LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Darius Kielius
Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas
panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness
using diferent antimicrobic drugs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
Kaunas, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių mastito gydymo
efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Darius Kielius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Darius Kielius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
doc. dr. Ramūnas Antanaitis
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-
os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,
pavardė)
(parašas)
3
Turinys
SANTRAUKA ........................................................................................................................... 5
SUMMARY ............................................................................................................................... 6
SANTRUPOS ............................................................................................................................ 7
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................. 9
1.1. Mastitas ........................................................................................................................... 9
1.2. Mastito sukėlėjai ........................................................................................................... 11
1.2.1. Streptococcus agalactiae ....................................................................................... 12
1.2.2. Stafilokokai ............................................................................................................ 12
1.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai .......................................................... 13
1.2.4. Streptococcus dysgalactiae .................................................................................... 13
1.2.5. Escherichia coli ...................................................................................................... 13
1.3. Somatinės ląstelės piene ................................................................................................ 13
1.4. Pieno kiekis ................................................................................................................... 15
1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje ........................................................... 15
1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas .................................................................................. 16
1.6.1. Gydymas ................................................................................................................ 16
1.6.2. Alternatyvus gydymas ............................................................................................ 17
1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas ................................................................. 18
1.6.4. Bakterijų atsparumas .............................................................................................. 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ............................................................................... 20
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos ................................................................................... 20
2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas................................................................................. 20
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas .................................. 20
2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas .................................................................... 21
2.5. Duomenų rinkimas ir analizė ........................................................................................ 22
4
3. TYRIMO REZULTATAI .................................................................................................... 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 35
4.1. Gydymo efektyvumo vertinimas ................................................................................... 37
IŠVADOS ................................................................................................................................ 39
REKOMENDACIJOS ............................................................................................................. 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 41
PRIEDAI .................................................................................................................................. 48
1 priedas. Šėrimo racionai ir kombinuotų pašarų gamyba ūkyje X ..................................... 48
2 priedas. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas ............................................................... 50
3 priedas. Antimikrobinis rezistentiškumas ......................................................................... 51
5
SANTRAUKA
Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius
preparatus
Darius Kielius
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas – įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų
efektyvumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje;
nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą antimikrobinėms
medžiagoms; išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus; įvertinti
parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms, atsižvelgiant į pieno elektrinį
laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių skaičių.
Metodai ir medžiagos: Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos rajone X ūkyje 2016
metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Buvo sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. 1 grupė gydyta
preparatu ,,Rifen“ 5 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo
tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu ir jei uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną buvo
leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2
grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų
i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo tepamas
išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12
valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo
tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu.
Rezultatai: dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje buvo S. agalactiae (30 proc.),
S. dysgalactiae (20 proc.), kitų stafilokokų (20 proc.), E. coli (10 proc.), E. faecalis (10 proc.);
mastito sukėlėjai buvo jautriausi amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui /
spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui. Mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui,
rifampicinui, doksiciklinui, cefaleksinui; buvo nustatytas toks ryšys tarp mastito sukėlėjo ir SLS: S.
agalactiae 1,254 mln./ml, E. faecalis 1,203 mln./ml ir S. dysgalactiae 953,5 tūkst./ml, jie įtakojo
didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose. Tuo tarpu kitų stafilokokų 675 tūkst./ml ir E. coli 511
tūkst./ml mėginiuose rasta ženkliai mažiau somatinių ląstelių; efektyviausias gydymo būdas
nustatytas kompleksiškai naudojant preparatus ,,Synulox RTU”, ,,Synulox LC”, ,,Rifen” ir
,,Karbaseptas”.
Raktažodžiai: mastitas, mastito sukėlėjai, SLS, pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas,
melžimo trukmė.
6
SUMMARY
Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness using diferent antimicrobic drugs
Darius Kielius
Master‘s Thesis
The aim of this thesis is to assess the efficiency of different antimicrobial agents, used for
mastitis treatment. Work tasks: identify the most common mastitis pathogens in farm X; identify
antimicrobial resistance of the most common microorganisms in farm X; analyse the relationship
between the types of microorganisms and somatic cell count; assess the efficiency of selected
products for the cows with mastitis, considering electrical conductivity, milk yield, milking time,
and somatic cell count.
Methods and materials: Scientific research was carried out in Large Animal Clinic of
Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences and farm X in Jonava District
during the period of August – October, 2016. 3 research groups with 9 cows in each were formed.
Group 1 was treated with “Rifen” 15 ml i.m, for 2 days, “Karbaseptas” was applied externally to the
affected quarter after milking during all treatment time; if inflammation did not pass after 2 days,
“Synulox RTU” 20 ml i.m. was started to be injected on the third day for 3 days and “Synulox LC”
3 syringes each 12 hours i.mm. Group 2 was treated with “Synulox RTU” 20 ml i.m. for 3 days and
“Synulox LC” 3 syringes each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days, “Karbaseptas” was
applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time. Group 3 was
treated with “Lincocin forte S” 3 syringes, each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days,
“Karbaseptas” was applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time.
Results: the most common mastitis pathogens in farm X are S. agalactiae (30 %) S.
dysgalactiae (20 %), KNS (20 %), E. coli (10 %), E. faecalis (10 %); mastitis pathogens were the
most sensitive to amoxicillin with clavulanic acid, lincomycin / spectinomycin, linezolid,
amoxicillin Less sensitive to enrofloxacin, marfloksinui, rifampicin, doxycycline, cephalexin. The
highest resistance was typical to framycetin, trimethoprim, cloxacillin, and kanamycin; there was a
relationship between mastitis pathogen and SCC: S. agalactiae 1,254 million/ml, E. faecalis 1,203
million/ml, and S. dysgalactiae 953,5 thousand/ml accounted for the highest SCC in the studies
samples. Meanwhile, the number of somatic cells in other staphylococci 675 thousand/ml, and E.
coli 511 thousand/ml samples was significantly lower; the most efficient treatment method was
found to be a complex usage of “Synulox RTU”, “Synulox LC”, “Rifen”, and “Karbaseptas”.
Keywords: mastitis, mastitis pathogens, SCC, milk yield, electrical conductivity of milk,
milking time.
7
SANTRUPOS
SLS – somatinių ląstelių skaičius
E. coli - Escherichia coli
S. dysgalactiae - Streptococcus dysgalactiae
S. aureus - Staphylococcus aureus
S. agalactiae - Streptococcus agalactiae
E. faecalis – Enterococcus faecalis
KNS - plazmokoaguleziškai neigiami stafilokokai
PEL – pieno elektrinis laidumas
Proc.- procentai
Pav.- paveikslas
Spp.- rūšys
Lent. – lentelė
Kg – kilogramai
S – sekundės
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Val. – valandos
I.m. – į raumenį
I.mm. – į spenio kanalą
Mln./ml – milijonai mililitre
Tūkst./ml – tūkstančiai mililitre
8
ĮVADAS
Pieninių karvių mastitas – tai tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Išvystytose pieninės
gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp
30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Iš 95 proc. visų mastito atvejų, jo sukėlėjas yra Streptococcus
agalactiae, Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba
Escherichia coli. 5 proc. infekcijų sukelia kiti sukėlėjai (18).
Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie
diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą (49). Bandos valdymo sistema geba
nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno
kiekį (l), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius. Pieno
kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą
lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal somatių ląstelių skaičių piene (46).
Klinikinio mastito formos žinojimas, bakteriologiniais tyrimais paremta terapija ir gydymo
efektyvumas – tai esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus
(62). Pagrindinis antibakterinio gydymo tikslas – greitas patogeninės mikrofloros pašalinimas,
siekiant išvengti negrįžtamų audinių pažeidimų ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63).
Darbo tikslas: įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų
efektyvumą.
Uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje.
2. Nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą
antimikrobinėms medžiagoms.
3. Išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus.
4. Įvertinti parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms atsižvelgiant į
pieno elektrinį laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių
skaičių.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mastitas
Pieninių karvių mastitas apibrėžiamas kaip tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Savo
požymiais ir specifika mastitas laikomas neigiamus padarinius ūkiui atnešančia klastinga liga,
tačiau ji gali būti greitai aptinkama ir laiku diagnozavus, nesunkiai išgydoma. Veterinarinėje
medicinoje šis susirgimas nurodomas kaip intramaminė uždegiminė reakcija, sukelta patogeninio
mikroorganizmo (2). Išvystytose pieninės gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana
stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp 30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Mastitas yra
viena nuostolingiausių pieninių karvių ligų, kuri apima net 60-70 proc. visų ligų, nuo kurių kenčia
karvės. Mastitas kaip specifinis susirgimas pareikalauja nemažų ekonominių resursų – ekonominius
nuostolius lemia produkcijos sumažėjimas (50-55 proc), gydymo išlaidos (20-25 proc.) ir dėl karvių
išbrokavimo atsiradusios išlaidos (30-35 proc.) (4).
Greitas ir ekonomiškai pagrįstas karvių sveikatos vertinimas suteikia galimybę greičiau
diagnozuoti, paskirti gydymą ir sumažinti ekonominius nuostolius, kuriuos sukelia liga. Didžiausi
nuostoliai, su kuriais susiduria pieno ūkiai, yra sąlygojami sumažėjusio bandos produktyvumo ir
prastos pieno kokybės. Pieno gamyba ženkliai priklauso nuo reprodukcinio efektyvumo ir karvių
tešmens būklės. Paprastai ankstyvo aborto rizika didėja, jeigu karvė serga mastitu (5). Uždegiminis
procesas karvės tešmenyje sutrikdo homeostazinę organizmo sistemą, turi neigiamos įtakos lytinio
ciklo reguliavimo sistemai (6). Sutariama, jog mastito gydymas yra paremtas mikrobiologiniais
tyrimais (7). Biologinės priemonės, naudojamos mastito sukėlėjų nustatymui, užtikrina diagnozės
tikslumą ir suteikia galimybę pasirinkti konkrečiai ligai reikalingą gydymą. Individualizuota
gyvūnų priežiūra – tai sunkiai įgyvendinamas dalykas didžiuosiuose pieno ūkiuose. Karvės
prižiūrimos kaip vienas vienetas – kaip banda naudojat bandos valdymo sistemas (8).
Mastitas gali būti subklinikinis arba klinikinis. Subklinikiniam mastitui būdingi pieno sudėties
ir uždegiminių rodiklių pakitimai, pavyzdžiui, pakitęs somatinių ląstelių skaičius. Be to, nustatyta,
jog subklinikinio mastito stebėjimui pasitarnauja pieno N-acetil-ß-D-gliukozaminidazė, laktato
dehidrogenazė ir elektrinio laidumo parametrai (2). Rekomenduota 100 tūkst./ml slenkstinė
reikšmė, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar tešmens ketvirtis sveikas (9). Klinikiniam mastitui
būdingi matomi pieno, tešmens ir netgi pačios karvės pokyčiai. Klinikinis mastitas buvo
suskirstytas į dvi formas – lengvą ir sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas
nenormalaus klampumo (vandeningas arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo
atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra
sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba
10
apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio
deformacija), rektinė temperatūra pakilusi virš 39,2°C (10).
Karvių augintojai dėl mastito turi 43 proc. didesnes išlaidas, nes padidėja somatinių ląstelių
skaičius, pagaminama mažiau pieno (11). Ar karvė susirgs mastitu, priklauso nuo patogeno
virulentiškumo, tešmens rezistentiškumo ir laktacijos laikotarpio (12). Kiti mokslininkai karvių
sergamumui mastitu įtakos turinčius veiksnius skirsto į tokias grupes: patogeniniai
mikroorganizmai, aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir genetinės savybės (4).
Galvijų mastito paplitimas yra ženklesnis ūkiuose su didesnėmis galvijų bandomis negu
mažesnio dydžio bandose. Taip pat šio susirgimo paplitimas yra didesnis tarp karvių ankstyvoje
laktacijos stadijoje nei vidutinės laktacijos, bei svarbų vaidmenį paplitimui atlieka odos, tešmens ir
spenių pažeidimai (13). Klinikinio mastito paplitimas pieninėse karvėse nagrinėtas įvairiuose
tyrimuose. Nustatytas klinikinio mastito paplitimas pieninių karvių ūkiuose Anglijoje, Čekijos
Respublikoje ir Airijoje atitinkamai siekė 47, 53 ir 54 atvejų 100 karvių per metus (14). Vidutinis
klinikinio mastito paplitimas Kanadoje siekė 23 atvejus 100 karvių per metus (15).
1 lent. Mastitą įtakojantys rizikos veiksniai.
Šaltinis: Sharma, N., Rho, G.Y., Hong, Y.H., Lee, T.Y., Hur, T.Y. & Jeong, D.K. Bovine
mastitis: an Asian perspective.
