1
Aallaqqaasiut
Ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarummut ilitsersuut kommunimi suliassanik
suliarinnittartunut ilaqutariinnullu paarsisartunut siunnersortinut kiisalu inunnullu allanut
suliamik ingerlatsisunut ulluinnarni sulinerminni malittarisassanik periutsinillu
ilisimasaqarnissamik pisariaqartitsisunut quppersagassatut eqqarsaatigineqarpoq.
Ilitsersuut nalunaarummi kapitalinut qulequttat malillugit suliarineqarpoq. Ilitsersuummi
immikkoortut tamarmik assigiimmik ilusilersugaapput. Qulequttat tamarmik immikkoortunut
pingaarnernut pingasunut agguarneqarput;
- Immikkoortoq siulleq tassaavoq eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
quppilertorneqarsinnaasoq. Taamaaliornikkut suliamik aalajangersimasumik
ingerlatsinermi paasilertuisoqarsinnaalluni
- Immikkoortup aappaata imarai najoqqutassiat ilitsersuutit suliamik
aalajangersimasumik ingerlatsinermi atorneqarsinnaasut. Najoqqutassiat
nalinginnaasumik atorneqartarnissaat kaammattuutigineqarpoq, taamaaliornikkut
paasilertuinissaq ajornannginneruleqqullugu kiisalu suliat imarisamikkut
assigiiaarnissaat qulakkeerneqaqqullugu
- Immikkoortut pingajuanni kapitalit ataasiakkaat taakkunanilu aalajangersakkat
sukumiisumik nassuiarneqarput. Maleruagassat qanoq paasineqarnissaasa
nalornissutaanissaa pinngitsoortinniarlugu immikkuualuttut ilanngullugit
ilitsersuusiorneq suliamik ingerlatsisunut tapertaasussatut eqqarsaatigineqarpoq.
Ilitsersuut Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-
imeersumi kiisalu ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni
nr. 17, 8. november 2017-imeersumi taaguutinik ikiorneqarnissamullu periarfissanik
paasinninnissamut tapersiutaavoq. Taamaattumillu ilitsersuut meeqqanut inuusuttunullu
kiisalu ilaqutariinnut paarsisartunut suliassaqarfimmi inatsisinut taartaasutut
isigineqassanngilaq.
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaat nr. 20, 26. juni 2017-imeersoq
kiisalu ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat tassunga atatillugu
nalunaarutaat nr. 17, 8. november 2017-imeersoq tunngavigalugit ilitsersuut
Isumaginninnermut Aqutsisoqarfiup Qitiusumik Siunnersuisarfianit suliarineqarpoq.
Ilitsersuutip imarisaasa ingerlaavartumik naleqqussarneqartarnissaat Qitiusumik
Siunnersuisarfik aqqutigalugu Isumaginninnermut Aqutsisoqarfimmit qulakkeerneqassaaq.
Kommunini sulisut Qitiusumik Siunnersuisarfimmut maili
[email protected] atorlugu saaffiginninnermikkut Isumaginninnermut
Aqutsisoqarfimmit siunnersorneqarsinnaapput.
2
Indhold Aallaqqaasiut ........................................................................................................................................... 1
Kommunini sulisut Qitiusumik Siunnersuisarfimmut maili [email protected] atorlugu
saaffiginninnermikkut Isumaginninnermut Aqutsisoqarfimmit siunnersorneqarsinnaapput. ................. 1
Kapitali 1 Kommunip aaqqissuussaanik ilaqutariit paarsisartut ............................................................. 4
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik .................................................................................................. 4
Najoqqutassiat .................................................................................................................................... 6
Ilaqutariinnik paarsisartussarsiorluni apersuinermi ilitsersuut ...................................................... 6
Sukumiisumik nassuiaanerit ............................................................................................................... 9
Iliuusissatut pilersaarutip suliarineqarnerani nalilersoqqinneqarneraniluunniit paarsinermut
meeqqallu ineriartornerannut tunngatillugu tusarniarneqarnissartik ilaqutariit paarsisartut
naatsorsuutigissavaat. .................................................................................................................... 14
Paarsinissamut akuersissut tunniunneqarpat ............................................................................... 20
Kapitali 2 Ilaqutariittut paarsisuunissamut akuersissut ........................................................................ 21
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik ................................................................................................ 21
NAJOQQUTASSIAT ............................................................................................................................. 23
Qinnuteqarnermi immersugassaq ................................................................................................ 23
Akuersinermik nalunaarut ............................................................................................................ 31
Pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaat (Meeqqanik pinerliisimannginnermut
uppernarsaat immikkut aaneqassaaq).......................................................................................... 32
Meeqqanik pinerliisimannginnermut uppernarsaat ..................................................................... 33
Peqqissutsimut uppernarsaat ....................................................................................................... 34
Aningaasatigut paasissutissat ....................................................................................................... 35
Angajoqqaarsiassatut akueritinneq .............................................................................................. 36
Paarisaqarnermik akuersissummik atorunnaarsitsineq ................................................................ 37
Akuerineqannginnermut Ilisimatitsissut ....................................................................................... 38
Ilaqutariinnik paarsisartunik ataatsimut isigalugu misissueqqaanermi apersuinermut ilitsersuut
...................................................................................................................................................... 39
Inuttut atukkat pillugit nalunaarusiaq .......................................................................................... 46
Sukumiisumik nassuiaanerit ............................................................................................................. 49
Kapitali 3 Paarsinissamut akuersissut aamma ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut
isumaqatigiissut .................................................................................................................................... 51
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik ................................................................................................ 51
Immersugassat .................................................................................................................................. 52
Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissut .................................................. 52
Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissummik atorunnaarsitsineq. .......... 53
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut ............................................................ 54
3
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut ............................................................ 55
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummik atorunnaarsitsineq ..................... 58
Angajoqqaarsianiit meerarsiaq pillugu nalunaarusiaq ................................................................. 59
Sukumiisumik nassuiaanerit ............................................................................................................. 63
Kapitali 4 Ilinniartitsineq ilitsersuinerlu ................................................................................................ 66
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik ................................................................................................ 66
Sukumiisumik nassuiaanerit ............................................................................................................. 68
Ilinniaqqinneq ............................................................................................................................... 68
Kapitali 5 Aningaasanut tunngasut nerisassarsiutissat, kaasarfimmiussat atisassarsiutissallu ............ 70
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik ................................................................................................ 70
4
Kapitali 1 Kommunip aaqqissuussaanik ilaqutariit paarsisartut
Inatsisit tunngaviusut:
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaat nr. 20, 26. juni 2017-imeersumi
paragraf’it (§§) 37, 38 aamma 39.
Ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaat nr. 17, 8.
november 2017-imeersoq §§§ 1-3
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
1 Ilaqutariit qanigisatut paarsisartut
2 Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut
3 Ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut
4 Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut
5 Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip suliassai
6 Pisussaaffiit aamma pisinnaatitaaffiit
7 Angajoqqaarsiassanik nutaanik pissarsiorneq
8 Naleqquttuuneq
9 Inisseereernermi Naalakkersuisunut nalunaaruteqarneq
5
Ilaqutariinni paarsisarnerit assigiinngitsut sisamat, meeqqat tapersersorneqarnissaannut
Inatsisartut inatsisaanni kiisalu ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat
nalunaarutaanni allaaserineqartut, immikkoortumi matumani atuarsinnaavatit.
Angerlarsimaffiup avataanut inissiinermi eqqumaffigineqassaaq pissutsinik immikkut
illuinnartunik pissutissaqanngippat meeraq pingasut inorlugit ukiulik pingasunik
ukioqalersimatinnani inissiivimut allamut nuunneqaqqusaanngimmat.
Meeqqat tapersersorneqanissaannut Inatsisartut inatsisaanni § 37, imm. 3, ilaqutariinnut
paarsisartunut tunngasoq naapertorlugu kommunalbestyrelsip, ilaqutariit paarsisartut
meeqqalluunniit qinnuteqarnerata kingorna, aalajangersinnaavaa meeqqap ilaqutariinnit
paarsisartunit inissiiffissamut allamut nuutsinneqannginnissaa, meeqqap ilaqutariinni
paarsisartuni inissisimanera meeqqamut pitsaanerpaatut isigineqartariaqarpat.
Meeqqat tapersersorneqanissaannut Inatsisartut inatsisaanni § 41, imm. 3, ikiorsiinermi
suliniutit unitsinneqarnerinut tunngasoq naapertorlugu angerlartitsineq pisinnaanngilaq
meeraq, angajoqqaatut oqartussaassusilik inissiiffillu minnerpaamik sapaatit akunnerinik
aqqaneq-marlunnik sioqqutsilluni nalunaarfigineqarsimanngippata, tassa meeqqamut
pitsaanerusoq isiginiagassallu allat pingaarutillit nalunaarutiginninnissamut killiliussap
taassuma saneqqunnissaa pisariaqalersinngippassuk. Isiginiagassat allat pingaarutillit
tassaasinnaapput meeraq paarineqartoq inissiiviusumi paarinerlunneqarpat, sumiginnagaappat
imaluunniit kinguaassiutitigut innarlerneqarpat.
Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut paarsinissamut akuersissummik peqaratik
meeraq ulloq unnuarlu qaammatit tulleriiginnaat aqqaneq-marluk iluini qaammatinik
pingasunik sivisunerusuni tigummisinnaanngilaat. Meeraq qaammatit pingasut sinnerlugit
paarineqarpat nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisut ilaqutariinnut qanigisatut
paarsisartunut atugassarititaasunut nuunneqassapput.
6
Najoqqutassiat
Ilaqutariinnik paarsisartussarsiorluni apersuinermi ilitsersuut
Ilaqutariinnut angajoqqaarsianngorsinnaasunut paasissutissat
Meeqqamut immikkut ittunik iliuuseqaritsi! – Oqilisaassisartutut – angajoqqaarsiaasartutut
soqutiginnippit?
Ilaqutariittut oqilisaassisartutut imaluunniit angajoqqaarsiatut suliaqarusukkussi
pingaaruteqarpoq ilissi:
• inissaqartitsinissarsi, piffissaqarnissarsi aamma nukissaqarnissarsi
• Meeqqanut inuusuttuaqqanullu tunngasunik misilittagaqarnissarsi
• Meeraq aalajaatsumik toqqissisimasumillu atugassaqartissinnaagissi, meeqqallu
ineriartornerani tapersersuisinnaanersi?
• Meeqqap angajoqqaavinik pisortanillu suleqateqarsinnaaneq?
• Peqqissuunersi?
• Pinerluuteqarsimannginneq?
Suut isumaliutigissavisigit aalajanginninnissinni?
• Angajoqqaarsiatut ilaqutariiunermi / oqilisaassisartutut ilaqutariiunermi ilaqutariit
tamarmiusut akuusarpat?
• Ilissi ilaqutariittut angajoqqaarsiaasutut ukioq naallugu ulloq unnarlu tamaat
piareersimasussaavusi
• Ilaqutariittut inuunersi allaanerulissaaq, ulluinnaat, sapaatip akunnerata naaneri aamma
sulinngiffeqartarneq, -meerarsiat amerlasuutigut inersimasunut pitsaasumik
attaveqarnissamik amigaateqartarmata, ilissilu atorfissaqartsittarlusi ullut tamaasa
nalunaaquttap akunnerini amerlasuuni
• Ilaqutariinni meeraq nutaaq ilissi meeqqassi inuunerannut sunniuttarpa?
• Meeraq sunik ajornartorsiuteqarsinnaanera
• Ilissi angajoqqaarsiatut oqilisaassisartutut meeraq tunniuttassagassiuk ulluinnarmut ilissi
nammineq ornigisarinngisassinnut
• Meeraq piffissami aalajangersimasumi ”attartuinnarassiuk”, sivikitsumi imaluunniit
sivisusinnaasumi
• Meeqqap angajoqqaavinik suleqateqarsinnaassagassi meeqqamut iluaqutissat
angujumallugit
Ilissi ilaqutariittut angajoqqaarsiaasutut qanoq ilissavisi?
• Paasissutissanut immersugassamik immersuissaasi
7
• Akuerissavarsi ilissinnut tunngasunik paasissutissanik piniartoqarsinnaaera, peqqissutsimut
uppernarsaatinik, pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaatinik aamma meeqqanut
tunngasumik uppernarsaatinik
• Najugaqarfigisassinni kommunissinnut saaffiginnissaasi meerarsiaqarsinnaanermut
akuersissummik piniarlusi
• Ilaqutariinnut meerarsiaqartartunut siunnersortimik pulaarneqassaasi, taannalu apeqqutinik
arlalinnik apersuissaaq kingornagullu naliliissalluni ilissi akuerineqarsinnaanersusi
Qanoq pisoqassava meerarsiassap isertinnginnerani?
• Ilaqutariinnut meeralinnut immikkoortortami sulisuusumit ilissinnut pulaartoqassaaq,
paasissutissiissallunilu meeraq taassumalu qanoq maannakkut inissisimanera pillugit.
Ilisimatinneqassaasi suliassanut tunngatillugu qanoq naatsorsuuteqartoqarnersoq ilissinniik
• Alloriarneq tulleq tassaassaaq meeqqap angajoqqaavisalu ilissinnut pulaarnissaat
Ilaqutariittut angajoqqaarsianut isumaqatigiissut (kontrakti)
Meeqqamik meerarsiartaarussi, taava ilaqutariittut meerarsialittut isumaqatigiissutissamik
suliaqartoqassaaq, makkuninnga isumaqatigiissutaasussanik imaqartumik:
• ilaqutariittut angajoqqaarsiatut akissarsiassat annertussusissaat
• immikkut aningaasartuutaasinnaasut
• isumaqatigiissummik atorunnaarsitsinissami malittarisassat
• meeqqap angajoqqaavinik suleqateqarneq
• nakkutilliineq aamma ilitsersuut
Qanoq pisoqassava meerarsiaq iserterpat?
• amerlasuutigut, kisianni tamatiguunngitsoq, meeraq ilissinni pulaartutut
pissusilersoqqaassaaq, - ulluinnanngunngikkallassapput, qaammatit pingasut sisamat,
ilissinnut aamma meerarsiassinnut
• ilissi meeqqassi kammalaatitaartik ilinniaqqaassavaat, ulluinnaallu allaanerulerneri
sungiunniaqqaassallugit
Suut ajornakusoorsinnaappat meerarsiaqarnermi?
• sinnganeq meerarsiap aamma ilissi meeqqassi akornanni
• ilissi inuttut immissinnut annikigisoortarsinnaavusi
• naatsorsuutigeriinngisassinnik ilaquttaniit, ikinngutiniit aamma eqqaamiuniit
misigisaqartarsinnaavusi
• meeqqap angajoqqaavi suli meeqqamut oqartussaasuupput meerarsiaqarnerup
ingerlanenerani, aperineqaqqaartassappullu assersuutigalugu meeqqap killortinnginnerani,
ilissilu tamatigut iluarinngisassinnik meerarsiassinnut pissuseqartarsinnaallutik.
• meerarsiassi ajornartorsiutigisarsinnaavaa misigissutsiminik ilissinnut anitsinissani
8
• meerarsiarsi ajornartorsiorsinnaavoq ilissi avatangiisissinnut, atuarfimmut il.il.
akulerunniarnermini
• ilaqutariittut ”tamat isaanniittutut” inissisimaneq, tassanilu professionel-iusumik
suleqatigisartakkat meeqqamik inissiisimanermut ilissi isummassinniit allaanerusunik
isumaqarsinnaasarneri
Kia angajoqqaat meerarsiallit piffissami inissiiviusumi tapersersortarpai?
• Akuttunngitsumik isumaginninnermut ingerlatsivimmiit meeqqamik nakkutilliisuusuniit
pulaarneqartassaasi.
• Angajoqqaarsiatut meerarsialittut ilitsersuinermik, tapersersuinermik aamma
siunnersorneqarnermik tunineqartassaasi. Sukkulluunniit isumaginninnermut ingerlatsivimmi
inummut attaveqaataasumut saaffiginnissinnaavusi tamanna atorfissaqartikkussiuk.
Qanoq piffissaq meerarsiaqarneq naammassineqartarta?
Meerarsiaqarnermik suliaqarneq assigiinngitsunik tunngavilimmik unitsinneqarsinnaavoq:
• inissiinermut tunngaviusut piujunnaarneri
• angajoqqaat meeqqap angerlarnissaa kissaatigigaat
• ilissi angajoqqaarsiaajunnaarumarnersi
• kommuni aalajangerpat meerarsiaqartitsineq taamaatissasoq
• meeraq neqeroorutinik allanik atorfissaqartitsilerpat
• meerarsiaasoq nuukkusulerpat
Tamanna ilissinnut qanoq isumaqarpa?
• meerarsiassinnik inuulluaqqusisariaqalersusi, qanillisimasassinnik
attavigilersimasassinnillu
• meerarsiaqarnersi immaqa ilissinnut nuanniitsumik isumaqatiginngisassinnilluunniit
unitsinneqartoq
• meerarsiassinnut attaveqarnersi immaqa unittoq
9
Sukumiisumik nassuiaanerit
Ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17-imi ilaqutariinni
paarsisitseriaatsit assigiinngitsut pingasuupput.
Ilaqutariit qanigisatut paarsisartut
Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut
Ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut
Ilaqutariinni meeqqanik paarseriaatsit siuliani taaneqartut pingasut saniatigut meeqqat
tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20-mi § 38 malillugu ilaqutariinni
paarsisitseriaaseq alla atuuppoq, tassalu nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut.
