas, dėl jų kultūra visiems tampa
prieinamesnė. Tokiame mieste medijų menas turi būti
sėkmingai integruotas į urbanistinę miesto sritį. Taip pat
turi klestėti elektroninis menas, įtraukdamas į savo
veiklos sritis visuomenę. Netrūksta įvairių studijų, skirtų
medijos meno atstovams.
Lijonas, Dakaras,
Jorkas, Lincas ir kt.
91
4 lentelės tęsinys
Kūrybinio miesto
kategorija
Kategorijos kriterijai Miestai
Muzikos miestas
Pasižymi muzikos kūryba, muzikinių festivalių
organizavimu tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu,
muzikos industrijos reklamavimu visomis formomis. Yra
muzikos mokyklų, konservatorijų, akademijų ir aukštųjų
mokyklų, kurios specializuojasi muzikos srityje. Taip pat
turėtų būti ne vienas choras, orkestras, tiek uždaros, tiek
atviros kultūrinės vietos, skirtos muzikiniams renginiams.
Liverpulis, Bogota,
Glazgas Hanoveris,
Kingstonas ir kt.
Pastaba: sudaryta autorės pagal UNESCO kūrybinių miestų oficialų tinklapį www.unesco.org ir (Štuopytė,
2013)
92
12 priedas
5 lentelė
Sėkmingiausi kino turizmo pavyzdžiai
Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui
Narsioji širdis (Braveheart) Wallace Monumentas, Škotija 300% turistų padidėjimas metai
po filmo pasirodymo
Širdies plakimas (Heartbeat) Gotlandas, Šiaurės Jorkšyras,
Anglija
Tris kartus didesnis turistų
skaičius 1991 metais
Išgelbėjimas (Deliverance) Rayburn’o apygarda, Džordžija
20,000 kino turistų per metus,
bendrųjų pajamų $2
Šokantys su vilkais (Dances with
Wolves)
Fort Hayes’as, Kanzasas 25% prieaugis palyginus su 7%
ketverių metų prieaugiu
Artimi trečiojo laipsnio kontaktai
(Close Encounters of the Third
Kind)
Velnio bokštas, Vajomingas 75% prieaugis per 1975 metus,
20% lankosi ir šiandien
Telma ir Luiza (Thelma and
Louise)
Arkų nacionalinis parkas
Moab’oje, Juta
19.1% prieaugis per 1991metus
Svajonių laukas (Field of Dreams)
Ajova 35,000 turistų per 1991. Pastovus
prieaugis kiekvienais metais
Dalasas (Dallas) Southfork Ranča, Dalasas 500,000 turistų per metus
Žiedų valdovas (The Lord of the
Rings)
Naujoji Zelandija 10% prieaugis kasmet nuo 1998
iki 2003 vien tik iš Jungtinės
Karalystės
Plieninės magnolijos (Steel
Magnolias)
Luiziana Metai po filmo pasirodymo 48%
prieaugis
Paskutinis mochikanas (Last of the
Mohicans)
Chimney Rock parkas, Šiaurės
Karolina
Metai po filmo pasirodymo 25%
prieaugis
Bėglys (The Fugitive) Dilsboras ,Šiaurės Karolina Metai po filmo pasirodymo 11%
prieaugis
Mažosios moterys (Little Women) Orchidėjų namai, Konkordas,
Masačiusesas
Metai po filmo pasirodymo 65%
prieaugis
Durhamo Buliai (Bull Durham) Durhamas, Šiaurės Karolina Metai po filmo pasirodymo 25%
prieaugis
93
5 lentelė tęsinys
Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui
Haris Poteris (Harry Potter) Jungtinė Karalystė 50% ir daugiau procentų
prieaugis
Misija : neįmanoma 2 (Mission:
Impossible 2)
Nacionalinis Sidnėjaus parkas 200% prieaugis per 2000
Gorilos rūke (Gorillas in the Mist) Ruanda 20% prieaugis per 1998 metus
Krokodilas Dandis (Crocodile
Dundee)
Australija 20.5% turistų prieaugis iš
Jungtinių Valstijų nuo 1981 iki
1988
Paplūdimys (The Beach) Tailandas 22%prieaugis jaunimo tarpe per
2000 metus
Visi sutvėrimai dideli ir maži (All
Creatures Great and Small)
Jorkšyras, Deilas Surinko £5 milionus Jorkšyrui,
Deilas
Gimę dvare (To the Manor Born) Cricket St Thomas, Poilsio
parkas, Anglija
37% prieaugis nuo 1978 iki 1980
Mildelmarčas Stamfordas
(Middlemarch Stamford)
Linkonšyras, Anglija 27% prieaugis per 1994
Keturios vestuvės ir vienerios
laidotuvės (Four Weddings and a
Funeral)
The Crown viešbutis
Ameršhamas, Anglija
Pilnai užrezervuotas trims
metams į priekį
Ponia Broun (Mrs. Brown) Osbornų Namas, Vaito sala,
Jungtinė Karalystė
25% prieaugis
Noting Hilas (Notting Hill) Kenwood Namas, Anglija 10% prieaugos per vieną mėnesį
Gelbstint eilinį Rajaną (Saving
Private Ryan)
Normandija, Prancūzija 40% turistų iš Amerikos prieaugis
Protas ir jausmai (Sense and
Sensibility)
Saltram Namas, Anglija 39% prieaugis
Puikybė ir prietarai (Pride and
Prejudice)
Lyme Parkas Češyre, Jungtinė
Karalystė
150% prieaugis
94
Į sveikatą (Cheers) Bostonas, Jungtinės Valstijos $7 milionai nemokamas reklamos
kasmet
5 lentelės tęsinys
Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui
Majamio policininkas (Miami
Vice)
Majamis, Jungtinės Valstijos 150% Vokiečių turistų prieaugis
nuo1985 iki 1988
Forestas Gumpas(Forrest Gump) Savana, Džiordžija 7% turizmo prieaugis
Troja (Troy) Canakkale, Turkija 73% turizmo prieaugis
Kapitono Korelio Mandolina
(Captain Corelli’s)
Cephalonia Mandolina, Graikija 50% prieaugis per 3 metus
Šaltinis: Riley ir van Doren (1992); Tooke ir Baker (1996); Grihault (2003); Croy ir Walker (2003); Cousins
ir Anderek (1993); Busby, Brunt ir Lund (2003); Riley, Baker, ir van Doren (1998).
95
13 priedas
12 pav.
Turistinės krypties rėmimo modelį
Šaltinis: (Li & Vogelsong, 2002)
Pastabos:
______kontroliuojamos DTO
............ nekontroliuojamos DTO
Grįžtamasis
ryšys
Turizmo organizacijos
(DTO) vidinis vertinimas
Įvaizdžio
identifikacija
(įvertinimas)
Rėmimo planas
Įvaizdžio
formavimas ir
projektavimas
Įvaizdžio
komunikacija
Tikslinė rinka
Rėmimo priemonių
pasirinkimas Įvaizdžio kanalų
pasirinkimas
Neigiamas
turistinis įvaizdis
Teigiamas turistinis
įvaizdis
Įvaizdžio priėmimas
Kelionės motyvacija
Kelionė
Sprendimo
priėmimas
96
14 priedas
13 pav.
Įvaizdžio tipai pagal pažinimo tipologiją
Šaltinis: (Lopes, 2011) pagal Phelps, 1986; Gunn, 1988 ir Mansfeld 1992
Phelps (1986)
Gunn (1988)
Mansfeld (1992)
Pirminis įvaizdis
Po kelionės
Patirties prsiminimas
Antrinis įvaizdis Prieš apsilankant
97
15 priedas
14 pav.
Antrinio įvaizdžio tipai
Šaltinis: (Lopes, 2011) pagal Gunn, 1998 ir Mansfeld, 1992
Gunn (1988)
Mansfeld (1992)Antrinis įvaizdis
Organiškas /neformalus įvaizdis
Paremtas neformaliomis žinutėmis
Nepriklausomas nuo turizmo organizacijų
Paskatintas/formalus įvaizdis
Įtikinamos žinutės
reklama sukurta organizacijos
98
16 priedas
7 Lentelė
Kino turizmo formos ir charakteristika
KINO TURIZMO FORMA CHARAKTERISTIKA
Kino paskatintas turizmas, kaip pagrindinė
atostogų dalis
Turistai apsilankys filmavimo vietas arba
užsisakys kino filmo turą atostogoms
neturėdamas jokių papildomų žinių apie kelionės
tikslą.