11
1.2. Mastito sukėlėjai
Išvystytos gyvulininkystės šalyse dėl kontrolės priemonių sumažėjo mastitų, sukeliamų S.
aureus ir S. agalactiae, bet padidėjo plazmokoaguleziškai neigiamų stafilokokų, koliforminių
bakterijų bei streptokokų sukeltų mastitų. Lietuvoje išlieka S. aureus ir S. agalactiae, kaip mastito
etiologinio faktoriaus, problema (16). Tyrėjų gautais duomenimis, bandose, kur piene nustatomas
didelis somatinių ląstelių skaičius, 79 proc. atvejų mastitą sukelia Staphylococcus ir Streptococcus
genčių bakterijos (17).
Iš 95 proc. visų mastito atvejų, dažniausiai sukėlėjas būna Streptococcus agalactiae,
Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba Escherichia coli. 5
proc. infekcijų sąlygoja kiti sukėlėjai (18). Knygose aprašoma daugiau nei 200 mikroorganizmų
rūšių, kurie gali sukelti mastitą. Juos sunku sugrupuoti, tačiau pagrindinius mastito sukėlėjus
tradiciškai galime suskirstyti į dvi dalis: kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos (oportunistus)
patogenus (1 lent.) (19). Yra trys pagrindiniai kontaginiai sukėlėjai: Staphylococcus aureus,
Streptococcus agalactiae ir Streptococcus dysgalactiae. Mycoplasma spp., Corynebacterium bovis
ir koaguliaziai neigiami stafilokokai yra rečiau aptinkami, tačiau kituose ūkiuose jie sukelia didelių
problemų (17). Kontaginiai patogenai randami ant tešmens ir spenių, todėl jais dažniausiai
užsikrečiama melžimo metu. Tik patekę į spenio kanalą, patogenai pradeda ten daugintis ir po 1-3
dienų patenka į tešmenį, kur toliau dauginasi. Jei bandoje randama daug karvių, užsikrėtusių šiais
patogenais, tai dažniausiai šios bandos somatinių ląstelių skaičiaus ir bendro bakterinio užterštumo
rodikliai bus labai pakilę, o karvės, tikėtina, - sirgs slaptuoju mastitu (19).
2 lent. Pagrindiniai skirtumai tarp kontaginių ir aplinkos mikroorganizmų.
Kontaginiai Aplinkos
Sukėlėjai Staphylococcus aureus;
Streptococcus agalactiae;
Koaguliazei neigiami
stafilokokai;
Streptococcus dysgalactiae;
Corynebacterium bovis;
Mycoplasma spp.
Koliforminės bakterijos:
Escherichia coli;
Citrobacter;
Enterobacter;
Klebsiella pneumoniae;
Klebsiella oxytoca
Pseudomonas aeruginosa;
Bacillus cereus;
Bacillus licheniformis;
Pasteurella;
Streptococcus faecalis;
Streptococcus uberis;
12
2 lentelės tęsinys
Grybeliai:
Aspergillus fumigatus;
Mielės; Dumbliai.
Infekcijos šaltinis Speniai, tešmuo, melžimo įranga,
rankos, šluostės ir t. t.
Užkrėsta aplinka kurioje būna
karvės.
Kada patenka į
tešmenį
Per melžimą. Tarp melžimų ir užtrūkimo
laikotarpiu.
Mastito forma Dažniausiai subklinikins mastitas. Dauguma atveju sukelia
klinikinį mastitą
(Streptococcus uberis gali
sukelti subklinikinį).
Spenių mirkimas po melžimo;
Užtrūkusiu karvių terapija;
Melžimo higiena;
Galvijų selekcija.
Aplinkos higiena;
Spenių mirkymas;
Spenių kamščių naudojimas
užtraukinimo laikotarpiu.
Šaltinis: Blowey R., Edmondson P. Mastitis Control in Dairy Herds, 2nd edition.
1.2.1. Streptococcus agalactiae
Streptococcus agalactiae yra gramteigiamas, alfa hemolizinis kokas (19). Apie
Streptococcus agalactiae paplitimą bandose pateikiami įvairūs duomenys. B. A. Tenhagen et al.
(21) tyrimais remiantis, šis sukėlėjas aptinkamas 29 proc. ištirtų mėginių. Pasak J. D. Ferguson ir kt.
(22) jis nustatomas apie 2,3 – 9,3 proc. A. Jemeljans (23) pateikia dar kitus duomenis: pagal juos, S.
agalactiae sukelia 9 – 49 proc. mastito atvejų. S. agalactiae į tešmenį pro spenio kanalą gali patekti
šiais keliais: nuo melžėjų rankų, melžimo aparatų cilindrų, kraiko ir hematogeniniu keliu. Vystantis
uždegimui, pieno liaukoje intensyviai vystos intersticinis jungiamasis audinys, tešmuo pasidaro
kietas. Ligai progresavus, ketvirtis atrofuojasi ir karvė lieka streptokokų nešiotoja (22). Lietuvoje S.
agalactiae kaip mastito sukėlėjas 1998 – 2007 metais identifikuotas vidutiniškai 18 proc. atvejų.
Vadinasi, S. agalactiae užima tam tikrą pastovią poziciją tarp mastito sukėlėjų (24).
1.2.2. Stafilokokai
Stafilokokų sukeltas mastitas gyvulininkystę plėtojančiose šalyse, sudaro 27 – 69 proc. Tai
plazmokoaguliaziškai teigiami ir plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai – S. aureus, S.
chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S.
xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus.
Mikroorganizmo rūšies identifikavimas ir paplitimas priklauso nuo diagnostikos metodų (25).
Svarbiausias plazmokoaguliaziškai teigiamas stafilokokas laikomas S. aureus, kadangi jis yra
13
patogeniškas ir žmogui, ir gyvūnui. Pieninių karvių ūkyje vyraujantis S. aureus sukelia nuo 3,2
proc. iki 63 proc. klinikinio mastito atvejų. Tyrėjų pateiktais duomenimis, S. aureus sukeltas
mastitas Europos šalyse mažėja, o vis svarbesni tampa kiti mastitą sukeliantys mokroorganizmai
(26).
1.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai
KNS - S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S.
haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans (25). Buvo
ilgai manyta, kad kiti stafilokokai, kaip pieno liaukos uždegimo sukėlėjai nėra reikšmingi, todėl jų
įtaka tešmens uždegimo epidemiologijai nebuvo detaliai nagrinėta. Seniau manyta, kad KNS yra
spenio odos oportunistai, kurie įprastai randami ant tešmens ir spenių odos. Tačiau požiūris
pasikeitė atlikus tyrimus pastaraisiais metais. S. Pyörälä bei S. Taponen (27) teigia, kad 16 KNS
rūšių atstovų yra karvių mastito susirgimus lėmusia priežastimi. KNS sukeltas mastitas yra dažniau
subklinikinis, o telyčios ir pirmaveršės karvės yra imlesnės (25).
Prancūzijoje tirti karvių, sirgusių slaptuoju mastitu, pieno mėginiai dažniausiai buvo infekuoti
plazmokoaguliaziškai teigiamais stafilokokais 30,2 proc. bei plazmokoaguliaziškai neigiamais
stafilokokais 13,7 proc. ir S. dysgalactiae 9,3 proc. (28).
1.2.4. Streptococcus dysgalactiae
Streptococcus dysgalactiae – gramteigiama bakterija, ji turi unikalią charakteristiką, dėl
kurios gali būti vadinama ir kontaginiu sukėlėju, ir aplinkos. Šis organizmas gali būti perduodamas
nuo vienos karvės kitai karvei melžimo metu dėl netinkamo vakuumo, nešvarių pašluosčių.
Aplinkos rezervuaras – nešvarios, drėgnos guoliavietės, stovintis vanduo, dirvožemis (29).
1.2.5. Escherichia coli
Infekcija, kurios priežastis Escherichia coli, sukelia ūmius ar lėtinius katarinius uždegimus.
E. coli priklauso Enterobactereacae šeimai ir Escherichia giminei (30). Tai gramneigiama
bakterija. Ląstelės sienelės komponentas lipopolisacharidas laikomas pagrindiniu koliforminės
bakterijos virulentiškumo veiksniu (31). Jis atsakingas už daugumą E. coli mastito patofiziologinių
reakcijų (32). E. coli bakterija yra dažna mastito priežastis. Galima sakyti, kad tai yra pati
dažniausia bakterija, nustatyta 80 proc. koliforminio mastito atvejų (28). E. coli sukeltas mastitas
gali būti įvairaus stiprumo – pavyzdžiui, jis gali pasireikšti pieno liaukos infekcija arba sunkia
sistemine liga. Nuo karvės sveikatos būklės priklausantys tokie faktoriai, kaip laktacijos etapas ir
amžius, veikia mastito sunkumą (33). Pagrindinis E. coli mastito sunkumą nurodantis veiksnys yra
bakterijų augimas ūmios infekcijos fazės metu prieš pakankamą neutrofilų antplūdį (34).
Remiantis šiuolaikine literatūra, galima teigti, kad E. coli mastitas yra pakankamai retas reiškinys
(33) jeigu jį vertintume pagal santykį su įvairių teigiamų mikrobų sukeltu lėtiniu mastitu.
14
1.3. Somatinės ląstelės piene
Somatinių ląstelių skaičius – tai ląstelių skaičius, esantis viename mililitre pieno (35).
Somatinės ląstelės apibūdintos kaip atplyšusios epitelio ląstelės. Tai gali būti eritrocitai, leukocitai,
limfocitai. Epitelio ląstelės sudaro apie 25 proc. SLS, o neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir
eritrocitai – 75 proc. (36). Epitelinės ląstelės piene yra fiziologiškai normalus reiškinys, kadangi
liaukų ląstelės atsinaujina, tačiau infekcijos metu jų skaičiai gerokai padidėja, ir tai gali neigiamai
veikti organizmą. Leukocitai reikalingi organizmo gynybiniam mechanizmui, taip pat imuninei
sistemai, jie padeda pažeistiems audiniams atsistatyti. Uždegimo metu tarp somatinių ląstelių
labiausiai padaugėja neutrofilų (37). Limfocitai yra vienintelės ląstelės, kurios dėl savo membranos
receptorių atpažįsta antigenus (38). Uždegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas (39), dėl to
imuninės ląstelės migruoja iš kraujo į pieno liaukos sritį. Tai lemia piene padidėjusį somatinių
ląstelių skaičių (40). Kuo uždegimas intensyvesnis, tuo daugiau SLS išsiskiria, todėl SLS gali būti
naudojamas mastitui aptikti arba galima, stebint SLS bendroje pieno talpykloje, įvertinti bandos
sveikatingumą. Šis skaičius ypač naudingas siekiant išsiaiškinti subklinikinius mastitus, kadangi
išoriniais požymiais jie nepasireiškia (35). Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis už 100 tūkst./ml
(41). Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, SLS neturi viršyti 400 tūkst./ml (42). Dėl
pieno liaukos pažeidimo somatinių ląstelių kiekis piene greitai padidėja ir piką pasiekia per kelias
valandas ar dienas. Tačiau prireikia dienų, savaičių ar dar ilgesnio laiko tarpo kol SLS po patogeno
sunaikinimo sumažėja (43). Tyrimų metu nustatyta, kad pieno pH, elektrinis laidumas,
malondialdehido kiekis ir bendras ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis buvo didesnis mastitu
sergančių karvių pieno mėginiuose, palyginus su sveikų karvių. Taip pat sergančių karvių piene
sumažėja riebalų, baltymų, laktozės ir kietųjų neriebalinių medžiagų bei pieno primilžis (p<0,0001)
(44). Moksliniais tyrimais, naudojant eksperimentus, pagrįsta, kad egzistuoja ryšys tarp
produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene (45).
Dėl mastito pieną sintetinančios tešmens liaukinio audinio epitelinės ląstelės tampa mažiau
sekretuojančiomis, todėl sumažėja pieno kiekis. Epitelinėms ląstelėms plyšus, piene pasiskleidžia
įvairūs ląstelių fermentai, dėl šių fermentų aktyvumo pagaminama prasto skonio ir kvapo produktai,
kuriems būdingas greitas gedimas (39). Pieno kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens
uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal
somatių ląstelių skaičių piene. Kai SLS pasiekia 100 tūkst./ml, primilžis mažėja proporcingai SLS
didėjimui. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų duomenis, karvių produktyvumas sergant mastitu iš vieno
tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25-35 proc., iš karvės per laktaciją apie 10-15 proc., iš karvių
bandos per laktaciją apie 5-10 proc. Jei SLS pakyla iki 200 tūkst./ml ribos, prarandama 2,5 proc.
pieno produkcijos, t.y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekio.
Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml (46).
