BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR
BENDRUOMENIŲ CENTRŲ
VEIKLOS IR GALIMYBIŲ PLĖTOJIMO TYRIMAS
Užsakovas: LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Paslaugų teikėjas: BGI Consulting, UAB
Vilnius, 2011 m. gruodis
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
2
TURINYS
ĮVADAS..................................................................................................................................................... 3
1. BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SĄVOKA IR VAIDMUO ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE ......... 5
2. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR JAS VIENIJANČIŲ ASOCIACIJŲ SKAIČIUS ............................ 9
2.1. Bendruomeninių organizacijų žemėlapis ................................................................................ 9
2.2. Bendruomenines organizacijas vienijančios asociacijos ....................................................... 11
3. ĮSITRAUKIMĄ Į BENDRUOMENINĘ VEIKLĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI ................................................ 13
3.1. Dalyvavimo bendruomeninėje veikloje motyvai ................................................................... 16
3.2. Socialinės – demografinės bendruomeninės organizacijos narių charakteristikos .............. 18
4. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ORGANIZACINIAI IŠTEKLIAI .................................................. 22
4.1. Bendruomeninių organizacijų žmogiškieji ištekliai ............................................................... 22
4.2. Bendruomeninių organizacijų finansavimo šaltiniai ............................................................. 26
4.3. Bendruomeninių organizacijų infrastruktūriniai ir organizaciniai ištekliai ............................ 28
5. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMA VEIKLA ................................................................ 32
5.1. Bendruomeninių organizacijų tikslai ir vykdomos veiklos .................................................... 32
5.2. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos ............................................. 35
5.2.1. Bendruomeninių organizacijų šiuo metu teikiamos socialinės paslaugos .................... 37
5.2.2. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių paslaugų ....... 40
5.2.3. Socialinių paslaugų poreikis ir perspektyvos ................................................................. 41
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................................................................. 45
NAUDOTI ŠALTINIAI ............................................................................................................................... 51
PRIEDAS 1. Bendruomeninių organizacijų apklausos techniniai duomenys ......................................... 53
PRIEDAS 2. Bendruomeninių organizacijų skaičius ............................................................................... 55
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
3
ĮVADAS
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas
atliktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.
Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvoje veikiančių bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių
centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes.
Tyrimo uždaviniai – nustatyti bendruomeninių organizacijų, bendruomeninių centrų ir jų
asocijuotų struktūrų skaičių; išanalizuoti įsitraukimą į bendruomeninę veiklą lemiančius
veiksnius; sudaryti bendruomenių paplitimo žemėlapį; išanalizuoti bendruomeninių
organizacijų išteklius; ištirti bendruomeninių organizacijų veiklą; ištirti bendruomeninių
organizacijų įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą ir jų gebėjimus šioje srityje.
Tyrimas inicijuotas ir atliktas įgyvendinant Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m.
programą1. Šios programos paskirtis – skatinti bendruomeninių organizacijų plėtrą socialinės
veiklos vykdymo ir savitarpio pagalbos stiprinimo kryptimi, kad vietos bendruomenėse būtų
teikiama daugiau socialinių paslaugų ir į jų teikimą įsitrauktų kuo daugiau bendruomenės narių.
Tyrimo ir Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programos tikslai padiktavo
pagrindinius klausimus, į kuriuos siekta atsakyti tyrimo metu.
Tyrime analizuojama bendruomeninės organizacijos sąvoka ir pasiūlyti pagrindiniai kriterijai,
kuriais remiantis identifikuotos šalyje veikiančios bendruomeninės organizacijos ir sudarytas
bendruomeninių organizacijų žemėlapis pagal savivaldybes.
Tyrimo metu atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos metu nustatyti bendruomeninių
organizacijų turimi organizaciniai ištekliai: žmogiškieji ištekliai, materialinis turtas, naudojamų
patalpų pobūdis ir kita. Atskiras dėmesys buvo skirtas bendruomeninių organizacijų
finansavimui ir jų pajamų iš skirtingų finansavimo šaltinių struktūrai.
Tyrime apibendrinama bendruomeninių organizacijų vykdoma veikla, akcentuojant socialines ar
su jomis susijusias paslaugas. Taip pat analizuojami gyventojų dalyvavimo bendruomeninėje
veikloje motyvai, priežastys galinčios paskatinti ar, atvirkščiai, sumažinti gyventojų aktyvumą.
Sudarant tyrimo objektą atitinkančių bendruomeninių organizacijų sąrašą ir žemėlapį, plačiai
buvo naudotos VĮ Registrų centras duomenų bazės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR
finansų ministerijos pateikiama paramos gavėjų duomenų bazė. Papildomai buvo peržiūrėti
vietos veiklos grupių pateikiami jų veiklos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų
sąrašai.
Atsakant į iškeltus klausimus pagrindinis duomenų šaltinis buvo šalyje veikiančių
bendruomeninių organizacijų apklausa. Bendruomeninių organizacijų apklausą pagal tyrimo
ekspertų parengtą klausimyną atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB „RAIT“. Apklausa ad-
hoc (atskiro tyrimo) būdu atlikta 2011 m. spalio 28 – lapkričio 11 d. Apklausta 300
bendruomeninių organizacijų, veikiančių visoje šalies teritorijoje. Su dalimi apklausoje
dalyvavusių bendruomeninių organizacijų, kurios apklausos metu nurodė teikiančios socialines
1 Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
4
paslaugas, buvo susisiekta papildomai ir atlikti tiesioginiai interviu, pagilinantys žinias apie jų
teikiamų paslaugų tipą, periodiškumą, finansavimo šaltinius ir pan.
Tyrimo metu taip pat atlikti kokybiniai interviu su bendruomenines organizacijas vienijančių
asociacijų atstovais bei nevyriausybinio sektoriaus ekspertais.
Kadangi į bendruomeninių organizacijų apklausos imtį nepateko religinės bendruomenės ir
bendrijos taip pat galinčios vykdyti bendruomenines veiklas, buvo atlikti papildomi kokybiniai
interviu su religinių organizacijų atstovais.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
5
1. BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SĄVOKA IR VAIDMUO
ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE
Tyrimo objektas
Vienareikšmiškai apibrėžti bendruomenines organizacijas sudėtinga. Bendruomeninės
organizacijos sąvoka savyje talpina bent du požymius – prasminį ir formos. Bendruomenė žymi
tam tikrą ryšį tarp ją sudarančių subjektų: „bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė
žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais santykiais; kolektyvas, kurį sieja bendri interesai“;
„bendruomeninis – bendruomenei priklausantis, susijęs su bendruomene“2. Organizacija reiškia,
kad ryšys tarp subjektų turi būti kažkaip apibrėžtas: organizacija – žmonių, visuomeninių grupių,
valstybių, turinčių bendrą veikimo programą, organizacija3.
Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktuose bendruomeninės organizacijos sąvokos
bendro apibrėžimo nėra, tačiau bendruomeninės organizacijos sąvoka siaurinama, siejant ją prie
konkrečios gyvenamosios vietovės:
Bendruomeninė organizacija - asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės
bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios
paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje4.
Bendruomenių organizacijos – tai kaimiškose vietovėse, miesteliuose ir miestuose veikiančios
vietos bendruomeninės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės ir bendrijos5.
Kaimo bendruomenė - kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių
ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos
asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti
bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus,
susijusius su gyvenimu kaimynystėje6.
Analizuojant galiojančių teisės aktų nuostatas, galime išskirti šiuos bendruomeninės
organizacijos požymius:
- Organizacija įkurta gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojų;
2 Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1941-2002
3 Ten pat
4 LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, Žin., 1994, Nr. 55-1049
5 Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31
6 LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2002 m. birželio 25 d., Nr. IX-987, Žin., 2002, Nr. 72-3009
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
6
- Organizacijos paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu
kaimynystėje;
- Organizacijos veikla apibrėžiama konkrečia gyvenamąja vietove (kaimu, miestu, miesto
dalimi ar pan.)
Bendruomeninių organizacijų paskirtis iš esmės yra įgyvendinti viešuosius interesus, jos atitinka
viešojo juridinio asmens statusą ir gali būti įregistruojamos keliomis juridinio asmens teisinėmis
formomis. Juridinių asmenų pavadinimuose taip pat naudojamos įvairios - bendruomeninių
organizacijų, bendruomenės centrų, bendruomenės komitetų ir pan. - sąvokos.
Bendruomeninės organizacijos juridinis statusas aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra
vienareikšmiškai apibrėžtas, paliekant tam tikrą laisvę steigėjams. LR žemės ūkio, maisto ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme nurodyta, jog finansinės paramos gavimo tikslais organizacijos turi būti
įsteigtos LR asociacijų įstatymo arba LR viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. LR vietos
savivaldos įstatyme nurodoma, kad bendruomeninė organizacija yra asociacija, taigi greičiausiai
turėtų būti steigiama LR vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
Asociacija - iš tiesų pati populiariausia teisinė forma, kuria registruojamos bendruomeninės
organizacijos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis bendruomeninės organizacijos sąvoką
atitinkančių juridinių asmenų taip pat registruojami kaip viešosios įstaigos, labdaros ir paramos
fondai.
Reikia pastebėti, kad Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programoje prie
bendruomenių organizacijų taip pat priskiriamos religinės bendruomenės ir bendrijos. Religinės
bendruomenės bei bendrijos pirmiausiai sietinos su įsitraukusių asmenų vertybiniais/
dvasiniais interesais, tačiau bent dalies religinių bendruomenių bei bendrijų veikla susijusi ir su
konkrečia vietove (pavyzdžiui, parapijomis), todėl jų vaidmuo bendruomeniniame gyvenime
taip pat gali būti svarbus. Tiesa, „religinė bendruomenė ar bendrija“ taip pat yra ir juridinio
asmens teisinis statusas neapimantis „tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų“, todėl
svarbu akcentuoti, kad šio tyrimo tikslais religinė bendruomenė ar bendrija suprantama plačiau
nei apima taip pat vadinama juridinio asmens teisinė forma, t.y. šia sąvoka apimamos visos
religinės bendruomenės ir bendrijos.
Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių bendruomeninių organizacijų apibrėžimų, kurie iš
esmės priklauso nuo to, kokiu požiūriu ar iš kokios perspektyvos analizuojama bendruomeninė
veikla. Pripažįstama, kad vienareikšmiškas bendruomenių apibūdinimas yra problematiškas.
Literatūroje yra išskiriamos trys pagrindinės bendruomenių formos: natūrali teritorinė kaimo
bendruomenė, neteritorinė bendruomenė ir galiausiai kompleksiška šiuolaikinė bendruomenė,
nenuneigiant teritoriškumo – lokalumo7. Visgi, analizuojant LR teisės aktų nuostatas, panašu,
kad kalbant apie bendruomenines organizacijas teritoriškumo principas yra kritiškai svarbus
faktorius, todėl, pavyzdžiui, interesų pagrindu susivieniję žmonės, gyvenantys skirtinguose
miestuose, nėra laikomi bendruomeninėmis organizacijomis formaliuoju požiūriu.
7 Daiva K. Kuzmickaitė, Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai, „Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
7
Taigi, apibendrintai, bendruomeninė organizacija – tai gyvenamosios vietovės gyventojus
atstovaujanti organizacinė struktūra8 . Dėl nepakankamo atitikimo aukščiau įvardintiems
bendruomeninės organizacijos kriterijams, į tyrimo objektą nepatenka tokios organizacijos kaip
Daugiabučių namų savininkų bendrija ir Sodininkų bendrija, kurios nors ir atitinka
teritoriškumo kriterijų, tačiau yra labiau orientuotos į ūkinę veiklą – nekilnojamo turto valdymą,
naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą.
Tyrimo ataskaitoje sąvoka bendruomeninė organizacija apima visas bendruomeninių
organizacijų požymius atitinkančias organizacijas, nepriklausomai nuo to, kokie terminai
naudojami jų pavadinimuose (bendruomenė, bendruomenės centras, bendruomenės komitetas,
bendruomenės iniciatyva ar pan.).
Bendruomeninių organizacijų vaidmuo
Analizuojant bendruomeninių organizacijų plačiąja prasme vaidmenį, mokslinėje literatūroje
dažnai naudojama socialinio kapitalo sąvoka. Gali būti įvairių socialinio kapitalo apibrėžimų,
tačiau apibendrinant jis suvokiamas kaip esamų ar potencialių bendruomenėje esančių resursų
aktyvavimas/išnaudojimas pasitelkiant santykių tinklus, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą9.
Socialinis kapitalas apima ryšius, santykius, vertybes, organizacijas, kurie įtakoja žmonių
bendravimą ir susitelkimą.10 Svarbu pažymėti, kad socialinis kapitalas yra viešoji gėrybė, todėl
jis yra prieinamas nepriklausomai nuo asmens socialinio statuso, pajamų, išsilavinimo ar pan.11
Tačiau socialinis kapitalas nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti
jį intensyviai vartojant.12
Galima išskirti kelias pagrindines kryptis mokslinėje literatūroje, kuriomis analizuojama
socialinio kapitalo svarba bendruomenės gerovės kūrimui: socialinis kapitalas traktuojamas
kaip svarbus socialinės kontrolės13 faktorius, pavyzdžiui, bendruomenės, kuriose efektyviai
veikia socialinės kontrolės mechanizmai, pasižymi mažesniu nusikalstamumo lygiu; socialinis
kapitalas analizuojamas kaip bendruomenės atgaivinimo, plėtros, sanglaudos skatinimo
faktorius. Kaip ten bebūtų, visais atvejais yra nagrinėjama, kaip individualūs ryšiai, tinklai,
vertybės kreipia asmenis į bendruomenines veiklas. Socialinio kapitalo tyrimuose įvairių formų
8Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2(11).50-62
9 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital. Urban Institute Justice Policy Center, 2004
10 Grootaert, Christiaan and Thierry van Bastelaer. Understanding and Measuring Social Capital. The World Bank, 2002.
11 Robert D. Putnam. Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Vilnius: Margi raštai, 2001
12 Ostrom, Elinor. Social Capital: A Fad or a Fundamental Concept? „Social Capital: A Multifaceted Perspective“, The World Bank, 2000.
13 Socialinė kontrolė gali būti apibrėžta kaip vertybinė, bendruomenėje išreiškiama pozicija, vertinimas konkrečių poelgių klausimais, pavyzdžiui, bendruomenės nario negerbimas dėl jo įvykdyto smurtinio nusikaltimo
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
8
bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų
vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą.14
Bendruomeninės organizacijos priskirtinos struktūriniam socialiniam kapitalui, kuris apima
labiau objektyvias ir išoriškai tyrinėtinas socialines struktūras. Struktūrinis socialinis kapitalas
taip pat yra susijęs su kognityviuoju socialiniu kapitalu, kuris apima subjektyviąsias ir sunkiau
apčiuopiamas bendruomeniškumo savybes, t.y. bendrai priimtus požiūrius ir elgesio normas,
bendrąsias vertybes, pasitikėjimą ir pan. Šie lygmenys iš esmės gali egzistuoti vienas be kito. 15
Kita vertus, abiejų šių lygmenų egzistavimas gali veikti sinergiškai vienas kito atžvilgiu.
Pavyzdžiui, R. Putnamas įvairias savanoriškas organizacijas (tarp jų ir bendruomenines) laiko
svarbiu tarpininku tarp visuomenės, gyventojų ir politinio lygmens. Jis pabrėžia savanoriškų
organizacijų svarbą stiprinant pasitikėjimą ir horizontalius socialinius tinklus16. Mokslininkų
darbuose taip pat pabrėžiamas bendruomeninių organizacijų vaidmuo įgalinant bendruomenes,
skatinant jų plėtrą. Bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip faktorius, paskatinantis
gyventojų ryšius ir bendrą veiklą, turintis įtakos asmeninėms nuostatoms ir motyvuojantis veikti
savo ir bendruomenės interesais. Kai kurie tyrimai teigia, kad bendruomenės, kuriose labiau
išreikštas formalus instrumentinis dalyvavimas veikloje, yra sėkmingesnės sprendžiant
socialinio, politinio ir pan. pobūdžio problemas. Kartu tokia formali instrumentinė organizacija
gali turėti didesnį potencialą daryti įtaką norimiems gyvenamosios vietovės pokyčiams17.
Detaliau analizuojant ryšius tarp bendruomenės narių ir jų išraiškos formas, susiduriama su
skirtingais lygmenimis, kuriuose šie ryšiai veikia. Pavyzdžiui, tiriant bendruomenės elgesį esant
nepalankiai saugumo atžvilgiu situacijai, socialinės dezorganizacijos (arba socialinės ekologijos)
teorija socialinius bendruomenės sąryšius siūlo analizuoti trimis lygmenimis: privatus,
vietinis/lokalus, viešas. Privatus lygmuo – tai motyvacija ir elgesys kylantis iš vietos gyventojų
asmeninių, tarpusavio ryšių. Vietinis/lokalus lygmuo – tai platesni, daugiau vietos gyventojų (ne
tik tiesiogiai pažįstamus) jungiantys ryšiai, kurie įprastai realizuojami per įvairias vietos
institucijas (mokyklas, religines organizacijas, savanoriškas organizacijas ar pan.). Viešas lygmuo
– veikla orientuota į išorę, bendruomenės interesų komunikavimą platesniu mastu, pavyzdžiui,
kreipiantis į valdžios institucijas dėl investicijų į bendruomenės infrastruktūrą. Bendruomeninės
organizacijos, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, pirmiausiai priskirtinos vietiniam/lokaliam
lygmeniui ir vertintinos kaip antrinis, išplėstas gyventojų tarpusavio ryšių ratas. 18 Tais atvejais,
kai bendruomenės organizacijos užsiima ne tik gyventojų laisvalaikio organizavimo ar pan.
veikla, bet ir atstovauja bendruomenės interesus platesniu mastu, jų veikla išsiplečia iki viešojo
lygmens.