Kino paskatintas turizmas, kaip pagrindinis
individualių pomėgių tikslas
Atostogų kryptis pasirenkama pagal tos vietos
rodymą kino ekrane
Kino paskatinto turizmo ikonos, kaip pagrindinis
vizito tikslas
Gamtos grožis, istorinės vietos ir net aktoriai
laikomi kino paskatinto turizmo ikonomis.
Kino paskatintas turizmas į vietas, kur tik tikima,
jog vyko filmavimas (perkėlimas)
Turistai apsilankys filmavimo vietose net jei ir
filmas reprezentuoja visai kitą vietą.
Kino paskatintas turizmas kaip dalis romantiško
žvilgsnio
Turistai mėgsta vieni stebėti vietas, kurių įvaizdį
sustiprino kino filmai, susikurdami tam tikra
pusiau- dvasinį ryšį su ta vieta.
Kino paskatintas turizmas kaip pabėgimo
priežastis
Filmavimo vietų lankymas pakylėja turistus virš
realybės ir kasdienio gyvenimo
Šaltinis: Busby ir Klug (2001)
99
17 priedas
15 pav.
Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis
Papildyta autorės pagal Li ir Vogelsong, 2002; Gunn, 1998 ir Mansfeld, 1992
Pastabos:
______kontroliuojamos DTO
............ nekontroliuojamos DTO
______ kino industrijos įsitraukimas
į įvaizdžio formavimo procesą
_______ antrinis - paskatintas
įvaizdis
Grįžtamasis
ryšys
Turizmo organizacijos (DTO)
vidinis vertinimas
Įvaizdžio identifikacija
(įvertinimas)
Rėmimo planas
Įvaizdžio formavimas
ir projektavimas
Įvaizdžio
komunikacija
Tikslinė rinka
Rėmimo priemonių
pasirinkimas Įvaizdžio kanalų
pasirinkimas
Neigiamas turistinis
įvaizdis
Teigiamas turistinis
įvaizdis
Įvaizdžio priėmimas
Kelionės motyvacija
Kelionė
Sprendimo
priėmimas
Kino industrijos į(si)traukimas
100
18 priedas
8 lentelė
Dešimtmetis Filmas Šalys, miestai Kategorija/ žanras
6 deš.
Romos atostogos/Roman holiday (1953) Italija, Roma Pilno metro
vaidybinė romantinė
komedija
Adomas nori būti žmogumi (1959) Lietuva, Kaunas Pilno metro
vaidybinė drama
7 deš.
Arabijos Lorensas/Lawrence of Arabia
(1962)
Jordanija;
Ispanija, Sevilija;
Marokas;
Jungtinė Karalystė,
Londonas ir Saris;
JAV, Kalifornija.
Pilno metro
vaidybinė –
biografinė nuotykių
drama
Žingsniai naktį (1962) Lietuva, Kaunas Pilno metro istorinė
drama
9 deš.
Į sveikatą/Cheers (1982 1993) JAV, Bostonas Komiškas televizijos
serialas
Raudonmedžio rojus (1981) Lietuva, Kaunas Pilno metro, penkių
serijų vaidybinis
videofilmas
Svajonių laukas/Field of dreams (1989) JAV, Ajova Pilno metro
fantastinė nuotykių
drama
Nuosavas velnias (1983) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
dokumentinis filmas
Mano mažytė žmona (1984) Lietuva, Kaunas Pilno metro
vaidybinė drama
Kaunas yra Kaunas (1986) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
dokumentinis filmas
Fontano vaikai (1987) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
dokumentinis filmas
10 deš.
Forestas Gumpas/Forrest Gump (1994) JAV, Savana,
Džiordžija
Pilno metro
romantinė drama
Vaikai iš Amerikos viešbučio (1990) Lietuva, Kaunas Pilno metro
vaidybinis filmas
101
8 lentelės tęsinys
Dešimtmetis Filmas Šalys, miestai Kategorija/ žanras
21 a. 1-2 deš.
Žiedų valdovas/The lord of the rings
(2001-2003)
Naujoji Zelandija Pilno metro
fantastinė trilogija
Kai apkabinsiu tave (2010) Lietuva, Kaunas Pilno metro drama
Haris Poteris/ Harry Potter (2001-
2011)
Jungtinė Karalystė,
Londonas, Almvikas
Pilno metro
fantastinė filmų
serija
Kaune kaip kine (2013) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
Kauno kino
festivalio reklaminis
klipas
Naujosios Zelandijos oro linijų saugumo
reklaminis klipas/ Air New Zealand
safety video (2014)
Naujoji Zelandija Trumpo metro
reklaminis klipas
Kaunas dalinasi...(2013 – 2014)
Kaunas dalinasi:
Kaunas dalinasi jausmais
Kaunas dalinasi vaizdais
Kaunas dalinasi kultūra
Lietuva, Kaunas Trumpo metro
miesto reklaminių
klipų serija
Persona non grata/ Sugihara Chiune
(2015)
Japonija, Lenkija Pilno metro istorinė
drama
Lost and found Kaunas (2015) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
Kauno lokacijų
reklama
Interwar Architecture In Kaunas (2015) Lietuva, Kaunas Trumpo metro
Kauno lokacijų
reklama
Bado žaidynės/The Hunger games
(2012-2015)
JAV, Atlanta, Pilno metro
fantastinė filmų
serija
Dautono abatija/Downton abbey (nuo
2010)
Jungtinė Karalystė,
Bakingamshyras
TV serialas
Sostų žaidimas/ Game of thrones (nuo
2011)
JAV, Kroatija, Šiaurės
Airija, Marokas,
Islandija, Malta,
Ispanija
TV serialas
Skrisk į Gotamą ir Metropolį su
Turkiškomis oro linijomis/ Fly to
Gotham City and Metropolis with
Turkish Airline (2016)
JAV Trumpo metro
reklaminis klipas
Emilija iš Laisvės Alėjos (premjera
2017)
Lietuva, Kaunas Pilno metro drama
Pastaba: Lentelė sudaryta darbo autorės remiantis teorinėje darbo dalyje pateikta sėkmingiausi kino turizmo
pavyzdžių lentele (12 priedas)
102
19 priedas
9 lentelė
Pagrindinių ekspertinių interviu tikslai
Vardas, Pavardė Institucija/industrija,
pareigos
Interviu tikslai
Jūratė Pazikaitė Vilniaus kino biuro vadovė Atskleisti kaip kino biurai gali padėti prisitraukti ne
tik užsienio kino kūrėjus į Kauną, bet ir paprastus
užsienio turistus?
Suvokti kaip galima viešinti miestą kino filmuose?
Atskleisti kaip kino biurai gali padėti susitikti kino
kūrėjams ir miesto valdžiai?
Karolis Kaupinis Kino režisierius Atskleisti kaip kino kūrėjo požiūrį į strateginį miesto,
šalies ar regiono įvaizdžio įtraukimą į kino filmus.
Atsakyti į klausimą, ar įmanomas „vietos kaip prekės
ženklo patalpinimas“ kine?
Jei įmanomas apibrėžti, kaip šis procesas turėtų
atrodyti, kaip turėtų veikti?
Kaip miesto ar šalies valdžia galėtų remti tokią
strategiją ir skatinti vietos įvaizdžio kūrimą kine bei jo
viešinimą?
Lineta Mišeikytė Baltic film service
vykdančioji prodiuserė,
kino tarybos narė
Apibrėžti esamą kino sklaidos politiką, filmavimo
vietų parinkimo strategijas, šalies ir Vilniaus miesto
įvaizdžio formavimo galimybes bei praktikas
bendradarbiaujant kartu su užsienio ir Lietuvos kino
kūrėjais.
Kaip kino centrai ir biurai galėtų įsitraukti į miesto
įvaizdžio reklamavimą ir komunikavimą?
Monika Inčerytė Kauno kino centro
„Romuva“ l.e.p direkorė Suvokti kaip per metus nuo „Romuvos“ statuso
pasikeitimo, prasiplėtė veiklos.
Atskleisti kaip kino centro ir filmų biuro veiklos
persipina?
Susipažinti su Kino centro ir filmų biuro ateities
marketingo ir plėtros planais.
Suvokti kaip kino centras gali prisidėti prie miesto
viešinimo?
Tomas Nemūra Reklamos agentūros
„Chocolate“ vykdantysis
direktorius
Apibrėžti esamą prekės ženklų įtraukimo į kino filmus
strategiją.
Apibrėžti, kaip tokia strategija galėtų būti pritaikoma
įtraukiant vietos įvaizdį į kino filmus.
