LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Deimantė Obelienytė
BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ MEDICINOS NORMOJE
APIBRĖŽTŲ IR KASDIEN ATLIEKAMŲVEIKLŲ ATITIKTIES VERTINIMAS VIEŠOSIOSE IR PRIVAČIOSE PSP ĮSTAIGOSE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė:
prof.habil.dr. Irena Misevičienė
KAUNAS, 2012
2
TURINYS SANTRAUKA.............................................................................................................................. 3
SUMMARY.................................................................................................................................. 4
SANTRUMPOS........................................................................................................................... 5
ĮVADAS........................................................................................................................................ 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................... 9
1.1. Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos priežiūroje...................................................
1.2. Bendruomenės slaugą reglamentuojantys dokumentai...........................................................
1.3. Bendruomenės slaugytojų veiklos..........................................................................................
1.4. Bendruomenės slaugytojų praktika užsienyje ir darbo ypatumai Lietuvoje...........................
9
11
15
22
33
33
35
39
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI..................................................................................
2.1. Tyrimo eiga ir tiriamųjų kontingentas....................................................................................
2.1. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos......................................................
2.2. Anketinė apklausa: struktūra ir turinys ..................................................................................
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai.................................................................................... 40
41
41
48
52
62
64
70
74
3. TYRIMO REZULTATAI.....................................................................................................
3.1. Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo analizė.........................................................
3.2. Bendruomenės slaugytojų veiklos paciento namuose analizė...............................................
3.3. Bendruomenės slaugytojų profilaktinė veiklos, sveikatos mokymo analizė.........................
3.4. Bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų analizė..............................................................
3.5. Bendruomenės slaugytojų profesinio tobulėjimo ir laiko planavimo analizė........................
3.6. Bendruomenės slaugytojų pasiūlymų bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės
slaugai, analizė...............................................................................................................................
3.7. Bendruomenės slaugytojų veiklų laiko analizė......................................................................
3.8. Bendruomenės slaugytojų veiklų atitiktis medicinos normai................................................. 80
4. REZULTATŲ APTARIMAS................................................................................................ 83
IŠVADOS...................................................................................................................................... 89
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS........................................................................................ 90
LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................... 91
PRIEDAI....................................................................................................................................... 97
3
SANTRAUKA
Obelienytė D. Bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtų ir kasdien atliekamų
veiklų atitikties vertinimas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, magistro baigiamasis darbas/
darbo vadovas prof. I. Misevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos vadybos
katedra. – Kaunas, 2012. - 102 p.
Darbo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų
veiklų atitiktį viešosiose ir privačiose PSP įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas;
2. Atlikti bendruomenės slaugytojų veiklos darbo laiko analizę;
3. Palyginti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su
atliekamomis veiklomis kasdienėje praktikoje viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos
priežiūros įstaigose.
Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2011 m.vasario- gruodžio mėnesiais anoniminės apklausos
būdu, Kaune, atsitiktiniu atrankos būdu parinktose septyniose pirminės sveikatos priežiūros
įstaigose: Tyrimo objektas: Kauno pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių
bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktis. Tyrimo
populiacija: Kauno pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės
slaugytojos. Tyrimo metu apklausta 100 bendruomenės slaugytojų.
Tyrimo išvados: 1. Dominuojančios bendruomenės slaugytojų veiklos tiek viešosiose, tiek
privačiose PSP įstaigose yra techninės slaugos procedūros bei administracinis darbas.
Pagrindinės veiklos pacientų namuose, tai pat susijusios su įvairiomis slaugos procedūromis bei
profilaktiniu darbu. 2. Didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios
viešosiose ir privačiose įstaigose, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose ir 52 proc.-
privačiose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. – viešosiose ir 29 proc. –
privačiose PSP įstaigose). Dirbdamos apylinkėse, šios specialistės didžiąją savo darbo laiko dalį
skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. – privačiose PSP įstaigose bendros
darbo trukmės apylinkėje). 3. Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose tik beveik kas
dešimta bendruomenės slaugytoja atlieka daugiau nei tris ketvirtadalius veiklų ir nei viena
slaugytoja nenurodė, kad vykdo visas minėtoje normoje nurodytas veiklas.
Raktiniai žodžiai: bendruomenės slauga, medicinos norma, kasdieninė veikla, atitiktis normai.
4
SUMMARY
Obelienytė D. The evaluation of the correspondence of the community nurses activities
described in the medical norm to their daily activities in public and private primary health care
(PHC) institutions, masters thesis/ supervisor professor I. Misevičienė; Lithuania University of
Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. – Kaunas, 2012. -
102 p.
Aim of study: to evaluate the correspondence of the community nurses activities described in the
medical norm to their daily activities in public and private PHC institutions.
Objectives:
1. To identify daily activities carried out by community nurses;
2. To perform the work time analysis of community nurses;
3. To compare the activities of community nurses described in the medical norm to their
daily activities in different types of primary health care institutions.
Methods: the cross-sectional study was performed at seven Kaunas PHC institutions, in 2011
February-December. The anonymous questionnaire was used in survey. The object of the
research – the correspondence of the community nurses activities described in the medical norm
to their daily activities in Kaunas. There were 100 community nurses. All completed
questionnaires were suitable for further investigation and statistical analysis. An anonymous
questionnaire was used, which was developed according to literature analysis and medical norm.
Conclusions: In public and private primary health care (PHC) institutions dominant community
nurses daily activities are associated with nursing procedures and administtrative work. The main
activities at patient`s home also associated with a variety of nursing procedures and preventive
work. 2. Most of the working time at public and private PHC institutions community nurses
spend for administrative (44% in public and 52% - private institutions of working time) and
preventive work (26% - public, 29% - private institutions). Most of the working time in districts
community nurses spend for preventive work (57% in public and 47% - private institutions of
working time in district). 3. Almost a tenth community nurses` both in public and private PHC
institutions` perform more than three-quarters daily activities and there was no community nurse
perform it fully.
Key words: community nursing, medical norm, daily activities, correspondence to medical norm.
5
SANTRUMPOS AKS – arterinis kraujo spaudimas
B.p.s. – bendrosios praktikos slaugytojas
B.s. – bendruomenės slaugytojas
lls – laisvės laipsnių skaičius
LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija
MN – Medicinos norma
n – respondentų skaičius
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
PSP – pirminė sveikatos priežiūra
p – reikšmingumo lygmuo
proc. – procentai
χ2 – Chi kvadratas
6
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros reforma Lietuvoje vyksta daugiau kaip dešimt metų, tačiau ji
nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi [45]. Sveikatos priežiūros sistemoje prioritetine sritimi
tampa pirminė sveikatos priežiūra [46]. Tarptautiniai tyrimai įrodė, kad pirminė sveikatos
priežiūra (toliau PSP) yra labai svarbi norint racionaliau naudoti augančias sveikatos priežiūros
išlaidas ir įveikti ryškėjančius sveikatos skirtumus tarp įvairių socialinių grupių žmonių. 2008 m.
PSO ataskaitoje, pažymint Alma Atos deklaracijos 30 - metį, pabrėžta, kad pirminės sveikatos
priežiūros reforma tebėra pats svarbiausias sveikatos priežiūros uždavinys ir reikalauja didžiausio
dėmesio [31].
Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, kinta ir pačios visuomenės požiūris į
slauga ir slaugytojus. Slaugytojams iškyla nauji uždaviniai, keičiasi jų vaidmenys
bendruomenėse, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant sveikatos priežiūros
reformoje. Iš slaugytojų pradėta reikalauti naujų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, sugebėjimo
savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir jų įgyvendinimą [39]. Slaugytojai vis dažniau
tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, o kai kuriose srityse jų vaidmuo tampa netgi
didesnis nei gydytojų. To pavyzdžiais galėtų būti profilaktinis darbas, pacientų sveikos
gyvensenos principu mokymas ir pan. Gydomajame procese slaugytojas taip pat puikus partneris.
Jo atsakomybė, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą.
Bendruomenės slaugytojai yra praktikai, turintys patirties vertinant bendruomenių
poreikius, planuojant bei įgyvendinant bendruomeių sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo veiklas.
Šios slaugos centre ne vien atskiri asmenys, tačiau ir bendruomenės. Savo veikloje šie specialistai
bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros nariais. Siekdami kuo geresnių bendruomenių
sveikatos rezultatų, jie skatina šias dalyvauti, sprendžiant sveikatos problemas, priimant
sprendimus už savo sveikatą [49]. Bendruomenės slaugytojai savo praktinėje veikloje turi skatinti
bendruomenę, jos narius veikti savarankiškai ir būti atsakingais tiek kiekvienas už savo
asmeninės sveikatos, tiek ir už visos bendruomenės, kaip visumos, sveikatos išsaugojimą ir
stiprinimą [40].
Pirminės sveikatos priežiūros išvystymo lygis turi tiesioginės įtakos mūsų visuomenės
bendrajai sveikatai. Pirminė sveikatos priežiūra sudaro pirmą ryšio tarp paciento ir sveikatos
sistemos lygmenį. Tai apima ir išsamesnę, labiau tęstinę ir geriau koordinuotą paciento, šeimos ir
bendruomenės priežiūrą. Pirminės sveikatos priežiūros ekspertų grupė rekomenduoja imtis
7
daugiaplanių veiksmų, kad pirminė sveikatos priežiūra mūsų šalyse būtų pagerinta [8].
Bendruomenės sveikata iš dalies priklauso ir nuo bendruomenės slaugytojų veiklos, jos
veiksmingumo bei efektyvumo. Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba pažymi, kad Lietuvoje vis
dar nėra ambulatorinės slaugos komandinio darbo bendruomenėje, kad šis darbas
nekoordinuojamas. Valstybės institucijų dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos
reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai – menkas, tačiau slaugos
specialistų funkcijos peržengė sampratą, kad jų paslaugos turi būti susijusios tik su gydymo
procedūromis [32]. Bendruomenės slaugos svarba, galinčia spręsti asmens ir visuomenės
sveikatos priežiūros problemas bei vykdyti ankstyvąją prevenciją, sveikatos priežiūros sistemoje
neabejojama. Kokybiškos slaugos paslaugos, siekiai privalo remtis pacientų poreikiais ir
lūkesčiais, paslaugos tikslais, uždaviniais, galimybėmis bei sąlygomis tiek sveikatos priežiūros
įstaigos, tiek kiekvieno sveikatos priežiūros paslaugą teikiančio asmens atžvilgiu [30].
Temos aktualumas: Lietuvoje vis dar per mažas valstybės institucijų dėmesys
bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės
slaugos plėtrai. Negana to pirminės sveikatos priežiūros finansavimas yra nepakankamas, kas
sąlygoja prevencinio darbo, diagnostikos ir slaugos paslaugų stoką. Taipogi, išlieka mokslinių
darbų trūkumas apie pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, bendruomenės slaugos
praktikos pokyčius bei ateities modelius, kurie suteiktų galimybę ne tik plėtoti šią slaugą, bet ir
užtikrinti, kad ji buvo efektyvi ir kokybiška [26]. Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kuriais būtų
siekiama nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas bei palyginti jas su medicinos
normoje esančiomis tarp viešųjų ir privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Taipogi
anksčiau nebandyta analizuotii šių slaugos specialistų atliekamų darbo veiklų laiko atžvilgiu. Be
to daugelyje užsienio ar Lietuvos literatūros šaltinių nagrinėjamos slaugytojų, dirbančių
stacionarių asmens priežiūros įstaigų darbo problemos, o ne PSP.
Darbo praktinė reikšmė: Bendruomenės slaugytojų pagrindinių kasdien atliekamų
veiklų bei jų atitikties medicinos normai įvertinamas galėtų būti pagrindu koreguoti ar papildyti
dabartinius teisinius dokumentus, reglamentuojančius šią slaugą. Gauti duomenys suteiks
galimybę paskatinti sveikatos priežiūros institucijų vadovus organizuoti bendruomenės
slaugytojų veiklą taip, kad ši atitiktų medicinos normas, kuriomis turi vadovautis šie slaugytojai.
Be to tai gali tapti gera paskata gerinti vidinę įstaigos komunikaciją, padėti kryptingai plėtoti
bendruomenės slaugą.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų
veiklų atitiktį viešosiose ir privačiose PSP įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas;
2. Atlikti bendruomenės slaugytojų veiklos darbo laiko analizę;
3. Palyginti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su
atliekamomis veiklomis kasdienėje praktikoje viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos
priežiūros įstaigose.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos priežiūroje
1978 metais tarptautinėje konferencijoje Alma Atoje 189 pasaulio šalių atstovai
įsipareigojo, jog iki 2000-ųjų metų sveikatos priežiūroje svarbų vaidmenų vaidins pirminė
sveikatos priežiūra. Priėmus Alma Ata deklaraciją, pirminė sveikatos priežiūra (toliau PSP) buvo
įvardinta, kaip sveikatos priežiūra, kuri pagrįsta praktiniais, moksliškai patikimais ir socialiai
priimtinais metodais, visuotinai prieinamais visiems asmenims, šeimoms bendruomenėse ir yra
neatsiejama nuo šalies sveikatos priežiūros. Tai yra pirmasis lygmuo, kuris yra arčiausiai asmenų,
jų šeimų bei bendruomenių, kuriose jie gyvena, dirba ir pa. PSP sprendžiamos pagrindinės
problemos bendruomenėse, teikiant sveikatą stiprinančias, profilaktines, gydomąsias,
reabilitacines paslaugas. Jos dėka palaipsniui gerinama visapusiška sveikatos priežiūra,
pirmenybę tekiant tiems, kurios jos labiausiai reikia. Pirminėje sveikatos priežiūroje dirba
specialistai, kurie veikia komandos principu bei reaguoja į bendruomenės sveikatos poreikius
[55].
Pirminės sveikatos priežiūros svarba ir jos plėtros prioritetai pabrėžiami jau ne vieną
dešimtmetį daugelyje pagrindinių šalies teisės aktų: Lietuvos nacionalinėje sveikatos
koncepcijoje, Lietuvos sveikatos programoje. Apie PSP randama ir Sveikatos priežiūros įstaigų
restruktūrizavimo strategijoje [24], Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo
strategijoje [23].
Daug naujesniame dokumente „Europa – 2020“ tarp galimybių gerinti visuomenės,
atskirų individų sveikatą, minima, jog čia svarbi sritis yra pirminė sveikatos priežiūra ir jos
paslaugų plėtra, o į tai įtraukiama ne tik šeimos gydytojo institucija, tačiau ir bendruomenės
slaugos vystymas [3].
„Lietuvos sveikatos programos 2020“ projekto strateginiuose asmens ir visuomenės
sveikatos priežiūros plėtros uždaviniuose nurodoma, jog brandi pirminė asmens sveikatos
priežiūra – asmens sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo ir teisumo pagrindas. Šiame
projekte pabrėžiama, kad šios programos įgyvendinimo laikotarpiu viena esminių sveikatinimo
proceso programinio valdymo krypčių yra pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Įdomu tai, jog
pagrindinėmis PSP plėtros įgyendinimo priemonėmis tampa bendrosios praktikos, ar
bendruomenės slaugytojų rengimo užtikrinimas, jų paskirstymas šalies teritorijoje, jų skaičiaus
10
didinimas bei nuolatinis dėmesys kvalifikacijos kėlimui. Taip pat iškeliama „atvejo vadybos“
modelio idėja ir komandinio darbo koncepcijos plėtojimas [28].
Senstant populiacijai, augant pacientų poreikiams, vykstant reformoms, kuriomis
siekiama daugumos paslaugų teikimą perkelti iš stacionarų į bendruomenę, didėja ir pirminės
sveikatos priežiūros paslaugų poreikis [66].
Pirminės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimas dešimties metų laikotarpiu
apima šiuos pasikeitimus:
1. Plečiant pirminės sveikatos priežiūrą, pereinama nuo individo sveikatos prie
bendruomenių, jų narių sveikatos;
2. Paslaugų teikimo dėmesys nukreipiamas nuo gydytojų, kaip vienų pagrindinių
paslaugų teikėjų, link komandinio darbo metodo su kitais sveikatos priežiūros specialistais;
3. Didinamos paslaugų apimtys, kurios tiesiogiai susijusios su ligų prevencija, sveikatos
skatinimu ir pan.[87]
Pirminėje sveikatos priežiūroje ypatingas vaidmuo tenka bendruomenės slaugai, kuri
remiasi holistine paciento gerovės samprata [16]. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO)
bendruomenės slaugą apibrėžė, kaip „veikla, apimanti savarankišką ir komandinę sergančių ar
sveikų, įvairaus amžiaus asmenų, šeimų, bendruomenių priežiūrą‘. Ji taip pat apima neįgaliųjų,
mirštančiųjų slaugą bei sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją [87].
Bendruomenės slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta
tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją. Bendruomenės slaugytojo praktika – teisės
aktų reglamentuota bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią licenciją verstis slaugos
praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir teisės aktų nustatyta
tvarka įgijusio bendruomenės slaugos specializaciją, teikiamos bendruomenės slaugos paslaugos
bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos priežiūros ir (ar) bendruomenės slaugos
paslaugas teikiančioje įstaigoje [21].
Bendruomenės slaugos pagrindas – šeimos slaugytojo institucija, kuri sukurta remiantis
geriausia Europos Sąjungos šalių praktika. Bendruomenės slauga Europoje turi vaidina vaidmenį,
slaugant ne tik sergančius, pagyvenusius asmenis, bet ir skatinant sveikatos stiprinimą,
palaikymą, sveiką gyvenseną [6]. Taigi slaugos paslaugas bendruomenėje bandoma vis labiau
nukreipti į sveikatos stiprinimą nei į ligų gydymą. Tačiau vis dar išlieka tradicinė orientacija, kai
paslaugos orientuotos į sergančiųjų priežiūrą t.y. gydymo procedūras, injekcijas, žaizdų
11
perrišimus, vaistų pirkimus, pirmąją medicinos pagalbą, gydytojų konsultacijų organizavimą ir
pan. [4].
Seniau slaugytojai kartu su gydytoju priiminėdavo pacientus, po to lankydavo pacientus
namuose. Slaugytojų darbo diena būdavo padalinta į ligonių priėmimą poliklinikoje ir darbą
bendruomenėje. Tuomet pastebėta, jog slaugytojams buvo vis sudėtingiau atlikti visas reikiamas
slaugos paslaugas, todėl nuspręsta šias atskirti, o slaugytojus perkvalifikuoti. Su gydytoju
dirbantys slaugytojai tapo bendrosios praktikos slaugytojais, o einantys į bendruomenę, pavadinti
bendruomenės slaugytojais [5].
Bendruomenės slaugytojams savo darbe tenka vykdyti daug funkcijų (vaidmenų)
įvairiose praktikos srityse. Šios funkcijos yra labai įvairios ir iš dalies sutampančios. Realiame
gyvenime nėra lengva išskirti kada ir kokiam vaidmeniui (funkcijai) gali būti priskirti konkretūs
bendruomenės slaugytojų atliekami veiksmai ar poelgiai. Slaugytojai savo darbe turi būti labai
lankstūs ir prisitaikyti prie konkrečios situacijos ar bendruomenės narių poreikių. Akcentuotina
tai, kad bendruomenės slaugytojai savo praktinėje veikloje turi skatinti bendruomenę, jos narius
veikti savarankiškai ir būti atsakingais tiek kiekvienas už savo asmeninės sveikatos, tiek ir už
visos bendruomenės, kaip visumos, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą [40].
Apibendrinant galima teigti, jog vykstant sveikatos priežiūros reformoms, stengiamasi
daugelį sveikatos priežiūros paslaugų perkelti į pirminės sveikatos priežiūros lygmenį, kuriame
ypatingas vaidmuo tenka bendruomenės slaugai. Bendruomenės slauga neapsiriboja vien tik
sergančiųjų, ar pagyvenusių žmonių priežiūra bendruomenėse, tačiau vis daugiau dėmesio
bandoma skirti ir sveikatos išsaugojimui bei stiprinimui.
1.2.Bendruomenės slaugą reglamentuojantys dokumentai
Iki 2011 metų bendruomenės slaugytojo teises ir pareigas reglamentavo Lietuvos
medicinos norma (toliau MN) 28 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės. Pareigos. Kompetencija ir
atsakomybė.“ Medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas).
Funkcijos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinta 1998 metais Lietuvos respublikos
sveikatos apsaugos ministro M. Stankevičiaus. Ši medicinos norma buvo privaloma visiems
bendruomenės slaugytojams, kurie užsiima tokia praktika, jų darbdaviams, asmenims, kurie
moko šiuos specialistus. Bendruomenės slaugytojo medicinos norma buvo ganėtinai išsami, t.y.
12
joje nurodomos pagrindinės pareigos, teisės, kompetencijos, pavaldumas, atsiskaitomybė bei
atsakomybė. Taip pat pridėti priedai, iš kurių vienas, susijęs su pirmąja medicinos pagalba, kurią,
esant tam tikrai situacijai turi teikti šie slaugytojai. Prieduose pateiktas atliekamų sveikatos
priežiūros profilaktinių ir kitų procedūrų, tyrimų sąrašas [19].
Remiantis šia medicinos norma, bendruomenės slaugytoja (-as) buvo laikomas asmuo,
baigęs pagrindines slaugos studijas ir bendruomenės slaugytojo specializaciją pagal Lietuvos
Respublikoje pripažintą ir patvirtintą slaugos bei bendruomenės slaugos studijų programą. Šiuo
metu Lietuvos Sveikatos mokslų universitete neruošiami šie slaugytojai, todėl norėdami užsiimti
šia praktika turi baigti tam tikrus kursus. Kauno kolegijoje studentai gali rinktis bendruomenės
slaugytojo specializaciją ir dirbti poliklinikose, bendruomenėse ir pan. [37] Bendruomenės slauga
gali verstis slaugytojas, turintis galiojančią bendrosios praktikos licenciją ir baigęs bendruomenės
slaugos specializaciją.
Įgyvendinant naujojo Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo nuostatas,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 17 isakymu Nr. V-1037 buvo
patvirtintas Specializuotos slaugos sričių sąrašas. Viena iš patvirtintų specializuotos slaugos
sričių, kuriose specialiaja slaugos praktika gali verstis bendrosios praktikos slaugytojas, turintis
atitinkamą slaugos specializaciją, buvo bendruomenės slauga. Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-51 buvo patvirtintas Bendruomenės
slaugos neformaliojo švietimo programos reikalavimų aprašas. Taigi, priėmus naujus teisės aktus,
atsirado poreikis peržiūrėti esamą bendruomenės slaugytojo MN ir parengti naują jos projektą,
atsižvelgiant į pagrindinius šiuo metu vykdomos Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos
prioritetus [14]. Todėl 2010 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu
buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naują bendruomenės slaugytojo medicinos normos (MN
57:2010) projektą, kuris buvo patvirtintas 2011 birželio 30 dieną. Kitas šios medicinos normos
patikrinimas planuojamas 2015 metais [21].
Lyginant naująją normą su ankstesniaja, išryškėja nemažai skirtumų. Naujajame MN
projekte pateikiami vos keli apibrėžimai ir terminai, kai tuo tarpu senojoje normoje jie gana
plačiai, išsamiai aprašyti. Tačiau 2011 metais patvirtintoje normoje išplėstos bendrosios
nuostatos, kuriose atsiranda tokia sąvoka, kaip „specialistų komanda“. Rengiant MN, didžiausias
dėmesys buvo skiriamas papildomai bendruomenės slaugytojo įgyjamai kompetencijai,
reikalingai dirbant bendruomenėje, paciento namuose, pirminės sveikatos priežiūros ar globos
13
įstaigoje. Taip pat buvo siekiama bendruomenės slaugytojui suteikti kuo daugiau
savarankiškumo. MN normoje apibrėžta, kad bendruomenės slaugytojas, atsižvelgdamas į kitų
pirminės asmens sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų rekomendacijas, savarankiškai
sudaro, įgyvendina ir dokumentuoja slaugos planą, savarankiškai teikia bendruomenės slaugos
paslaugas asmeniui, šeimai, bendruomenei, vykdo pirminės sveikatos priežiūros (išskyrus
psichikos sveikatos) paslaugas teikiančio gydytojo paskyrimus [14].
Senojoje medicinos normoje bendruomenės slaugytojos neturėjo daug teisių, kuriomis
galėtų pasinaudoti savo darbe, tačiau naujoje normoje jos išplėstos, pvz.: „Bendruomenės
slaugytoja turi teisę savo kompetencijos ribos konsultuoti asmenis, šeimas, bendruomenę
sveikatos ugdymo, stiprinimo, palaikymo, ligų ir žalingų įpročių profilaktikos, slaugos
klausimais. Iškyla klausimas, ar visiems yra žinoma, kas yra bendruomenės slaugytojų
komptenecija ir jos ribos. Naujoje MN yra apibrėžta, kas yra bendruomenės slaugytojo profesinė
kompetencija: „Bendruomenės slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir
įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs studijas pagal slaugos programą, įgijęs bendrosios praktikos
slaugytojo profesinę kvalifikaciją bei baigęs bendruomenės slaugos neformaliojo švietimo
programą, nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę slaugos
mokslo ir praktikos pažangą“ Šis apibrėžimas ganėtinai platus, bet gana abstraktus, todėl
nustatyti, kur baigiasi kompetencijos ribos nėra lengva. Remiantis naujuoju leidimu, slaugytojai
turi išmanyti nemažai sveikatos priežiūros principų, pradedant asmens sveikatos priežiūros
politikos, sveikatos stiprinimo, palaikymo, įvairių priklausomybių profilaktikos, skausmo
valdymo ir baigiant reprodukcinės sveikatos bei šeimos planavimo, kas nebuvo minima
ankstesnėje normoje. Remiantis MN:2011, bendrumenės slaugytojai taipogi turi teisę „...teikti
siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldos institucijoms ir t.t. dėl
slaugos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo bendruomenėje bei šeimoje, taip pat
siūlymus darbdaviams dėl darbo organizavimo ir sąlygų gerinimo“. Džiugu tai, jog šie sveikatos
priežiūros specialistai, remiantis šia medicinos norma, gali teikti pasiūlymus, kaip galima būtų
gerinti paslaugų kokybę ar pan. ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigos lygyje, bet ir šalies
mastu, tačiau abejonių kelia, ar šie sveikatos priežiūros specialistai ja pasinaudos. Įdomu ir tai,
jog viena iš bendruomenės slaugytojų pareigų yra įvardinta „vadovautis pirminės sveikatos
priežiūros tikslais ir savarankiškai teikti bendruomenės slaugos paslaugas“. Vėl gi, klausimas, ar
Lietuvoje bendruomenės ir kitų specializacijų slaugytojai tikrai paslaugas gali teikti
14
savarankiškai? 1998 metais patvirtintoje medicinos normoje aiškiai ir konkrečiai aprašytos
bendruomenės slaugytojos pareigos, iš kurių viena: „Slaugytoja turi stebėti bendruomenės narių
sveikatos pokyčius, rinkti sveikatos duomenis, atlikti diagnostikos ir gydymo procedūras, stebėti
jų pašalinius poveikius, teikti pirmąją med. pagalbą ir pan.“ Tuo tarpu naujajame leidime visa tai
išdėstyta labai abstrakčiai, dėmesį labiau kreipiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų išmanymą,
kuriuo remiantis galima verstis slaugos praktika.
Lietuvoje bendruomenės slaugytojų funkcijos atliekant slaugytojo (sveikatos priežiūros)
vaidmenį yra nurodytos ne tik bendruomenės slaugytojos (slaugytojo) veiklą
reglamentuojančiame dokumente – Lietuvos medicinos normoje, bet ir 2000 m. priimtame šios
normos papildyme [20]. Normos papildyme reglamentuota bendruomenės slaugytojų teikiama
pirmoji medicinos pagalba bei sąlygos jai teikti [22].
