2013 m. liepos 16 d. Nr. 535

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Stiprinant tautos vienybæ ir identitetà, puoselëjant kultûri-ná paveldà LR Seimas ðiuos metus paskyrë – tarmëms, kurio-se iðsaugoti archajiðkiausi lietuviø kalbos þodþiai ir jø formos.Tarmës yra ne tik kalbos, bet ir ðalies kultûros paþinimo ðalti-nis, nes pagal kalbësenos, ðnektos ypatybes galima daug suþi-noti apie tautos istorijà, tradicijas, socialinæ raidà.

Ðiandien daugelis kalbininkø sutinka, kad tarmë yra nyks-tantis reiðkinys ðiuolaikinëje visuomenëje. Daþnas þmogus gë-dijasi ir todël stengiasi atsikratyti tarmybiø, pavyzdþiui, kal-bëdamas vieðai arba su aukðtesnio socialinio statuso þmonë-mis daþniau kalba bendrine lietuviø kalba. Nuo savo kraðtuibûdingos tarmiðkos ðnektos ypaè nutolæs ðiandieninis jauni-mas, tam didelës átakos turëjo kitø kalbø invazija, modernë-janti kultûra. Vis daþniau pasigirsta kalbos, kad reikia græþtisá praeitá, iðsaugoti savo autentiðkumà, unikalumà. Vienas bû-dø tai padaryti – tai savito dialekto (tarmës) puoselëjimas.

Neseniai raðëme, jog Dzûkijos bièiuliø parlamentinë gru-pë ir jos pirmininkas, istorikas, Seimo narys Algis Kaðëta rað-tiðkai kreipësi á Valstybinæ lietuviø kalbos komisijà (VLKK)dël etnografinio regiono pavadinimo. Jame paþymëjo, kad ða-lia vietovardþio Dzûkija turëtø bûti raðomas ir pavadinimasDainava. Toká savo poþiûrá argumentuoja tuo, kad pavadini-mas dzûkai nëra siejamas nei su istorine þeme, nei su baltøgenèiø palikimu, kadangi dzûkø genties niekada nebuvo. Dzû-kijos pavadinimas, pasak jø, yra pradëtas naudoti tik XIX a.,o vietovardis Dainava pirmà kartà paminëta, kaip „terra De-ynowe“ (Dainavos þemë) dar 1253 m. karaliaus Mindaugo laið-ke Livonijos ordinui. Atsiþvelgiant á ðiuos istorinius faktus,VLKK buvo praðoma iðsaugoti pavadinimà Dainava ir pa-tvirtinti toká etninës srities pavadinimà: Dzûkija//Dainava, etn.sr., dzûkø gyvenama pietrytinë Lietuvos dalis.

Dzûkai mes ar ne, klausia ir mûsø skaitytoja Vanda Moc-kevièienë, kuri savo abejonæ grindþia tuo, kad dzûkai kalbaaukðtaièiø tarme. Anot jos, tik dël „didelio dzyvinimosi ir cik-sëjimo mus praminë dzûkais“. O ðtai dauguma Dzûkijos kai-mø, taip pat raðo V. Mockevièienë, ðliejasi bûtent prie Daina-vos girios, pietryèiø þemuma vadinama Dainavos þemuma,Dainavos kaimai – Varënos, Ðalèininkø, Lazdijø rajonuose, ogarsus kraðto raðytojas, lietuviø literatûros klasikas VincasKrëvë-Mickevièius savo surinktose pasakose, padavimuose irlegendose mini tik Dainavos kraðtà. Reikia paminëti ir tai,kad Dzûkijos bièiuliø parlamentinës grupës nariø laiðke tei-giama, jog ðalia vietovardþiø skliausteliuose áraðyti pavadini-mø variantai parinkti nesivadovaujant lygiaverèiais principais:vieni reiðkia istoriniø þemiø pavadinimus, kiti asocijuojasi suregiono gyventojø pavadinimais, o ðtai istoriniø þemiø pava-dinimus atitinka tik du regionai: Suvalkijos istorinis pavadi-nimas Sûduva jau þinomas nuo XIII a., o Þemaitijos regionas(tiek etnografinis, tiek istorinis) buvo vadinamas vien Þemai-èiais, bet ne Þemaitija, nuo XIII a. iki pat XX a. pradþios.