Suvokti, kaip reklamos agentūros galėtų išnaudoti
miestų ir šalių įvaizdžio demonstravimą kino
filmuose?
103
9 lentelės tęsinys
Vardas, Pavardė Institucija/industrija,
pareigos
Interviu tikslai
Ingrida Račikienė
ir Inga
Pažereckaitė-
Kalėdienė
Kauno savivaldybė,
investicijų skyriaus vyr.
specialistės
Apsibrėžti dabartinius Kauno miesto turizmo
prioritetus, esamas problemas, bendradarbiavimą tarp
skirtingų verslo, mokslo ir kultūros sričių, dabartinį
miesto turistinį įvaizdį ir ateities lūkesčius.
Nijolė Beliukevičienė
Vilniaus savivaldybės
kultūros ir turizmo
skyriaus vyriausioji
specialistė
Apsibrėžti dabartinius Vilniaus miesto turizmo
prioritetu, esmines problema, bendradarbiavimą tarp
skirtingų verslo, mokslo ir kultūros sričių.
Kaip miesto savivaldybė galėtų remti kino industriją?
Kokia tai galėtų būti programa, strategija?
Suvokti kaip formuojamas miesto įvaizdis, kokios
priemonės įtraukiamos arba galėtų būti stiprinamos?
Pastaba: sudaryta autorės
104
20 priedas
10 lentelė
Papildomi ekspertų komentarų ir klausytų pranešimų apie kino industriją
įtraukimo į tyrimą tikslai
Eksperto vardas pavardė Pareigos Komentaras/ pranešimo tikslas
Tomas Jarusevičius Kauno savivaldybės
atstovas ryšiams su
visuomene.
Suvokti kaip Kauno ženklas gali būti
integruojamas į kino filmus, kaip
komunikuojamas (komentaras).
Raimundas Banionis Teatro ir kino režisierius Suvokti kuo Kaunas tinkamas filmavimas
(komentaras)?
Živilė Gallego Kino prodiuserė Atskleisti „Emilija iš laisvės alėjos“
filmavimo Kaune ypatybes (komentaras)
Rūta Bučiūnaitė Kino projekto „Viskas
yra gamtas“ vykdomoji
prodiuserė
Atskleisti „Viskas yra gamta“ filmavimo
Kaune ypatybes (komentaras)
Rita Stanelytė Kino industrijos
renginio „Meeting point
Vilnius“ organizatorė
Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Roberto Cueto (Ispanija) San Sebastiano
festivalio programų
sudarytojas
Suvokti užsienio kino turizmo praktikas
(komentaras).
Michael Gubbins (Didžioji
Britanija)
Kino ir skaitmeninių
medijų konsultantas,
žurnalistas
Suvokti užsienio kino turizmo bei atskleisti
užsieniečių požiūrį į Lietuvą kaip filmavimo
aikštelę (komentaras).
Gediminas Banaitis
Vienas iš buvusios
Kauno kino studijos
įkūrėjų ir darbuotojų
Suvokti kaip Kauno ženklas gali būti
integruojamas į kino filmus, kaip
komunikuojamas (komentaras).
Aurelijus Silkinis Kauno filmų biuro
vadovas
Suvokti Kauno filmų biuro veiklą, planus ir
esmines problemas (pranešimas).
Kristina Juraitė VDU PMDF profesorė Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Edgaras Klivis VDU MF profesorius Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Jaq Greenspon (JAV) VDU PMDF docentas Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Bjorn Ingvolstad (JAV) Bridgewater State
University profesorius
Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Rytis Zemkauskas VDU PMDF docentas Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
Gediminas Jankauskas VDU MF lektorius ir
kino kritikas
Suvokti kino turizmo perspektyvas
Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui
(komentaras)?
105
21 priedas
11 lentelė
Fokus grupės dalyvių informacija
Vardas Pavardė Šalis Amžius Universitetas Studijų programa
A. Parth Patel Indija 23 KTU Inžinerija
B. Muhamed
Zakaria Belmeldi
Marokas 23 VDU Politologija
C. Debbie Sinder Šveicarija 23 LSMU Medicina
D. Gabrielė
Tvaskutė
JAV 21 LSMU Medicina
E. Havin Munir Švedija 22 LSMU Medicina
F. Albirs Daemi Vokietija 25 LSMU Odontologija
G. Pieter de Wit Olandija 27 VDU Politologija
H. Mariana
Camargos
Brazilija 20 VDU Politologija
I. Muhamad
Rohan
Pakistanas 23 KTU Elektronikos inžinerija
J. Mariam
Silagadze
Gruzija 25 VDU Socialinis darbas
Pastaba: sudaryta autorės
106
22 priedas
12 lentelė
Turistinių Kauno miesto objektų demonstravimas kine
Filmas Dažniausiai demonstruojami
Kauno objektai
Demonstruojamų
objektų skaičius
Filmo ar
reklamos
trukmė
*Objektų
demonstruojamų
ekrane ir minimų
turizmo
kataloguose
sutapimų skaičius
Adomas nori
būti žmogumi
Santaka
Nemuno prieplauka
Kauno geležinkelio stotis
Kauno rotušė
Pažangos
bendrovė (buvęs VDU menų
fakultetas)
4 83 min 2
Žingsniai naktį
Pieno centras
Lietuvos bankas
XIX fortas 3 100 min 2
Raudonmedžio
rojus (5
serijos)
Kauno pilis
Aleksoto panorama
Vytauto didžiojo tiltas
Vytauto bažnyčia
Soboras
Santaka
Karininkų ramovė
Kauno menininkų namai
Žmuidzinavičiaus
gyvenamasis namas
Vinco Mykolaičio Putino
gyvenamasis namas
Lietuvos bankas
Aleksoto funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
Aušros tako laiptai
Putvinskio gatvė
13 340 min 9
Nuosavas
velnias
Velnių muziejus
Laisvės alėja 2 10 min 2
Mano mažytė
žmona
Kauno senamiesčio panorama
Laisvės alėja
Zoologijos sodas
Rotušės aikštė
Kauno musulmonų mečetė
5 75 min 4
107
12 lentelės tęsinys
Filmas Dažniausiai demonstruojami
Kauno objektai
Demonstruojamų
objektų skaičius
Filmo ar
reklamos
trukmė
*Objektų
demonstruojamų
ekrane ir minimų
turizmo
kataloguose
sutapimų skaičius
Kaunas yra
Kaunas
Laisvės alėjos fontanas
Kauno klinikos
Laisvės alėja
Kauno geležinkelio tunelis
Vytauto didžiojo tiltas
Soboras
Aleksoto funikulierius
Zoologijos sodas
Ąžuolynas
Kauno pilis
Čiurlionio muziejus
Perkūno namas
12 28 min 9
Fontano vaikai
Miesto sodas
Kauno muzikinis teatras
Kauno dramos teatras
Laivės alėja
4 20 min 4
Vaikai iš
Amerikos
viešbučio
Kino teatras Romuva
Karo muziejus
Nepriklausomybės aikštė
Laisvė alėja
Miesto sodas
Dramos teatras
Muzikinis teatras
7 93 min 6
Kai apkabinsiu
tave
Vytauto bažnyčia
Maironio muziejus
Žmuidzinavičiaus gyvenamas
namas
Žaliakalnio funikulierius
4 90 min 4
Kaune kaip
kine
Laisvės alėjos fontanas
Vytauto parkas
Santaka
Kavinė Kultūra
4 1:01 min 3
Kaunas
dalinasi
jausmais
Kauno santakos ir senamiesčio
panorama
Kauno Marios
Pažaislio vienuolynas
Kauno Rotušė
Soboras
Žaliakalnio funikulierius
Kauno Filharmonija
Žalgirio arena
Laisvės alėjos fontanas
Laisvės alėja
Vytauto bažnyčia
11 4:08 min 10
108
12 lentelės tęsinys
Filmas Dažniausiai demonstruojami
Kauno objektai
Demonstruojamų
objektų skaičius
Filmo ar
reklamos
trukmė
*Objektų
demonstruojamų
ekrane ir minimų
turizmo
kataloguose
sutapimų skaičius
Kaunas
sharing sights
Kauno santakos ir senamiesčio
panorama
Kauno Marios
Pažaislio vienuolynas
Ąžuolynas