Kaip minėta anksčiau bendruomenės slaugytojų veiklą reglamentuojančioje Medicinos
normoje (1998) taip pat buvo nurodytas privalomų sveikatos priežiūros profilaktinių ir kitų
procedūrų bei tyrimų sąrašas. Tarp jų - profilaktinės ir kitos procedūros, kaip arterinio
kraujospūdžio matavimas, antropometrinių duomenų rinkimas, higieninė dirbtinių kūno angų
(fistulių: tracheostomos, gastrostomos, cistostomos, dirbtinės išangės) priežiūra, paciento
transportavimas, žaizdų tvarkymas, priežiūra, perrišimas ir kt. Daugelis procedūrų bendruomėnes
slaugytojų yra atliekamos labai retai, ar visai neatliekamos (deguonies davimas, diurezės
stebėjimas, ledo pūslės dėjimas ir t.t.). Viso šios veiklos yra išdėstytos ir kitoje medicinos
normoje, kuria bendruomenės slaugytojas irgi vadovaujasi savo darbe Lietuvos medicinos norma
MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“,
kurioje yra praplėstos šių slaugytojų pareigos, atsakomybės ir atliekamų veiklų apimtys.
Stebėtina tai, jog pastarojoje MN dar labiau išplėstos slaugytojų pareigos, atliekamų veiklų
apimtys.
Bendruomenės slaugą Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai tampa diskusijų centru,
ypač tuomet, kai bendruomenės (ar bendrosios praktikos) slaugytojų pareigos, veiklos vis labiau
plečiamos, tačiau darbo užmokestis ir krūvis tampa neadekvatūs visam tam. Nenuostabu, jog
būtent tada kyla nepasitenkinimas, prastėja atliekamų paslaugų kokybė, mažėja motyvacija
darbui, kenčia šios profesijos įvaizdis. Įdomu tai, jog lyginant senesnę ir naująją bendruomenės
slaugytojų medicinos normą, išryškėja skirtumai tarp to, kaip turėtų būti ir kaip iš tiesų yra
realybėje.
15
1.3. Bendruomenės slaugytojų veiklos
Slaugos specialistai – gausiausia sveikatos priežūros specialistų grupė. Tai savarankiški
specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys
vykdyti šias pagrindines funkcijas:
1. Slaugymas: problemos identifikavimas, planavimas, veiksmų, procedūrų numatymas ir jų
įgyvendinimas, slaugos kontrolė ir vertinimas;
2. Mokymas, konsultavimas – tai slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir
įgūdžių;
3. Vadovavimas - gali būti komandos lyderis, slaugos administratorius;
4. Tyrinėjimas - taikomieji tyrimai, kurie užtikrina grįžtamąjį ryšį, tobulesnes slaugos
paslaugas [60].
Bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės/šeimos slaugytojas, turintis
licenciją šiai veiklai, teikia slaugos paslaugas pirminių sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikų,
ambulatorijų, medicinos punktų, šeimos klinikų/gydytojų centrų) pacientams. Siekiant pagerinti
žmogaus ir visuomenės sveikatos būklę, pagrindinis dėmesys skiriamas ne ligų gydymui, bet
sveikatos išsaugojimui, palaikymui ir stiprinimui. Slaugytojo vaidmuo tampa vis reikšmingesnis,
kadangi slaugos mokslo objektas - žmogaus sveikata. Tai atsispindi ir šiandieninės slaugos
procesuose, kai slaugytojų veikloje ima dominuoti sveikatos ugdymo tikslai [34, 64]
Šiuolaikiniai slaugytojai skiriasi nuo tų, kurie studijas baigė prieš porą ar daugiau
dešimtmečių. Neretai šie specialistai yra ne tik savarankiški slaugos paslaugų teikėjai, bet daug
platesnio profilio specialistai, kuriems kasdieninėje veikloje reikalingos ne vien praktinės, bet ir
teorinės žinios, jų tobulinimas, pvz.: psichologinių, pedagoginių, socialinių ir kitų žinių [2].
Slaugytojas dirbdamas su šeimos gydytoju, kartu dalyvauja ir sprendžiant pacientų
sveikatos problemas, todėl jam ypatingai svarbu žinoti jo kompetencijai priskiriamas funkcijas,
organizuoti ir įgyvendinti bendruomenės/šeimos slaugą – įvertinti bendruomenės narių sveikatą,
nustatyti asmenų ir atskirų jų grupių slaugos poreikius, padėti juos patenkinti; skatinti
bendruomenės narių atsakomybę už savo sveikatą, organizuoti ir įgyvendinti atitinkamą mokymą,
vertinti jo rezultatus, bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais,
institucijomis, nuo kurių gali priklausyti žmonių sveikata, plėtoti bendruomenės slaugą, ją
vertinti, planuoti, slaugyti pacientus, mokyti šeimos narius prižiūrėti sunkiai sergančius
16
artimuosius, kontroliuoti paskirtą gydymą, gebėti pažinti aptarnaujamoje bendruomenėje
dažniausiai pasitaikančias ligas - širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologines,
infekcines, lytiškai plintančias, psichikos ir kt. [34]
Kanados mokslininkų komanda 2009 metais išleido tam tikrą bendruomenės slaugos
ateities vizijos formuluotę, kurioje pabrėžiama, jog bendruomenės slaugytojai turi:
1. Saugoti pacientų sveikatą nuo ligų ir sužalojimų;
2. Stiprinti, saugoti aplinką, kuri prisideda prie pacientų sveikatos išsaugojimo;
3. Atstovauti sveikai visuomenės sveikatos politikai;
4. Koordinuoti, bendradarbiauti su įvairių profesijų specialistais;
5. Vadovautis įrodymais grįsta slaugos praktika [77].
Sveikatos priežiūross sektorius yra nuolat kintantis, jame atsiranda vis naujų iššūkių
bendruomenės slaugytojams. 2007 metais spėta, jog jau 2010 metais daugelyje šalių 70 procentų
slaugos paslaugų bus teikiama bendruomenėse [89]. Tokį spėjimą, lyginant su šios
bendruomenės slaugos situacija Lietuvoje, galima būtų tik nusistebėti, nes iki šiol didžioji dalis
paslaugų neteikiama atskirose bendruomenėse [14].
Šeimos gydytojas ir bendruomenės (šeimos) slaugytojas – pirminės sveikatos priežiūros
komandos lyderiai. Bendruomenės slaugytojo vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje nei kiek
ne menkesnis nei šeimos gydytojo. Sveikatos priežiūros politikoje dominuoja gydytojo
paslaugos, tačiau slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros specialistų grupę ir suteikia
80 proc. paslaugų pacientams [10].
1 pavyzdyje matyti, dažniausios priežastys, kurios sąlygoja bendruomenės slaugytojų
kasdieninnes veiklas, jų atlikimo kokybę, trukmę. Tarp šių priežasčių yra ne tik slaugytojų
įgūdžiai, žinios, finansiniai ir kiti ištekliai, bet ir įsitikinimai, vadovų reikalavimai bei pačių
bendruomenių pasitikėjimas slaugytoju.
17
1 pav. Bendruomenės slaugytojo kasdienines veiklas, sąlygojančios priežastys (Sudaryta pačios
tyrėjos, remiantis [72])
Bendruomenės slaugytojų veiklos nėra pastovios ir jos keičiasi priklausomai nuo socio-
demografinių pokyčių, t.y. ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, gimstamumo, mirtingumo
rodiklių kaita, lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas ir t.t. Taipogi besikeičiantys pacientų poreikiai,
kurie buvo įvardinti ir 1 pavyzdyje, vertybių sistemos pokyčiai (kultūriniai, etniniai, religiniai),
autonomija (vis didesnė darbų našta tenka bendruomenės slaugytojams, tačiau daugelį veiklų jie
vis dar negali atlikti visiškai savarankiškai), veiklų apimties didėjimas, įgūdžių ir kompetencijos
ribų plėtimasis (slaugytojams nebeužteks turimos kompetencijos, sugebėjimų, nes vykstantys
pokyčiai vers daryti kuo greičiau, kuo daugiau ir daug kokybiškiau ir pan.) [84].
Bendruomenės slaugytojas:
1. Derina visuomenės sveikatos mokslus, priminę sveikatos priežiūrą, slaugos ir
socialinius mokslus;
2. Didelį dėmesį skiria bendruomenės sveikatos stiprinimui, išsaugojimui;
3. Sieja pacientų,jų šeimų ir bendruomenės sveikatą bei ligą su sveikatos stiprinimu;
4. Supranta, kad bendruomenės sveikata labai susijusi su jos narių sveikata;
5. Dirba įvairioje aplinkoje: bendruomenės centruose, mokyklose (Lietuvoje šiuo metu
jas pakeitė visuomenės sveikatos specialistai), jaunimo centruose [82].
Bendruomenės slauga yra slaugos teorijos ir visuomenės sveikatos sintezė. Jos pagrindą
sudaro tokie modeliai ir teorijos, kaip populiacijos sveikatos stiprinimas, priminė sveikatos
priežiūra, ligų ir traumų prevencija, bendruomenės dalyvavimas ir plėtojimas dalyvauti savo
sveikatos stiprinime [51].
Slaugytojo žinios, įgūdžiai, patirtis
Bendruomenės pasitikėjimas
slaugytoju
Pacientų poreikiai ir lūkesčiai Įsitikinimai
BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJAS
Finansiniai, žmogiškieji ištekliai
Vadovų reikalavimai
18
Bendruomenės slaugytojai siekdami išsaugoti, stiprinti pacientų, jų šeimų,
bendruomenių sveikatą prisiima aktyvų partnerio vaidmenį. Šios slaugos pagrindiniai akcentai:
1. Dėmesys visai bendruomenei;
2. Analizuojama ištisų bendruomenių narių sveikata;
3. Vertinami pagrindiniai sveikatą veikiantys veiksniai;
4. Taikomos visų lygių profilaktikos priemonės;
5. Siekiama įtraukti ir bendruomenę į savo sveikatos išsaugojimą;
6. Slaugos organizavimas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos
priežiūros specialistais, pacientais ir (ar) šeima;
7. Pacientų, jų šeimų, bendruomenių mokymai saugoti ir prižiūrėti sveikatą;
8. Darbas komandoje, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis nuo kurių priklauso
žmonių sveikata;
9. Dalyvavimas slaugos praktikos tyrinėjimuose [76].
Kaip minėta anksčiau, bendruomenės slaugytojai atlieka nemažai funkcijų. Vienos
dažniausių yra bendruomenių, šeimų, atskirų asmenų skatinimas prisiimti atsakomybę už savo
sveikatą, sveikatos stiprinimo veiklų inicijavimas ir dalyvavimas jose, bendradarbiaujant su
kitomis bendruomenėmis, sveikatos priežiūros specialistai [73]. Jie ne tik atlieka savo tiesiogines
slaugos funkcijas, bet kartu ir moko pacientus sveikos gyvensenos, siekia įtraukti į įvairias
profilaktikos programas. Amerikoje šie specialistai 2006 metais sudarė 10 proc. visos darbo jėgos
viso šalies mastu. Deja, jų skaičius vis mažėja dėl dažniausiai įvardijamų priežasčių: darbo
krūvio, nelanksčių darbo grafikų, nežinomybės dėl profesinio tobulėjimo ateityje [73].
Bendruomenės slauga yra ypatingai susijusi su šeimų, bendruomenių sveikatos priežiūra.
Šie specialistai turi suprasti, jog pacientų, šeimų, bendruomenių sveikata gali tiesiogiai
priklausyti nuo pajamų, užimtumo, išsilavinimo, sanitarijos sąlygų ir pan. Šios slaugos tikslas yra
gerinti visų žmonių sveikatą, mažinti skirtumus tarp skirtingų žmonių grupių. Bendruomenės
slauga taip pat yra praktikos sistema, kuri naudoja visuomenės sveikatos mokslo ir profesionalios
slaugos teorijos žinias, remiasi holistiniu požiūriu, dirba su bendruomenių nariais, kitais sveikatos
priežiūros specialistais, sektoriais, skatina ryšius tarp asmenų, bendruomenių, nuolat dirba su
bendruomenėmis, siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslauga [81].
Vienos pagrindinių bendruomenės slaugytojų veiklų yra sveiko gyvenimo būdo
skatinimas, ligų profilaktika, sveikatos stiprinimas. Išsamiau nagrinėjant pastarąją veiklą
19
bendruomenės slaugytojos įgalina pacientus rūpintis, būti atsakingais už savo sveikatą bei ją
nuolat stiprinti. Daugelį bendruomenės slaugytojų veiklų galima sudėlioti į keturias pagrindines
sritis: sveikatos stiprinimą, profilaktiką, sveikatos apsaugą, tiesioginę slaugą (žr. 1 lent.) [81].
1 lentelė. Bendruomenės slaugytojų pagrindinės veiklų sritys (lentelė sudaryta, remiantis [81])
SRITYS VEIKLA
1. Sveikatos stiprinimas Asmeninių įgūdžių vystymas;
Bendruomenės vaidmens stiprinimas, siekiant stiprinti jų
narių sveikatą;
Sveikatą palaikančios aplinkos kūrimas, vystymas.
2. Profilaktika Šeimos sveikata;
Seksualinė sveikata;
Lėtinių ligų profilaktika;
Psichinė sveikata.
3. Sveikatos apsauga Infekcinių ligų kontrolė;
Apsauga nuo nelaimingų įvykių;
Aplinka ir sveikata.
4. Tiesioginė slauga Sergančiųjų įvairomis ligomis slauga;
Neįgaliųjų slauga;
Mirštančiųjų slauga;
Kūdikių, vaikų slauga.
2010 metais Kanadoje išleistame leidinyje apie bendruomenės slaugą, buvo įvardintos ir
kitos šių slaugytojų veiklos, kurios išdėstytos 2 lentelėje. Kaip matome bendruomenės slaugytojai
atlieka daugybę veiklų, kurios neretai persipina viena su kita.
2 lentelė. Bendruomenės slaugytojų veiklų sritys (lentelė sudaryta, remiantis [76])
SRITIS VEIKLA
1. Sveikatos stiprinimas Skatina atskirų asmenų, bendruomenių atsakomybės
prisiėmimą už savo sveikatos stiprinimą.
Dalyvauja įvairiose sveikatą stiprinančiose veiklose,
bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
20
2. Ligų ir traumų profilaktika Savo veikla mažina infekcinių ligų atsiradimą;
Naudojasi efektyviomis strategijomis, sumažinti
rizikos veiksnių įtaką lėtinėms neinfekcinėms ligoms;
Skatina atskirų asmenų, bendruomenių elgsenos
pokyčius, siekiant išvengti ligų, ar traumų.
3. Sveikatos apsauga Bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros
specialistais, valdžia, siekiant užtikrinti infekcinių ir kitų ligų
kontrolę;
Identifikuoja pagrindines problemas, kurios turi
įtakos bendruomenių, visuomenės sveikatai.
4. Populiacijos sveikatos
vertinimas Naudojasi populiacijomis grįstais duomenimis, kurių
dėka atsiranda galimybė sužinoti kuo daugiau apie rizikos
veiksnius, kurie turi įtakos bendruomenių sveikatai.
Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, kinta visuomenės požiūris į slaugą ir
slaugytoją. Slaugytojams iškilo nauji uždaviniai, keičiasi jų vaidmuo bendruomenėje, teikiant
sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant sveikatos priežiūros reformoje. Iš slaugytojo
reikalaujama naujų žinių, sugebėjimo savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir jų
įgyvendinimą Slaugytojai vis dažniau tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, o kai
kuriose srityse slaugytojų vaidmuo tampa didesnis nei gydytojų: dirbant profilaktinį darbą,
mokant pacientus sveikos gyvensenos principų. Jų atsakomybė, profesionalumas didele dalimi
lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą [39]. Tačiau neretai slaugytojai nesijaučia
pilnaverčiais komandos nariais bei jaučiasi nevertinami darbe, tuo labiau, kad vis dar išlieka
nuomonė visuomenėje, jog slaugytojai yra gydytojų padejėjai [57].
Kaip minėta šiek tiek anksčiau, bendruomenės slaugytojai atlieka įvairias sveikatos
priežiūros paslaugas į kurias įeina ne tik pagrindinės veiklos (specializuota slauga, diagnostikos
procedūros) pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, ar bendruomenėje, pacientų namuose, bet
kartu ir sveikatos palaikymas, stiprinimas, pacientų ir jų šeimų sveikos gyvensenos mokymas.
Sveikatos stiprinimas ir palaikymas atsispindi, ir šiandieninės slaugos procesuose, kai slaugytojų
veikloje ima dominuoti sveikatos ugdymo tikslai [21]. Tenkindami bendruomenės narių sveikatos
poreikius, bendruomenės slaugytojai atlieka profesinius slaugytojo, vadovo ir neformalaus
lyderio, komandos nario ir patikėtinio, sveikatos mokytojo bei tyrinetojo vaidmenis:
21
1. Atlikdamas slaugytojo vaidmenį, bendruomenės slaugytojas užtikrina
bendruomenės slaugos procesą;
2. Veikdamas kaip vadovas ir neformalus lyderis, bendruomenės slaugytojas paskirsto
darbą bendruomenėje;
3. Komandos nario ir patikėtinio vaidmuo suteikia bendruomenės slaugytojui galimybę
tarpininkauti, sprendžiant bendruomenės sveikatos klausimus;
4. Bendruomenės slaugytojas, kaip sveikatos mokytojas, naudoja duomenis apie
bendruomenės sveikatą ir kelia sveikatos mokymo tikslus, pasirenka tinkamą mokymo būdą, jį
planuoja, atlieka ir vertina;
5. Tyrinėtojo vaidmuo labai naujas Lietuvos slaugytojų praktikoje, tačiau tyrinetojo
veikla, duomenų apie bendruomenės sveikatą rinkimas, jų vertinimas, apibendrinimas, išvadų
darymas – suteikia slaugytojui praktinio savarankiškumo;
6. Bendruomenėje slaugytojas gali pasireikšti kaip „tarpininkas“ tarp pirminės ir
antrinės sveikatos priežiūros grandžių, ir taip laiku užtikrinti bendruomenės narių sveikatos
išsaugojimą ar tolesnį sveikatos gerinimo priemonių taikymą, pacientų namuose [36].
Daugelyje pasaulio šalių tarp jų Lietuvoje, Anglijoje, JAV pirminė sveikatos priežiūra
yra labai svarbi formuojant bei darant įtaką gyventojų sveikatai, tačiau ji susiduria su
specifinėmis problemomis, tokiomis kaip gyventojų senėjimas, socialinė nelygybė, tradicinės
šeimos nykimas, lėtinių neifekcinių ligų paplitimas [83].
Priešingai negu bendrosios praktikos slaugytojai, kurie dažniausiai bendrauja akis į akį
su ligoniais apie jų ligos gydymą ir slaugos ypatumus, bendruomenės slaugytojai moko
bendruomenės narius daugelio dalykų. Bendruomenėje gyvenantys asmenys domisi šeimos
planavimu, kūno svorio kontrolės metodais, pagalbos norintiems mesti rūkyti ar atsisakyti kitų
žalingų įpročių (piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinių medžiagų vartojimu) metodais, streso
mažinimo ir kitais metodais Bendruomenės slaugytojams dažniausiai tenka dirbti tokiose
pirminės sveikatos priežiūros srityse, kaip sveikatos palaikymas, ligų ir kitų sveikatos sutrikimų
profilaktika, ligų gydymas, reabilitacija, sveikatos ir sveikatos priežiūros vertinimas, moksliniai
tyrimai [40].
Bendruomenės slaugytojai turi gerai žinoti ir informuoti bendruomenės narius apie
namuose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat jų pasikeitimus priklausomai nuo
ekonominių ar finansinių sveikatos priežiūros išteklių pokyčių. Dėl plačiai taikomų šiuolaikinių
22
diagnostinių ir gydymo metodų, vis labiau trumpėja laikas, kai sergantieji praleidžia ligoninėse ar
stacionaraus gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Ir priešingai, kuo toliau tuo daugiau ir vis
sudėtingesnės sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos arba ambulatorinio pobūdžio
sveikatos priežiūros įstaigose, arba tiesiog sergančiųjų namuose. Todėl bendruomenės slaugytojai
nuolat priversti įgyti naujų ar tobulinti esamas profesines žinias ir pasiruošimą darbui
bendruomenės narių namų namuose. Vis dažniau tenka dirbti kartu su kitais specialistais,
teikiančiais paslaugas sergantiesiems jų namuose - su socialiniais darbuotojais, bendrosios
praktikos slaugytojais, įvairių specialybių gydytojais, tarp jų – gydytojais reabilitologais,
kineziterapijos, masažo ir kitais specialistais [40].
Apibendrinant galima teigti, jog bendruomenės slaugytojai atlieka daugybę funkcijų tiek
bendradarbiaudami komandoje su kitais sveikatos priežiūros specialistais, tiek dirbdami
savarankiškai. Siekiant ne tik atskirų asmenų, jų šeimų, ar bendruomenių, o ir visuomenės
sveikatos išsaugojimo, ši slauga nebeapsiriboja vien tik gydomosios procedūromis. Dėmesys vis
labiau kreipiamas į sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, sveikatos mokymą. Tačiau
bendruomenės slaugytojai savo darbe turi būti lankstūs, nuolatos analizuoti savo atliekamą
darbą, aktyviai dalyvauti bendruomenių narių įtraukime į savo sveikatos išsaugojimą, nuolat
domėtis naujovėmis, prisitaikyti ne tik prie kintančios aplinkos, bet ir vis įvairesnių pacientų
poreikių, besikeičiančio bendruomenių požiūrio.
1.4. Bendruomenės slaugytojų praktika užsienyje ir darbo ypatumai
Lietuvoje
2010 m. birželio mėnesį organizuoto Lietuvos slaugos specialistų profesinės
organizacijos II bendruomenės slaugos forumo metu priimta rezoliucija, kurioje teigiama, jog
esami dideli darbo krūviai neleidžia panaudoti viso bendruomenės slaugos paslaugų spektro ir
neigiamai įtakoja slaugytojų ir pacientų saugumą, Taip pat darbo užmokestis neadekvatus
slaugytojų darbo intensyvumui ir sudėtingumui, didelė dalis Lietuvos gyventojų negauna
bendruomenės slaugos paslaugų dėl blogo PSP įstaigų darbo organizavimo. Todėl forumo
dalyviai kreipdamiesi į LR Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas vyriausybines
organizacijas, ragino teisiškai apibrėžti bendruomenės slaugytojo vaidmenį gydytojo komandoje,
patvirtinti darbo krūvius, paruošti ir patvirtinti slaugos paslaugų įkainius PSP [29].
23
2010 metais Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendime „Dėl slaugytojų darbo krūvio
ir apmokėjimo tvarkos“ pažymima, jog „slaugos specialistų darbo krūvio ir apmokėjimo
problemoms spręsti nėra reikiamo dėmesio nei iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir
steigėjų, nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos.“ Vienos iš svarbiausių problemų, kurias svarstė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų nėra patvirtintų
slaugos specialistų darbo krūvių, apmokėjimo tvarkoje neskiriama pakankamai dėmesio darbo
intensyvumui, sudėtingumui ir išsilavinimui, pirminės sveikatos priežiūros centrų slaugytojų
darbas nukreiptas į pagalbą gydytojui, o ne bendruomenės slaugos paslaugų teikimui. Lietuvos
slaugos specialistųs organizacijos (toliau LSSO) duomenimis, 2010 m. spalio mėn. priimto Seimo
nutarimo sveikatos priežiūros įstaigos vykdyti neskuba. Pirminėje sveikatos priežiūroje
slaugytojo paslaugos įkalkuliuotos į bendrą gydytojo krepšelį, tarp gydytojų ir slaugytojų
atlyginimų veriasi vis didesnė praraja. Tai profesijos finansinė diskriminacija [15]. Dar 2003
metais vykusiame Lietuvos slaugos specialistų profesinės organizacijos VI-ajame Kongrese buvo
pažymėta, jog susirūpinimą kelia visuomenės sveikatos problemos, nes pagrindinė slaugytojų
užduotis - dalyvaujant sveikatos priežiūros procesuose kelti visuomenės sveikatos priežiūros lygį
ir rūpintis, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę į prevenciją, šeimos slaugą ir gydymą. Kongreso
metu konstatuota, kad šalyje realiai nevykdoma slaugos sistemos, slaugos mokymo ir praktikos
reforma, nekuriamos pirminės sveikatos priežiūros bendruomenės slaugos tarnybos, slaugos
paslaugos ir slaugos organizavimas atsilieka nuo Europos Sąjungos (toliau ES) standartų.
Kongreso dalyvių nuomone, tai viena didžiausių šalies sveikatos priežiūros problemų, stabdančių
bendrą sveikatos priežiūros sistemos reformą [26].
Slaugytojai neretai skiria pusę savo darbo savaitės laiko dokumentų tvarkymui, o ne
pacientų priežiūrai. Kurdamos vis sudėtingesne strategijas vyriausybės vis dažniau ir daugiau
„apkrauna“ slaugytojus dokumentų pildymu, tvarkymu, archyvavimu. Dauguma slaugytojų
įvairių formų pildymui skiria trečdalį savo darbo laiko. 2007 metais „Nursing Times“ atliko
apklausą, kurios metu nustatyta, jog 9 iš 10 (n=4000) slaugytojų atsakė, kad biurokratinė našta
išaugo per pastaruosius dešimt metų. Slaugytojai teigė, kad nors administracinė veikla yra jų
darbo dalis, tačiau dideli renkamos informacijos kiekiai dažnai renkami be jokios priežasties arba
neturi jokios praktinės reikšmės. 8 iš 10t nurodė, kad mažiau nei pusė duomenų, kuriuos jie
renka, buvo mažai reikšmingi pacientų priežiūrai. Tas pats žurnalas „Nursing Times” 2008
metais apklausė 3700 slaugytojų, iš jų 91 proc. teigė, jog dokumentų pildymo per pastaruosius
24
metus padaugėjo, 66 proc. pripažino, jog skiria apie 30 proc., o 22 proc. teigė, kad praleidžia
daugiau nei 50 proc. savo darbo laiko dokumentų pildymui ir net 81 proc. nurodė, kad mažiau nei
pusė pildomų formų yra visiškai nereikšmingos tiesioginei jų pacientų priežiūrai. Pasak pačių
slaugytojų, visa tai turi didelės reikšmės ne tik slaugai, teikiamų paslaugų kokybei, bet
svarbiausia - nukenčia pacientų gerovė, kurią jie ir turi užtikrinti [56].
Padidėjus veiklos krūviams, padaugėjus administracinių funkcijų ir vykstant
organizaciniams pokyčiams visa tai yra pagrindiniai veiksniai dėl kurių bendruomenės
slaugytojai patiria stresą ir tai pasunkina darbo krūvį. Burnard et al. (2000) įspėja, sumažinti
darbo krūvio, susijusio su pacientų skaičiumi intensyvumą. Taipogi, dideli darbo krūviai
paprastai sumažina ir darbo efektyvumą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. King
et al. (2000) nustatė, jog esant didesniam dabo krūviui, mažėja veiklų veiksmingumas, kuris
susijęs su apsilankymaų namuose, pacientų apsilankymais pirminės sveikatos priežiūros įstaigose
sumažėjimu. McMurray ir Cheater (2004) teigia, kad dideli krūviai stabdo novatoriškų paslaugų
teikimo būdų plėtojimą. 2002 metais Low ir Hesketh savo apžvalgoje bendruomenės slaugytojus
pavadino „nematoma darbo jėga“. Tokį apibūdinimą jie grindė tuo, kad egzistuoja šių specialistų
pripažinimo stoka, be to neretai jų darbas neturi griežtų ribų. Škotijos bendruomenės slaugytojai
didžiausa problema savo darbe, mano esant laiko trūkumą atlikti paskirtoms veikloms. Ypatingai
daug laiko jie eikvoja darbui kompiuteriu, nenumatytoms pacientų konsultacijoms, ar vizitams į
namus [63].