15
Tešmenį nuo uždegimo saugo mechaniniai ir cheminiai veiksniai, taip pat humoralinis ir
ląstelinis pieno ir audinių imunitetas. Humoraliniai ir ląsteliniai pieno faktoriai, atliekantys svarbų
vaidmenį uždegimo procese, yra antibakterinis mechanizmas (47). Nustatyta, kad laktoferino kiekis
piene kyla didėjant SLS. Mikroorganizmų besidauginimą piene slopina lizocimas. Piene didėjant
lizocimo koncentracijai stiprėja jo bakteriostatinis veikimas mikroorganizmams. Pastebėta, kad
karvei sergant mastitu lizocimo aktyvumas sumažėja (48). Kai pieno liaukos uždegimą sukelia S.
agalactiae, pieno somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis būna 857 tūkst./ml. Somatinių ląstelių
skaičius S. agalactiae infekuotų karvių piene gali svyruoti nuo 366 tūkst./ml iki 2,239 mln./ml.
Mastitas sukeltas gramneigiamų bakterijų kartu su S. agalactiae ar Arcanobacterium pyogenes,
įtakoja didesnį nei 10 mln./ml somatinių ląstelių skaičių (3). Bandoje, kurioje nustatoma
koliforminių patogenų sukelti mastitai, bendras somatinių ląstelių skaičius bus aukštas, tačiau
bendras bakterinis užterštumas bus žemas ir karvėms pasireikš daugiau klinikinis mastitas (19).
1.4. Pieno kiekis
Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie
diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą, kuri leidžia stebėti tiek judėjimo
aktyvumą, tiek ir pieno gamybos pokyčius. Kasdieninis judėjimo aktyvumo sumažėjimas kartu su
primilžio sumažėjimu,- gali būti naudojamas kaip ankstyvas požymis identifikuojant galimus
pieninių galvijų sutrikimus (49). E. O. Mungube ir kt. (50) atlikę tyrimą, pabrėžia, kad slaptuoju
mastitu sergančių karvių užkrėstuose ketvirčiuose pieno gamyba sumažėja vidutiniškai 17,2% viso
potencialaus pieno kiekio. Tarp pirmaveršių karvių, Staphylococcus aureus, E. coli, ir Klebsiella
spp. sukelia didžiausius primilžio nuostolius, o tarp vyresnių karvių svarbiausius primilžio
praradimus sukelia Streptococcus spp., Staphylococcus aureus, A. pyogenes, E. coli, ir Klebsiella
spp. Pieno kiekis paprastai ima mažėti 1 arba 2 savaitės prieš diagnozuojant mastitą, o diagnozavus
ligą stebimas labai staigus primilžio sumažėjimas (51).
1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje
Šiuolaikinės bandos valdymo sistemos, kurios vertina kiekvienos karvės visų melžimų metu
pieno tekėjimo greitį ir pieno elektrinį laidumą, yra svarbus informacijos šaltinis apie gyvūną (52).
Jos yra perspektyvios, kai pagal pieno elektrinį laidumą ir karvės produktyvumą sprendžiama apie
gyvulio susirgimo pradžią (53). Šios bandos valdymo programos fiksuoja konkrečius parametrus:
pieno atleidimo greitį, kiekį, melžimo greitį, karvės svorį, aktyvumą, pieno elektrinį laidumą. Visi
šie duomenys keliauja į kompiuterį, kur specialia programa yra apdorojami ir pateikiami grafiškai.
Duomenys kaupiami ir saugomi, todėl prireikus galima atkurti ir pasižiūrėti bet kurios karvės
užfiksuotus rodiklius (52). Elektrinis laidumas yra tam tikros medžiagos atsparumo elektros srovei
matas (54). Pieno elektrinis laidumas tai atvirkštinis rodiklis pieno varžai, dažniausiai priklausantis
nuo kraujagyslių tvirtumo (55).
16
PEL labai greitai pasikeičia pakitus karvės sveikatai. Šie pokyčiai dažnai siejami su mastitu
nors gali būti ir dėl įvairių sveikatos problemų (53). Pasak daugelio mokslininkų, elektrinį laidumą
lemiantys veiksniai priklauso nuo veislės genetikos, laktacijos, melžimo intervalų ir pieno sudėtinių
dalių (56). Nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su SLS piene, bet jo matavimas
yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose
(57). Teigiama, kad sveikos karvės pieno elektrinis laidumas yra 4,0–5,5 mS/cm, o jei jis yra
didesnis nei 6 mS/cm, galima įtarti tešmens audinio patologinius procesus (58). Atliekant tyrimus
buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp sergamumo mastitais ir padidėjusio elektrinio pieno
laidumo (59). Taip pat buvo išsiaiškinta, kad 80 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas yra
didesnis negu 6,5 mS/cm, SLS piene yra padidėjęs. Mokslininkai pastebėjo statistiškai reikšmingą
ryšį tarp Kalifornijos mastito testo ir pieno elektrinio laidumo, todėl abu metodai gali būti
naudojami kartu (56). Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija,
ypač Na+, K+ ir Cl-. Pieno liaukoje natrio siurbliai yra ant sekrecinių ląstelių membranos. Šie
siurbliai Na+ jonus perkelia į tarpląstelinį skystį, o K+ jonus į ląsteles. Taip pat Cl- keliauja į pieną,
o laktozė į tarpląstelinį skystį. Kai karvė yra veikiama pieno liaukos infekcijos, pieno elektrinis
laidumas padidėja, nes išauga Na+ ir Cl- koncentracija piene. Dėl šios priežasties pažeidžiamos
ląstelės, o Na+ ir Cl- keliauja į alveolių spindį, tuo tarpu o K+ ir laktozė iš - pieno (55). Elektrinis
laidumas būna išreiškiamas ir kaip natrio chlorido koncentracija (54). Siekiant išsiaiškinti, kaip būtų
galima aptikti slaptą mastitą, siūlomi ir kiti būdai, tokie kaip antai Kalifornijos mastito testas, SLS,
kai kurie biocheminiai metodai, patogenų buvimas piene (60). Be tešmens uždegimo diagnostikos,
pieno elektrinio laidumo duomenys gali būti panaudojami maisto pramonėje analizuojant sūrio
fermentacijos procesus (61).
1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas
1.6.1. Gydymas
Klinikinio mastito formos žinojimas, kultūra paremta terapija ir gydymo efektyvumas – tai
esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus (62). Pagrindinis
antibakterinio gydymo tikslas – greitas infekcinių medžiagų pašalinimas, siekiant išvengti rimto
audinių pažeidimo ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63). Dažniausiai, tešmens uždegimu
sergančioms karvėms gydyti skirti antibiotikai švirkščiami į tešmenį arba leidžiami į raumenis (64).
Ankstyvas mastito gydymas galimas tik tuo atveju, jeigu nedelsiant pradedama antibiotikų terapija.
Bandos valdymo programinėje įrangoje matuojami biologiniai parametrai, pavyzdžiui: sumažėjęs
primilžis, padidėjęs pieno laidumas, padidėjęs melžimo laikas, padidėjęs somatinių ląstelių skaičius.
Pastarieji aspektai – turėtų būti laikomi mastito simptomais. Manoma, kad pažangus ir anksti
pradėtas gydymas padeda greičiau grįžti prie normalios pieno gamybos ir sudėties (8).
17
Šiuo metu darosi vis sunkiau išgydyti karves, sergančias mastitu, kurį sukelia gramneigiamos
bakterijos. Plataus spektro antibiotikai, pvz., fluorokvinolonai, ceftiofuras, cefkvinomas ir
oksitetraciklinas, rekomenduojami E. coli mastito gydymui. Tuo pačiu metu E. coli mastito
gydymas antibiotikais sulaukia prieštaravimų. Karvėms, kurioms pasireiškia sunki klinikinio
mastito forma ir bakteremija, siūloma 3-5 dienas gydyti antimikrobiniais vaistais (65). Siauro
veikimo spektro antibiotikai, tokie kaip natūralūs ar pusiau sintetiniai penicilinai, linkomicinas,
eritromicinas dažniausiai naudojami streptokokų sukeltam mastitui gydyti. Plataus veikimo spektro
antimikrobinės medžiagos, tokios kaip cefalosporinai, tetraciklinas, ampicilinas ir gentamicinas
dažniausiai naudojamos mišriai uždegiminei infekcijai gydyti (67). Remiantis atliktais moksliniais
tyrimais (68) galima daryti išvadą, kad cefaleksinas ar cefaleksino derinys su ampicilinu yra tinkami
naudoti mastito gydymui, sukeltam streptokokų ar E. coli, tačiau jie yra mažai veiksmingi gydant
koagulezei neigiamų stafilokokų sukeltą tešmens uždegimą. Vis dėlto antimikrobinių medžiagų
deriniai yra veiksmingiausi. Pavyzdžiui, stafilokokų sukeltą mastitą, geriausia gydyti amoksicilinu
ir klavulanine rūgštimi, kloksacilinu, penicilinu ir novobiocinu ar cefalosporinais. Stafilokokinė
tešmens infekcija gydoma nuo 2 iki 5 parų. Kiti antibiotikai, naudojami stafilokokinio klinikinio
mastito gydyme, yra makrolidai ir linkozamidai. Makrolidai ir linkozamidai pasižymi bendru
taikiniu bakterijos ribosomoje (66). Atsparumas šiems antimikrobiniams vaistams paprastai
svyruoja nuo 0 iki 17% (67 ). Prancūzijoje ir Vokietijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad visos S.
dysgalactiae ir S. agalactiae padermės buvo jautrios β-lactaminiams preparatams, tuo tarpu S.
uberis padermės pasižymėjo padidinta penicilino G minimalia inhibicinia koncentracija (68).
Antimikrobinės terapijos efektyvumas priklauso ne tik nuo veiklųjų medžiagų rūšių, bakterijų
jautrumo ar patekimo kelio, bet ir nuo laktoperoksidazės, laktoferino, lizocimo, imunoglobulinų
kiekio pieno liaukoje. Antibiotikai su tešmenyje esančiomis natūraliomis antibaktrerinėmis
medžiagomis slopina arba sustabdo mikroorganizmų veiklą tarpląsteliniame audinyje (3). Karvės,
sergančios mastitu, gali būti gydomos kompleksiniais preparatais, kurių sudėtyje esantys vienos
grupės antibiotikai papildo kitos grupės antibiotikų veikimą. Kompleksiniai preparatai
nerekomenduotini taikyti, jei jų sudėtyje yra daugiau nei dvi antimikrobinės medžiagos. Tokių
preparatų naudojimas sudaro palankiasnes sąlygas atsparesnėms mikroorganizmų rūšims išsivystyti
(65).
1.6.2. Alternatyvus gydymas
Gliukokortikoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnas melžimas ir skysčių terapija
buvo pasiūlyti kaip alternatyva antimikrobinei terapijai gydyti E. coli sukeltą mastitą (60).
Priešuždegiminio gydymo tikslas – sumažinti pagrindinius simptomus bei užkirsti kelią uždegimui
ir kaip įmanoma greičiau atstatyti fiziologines tešmens funkcijas. Priešuždegiminis gydymas
gliukokortikoidais slopina organizmo gynimosi reakcijas. Nusilpus organizmo gynybai, infekcija
18
gali išsivystyti ir sukelti ligą (70). Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (antipiretikai, analgetikai)
nesukelia imunosupresinio poveikio, kaip gliukokortikoidai. Gydymas nesteroidiniais vaistais būna
efektyvus, jei gydoma ankstyvoje uždegimo stadijoje, iki klinikinių požymių atsiradimo.
1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas
,,Karbaseptas“. Gamintojas: „Ruvera“, Lietuva. Sudėtis: 100 g tepalo yra: oksitetraciklino 2 g,
metilo salicilato 2 g, kamparo 2 g, karbamido (šlapalo) 5 g, pagalbinių medžiagų 89 g. Savybės:
oksitetraciklinas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų. Kamparas, sumaišytas su
mineraliniais riebalais, nesirezorbuoja, šaldo, vėliau šildo ir nuskausmina odos paviršiaus nervų
galūnes. Dirgindamas odą, spartina medžiagų apykaitą ir apykaitos produktų rezorbciją. Metilo
salicilatas veikia priešuždegimiškai, antimikrobiškai, slopina karštį. Karbamidas skatina diurezę,
slopina mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi, naikina parazitus ir mikroskopinius grybus.
Dozė: tepama 2-3 kartus per dieną, kol išnyksta simptomai. Išlauka skerdienai 0 dienų, pienui 0
dienų.
,,Rifen“. Gamintojas: Richter Pharma AG, Austrija. Sudėtis: ketoprofeno 100 mg/ml.