Ilaqutariit qanigisatut paarsisartut
Tassani pineqarput inuit immikkut meeqqamut angerlarsimaffiup avataani
inissinneqartussamut attaveqarlutillu attuumassuteqartut. Tassaasinnaapput ilaqutariit
paarsisartut meeqqap ilaqutarisai qanigisaaluunniit, imaluunniit tassaasinnaallutik ilaqutariit
ikinngutaat sulisulluunniit ilinniarsimasut meeqqamut arlaatigut attaveqarlutillu
attuumassuteqartut. Ilaqutariinni qanigisatut paarsisartuni inisseeriaaseq taanna
pilersinneqarpoq meeraq attaveqarfigisartakkaminit nalunngisaminit
attuumassuteqarfigeriikkaminilluunniit qimaguteqqunagu, taamaalilluni meeraq avatangiisitut
qanigisaminiiginnarsinnaaqqullugu ilaquttaminiiginnarsinnaaqqulluguluunniit. Tamatumani
siunertaavoq meeraq inissinneqarnermi nalaani avatangiisinit qanigisaminit
peersinneqannginnissaa.
Meeqqap qanigisaminut inissinneqarsinnaaneranut aalajangiisuusoq tassaavoq meeqqap
ilaqutariillu pineqartut akornanni attuumassuteqartoqarlunilu attaveqarnissaq (tak.
angerlarsimaffiup avataanut inissiisarneq). Ilaqutariit qanigisatut paarsisartut meeqqamut
aalajangersimasumut atatillugu akuerisaasarput, taamaalillunilu meeqqanik allanik
ilaqutariinnut taakkununnga ingerlatsiviup inissiinissaa periarfissaanngilaq.
Ilaqutariit qanigisatut paarsisartut angajoqqaatut oqartussaassuseqartumik
ilaqutariinnulluunniit ilaasunik allanik ulloq unnuarlu tigumminnissinnaanngillat.
Ilaqutariinnut kommunip aaqqissuussaanik paarsisartunut aalajangersakkat
aningaasarsiarititallu assingi malillugit ilaqutariit qanigisatut paarsisartut
paaqqinninnersiutisiaqartinneqartarput. Aningaasaqarnermut tunngasumik pissutsit kapitali 7-
imi paasisaqarfigisinnaavatit.
Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut
Tassani pineqarput inuit ilaqutariittut paarsisartutut akuerineqarnissamik kommunimut
najugaqarfigisaminnut qinnuteqarsimasut. Tassa pineqarput inuit meeqqamik ataatsimik
arlalinnilluunnit ilaqutariittut paarsisartutut suliassamik isumaginnissinnaasutut
misissorneqarsimallutillu piukkunnartutut nalilerneqarsimasut. Inunnik taakkuninnga
10
misissuinermi ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip isummerfigisarpaa meeqqat qassit
ilaqutariinnut taakkununnga inissinneqarsinnaanersut, isummerfigineqartarporlu meeqqap
immikkut pisariaqartitaanik naammassinninnissamut ilaqutariit naleqqunnersut. Tamannalu
isumaqarpoq ilaqutariit ilaasa meeqqat annertuunik unammilligassaqartut
tigusinnaasassagaat, soorluttaaq ilaqutareeqartartoq meeqqanik annertunngitsunik
unammilligassalinnik taamaallaat tigusisinnaasunik.
Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut angajoqqaatut oqartussaassuseqartumik
ilaqutariinnulluunniit ilaasunik allanik ulloq unnuarlu tigumminnissinnaapput.
Ilaqutariit paarsisartut meeqqamik tigummisaqaleraangamik
paaqqinninnersiutisiaqartinneqartarput aammalu nerisaqarnermut ineqarnermullu
akiliuteqarfigineqartarlutik. Aningaasaqarnermut tunngasumik pissutsit kapitali 5-imi
paasisaqarfigisinnaavatit.
Meeqqamik ilaqutariinnut paarsisartunut inissiineq ilaqutariinnut paarsisartunut immikkut
suliniarnartuuppat paaqqinninnersiutit 50 %-imik 100 %-imilluunnit qaffanneqarsinnaapput.
Tak. nalunaarummi § 22 Imm. 3. Imm. 2 naapertorlugu. Meeqqamik ilaqutariinnut
paarsisartunut inissiineq, perorsaaneq isumassuinerlu eqqarsaatigalugit ilaqutariinnut
paarsisartunut immikkut perorsaanikkut isumassuinikkullu suliniarnartuuppat
paaqqinninnersiutit Naalakkersuisoqarfimmit annertussusilerneqartut, 50 pct.-imik 100 pct.-
imilluunniit qaffanneqarnissaat kommunalbestyrelsip aalajangersinnaavaa.
Ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut
Tassani pineqarput inuit, meeqqanik annertuumik unammilligassalinnik, tassungalu
ilanngullugu annertuumik sumiginnagaasimanertik innarligaasimanertilluunniit pissutigalugu
naapertuutinngitsumik avatiminnut qisuariartartunik isumassuinissaminnut tunngavissiisunik
immikkut ilisimasatigut tunuliaquteqarnertik imaluunnit naleqquttunik misilittagaqarnertik
tunngavigalugu ilaqutariittut inuussutissarsiutigalugu paarsisartutut
ingerlatsisinnaalerumallutik kommunimut najugaqarfigisaminnut qinnuteqarsimasut.
Ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut assersuutigalugu tunuliaqutarisinnaavaat
perorsaasuuneq, isumaginninnermi siunnersortaaneq imaluunniit allatigut ilinniakkanik
tunuliaqutaqarneq, taamaalillutillu meeqqanik, assersuutigalugu ulloq unnuarlu
angerlarsimaffimmut perorsaanikkut katsorsaaviusartunut inissinneqarnissamik
pisariaqartitsinngikkaluarlutik, tapersersorneqarnissamik immikkut pisariaqartitsisunik
isumassuinissamut immikkut piginnaaneqartutut naleqquttutullu isigineqartut.
Nalunaarummi § 3, imm. 2 naapertorlugu ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut
taamaallaat allamik inuussutissarsiutigalugu suliffeqarsinnaapput piffissami meeqqap
paarineqartup meeqqalluunniit paarineqartut ulluunerani paaqqinnittarfimmiinneranni
atuarneranniluunniit.
Ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut kommunimit aalajangersimasumik
akissarsiaqartinneqarput, taamaalillunilu meeqqat ilaqutariinnut inissinneqartut
nerisaqartinneqarnerannut ineqartinneqarnerannullu taamaallaat akiliisoqartarluni.
11
Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut
Tassani pineqarpoq meeqqamik najugaqartitsinissamik isumassuinissamillu angajoqqaatut
oqartussaasut ilaqutariinnut namminneq isumaqatigiissuteqarsinnaanerat. Angajoqqaatut
oqartussaassuseqartut suli meeqqamut pilersuisussaasarput, taamaattumillu ilaqutariinnut
paarsisartunut meeqqap pilersorneqarnissaanut akiliuteqarnissaq pillugu namminneq
isumaqatigiissuteqartarlutik. Meeraq nammineq aaqqissuussamik ilaqutariinni paarsisartuni
qaammatit 12-it malittuinnaat iluanni qaammatit pingasut sinnerlugit najugaqarsimappat,
angajoqqaarsiaasut meeqqamik ineqartitsinissaminnut akuersissummik peqartussaassapput,
taamalu ilaqutariit qanigisatut paarsisartutut inissisimalersarlutik. Taamaalilluni ilaqutariinnut
kommunimit aaqqissuussamik paarsisartunut aalajangersakkat piumasaqaatillu malillugit
akuersissummik tunniussinissaq pillugu aalajangiisoqassaaq.
Meeqqap qaammatit 12-it malittuinnaat iluanni qaammatini pingasuni tamatuminngaluunniit
sivisunerusumi najugaqareernerani ilaqutariinnut qanigisatut paarsisartunut aalajangersakkat
malillugit paaqqinninnersiutisiaqartitsoqassaaq.
Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartunut tunngatillugu eqqaamasassanut
nalunaarsuiffik
1. Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut tassaapput; ilaqutariit meeqqamik,
angajoqqaatut oqartussaasut namminneq piumassutsiminnik imminni
najugaqartitaannik isumassuinermik paarsinermillu isumaginnittut.
2. Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut paaqqinninnissamut
akuersissummik peqaratik qaammatit 12-it imminnut malittuinnaat iluanni qaammatit
pingasut sinnerlugit meeqqamik ulloq unnuarlu tigumminnissinnaanngillat.
3. (Nammineq aaqqissuussamik paarsisartuunermit) ilaqutariittut qanigisatut
paarsisartunngorneq; pissaaq meeraq qaammatit sinnerlugit najugaqartinneqarpat.
Nammineq aaqqissuussamik ilaqutariit paarsisartut ilaqutariit qanigisatut
paarsisartunut atugassaritaasunik atugassaqartinneqalissapput.
4. Paaqqinninnissamut akuersissut atorunnaassaaq; meeraq qaammatini 12-ini imminnut
malittuinnarni ilaqutariinni paarsisartuni najugaqarsimanngippat.
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip suliassai
Ilitsersuinissap siulliup qaqugu ingerlanneqarnissaap pillugu ilaqutariinnik
paarsisartunik isumaqatigiissuteqarneq
Ilaqutariinnut paarsisartunut nalunaarsuiffiup nutarternissaa, taamaalilluni ilaqutariit
paarsisartut ataasiakkaat meeqqanik qassinik tigummisaqarnersut aammalu ilaqutariit
paarsisartut kikkut inissaqartitsinersut takuneqarsinnaaqqullugu.
Ilaqutariit meeqqanik tassanngaannartumik tigusisinnaasut pillugit meeqqanut
tunngasumik suliassanik ingerlatsisumut isumaginninnikkut piareersimasumut
nalunaarnissaq.
Ilaqutariit paarsisartut pisussaaffiinik piginnaatitaaffiinillu oqaasertalersuinissaq
Nalunaaruteqarnissamut pisussaaffimmik sakkortunerusumik oqaasertalersuineq
Ilaqutariit paarsisartut allanut tusarliusseqqusinnginnerannik oqaasertalersuineq
12
Ilaqutarit paarsisartut tusarniarneqartussaatitaanerannik oqaasertalersuineq
Naammagittaalliorsinnaatitaanermik oqaasertalersuineq
Meeqqamik angerlarsimaffiup avataanut inissiinerup kingorna Qitiusumik
Siunnersuisarfimmut nalunaaruteqarneq
Nalunaarsuisussaatitaaneq eqqaamaneqassaaq
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip ilaatigut suliassarai ilaqutariittut
paarsisartunngornissamut qinnuteqaatit suliarinissaat, misissuinernik suliaqarneq kiisalu
meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaat aammalu ilaqutariit paarsisartut
pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaat naapertorlugit ilaqutariittut paarsisartut
isummerfigisassanngortissallugu.
Taamaalillunilu meeqqap pineqartup sukumiisumik misissorneqarlunilu allaaserineqarnissaa
suliamik ingerlatsisuusup akisussaaffigaa, taamaaliornikkut meeqqap immikkut
pisariaqartitaanik – suliamik ingerlatsisumit allaaserineqartunik – naammassinninnissamut
ilaqutariit naleqquttut ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortimit
pissarsiarineqarsinnaaqqullugit.
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip akisussaaffigaa ilaqutariinni paarsisartuni inissanut
nalunaarsuiffiup malinnaatinneqartarnissaa, taamaasilluni takuneqarsinnaaqqullugu ilaqutariit
paarsisartut ataasiakkaat meeqqanik qassinik tigummiaqarnersut aammalu ilaqutariit
paarsisartut kikkut inissaateqarnersut, taamaalillutillu meeqqanik nutaanik tigusisinnaasut.
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip ilanngullugu akisussaaffigaa ilaqutariit paarsisartut
meeqqanik tassanngaannartumik tigusisinnaasut pillugit pisortani immikkoortortami sulianik
ingerlatsisuusunut naleqquttumik akuttussusilimmik nalunaarutiginissaat, tassungalu
ilanngullugu ilaqutariit paarsisartut tassanngaannartumik tigusinissamut inissaatillit pillugit
isumaginninnikkut piareersimasunut ilisimatitsissuteqarnissaq.
Oqaatigineqassaaq ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarsuiffik meeraq pillugu
nalunaarsuiffimmit immikkoortinneqassammat. Tamatuma kingunerisanik angajoqqaatut
oqartussaassusilinnut tunngasunik ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarsuiffimmi
allattuisoqassanngilaq, soorluttaaq meeraq pillugu nalunaarsuifimmi ilaqutariit paarsisartut
pillugit allattuisoqassanngitsoq
Ilaqutariit paarsisartut tassanngaannartumik inissitanik tigusisinnaasut aammalu
nalinginnaasumik inissitanik tigusisinnaasut imaluunnit ilaqutariit oqilisaassisinnaasut pillugit
nalunaarsuiffimmik suliaqarnissaq kaammattuutigineqarpoq. Ilaqutariit paarsisartut
nukissaqassusiat – meeqqap paarsap pisariaqartitaanik qanoq ittunik mattussusiisinnaanersut
takuneqarsinnaassaaq.
Taamaalillunilu ilaqutariinni paarsisartuni ilitsersorneqarnissamik imaluunniit ilisimasalimmit
tapersersorneqarnissamik pisariaqartitsisoqarnersoq ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip
ilisimassavaa. Kiisalu isumagissallugu tunngaviusumik ilinniartitsinermut ilinniaqqinnermullu
peqataasarnissaat isumagissallugu. Tamanna pillugu ilitsersuummi uani kapitali 4-mi
annertunerusumik paasisaqarit.
13
Pisussaaffiit aamma piginnaatitaaffiit
Ilaqutariit paarsisartut inatsisitigut pisussaaffii aamma piginnaatitaaffii
Allagaatinik takunnissinnaatitaaneq – tak. pisortat ingerlatsineranni suliassat
suliarineqartarnerat pillugu Inatsisartut inatsisaanni § 9, 28 suliani allagaatinik
takunnissinnaatitaaneq aamma paasissutissanik ingerlatitseqqissinnaatitaaneq pisortat
ingerlatsiviannut allamut.
Suliassat suliarineqartarnerannut inatsimmi § 9 naapertorlugu ilaqutariit paarsisartut
akuerineqarnissaminnut tunngasumi suliami allagaatinik takunnissinnaatitaammata
Meeraq paarisartik pillugu suliami allagaatinik ilaqutariit paarsisartut
takunnissinnaanngimmata
Meeqqap angajoqqaavi allallu ilaqutariit paarsisartut akuerineqarnissaannut
tunngasumik suliami allagaatinik takunnissinnaatitaanngimmata
Tunngaviusumik pikkorissarnermi ilinniaqqinnermilu peqaanissaminnut ilaqutariit
paarsisartut pisussaafffeqarmata
Meeqqap paarineqartup angerlartinneqarnissaanut atatillugu sapaatip akunnerinik 12-
inik sioqqutsilluni nalunaartussaaneq ilaqutariinnit paarsisartunit ataqqineqassammat
Ilaqutariit paarsisartut ilitsersorneqarnissamut ilisimasalinnillu
tapersersorneqarnissamut piginnaatitaaffeqarmata
Meeqqamut iliuusissatut pilersaarut ilaqutariinnut paarsisartunut
tunniunneqarsinnaatitaammat
Meeqqap paarineqartup angerlarsinneqarneranut atillugu aammalu
angerlatsitsinissamut isumaqataannginnermi ilaqutariit paarsisartut
nalunaarusiussammata.
Nalunaaruteqarnissamut pisussaaffik sakkortunerusoq
Tak. meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-
imeersumi kapitali 5, § 16.
Ilaqutariit paarsisartut tassaapput inuit pisortat sinnerlugit suliaqartut imaluunniit
atuuffeqartut, tamatumalu kingunerisaanik makku pillugit ilisimasaqalerunik
ilimagisaqaralerunilluunniit ilaqutariit paarsisartut kommunimut nalunaaruteqassapput
1) Kapitali 5 naapertorlugu meeraq inuusuttorluunniit 18-it inorlugit ukiullik immikkut
ikiorserneqarnissamik pisariaqartitsisinnaasoq,
2) Angajoqqaanngortuni pissutsinik pissuteqartumik meeraq inunngornermi
kinguninngua kapitali 5 naapertorlugu immikkut ikiorserneqarnissamik
pisariaqartitsilersinnaasoq,
3) Meeraq inuusuttorluunniit 18-it inorlugit ukiulik nakuuserfigineqarsimasoq
allatigulluunniit innarlerneqarsimasoq.
Nalunaaruteqarnissamut sakkortunerusumik pisussaaffeqarnermut ilaapput meeqqap
paarineqartup qatanngutigisinnaasai ilaqutariinniit paarsisartunit oqilisaassisunilluunniit
ilisimasaqarfigineqalersut.
14
Pisunik nalunaaruteqartussaatitaaffiusunik ilaqutariittut paarsisartutut misigisaqaraanni
ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti tamatigut siullertut nalunaaruteqarfigineqassaaq
aammalu nalorninermi siunnersortinniarluni ilitsersorneqaqqullunilu ilaqutariinnut
paarsisartunut siunnersorti pinerit tamaasa attaveqarfigineqartassaaq.
Ilaqutariit paarsisartut tusarniarneqartussaatitaanerat
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-imeersumi
§ 46, imm. 4. imm. 5. aamma imm. 6 naapertorlugit.
Makku pillugit kommunip inissiisuusup allannguinissamik aalajangiinnginnerani ilaqutariit
paarsisartut tusarneqartussaatitaapput:
Najuisarnissamik isumaqatigiissutit
Angerlartitsinissamik
Inissiiviusumik allannguinissamik
Ilaqutariit paarsisartut suliami akuusutut inissisimanngillat, oqaaseqaataalli aalajangiinissamut
tunngavimmut ilanngunneqarlutillu naapertuuttumik annertussusilimmik
pingaartinneqassapput.
Tusarniaanerup ilusissaa imaluunniit ilaqutariit paarsisartut nalunaarusiamik qanoq
allannissaat pillugu piumasaqaateqartoqanngilaq, kaammattuutigineqarporli najoqqutassiaq
ilitsersuummi matumaniittoq atorneqassasoq.
Tusarniaaneq allaganngorlugu, ataatsimiinneq imaluunniit oqarasuaatikkut oqaloqatigiinneq
aqqutigalugu pisinnaavoq. Taamaalillunilu ilaqutariit paarsisartut oqaaseqaataat meeraq
inuusuttrluunniit pillugu suliamut ilanngunneqassaaq.