Optimalus bendruomenės slaugytojų personalo pacientų skaičius turėtų būti tarp 20 ir 30
(King et al, 2004). Priešingai, tyrimais (Burnard et al 2000; King et al 2000) nustatyta, kad 15-20
klientų, idealiai tinka bendruomenės slaugytojams. Fergusson-Pare (2004) teigia, kad mažesni
darbo krūviai užtikrina paciento saugumą ir leidžia slaugytojams bei organizacijoms vykdyti savo
veiklą pagal įsipareigojimus. Australijoje bendruomenės slaugoje naudojami „atvejai“, kurių
skaičiaus padidėjimas teigiama, jog pasunkina darbo krūvį [65].
Darbo krūviui neretai turi ir pačio paciento ligos sunkumas, savarankiškumo laipsnis ir
pan. Neretai bendruomenės slaugytojams darbą sunkina ir gyvenamoji paciento vieta, t.y.
atstumai nuo priminės sveikatos priežiūros centro gali būti nemaži, todėl praeina nemažai laiko,
kol pasiekiami pacientai. Neretai problemos kyla ir dėl organizacijoje atsirandančių problemų,
kurios susijusios su personalo trūkumu, blogu ar nepakankamu išteklių paskirstymu. Tuo galima
įsitikinti ir Australijos mokslininkų pateiktoje tyrimo apžvalgoje, kurioje nurodoma, kad vienos
25
pagrindinių problemų, kurios turi įtakos padidėjusiam darbo krūviui - personalo problemos, t.y.
dauguma slaugytojų priversti dirbti dvigubą darbą, dėl personalo trūkumo bei dėl didelių atstumų
iki pacientų namų. Taip pat darbo krūvio padidėjimui įtakos turi prastas tarpusavio personalo
„susikalbėjimas“, dėl to atsiranda dvigubas darbas, nes reikia pildyti nemažai dokumentų, kuriuos
pildo ir kiti specialistai, kurie rūpinasi tais pačiais pacientais. Slaugytojai išreiškė skundą, jog
dokumentų pildymui praleidžia daug daugiau laiko, nei patiems pacientams, nesulaukia pagalbos
iš vadovų, kure galėtų padėti sumažinti pildomų dokumentų skaičių [61].
Bendruomenės slaugos aplinka nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir šių slaugytojų darbo
krūvis bei vaidmuo. Pavyzdžiui Australijoje bendruomenės slauga atlieka ne tik gydomąjį,
profilaktinį, socialinės paramos vaidmenį, bet ir sveikatos stiprinimo veiklą žmonių
bendruomenėse. Teigiama, jog holistinis, visapusiškas požiūris į bendruomenės sveikatą, kuris
grindžiamas psichosocialine ir psichine sveikata, kartu su fizine priežiūra yra veiksmingesnis ir
ekonomiškesnis, gerinant sveikatą, negu toks, kuris remiasi tik gydymu ir yra nepajėgus spręsti
socialinių, ekonominių, sveikatos problemų bendruomenėje. Vėl gi, Australijoje ši slauga yra
dvejopa. Slaugytojai dirba bendruomenės ligoninėse arba pirminės sveikatos priežiūros įstaigose,
kur atlieka sveikatinimo ir profilaktines veiklas, pacientų mokymą ir t.t. Bendruomenės
slaugytojų darbo krūvis padidėjo, papildžius jų darbą naujomis arba pridėjus daugiau veiklų. Tai
buvo siejama su padidėjusiomis admnistracinio darbo apimtimis. Keli mokslininkai (Kemp L,
Harris E, Comino E) rinko duomenis Naujajame Pietų Velse (Australijoje) apie bendruomenės
slaugytojų veiklas nuo 1995 iki 2000 metų, siekdami įvertinti, kaip pasikeitė šių slaugytojų
požiūris į darbą ir kokia iš tiesų yra jų darbo realybė. Buvo atlikti individualūs interviu su
sveikatos priežiūros vadybininkais, slaugos personalu. 20 bendruomenės slaugytojų buvo
pakviesta dalyvauti tolimesniame tyrime. Nustatyta, jog per 5 metus išaugo suaugusių pacientų ir
vaikų skaičius, tenkantis vienam slaugytojui: vidutiniškai vienas slaugytojas aptarnaudavo 12,5
paciento per dieną nuo 1995-1998 metų, 13,99 pacientų 1999 metais ir 14 pacientų 2000 metais.
Išaugo tokių veiklų, kaip vaistų administravimo, klinikinio valdymo, patarimų davimo,
konsultavimų skaičius. Išaugus įvairių bendruomenės slaugytojų paslaugų poreikiui, nežymiai
padidėjo ir dirbančių slaugytojų skaičius nuo 210 1998 metais iki 223 slaugytojų 2000 metais
Naujajame Pietų Velse. Per 3-5 metus bendruomenės slauga šiame mieste pasikeitė ir to
priežastis buvo ne viena. Pirma tai, kad išaugo dėmesys sveikatos priežiūros paslaugoms teikti
bendruomenėse, sutrumpėjo hospitalizavimo trukmė, vis labiau plėtojama pirminė sveikatos
26
priežiūra. Slaugytojų tarpe jaučiamas spaudimas iš vadovybės, nes jie turintys atlikti kuo daugiau
sveikatą skatinančių, ligų prevencijos veiklų. 9 iš 20 slaugytojų teigia, jog didelę savo darbo dalį
praleidžia bendradarbiaudami su kitu personalu, atliekant skubios pagalbos veiklas, dalyvaujant
komitetų veikloje bei administracinį darbą [83]. Bendruomenės slaugytojai pripažįsta, kad reikia
kuo didesnio bendradarbiavimo su kitais bendruomenės sveikatos priežiūros specialistais. Taip
pat išreikštas poreikis didesniam aktyvumui, efektyvesniam planavimui ir stipraus slaugos
lyderio buvimui. Bendruomenės slaugytojai turi aktyviai dalyvauti stiprinant savo vaidmenį
pirminėje sveikatos priežiūroje bei palaikant pusiausvyrą su bendruomene [65]. Australijos
valdžia suteikė didelę finansinę paramą pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kad
būtų įdarbinta kuo daugiau slaugytojų [64].
Jungtinėse Amerikos Valstijose bendruomenės slaugytojų veikla pacientų namuose
užima vis didesnę jų darbo dalį. Pavyzdžiui Kanadoje nuo 1966 iki 1998 metų vizitų skaičius į
pacientų namus išaugo net 88 procentais. Išlaidos vizitams į namus siekė 2,1 milijono JAV
dolerių 1997-1998 metais, o 1990-1991 metais jos siekė 3,2 mln. JAV dolerių. Manoma, jog tai
yra susiję su hospitalizacijos trukmės sumažinimu. Kad geriau būtų suprantami veiksniai, kurie
lemia bendruomenės slaugytojų realią vizito trukmę, svarbu įvertinti kaip yra susiję vizito
trukmę, pačio slaugytojo motyvacija darbui bei darbo našumu, kartu nepamirštant ir išlaidų,
tenkančių kiekvienam vizitui. Tuo pačiu ganėtinai svarbu yra ir vizitų skaičius, kuris neretai
siejamas su teisinga vadyba. Keletame užsienio autorių tyrimų galima rasti, kas vis dėlto sąlygoja
bendruomenės slaugytojų vizitų į pacientų namus skaičių arba vizito trukmę. Teigiama, jog tai
gali būti susiję su paciento amžiumi, slaugos ar medicinėmis diagnozėmis, gretutinių ligų ar
komplikacijų skaičiumi, galimybėmis atlikti kasdienines veiklas, pacientų pajamomis, pačios
įstaigos teikiamų paslaugų apimtim ir pzn. JAV mokslininkai siekdami įvertinti bendruomenės
slaugytojų veiklos pacientų namuose kintamumą, nusprendė, jog apsilankymų skaičius bus
suskirstytas į du tipus: trumpalaikiai vizitai (<30 vizitų tyrimo laikotarpiu), ilgalaikiai (>30
vizitų). Taip pat į vizito trukmę buvo įtraukiamas laikas, skirtas tiesioginei arba netiesioginei
slaugai (kitos veiklos, susijusios su paciento prižiūra). 60 proc. iš visų vizitų buvo trumpalaikiai,
40 procentų – ilgalaikiai. Tyrimo metu nustatyta, jog didžioji dalis pacientų (96,4 proc.)
bendruomenės slaugytojų buvo aplankomi 2-5 kartus per mėnesį ir rečiau. Vidutiniškai vienas
slaugytojas paciento namuose užtrukdavo 45,9 minutės (Standartinis nuokrypis 22,5). Pacientai,
kurių sveikatos būklė buvo sunkesnė, ar ūmi, vizitai buvo statistiškai reikšmingai ilgesni.
27
Bendras apsilankymų skaičius per metus pas vieną pacientą vidutiniškai buvo 22,8 vizitai
Pacientams, kuriems diagnozuotos sunkesnių formų ligos ar psichikos sutrikimai, apsilankymo
trukmė buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei tų, kurių ligos, buvo susijusios pvz. su
metaboliniais sutrikimais. Tie slaugytojai, kurie skirdavo daugiau laiko vienam vizitui, rečiau
lankydavo pacientus. Įdomus faktas tas, kad slaugytojai, kurie turėjo aukštesnį išsilavinimą,
turėjo mažiau vizitų ir buvo daug labiau patenkinti savo teikiamų paslaugų kokybe. Tai rodo, kad
bendruomenės slaugytojo išsilavinimas turėtų būti svarstomas, planuojant tokios slaugos
išteklius. Pacientai buvo daug labiau patenkinti tais slaugytojais, kurios turėjo ilgesnę darbo
patirtį [70].
Lietuva ganėtinai ilgą laiką (apie 20 metų) siekia įgyvendinti nacionalinę sveikatos
koncepciją, kur prioritetine sritimi laikoma pirminės sveikatos priežiūra, tačiau vis dar
didžiuosiuose miestuose pirminė sveikatos priežiūra yra centralizuota. Taipogi šios staigos
neskiria pakankamai dėmesio pirminei, antrinei ligų profilaktikai, sveikatos stiprinimui. Vienos
didžiausių problemų su kuriomis susiduria ne tik šeimos gydytojai, bet ir bendruomenės
slaugytojai yra dideli darbo krūviai, atsakomybė, ligonių skundai, nepasitenkinimas. Visa tai ne
tik, kad nepagerina gydymo ar slaugos rezultatų, bet ir padidina specialistų atsakomybę. Didelę
sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nesusijusi su tiesioginiu jų darbu,
t.y. registracijos pas specialistus, informavimas apie galimas paslaugas, dokumentacijos
pildymas, tvarkymas ir pan. 2010 metais Kauno Šilainių poliklinika atlikusi slaugytojų apskaitos
duomenų analizę patvirtino, jog didžiąją savo darbo laiko dalį bendruomenės slaugytojai
praleidžia kabinete šalia gydytojo – apie 63 proc., procedūrinėje – 34 proc., o bendruomenėje tik
3 proc. (žr. 2 pav.) [42].
2 pav. Bendruomenės slaugytojų Kauno Šilainių poliklinikoje paslaugų apimtys [42]
28
Paciento sveikatos priežiūros tęstinumo funkciją taip pat atitenka slaugytojai: išankstinė
registracija pas gydytojus, profilaktiniai skiepjimai, sergančiųjų lėtinėmis neifekcinėmis ligomis
priežiūra. Šie rezultatai tikrai nėra džiuginantys. Neadekvačiai dideli darbo krūviai neleidžia
pasiekti aukščiausių darbo rezultatų, kokybiškai atliekant savo funkcijas [42].
2010 metais Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti bendruomenės
slaugytojų pasitenkinimo darbu galimybes priklausomai nuo profesinę veiklą veikiančių veiksnių.
Atlikus anoniminę anketinę apklausą (n=1389) slaugytojų (atsako dažnis 73 proc.), paaiškėjo,
kad darbo krūviu yra nepatenkinti 60 proc. (p<0,001), darbo organizavimu (turima omenyje
nelankstūs grafikai, netinkamai sudarytos darbo pamainos) 41,0 proc. (p<0,001), darbo pobūdžiu
daugiau nei 50 proc. (55,3 proc., p<0,001), o profesinės ateities užtikrinimu net 71,8 proc.
(p<0,001) bendruomenės slaugytojų. Net 86,2 proc. slaugytojų buvo nepatenkinti finansiniu
užtikrinimu (p<0,001). Džiugu, kad bendravimu su gydytojais, vadovais yra patenkinti 63,1 proc.
slaugytojų (p<0,001), o suteiktu savarankiškumu 53,9 proc. (p<0,001) [11]. Kito V. Gerikienės
atlikto tyrimo, kuriuo siekta įvertinti bendruomenės slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajas su jų
kaita, pasididžiavimu savo profesija ir darboviete rezultatai parodė, kad 58 proc. (n=587)
respondentų didžiuojasi profesija. Tačiau slaugytojų pasididžiavimas susijęs ir su įstaiga, kurioje
dirba (p<0,001) [9]. V. Gerikienės daktaro disertacijos išvadose teigiama, jog labiau patenkinti
bendruomenės slaugytojai daugiau jėgų skiria darbo atlikimui ir jį atlieka daug kokybiškiau. [10].
Lietuvoje neegzistuoja vieninga slaugos praktikos standartų sistema. Formuojant slaugos
praktiką reglamentuojančius standartus, pirmuosius bandymus atliko Lietuvos slaugos specialistų
organizacija (toliau LSSO), kuri nuo 1992 m.Lietuvoje yra pagrindinis slaugos politikos
formuotojas. LSSO 2000 metais išleido leidinį „Slaugos specialistų darbo krūvio nustatymo
metodika“, kurioje pristatoma pirmoji Lietuvoje tyrimais pagrįsta slaugos technologija, jos
panaudojimas sveikatos priežiūros institucijose leidžia racionaliai paskirstyti slaugytojams darbo
krūvį ir reikalingus išteklius. Kitame šios organizacijos 2001 metų leidinyje „Slaugos specialistų
atliekamos procedūrų metodikos“, pateikta susisteminta medžiaga apie slaugytojų vykdomas
gydymo ir diagnostikos procedūras, kurių atlikimas gali būti objektyviai įvertintas, o tai ypač
aktualu draudiminės sveikatos priežiūros požiūriu, kai didelis dėmesys skiriamas paslaugų
kokybei [44].]
Dauguma veiklų, kurias atlieka bendruomenės slaugytojai reikalauja nemažai laiko bei
pastangų, kad jos būtų atliktos kokybiškai, patenkintų pacientų poreikius bei lūkesčius. Airijoje
29
bandyta sukurti sistemą, kuria naudojantis būtų galima vertinti šių specialistų darbo našumą,
rezultatus, darbo krūvį. Darbo našumas vertintas, kaip slaugos veiklos, kurios atliekamos,
siekiant įstaigos tikslų. Norint išmatuoti darbo krūvį iškyla būdingi sunkumai, tokie kaip fiziniai
slaugos aspektai (procedūrų skaičius, apsilankymų skaičius ir t.t.), kuriuos galima lengvai
pastebėti ir išmatuoti, tačiau yra specifinių aspektų, kurie dažniau išreikšti kokybiškai, nei
kiekybiškai, pvz.: sprendimų priėmimas. Slaugytojai vienu metu atlieka daugybę veiklų, pvz.,
pacientų mokymas tuo pačiu metu, atliekant jo asmeninę higieną. Yra naudojama nemažai darbo
krūvio vertinimo priemonių, kurios naudojamos išmatuoti tiesioginei slaugai, susijusiai su
pacientų priežiūra, bet vis dar nesėkmingi bandymai sukurti tokią priemonę, kuri pagelbėtų,
įvertinti netiesioginę slaugą (veiklos, kurios neatliekamos tiesiogiai pacientams, tačiau gali būti
susijusios su pasiruošimu slaugyti, bendravimu su kitais sveikatos priežiūros specialistais,
mokymusi). Airijoje ne kartą bandyta nustatyti bendruomenės slaugytojų darbo krūvį. Tam buvo
atlikti du nacionaliniai tyrimai ir tirta 700 slaugytojų, kurių darbas buvo labiausiai susijęs su
pacientų lankymu. Siekta kiekybiškai išmatuoti laiką, skiriamą įvairoms veikloms, tačiau
pastangos išmatuoti netiesioginę slaugą buvo nesėkmingos. Lengviausias būdas, manyta, jog
reikėtų tiesiog registruoti vizitų skaičių į pacientų namus, skambučių jiems skaičių, pokalbių,
konsultacijų trukmę ir vėliau apskaičiuoti jų skaičių per vieną dieną. Deja vizito trukmė labai
priklauso ir nuo paciento sveikatos būklės, diagnozės, slaugytojo darbo praktikos stiliaus ar
organizacinių įgūdžių. Visgi šis metodas kritikuojamas, nes manoma, kad yra pakankamai
sudėtinga nustatyti kiekybiškai, kiek laiko skiriama vienai ar kitai slaugos veiklai, mokymams,
konsultacijoms, administracinei veiklai. Sukurta ir pacientų klasifikavimo sistema, pagal kurią,
bendruomenės slaugytojų veiklas galima grupuoti. Dar viena sistema yra priežiūros poreikio
sistema, kuri turi šias kategorijas:
1 priežiūros kategorija – ilgalaikė/paliatyvi priežiūra;
2 priežiūros kategorija – reabilitacinė priežiūra;
3 priežiūros kategorija – administracinė veikla, kuri reikalinga užregistruoti tam tikras
procedūras, ar gydymą;
4 priežiūros kategorija - mokymas, konsultacijos, palaikymas [52].
Ši sistema ganėtinai kritikuojama, nes įtrauktos nevisos bendruomenės slaugytojų
veiklos. JAV ir Kanadoje naudojama dar kita sistema, kuria naudojantis galima įvertinti
tiesioginę ir netiesioginę slaugą, analizuojant „atvejus“. Slaugytojų prašoma pildyti žurnalus,
30
kuriuose registruojami pacientai, jų priežiūrai skiriamas laikas, slaugos procedūrų sudėtingumas.
Ši sudėtinga sistema turi šešis sudedamąsias dalis, kurios sudaro slaugos procedūrų sudėtingumą,
t.y. klinikiniai sprendimai, mokymo poreikiai, fizinės slaugos poreikis (techninės procedūros),
psichoscialinės pagalbos poreikiai, koordinavimas, problemų sunkumas, jų skaičius [52, 53].
Anglijoje, dirbantiems bendruomenės slaugytojams tenka vis daugiau prisiimti
atsakomybės dėl neplanuotos priežiūros, kuri išeina iš darbotvarkės ribų [47]. Šoje šalyje
daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, didžiausias
dėmesys skiriamas bendruomenės slaugai. Tačiau iškilo problema – mažėja bendruomenės
slaugytojų skaičius, galintis užtikrinti pacientų poreikius. Darbo krūvis, tenkantis bendruomenės
slaugytojams. išaugo, tačiau sumažėjo jų vizitų į pacientų namus skaičius. Elaine Haycock Stuart,
Alison Jarvis ir Kate Daniel tyrime, atliktame 2008 metais, siekė įvertinti darbo krūvio
reguliavimą, pasitenkinimą darbu ir iššūkiius šiuolaikinėje bendruomenės slaugoje. Remiantis
autorių tyrimo rezultatais, nustatyta, jog prioritetinėmis veiklomis turėtų būti vizitai į pacientų
namus, tiesioginė pacientų slauga, sveikatos stiprinimas, o paskutinėje vietoje – administracinė
veikla, kuri susijusi su dokumentų pildymu, darbu kompiuteriu, elektroninių laiškų skaitymu,
rašymu, dalyvavimu susitikimuose, skambučiais ir t.t. Dauguma slaugytojų yra nepatenkinti
administraciniu darbu, kuris neretai užima didelę dalį darbo laiko. Didelė problema yra ir laikas.
Dauguma slaugytojų mano, jog būtent laiko trūkumas turi įtakos kokybiškoms slaugos
paslaugoms, kurią turi suteikti pacientams, verčia jausti stresą, nusivylimą darbu. Tyrimo
rezultatai atskleidė, jog akivaizdžiausias būdas sumažinti šių specialistų darbo krūvį yra užtikrinti
pakankamą personalo skaičių, įskaitant administracijos narių, kurie galėtų sumažinti dokumentų
pildymo naštą slaugytojams. Tačiau pabrėžiama, jog didžiausias prioritetas yra pacientas. Darbo
krūvį bandoma valdyti per darbo valandų skaičių, tačiau padidėjęs darbo krūvis „atima“ laiką iš
kai kurių pacientų, kuriems pagalba labai reikalinga. Laiko trūkumas teikti kokybiškas slaugos
paslaugas, veiksnys sukeliantis nepasitenkinimą darbu [79].
Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba 2004 metų veiklos ataskaitoje pažymi, kad
Lietuvoje iki šiol nėra ambulatorinės slaugos komandinio darbo bendruomenėje, kad šis darbas
nekoordinuojamas. Valstybės institucijų dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos
reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai – menkas [32], tačiau slaugos
specialistų funkcijos turi peržengti iki šiol buvusią sampratą, kai ją veikla tebuvo gydymo
procedūros [25]. Šiandienos bendruomenės slaugytojas nėra gydytojo padejėjas ar techninių
31
veiksmų vykdytojas. Nors Lietuvoje vis labiau akcentuojama pirminės sveikatos priežiūros
svarba, tačiau daugelyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigu tebedirbama metodais, kurie taikyti
prieš 10-20 metų: priiminėjami ligoniai, jiems išrašomi siuntimai, beveik nevykdomas ligų
prevencijos, sveikatos mokymo, sveikatos išsaugojimo darbas, sunkiai kelia skinasi
bendruomenės slauga, sveikatos priežiūros tęstinumas [41].
Bendruomenės slaugos plėtra turi didžiules galimybes sprendžiant šiandienos opias
hospitalizacijos mažinimo ligoninėse problemas bei pasėkmes. Pasaulio sveikatos organizacija
akcentuoja, bendruomenės slaugytojai gali užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugos tęstinumą,
kurio taip trūksta šiandienos paciento sveikatos priežiūroje [84]. Finansiniai sunkumai, nors jie
nuolat akcentuojami, nėra pagrindinė sveikatos sistemos reformos problema [17]. Mažas darbo
užmokestis ir dideli darbo krūviai skatina visų slaugytojų profesinių grupių migraciją, trukdo
slaugytojams siekti aukštų priežiūros standartų bei maksimalaus pacientų pasitenkinimo gydymo
įstaigose bei menkina profesijos prestižą. Lietuvoje, bendruomenės slaugoje susiduriama ir su
daugeliu kitų problemų nėra sukurtos vieningos slaugymo kokybės sistemos, vienodos
dokumentacijos, slaugos standartų, neapibrėžtos slaugymo apimtys, neadekvatus darbo
užmokestis, dideli darbo krūviai, netinkamos darbo sąlygos [25]. Slaugytojai dažnai atlieka ir
„nematomas“ veiklas tokias kaip konsultavimas, bendravimas su pacientais jų šeimos nariais.
Visgi lankydami pacientus jų namuose neretai atlieka tik formalias technines procedūras, o ligų
profilaktikos, sveikatos stiprinimo propagavimas lieka paskutinėje vietoje [74].
Funkcijų, pareigų, atsakomybės bendruomenės slaugytojui priskirta pakankamai daug,
tačiau tokios įvairiapusės bendruomenės slaugytojo veiklos galima tikėtis tik sudarius palankias
sąlygas jų darbui, motyvavimui bei pasitenkinimui darbu [13, 48]. Kaip teigia Gerikienė ir
Petrauskienė (2009), labai svarbu suprasti, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu yra vienas
svarbiausių kiekvienos sveikatos priežiūros organizacijos tikslų dėl to, kad slaugytojų
pasitenkinimo darbu ypatumai yra reikšmingi ne tik jų psichologinei ir fizinei gerovei,
entuziazmo, nuoširdumo dirbant, noro keistis, tobulėti atsiradimui, bet svarbus ir pačiai
organizacijai bei visuomenei, nes nuo jų gali priklausyti ir tokie aspektai kaip darbuotojų kaita,
pravaikštos, pacientų priežiūros kokybę bei pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis
[12]. Tik iš patenkinto savo darbu bei įvairiais darbo aspektais bendruomenės slaugytojo galima
tikėtis aktyvaus dalyvavimo pirminės sveikatos priežiūros sistemos pokyčiuose. Dėmesys turi
32
būti kreipiamas į slaugytojų atlyginimą, geresnius slaugytojų ir pacientų santykius ir į komandos
narių tarpusavio parama [13, 48].
Dar 1998 metais Richardson savo apžvalgose teigė, jog bendruomenės slaugytojai gali
atlikti nuo 25 iki 70 procentų darbo, kurį atlieka šeimos gydytojai. Jie gali prisiimti nemažą dalį
už šeimų, bendruomenių sveikatos stiprinimą ar net vaidinti vadovaujančia rolę lėtinių
neinfekcinių ligų valdyme [66]. Tačiau, kad ir kokie iškiltų sunkumai jų darbe, slaugytojai
didžiausiu savo darbo įvertinimu laiko pacientų sveikatos išsaugojimu, geresne jų gyvenimo
kokybe ir pan. Bendruomenės slaugoje labai svarbu aiškiai apibrėžti, kokios yra slaugytojų
veiklos, atsakomybės, pareigos. [63]. 1985 metais psichologas Mahler teigė, jog jeigu milijoną
slaugytojų tūkstantyje skirtintų pasaulio vietų išreikštų vienodas idėjas, kaip galima būtų tobulinti
pirminę sveikatos priežiūrą, tada gali atsirasti stipri paskaita vykti pokyčiams [75].
Lyginant bendruomenės slaugos praktiką Lietuvoje ir užsienio šalyse, pastebima
skirtumų. Šių atsiradimui nemažai įtakos turi PSP išvystymo lygis užsienyje bei Lietuvoje. Tačiau
tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių bendruomenės slaugos praktikoje yra neišspręstų problemų.
Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros reformos vykdomos ne vieną dešimtmetį ir nuolat
akcentuojama bendruomenės paslaugų svarba, tačiau pati bendruomenės slauga nėra visuotinai
išplėtota ir taikoma, nes dažnai viešai propaguojant sveikatos išsaugojimą bei stiprinimą, visa tai
ir lieka teoriniame, bet ne praktiniame lygmenyje. Negana to, iki šiol šiol nėra ambulatorinės
slaugos komandinio darbo bendruomenėje, šis darbas nekoordinuojamas, Valstybės institucijų
dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos reglamentavimui, apmokėjimui,
ambulatorinės slaugos plėtrai yra per mažas. Todėl dažną bendruomenės slaugytojų
nepasitenkinimą kelia mažas darbo užmokestis, didelis darbo krūvis, didelės administracinio
darbo apimtys, netinkamas darbo organizavimass ir pan.