Savybės: ketoprofenas – tai nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Be priešuždegiminio poveikio, jis
taip pat malšina karščiavimą ir skausmą. Farmakologiškai ketoprofenas veikia slopindamas
ciklooksigenazę ir lipoksigenazę. Ketoprofenas taip pat neleidžia susidaryti bradikininui ir
stabilizuoja lizosomų ląstelių membranas, kurios neleidžia išsiskirti lizosomų fermentams,
ardantiems audinius. Dozė: švirkšti 3 mg ketoprofeno 1 kg kūno svorio kartą per parą ne ilgiau kaip
3 dienas iš eilės, t. y., 3 ml tirpalo 100 kg kūno svorio. Išlauka skerdienai 4 dienos, pienui 0 dienų.
,,Synulox RTU“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: amoksicilino (trihidrato)
140mg/ml, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 38,5 mg/ml. Savybės: amoksicilinas – tai beta
laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos ląstelės sienelės vystymuisi baltymais,
todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai vandeninėje terpėje lengvai praeina
gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į veikimo vietą citoplazmos
membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis, apsaugotas hidrofobiniu barjeru,
tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali praeiti šį barjerą per jame esančias
smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės
atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika yra negrįžtama, dėl šios priežasties
fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Dozė: skirti 8,75 mg/kg kūno svorio (1 ml vaisto 20 kg
kūno svorio) per parą, 3 – 5 dienas iš eilės, į raumenis. Išlauka skerdienai 28 dienos, pienui 2,5
dienos.
,,Synulox LC“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: 3 g švirkšte yra
amoksicilino (trihidrato) 200 mg, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 50 mg, prednizolono 10
mg. Savybės: amoksicilinas – tai beta laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos
19
ląstelės sienelės vystymuisi baltymais, todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai
vandeninėje terpėje lengvai praeina gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į
veikimo vietą citoplazmos membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis
apsaugotas hidrofobiniu barjeru, tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali
praeiti šį barjerą per jame esančias smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta
laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika
yra negrįžtama. Dėl paprastos priežasties fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Prednizolonas
yra uždegimą slopinantis kortikosteroidas. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį išmelžus pieną, per
spenio kanalą reikia suleisti visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai
7 dienos, pienui 3,5 dienos.
,,Lincocin Forte S“. Gamintojas: Huvepharma NV, Belgija. Sudėtis: 10 ml švirkšte yra
linkomicino (linkomicino hidrochlorido) 330 mg, neomicino (neomicino sulfato) 100 mg. Savybės:
linkomicinas yra linkozamidų grupės antibiotikas. Linkomicinas jungiasi prie bakterijų ribosomų 50
S subvieneto ir blokuoja ląstelės baltymų sintezę. Jis laikomas bakteriostatine medžiaga.
Neomicinas yra aminoglikozidinis antibiotikas. Neomicinas yra plataus spektro aminoglikozidinis
antibiotikas, veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Jis jungiasi prie bakterijų ribosomų
30 S subvieneto ir sukelia netaisyklingo baltymo sintezę dėl klaidingai nuskaitytos iRNR amino
rūgščių sekos. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį, išmelžus pieną, per spenio kanalą reikia suleisti
visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai 3 dienos, pienui 3,5 dienos.
1.6.4. Bakterijų atsparumas
Karves, kurios serga mastitu, reikia gydyti racionaliai, todėl reikia pasirinkti tokius
antibiotikus kuriems infekcijos sukėlėjas yra jautriausias. Atsparių antimikrobinėms medžiagoms
mikroorganizmų medžiagų apykaitos tipas pasikeičia, jie pradeda sintetinti fermentus, kurie
inaktyvuoja antibiotikus, taip pat pakinta mikroorganizmų ląstelės membranų pralaidumas ir
antibiotikas nepatenka į protoplazmą. Dėl to skatinamas atsparių padermių išsivystymas (65).
Atsparumas, įgaunamas horizontalios atsparumo genų pernašos būdu, gali greitai paplisti, plintant
atsparioms padermėms arba vykstant genetiniams mainams tarp atsparių padermių ir kitų jautrių
padermių (71). I. Klimienės ir kt. (16) duomenimis, S. aureus labiausiai atsparus buvo
amoksicilinui (81.7 proc.), penicilinui (81.6 proc.) ir ampicilinui (83.2 proc.). KNS padermių –
atsparumas buvo atitinkamai 59.5 proc., 52 proc. ir 50.8 proc. penicilinui, ampicilinui ir
amoxicilinui. Streptococcus spp. padermės buvo daugiausiai atsparios amoksicilinui (37.8 proc.),
Enterococcus spp. – penicilinui (28.3 proc.), ampicilinui (21.8 proc.), amoxicilinui (37.8 proc.) ir
amoksicilinui su klavulano rūgštimi (31.7 proc.).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos
raj. X ūkyje 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 11 - 2271 reikalavimų.
Šiame ūkyje karvės laikomos šalto tipo tvartuose, palaidos, vasaros metu yra ganomos
ganyklose. Karvės ūkyje suskirstytos į 2 grupes: 1 grupė – kavės iki 180 dienų po apsiveršiavimo, 2
grupė - likusios karvės. Karvės šeriamos kiekvienai grupei subalansuotu racionu (1 priedas),
šėrimas vyksta 2 kartus per dieną 6 – 18 valandomis. Ūkyje sumontuota eglutės tipo 2 x 12
melžimo aikštelė. Karvės melžiamos 2 kartus dienoje, melžimas prasideda 6 valandą ryto ir 18
valandą vakaro. Ūkyje įdiegta GEA firmos ,,Dairy Plan“ bandos valdymo sistema. Ši sistema geba
nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno
kiekį (kg), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius.
2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas
Klinikinis mastitas buvo diagnozuotas remiantis bendro klinikinio tyrimo duomenimis ir
specifiniais būdingais klinikiniais simptomais (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens
deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos,
klampumo, konsistencijos pienas). Klinikinis mastitas buvo suskirstytas į dvi formas – lengvą ir
sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas nenormalaus klampumo (vandeningas
arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba
krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis
mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens
deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija), rektinė temperatūra pakilusi
virš 39,2°C (10).
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas
Iš sergančių klinikiniu mastitu karvių buvo paimta 10 pieno mėginių. Pienas imtas laikantis
visų aseptikos reikalavimų iš pažeistų tešmens ketvirčių, į sterilius indelius melžimo pabaigoje
pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2008 Pienas ir pieno produktai.
Mėginių ėmimo taisyklės). Bakteriologiniai tyrimai (2 priedas) atlikti Nacionaliniame maisto ir
veterinarijos rizikos vertinimo institute. Mastito sukėlėjai buvo identifikuoti pagal standartizuotą
metodiką SDP 5.4.4.K.85:214, taip pat nustatyta antibiograma (3 priedas) SDP 5.4.4. B.7:2014.
Įvertinus gautus bakteriologinių mėginių ir antibiogramos rezultatus (1 ir 2 pav.) pasirinkti keli
gydymo variantai.
21
2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas
Tyrime sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. Karvių amžius buvo 3 – 4 metai, 140-200
laktacijos dienų. Vidutinis metinis pieno produktyvumas 7000 kg. per laktaciją. 1 grupei buvo
priskirtas lengvos formos klinikinis mastitas, ši grupė gydyta preparatu ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas,
pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu, jei
uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir
,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2 ir 3 grupei priskirtas sunkus klinikinis mastitas. 2
grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų
i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas
išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12
valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo
tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. Išsami informacija apie naudotus preparatus poskyryje:
1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas (18-20 psl.).
Išgijusiomis buvo laikomos tos karvės, kurioms klinikinio tyrimo metu nebuvo rasta
specifinių klikinio mastito simptomų (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens deformacija,
patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos, klampumo,
konsistencijos pienas).
3 lent. Grupių sudarymo ir gydymo schema.
1 grupė -lengvas
klinikinis mastitas
Rifen 15 ml i.m. 2 dienas,
Karbaseptas
Pasveiko 3 karvės
Nepasveiko 6 karvės
Synulox RTU 20ml 3 d. i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm., kas 12 val.,
Karbaseptas
Pasveiko 6 karvės
Sunkus klinikinis mastitas
2 grupė
Rifen 15 ml 3 d., i.m., Synulox RTU
20 ml 3 d., i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm, kas 12 val.,
Karbaseptas
Pasveiko 9 karvės
3 grupė
Rifen 15 ml 3 d., i.m., Lincocin Forte S 3 šv.
i.mm., kas 12 val., Karbaseptas
Pasveiko 9 karvės
22
2.5. Duomenų rinkimas ir analizė
Darbe analizuoti rodikliai: pieno kiekis (kg), pieno elektrinis laidumas (mS/cm²), melžimo
laikas (s), somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml). Pieno kiekis, vidutinė pieno tėkmė, melžimo
laikas nustatomas karvių melžimo metu elektroniniais pieno matuokliais, kurie sumontuoti melžimo
aikštelėje. Pieno elektrinis laidumas nustatytas, tuose pačiuose matuokliuose, įmontuotais
elektrodais. Visi duomenys po kiekvieno melžimo automatiškai išsaugojami ,,Dairy Plan“ bandos
valdymo programoje. Pieno mėginių somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas vieną kartą per
mėnesį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai imti pagal mėginių ėmimo taisykles ir tirti VĮ
,,Pieno tyrimai“. Visų 3 grupių karvių duomenys buvo stebimi kiekvieną melžimą 14 dienų iki
klinikinio mastito diagnozavimo, 1 gydymo dieną ir 14 dienų nuo gydymo pradžios.
Tyrimų statistinės analizės metodai: naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir
Microsoft Office Excel. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio
vidurkio paklaida (mx), duomenų statistinis patikimumas (p). Rezultatai patikimi, kai p<0,05.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
1 pav. Dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje.
Ištyrus dešimt bakteriologinių pieno mėginių buvo gauti šie rezultatai (1 pav.): S. agalactiae
buvo dažniausiai išskirtas mikroorganizmas, jis buvo rastas trijuose mėginiuose ir sudarė 30 proc.
tirtų mėginių. Antroje vietoje buvo S. dysgalactiae, identifikuotas dviejuose mėginiuose, taip pat
kiti stafilokokai, kurių irgi rasta dviejuose mėginiuose, kas sudarė po 20 proc. tirtų mėginių.
Viename bakteriologiniame mėginyje rasta E. coli, kas sudarė 10 proc. tirtų mėginių. E. faecalis
rastas taip pat tik viename mėginyje (10 proc.). Viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta
patogeninių mikroorganizmų. Nė viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta mišrios patogenų
mikrofloros.
E. coli
10%
Kiti stafilokokai
20%
S. agalactiae
30%
E. faecalis
10%
S. dysgalactiae
20%
Neaptikta
10%
24
2 pav. Mastito sukėlėjų antimikrobinis atsparumas.
Įvertinus antimikrobinio mastito sukėlėjų atsparumo duomenis (2 pav.), galime teigti, kad E.
coli yra jautriausia marfloksinui ir enrofloksacinui 27 mm, antroje vietoje yra jos jautrumas
linkomicinui / spektinomicinui 25 mm, dar mažiau ji jautri amoksicilinui su klavulanine rūgštimi 20
mm, o atspari ji yra rifampicinui, kanamycinui, kloksacilinui bei linezolidui. S. agalactiae yra
jautriausia amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 25 mm, šiek tiek mažiau jautri
amoksicilinui 23 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 22 mm, bei yra atspari framicetinui,
trimetoprimui, canamycinui po 6 mm. E. faecalis jautriausia yra amoksicilinui su klavulanine
rūgštimi 25 mm, linezolidui 23 mm ir rifampicinui 22 mm, o atspariausia pagal antibiogramą yra
framicetinui ir kanamicinui po 6 mm. S. dysgalactiae pagal pateiktus duomenis yra jautriausia
amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 30 mm, šiek tiek mažiau jautri amoksicilinui
28 mm, linezolidui 25 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 23 mm, o mažiausiai jautri
cefaleksinui, trimetoprimui, kanamicinui, kloksacilinui po 6 mm. Taigi pagal antibiogramą ir gautus
duomenis galima spręsti, kad skiriant antibiotikus pirmiausia reiktų rinktis amoksiciliną su
klavulanine rūgštimi, linkomiciną / spektinomiciną arba linezolidą.
0
5
10
15
20
25
30
35
mm
Antimikrobinė medžiaga
E. coli
S. agalactiae
E. faecalis
S. dysgalactiae
25
3 pav. Mastitą sukėlusių mikroorganizmų įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
Pagal 3 paveiksle pateiktus SLS vidurkius matome, kad didžiausią somatinių ląstelių skaičių
sukėlė S. agalactiae – 1,254 mln./ml. Šiek tiek mažiau somatinių ląstelių buvo rasta mastitiniame
piene su E. faecalis – 1,203 mln./ml. Lyginant šiuos du sukėlėjus jų SLS skirtumas buvo 51,3 tūkst./ml
arba 4 proc. S. dysgalactiae sukeltas SLS taip pat buvo aukštas – 953,5 tūkst./ml. Beveik dvigubai
mažesnis nei didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo rastas mėginyje, kuriame mastitą sukėlė kiti
stafilokokai – 675 tūkst./ml. Mažiausias SLS kiekis aptiktas E. coli infekuoto mastitinio pieno
mėginyje – 511 tūkst./ml.