Ádomu, kà apie tai galvoja kalbininkai?Geguþæ Dzûkijos bièiuliø parlamentinë grupë gavo atsaky-

mà ið VLKK, kuriame teigiama, kad nutarime „Dël lietuviøvietovardþiø sàraðo“ áraðyti esamø etniniø srièiø pavadinimai.Visi jie, kaip raðo kalbininkai, siejami su dabartinëje ðaliesteritorijoje gyvomis tarmëmis ir etninëmis grupëmis, plg.:Aukðtaitija, aukðtaièiai, aukðtaièiø tarmë; Þemaitija, þemai-èiai, þemaièiø tarmë; Dzûkija, dzûkai, dzûkø tarmë; Suvalki-ja, suvalkieèiai, suvalkieèiø tarmë, etnonimai variantiðkai var-tojami kaip srièiø pavadinimai – Aukðtaièiai, Þemaièiai, Dzû-kai. O ðtai istoriniai srièiø pavadinimai á nutarimà ið viso ne-pateko, nes, pasak VLKK specialistø, daugelis jø, kaip ir Dai-nava, þymi teritorijas, iðeinanèias uþ dabartinës valstybës ri-bø. Kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardþiø þodyne“(A. Pupkis, M. Razmukaitë, 2000) tokiø istoriniø pavadini-mø yra keliasdeðimt: Dainava, Deltuva, Laiþuva, Varðuva, Kni-tuva, Kurðas, Lamata, Medininkai, Mëguva, Nalðia, Pagrau-dë, Palenkë, Pilvota, Sëla, Skalva, Sûduva, Upytë ir kt. Pava-dinimas Dainava yra traktuojamas kaip jotvingiø (dainaviø)istorinës þemës pavadinimas, galbût vienas ið trijø skirtingøgenèiø srièiø pavadinimø – Sûduva, Jotva, Dainava. AnotVLKK, tarp Dainavos ir Dzûkijos bendra tik tiek, kad jø teri-torija greièiausiai persikloja dabartinës Dzûkijos pietinëje da-lyje, kad romantinëje groþinëje literatûroje Dainava liaudið-kai siejama su daina ir dainingaisiais dzûkais ir vartojamaskaip Dzûkijos sinonimas, todël laikytinas poetizmu. 2013 m.geguþës 9 d. Kalbos komisijos posëdyje buvo nutarta nepri-tarti siûlymui á Lietuvos vietovardþiø sàraðà ðalia dzûkø gyve-namos pietrytinës Lietuvos dalies pavadinimo Dzûkija áraðytivariantà Dainava. VLKK atsakydama á Dzûkijos bièiuliø par-lamentinës grupës praðymà iðsaugoti pavadinimà Dainava, tei-gia, kad ðis vietovardis nëra retas: Dainava vartojamas kaipvienanaris Alytaus ir Kauno mst. daliø, aðtuoniø kaimø Elek-trënø, Kaiðiadoriø, Ðalèininkø, Ukmergës, Varënos, Vilniausr. savivaldybëse vardas, be to, sudaro sudëtinius sàskambiusstambiø geografiniø objektø pavadinimuose – Dainavos gi-ria, Dainavos þemuma.

Justina AKULAVIÈIÛTË

2013-ieji – Tarmiø metai

Dzûkija ar Dainava?Svajingas romansas

„Nebegráðiu laukøtakeliu“ suvirpino

vakaro dalyviø ðirdis ir pri-minë tuos graþius senus lai-kus, kai Burokaraistëlës so-dþiaus takeliais vaikðtinëjopanelë Onutë Tamulevièiû-të, bûsimoji Balèiûnienë. Be-lieka spëlioti, kokius roman-sus dainuodavo jaunoji Aly-taus, Kauno gimnazijos,Kauno Vytauto Didþiojouniversiteto, vëliau - ir Vil-niaus universiteto studentë.Kaip prisiminimà ið tø gra-þiø laikø - pluoðtà ðirdá dras-kanèiø ir sielà virpinanèiø se-nøjø romansø - atliko Keis-tuoliø teatro aktorius DaliusSkamarakas.