33
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 2.1. Tyrimo eiga ir tiriamųjų kontingentas
Tyrimas atliktas 2011 m. vasario- gruodžio mėnesiais atrinktose septyniose žemiau
nurodytose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (keturios pirmosios – valstybinės, likusios –
privačios):
1. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika;
2. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika;
3. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika;
4. LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika;
5. Lašo šeimos klinika;
6. Saulės šeimos medicinos centras;
7. Garliavos šeimos klinika.
Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų
veiklų atitiktį atliktas vienmomentinis kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo metu
taikyta vienmomentinė anketinė bendruomenės slaugytojų apklausa Siekiant palyginti
bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su atliekamomis veiklomis
kasdienėje praktikoje valstybinėse ir privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, buvo
atliktas ir kokybinis tyrimas.
Su kiekvienos įstaigos vadovu/direktoriumi ir slaugos administratoriais (pavaduotojais
slaugai, vyriausiais slaugytojais) aptartas apklausos tikslas ir anketos klausimai. Kiekvienos
atrinktos įstaigos vadovas, pasirašydamas parengtą sutikimo atlikti tyrimą formą, sutiko, kad
tyrimas vyktų jo vadovaujamoje įstaigoje.
Tyrimo objektas – Kauno pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių
bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktis. Tyrimo
populiaciją sudaro Kauno pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės
slaugytojos. Tyrimo metu apklausta 111 bendruomenės slaugytojų. 3 lentelėje pateikta
informacija, susijusi su išdalintų anketų skaičiumi konkrečioje PSP įstaigoje ir atsako dažniu:
34
3 lentelė. Išdalintų/grąžintų anketų skaičius bei atsako dažniai
Nr. Pirminės sveikatos priežiūros
įstaiga
Išdalintų
anketų
skaičius (n)
Grąžintų
anketų
skaičius (n)
Atsako
dažnis
(proc.)
1. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika 25 23 92 proc.
2. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika 31 31 100 proc.
3. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 25 22 88 proc.
4. LSMU ligoninės Kauno klinikų
Šeimos medicinos klinika
10 6 60 proc.
5. Lašo šeimos klinika 5 4 80 proc.
6. Saulės šeimos medicinos centras 10 9 90 proc.
7. Garliavos šeimos klinika 5 5 100 proc.
Iš viso 111 100 87 proc.
Respondentų grupę sudarė bendruomenės slaugytojai, dirbantys Kauno pirminės
sveikatos priežiūros įstaigose. Tolesnei analizei atrinktos 100 anketų, kurios pilnai atitiko
nustatytus respondentų įtraukimo/neįtraukimo kriterijus. Iš 111 išdalintų anketų, 100 buvo
tinkamos tolimesnei analizei. 10 anketų neįtrauktos dėl šių priežasčių:
6 anketos buvo neužpildytos;
5 anketos negrąžintos tyrėjui.
Atsako dažnis – 87 proc.
Tyrimo imtis sudaryta, remiantis atsitiktinės atrankos metodu, taikant nustatytus
respondentų įtraukimo/neįtraukimo kriterijus:
Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai Respondentų neįtraukimo į tyrimą kriterijai
1. Slaugytojai, dirbantys PSP įstaigoje ir turintys
bendruomenės slaugytojo specializaciją;
1. Slaugytojai, dirbantysPSP įstaigoje, bet
neturintys bendruomenės slaugytojo specializacijos;
2. Slaugytojai, kurie anketą užpildė nepilnai; 2. Slaugytojai, pilnai užpildę anketą. 3. Slaugytojai, kurie atsisakė dalyvauti tyrime.
Atliktame tyrime buvo lyginamas bendruomenės slaugytojų darbas viešosiose ir
privačiose PSP įstaigose, kurių charakteristika yra tokia:
35
1.Savivaldybių PSP įstaigų grupei priskirtos viešosios įstaigos, teikiančios tik PSP paslaugas,
kurių steigėjai yra savivaldybės. Šios įstaigos paslaugas teikia ir miestuose, ir rajonuose
2. Privačių įstaigų grupei buvo priskirtos privataus kapitalo įstaigos, teikiančios pirminio lygio
ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (uždarosios akcinės bendrovės,
individualiosios įmonės ir kt.). Šios įstaigos paslaugas teikia ir miestuose, ir rajonuose.
2.1 . Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos
Bendruomenės slaugytojai apklausti septyniose Kauno pirminės sveikatos priežiūros
įstaigose. 100 proc. respondentų sudaro moterys. 82 procentai respondentų dirba viešosiose, o
likę 18 proc. – privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. 4 pav. matyti respondentų
skaičius kiekvienoje įstaigoje. Didžiausią dalį bendruomenės slaugytojų sudarė slaugytojos,
dirbančios VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje – 31 proc. (n=31), mažiausiai – Lašo šeimos
klinikoje (4 proc.) (žr. 4 pav.).
4% 5%6%
9%
22%
23%
31%
Lašo šeimos klinika Garliavos šeimos klinika.LSMU Šeimos medicinos klinika Saulės šeimos medicinos centrasVšĮ Kauno Dainavos poliklinika VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikaVšĮ Kauno Šilainių poliklinika
4 pav. Respondentų pasiskirstymas atskirose PSP įstaigose
Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes: iki 40 m. (16 proc.), 40-49 m.
(31 proc.), 50 m. ir vyresni (53 proc.). Jų amžius svyravo nuo 24 iki 73 metų. Respondentų
amžiaus vidurkis 48±10 metų (žr. 5 pav.).
36
16%
31%53%
< 40 metų 40-49 metai 50 ir daugiau metų
5 pav. Respondentų pasiskirstymas amžiaus grupėse
Didžioji dalis (61 proc., n=50) viešosiose PSP įstaigose dirbančių bendruomenės
slaugytojų yra 50 metų ar vyresni. Viešosiose PSP įstaigose 40-49 metų bendruomenės
slaugytojų yra šiek tiek mažiau (28 proc., n=23) nei privačiose (44 proc., n=8). Jaunesnių nei 40
metų privačiose PSP įstaigose buvo 39 proc.(n=7), o viešosiose – 11 proc. (n=9). Nustatyta, jog
viešosiose PSP įstaigose statistiškai reikšmingai daugiau dirba 50 ir vyresnio amžiaus
bendruomenės slaugytojų, nei privačiose (χ2=13,95, lls=2, p=0,001) (žr. 6 pav.).
11%
39%
28%
44%
61%
17%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
<40 metų 40-49 metai 50 ir daugiau metų
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos *- p=0,001, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose
Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad net 81 proc. (n=81) respondentų turi aukštesnįjį
medicininį išsilavinimą. Aukštąjį neuniversitetinį medicininį išsilavinimą turi 13 proc. (n=13)
visų apklaustų respondentų, o aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą - 6 proc. (n=6) (žr. 7
pav).
*
37
81%
13%6%
Aukštesnysis medicininis išsilavinimas
Aukštasis medicininis neuniversitetinis išsilavinimas
Aukštasis medicininis universitetinis išsilavinimas
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
86 proc. (n=71) aukštesnįjį medicininį išsilavinimą turinčių respondentų dirba viešosiose
PSP įstaigose, o privačiose jį turi 55 proc. (n=10). Tik dešimtadalis respondentų (10 proc., n=8),
turinčių aukštąjį medicininį neuniversitetinį išsilavinimą ir 4 proc. (n=3) - aukštąjį medicininį
universtitetinį, dirba viešosiose PSP įstaigose. Iš 18 respondentų, dirbančių privačiose PSP
įstaigose 28 proc. (n=5) jų, turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą. Privačiose PSP
įstaigose statistiškai reikšmingai (χ2=13,13, lls=2, p=0,001) daugiau respondentų turi aukštąjį
medicininį universitetinį išsilavinimą, lyginant su viešosiomis įstaigomis (žr. 8 pav.).
86%
55%
10%
17%
4%
28%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
Aukštes nys is m edicininisiš silavinim as
Aukš tas is m edicininisneuniversitetinis išs ilavinim as
Aukš tasis medicininisuniversitetinis išs ilavinimas
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,001, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
8 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal
išsilavinimą
Visi tyrime dalyvavę respondentais turi bendruomenės slaugytojo specializaciją. 67
proc. (n=67) iš 100 respondentų atsakė, jog baigė persikvalifikavimo kursus, o 33 proc. – ne. 100
*
38
proc. iš nurodžiusiųjų, jog baigė persikvalifikavimo kursus pažymėjo, kad tai buvo kursai, skirti
persikvalifikuoti į bendruomenės slaugytojas.
Respondentų profesinio darbo patirties (metais) analizė parodė, kad dauguma jų turi
nemažai patirties, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Respondentų darbo patirties vidurkis
sudarė 17,09± 0,975 metų. Remiantis respondentų nurodyta darbo patirtimi, buvo sudarytos
keturios grupės: 0 -9 metai, 10 – 19 metų, 20 – 29 metai, 30 – 39 metai. Išanalizavus duomenis
nustatyta, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų pateko į grupę, turinčią 10-19 metų
darbo patirtį. 14 proc. respondentų nurodė, turintys 30-39 metų darbo patirtį (žr. 9 pav.). Darbo
patirtis svyravo nuo 1 iki 39 metų.
21%
35%
30%
14%
0-9 metai 10-19 metų 20-29 metai 30-39 metai
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pagal darbo patirtį (metais)
35 proc. (n=29), dirbančių viešosiose PSP įstaigose turi 10-19 metų, 31 proc. (n=25) 20-
29 metų patirtį. Po 17 proc. respondentų pateko į grupes, turintčių 0-9 ir 30-39 metų darbo patirtį.
39 proc. (n=7) respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose dauguma pateko į 0-9 metų darbo
patirtį turinčią grupę, 30-39 metų grupėje nebuvo nei vieno respondento. Nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas: viešosiose PSP įstaigose dirba daugiau respondentų, turinčių 30-39 metų
patirtį, lyginant su privačiomis (χ2=8,44, lls=3, p=0,038) (žr. 10 pav.).
39
17%
39%
35%33%
31%
28%
17%
0%0%
10%
20%
30%
40%
50%
0-9 metai 10-19 metų 20-29 metai 30-39 metai
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
* - p=0,038, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
10 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal darbo
patirtį (metais)
Apibendrinant galima teigti, jog privačiose PSP įstaigose, lyginant su viešosiomis, dirba
daugiau aukštajį medicininį išsilavinimą turinčio bei jaunesnio amžiaus bendruomenės
slaugytojos. Tačiau didesnė darbo patirtis yra tarp dirbančiųjų viešosiose PSP įstaigose.
2.2. Anketinė apklausa: struktūra ir turinys
Tyrime naudota vienmomentinė anketinė apklausa. Bendruomenės slaugytojoms buvo
išdalintos anketos, kurias jos užpildė anonimiškai. Svarstant, ar sudarytos anketos klausimai yra
pakankamai aiškūs ir visas klausimynas reprezentuoja tyrimą, buvo atliktas bandomasis tyrimas,
kurio metu pora anketų (n=2) buvo išdalinta vienoje iš privačių PSP įstaigų. Anketa buvo
redaguota ir patvirtintas galutinis jos variantas. Siekiant aktyvesnio bendruomenės slaugytojų
dalyvavimo, jų susirinkimų metu, slaugytojos buvo informuotos apie tyrimą, joms paaiškinta
tyrimo esmė, tikslas. Anketas slaugytojos galėjo pildyti turėdamo laisvo laiko, ar po darbo.
Anketos pirmos dalies užpildymo vidutinė trukmė 10-15 min., o antrosios – 20-25 min.
Tolimesnei analizei tinkamos buvo tos anketos, kurios užpildytos pilnai (100 proc.).
Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų
veiklų atitiktį, buvo išanalizuota literatūra ir sudaryta anketa, kurioje iš dalies (apie 50 proc.)
*
40
buvo remtasi bendruomenės slaugytojų ir bendrosios praktiksos slaugytojų medicinos normomis.
Likusi anketos dalis buvo papildyta remiantis literatūros analize. Anketa buvo pagrindinė tyrimo
dalis (Priedas Nr. 1). Antrą dalį bendruomenės slaugytojų veiklos laiko atžvilgiu, t.y. pagrindinių
savo veiklų pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje arba pacientų namuose konkrečiu laiko
momentu įvardijimas (Priedas Nr. 2).
Tyrimo anketą sudaro 40 klausimų:
1. Duomenys apie asmenį ir darbo organizavimo aspektus (1-14 kl.);
2. Veikla paciento namuose (15-21 kl.);
3. Profilaktinė veikla, sveikatos mokymas (22-29 kl.);
4. Atliekamos procedūros (30 kl.);
5. Profesinis tobulėjimas ir laiko planavimas (31-35 kl.);
6. Pasiūlymai bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės slaugai (36-40
kl.).
Antra tyrimo dalis, kaip minėta anksčiau, yra „Bendruomenės slaugytojos veiklos laiko
atžvilgiu“, kurioje respondentų prašyta užpildyti dviejų savo darbo dienų atliktų veiklų lapą,
nurodant konkrečios darbo dienos laiką. Respondentams buvo leidžiama apjungti savo darbo
valandas, pvz.: 9-10 val. – pacientų konsultacija poliklinikoje. Taipogi jų prašyta atsakyti, ar
vakarykštė diena buvo įprastinė, o jei ne – atsakyti kodėl.
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai
Atlikus anketinę apklausą, sudaryta duomenų bazė, kurioje suvesti duomenys apdoroti
kompiuteriniu duomenų kaupimo ir analizės paketu „SPSS for Windows 13.0“ (Package for
Social Science Release) bei Microsft Office Excel 2003. Statistinės duomenų analizės rezultatai
pateikiami lentelėse, grafikuose bei diagramose. Tyrimo duomenys vertinti standartiniais statistinės analizės metodais. Taikytas Chi-
kvadrato (χ2) kriterijus. Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo 95 proc., paklaidos tikimybė –
p=0,05. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p< 0,05.
41
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo analizė
Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog 82 proc. bendruomenės slaugytojų pagrindinės
pareigos yra viešosiose, o likusių (18 proc.) - privačiose PSP įstaigose.
Net 91 proc. respondentų nedirba antraeilio darbo. 5 proc. slaugytojų nurodė, jog jų
antraeilės darbo pareigos yra privačioje medicinos įstaigoje, o 4 proc. – viešojoje (žr. 11 pav.).
4% 5%
91%
Viešojoje PSP įstaigoje Privačioje PSP įstaigojeNedirbu antraeilio darbo
11 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo antraeilių darbo pareigų
viešosiose ar privačiose PSP įstaigose
12 pav. matyti, kad net 94 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose nedirba
antraeilio darbo. Panašūs rezultatai gauti ir privačiose PSP įstaigose: 77 proc. (n=14) nurodė, kad
nedirba antraeilio darbo. 5 proc. viešosiose ir 6 proc. privačiose įstaigose dirbančių respondentų,
turi antraeiles pareigas privačiose medicinos įstaigose. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=9,24,
lls=2, p=0,01) respondentų turi antraeiles darbo pareigas viešosiose medicinos įstaigose,
dirbdami privačiose PSP įstaigose (17 proc., n=3), nei viešosiose PSP įstaigose (1 proc., n=1).
42
1%
17%
5% 6%
94%
77%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Viešojoje PSP įstaigoje Privačioje PSP įstaigoje Nedirbu antraeilioapmokamo darbo
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
* - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
12 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal
antraeiles darbo pareigas
Atlikus respondentų darbo krūvio pagrindinėse pareigose analizę, nustatyta, kad 95 proc.
tyrime dalyvavusių respondentų dirba 1,0 etato darbo krūviu. Antroje vietoje pagal darbo krūvį –
respondentai, dirbantys 1,5 etato krūviu. Jie sudaro 2 proc. (n=2) visų respondentų (žr. 13 pav.).
1%
95%
1%1%
2%
0,5 0,75 1 1,25 1,5
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį (etatais) pagrindinėse pareigose
Daugiau nei 90 proc. dirbančių viešosiose (95 proc., n=78), privačiose (94 proc., n=17)
PSP įstaigose dirba 1,0 etato krūviu. 1,2 proc. (n=1) respondentų tiek viešosiose, tiek privačiose
įstaigose dirba 1,5 etato krūviu.
*
43
Net 59 proc. respondentų dirba 30-39 val./sav. Antroje vietoje - respondentai, kurie
dirba – 40-49 val./sav. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį visų respondentų (36 proc.).
Nustatyta, jog 2 proc. respondentų dirba 50 ir daugiau valandų per savaitę (žr. 14 pav.).
2%
59%
36%
3%
iki 30 val./sav. 30-39 val./sav.
40-49 val./sav. 50 ir daugiau val./sav.
14 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo valandų skaičių per savaitę
pagrindinėse pareigose
Didžioji dalis respondentų, dirbančių viešosiose (55 proc., n=45) ir privačiose (78 proc.
n=14) PSP įstaigose dirba 30-39 val./sav. 42 proc. (n=34) respondentų, dirbančių viešosiose
įstaigose, dirba 40-49 val./sav., o privačiose PSP įstaigose - 11 proc. (n=2).
9 proc. iš 100 respondentų nurodė, jog turi antraeiles pareigas, iš kurių 8 proc. dirba 0,25
etato krūviu, vidutiniškai 10 val./sav., o 1 proc. - 0,5 etato krūviu, vidutiniškai 20 val./sav.
Nustatyta, jog 46 proc. respondentų dirba atskirame kabinete, o 41 proc. – kartu su
šeimos gydytoju (žr. 15 pav.).
41%
46%
13%
Taip, dirbame tame pačiame kabineteNe, dirbu atskirame kabineteDirbu įvaiiriai
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo vietą PSP įstaigoje
44
Lyginant privačias PSP įstaigas su viešosiomis, nustatyta, jog privačiose respondentai
nedirba kartu su šeimos gydytoju viename kabinete. Statistiškai reikšmingai daugiau (50 proc.
(n=41) respondentų kartu su šeimos gydytoju viename kabinete dirba viešosiose PSP įstaigose
(χ2=32,09, lls=2, p=0,00). Respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose tarpe po lygiai (50
proc., n=9) dirba atskirai, arba įvairiai (žr. 16 pav.).
50%
0%
45%
50%
5%
50%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Taip, dirbu tame pačiamekabinete
Ne, dirbu atskirai Dirbu įvairiai
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
16 pav.. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal darbo vietą
PSP įstaigoje
Bendruomenės slaugytojų buvo prašoma parašyti, kokius slaugos dokumentus pildo apie
savo pacientus. Nustatyta, kad dauguma (55 proc.) pildo, ar rašo įrašus Asmens sveikatos
istorijoje (f025/a), kuri nėra tiesiogiai susijusi su bendruomenės slaugos dokumentais. Kadangi
buvo galima įrašyti ne vieną dokumentą tad, 13 proc. respondentų nurodė, kad pildo ir formas,
skirtas siuntimui konsultuoti, tirti ir gydyti (f028-1/a) bei laboratoriniams tyrimams skirtas
formas (pvz.: 210/a, 219/a, 224/a ir t.t.). Pagrindiniai slaugos dokumentai, kuriuos įvardijo
respondentai buvo slaugymo lapai (41 proc.), pacientų poreikių namuose vertinimo lapas (25
proc.), patronažnio darbo apskaitos žurnalas (13 proc.), bambutės priežiūros protokolas (7 proc.),
žaizdų (pragulų) vertinimo lapas (6 proc.) (žr. 17 pav.).
*
45
6%
7%
13%
13%
25%
41%
55%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Žaizdų (pragulų) vertinimo lapas
Bambutės priežiūros protokolas
Patronažinio darbo apskaitos žurnalas
Formos, skirtos siuntimui konsultuoti, t irti irgydyti (F028-1/a)
Pacientų poreikių namuose vertinimo lapas
Slaugymo lapai
Asmens sveikatos istorija (F025)
17 pav. Respondentų nurodytų pagrindinių pildomų dokumentų dažniai
Asmens sveikatos istoriją (f025/a) pildo 58 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP
įstaigose ir 52 proc. – privačiose. 44 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 39 proc. –
privačiose PSP įstaigse nurodė, kad pildo slaugymo lapus. Po 25 proc. respondentų, tiek
viešosiose, tiek privačiose įstaigose įvardijo, jog pildo pacientų poreikių namuose vertinimo
lapus.
Visi 100 respondentų atsakė į klausimą, ar žino apie bendruomenės slaugytojo
medicinos normą. 98 proc. iš jų nurodė, kad žino apie ją ir tik 2 proc. – ne. Šie 2 proc.
respondentų dirba vienoje iš viešųjų PSP įstaigų. Daugiau nei pusė (55 proc.) resondentų
medicinos norma savo darbe vadovaujasi visada, o šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) –
dažnai. Retai arba niekada ja nesivadovauja tik 3 proc. respondentų (žr. 18 pav.).
55%37%
5% 3%
Visada Dažnai Kartais Retai arba niekada
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vadovavimosi bendruomenės slaugytojo medicinos
norma kasdieninėje veikloje dažnumą
46
56 proc. (n=46) dirbančių viešosiose ir 50 proc. - privačiose PSP įstaigose
bendruomenės slaugytojo medicinos norma vadovaujasi visada. Iš 82 proc. respondentų,
dirbančių viešosiose įstaigose dažnai šia norma naudojasi 38 proc. (n=31), o iš 18 proc. dirbančių
privačiose – 33 proc. (n=6).
Siekiant įvertinti, kokias paslaugas dažniausiai tenka teikti pacientams PSP įstaigoje,
bendruomenės slaugytojos užrašė įvairias veiklas, kurios buvo sugrupuotos į dvi grupes:
paslaugas, susijusias su tiesiogine bendruomenės slauga ir paslaugas, kurios siejosi su
administraciniu darbu (pažymėtos žydra spalva). 19 pav. pavaizduotos dažniausiai atliekamos
paslaugos PSP įstaigoje. Tarp jų, daugiausiai respondentų nurodyta AKS matavimas (63 proc.).
Daugiau nei trečdalis pažymėjo klausos/regėjimo tikrinimą (37 proc.), injekcijas/skiepus (37
proc.). 35 proc. respondentų įvardijo žaizdų (pragulų priežiūrą), 30 proc. kraujo tyrimo ėmimą.
Kaip minėta anksčiau, buvo išskirtos ir paslaugos, kurios nesusijusios tiesiogiai su slauga. 40
proc. respondentų nurodė formų pildymą, o 25 proc. – pažymų pildymą, kaip vienas dažniausių
tokių paslaugų.
10%
20%
25%
40%
8%
18%
19%
29%
30%
35%
37%
37%
63%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Ambulatorinių kortelių tvarkymas
Registracijos pas specialistus
Pažymų pildymas
Formų pildymas
EKG užrašymas
Pacientų sveikatos mokymas
Temperatūros matavimas
Antropometrinių duomenų rinkimas
Kraujo tyrimo ėmimas
Žaizdų (pragulų) priežiūra
Injekcijos/skiepai
Klausos/regėjimo tikrinimas
AKS matavimas
19 pav. Pagrindinių paslaugų, kurios susijusios ir nesusijusios su tiesiogine
bendruomenės slauga, dažniai
Tiek viešosiose (65 proc.), tiek privačiose (61 proc.) PSP įstaigose respondentai
daugiausiai įvardijo AKS matavimą. Toliau sekė klausos/regos tikrinimas, kurį nurodė 40 proc.
viešosiose ir 34 proc. – privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų, Tarp dažniausių
47
procedūrų buvo ir injekcijos/skiepai: 39 proc. viešosiose ir 35 proc. – privačiose. Net 45 proc.
respondentų iš viešųjų ir 35 proc. privačių PSP įstaigų teigė, kad pildo įvairias formas, pažymas
(viešosiose ir privačiose po 25 proc. respondentų), atlieka registracijas pas specialistus
(viešosiose - 10 proc., privačiose – 30 proc.).
Kaip ir buvo galima tikėtis didžioji dalis (91 proc.) respondentų su pacientų sveikata
susijusias problemas dažniausiai aptaria su šeimos gydytoju, 9 proc. – su pediatru. 11
respondentų papildomai nurodė, jog problemas aptaria ir su kitais sveikatos priežiūros
specialistais: iš kurių 55 proc. (n=6) su chirurgu, 18 proc. (n=2) – neurologu. 27 proc. (n=3)
respondentų su pacientų sveikata susijusias problemas aptaria ir su kitomis bendruomenės
slaugytojomis (žr. 20 pav.).
91%
9%
Su šeimos gydytojuSu pediatru
55%
18%
27%
Su chirurguSu neurologu
Su kitom is bendruomenės s laugytojomis
20 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pacientų sveikatos problemų
aptarimo su šeimos gydytoju ir kitais sveikatos priežiūros specialistais
95 proc. respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose problemas, susijusias su
pacientų problemomis aptaria su šeimos gydytoju, o tuo tarpu viešosiose – 89 proc. Po 55 proc.
respondentų, dirbančių viešosiose ir privačiose įstaigose nurodė, kad papildomai problemas
aptaria su chirurgu, po 18 proc. – su neurologu bei po 27 proc. su kitomis bendruomenės
slaugytojomis.
Apibendrindami galime teigti, jog tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didžioji
dalis bendruomenės slaugytojų dirba 1,0 etato darbo krūviu, vidutiniškai 30-39 val./sav. Vis dėlto
kartu su šeimos gydytoju viename kabinete daugiau bendruomenės slaugytojų dirba viešosiose
PSP įstaigose. Asmens sveikatos istorija bei slaugymo lapai yra pagrindiniai dokumentai,
kuriuos pildo dauguma bendruomenės slaugytojų dirbančių viešosiose bei privačiose PSP
48
įstaigose. Tarp pagrindinių paslaugų, kurios teikiamos tiek viešosiose, tiek privačiose PSP
įstaigose, dominuoja techninės slaugos procedūros.
3.2. Bendruomenės slaugytojų veiklos paciento namuose analizė
Didžioji dauguma respondentų ( 91 proc.) atsakė, kad turi savo apylinkę, kurioje teikia
priminės sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir bendruomenės slaugą. Tik nedidelė dalis (9
proc.) respondentų apylinkės neturi. Visi 82 respondentai, dirbantys viešosiose PSP įstaigose turi
savo apylinkę. Privačiose PSP įstaigose pusė respondentų turi savo apylinkę, o pusė – neturi (50
proc., n=9). Taigi, nustatyta, kad viešosiose PSP įstaigose dirbančių respondentų statistiškai
reikšmingai (χ2=45,0, lls=1, p=0,00) daugiau turėjo savo apylinkes, nei tie, kurie dirba privačiose
(21 pav.).
100%
50%
0%
50%
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Taip, turiu Ne, neturiu
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00,, lyginant su viešosiomisPSP įstaigomis
21 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo
aptarnaujamos apylinkės turėjimo
Analizuojant prisirašiusiųjų pacientų skaičių, mažiausias buvo 410, o didžiausias – 2300.
Vidutiniškai vienam respodentui priklauso 1232,4 ± 366,9 paciento. 91 proc. respondentų,
kuriens priklauso apylinkės, prisirašiusių pacientų skaičių nutarta suskirstyti į tris grupes (<1000,
1000-1500 ir >1500 pacientų). Nustatyta, jog 60 proc. respondentų priklauso po 1000-1500, 22
proc. - mažiau nei 1000, o daugiau nei po 1500 prisirašiusių pacientų priklausė 18 proc.
respondentų (žr. 22 pav.).
*
49
22%
60%
18%
<1000 pacientų 1000-1500 pacientų>1500 pacientų
22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal prisirašiusių pacientų skaičių
59 proc. (n=48) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose turi po 1000-1500, 22
proc. (n=18) po mažiau nei 1000 prsirašiusių pacientų. 78 proc. (n=7) respondentų, dirbančių
privačiose PSP įstaigose ir turinčių savo apylinkes, turi po 1000-1500 ir 22 proc. (n=2) po mažiau
nei 1000 pacientų. Daugiau nei 1500 prisirašiusių pacientų privačiose PSP įstaigose dirbantys
respondentai neturėjo, o viešosiose - 20 proc. (n=16).