Iliuusissatut pilersaarutip suliarineqarnerani nalilersoqqinneqarneraniluunniit paarsinermut
meeqqallu ineriartornerannut tunngatillugu tusarniarneqarnissartik ilaqutariit paarsisartut
naatsorsuutigissavaat.
Naammagittaalliuteqarsinnaatitaaneq
Takuuk meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-
imeersumi § 60.
Naammagittaalliuteqarsinnaatitaaneq isumaqarpoq pisortat aalajangiinerat pillugu
innuttaasoq pisortani oqartussanut allanut naammagittaalliorsinnaasoq.
Naammagittaalliorsinnaatitaaneq isumaqarpoq qinnuteqaatigisaq tamakkiisumik
ilalerneqanngippat/akuerineqanngippat allaganngorlugu tunngavilersukkamik
akissutisinissamut piginnaatitaasoqartoq.
Ilaqutariittut paarsisartutut naammagittaalliorsinnaatitaaneq atuuppoq:
Ilaqutariittut paarsisartuunissamik qinnuteqaatip akuerineqannginnissaanik ilaqutariit
paarsisartut kommunerisaat aalajangerpat.
Meeqqap paarisap pilersorneqarneranut atatillugu aningaasaqarnermut tunngasumik
qinnuteqaatiminnik ilaqutariit paarsisartut tamakkiisumik akuerineqanngippata
15
Najuisarneq attaveqartarnerlu – angajoqqaanut, qatanngutinut allanullu pingaarutilittut
attuumassuteqarfigisanut attaveqarneq pillugu suleqatigiinneq
Tak. meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-
imeersumi § 46, imm. 6.
Ilaqutariittut paarsisartutut suleqatigineqassapput meeqqap / inuusuttup angajoqqaavi.
Meeqqap imaluunniit inuusuttup aamma angajoqqaat attaveqarfigisartakkallu
attaveqatigiittarnerisa meeqqamut pitsaanerusussaq eqqarsaatigalugu ingerlaannarnissaanut
ilaqutariit paarsisartut peqataaqataassapput.
Najuisarnissaq kommunimit aaqqissuunneqartarpoq, sulinermilu tamatumani
pingaartinneqassaaq meeqqap inuusuttulluunniit ungasinnerusoq isigalugu angajoqqaaminut
attaveqarfigisartakkaminullu allanut attuumassuteqarnerata pilersinneqarlunilu
attatiinnarneqarnissaa.
Tamanna isumaqarpoq meeqqap ulluinnarni inuunera pillugu angajoqqaat
paasissutissinneqartarnissaasa qulakkeerneqarnissaanut aammalu angajoqqaat inissiviusullu
akornanni pitsaasumik suleqatigiittoqarnissaanut peqataanissamut kommuni
pisussaaffeqartoq. Amerlasuutigut imaattarpoq ilaqutariit paarsisartut akuttunngitsumik
angajoqqaanik oqaloqateqartarnermikkut tassaasartut meeqqap ulluinnarni inuuneranik
paasissutissiisartut.
Najuisarnermut atatillugu isumaqatigiissutip avataatigut allanngortoqarpat, tamanna pillugu
ilaqutariit paarsisartut suliamik ingerlatsisoq ilisimatissavaat.
Ilaqutariit paarsisartut nipagiussisussaatitaanerat
Tak. pisortat ingerlatsineranni suliassat suliarineqartarnerat pillugu Inatsisartut inatsisaanni
nr. 8, 13. juni 1994-imeersumi § 27.
Meeraq inuusuttorluunniit ilaqutariinnut paarsisartunut inissinneqaraangat meeqqap
inuusuttulluunniit aammalu ilaqutariit atugaat pisortanit suliarisassanngortinneqareertarput.
Allanut tusarliusseqqusinnginneq tassaavoq suliassanik suliarinnittarnermik inatsimmi
paragraffi innuttaasup pigiinnaatitaaffiinik qulakkeerinnittoq. Allanut
tusarliusseqqusinnginneq paasissutissanillu ingerlatitseqqittarneq pillugit inatsisiliornermi
qulakkeerneqarpoq ilaqutariit paarsisartut allallu pisortani sullissisuusut meeraq / inuusuttoq
taakkulu ilaqutaat pillugit paasissutissanik allanut oqaatigeqqunngisanik aatsaat
paarlaasseqatigiissinnaasut, tamanna suliassanik suliarinnittarnermut malillugu
ajornartinneqanngillat aammalu meeqqamut / inusuttumut tunngasumik suliami
pingaaruteqartutut isigineqarpat.
Tamannalu isumaqarpoq meeraq paarineqartoq aammalu meeqqap ilaqutai pillugit
paasissutissanik ilaqutariit paarsisartut inunnut pisortanullu allanut tusarliusseqqusaanngitsut.
Inuit allat assersuutigalugu tassaasinnaapput ikinngut qanigisaq. Pisortat allat assertuutigalugu
tassaasinnaapput meeqqap paarisap atuarfiani ilinniartitsisoq akisussaasoq.
Paasissutissat allanut oqaatigeqqusaanngitsut inuup pineqartup (meeraq pineqartillugu
angajooqqaatut oqartussaassusillit) akuersineratigut aatsaat ingerlateqqinneqarsinnaapput.
Akuersinermi aamma ilaassaaq paasissutissat kimut ingerlateqqinneqarsinnaanerat.
16
Paasissutissat allanut oqaatigeqqusaanngitsut assersuutigalugu tassaapput pissutsit meeqqap
inissinneqarneranut tunngaviusut, nappaat meeqqami imaluunniit taassuma angajoqqaavini
aalajangersimasoq pillugit paasissutissat (aamma takuuk immikkoortoq ”e-mail-it aamma
allakkat qularnaakkat). Pisuni amerlanerpaani ilaqutariinnut paarsisartunut
isumaqatigiissutigineqarsinnaavoq meeraq pillugu paasissutissat, meeqqap atuarfimmi,
ulluunerani paaqqinniffimmi il.il. atugarissaarnissaanut pingaarutillit suleqatigisanut
susassaqartunut ingerlateqqinneqartassasut.
Paarsinissamik isumaqatigiissuteqarnermi allanut tusarliusseqqusinnginnermut
uppernarsaammik ilaqutariit paarsisartut atsiorneqartarput.
Atorfiup taamaatinnerani allanut tusarliusseqqusinnginneq atorunnaarneq ajorpoq.
Tusaatit oqalliffiillu
Tusaatinik assersuutigalugu Facebookimik, Twitterimik il.il. atuinermi inassutigineqarpoq
allanut tusarliusseqqusinnginnerup unioqqutinneqannginnissaa annertusisamik
eqqumaffigineqassammat. Meerap oqilisaassaaq paarisarluunniit pillugu Facebookimi
allataqarnissaq imaluunniit meeqqap attumassuteqarfigisaasalu assinginik angajoqqaat
akuersitinnagit ilisinissaq allanut tusarliusseqqusinnginnermik unioqqutitsineruvoq.
Meeqqap ilaqutaasa ilaqutariillu paarsisartut tusaatini Facebookitut ittuni ikinngutigiinnissaasa
naapertuuttuunnginneranik isumaqarneq isummerneruvoq pitsaasoq. Tamannami
paatsoornermik naapertuutinngitsumillu pisoqarneranik kinguneqarsinnaammat,
taamaattumillu taamatut malittarisassaqarneq meeqqap ilaqutaata ilaqutariillu paarsisartut
akornanni pitsaasumik suleqatigiinnermik illersuinertut isigineqarli. Taamaaliornikkut
misigissutsitigut tatineqannginnissaq qulakkeerneqassaaq.
E-mail aamma allakkat isumannaatsut
Inunnut tunngasumik paasissutissat mianernartut mailikkut taamaallaat
nassiunneqarsinnaapput e-postitut qularnaatsutut nassiunneqarunik.
Paasissutissat inunnut tunngasut oqaatigeqqusaanngitsut mianernartullu tassaapput:
Cpr. Normut – inuup normua
Aningaasanut tunngasumik paasissutissat
Peqqissutsimut tunngasumik paasissutissat
Pinerluuteqarsimanermut tunngasut
Paasissutissat inuuniarnermut tunngasut pingaarutillit
Paasissutissat mianernartut allat, assersuutigalugu ilaqutariit iluanni pissutsinut
tunngasut
Paasissutissat naggueqatigiinnut sorlernut ilaanermut / inuiannit sorlerneernermut
tunngasut
Politikkikkut, upperisarsiornikkut imaluunniit filosofimulluunniit tunngatillugu
inissisimaneq
Kinguaassiutinut tunngasumik paasissutissat
17
Inunnut tunngasumik paasissutissanik isumaginnittarnermut inatsisip Kalaallit Nunaanni
atortuulersinneqarnissanik peqqussut innersuussutigineqarpoq. Paasissutissat mianernartut
inunnut qunngasoq qanoq pissuseqarfigineqassanersut taassani aamma atuarneqarsinnaavoq.
Ilaqutariinnik paarsisartussanik nutaanik pissarsiortarneq
Immikkoortumi matumani najoqqutassiat ataanni immersugassaq qinnuteqartunik
aallarniutaasumik oqaloqateqarnermi apersuinissamut ilitsersuutitut ilaqutariinnut
paarsisartunut siunnersortip atugassaatut eqqarsaataavoq. Immersugassap qinnuteqartunut
sioqqutitsisumik tunniunneqartarnissaa kaammattuutigineqarpoq, taamaaliornikkut
apeqqutigineqartussat taakkunannga piareersimaffigineqarsinnaaqqullugit.
Assigiinngitsunik periuseqarluni ilaqutariinnik paarsisartussanik nutaanik pissarsiorneq
ingerlanneqarsinnaavoq. Suliassaq taanna ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip
nalinginnaasumik suliassarisarpaa. Periarfissaavoq,
Soqutiginnittunut tamanut siumoortumik nalunaaqqaarani takkuffigineqarsinnaasumik
unnukkut tamanut ammasumik aaqqissuussinermik akuttunngitsumik ingerlatsisarneq.
Tassani ilaqutariinnut paarsisartunut atugassaritaasut, misissuinernik ingerlatsineq,
aningaasarsiarititat, ilitsersuisarneq il.il. pillugit ilaqutariinnut paarsisartunut
siunnersortimit ilisimatitsissutigineqassapput.
Tusagassiutini, Facebookimi tusaatiniluunniit allani nalunaaruteqarluni.
Meeqqat paarineqartussat ilaqutariillu paarsisartut imminnut naleqqunnissaat
Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissummik pisimagaanni meeqqamik
aatsaat paarsaqalertoqarsinnaavoq, tassa meeqqamik paarsaqassagaanni ilaqutariittut
paarsisartuunissamut akuersissummik aammalu meeqqamik paarsinissamut akuersissumik
peqartariaqarpoq.
Paarsinissamut akuersissummik tunniussinnginnermi ilaqutariit paarsisartut meeralu imminut
naleqqunnerat nalilersorneqassaaq.
Ilaqutariit paarsisartut meeqqallu imminnut naleqqunnerannik nalilersuinermi suliamik
ingerlatsisup suliassai:
Nalequttussarsiornissaq sioqqullugu ilaqutariinnut siunnersiortip meeraq
angajoqqaallu pisariaqartitaat kissaataallu pillugit oqaloqatigissavai.
Meeqqap immikkut pisariaqartitaanut naleqquttunik ilaqutariinnik paarsisartunik
pissarsinissaq siunertaralugu ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortimut
attaveqassaaq.
Naleqquttuunersut paasiniarlugu ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti
peqatigalugu ilaqutariinnut paarsisussanut pulaarneq. Ataatsimiinnermi tassani
meeqqap unammilligassai pillugit ilaqutariit paarsisartut ilisimatinneqassapput.
Inissiinissaq aalajangiunneqarpat meeqqamut iliuusissatut pilersaarut ilaqutariinnut
paarsisartunut tunniunneqassaaq.
Meeraq ilaqutariinnut paarsisartunut nuutsinnagu ilaqutariit paarsisartunngortussat
meeraq angajoqqaavilu peqatigalugit ataasiarluni arlaleriarluniluunniit
pulaarneqassapput.
18
Meeraq, angajoqqaat, ilaqutariit paarsisartut suleqatigalugit najuisarnissamik
isumaqatigiissut suliarineqassaaq.
Ingerlanerani angajoqqaat apeqqutissarisinnaasaasa akineqarnissaat qulakkiissallugu.
Meeqqamik ilaqutariinnut paarsisartunut inissiinissaq ingerlatsivimmit aalajangerneqarpat
meeqqap immikkut pisariaqartitaanut naleqquttunik ilaqutariinnik paarsisartunik
pissarsinissaq siunertaralugu suliamik ingerlatsisoq ilaqutariinnut paarsisartunut
siunnersortimut attaveqassaaq. Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip suliamik
ingerlatsisoq peqatigalugu ilaqutariit paarsisussat pulaassavai, tamatumani paasiniarlugu
ilaqutariit meerarlu imminnut naleqqunnersut. Ataatsimiinnermi tassani meeraq qanoq ittunik
unammilligassaqarnersoq pillugu suliamik ingerlatsisup ilaqutariit paarsisasartut
ilisimatissavai, taamatullu naapertuutinngitsumik angerlartitsinissat / imalunniit
meeqqamulluunniit ilaqutariit paarsisartut allanngortinneqarnissaat pinngitsoortinniarlugit
meeqqap ilaqutaanut tunngasut aammalu najuisarnissamut pilersaarutit il.il. naleqquttumik
annertussusilimmik ilisimatitsissutigineqassapput.
Ilaqutariinni paarsisartuni pineqartuni meeraq inissinneqassasoq aalajangerneqarpat
iliuusissatut pilersaarummik suliamik ingerlatsisoq ilaqutariinnut paarsisartunut
tunniussissaaq aammalu ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti isumaqatigiissumik kiisalu
paarsisuunissamut akuersissummik suliaqassaaq, tassungalu ilanngullugu
paaqqinninnersiunik aalajangersaanissaq isummerfigissallugu.
Meeraq ilaqutariinnut paarsisussanut nuutsinnagu suliamik ingerlatsisoq, meeraq
angajoqqaallu ilaqutariinnut paarsisartunut ataasiarlutik arlaleriarlutilluunniit pulaassapput.
Meeraq nooreerpat ilitsersuineq siulleq qaqugu ingerlanneqassanersoq aammalu
ilisimasalinnit tapersersorneqarnissaq qaqugu neqeroorutigineqarsinnaanersoq ilaqutariinnut
paarsisartunut siunnersortip ilaqutariillu paarsisartut isumaqatigiissutigissavaat.
Meeqqat inuusuttullu inissinneqartussat inuttut ineriartornermi, peqqissutsikkut,
ilinniagaqarnermi namminerisamillu inersimasutut inuunissamut peqatimittut
perarfissaqarnissaannik ilaqutariit paarsisartut sorliit qulakkeerinnissinnaanerannik
misissuinermi suliaq annertuvoq. Tassunga peqatigitillugu iliuusissatut pilersaarummi
anguniakkat, angajoqqaanik attaveqaqatigisartakkanillu allanik suleqateqarnissap
eqqortinnissaat suliami qulakkeerneqassaaq, soorluttaaq ineriartornissamut,
ilikkagaqarnissamut, peqqissutsimut inuunerissaarnermut il.il. tapersiinissaq
qulakkeerneqassasoq.
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip ilaqutariinnillu siunnersortip naleqquttuunermik
nalilersuinermi inissisimanerat
Meeqqap inuusuttulluunniit inissinneqarnissaa aalajangerneqareerpat, inissinnissamut
tunngatillugu kissaataat pisariaqartitaallu pillugit siunnersortip meeraq angajoqqallu
oqaloqatigalugit naleqquttuunermik nalilersuineq aallartissavaa.
Naleqquttuunermik nalilersuinermi kingusinerusukkut ilaqutariinnut siunnersortip ilisimasani
ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortimut naleqquttuunermik nalilersuinermik
isumaginnittussamut tunniutissavaai, tassunga ilangullugu kissaatigisat pisariaqartitallu
paasinarsisinniarlugit itisiliilluni sulineq ingerlanneqartariaqartoq. Ilaqutariinnut
paarsisartunut siunnersortip qaqugukkut akulerutsinneqartarnera kommunimit kommunimut
19
assigiinngiiaarpoq. Kommunit ilaanni ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti meeqqammik
meeqqallu ilaqutaanik oqaloqateqarnerni tamani ilaanniluunniit peqataasarpoq. Allani suliap
ingerlanneqarnerani aatsaat kingusinerusukkut peqataalertarput. Taamatuttaaq kommunini
innersuussisarnermi periutsit assigiinngiiaarput. Kommunit ilaasa naleqquttuunermut
misissuineq innersuussisussatut suleqatigiinni ingerlattappat, tassani innersuussinissaq
siunertaralugu ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti, ilaqutariinnut siunnersorti aammalu
kommunip ulluunerani aammalu ulloq unnuarlu neqeroorutini pisortai
ataatsimeeqatigiittarlutik. Tassani inissiivissap pitsaanerpaap nassaarineqarnissaa
siunertaralugu meeraq pillugu suliaq oqallisigineqartarpoq. Ilaqutariinni paarsisartuni
inissiinissaq aalajangerneqareerpat ilaqutariit paarsisartut meeqqamut naleqquttut
nassaariniarnerannik suliaq ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip ingerlateqqittarpaa.
Kommunini innersuussisartunik suleqatigeeqanngitsuni ataatsimiittartoqanngitsunilu
ilisimasat katersorneqarallarsimasut ilaqutariinnut siunnersortimit ilaqutariinnut
paarsisartunut siunnersortimut, naleqquttussarsiorluni suliaqarnermik ingerlatitseqqittumut
nuunneqartarput.