14 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004
15 15 Daiva K. Kuzmickaitė. Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai. „Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004
16 Robert D. Putnam, Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Margi raštai, 2001
17 Sapna Swaroop, Jeffrey D. Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006
18 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore, Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
9
Gyventojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje plačiąja prasme yra naudingas ir viešosios
politikos tikslais kaip priemonė, stiprinanti viešosios politikos sprendimų kokybę, pasitikėjimą
demokratija ir viešojo sektoriaus sprendimais, sprendimų skaidrumą ir viešojo sektoriaus
atskaitomybę. Visuomenės dalyvavimas viešojoje politikoje organizuotomis formomis laikomas
vienas iš sėkmės faktorių užtikrinant aktyvius sprendimų priėmėjų ir visuomenės ryšius ir
visuomenės įtraukimą į viešosios politikos sprendimų priėmimo procesą19.
2. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR JAS VIENIJANČIŲ
ASOCIACIJŲ SKAIČIUS
2.1. Bendruomeninių organizacijų žemėlapis
Pagal ankstesniame poskyryje aptartus kriterijus, kuriais apibrėžiama bendruomeninė
organizacija – veiklos teritorija, organizacijos paskirtis, organizacijos teisinis statusas – tyrimo
metu šalyje buvo identifikuota daugiau kaip 1800 bendruomeninių organizacijų. Taip pat yra
registruota daugiau kaip 1000 religinių bendruomenių ir bendrijų statusą turinčių juridinių
asmenų.
Didžiausia bendruomeninių organizacijų koncentracija nustatyta kaimiškose vietovėse.
Bendruomeninių organizacijų skaičius čia didžiausias tiek kiekybine, tiek ir gyventojų įtraukties
prasme. Atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos duomenimis, kaimiškose vietovėse
veikiančios bendruomeninės organizacijos vidutiniškai vienija 76 konkrečios gyvenamosios
vietovės gyventojus (narystės būdu). O miestuose veikiančios bendruomeninės organizacijos -
155.
Vienoje gyvenamojoje vietovėje gali veikti kelios bendruomeninės organizacijos, atstovaujančios
skirtingas gyventojų grupes ar užsiimančios skirtinga veikla. Tyrimo metu atliktos apklausos
metu nustatyta, kad 46,3 proc. bendruomeninių organizacijų jų gyvenamojoje vietovėje veikia ne
vienos.
Bendruomeninių organizacijų tankumas skiriasi ne tik kaimo ir miesto vietovėse. Taip pat
pastebėti skirtumai pagal savivaldybes ar net regionus.
Didžiausiu bendruomeninės veiklos intensyvumu išsiskiria Panevėžio ir Alytaus apskritys.
Daugumoje šių apskričių savivaldybių 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 13
bendruomeninių organizacijų. Panaši situacija ir Utenos bei Marijampolės apskrityse – čia
beveik visose savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka 10 ir daugiau bendruomeninių
organizacijų.
Santykinai žemesnis bendruomeninių organizacijų tankis Telšių ir Tauragės apskrityse. Čia gana
didelė koncentracija savivaldybių, kuriose 10 tūkst. gyventojų tenka mažiau kaip 7
bendruomeninės organizacijos. Tokia situacija atrodo kiek išskirtinė visos šalies kontekste,
19 OECD Handbook on Information, Consultation and Public Participation in Policy-making, Organisation For Economic Co-Operation And Development (OECD), 2001
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
10
kadangi šiose apskrityse nėra didžiųjų miestų, kuriuose bendruomeninės veiklos intensyvumas
įprastai mažesnis.
Didžiųjų miestų savivaldybės pasižymi mažiausiu bendruomeninių organizacijų tankiu, kuris
jose neviršija 4 bendruomeninių organizacijų 10 tūkst. gyventojų, o neretai net nesiekia vienos
bendruomeninės organizacijos 20 tūkst. gyventojų (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų
savivaldybės).
Pav. 1. Bendruomeninių organizacijų tankumas pagal savivaldybes (10 000 gyventojų tenkančių bendruomeninių organizacijų skaičius). Šaltinis: LR statistikos departamento duomenys ir tyrimo metu sudaryta bendruomeninių organizacijų duomenų bazė
Tyrimo duomenimis, pagrindinis bendruomeninių organizacijų skaičiaus augimas prasidėjo
2002 m., o piką pasiekė 2003-2004 m. Šis staigus kilimas pirmiausiai sietinas su Europos
Sąjungos LEADER+ tipo priemonėmis, kurių lėšos buvo skirtos įvairioms kaimo bendruomenių
iniciatyvoms įgyvendinti. Pakankamai intensyvus bendruomeninių organizacijų steigimosi
tempas išlaikytas ir po 2004 m. Tik pastaraisiais metais kuriasi mažiau naujų bendruomeninių
organizacijų. Tai gali būti susiję su jau pakankamai išplėtotu bendruomeninių organizacijų tinklu
kaimiškose vietovėse. Nauja bendruomeninių organizacijų steigimosi banga galėtų kilti, jeigu
bendruomeniniai procesai suintensyvėtų miestuose.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
11
Kaip jau buvo minėta, Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programoje prie
bendruomenių organizacijų taip pat priskiriamos religinės bendruomenės ir bendrijos. Šio
tyrimo kontekste aktualiausios tos religinių bendruomenių ir bendrijų organizacijos, kurios
sietinos su konkrečia vietove, taigi, pirmiausiai tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų
parapijos, taip pat kitų religinių bendruomenių centrai veikiantys konkrečiuose teritoriniuose
vienetuose.
7154
53
15
53
61
97
1
119
Romos katalikai (lotynų apeigų) Graikų apeigų katalikai
Evangelikai liuteronai Evangelikai reformatai
Ortodoksai (stačiatikiai) Sentikiai
Judėjai Musulmonai sunitai
Karaimai Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos
Pav. 2. Tradicinių religinių bendruomenių ir kitų religinių bendruomenių skaičius šalyje, 2011 m. Šaltinis: LR statistikos departamentas ir VMI paramos gavėjų duomenų bazė
Plačiausią bendruomenių tinklą visos šalies teritorijoje turi Romos katalikų bažnyčia. Parapijos
beveik tolygiai padengia visą šalį. Kitų didžiausių tradicinių religinių bendruomenių – ortodoksų
(stačiatikių), sentikių, evangelikų liuteronų – parapijos taip pat pasiskirsčiusios visoje šalyje,
tačiau jų tinklas retesnis, parapijos veikia ne visose savivaldybėse. Didesnė sentikių parapijų
koncentracija yra šiaurės rytų Lietuvoje – Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų rajonuose.
Evangelikų liuteronų parapijos labiausiai koncentruojasi vakarų ir pietvakarių Lietuvoje –
Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko rajonuose. Dalis tradicinių religinių
bendruomenių labiau susijusios su konkrečia vietove, pavyzdžiui, karaimai ar musulmonai
sunitai, ir veikia pakankamai lokaliai.
2.2. Bendruomenines organizacijas vienijančios asociacijos
Bendruomeninių organizacijų dalyvavimas stambesnėse asocijuotose struktūrose pirmiausiai
yra svarbus siekiant jų tikslų. Kaip nurodo tyrime dalyvavę asocijuotų struktūrų atstovai,
ekspertai, gilesnė diskusija su centrinės ir netgi vietos institucijomis yra galima tik per
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
12
asocijuotas bendruomeninių organizacijų struktūras. Būtent tai paskatino bendruomenines
organizacijas steigti savivaldybės lygmens asocijuotas struktūras, o vėliau jungtis ir visos šalies
mastu.
Pav. 3. Bendruomeninių organizacijų dalyvavimas asocijuotų struktūrų veikloje (n=300)
Daugiau kaip pusė bendruomeninių organizacijų dalyvauja vienos savivaldybės
bendruomenines organizacijas vienijančių asociacijų veikloje. Visos šalies bendruomenines
organizacijas vienijančių asociacijų veikloje dalyvauja mažiau, tik apie 12 proc. visų
bendruomeninių organizacijų. Apie ketvirtadalį bendruomeninių organizacijų apskritai
nedalyvauja asociacijų veikloje.
Savivaldybių lygmens asocijuotas struktūras galima skirti į bendruomeninių organizacijų
asociacijas (sąjungas) ir vietos veiklos grupes. Iš esmės abu šie organizacijų tipai yra asocijuotos
struktūros, tačiau vietos veiklos grupės yra platesnis organizacijų susivienijimas, kadangi jungia
privačias, visuomenines, valstybines ir vietos valdžios organizacijas. Vietos veiklos grupės – tai
ES iniciatyvos LEADER+ paskatintas reiškinys, skirtas kaimiškųjų vietovių plėtrai. Šiuo metu
vietos veiklos grupės apima visas šalies kaimiškąsias savivaldybes ir, be kitų organizacijų, vienija
nemažą dalį bendruomenių. Šiuo metu šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė bei, skirtingų šaltinių
duomenimis, registruota 31 bendruomeninių organizacijų asociacija.
Kitos savivaldybėse veikiančios asocijuotos struktūros – išskirtinai bendruomenines
organizacijas vienijančios asociacijos. Šiuo metu tokios asociacijos veikia maždaug pusėje šalies
savivaldybių.
52%
7%
12%
5%
24%
Savivaldybės bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija
Apskrities bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija
Visos šalies bendruomeninesorganizacijas vienijantiasociacija
Kito pobūdžiobendruomenines organizacijasvienijanti asociacija
Nedalyvauja asociacijų veikloje
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
13
3. ĮSITRAUKIMĄ Į BENDRUOMENINĘ VEIKLĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Dalyvavimas – būdas, kuriuo bendruomenės narys ar pati bendruomenė veikia ekonominius,
socialinius, kultūrinius ir politinius procesus, susijusius su savo gyvenimu20. Pastebima, kad
bendruomeninės organizacijos sėkmė priklauso nuo to, kiek vietos gyventojų pavyksta
pritraukti 21 . Tačiau aktyvinimo procesas nėra paprastas, o gyventojų įsitraukimas į
bendruomenių ir visuomeninių organizacijų veiklą priklauso nuo daugybės objektyvių ir
subjektyvių faktorių. Šie faktoriai gana plačiai analizuojami mokslinėje literatūroje, kurioje
galima rasti pakankamai prieštaringų įrodymų, dar kartą patvirtinančių reiškinio
įvairiapusiškumą ir sudėtingumą. Visgi tam tikras grupes faktorių, motyvuojančių dalyvauti
bendruomeninėje, visuomeninėje veikloje, galima išskirti.
Problemos kaip motyvuojantis faktorius.
Kai kuriose mokslinėse studijose, ypač nagrinėjančiose bendruomenių įtaką nusikalstamumo
konkrečiose vietovėse mažinimui, nustatytas ryšys tarp gyvenamosios aplinkos problemų lygio
ir dalyvavimo bendruomeniniuose judėjimuose. Teigiama, kad asmenys, norėdami užsitikrinti ar
padidinti savo šeimos, turto saugumą linkę jungtis į organizuotas bendruomenes, kurios
matomos kaip įrankis esamoms problemoms spręsti22. Šiuos teiginius patvirtina ir kiti tyrimai23,
kurių metu analizuotas gyventojų įsitraukimo į visuomenines veiklas fenomenas. Nustatyta, kad
dalyvavimą pirmiausiai skatina konkrečių viešųjų paslaugų plačiąja prasme poreikis, ypač
tuomet, kai šis poreikis yra ilgalaikis, esamos paslaugos netenkina gyventojų ir nėra galimybių
šių paslaugų „išvengti“. Esant kitoms lygioms sąlygoms, kuo didesnis, ilgesnis laike, mažiau
pertraukiamas šis poreikis, tuo didesnė gyventojų motyvacija dalyvauti visuomeninėje veikloje
sprendžiant konkrečią problemą. Tiesa, gyventojai labiau linkę imtis aktyvių priemonių, kuomet
jų kompetencija tinkama įvertinti esamų paslaugų kokybei ir kuomet šioms jų netenkinančioms
paslaugoms nėra alternatyvų.
Dalis tyrimų24 visgi nurodo esant skirtumus tarp problemos kaip motyvacijos dalyvauti
formaliose bendruomeninėse organizacijose, kurių tikslai labiau funkciniai ar politiniai, ir
neformaliuose bendruomeniniuose susivienijimuose, kurių tikslai labiau susiję su asmens
vertybių raiška, pomėgiais ir pan. Didėjant trūkumams, problemoms, kurie kelia
nepasitenkinimą gyventojams, didėja dalyvavimas būtent formaliose, į problemų sprendimą
orientuotose organizacijose. Visgi ši priklausomybė nėra linijinė ir, problemoms pasiekus tam
tikrą ribą, gyventojų įsitraukimas į organizuotas struktūras ima mažėti. Tiesa, šios išvados negali
20 Irmina Matonytė. Žmogaus socialinė raida ir pilietinė visuomenė. Viešosios politikos studijos 1(2): 4-20, Viešosios politikos tyrimų centras, 2002
21 Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2 (11). 50-62.
22 Morris Janowitz. The Community Press in an Urban Setting. University of Chicago Press, 1967
23 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005
24 Sapna Swaroop, Jeffrey D.Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
14
būti priimamos vienareikšmiškai, kadangi gyvenamosios vietos problemos yra įvairialypis
reiškinys ir jų įtaka bendruomeninei veiklai gali būti įvairi.
Bendruomenės stabilumas.
Dar vienas faktorius, su kuriuo mokslinėje literatūroje siejamas dalyvavimas bendruomeninėje
veikloje – bendruomenės stabilumas arba sėslumas. Vietos bendruomenė neretai apibrėžiama ir
suprantama kaip tarpasmeninių ryšių tinklų bei formalių ir neformalių organizacijų, sąsajų,
dažnai kylančių iš šeimos tradicijos, visuma25. Šiandieninėje besikeičiančioje ir mobilioje
visuomenėje, toks supratimas, matyt, pirmiau sietinas su kaimo vietovėmis, kurioms labiau
būdingas sėslumas, gyventojai retai keičia gyvenamąją vietą26. Kalbant apie sėslumo įtaką
bendruomeninių veiklų aktyvumui, pastebėta, kad didesnis bendruomenių aktyvumas
pasireiškia tose vietovėse, kuriose migracijos mastas yra santykinai nedidelis ir gyventojų ratas
yra pakankamai stabilus. Įdomu, kad bendruomenės stabilumas veikia kaip skatinantis
pozityvus faktorius įtraukiant naujus narius, nepriklausomai net nuo jų pačių gyvenimo
konkrečioje vietovėje trukmės. Dar daugiau, gyvenamosios vietovės bendras stabilumas gali
didinti pasitenkinimą bendruomene ir skatinti į ją įsitraukti tiek vietovės senbuvius, tiek ir
naujai atvykusius27. Kai kurios teorijos28 netgi svarsto, kad didelis gyventojų mobilumas
konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir reti kaimynų tarpusavio ryšiai iš esmės nulemia žemą
asmenų įsitraukimą į bendruomenines veiklas, nepriklausomai nuo tokių faktorių kaip vietovės
urbanizacijos lygis ar socialinės demografinės asmens charakteristikos.
Individualūs ir kolektyviniai motyvai.
Visgi, esant toms pačioms ar panašioms aplinkybėms (problemoms, bendruomenės sėslumui ir
pan.), vieni gyventojai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, o kiti išlieka pasyvūs. Mokslinėje
literatūroje galima rasti įvairias vidinių motyvų klasifikacijas ir jų sąveikos teorijas. Pakankamai
didelė dalis jų remiasi racionalaus pasirinkimo teorija ir iš esmės teigia, kad asmenys dalyvauja
bet kokioje veikloje jeigu jiems asmeniškai tai naudinga, bet ne dėl bendrų tikslų. Kita vertus,
nepaisant to, kad asmeninė nauda gaunama dalyvaujant visuomeninėse veiklose dažnai yra
mažesnė nei įdėtos pastangos, dalis žmonių dalyvauja bendruomeninėse ar pan. veiklose. Ši
kontraversija rodo, kad apsiriboti vien itin racionaliais motyvais analizuojant žmonių motyvaciją
būtų pernelyg siauras požiūris.
25 John Kasarda, Morris Janowitz. Community Attachment in Mass Society. American Sociological Review 39:328-39, 1974
26 Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2 (11). 50-62, 2008.
27 Robert J. Sampson. Local Friendship Ties and Community Attachment in Mass Society: A Multilevel Systemic Model. American Journal of Sociology 94:774-802, 1988
28 Robert J. Sampson. Linking the Micro- and Macro Level Dimensions of Community Social Organization. Social Forces 70:1, September 1991
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
15
Kai kurie mokslininkai29 siūlo analizuojant motyvaciją derinti individualius ir kolektyvinius
motyvus, t.y. tiek požiūrį, kad asmens motyvaciją lemia juos tenkinanti asmeninė grąža, tiek
požiūrį, kad motyvaciją dalyvauti visuomeninėje veikloje stiprina asmenų poreikis išreikšti
bendrus tikslus, poreikis pademonstruoti pritarimą bendroms vertybėms, poreikis jaustis
bendruomenės dalimi.
