2017 m. rugpjûèio 4 d. Nr. 585

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Áþanga

Ðiais metais sukanka 90 me-tø, kai 1927 m. rugpjûèio 1 d.Varënoje pradëjo darbà pir-moji Lietuvos valstybinë dþio-vos sanatorija [1]. Jos ákûrëjasir direktorius per visà sanato-rijos gyvavimo laikotarpá (ið-skyrus sovietiná – 1940 06–194107) buvo gydytojas AlbinasGrigaitis. Literatûroje apie sa-natorijos ákûrimà ir jos darbàduomenø maþai. 1987 m. Èi-kagoje iðleistoje J. MeðkauskoLietuvos medicinos istorijoje dr.Milda Budrienë savo straips-nyje Kova su tuberkulioze Lie-tuvoje [6; 561-679 p.] Varënosdþiovos sanatorijai skyrë tikvienà sakiná: Valstybinë TB sa-natorija Varënoje buvo pastaty-ta (paryðkinta autorës – G. J.)1927 m. ir turëjo 50 lovø [569p.]. Sanatorijoje ligoniai buvogydomi iki 1944 m. vasaros (17metø). B. Kviklio duomenimis,joje nuolat gydësi 150-200 li-goniø [3]. Antrojo pasauliniokaro metu atsitraukianti ið Va-rënos vokieèiø kariuomenë jàsusprogdino, o sanatorijos di-rektorius A. Grigaitis, vengda-mas galimø gráþusios sovieti-

Lietuvos pirmajai valstybinei dþiovos sanatorijai Varënoje – 90Publikuojame prieð 15 metø doc. dr. Graþinos Jaro-

nienës paraðytà ir laikraðtyje „Mokslo Lietuva“ iðspaus-dintà straipsniø ciklà jos paèios, taip pat M. K. Èiurlio-nio draugijos Senosios Varënos skyriaus pirmininkësElvyros Sinkevièienës ir skyriaus nariø pageidavimu.Graþina Jaronienë – 1998 m. „Sidabrinës bitës“ laure-atë, 2012 m. Lietuvos Respublikos Prezidentës apdova-nota ordino „UÞ NUOPELNUS LIETUVAI“ Riteriokryþiumi, aktyvi visuomenës ir kultûros veikëja, M. K.Èiurlionio draugijos Senosios Varënos skyriaus ákûrë-ja bei ilgametë vadovë ir ðiuo metu rûpinasi Glûko dþio-vos sanatorijos jubiliejumi. Bûdama garbingo amþiausGraþina Jaronienë dabar gyvena Kaune

nës valdþios represijø, su sûne-liu Algirdu ir þmona Jadvyga,sanatorijos vyr. medicinos se-sele, emigravo á Vakarus.

Prabëgæ deðimtmeèiai visaskandina uþmarðtin. Buvusiossanatorijos vietoje, Glûko gi-rininkijos miðke, iki ðiolei iðli-kæs lageriø miðko plotelis, ku-riame jau ne kiekvienas netgivarëniðkis suras buvusio su-sprogdintos sanatorijos rûsioliekanas. Vienas po kito Ana-pilin iðkeliauja varëniðkiai –buvusieji sanatorijos darbuoto-jai: sanitarës, virëjos, staliai, ve-þëjai, monteriai, nusineðdamisu savimi prisiminimus. Iki1997-øjø metø neþinomas bu-vo ir gydytojo Albino Grigai-èio ðeimos likimas. Varënos vy-resni þmonës, prisimindami jávien geru þodþiu, tegalëjo pa-sakyti, kad jis Amerikoje, at-rodo, jau miræs. Ir tik dël lai-mingo atsitiktinumo, kai rûpi-nomës Varënoje pagerbti iðki-løjá emigracijos varëniðká raðy-tojà, ðaulá patriotà Balá Graþulá(jo vardu pavadindami Seno-sios Varënos bibliotekà), uþ-mezgæ ryðius su Balio þmonaMarija Graþuliene, gavome gy-dytojo Albino Grigaièio sû-

naus Algirdo adresà. Mûsølaiðkas já pasiekë jau ligos pa-tale, paralyþiuotà (Algirdas mi-rë), bet jo þmona, gydytojo Al-bino Grigaièio marti Irena, ta-po nuoðirdi mûsø pagalbinin-kë. Ji paskolino svarbiø doku-mentø, nuotraukø, priminëmums reikðmingø Lietuvos irmedicinos istorijos faktø.