Iðties nedaug yra þinomaapie Onos Balèiûnienës - Ta-mulevièiûtës asmenybæ. Suðios kûrëjos, pasiraðinëjusiosO.B. Audronës slapyvardþiu,biografijos momentais ir kû-rybos bruoþais supaþindinoVB Bibliografijos, informa-cijos ir kraðtotyros skyriausvedëja Elena Glavickienë: „Jau 1937m. spaudoje publi-kuotuose jos eilëraðèiuosevyrauja jaunystës prisimini-mø, gimtinës ilgesio, meilësmotyvai, kupini jaunystësþaismo, lyrizmo, pakilios pa-saulëjautos. Kaip ðilèiausiøprisiminimø saulë ilgesiu po-etei ðvietë jos tëvas, puikusþmogus, bet anksti palikæsjaunutæ 26 metø naðlæ sutrim maþyliais. Eilëraðtyje„Gimimo dienoj“ poetë pri-simena motinos rankø ðilu-mà, maldauja ateit á sapnà,pavargusià priglaust ir pane-ðiot. Lyrikos rinkiniuose„Berþø pasakos“, „Þingsniaitakeliu“ atgyja prabëgusiømetø, paliktos tëviðkës ilge-sio, susimàstymo vaizdai.

Lyg atgijæs retro atvirukasPoezijos ir romansø vakaras, vykæs vieðojoje bibliotekoje, buvo skirtas iðeivijos

pedagogës, þurnalistës, poetës Onos Balèiûnienës–Tamulevièiûtës gimimo 100 me-tinëms (1913 06 25) ir pedagogës, muzikantës, liaudies meistrës Danutës Jarmalaitës–Þarkaitienës poezijos knygelës „Angelo sparne mano meilë“ pristatymui

Garsûs iðeivijos kompozito-riai dainingiems O.B. Aud-ronës posmams kûrë muzi-kà.“

Saviems ir kitø kurtiemseilëraðèiams muzikà kûrë irtaikë kita talentinga moteris- Danutë Jarmalaitë–Þar-kaitienë. Gimusi Veisëjuose,didesniàjà savo gyvenimodalá ji praleido Varënoje. Èiaiðtekëjo, augino vaikus, mo-kytojavo. Ir visur jà lydëjo di-dþioji aistra muzikai. Daina-vo, grojo, kûrë muzikà ir ei-lëraðèius. Virð 30 dainuoja-mø eiliø sugulë á poezijosrinkinukà „Angelo sparnemano meilë“. „Visi graþûs

posmai ir dainos gimsta iðmeilës aistros ir kanèios, - suðypsena prisipaþino DanutëÞarkaitienë. Sunkus akorde-onas paklûsta jos moteriðkaigleþnoms rankoms, kurian-èios ypaè didelio kruopðtu-mo reikalaujanèius minia-tiûrinius medelius ið karoliu-kø. Tarsi karoliukai pynësi irgraudulingos Danutës melo-dijos apie draugystæ, mylimøakiø ilgesá, ðirdies nerimà irnorà bûti kartu. Daug senti-mentø sukëlë ne tik Danu-tës Þarkaitienës dainos irDaliaus Skamarako „chuli-ganiðki“ romansai. Vakarosveèiai mielai pritarë retro

stiliaus ansambliuko atlieka-miems romansams ,patysprisiminë ir dainavo mëgsta-mas dainas. Mokytoja Aldo-na Þilinskienë papasakojoádomià populiarios dainos„Ûþia vëjas tarp klevo ðakø“atsiradimo istorijà. Norin-tiems labiau pajusti praëju-sio amþiaus 4-ojo – 5-ojo de-ðimtmeèiø madas ir nuotai-kas bei nusifotografuoti bu-vo skirtas stilizuotas retrokampelis.