Lietuvoje atlikto tyrimo metu30 nustatyta, kad labiausiai dalyvaujančius asmenis motyvuoja
tokie nematerialūs asmeniniai stimulai kaip savirealizacija ar vertinga patirtis. Iš kolektyvinių
stimulų stipriausiai veikia bendrumo jausmas (buvimo bendruomenės dalimi jausmas) ir
bendros vertybės. Tačiau bendrų tikslų siekimas kaip motyvuojantis stimulas nėra stiprus.
Bendruomeninių organizacijų vaidmuo.
Nereikia pamiršti ir vadinamosios „pasiūlos pusės“, kuri gali būti ne mažiau svarbi negu aptarti
faktoriai, sukuriantys visuomeninės veiklos poreikį. Jeigu dalis asmenų įsitraukia į visuomenines
veiklas vedini asmeninės iniciatyvos, tai daliai yra svarbus „būti pakviestam“ faktorius. Šiuo
atveju agento vaidmenį bene geriausiai atlieka egzistuojantys socialiniai tinklai, kuriuose
dalyvauja potencialūs bendruomeninės organizacijos nariai.31
Demografinės, socialinės charakteristikos.
Kalbant apie asmenų, dalyvaujančių visuomeninėje veikloje, socialines demografines
charakteristikas, vienareikšmiškų atsakymų nėra. Visgi tam tikros tendencijos yra pastebimos.
Išsilavinimas plačiąja prasme (įgyta kvalifikacija, ankstesnė patirtis ir pan.) beveik be išimties
yra svarbus faktorius darantis įtaką dalyvavimui visuomeninėje veikloje. Dar daugiau, labiau
išsilavinę asmenys yra ne tik labiau linkę įsitraukti į veiklas, bet jų dalyvavimui taip pat būdingas
didesnis intensyvumas ir indėlis lyginant su žemesnio išsilavinimo asmenimis32.
Kai kuriose studijose33 dar patikslinama, kad labiau išsilavinę, aukštesnes pajamas turintys
asmenys aktyviau dalyvauja bendrų reikalų sprendimo, gyventojų atstovavimo tikslais įkurtų
organizacijų veikloje, tačiau dalyvavimas organizacijose, kurios sukurtos pomėgių, tautybės,
religinių įsitikinimų ar pan. pagrindu, daug mažiau priklausomas nuo socialinių demografinių
charakteristikų.
29 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005
30 Rigita Tijūnaitienė. Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos raiška ir plėtojimas, daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03 s)
31 Grant Jordan, William A. Maloney. How Bumble-bees Fly: Accounting for Public Interest Participation, Political Studies Volume 44, Issue 4, 1996 32 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005, ISSN 0144-5596
33 Sapna Swaroop, Jeffrey D.Morenoff, Building Community: The Neighbourhood Context of Social Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006,
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
16
Su šiomis išvadomis galima sieti ir pastebėjimus, jog bendruomeninės organizacijos gali būti
silpnos ir nepakankamai aktyvios tose vietovėse, kuriose mažai vidurinės klasės gyventojų34.
Kita vertus, dalis tyrimų rodo, kad gyventojų pajamos nėra kritiškai svarbus faktorius, lemiantis
dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir dalyvavimo intensyvumą35, todėl reiškinys negali būti
vertinamas vienareikšmiškai.
Aptartas mokslinėje literatūroje analizuojamas dalyvavimo bendruomeninėje veikloje
tendencijas didele dalimi patvirtina ir šio tyrimo rezultatai.
3.1. Dalyvavimo bendruomeninėje veikloje motyvai
Šio tyrimo metu atliktos bendruomeninių organizacijų apklausos metu bendruomeninių
organizacijų atstovai buvo klausiami, kokius tris motyvus galėtų išskirti kaip pagrindinius,
skatinančius jų bendruomenės narius įsitraukti į bendruomenines veiklas.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Poreikis bendrauti, neužsidaryti namuose
Tikisi su kaimynų pagalba, bendrai efektyviau spręsti ūkinius, organizacinius gyvenamosios aplinkos …
Nori pasidalinti savo žiniomis, patirtimi su bendruomenės nariais, prisidėti prie bendros gerovės
Poreikis dalyvauti saviveiklos kolektyvuose, kultūrinėje veikloje, savirealizacija
Noras jungtis prie aktyvių žmonių, lyderių
Galimybė asmeninėmis pastangomis prisidėti prie bendruomenės klausimų sprendimo
Saugumo jausmas, geresnės galimybės pažinti kaimynus
Nes taip elgiasi kaimynai, nenori iškristi iš bendro konteksto
Kita
Procentai
Mo
tyva
i
Pav. 4. Motyvai, dėl kurių gyventojai dalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje (bendruomeninių organizacijų atstovų nuomonė, n=300)
Pasitvirtino kituose tyrimuose nustatyta tendencija, kad stipriausi yra individualūs motyvai,
tokie kaip bendravimo poreikis, savirealizacija. Šiuos motyvus svarbiais laiko beveik visi
respondentai, o daugiau kaip pusė aiškiai prioritetizuoja juos kitų motyvų atžvilgiu (iš trijų
34 William Julius Wilson. When Work Disappears: The World of the New Urban Poor, Knopf
35 Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services: Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005
Problemos Individualūs
motyvai Kolektyviniai motyvai
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
17
nurodytų motyvų du arba net visi trys buvo asmeninio pobūdžio). Kolektyviniai stimulai, tokie
kaip noras prisidėti prie bendruomenės tikslų siekimo, savo turimas žinias panaudoti
bendruomenės naudai, taip pat pakankamai reikšmingi, nors jų svarba kiek mažesnė lyginant su
asmeninio pobūdžio motyvais. Kita vertus, svarbu pastebėti, kad neretai asmeninių ir
kolektyvinių motyvų skirtis labai trapi ir jie gali būti glaudžiai susiję (pavyzdžiui, pagalba
sprendžiant bendruomenės problemas ir savirealizacija atliekant šį veiksmą), todėl visus šiuos
motyvus derėtų vertinti vienodai atsakingai.
Kitas svarbus šalies bendruomeninių organizacijų narių įsitraukimo ir, matyt, apskritai
bendruomeninių organizacijų veiklos motyvas – ūkinių problemų sprendimas. Gyventojų
nepasitenkinimas esamomis viešosiomis paslaugomis, jų trūkumas, noras gerinti gyvenamąją
aplinką skatina juos jungtis ir ūkinius klausimus spręsti bendrai. Daugiau kaip pusė
bendruomeninių organizacijų mano, kad vienas iš pagrindinių stimulų, skatinančių jų narius
dalyvauti bendruomeninėje veikloje, yra noras su kaimynų pagalba efektyviau spręsti ūkinius
klausimus, organizacinius reikalus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.
Kalbant apie santykį tarp skirtingų motyvų grupių reikia pastebėti, kad maždaug pusė
bendruomeninių organizacijų labiau akcentuoja asmeninio pobūdžio motyvus, o apie trečdalis
visas motyvų grupes laiko vienodai svarbiomis.
0 20 40 60 80 100
Žmonės neaktyvūs, jie tiesiog nenori dalyvauti jokioje veikloje
Žmonės nenori dalyvauti visuomeninėje veikloje, vykdyti savanoriškas veiklas
Bendruomeninės organizacijos vykdoma veikla daliai gyventojų yra neaktuali, neįdomi
Žmonės labai užsiėmę, neturi laiko
Žmonės turi finansinių sunkumų: negali susimokėti narystės mokesčio ir pan.
Žmonės nepalankiai žiūri/ nuogąstauja dėl politinių partijų bandymų įtakoti bendruomenines …
Žmonės nepasitiki kaimynais, bendromis savanoriškomis iniciatyvomis
Nepakanka informacijos apie bendruomeninės organizacijos veiklą, galimybes prie mūsų jungtis
Kita
Procentai
Ned
alyv
avim
o p
riež
asty
s
Pav. 5. Priežastys, dėl kurių gyventojai nedalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje (bendruomeninių organizacijų atstovų nuomonė, n=300)
Priežastys, dėl kurių dalis gyventojų nedalyvauja bendruomeninėje veikloje, pirmiausiai
siejamos su individualiomis asmenų nuostatomis ir savybėmis. Bendruomeninių organizacijų
atstovų nuomone, pagrindinės priežastys yra bendras žmonių neaktyvumas ir nenoras įsitraukti
į visuomenines veiklas. Daugiau kaip pusė bendruomeninių organizacijų, nurodydamos tris
nedalyvavimo priežastis, bent dvi jų siejo su asmeninėmis gyventojų savybėmis. Apie trečdalis
bendruomeninių organizacijų mano, kad nedalyvavimo priežastys yra įvairios – asmeninės
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
18
gyventojų savybės, bendruomeninės organizacijos veikla, objektyvios priežastys (laikas,
finansinės galimybės ir pan.). Tik mažiau kaip dešimtadalis bendruomeninių organizacijų
atstovų manė, kad gyventojai organizacijos veikloje nedalyvauja, kadangi ji yra jiems neaktuali,
nesuteikiama pakankamai informacijos apie organizacijos veiklą ar nepasitikima
bendruomeninės organizacijos veiklos skaidrumu. Gali būti, kad gyventojų apklausos rezultatai
parodytų kiek kitokias priežastis, kadangi pačios visuomeninės organizacijos vykdomos veiklos
ir vaidmuo bendraujant su potencialiais organizacijos nariais taip pat yra svarbus faktorius.
Tiek bendruomeninės organizacijos, tiek ir asocijuotų bendruomenių struktūrų atstovai,
ekspertai, kaip vieną iš nepalankių faktorių, stabdančių bendruomeninių organizacijų plėtrą
minėjo politinių partijų pastangas daryti įtaką bendruomenėms, dalyvauti jų veikloje. Tokios
aplinkybės mažina pasitikėjimą bendruomeninėmis organizacijomis kaip nepriklausomais
gyventojų susivienijimais, kelia abejones jų tikslais. Dėl šių priežasčių ilgalaikius, į
bendruomenės poreikius orientuotos organizacijos turėtų atsiriboti nuo politinių partijų įtakos.
Mokslinėse publikacijose pastebima gyvenamosios vietovės stabilumo, gyventojų sėslumo įtaka
dalyvavimo bendruomeninių organizacijų veikloje intensyvumui. Atliktame tyrime šis faktorius
nebuvo plačiai analizuotas, tačiau dalis rezultatų patvirtina kitų tyrimų iškeltas prielaidas.
Nustatyta, kad intensyviausiai bendruomeninėje veikloje dalyvauja kaimo gyventojai. Visos
bendruomeninės organizacijos, kuriose dalyvauja pusė ir daugiau jų apimamos gyvenamosios
teritorijos gyventojų, veikia kaimo vietovėse. Žinoma, tai galėtų būti susiję su tuo, kad kaimo
gyvenamosios vietovės įprastai yra mažesnės už miesto, todėl bendruomeninės veiklos
iniciatoriams lengviau pabendrauti su daugeliu potencialių narių, santykinai nedidelis
bendruomeninės organizacijos veikloje dalyvaujančių asmenų kiekis jau sudaro nemenką visų
gyventojų dalį ir pan. Tačiau tyrimai rezultatai šios prielaidos nepatvirtino. Nors miesto
gyvenamosiose vietovėse veikiančiose bendruomeninėse organizacijose vidutiniškai yra 155
nariai, o kaimo – 76 nariai, visgi santykinai didesnis mieste veikiančių bendruomenių dydis
nulemtas tik kelių organizacijų. Vidurinė bendruomeninės organizacijos narių skaičiaus reikšmė
- mediana36 - miesto bendruomeninėse organizacijose tik 42 ir yra netgi mažesnė už kaimo,
kurio bendruomeninių organizacijų narių skaičiaus vidurinė reikšmė yra 52. Tai rodo, kad
kaimo bendruomeninėse organizacijose neretai dalyvauja ne tik didesnis procentas vietos
gyventojų, kas gali būti nulemta gyvenamosios vietovės dydžio, bet organizacijos taip pat yra
didesnės narių skaičiumi, lyginant su miesto bendruomenėmis.
3.2. Socialinės – demografinės bendruomeninės organizacijos narių
charakteristikos
Atliktos apklausos metu taip pat siekta nustatyti, kokiomis socialinėmis - demografinėmis
charakteristikomis pasižymi aktyviausi bendruomeninių organizacijų nariai.
36 Reikšmė, kuri dalina duomenų eilutę į dvi lygias dalis, t.y. pusė bendruomeninių organizacijų turi tiek pat arba mažiau narių negu medianos reikšmė, o pusė bendruomeninių organizacijų – tiek pat arba daugiau narių negu medianos reikšmė.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
19
73,3
42,3
36,7
27,0
23,7
21,7
15,3
14,0
11,3
0 20 40 60 80 100
Moterys
Brandaus amžiaus/pensinio amžiaus
Besimokantys ar dirbantys
Bendruomenėje veikiančių meno kolektyvų nariai
Jauni
Turintys aukštesnes nei vidutines pajamas
Nedirbantys
Turintys žemesnės nei vidutines pajamas
Vyrai
Procentai
Po
žy
mis
Pav. 6. Aktyviausių bendruomenės narių socialinės – demografinės charakteristikos (viena bendruomeninė organizacija galėjo nurodyti tris jos narius geriausiai apibūdinančias charakteristikas), n=300
Labiausiai su narystės aktyvumu koreliuojantis socialinis – demografinis požymis – lytis. Moteris,
kaip aktyvias bendruomeninės organizacijos nares, paminėjo 73,3 proc. bendruomenių
organizacijų atstovų – tai buvo dažniausiai minėtas požymis. Tuo tarpu vyrus paminėjo tik 11,3
proc. bendruomeninių organizacijų atstovų ir tai buvo rečiausiai minėtas aktyvų bendruomenės
narį aprašantis požymis.
Kaip aktyvūs nariai dažnai buvo minėti brandaus/pensinio amžiaus asmenys (42,3 proc.
bendruomeninių organizacijų). Mažiau aktyvūs jauni asmenys. Juos kaip aktyviausius narius
minėjo 23,7 proc. bendruomeninių organizacijų.
Pajamų kriterijus bendruomeninių organizacijų nuomone nėra labai svarbus faktorius,
nulemiantis aktyvų dalyvavimą bendruomeninėje veikloje. Visgi, kaip šiek tiek labiau aktyvūs
apibūdinti aukštesnes nei vidutines pajamas turintys asmenys.
Dažniausiai pasitaikę dviejų požymių deriniai buvo brandaus/pensinio amžiaus moterys (31
proc. bendruomeninių organizacijų), besimokančios/dirbančios moterys (22 proc.
bendruomeninių organizacijų) ir moterys, dalyvaujančios bendruomenėje veikiančiuose meno
kolektyvuose (20 proc. bendruomeninių organizacijų).
Siekiant detaliau nustatyti, kaip amžius ir išsilavinimas daro įtaką bendruomenės narių
aktyvumui, bendruomeninių organizacijų atstovų buvo paprašyta nurodyti, kokia dalis jų
bendruomenės narių patenka į skirtingas amžiaus ir išsilavinimo grupes.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
20
62,4
40,7
21,2
28,1
12,9
22,6
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Miesto bendruomeninės organizacijos
Kaimo bendruomeninės organizacijos
Aukštasis/aukštesnysis
Profesinis
Vidurinis
Žemesnis nei vidurinis
Pav. 7. Bendruomeninių organizacijų aktyvių narių pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. (n=300)
Matyti, kad daugiausiai aktyvių narių turi aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą (40,7 proc. visų narių
kaimo bendruomenėse ir 62,4 proc. miesto bendruomenėse). Kaimo bendruomenėse apie pusę
narių sudaro asmenys su vidutiniu išsilavinimu (profesiniu arba viduriniu). Miesto
bendruomenėse asmenų su vidutiniu išsilavinimu yra mažiau (apie trečdalį). Narių, turinčių
mažesnį nei vidurinis išsilavinimą, tiek kaimo, tiek miesto bendruomenėse dalis santykinai
nedidelė.
Lyginant su statistiniais šalies gyventojų išsilavinimo duomenimis, toks bendruomenės narių
pasiskirstymas pagal išsilavinimą iš esmės atitinka bendras tendencijas. Visgi reikia pastebėti,
kad asmenų su aukštuoju/aukštesniuoju išsilavinimu dalis bendruomeninėse organizacijose yra
didesnė negu visos šalies mastu (remiantis LR statistikos departamento duomenimis, šalies
gyventojai turintys aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą sudaro apie 32 proc.). Kitų išsilavinimo
grupių proporcijos šalies mastu ir bendruomeninėse organizacijose taip ženkliai nesiskiria.
Darytina išvada, kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę dalyvauti
bendruomeninių organizacijų veikloje. Šie tyrimo rezultatai sutampa su aukščiau aptartomis
kitų mokslinių tyrimų išvadomis.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
21
14,7
28,9
40,6
15,9
19,2 20,0
33,2
27,7
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
18-26 27-40 41-60 61 ir vyresni
Pro
cen
tai
Amžius
Kaimo gyventojai, dalyvaujantys bendruomeninių organizacijų veikloje
Visi kaimo gyventojai
Pav. 8. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių ir visų kaimo gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Šaltinis: LR statistikos departamento ir tyrimo duomenys
Stebint gyventojų aktyvumą bendruomeninėje veikloje pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad
aktyviausiai dalyvauja 27-40 metų ir 41-60 metų amžiaus grupių gyventojai. Šiuo požiūriu tiek
miesto, tiek kaimo bendruomenėse situacija labai panaši. Tačiau miesto bendruomenėse,
lyginant su kaimo, aktyviau dalyvauja 61 metų ir vyresni asmenys.