Visi 100 proc. (n=100) respondentų atsakė, jog lanko savo pacientus jų namuose. Apie
specialiųjų poreikių (SPP1, SPP2) sąrašus jų darbovietėje žino 94 proc. (n=94) respondentų. Tik
6 proc. atsakė, jog nežino, ar tokie sąrašai yra. 94 proc. (n=77) dirbančių viešosiose ir ir tiek pat
procentų (94 proc., n=17) - privačiose PSP įstaigose respondentų žino apie specialiųjų poreikių
sąrašus jų darbovietėse.
Respondentams atsakius į klausimą, „Kiek pacientų aplankote per savaitę?“ nustatyta,
jog vidutiniškai kiekvienas jų aplanko 9±5,8 paciento per savaitę. Mažiausiai aplankomi 2
pacientai, daugiausiai - 30 pacientų per savaitę. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) respondentų
aplanko 5-9 pacientus per savaitę. 31 proc. 10-19, o 21 proc. - mažiau nei 5 pacientus per savaitę
(žr. 23 pav.).
50
21%
39%
32%
8%
<5 pacientų 5-9 pacientai10-19 pacientų ≥20 pacientų
23 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo aplankomų pacientų skaičiaus per savaitę
17 proc. (n=14) respondentų, dirbančių viešosiose ir net 39 proc. – privačiose PSP
įstaigose per savaitę aplanko mažiau nei 5 pacientus. Daugiau nei pusė, t.y. 51 proc. (n=42)
dirbančių viešosiose ir šiek tiek daugiau nei trečdalis (33 proc., n=6) – privačiose PSP įstaigose
aplanko nuo 5 iki 10 pacientų. 11-20 pacientų aplanko 24 proc. (n=20) viešosiose ir 17 proc.
(n=3) viešosiose PSP, dirbančių respondentų.
Vertinant laiką, kuris skiriamas vienam pacientui jo lankymo namuose metu, nustatyta,
kad vidutiniškai vienas respondentas vienam pacientui skiria apie 39,94 ±15,9 minutės.
Mažiausiai skiriama 15 min., o daugiausiai - 90 min. Suskirsčius laiką į tris grupes (<30, 30-40,
>40 min.) matyti, jog beveik pusė, t.y. 47 proc. respondentų vidutiniškai skiria 30-40 min.
vienam pacientui jo lankymo namuose metu. Daugiau nei 40 min. skiria taip pat nemaža dalis
respondentų – 39 proc. Na, o likusi dalis (14 proc.) nurodė, kad pas pacientą užtrunka mažiau nei
30 minučių (žr. 24 pav.).
14%
47%
39%
<30 min. 30-40 min. >40 min.
24 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo apsilankymo trukmės (min.)
paciento namuose
51
Vertinant laiką, skiriamą pacientui jo lankymo namuose metu PSP įstaigose, nustatyta,
kad dauguma, t.y. 44 proc. (n=8) respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose pacientui
namuose skiria daugiau nei 40 min., kai tuo tarpu viešosiose net 49 proc. (n=40) respondentų
dažniausiai skiria 30 - 40 minučių. Mažiausiai respondentų nurodė, kad skiria mažiau nei po 30
minučių: 13 proc. (n=11) viešosiose, ir 17 proc. (n=3) – privačiose PSP įstaigose.
Išanalizavus klausimo, „Kokias pagrindines veiklas dažniausiai atliekate paciento
namuose lankymo metu?“ atsakymus, nustatyta, kad dažniausios procedūros, kurias nurodė
respondentai yra AKS matavimas (67 proc.), kraujo tyrimo ėmimas (51 proc.), injekcijos/vaistų
leidimas (39 proc.), žaizdų/pragulų priežiūra (37 proc.), naujagimių priežiūra (23 proc.).
Pokalbiai su pacientais/šeimos nariais įvairiomis temomis buvo įvardinti 19 proc. respondentų, o
sveikos gyvensenos patarimai, informacija - 13 proc. (žr. 25 pav.).
13%
19%
5%
6%
23%
37%
39%
51%
67%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Sveikos gyvensenos patarimai
Pokalbiai su pacientais /šeimos nariais
Vais tų peržiūra
Pulso skaičiavim as
Naujagim ių priežiūra
Žaizdų (pragulų) priežiūra
Injekcijos /skiepai
Kraujo tyrim o ėmim as
AKS matavim as
25 pav. Pagrindinių respondentų nurodytų veiklų pacientų namuose dažniai
Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose dažniausiai įvardintos paslaugos pacientų
namuose buvo AKS matavimas (viešosiose - 65 proc., privačiose – 69 proc.), kraujo tyrimo
ėmimas (viešosiose – 55 proc., privačiose – 47 proc.), injekcijos/skiepai (viešosiose – 38 proc.,
privačiose - 40 proc.), žaizdų pragulų priežiūra (tiek viešosiose, tiek privačiose po 37 proc.
Pokalbiai su pacientu/šeimos nariais buvo įvardinti 22 proc. dirbančių viešosiose ir 16 proc. –
privačiose PSP įstaigose.
52
Apibendrinant šio skyrelio rezultatus, galima teigti, jog didžioji dalis bendruomenės
slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose vidutiniškai turi 1000-1500
prisirašiusių pacientų. Tačiau viešosiose PSP įstaigose didesnė dalis dirbančių bendruomenės
slaugytojų vidutiniškai aplanko iki 10 pacientų/savaitę bei skiria jiems daugiau nei 40 min, kai
tuo tarpu privačiose – iki 5 pacientų bei mažiau nei 40 min. Pagrindinės veiklos, atliekamos
pacientų namuose daugumos bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP
įstaigose buvo techninės slaugos procedūros.
3.3. Bendruomenės slaugytojų profilaktinė veiklos, sveikatos mokymo
analizė
26 pav. matyti, jog didžioji (64 proc.) dalis respondentų į klausimą „Kaip dažnai
pasikalbate su pacientais apie šių gyvensenos veiksnių poveikį?“ atsakė, jog apie rūkymo poveikį
kalba retai, tačiau apie likusius gyvensenos veiksnius, tokius, kaip alkoholis (51 proc.), mityba
(84 proc.), padidėjęs svoris (77 proc.), padidėjęs AKS (80 proc.) ir fizinį krūvį (62 proc.)
pasikalba dažnai. Įdomu tai, kad vis dėlto nedidelė dalis respondentų nurodė, jog apie įvairius
gyvensenos veiksnius ir jų poveikius retai arba niekada nesikalba su savo pacientais (žr. 26 pav.).
62
80
77
84
51
7
17
11
32
13
35
28
4
6
5
2
10
64
1
3
2
1
4
1
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Fizinio krūvio
Padidiėjusio AKS
Padidėjusios svorio
Mitybos
Alkoholio
Rūkymo
Dažnai Kartais Retai Niekada
26 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie gyvensenos
veiksnių poveikį dažnumą
68 proc (n=56) respondenų, dirbančių viešosiose ir 44 proc. (n=8). – privačose PSP
įstaigose pažymėjo, kad apie rūkymą su savo pacientais pasikalba dažnai. Nemaža dalis
53
respondentų pažymėjo, jog apie rūkymą kalbasi tik kartais: viešosiose 26 proc. (n=21), o
privačiose PSP įstaigose – 38 proc. (n=7) respondentų.
55 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose (n=45) ir 33 proc. (n=6)
privačiose, su pacientais dažnai kalbasi apie alkoholį.
93 proc. (n=76) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose apie mitybą su
pacientais kalbasi dažnai. Privačiose PSP įstaigose, dirbantys respondentai po lygiai nurodė, kad
kalbasi dažnai ir kartais (44 proc., n=8) bei retai arba niekada (6 proc., .n=1).
87 proc. (n=71) respondentų, kurie dirba viešosiose PSP įstaigose ir 33 proc. (n=6) –
privačiose, pažymėjo, jog apie padidėjusį svorį kabasi dažnai. 44 proc. (n=8) respondentų,
dirbančių privačiose ir 11 proc. (n=9) – viešosiose apie padidėjusį svorį kalbasi tik kartais.
Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, lyginant su
dirbančiais viešosiose PSP įstaigose apie padidėjusį svorį su savo pacientais kalbasi retai
(χ2=25,69, lls=3, p=0,00) (žr. 27 pav.).
87%
33%
11%
44%
2%
17%
0%
6%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
* - p=0,00, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
27 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie padidėjusį svorį dažnumą
84 proc. (n=69) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose apie padidėjusį AKS
pasikalba dažnai, 7 proc. (n=6) – kartais, 6 proc. (n=5) – retai bei 2 proc. (n=2) – niekada
nesikalba. Dauguma (61 proc., n=11) respondentų, kurie dirba privačiose PSP įstaigose kalbasi
dažnai, 28 proc. (n=5) – kartais.
Apie fizinio krūvio poveikį gyvensenai su savo pacientais dažnai kalbasi 63 proc. (n=52)
respondentų, kurie dirba viešosiose bei 56 proc. respondentų (n=10) – privačiose PSP įstaigose.
*
54
33 proc. (n=27), dirbančių viešosiose ir 28 proc. (n=5) – privačiose PSP įstaigose dirbančių
respondentų, apie fizinį krūvį kalbasi kartais. Likusi nedidelė dalis respodnentų apie tai su savo
pacientais kalbasi retai: viešosiose 4 proc. (n=3), o privačiose – 6 proc. (n=1). 11 proc. (n=2)
respondentų iš privačių PSP įstaigų nurodė, kad visai nesikalba apie fizinio krūvio svarbą.
Statistiškai reikšmingai (χ2=9,5, lls=3, p=0,023) daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP
įstaigose, lyginant su viešosiomis, nesikalba apie fizinio krūvio poveikį paciento gyvensenai, (žr.
28 pav.).
63%
56%
33%28%
4% 6%
0%
11%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,023, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
28 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie fizinį krūvį dažnumą
Tyrimo pradžioje manyta, kad bendruomenės slaugytojai retai arba niekada savo
pacientams neduoda patarimų sveikos gyvensenos klausimais, tačiau, kaip matome 9 pav.
didžioji dalis respondentų dažnai duoda patarimus, kaip mesti rūkyti (59 proc.), kad reikia riboti
alkoholį (44 proc.), sveikai maitintis (84 proc.), reguliuoti kūno svorį (72 proc.), reguliuoti
padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (82 proc.) bei didinti fizinį aktyvumą (63 proc.). Visgi
nemažai respondentų mesti rūkyti (32 proc.), riboti alkoholį (41 proc.), ar didinti fizinį aktyvumą
pataria kartais. Likusi nedidelė dalis atsakė, kad pataria įvairiais sveikos gyvenseno klausimais
retai arba niekada (žr. 29 pav.).
*
55
59
44
84
72
82
63 30
9
22
15
41
32
6
7
5
9
7
1
2
1
1
6
2
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Didinti fizinį aktyvumą
Reguliuoti padidėjusįAKS
Regliuoti kūno svorį
Sveikai maitintis
Riboti alkoholį
Mesti rūkyti
Dažnai Kartais Retai Niekada
29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal patarimų sveikos gyvensenos klausimais
dažnumą
65 proc. (n=53) respondentų, dirbančių dirbančių viešosiose ir 33 proc. – privačiose
nurodė, kad mesti rūkyti pataria dažnai. Kartais mesti rūkyti pataria 28 proc. respondentų,
dirbančių viešosiose PSP įstaigose ir 50 proc. - privačiose. Statistiškai reikšmingai daugiau
(χ2=13,85, lls=3, p=0,003) respondentų, kurie niekada nepataria mesti rūkyti, dirba privačiose
PSP įstaigose, nei viešosiose (žr. 30 pav.).
65%
33%
28%
50%
7% 6%
0%
11%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00,, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
30 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal mesti
rūkyti patarimų dažnumą
46 proc. viešosiose ir 33 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų pataria
mesti/riboti alkoholį dažnai. Kartais tą daro 40 proc. viešosiose ir 44 proc. privačiose PSP
dirbančių respondentų. 89 proc. respondentų iš viešųjų ir 61 proc. – privačių PSP įstaigų dažnai
*
56
savo pacientams pataria sveikai maitintis. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=10,84, lls=2,
p=0,004) respondentų iš privačių PSP įstaigų, lyginant su viešosiomis, tik kartais pataria savo
pacientams maitintis sveikai (žr. 31 pav.).
89%
61%
2%
17%
1%
11%7%
1%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
* - p=0,004,, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
31 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP pagal sveikai maitintis
patarimų dažnumą
78 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 44 proc. – privačiose PSP įstaigose
reguliuoti svorį savo pacientams pataria dažnai. Kartais tą daro 20 proc. viešosiose ir 33 proc.
privačiose įstaigose dirbantieji respondentai. AKS reguliuoti dažnai savo pacientams pataria 83
proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 78 proc. privačiose PSP įstaigose. 65 proc. viešosiose
ir 56 proc. privačiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų savo pacientams didinti fizinį
aktyvumą pataria dažnai.
Lietuvoje vykdoma nemažai profilaktinių programų apie kurias bendruomenės
slaugytojai informuoja savo pacientus. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog daugiau nei 80
proc. respondentų dažnai informuoja savo pacientus apie širdies ir kraujagyslių ligų (84 proc.),
gimdos kaklelio (84 proc.), krūties (83 proc.), prostatos (84 proc.), storosios žarnos vėžio (84
proc.) profilaktikos programas. Taip pat nustatyta, kad daugiau respondentų atsakė, jog
neinformuoja niekada, nei tie, kurie informuoja kartais, arba retai (žr. 32 pav.).
*
57
84
84
83
84
84
3
3
6
5
3
1
1
2
3
3
12
12
9
8
10
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Storosios žarnos vėžio
Prostatos vėžio
Krūties vėžio
Gimdos kaklelio vėžio
Širdies ir kraujagysliųligų
Dažnai Kartais Retai Niekada
32 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos teikimo pacientams apie
Lietuvoje vykdomas profilaktines programas dažnumą
Didžioji dauguma viešosiose (87 proc., n=71) ir privačiose PSP įstaigose (61 proc.),
dirbančių respondentų pažymėjo, jog savo pacientams dažnai teikia informaciją apie Lietuvoje
vykdomą širdeis ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą. Kartais tą daro 2 proc. viešosiose ir
6 proc. privačiose įstaigose dirbantys respondentai. 89 proc. viešosiose ir 61 proc. privačiose PSP
įstaigose dirbančių respondentų nurodė, kad savo pacientes apie gimdos kaklelio vėžio programą
informuoja dažnai. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,42, lls=3, p=0,006) respondentų
privačiose PSP įstaigose apie šią programą informuoja kartais, nei tie, kurie dirba viešosiose (žr.
33 pav.). 89%
61%
2%
17%
1%
11%7%
1%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,006, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
33 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP pagal informavimo
dažnumą apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą
*
58
Atlikus tyrimą nustatyta, jog 88 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 61 proc.
privačiose PSP įstaigose savo pacientes apie krūties vėžio profilaktikos programą informuoja
dažnai. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,39, lls=3, p=0,006) respondentų, dirbančių
privačiose PSP įstaigose, apie šią programą informuoja tik kartais, nei tie, kurie dirba viešosiose
(žr. 34 pav.).
88%
61%
2%
22%
1%6% 9% 11%
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
34 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal
informavimo dažnumą apie Lietuvoje vykdomą krūties vėžio profilaktikos programą
Dauguma viešosiose (88 proc., n=72) ir privačiose (67 proc., n=12) PSP įstaigose
dirbančių respondentų savo pacientus apie prostatos bei storosios žarnos vėžio profilaktikos
programas informuoja dažnai. Tačiau po 10 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 22 proc. –
privačiose informacijos apie šias programas neteikia niekada.
Į klausimą „Ar domitės paciento šeimos narių sveikata?‘ 56 proc. respondentų atsakė,
kad kartais pasidomi. Nemažai (27 proc.) respondentų nurodė, kad domisi dažnai. Deja buvo ir
tokių nors ir labai nedaug, kurie pažymėjo, kad retai (13 proc.) arba visai nesidomi (4 proc.) (žr.
35 pav.).
*
59
4%13%
56%
27%
Niekada Retai Kartais Dažnai
35 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal domėjimosi paciento šeimos narių sveikata
dažnumą
Nustatyta, jog 61 proc. (n=50) dirbančių viešosiose ir 33 proc. (n=6) privačiose PSP
įstaigose respondentų paciento šeimos narių sveikata domisi tik kartais. 28 proc. (n=23)
respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose pažymėjo, kad domisi dažnai ir labai nedidelė
dalis respondentų, kurie pasidomi retai (10 proc., n=8), arba niekada (1 proc., n=1). Tuo tarpu,
analizuojant respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose ir besidominčiais pacientų šeimos
narių sveikata, nustatyta, kad retai domisi 28 proc. (n=5), o niekada – 17 proc. (n=3). Privačiose
priminės sveikatos priežiūros įstaigose statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=14,69, lls=3, p= 0,02)
respondentų nurodė, jog pacientų šeimos narių sveikata niekada nesidomi (žr. 36 pav.).
28%
22%
61%
33%
10%
28%
1%
17%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Dažnai Kartais Retai Niekada
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p= 0,02, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis
36 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo o
domėjimosi paciento šeimos narių sveikata dažnumo
*
60
Nagrinėjant tyrimo rezultatus, nustatyta, jog vidutiniškai vienas respondentas pacientų
sveikatos mokymui skiria 3,70 ±3,0 valandos per savaitę. Mažiausiai 1 val./sav. daugiausiai 12
val./sav., skiriant pacientų sveikatos mokymui. 69 proc. respondentų pažymėjo, kad sveikatos
mokymui skiria mažiau nei 5 valandas, beveik trečdalis (29 proc.) – skiria 5-10 valandų per
savaitę. Labai nedidelė dalis respondentų sveikatos mokymui skiria daugiau nei 10val./sav. (žr.
37 pav.).
69%
29%
2%
<5 val./sav. 5-10 val./sav. >10 val./sav.
37 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pacientų sveikatos mokymo
trukmės (val./savaitę)
65 proc. (n=53) respondentų, dirbančių viešosiose ir 90 proc. (n=16) privačiose PSP
įstaigose nurodė, kad skiria mažiau nei 5 valandas sveikatos mokymui per savaitę. Iš 18
respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, 11,1 proc. (n=2) atsakė, kad skiria 5-10
val./sav., tuo tarpu iš 82, dirbančių viešosiose - 33 proc. (n=27).
Į klausimą „Kokias pagrindines temas dėstote savo pacientams?“, kaip ir buvo galima
tikėtis dažniausi respondentų atsakymai buvo susiję su sveika gyvensena, žalingais įpročiais. 78
proc. respondentų pažymėjo, kad viena pagrindinių temų yra subalansuota mityba (78 proc.), taip
pat rūkymo žala (58 proc.). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) – apie fizinio aktyvumo
svarbą. Arterinio kraujo spaudimo kontrolę, kaip vieną iš pagrindinių dėstymo temų nurodė 14
proc. respondentų, cukrinio diabeto kontrolę -13 proc., padidėjusio cholesterolio kontrolę – 12
proc. Mažiausiai (9 proc.) respondentų atsakė, jog moko tėvus apie kūdikių/vaikų priežiūrą (žr.
38 pav.).
61
9%
12%
13%
14%
25%
37%
48%
58%
78%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Kūdikių/vaikų priežiūra
Cholesterolio kontrolė
Cukrinio diabeto kontrole
AKS kontrolė
Padidėjusio svorio reguliavimas
Fizinio aktyvumo svarba
Alkoholio žala
Rūkymo žala
Subalansuota mityba
38 pav. Pagrindinių respondentų nurodytų pacientams dėstomų temų dažniai
61 proc. respondentų nevertina pacientų sveikatos mokymo, o 39 proc. nurodė
vertinantys. Nemaža dalis, t.y. 57 proc. (n=47) dirbančių viešosiose PSP įstaigose ir 78 proc.
(n=14) privačiose pažymėjo, kad nevertina pacientų sveikatos mokymo. Tokie rezultatai verčia
susimąstyti, nes kokiu būdu galima sužinoti mokymo veiksmingumą, jo nevertinant. Šiek tiek
daugiau nei 40 proc. (43 proc.) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose nurodė, kad vis
dėlto sveikatos mokymą vertina, o privačiose tai sudaro 22 proc. (n=4).
Kaip minėta anksčiau, 39 proc. respondentų atsakė, jog vertina pacientų sveikatos
mokymą. Šie respondentai nurodė ir kokiu būdu jie vertina pacientų sveikatos mokymą. Atlikus
šių duomenų analizę, nustatyta, jog pacientų sveikatos mokymas vertinamas dviem pagrindiniais
metodais, t.y. 56 proc. (n=22) vertina pacientų sveikatos būklės pagerėjimą, o 44 proc. (n=17) –
pokalbių metu, klausinėjant pačių pacientų, ar jie laikosi nurodymų, kaip jaučiasi ir pan. 55 proc.
respondentų, dirbančių viešosiose ir 57 proc. privačiose sveikatos mokymo naudą įvertina
pacientų sveikatos būklės pagerėjimu.
Sveikatos būklės pagerėjimu sveikatos mokymą vertina 58 proc. respondentų, dirbančių
viešosiose ir 54 proc. – privačiose PSP įstaigose. Likusi dalis respondentų vertino pokalbiais su
pacientais (viešosiose - 42 proc., privačiose – 46 proc.).
Apibendrinant galima teigti, jog apie kai kuriuos gyvensenos veiksnių poveikius, tarp
kurių yra rūkymas, nesubalansuota mityba, padidėjęs svoris, fizinio aktyvumo stoka, didesnė
dalis bendruomenės slaugytojų visai nesikalba, neduoda patarimų ar tik kartais tą daro, yra tarp
dirbančių privačiose PSP įstaigose, nei tie, kurie dirba viešosiose. Nustatyta, jog vėlgi, didesnė
62
dalis bendruomenės slaugytojų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, lyginant su viešosiomis, savo
pacientes apie gimdos kaklelio bei krūties vėžio profilaktikos programas informuoja tik kartais.
Nors ir bendruomenės slaugytojos atlieka pacientų sveikatos mokymą, tačiau didesnė dalis jų
viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, šios veiklos nevertina.
3.4. Bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų analizė
Atlikus respondentų atliekamų asmens sveikatos priežiūros profilaktinių ir kitų
procedūrų bei tyrimų analizę nustatyta, jog dažniausios procedūros, kurios atliekamos visada yra
antropometrinių duomenų rinkimas (44 proc.), arterinio kraujo spaudimo matavimas (68p roc.),
kraujo tyrimo ėmimas (38 proc.). Daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, jog higieninę ausų
landų priežiūrą (31 proc.), injekcijas (32 proc.), kūno temperatūros matavimą (54 proc.), odos
priežiūrą (31 proc.), pulso skaičiavimą (46 proc.), žaizdų tvarkymą, priežiūrą (43 proc.) atlieka
dažnai. Labai didelė respondentų dalis didžiąją dalį nurodytų procedūrų, tyrimų pažymėjo, jog
atlieka retai arba niekada, tarp jų buvo diurezės stebėjimas ir vertinimas (84 proc.), drabužių
keitimas (71 proc. ), gydomosios vonelės (69 proc.) ledo pūslė (68 proc.), pabarstų naudojimas
(64 proc.), paciento transportavimas (75 proc.), skrandžio turinio ėmimas (95 proc.), skrandžio
zondavimas (91 proc.), šlapimo pūslės kateterizavimas (88 proc.) ir pan. Pastarieji rezultatai
nenustebino, nes daugelį procedūrų bendruomenės slaugytojams tenka atlikti labai retai arba
niekada. Stebėtina tai, jog nedidelė dalis respondentų, tačiau visgi mano, jog kai kurias
procedūras ar tyrimus turi atlikti gydytojas, pvz.: burnos ertmės priežiūra (2 proc.), deguonies
davimas (4 proc.), plaučių gyvybinės talpos nustatymas (7 proc.), skrandžio zondavimas (7
proc.). Tokie rezultatai iš dalies leidžia daryti prielaidą, kad nevisi respondentai iš tiesų visiškai
žino, kokios proecdūros jiems priklauso, remiantis jų medicinos norma (žr. 39 pav.).
63
22
3
1
3
1
6
1
1
1
1
2
25
1
1
1
1
3
14
1
1
17
25
38
6
3
32
5
2
17
4
68
44
43
22
9
24
1
9
11
1
46
1
9
7
13
2
9
31
8
6
7
21
54
32
13
4
7
37
6
31
1
4
2
11
8
23
1
39
28
39
17
33
8
29
7
1
4
32
2
24
3
13
31
28
22
24
37
33
7
24
39
17
21
34
22
19
24
40
48
29
2
23
13
16
5
35
5
7
11
7
35
71
40
88
56
91
91
95
93
55
95
5
89
77
60
58
75
64
18
59
76
68
23
4
9
47
74
71
7
53
15
69
94
71
84
54
91
51
4
92
6
12
2
1742
2
7
1
111
4
12
42
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Žaizdų tvarkym as , priežiūra, perriš imas
Vaistų davimas
Tremoforo dėjimas
Tepalų tepimas
Šlapimo pūs lės kateterizavimas
Šlapimo laboratoriniam tyrim ui ėmimas
Skreplių laboratoriniam tyrim ui ėmimas
Skrandžio zondavimas
Skrandžio turinio ėmimas
Skrandžio plovimas
Skysčių sugirdymas
Sekreto iš kvėpavim o takų iš ss iurbimas
Pulso s kaičiavimas
Plaučių gyvybinės talpos matavimas
Parengim as rentgeniniam tyrimui
Pagalba vem iančiam , viduriuojančiam
Pagalba kosinčiam , skrepliuojančiam
Paciento trans portavimas
Pabars tų naudojimas
Odos priežiūra
Nos ies landų valymas
Lovos perkolojimas
Ledo pūslė
Lašinės s istem os pajungimas
Kūno tem peratūros matavimas
Kraujo tyrimo ėmimas
Kom presas
Klizm a
Išm atų tyrim ui ėmimas
Injekcijos
Higieninė dirbtinių kūno angų priežiūra
Higieninė aus ų landų priežiūra
Gydomoji vonelė
Dujų vamzdelio įkiš imas
Drabužių keitimas
Diurezės s tebėjimas ir vertinimas
Dirbtinis ir natūralus m aitinimas
Deguonies davimas
Burnos ertmės priežiūra
Arterinio kraujo s paudim o matavimas
Antelės, bas ono padavimas
Antropom etrinių duomenų rinkimas
Beveik visada Dažnai Kartais Retai arba niekada Tai gydytojo veikla 39 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atliekamų asmens sveikatos priežiūros
profilaktinių procedūrų ir tyrimų, dažnumą
Apibendrindami paminėsime, jog dažniausiai atliekamos asmens sveikatos priežiūros
profilaktinės procedūros ir tyrimai pagal savo pasiskirstymą, labai panašūs į pagrindines
veiklas, atliekamas PSP įstaigoje bei pacientų namuose.
64
3.5. Bendruomenės slaugytojų profesinis tobulėjimo ir laiko planavimo analizė
Vidutiniškai vienas respodentas mokslinės literatūros skaitymui skiria 5 val./mėnesį.