Naleqquttuunermik nalilersuinermi meeqqamik taassumalu ilaqutaanik peqataatitsineq
Naleqquttuunermik nalilersuinnginnermi pisariaqartitaat kissaataallu pillugit ilaqutariinnut
siunnersortip meeqqamik angajoqqaavinillu oqaloqateqartarpoq. Oqaatigineqareersutut
iliuusissamik toqqaannginnermi meeqqap oqaloqatigineqarnissaa inatsisini
piumasaqaataavoq. Tamatumani qulakkeerniarneqarluni ilaqutariinnut paarsisuulersussanut
meeqqap kissaatigisaasa tusarneqarnissaat. Meeqqamik oqaloqateqarnermi ilaqutariinni
paarsisartuni inuuneqarnissamini meeqqap qanoq kissaateqarlunilu naatsorsuutiginninnerata
oqaluuserineqarnissaa pingaaruteqarpoq (piffissap taamaalinerani iluusissamik
aalajangiisoqareersimappat), tassunga ilanngullugu meeraq qanoq najugaqarusunnersoq;
meeraq ilaqutariinni paarsisartuni meeqqanut allanut qanoq isumaqarnersoq, ilaqutariit
paarsisartut naatsiiveqassanersut, timersortassanersut il.il. Aammali pingaaruteqarpoq
meeqqap eqqasuutai pillugit oqaloqatiginissaa, taamaalilluni meeraq oqaloqatigiinnerni
ilaqutariinnut paarsisartunut nuunnermi allanngortoqarujussuarnissaanut tunngatillugu
ilisimasaqarnerulerniassammat toqqissisimanerulerlunilu. Ilaqutariinnut paarsisartunut
nooreernermini angajoqqaani takusassanerlugit, ilaqutariit paarsisartut meeqqamut
ilasseraanngissanersut imalunniit ilaqutariit paarsisartut nuannarinngissaneraanni meeqqap
eqqasuutigisiinnavaa.
Tamanna aamma atuuppoq ilaqutariinnut siunnersortip meeqqap angajoqqaavinik
oqaloqateqarnerani, tassani ilaatigut meeqqamik pisariaqartitaasa, soqutigisaasa, ullup
ingerlanerani iliuuserisartagaasa il.il. oqaluttuarinissaannut periarfissaqassallutik, ilaatigullu
inissiineq pillugu eqqasuutitik oqaatigisinnaassallugit. Angajoqqaat suliap ingerlanerani
apeqqutigisinnaasaasa akineqarnissaat pingaaruteqarpoq, taamaalilluni angajoqqaat
eqqasuuteqarnerat annikinneruleqqullugu – tamannami meeqqap ilaqutariinnut paarsisartunut
nuunnermini misigisaanut tuniluussinnaavoq.
Misigissutsit sakkortuut meeqqamit angajoqqaanillu atorneqartarmata eqqaamassallugu
pingaaruteqarpoq, taamaattumillu naleqquttussarsiornermi peqataasinnaalivinnissaannut
meeqqap angajoqqaallu amerlasuutigut arlaleriaqarluni oqaloqatigisarnissaat
pisariaqartarpoq. Aammattaaq ilaqutariinni paarsisartuniinneq qanoq isumaqarnersoq
meeqqamut angajoqqaanullu paasiuminaassinnaavoq. Taamaattumillu meeraq
20
inissinneqarpat, tamatuma meeqqamut angajoqqanullu qanoq kinguneqarnissaata
tigussaasorujussuarmik nassuiarneqarnissaa pingaaruteqarsinnaavoq. Assersuutigalugu
nassuiarneqarsinnaavoq meeqqap angajoqqaallu akornanni attaaveqartarneq qanoq
ikkumaarnersoq, qaqugukkut qanorlu ilillutik oqarasuaatikkut oqaloqatigiissinnaanersut,
meeraq angajoqqaaminik najuiartorluni qanoq ilisikkut angerlartassanersoq il.il.
Oqaloqatigiinnerni taakkunani angajoqqaat ilaqutariinnut paarsisartunut qanoq
tatiginnilersinnaanersut pillugu apeqqut saqqummersinnaavoq aammalu
oqaluuserineqarsinnaalluni siusinnerusukkut allanut qanoq tatiginnilertarsimanersut,
tatiginninnermi naleqquttut nassaarinissaannut aalajangiisuulluinnarsinnaammat.
Naleqquttuunermik nalilersuinermi immikkoortut ilanngunneqartussat:
- Meeraq pillugu iliuusissatut pilersaarut
- Meeqqap meeqqallu angajoqqaavisa isumaat
- Ilaqutariit paarsisartut piginnaasaat piumassuseqarnerallu
Paarsinissamut akuersissut tunniunneqarpat
Meeqqamik aalajangersimasumik paarsinissamut akuersissut tunniunneqarpat, immikkoortut
ilaqutariinnut paarsisartunut akuersissummut tunngasut kapitalimi siulianiittut
malinneqassapput, tassa paarsinissamut akuersissut tunniunneqassasoq, ilaqutariinni
paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissusiortoqassasoq.
Inissiinerup kingorna Naalakkersuisunut nalunaaruteqarneq.
Tak. meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-
imeersumi § 29, imm. 2.
Inissiineq pillugu aalajangiinerit inissiinerup kingorna ullut arfineq pingasut
qaangiutsinnagit.
Nalunaarusiaq uunga nassiunneqassaaq: [email protected]
21
Kapitali 2 Ilaqutariittut paarsisuunissamut akuersissut
Inatsimmut tunngavik:
Tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17, 8.
november 2017-imeersumi §§ 5 - 13
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
1 Meeqqanik pinerliisimannginnermut, pinerluuteqarsimanginnermut
peqqissutsimullu uppernarsaammik aammalu aningaasaqarnermut pissutsit
pillugit paasissutissanik pissarsiniarnissamut akuersissummik pissarsiniarneq
2 Aanngajaarniutinik atuisimanermut misilitsinnissamut akuersissummik
pissarsiniarneq (paasissutisseereernermi)
3 Ilaqutariit paarsisartut qinnuteqartut paarsinissamut akuerineqarnissamik
qinnuteqassapput
4 Paasissutissanik pissarsiniarneq
5 Uppernarsaatit utertinneqareerpata angerlarsimffimmut pulaarneq
apersuinerlu
6 Angerlarsimaffimmut pulaareernermi nalunaarusiortoqassaaq
7 Oqarasuaatikkut paasissutisseereernermi nalunaarusiaq nassiunneqassaaq
8 Nalileereernermi aalajangiineq allaganngorlugu tunniunneqassaaq
(akuersinermi itigartitsinermilu)
9 Paarsinissamut akuersissut paasissutissat attuumassuteqartut ilanngullugit
tunniunneqassaaq (atugassarititaasut/piumasaqaatit; ilaqutariit paarsisartut
pissutsit atugaat, ilaqutariit meeqqanik qassinik tigusisinnaanerat, ilaqutariit
meeqqanik qanoq artornartigisunik tigusisinnaassuseqarnerat)
10 Paarsinissamut akuersissutip imarissavai ilaqutariit paarsisartut
atorfinitsinneqarneranni pissutsit
11 Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut suliarineqassaaq
12 Paarsinissamut akuersissut ukiumut ataasiarluni nutarterneqartassaaq
13 Paarsinissamut akuersissutip atorunnaarnera
22
Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut, tassungalu ilanngullugu ilaqutariit
qanigisatut paarsisartut meeqqamik aatsaat paarisassaminnik tigusisinnaapput ilaqutariit
paarsinissamut akuersissuteqarpata, tamanna aamma atuuppoq ilaqutariinnut
inuussutissarsiutigalugu paarsisartunut. Ilaqutariit paarsisartut aallaaviatigut tassaapput
ilaqutariit nalinginnaasut meeqqamik immikkut tapersersorneqarnissamik
isumassorneqarnissamillu pisariaqartitsisumik inissaqartitsisut. Taamaalillutillu ilaqutariit
paarsisartut meeqqanut tapersuutaapput, tamatumani meeraq ilaqutariit angerlarsimaffianni
najugaqartarpoq ilaqutariillu inuunerannut ilaasarluni. Ilaqutariit paarsisartut inuusuttunut
suliniuteqareernermi malitseqartitsissutitut aamma atorneqarsinnaapput.
Ilaqutariit paarsisartut kommunimi najugaqarfimminni kommunalbestyrelsimit
paarsinissamut allagangorlugu akuersissuteqassapput, ilaqutariillu paarsisartut kommunimit
taassuminnga nakkutigineqassapput. Allaganngorlugu akuersissut ilaqutariit paarsisartut
meeqqanik qassinik paarsisinnaanerannik aamma imaqassaaq. Ilaqutariit paarsisartut sapaatit
akunnerisa naaneranni, feriartoqarnerani ilaqutariinnut oqilisaasuusarsinnaapput imaluunniit
tassanngaannaq inissiivittut atorneqarsinnaallutik.
Meeqqap ilaqutariinni paarsisartuni inissiiviusuniiginnarnissaa meeqqamut pitsaanerpaatut
isigineqarpat kommuni inissiisoq ilaqutariit paarsisut meeqqalluunniit qinnuteqarnerisigut
aalajangiisinnaavoq meeraq ilaqutariinni paarsisunit nuunneqassanngitsoq. Tamanna
angerlartitsinerni aamma atuuppoq, tassa meeqqap ilaqutariinni paarsisartuni
inissiiviusuniiginnarnissaa meeqqamut pitsaanerpaajusoq isumaqartoqarpat,
aalajangiisoqarsinnaammat meeraq angajoqqaatut oqartussaassuseqartunut
angerlartinneqassanngitsoq.
.
23
NAJOQQUTASSIAT
Qinnuteqarnermi immersugassaq
MEEQQAMIK PAARSINISSAMUT AKUERSISSUMMIK QINNUTEQAAT
Meeqqamik paarsinissamut akuersissummik qinnuteqaat Ulloq: ____________
Paarsinissamut akuersissut una
qinnutigineqarpoq: (krydsiliigit)
Ilaqutariittut
inuussutissarsiutigalugu
paarsisartutut:
Ilaqutariittut nalinginnaasumik
paarsisartutut:
Ilaqutariittut oqilisaassisartutut
paarsisartutut:
Ilaqutariittut paarsisartutut
tassanngaannaq inissiiviusartutut:
Nammineq aaqqissuussamik
ilaqutariittut paarsisartutut:
PAASISSUTISSANUT IMMERSUIFFISSAQ
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-meersumi §
37 aammalu ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr.
17, 8. november 2017-meersumi §§ 1 – 3 naapertorlugit paarsinissamut akuersissummik
qinnuteqarnermi atugassaq
Qinnuteqartoq siulleq
Ateq:
Inuup nr.:
Inunngorfik:
Inuttut
inissisimaffik:
Katissimasoq
Inooqateqartoq
Kisimiittoq
Oqarasuaat: Nammineq:
Suliffik:
E-mail:
Qinnuteqartup aappaa
24
Ateq:
Inuup nr.:
Inunngorfik:
Inuttut
inissisimaffik:
Katissimasoq
Inooqateqartoq
Kisimiittoq
Oqarasuaat:
Nammineq:
Suliffik:
E-mail:
SULIFFEQARNERMUT TUNNGASUT:
Atorfik:
Ilinniagaq:
Atorfik:
Ilinniagaq:
Ukiut tallimat kingulliit
suliffigisimasat:
Ukiut tallimat kingulliit
suliffigisimasat:
25
MEEQQAMUT/MEEQQANUT PAARISASSANUT TUNNGASUMIK KISSAATIGISAT:
Ukioqqortussuse: ukiulinnit ukiulinnut
Suiaassuseq:
Nukappiaraq
Niviarsiaraq
Sorliunersoq apeqqutaanngilaq
Amerlassusissaat: Qatanngutigiit?
Aap
Naamik
Meeqqap aalajangersimasup paarinissaanik akuersissut
qinnutigineqarpa
Aap
Naamik
Angeraanni, meeqqap inuttut
normua:
Angeraanni, qinnuteqartoq (tut)
meerqqamut ilaqutaava?
Aap
Naamik
Qinnuteqartoq (tut) meeqqamik innarluutilimmik
paarsaqarsinnaava?
Aap
Naamik
Qinnuteqartoq (tut) meeqqamik tarnikkut innarluutilimmik
paarsaqarsinnaava?
Aap
Naamik
Qinnuteqartoq (tut) meeqqamik ulluunerani paarsaqarsinnaava?
Aap
Naamik
ANGERLARSIMAFFIMMI
OQAATSIT:
Kalaallisut
Danskisut
Oqaatsit marluk Allat:
INEQARNERMUT PISSUTSIT:
Maanna najugarisaq:
Illu nammineq
pigisaq
Illu attartugaq Inissiaq nammineq
pigisaq
Inissiaq
Inissiap angissusia: m2 Init
amerlassusiat:
Init meeqqamit/meeqqanit paarsanit
atorneqarsinnaasut amerlassusiat:
26
Inigisami najugaqartut
amerlassusiat:
Inigisap qanoq issusianut
tunngasumik oqaaseqaataajunnartut:
Ukiut kingulliit
tallimat
najugarisimasat:
ILAQUTARIINNERMUT PISSUTSIT:
Qinnuteqartoq(tut)
meeraqarpa?
Aap Naamik
Angeraanni, meeqqap/meeqqat aqqa
(aqqi)
Inuup normua Najugaq
Meeraq/meeqqat angerlarsimaffimmi najugaqartut
ulluunerani sumiittarpat?
Ilaqutariit meerartaat pillugit immikkut
paasissutissaajunnartut:
ILAQUTARIIT INUUNERAT:
Maanna appaariinnerup
sivisussusia:
27
Ilaqutariit soqutigisaat sunngiffimmilu
sammisartagaat:
Akunnissinni pissutsit allaaserisigit. Suut nukittuffigaasigit – suut
pikkoriffigaasigit?
Suut unammilligassaraasigit – suut pikkoriffiginerulersinnaavisigit?
Ilaqutariit inuunerat ileqquilu
allaaserisigit:
Akaarinninneq, paasinninneq, naammagittarneq, qasusuissuseq aammalu akerleriinnernik
aaqqiiniartarneq eqqarsaatigalugit perorsaariaatsisi qanoq nassuiarsinnaavisigit?
Imigassamut ikiaroornartumullu qanoq
inissisimanersi allaaserisiuk:
Ilaqutariit attaveqarfii
allaaserisigit:
UUMASUUTIT:
Ilaqutariit uumasuuteqarpat? Aap Naamik
28
Angeraanni,
sorliit?
PEQQISSUTSIMUT TUNNGASUT:
Qinnuteqartoq (tut) angerlarsimaffimmiittulluunniit
arlaannik nappaateqarpat:
Aap Naamik
Angeraanni, qinnuteqartoq
(tut) sorneq:
Angeraanni, nappaat/nappaatit
suna/suut:
Qinnuteqartoq (tut)
nakorsaatitorpa?:
Peqqissutsimut tunngasumik paasissutissat allat:
PINERLUUTEQARSIMANERMUT TUNNGASUT:
Qinnuteqartoq (tut) pinerluttulerinermut inatsit naapertorlugu
pineqaatissinneqarsimava?
Aap Naamik
Angeraanni, suna
tunngavigalugu?
ANINGAASAQARNERMUT TUNNGASUT:
Ilaqutariit aningaasaqarnerat
qanoq ippa?
29
QINNUTEQARNERMUT TUNNGAVIK
Qinnuteqarnermut
tunuliaqut:
PAARSINISSAMI NAATSORSUUTIGISAT:
Qinnuteqartup (tut) paarsassap angajoqqaanik suleqateqarnissaq
piareersimaffigaa (t)?
Aap
Naamik
Qinnuteqartp (tut) isumaginninnermut ingerlatsivimmik suleqateqarnissaq
piareersimaffigaa (t)?
Aap
Naamik
Qinnuteqartp (tut) ilaqutariittut paarsisartuuneq misilittagaqarfigaa (t)? Aap
Naamik
Meeqqamik paarsaqarneq aningaasaqarnikkut inissisimanermut qanoq sunniuteqartussatut
qinnuteqartup (tut) naatsorsuutigaat?
Paarsinissamut tunngatillugu
naatsorsuutigisat allat:
30
ALLAT:
Peqqissutsimut, aanngajaarniutinut misilitsinnermik,
pinerluuteqarsimanermut aningaasaqarnermullu tunngasumik
paasissutissanik aammalu meeqqanik pinerliisimannginnermut
uppernarsaammik paasissutissanillu allanik attuumassuteqarsinnaasunik
kommunimut siusinnerusukkut najugarisimasamut Isumaginninnermut
Ingerlatsiviup pissarsiniarnissaa qinnuteqartup (tut) piareersimaffigaa (t).
Aap
Naamik
Paarsinerup Isumaginninnermut Ingerlatsivimmit nakkutigineqarnissaa
qinnuteqartup (tut) piareersimaffigaat?
Aap
Naamik
Oqaaseqaatit allat:
Paarsinissamut akuersissuteqarnermi tunngaviit atuukkunnaarpata paarsinissamut akuersissut
utertinneqarsinnaavoq, tak meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni 20. juni
2017-imeersumi § 37, imm. 5.
Paarsinissamut akuersissummi tunngaviit allanngornerat paasissutissiissutigissallugu qinnuteqartup
(tut) pisussaaffigaa.
Ulloq Atsiorneq Ulloq Atsiorneq
31
Akuersinermik nalunaarut
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20, 26. juni 2017-imeersumi § 50
kiisalu ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarummi § 5.