Kauno funikulierius
Kauno Filharmonija
Žalgirio arena
Soboras
9 1:59 min 8
Kaunas
sharing culture
Kauno oro uostas
Soboras
Žalgirio arena
Kauno filharmonija
Laisvės alėja
Kauno geležinkelio stotis
Santaka
Karo muziejus
Kauno centrinis paštas
Kauno rotušė
Žilinsko galerija
Kauno pilis
12 2:53 min 11
Lost and
found Kaunas
Sala ir Nemunas
Žaliakalnio medinė
architektūra
Kauno Kritaus Prisikėlimo
bažnyčia
Kauno laiptai
Vinco Mykolaičio Putino
namo vartai
Žaliakalnio modernistinė
architektūra
Naujamiesčio modernistinė
architektūra
Ąžuolyno parkas
Kauno apskrities viešoji
biblioteka
IX forto muziejus
Kauno Naujamiesčio
panorama
Pažangos
bendrovė (buvęs VDU menų
fakultetas)
Pieno centras
Karininkų ramovė
Vytauto Didžiojo tiltas
17 4:21 min 8
109
12 lentelės tęsinys
Filmas Dažniausiai demonstruojami
Kauno objektai
Demonstruojamų
objektų skaičius
Filmo ar
reklamos
trukmė
*Objektų
demonstruojamų
ekrane ir minimų
turizmo
kataloguose
sutapimų skaičius
Interwar
Architecture
In Kaunas
Kauno centrinis paštas
Vytauto Didžiojo karo
muziejus Karininkų ramovė
Pažangos
bendrovė (buvęs VDU menų
fakultetas)
Kauno savivaldybė
KTU Chemijos laboratorijos
Jono Jablonskio gimnazija
Romuvos kino teatras
Kauno Kristaus prisikėlimo
bažnyčia
Putvinskio g. gyvenami namai
10 8:00 min 4
Pastaba: sudaryta autorės, * kursyvu surašyti objektai sutampa su Kauno turizmo kataloguose pateiktu sąrašu
110
23 priedas
13 lentelė
Vietos atpažinimas kino filmuose pagal dominuojančius objektus
Filmas/reklama Realūs objektai
Faktoriai skatinantys
keliauti (traukiantys išore ir
stumiantys iš vidaus)
1. Romos atostogos/Roman
holiday (1953)
Bazilika Santa Maria in
Cosmedin
Romos forumas
Palazzo Colonna rūmai
Palazzo della Consulta rūmai
Trevi fontanas
Alberto Sordi galerija
Panteonas
Ispaniški laiptai
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
Vidinis postūmis
2. Adomas nori būti žmogumi
(1959)
Kauno rotušė
Santaka
Asmenybės
Lokacija
3. Arabijos Lorensas/Lawrence
of Arabia (1962)
Arabijos dykuma
Švento Pauliaus katedra
Londone
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
Vidinis postūmis
4. Žingsniai naktį (1962) Lietuvos bankas
Pieno centras Lokacija
5. Į sveikatą/Cheers (1982 1993) Bull ir Finch baras Bostone
Lokacija
Veiksmas
Asmenybė
6. Raudonmedžio rojus (1981)
Kauno pilis
Vytauto didžiojo tiltas
Vytauto bažnyčia
Soboras
Santaka
Karininkų ramovė
Lietuvos bankas
Aleksoto funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
7. Svajonių laukas/Field of
dreams (1989)
Don Lansing's Dyersville
ferma
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
8. Nuosavas velnias (1983) Velnių muziejus
Laisvės alėja Lokacija
9. Mano mažytė žmona (1984)
Kauno senamiesčio panorama
Laisvės alėja
Zoologijos sodas
Rotušės aikštė
Kauno musulmonų mečetė
Lokacija
Asmenybės
111
13 lentelės tęsinys
Filmas/reklama Realūs objektai Faktoriai skatinantys
keliauti (traukiantys išore ir
stumiantys iš vidaus)
10. Kaunas yra Kaunas (1986)
Laisvės alėjos fontanas
Laisvės alėja
Vytauto didžiojo tiltas
Soboras
Aleksoto funikulierius
Zoologijos sodas
Ąžuolynas
Kauno pilis
Čiurlionio muziejus
Perkūno namas
Lokacija
11. Fontano vaikai (1987)
Miesto sodas
Kauno muzikinis teatras
Kauno dramos teatras
Laivės alėja
Lokacija
12. Forestas Gumpas/Forrest
Gump (1994)
Linkolno memorialas
Chippewa aikštė
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
13. Vaikai iš Amerikos viešbučio
(1990)
Kino teatras Romuva
Karo muziejus
Nepriklausomybės aikštė
Laisvė alėja
Miesto sodas
Dramos teatras
Muzikinis teatras
Lokacija
Veiksmas
14. Kai apkabinsiu tave (2010)
Vytauto bažnyčia
Maironio muziejus
Žaliakalnio funikulierius
Lokacija
15. Haris Poteris/ Harry Potter
(2001-2011)
Kings cross stotis
Tūkstantmečio tiltas
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
Vidinis postūmis
16. Žiedų valdovas (2001 – 2003) Naujoji Zelandija,
Hobbitonas*
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
Vidinis postūmis
17. Kaune kaip kine (2013)
Laisvės alėjos fontanas
Vytauto parkas
Santaka
Lokacija
Veiksmas
Vidinis postūmis
18. Kaunas dalinasi jausmais
(2013)
19. Kaunas dalinasi vaizdais
(2013)
Kauno santakos ir senamiesčio
panorama
Kauno Marios
Pažaislio vienuolynas
Kauno Rotušė
Soboras
Žaliakalnio funikulierius
Kauno Filharmonija
Žalgirio arena
Laisvės alėjos fontanas
Laisvės alėja
Vytauto bažnyčia
Lokacija
Vidinis postūmis
112
13 lentelės tęsinys
Filmas/reklama Realūs objektai Faktoriai skatinantys
keliauti (traukiantys išore ir
stumiantys iš vidaus)
20. Kaunas dalinasi kultūra (2013)
Kauno oro uostas
Soboras
Žalgirio arena
Kauno filharmonija
Laisvės alėja
Kauno geležinkelio stotis
Santaka
Karo muziejus
Kauno centrinis paštas
Kauno rotušė
Žilinsko galerija
Kauno pilis
Lokacija
Vidinis postūmis
21. Lost and found Kaunas
(2015)
Kauno Kritaus Prisikėlimo
bažnyčia
Naujamiesčio modernistinė
architektūra
IX forto muziejus
Kauno Naujamiesčio panorama
Pažangos
bendrovė (buvęs VDU menų
fakultetas)
Pieno centras
Karininkų ramovė
Vytauto Didžiojo tiltas
Lokacija
Vidinis postūmis
22. Interwar architecture in
Kaunas (2015)
Kauno centrinis paštas
Vytauto Didžiojo karo
muziejus Karininkų ramovė
Pažangos
bendrovė (buvęs VDU menų
fakultetas)
Kauno savivaldybė
KTU Chemijos laboratorijos
Jono Jablonskio gimnazija
Romuvos kino teatras
Kauno Kristaus prisikėlimo
bažnyčia
Putvinskio g. gyvenami namai
Lokacija
Vidinis postūmis
23. Dautono abatija/Downton
abbey (nuo 2010) Highclere pilis
Lokacija
Asmenybės
Veiksmas
Pastaba: sudaryta autorės remiantis Gjorgievski ir Sinolicka (2012)
113
24 priedas
Ekspertinių interviu klausimai
KINO INDUSTRIJA
Kino centrų veikla
1. Kaip keitėsi Kauno kino centro „Romuva“ veikla per metus?
2. Kaip kino centro ir kino biuro veiklos persipina?
3. Kokios yra kino centro ir kino biuro plėtros galimybės?
4. Kokios kino centro ir kino biuro marketingo strategijos?
5. Ar yra mezgami kontaktai su užsienio kino institucijomis?
6. Kaip viešinti miestą per kino centrų ir kino biurų veiklą?
7. Kaip pritraukti užsienio kino turistus ir kūrėjus?
8. Kaip kinas gali kurti pridėtinę vertę miestui?
KINO INDUSTRIJA
Kino filmų biurų veikla
9. Kaip kino biurai gali padėti prisitraukti ne tik užsienio kino kūrėjus į šalį ir konkrečius
miestus, bet ir paprastus užsienio turistus?