Trumpiausias laikas, kurį skiria buvo 1 val./mėn., o ilgiausias – 20val./mėn. Dauguma (66 proc.)
respondentų skiria mažiau nei 5 valandas mokslinės literatūros skaitymui per mėnesį. 5-10
val./mėn skiria 22 proc. respondentų, o likusi dalis, t.y. 12 proc. daugiau nei 10 val./mėn. (žr. 40
pav.).
66%
22%
12%
<5 val./mėn 5-10 val./mėn. >10 val./mėn.
40 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo laiko (val./mėn.), skiriamo mokslinės
literatūros skaitymui
66 proc. (n=53) respondentų, dirbančių viešosiose ir 72 proc. (n= 13) privačiose PSP
įstaigose mokslinės literatūros skaitymui vidutiniškai skiria mažiau nei 5 val./mėn. Nuo 5 iki 10
val./mėn. tiek viešosiose (22 proc., n=18), tiek privačiose (22 proc., n=4) PSP įstaigose
respondentai skiria panašiai.
32 proc. respondentų nurodė, kad neskiria laiko tobulinimosi kursams. Tokį rezultatą
galima grįsti tuo, kad galbūt daugelis bendruomenės slaugytojų tobulinimosi kursuose dalyvauja
ne kiekvieną mėnesį. Iš 68 proc., kurie atsakė, vidutiniškai vienas respondentas skiria 3 val./mėn.
Trumpiausia pažymėta laiko trukmė – 1 val.mėn., o ilgiausia – 12 val./mėn. (žr. 41 pav.)
65
32%
56%
11% 1%
Neskiria visai <5 val./mėn.
5-10 val./mėn. >10 val./mėn.
41 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo laiko (val./mėn.), skiriamo
tobulinimosi kursams
60 proc. viešosiose ir 52 proc. privačiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų
tobulinimosi kursams skiria mažiau nei 5 val./mėn.
4 iš 100 respondentų pažymėjo, jog savo laiką skiria ir mokslinio darbo rašymui.
Net 39 proc. respondentų nurodė, kad jiems netrūksta teorinių žinių. 61 respondentas
nurodė, kad visgi trūksta teorinių žinių. Iš jų 33 proc. respondentų, kaip ir buvo galima tikėtis
atsakė, kad norėtų daugiau sužinoti apie slaugos teorijos naujoves, 23 proc. – onkologijos, 18
proc. – pediatrijos srities teorinių žinių. Prie nurodytų sričių, kuriose trūksta teorinių žinių buvo ir
psichologija (9 proc.), pirmoji medicinos pagalba (7 proc.), geriatrija (2 proc.) (žr. 42 pav.).
39%
61%
Netrūksta visaiTrūksta teorinių žinių
7%
9%
18%
23%
33%
2%3%
5%
Slaugos teorijos naujovės OnkologijaPediatrija PsichologijaPirmoji med. pagalba Informacinės technologijosChirurgija Geriatrija
42 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo teorinių žinių trūkumo
66
Stebėtina tai, jog teorinių žinių netrūksta 34 proc. viešosiose ir 61 proc. privačiose PSP
dirbančių respondentų. Bendruomenės slaugoje nuolat vyksta pokyčiai, atsiranda naujovės, o
norėdamas būti dar labiau kompetetingesniu šios profesijos atstovais, slaugytojai turi nuolat
tobulinti ir atnaujinti savo žinias. Tarp dažniausiai įvardintų sričių, kuriose trūksta teorinių žinių
19 proc. įvardijo pediatriją, tiek pat onkologiją, su slauga susijusias naujoves nurodė 26 proc., o
psichologijos žinių trūksta 11 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose Tarp
respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose dažniausiai nurodyti atsakymai buvo: po 28
proc. geriatrija bei su slauga susijusios naujovės, po 14 proc. respondentų įvardijo onkologją,
pirmąją med. pagalbą, psichologiją.
Į klausimą „Kuriam laikotarpui planuojate savo darbo veiklas?“didžioji dalis (60 proc.)
respondentų atsakė, jog veiklas planuoja savaitei. Šiek tiek mažiau nei trečdalis (26 proc.)
nurodė, kad planuoja vienai dienai. 9 proc. respodentų pažymėjo, kad savo darbo veiklas
susiplanuoja visam mėnesiui (žr. 43 pav.).
5%
26%
60%
9%
Neplanuoju visai Planuoju dienaiPlanuoju savaitei Planuoju mėnesiui
43 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo veiklų planavimo laiko
atžvilgiu
Vertinant respondentų darbo veiklų planavimą PSP įstaigose, nustatyta, kad 62 proc.
(n=51), dirbančių viešosiose ir 50 proc. (n=9) - privačiose įstaigose planuoja savo veiklas
savaitei. Iš 18 respondentų, dirbančių privačiose PSP staigose 28 proc. (n=5) savo veiklas
planuoja mėnesiui. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,47, lls=3, p=0,006) dirbančių
viešosiose PSP įstaigose, nei viešosiose, savo veiklas planuoja dienai (žr. 44 pav.).
67
5%
28%
62%
50%
29%
11%
4%
11%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Planuoju mėnesiui Planuoju savaitei Planuoju dienai Neplanuoju visai
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
* - p=0,006, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
44 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo
darbo veiklų planavimo laiko atžvilgiu
Į klausimą „Kas dažniausiai trukdo sklandžiai atlikti savo darbą?“, daugiau nei
trečdaliui respondentų (34 proc.) niekas netrukdo. Iš likusių 66 proc. respondentų, 32 proc.
(n=21) vis dėlto didelis darbo krūvis yra priežastis, trukdanti atlikti sklandžiai savo darbą. Dideli
pacientų srautai 24 proc. (n=16) respondentų taipogi trukdo, po 16 proc. (n=11) respondentų
trukdo laiko stoka ir nenumatyti darbai, o 12 proc. (n=7)– administracinio darbo gausumas (žr. 45
pav.).
34%
66%
Netrukdo niekasTrukdo kai kurios priežastys
32%
24%16%
16%
12%
Didelis darbo krūvis Dideli pacientų srautai
Laiko stoka Nenumatyti darbai
Daug administracinio darbo
45 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo priežasčių, trukdančių atlikti
bendruomenės slaugytojo darbą
*
68
Vertinant pagrindinių priežasčių, trukdančių sklandžiai atlikti savo darbą bei
atsižvelgiant į PSP įstaigą, nustatyta, jog 65 proc. respondentų dirbančių viešosiose PSP įstaigose
ir 72 proc. – privačiose kasdieniniam darbui atlikti trukdo įvairios priežastys. Likusieji 35 proc.
respondentų, dirbantys viešosiose ir 28 proc. – privačiose PSP įstaigose, pažymėjo, kad jų darbui
niekas netrukdo. Tokie rezultatai verčia stebėtis, nes bendruomenės slaugos aplinka yra
dinamiška ir joje neretai atsiranda kliūčių, trukdančių atlikti darbą: nenumatyti darbai, pacientų
skaičius ir t.t.
30 proc. (n=16) dirbančių viešosiose ir 38 proc. (n=5) - privačiose PSP įstaigose darbui
trukdo dideli darbo krūviai. 28 proc. respondentų dirbančių viešosiose ir tik 8 proc.- privačiose,
teigė, kad trukdo dideli pacientų srautai. Laiko stoką viešosiose PSP įstaigose įvardijo 20 proc.
(n=10) respondentų. Net 46 proc. (n=6), dirbančių privačiose PSP įstaigose nurodė, kad darbą
sklandžiai atlikti trukdo nenumatyti darbai, kai tuo tarpu viešosiose – 9 proc. (n=5). Statistiškai
reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP, nei viešosiose įstaigose, darbui
atlikti trukdo nenumatyti darbai (χ2=13,48, lls=5, p=0,019,). Statistiškai reikšmingai daugiau
respondentų (χ2=14,30, lls=5, p=0,014) administracinis darbas trukdo atlikti darbą viešosiose
PSP įstaigose, nei dirbantiems (n=7, 13 proc.) privačiose (žr. 46 pav.). Toks rezultatas galėjo būti
susijęs su didesniu pacientų skaičiumi viešosiose PSP įstaigose, ko pasekoje padidėja
administracinio darbo apimtys.
30%
38%
28%
8%
20%
8%9%
46%
13%
0%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Dideli darbokrūviai
Dideli pacientųsrautai
Laiko stoka Nenumatytidarbai
Daugadministracinio
darbo
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,019, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis ** - p=0,014, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
46 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo
dažniausiai sklandžiai trukdančių atlikti bendruomenės slaugytojo darbą priežasčių
**
*
69
Siekta išsiaiškinti, kurioms veikloms respondentai skiria daugiausiai savo darbo laiko.
46 pav. matyti, jog 44 proc. respondentų nurodė, jog daugiausiai savo darbo laiko laiko skiria
administraciniam darbui, 34 proc.- tiesioginei bendruomenės slaugai ir su ja susijusioms
procedūroms (pvz.: AKS matavimas, žaizdų priežiūra ir pan.). Iš 100 proc. respondentų, 22 proc.
atsakė, kad bendravimui (į jį traukti pokalbiai, mokymai, informacija) skiria daugiausiai savo
darbo laiko (žr. 47 pav.).
34%
22%
44%
Slaugai, su ja susijom s procedūromsBendravim ui su pacientu/šeimos nariaisAdministraciniam darbui
47 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas, kurioms skiriama daugiausiai darbo laiko
31 proc. viešosiose ir 50 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų įvardijo,
kad daugiausiai laiko skiria slaugos procedūroms. 46 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir
33 proc. privačiose PSP įstaigose nurodė, kad administracinis darbas reikalauja daugiausiai laiko.
Apibendrinant galima teigti, jog didžioji dalis bendruomenės slaugytojų, dirbančių tiek
viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose, mokslinės literatūros skaitymui neskiria nei 5 val./mėn.
Nustatyta, jog ir teorinių žinių netrūksta daugiau nei trečdaliui bendruomenės slaugytojų,
dirbančių viešosiose bei privačiose PSP įstaigose. Visgi planuodamos savo laiką daugiau
bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose, nei privačiose PSP įstaigose jį planuoja dienai.
Tačiau vis dėlto, nenumatyti darbai trukdo sklandžiam darbui didesnei daliai dirbančiųjų
privačiose PSP įstaigose, o viešosiose- administracinis darbas.
70
3.6. Bendruomenės slaugytojų pasiūlymų bendruomenės sveikatos gerinimui ir
bendruomenės slaugai, analizė
25 iš 100 proc. bendruomenės slaugytojų nurodė, jog negali atsakyti į klausimą „Kokiais
būdais Jūsų nuomone, būtų galima daugiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos
išsaugojimą bei stiprinimą?“. Pokalbius su pacientais ar jų šeimos nariais nurodė daugiau nei
trečdalis slaugytojų, t.y. 35 proc. Šiek tiek mažiau, 32 proc. įvardijo, jog svarbu informuoti ir
pačią visuomenę, vedant paskaitas apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą. Pasitelkti žiniasklaidą,
informacines priemones pasiūlė 8 proc. respondentų (žr. 48 pav.).
35%
32%
8%
25%
Pokalbiai su pacientais/šeimos nariais Paskaitos visuomenei apie sveikatos išsaugojimąŽiniasklaidos/informacinių priemonių pasitelkimasNegaliu atsakyti į šį klausimą
48 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo jų nuomonės apie bendruomenės
įtraukimą į sveikatos išsaugojimą, stiprinimą
Daugiau nei trečdalis respondentų, dirbančių viešosiose (33 proc., n=28) ir privačiose
(39 proc., n=7) PSP įstaigose nurodė, jog siekiant įtraukti bendruomenę į jos sveikatos
išsaugojimą bei stiprinimą svarbu pokalbiai su pačiais pacientais, jų šeimos nariais. Paskaitų
svarbą visuomenei apie sveikatos išsaugojimą paminėjo 31 proc. (n=25) respondentų, dirbančių
viešosiose ir 39 proc. (n=7) privačiose PSP įstaigose. Kad reikia pasitelkti žiniasklaidą ir kitas
informacines priemones pažymėjo 10 proc. viešosiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų ir tai
buvo statistiškai reikšmingai (χ2=13,52, lls=3, p=0,01) daugiau, nei nurodė respondentai,
dirbantys privačiose (žr. 49 pav.). Toks rezultatas šiek tiek nustebino, tačiau galbūt viešosiose
71
PSP įstaigose dirbantys respondentai, labiau linkę priimti naujoves bei galimybes, kurias siūlo
žiniasklaida.
33%
39%
31%
39%
10%
0%
26%
22%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
Pokalbiai s upacientais /šeimos nariais
Pas kaitos vis uom enei apies veikatos išsaugojim ą
Žiniasklaidos/informaciniųpriem onių pasitelkim as
Negaliu atsakyti į š įklausim ą
Viešosios PSP įs taigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
49 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai
jų nuomonės apie bendruomenės įtraukimą į sveikatos išsaugojimą, stiprinimą
Kaip minėta anksčiau, bendruomenės slaugytojai turi ir nemažai vaidmenų. Tai nustatyta
ir respondentams atsakius į klausimą apie jų galimą vaidmenį, siekiant pagerinti gyventojų
sveikatą. Visgi net 38 proc. respondentų teigė, kad negali atsakyt į šį klausimą. Tokį rezultatą
galima būtų interpretuoti, kaip kad respondentai tiesiog neturėjo laiko apgalvoti savo vaidmens ir
jo aprašyti. Antroje vietoje liko sveikatos mokytojo vaidmuo, kurį įvardijo 29 proc. respondentų.
18 proc. nurodė, kad galėtų atlikti konsultanto vaidmenį. Beveik dešimtadalis respondentų teigė,
kad jų vaidmuo galėtų būti, kaip patarėjo (žr. 50 pav.).
29%
9%
18%6%
38%
Sveikatos mokytojo Patarėjo
Konsultanto Lyderio
Negaliu atsakyti į šį klausimą
50 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų vaidmenis pacientų sveikatos išsaugojime
*
72
33 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 11 proc. privačiose PSP įstaigose, kad
siekiant išsaugoti pacientų sveikatą jie galėtų vaidinti sveikatos mokytojo vaidmenį. 20 proc.
viešosiose ir 11 proc. privačiose įstaigose dirbančių respondentų nurodė, kad galėtų būti
konsultantais. Net 56 proc. respondentų, kurie dirba privačiose ir 34 proc. viešosiose PSP
įstaigose įvardijo, kad negali atsakyti į šį klausimą.
Iš 100 respondentų net 83 proc. pažymėjo, jog neteikė savo vadovybei jokių pasiūlymų,
kaip galima būtų pagerinti bendruomenės slaugą. Kadangi atsakyti į šį klausimą reikia šiek tiek
laiko, tad galbūt daugelis respondentų tiesiog neturėjo galimybės apgalvoti ir aprašyti savo
pasiūlymus arba iš tiesų bendruomenės slaugytojai savo vadovybei teikia labai mažai pasiūlymų.
Iš 17 bendruomenės slaugytojų, kurie teikė pasiūlymus vadovams, kaip galima būtų
pagerinti bendruomenės slaugą, atsakymai buvo sugrupuoti į kelias grupes. Pagal tai, 50 proc.
(n=9) iš šių slaugytojų įvardijo, jog teikė bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo
pasiūlymus, 28 proc. (n=9) – kad reikia gerinti šių slaugytojų atliekamų veiklų kokybę bei 22
proc.(n =4) pacientų srautų optimizavimo (žr. 51 pav.).
50%
28%
22%
Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo
Bendruomenės slaugytojų veik lų gerinimo
Pacientų srautų optimizavimo
51 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo teiktų pasiūlymų temų
bendruomenės slaugos gerinimui
Lyginant rezultatus, susijusius su respondentų siūlymais bendruomenės slaugos
gerinimui viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, nustatyta, jog 56 proc. respondentų, dirbančių
viešosiose įstaigose įvardijo, kad siūlė savo vadovybei bendruomenės slaugytojo darbo
organizavimo pakeitimus. Privačiose įstaigose nei vienas iš respondentų tokio pasiūlymo neteikė.
Po 50 proc. respondentų, kurie dirba privačiose PSP įstaigose teigė, kad siūlė bendruomenės
73
slaugytojo veiklos gerinimo bei pacientų srautų optimizavimo. Tuo tarpu viešosiose PSP
įstaigose 25 proc. respondentų siūlė bendruomenės slaugytojo veiklos gerinimo ir 19 proc. –
pacientų srautų optimizavimo.
Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog į klausimą apie tai, ką reikėtų keisti
bendruomenės slaugytojų darbe, išryškėjo penkios pagrindinių atsakymų grupės. Į šį klausimą
atsakė 52 iš 100 respondentų. Vienoje iš šių grupių 44 proc. (n=23) respondentų įvardijo, jog
reikia mažinti administracinio darbo apimtis. 19,2 proc. (n=10) teigė, kad svarbu didinti
bendruomenės slaugytojų profesinį savarankiškumą, po 14 proc. (n=7) pažymėjo, kad reikia
gerinti darbo sąlygas bei mažinti darbo krūvį. Nedidelė dalis (10 proc., n=5) iš atsakiusiųjų į šį
klausimą teigė, jog turi būti didinamas darbo užmokestis (žr. 52 pav.). Tokie rezultatai nebuvo
stebinantys, nes kaip ir anksčiau minėtuose tyrimuose, taip ir mūsų atliktame tyrime, dažniausios
problemos tiek bendruomenės tiek ir bendrosios praktikos slaugoje, yra šios minimos sritys,
kurias reikėtų keisti, tobulinti.
10%
43%19%
14%
14%
Darbo užmokesčio didinimasAdministracinio darbo apimčių mažinimasProfesinio savarankiškumo didinimasDarbo krūvio mažinimasDarbo sąlygų gerinimas
52 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų nuomonę apie pakeitimus bendruomenės
slaugoje
Įdomu tai, jog tik viešosiose PSP įstaigose, dirbantys respondentai pažymėjo, kad reikia
didinti jų darbo užmokestį. 47 proc. (n=21) respondentų, kurie dirba viešosiose PSP įstaigose,
nurodė, jog bendruomenės slaugoje reikėtų mažinti administracinio darbo apimtis, o privačiose
įstaigose tai nurodė 29 proc. (n=2) respondentų. 18 proc. (n=8) viešosiose ir 29 proc. (n=2)
privačiose įstaigose, dirbančių respondentų teigė, jog norėtų didesnio profesinio savarankiškumo.
Darbo krūvio mažinimo norėtų 28 proc. (n=2) privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų, o
viešosiose šiek tiek mažiau – 11 proc. (n=5). Beveik po lygiai respondentų iš viešųjų (13 proc.,
74
n=6) ir privačių (14 proc., n=1) PSP įstaigų nurodė, kad reikia gerinti darbo sąlygas. Statistiškai
reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių viešosiose, ne tie, kurie dirba privačiose PSP
įstaigose nurodė, jog reikia didinti darbo užmokestį (χ2=6,55, lls=3, p=0,04,). (žr. 53 pav.).
11%
0%
47%
29%
18%
29%
11%
28%
13% 14%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Darboužmokesč io
didinimas
Administraciniodarbo apimčių
mažinimas
Profesiniosavarankiškumo
didinimas
Darbo krūviomažinimas
Darbo sąlygųgerinimas
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,04, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
53 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal jų
nuomonę apie pakeitimus bendruomenės slaugoje
Apibendrinant skyrelio rezultatus reikia paminėti, jog daugiau bendruomenės
slaugytojų, kurie dirba viešosiose, nei tie, kurie privačiose PSP įstaigose, į bendruomenės
sveikatos išsaugojimą pasitelktų žiniasklaidą ir kitas informacines priemones. Tačiau savo
vaidmens pacientų sveikatos išsaugojime negalėjo įvardinti didžioji dalis, dirbančiųjų tiek
viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose. Darbo užmokesčio didinimo norėtų didesnė dalis
bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose.
3.7. Bendruomenės slaugytojų veiklų laiko analizė
Viena privati pirminės sveikatos piežiūros įstaiga (n=5) atsisakė nurodyti veiklas, bei
laiką skiriamą joms atlikti, todėl darbo veiklų laiko analizei naudotos 95 bendruomenės
slaugytojų anketos. Buvo analizuojamas dviejų darbo dienų laikas ir skaičiuojamos vidutinės
laiko trukmės. Atlikus darbo trukmės analizę, nustatyta, jog mažiausias darbo valandų skaičius
per vieną dieną yra 4 val., o ilgiausias – 9 val. Bendras dviejų darbo dienų valandų skaičius 1236
val., vidurkis 618 val. Vidutiniškai vienas respondentas dirba 6,5 ±1,010 val./dieną. Darbo
valandų skaičius per dieną pasiskirstė beveik tolygiai. 34 proc. (n=32) respondentų per dieną
*
75
dirba 8 valandas, 30 proc. (n=29) – 6 val./dieną. 18 proc.(n=17) nurodė, kad dirba 5 val./dieną
(žr. 54 pav.).
6%18%
30%11%
34%
1%
4 val./dieną 5 val./dieną 6 val./dieną7 val./dieną 8 val./dieną 9 val./dieną
54 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo bendros darbo trukmės
(val./dieną)
Lyginant respondentų pasiskirstymą priklausomai nuo bendros darbo trukmės per dieną
viešosiose ir privačiose, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis (32 proc., n=26) respondentų,
dirbančių viešosiose PSP įstaigose vidutinė darbo trukmė yra apie 6 val./dieną. Privačiose PSP
įstaigose 46 proc. (n=6) dirbančiųjų nurodė, kad dirba apie 8 val./dieną, o viešosiose tai sudarė 32
proc. (n=26). Privačiose PSP įstaigose nebuvo nei vieno respondento, nurodžiusio, kad dirba 5 ar
9 val./dieną. Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose, nei
privačiose, dirba 5 val./dieną (χ2=30,56, lls=9, p=0,01) (žr. 55 pav.).
6% 8%
19%
0%
32%
23%
10%
23%
32%
46%
1% 0%0%
10%
20%
30%
40%
50%
4 val./dieną 5 val./dieną 6 val./dieną 7 val./dieną 8 val./dieną 9 val./dieną
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis
55 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai
nuo bendros darbo trukmės (val./dieną)
*
76
39 proc. (n=37) bendruomenės slaugytojų PSP įstaigose vidutiniškai dirba 6 valandas
per dieną, 26 proc. (n=25) – 5 val., 23 proc. (n=22) – 4 val. Mažiausiai slaugytojų (2 proc., n=2.)
dirba valandas 2 val., o po 3 proc.(n=3) – 7 ir 8 valandas (57 pav.). Bendras valandų skaičius,
kurį respondentai (n=95) praleidžia PSP įstaigoje sudaro 495 val. Vidutiniškai vienas
respondentas PSP įstaigoje dirba 5,2 valandos per dieną (žr. 56 pav.).
2% 4%
23%
26%
39%
3% 3%
2 val./dieną 3 val./dieną 4 val./dieną 5 val./dieną6 val./dieną 7 val./dieną 8 val./dieną
56 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo trukmės (val./d.) PSP įstaigoje
Lyginant rezultatus, susijusius su darbo trukme PSP įstaigoje viešosiose ir privačiose
PSP įstaigose, nustatyta, jog viešosiose įstaigose 6 val./dieną dirba 40 proc. respondentų, o
privačiose – 38 proc. 5 val./dieną PSP įstaigoje praleidžia 24 proc. viešosiose ir 28 proc.
respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose. 4 val./dieną PSP įstaigoje dirba 20 proc.
viešosiose ir 26 proc. privačiose įstaigose dirbantys respondentai.
Siekiant įvertinti, kiek bendruomenės slaugytojai skiria savo darbo laiko darbui
apylinkėje, apskaičiuotas vidutinis valandų skaičius, kurį praleidžia 95 respondentai per vieną
dieną savo apylinkėje. Vidutiniškai vienas respondentas per vieną darbo dieną darbui apylinkėje
skiria 1,29 ±0,27 valandos. Nustatyta, jog net 33 proc. (n=31) respondentų iš savo bendro darbo
laiko neskyrė visiškai darbui apylinkėje. Toks rezultatas šiek tiek stebinantis, nes bendruomenės
slauga yra neatsiejama nuo darbo bendruomenėje. 36 proc. respondentų (n=34) skiria 2 valandas,
22 proc. (n=21) – 1 valandą, o 8 proc. (n=8) – net 3 valandas (žr. 57 pav.).
77
32%
22%
36%
8% 2%
0 val./dieną 1 val./dieną 2 val./dieną
3 val./dieną 4 val./dieną
57 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo bendros darbo trukmės (val./dieną) apylinkėje
Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog viešosiose PSP įstaigose 25 proc. respondentų ir
privačiose – 39 proc. darbui apylinkėje neskyrė nei vienos valandos. 26 proc. dirbančių
viešosiose ir 18 proc. – privačiose PSP įstaigose darbui apylinkėje vidutiniškai skiria 1 val./dieną.
Šiek tiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) viešosiose ir 34 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių
respondentų nurodė, kad visgi vidutiniškai 2 val./dieną skiria darbui apylinkėje.
Bendruomenės slaugytojų buvo prašoma patiems užrašyti, kokias veiklas atlieka vieną ar
kitą dieną. Daugelis atsakymų buvo labai panašūs, todėl jie buvo sugrupuoti. Pagal tai konkrečios
respondentų atliekamos veiklos buvo suskirstytos į tam tikras grupes. Buvo siekiama ne tik
įvertinti, kokias veiklas atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigose bendruomenės slaugytojai
bei apskaičiuoti, kiek vidutiniškai kiekvienai veiklų grupei skiriama laiko. Sudaryta lentelė,
kurioje nurodytos veiklų grupės, bei joms atlikti skiriamas vidutinis laikas. 4 lentelėje matyti, jog
daugiausiai darbo laiko tiek viešosiose (138 min./dieną), tiek privačiose (161 min./dieną) PSP
įstaigose respondentai skiria administraciniam darbui. Po jo seka profilaktinis darbas: viešosiose -
84 min./dieną, o privačiose PSP įstaigose 90 min./dieną). Įvairioms bendruomenės slaugos
procedūroms viešosiose įstaigose skiriama 72 min./dieną, o privačiose – 61 min./dieną. Darbui
kabinete respondentai, dirbantys viešosiose PSP įstaigose skiria vidutiniškai 18 min./dieną. Tuo
tarpu privačiose įstaigose, darbui kabinete visai neskiriama laiko.
78
4 lentelė. Respondentų veiklos viešosiose bei privačiose PSP įstaigose ir joms atlikti skiriama
vidutinė laiko trukmė (min./dieną)
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos Veikla PSP įstaigoje
(min./dieną) (min./dieną)
1) Darbas kabinete:
Pagalba gydytojui;
Kabineto paruošimas.
18 min./dieną
(6 proc.)*
-
2) Procedūros:
Neinvazinės o Arterinio kraujo spaudimo matavimas; o Temperatūros matavimas; o Ausų landų higieninė priežiūra; o Žaizdų priežiūra, perrišimai; o Antropometrinių duomenų rinkimas ir pan.
Invazinės o Kraujo tyrimų ėmimas; o Injekcijos; o Lašinės sistemos pajungimas.ir pan.
72 min./dieną
(24 proc.)
61 min./dieną
(19 proc.)
3) Profilaktinis darbas:
Pokalbiai apie sveikatos išsaugojimą
bei stiprinimą;
Informacijos teikimas apie Lietuvoje
vykdomas profilaktines programas;
Pacientų, jų šeimos narių sveikatos
mokymas.
84 min./dieną
(26 proc.)
90 min./dieną
(29 proc.)