Akuersisoq: Inuup normua:
Una pillugu akuersivoq- krydsileruk:
Meeqqanik innarliisimannginnermik uppernarsaat - tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit
nalunaarummi § 5, 11)
Meeqqanik innarliisimannginnermut uppernarsaammik pissarsinissamut tunngavilersuut:
Pinerluuteqarsimannginnermik uppernarsaat – tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit
nalunaarummi § 5, 11)
Pinerluuteqarsimannginnermik uppernarsaammik pissarsinissamut uppernarsaat:
Aanngajaarniutinik atuisuunermik misissuineq tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit
nalunaarummi § 5, 12)
Aanngajaarniutinut militsinnermik pissarsinissamut tunngavilersuut:
Peqqissutsimut uppernarsaat tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarummi § 5, 10)
Peqqissutsimut uppernarsaammik pissarsinissamut tunngavilersuut:
Aningaasatigut pissutsit tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit nalunaarummi § 5, 13)
Aningaasatigut pissutsinik pissarsinissamut tunngavilersuut:
Akuersinermut nalunaarummik atsiorneq:
Ulloq:
Paasissutissanik pissarsineq- Pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaat (Meeqqanik
innarliisimannginnermik uppernarsaat immikkut)
32
Pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaat (Meeqqanik pinerliisimannginnermut uppernarsaat
immikkut aaneqassaaq)
Meeqqanut, Ilaqutariinnermut Atuarfeqarnermullu Ingerlatsiviup paarsisinnaanermut
akuersissummik sulinerinninneranut atatillugu, una/uku pillugit pinerluuteqarsimanginnermik
uppernarsaammik(tinik) qinnuteqaateqartoqarpoq:
Ateq:
Cpr.nr.:
Inunngorfia:
Ateq:
Cpr.nr.:
Inunngorfia:
Maannakkut najugaa:
Qinnuivigineqarpusi paasissutissat uunga xxxxxxxx nassiuteqqullugit.
Inussiarnersumik inuulluaqqusillunga
Københavns Vestegns Politi
Administrativt Center Øst
Kriminalregisteret
Postboks 59
2630 Taastrup
Til
33
Meeqqanik pinerliisimannginnermut uppernarsaat Meeqqamik pinerliisimannginnermut uppernarsaat politiit niitartagaanni uani aaneqassaaq:
http://www.politi.dk/da/borgerservice/straffeattest/boerneattest/
34
Peqqissutsimut uppernarsaat
Nakorsiartarfik
Boks 1001
3900 Nuuk
Meeqqanut, ilaqutaiinnullu Aqutsiveqarfiup uuma/uku ilaqutariit paarsisinnaanerannik/ulloq
unnuarlu paarsisinnaaneraannik akuersissummik qinnuteqaataat suliaraa:
Ateq:
Cpr. nr.:
Najugaq.:
Mobil nr.:
Kiisalu
Ateq.:
Cpr. nr.:
Najugaq.:
Mobil nr.:
Qinnuteqaateqartoqarpoq nakorsap allattuivia tunngavigalugu qulaani taaneqartut meeqqanik
isumassuinerannut akornutaasinnaamik tuniluuttumik nappaateqarnersut imaluunniit allanik
timikkut tarnikkulluunniit nappaateqarnersut paasissutissiisoqassasoq.
Tamassuma saniatigut kissaatigineqarpoq tuberkulosimik nappaatinillu allanik tuniluuttunik
misissuisoqassasoq kiisalu hashimik atornerluinermik misissuinissaq siunertaralugu quumik
misiliummik tigusisoqassasoq.
Qinnuiviginnittoqarpoq aggersaaneq pineqartumut nassiunneqassasoq
Qinnuiviginnittoqarpoq misiliutit tamarmik peqqissuseq pillugu paasissutissani
uppernarsarneqassasut, taakkulu katsorsarneqarnermik kapitinnermilluunniit kinguneqassappata
qinnuivigineqarpusi Meeqqanut, Ilaqutariinnermut Atuarfeqarnermullu Ingerlatsinermut aamma
ilisimateqqullugu
Nakorsap paasissutissiinissaanik allakkatigut akuersissut ilanngunneqarpoq, tak. Pisortat
ingerlatsineranni suliassat suliarineqartarnerat pillugu Inatsisartut inatsisaanni nr. 8, 13. juni 1994-
imeersumi § 30, imm. 2.
Inussiarnersumik inuulluaqqusillunga
35
Aningaasatigut paasissutissat
Akileraartarnermut Aqutsisoqarfik
Nunap Immikkoortua Nuuk
3900 Nuuk
Paarsisinnaanermut akuersissummik qinnuteqaatip Meeqqanut, Ilaqutariinnut Atuarfeqarnermullu
Ingerlatsiviup suliarinninneranut atugassanik uku pillugit ukiuni kingullerni pingasuni
akileraartarnermi paasissutissanik qinnuteqaateqartoqarpoq:
Ateq:
Cpr.nr.:
Ateq:
Cpr.nr.:
Inussiarnersumik inuulluaqqusillunga
36
Angajoqqaarsiassatut akueritinneq
Kommunerisaq immikkoortortaqarfillu allanneqassaaq sinnerlugu matumuuna Meeqqanut
Ilaqutariinnullu ingerlatsiviup nalunaarutigissavaa, inuit ataani taaneqartut meeqqanut
angajoqqaarsiaasarsinnaammata.
Atit tamakkerlugit:
Inuup nr.:
Najugaq:
Angajoqqaarsiassatut akueritinneq tunniunneqarpoq, Meqqat tapersersorneqarnissaannut
Inatsisartut Inatsisaat nr. 20, 26. juni 2017-meersoq tunngavigalugu, Ilaqutariit paarsisartut pillugit
Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaat nr. 17 8. november 2017-imeersoq § 13 malillugu.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Socialrådgiver Fagchef
37
Paarisaqarnermik akuersissummik atorunnaarsitsineq
Matumuuna Meeqqanut Ilaqutariinnullu ingerlatsiviup paarisaqarnermik akuersissut
ullulerneqarsimasoq ______ atorunnaarsippaa. Paarisaqarnissamik akuersissut tunniunneqarpoq
meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inassutaat nr. 20, 26.juni 2017-imeersoq
tunngavigalugu, atorunnaarsinneqarlunilu Ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik
Oqartussat nalunaarutaat nr. 17, 8. november 2017-imeersoq §§ 9, 10, 11 aallaavigalugit.
Angajoqqaarsiat
Ateq:
Inuup nr.:
Atorunnaarsitinermut tunngavik:
Ammattaaq malugeqquneqarpoq atorunnaarsitsinerup ilagimmagu paarsinersiutit unissasut.
Paarsinermut akuersissutip atorunnaarnerata kingorna paarsinersiutinik tunineqassagaluarussi ataani
atsiortumut erngerlusi saaffiginneqquneqarpusi.
Piffissaq iluatsillugu Meeqqanut, Ilaqutariinnullu ataatsimiititaliap angajoqqaarsiatut
sulisimanissinnik qutsavigaasi.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Socialrådgiver Fagchef
38
Akuerineqannginnermut Ilisimatitsissut
Paarsinissamut qinnuteqaat pillugu
Ulloq _______ ullulerneqarsimasumik qinnuteqaammik tunniussaqarsimavusi ilaqutariinni
paarsaqalernissamut akuerineqarnissaq pillugu.
Qinnuteqaatip tamakkiisumik nalilerneqarnissaa siunertaralugu Isumaginnittoqarfimmi Sullissivik
paasissutissanik ilissinnut tunngasunik piniarsimavoq.
Meeqqanut Ilaqutariinnullu Ingerlatsiviup/Angajoqqaarsianik Sullissiviup qinnuteqaatersi maanna
suliarereerpaa, aaliangertoqarlunilu qinnuteqaatersi akuerineqassanngitsoq una peqqussut
aallaavigalugu;
Aaliangerneq makkuninnga tunngaveqarpoq:
Tamannalu pillugu ulloq xxxx oqaloqatigineqarlusi nassuiaanneqarpusi.
Maalaaruteqarnissarsi kissaatigingussiuk uunga maalaarutit nassiussinnaavat: Atuisartoqarnermut
Unammilleqatigiinnermullu Aqutsisoqarfik, Imaneq 29, 1., Postboks 689, 3900 Nuuk.
Immersugassaq ilanngullugu nassiunneqarpoq.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Afdelingsleder Sagsbehandler
39
Ilaqutariinnik paarsisartunik ataatsimut isigalugu misissueqqaanermi apersuinermut ilitsersuut
Paasissutissiineq
Apersuinermi siunertaq – suunik soorlu aperiniarpugut?
Pulaarnerit aappaat Meeravinnik apersuineq
Suliassanik agguaaneq – sooq marluuvugut
Apersuinerup qiterpaarnerani unikkallartoqassaaq
Apeqqutaasinnaasut
Kajumissuseqarneq
Ilaqutariit meerarsiartaarnissamik sooq kissaateqarpat – maannakkorpiaq?
Ilaqutariit angajoqqaarsiatut misilittagaqarpat?
Meerarsiap ukiuinik suiaassusianillu ilaqutariit qanoq eqqarsaateqarpat?
Ilaqutariit paarerusunngisaannik meeraqarpa? (meeqqap ukiui, suiaassusia, ajornartorsiutai, inuttut
atukkatigut/kulturikkut tunuliaqutai)
Ilaqutariit meerarsiamut sunik tunniussisinnaappat?
Ilaqutariit angajoqqaarsianik – meerarsianik ilisimasaqarpat?
Angajoqqaarsianngornissamik oqalunneq kiap aallartippaa?
Aappariit isumaqatigiippat ataatsimullu suliassatut isigaat?
Aappariit aapppaat meeqqaamut pingaarneruniarpaa? Kina – soorlu?
Ilaqutarit inuunnerat meerarsiamut sunik sunniuteqassava?
Ilaqutariit meerarsiaq ilagalugu feriarniarpat?
Meerarsiaq ilaqutariinni najugaqarunnaarpat meeqqamut atassuteqarnissaq ilaqutariit qanoq
takorloorpaat?
Ilaqutariit amerlanerusunik meerarsiaqarnissamik pilersaaruteqarpat?
Oqartussanik inissiisunik meeqqallu angajoqqaavinik suleqateqarnissaq ilaqutariit qanoq
isumaqarfigaat?
Ilaqutariit namminneq meeraqanngippata: Meerarsiap aappariit inuunneranut qanoq
sunniuteqassava?
Ilaqutariittut paarsisutut suliassat
Meeqqanik immikkut pisariaqartitsisunik suliaqarnermik ilaqutariit misilittagaqarpat?
40
Meerarsiap misigissutsikkut sakkoruuliortarnerata assersuutigalugu kamannerata qanoq
iliuuseqarfiginissaa ilaqutariit isumaqarfigaat?
Killissaq sumiinnersoq ilaqutariit qanoq isumaqarpat – ilaqutariittut inuttullu ataasiakkaatut?
Ajornartorsiutit suut ilaqutariit pitsaanerpaamik/ajornerpaamik iliuuseqarfigisinnaavaat?
Angajoqqaarsiaanissamik aalajangerneq ilaqutariit qaninnerit qanoq isumaqarfigaat?
Ilaquttat sanilillu qanoq oqarpat?
Attaveqarfigisartakkani inuit nalornissuteqartut ilaqutariit qanoq iliuuseqarfigissavaat?
Meerarsiaq ilaqutariinni qanoq ilaatinneqassava?
Meeqqamik isumassuinermi meeqqap angajoqqaavigisaanut ilaqutariit qanoq avitseqateqarniarpat?
Meeqqap aappariit aappaanut aallaqqaammut qaninneruniarpat qanoq issava?
Ilaqutariit inuussuttuaqqamik inissaqartitsisinnaanersut paasiniaalluni apeqqutit
Inuusuttuaqqamik tigusinissaq ilaqutariit soqutigissavaat?
Inuusuttungulersut inuusuttunngulersullu nalinginnaasumik ajornartorsiutaat ilaqutariit ilisimavaat?
Inuusuttut unnukku qassinut angerlareersimanissaat ilaqutariit qanoq isumaqarpat – ulluinnarni (
sapaatip akunnerata naanerani (fistit?)
Inuusuttoq pujortartarpat/imigassartortarpat ilaqutariit qanoq isumaqarpat?
Inuusuuttut qaqugukkut peeraqalersinnaassappat/kinguaassiutitigut atoqateqalersinnaassappat?
Siuaaqammik atoqateqartarneq, naartunaveersaatit il.il. pillugit ilaqutariit isumaat?
Meeqqap ilaqutaviinik suleqateqarneq
Meeqqap ilaqutaviinut attaveqarneq ilaqutariit qanoq eqqarsaatigaat?
Ajoqqaaviit meeqqamik paarsisinnaanngikkaluarlutik meeqqamut
pingaaruteqartorujussuusinnaanerat ilaqutariit qanoq isumaqarfigaat?
Ilaqutariit eqqarsarpat ilaqutaviinut atassuteqarneq ajornartorsiutaasinnaasoq? Angerpata, sooq?
Oqaatsitigut piginnaasat
Oqaatsit suut ilaqutariit atorsinnaavaat?
Peroriartorneq (aappariit marluullutik)
41
Inuk qanoq peroriartorpa?
Ataatap/anaanap ilinniagaat/suliffii?
Qatanngutit amerlassusaat? – suiaassusaat ukiuilu?
Inuit allat peroriartornermi pingaaruteqartut, soorlu aataat aanakkullu?
Peroriartorneq qanoq oqaluttuarineqarsinnaava?
Angajoqqaanut pissutsit?
Anaanat/ataatat pissusilerissutit tallimat atorlugit qanoq oqaluttuarsinnaavigit? – oqaatsit
taakkorpiaat sooq toqqarpigit?
Angajoqqaannni sorlernut ataneruit? – Sooq? Anaanat/ataatat kamaleraangami
nuannaanngissuteqaleruniluunniit qanoq qisuariartarpa?
Meeraallutit kamaleraangavit nuannaanngileraangavilluunniit qanoq qisuariartarpit? Meeraallutit
ilaatigut akueriumaneqanngitsutut misigisarpit? – Taamaattoqarpat, qanoq?
Angajoqqaatit ilinnut aarlerisaarisarnikuuppat? – Taamaattoqarpat, qanoq?
Qanoq isumaqarpat meeraagavit misigisartakkatit ilinnut sunniuteqarsimanersut?
Angajoqqaatit peroriartorninni taamatut iliuuseqartarnikuunerannut suna pissutaasoraajuk?
Taakkunani illit suna pissuserilissaviuk – suullu allatut pissuserilissavigit? (arnaq immikkut aperiuk
ataataminut sanilliullugu angaanaminut uiminullu pissusai pillugit)
Peroriartorninnit pissutsini suna immikkut pissusilersimallugu isumaqarpit?
Qatanngutinut attaveqarnerit?
Ilaquttanut maannakkut attaveqarnerit
Angajoqqaanut attaveqarneq, qanoq akulikitsigisumik attavigisarpigit? Qatanngutit ilinniagaat,
katissimanerat meeraallu – qanoq akulikitsigisumik takusarpat?
Ilinniagaqarneq/suliffeqarneq (aappariit marluullutik)
Suna ilinniagaraajuk?
Maannakkut siusinnerusukkullu suliffiit?
Maannakkut piffissat suliffiusartut?
Pisariaqalissappat kina sulinngiffeqarunnaarallarsinnaava?
Aappariinnermi pissutsit
42
Aappariit sumi qangalu naapippat?
Aappariinnerup patajaatsuuneranut appariinnullu naammaginartuuneranut suna pissutaava?
Suut pillugit ajornartorsiuteqartoqalersarpa/isumaqatigiinngitsoqalersarpa?
Assersuusiorlusi erseqqissulioritsit. Akerleriinnerit qanoq iliuuseqarfigineqartarpat?
Assersuusiorlusi erseqqissaagitsi
Aapparisap nukittuffii sanngiiffiilu oqaluttuarikkit
Kisermaat pillugit
Angerlarsimaffiup avataani aappaqarpit?
Aappariinneq patajaatsuua naammiginarpalu? Sooq?
Kisermaatut suut ajornartorsiorfiulersinnaanersut/ajornakusoorfiulersinnaanersut isumaqarfigaagit?
Meerarsiartaarsinnaanernik aappat qanoq isumaqarpa?
Angajoqqaarsiaaneq pillugu allanik isumasiueqateqarsinnaavit?
Siusinnerusukkut aappaqartarnerit
Siusinnerusukkut sivisunerusumik aappaqarsimaguit oqaluttuarikkit
Qaqugukkut, sooq qanorlu aappariikkunnaarpisi?
Suli attaveqarpisi? Siusinnerusukkut aappaqarnernit meeraqarpit? Angerpat, qassit?
Ukiut. Averusernermut/avinnermut atatillugu meeqqat/meeqqatit ajornartorsiutinik sunik
misigisaqarpat? Taakku qanoq iliuuseqarfigineqarpat? Meeqqamut/meeqqanut atassuteqarneq
maannakkut qanoq ippa?
Aappariit meeranngitsitsut (angajoqqaarsiat ukioqassusiannut sanilliunneqassaaq)
Aappariit meeraqannginnerannut suna pissutaava?
Tamanna qanoq sivisutigisumik ilisimavaat?
Aappariit meeraqannginneq qanoq iliuuseqarfigaat – marluullutik immikkullu?
Appariit ajornartorsiummut maannakkut qanoq isumaqarpat (pissutsit akueraat)?
Meerarsiartaarnissaq aappariit isumaliutiginikuuaat?
Ilaqutariit piginnaasaat
Angerlarsimaffimmi ulloq nalinginnaasoq oqaluttuariuk
43
Suliassat qanoq agguarneqarpat, ingerlalluarpalu?
Angerlarsimaffimmi malittarisassaqarpa? Ilaqutariini qanoq nuannaarsaqatigiittoqartarpa?
Pissutsit angerlarsimaffimmi qanoq oqallisigineqartarpat/aalajangerneqartarpat?
Aporaannerit qanoq aaqqinneqartarpat?
Ilaqutariit ilaatigut ajornartorsiulernikuuppat – taamaattoqarpat, tamanna qanoq qaangerneqarpa?
Suut angerlarsimaffimmi nuannaanngilersitsisinnaappat?
Sunngiffeqarneq
Illit/ilissi sunngiffimmi sammisaqartarpisi?
Ilaqutariit qanoq peqatigiinnerat ippa?
Ilaqutariit qanoq feriarusunnerusarpat?
Nalliuttut qanoq nalliussineqartarpat? Ilaqutariit kikkut attaveqaqatigiiffigisarpaat? – taakkulu
qanoq atorneqartarpat?