Sanatorijos ásteigimodatos patikslinimas

Visuose aukðèiau nurody-tuose literatûros ðaltiniuose [1,2, 3, 4] tvirtinama, kad sanato-rijos ákûrëjas buvo gydytojasAlbinas Grigaitis. Nesutampatik sanatorijos ákûrimo data:Akiras Birþys [1], raðæs savoprisiminimus 1931 m. (apsilan-kæs pas Varënos sanatorijos di-rektoriø A. Grigaitá), labaitiksliai nurodo sanatorijos ákû-rimo datà. Tai 1927 m. rugpjû-èio 1 diena. 1927 m. nurodo iranksèiau minëta dr. MildaBudrienë [6], o kituose ðalti-niuose [2, 3, 4, 5] nurodomi1926-ieji. Norint patikslinti bû-tina prisiminti sanatorijos ákû-rëjo gydytojo Albino Grigaièiobiografijà.

Albinas Grigaitis gimë 1893metais Skropiejø kaime, Lan-

keliðkiø valsèiuje, Vilkaviðkioapskrityje. Baigæs Marijampo-lës gimnazijà iki Pirmojo pa-saulinio karo studijavo Mask-vos universitete medicinà. Ka-ras sutrukdë studijas, tad grá-þo á Lietuvà ir 1919 m. stojo sa-vanoriu karo gydytoju á jaunàLietuvos kariuomenæ. 1920 m.geguþës 14 d. jam suteiktas jau-nesniojo leitenanto laipsnis, pometø – pakeliamas á vyr. leite-nantus. 1922 m. jis jau Kaunokaro ligoninës etatinis gydyto-jas. 1923 m. liepos 15 d. jamsuteiktas kapitono laipsnis. Ási-kûrus Kauno valstybiniam uni-versitetui su Medicinos fakul-tetu A. Grigaitis jame baigëstudijas ir 1923 m. ágijo medi-cinos daktaro diplomà. Tai gy-dytojas, jau turintis solidø ka-ro gydytojo praktiko staþà, ágy-tà sunkiausiomis nepriklauso-mybæ atgavusios Lietuvos sà-lygomis. Kauno Karo ligoninë-je tebedirbo iki 1927 metø. Perðá laikotarpá, kaip karo gydyto-jas, vyko ten, kur buvo siøstas:ávykiai Klaipëdos kraðte – vy-ko á Klaipëdà, Lietuvos kariuo-menës vasaros manevrai Varë-nos poligone – vyko á Varënà.Labai galimas dalykas, kadmintis kurti dþiovos sanatorijàVarënos lageriø pastatuose gy-dytojui A. Grigaièiui kilo áver-tinus esanèiø sàlygø tinkamu-mà: patalpos jau yra, regionoklimatas idealus, nuo gyvenvie-tës lageriai nutolæ per 2-3 ki-lometrus puðyno, apskritai pu-ðynø masyvai driekiasi deðim-tis kilometrø á visas puses, tai-gi oras grynas. Varënos mies-telyje daug jaunø þmoniø – be-darbiø, kuriuos galima pasi-kviesti dirbti sanatorijoje.

Ðtai ádomus posûkis dakta-ro Albino Grigaièio biografi-joje: 1927 m. liepos 2 d. karogydytojas kapitonas AlbinasGrigaitis iðleidþiamas á atsar-gà (áraðas karininko dokumen-te), o jo biografijoje (raðytojesûnaus) toliau pateiktos ðios þi-nios: 1927 metais apie trys ki-lometrai nuo Varënos buvusiosrusø Caro karininkø ramovës

rûmuose ásteigë valstybinædþiovininkø sanatorijà. Po ke-liø metø apie vienà kilometràá ðiauræ nuo ðios sanatorijos bu-vusioje gelþkelio Artilerijos sto-tyje ásteigë ligoniø kasos dþio-vininkø sanatorijà Dainava (taiKauno ligoniø kasø dþiovos sa-natorija Varënos lageriuose,ásteigta 1931 metais [6], kuriaitaip pat vadovavo A.Grigaitis).

Taigi nelieka abejoniø, kadpirmoji Lietuvos valstybinëdþiovos sanatorija Varënojeásteigta 1927 m. rugpjûèio 1dienà. Tik dr. Mildos Budrie-nës [6] sakinys, kad sanatorijaVarënoje buvo pastatyta, neati-tinka tikrovës: jos statyti (pa-ryðkinta autorës – G. J.) nerei-këjo, nes to meto Lietuvos val-dþia kûrybingai panaudojoXIX a. pabaigoje caro karineistovyklai pastatytus ir karø beiþmoniø nesunaikintus pastatus(kitos Lietuvos dþiovos sana-torijos, kuriø patalpas dar rei-këjo pastatyti, buvo atidarytosdaug vëliau, pvz., V. Tumënie-nës vaikø sanatorija A. Pane-munëje – 1933-1937 m.; A. Pa-nemunës dr. Griniaus vardosanatorija – 1934, taigi net 6-10 metø vëliau negu Varëno-je).