RenataÈESNULEVIÈIENË

VB skaitytojøaptarnavimo skyriaus

bibliotekininkë

Ðeðtadiená, birþelio 22 d.,Perlojoj buvo ðvenèiamos netik Joninës, bet ir paskelbtusTarmiø metus minëjo: „Tepkalbëj mûs tëvai“.

Pulsuojantá vasaros kaitravakarà þmonës prie Perlojoskultûros centro rinkosi kaipbitelës á avilá – ið visø kieme-liø, siauriausiais takeliais.Scenos papuoðimus vytinonevëstantis vakaras, jaunimasjau bûrësi á grupeles.

„Devyni metai, ne vienadziena“ dainuodami scenàpripildë Perlojos etnografijosansamblis ir tik viena kita mo-teris, neatlaikiusi taip ðviesiaisuskambusios dainos, vos gir-dimai pritarë dainininkams.O norëjosi, kad toji daina su-burtø visus á vienà ðirdies me-lodijà.

Renginá vedë Urtë Fialkov-skytë. Susirinkusiuosius jisveikino tarmiðkai, tik sunkiaiskambëjo dzûkiðka ðnekta.Apie dzûkø tarmæ trumpàpraneðimà perskaitë Perlojosbibliotekininkë Nijolë Krivie-në. Ir jai jaudulys trukdë më-gautis dzûkiðku þodþiu, o jukvisi namuose dzûkuoja. N.Krivienë ragino gaivinti gim-tà tarmæ, daugiau dzûkiðkaibendrauti ir iðsaugoti atei-nanèioms kartoms.

Á renginá atvykæs Perlojos

Ale ir sprangus tas dzûkiðkas þodzis

garbës pilietis, aktorius To-mas Vaisieta savo sodriu bal-su dzûkiðkai pasakë LiudoGiros eilëraðtá ir apgailesta-vo, kad „gerklë neklauso“,negalëjo susirinkusiøjø ausysiðgirsti nuostabiai pasakoja-mø smagiø istorijø.

Kalbas keitë melodingosdzûkiðkos dainos, þiûrovamstaip pat teko iðbandyti savogebëjimus kalbëti tarmiðkai.Á scenà buvo pakviesti drà-siausieji, jiems teko perkaitytibendrine kalba paraðytà eilë-raðtá dzûkiðkai, o komisija ta-po visi susirinkusieji, kurieplojimais ávertino „cikrinius“dzûkus. Vëliau buvo pasako-

jamos linksmos istorijos,anekdotai, surengtos dzûkið-kø þodþiø vertimo á bendrinækalbà varþybos.

Kokios Joninës be sveikini-mø Jonams ir Janinoms!? Vi-sus varduvininkus papuoðëJoniniø vainikai, o renginiosveèiai ir dalyviai jiems iðkil-mingai sudainavo „Ilgiausiømetø“.

O tuomet scenà uþpildëPerlojos kultûros centro hu-moro grupës aktorës – IrenaStoðkienë, Vida Suprinaitie-në ir Regina Kupèinskienë,suvaidinusios humoristináspektakliukà „Reketas“. Taibuvo premjerinis vaidinimas,

o aktorinius gebëjimus þiûro-vai ávertino garsiais plojimaisir smagiu juoku.

Pagrindinæ renginio dalávainikavo Perlojos himnas.

Taèiau vakaras dar nesibai-gë, didþiulis lauþas laukë sa-vo laiko – tamsos, kai lieps-nos plëðys trumpiausià metønaktá. Ant scenos pakilo Per-lojos mokinës, kurios atlikonostalgiðkà dainà apie meilæ,paskui suðoko ritminá ðoká.

Ir prasidëjo Joniniø nakti-ðokiai, uþtrukæ iki saulëtekio,kaip þmonës sako: „geri vai-kai po ðviesai iðeina, po ðvie-sai ir pareina“.

Marija LÛÞYTË