Qanittumi sunngiffimmi sammisaqarnissamut periarfissat?
Nammineq meeqqat
Ukiui – amerlassusaat suiaassuasalallu. Meeqqat oqaluttuarikkit, meeqqat ataasiakkaat qanoq
inuttut ittuuppat (timersorumatuut, eqqissisimasut il.il.)?
Meerarsiartaarnissamut nammineq meerarisat qanoq qisuariaateqassanersut
angajoqqaarsiaasinnaasut qanoq isumaqarpat?
Angajoqaarsiaasinnaasut nammineq meeqqatik qanoq siunissaqartikkusuppaat?
Meeqqat pillugit misilittakkat perorsaanermullu isummat
Killiliisarneq qanoq isumaqartippiuk? (aappariit immikkut tamasa aperikkit) Aporaannermut
aaqqeeriaatsinut meeqqanullu pineqartissiisarnernut assersuusiorit?
Meeqqa inerikkiartortarnerat nalinginnaasumillu ajornartorsiutigisartagaat ilaqutariit ilisimavaat?
Ilaqutariit meeqqaminnut attaveqarnerminni timi atortarpaat?
Meeqqanut kinguaassiuutitigut innarliisarnerit
Meeqqat inersimasullu akornanni timikkut attaveqartarnerit suut akuerineqarsinnaappat?
44
Meeqqat inersimasut siniffianni sinittarnerat ilaqutariit qanoq isumaqarfigaat? Nammineq
meerarisanut/allat meeraannut siggukkut kunissisarneq ilaqutariit qanoq isumaqarfigaat?
Angerlarsimaffimmi atisaqartannginneq ilaqutariit qanoq isumaqarfigaat?
Meeraq inuusuttorluunniit najuutsillutit atisaajalerpat qanoq iliussavit?
Meeraq inuusuttorluunniit atoqatigiinnermut tunngasunik iliuuseqalerpat qanoq iliussavit?
kinguaassiutitigut attaveqartarnermut killiit qaangernissaat ersissutigalugu inersimasut ilaasa
meeqqanik attuisinnaannginnerat qanoq isumaqarfigaajuk?
Inigisat
Angerlarsimaffik sumi inissisimava?
Silami nunaminertat
Ilaqutariit inigisami qanoq sivisutigisumik najugaqarpat?
Illup aaqqissuunnera
Meerarsiamut ini
Peqqissuseq
Ilaqutariit peqqissutsikkut ajornartorsiuteqarpat?
Ilaqutariinni siusinnerusukkut suli katsorsarneqartumik annertuumik nappaalasoqarnikuua –
tassunga ilanngullugu nakorsaatinik atuineq?
Imigassaq aanngajaarniutillu
Imigassamik aanngajaarniutinillu atuisarneq ilaqutariit qanoq isumaqarfigaat?
Pujortartarneq
Ilaqutariinni pujortartoqartarpa? Angerlarsimaffiup iluani pujortartoqartarpa?
Nerisat timigissartarnerlu
Ilaqutariit sunik nerinertik ilisimaniartarpaat?
Mamajukujuttut, sodavandit tungusunnitsullu pillugit ilaqutariit qanoq isumaqarpat? – meeqqat
qanoq akulikitsigisumik qanorlu annertutigisumik mamakujuttortarnissaannik ilaqutariit
malittarisassaqarpat?
45
Ilaqutariit aaqqissuussamik timigissartarpat?
Qanoq aalasarpat?
Aningaasaqarneq
Ilaqutariit aningaasaqarnerat qanoq ippat – aningaasartuutit iserititallu imminnut atanerat?
Ilaqutariit isumaqarpat aningaasaqarnertik imminut atasoq?
Uumasuutit
Ilaqutariit uumasuuteqarpat? – angepata, qanoq amerlatigut suullu? Uumasut illup iluaniittarpat?
Meeqqanik oqaloqateqartarneq
Angajoqqaat ilaqutariittut paarsisarnissaannik kissaateqarnerat meeqqap/meeqqat ilisimavaat?
Meeraq/meeqqat qanoq isumaqarpat? – sooq?
Meeraq/meeqqat immaqa kammalaatinit allatut iliuuseqartartumik meerarsiartaarnissaq qanoq
isumaqarfigaat?
Meerarsiaq arrannartumik iliuuseqassappat meeraq/meeqqat qanoq qisuariassappat?
Angajoqqaat meerarsiamut piffissamik atuinissaat – imminnullu piffissamik sivikinnerusumik
atuinissaat - meeqqap/meeqqat qanoq isumaqarfigaat?
Meerarsiap ukiui siuaassusaalu pillugit suna kissaatigineqarpa? – sooq?
Meerarsianik ilaqutariinnilluunniit meerarsiaqartunik meeraq/meeqqat ilisimasaqarpat?
Meerarsiaqalerneq pillugu kammalaatit qanoq oqassanersut meeraq/meeqqat isumaqarpat?
Naggasiineq
Ammasumik akissutissinnut qujanaq. Arlaannik ilaqutariit apeqqutigineqartussatut ilimagisaannik
apeqquteqartoqanngila?
Ilaqutariit uagutsinnut apeqqutissaqarpat?
Suliamik suliareqqiinissami suleriaasissaq
Apeqqutissaqarussi attaviginissatsinnut tikilluaqqusaavusi
46
Inuttut atukkat pillugit nalunaarusiaq
Inuttut atukkat pillugit nalunaarusiamut immersugassamik immersuineq
Una pillugu
Ateq aamma CPR-nr.
Meeqqat angerlarsimaffimmi najugaqartut
Aqqi ukiuilu
Meeqqat angerlarsimaffiup avataani najugaqartut aqqi ukiuilu
Meeqqat paarisat aqqi ukiuilu
Uuminnga ulloq suliarineqartoq
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip aaqqa – ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti
nalunaarusiamik allattoq siullullugu taaneqassaaq
Najugaq
Kommuni
Oqarasuaatip normua / Mobilip normua Mobilip ilaqutariinni kimit pigineqarnera allaguk.
E-mailadresse
Oqaatsinik piginnaasat
Ineqarnermi pissutsit
Inigisap suunera, m2 qassiunersut ilaqutariillu tassani qanoq sivisutigisumik najugaqarsimanersut
allaguk
Inigisap aaqqissuunnera Inigisap aaqqissuunnera allaaseriuk.
Meeqqap inissaa. Ini illumi sumi inissisimanersoq allaguk. Nammineq ineqarsinnaanngippat
tamassumunnga pissutaasoq allaaseriuk.
Angerlarsimaffimmik suliffittut naliliigallarneq
Angerlarsimaffik meeqqamik paarisaqarfissatut naleqqunnersoq allaguk.
Uppernarsaatit pillugit killiffik
Pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaaatit aamma meeqqanik innarliisimannginnermik
uppernarsaatit Naalagaaffiup Politiivinit pissarsiarineqarput (ulloq allaguk).
Ilassuteqartoqarsimanersoq allaguk
Peqqissuseq pillugu nalunaarut
Ilaqutariit peqqissuseq pillugu nalunaarummik ulloq atsiorfiat allaguk. Aamma ilaqutariiinni
tuniluussinnaasumik nappaateqartoqarnersoq allaguk.. aamma ilaqutariit peqqissusaanni pissutsit
allat, tassunga ilanngullugit pualavallaarneq, sapigaqarneq nakorsaatinillu atuineq.
47
Nerisat timigissartarnerlu
Ilaqutariit nerisartagaat timigissartarnerallu allaguk.
Pujortartarneq
Ilaqutariinni pujortartoqartarnersoq angerlarsimaffimmiu pujortartoqartarnersoq allaguk.
Imigissaq
Ilaqutariinni imigissamik atuineq allaguk.
Ilinniagaqarneq
Paarsisartut ilinniagaqarnermi tunuliaqutaat allaguk.
Suliffeqarneq
Paarsisartut maannakkut siusinnerusukkullu suliffeqarnerat allaguk. Maannakkut piffissat sulisarfiit
pisariaqarpallu kina sulinngikkallarnissamut periarfissaqarnersoq. Aammattaaq piumassutsimik
sulisoqartarnersoq peqatigiiffinnilu ingerlataqartoqarnersoq.
Aningaasaqarneq
Kisitsisit aalajangersimasut allannagit ilaqutariit aningaasaqarnerat imminut atanersoq aamma
aningaasartuutit isertitallu imminnut naapertuunnersut allaguk.
Ilaqutariit ilaqutariittut paarsisartutut sulinissamut kajumissuseqarnerat
Ilaqutariit meeqqamik paarisaqarnissamik sooq kissaateqarnerat suliassamullu tassunga sunik
piginnaasaqarnersut allaguk. Meeqqanik immikkut pisariaqartitsisunik suliaqarnissamik ilaqutariit
misilittagaqarpat. Siussinnerusukkut paarisaqarnermik misilittagarisinnaasaat. Inissinnermut
ilaqutariit sunik ilimasuuteqarpat aamma meeqqap angajoqqaaviinik oqartussanillu inissiisunik
suleqateqarnissamut sunik ilimaguuteqarpat. Meeqqap siuassusianik ukioqassusianillu ilaqutariit
kissaataat allakkit. Aamma suliassat aalajangersimasut ilaqutariit suleqatigiissutigissallugit
kissaatiginngisaat allaaserikkit.
Meeqqat pillugit misilittakkat perorsaarnermullu isiginneriaaseq
Ilaqutariit perorsaanermut meeqqanullu killiliisinnaanerat kiisalu meeqqanut tunngatillugu
aaqqiagiinnginermi aaqqeeriiaatsinut pineqaatissiisaarnermullu isiginneriaasiat allaguk. Aamma
ilaqutariit meeqqat inerikkiartortarnerannik nalinginnaasumillu ajornartorsiutaannik
ilisimasaqarnersut allaguk. Meeqqat ilaqutariit inuunerani qanoq inissisimappat. Inersimasut inuttut
oqaluttuassartaat peroriartornerminnullu isumaat. Angajoqqaarsiat marluk sumi
peroriartorsimanersut, qatanngitigiit tulleriiaarneranni sorlermiinnersut angajoqqaatillu
najugaqatigisimaneraat allaguk. Angajoqqaat akornanni pissutsit aamma angajoqqaaminnut
qatanngutiminnullu pissusaat, peroriartornertik qanoq eqqaamaneraat il.il. aamma qanga
angerlarsiffimminnit nuunnersut, angajoqqaaminnut qatanngutiminnullu maannakkut pissusaat
kiisalu qatanngutaat ullumikkut suliffeqarnersut namminnerlu ilaqutaqarnersut allakkit.
48
Inersimasutut inuuneq
Angajoqqaarsiat qanga naapinnersut allaguk. Aappariinnerat qanoq ineriartornikuua? Aappariit
nakuuffii sanngiiffiilu allaaserikkit. Ataatsimut meeraqarpat erngutaqallu. Meeqqat angajoqqaat
qanoq misigisaqarfigineraat allaaserikkit. Siusinnerusukkut aappaqarsimasinnaanerat immikkullu
meeraqarsimasinnaanerat taakkununngalu pissusaat allaaserikkit.
Ilaqutariit piginnaasaat
Ilaqutariit suleqatiginnissuseqarusunnerat allaaseriuk, tassunga ilanngullugu aaqqiagiinnginnerit
ilaqutariit qanoq iliuuseqarfigisarneraat. Angerlarsimaffimmi suliassat agguaattarnerat kikkullu
aalajangiisarnersut allaaseriuk. Angerlarsimaffimmi malittarisassaqarpa? Kina
nuannaarsaqatigineqartarpa? Ilaqutariit immikkut ileqquqarpat il.il.
Sunngiffik
Ilaqutariinni ataasiakkaat ilaqutariillu soqutigisaat allakkit. Ilaqutariit qanoq feriarusuttarpat?
Tassunga ilanngullugu ilaqutariit attaveqarfigisartagaat allaaserikkit.
Meeqqanik oqaloqateqarneq
Meerarsiaqalernissamik meeqqat siumut ilisimatinneqarsimanersut, taakku ilimasuutaat,
pitsaanerpaamik kissaatigisaat, pisussat ajornerpaat kiisalu meerarsiap siuaassusianut
ukioqassusianullu kissaataat allaguk.
Angiv om børnene på forhånd er orienteret om et kommende plejebarn, deres forventninger, deres
bedste ønsker og værste scenarier samt præferencer i forhold til et plejebarns køn og alder.
Ilaqutariit piukkunnassusiannik ataatsimut naliliineq
Sammisat ilitsersuummi siulliullugit taaneqartut aallaavigalugit ilaqutariit piukkunnassusiat allaguk.
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip inassuteqaataa
Ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip meeqqat qassiunissaannik qanoq ukioqartunik ilaqutariit
akuerineqarnissaannut inassuteqaatai aalajangersimasut.
Aamma meeqqat ajornartorsiutaasa angajoqqaanillu suleqateqarnerup ajornakusuussiata
annertussusaanik naliliineq allaguk.
49
Sukumiisumik nassuiaanerit Ilaqutariittut paarsisartussatut akuerineqarnissamik qinnuteqarnermi meeqqanik
pinerliisimannginnermut uppernarsaammik, pinerluuteqarsimannginnermut uppernarsaammik
peqqissutsimilu uppernarsaammik pissarsinissamut qinnuteqartut akuersinissaat aallarniutaassaaq.
Uppernarsaatit oqaaseqaatinik imaqarnatik utertinneqareerpata aatsaat qinnuteqartut
pulaarneqarnissaat kaammattuutigineqarpoq. Taamaaliornikkut qinnuteqartunut uppernarsaatiminni
oqaaseqaatitaqarnertik pissutigalugu akuerineqarsinnaanngitsunut apersuinermut piffissamik
atuisoqaqqunagu.
Nalilersuinissamut tunngavissaq sukumiisoq suliarineqaqqullugu apersuilluni angerlarsimaffimmut
pulaartoqassaaq. Apersuinissamut ilitsersuut siulianiittoq isumassarsiorfigineqarsinnaavoq.
Inuit ilaqutariittut paarsisussatut qinnuteqarnissamik kissaateqartut angerlarsimaffiannut
minnerpaamik marloriarluni pulaarnissaq kaammattuutigineqarpoq. Pulaarneq siulleq
aallarniutaasumik pulaarneruvoq, tassani maannakkut pissutsit aalajangersimasut
oqaluuserineqarsinnaapput, tassunga ilanngullugit assersuutigalugu ineqarpoq, aningaasaqarneq,
peqqissuseq il.il. Pulaarnerit aappaat, immaqalu pulaarnerit pingajuat, assersuutigalugu
qinnuteqartut ilaqutariittut paarsisussatut kajumissusiat, angajoqqaaviusunik suleqateqarnissaq
pillugu eqqarsaataat aamma meeqqat perorsaanerlu pillugit eqqarsaataat pillugit itisiliinermut
aammalu ilaqutariinnut paarsisartunut atugassarititaasut pillugit paasissutissiinermut
atorneqarsinnaavoq.
Kaammattuutigineqarpoq pulaarnernut piffissaqarluartitsisoqassasoq, taamaalilluni pissutsit
assigiinngitsut oqallisigineqarsinnaaqqullugit aammalu qinnuteqartut ataasiakkaat pillugit
paasisaqarnissamut periarfissaqarluaqqullugu.
Ilaqutariinnut pulaarnerit naammassereerpata nalunaarusiaq suliarineqassaaq, tassani inerniliineq
aamma allaqqassalluni. Siullermik qinnuteqartunut oqarasuaatikkut nalunaaruteqartoqassaaq, tassani
ilaqutariittut paarsisussatut akuersisoqarnersoq nalunaarutigineqassalluni, taamaattoqarpallu
tamassuma kingorna nalunaarusiaq qinnuteqartunut misigissugassanngorlugu nassiunneqassaaq.
Qinnuteqartut ilaqutariittut paarsisussatut maanna akuerineqarput, nalunaarusiarlu atuareerpassuk
oqaaseqaateqarlutillu naqqiuteqarlutilluunniit nalunaareerpata paarsinissamut akuersissut
suliarineqassaaq, tassani ilaqutariit paarsisartut meeqqanik qassinik tigusisinnaanermut
akuerineqarnersut allassimassaaq.
Ilaqutariit paarsisartut meeqqamik paarisaqalerpata meeqqat ataasiakkaat pillugit isumaqatigiissut
suliarineqassaaq, taannalu marlunnik naqitanngorlugu ilaqutariinnut paarsisartunut
atsiugassanngorlugu nassiunneqassaaq. Naqitap aappaa atsiorneqarpat utertinneqarpallu
isumaqatigiissut ilaqutariit paarsisartut pillugit suliamut toqqorneqassaaq. Isumaqatigiissut meeqqap
ilaqutariinni pineqartuni paarsisartuniinnerani atuutissaaq.
Ilaqutariit atugaanni annertuumik allanngortoqarnerani nalunaaruteqarnissamut pisussaaffik
kommunip aaqqissuusaanik ilaqutariinnut paarsisartunut tamanut nalinginnaasumik atuuppoq.
Ilaqutariit atugaanni annertuumik allanngortoqarpat kommunimut ilaqutariinnut paarsinissamut
akuersissummik tunniussisimasumut aammalu meeqqamik aalajangersimasumik paarsinissamik
akuersissummik tunniussisumut sapinngisamik piaarnerpaamik nalunaaruteqarnissamut ilaqutariit
paarsisartut pisussaaffeqarput.
50
Inuuniarnermi atukkat pillugit nalunaarusiaq
Misissueqqaarnerit aamma angerlarsimaffimmut pulaarnerup/apersuereernerup kingorna inuttut
atukkat pillugit nalunaarusiaq suliarineqassaaq. Immersugassaq najoqqutassiat ataanni
takuneqarsinnaavoq/aaneqarsinnaavoq.