10. Kaip galima viešinti miestą kino filmuose?
11. Kaip kino biurai gali padėti susitikti kino kūrėjams ir miesto valdžiai?
12. Kokios paramos iš miesto savivaldybės tikisi kino kūrėjai?
13. Kaip kino industrija gali bendradarbiauti su turizmo sektoriumi?
KINO INDUSTRIJA
Kino kūrimas
1. Koks požiūris į strateginį regiono, miesto ar šalies įvaizdžio įtraukimą į kino filmus?
2. Kokia galėtų būti tokios strategijos nauda?
3. Ar šiandien įmanomas strateginis "vietos demonstravimas" kino filmuose, panašiai kaip
produktų ir prekės ženklų įterpimas?
4. Kaip šis procesas turėtų atrodyti?
5. Kas ir kaip turėtų kreiptis į kino kūrėjus su tikslus sustiprinti šalies ar miesto įvaizdį?
6. Kaip miesto ar šalies valdžia galėtų remti ir skatinti vietos įvaizdžio kūrimą ir viešinimą kino
filmuose?
7. Kokią žinią apie Lietuvą pasauliui galime ir turėtume komunikuoti pasitelkdami kino filmus?
114
8. Kokią žinią turėtų pristatyti Kaunas?
MARKETINGAS IR ĮVAIZDIS
1. Kokios šiuo metu naudojamos produktų demonstravimo kine strategijos?
2. Kaip šios strategijos gali būti pritaikomos įtraukiant vietos (miestų, regionų, šalių) įvaizdį į
kino filmus?
3. Kaip reklamos agentūros galėtų įsitraukti į šį procesą?
4. Kas turėtų remti vietos reklamavimą kino filmuose, privatus ar viešas sektorius?
KINO INDUSTRIJA
Kino prodiusavimas ir sklaida
1. Kokios yra galimybės į kino projektus įtraukti mūsų miestų ir šalies įvaizdį?
2. Kokios šiandieninės Lietuvos kino turizmo patirtys?
3. Kaip tarptautiniai prisideda prie mūsų miestų ir šalies įvaizdžio formavimo bei turizmo
skatinimo?
4. Kas turėtų remti šią strategiją ir kas turėtų bendradarbiauto?
MIESTO SAVIVALDYBĖ IR TURIZMAS
Kauno savivaldybė – investicijų skyrius
1. Kokie yra dabartiniai Kauno miesto turizmo prioritetai bei esminės problemos?
2. Kaip savivaldybė skatina bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir kultūros sektorių ir įtraukia
jų veiklą į miesto įvaizdžio formavimo programą?
3. Koks dabartinis miesto turistinis įvaizdis?
4. Kas labiausiai įtakoja miesto turistinį įvaizdį ir didėjančius turistų srautus?
5. Kaip kino industrija galėtų „pardavinėti“ miesto įvaizdį ir sukurti jam pridėtinę vertę?
6. Kaip turizmo ir kino sektoriai galėtų bendradarbiauti?
7. Kaip savivaldybė galėtų įsitraukti arba inicijuoti miesto įvaizdžio integraciją ir turizmo
skatinimą pasitelkiant kino filmus?
MIESTO SAVIVALDYBĖ IR TURIZMAS
Vilniaus savivaldybė – turizmo skyrius
1. Kokie yra dabartiniai Vilniaus miesto turizmo prioritetai bei esminės problemos?
2. Kaip Vilniaus savivaldybė skatina bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir kultūros sektorių
ir įtraukia jų veiklą į miesto įvaizdžio formavimo programą?
115
3. Kas labiausiai įtakoja miesto turistinį įvaizdį ir didėjančius turistų srautus?
4. Kaip kino industrija galėtų „pardavinėti“ miesto įvaizdį ir sukurti jam pridėtinę vertę? Kokia
tai turėtų būti strategija- programa?
5. Kaip turizmo ir kino sektoriai galėtų bendradarbiauti?
6. Kaip savivaldybė galėtų įsitraukti arba inicijuoti miesto įvaizdžio integraciją ir turizmo
skatinimą pasitelkiant kino filmus?
116
25 priedas
14 lentelė
Vardas,
Pavardė
Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui In
gri
da
Rač
ikie
nė
ir I
nga
Paž
erec
kai
tė-K
alėd
ienė
Kauno įvaizdis ir miesto ženklas keičiasi
priklausomai nuo kadencijos (kas valdžioje)
Šiuo metu stiprinama Kaunas pilnas kultūros
komunikacija
Stipriai ruošiasi KEKS 2022 konkursui
(Kaunas Europos kultūros sostinė 2016), dirba
stipri komanda, bandoma apjungti visus
sektorius ir viešus ir privačius.
Apie 50 proc. turistų Kaune sudaro patys
lietuviai.
Kad miestas būtų matomas pasaulyje reikia
dirbti ilgus metus ir pastoviai dalyviauti
porodose.
Šiuo metu Kauno turistinis įvaizdis stiprinamas
rinkodarinėmis priemonėmis.
Numatyta gerinti miesto turistinę infrastruktūrą
- gatvių žymėjimą.
Pagrindinės miesto viešinimo priemonės :
spauda, parodos, press-turai, žmonės ir
tinklaraštininkai.
Turstus į Kauną vilioja kaina, kokybė ir
saugumas.
Lankomiausi objektai Kauno rotušė, Kauno
pilis, Pažaislio vienuolynas ir kt.
Patys Lietuviai važiuoja į renginius Kaune.
Šiuo metu „ant bangos“ Kauno tarpukario
architektūra.
Po filmo apie „Sugiharą“ padidėjo Japnonų
turistų srautai į Kauną.
Sugiharą planuojama įtraukti į UNESCO
nematerialaus paveldo sąrašą, kas turėtų
ateityje dar labiau paskatinti turizmą iš
Japonijos.
Miestas turi sukurti palankias sąlygas
filmavimas, lokacijų paieškai.
Miestui pigiau, jei kino kūrėjai
kreipiasi su projektu filmuoti Kaune, o
ne patiems ieškoti kino kūrėjų, kurie
galėtų integruoti miesto įvaizdį į kiną.
Kino industrijoje kaip ir bet kur kitur
reikia bendradarbiavimo.
Ne tik viešas, bet ir privatus sektorius
turi suvokti, kad investiciją į kiną
atsiperkanti.
Kine galima puikiai išnaudoti Kauno
modernizmą.
Tarptautiniam kino projektui reikia
stiprios komandos ir veikiančio
skirtingų sektorių mechanizmo.
Kino industrijoje reikėtų tam tikro
Kauno miesto įvaizdžio
ambasadoriaus.
Kinas neturėtų tapti pagrindine miesto
reklamos priemone, o tik bendro
priemonių mikso sudedamąją dalimi.
117
14 lentelės tęsinys
Vardas,
Pavardė
Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui Jū
ratė
Paz
ikai
tė
Vilniuje susitelkusi visa Lietuvos kino
industrija
Kaune trūksta kino žmonių ir kino turinio.
Lietuva vis dar per maža viena prisistatyti
pasaulinėje kino industrijoje
Geriausia galimybė prisistatyti kaip Baltijos
šalių regionui.
Kino turizmas Vilniuje dar tik prasideda, po
„Karo ir taikos“ sėkmės.
Lietuvos pranašumas tarptautinėje kino rinkoje:
miestų kompaktiškumas, gera logistika, mažai
automobilių kamščių.
Norint pritraukti užsienio kino kūrėjus svarbu
turėti kontaktinį žmogų (Kino biuro atstovą)
Lietuva turi gerus kino dekoracijų statytojus,
bet gali pasiūlyti ir autentiką
Vilniuje kino biuras atsirado prodiuserių
iniciatyva, kitaip tariant suvokus paklausą
rinkoje.
Ar Kaune sukurtas filmų biuras iš viršaus (
savivaldybės iniciatyva) nebuvo tik tuščia
strategija?
Vilnius turi patirtį projektuose su užsienio kino
kūrėjais bei Nacionalinio kino pamatus.
Vilniuje jau formuojamas kino turizmo
žemėlapis, bet vietos renkamos pagal, tai kas
gali būti įdomu ir patrauklu turistui.
Kaune reikia rengti kino industrijos
specialistų apmokymus
Kaune reikia stiprinti kino edukaciją
Kaunas gali išnaudoti savo
modernistinės architektūros potencialą
kine
Kaunui reikia kurti kino industriją,
įtraukti į tai miesto marketingą
siekiant įvaizdžio gerinimo ir
didėjančių ekonominių investicijų
Kaune reikia didelės erdvės kino
dekoracijų montavimui
Kauno filmų biurui reikia aktyviau
komunikuoti tarptautiniuose kino
festivaliuose, parodose, plėsti tinklus,
jungtis prie asociacijų.