4) Administracinis darbas:
Ambulatorinių kortelių tvarkymas;
Elektroninių epizodų vedimas į
kompiuterį;
Siuntimų, pažymų, išrašų, receptų
rašymas;
Registracijos pas specialistus
138 min./dieną
(44 proc.)
161 min./dieną
(52 proc.)
*- skliausteliuose nurodyta, kiek procentų vidutiniškai veiklos atlikimas sudaro bendros darbo trukmės PSP
įstaigoje
79
Iš 95 respondentų, kurie pildė veiklų laiko analizės lapus, 35 (37 proc.) dviejų darbo
dienų laikotarpiu neskyrė darbui apylinkėje visiškai. Tad toliau nagrinėtos likusių 65 respondentų
veiklų apylinkėje laikas bei pačios veiklos. 5 lentelėje matyti sugrupuotos veiklos apylinkėje
viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Vidutiniškai 43 min./dieną respondentai, dirbantys
viešosiose PSP įstaigose ir 35 min./dieną – privačiose, skiria profilaktiniam darbui apylinkėje. Po
10 min. skiriama tiek invazinėms, tiek neinvazinėms bendruomenės slaugos procedūroms
viešosiose, o po 16 min./dieną – privačiose PSP įstaigose. Atlikdami naujagimių, kūdikių
patronažinį darbą vidutiniškai 16 min./dieną skiria pokalbiams, informacijos teikimui apie
naujagimių, kūdikių priežiūrą viešosiose PSP įstaigose dirbantys respondentai ir 20 min./dieną –
privačiose.
5 lentelė. Respondentų veiklos apylinkėje ir joms atlikti skiriamas laikas
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos Veikla apylinkėje
(min./dieną) (min./dieną)
1) Suaugusių pacientų lankymas ir
su juo susijusios veiklos:
1. Procedūros
Neinvazinės
Invazinės
2. Profilaktinis darbas
10 min./dieną
(14 proc.)*
43 min./dieną
(57 proc.)
16 min./dieną
(21 proc.)
35 min./dieną
(47 proc.)
1) Naujagimių, kūdikių
patronažas ir su juo susijusios veiklos
1. Kvietimai skiepams
2. Pokalbiai, informacijos teikimas
apie naujagimių, kūdikių priežiūrą
6 min./dieną
(8 proc.)
16 min./dieną
(21 proc.)
4 min./dieną
(5 proc.)
20 min./dieną
(27 proc.) * - skliausteliuose nurodyta, kiek procentų vidutiniškai veiklos atlikimas sudaro bendros darbo trukmės
apylinkėje
Apibendrinant galima teigti, jog darbui PSP įstaigoje didžioji dalis bendruomenės
slaugytojų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose skiria mažiau nei 5 val./dieną. Nustatyta,
80
jog didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose ir
privačiose įstaigose, skiria administraciniam bei profilaktiniam darbui. Dirbdamost apylinkėse,
šios specialistės didžiąją savo darbo laiko dalį skiria profilaktiniam darbui.
3.8. Bendruomenės slaugytojų veiklų atitiktis medicinos normai
Remiantis gautais tyrimo rezultatais, vertinta bendruomenės slaugytojų atliekamų
kasdieninių veiklų atitiktis jų medicinos normai viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Kadangi
medicinos normoje nėra įvardinta, kiek, kokių veiklų turi atlikti bendruomenės slaugytojai, todėl
ir vertinti tam tikrų veiklų atitikį – pakankamai sudėtinga. Tačiau remiantis mūsų tyrimo
duomenimis, išskirta 12 dažniausiai bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų (žr. 6 lent.)
6 lentelė. Kasdieninės bendruomenės slaugytojų veiklos
VEIKLA 1. Slaugos dokumentų pildymas.
2. Slaugos paslaugų organizavimas ir teikimas pirminės sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje.
3. Bendradarbiavimas su pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais gydytojais, kitais asmens ir visuomenės
sveikatos priežiūros, slaugos specialistais ir socialinių paslaugų darbuotojais.
4. Organizavimas ir slaugos paslaugų teikimas pirminės sveikatos paslaugas paciento namuose ir bendruomenėje (tarp jų
ir asmenų, turinčių spec. poreikių slauga).
5. Pacientų konsultavimas, žalingų įpročių, sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos klausimais.
6. Informavimas bei dalyvavimas Lietuvoje vykdant profilaktines programas.
7. Sveikatos mokymo organizavimas ir (ar) savarankiškai mokyti įvairaus amžiaus pacientų, jų šeimos narių ir
bendruomenės sveikatos stiprinimo, palaikymo, išsaugojimo, lėtinių ligų profilaktikos ir valdymo.
8. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas, studijų tęsimas, persikvalifikavimas.
9. Paciento, šeimos, bendruomenės įtraukimas dalyvauti stiprinant ir išsaugant sveikatą savo pačių sveikatą.
10. Siūlymų teikimas darbdaviams dėl darbo organizavimo ir sąlygų gerinimo.
11. Naujagimių, kūdikių, vaikų slaugos organizavimas.
12. Savo profesinės veiklos planavimas ir analizavimas.
Šios veiklos buvo sugrupuotos (1-4, 5-9, >9 veiklų) pagal tai, koks jų skaičius
atliekamas bei atitinka medicinos normą. Nustatyta, jog net 70 proc. (n=57) respondentų, kurie
dirba viešosiose PSP įstaigose ir 80 proc. (n=14) – privačiose, atlieka tik 1-4 veiklas. 5-9 veiklas
81
nurodė, kad vykdo 18 proc. respondentų, kurie dirba viešosiose ir 15 proc. – privačiose PSP
įstaigose. Deja likusi nedidelė dalis, kuri beveik pilnai atlieka visas normoje nurodytas veiklas
(>9 veiklų) yra tik 12 proc. viešosiose ir 5 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų
(žr. 58 pav.). Reikšmingų skirtumų tarp viešųjų ir privačių PSP įstaigų nenustatyta.
70%
80%
18%15%
12%
5%
0%
20%
40%
60%
80%
1-4 veiklos 5-9 veiklos >9 veik lų
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos 58 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų atliekamų veiklų skaičiaus atitikimą
medicinos normai
Nustatyta, jog grupėje nuo 1 iki 4 veiklų, didesnė dalis (70 proc.) respondentų iš viešųjų
PSP įstaigų, jas atlieka nuo 50 iki 75 proc. Vertinant šiose įstaigose 5-9 bei daugiau nei 9 veiklų
atlikimą, dauguma (58 proc. ir 54 proc.) respondentų jas atlieka tarp 50 ir 75 proc.
Kaip minėta anksčiau, didžioji dalis respondentų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP
įstaigose atlieka tik maždaug trečdalį visų veiklų. Nustatyta, jog atlikdami tiek 1-4 veiklas, tiek 5-
9 bei >9 veiklų, vėl gi didesnė dalis respondentų iš viešųjų bei privačių PSP įstaigų jas atlieka
nepilnai, t.y. nuo 50 iki 75 proc. Mažiausia dalis respondentų, dirbančių tiek viešosiose, tiek
privačiose PSP įstaigose visose veiklų grupėse atlieka daugiau nei 75 proc. (žr. 59 pav.).
82
10%
41%
35%
70%
58%54%
20%
1%
10%
22%
48%
40%
60%
50%
55%
12%
2%5%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
<50 proc. 50-75 proc. >75 proc. <50 proc. 50-75 proc. >75 proc.
Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos
1-4 veiklos 5-9 veiklos >9 veiklų
59 pav. Respondentų pasiskirstyma viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo
atliekamų veiklų atitikties medicinos normai
Apibendrinant galima teigti, jog tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didesnė
dalis bendruomenės slaugytojų vykdo tik trečdalį bendruomenės slaugytojo normoje numatytų
veiklų, tačiau nebuvo nei vienos bendruomenės slaugytojos, kuri atliktų visas numatytas šiame
dokumente veiklas.
83
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame darbe ne tik nustatytos pagrindinės bendruomenė slaugytojų atliekamos
kasdieninės veiklos, tačiau jos palygintos ir su bendruomenės slaugytojų medicinos norma.
Taipogi atlikta ir šių specialistų atliekamų veiklų laiko analizė.
Anglijos mokslininkai 2007 metais siekė įvertinti pagrindines priežastis, kurios susijusios
su bendruomenės slaugytojų skaičiaus mažėjimu. Išanalizavus Anglijos sveikatos statistikos
departamento duomenis, nustatytas įdomus faktas, jog, net 1/3 iš visų bendruomenės slaugytojų,
dirbančių Anglijose pirminėje sveikatos priežiūroje yra 50 metų ar vyresnės. Mūsų tyrime 53
proc. bendruomenės slaugytojų buvo 50 ir vyresnio amžiaus [78]. Galima teigti, kad slauga yra
išskirtinai moteriška profesija [88]. Negana to, daugelyje pasaulio šalių dirbančių slaugytojų
amžiaus vidurkis yra apie 40 metų (Kanada – 44,6, Danija – 43,8, Islandija -44, Anglija -42
metai), kai tuo tarpu mūsų tyrimo respondentų amžiaus vidurkis buvo 48 metai [62].
Atlikus mūsų tyrimą, nustatyta, jog aukštąjį medicininį išsilavinimą turi tik 19 proc.
bendruomenės slaugytojų (tarp jų, 13 proc. turi aukštąjį neuniversitetinį, 6 proc. aukštąjį
universitetinį medicininį išsilavinimą). Palyginus mūsų duomenis su kitu tyrimu, atliktu
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2007 metais, kuriame dalyvavo bendruomenės slaugytojai
(n=48), nustatyta, jog šiame tyrime net 48 proc. respondentų sudarė turintys aukštajį medicininį
išsilavinimą [88]. Kaip nustatyta 2009 metų T.Markham ir M. Carney tyrime, bendruomenės
slaugytojai pareiškė, jog norint savo darbe būti komptetetingais ir gerai išmanyti šią sritį, vienas
iš būdų, leidžiančių tai pasiekti yra išsilavinimas. Tačiau taip pat nurodoma, jog neretai pati
vadovybė neskatina siekti aukštesnio išsilavinimo [67]. Siekiant palyginti bendruomenės
slaugytojų darbą ne tik plačiąja prasme, tačiau ir atskirai viešosiose bei privačiose įstaigose,
nustatyta, jog daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių privačiose PSP įstaigose turi aukštąjį
medicininį universitetinį išsilavinimą. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai neskiria dėmesio
išsilavinimui ir tai viena problemų, kurias nurodo V. Jakimavičienė savo straipsnyje 2011 metais
[15].
Jau minėto anksčiau tyrimo (Zurmehly J., 2007), kuriuo siekta įvardinti bendruomenės
slaugytojų atliekamas veiklas. Labai panašūs rezultatai gauti, vertinant darbo patirtį iki 10 metų,
t.y. 21 proc. bendruomenės slaugytojų, dalyvavusių mūsų tyrime ir 19 proc. Amerikos
mokslininkės, turėjo iki 10 metų bendruomenės slaugytojo darbo patirtį. Didžioji dalis (35 proc.)
84
dalyvavusių mūsų tyrime bendruomenės slaugytojų turėjo 30-39 metų darbo patirtį (lyginant su
J.Zurmehly, daugiau nei 30 metų darbo patirtį turėjo tik 4 proc.).
Lietuvoje daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar nėra patvirtintų slaugos specialistų
darbo krūvių, neskiriama pakankamai dėmesio darbo intensyvumui, sudėtingumui [15]. Atlikus
bendruomenės slaugytojų darbo krūvio pagrindinėse pareigose analizę, nustatyta, tiek viešosiose
(96 proc.), tiek privačiose (94 proc.) didžioji dalis bendruomenės slaugytojų dirba 1,0 etato
krūviu. 2005 metais Australijos mokslininkai išanalizavo įvairių laikotarpių sveikatos statistikos
duomenis ir nustatyta, jog bendruomenės slaugytojų, dirbančių vienu etato krūviu pastebėta lėta
tendencija didėti, t.y. dar 1998 metais buvo 210, o 2000 netais – 223 slaugytojai [65]. LSSO
preizidentė D. Margelienė apie darbo krūvių nepatvirtinimą V. Jakimavičienės straipsnyje teigė,
jog 3 savivaldybės iš 53 informavo, kad jų pavaldume esančios įstaigos patvirtintų darbo krūvių
neturi. 102 asmens sveikatos priežiūros įstaigos iš 280 taip pat pripažino, jog nėra patvirtinusios
darbo krūvių reglamentų [15].
Mūsų tyrime siekta įvertinti, kokius pagrindinius statistinius dokumentus apie savo
pacientus pildo bendruomenės slaugytojos. Nustatyta, jog net nemaža dalis jų rašo įrašus Asmens
sveikatos istorijoje (f025/a), pildo slaugymo lapus, pacientų poreikių namuose vertinimo lapus.
Deja, nėra atlikta tyrimų, ar literatūros analizių kuriose būtų atskirai nagrinėjama apie tai. Netgi
medicinos normoje, reglamentuojančioje bendruomenės slaugytojo darbą, nėra konkrečiai
įvardintų dokumentų, kuriuos turėtų pildyti šios specialistės.
Šiek tiek stebėtina, kad visi 100 bendruomenės slaugytojų nurodė žinantys apie savo
medicinos normą, nes įvertinus, įvairių procedūrų atlikimo dažnumą, nors ir nedidelė dalis, tačiau
nurodė, kad tai visgi ne jų veikla, o gydytojų. Medicinos norma naudojasi tik šiek tiek daugiau
nei pusė jų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Bendruomenės slaugytojų medicinos
normoje, išleistoje 2011 metais nurodoma, jog vienas iš dokumentų, kuriuos savo darbe turi
vadovautis šie specialistai ir yra ši norma.
Bendruomenės slaugytojai kasdieninio darbo metu atlieka daugybę veiklų tiek susijusių
su tiesiogine slauga, tiek netiesiogine. Mūsų tyrimo metu nustatytos pagrindinės veiklos, kurias
atlieka bendruomenės slaugytojos dažniausiai PSP įstaigoje. Nustatyta, jog pagrindinės veiklos
yra susijusios su technine bendruomenės slaugos puse (AKS matavimai, klausos/regėjimo
tikrinimai, injekcijas/skiepai, kraujo tyrimo ėmimo procedūros ir t.t.). Negana to, remiantis
85
bendruomenės slaugytojų atsakymais antroje vietoje liko administracinis darbas (įvairių formų,
pažymų pildymas ir pan.).
Tarptautinės tendencijos rodo, kad vis daugiau šalių naudojasi komandinio darbo
principais. Komandinis darbas yra susijęs su įvairiais teigiamais rezultatais ir yra naudingas tiek
pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Jis gali tapti puikiu būdu pagerinti sveikatos
priežiūros specialistų darbo teikiamų paslaugų kokybę. Efektyvus komandinis darbas siejasi su
komunikacija, atvirumu, pagarba ir t.t. [71] Mūsų tyrimo duomenimis, beveik visos
bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose (89 proc.) ir privačiose (100 proc.) PSP
įstaigose su pacientų sveikata susijusias problemas dažniausiai aptaria su šeimos gydytoju. Įdomu
tai, jog pakankamai nedidelė dalis jų papildomai pažymėjo, jog tariasi ir su neurologu, chirurgu,
kitais bendruomenės slaugytojomis. Tai verčia pamąstyti, ar komandinis darbo principas
ezgistuoja nevisose PSP įstaigose.
Bendruomenės slaugytojų darbas neapsiriboja tik veikla PSP įstaigoje, tačiau tam tikrą
savo darbo laiko dalį skiria ir darbui apylinkėje, lankydami pacientus jų namuose. 2008 metais
Korėjos mokslininkai bandė nustatyti, kokios dažniausios tam tikrų bendruomenių narių
sveikatos problemos, pagrindinės bendruomenės slaugytojų veiklos. Analizuota 1003
bendruomenės slaugytojų anketos. Bendruomenės slaugytojų veiklos apylinkėje buvo vertinamos
vizitų į pacientų namus per mėnesį vidurkiu, kuris buvo 42 pacientai per mėnesį. Taip pat
vertintas ir vidutinis laikas, skiriamas vieno paciento lankymui jo namuose. Rezultatai parodė,
jog vidutiniškai vienas vizitas užtrukdavo 56,5 minutės, įskaitant ir kelionės laiką [80].
Analizuojant laiką, skiriamą vieno paciento vizitui į namus, nustatyta, jog vidutinė vizito trukmė
39,94 min. Tačiau viešosiose PSP įstaigose didesnė dalis dirbančių bendruomenės slaugytojų
vidutiniškai aplanko iki 10 pacientų/sav. bei skiria jiems daugiau nei 40 min, kai tuo tarpu
privačiose – iki 5 pacientų bei mažiau nei 40 min. Tad lyginant mūsų tyrimo duomenis su
Korėjos mokslininkų, tiek aplankomų pacientų skaičius, tiek trukmė jų lankymui skiriasi
nežymiai.
Pacientų lankymo namuose tikslas susijęs ne vien tik su atliekamomis pagrindinėmis
procedūromis, tačiau kartu siekiama palaikyti ir išsaugoti paciento sveikatą, sumažinti ligos ar
negalios poveikį [53]. Ilgėjanti gyvenimo trukmė, senstanti populiacija ir besikeičiantis ligų
pobūdis, reikalauja kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų teikti bendruomenėse, pacientų
namuose [86]. Pagrindinės veiklos, atliekamos pacientų namuose daugumos bendruomenės
86
slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose buvo techninės slaugos procedūros.
Remiantis profilaktikos lygmenimis, galima teigti, jog bendruomenės slaugytojos dažnai atlieka
antrinę ligų profilaktiką [86].
Vertinant atskirai viešąsias ir privačias PSP įstaigas, apie kai kuriuos gyvensenos veiksnių
poveikius, tarp kurių yra rūkymas, nesubalansuota mityba, padidėjęs svoris, fizinio aktyvumo
stoka, didesnė dalis bendruomenės slaugytojų visai nesikalba, neduoda patarimų ar tik kartais tą
daro, yra tarp dirbančių privačiose PSP įstaigose, nei tie, kurie dirba viešosiose. Alkoholio
sąlygojami susirgimai pirminės sveikatos priežiūros grandyje dažnai nepakankamai gerai
diagnozuojami, pavojų keliantis alkoholinių gėrimų vartojimas neretai pamirštamas [1,7]. Atlikus
duomenų analizę, nustatyta, ketvirtadalis bendruomenės slaugytojų pacientams tik kartais duoda
patarimus, kad alkoholį reikia vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti. Aštuntojo dešimtmečio
pabaigoje ir šio pradžioje išspausdinti JAV mokslininkų darbai įrodė, kad neteisinga mityba ir
maisto faktoriai tiesiogiai nulemia beveik 50 proc. mirčių, taigi sveika mityba iš tikrųjų yra
sveikatos pagrindas [27]. Nustatyta, jog dauguma mūsų tyrime dalyvavusių bendruomenės
slaugytojų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose savo pacientams dažnai pataria maitintis
sveikai. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena.
Šios ligos lemia daugiau kaip 54 proc. visų mirčių Lietuvoje [35]. Remiantis literatūra,
bendruomenės slaugytojoms, dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programose,
galima pasiekti geresnių rezultatų, papildomai paskatinant pacientus rūpintis savo sveikata [58].
Tą patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai, t.y. daugiau nei pusė bendruomenės slaugytojų apie
Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą savo pacientus informuoja
dažnai, tačiau didesnė dalis privačiose PSP įstaigose, dirbančių bendruomenės slaugytojų,
lyginant su viešosiomis, rečiau pataria savo pacientams maitintis sveikai Pagal sergamumą ir
mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sajungos šalių. Didžioji
dalis tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų įvardijo, kad apie Lietuvoje vykdomas
gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos vėžio prevencijos programas savo
pacientus informuoja dažnai.
Egzistuojantis pasitikėjimas ir glaudus ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir pacientų
šeimų, reiškia, kad tokiu būdu šie sveikatos priežiūros specialistai geriausiai gali paskatinti
rūpintis savo sveikata ne tik pacientus, tačiau ir visus jų šeimos narius [69]. Atlikus mūsų tyrimo
rezultatų analizę, nustatyta, jog visgi daugiau nei pusė bendruomenės slaugytojų domisi pacientų
87
šeimos narių sveikata dažnai. Tačiau privačiose priminės sveikatos priežiūros įstaigose daugiau
bendruomenės slaugytojų, nei dirbančių viešosiose, nurodė, jog pacientų šeimos narių sveikata
niekada nesidomi.
Nustatyta, jog didelė dalis bendruomenės slaugytojų pacientų sveikatos mokymui skiria
mažiau nei 5 val./sav. Sveikatos mokymas, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais gerina
pacientų, jų šeimų, bendruomenių sveikatą, netgi gali padėti sumažinti priešlaikinių mirčių
skaičių [43]. Lietuvoje paskutinį dešimtmetį pradėti vykdyti įvairūs tyrimai, kurie susiję su
pacientų mokymu. 2002 metais atlikto slaugytojų nuomonių tyrimo duomenimis, daugiausiai
slaugytojų pasisakė, kad pacientus reikia mokyti ligų profilaktikos ir konsultuoti mitybos
klausimais [18]. Ir iš tiesų dauguma mūsų tyrimo bendruomenės slaugytojų pažymėjo, kad viena
pagrindinių temų yra subalansuota mityba, taip pat rūkymo žala. Sveikatos mokymas gali būti
siejamas su naujo pacientų, bendruomenių požiūrio į sveikatą ir jos išsaugojimo bei stiprinimo
formavimu [59]. Sveikatos mokymo vertinimas gali būti įvairus, t.y. jis gali būti įvertintas
atitinkamomis soformuotomis naujomis žiniomis, įgūdžiais, elgsenos sveikatos labui pokyčiais,
sveikatos būklės pokyčiais ir pan. Nors ir bendruomenės slaugytojos atlieka pacientų sveikatos
mokymą, tačiau atlikus rezultatų analizę, nustatyta, kad didesnė dalis jų viešosiose ir privačiose
PSP įstaigose, šios veiklos nevertina.
Kokybiškas darbo laiko planas leidžia pasiekti išsikeltus tikslus ir svarbius uždavinius,
leidžia susikoncentruoti ir nesiblaškyti bei kontroliuoti laiko sąnaudas [38.]. Nustatyta, jog
daugiau nei pusė mūsų tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų savo darbo veiklas
dažniausiai planuoja savaitei. Daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių iešosiose PSP
įstaigose veiklas planuoja dienai, nei tos, kurios dirba privačiose PSP.
Didelę sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nesusijusi su
tiesioginiu jų darbu, t.y. registracijos pas specialistus, informavimu apie galimas paslaugas,
dokumentacijos pildymu, tvarkymu ir pan. Neadekvačiai dideli darbo krūviai neleidžia pasiekti
aukščiausių darbo rezultatų, kokybiškai atliekant savo funkcijas [42]. Visgi, trečdaliui mūsų
tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų vis dėlto didelis darbo krūvis yra priežastis,
trukdanti atlikti sklandžiai savo darbą. Daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose
PSP įstaigose, nei privačiose, administracinis darbas trukdo atlikti darbą. Kai tuo tarpu privačiose
PSP įstaigose darbui trukdo nenumatyti darbai.
88
Bendruomenės sveikata sukurta kolektyviškai dirbant žmonėms, kad būtų pasiekiama ir
užtikrinama norimi sveikatos rezultatai. Tačiau nevisada bendruomenių nariai žino, kaip galima
būtų sustiprint ir išsaugoti sveikatą. Tuomet svarbų vaidmenį vaidina pirminės sveikatos
priežiūros specialistai, tarp kurių yra bendruomenės slaugytojai. Bendruomenė turi būti įgalinti
prisimti atsakomybę ir rūpintis savo sveikata [50]. Atlikus mūsų tyrimo duomenų analizę,
nustatyta, jog daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose, kaip vieną
pagrindinių būdų, kuriuo būtų galima labiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos
išsaugojimą bei stiprinimą yra žiniasklaida ir informacinės priemonės.
Mažas atlyginimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatos priežiūros specialistų darbui. Jis
gali sutkelti nepasitenkinimą, motyvacijos darbui trūkumą, paskatinti migraciją [68]. Įdomu tai,
jog tik viešosiose PSP įstaigose, dirbančio bendruomenės slaugytojos pageidautų, jog būtų
didinamas darbo užmokestis. V.Gerikienės tyrime 2011 metais buvo 46 proc. (n=1389)
bendruomens slaugytojų nepatenkintos per mažu profesiniu savarankiškumu. Lyginant duomenis
su mūsų tyrimu, nustatyta, jog 19 proc. teigė, kad svarbu didinti bendruomenės slaugytojų
profesinį savarankiškumą.
Darbui PSP įstaigoje didžioji dalis bendruomenės slaugytojų tiek viešosiose, tiek
privačiose PSP įstaigose skiria mažiau nei 5 val./dieną. Anksčiau minėjome, jog 2008 metais
atlikto „Nursing Times“ tyrimo rezultatai parodė, jog net (n=3700) 66 proc. slaugytojų pripažino,
jog skiria apie 30 proc., o 22 proc. teigė, kad praleidžia daugiau nei 50 proc. savo darbo laiko
dokumentų pildymui. Labai panašūs rezultatai gauti ir mūsų tyrime, t.y. nustatyta, jog didžiąją
PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose
ir 52 proc.- privačiose įstaigose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. –
viešosiose ir 29 proc. – privačiose PSP įstaigose). Dirdamos apylinkėse bendruomenės
slaugytojos didesnę laiko dalį skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. –
privačiose PSP įstaigose bendros darbo trukmės apylinkėje).
Deja nėra galimybių palyginti mūsų tyrimo metu apskaičiuotą bendruomenės slaugytojų
kasdieninių veiklų atitiktį su kitais tyrimais, nes jų kol kas nėra atlikta, tačiau galime teigti, jog
tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didesnės dalies bendruomenės slaugytojų
kasdieninės veiklos jų medicinos normai atitinka nuo 50 iki 75 proc., tačiau nebuvo nei vienos
veiklos, kuri atitiktų 100 proc.
89
IŠVADOS
1. Dominuojančios bendruomenės slaugytojų veiklos tiek viešosiose, tiek privačiose
PSP įstaigose yra techninės slaugos procedūros bei administracinis darbas. Pagrindinės
veiklos pacientų namuose, tai pat susijusios su įvairiomis slaugos procedūromis bei
profilaktiniu darbu.
2. Didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose ir
privačiose įstaigose, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose ir 52 proc.- privačiose
įstaigose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. – viešosiose ir 29
proc. – privačiose PSP įstaigose). Dirbdamos apylinkėse, šios specialistės didžiąją savo
darbo laiko dalį skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. – privačiose
PSP įstaigose bendros darbo trukmės apylinkėje).
3. Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose tik beveik kas dešimta bendruomenės
slaugytoja atlieka daugiau nei tris ketvirtadalius veiklų ir nei viena slaugytoja nenurodė,
kad vykdo visas minėtoje normoje nurodytas veiklas.
90
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tobulinti bendruomenės slaugos teisinę bazę ir nuostatus:
Sukurti vieningą slaugos praktikos standartų sistemą;
Redaguoti pagrindinius bendruomenės slaugą reglamentuojančius dokumentus;
Sukurti ir patvirtinti bendruomenės slaugos veiklos apskaitos dokumentus, kurie leistų
planuoti, įgyvendinti bei įvertinti bendruomenės slaugytojų atliktų veiklų rezultatus bei jų
kokybę;
Siekiant geresnio bendradarbiavimo tarp pirminės sveikatos priežiūros specialistų,
paslaugų tęstinumo bei kokybės gerinimo, toliau vystyti komandinio darbo principus;
Sukurti ir įdiegti atskirą apmokėjimo tvarką už suteiktas pirminės sveikatos priežiūros
paslaugas;
Optimizuoti darbo krūvį, kas užtikrintų ne tik slaugytojų veiklos organizavimą, bet ir
profesinį saugumą;
Skirti didesnį dėmesį bendruomenės slaugytojų darbui apylinkėse, siekiant geresnio
bendruomenės slaugos paslaugų prieinamumo visiems prisirašiusiems pacientams.