Pav. 9. Miesto bendruomeninių organizacijų narių ir visų miesto gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Šaltinis: LR statistikos departamento ir tyrimo duomenys
12,6
30,2
40,3
16,8 16,6
25,0
34,9
23,5
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
18-26 27-40 41-60 61 ir vyresni
Pro
cen
tai
Amžius
Miesto gyventojai, dalyvaujantysbendruomeninių organizacijų veikloje
Visi miesto gyventojai
Aktyviausiai kaimo
bendruomenėse
dalyvauja vidurinių
amžiaus grupių asmenys
Miesto bendruomenėse,
lyginant su kaimo, šiek tiek
aktyvesni vyriausios
amžiaus grupės asmenys
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
22
4. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ORGANIZACINIAI IŠTEKLIAI
4.1. Bendruomeninių organizacijų žmogiškieji ištekliai
Bendruomeninių organizacijų samdomi darbuotojai
Nagrinėjant bendruomeninių organizacijų žmogiškuosius išteklius, reikia pastebėti, kad didžioji
dauguma bendruomeninių organizacijų neturi samdomų darbuotojų - tokių darbuotojų turinčių
organizacijų yra tik 3,7 proc. iš visų apklaustų organizacijų. Vidutiniškai bendruomeninėse
organizacijose, kurios turi samdomų darbuotojų, dirba po 2 tokius darbuotojus – du trečdaliai iš
jų turi tik po 1 ar 2 ir tik keletas organizacijų turi daugiau nei 2 samdomus darbuotojus. Daugiau
samdomų darbuotojų turi tos bendruomeninės organizacijos, kurių veiklos kryptys – socialinių
paslaugų, pagalbos teikimas bendruomenės nariams, renginių ir švenčių organizavimas.
Pav. 10. Samdomi darbuotojai bendruomeninėse organizacijose (n=300)
Tai, ar bendruomeninė organizacija turi samdomų darbuotojų, nepriklauso nuo bendruomenės
narių skaičiaus.
Pareigybės, kurias dažniausiai užima samdomi darbuotojai – pirmininko, buhalterio ar
finansininko, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo. Tik keletas iš apklaustų
bendruomeninių organizacijų turi samdomų darbuotojų, užimančių tokias pareigybes kaip
administratorė, asmuo tvarkantis aplinką ar atsakingas už elektros ūkio priežiūrą ir pan.
Vidutiniškai bendras samdomų darbuotojų darbo laikas sudaro 2 etatus kiekvienoje iš tokių
organizacijų. Įvertinus organizacijos samdomų darbuotojų skaičių, kiekvienas darbuotojas
vidutiniškai dirba kiek daugiau nei 0,5 etato.
Didelę dalį bendruomenės veiklų atlieka bendruomenės nariai, veikiantys visuomeniniais,
savanoriškais pagrindais.
4%
96%
Turi samdomų darbuotojų
Neturi samdomųdarbuotojų
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
23
Savanorių, kurie nėra bendruomeninės organizacijos nariai, dalyvavimas bendruomenės
veikloje
Bendruomeninių organizacijų veikloje gana svarbų vaidmenį atlieka ir savanoriai, nesantys
bendruomeninės organizacijos nariais. Beveik du trečdaliai respondentų (61 proc.) teigia, kad
bendruomenės veikloje tam tikrą dalį darbų atlieka būtent savanoriai. Į konkrečios
bendruomeninės organizacijos veiklą dažniausiai įsitraukia 10-19 savanorių – 2010 m. tiek
savanorių dalyvavo daugiau nei trečdalio bendruomeninių organizacijų veikloje. Dar kiek
daugiau nei trečdalis savo veikloje pritraukė iki 9 savanorių.
Pav. 11. Savanorių dalyvavimas bendruomeninių organizacijų veiklose bei dalyvavusių skaičius 2010 m. (n=300)
Savanoriai dažniau dalyvauja didesnių bendruomenių veikloje. Tačiau reikia pastebėti, kad
savanorių dalyvavimas bendruomeninių organizacijų veikloje nepriklauso nuo to, kokia yra
organizacijos paskirtis ir tikslai. Taip pat savanorių įsitraukimui į veiklą neturi įtakos tai, ar
organizacija turi patalpas veiklai administruoti ir vykdyti.
Bendruomeninių organizacijų apklausos rezultatai rodo, kad savanorių įsitraukimas ir jų indėlis
į organizacijų veiklą yra labai svarbus ir reikalingas, o kai kuriais atvejais tampa netgi kritiniu
veiksniu – be savanoriškos veiklos kai kurios bendruomeninės organizacijos negalėtų
funkcionuoti, o neradus pakankamai savanorių kartais tenka nutraukti ar apriboti suplanuotas
veiklas. Apie pusė apklaustų bendruomeninių organizacijų tvirtina, kad kyla nemažai problemų
ieškant bei pritraukiant patikinimus savanorius bendruomenės veikloms vykdyti. Apie trečdalis
organizacijų susiduria su problemomis paruošdami savanorius veiklai, vėliau – juos išlaikant
bendruomenės veikloje.
61%
39%
Savanoriaidalyvaujaveikloje
Savanoriainedalyvaujaveikloje
35,0
37,8
12,2
4,4
1,1
4,4
5,0
0 10 20 30 40
1-9
10-19
20-29
30-39
40-49
50-59
>60
Procentai
Be
nd
ruo
me
nė
s v
eik
loje
d
aly
va
vu
sių
sa
va
no
rių
sk
aič
ius
20
10
m.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
24
Pav. 12. Savanorių vaidmuo bendruomeninėse organizacijose (n=300)
Žmogiškųjų išteklių gebėjimai
Kadangi bendruomeninės organizacijos veikia iš esmės savanoriškais pagrindais, gebėjimai ir
kompetencijos sukauptos organizacijoje priklauso nuo to kokie konkretūs asmenys yra
bendruomenės nariai. Pavyzdžiui, jeigu vienas ar keli iš aktyvių narių bus įmonių buhalterijos
specialistas, bendruomeninė organizacija greičiausiai neturės didesnių keblumų šioje veiklos
srityje. Kita vertus, jeigu bendruomenės nariai neturi kažkokių konkrečių bendruomenės
veikloje reikalingų gebėjimų, tai tampa problema, kadangi labai reta bendruomenė gali samdyti
darbuotojus.
Tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusei bendruomeninių organizacijų trūksta finansavimo
šaltinių paieškos, taip pat projektų valdymo įgūdžių. Dar kiek daugiau nei trečdaliui
bendruomeninių organizacijų trūksta teisinės sistemos, teisės aktų taikymo žinių, užsienio kalbų
įgūdžių. Reikia pastebėti, kad šių gebėjimų stoka yra bendra daugumai bendruomeninių
organizacijų, nepriklausomai nuo to, kokią veiklą jos vykdo.
Mažiausiai bendruomeninės organizacijos jaučia kompiuterinio raštingumo įgūdžių trūkumą
(4,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Kompiuterinio raštingumo įgūdžių trūkumas
išskirtinai būdingas bendruomeninėms organizacijoms, atstovaujančioms kaimo vietoves.
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Be savanoriškos veiklos, savanorių indėlio mūsųbendruomenė neegzistuotų
Dalį suplanuotų veiklų turėjome nutraukti,kadangi nepakanka savanorių galinčių ir
norinčių prisidėti
Kyla daug problemų ieškant ir pritraukiantpatikimus savanorius mūsų veiklos vykdymui
Susiduriame su problemomis apmokydami/paruošdami veiklai savanorius
Susiduriame su problemomis išlaikydamisavanorius savo veikloje
Didžiąją dalį veiklų mūsų organizacijoje atliekaorganizacijos nariai, papildomi savanoriai beveik
nereikalingi
VISIŠKAI SUTINKU
SUTINKU
NEI SUTINKU NEINESUTINKU
NESUTINKU
VISIŠKAI NESUTINKU
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
25
Pav. 13. Bendruomeninėms organizacijoms trūkstamų gebėjimų sritys (n=300)
Su organizacijoms reikalingais įgūdžiais susijusiuose įvairiuose mokymuose dalyvauja kiek
mažiau nei du trečdaliai bendruomeninių organizacijų. Per pastaruosius 2 metus tokiuose vienos
dienos ar ilgesniuose mokymuose dalyvavo 70 proc. apklaustų bendruomeninių organizacijų
darbuotojai, valdymo organų atstovai ar savanoriai. Tokiuose mokymuose rečiau dalyvauja
mažos, iki 25 narių turinčios bendruomenės.
Pav. 14. Bendruomenių organizacijų, dalyvavusių dienos ar ilgesniuose mokymuose, susijusiuose su organizacijai reikalingais įgūdžiais, dalis (n=300)
Įvairiuose trumpalaikiuose, t.y. trumpesniuose nei viena diena, mokymuose per pastaruosius 2
metus dalyvavo dar didesnė dalis bendruomeninių organizacijų – niekur nedalyvavusių
organizacijų yra tik apie 14 proc. Daugiausiai bendruomeninės organizacijos dalyvavo
trumpalaikiuose mokymuose, susijusiuose su įvairiomis finansavimo programomis (63,3 proc.),
bendruomeninės veiklos organizavimu (47,7 proc.).
49,3
46,0
39,0
34,3
21,0
17,0
15,7
15,0
11,0
8,0
4,7
0 10 20 30 40 50 60
Finansavimo šaltinių paieška
Projektų valdymas
Teisinės sistemos išmanymas, teisės aktų taikymas
Užsienio kalbos
Organizacijos buhalterijos tvarkymas
Strateginis planavimas
Efektyvi komunikacija su valdžios institucijomis
Organizacijos valdymas, vadyba
Socialinės veiklos organizavimas
Komunikacija su vietos bendruomene
Kompiuterinis raštingumas
Procentai G
eb
ėji
mų
sri
tys
70%
30% Dalyvavo
Nedalyvavo
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
26
Pav. 15. Bendruomenių organizacijų, dalyvavusių trumpalaikiuose mokymuose, dalis (n=300)
Trumpalaikiuose mokymuose rečiau dalyvauja mažos, iki 25 narių turinčios bendruomenės.
Tikėtina, kad aktyvesnį didesnių organizacijų dalyvavimą lemia platesni organizaciniai poreikiai.
4.2. Bendruomeninių organizacijų finansavimo šaltiniai
Daugumos bendruomeninių organizacijų metinis pajamų biudžetas siekia kelis tūkstančius litų.
Kiek daugiau nei trečdalio bendruomenių metinės pajamos 2010 m. buvo iki 1 tūkst. litų.
Metines pajamas, didesnes nei 10 tūkst. litų turėjo 15 proc. bendruomeninių organizacijų.
Didesnes nei 50 tūkst. litų metines pajamas turėjo tik keletas bendruomeninių organizacijų.
Nedidelė dalis bendruomeninių organizacijų 2010 m. pajamų apskritai neturėjo (5 proc.).
Mažos bendruomeninės organizacijos kiek dažniau nei didelės 2010 m. visai neturėjo pajamų.
Tačiau reikia pastebėti, kad bendruomeninių organizacijų, turinčių daugiau narių, metinės
pajamos nebūtinai yra didesnės, pavyzdžiui, pajamų virš 10 tūkst. arba net 50 tūkst. litų turi ir
dalis mažesnių organizacijų.
Metinis pajamų biudžetas labiau priklauso nuo to, iš kokių šaltinių gaunamos pajamos.
Bendruomeninės organizacijos, kurių metinės pajamos 2010 m. viršijo 50 tūkst. litų, dalyvavo
savivaldybės/valstybės, taip pat ES ar EEE ir Norvegijos paramos programų lėšomis
finansuojamuose projektuose. Taip pat pastebima tendencija, kad bendruomenių, kurios
daugiau kaip pusę metinių pajamų surenka iš narystės mokesčio arba iš skiriamo 2 proc.
gyventojų pajamų mokesčio, bendros metinės pajamos yra mažesnės – 64,5 proc. bendruomenių,
daugiau kaip pusę pajamų surenkančių iš narystės mokesčio, bendros metinės pajamos neviršija
1 tūkst. litų.
63,3
47,7
34,7
4,0
14,3
0 20 40 60 80
Įvairios finansavimo programos ir galimybės gauti jų paramą
Bendruomeninės veiklos organizavimas
Bendruomeninių organizacijų valdymas
Kitoje
Niekur nedalyvavo
Procentai M
ok
ym
ų s
rity
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
27
Pav. 16. Bendruomeninių organizacijų metinės pajamos 2010 m. (n=300)
Bendroje bendruomeninių organizacijų pajamų šaltinių struktūroje pakankamai aiškiai išsiskiria
2 proc. gyventojų pajamų mokestis, narystės mokestis ir savivaldybės/valstybės skiriamos lėšos
įvairiems projektams finansuoti. Bendroje visų apklaustų organizacijų metinių pajamų
struktūroje pajamos iš skiriamo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio 2010 m. vidutiniškai sudarė
beveik trečdalį visų gaunamų metinių pajamų. Dar vidutiniškai po ketvirtadalį visų metinių
pajamų sudarė narystės mokestis bei savivaldybės/valstybės lėšos, skiriamos projektams
finansuoti. Mažiausią dalį bendroje metinių pajamų struktūroje sudarė pačios organizacijos
uždirbtos pajamos, taip pat pajamos iš kitų šaltinių, tokių kaip asmeninės lėšos, labdara ir pan.
Bendruomenės dydis reikšmingos įtakos pajamų šaltinių struktūrai neturi – panaši dalis tiek
mažą, tiek didelį narių skaičių turinčių bendruomenių didelę dalį pajamų surenka iš skiriamo 2
proc. gyventojų pajamų mokesčio, savivaldybės ar valstybės finansuojamų projektų, taip pat
narystės mokesčio.
Pav. 17. Bendruomeninių organizacijų metinių pajamų struktūra pagal finansavimo šaltinius 2010 m. (n=282)
39%
28%
10%
9%
7%
2% 5%
<1000 Lt
1001-3000 Lt
3001-5000 Lt
5001-10000 Lt
10001-50000 Lt
>50000 Lt
Pajamų neturėjo
25%
32%
24%
3%
12%
2% 2% Narystės mokestis
2 procentų gyventojų pajamų mokestis
Savivaldybės/valstybės finansuojami projektai
ES, Norvegijos paramos programų lėšomis finansuojamiprojektaiKiti fizinių/juridinių asmenų piniginiai įnašai, aukos
Organizacijos uždirbtos pajamos
Kiti šaltiniai
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
28
Daugumoje bendruomeninių organizacijų vienas iš finansavimo šaltinių yra 2 proc. gyventojų
pajamų mokesčio lėšos (80,9 proc. bendruomeninių organizacijų), taip pat narystės mokestis
(76,6 proc. bendruomeninių organizacijų). Nemaža dalis bendruomeninių organizacijų bent dalį
finansavimo gauna iš savivaldybės/valstybės finansuojamų projektų (53,2 proc.). Mažiausiai
bendruomeninių organizacijų bent dalį veiklai reikalingo finansavimo gauna iš pačios
organizacijos generuojamų pajamų (7,4 proc.), taip pat įgyvendindamos ES ar EEE ir Norvegijos
paramos programų lėšomis finansuojamus projektus (7,8 proc.).
Ženklią dalį (daugiau kaip pusę) metinių pajamų beveik trečdalyje bendruomeninių organizacijų
sudaro 2 proc. gyventojų pajamų mokestis, ketvirtadalyje bendruomeninių organizacijų –
savivaldybės, valstybės finansuojamų projektų lėšos.
Pav. 18. Bendruomeninių organizacijų, kurios daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų 2010 m. gavo iš nurodytų finansavimo šaltinių, dalis (n=282)
Didžiosios daugumos bendruomeninių organizacijų metinės pajamos surenkamos iš keleto
skirtingų, dažniausiai dviejų ar trijų finansavimo šaltinių ir tik 12,8 proc. organizacijų visos
metinės pajamos 2010 m. buvo gautos iš vieno finansavimo šaltinio, daugiausiai – iš narystės
mokesčio ar skiriamo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Iš vieno šaltinio pajamas dažniau
surenka mažesnės bendruomeninės organizacijos, turinčios iki 50 narių.
4.3. Bendruomeninių organizacijų infrastruktūriniai ir organizaciniai
ištekliai
Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos
Didžioji dalis (80,7 proc. respondentų) bendruomeninių organizacijų turi patalpas savo veiklai
administruoti. Dažniausiai – tai savivaldybei ar seniūnijai priklausančios patalpos (65,7 proc.).
Likusi dalis bendruomeninių organizacijų naudojasi daugiausia bendruomenės narių
nuosavomis (7,4 proc.), kultūros centro (7 proc.) patalpomis, o nuosavas patalpas,
priklausančias bendruomeninei organizacijai, turi tik 5,8 proc. respondentų.
31,2
24,1
22,0
11,0
3,2
1,8
1,8
0 5 10 15 20 25 30 35
2 procentų gyventojų pajamų mokestis
Savivaldybės/valstybės finansuojami projektai
Narystės mokestis
Kiti fizinių/juridinių asmenų piniginiai įnašai,…
ES, Norvegijos paramos programų lėšomis…
Organizacijos uždirbtos pajamos
Kiti šaltiniai
Procentai
Fin
an
sav
imo
ša
ltin
iai
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
29
Pav. 19. Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos veiklai administruoti (n=300) bei patalpų savininkas (n=242)
Patalpomis veiklai administruoti bendruomeninės organizacijos dažniausiai naudojasi
nemokamai arba moka tik už komunalines išlaidas – atitinkamai 51,7 ir 43 proc. Ir už patalpų
nuomą, ir komunalines išlaidas moka tik 2,1 proc. bendruomeninių organizacijų. Likusi dalis
bendruomeninių organizacijų turi padengti tam tikras išlaidas, pavyzdžiui, elektros ar vandens ir
pan.