Kaunui reikia analizės ir strategijos
kaip viešinti ne tik miestą kine, bet ir
pačią vietą, kaip draugišką filmavimas
Kaunui reikia bendradarbiavimo su
Vilniumi, su Lietuvos kino centru
118
14 lentelės tęsinys
Vardas,
Pavardė
Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui K
aroli
s K
aupin
is
Dirbtinis miesto įvaizdžio įterpimas į kino
filmus asmeniškai nepriimtinas, bet realus.
Lietuvoje trūksta elementaraus verslumo.
Šiuo metu užsienio kino kūrėjus į Lietuvą
traukia ne tik lokacijos, infrastruktūra, bet ir
mokestinė lengvata.
Tokia įvaizdžio įterpimo strategija atstovauja
amerikietišką – prodiuserinį modelį.
Kino biurai advokatauja miestus, tarpininkauja
valdžia ir privatiems suinteresuotiesiems.
Svarbu suvokti kokiu tikslu miestas
viešinamas, ar bandoma pritraukti paprastus
užsienio kino turistus, o gal didinamas vietos
kaip patrauklios filmavimas žinomumas.
Kinas tai investicija.
Miestai nori gražios reklamos, patrauklaus
įvaizdžio kine, bet iš tikrųjų jiems reikia gero
kino.
Kaunui reikalinga regioninė analizė
Reikalinga strategija kaip pritraukti
potencialius kino kūrėjus.
Lietuvos kino industrijos mastu
reikėtų didinti Kino biurų darbuotojų
skaičių bei kelti jų kvalifikaciją.
Norint miestą reklamuoti kine
reikalingi valdžios sprendimai,
įstatymų pataisos, vadyba ir labai aiški
strategija.
Miestas turi sukurti palankias sąlygas
kino kūrėjams, tiek vietiniams, tiek ir
užsienio.
Kino industrija turėtų investuoti į
platesnę filmų sklaidą.
Valstybė turėtų užsiimti kino sklaidos
politikos gerinimu.
Savivaldybės taip pat gali turėti
fondus ir remti užsieniečių kino
projektus kuriamus jų mieste.
Profesionalių kino kūrėjų
prisitraukimas į miestą ir kokybiško,
tarptautinio masto projektas gali
įtakoti ir didėjančius turistų srautus
bei bendrą šalies ar regiono
žinomumą.
Lin
eta
Miš
eikytė
Rygoje yra skiriamas papildomas finansavimas
užsienio kino kūrėjams, jeigu filme minimas
šio miesto vardas, rodomi jo vaizdai, Lietuvoje
tokios sąlygos kol kas nėra.
Lietuvos valstybinis turizmo biuras jau
planuoja kino turizmo maršrutus Vilniuje
Numatytas vienas užsienio kino projektas,
kuriame Vilnius bus Vilnius.
Kauno savivaldybės spendimas įkurti filmų
biurą buvo protingas ir reikalingas.
Užsienio kūrėjai lokacija renkasi pagal filmo
scenarijų arba pagal koprodukcijų patirtį.
Lietuva tiš Pabaltijo šalių kol kas turi
didžiausią patirtį dirbant su užsienio kino
projektais.
Vilniuje yra profesionalus aptarnaujantis
personalas.
Estai turi didelių perspektyvų, jie dirba su
šalies ekonominės plėtros agentūra ir žada
statytis Kino studiją.
Kaune reikia daugiau
bendradarbiavimo su vietiniais miesto
gyventojais.
Lietuvos kino industrijos žinomumui
reikalingas bendradarbiavimas su visu
Pabaltijo regionu.
Kaune trūksta aptarnaujančio
personalo ir techninės bazės.
Reikia stiprinti Pabaltijo regionų
įvaizdį pasaulyje, didinti matomumą.
119
14 lentelės tęsinys
Vardas,
Pavardė
Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui M
onik
a In
čery
tė
Kauno kino centre per metus pasikeitė ir
pastiprėjo personalas
Sustiprėjo komunikacija
Sustiprėjo edukacijos programa
Didesnis kino centro lankomumas ir užimtumas
Išspręstas filmų biuro klausimas, tačiau ne iki
galo, nes biuras yra tik viena iš Kino centro
veiklų, o ne atskiras juridinis vienetas.
Šiuo metu Kauno filmų biure sprendžiami
organizaciniai klausimai ir filmų kūrėjų
priėmimo į miestą klausimas
Filmų biuro veikla įtraukiama į bendrą
„Romuvos“ metų veiklos planą
Šiuo metu numatyta parengti Kauno miestą
reprezentuojantį leidinį, pristatyti miestą
užsienio ir vietiniams kino kūrėjams kaip
„mažąjį Paryžių“
Numatytas pasiūlymas savivaldybei statyti
angarą, prie kurio jungtųsi kino institucijos,
žmonės ir kt.
Trūksta informacijos apie filmų biurą.
Numatyta į Kauno filmų biuro lokacijų sąrašą
įtraukti ir Kauno rajoną.
Pats kino centras stiprins bendradarbiavimą su
kitais mieste vykstančiais renginiais, siūlys
filmus pagal renginių tematiikas.
Kauno savivaldybė turėtų padėti
išspręsti automobilių stovėjimo
problemą filmavimų metu.
Reikia savivaldybės sprendimo, ką
ir kaip Kaunui komunikuoti norint
stiprinti miesto patrauklumą
užsienio kino kūrėjams.
Išspręsti kino filmų biuro jungimosi
prie tarptautinių asociacijų kausimą.
Kad kino centras viešintų miestą,
visų pirmą reikia pristatyti pačią
„Romuvą“.
Laike išspręsti žmogiškuosius ir
techninius kino industrijos Kaune
klausimus.
Skatinti naujų kino kūrėjų
pasilinkimą Kaune
Stiprinti kino edukaciją mieste.
Išspręsti kvalifikuotų specialistų
ruošiančių žmonės kino industrijai
klausimą.
Stiprinti Kauno filmų biuro veiklos
ir Kauno kaip draugiškos filmavimui
miesto viešinimą tarptautiniuose
kino renginiuose
Pritraukti užsienio kino kūrėjus per
rekomendacijas ir gerai atliktus
darbus.
120
14 lentelės tęsinys
Vardas,
Pavardė Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui
Nij
olė
Bel
iukev
ičie
nė
Vilniaus miesto turizmo planas sustiprinti
konferencinį bei kultūrinį turizmą.
Vilniaus miesto turizmo pioritetuose ir
planuose numatyta stiprinti elektroninį
marketingą, tapti labiau matomais ir greičiau
surandamais internetinėje erdvėje
Kol kas miestas dar labai nedaug dirba prie
kino turizmo, nes jis užima per mažai rinkos,
tai tik viena niša.
Miestas stiprina „Vilnius filming friendly“
strategią
Kinas vis tik kuria pridėtinę vertę.
Miestas tik padeda kino kūrėjams išduoda
leidimus.
Miesto prestižą kelia tarptautinės viešbučių
grandinės.
Didžioji dalis turistų tiesiog džiaugiasi
būdami Vilniaus senamiestyje.
Vilnius yra istorinis – kultūrinis miestas
Stiprinti Vilniaus kino biuro veiklos
viešinimą parodose ir jungti kartu su
turizmo informacijos centru
Verslas turi patikėti kino industrija
ir jos įtaka bendram miesto
įvaizdžiui bei ekonomikai.
Kuriant kino turizmo maršrutus
reikia patrauklaus turinio.
Tom
as N
emūra
Marketingas integruojamas į kino industriją
tada kai užsakomos reklaminės kampanijos
filmui.
Lietuvoje reklamos specialistai mažai domisi
ir mažai žino apie kiną ir jo specifiką.
Biurokratijoje dauguma gerų idėjų žūsta, nes
valdininkai dažnai tikisi vienos išgryninto
miesto ar šalies žinutės.
Miesto ar šalies įvaizdis kine atsiranda iš
patriotizmo
Miestas galėtų atsirasti kaip
produktas kino filme, tačiau prie to
reikia strategiškai dirbti ir visa tai
kainuoja.
Bendradarbiavimas tarp sektorių
galimas, tačiau „prie vieno stalo“
susėda per daug žmonių, kurie ne iki
galo tiki savo idėja.
Miestas kine gali būti kaip
personažas.
Miestai, šalys ir rajonai atitinka
visus socialinių medijų kriterijus,
galima kurti turinį.
Integruojant miesto įvaizdį kine
svarbu suvokti koks tai filmas.
Miesto įvaizdžio įtraukimui į filmus
reikia aiškios strategijos.