4 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimo palyginimas grupėse.
511
675
1254.31203
953.5
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
E. coli Kiti stafilokokai S. agalactiae E. faecalis S. dysgalactiae
Tū
kst
./m
l
Kiti
6.336.72
4.985.045.32
5
5.87 5.98
5.01
0
1
2
3
4
5
6
7
8
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
mS
/cm
²
1 grupė
2 grupė
3 grupė
26
Ištyrus nustatyta (4 pav.), kad 1 grupės pieno elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki
gydymo pradžios, siekė 6,33±0,034 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 6,72±0,044
mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,39 mS/cm² arba 5,8 proc.
(p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki 4,98±0,042 mS/cm². 1 grupės karvių PEL nuo
gydymo pradžios statistiškai patikimai (p<0,01) sumažėjo 1,74 mS/cm², o tai atitinka 25,9 proc. 2
grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 5,04±0,037 mS/cm².
Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,32±0,028 mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną
vidutiniškai pakilo 0,28 mS/cm² arba 5,3 proc. (p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki
5±0,038 mS/cm². Tai rodo, kad pieno elektrinis laidumas nuo gydymo pradžios sumažėjo 0,32
mS/cm², kas atitinka 6 proc. (p<0,05). 3 grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo
pradžios, siekė 5,87±0,037 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,98±0,031 mS/cm².
Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,11 mS/cm² arba 1,8 proc. (p>0,05). 14
dienų po gydymo jis sumažėjo iki 5,01±0,035 mS/cm². 3 grupės karvių elektrinis laidumas nuo
gydymo pradžios sumažėjo 0,97 mS/cm² (p<0,05), tai atitinka 16,2 proc.
5 pav. 14 dienų iki gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių.
5 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas prieš gydymą buvo
didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,33 mS/cm², tai yra 1,29 mS/cm² (20,4 proc.) didesnis nei 2
grupės ir 0,46 mS/cm² (7,3 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y.
5,04 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,29 mS/cm² (20,4
proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,83 mS/cm² (14,1 proc.).
6.33
5.04
5.87
0
1
2
3
4
5
6
7
1 grupė 2 grupė 3 grupė
mS
/cm
²
27
6 pav. Pirmosios gydymo dienos pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp
grupių.
6 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas pirmąją gydymo dieną buvo
didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,72 mS/cm², tai yra 1,4 mS/cm² (20,8 proc.) didesnis nei 2
grupės ir 0,74 mS/cm² (11 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y.
5,32 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,4 mS/cm² (20,8
proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,66 mS/cm² (11 proc.).
7 pav. 14 dienų po gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių.
Iš 7 paveikslo matyti, kad po karvių klinikinio mastito gydymo 3 grupės karvių pieno
elektrinis laidumas išliko aukščiausias, t. y. 5,01 mS/cm², 2 grupės siekė 5 mS/cm², 1 grupės buvo
6.72
5.32
5.98
0
1
2
3
4
5
6
7
8
1 grupė 2 grupė 3 grupė
mS
/cm
²
4.98
5
5.01
4.965
4.97
4.975
4.98
4.985
4.99
4.995
5
5.005
5.01
5.015
1 grupė 2 grupė 3 grupė
mS
/cm
²
28
žemiausias, t. y. 4,98 mS/cm², tačiau visų tirtų grupių rodikliai skyrėsi labai neženkliai. Didžiausias
skirtumas užfiksuotas tarp 1 ir 3 grupių 0,03 mS/cm² (0,6 proc), o mažiausias tarp 2 ir 3 grupių 0,01
mS/cm² (0,2 proc.). Skirtumas tarp 1 ir 2 grupės siekė tik 0,02 mS/cm² (0,4 proc.).
8 pav. Primelžto pieno kiekio vidurkių kitimo palyginimas grupėse.
Atlikus tyrimą nustatyta (8 pav.), kad 1 grupės primelžto pieno kiekio vidurkis, 14 dienų prieš
gydymą, siekė 14,7±2,9 kg. Pirmąją gydymo dieną jis sumažėjo iki 7,3±1,7 kg. 1 grupės karvių
primelžto pieno kiekis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 7,4 kg, o tai atitinka 49,7 proc. (p<0,05). 14
dienų po gydymo, pieno kiekis pakilo iki 10,3±2,9 kg arba 29,1 proc. daugiaugiau nei pirmąją
gydymo dieną, tačiau iki pradinio kiekio prieš gydymą neatsistatė – liko 4,4 kg (29,9 proc.)
sumažėjęs. 2 grupėje pieno kiekio vidurkis, 14 dienų iki gydymo, siekė 12,2±2,2 kg. pirmąją
gydymo dieną jis sumažėjo iki 10,1±1,9 kg. 2 grupės karvių primilžis pirmąją gydymo dieną
sumažėjo 2,1 kg arba 17,2 proc. (p<0,05). 14 dienų po gydymo jis pakilo iki 11,7±2,4 kg. Tai rodo,
kad primilžis po gydymo padidėjo 1,6 kg arba 13,7 proc. lyginant su primilžiu pirmąją gydymo
dieną, tačiau išliko 0,5 kg (4,1 proc.) mažesnis nei prieš gydymą. 3 grupėje pieno kiekio vidurkis,
14 dienų iki gydymo, siekė 12,1±2,5 kg. pirmąją gydymo dieną sumažėjo iki 8,9±2,1 kg. 3 grupės
primilžis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 3,2 kg arba 26,4 proc. (p<0,05) lyginant su primilžiu
prieš gydymą. Po gydymo jis pakilo iki 11,8±2,4 kg arba 24,6 proc. padidėjo lyginant su pieno
kiekiu pirmąją gydymo dieną, tačiau liko 0,3 kg (2,5 proc.) mažesnis nei prieš gydymą.
14.7
7.3
10.3
12.2
10.1
11.712.1
8.9
11.8
0
2
4
6
8
10
12
14
16
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
Kil
og
ram
ai
vie
no
mel
žim
o m
etu
1 grupė
2 grupė
3 grupė
29
9 pav. 14 dienų iki gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių.
9 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų
tiriamųjų grupių, t. y. 14,7 kg, kas yra 2,5 kg (17 proc.) didesnis už 2 grupės ir 2,6 kg (17,7 proc.)
didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo trečiosios grupės primilžis, t. y 12,1 kg, lyginant su
2 grupe jis buvo žemesnis 0,1 kg (0,8 proc.).
10 pav. Pirmosios gydymo dienos primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp
grupių.
14.7
12.2 12.1
0
2
4
6
8
10
12
14
16
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Kil
og
ram
ai
vie
no
mel
žim
o m
etu
7.3
10.1
8.9
0
2
4
6
8
10
12
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Kil
og
ram
ai
vie
no
mel
žim
o m
etu
30
10 paveiksle matyti, kad 2 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų
tiriamųjų grupių, t. y. 10,1 kg, kas yra 2,8 kg (27,7 proc.) didesnis už 1 grupės ir 1,2 kg (11,9 proc.)
didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo 1 grupės primilžis, t. y 7,3 kg, lyginant su 3 grupe –
8,9 kg, jis buvo mažesnis 1,6 kg (18 proc.).
11 pav. 14 dienų po gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių.
Atlikus tyrimą pastebėta (11 pav.), kad primilžis po gydymo labiausiai sumažėjo 1 grupėje ir
siekė tik 10,3 kg. Lyginant 1 ir 2 grupes matyti, kad 1 grupės primilžis buvo mažesnis 1,5 kg (12
proc.). 1 grupės primilžis taip pat buvo 1,6 kg (12,7 proc.) mažesnis už 3 grupės primilžį, o šis buvo
didžiausias tarp grupių po gydymo, t. y. 11,8 kg. Tarp 2 ir 3 grupės skirtumas buvo minimalus t. y.
0,1 kg (0,84 proc.).
12 pav. Melžimo trukmės kitimo vidurkių palyginimas grupėse.
10.3
11.711.8
9.5
10
10.5
11
11.5
12
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Kil
og
ram
ai
vie
no
mel
žim
o m
etu
369
254
298280
213
286294
374
294
0
50
100
150
200
250
300
350
400
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
Sek
un
dės 1 grupė
2 grupė
3 grupė
31
Iš gautų duomenų (12 pav.) matyti, kad 1 grupės melžimo trukmės vidurkis, 14 dienų prieš
gydymą, buvo 369±48,31 s. pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo iki 254±46,21 s. Taip pat matyti,
kad melžimo trukmė, pirmąją gydymo dieną, sutrumpėjo 115 s (31,2 proc., p<0,05). Po gydymo
melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo pradžios, pailgėjo 44 s (14,8 proc.) iki
298±53,64 s (p<0,05), tačiau išliko trumpesnis 71 s (19,2 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 2
grupėje melžimo laiko vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 280±64,89 s. Pirmąją gydymo
dieną jis sutrumpėjo iki 213±43,51 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo 67
s (23,9 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo
pradžios, pailgėjo 73 s (25,5 proc.) iki 286±59,42 s (p<0,05), taip pat pailgėjo 6 s (2,1 proc.)
lyginant su laiku prieš gydymą. 3 grupėje karvių melžimo trukmės vidurkis prieš gydymą siekė
294±56,32 s. Pirmąją gydymo dieną dieną pailgėjo iki 374±38,46 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją
gydymo dieną pailgėjo 80 s (21,4 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su
melžimo laiku nuo gydymo pradžios, sutrumpėjo 80 s (21,4 proc.) iki 294±65,81 s (p<0,05) ir buvo
lygus laikui prieš gydymą.
13 pav. 14 dienų iki gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių.
Iš 13 paveikslo matyti, kad 1 grupės karvių melžimo laikas prieš gydymą buvo ilgiausias iš
visų tiriamųjų grupių, t. y. 369 s, kas yra 89 s (24,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės ir 75 s (20,1 proc.)
ilgesnis už 3 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 280 s, kas yra 14 s (4,8
proc.) trumpiau lyginant su 3 grupe.
369
280294
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Sek
un
dės
32
14 pav. Pirmosios gydymo dienos melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp
grupių.
Iš 14 paveikslo matyti, kad 3 grupės karvių melžimo laikas pirmąją gydymo dieną buvo
ilgiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 374 s, kas yra 120 s (32,1 proc.) ilgesnis už 1 grupės ir 161 s
(43,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 213 s, kas yra
41 s (16,2 proc.) trumpiau lyginant su 1 grupe, kuri melžėsi 254 s.
15 pav. 14 dienų po gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių.
Iš tyrimo duomenų (15 pav.) matyti, jog 1 grupės melžimo laikas buvo pats ilgiausias, t. y.
298 s. Jis buvo 4 s (1,3 proc.) ilgesnis už 3 grupės karvių ir 12 s (4 proc.) ilgesnis už 2 grupės
karvių melžimo laiką. 2 grupė buvo melžiama trumpiausiai – 286 s, ir tik 8 s (2,7 proc.) ilgiau buvo
melžiama 3 grupė, kurios laikas buvo 294 s.
254
213
374
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 2 3
Sek
un
dės
298
286
294
280
282
284
286
288
290
292
294
296
298
300
1 2 3
Sek
un
dės
33
16 pav. SLS kiekio palyginimas grupėse.
Išanalizavus SLS kitimą grupių viduje (16 pav.) nustatyta, kad 1 grupėje prieš gydymą
somatinių ląstelių skaičius siekė 427 tūkst./ml, o po gydymo – 166 tūkst./ml, taigi SLS po gydymo
sumažėjo 261 tūkst./ml (61,1 proc.). 2 grupėje prieš gydymą SLS buvo 1,410 mln./ml, o po gydymo
jis ženkliai sumažėjo iki 257 tūkst./ml. SLS šioje grupėje prieš ir po gydymo sumažėjo 1,153
mln./ml (81,7 proc.). 3 grupėje SLS prieš gydymą buvo pakilęs iki 840 tūkst./ml, tačiau po gydymo
sumažėjo iki 463 tūkst./ml, taigi trečioje grupėje nustatytas SLS skirtumas prieš ir po gydymo buvo
377 tūkst./ml (44,9 proc.).
17 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių prieš gydymą.
Atlikus duomenų analizę (17 pav.) matyti, jog pastebimai didžiausias somatinių ląstelių
skaičius buvo rastas 2 grupėje t. y. 1,410 mln./ml, tai net 938 tūkst./ml (69,7 proc.) daugiau nei 1
427
1410
840
166
257
463
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Tū
kst
./m
l
SLS prieš gydymą
SLS po gydymo
427
1410
840
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Tū
kst
./m
l
34
grupėje ir 570 tūkst.ml (40,4 proc.) daugiau nei 3 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis
skaičius siekė tik 427 tūkst./ml, ir, lyginant su 3 grupės SLS 840 tūkst./ml, pirmosios grupės SLS
kiekis buvo 413 tūkst./ml (49,2 proc.) mažesnis.