Pav. 20. Turimų patalpų, skirtų veiklos administravimui, išlaikymo kaštai (n=242)
Panaši situacija susiklosčiusi ir su patalpomis, kurias bendruomeninės organizacijos naudoja
savo veiklos vykdymui – bendruomenės meno kolektyvų veiklai, renginiams ir pan. Daugiau nei
pusė respondentų nurodė, kad naudojasi savivaldybei ar seniūnijai priklausančiomis patalpomis
(57,2 proc.). Taip pat nemaža dalis naudojasi kultūros centro (16,2 proc.), švietimo įstaigos (11,4
proc.) patalpomis. Nuosavas patalpas veiklai vykdyti turi 4,8 proc. apklaustų bendruomeninių
organizacijų.
81%
19%
Patalpasturi
Patalpųneturi
5,8
5,8
65,7
1,2
7,0
5,8
7,4
0 10 20 30 40 50 60 70
Nuosavos, bendruomeninėsorganizacijos
Nuomojamos/gaunamos išprivačių asmenų
Savivaldybei/seniūnijaipriklausančios patalpos
Religinės organizacijos
Kultūros centro patalpos
Švietimo įstaigos
Bendruomenės nario/nariųnuosavos patalpos
Procentai
Ka
m p
rik
lau
so p
ata
lpo
s
2,1
43,0
51,7
3,3
0 10 20 30 40 50 60
Reikia mokėti ir už nuomą, ir už komunalines išlaidas
Reikia mokėti tik už komunalines išlaidas
Nereikia mokėti už nieką
Kita
Procentai
Ar
mo
ka
ma
už
pa
talp
as/
ko
mu
na
lin
es
išla
ida
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
30
Pav. 21. Bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos bendruomeninei veiklai vykdyti (n=300) bei patalpų savininkas (n=229)
Kiek daugiau nei pusė bendruomeninių organizacijų patalpomis veiklai vykdyti naudojasi
nemokamai, o daugiau nei trečdalis moka tik už komunalines išlaidas. Ir už patalpas, ir
komunalines išlaidas moka tik keletas bendruomeninių organizacijų. Dar keletas jų moka tik dalį
tam tikrų išlaidų, susijusių su patalpomis, pavyzdžiui, moka dalį komunalinių išlaidų.
Pav. 22. Turimų patalpų, skirtų veiklos vykdymui, išlaikymo kaštai (n=229)
Daugumos apklaustų bendruomeninių organizacijų naudojamos patalpos veiklai ir
administracinėms veikloms vykdyti priklauso tam pačiam subjektui, pavyzdžiui, tai yra
savivaldybei ar seniūnijai priklausančios patalpos. Apie 15 proc. bendruomeninių organizacijų
veiklos administravimui ir veiklai vykdyti naudojasi patalpomis, kurios priklauso skirtingiems
subjektams, t.y. minėtas funkcijas vykdo ne tose pačiose patalpose. Pusė apklaustų
bendruomeninių organizacijų tiek patalpomis administravimo veikloms, tiek veiklai vykdyti
naudojasi nemokamai. Dar kiek daugiau nei trečdalis moka tik už komunalines išlaidas.
Didelės bendruomenės, kurių narių skaičius siekia 100 ir daugiau, dažniau turi patalpas veiklai
administruoti bei veiklai vykdyti nei bendruomenės, vienijančios nedidelį skaičių narių. Tačiau
76%
24%
Patalpas turi
Patalpų neturi4,8
3,5
57,2
0,9
16,2
11,4
5,7
0 10 20 30 40 50 60 70
Nuosavos, bendruomeninėsorganizacijos
Nuomojamos/gaunamos išprivačių asmenų
Savivaldybei/seniūnijaipriklausančios patalpos
Religinės organizacijos
Kultūros centro patalpos
Švietimo įstaigos
Bendruomenės nario/nariųnuosavos patalpos
Procentai
Ka
m p
rik
lau
so p
ata
lpo
s
1,3
39,7
56,8
2,2
0 20 40 60
Reikia mokėti ir už nuomą, ir už komunalines išlaidas
Reikia mokėti tik už komunalines išlaidas
Nereikia mokėti už nieką
Kita
Procentai
Ar
mo
ka
ma
už
pa
talp
as/
ko
mu
na
lin
es
išla
ida
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
31
bendruomenės, turinčios mažiau narių, dažniau turi nuosavas, bendruomenei priklausančias
patalpas, be to, dažnai naudojasi bendruomenės narių nuosavomis patalpomis.
Dėl santykinai nedidelio miesto bendruomenių skaičiaus bendrai ir atitinkamai nedidelės jų
dalies respondentų imtyje vienareikšmiškas išvadas daryti sudėtinga, tačiau preliminariais
duomenimis miesto bendruomenių situacija patalpų klausimu prastesnė, lyginant su kaimo
vietovėse veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis. Patalpas veiklai administruoti ir
veiklai vykdyti turi apie 50 proc. miestuose veikiančių bendruomeninių organizacijų ir virš 80
proc. kaimo bendruomenių. Situacijos priežastys gali būti įvairios, bet žinant, kad dažniausiai
patalpas bendruomeninėms organizacijoms suteikia savivaldybė ar seniūnija, tai galima sieti su
savivaldos institucijų disponuojamų patalpų kiekiu. Miestuose laisvų patalpų klausimas įprastai
yra aštresnis. Kita vertus, kaimiškose vietovėse galbūt veikia ir asmeninių tinklų faktorius –
vietos valdžios institucijos ir vietos gyventojai yra arčiau vieni kitų, bendruomenės labiau
pastebimos bendrame vietos kontekste ir pan., todėl kai kuriais atvejais jos turi geresnes sąlygas.
Bendruomeninių organizacijų naudojama įranga
Analizuojant, kokią minimalią biuro techniką ir turtą turi bendruomeninės organizacijos,
apklausos rezultatai atskleidžia, kad pusė organizacijų turi kompiuterį su pagrindine įranga, o
nemaža dalis – tokią įrangą, kaip spausdintuvas (38 proc.), kopijavimo aparatas (27,3 proc.),
skaitytuvas (17,3 proc.). Mobilųjį telefoną, interneto ryšį turi apie ketvirtadalį bendruomeninių
organizacijų – po 22,3 proc. Kita bendruomeninių organizacijų turima biuro technika ar turtas
apima projektorių, televizorių, muzikos, garso aparatūrą ir pan.
Pav. 23. Bendruomeninių organizacijų, turinčių nurodytą biuro techniką/turtą, dalis (n=300)
7,0
22,3
27,3
47,7
38,0
17,3
22,3
18,3
1,0
13,0
0 10 20 30 40 50 60
Laidinis telefonas
Mobilus telefonas
Kopijavimo aparatas
Kompiuteris su pagrindine programine įranga
Spausdintuvas
Skaitytuvas (skeneris)
Interneto ryšys
Internetinis tinklapis
Automobilis
Kita
Procentai
Tu
rim
a b
iuro
te
chn
ika
/tu
rta
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
32
5. BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMA VEIKLA
5.1. Bendruomeninių organizacijų tikslai ir vykdomos veiklos
Vietinių organizacijų (plačiąja prasme) veikla skirta atlikti daugelį funkcijų, tiesiogiai teikiant
gyventojams finansines, švietimo, socialines ir kt. paslaugas. Bendruomeninės organizacijos taip
pat gali atlikti daugelį šių funkcijų, taip pat veikti kaip stiprus agentas, skatinantis
bendruomenės solidarumą, pavienių individų veikimą kolektyvinių interesų vardan ir pan. Net
jeigu asmuo dalyvaujantis organizacijos veikloje jaučiasi galintis veikti ir daryti įtaką rūpimų
problemų sprendimui, būtent organizacija yra tas daugeliu atvejų būtinas mechanizmas,
suteikiantis priėjimą prie finansavimo šaltinių, vietos valdžios ar pan.37 Organizacijos taip pat
yra svarbi veiklos tęstinumo prielaida iš veiklos pasitraukus atskiriems jos nariams.38
Vietinių, taip pat ir bendruomeninių, organizacijų veikla gali būti įvairi. Mokslinėje literatūroje
siūlomos įvairios vietos organizacijų klasifikacijos, pavyzdžiui39, pagal veiklos tikslus galima
skirti – konkrečioms problemoms spręsti skirtos organizacijos; paslaugas teikiančios
organizacijos; tikėjimu, vertybėmis grįstos organizacijos; socialines, laisvalaikio paslaugas
teikiančios organizacijos; kasdienines paslaugas gyventojams teikiančios organizacijos.
Bendruomeninės organizacijos, grįstos gyventojų naryste, gali būti išskirtas kaip atskiras vietos
organizacijos tipas. Kita vertus, bendruomeninė organizacija gali būti faktiškai bet kurių kitų
išvardintų paslaugų teikėjas.
Dar 2004 m. atliktas Lietuvos bendruomenių tyrimas40, kurio duomenimis dažniausios Lietuvos
kaimo bendruomenių veiklos ir bendruomeninių organizacijų tikslai buvo: gyventojų telkimas
bendrai veiklai, jų bendruomeniškumo ugdymas; bendruomenės ekonominių, socialinių,
aplinkosaugos ir kitų problemų sprendimas; kultūros ir sporto renginių organizavimas; vaikų ir
jaunimo užimtumo organizavimas; gyventojų švietimas, mokymų rengimas, informacijos sklaida.
Kultūrinės veiklos dominavimas laikomas tipine bendruomeninio judėjimo vystymosi stadija.
Tokia veikla padeda sutelkti žmones, mažinti nepasitikėjimą, kurti bendruomeniškumo
atmosferą. Ilgainiui bendruomenės subręsta ir kitokiai veiklai, ima galvoti apie bendruomenės
verslą, galimybę teikti socialines paslaugas ar imasi verslo iniciatyvų.41
37 Margot Breton. On the Meaning of Empowerment and Empowerment-oriented Social Work Practice. Social Work with Groups, 17 (3), 1994
38 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore, Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004
39 Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore, Measuring Local Institutions and Organizations: The Role of Community Institutional Capacity in Social Capital, Urban Institute Justice Policy Center, 2004
40 Vilma Gegužienė, R. Žiliukaitė. Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos: tyrimo rezultatų apžvalga, Projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, Atviros Lietuvos fondas, 2004
41 Alvydas Aleksandravičius, Jan Žukovskis. Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekiant
darnumo visuomenėje. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 1 (25). ISSN 1822-6760.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
33
Bendruomeninių organizacijų vykdomos veiklos įvairovę patvirtina ir atliktos apklausos
rezultatai. Apklausoje dalyvavusios bendruomeninės organizacijos buvo paprašytos nurodyti
tris pagrindinius jų veiklos tikslus.
Pagrindiniu bendruomeninių organizacijų tikslu išlieka gyventojų telkimas bendrai veiklai,
pavyzdžiui, gyvenamosios aplinkos tvarkymui, įvairių bendruomenės švenčių organizavimui,
kitų panašių veiklų vykdymui. Didžiausia bendruomeninių organizacijų dalis vienu iš savo
veiklos tikslu įvardija įvairių renginių ir švenčių organizavimą (76,7 proc.), taip pat
gyvenamosios aplinkos tvarkymą (66,7 proc.). Apie ketvirtadalis bendruomeninių organizacijų
savo paskirtimi laiko socialinių paslaugų, pagalbos teikimą, taip pat bendruomenės ūkinių
klausimų sprendimą.
Pav. 24. Bendruomeninių organizacijų paskirtis, tikslai (n=300)
Atsižvelgiant į bendruomeninių organizacijų paskirtį, pagrindinės jų vykdomos veiklos
susijusios tiek su bendruomeninės veiklos vykdymu, tiek su jos administravimu.
Tiesiogiai vykdydamos savo paskirtį didžioji dalis bendruomeninių organizacijų organizuoja
bendruomenės šventes ir renginius, talkas. Beveik du trečdaliai organizacijų atstovauja
bendruomenės interesus valstybės institucijose. Taip pat bendruomeninės organizacijos
gyventojams teikia tokias paslaugas, kaip pagalba seniems žmonėms, vaikų ir jaunimo
laisvalaikio užimtumo organizavimas ir pan., kurių dalis plačiau aptariamos 5.2 poskyryje.
Natūralu, kad tarp svarbiausių bendruomeninių organizacijų veiklų patenka ir dalinai
administracinės, organizacinės veiklos. Viena iš pagrindinių bendruomeninių organizacijų veiklų
– organizuoti bendruomenės narių susirinkimus, kelti aktualius klausimus. Nemaža dalis
bendruomeninių organizacijų taip vykdo bendruomenės iniciatyvų finansavimo paiešką (86
proc.), koordinuoja įvairius bendruomenės projektus (78 proc.).
Kitos veiklos, kurias vykdo kai kurios bendruomeninės organizacijos – labdara, su religiniais
poreikiais susijusios ir pan. veiklos.
76,7
66,7
45,3
25,7
24,0
21,0
18,0
9,3
9,0
4,0
0,7
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Renginių, švenčių organizavimas
Gyvenamosios aplinkos tvarkymas
Bendrų interesų atstovavimas valdžios institucijose
Socialinių paslaugų, pagalbos teikimas
Bendruomenės ūkinių reikalų tvarkymas
Kultūra
Bendruomenės saugumo klausimų sprendimas
Sportas
Švietimas
Kita
Religinių poreikių tenkinimas
Procentai
Pa
skir
tis,
tik
sla
i
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
34
Kitų vietos lygiu veikiančių bendruomenių, pavyzdžiui, religinių bendruomenių parapijų, veikla
kartais gali būti dalinai panaši į bendruomeninių organizacijų veiklą. Religinių bendruomenių ir
bendrijų veiklos pobūdis ir aktyvumas priklauso nuo konkrečios parapijos, tačiau dažniausios į
visą bendruomenę orientuotos veiklos yra susijusios su pagalba sunkumų patiriantiems
asmenims, vaikų ir jaunimo užimtumu. Natūralu, kad religinės bendruomenės ir bendrijos
neužsiima gyvenamosios vietovės ūkinių problemų sprendimu, bendruomenės narių interesų
atstovavimu sprendžiant ūkinius klausimus ir pan.
Pav. 25. Bendruomeninių organizacijų vykdomos veiklos (n=300)
Didesni skirtumai tarp kaimo ir miesto bendruomeninių organizacijų vykdomų veiklų
nenustatyti. Tiesa, galima įžvelgti tam tikras tendencijas, sietinas su specifiniais vietovės
poreikiais ir esama paslaugų pasiūla - kaimo bendruomeninės organizacijos dažniau vykdo
tokias veiklas kaip gyvenamosios aplinkos tvarkymas (68,8 proc. kaimo bendruomeninių
organizacijų lyginant su 48,4 proc. miesto bendruomeninių organizacijų), renginių ir švenčių
organizavimas (78,1 proc. kaimo bendruomeninių organizacijų palyginus su 64,5 proc. miesto).
Bendruomeninių organizacijų paskirtis ir vykdomų veiklų specifika lemia būtinybę
bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, ypač su vietos valdžios institucijomis. Apklausos
rezultatai rodo, kad visos bendruomeninės organizacijos bendradarbiauja su tokiomis vietos
valdžios institucijomis kaip savivaldybė, seniūnija ir pan. Beveik pusė bendruomenių su
minėtomis institucijomis bendradarbiauja nuolat, o daugiau nei trečdalis – dažnai. Tai, kad
bendruomeninių organizacijų veikloje svarbios vietos valdžios institucijos patvirtina ir šiame
tyrime analizuojama bendruomeninių patalpų situacija – dažniausiai patalpas veiklai vykdyti ir
administruoti bendruomenės gauna iš savivaldybės ar seniūnijos.
Bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis intensyvumas nepriklauso nei nuo
bendruomenės dydžio, nei nuo bendruomenės tikslų.
97,0
96,7
93,7
86,0
78,0
69,7
69,0
55,3
46,3
14,7
0 20 40 60 80 100
Renginių organizavimas
Bendruomenės susirinkimų organizavimas
Teritorijos tvarkymas / talkų organizavimas
Finansavimo paieška
Bendruomenės projektų koordinavimas
Bendruomenės narių interesų atstovavimas valstybėsinstitucijose
Paslaugų bendruomenės nariams teikimas
Strateginis organizacijos vystymo planavimas
Bendruomenės apklausos, tyrimai
Kita veikla
Procentai
Vy
kd
om
os
ve
iklo
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
35
Pav. 26. Bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis dažnumas (n=300)
Intensyvesnis bendradarbiavimas su įvairiomis kitomis organizacijomis ir institucijomis bei
platesnis šių subjektų įsitraukimas į bendruomeninių organizacijų veiklą galėtų turėti teigiamos
įtakos siekiant bendruomenių tikslų ir uždavinių. Du trečdaliai bendruomenių tvirtina, kad
vietos valdžios institucijos galėtų prisidėti prie geresnio, efektyvesnio bendruomenių tikslų
įgyvendinimo. Dar kiek daugiau nei pusė bendruomenių teigia, kad aktyvesnis privačių verslo
kompanijų įsitraukimas turėtų teigiamo poveikio bendruomenių veiklai.