2. Pirminės sveikatos priežiūros vadovai turi:
Skatinti bendruomenės slaugytojų profesinį tobulėjimą;
Skatinti bendruomenės slaugytojų universitetines studijas, kurios suteiktų karjeros
galimybes;
Įtraukti bendruomenės slaugytojus į sprendimų priėmimą, tuo pačiu skatinant
teikti pasiūlymus, kaip galima būtų gerinti atliekamų paslaugų kokybę bei pačią
bendruomenės slaugą;
Patys tobulinti ne tik teorines, bet ir praktines žinias žmogiškųjų išteklių vadyboje
bendruomenės slaugoje, kas suteiktų galimybę labiau suprasti apie bendruomenės slaugą, jos
ypatumus.
3. Didinti bendruomenės slaugytojų profesinį savarankiškumą, leidžiant joms savarankiškai
atlikti kuo daugiau jiems priklausančių veiklų.
4. Gerinti bendruomenės slaugytojų fizines darbo sąlygas, kurios susijusios su reikalingų darbo
priemonių suteikimu, tačiau nepamirštant ir psichologinės, kuri leistų jaustis saugiai darbo
aplinkoje.
91
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Alkoholis ir pirminė sveikatos priežiūra: Ankstyvo atpažinimo ir trumpų intervencijų
mokymo programa. Vilniaus priklausomybes ligu centras, 2009.
2. Andrijauskaitė D. Slaugos sistema Lietuvoje: darbas ir bedarbystė, slaugos specialistų
kompetencija, progresija, savarankiškumas. Gydymo menas, 2004;1-5.
3. Andruškevičienė K. Galimi sveikatos sektoriaus prioritetai 2014-2020 m. Europos Sąjungos
struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos
ministerija. Vilnius, 2011.
4. Bendruomenės slauga. Vienos konferencija, 1988.
5. Bendruomenės slauga. Prieiga per inernetą:www.lsveikata.lt/senas/index.php?pageid=262&s
6. Čiočienė A. Bendruomenės slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. Sveikatos mokslai,
2002;4:2-5.
7. Dūdonis M, Veryga A, Subata E, Valius L. Pirminės sveikatos priežiūros pecialistų vaidmuo
mažinant alkoholinius gėrimus vartojančiųjų skaičių (metodikos santrauka). Lietuvos
bendrosios praktikos gydytojas 2010, tomas XIV, Nr. 7.
8. Geresnė pirminė sveikatos priežiūra – geresnei sveikatai mūsų regione Pirminės sveikatos
priežiūros ekspertų grupė. Šiaurės matmens partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės
gerovės srityje 2008,7:1-10.
9. Gerikienė V. Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajos su jų kaita,
pasididžiavimu savo profesija ir darboviete. Moksliniai darbai, 2009;6-16.
10. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu pirminės sveikatos
priežiūros sąlygomis. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata
Kaunas, 2007.
11. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą
veikiančių veiksnių kontekste. Medicinos teorija ir praktika, 2011;11(2):175-180.
12. Gerikienė, V, Petrauskienė, J. Profesinio pasitenkinimo veiksniai ir jų grįžtamasis ryšys su
bendruomenės slaugytojų pasitenkinimu darbu. Medicinos teorija ir praktika, 2009;4, 399-45.
13. Gutauskaitė G. Darbuotojų darbo motyvavimas daugiaprofilinėse sveikatos priežiūros
įstaigose. Sveikatos mokslai, 2005;2(39):67-70.
14. Gužauskienė T.Slaugytojų teises, pareigas ir kompetenciją reglamentuoja naujos medicinos
normos. Slauga: mokslas ir praktika, 2011;9(177):1-20.
15. Jakimavičienė V. Slaugytojai ir gydytojai – partneriai ar…? Lietuvos žinios, 2011-04-05.
92
16. Jankauskienė Ž, Kubilienė E, Juozulynas A, Stukas R. Veiksnių, formuojančių slaugytojų
profesinę elgseną, analizė. Medicinos teorija ir praktika, 2009;15(4):372-81.
17. Kalėdienė R. Šiuolaikinės sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos reformos sėkmei.
Medicina, 2004;40(9):891-6.
18. Kriukelytė D, Tamošiūnienė R. Slaugytojų požiūris į pacientų apmokymą. (Nurses attitude
towards patient education.). Sveikatos mokslai, 2002;4:46.
19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl MN 57: 1998
„Bendruomenės slugytoja (slaugytojas), funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir
atsakomybė“. Valstybės žinios, 1998 m. lapkričio 27 d. Nr. 691.
20. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl medicinos normos MN
57:1998 bendruomenės slaugytoja (slaugytojas) papildymo“. Vilnius, 2000 m. lapkričio 16 d.
Nr.671.
21. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas: „Dėl MN 57:2011
„Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Valstybės žinios,
2011 m. birželio 30 d. Nr. V-650.
22. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos
normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir
atsakomybė“ patvirtinimo. Valstybės žinios, 2011 birželio 8 d. Nr. V-591.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo
etapo strategija: patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d.
nutarimu Nr. 647. Valstybės žinios 2006; 74:2827.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija:
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335.
Valstybės žinios 2003;28:1147.
25. Lietuvos slaugos politikos strategija. Gairės. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2005.
26. Lietuvos slaugos specialistų profesinės organizacijos VI-ojo Kongreso Rezoliucija Dėl
strateginių tikslų įgyvendinimo 2005 - 2006 metais. Vilnius, 2004.
27. Lietuvos sveikatos programa. Pagrindiniai integruoti poveikio būdai
http://sena.sam.lt/lt/main/veikla/programos_ir_projekt/programa/4
28. Lietuvos sveikatos programa 2020. Rekomendacijos dėl 2011-2020 metų Lietuvos sveikatos
programos tikslų ir uždavinių. Prieiga per internetą: www.sveikatosprojektai.org/node/41
29. LSSO II bendruomenės slaugos forumo rezoliucija, 2010. Prieiga per internetą:
www.lsso.lt/?ac=news&id=188]
93
30. Meištienė R, Brožaitienė J. Slaugos kokybei įtakos turinčių veiksnių analizė. Sveikatos
mokslai, 2009;5(5):2692-6.
31. Nacionalinė Sveikatos Taryba. Nutarimas dėl Sveikatos reformos įgyvendinimo. Šeimos
gydytojo institutcija – planuotas modelis, dabartis, perspektyvos. 2009 m. gegužės 6 d. Nr. N-
3 Vilnius.
32. Nacionalinės sveikatos tarybos 2004 metų veiklos ataskaita. Vilnius; 2005.
33. Petrauskienė J, Misevičienė I. Visuomenės sveikatos magistro diplominio darbo rengimo
vadovas. Kaunas: KMU leidykla, 2007.
34. Pirminė sveikatos priežiūra: slauga. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/slauga
35. Prevencinės programos – Jūsų galimybė nemokamai išsitirti. Gimdos kaklelio, krūties vėžio,
priešins liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. 2011.
36. Slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. XXI amžiaus link. Vilnius: Charibdė, 1998.
37. Slaugos specializacijos Kauno kolegijoje. Prieiga per internetą:
www.kauko.lt/kolegija.php?id=126
38. Stoškus S, Petukienė E. Laiko valdymo efektyvumas: teorinis ir praktinis aspektai.
Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008;3(12):319-328.
39. Sveikatos priežiūros sritys: slauga. Prieiga per internetą: www.sam.lt/lt/sritys/asmens-
sveikata/slaugytojas.
40. Tamošiūnas A, Milašauskienė Ž. Bendruomenė ir bendruomenės slauga. Kaunas: KMU
leidykla; 2008.
41. Valius L. Pirminė sveikatos priežiūra Lietuvoje: politiniai dokumentai, reformos eiga,
problemos. III nacionalinė sveikatos politikos konferencija: Lietuvos sveikatos politika XXI
amžiuje. Vilnius, 2001. p. 90-5.
42. Visockienė B.. Šeimos gydytojo komandos praplėtimas slaugos darbuotojais (vystymosi
perspektyvos). Slaugos mokslas ir praktika, 2011;6(174):10-11.
43. Zagurskienė D, Misevičienė I. Pacientų ir slaugytojų nuomonės apie sveikatos mokymą ir
slaugytojų dalyvavimą šiame procese palyginimas. Medicina (Kaunas), 2008;44(11):1-10.
44. Žydžiūnaitė V. Komandinio darbo kompetencijų edukacinė diagnostika ir jų vystymo,
rengiant slaugytojus, pagrindimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai. Edukologija –
Kauno technologijos universitetas, Kaunas, 2003.
45. Aiken L, Clarke S, Sloane D, Sochalski J: Cause for concern: nurses„ reports of hospital care
in five countries. LDI Issue Brief, 2002, 6: 1-4.
94
46. Aiken L, Clarke S, Sloane D: Hospital staffing, organization, and quality of care:cross-
national findings. Int J Qual Health Care, 2002, 14;5-13.
47. Aranda K. Exploring new advanced practice roles in community nursing: a critique. Nursing
Inquiry, 2008;15(1):3-10.
48. Armstrong-Stassen M, Cameron S. Concerns, satisfaction and retention of Canadian
community health nurses. Journal of Community Health Nursing 2005;22(4):181-94.
49. Aston M, Meagher-Stewart D, Edwards N, Young L. Public Health Nurses’Primary Health
Care Practice: Strategies for Fostering Citizen Participation. Journal of Community Health
Nursing, 2009;26:24–34.
50. Baisch M. Community health: an evolutionary concept analysis. Journal of Advanced
Nursing, 2009;65(11): 2464–2476.doi: 10.1111/j.1365-2648.2009.05068.x.
51. Bigbee J, Hampton C, Blanford D, Ketner P. Community Health Nursing and Cooperative
Extension:A Natural Partnership. Journal of Community Health Nursing, 2009; 26:192–197.
52. Brady A, .Byrne G, Horan P, Griffiths C, Macgregor C, Begley C. Measuring the workload of
community nurses in Ireland: a review of workload measurement systems. Journal of Nursing
Managemen,t 2007;15: 481–489.
53. Canadian Healthcare Association. Home Care in Canada: From the Margins to the
Mainstream. Ottawa, 2009.
54. Community Health Nurses Association of Canada.Canadian Community Health Nursing
Standards of Practice. Canada, 2008:1-20.
55. Declaration of Alma Ata. International Conference on Primary Health Care, Alma-Ata,
USSR, 6-12 September 1978.
56. Donnelly L. Nurses tied down by excess paperwork. Journal of Nursing Management,
2007;2:1-10.
57. Fletcher C. Hospital RN’s job satisfactions and dissatisfactions. Journal of Nursing
Administration, 2002;31(6):324-31.
58. Fletcher B, Himmelfarb C, Lira M, Meininger J, Pradhan S, Sikkema J, et. al. Global
Cardiovascular Disease Prevention: A Call to Action for Nursing Community-Based and
Public Health Prevention Initiatives. Journal of Cardiovascular Nursing, 2011;26(45):1-10.
59. Glanz K, Rimer B, Viswantah K, editors. Health Behaviour and Health Education. Theory,
research, and practice. Fourth edtion. USA, 2008 .
95
60. Gould D, Berridge E, Kelly D. The National Health Service Knowledge and Skills
Framework and its implications for continuing professional development in nursing. Nurse
Education Today, 2007;27:26-34.
61. Henderson J, Willis E, Walter B, Toffoli L. Community mental health nursing: keeping pace
with care delivery? International Journal of Mental Health Nursing, 2008;17(3):162-170.
62. Internationl Center for Human Resources in Nursing An Ageing Nursing Workforce, 2008:1-
6.
63. Jarvis A. District Nurses` perceptions of their workload, time management and job
satisfaction: A pilot study. Final report. Community nursing Primary and Community
Division, 2005:1-73.
64. Keleher H, Parker R, Abdulwadud O, Francis K. Systematic review of the effectiveness of
primary care nursing. International Journal of Nursing Practice, 2009;15:16-24.
65. Kemp L, Harris E, Comino E. Changes in community nursing in Australia: 1995:2000.
Journal of Advanced Nursing, 2005;49(3):307-314.
66. Laurant M, Reeves D, Hermens R, Braspenning J, Grol R, Sibbald B. Substitiution of doctors
by nurses in primary care (Review). The Cochrane Collaboration, 2007;2-39.
67. Markham T, Carney M. Public Health Nurses and the delivery of quality nursing care in the
community. Journal of Clinical Nursing, 2008;17: 1342–1350.
68. McCoy D, Bennet S, Witter S, Pond B, Baker B, Gow J, et al. Salaries and incomes of health
workers in Sub-Saharan Africa. Lanet, 2008;3:675-681.
69. Nurses always there for you: Caring for families. International Council of Nurses, 2002;12-
15.
70. O`Brien-Pallas L, Doran D, Murray M, Cockerill R, Sidani S, Laurie-Shaw B, et al.
Evaluation of a client care delivery model, part 1: variability in nursing utilization in
community home nursing. Nursing Economics, 2002;20(1):13-21, 36.
71. O`Neill M, Cowman S. Partners in care: investigating community nurses’ understanding of an
interdisciplinary team-based approach to primary care. Journal of Clinical Nursing, 17, 3004–
3011 doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02068.x.
72. Paterson B, Duffett-Leger L, Cruttenden K. Contextual Factors Influencing the Evolution of
Nurses` Roles in a Primary Health Care Clinic. Public Health Nursing, 2009;26(5):421-429.
73. Perlino M. The Public Health Workforce Shortage: Left Unchecked, Will We Be Protected?
Issue Brief. American Public Health Association, 2006;9:1-12.
96
74. Philibin N, Griffiths C, Byrne G, Horan P, Brady A, Begley c. The role of the public health
nurse in a changing society. Journal of Advanced Nursing, 2010;66(4):743-752.
75. Pierrynowski Gallant D. Primary Health Care. Nursing 105,2008. Available from:
www.slideshare.net/thinkrn/primary-health-care-nursing.
76. Public Health- Community Health Nursing Practice in Canada. Fourth edition. 2010;1-44.
77. Schofield R, Betker C, Bruyere D, Parton L, Slepkov M, Ashley L, et al. Vision statement:
definition of community health nursing practice in Canada. Community Health Nurses of
Canada, 2009:1-4.
78. Storey C, Ford J, Cheater F, Hurst K, Lesse B. Nurses working in primary and community
care settings in England: problems and challenges in identifying numbers. Journal of Nursing
Management, 2007;15, 847–852.
79. Stuart E, Jarvis A, Daniel K. A ward without walls? District nurses` perceptions of their
workload management priorities and job satisfaction. Journal of Clinical Nursing,
2008;17:3012-3020. doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02316.x.
80. Sun Ko I, Wha Lee T, Sook Lee I. Community health practitioner’s practice guideline for a
changing health care: Korean contribution. Journal of Clinical Nursing: Nursing Workofrce,
2009;18:1190-1198. doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02664.x.
81. The Role of the Public health Nurse withing the Regional Health Authority. Manitoba Health,
2002. Available from: www.gov.mb.ca/health.
82. The Value of Nurses in the Coomunity. Prepared for Canadian Nurses Association, 2003;4:1-
42.
83. Thomas L, Reynolds T, O`Brien L. Innovation and change: shaping district nursing services
to meet the needs of primary health care. Journal of Nursing Management, 2006;14: 447–454.
84. Van Loon A, The changing professional role of community nurses, 2007;19:315-330.
85. White S. Community nurses are the cornerstones of primary health care. Aust Nurs J,
2005;30(6):4.
86. World Health Organization. Comprehensive Community- and Home-based Health Care
Model. 2004, 1-77.
87. World Health Organization. Prieiga per inetrnetą:www.who.int/topics/nursing/en/
88. Zelek B, Philips SP. Gender and power: nurses and doctors in Canada. Int J Equity Health
2003;2:1. Available from: http://www.equityhealthj.com/content/2/1/1
89. Zurmehly J. A Qualitattive Case Study Review of Role Transition in Community Nursing.
Norsing Forum, 2007;42(4):162-170.
97
PRIEDAI
98
Priedas Nr. 1
Gerb. bendruomenės slaugytoja, Šiandien nekyla abejonių, kad bendruomenės slaugytojų veikla yra labai svarbi, siekiant geresnės
bendruomenės sveikatos. Gana dažnai teisės aktuose reglamentuojamos medicinos darbuotojų veiklos nėra visiškai pagrįstos, neatitinka nūdienos reikalavimų. Mūsų tyrimo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktį. Maloniai prašome užildyti anketą. Jūsų atsakymai labai svarbūs siekiant pasiūlyti bendruomenės slaugytojų medicinos normos pataisas, paskatinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus atsižvelgti į Jūsų lūkesčius ir pagerinti darbo organizaciją, kad vykdomos veiklos taptų veiksmingomis ir efektyviomis.
Į klausimus atsakykite pažymėdamos Jums tinkantį atsakymą (tinkamą atsakymą žymėkite X), arba įrašykite skaičius kur prašoma arba parašykite savo nuomonę. Anketa yra anoniminė, todėl konfidencialumą garantuojame.
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą Pagarbiai, Deimantė Obelienytė LSMU VSF, visuomenės sveikatos vadybos magistrantė (Mob. tel. 867113908). I. Duomenys apie asmenį ir darbo organizacinius aspektus 1. Jūsų gimimo data (įrašykite) ___________________ 2. Jūsų išsilavinimas (įrašykite) ________________________________ 3. Jūsų turima (-os) kvalifikacija (-os) (įrašykite)
_________________________________________________________ 4. Ar baigėte persikvalifikavimo kursus?
1 Taip 2 Ne 5. Jei taip, kokius persikvalifikavimo kursus baigėte? (įrašykite)
____________________________________________ 6. Darbo patirtis, kaip bendruomenės slaugytojos ______ m. 7. Jūsų pagrindinės pareigos yra: Jūsų antraeilės pareigos yra:
1 Viešojoje medicinos įtaigoje 3 Viešojoje medicinos įstaigoje 2 Privačioje medicinos įstaigoje 4 Privačioje medicinos įstaigoje
5 Nedirbu antraeilio apmokamo darbo 8. Jūsų darbo krūvis pagrindinėse pareigose _______ etatas(-o) Vidutiniškai ____ valandų per
savaitę Jūsų darbo krūvis antraeilėse pareigose ________ etatas(-o) Vidutiniškai ____ valandų per savaitę
9. Ar Jūs dirbate kartu su gydytoju tame pačiame kabinete? 1 Taip, dirbame tame pačiame kabinete 2 Ne, dirbu atskirame kabinete 3 Dirbu
įvairiai 10. Kokius slaugos dokumentus pildote apie savo pacientus?(įrašykite)
__________________________________________________________________________________________ 11. Ar žinote apie egzistuojančią bendruomenės slaugytojų medicinos normą?
1 Taip 2 Ne 12. Jei taip, ar vadovaujatės ja kasdieninėje savo veikloje?
1 Visada 2 Dažnai 3 Kartais 4 Retai arba niekada 13. Išvardinkite, kokias paslaugas Jums tenka teikti savo pacientams poliklinikoje dažniausiai?
__________________________________________________________________________________________ 14. Su kuriuo iš pirminės sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai aptariate problemas, susijusias su Jūsų
pacientų sveikata? (įrašykite) _____________________________________________________________________________
II. Veikla paciento namuose 15. Ar turite savo apylinkę?
1 Taip 2 Ne 16. Jei taip, tai koks apytikslis prisirašiusių pacientų šioje apylinkėje skaičius (įrašykite) ________
99
17. Ar lankote savo pacientus jų namuose? 1 Taip 2 Ne
18. Ar yra ligonių, turinčių specialiuosius poreikius (SP1, SP2), sąrašas? 1 Taip 2 Ne 3 Nežinau 19. Įrašykite apytikslį pacientų skaičių, kurį Jūs aplankote namuose per savaitę _________ 20. Kiek laiko apytiksliai skiriate vienam pacientui jo lankymo namuose metu? _________ 21. Pagrindinės veiklos, kurias dažniausiai atliekate paciento namuose lankymo metu. (įrašykite) ______________________________________________________________________________________________
III. Profilaktinė veikla, sveikatos mokymas 22. Kaip dažnai pasikalbate su pacientais apie šių gyvensenos veiksnių poveikį?
Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Rūkymo 1 2 3 4 2. Alkoholio 1 2 3 4 3. Mitybos 1 2 3 4 4. Padidėjusio svorio 1 2 3 4 5. Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo 1 2 3 4 6. Fizinio krūvio 1 2 3 4
23. Kaip dažnai Jūs patariate savo pacientui:
Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Mesti rūkyti 1 2 3 4 2. Riboti alkoholį 1 2 3 4 3. Sveikai maitintis 1 2 3 4 4. Reguliuoti kūno svorį 1 2 3 4 5. Reguliuoti padidėjusį kraujospūdį 1 2 3 4 6. Didinti fizinį aktyvumą 1 2 3 4
24. Kaip dažnai Jūs informuojate savo pacientus apie Lietuvoje vykdomas profilaktines programas
Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Širdies ir kraujagyslių ligų 1 2 3 4 2. Gimdos kaklelio vėžio 1 2 3 4 3. Krūties vėžio 1 2 3 4 4. Prostatos vėžio 1 2 3 4 5. Storosios žarnos vėžio 1 2 3 4
25. Ar pasikalbate su paciento šeimos nariais apie jų gyvensenos ypatumus (pvz.: rūkymą, alkoholį, fizinio
aktyvumo stoką, mitybą)? 1 Visada 2 Dažnai 3 Kartais 4 Retai arba niekada
26. Kiek vidutiniškai laiko skiriate pacientų sveikatos mokymui per savaitę? (įrašykite) _______ val. 27. Kokias pagrindines temas dėstote savo pacientams? (įrašykite)
__________________________________________________________________________________ 28. Ar vertinate pacientų sveikatos mokymą?
1 Taip 2 Ne 29. Jei taip, kokiu būdu vertinate pacientų sveikatos mokymą? (įrašykite)
__________________________________________________________________________________
IV. Atliekamos procedūros 30. Kaip dažnai Jūs atliekate asmens sveikatos priežiūros profilaktines ir kitas procedūras, tyrimus?
100
Profilaktinės ir kitos procedūros, tyrimai
Beveik visada Dažnai Kartais Retai arba
niekada
Tai gydytojo
veikla 1. Antropometrinių duomenų rinkimas 1 2 3 4 5 2. Antelės , basono padavimas 1 2 3 4 5 3. Arterinio kraujo spaudimo matavimas
1 2 3 4 5
4. Burnos ertmės priežiūra 1 2 3 4 5 5. Deguonies davimas 1 2 3 4 5 6. Dirbtinis ir natūralus maitinimas 1 2 3 4 5 7. Diurezės stebėjimas ir vertinimas 1 2 3 4 5 8. Drabužių keitimas 1 2 3 4 5 9. Dujų vamzdelio įikišimas 1 2 3 4 5 10. Gydomoji vonelė 1 2 3 4 5 11. Higieninė ausų landų priežiūra 1 2 3 4 5 12.Higieninė dirbtinių kūno angų priežiūra
1 2 3 4 5
13.Injekcijos 1 2 3 4 5 14.Išmatų tyrimui ėmimas 1 2 3 4 5 15 Klizma 1 2 3 4 5 16. Kompresas 1 2 3 4 5 17.Kraujo tyrimo ėmimas 1 2 3 4 5 18. Kūno temperatūros matavimas 1 2 3 4 5 19. Lašinės sistemos pajungimas 1 2 3 4 5 20. Ledo pūslė 1 2 3 4 5 21. Lovos perklojimas 1 2 3 4 5 22. Nosies landų valymas 1 2 3 4 5 23. Odos priežiūra 1 2 3 4 5 24. Pabarstų naudojimas 1 2 3 4 5 25. Paciento transportavimas 1 2 3 4 5 26. Pagalba kosinčiam, skrepliuojančiam
1 2 3 4 5
27. Pagalba vemiančiam ir viduriuojančiam
1 2 3 4 5
28. Parengimas rentgeniniam tyrimui 1 2 3 4 5 29. Plaučių gyvybinės talpos nustatymas
1 2 3 4 5
30. Pulso skaičiavimas 1 2 3 4 5 31. Sekreto iš kvėpavimo takų išsiurbimas
1 2 3 4 5
32. Skysčių sugirdymas 1 2 3 4 5 33. Skrandžio plovimas 1 2 3 4 5 34. Skrandžio turinio ėmimas 1 2 3 4 5 35. Skrandžio zondavimas 1 2 3 4 5 36. Skreplių laboratoriniam tyrimui ėmimas
1 2 3 4 5
37. Šlapimo laboratoriniam tyrimui ėmimas
1 2 3 4 5
38. Šlapimo pūslės kateterizavimas 1 2 3 4 5 39. Tepalų tepimas 1 2 3 4 5 40. Termoforo dėjimas 1 2 3 4 5 41. Vaistų davimas 1 2 3 4 5 42. Žaizdų tvarkymas, priežiūra, perrišimas
1 2 3 4 5
V. Profesinis tobulėjimas ir laiko planavimas 31. Kiek valandų per mėnesį Jūs paprastai skiriate profesiniam tobulėjimui?
101
Mokslinės literatūros skaitymui ________ val. Tobulinimosi kursams ________ val. Moksliniam darbui __________ val. 32. Kaip manote, kurioje (-iose) srityje (-yse) Jums trūksta teorinių žinių? (įrašykite)
__________________________________________________________________________________________ 33. Kokiam laikotarpiui Jūs planuojate savo darbo veiklas?
1 Planuoju mėnesiui 2 Planuoju savaitei 3 Planuoju dienai 4 Neplanuoju visai
34. Kas dažniausiai trukdo sklandžiai atlikti savo darbą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________
35. Kokiai (-ioms) veiklai (-oms) skiriate daugiausiai savo darbo laiko? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________
VI. Pasiūlymai bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės slaugai 36. Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima daugiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos
išsaugojimą bei stiprinimą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________
37. Koks galėtų būti Jūsų vaidmuo, siekiant pagerinti gyventoju sveikatą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________
38. Ar teikiate pasiūlymus vadovams, kaip galima pagerinti bendruomenės slaugą? 1 Taip 2 Ne
39. Jei taip, kokius pasiūlymus teikiate vadovams, kaip galima gerinti bendruomenės slaugą? (įrašykite) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti bendruomenės slaugytojų darbe? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________
Dėkojame už nuoširdžius atsakymus
102
Priedas Nr. 2
BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJOS VEIKLOS LAIKO ATŽVILGIU I. Ar vakarykštė diena darbe buvo įprastinė?
Taip Ne
Jei ne, įrašykite, kodėl ji buvo neįprasta?___________________________________________________
Prašome Jūsų įrašyti žemiau nurodytos savaitės dienos, kaip bendruomenės slaugytojos, atliktas veiklas. *P.S. Darbo valandas galite apjungti, pvz.: 9 - 10 val. poliklinikoje konsultavau pacientus.
Savaitės diena__________________ Darbo laikas nuo ___ val. iki ___ val.
LAIKAS ATLIKTA VEIKLA
800
900
1000
1100
1200
1300
1400
1500
1600
1700
1800
1900
2000
Top Related