18 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių po gydymo.
Iš gautų duomenų (18 pav.) matyti, kad pastebimai didžiausias somatinių ląstelių skaičius –
463 tūkst./ml – po gydymo buvo 3 grupėje, t. y. 206 tūkst./ml (44,5 proc.) daugiau nei 2 grupėje ir
net 297 tūkst.ml (64,1 proc.) daugiau nei 1 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis skaičius
siekė tik 166 tūkst./ml. Lyginant su 2 grupės SLS 257 tūkst./ml, 1 grupėje SLS kiekis buvo 90
tūkst./ml (35,2 proc.) mažesnis.
166
257
463
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Tū
kst
./m
l
35
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mastito etiologijoje labai svarbu, koks mikroorganizmas sąveikauja su karve, jo
patogeniškumas ir kiekis (72). Šiame darbe aprašomame pieno mėginių bakteriologiniame tyrime iš
10 mėginių 3 mėginiuose aptikta S. agalactiae (30 proc.), 2 mėginiuose S. dysgalactiae (20 proc.)
bei KNS (20 proc.), 1 mėginyje aptikta E. coli (10 proc.) ir dar 1 mėginyje aptikta E. faecalis (10
proc.). Be to, 1 iš 10 tirtų mėginių nebuvo aptikta jokios mikroorganizmų kultūros – taip galėjo
atsitikti dėl užkrato specifiškumo, mažo bakterijų titro arba mėginio laikymo sąlygų (73).
Literatūroje kaip labai patogeniški ir kontagiški nurodomi S. aureus, S. agalactiae, E. coli, S.
dysgalactiae, S. uberis, kaip mažiau patogeniški – C. albicans, KNS. Tyrėjų duomenimis, jie nėra
vienodai išplitę visose bandose (72). Prancūzijoje tirtų mastitu sergančių karvių pieno mėginiuose
KNS sudarė 13,7 proc., o S. dysgalactiae 9,3 proc. (25). 19,42 proc. Suomijos karvių mastito
priežastis yra S. aureus, 3,8 proc. – KNS, 4,91 proc. – S. uberis (72). Remiantis kitų autorių
tyrimais, S. uberis aptinkamas 28 proc. mėginių, E. coli. – 13 proc., KNS ir S. aureus – 8 proc. (73).
Remiantis antibiogramos duomenimis nustatyta, kad mastito sukėlėjai buvo jautriausi
amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui / spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui.
Mastito sukėlėjai buvo mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui, rifampicinui, doksiciklinui,
cefaleksinui. Didžiausias atsparumas pastebėtas framicetinui, trimetoprimui, kloksacilinui ir
kanamicinui. Panašius duomenis pateikia ir kiti mokslininkai: S. dysgalactiae ir S. agalactiae, ir
ypač S. uberis buvo labiausiai atsparūs cefalosporinams. Amoksicilinas su klavulanine rūgštimi
buvo daug efektyvesnis (p<0,05) naudojant prieš visas tirtas gramteigiamas bakterijas (16). Kitų
autorių tyrimo duomenimis, iš sergančių karvių pieno išskirti mikroorganizmai buvo jautriausi
amoksicilinui su klavulano rūgštimi, o atspariausi jie buvo kloksacilinui (74).
Mastito etiologijoje svarbus biologinis veiksnys. Ligą dažniausiai sukelia Staphylococcus
aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis, Streptococcus
faecalis et faecium, E. coli, pseudomonos, C. pyogenes, Candida genties mielės, mikoplazmos. (65).
Atlikus tyrimus buvo lyginama mastitą sukėlusių mikroorganizmų įtaka karvių somatinių ląstelių
skaičiui. Gauti rezultatai parodė, kad S. agalactiae (1,254 mln./ml), E. faecalis (1,203 mln./ml) ir S.
dysgalactiae (953,5 tūkst./ml) sąlygojo didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose. Tuo tarpu kitų
stafilokokų (675 tūkst./ml) ir E. coli (511 tūkst./ml) mėginiuose somatinių ląstelių rasta ženkliai
mažiau. Panašius duomenis pateikia ir kiti autoriai: mėginiuose, infekuotuose KNS ir Streptococcos
spp., SLS siekė 13,6 mln./ml. KNS, S. aureus ir Streptococcus spp. dažniausiai buvo rasta
mėginiuose, kuriuose SLS buvo nuo 200 tūkst./ml iki 2 mln./ml. (37). Intramaminės infekcijos
atvejais, radus sukėlėjo S. aureus, buvo nustatytas 357 tūkst./ml SLS, radus KNS – 138 tūkst./ml, S.
agalactiae – 857 tūkst./ml, S. uberis – 10,24 mln./ml, S. dysgalactiae – 547 tūkst./ml. (75).
36
Tradiciniais metodais paremtas mastito aptikimas neatitinka modernaus ūkio poreikių ir
reikalavimų. Iškyla poreikis rasti paprastą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą šios ligos aptikimo
būdą (76). Bandos valdymo programinės įrangos užfiksuojami parametrai (pieno gamyba, elektrinis
laidumas, melžimo trukmė, SLS) yra siejami su mastitu, tačiau jie nėra laikomi indikaciniais
mastito simptomais. Pavyzdžiui, pieno gamyba gali sumažėti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ir
komplikuotos laikotarpio po apsiveršiavimo eigos (77). Tačiau J. M. Lukas ir kt. (53) teigia, kad
pieno gamyba ir elektrinis laidumas turi būti laikomi pagrindiniais karvių sveikatos stebėjimo
sistemos parametrais. Remiantis kitų autorių nuomone (78), mastito aptikimas gali būti atliekamas
stebint pieno gamybos, elektrinio laidumo ir melžimo trukmės pokyčius. Todėl daugelyje bandų
valdymo sistemų matuojamas karvių produktyvumas ir fiziniai pieno parametrai. Mastitu sergančių
karvių primilžis yra mažesnis, o ankstyvuoju ligos etapu ženkliai padidėja elektrinis pieno laidumas
(59).
Kai kurie tyrėjai (58) tvirtina, kad elektrinis sveikos karvės pieno laidumas svyruoja 4.0–5.5
mS/cm² intervale, o jeigu jis viršija 6.0 mS/cm², galima aptikti patologinių tešmens audinių procesų.
Atliktame tyrime 1 grupės elektrinis laidumas prieš gydymą siekė 6,33±0,034 mS/cm², 2 grupės
5,04±0,037 mS/cm², o trečios 5,87±0,037 mS/cm². Simptomų aptikimo dieną 1 grupės PEL buvo
6,72±0,044 mS/cm², 2 grupės – 5,32±0,028 mS/cm², 3 grupės – 5,98±0,031 mS/cm², iš to galime
teigi, kad 1 ir 3 karvių grupių PEL buvo pakilęs aukščiau normos ribų, ypač ligos diagnozavimo
dieną, tačiau 2 grupėje jis išliko normos ribose, nors klinikinis mastitas joje irgi buvo pasireiškęs. R.
Antanaitis ir kt. (8) teigia, kad pieno elektrinis laidumas po klinikinio mastito gydymo yra linkęs
mažėti (vidutiniškai 0.04 mS/cm² per dieną). V. Špakauskas ir kt. (79) teigia, jog po gydymo
elektrinis laidumas mažėja, tačiau klinikinio mastito atveju jis išlieka padidėjęs dar 10 dienų.
Panašūs rezultatai gauti ir atlikus šiame darbe aprašomą tyrimą: 1 karvių grupės PEL po gydymo
sumažėjo 1,74 mS/cm² (25,9 proc.) iki 4,98±0,042 mS/cm² (p<0,05). 2 grupės PEL sumažėjo 0,32
mS/cm² (6 proc.) iki 5±0,038 mS/cm². 3 grupės PEL po gydymo sumažėjo 0,97 mS/cm² (16,2 proc.)
iki 5,01±0,035 mS/cm² (p<0,05).
Y. T. Gröhn ir kt. (80) nustatė, kad pieno gamyba, prieš aptinkant klinikinį mastitą, paprastai
mažėja. Sumažėjusi pieno gamyba prieš klinikinių simptomų pasireiškimą turėtų būti laikoma
signalu, rodančiu, jog būtina skubi veterinarinė apžiūra. Šiame darbe aprašomame tyrime,
atsižvelgiant į gautus rezultatus, pastebėta, kad 1 grupės primilžis prieš vaistų paskyrimą sumažėjo
7,4 kg (49,7 proc., p<0,05), 2 grupės primilžis sumažėjo 2,1 kg (17,2 proc., p<0,05), 3 grupės
primilžis sumažėjo 3,2 kg (26,4 proc., p<0,05). Anot P. J. Rajala–Schultz (81), pieno gamyba yra
linkusi ženkliai mažėti pirmosiomis dviejomis savaitėmis po mastito aptikimo ir gydymo paskyrimo
ir per tą pačią laktaciją nepasiekia produkcijos kiekio, buvusio pieš išsivystant mastitui. Tai
sutampa su šiame darbe aprašomo tyrimo rezultatais. 1 grupės pienas, lyginant su pradiniu kiekiu,
37
per 14 dienų, išliko sumažėjęs 4,4 kg (29,9 proc.) ir nepakilo iki pradinio lygio. 2 grupės pieno
kiekis išliko 0,5 kg (4,1 proc.) mažesnis nei prieš gydymą. 3 grupės pieno kiekis išliko 0,3 kg (2,5
proc.) mažesnis nei prieš gydymą.
H. Larroque ir kt. (82) tyrimo išvadose tvirtinama, jog sveikų karvių ir klinikiniu mastitu
sergančių karvių melžimo trukmė ženkliai skiriasi. Clarke T. et. al. (83) teigia, jog mastitu
sergančių karvių melžimo laikas pailgėja, kadangi jų pieno išskyrimo procesas yra lėtesnis. Tai
sutampa su H. Larroque ir kt. (82) pateiktomis išvadomis, jog sunkiais mastito atvejais paveikiamas
spenys, o tai pasireiškia sumažėjusiu pieno srauto greičiu bei padidėjusia melžimo trukme. Tokius
teiginius galime vertinti kontroversiškai, kadangi šiame darbe aprašomame tyrime 1 grupės
melžimo trukmė prieš gydymą buvo 369±48,31 s, ligos diagnozavimo dieną sutrumpėjo 115 s (31,2
proc., p<0,05), o po gydymo išliko trumpesnė 71 s (19,2 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 2
grupės melžimo trukmė prieš gydymą buvo 280±64,89 s, ligos diagnozavimo dieną sutrumpėjo 67 s
(23,9 proc., p<0,05), o po gydymo, stebint 14 dienų, pailgėjo 6 s (2,1 proc.) lyginant su laiku prieš
gydymą. 3 grupėje melžimo trukmė buvo 294±56,32 s, ligos diagnozavimo dieną pailgėjo 80 s
(21,4 proc., p<0,05), o po gydymo, stebint 14 dienų, buvo lygi laikui prieš gydymą, t. y. 294 s.
Galima daryti prielaidą, kad sumažėjęs pieno kiekis įtakojo sutrumpėjusį melžimo laiką gydymo
metu.
Pagrindinis sergančios karvės sveikimo požymis yra SLS mažėjimas (<400 tūkst./ml) (65).
Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis nei 100 tūkst./ml (41). Atliktas tyrimas parodė, kad 1
gydomų karvių grupės SLS po gydymo sumažėjo 261 tūkst./ml (61,1 proc., p<0,05) ir siekė 166
tūkst./ml. 2 grupės SLS sumažėjo 1,153 mln./ml (81,7 proc.) ir po gydymo buvo lygus 257
tūkst./ml. 3 grupės SLS sumažėjo 377 tūkst./ml (44,9 proc., p<0,05) ir po gydymo siekė 463
tūkst./ml. Taigi, galima daryti išvadą, kad 1 ir 2 grupių gydymo rezultatai sumažino SLS iki normos
ribų, tačiau 3 grupėje SLS viršijo 63 tūkst./ml, nors klinikinio mastito požymių nebuvo pastebėta.
4.1. Gydymo efektyvumo vertinimas
Gydymo efektyvumas buvo vertinamas pagal šiuos rodiklius: pieno elektrinį laidumą,
primelžto pieno kiekį, melžimo trukmę ir somatinių ląstelių skaičių. Vertinant skirtingų
antimikrobinių preparatų gydymo efektyvumą svarbiausiais rodikliais laikyti primelžto pieno kiekis
ir SLS, kadangi kiekvienam ūkininkui finansiškai svarbiausia primelžti kuo daugiau geros kokybės
pieno. Pagalbiniais rodikliais vertinant gydymo efektyvumą buvo pasirinkti PEL ir melžimo
trukmė.