Sanatorijosmaterialinë bazë

Dþiovos sanatorijai ákurtiVarënoje buvo palankios sàly-gos. Karø gaisrai buvo sunai-kinæ Varënos miestelá, bet Ca-ro armijos stovyklos lageriai ið-liko beveik nenukentëjæ. Ku-riantis sanatorijai, be jau mi-nëtø pastatø, buvo iðlikusiømediniø kokybiðkø namø per-sonalui. Ûkiniams poreikiamsbuvo remontuojami ir kareivi-niø barakai.

Sanatorijai pradëjus gyvuo-ti, dar tebestovëjo caro laikaispastatyta pravoslavø cerkvë.Tebestovëjo ir ádomios archi-tektûros medinis namelis – vë-liavø saugykla. Kaip nuroda-ma literatûroje [1], Varënospoligonà iki Pirmojo pasauli-nio karo naudojo Vilniaus ka-ro apygardos kariuomenë.

Ðio straipsnio autorë doc. dr. Graþina Jaronienë (viduryje) apdovanota ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“Riterio kryþiumi, – su Prezidente Dalia Grybauskaite, toká patá apdovanojimà gavusiu Senosios Varënosklebonu kun. Pranciðkumi Èiviliu (deðinëje), draugais ir artimaisiais. 2012 m. vasario 16-oji.

Vykdavo 12 kariuomenësstambiø vienetø vasaros praty-bos, tiek lizdø vëliavoms buvopadaryta vëliavø piramidëje –vëliavø saugyklos namelyje.

Sanatorijai priklausë 27,5 hamiðko ir 2,3 ha dirbamos þe-mës [1]. Netoli sanatorijosGlûko ir Varënio eþerai. Puðy-nai á visas puses tæsiasi deðim-tis kilometrø, oras grynas, pri-sotintas fitoncidø. Varënos kli-matas – þemyninis: þiemos ðal-tos, bet sausos. Ðios sàlygos la-bai palankios ligoniams su kvë-pavimo sistemos ligomis gydy-ti.

Literatûroje nurodoma, kadsanatorija turëjusi rentgeno,kvarco aparatus. Bûtina prie-monë, kurià ligoniai visuometprivalëjo neðiotis ir naudoti, taiindividualios portatyvios san-dariai uþdaromos spjaudyklës,kad TB bacilomis nebûtø uþ-terðiama patalpø ir miðko ap-linka (spjaudykliø plovimas,dezinfekcija – sanitariø dar-bas).

Patalpoms ir teritorijai ap-ðviesti sanatorija turëjo auto-nominæ elektrinæ. Sanatorijo-je buvo Varënos klimatologinispostas, priklausæs Hidromete-orologinës tarnybos Lietuvosvaldybai. Duomenø stebëtojair registratorë – sanatorijos vyr.seselë Jadvyga Grigaitienë [7].

Bus daugiau

Graþina JARONIENË

Literatûra1. Akiras Birþys. Lietuvos miestai

ir miesteliai. T. 1: Alytaus apskritis,Kaunas, 1931.

2. A. Ryliðkis. Fragmentai ið pra-eities miglø, Chicago, 1974.

3. B. Kviklys. Mûsø Lietuva. T. 1,1989, 412–419 p.

4. Lietuvos enciklopedija. T. 33,JAV, Bostonas, 1965, 121–125 p.

5. Maþoji lietuviðkoji tarybinë en-ciklopedija, III tomas R–Þ. Vilnius,1971.

6. J. Meðkauskas. Lietuvos medi-cinos istorija. Chicago, 1987, 561–579 p.

7. Varënos klimatologinio posto uþ-raðø knyga. 1941 m. kovo ir rugpjû-èio mën.

8. Rapolo Ðaltenio laiðkas G. Ja-ronienei, 1999-03-01.

Buvusio carinio armijos karininkø klubo name – Valstybinë Varënos dþiovos sanatorija apie 1933 m. (direktorius – gyd. A. Grigaitis). Uþmedþiø matoma jau naujai pastatyta sanatorijos virtuvë

Albinas Grigaitis (1893-1968) – gydytojas, I Lietuvos dþiovos sa-natorijos ákûrëjas Varënoje, 1919 m. Lietuvos kariuomenës savano-ris, karo gydytojas – kapitonas, ðaulys