Miesto demonstravimas kine neturi
būti erzinantis.
Pastaba: sudaryta autorės
121
26 priedas
15 lentelė
Eksperto vardas pavardė ir
pareigos
Esminiai komentarai ir įžvalgos
Aurelijus Silkinis, Kauno filmų
biuro vadovas Kaunas kino industrijos klausimu su Vilniumi sunkiai
konkuruoja.
Tikslai populiarinti Kauną ir prisitraukti į miestą užsienio ir
vietiniu kūrėjus
Kino kūrėjams teikiama visapusė pagalba ( leidimai,
apgyvendinimas, lokacijų pasiūlymai, žmonės)
Kino biuras turi reklamuoti miestą, didinti žinomumą per stiprių
vietinių ir užsienio kino projektų pritraukimą.
Kinas yra ir finansinė ir marketinginė investicija
Šiuo metu dirbama prie filmavimo lokacijų reklamos.
Kaunas išsiskiria tarpukario architektūra, fortais, maldos
namais, Kaunas lietuviškas miestas.
Kol kas Kauno filmų biuras reklamuojamas per Lietuvos kino
centrą ir jo stendus tarptautiniuose kino industrijos renginiuose
Geriausia reklama - kalbos apie stiprų kino projektą mieste,
gerai atliktus darbus.
Užsienio kino kūrėjai siunčia ieškomų lokacijų knygas, pagal
kurias filmų biuras siunčia pasiūlymus.
Biuras organizuoja turus kino kūrėjams po miesto lokacijas.
Užsieniečiai ieško natūralumo, autentiškumo.
Nuo 2017 metų numatomos kelionės po kino forumus su nauju
Kauno kino lokacijų leidiniu.
Didžiausios problemos susiduriamos privačiame sektoriuje.
Svarbu suvokti kam kuriami filmai, kokiai auditorijai.
Kaune trūksta techninės bazės.
Vilniuje dirba stiprus personas, turi patirtį ir Lietuvos kino
studijos patirtis.
Kaune trūksta kino institucijų ir specialistų.
Bjorn Ingvolstad (JAV),
Bridgewater State University
profesorius
Auditorijos studijavimas formuojant bet kokią kino strategiją
labai svarbus.
Prakalbinti kino žiūrovus, kas jiems svarbu.
Dažnai pati rinka už mus nusprendžia kokių filmų reikia.
Svarbu testuoti pačia kino rinką.
Suvokti, kad užsienio kino auditorijai ne viskas bus savaime
suprantama.
Atsižvelgti į tai kas finansuoja, o kas kuria filmą.
122
15 lentelės tęsinys
Eksperto vardas pavardė ir
pareigos
Esminiai komentarai ir įžvalgos
Edgaras Klivis, VDU MF
profesorius Aplink sėkmingus kino filmus kuriasi didesnė industrija (teminiai
parkai, suvenyrai, turistiniai maršrutai),
Kino filmuose rodomi miestų peizažai skatina turizmą.
Kinas – tai miesto peizažų reklama.
Kinas skatina aplink save daugybę kitų veiklų.
Labai svarbu suvokti auditoriją.
Įvaizdį kine galima pardavinėti kuriant į tarptautinę rinką orientuotus
lietuviškus filmus arba kviečiantis užsienio kūrėjus į Lietuvą.
Neužtenka tik sukurti filmą, jį reikia ir išvežti į užsienį, plėtoti
marketingą, matomumą.
Kaune problema, kad nėra kino kompanijų.
Visą Lietuvą daugiausiai reprezentuoja Lietuvos kino biuras.
Perspektyva plėsti Lietuvos kino lokacijas.
Lietuvai reikia spręsti scenarijų ir scenaristų trūkumo problemą.
Miesto ar šalies įvaizdžio integracija turi prasidėti nuo stiprios
istorijos.
Galima bandyti pardavinėti ir kino režisierius kaip prekės ženklus,
tačiau Lietuvoje dar reikia tarptautiniu mastu gerai žinomų kino
kūrėjų.
Perspektyviausia kine pristatyti šalies ar miesto įvaizdį per istorinius
epus ir kokybiškai demonstruojamus „peizažus“.
Lietuvos kino problema ta, kad jis mažai eksportuojamas ir
nukreiptas į vietinę rinką.
Gediminas Banaitis, Vienas iš
buvusios Kauno kino studijos
įkūrėjų ir darbuotojų, Kauno
savivaldybės kultūros skyriaus
vyr. specialistas
Kauno filmų biuro tikslas – kviesti į miestą kimo kūrėjus.
Lietuva patraukli kino kūrėjams dėl gamtos, šalies mobilumo ir
kompaktiškumo, žmonės dar nesusireikšminę.
Kaune trūksta resursų kino kūrimui, reikia plėtoti ir skatinti
industrijos kūrimąsi.
Kaune puikiai galima sukurti visai kitų Europos bei pasaulio miestų
iliuziją.
Į universitetų programas reikėtų įtraukti scenarijų rašymą.
Lietuvoje dar trūksta tikėjimo idėjomis, miestai ir šalis turi patikėti,
kad kinas, tai investicija.
Pasikeitusi valdžia užmetė Kauno miesto prekės ženklo ir ypač jo
šūkio „Kaunas dalinasi“ panaudojimą ir iškraipė prekės ženklą
[pradėjo naudoti kitą šūkį "Kaunas pilnas"]
Kino industrijoje ir miesto, kaip kino aikštelės, reklamavime mes
(aut.past. Kauno filmų biuras) norėjome gausiai naudoti emocijas.
Emocijas, kuriomis malonu dalintis. Kaunas dalinasi jaukumu,
Kaunas dalinasi puikiomis filmavimo sąlygomis, Kaunas dalinasi
jausmais, dalinasi tuštuma, kurią kiekvienas gali susikurti pats ir
savaip. KFO reklamoje naudojame šūkį "Fill it up with your
imagination", t.y. užpildyk savo gyvenimu ir savo tikslais, savo
realizuotomis svajonėmis. Dalintis tokiomis galimybėmis kviečia
visi perspektyvūs miestais, nes žmonės ieško gerų emocijų, gerų
patirčių, gerų sąlygų. Ir Kaunas tuo turi dalintis. Ne tik vizualiose
123
miesto reklamose, bet ir vaidybiniuose filmuose. Norėjome/turėjome
tai realizuoti mažomis video istorijomis, bet kartu ir kurti vieną
aiškią žinią. Miestas dalinasi geromis emocijomis.
15 lentelės tęsinys
Eksperto vardas
pavardė ir pareigos
Esminiai komentarai ir įžvalgos
Gediminas Jankauskas,
VDU MF lektorius ir
kino kritikas
Vien tik Kauno senamiestyje filmuota Anglija („Nematomas žmogus“,
1984 m., rež. Aleksandras Sacharovas, pagal Herberto Wellso fantastinį
romaną“), Prancūzija („Chameleono žaidimai“, 1986 m., rež. Arūnas
Žebriūnas, pagal Jeano-Paulio Sartre‘o pjesę) ir pan. O TV seriale „Princo
Florizelio nuotykiai“ (1979 m., rež. Jevgenijus Tatarskis, pagal Roberto
L.Stevensono apsakymus), kurio veiksmas vyksta XIX a. Londone,
didesnė dalis filmuota įvairiose Kauno vietose (nuo Rotušės aikštės iki
Jachtklubo).
Mūsų kino industrija prisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo jau vien tuo,
kad Lietuvoje sudaromos itin palankios sąlygos čia kurti ekspedicijoms iš
kitų šalių. Tinkamas klimatas (graži gamta, miškai), aplinka (ypač
senamiesčiai) ir puikus techninis personalas leidžia įvairių šalių (JAV ir
Europos) kinematografininkams čia pigiau, bet ne prasčiau filmuoti Tv
serialus („Karas ir taika“, „Ana Karenina“) ir įvairių žanrų filmus.
Idealų filmo modelį, kuris teigiamai veiktų šalies įvaizdį ir skatintų
turizmą, įsivaizduoti nelengva. Neabejoju tik dėl vieno – tai turėtų būti ne
konjunktūrinis ar komercinis reginys, bet tikras meno kūrinys, galintis
paaiškinti svetur gyvenantiems žmonėms, kas yra tie baltai, kur jie
gyvena, kokia jų istorija, kuo savitos tradicijos ir pan.
Dabartinio kino prodiuserio vaidmenį sovietmečiu atliko filmo direktorius,
kuris buvo atsakinga už ūkinius ir finansinius klausimus.