Pav. 27. Organizacijos, kurios galėtų prisidėti prie geresnio, efektyvesnio bendruomeninių organizacijų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo (n=300)
5.2. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos
Buvo minėta, kad socialinių paslaugų teikimas bendruomenės iniciatyva laikomas aukštesne
bendruomenių raidos pakopa, kuomet nebeapsiribojama kultūrine ar laisvalaikio organizavimo
veikla.
6%
11%
38%
45%
Retai
Kartais
Dažnai
Nuolat
75,7
38,0
9,3
57,7
37,0
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Vietos savivaldos
Centrinės valdžios
Religinės
Privačios verslo kompanijos
Vietinės švietimo įstaigos
Procentai
Org
an
iza
cijo
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
36
LR socialinių paslaugų įstatyme42 socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, kuriomis
suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar
visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai
rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip nurodoma LR
socialinių paslaugų įstatyme ir detalizuojama Socialinių paslaugų kataloge 43 , socialinės
paslaugos yra skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias.
Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos
paslaugos. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens
namuose. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamas informavimas, konsultavimas,
maitinimo organizavimas, aprūpinimas drabužiais, asmeninės higienos paslaugos ir pan.
Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos, kai bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. Jos
skirstomos į socialinę priežiūrą, kuri yra kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros
nereikalaujanti pagalba (pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, laikinas apnakvindinimas
ir pan.), ir socialinę globą, kuri yra kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti
pagalba.
Teisės aktuose numatyta, kad bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą teikia
socialinių paslaugų įstaigos, o jų paslaugos turi atitikti reglamentuotus bendrosioms socialinėms
paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Socialinę globą gali teikti įstaigos,
turinčios licenciją teikti socialinę globą.
Socialinių paslaugų, kurias teikia ar galėtų teikti bendruomeninės organizacijos, spektras
pakankamai platus, tačiau, akivaizdu, kad į jį patenka ne visos teisės aktuose minimos socialinės
paslaugos.
Pirmiausiai, turint omenyje, kad bendruomeninės organizacijos yra kaimynystėje gyvenančių
asmenų susivienijimai, skirti spręsti bendrus klausimus ar leisti laisvalaikį, joms nepriskirtinos
socialinės paslaugos, kurioms teikti reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra. Žinoma, atskirais
atvejais, dėl atskirų bendruomenės narių gebėjimų/išsilavinimo/patirties įmanomas ir tokių
santykinai sudėtingų paslaugų teikimas, tačiau tai greičiau atskirų organizacijų specifika, bet ne
visai imčiai taikytina siekiamybė.
Neretu atveju bendruomenės organizacija yra greičiau kaip asmenis, norinčius padėti įvairių
sunkumų turintiems kaimynams, vienijanti organizacija (asociacija), bet ne paslaugų teikėjas.
Bendruomenės narių vieni kitiems teikiamos paslaugos/pagalba gali ne visada tiksliai atitikti
Socialinių paslaugų kataloge aprašytas paslaugas, tačiau jų pobūdis iš esmės atitiktų socialinių
paslaugų tikslą - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes
savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip
pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Akivaizdu, jeigu tokias paslaugas teiktų bendruomeninė organizacija kaip juridinis asmuo, jai
būtų keliami kur kas didesni formalūs reikalavimai (darbuotojų išsilavinimui, patalpoms ir t.t.).
42 LR socialinių paslaugų įstatymas, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d., Nr. X-493, Žin., 2006, Nr. 17-589
43 Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
37
Kita vertus, įvykdžiusi šias sąlygas bendruomeninė organizacija greičiau taptų socialinių
paslaugų centru su kiek kitomis (nors ir dalinai persidengiančiomis) funkcijomis lyginant su
tradicine bendruomenine organizacija. Todėl šio tyrimo metu tiriant bendruomeninių
organizacijų vykdomas veiklas, formuojant klausimyną buvo pasiremta Socialinių paslaugų
katalogu kaip socialiniu paslaugų sąrašu, tačiau jis buvo transformuotas (subendrintas) į
stambesnes kategorijas, siekiant nustatyti, kokias paslaugas galėtų teikti bendruomeninės
organizacijos visgi netapdamos įprastomis socialinių paslaugų įstaigomis. Pavyzdžiui, kelių
senyvo amžiaus asmenų gyvenančių kaimynystėje dienos priežiūra vieno kaimyno namuose -
toks atvejis į socialinių paslaugų katalogą tiesiogiai tarsi ir nepakliūna, tačiau gali būti visiškai
realus bendruomenių gyvenime. Taip pat šiek tiek buvo išplėstas galimų socialinių paslaugų
gavėjų ratas, kadangi iš interviu su bendruomenines organizacijas vienijančiomis
organizacijomis paaiškėjo, kad pakankamai svarbi funkcija bendruomenių veikloje tenka ir vaikų
priežiūros paslaugoms.
Šiame tyrime paslaugų teikimo modelis neakcentuojamas, todėl sąvoka „bendruomeninės
organizacijos teikiamos socialinės paslaugos“ naudojama nepriklausomai nuo to, ar paslaugos
teikiamos, pavyzdžiui, bendruomenės įsteigtame centre ar jos narių asmeniškai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinių paslaugų teikimas nėra išskirtinė
bendruomeninių organizacijų funkcija, skirtingai nuo, pavyzdžiui, bendruomenės interesų
atstovavimo vietos valdžios institucijose ar einamųjų ūkinių klausimų sprendimo. Taigi
socialinių paslaugų teikėjų ratas gali būti pakankamai įvairus, o bendruomenės neretai gali rasti
alternatyvas pačios tiesiogiai neužsiimdamos socialine veikla. Be vietos valdžios organizuojamų
socialinių paslaugų, labai svarbi ir su bendruomene glaudžiai susijusi socialinė veikla neretai yra
vykdoma ir religinių bendruomenių ar jų įsteigtų organizacijų. Platų parapijų tinklą turinčios
tradicinės religinės bendrijos yra svarbus veikėjas pagalbos bendruomenėms srityje. Pavyzdžiui,
Lietuvos Katalikų Bažnyčios karitatyvinė veikla apima veiklas nuo vaikų priežiūros, pagalbos
vienišoms motinoms iki senyvo amžiaus žmonių globos, o paslaugų tinklas apima visą šalį,
ortodoksų (stačiatikių) atskiros parapijos aktyviai veikia jaunimo užimtumo srityje ir pan.
Konkrečioje parapijoje vystoma veikla įprastai priklauso nuo vietos poreikių, pagal kuriuos gali
kisti ir teikiamos pagalbos spektras. Bažnyčios tikslai pirmiausiai susiję su dvasine sfera, todėl
socialinės paslaugos labiausiai suvokiamos kaip pagalbos artimam, kenčiančiajam priemonės,
dvasinė pagalba, bet ne galutinis tikslas. Taigi jos gali būti labiau įvairios, prisitaikančios prie
situacijos, lyginant su išskirtinai į socialinių paslaugų teikimą orientuotų organizacijų veikla.
Neretai bažnytinių organizacijų veikla konkrečioje vietovėje priklauso ir nuo pačios gyventojų
bendruomenės aktyvumo.
5.2.1. Bendruomeninių organizacijų šiuo metu teikiamos socialinės paslaugos
Siekiant išsiaiškinti, ar ir kokias socialines paslaugas teikia bendruomeninės organizacijos,
tyrimo metu joms buvo užduoti keli susiję klausimai, taip pat su dalimi organizacijų atlikti
tiesioginiai interviu. Reikia pastebėti, kad socialines paslaugas bendruomeninės organizacijos
traktuoja laisviau negu jos apibrėžiamos Socialinių paslaugų kataloge. T.y. neretai bet kokio
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
38
pobūdžio ir dažnio pagalba kaimynystėje gyvenantiems, sunkumų turintiems asmenims
bendruomeninių organizacijų traktuojama kaip socialinės paslaugos.
Socialines paslaugas, pagalbą bendruomenės nariams kaip vieną iš trijų pagrindinių savo tikslų
nurodė ketvirtadalis tyrime dalyvavusių bendruomeninių organizacijų. Atskirai domintis
socialinėmis paslaugomis, jas teikiančios nurodė jau kiek daugiau nei pusė bendruomeninių
organizacijų. Aiškinant šį skirtumą ir giliau analizuojant respondentų atsakymų pasiskirstymus,
darytina išvada, kad maždaug penktadaliui visų bendruomeninių organizacijų socialinių ar su
jomis susijusių paslaugų teikimas yra viena iš svarbiausiųjų veiklų (patenka į tris svarbiausius
tikslus), o trečdaliui - labiau antrinė, retesnė veikla. Likusi pusė bendruomeninių organizacijų
socialinių paslaugų apskritai neteikia.
54%
46% Teikia socialines paslaugas
Neteikia socialinių paslaugų
Pav. 28. Bendruomeninių organizacijų veikla teikiant socialines paslaugas (n=300)
Bendruomeninės organizacijos, kurios įvairia apimtimi teikia socialines paslaugas, nurodo, kad
jų teikiamų socialinių paslaugų spektras pakankamai įvairus.
1/5 visų arba 1/3 socialines
paslaugas teikiančių bendruomeninių
organizacijų tai laiko vienu iš
pagrindinių savo tikslų
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
39
0,7
2,3
4,0
4,0
4,3
4,7
6,7
9,7
10,3
40,7
99,3
97,7
96,0
96,0
95,7
95,3
93,3
90,3
89,7
59,3
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės nariųnamuose
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre
Kita
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės centre
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose
Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos,pagalbos buityje paslaugos
Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitųreikalingų prekių pristatymas
Konsultacinės/informacinės paslaugosbendruomenės nariams dėl reikiamos socialinės…
Procentai
Soci
alin
ės p
asla
ugo
s
Paslaugas teikia
Paslaugų neteikia
Pav. 29. Bendruomeninių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos (n=300)
Labai aiškiai dominuoja informacinės/ konsultacinės paslaugos bendruomenės nariams, apie
jiems reikalingų socialinių paslaugų prieinamumą įvairiose socialines paslaugas teikiančiose
institucijose. Tokias paslaugas teikia net trys ketvirtadaliai socialines paslaugas teikiančių
bendruomeninių organizacijų arba 40 proc. visų bendruomeninių organizacijų. Kitoms
socialinėms paslaugoms bendruomeninėse organizacijose skiriamas kur kas mažesnis dėmesys.
Kita populiariausia socialinių paslaugų grupė po konsultacinių paslaugų yra paslaugos socialinių
paslaugų gavėjo namuose – maisto, reikalingų prekių pristatymas į namus ir pagalbos buityje,
higienos paslaugos. Bent vieną iš šių paslaugų bendruomenės nariams teikia apie penktadalį
socialines paslaugas organizuojančių bendruomeninių organizacijų. Sudėtingesnes priežiūros,
teikiamos dienos metu, paslaugas tarp kitų socialinių paslaugų teikia tik apie dešimtadalis ar
mažiau bendruomeninių organizacijų, o tarp visų bendruomeninių organizacijų tokių tėra keli
procentai.
Papildomai pasikalbėjus su bendruomeninėmis organizacijomis, kurios nurodė teikiančios
dienos priežiūros, pagalbos buityje paslaugas, nustatyta, kad daugeliu atveju šios paslaugos yra
ne kasdieninės, o organizuojamos kelis kartus per metus – iš anksto nustatytu metu arba kilus
poreikiui. Pavyzdžiui, dalis bendruomeninių organizacijų suorganizuoja kaimynų talkas ir
pavasarį bei rudenį sutvarko senyvo amžiaus ar turinčių negalią bendruomenės narių kiemus,
parūpina malkų ir pan.
Kasdien veikiantys dienos centrai veikia retose bendruomenėse. Dažniausiai tai susiję su patalpų,
finansavimo ar specialių profesinių žinių poreikiu. Bendruomenėse veikiantys dienos centrai
dažniausiai koncentruojasi tik į vieną iš socialinių grupių – vaikus, pagyvenusius asmenis ar
neįgaliuosius – ir lėšas veiklai vykdyti gauna iš specialių valstybės ar tarptautinių programų.
Bendruomeninių organizacijų atstovai sutinka, kad bendruomenėje yra įvairių poreikių asmenų
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
40
ir dažnai norėtų vykdyti platesnę veiklą, tačiau esamos finansavimo galimybės iš esmės leidžia
arba specializuotis vienoje srityje ir tapti konkurencingu konkrečių socialinių paslaugų teikėju,
arba vykdyti įvairias veiklas, tačiau savanoriškais pagrindais, savo asmeniniais resursais.
Esamą bendruomeninių organizacijų būklę socialinių paslaugų atžvilgiu tam tikra prasme galima
apibūdinti kaip pereinamąją – vyrauja paslaugos labiau panašios į kaimynų tarpusavio pagalbą
(maisto pristatymas į namus, pagalbos buityje paslaugos), o sudėtingesnės, nuolatinumo
reikalaujančias dienos priežiūros paslaugos teikiamos dar pakankamai retai.
5.2.2. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių
paslaugų
Jau minėtos finansavimo, žmogiškųjų išteklių problemos, stabdančios socialinių paslaugų plėtrą
bendruomenėje, gali būti papildytos ir keletu kitų priežasčių. Tai, kad apie pusė bendruomeninių
organizacijų visai neteikia socialinių paslaugų, o tos, kurios teikia, labiausiai koncentruojasi į
informacinio/konsultacinio pobūdžio paslaugas gali būti nulemta ir kitų aplinkybių. Pirmiausiai,
kaip buvo aptarta ankstesniame poskyryje, organizuotas bendruomeninis judėjimas mūsų šalyje
yra pakankamai naujas reiškinys. Natūralu, kad organizacijos yra pirmose savo vystymosi
etapuose, kuriuose įprastai dominuoja ūkinės, kultūrinės veiklos. Antra, tokia situacija gali būti
nulemta ir pakankamai išvystyto socialinių paslaugų teikėjų tinklo šalyje. Nors socialinėms
paslaugoms keliami vis aukštesni reikalavimai, o jų pasiūla nėra visiškai pakankama, visgi
esminiai, pirminiai poreikiai daugeliu atveju, matyt, yra patenkinti. Galbūt tai dalinai paaiškina ir
konsultacinių/informacinių paslaugų populiarumą – socialinių paslaugų alternatyvų yra,
bendruomenės nariams tiesiog kartais trūksta informacijos. Kita vertus, ši prielaida reikalauja
gilesnio tyrimo, kadangi tyrimo metu nenustatyti skirtumai tarp kaimo ir miesto gyvenamosiose
vietovėse veikiančių bendruomeninių organizacijų teikiamų socialinių paslaugų, nors kaimo
vietovėse viešų socialinių paslaugų prieinamumas yra mažesnis. Vienintelė paslauga, kurią
atskirais atvejais teikia kaimo bendruomenės ir neteikia miesto – vaikų priežiūros paslaugos.
Bendruomenes vienijančių asociacijų atstovai, ekspertai patvirtino dalį šių prielaidų. Jų manymu,
daugeliu atveju įprastų socialinių paslaugų teikimas yra savivaldybių funkcija, jos finansuojamos
biudžeto lėšomis, todėl bendruomeninės organizacijos nėra linkusios savanoriškai imtis šių
paslaugų teikimo. Juolab, kad ypač sudėtingesnės paslaugos reikalauja išteklių ir gebėjimų.
Pačios bendruomeninės organizacijos prie priežasčių, kodėl nesiima organizuoti jų nariams
aktualių socialinių paslaugų, pirmiausiai nurodė finansavimo problemas (78,7 proc.
bendruomeninių organizacijų), kita populiariausia priežastis – papildomų patalpų poreikis (36,0
proc. bendruomeninių organizacijų) taip pat didele dalimi sietina su lėšų trūkumu. Žinoma, yra
ir kitos aktualios priežastys, dėl kurių dalis socialinių paslaugų bendruomenėse galėtų būti
teikiama tik išskirtinais atvejais. Pirmiausiai, tai – asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas ir
žinias, trūkumas (31,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Taigi, galvojant apie
bendruomeninių organizacijų aktyvinimą teikiant socialines paslaugas, reikėtų svarstyti apie tas
paslaugas, kurių teikimas nereikalauja itin specifinių profesinių žinių, paslaugos gavėjai nėra itin
probleminė grupė ir pan.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
41
Pav. 30. Priežastys, dėl kurių bendruomeninės organizacijos neteikia socialinių paslaugų, kurios jų nariams būtų aktualios (viena bendruomeninė organizacija galėjo nurodyti 2 aktualiausias priežastis)
5.2.3. Socialinių paslaugų poreikis ir perspektyvos
Visgi įvairių paslaugų poreikis yra. Konkrečios socialinės paslaugos neteikiančių
bendruomeninių organizacijų buvo paklausta, ar, jų nuomone, ta paslauga būtų aktuali
bendruomenės nariams, ar yra tokios paslaugos poreikis.
78,7
36,0
31,7
18,7
10,0
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Reikalingas papildomas veiklos finansavimas
Reikalingos papildomos patalpos
Savo bendruomenėje neturime asmenų, kurieturėtų reikalingas kompetencijas tokioms
paslaugoms teikti
Nespėjame vykdyti kitų veiklų, todėl nenorimeimtis jų dar daugiau
Kita
Procentai
Pri
eža
sty
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
42
Pav. 31. Socialinės paslaugos, kurios bendruomeninių organizacijų nuomone gyventojams būtų aktualios (šiuo metu tokių paslaugų atsakiusios bendruomeninės organizacijos neteikia)
Vėlgi, aktualiausiomis laikomos informacinės/konsultacinės paslaugos. Jos būtų aktualios 40
proc. bendruomenių, kurių organizacijos tokių paslaugų šiuo metu neteikia. Beveik
ketvirtadaliui bendruomenių būtų aktualios šiuo metu neteikiamos buitinės pagalbos, higienos
paslaugų namuose paslaugos. Taip pat prie aktualiausių paslaugų priskirtinos senyvo amžiaus
žmonių ir vaikų priežiūros paslaugos. Papildomai bendruomeninių organizacijų atstovai
dažniausiai kaip reikalingas minėjo tokias kitas paslaugas kaip skalbyklos paslaugos, pirties
paslaugos ir pan.