Ima pisoqarsimappat ilaqutariittut paarsisartunissamik akuersissummik
tunniussisoqarsinnaanngilaq;
- Ilaqutariinni inuk ataaseq inunnut navianartumik pinerluuteqarsimasutut
eqqartuussaasimappat
- Ilaqutariini inuk ataaseq ukiuni tallimani kingullerni inunnut navianartumik
pinerluuteqarneq pinnagu allanik pinerluuteqasimasutut eqqartuussaasimappat. Piffissaq
piffissamit inaarutaasumik eqqartuussiffiusumit naatsorsorneqassaaq.
51
Kapitali 3 Paarsinissamut akuersissut aamma ilaqutariinni paarsisartuni
inissiinermut isumaqatigiissut
Inatsit tunngavigineqartoq:
Tak. ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17, 8.
november 2017-imeersumi §§ 12-15.
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
1 Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissut
2 Meeqqamut aalajangersimut paarsisuunissamut akuersissummik
atorunnaarsitsineq
3 Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut
4 Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummik
atorunnaarsitsineq
5 Ilaqutariit paarsisartut meeraq pillugu nalunaarusiaat
Kommunip aaqqissugaanik ilaqutariit qanigisatut paarsisartut, ilaqutariit kommunip aaqqissugaanik
nalinginnaasumik paarsisartut kiisalu ilaqutariit inuussutissarsiutigalugu paarsisartut meeqqamik
aalajangersimasumik taamaallaat tigusillutillu paarsaqarsinnaapput meeqqamut
aalajangersimasumut paarsinissamut ilaqutariit akuersissuteqarpata.
Paarsinissamut akuersissumik tunniussinissaq meeqqamut aalajangersimasumut tunngatillugu
ilaqutariinnik paarsisartunik nalilersuineq tunngavigalugu aalajangerneqassaaq. Nalilersuinermi
meeqqap tapersersorneqarnissamut, isumassorneqarnissamut paarineqarnissamullu
pisariaqartitaanik naammassinninnissamut ilaqutariit naleqquttuunerat nalilersorneqassaaq.
Ilaqutariinni paarsisartuniinnissaq meeqqamut iluaqutaasussatut naatsorsuutigineqarsinnaappat
paarsinissamut akuersissummik aatsaat tunniussisoqarsinnaavoq. Ilaqutariit paarsisartut meeqqamik
paarsaqalissappata paarsinissamut akuersissutip saniatigut ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut
isumaqatigiissuteqartoqassaaq. Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissutip
imarissavai ilaqutariinnut paarsisussanut kommunip inissiisup atugassarititai.
52
Immersugassat
Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissut
Kommunerisaq allanneqassaaq Meeqqat Ilaqutariinnullu ataatsimiititaliaq sinnerlugu matumuuna
nalunaarutigineqassaaq Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut Inatsisaat nr. 20, 26. juni
2017-meersoq, takuuk Meeqqat tapersersorneqarnissat pillugu Namminersornerullutik Oqartussat
nalunaarutaat nr. 17, 8. november 2017-meersoq, kap. 2 aamma 3.
Angajoqqaarsiat:
Ateq/aqqit.:
Inuullu normui.:
Meeqqap tigumminissaanut akuersissut:
Inuusoq:
Uku meeraat:
Ilaqutariinni paarsisartuni ukunani najugaqartoq:
Paarisaqarnissamik akuerineqarfiup sivisussusia:
Paarsinissamut akuersissut meeqqamut qulaani allassimasumut taamaallaat atuuppoq aammalu
illoqarfimmi pineqartumi ilaqutariit paarsisartut najugaqarneranni taamaallaat atuutissaluni.
Pisortat aaqqiissuussaannik ilaqutariinni paarsisartuniitsitsinermi maleruagassat sukkulluunniit
atuuttut naapertorlugit paaqqinninnersiutinik tunniussisoqartarpoq. Paaqqinninnersiutit
annertussusiat isumaginninnikkut tunniuttakkat atuuttut pillugit Ilaqutariinnermut Peqqissutsimullu
Naalakkersuisoqarfiup kaajallaasitaani nalunaarutigineqartarput.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Isumaginninnermut siunnersorti Immikkoortumi aqutsisoq
53
Meeqqamut aalajangersimasumut paarsinissamut akuersissummik atorunnaarsitsineq.
Matumuuna Meeqqanut Ilaqutariinnullu ingerlatsiviup paarisaqarnermik akuersissut
ullulerneqarsimasoq ________ atorunnaarsippaa.
Paarisaqarnissamik akuersissut tunniunneqarpoq meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut
inassutaat nr. 20 26. juni 2017-imeersoq § 37, imm .2 tunngavigalugu, atorunnaarsinneqarlunilu
ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaat nr. 17 8. november 2017-
imeersoq §15.
Atorunnaarsitinermut tunngavik:
Meeqqamut uunga, cpr. nr.:________________________________
Ammattaaq malugeqquneqarpoq atorunnaarsitsinerup ilagimmagu paarsinersiutit unissasut.
Paarsinermut akuersissutip atorunnaarnerata kingorna paarsinersiutinik tunineqassagaluarussi ataani
atsiortumut erngerlusi saaffiginneqquneqarpusi.
Piffissaq iluatsillugu Meeqqanut, Ilaqutariinnullu ataatsimiititaliap angajoqqaarsiatut
sulisimanissinnik qutsavigaasi.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Isumaginninnermut siunnersorti Immikkoortumi pisortaq
54
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut
Ilaqutarinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummut malinnaatillugit allakat
__________ kommuni sinnerlugu meeqqat tapersersorneqarnissaanut Inatsisartut inatsisaat nr. 20 26.
juni 2017-imeersoq naapertorlugu __________ Ingerlatsiviup ilaqutariit paarsisartut pillugit
Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17 8. november 2017-imeersumi § 16, ilaqutariinni
paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummut tunngasoq, naapertorlugu matumuuna
nalunaarutigissavaa ilaqutariinni paarsisartuni inissinnermut isumaqatigiissut una ukununnga
tunngasoq suliarineqarmat:
Ateq( aqqit) og cpr. nr:
Cpr. nr.:
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissutip piffissaq atuuffia:
(Piumasaqaatit/atugassarititaasut allat uani allanneqassapput kommunilu nammineq immikkoortunik
ilasisinnaavoq)
Pisortat aaqqissuussaannik ilaqutariinnut paarsisartuni inissiinermi isumaqatigiissutigineqarpoq
1. Maleruagassat sukkulluunniit atuuttut malillugit paaqqinninnersiuteqartitsinissaq.
Paaqqinninnersiutit annertussusiat isumaginninnikkut tunniuttakkat atuuttut pillugit
Ilaqutariinnermut Peqqissutsimullu Naalakkersuisoqarfiup kaajallaasitaatigut
nalunaarutigineqartarput.
2. Nerisaqarneq ineqarnerlu.
3. Kaasarfimmiut aqutassat
4. Angajoqqaanik kommunimillu suleqateqarnissaq
5. Meeqqamik najuisarnissaq pillugu isumaqatigiissutit
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Isumaginninnermut siunnersorti Immikkoortortamut pisortaq
55
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut
(Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut)
Ilaqutariit meeqqamik paarsisut: .
Najugaq: .
Meeraq paarsaq: Cpr-nr: .
Paarsinissamik akuersissut ulloq kommunimit
tunniunneqartoq
Kommuni inissiisoq: .
(immersorneqassaaq kommuni inissiisoq ilaqutariinnit paarsisartunit angerlarsimaffittut
kommunerineqanngippat)
1. Nalinginnaasumik paarsinermi paaqqinninnersiutit akileraarutit ilanngaatigineqannginneranni qaammammut
kr.-iupput siullermillu ulloq siumoortumik tunniunneqassallutik.
MALUGIUK: Paaqqinninnersiutit annertusisat kisimik akileraaruteqaataasarput.
2. Inuussutissarsiutigalugu paarsinermi paaqqinninnersiutit akileraarutit ilanngaatigineqannginneranni
qaammammut kr.-iupput siullermillu ulloq kingumoortumik
tunniunneqassallutik.
3. Tassanngartumik paaqqinninnersiutit akileraarutit ilanngaatigineqannginneranni qaammammut kr.-
iupput siullermillu ulloq kingumoortumik tunniunneqassallutik.
Paaqqinninnersiusit, paarsinermut aningaasarsiat aammalu tassanngaannartumik paaqqinninnersiutit
kommunip akissarsiarlerivia aqqutigalugu tunniunneqartut naatsorsornerini tunniunneqarnerinilu
akileraartarnermut uppernarsaammik tunniussisoqassaaq.
Paaqqinninnersiutit uani konto normumut uunga ikineqassapput: .
Piffissaq sulinngiffeqarfissatut isumaqatigiissuteqarfigisaq _______________
56
Meeraq eqqarsaatigalugu illuatungeriit atorunnaarsitsinissamut nalunaaruteqarnissaat pissaaq qaammatinik
pingasunik sioqqutsisumik.
Paarsisartunut inissiinermut atatillugu aningaasartuutit aalajangersimasut (isumaginninnikkut
tunniuttakkat annertussusii atuuttut naapertorlugit):
Meeqqap nuunnernai ataasiartumik tunniutakkat annerpaamik kr. 7.264,-. Kaasarfimmiussat
atisarsiutissallu, najoqqutassaq; 16-it inorlugit ukiullit ulloq unnuarlu kr. 52,- pr. døgn aamma 16-18-
inik ukiullit ulloq unnuarlu kr. 61,-. Pilersuinermut; qaammammut nerisanut kr. 1.219,-.
Aningaasartuutinut aalajangersimasunut tunniuttakkat qaammatit tamaasa
siumoortumik/kingumoortumik tunniunneqartarput.
Sillimmasiisstit policenormullu:
Akisussaanermut ajoqusersinnaanermullu isumagininnermut ataatsimiititaliaq ulloq sillimmasiissusiorpoq.
Ilinniarsimasunit tapersersorneqarnissaq, ilitsersorneqarnissaq ilinniartinneqarnissalu kommunimut
isumaqatigiissutigineqassapput.
Siullermeertumik aammalu tamatuma kingorna nakkutilliiartorluni pulaarneq: .
Meeqqamik suleqateqarneq aammalu iliuusissatut pilersaarut:
Iliuusissatut pilersaarut (immersugassaq) suliarineqarpoq, tassani inissiinermi siunertarineqartoq, ilaqutariit
paarsisut suliassaat immikkut ittut, angajoqqaatut oqartussaassusilimmik angajoqqaamillunniit allamik
najuisinnaatitaasumik suleqateqarnissaq, nakkutilliineq, immikkut siunnersorneqarnissaq, inuttut siunnersorti
il.il. tassani allassimapput. Kommuni inissiisoq ilaqutariit inissiiviusut angerlarsimaffittut
kommunerinngippassuk inissiinermi piumasaqaatit iliuusissatullu pilersaarut kommuni inissiiviusoq
suleqatigalugu suliarineqassapput.
Iliuusissatut pilersaarutip aallartinneqarsimasup allanngortinneqarneranik kinguneqarsinnaasumik pisoqarpat
isumaginninnermut ingerlatsivimmut ingerlaannartumik nalunaaruteqarnissaq ilaqutariit paarsisartut aamma
pisussaaffigaat.
Atsiornermikkut isumaqatigiissut qulaani allassimasoq kiisalu meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut
inatsisaat 20. juni 2017-imeersoq aammalu maleruagassat attuumassutillit naapertorlugit ilaqutariittut
paarsinissamut piumasaqaatinik ilisimatinneqarsimanertik aammalu “ilaqutariinnut paarsisartunut ilitsersuut”-
mik ilitsersorneqarsimanertik ilaqutariit paarsisartut uppernarsarpaat.
Tamatuma peqatigisaanik pissutsit paarsinermut pingaaruteqarsinnaasut suulluunniit allanngorneranni
nalunaaruteqarnissamut ilaqutariit paarsisartut matumuunakkut pisussaaffilerneqarput.
Tamatuma peqatigisaanik meeqqap/inuusuttup angajoqqaavinut tunngasumik pissutsit paarsaqarnermut
pingaarutillit pillugit ilaqutariinnut paarsisunut ilisimatitsissuteqartarnissaminut kommuni inissiisoq
pisussaaffilerneqarpoq. Kiisalu nalunaarutiginninnermik tigusaqarnermi ilisimatitsissuteqaqqaarluni
ilisimatitsissuteqarnaniluunniit kommuni angerlarsimaffimmut pulaassaaq, tamatumani paarsinerup
misissuiffigeqqinnissaanut tnngavissaqarnersoq qulaajarumallugu.
57
Inissinneq kinginnerpaamik qaammatit qaangiunneranni naliliiffigineqassaaq.
Qulaani allassimasut ulloq akuerineqarput.
.
(Ilaqutariit paarsisut atsiornerat) (ulloq) (Ingerlatsiviup pisortaa)
Kommunip inissiisup akuersinera:
.
(Ulloq) (Ingerlatsiviup pisortaa) (Kommuni inissiisoq)
58
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummik atorunnaarsitsineq
Allakkanut najoqqutassiaq
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut ________ ullulerneqartoq Meeqqanut
Ilaqutariinnullu Ingerlatsivimmit matumuna atorunnaarsinneqarpoq. Paarsinissamut akuersissut
meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaat nr. 20., 26. juni 2017-imeersoq
naapertorlugu tunniunneqarsimavoq aammalu paarsinissamut akuersissutip atorunnaarsinneqarnissaa
ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17, 8. november
2017-imeersumi kap. 3, atorunnaarsitsinermut tunngasoq naapertorlugu aalajangiiffigineqarpoq.
Ateq(aqqit) aamma cpr. nr.:
Meeqqap cpr.nr.:
Atorunnaarsitsinermut tunngavilersut:
(tunngavilersuut inummut aalajangersimasumut tunngassaaq)
Tamatuma peqatigisaanik oqaatigineqassaaq paarsinersiutit atorunnaarsinneqarmata. Paarsinerup
taamaatinnerata kingorna naatsorsuutiginngisamik paaqqinninnersiutinik nassinneqassagaluarussi
ataani atsiortumut saaffiginneqqunneqarpusi.
Tamatuma peqatigisaanik Meeqqanut Ilaqutariinnullu Ataatsimiititaliap ilaqutariittut paarsisartunut
sulisimanersi pillugu qutsavigaasi.
Inussiarnersumik inuulluaqqusilluta
Isumaginninnermut siunnersorti Immikkoortumi pisortaq
59
Angajoqqaarsianiit meerarsiaq pillugu nalunaarusiaq
Meeqqat tapersersorneqarnissaannut Inatsisartut inatsisaanni nr. 20 26. juni 2017-imeersumi § 41,
imm. 2 naapertorlugu inissiiviusumit oqaaseqaatinik piniarnissamut kommunalbestyrelsi
pisussaavoq. Nalunaarusiornissamut najoqqutassiaq ilaqutariinnut paarsisunut
nassiunneqarsinnaavoq, najoqqutassiami qulaaniittumi isumassarsiortoqarsinnaavoq.
Ulloq: Meerarsiap aqqa: In. nr.
Angajoqqaarsiat aqqi:
Najugaq:
Piffissaq meerarsiaq paaqqutarineqarnera:
1. Ilaqqutanut ikinngutinullu attaveqarnera
Meerarsiaq nammineq ilaquttaminut attaveqarnera qanoq ippa aamma ilaquttat meeqqamut attaveqarnera qanoq ippa. Meeqqap ikinngutiminut attaveqarnera
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
2. Peqqinnissamut tunngasut
Naliginnaassumik meerarsiap peqqissusianut tunngasut – aamma immaqa timimigut akornutilik (funktionsnedsættelse) sulisinnaanerup annikillinera
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat:
Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Meeqqap timikkut ukiua naleqqiullugu ineriartorneq – illit nalilissagukkit
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat:
Ajornartorsiutitut allaaserisat:
60
3. Atuartuuneq aamma ilikkarsinnaanneq
Paasinnittariaaseq, paasinninnissamut piginnaasai aamma paasissutissanik tigusisinnaannera kiisalu nammineerluni ajornartorsiutinik aaqqiinissaminik pisinnaasai
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Oqaaseqarneq attaveqartarnerlu, erseqqissuliornissamik aamma tatiginnippalaartumik naleqquttumik tulluartumik piginnaasai
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Ulluunerani susassaqartitsnermi peqataanera amma sunngiffimmi sammisaqarnera
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Pikkorissuseq, ineriartorneq aamma siuariartorneq
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
61
4. Meerarsiaq angajoqqaarsia angerlarsimaffiani qanoq ingerlava
Meeraq periarfissaqarnera aamma ineriartornissamut angajoqqaarsiani periarfissat – qatannguterniat peqatigisinnallugit
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat:
Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Meeqqap ingerlanera (trivsel) qanoq ippa – ullaakkut meeraq nammineq susinnaava (makilluni, atikkersorluni, nerilluni, kigutigissarluni il.il.)
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat:
Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Meeqqap ingerlanera (trivsel) qanoq ippa – ullup ingerlanerani, soorlu saatassanut peqataanera, meeqqap nammineersinnaannera aamma soqutiginninnera
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat: Ajornartorsiutitut allaaserisat:
62
Meeqqap ingerlanera (trivsel) qanoq ippa – unnukkut innernermilu, soorlu nerisassioqataaneq, angerlarnissaq paaralugu, kigutigissarneq, innarneq
Nukittoqutitut/pitsaasutut allaaserisat:
Ajornartorsiutitut allaaserisat:
Angajoqqaarsiat atsiorneri aamma nalunaarusiaq naammassineqarnerani ulluliineq
___________________________________________________________________ ulloq ___________
63
Sukumiisumik nassuiaanerit
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut
Kommunalbestyrelsi inissiippat ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut
makkuninnga imaqartoq pinerit tamaasa suliarineqartassaaq:
Paarsinermi akissarsiassat annertussusiat (paaqqinninnersiutit)
immikkut aningaasartuutaasinnaasut
atorunnaarsitsinissamut malittarisassat
sillimmasiinermut tunngasut
meeqqamik angajoqqaajusunillu suleqateqarneq
ilinniarsimasunik tapersersorneqarneq
nakkutilliineq, ilitsersuineq ilinniartitsinerlu
Taakku malinnaatitatut allagassanut aammalu ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut
isumaqatigiissutissatut najoqqutassiani kommunip nammineq naleqqussarsinnaasaani
allaaserineqarput.