Taigi, pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad ūkyje X didžiausias gydymo
efektas buvo pasiektas 2 grupėje. Todėl, diagnozavus pieno liaukos uždegimą, tinkamiausias
gydymo būdo pasirinkimas būtų kompleksinis gydymas preparatais ,,Synulox LC“ ir ,,Synulox
38
RTU“, kartu naudojant NVNU ir vietiškai teptant tešmenį tepalu ,,Karbaseptas“. 3 grupėje naudotas
preparatas ,,Lincocin Forte S‘‘ kartu su NVNU ir tepalu ,,Karbaseptas“ lėmė mažą pieno kiekio
praradimą pasveikus tiriamajai grupei, tačiau piene išliko aukštas SLS, kas mažino pieno kokybę ir
didino ligos recidyvo riziką. Dėl tokių priežasčių šiame ūkyje 3 grupės gydymo metodas
nerekomenduotinas, o patartina rinktis 2 grupės gydymo metodą. 1 grupė gydyta 2 dienas iš eilės
preparatais ,,Rifen“ (NVNU) ir ,,Karbaseptas“. Šioje grupėje norėta išvengti antibiotikų naudojimo,
darant prielaidą, kad sukėlėjas gali būti koliforminė bakterija. Pasitelkus tokią gydymo taktiką iš 9
klinikiniu mastitu sirgusių karvių išgijo 3 (33,3 proc.), o likusios 6 (66,6 proc.) trečiąją dieną
pradėtos gydyti preparatais ,,Synulox LC“ ir ,,Synulox RTU“. Pieno elektrinio laidumo, somatinių
ląstelių skaičiaus duomenimis ši gydymo taktika pasiteisino, tačiau ženkliai sumažėjo primelžiamo
pieno kiekis. Kita vertus, nenaudojant antibiotikų išgijo net 33,3 proc. karvių. Todėl šį gydymo
būdą rekomenduotina taikyti karvėms, kurioms diagnozuotas klinikinis mastitas likus neilgam laiko
tarpui iki užtrūkinimo – tuomet karvių primilžis būna sumažėjęs, o tešmens imuninės savybės
sustiprėjusios. Tai leistų ūkininkams sutaupyti lėšų ir būtų naudojama mažiau antibiotikų.
39
IŠVADOS
1. Dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje buvo S. agalactiae (30 proc.), S.
dysgalactiae (20 proc.), KNS (20 proc.), E. coli (10 proc.), E. faecalis (10 proc.).
2. Mastito sukėlėjai buvo jautriausi amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui /
spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui. Mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui,
rifampicinui, doksiciklinui, cefaleksinui.
3. Didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose įtakojo S. agalactiae – 1,254 mln./ml, E.
faecalis – 1,203 mln./ml ir S. dysgalactiae – 953,5 tūkst./ml. Tuo tarpu kitų stafilokokų ir E.
coli infekuotuose mėginiuose rasta ženkliai mažiau somatinių ląstelių – atitinkamai 675
tūkst./ml ir 511 tūkst./ml.
4. Nustatyta, jog efektyviausias gydymo būdas yra kompleksiškas preparatų ,,Synulox RTU”,
,,Synulox LC”, ,,Rifen” ir ,,Karbaseptas” naudojimas.
40
REKOMENDACIJOS
Prieš mastito gydymą rekomenduojama atlikti pieno mėginių bakteriologinius tyrimus bei
nustatyti mastitą sukėlusių mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.
Karvių sveikatingumui ir pieno kokybei užtikrinti bandos valdymo programoje derėtų
pastoviai stebėti ir analizuoti pieno kiekio, pieno elektrinio laidumo, melžimo laiko ir SLS
pakitimus.
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pyörälä S. Indicators of inflammation in the diagnosis of mastitis. Vet. Res. 2003; 34(5). p.
565-578.
2. Contreras G.A, Rodrigues J.M. Mastitis: comparative etiology and epidemiology. J.
Mammary Galnd Biol. Neoplasia. 2011; 16. p. 339-341.
3. Malinowski E., Lassa H., Kłossowska A., Markiewicz H., Kaczmarowski M., Smulski S.
Relationship between mastitis agents and somatic cell count in foremilk samples. Bull Vet
Inst Pulawy. 2006; 50. p. 349–352.
4. Japertas S., Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis. 2010; 1. p. 1-5.
5. Santos J. E. P., Cerri R. L. A., Ballou M. A., Higginbotham G. E., Kirk J. H. Effect of
Timing of first clinical mastitis occurrence on lactational and reproductive performance of
Holstein dairy cows. Animal Reproduction Science. 2004; 80. p. 31–45.
6. Ahmadzadeh A., Frago F., Shafii B., Dalton J.C., Price W.J., Mc Guore M. A. Effect of
clinical mastitis and other diseases on reproductive performance of Holstein cows. Animal
Reproduction Science. 2009. p. 273–82.
7. Britten Allan M. The Role of Diagnostic Microbiology in Mastitis Control Programs.
Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2012; 28(2). p. 187–202.
8. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitienė V., Palubinskas G., Kučinskas A., Sederevičius A.,
Beliavska-Aleksiejūnė D. Efficient diagnostics and treatment of bovine mastitis according to
herd management parameters. Veterinarija ir zootechnika. 2015; 69(91).
9. Krömker V., Grabowski N. T., Redetzky R., Hamann J. Detection of mastitis using selected
quarter milk parameters. In: proceedings of the 2nd International Symposium of Bovine
Mastitis and Milk Quality. Vancouver, Canada, Sep. 13-15, 2001. p. 486-487.
10. Kalmus P. Clinical mastitis in Estonia: diagnosis, treatment efficacy and antimicrobial
resistance of pathogens in Estonia. A thesis for applying for the degree of doctor of
philosophy in veterinary medicine and food sciences. Estonian university of life sciences.
Tartu. 2013; p. 15-71.
11. Bastan A., Kaymaz M., Findik M., Erünal N. The use of electrical conductivity, somatic cell
count and California mastitis test in diagnosis of subclinical mastitis in dairy cows. Ank.
Univ. Vet. Fak. Derg. 1997; 44. p. 1-6.
12. Viguier C., Arora S., Gilmartin N., Welbeck K., O’Kennedy R. Mastitis detection: current
trends and future perspectives. Trends Biotechnol. 2009; 27(8). p. 486-493.
42
13. Rahman M.M., Islam M.R., Uddin M.B., Aktaruzzaman M. Prevalence of subclinical
mastitis in dairy cows reared in sylhet district of Bangladesh. Int. J. BioRes. 2010; 1(2). p.
23-28.
14. More S. J., Clegg T. A., O´Grady L. Insights into udder health and intramammary antibiotic
usage on Irish dairy farms during 2003-2010. Irish Vet J.2012; 65(7).
15. Riekerink O., Barkema H. W., Kelton D. F., Scholl, D. T. Incidence rate of clinical mastitis
on Canadian dairy farms. J. Dairy Sci.2008; 91. p. 1366–1377.
16. Klimienė I. Ružauskas M., Špakauskas V. ir kt. Antimicrobial resistance patterns to beta-
lactams of gram-positive cocci isolated from bovine mastitis in Lithuania. Polish journal of
veterinary sciences. 2011; 14(3). p. 67-72.
17. Wilson D. J., Gonzales R. N., Hertl J., Schulte H. F., Bennett G. J., Schukken Y. H. et al.
Effect of clinical mastitis on the lactation curve; a mixed model estimation using daily milk
weights. J Dairy Sci. 2004; 87. p. 2073–2084.
18. Bray D. R., Shearer J. K. Milking Machine and Mastitis Control. University of Florida.
2012. p. 1-22.
19. Blowey R., Edmondson P. Mastitis Control in Dairy Herds. 2nd ed. UK; 2010. p. 1-253.
20. Scott P. R., Penny C. D., Macrae A. I. Cattle medicine. London, UK; 2011. p. 216 – 235.
21. Tenhagen B. A., Köster G., Wallmann J., Heuwieser W. Prevalence of mastitis pathogens
and their resistance against antimicrobial agents in dairy cows in Brandenburg, Germany. J
Dairy Sci. 2006; 89. p. 2542–2551.
22. Ferguson J. D., Azzaro G., Gambina M., Licitra G. Prevalence of mastitis pathogens in
Ragusa, Sicily, from 2000 to 2006. J Dairy Sci. 2007; 90. p. 5798–5813.
23. Jemeljanovs A., Bluzmanis J., Mozgis V. Udder Inflammation, their agents, treatment and
prevention. Symposium on Immunology of Ruminant Mammary Gland. Sresa. 2000. p.
339–341.
24. Klimienė I., Ružauskas M., Špakauskas V., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č., Mockeliūnienė
V., Mockeliūnas R., Virgailis M. ir kt. Streptococcus agalactiae reikšmė karvių mastitų
etiologijoje ir jautrumas antimikrobinėms medžiagoms. Veterinarija ir zootechnika. 2009;
47(69). p. 37-42.
25. Taponen S., Bjorkroth J., Pyorala S. Coagulasenegative staphylococci isolated from bovine
extramammary sites and intramammary infections in a single dairy herd. J. Dairy Res. 2008;
75(4). p. 422–429.
26. Ericsson Unnerstad H., Lindberg A., Persson Waller K., et al. Microbial aetiology of acute
clinical mastitis and agent specific risk factors. Vet microbiol. 2009; 137. p. 90–97.
43
27. Pyöräla S., Taponen S. Coagulase-negative staphylococci-Emerging mastitis pathogens. Vet
microbiol. 2009; 134(1-2). p. 3–8.
28. Bortel M. A., Haenni M., Morignat E., Sulpice P., Madec J. Y., Calavas D. Distribution and
antimikrobial resistance of clinical and subclinical mastitis pathogens in dairy cows in
Rhōne-Alpes, France. Foodborne Pathog. Dis. 2010; 7(5). p. 479–487.
29. Petersson-Wolfe C. S., Currin J. F. Streptococcus dysgalactiae: A PracticalSummary for
Controlling Mastitis. Virginia Cooperative Extencion: DASC -5P. p. 1-2.
30. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas. 2007. p. 12 – 302.
31. Hogan J., Smith L. Coliform mastitis. Vet. Res. 2003; 34. p. 507–519.
32. Gonen E., Vallon-Eberhard A., Elazar S., Harmelin A., Brenner O., Rosenshine I. et al. Toll-
like receptor 4 is needed to restrict the invasion of Escherichia coli P4 into mammary gland
epithelial cells in a murine model of acute mastitis. Cellular Microbiology. 2007. p. 2826–
2838.
33. Suojala L., Kaartinen L., Pyorala S. Treatment for bovine Escherichia coli mastitis – an
evidence-based approach. J. vet. Pharmacol. 2013. p. 1-11.
34. Kornalijnslijper J. E., Daemen A.J., Van Werwen T., Niewold T.A., Rutten V.P.,
Noordhuizen-Stassen E.N. Bacterial growth during the early phase of infection determines
the severity of experi mental Escherichia coli mastitis in dairy cows. Veterinary
Microbiology. 2004. p. 101, 177–186.
35. Looper M. Reducing somatic cell count in dairy cattle. In: division of agriculture research &
extension. University of Arkansas System. 2012.
36. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas. Technologija. 2007. p. 56.
37. Sharma N., Singh N. K., Bhadwal M. S. Relationship of somatic cell count and mastitis: An
Overview. Asian-Aust.J Anim Sci. 2011; 24(3). p. 429-438.
38. Boyso J. O., Alrcōn J. J. V., Juārez M. C., Zarzosa A. O., Meza J. E. L., Patino A. B.,
Aguirre V. M. B. Innate immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria
responsible for mastitis. J. Infect. 2007; 54. p. 399-409.
39. Nielsen C. Economic Impact of Mastitis in Dairy Cows. Doctoral Thesis Swedish
University of Agricultural Sciences Uppsala. 2009.
40. Malek dos Reis C. B., Barreiro J. R., Moreno J. F. G., Porcionato M. A. F., Santos M. V.
Evaluation of somatic cell count thresholds to detect subclinical mastitis in Gyr cows. J.
Dairy Sci. 2011; 94. p. 4406–4412.
41. Bytyqi H., Sherifi K., Hamidi A., Gjonbalaj M., Muji S., Mehmeti H. Influence of
management and physiological factors on somatic cell count in raw milk in Kosova.
Veterinarski Archiv. 2010; 80(2). p. 173-183.
44
42. LR žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Teisės aktų
registras. 2007; Nr. 66-2569.
43. Jones G. M., Bailey T. L. Understanding the Basics of Mastitis. Virginia Cooperative
Extension. 2009.