40,4
24,4
23,2
20,3
17,5
14,1
13,2
12,9
6,8
3,5
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Konsultacinės/informacinės paslaugos bendruomenėsnariams dėl reikiamos socialinės pagalbos paslaugų…
Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos,pagalbos buityje paslaugos
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės centre
Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitų reikalingųprekių pristatymas
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės narių namuose
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugosbendruomenės centre
Kita
Procentai S
oci
ali
nė
s p
asl
au
go
s
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
43
43,1
38,1
36,9
36,1
35,0
34,2
31,8
24,3
23,4
0 10 20 30 40 50
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės centre
Vaikų priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose
Konsultacinės/informacinės paslaugos bendruomenės nariams dėl reikiamų …
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės centre
Senyvo amžiaus asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės centre
Pagalba namuose: asmeninės higienos paslaugos, pagalbos buityje paslaugos
Neįgalių asmenų dienos priežiūros paslaugos bendruomenės narių namuose
Pristatymas į namus: maisto pristatymas, kitų reikalingų prekių pristatymas
ProcentaiSo
cial
inės
pas
lau
gos
Pav. 32. Bendruomeninių organizacijų, planuojančių per artimiausius 2 metus pradėti teikti jų nariams aktualias socialines paslaugas, dalis
Nepaisant to, kad šiuo metu bendruomeninės organizacijos dar nėra labai aktyvios socialinių
paslaugų teikime, jų siekiai ir planai šioje srityje vertintini optimistiškai. Nemaža dalis
bendruomeninių organizacijų nurodo, kad per artimiausius metus jos norėtų pasiūlyti savo
nariams aktualias socialines paslaugas, kurių iki šiol neteikė. Netgi jeigu dalis šių planų nebus
įgyvendinti, tokios bendruomeninių organizacijų nuostatos rodo, kad bendruomeninės
organizacijos save suvokia ne tik kaip gyventojų atstovą santykiuose su vietos valdžia ar
laisvalaikio organizatorių, bet ir kaip pilnavertį bendruomenės gerovės kūrėją, aktyvų veikėją
užpildant bendruomenei trūkstamų paslaugų nišą.
Toks bendruomeninių organizacijų požiūris ir savo vaidmens suvokimas leidžia svarstyti apie
galimybes transformuoti socialinių ir kitų paslaugų bendruomenėms sistemas. Kokybinių
interviu su asocijuotų bendruomeninių organizacijų atstovais, ekspertais metu ne kartą buvo
išsakyti pasiūlymai, kad dalis viešųjų paslaugų kartu su joms skirtu finansavimu galėtų būti iš
savivaldybių lygmens perkeltos arčiau paslaugų gavėjų ir juos vienijančių organizacijų,
pavyzdžiui, seniūnijoms ar pačioms bendruomeninėms organizacijoms, priklausomai nuo
konkrečių veiklų pobūdžio. Šio tyrimo metu nebuvo analizuota, koks būtų tinkamiausias viešųjų
paslaugų ir lėšų joms teikti perskirstymo mechanizmas, tačiau matomas tam tikras potencialas
daugiau savarankiškumo ir sprendimų priėmimo perleisti patiems gyventojams. Dalinai šią
hipotezę gali patvirtinti ir tas faktas, kad iš visų aktualių paslaugų bendruomeninės
organizacijos artimiausiu metu dažniausiai ruošiasi teikti vaikų priežiūros paslaugas – 43,1 proc.
bendruomenės centre ir 38,1 proc. bendruomenės narių namuose. Būtent vaikų priežiūros
paslaugų finansavimo modelis pastaruoju metu keičiasi. Pereinama prie finansavimo „krepšelių“,
kas leidžia į paslaugų teikėjų rinką įsilieti naujiems veikėjams, pavyzdžiui, bendruomeninėms
organizacijoms. Taip pat, siekiant suaktyvinti privačias vaikų priežiūros iniciatyvas, yra
mažinami reikalavimai patalpoms, kuriose teikiamos paslaugos, ir pan. Tikėtina, kad atitinkami
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
44
pokyčiai kitų viešųjų paslaugų srityse, liberalizuojant rinką ir sukuriant geresnes finansavimo
galimybes, prisidėtų prie bendruomeninių organizacijų aktyvesnio įsitraukimo į socialinių
paslaugų teikimą. Žinant, kad socialinės paslaugos yra pakankamai kompleksiškos,
reikalaujančios atsidavimo bei nuolatinumo, akivaizdu, kad vienkartinė parama jų teikimui nėra
pakankama. Todėl kol joms prieinamas momentinis, projektinis finansavimas, natūralu, kad
dauguma teikiamų paslaugų taip pat yra labiau „proginės“, trumpalaikės negu tęstinės.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
45
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Kodėl
bendruomeninės
organizacijos
svarbios?
Siekiant šalies socialinio ir ekonominio augimo tikslų, be kitų priemonių
labai svarbu pasitelkti ir esamus ar potencialius vietos bendruomenių
resursus, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą, t.y. socialinį kapitalą. Visgi
socialinis kapitalas nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda
gali padidėti jį intensyviai vartojant, todėl įvairių formų bendruomeninės
organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų
vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą, socialinio kapitalo stiprinimą.
Gyventojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje, bendruomenių įsitraukimas
sprendžiant aktualius gyvenamosios aplinkos, kultūrinius, socialinius,
saugumo klausimus, taip pat yra svarbi priemonė, stiprinanti viešosios
politikos sprendimų kokybę, pasitikėjimą demokratija ir viešojo sektoriaus
sprendimais, sprendimų skaidrumą ir viešojo sektoriaus atskaitomybę.
Stebint užsienio šalių, aktyviausių mūsų šalies bendruomenių veiklą ir
patirtį, akivaizdu, kad daugeliu atveju bendruomeninių organizacijų
potencialas dar nėra pilnai išnaudojamas, o jų indėlis į socialinės ir
ekonominės gerovės kūrimą kitomis aplinkybėmis galėtų būti didesnis.
Todėl bendruomenių stiprinimas, plėtra ir palaikymas svarbus visuose
viešosios politikos lygmenyse.
Kiek
bendruomeninių
organizacijų
turime?
Atlikto bendruomeninių organizacijų tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu
veikia per 1800 bendruomeninių organizacijų, atstovaujančių konkrečios
gyvenamosios vietovės gyventojus. Aktyviausias organizuotas
bendruomeninis judėjimas šalyje prasidėjo 2003-2004 m.
Didžiausia bendruomeninių organizacijų koncentracija Panevėžio ir Alytaus
apskritims priklausančiose savivaldybėse. Čia 10 tūkst. gyventojų tenka 13
ir daugiau bendruomeninių organizacijų.
Mažiausia koncentracija didžiuosiuose miestuose, kur 10 tūkst. gyventojų
dažnai tenka mažiau nei viena bendruomeninė organizacija. Taip pat
santykinai mažesniu bendruomeninio judėjimo intensyvumu pasižymi
Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybės.
Kas skatina
jungtis į
bendruomenines
organizacijas?
Stipriausi motyvai, skatinantys gyventojus jungtis į bendruomenines
veiklas, yra individualūs - bendravimo poreikis, savirealizacija.
Kolektyviniai motyvai, tokie kaip noras prisidėti prie bendruomenės tikslų
siekimo, savo turimas žinias panaudoti bendruomenės naudai taip pat
pakankamai reikšmingi, nors jų svarba kiek mažesnė lyginant su asmeninio
pobūdžio motyvais. Gyventojų nepasitenkinimas esamomis viešosiomis
paslaugomis, jų trūkumas, noras gerinti gyvenamąją aplinką taip pat
skatina juos jungtis ir ūkinius klausimus spręsti bendrai. Daugiau kaip pusė
bendruomeninių organizacijų mano, kad vienas iš pagrindinių stimulų,
skatinančių jų narius dalyvauti bendruomeninėje veikloje, yra noras su
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
46
kaimynų pagalba efektyviau spręsti ūkinius klausimus, organizacinius
reikalus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.
Tyrimo rezultatai patvirtino kitų mokslinių tyrimų išvadas, kad svarbus
požymis, lemiantis dalyvavimą bendruomeninėje veikloje, yra išsilavinimas.
Aukštesnio išsilavinimo asmenys labiau linkę dalyvauti bendruomeninėje
veikloje. O pajamų faktorius nėra toks svarbus. Tyrimo rezultatai taip pat
parodė labai ryškią moterų dalyvavimo tendenciją.
Kodėl kartais
trūksta aktyvumo?
Kol kas bendruomeninės organizacijos linkusios manyti, kad į jų veiklą
gyventojai neįsitraukia dėl asmeninių savybių (pasyvumas, nenoras vykdyti
savanoriškų veiklų ir pan.) ir priežasčių (trūksta laiko, lėšų ir pan.). Visgi,
kaip rodo kiti tyrimai, nedalyvavimo priežastys taip pat sietinos ir su
konkrečios organizacijos strategija ir veiksmais. Atlikto tyrimo
respondentai taip pat pripažįsta, kad daliai žmonių bendruomeninių
organizacijų veikla yra tiesiog neįdomi.
Kaip sudominti
bendruomeninių
organizacijų
veikla daugiau
gyventojų?
Taigi platesnis gyventojų susidomėjimas bendruomenine veikla priklauso
nuo organizacijos veiklos lauko ir kartu jos aktyvumo pristatant savo veiklą
bei kviečiant gyventojus susipažinti, prisijungti, pasiūlant jiems konkrečias
naudas (asmeniniai interesai) ir parodant galimą jų indėlį siekiant
bendruomenės tikslų (kolektyviniai interesai). Siekiančioms ilgalaikių
tikslų bendruomenėms taip pat labai svarbu atsiriboti nuo politinių partijų
poveikio, kadangi tai yra vienas iš faktorių, iškreipiančių tikrąją
bendruomenės vertę ir atstumiančių gyventojus.
Skatinant bendruomenių plėtrą bendruomeninės organizacijos taip pat
galėtų aktyviau naudoti įvairius socialinius tinklus (pavyzdžiui, vietos
mokyklos bendruomenė, asmeniniai tinklai ir pan.), kuriuose jau dalyvauja
potencialūs bendruomeninės organizacijos nariai. Renkantis tinkamus
komunikavimo kanalus reikėtų atkreipti dėmesį į pastebėjimą, kad
bendruomeninių organizacijų veikloje labiau linkę dalyvauti aukštesnį
išsilavinimą turintys asmenys, o tipinis bendruomeninėje veikloje šiuo
metu intensyviai dalyvaujantis asmuo yra moteris – brandaus/pensinio
amžiaus arba studijuojanti/dirbanti.
Kokie
bendruomeninių
organizacijų
žmogiškieji
resursai?
Bendruomeninis judėjimas kol kas labiausiai grįstas savanorišku
bendruomenės narių darbu. Nemaža dalis bendruomeninių organizacijų
(apie du trečdalius) atskiroms savo veikloms vykdyti taip pat prisitraukia
savanorių iš šalies. Pastarųjų indėlį itin svarbiu organizacijos tikslų
siekimui laiko daugiau kaip 40 proc. bendruomeninių organizacijų.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria bendruomeninės
organizacijos – savanorių pritraukimas ir išlaikymas veikloje.
Kokios
bendruomeninių
organizacijų
pajamos?
Daugumos bendruomeninių organizacijų metinis pajamų biudžetas siekia
kelis tūkstančius litų, o trečdalio yra net mažesnis kaip 1 tūkst. litų.
Didesnes nei 50 tūkst. litų metines pajamas turėjo tik keletas
bendruomeninių organizacijų ir dažniausiai tai yra ES ar kitų fondų lėšomis
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
47
įgyvendinamų projektų indėlis.
Bendroje visų bendruomeninių organizacijų pajamų šaltinių struktūroje
pakankamai aiškiai pagal svarbą išsiskiria 2 proc. gyventojų pajamų
mokestis (apie trečdalį visų pajamų), narystės mokestis (apie ketvirtadalį
visų pajamų) ir savivaldybės/valstybės skiriamos lėšos įvairiems
projektams finansuoti (apie ketvirtadalį visų pajamų).
Kokiu materialiniu
turtu disponuoja
bendruomeninės
organizacijos?
Bendruomeninės organizacijos įprastai turi patalpas administraciniams
reikalams (80,7 proc. respondentų) ir bendruomeninės veiklos vykdymui
(76,0 proc. respondentų). Kaimo vietovėse veikiančių bendruomeninių
organizacijų situacija šiuo atžvilgiu geresnė – patalpas turi virš 80 proc.
kaimo bendruomenių ir apie 50 proc. miesto bendruomenių. Dažniausiai
patalpos yra suteiktos savivaldybės ar seniūnijos (beveik du trečdaliai
atvejų). Kai kuriais atvejais naudojamos kultūros centro, vietos švietimo
įstaigos patalpos, kurių savininkas taip pat gali būti savivaldos institucija ar
jos įsteigtos viešosios įstaigos. Maždaug pusė bendruomeninių organizacijų
neturi mokėti nei už suteiktas patalpas, nei už komunalines išlaidas. Likusi
dalis turi mokėti tik už komunalines išlaidas. Ir tik pavienės organizacijos
turi mokėti tiek už patalpų nuomą, tiek ir už komunalines išlaidas.
Siekiant stiprinti bendruomenines organizacijas visose gyvenamosiose
vietovėse, prasminga svarstyti geriau įvairialypei bendruomeninei veiklai
pritaikytos infrastruktūros plėtojimo galimybes ne tik kaimiškose
vietovėse, bet ir miestuose. Nepaisant to, kad miestuose tradiciškai geriau
išvystyta viešųjų paslaugų pasiūla, nemaža dalis miesto, ypač nuo centro
nutolusių miesto dalių, gyventojų visgi stokoja prieinamų susibūrimo vietų
artimoje gyvenamojoje aplinkoje. Todėl svarstytinos daugiafunkcių,
bendruomenės ar pan. centrų plėtros galimybės ir miestų gyvenamosiose
vietovėse. Žinoma, tokiais atvejais svarbu papildomai įvertinti konkrečius
poreikius, viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą, savivaldybių interesą ir
galimybes prisidėti prie tokių centrų išlaikymo ir veiklos finansavimo.
Bendruomeninių organizacijų turimas turtas, biuro technika nėra gausi. Tik
keli procentai bendruomeninių organizacijų turi nuosavas patalpas. Apie
pusė bendruomenių organizacijų turi joms priklausantį kompiuterį su
pagrindine programine įranga, kiek daugiau nei trečdalis – spausdintuvą,
dar mažesnė dalis – kopijavimo aparatą. Internetinį ryšį turi apie
penktadalis bendruomeninių organizacijų, o internetinį tinklapį – kiek
mažiau nei penktadalis bendruomeninių organizacijų. Pagal tai kaip vyksta
bendruomeninių organizacijų veikla, atsižvelgiant į kitas aplinkybes
(pavyzdžiui, šio tyrimo metu 78 proc. respondentų anketas užpildė
internetu), galima teigti, kad bendruomenės nariai dažnai bendruomenės
tikslais naudoja asmeninę ar jų darbovietėse prieinamą įrangą.
Kokie
bendruomeninių
organizacijų
Pagrindinis bendruomeninių organizacijų tikslas - gyventojų telkimas
bendrai veiklai, pavyzdžiui, gyvenamosios aplinkos tvarkymui, įvairių
bendruomenės švenčių organizavimui, kitų panašių veiklų vykdymui.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
48
tikslai ir
pagrindinės
veiklos?
Didžiausia bendruomeninių organizacijų dalis savo paskirtimi įvardina
įvairių renginių ir švenčių organizavimą (76,7 proc.), gyvenamosios
aplinkos tvarkymą (66,7 proc.). Socialinių paslaugų, pagalbos
bendruomenės nariams teikimą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų
nurodo 25,7 proc. bendruomeninių organizacijų.
Tiesiogiai vykdydamos savo paskirtį didžioji dalis bendruomeninių
organizacijų organizuoja bendruomenės šventes ir renginius, talkas. Beveik
du trečdaliai organizacijų atstovauja bendruomenės interesus valstybės
institucijose.
Tarp svarbiausių bendruomeninių organizacijų veiklų patenka ir dalinai
administracinės, organizacinės veiklos. Nemaža dalis bendruomeninių
organizacijų taip vykdo bendruomenės iniciatyvų finansavimo paiešką (86
proc.), koordinuoja įvairius bendruomenės projektus (78 proc.).
Kokias socialines
ir susijusias
paslaugas teikia
bendruomeninės
organizacijos?
Tarp socialinių ar joms artimų paslaugų, kurias nurodo teikiančios
bendruomeninės organizacijos, aiškiai dominuoja informacinės/
konsultacinės paslaugos bendruomenės nariams, apie reikalingų socialinių
paslaugų prieinamumą įvairiose socialines paslaugas teikiančiose
institucijose. Tokias paslaugas teikia 40,7 proc. visų bendruomeninių
organizacijų. Beveik pusė bendruomeninių organizacijų, nurodžiusių, kad
teikia socialines paslaugas, apsiriboja tik informacinėmis/konsultacinėmis
paslaugomis.