Jaq Greenspon (JAV),
VDU PMDF docentas Lietuva turi beveik visas kinui reikalingas lokacijas.
Lietuvos kino industrijai trūksta reklamos Holivude.
Lietuva turėtų daugiau investuoti į kino industrijos infrastruktūrą bei kino
produkciją.
Lietuviai turi gerų istorijų, mitų, legendų, bet jų neišnaudoja.
Kristina Juraitė, VDU
PMDF profesorė Lietuvai reikia suvokti, kad ir kinas yra kultūrinės diplomatijos dalis,
tačiau jai reikia aiškios strategijos.
Kinas tampa šalies reklamos priemone, tuo pačiu auginamas turizmas,
bendras šalies žinomumas.
Lietuvoje trūksta sistemiško šalies įvaizdžio pristatymo per kultūrą.
Lietuviškam kinui reikia šiuolaikiško naratyvo, naujų simbolių, kurie
kalbėtų ne tik lokaliai, bet ir globaliai.
Michael Gubbins
(Didžioji Britanija), Kino
ir skaitmeninių medijų
konsultantas, žurnalistas
Lietuvos kino industrijas turi gerą potencialą, tačiau reikia stiprinti
komunikaciją ir viešinimą tarptautinėje rinkoje.
Viena iš galimybių patraukti užsienio kino kūrėjų dėmesį, tai organizuotu
turus po lokacijas Lietuvoje vykstančių tarptautinių kino festivalių metu.
Pirmas žingsnis reklamuoti pačią Lietuvą kaip lokaciją kino filmams kurti,
o antra įtikinti ir sudominti atvykusius kino kūrėjus savo išskirtinumu.
Viena iš skaitmeninės rinkos galimybių - video pagal pareikalavimą
(video on demand), kurią ateityje galima puikiai išnaudoti sujungiant
turizmą ir kiną, užtektų tik filmuose sudėti skrydžių nuorodas į tas vietas,
kurias paspaudus ekrane būtų galima čia ir dabar įsigyti bilietą.
124
15 lentelęs tęsinys
Eksperto vardas pavardė ir
pareigos
Esminiai komentarai ir įžvalgos
Raimundas Banionis, Teatro ir
kino režisierius Kaunas šiltas, gražus miestas, „Kalantos miestas“ turintis savo
istoriją.
Filmuodami filmus kino kūrėjai stengiasi, kad ta vieta atrodytų
patraukli, nebent jų tikslas yra „bjaurumo estetika“.
Kaunas kinematografiškas, jame galima atrasti daug gražių kampų.
Kuriant filmus realiame mieste visada galvoji ir apie vietą, ilgainiui
pats miestas tampa filmo istorijos dalimi.
Rita Stanelytė, Kino industrijos
renginio „Meeting point
Vilnius“ organizatorė
Kino turizmo skatinimui reikia lengvai atpažįstamų vietų.
Naujosios Zelandijos atveju visa šalis įsitraukia į kino turizmo
marketingą.
Kad Lietuvoje vystytųsi kino turizmas, reikia, kad jis kiltų iš pačios
kino industrijos.
Lietuvoje techninė kino industrijos bazė stipri, yra žmogiškųjų
išteklių, prodiuseriai su patirtimi „know-how“.
Lietuvai kol kas perspektyviausia kino gamyba, kuri ypatingai
pastiprėjo įvedus mokestinę lengvatą.
Šiuo metu ir pats Pabaltijo regionas yra „ant bangos“
Filmų sklaida festivaliuose neša ir šalies vardą, skatiną kino
industrijos profesionalus pasidomėti kokai tai šalis, kokios
galimybės čia filmuoti.
Lietuvoje nėra įvaizdžio tęstinumo.
Kinas tik dalis šalie įvaizdžio.
Viena iš galimybių keliems režisieriams specialiai kurti filmą, kuris
pristatytų Lietuvą arba miestą, tokių patirčių užsienyje yra ne viena
(Paris, je t'aime ; New york I love you; Tokyo ir kt.)
Kita perspektyva – režisieriaus kaip prekinio ženklo viešinimas
tarptautinėje kino rinkoje. Lietuvoje toks režisierius, kurį vertina
europietiško kino žiūrovas yra Šarūnas Bartas.
Svarbu kurti ir kino bendruomenę šalies viduje, pradedant nuo kino
edukacijos.
Rytis Zemkauskas, VDU
PMDF docentas Lietuvių kine trūksta istorijos, gero scenarijaus pagal griežtą
struktūrą (amerikietiško modelio).
Kol kas kine kuriame tokią Lietuvą, kaip ją patys suprantam.
Geriau klausti užsieniečių, kas jiems Lietuvoje įdomu.
Užsieniečius Kaune žavi santaka, kodėl ten neįrengus apžvalgos
aikštelės.
Roberto Cueto (Ispanija), San
Sebastiano festivalio programų
sudarytojas
Ispanijos kino industrijoje didžiausia problema – mokestinė
lengvatos neįsivedimas.
Dabartinė Ispanijos vyriausybė nepalaiko kino industrijos ir jos
neskatina.
Kol kas tarptautinėje kino rinkoje ryškiausias Pedro Almadovaro
vardas, dabar jau tapęs tam tikru prekės ženklu.
Norint pardavinėti miestus per kino filmus, reikia ekonominės
pramos, mokestinės lengvatos ir rėmimo iš miesto savivaldybės bei
šalies.
125
Šalių kaip potencialių kino lokacijų žinomumui labai svarbios
koprodukcijos, tik dažnai kyla klausimas, kurios šalies įvaizdį
filmas atstovauja.
15 lentelės tęsinys
Eksperto vardas
pavardė ir pareigos
Esminiai komentarai ir įžvalgos
Rūta Bučiūnaitė, Kino
projekto „Viskas yra
gamtas“ vykdomoji
prodiuserė
Iš pat pradžių mėginome skautuoti lokacijas per Kauno filmų biurą, ar bent
bandyti per juos kontaktuoti su radijo gamykla (kurioje ir filmavome), - tai
jie buvo labai geranoriški, bet realios pagalbos buvo mažai - turbūt nežinojo
ką kaip reikia daryti paprasčiausiai. Tai iš geranoriškumo kaip ir nulis
naudos, nes vis vien reikėjo važinėti iš Vilniaus patiems viską tartis ir
derinti (bet greičiausiai būtų reikėję daryti bet kokiu atveju, artėjant
filmavimui).
Mūsų lokacininkas kreipėsi į juos ir ieškodamas buto interjerų
filmavimams, bet vėlgi, jie kaip supratau tokios bazės neturėjo. Kadangi
gatvėse ar mieste beveik nefilmavome - viskas vien tik radijo gamykloje -
tai neturėjome progos kreiptis ir dėl leidimų filmuoti, tad nežinau, kaip
operatyviai jie būtų šitą reikalą sutvarkę.
Vilniuje ties šiais dalykais yra gana daug biurokratijos, tačiau vilniečiai jau
įvaldę sistemą - žinai, kad jei kreipsiesi prieš dvi savaites ir supildysi visus
reikiamus dokumentus ir sumokėsi nustatytą atitinkamą kainą, leidimą
gausi.
Kastingo režisierė Aneta Bublytė ieškojo masuotės aktorių visame Kaune,
ir prašė į padėkos titrus įtraukti "Kauno miesto savivaldybę" ir "Kaunas
Film Office".
Tomas Jarusevičius,
Kauno savivaldybės
atstovas ryšiams su
visuomene.
Naujoje Kauno savivaldybės kadencijoje atsisakyta plėtoti šūkį Kaunas
dalinsi, liko tik pavadinimas (aut.pastaba daugiau nekomentavo)
Živilė Gallego, Kino
prodiuserė Lietuvoje kol kas trūksta nacionalinio kino sklaidos didesniu mastu.
Lietuvos kinui sunku prasimušti į užsienio kino teatrų rinką.
Kuriant filmą „Emilija iš laisvė alėjos“ labai padėjo Kauno savivaldybė,
filmų biuras bei patys kauniečiai.
Kaunas turi potencialą plėsti kino industriją, čia žmonės iniciatyvūs ir dar
nepavargę nuo filmavimų.
Kol kas labai svarbu, kad pati Lietuva būtų atpažįstama pasaulyje.
Festivalinis kinas gali būti ir komercinis - masinis.
Tarptautiniai kino festivaliai, tai didelė šventė sutraukianti daugybę
žiūrovų. Pastaba: sudaryta autorės
Top Related