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissut ukiumut ataasiarluni nutarterneqartassaaq:
Uppernarsaatit inatsisitigut piumasaqaatigineqartut ukiut tamaasa nangeqqinneqartassapput.
Uppernarsaatit uku ukiumit ataatsimit pisoqaanerunnginnissaat ilaqutariinnut paarsisartunut
siunnersortip akisussaaffigaa. Pineqartut tassaapput,
Meeqqanik pinerliisimannginnermik uppernarsaat
Pinerluuteqarsimannginnermik uppernarsaat
Peqqissuseq pillugu paasissutissat
Uppernarsaatinik nutaanik piniannginnermi ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip
uppernarsaatit qulaani allassimasut nutarternissaannut atugassamik meeqqanik paarsisut pineqartut
akuersissutaat allaganngorlugu pissarsiarissavaa.
Uppernarsaatit pineqartut qanga kingullermik nutarterneqarsimanerannut takussutissiaq Excelimi
ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip suliarissagaa kaammattuutigineqarpoq, taamaalilluni
uppernarsaatinik nutaanik qanoq ilisukkut piniarnissaq pineqartumit
malinnaavigiuarneqarsinnaaqqullugu.
Takussutissiaq ilitsersuinerup kingullermik qanga ingerlanneqarsimanerata takunissaanut aamma
tunngaviusinnaavoq.
Ilaqutariinni paarsisartuni inissiinermut isumaqatigiissummik atorunnaarsitsineq:
Akuersissuteqarnermut tunngavigineqartut atuukkunnaarpata ilaqutariinni paarsisartuni
inissiinermut isumaqatigiissutip atorunnaarsinneqarnissaanik kommunalbestyrelsi
aalajangiisinnaavoq.
64
- Piumasaqaatitut aalajangersarneqartut ilaqutariinnit paarsisartunit
eqquutsinneqarsinnaajunnaarpata
- Ilaqutariit paarsisartut pikkorissarnissamut ilinniaqqinnissamullu piumasaqaatit
eqqortinngippatigit
- Ilaqutariit paarsisartut piffissami ukuni pingasuni meeqqanik paarisaqarsimanngippata
Nakkutilliinermut atatillugu imaluunniit paarsaqarnermi pissutsit imaluunniit ilaqutariinni
paarsisuni angerlarsimaffimmi pissutsit/inunnut tunngasumik pissutsit imaluunniit ilaqutariit
paarsisut inoqutigiivisa arlaanni pissutsit pillugit nalunaarutiginninnermik tigusaqarnermi
atorunnaarsitsinissamik aalajangiineq pisinnaavoq. Kommunalbestyrelsi atorunnaarsitsinermik
aalajangiisoq kommunalbestyrelsimut meeqqap ilaqutariinnut paarsisartunut inissinneqarnissaanik
aalajangiisumut sapinngisamik piaarnerpaamik nalunaaruteqassaaq.
Kommunalbestyrelsi aalajangiinermini meeqqamik nuussinissamut naleqquttumik
piffissaliussissaaq. Piffissaliussamik aalajanginermi meeqqamut pitsaanerusussaq aammalu
inissiiviusinnaasunik naleqquttunik pissarsinissamut periarfissat isiginiarneqassapput. Meeqqap
nuunnissaanut imaluunniit angerlartinnissaanut nalinginnaasumik piffissaliunneqartartoq
qaammatinik pingasunik sivisussuseqarpoq, tamatumanilu isiginiarneqarpoq meeqqap
pilersaarummik nutaamik sungiussinissaa aammalu ilaqutariit paarsisartut angajoqqaallu
suleqatigalugit angerlatitsinissamik piareersaanissaq.
Pikkorissarnerit ilinniaqqinnerillu tunngavigalugit paarsinissamut akuersissummik
atorunnaarsitsinissamik aalajangiinnginnermi, pikkorissarnernut ilinniaqqinnissamullu
peqataanissamut piumasaqaatit qanoq eqqortinneqarsinnaaneri pillugit kommunalbestyrelsip
ilaqutariit paarsisartut oqaloqatigissavai.
Ilaqutariit paarsisartut meeraq pillugu nalunaarusiaat
Ilaqutariinni paarsisartuni meeqqap paarineqartup atugaai pillugit nalunaarusiortoqassatillugu
immersugassanngorlugu nalunaarusiassamik suliaqartoqarpoq kommunimit ilaqutariinnut
paarsisartunut tunniunneqarsinnaasumik. Immersugassamut ilitsersuuteqanngilaq, matumanili
meeraq paarineqartoq sisamanik ukiulik assersuusiarineqarpoq:
Meeraq qanoq ingerlava – meeraq ullaakkut nammineersinnaava (nammineq makissinnaava,
atisalersorsinnaava, nerisinnaava, kigutigissarsinnaava il.il.) Meeqqap paarineqartup sisamanik
ukiullip assersuusiarinera …
65
Nukissat allaaserikkit:
Pani itersaraangatsigu iternissaminut
piffissaqartinneqalaarnissani pisariaqartittarpaa,
taamaaleriarluni atisassai piareereeraangatsigit
nammineq atisalersortarpoq.
Pani kigutigissarnermini aallaqqaammut
ikiorneqarnissani suli pisariaqartippaa, tamatuma
kingorna sungiusarluni nammineq
kigutigissartarpoq.
Ajornartorsiutit allaaserikkit:
Panip ullaakkut neriniartarneq suli
ajornartorsiutigaa. Nerinermi killissanik
ilinniartinneqarsimanngitsoq siusinnerusukkut
takusinnaavarput, ullaakkut (unnukkullu)
nereqatigiittarnerput, sunik nerinissani
aammalu nakkakaatitsinani
minngersaavallaarnanilu nerisassami
nerinissaat panip ilikkariartorpaa. Nerinerni
siuariartorpoq.
66
Kapitali 4 Ilinniartitsineq ilitsersuinerlu
Inatsisitigut tunngavik
Ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17, 8. november
2017-imeersumi §§ 17, 18 aamma 19.
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
TUNNGAVIUSUMIK PIKKORISSARNEQ
1. Ilaqutariit kommunip aaqqissuussaanik paarsisartut;
- Ilaqutariittut paarsisartunissamik pikkorisassapput.
- Angajoqqaarsiaasut marluk tamarmik pikkorissassapput.
2. Tunngaviusumik pikkorissarneq uunga atatillugu ingerlanneqassaaq;
- Ilaqutariinnut paarsinissamut akuersissummik siullermeerluni
tunniussinermi.
3. Piffissap ingerlanerani akuersissuteqarsimannginnermi ilaqutariittut paarsisussatut
akuersissummik nutaamik qinnuteqarnermi:
- Tunngaviusumik pikkorissaqqittoqassanngilaq.
- Pissutsilli immikkut itsillugit tunngaviusumik pikkorissaqqinnissamik
kommunalbestyrelsi piumasaqaateqarsinnaavoq.
4. Tunngaviusumik pikkorissartoqarsimassaaq;
- Ilaqutariit meeqqammik paarisaqalinnginneranni. Pissutsit immikkut ittut
atuutinngippata.
- Ilaqutariit pikkorissannginnermi meeqqamik paarisaqalersimappata,
piaarnerpaamik pikkorissartoqassaaq.
5. Tunngaviusumik pikkorissarnerup sivisussusia;
- Sivikinnerpaamik ullunik sisamanik tamakkiissunik pikkorissarneq
6. Tunngaviusumik pikkorissarnermut aningaasartuutit;
- Kommunimit akilerneqassapput.
7. Tunngaviusumik pikkorissarsimannginneq;
- Ilaqutariittut paarsinissamut akuersissutip atorunnaarsinneqarneranut
tunngaviusinnaavoq.
ILINNIAQQINNEQ
8. Paarsinissamut akuersissummik kommunalbestyrelsi tunniussisoq;
- Ilaqutariinnut paarsisartunut ilinniaqqinnissamik neqerooruteqarnissamik
pisussaaffeqarpoq.
- Ilaqutariit paarsisartut ilinniaqqinnermi peqataasussaatitaapput.
9. Ilinniaqqinneq ingerlanneqartariaqarpoq;
- Ukiumut ataasiarluni.
10. Ilinniaqqinnermut aningaasartuutit;
- Kommunalbestyrelsip akilissavai.
67
ILITSERSUINEQ SULIAMILLU ILISIMASALINNIT
IKORFARTORNEQARNEQ
11. Paarsinissamut akuersissummik kommunalbestyrelsi tunniussisoq;
- Ilaqutariit paarsisartut pisariaqartumik ilitsersorneqarnissamik
neqeroorfiginissaannik pisussaaffeqarpoq.
- Ilaqutariit paarsisartut ilitsersorneqarnermi peqataanissamut
pisussaaffeqarput.
12. Ilaqutariinnut qanigisatut paarsisartunut paarsinissamut akuersissummik
tunniussisartutut:
- Suliamik ilisimasalinnik pisariaqartumik ikortartorneqarnissamik
kommunalbestyrelsi neqerooruteqassaaq.
68
Sukumiisumik nassuiaanerit
Tunngaviusumik pikkorissarneq
Tunngaviusumik pikkorissarnissaq paarsisutut angajoqqaarsiat maluullutik peqataaffigisassaat
Isumaginninnermut Aqutsisoqarfimmit neqeroorutigineqassaaq. Pikkorissartitsineq taanna
minnerpaamik ullunik pikkorissarfinnik sisamanik sivisussuseqassaaq. Tunngaviusumik
pikkorissarnermut kiisalu angalanermut ineqarnermullu aningaasartuutit ilaqutariit paarsisartut
kommunimi najugaqarfigisaanni kommunalbestyrelsimit akilerneqassapput.
Ilaqutariittut paarsinissamut siullermeerluni akuersissummik tunniussinermi ilaqutariit paarsisussat
tunngaviusumik pikkorissarnermik ingerlatsissapput. Tunngaviusumik pikkorissarnermik
paarsisutut angajoqqaarsianit marluusunit siusinnerusukkut ingerlanneqareersimappat, pissutsit
immikkut ittut atuunneranni kommunalbestyrelsimit tamana piumasarineqanngippat, ilaqutariittut
paarsinissamut akuersissummik nutaamik qinnuteqarnermut atatillugu tunngaviusumik
pikkorissaqqinnissaq pisariaqanngilaq. Pisariaqarpat tunngaviusumik pikkorissarsimanatik
ilaqutariit paarsisartut meeqqamik tigusisinnaaput, tamatumali kingorna piaarnerpaamik paarsisutut
angajoqqaarsiat marluullutik tunngaviusumik pikkorissarnermik ingerlatsisussaatitaapput.
Tunngaviusumik pikkorissarsimannginneq ilaqutariinnut paarsinissamik akuersissutip
atorunnaarsinneqarnissaanut tunngaviusinnaavoq. Kommuni ilaqutariinnut paarsisartunut
akuersissuteqartuusoq ilaqutariit paarsisartut tunngaviusumik pikkorissarnermik
ingerlatsinissaannik qulakkeerinnittussaavoq.
Ilinniaqqinneq Ilinniaqqinneq Isumaginninnermut Aqutsisoqarfimmit ukiumut ataasiarluni ingerlanneqartarpoq.
Ilinniaqqinnermut aammalu angalanermut ineqarnermullu aningaasartuutit ilaqutariit paarsisartut
kommunimi najugaqarfigisaanni kommunalbestyrelsimit akilerneqassapput.
Kommuni ilaqutariinnut paarsisartunut akuersissuteqartuusoq ilaqutariit paarsisartut
ilinniaqqinnissaannik aamma neqerooruteqartussaavoq. Ilinniaqqinnermi peqataanissamut ilaqutariit
paarsisartut pisussaapput.
Ilitsersuineq suliamillu ilisimasalinnit ikorfartorneqarneq
Kommuni ilaqutariinnut paarsisartunut akuersissuteqartuusoq ilitsersuinissamik suliamillu
ilisimasalinit ikorfartorneqarnissamik paarsinissamik suliassamut naleqquttumik
neqerooruteqassaaq. Meeraq ilaqutariinni paarsisartuni kommunimi allami/kommunimi
iliuuseqartumi inissinneqarsimappat kommuni inissiisuusoq/akiliisuusoq sinnerlugu
ilitsersuinissamik suliamillu ilisimasalinnit ikorfartorneqarnissamik kommuni
inissiissusoq/akiliisuusoq kommunimut allamut/kommunimut iliuuseqartumut ilaqutariit
paarsisartut najugaqarfigisaanut isumaqatigiissuteqarsinnaavoq.
Ilaqutariit paarsisartut kommunimi allami imaluunniit kommunimi inissiisumi/akiliisuusumi
najugaqarnersut apeqqutaatinnagu kommuni meeqqamik ilaqutariinnut paarsisartunut inissiisuusoq
ilaqutariit paarsisartut ilitsersorneqarnissamik suliamillu ilisimasalinnit ikorfartorneqarnissamik
neqeroorfigineqarnissaasa qulakkeerneqarnissaanut akisussaasuuvoq.
69
Ilaqutariinnut paarsisartunut naleqquttumik akuttussusilinnik ilitsersuisoqartassaaq. Ilitsersuinerit
akuttussusissaannut kommunip immikkoortumi sullissinermut tunngavia aallaaviussaaq. Immikkut
pisoqartillugu kommunip sullissinermut tunngaviani peqqussutaasumit annertunerusumik
ilitsersuisoqarsinnaavoq. Tamanna pisinnaavoq,
Nutaamik inissiinermi immikkut ilitsersorneqarnissamik pisariaqartitsisoqartillugu,
Paarsisutut angajoqqaarsiat meeqqalluunniit pineqartup ajornartorsiuteqarlerannni immikkut
ilitsersorneqarnissamik pisariaqartitsisoqartillugu,
Ilitsersorneqarnissamik pisariaqartitsisoqartinnagu annikinnerusumik
ilitsersuisqarsinnaavoq, tamatigulli ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip tamanna
nalersortassavaa, tassami ilaqutariit paarsisartut aallaaviusumik ilitsersorneqassammata.
Ilaqutariit paarsisartut ataasiakkaat pisinnaatitaaffimmittut ilitsersorneqarnissaasa
qulakkeerneqarnissaa siunertaralugu kaammattuutigineqarpoq tulliani ilitsersuinissap tulliuttup ullua
pillugu ilaqutariinnut paarsisartunut pineqartunut ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersorti pinerit
tamaasa isumaqatigiissuteqartassaaq. Taamaaliornikkut ilaqutariinnut paarsisartunut siunnersortip
ilitsersuinissamik isumaqatigiissutit aqussinnaavai suliassallu allat pisariaqartumik
inissaqartinnissaat qulakkiissallugu.
70
Kapitali 5 Aningaasanut tunngasut nerisassarsiutissat, kaasarfimmiussat
atisassarsiutissallu
Inatsisitigut tunngavik
Ilaqutariit paarsisartut pillugit Namminersorlutik Oqartussat nalunaarutaanni nr. 17, 8. november
2017-meersumi §§ 20, 21, 22 aamma 23.
Eqqaamasassanut nalunaarsuiffik
ILAQUTARIIT KOMMUNIP AAQQISSUUSSAANIK PAARSISARTUT
1. Nerisaqarneq, kaasarfimmiussat, atisassarsiutissallu akilerneqartassaput;
- Kommunalbestyrelsimit meeqqamik ilaqutariinnut inissiisumit.
- Meeqqap pilersorneqarneranut atugassatut.
ILAQUTARIINNUT KOMMUNIMIT AAQQISSUUSSAMIK
PAARSISARTUNUT ANINGAASARSIARITITAT
2. Ilaqutariit paarsisartut paaqqinninnersiutaat Ilaqutarsiat akissarsiassaat
akilerneqartassapput;
- Kommunalbestyrelsimit meeqqamik kommunimit aaqqissuussamik
ilaqutariinnut paarsisartunut inissiisuusumik
- Ilaqutariit paarsisartut aningaasarsiaattut.
- taamaattumik taakku meeqqap pilersorneranut atugassaanngillat
3. Tamanna atuutinngilaq;
- Ilaqutariinnut inuussutissarsiutigalugu paarsisartunut.
- aamma ilaqutariinnut qanigisatut paarsisartunut
MEEQQAP ILAQUTARIINNI KOMMUNIMIT AAQQISSUUNNEQARTUMIK
PAARSISARTUNIITTUP EFTERSKOLERNERA
4. Ilaqutariittut attaveqaataasutut ilaqutariit paarsisartut akissarsiaat;
- Meeqqamut ilaqutariit paarsisut ilaqutariittut attaveqaataasutut
akissarsiaqassapput attaveqaataanerminnut meeqqap atuarfimmiinnerata
naammassinissaanut.
PAAQQINNINNERSIUTIT AKILERNEQARTARNERI
5. Qaammatikkaartumik kingumoortumik tunniunneqartassapput.
PAAQQINNINNERSIUTINIK QAFFAANEQ
71
6. Paaqqinninnersiusit kommunalbestyrelsimit qaffanneqarsinnaapput;
- 50 pct.-imik imaluunniit 100 pct.-imik
- Meeqqamik inissiineq ilaqutariit paarsisartut immikkut ittumik
iliuuseqarnerannik pisariaqartitsippat
- Perorsaanermut aamma isumassuinermut atatillugu.
NUKIGINNARTUMIK INISSIIGALLARNERMI
7. Nukinginnartumik sivikitsumik ullut 30-t tikillugit inissiisoqartillugu
- kommunalbestyrelsi paaqqinninnersiutinik annertusisanik tunniussisassaaq.
ILAQUTARIIT INUUSSUTISSARSIUTIGALUGU PAARSISARTUT
8. Isumaqatigiissutit atuuttut naapertorlugit kommunalbestyrelsimit
aningaasarsiaqartinneqassapput.
Top Related