44. Hussain R., Javed M. T., Kha A. Changes in some biochemical parameters and somatic cell
counts in the milk of buffalo and cattle suffering from mastitis. Pak Vet J. 2012; 32(3). p.
418-21.
45. Anderson K. L., Correa M. T., Allen A., Rodriguez R. Fresh cow mastitis monitoring on day
3 postpartum and its relationship to subsequent milk production. Journal of Dairy Science.
2010; 93(12). p. 5673–5683.
46. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas, 2011.
47. Hansen P. J., Soto P., Natzke R. P. Mastitis and Fertility in Cattle - Possible Involvement of
Inflammation or Immune Activation in Embryonic Mortality. AJRI. 2004; 51. p. 294-301.
48. Morek-Kopec M., Zarnecki A., Jagusiak W. Associations between somatic cell score of
milk and fertility traits in Polish Holstein-Friesian cows. Animal Science Papers and
Reports. 2009; 27(1). p. 15-22.
49. Edwards J. L., Tozer P. R. Using activity and milk yield as predictors of fresh cow
disorders. J. Dairy Sci. 2004; 87. p. 524–531.
50. Mungube E.O., Tenhagen B.A., Regassa F., Kyule M.N., Shiferaw Y., Kassa T. et al. milk
production in udder quarters with subclinical mastitis and associated economic losses in
crossbred dairy cows in Etiopia. Tropical animal health and production. 2005; 37. p. 503-
512.
51. Grohn Y. T., Wilson D. J., Gonzalez R. N., Hertl J. A., Schulte H., Bennett G., Schukken
Y.H. Effect of pathogen-specific clinical mastitis on milk yield in dairy cows. J. Dairy Sci.
2004; 87. p. 3358–3374.
52. Žilaitis V., Antanaitis R. Melžiamų karvių bandos kompiuterinis valdymas. Mano ūkis.
2008.
53. Lukas J. M., Reneau J. K., Wallace R., Hawkins D., Munoz-Zanzi C. A novel method of
analyzing daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset. Journal
of Dairy Science. 2009; 92 (12). p. 5964–5976.
54. Mansor R. Proteomic and metabolomic studies on milk during bovine mastitis. Submitted in
fulfilment of the requirements for the degree of doctor of philosophy, Glasgow. 2012. p. 33-
72.
55. Norberg E. Electrical conductivity of milk as a phenotypic and genetic indicator of bovine
mastitis. Livestock Production Science. 2005; 96. p. 129-139.
45
56. Janzekovič M., Brus M., Mursec B., Vinis P., Stajnko D., Cus F. Mastitis detection based on
electric conductivity of milk. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing
Engineering. 2009; 34(1). p. 39-46.
57. Berth K. Detection of tissue demages caused by milking machines using conductivity
measurement. Automatic Milking - A Better Understanding. Lelystad the Netherlands
Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands. 2004. p. 243.
58. Hamann J., Gyodi P. Somatic cells and electrical conductivity in relation to milking
frequency. Milchwissensch. 2000; 55. p. 303–307.
59. Mrode R. A., Swanson G. J. T. Estimation of ge- netic parameters for somatic cell counts in
the first three lactations using random regression. Livest. Prod. Sci. 2003; 79. p. 239–247.
60. Lafi S. Q. Use of somatic cell counts and California Mastitis Test results from udder halves
milk samples to detect subclinical intramammary infection in Awassi sheep. Small Rum.
Res. 2006; 62. p. 83-86.
61. Paquet J., Lacroix C., Audet P., Thibault J. Electrical conductivity as a tool for analyzing
fermentation processes for production of cheese starters. International Dairy Journal. 2000;
10(5). p. 391-399.
62. Roberson J.R. Treatment of clinical mastitis. Veterinary Clinics of Food Animals. 2012; 28.
p. 271–288.
63. Constable P., Pyorala S., Smith G. Guidelines for antimicrobial use in cattle. In
Antimicrobial Use in Animals. Eds Guardabassi L., Jensen L. B. & Kruse H. Blackwell
Publishing Ltd, Oxford, UK. 2008. p. 143–160.
64. Deluyker H. A., Van Oye S. N. et al. Factors affecting cure and somatic cell count after
pirlimycin treatment of subclinical mastitis in lactating cows. J Dairy Sci. 2005; (88). p.
604–614.
65. Rudejevienė J., Žilaitis V., Japertienė R., Mišeikienė R. Karvių slaptojo mastito gydymo
cefaleksinu ir cefaleksino deriniu su ampicilinu efektyvumas. Vet zootec. 2011; 55 (77). p.
53-59.
66. Berger-Bächi B. Resistance mechanisms of gram-positive bacteria. J. Med. Microbiol. 2002;
292. p. 27-35.
67. Bengtsson B., Unnerstad H. E., Ekman T., Artursson K., NilssonÖst M., Persson Waller K.
Antimicrobial susceptibility of udder pathogens from cases of acute clinical mastitis in dairy
cows. Vet Microbiol. 2009; 36. p. 142-149.
68. Minst K., Märtlbauer E., Miller T., Meyer C. Short communication: Streptococcus species
isolated from mastitis milk samples in Germany and their resistance to antimicrobial agents.
J. Dairy Sci. 2012; 95. p. 6957-6962.
46
69. Erskine R. J., Wagner S., DeGraves F.J. Mastitis therapy and pharmacology. Veterinary
Clinics of North America: Food Animal Practice. 2003. p. 109–138.
70. Sandholm M., Honkanen – Buzalski T., Kaartinen L., Pyörälä S. The bovine udder and
mastitis. 1995. p. 73, 209 – 213.
71. Chambers H. F. The changing epidemiology of Staphylococcus aureus. Emerg. Infect. Dis.
2001; 7. p. 178–182.
72. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č., Sakalauskienė S. Karvių
mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005; 31(53). p. 67-76.
73. Waage S., Jonsson P., Franklin A. Evaluation of a cow-side test for detection of
Gramnegative bacteria in milk from cows with mastitis. Acta Vet. Scand. 1994; 35. p. 205–
207.
74. Ramanauskienė J., Sederevičius A., Aniulis E., Rudejevienė J., Želvytė R., Monkevičienė I.
ir kt. Karvių klinikinio mastito gydymo efektyvumo tyrimai. Veterinarija ir zootechnika.
2008; 41(63). p. 80-85.
75. Djabri B. et al. Quarter milk somatic cell count in infected dairy cows: a meta-analysis.
Vet Res. 2002; 33. p. 335-357.
76. Polat B., Colak A., Cengiz M., Yanmaz L. E., Oral H., Bastan A. et al. Sensitivity and
specificity of infrared thermography in detection of subclinical mastitis in dairy cows.
Journal of Dairy Science. 2010; 93. p. 3525–3532.
77. Ostergaard S., Gröhn Y. T. Effects of Diseases on Test Day Milk Yield and Body Weight of
Dairy Cows from Danish Research Herds. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 1188–
1201.
78. Hillerton J., Semmens E., J. Comparison of Treatment of Mastitis by Oxytocin or
Antibiotics Following Detection According to Changes in Milk Electrical Conductivity
Prior to Visible Signs. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 93–98.
79. Špakauskas V., Klimienė I., Matusevičius A. Acomparison of indirect methods for diagnosis
of subclinical mastitis in lactating dairy cows. Veterinarski Arhiv. 2006; 76(2). p. 100–109.
80. Gröhn Y. T., Wilson D. J., Gonzįlez R. N., Hertl J. A., Schulte H., Bennett G., Schukken Y.
H. Effect of Pathogen-Specific Clinical Mastitis on Milk Yield in Dairy Cows. Journal of
Dairy Science. 2004; 87. p. 3358–3374.
81. Rajala-Schultz P. J., Gröhn Y. J., Guard C. L. Effects of Clinical Mastitis on Milk Yield in
Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 1213–1220.
82. Larroque H., Rupp R., Moureaux S., Boichard D., Ducrocq V. Genetic parameters for type
and functional traits in the French Holstein breed. Interbull meeting, June 2–4, Uppsala
Sweden. 2005; p. 169–179.
47
83. Clarke T., Cuthbertson E. M., Greenall R. K., Hannah M. C., Shoesmith D. Incomplete
milking has no detectable effect on somatic cell count but increased cell count appears to
increase strip yield. Australian Journal of Experimental Agriculture. 2012; 48. p. 1161–
1167.
48
PRIEDAI
1 priedas. Šėrimo racionai ir kombinuotų pašarų gamyba ūkyje X
Kombinuoti pašarai melžiamoms karvėms iki 180 laktacijos dienų.
1 toną 5 tonas 10 tonų 20 tonų
kombinuot
o
kombinuot
o
kombinuot
o
kombinuot
o
Pašarų pašaro pašaro pašaro pašaro
pavadinimas kg kg kg kg
Rapsų grūdai 3,00% 30 150 300 600
Toksinų surišėjas Nutriprotect AF 0,15% 1,5 7,5 rank
a 15 30
Mielės LIVE – SACC DAIRY 0,10% 1 5 rank
a 10 20
Acid buffer 0,50% 5 25 rank
a 50 100
Druska 0,50% 5 25 50 100
Natrio dikarbonatas 0,94% 9,4 47 94 188
Pašarinės kalkės 0,20% 2 10 20 40
Mineralai Vilomin Milking Org. 2,94% 29,4 147 294,0 588
Pupų grūdai 14,50
% 145 725 1450 2900
Žirnių grūdai 20,00
% 200 1000 2000 4000
Lubinų grūdai 8,00% 80 400 800 1600
Kvietrugių grūdai 26,17
% 261,7 1308,5 2617 5234
Kviečių/žirnių mišinys 17,00
% 170 850 1700 3400
Avižų grūdai 6,00% 60 300 600 1200
Kombinuoti pašarai melžiamoms karvėms virš 180 laktacijos dienų.
1 toną 5 tonas 10 tonų 15 tonų
kombinuoto kombinuoto kombinuoto kombinuoto
Pašarų pašaro pašaro pašaro pašaro
pavadinimas kg kg kg kg
Rapsų grūdai 0,00% 0 0 0 0
Toksinų surišėjas Nutriprotect AF 0,15% 1,5 7,5 ranka 15 22,5
Acid buffer 0,25% 2,5 12,5 ranka 25 37,5
Druska 0,50% 5 25 50 75
Natrio dikarbonatas 1,00% 10 50 100 150
Pašarinės kalkės 0,20% 2 10 20 30
Mineralai Vilomin Milking Org. 3,40% 34,0 170 340 510
Pupų grūdai 15,50% 155 775 1550 2325
Žirnių grūdai 23,00% 230 1150 2300 3450
Lubinų grūdai 8,00% 80 400 800 1200
Kvietrugių grūdai 25,00% 250,0 1250 2500 3750
Kviečių/žirnių mišinys 17,00% 170 850 1700 2550
Avižų grūdai 6,00% 60 300 600 900
49
Šėrimo racionas iki 180 laktacijos dienos.
iki 180 laktacijos dienos
2016.10.01
Per
parą:
Rytinis
šėrimas
Vakarinis
šėrimas
Kg-
viso
Rytinis
šėrimas
Vakarinis
šėrimas
Šiaudai Žolinis 1,00 0,50 0,50 136 68 68
Kukurūzų grūdainis Konc. 1,50 0,75 0,75 204 102 102
Vyt. žolės silosas Žolinis 15,20 7,60 7,60 2067 1034 1034
Kombi-I gr. Komb. 8,50 4,25 4,25 1156 578 578
Kukurūzų silosas Žolinis 17,80 8,90 8,90 2421 1210 1210
Cukrinių runkelių melasa Konc. 0,28 0,14 0,14 38 19 19
Vanduo 4,60 2,30 2,30 626 313 313
Viso 48,88 24,44 24,44 6647,7 3323,8 3323,8
Šėrimo racionas nuo 180 laktacijos dienos.
>180 laktacijos dienų ir 3 sav. iki
vedimo
Per
parą:
Rytinis
šėrimas
Vakarinis
šėrimas
Kg-viso Rytinis
šėrimas
Vakarinis
šėrimas
Šiaudai Žolinis 1,00 0,50 0,50 100 50 50
Įsėlis su šiaudais-Rulonai Žolinis 0,00 0,00 0,00 0 0 0
Kukurūzų grūdainis Konc. 1,40 0,70 0,70 172 86 86
Vyt. žolės silosas Žolinis 15,20 7,60 7,60 1520 760 760
Kombi-II gr. Komb. 5,80 2,90 2,90 580 290 290
Kukurūzų silosas Žolinis 17,80 8,90 8,90 1780 890 890
Cukrinių runkelių melasa Konc. 0,24 0,12 0,12 24 12 12
Vanduo 2,30 1,15 1,15 230 115 115
Viso 43,74 21,87 21,87 4406,20 2203,10 2203,10
50
2 priedas. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas
51
3 priedas. Antimikrobinis rezistentiškumas
Top Related