Kitas, be informacinių/ konsultacinių paslaugų, teikia 27,7 proc.
bendruomeninių organizacijų. Populiariausia, nors ir ženkliai atsiliekanti
nuo informacinių/ konsultacinių, socialinių paslaugų grupė yra paslaugos
socialinių paslaugų gavėjo namuose – maisto, reikalingų prekių pristatymas
į namus ir pagalbos buityje, higienos paslaugos (10,3 proc. visų
bendruomeninių organizacijų). Dažniausiai tokios paslaugos yra teikiamos
ne nuolat, bet tam tikromis progomis (pavyzdžiui, aplankant senyvus,
negalią turinčius bendruomenės gyventojus prieš šventes) ar pasiūlant
sezoninę pagalbą (pavyzdžiui, malkų suruošimas prieš žiemą). Dalis
bendruomeninių organizacijų veikia kaip tarpininkai, padedantys
gyventojams gauti, išdalinantys reikalingą pagalbą maisto produktais ar
buities prekėmis iš specializuotų labdaros organizacijų, fondų.
Tokios paslaugos kaip vaikų priežiūra ar pan. dar pakankamai retos ir
įprastai teikiamos tų bendruomeninių organizacijų, kurios dalyvauja LR
socialinės apsaugos ministerijos ar kitų institucijų remiamose paramos
programose.
Svarbu pastebėti, kad skirtingai negu, pavyzdžiui, bendruomenės interesų
atstovavimas vietos valdžios institucijose, socialinių paslaugų teikimas nėra
išskirtinai bendruomeninių organizacijų funkcija. Socialines paslaugas
teikia vietos valdžios įsteigtos organizacijos, įvairios nevyriausybinės
organizacijos, taip pat labai svarbi ir su bendruomene glaudžiai susijusi
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
49
socialinė veikla dažnai vykdoma religinių bendruomenių ar jų įsteigtų
organizacijų. Tiesa, religinės bendruomenės tradiciškai rūpinasi dvasine
pagalba, o jų organizuojamos ir teikiamos socialinės paslaugos suvokiamos
kaip priemonė, bet ne tikslas. Taigi šios paslaugos gali būti labiau įvairios,
prisitaikančios prie situacijos, lyginant su išskirtinai į socialinių paslaugų
teikimą orientuotų organizacijų veikla, jos yra labiau priklausomos nuo
bendruomenės aktyvumo.
Kodėl neteikiama
daugiau socialinių
paslaugų?
Pagrindinės priežastys, kodėl socialinių paslaugų teikimas dažnai nėra
prioritetinė bendruomeninių organizacijų veikla, yra įvairios.
Bendruomeninės organizacijos įvardina finansavimo problemas (78,7 proc.
bendruomeninių organizacijų), papildomų patalpų poreikį (36,0 proc.
bendruomeninių organizacijų), taip pat didele dalimi sietiną su lėšų
trūkumu.
Svarbi priežastis ir asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas bei žinias,
trūkumas (31,7 proc. bendruomeninių organizacijų). Žinios, kurių trūkumą
jaučia bendruomeninės organizacijos, susijusios tiek tiesiogiai su vykdoma
veikla (pavyzdžiui, teikiant sudėtingesnes, tęstines socialines paslaugas),
tiek ir su sunkumais randant finansavimo šaltinius ir administruojant
įvairių programų ir fondų paramos lėšas. Pastebima, kad labai dažnai itin
didelė laiko ir pastangų dalis išeikvojama administraciniams dalykams,
atsiskaitymui už gautas lėšas, todėl paramos efektyvumas ir nauda
bendruomenei yra santykinai nedidelė.
Bendruomenes organizacijas vienijančių asociacijų atstovai, ekspertai
nurodo, kad esant dabartinei situacijai, kuomet didžioji dalis socialinių
paslaugų ir joms skirtų finansų sukoncentruoti savivaldybių organizacijose,
didelių pokyčių taip pat tikėtis sunku. Norint bendruomenines organizacijas
plačiau įtraukti į socialinių paslaugų teikimą, joms turėtų būti sudarytos
palankesnės priėjimo prie finansavimo šaltinių sąlygos. Kita vertus, svarbu
nepamiršti, kad bendruomeninės organizacijos įprastai teikia specifinius
bendruomenės poreikius atitinkančias paslaugas, t.y. nebūtinai paraidžiui
atitinka biudžeto lėšomis finansuojamų socialinių paslaugų
reglamentuojančius teisės aktus, taip pat bendruomeninės organizacijos
susiburia greičiau veiklos vykdymui negu administravimui. Jeigu esami/
galimi finansavimo šaltiniai kelia griežtas ir bendruomeninės organizacijos
prigimties neatitinkančias sąlygas, bendruomeninės organizacijos turi
persiorganizuoti (pavyzdžiui, į socialinių paslaugų teikimo organizaciją)
arba išlaikyti esamą veiklą, deja, nepasinaudojant galimu finansavimu.
Būtent griežtos, nepakankamai lanksčios ir keliančios aukštus reikalavimus
viešojo finansavimo sąlygos kartais tampa tam tikro bendruomeninių
organizacijų neveiklumo socialinių paslaugų srityje priežastimi.
Socialinės
paslaugos: kur
esame ir ką
Apibendrinant, esamą bendruomeninių organizacijų būklę socialinių
paslaugų atžvilgiu tam tikra prasme galima apibūdinti kaip pereinamąją –
vyrauja paslaugos labiau panašios į kaimynų tarpusavio pagalbą (maisto
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
50
daryti? pristatymas į namus, pagalbos buityje paslaugos), o sudėtingesnės,
nuolatinumo reikalaujančias dienos priežiūros paslaugos teikiamos dar
pakankamai retai.
Galvojant apie bendruomeninių organizacijų aktyvinimą teikiant socialines
paslaugas, reikėtų svarstyti apie tas paslaugas, kurių teikimas nereikalauja
itin specifinių profesinių žinių, paslaugos gavėjai nėra itin probleminė
grupė ir pan.
Rekomenduojama giliau išanalizuoti galimybes liberalizuoti didesnio
spektro viešųjų socialinių paslaugų teikimą, sudaryti sąlygas dėl viešųjų
lėšų konkuruoti ir bendruomeninėms organizacijoms ar kitoms vietos
institucijoms. Tokiu būdu dalis savivaldybių funkcijų (ne tik socialinės
apsaugos, bet ir kultūros, švietimo ir pan. srityse) galėtų būti atliekamos
pasitelkiant ir bendruomenines organizacijas. Kaip jau buvo minėta,
siekiant išlaikyti tam tikrą specifinį bendruomeninių organizacijų vaidmenį
ir neskatinti jų tapti tiesiog paslaugų teikėjais, finansavimo sąlygos turėtų
būti pakankamai lanksčios.
Svarstytinas nacionalinių/ savivaldos/ įvairių fondų paramos programų,
kurių potencialūs naudos gavėjai yra bendruomeninės ar panašios
organizacijos, administravimo reikalavimų paprastinimas, pavyzdžiui,
administravimo kaštams taikant vienodo dydžio normos metodą44 ar pan.
Svarbus ir nuolatinis palaikymas, iniciatyvos stiprinant bendruomeninių
organizacijų narių organizacinius ir administracinius gebėjimus, reikalingus
teikiant paslaugas bendruomenės nariams, ieškant ir naudojant prieinamų
finansavimo šaltinių paramą ir t.t. Siekiant aktyvesnio bendruomenių
vaidmens plėtojant socialines paslaugas, vietos verslus, išnaudojant vietos
potencialą, svarstytina galimybė dažniau įgyvendinti tęstinius
bendruomenių praktinių gebėjimų ugdymo projektus, kurių metu būtų
užtikrinama nuolatinė mentorystė ir bendruomenės mokymasis realios
veiklos pagrindu.
44 Vienodo dydžio norma – tai procentinis dydis, taikomas nustatyti netiesiogines projektų išlaidas, t.y.
išlaidas susijusias su projekto administravimu (pavyzdžiui, darbo užmokestis darbuotojams už laiką,
skirtą administruoti projektui, kanceliarinių prekių pirkimo išlaidos, transporto išlaidos ir pan.). Vienodo
dydžio normos dydis priklauso nuo paramos programos pobūdžio, projektų finansinės apimties ir pan.
(pavyzdžiui, projektams, įgyvendinamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros programą,
taikomos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą
taisyklės, patvirtintos LR finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112). Didžiausia tinkamų
finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų
sumą padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Skirtingai nuo tiesioginių išlaidų,
projektų vykdytojai paramą administruojančiai institucijai neturi teikti netiesioginių projekto išlaidų,
paskaičiuotų taikant vienodo dydžio normą, pagrindimo ir tokių išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
51
NAUDOTI ŠALTINIAI
LR vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, Žin., 1994, Nr. 55-1049
LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2002 m. birželio 25 d., Nr. IX-987, Žin.,
2002, Nr. 72-3009
LR socialinių paslaugų įstatymas, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d., Nr. X-493, Žin., 2006, Nr. 17-
589
Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 m. programa, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31
Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93
Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1941-2002
Alvydas Aleksandravičius, Jan Žukovskis. Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekiant
darnumo visuomenėje. Management theory and studies for rural business and infrastructure
development. 2011. Nr. 1 (25). ISSN 1822-6760.
Caterina Gouvis Roman, Gretchen E. Moore. Measuring Local Institutions and Organizations: The
Role of Community Institutional Capacity in Social Capital. Urban Institute Justice Policy Center,
2004
Christiaan Grootaert and Thierry van Bastelaer. Understanding and Measuring Social Capital. The
World Bank, 2002.
Daiva K. Kuzmickaitė. Lietuvos bendruomenių tipologija ir ypatumai. „Socialinė ekonomika: vietos
bendruomenės poreikiai ir galimybės“, Socialinės ekonomikos institutas, 2004
Elinor Ostrom. Social Capital: A Fad or a Fundamental Concept? „Social Capital: A Multifaceted
Perspective“, The World Bank, 2000.
Grant Jordan, William A. Maloney. How Bumble-bees Fly: Accounting for Public Interest
Participation, Political Studies Volume 44, Issue 4, 1996
Irmina Matonytė. Žmogaus socialinė raida ir pilietinė visuomenė. Viešosios politikos studijos 1(2):
4-20, Viešosios politikos tyrimų centras, 2002
John Kasarda, Morris Janowitz. Community Attachment in Mass Society. American Sociological
Review 39:328-39, 1974
Margot Breton. On the Meaning of Empowerment and Empowerment-oriented Social Work
Practice. Social Work with Groups, 17 (3), 1994
Morris Janowitz. The Community Press in an Urban Setting. University of Chicago Press, 1967
OECD Handbook on Information, Consultation and Public Participation in Policy-making,
Organisation For Economic Co-Operation And Development (OECD), 2001
Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services:
Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
52
Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services:
Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005,
ISSN 0144-5596
Richard Simmons, Johnston Birchall. A Joined-up Approach to User Participation in Public Services:
Strengthening the “Participation Chain”. Social Policy & Administration, Vol. 39, No. 3, June 2005,
ISSN 0144-5596
Rigita Tijūnaitienė. Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos raiška ir
plėtojimas, daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas (03 s)
Robert D. Putnam, Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Margi raštai,
2001
Robert J. Sampson. Linking the Micro- and Macro Level Dimensions of Community Social
Organization. Social Forces 70:1, September 1991
Robert J. Sampson. Local Friendship Ties and Community Attachment in Mass Society: A Multilevel
Systemic Model. American Journal of Sociology 94:774-802, 1988
Sapna Swaroop, Jeffrey D. Morenoff, Building Community: The Neighborhood Context of Social
Organization. Social Forces, Volume 84, No.3, March 2006
Vilma Atkočiūnienė. Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą „iš apačios į viršų“.
Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008. 2 (11). 50-62.
Vilma Gegužienė, Žiliukaitė, R.. Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos: tyrimo rezultatų
apžvalga, Projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, Atviros Lietuvos fondas, 2004
William Julius Wilson. When Work Disappears: The World of the New Urban Poor, Knopf
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
53
PRIEDAS 1. Bendruomeninių organizacijų apklausos techniniai
duomenys
Bendruomeninių organizacijų apklausą pagal tyrimo ekspertų parengtą klausimyną atliko rinkos
ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „RAIT“.
Apklausa atlikta 2011 m. spalio 28 – lapkričio 11 d. Apklausa vykdyta ad-hoc (atskiro tyrimo) būdu.
Apklausos rezultatų paklaida neviršija 5,1 proc.
Imties dydis – 300 bendruomeninių organizacijų, atitinkančių šios ataskaitos 1 skyriuje aprašytą
bendruomeninės organizacijos sąvoką.
Respondentams atrinkti buvo naudojama kvotinė atranka, įvertinant Lietuvos bendruomeninių
centrų pasiskirstymą pagal rajonus bei miesto/kaimo reprezentuojamą bendruomenę.
Atitinkamai bendruomeninių organizacijų kiekiui miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse
buvo apklausta 31 miesto gyventojus atstovaujanti bendruomeninė organizacija ir 269 kaimo
gyventojus atstovaujančios bendruomeninės organizacijos. Respondentų pasiskirstymas pagal
šalies savivaldybes pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.
Lentelė 1. Respondentų pasiskirstymas pagal savivaldybes
Akmenės r. Alytaus m. Alytaus r. Anykščių r. Birštonas Biržų r. 4 1 7 5 1 8 Druskininkai Elektrėnai Ignalinos r. Jonavos r. Joniškio r. Jurbarko r. 2 4 5 3 6 5 Kaišiadorių r. Kalvarijos Kauno m. Kauno r. Kazlų Rūda Kėdainių r. 5 2 10 7 2 9 Kelmės r. Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Kupiškio r. Lazdijų r. 7 2 7 5 4 6 Marijampolės r. Mažeikių r. Molėtų r. Neringa Pagėgių r. Pakruojo r. 7 6 4 0 2 6 Palanga Panevėžio m. Panevėžio r. Pasvalio r. Plungės r. Prienų r. 1 1 8 8 4 8 Radviliškio r. Raseinių r. Rietavas Rokiškio r. Skuodo r. Šakių r. 7 10 2 5 4 7 Šalčininkų r. Šiaulių m. Šiaulių r. Šilalės r. Šilutės r. Širvintų r. 2 3 6 7 4 4 Švenčionių r. Tauragės r. Telšių r. Trakų r. Ukmergės r. Utenos r. 4 5 6 4 5 4 Varėnos r. Vilkaviškio r. Vilniaus m. Vilniaus r. Visaginas Zarasų r. 6 10 9 6 1 6
Visos bendruomeninės organizacijos turėjo lygias galimybes patekti į atranką. Rezultatai
atspindi visų Lietuvos bendruomeninių organizacijų atstovų nuomones bei pasiskirstymą
Reprezentatyvi anketinė Lietuvos bendruomeninių centrų apklausa buvo atlikta internetu, prieš
tai telefonu paprašant bendruomeninių organizacijų dalyvauti apklausoje ir nurodyti savo
elektroninį paštą. Apklausa atlikta naudojant iš anksto parengtus klausimynus, kuriuos užpildė
respondentai.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
54
Lentelė 2. Lauko darbų suvestinė
Užpildė internetu 236
Nebaigė pildyti 23
Visiškai nepildė anketų 70
Apklausta telefonu 64
Telefonu atsisakė dalyvauti apklausoje 74
VISO apklausta 300
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas 2011
55
PRIEDAS 2. Bendruomeninių organizacijų skaičius
Bendruomeninių organizacijų skaičius šalies savivaldybėse buvo nustatytas tyrimo metu,
naudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateikiama paramos
gavėjų duomenų bazės ir VĮ Registrų centras duomenų bazių duomenis. Duomenų papildymo
tikslais taip pat buvo peržiūrėti vietos veiklos grupių pateikiami jų veiklos teritorijoje veikiančių
bendruomeninių organizacijų sąrašai.
Lentelė 3. Bendruomeninių organizacijų skaičius pagal savivaldybes
Savivaldybė Bendruomenių
organizacijų skaičius
Savivaldybė Bendruomenių
organizacijų skaičius
Alytaus m. 3 Rokiškio r. 37
Alytaus r. 44 Akmenės r. 26
Druskininkai 10 Joniškio r. 39
Lazdijų r. 33 Kelmės r. 39
Varėnos r. 38 Pakruojo r. 38
Birštonas 6 Radviliškio r. 42
Jonavos r. 22 Šiaulių m. 8
Kaišiadorių r. 29 Šiaulių r. 43
Kauno m. 42 Jurbarko r. 28
Kauno r. 60 Pagėgiai 18
Kėdainių r. 53 Šilalės r. 37
Prienų r. 35 Tauragės r. 33
Raseinių r. 57 Mažeikių r. 33
Klaipėdos m. 3 Plungės r. 20
Klaipėdos r. 49 Rietavas 12
Kretingos r. 29 Telšių r. 33
Neringa 1 Anykščių r. 38
Palanga 3 Ignalinos r. 26
Skuodo r. 25 Molėtų r. 26
Šilutės r. 32 Utenos r. 24
Kalvarija 18 Visaginas 2
Kazlų Rūda 20 Zarasų r. 30
Marijampolės r. 39 Elektrėnai 23
Šakių r. 38 Šalčininkų r. 18
Vilkaviškio r. 59 Širvintų r. 23
Biržų r. 43 Švenčionių r. 25
Kupiškio r. 24 Trakų r. 30
Panevėžio m. 2 Ukmergės r. 37
Panevėžio r. 57 Vilniaus m. 46
Top Related